LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
KULTŪROS KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-733 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-4207
2025-05-21 Nr. 121-P-15
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis, komiteto nariai Rima Baškienė, Šarūnas Birutis, Petras Dargis, Vytautas Kernagis, Indrė Kižienė. Komiteto biuro vedėja Rita Varanauskienė komiteto biuro patarėjos: Milda Gureckienė, Agnė Jonaitienė, Aušra Pocienė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė.
Kviestieji asmenys: Kultūros viceministrė Ingrida Veliutė, Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės vadovė Sigita Bugenienė, Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės vyriausioji specialistė Kristina Krikštaponienė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius Vidmantas Bezaras, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus pavaduotojas Robertas Motuzas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kancleris Darius Čergelis, Prezidento patarėjas švietimo, mokslo ir kultūros grupėje Mindaugas Bundza, Ministro Pirmininko patarėja kultūros klausimais Edita Utarienė, Asociacijos „Istorinis miestas“ direktorius Gediminas Rutkauskas, Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus valdybos narė Marija Nemunienė, Vitas Karčiauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Jonas Mickus, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Algimantas Pliušas, Lietuvos architektų rūmų pirmininko pavaduotoja Irena Kliobavičiūtė, Lietuvos architektų rūmų teisininkas Kazimieras Labokas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos skyriaus patarėja Jolita Noreikienė, Lietuvos verslo konfederacijos patarėjas politikai ir komunikacijai Vytis Savukynas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (1) |
(1,2,3,5) |
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalyse vartojamos keturios skirtingos nekilnojamąjį kultūros paveldą apibrėžiančios formuluotės – „Lietuvos Respublikos nekilnojamasis kultūros paveldas“, „nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje“, „Lietuvos Respublikai reikšmingas nekilnojamasis kultūros paveldas“ bei „Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis kultūros paveldas“. Jeigu tai tą patį reguliavimo objektą apibrėžiančios formuluotės, jas reikėtų suvienodinti. Jeigu vis dėlto minėtose 1 straipsnio dalyse turimi omenyje kažkokie skirtingi dalykai, formuluočių turinį reikėtų praplėsti, atskleidžiant šiuos skirtumus. |
Pritarti |
Suvienodinta į „Lietuvos Respublikos teritorijoje esantį nekilnojamąjį kultūros paveldą“. |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (1) |
(1) |
|
2. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje siūlytina įsivesti įstatymo pavadinimo trumpinį, nes jis minimas ir vartojamas toliau tekste. |
Pritarti |
Įvestas trumpinys 1 str. 1 d. |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (1) |
(2) |
|
3. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje reikėtų atskleisti kieno finansavimo ir kokio kompensavimo sąlygas nustato įstatymas. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 46 ir 47 straipsnius, turbūt turimos omenyje nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos finansavimo bei kompensavimo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojams sąlygos (atitinkamai siūlytina patikslinti ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą). Be to, šioje dalyje po žodžių „žalos nustatymo“ įrašytini žodžiai „ir atlyginimo už ją“. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „(...) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos finansavimo ir kompensavimo nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojams, taip pat jiems padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo už ją sąlygas“. |
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (1) |
(4,5) |
|
4. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies turinys ir taikymas. Pažymėtina, kad ir užsienio valstybėms reikšmingas nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi tokį patį nekilnojamojo kultūros paveldo statusą kaip ir bet koks kitas registruotas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ar vietovė, todėl jis turėtų būti saugomas ir tvarkomas ta pačia tvarka kaip ir kiti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo objektai (galimai su tam tikromis specialiomis išlygomis, nustatytomis tarptautinėse sutartyse su atitinkamomis užsienio valstybėmis). Jeigu šioje dalyje vis dėlto siekiama reguliuoti užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, kuris Lietuvos Respublikoje nėra registruotas kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ar vietovė, apsaugą, taip reikėtų ir nurodyti. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 5 daliai, nustatančiai Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo, įrašyto į Pasaulio paveldo sąrašą, apsaugos ir tvarkymo sąlygas. Taip pat neaiškus šios dalies nuostatos, nustatančios, kad užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys užsienio valstybėms reikšmingą nekilnojamąjį kultūros paveldą tvarko šio įstatymo ir kai kurių kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir kultūros ministro nustatyta tvarka, gavę Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos sutikimą, turinys. Vertinant šią nuostatą nėra aišku, ar tokį paveldą gali tvarkyti tik užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, ar vis dėlto ir Lietuvos Respublikos piliečiai bei Lietuvos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys ar jų filialai. Jeigu tokį paveldą gali tvarkyti ir Lietuvos Respublikos piliečiai bei Lietuvos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys ar jų filialai, nėra aišku vadovaujantis kokiais įstatymais ir kokia tvarka toks paveldas turėtų būti saugomas ir tvarkomas, ir ar tokie asmenys turėtų taip pat gauti Užsienio reikalų ministerijos sutikimą. Taip pat pažymėtina, kad po žodžių „juridiniai asmenys“ įrašytini žodžiai „ir kitos organizacijos“, nes užsienio valstybėse gali veikti ir juridinio asmens teisių neturinčios organizacijos. Be to, šioje dalyje (o taip pat ir 5 šio straipsnio dalyje bei kitose keičiamo įstatymo nuostatose) vietoj žodžio „Įstatymo“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Užsienio valstybėms reikšmingas Lietuvos Respublikos teritorijoje esantis nekilnojamasis kultūros paveldas saugomas pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir Lietuvos Respublikos įstatymus. Užsienio valstybių fiziniai, juridiniai asmenys ir kitos organizacijos šį paveldą tvarko Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kultūros ministro nustatyta tvarka, gavę Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos sutikimą.“ Patikslinta ir 1 straipsnio 5 dalis: „šio įstatymo“. |
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (1) |
(4) |
|
5. Svarstytina, ar prasminga ir tikslinga keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje vardinti konkrečius įstatymus, kuriais vadovaujantis užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys tvarko užsienio valstybėms reikšmingą nekilnojamąjį kultūros paveldą. Pirma, jau pirmame šios dalies sakinyje nustatyta, kad užsienio valstybėms reikšmingas nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis Lietuvos Respublikoje, saugomas pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl papildomai dar vardinti kažkuriuos konkrečius įstatymus, kuriuose įtvirtintos bendro pobūdžio nuostatos, taikomos visam nekilnojamam kultūros paveldui, esančiam Lietuvoje, nėra prasmės. Antra, šiuose įstatymuose nėra įtvirtintos jokios specialiosios normos, skirtos būtent užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkymui, o kaip jau minėta aukščiau, tik bendro pobūdžio nuostatos. Trečia, Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo nurodymas apskritai nesuprantamas, nes šiame įstatyme nėra nustatytos jokios su nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkymu bent kiek susijusios nuostatos. |
Pritarti |
Žr. Teisės departamento 4 pastabos komentarą. |
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (2) |
(3) |
|
6. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje minima sąvoka „senovės laikai“, kurios turinys keičiamame įstatyme nėra atskleistas. Jeigu „senovės laikus“ apimtų laikotarpis iki 1800 m., kuris taip pat yra minimas šioje dalyje, tai projekte dėstomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti tai nurodant. Kitu atveju, projekte reikėtų atskleisti šios sąvokios apibrėžtį. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: Archeologiniai radiniai – archeologinių tyrimų metu ar kitaip rasti iki 1800 m. žmogaus sukurti, paveikti arba perkelti objektai ar jų liekanos, taip pat kiti moksliniu požiūriu vertingi objektai ir jų liekanos (įvairių medžiagų dirbiniai, jų gamybos atliekos, antropologinė medžiaga (žmonių palaikai ar jų liekanos), žmogaus naudotos faunos ir floros makroskopinės liekanos), kurių pagrindiniai informacijos šaltiniai yra archeologiniai tyrimai“ ir pakeisti šio straipsnio dalių numeraciją, nes aktualizavimo sąvoka derinimo metu su VLKK papildyta – Nekilnojamojo kultūros paveldo aktualizavimas – ir perkelta į 14 dalį, todėl 2 straipsnio 3 dalis laikyti 1 dalimi, o keičiamo įstatymo 4—15 dalis, laikyti 2-13 dalimis. |
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (2) |
(7) |
|
7.Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje prieš žodį „tvarka“ įrašytinas žodis „nustatyta“. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „5. Avarijos grėsmė – padėtis, kai nekilnojamojo kultūros paveldo objektas (jo dalis, konstrukcijos) turi deformacijų, dėl kurių toks objektas gali būti pripažintas avariniu šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka atestuotiems statybos inžinieriams atlikus statinio ekspertizę.„ |
|
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (2) |
(17) |
|
8. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą nekilnojamojo kultūros paveldo objektu galėtų būti atitinkama „vieta ar kitas nekilnojamasis daiktas“, turintys vertingųjų savybių ir su priskirta teritorija įregistruota Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje. Taigi, pagal projekto nuostatas atitinkama vieta prilyginama nekilnojamajam daiktui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrai vietai galėtų būti priskirta atitinkama teritorija. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių, taikant įstatymą vertinamoji nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Nėra aišku, ar terminas „vieta“ apimtų atitinkamą žemės sklypą (jo dalį) ar tam tikrą teritoriją, jeigu atitinkama žemė žemės sklypais nėra suformuota. Tuo atveju, jeigu terminas „vieta“ apimtų tam tikrą teritorija, tai nėra aišku kaip teritorijai galėtų būti priskirta kita teritorija, kuri kartu su „vieta“ būtų registruojama Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje. Projekto nuostatos tikslintinos, atskleidžiant termino „vieta“ turinį“. |
Pritarti
|
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal NKPAĮ 3 str. 2 d. nekilnojamojo kultūros paveldo objektas apima vietą, kultūros paveldo statinį, kitą nekilnojamąjį daiktą su jam priskirta teritorija. Kiekvienas pavienis objektas turi turėti jam priskirtą teritoriją (2str. 17 d.). Vieta yra viena iš objekto rūšių (pvz., partizanų žuvimo vieta). „17. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektas – pavienis ar kompleksinis ant žemės, po žeme, vandenyje ar iš dalies po vandeniu esantis objektas (jo dalis), turintis vertingųjų savybių ir kartu su jam priskirta teritorija registruotas Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.“ |
|
9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (2) |
(18) |
|
9.Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalies antrajame sakinyje siūloma nustatyti, kad atkuriant išsaugomi nekilnojamojo kultūros paveldo objekto išlikę elementai, kurie grąžinami į pirminę vietą. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, nuostatos „grąžinami į pirminę vietą“ nereikėtų atsisakyti, ją pakeičiant nuostata, kad išsaugomi išlikę nekilnojamojo kultūros paveldo objekto elementai atkuriami jų pirminėje vietoje, bet ne grąžinami į jų pirminę vietą. |
Nepritarti |
Atkuriant vertybę gali būti taikoma speciali technika (anasteliozė), kuomet autentiški elementai gražinami, pvz., nukritę karnizo dalys, į buvusią vietą, o ne sukuriami nauji. |
|
10. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (2) |
(33) |
|
10.Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje siūloma apibrėžti sąvokos „nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projektas“ turinį, nustatant, kad nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projektas yra parengtų dokumentų visuma, kuriuose pateikiami nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos sprendiniai, skirti jos autentiškumo ir vertingųjų savybių išsaugojimui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje pateiktą sąvokos „nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkyba“ apibrėžtį nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkyba suprantama kaip tvarkomieji paveldosaugos ir tvarkomieji statybos darbai, nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos tvarkymo darbai ir šių darbų projektavimas. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje pateiktame sąvokos „nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projektas“ apibrėžtyje nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projektas nėra siejamas su atitinkamų tvarkybos darbų projektavimu kaip yra siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti, kad minėtoji sąvoka apimtų ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje nurodytų darbų projektavimą. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 33 dalį išdėstyti taip: „33. Nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projektas (toliau – tvarkybos projektas) – visuma pagal normatyvinius nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos techninius dokumentus parengtų dokumentų, kuriuose pateikiami taikomaisiais tyrimais grindžiami nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos (tvarkomųjų paveldosaugos ir tvarkomųjų statybos darbų) sprendiniai, skirti tos vertybės autentiškumui ir vertingosioms savybėms išsaugoti ir (ar) nekilnojamajai kultūros vertybei pritaikyti“ |
|
11. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (2) |
(43) |
|
11.Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje siūlomą „prevencinės priežiūros darbai“ apibrėžtį šie darbai būtų suprantami kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių nekeičiantys darbai, nesusiję su esminių statinių reikalavimų užtikrinimu, kuriais mažinamas arba laikinai pristabdomas atmosferos ir (ar) biologinių organizmų poveikiu objektui ar jo vertingosioms savybėms ir kuriems nereikalingas tvarkybos ir (ar) statybos leidimas. Nuostata, kad darbai, kuriais mažinamas arba laikinai pristabdomas atmosferos ir (ar) biologinių organizmų poveikiu objektui ar jo vertingosioms savybėms nėra laikomi susiję su esminių statinio reikalavimų užtikrinimu, kelia abejonių. Manytina, kad projekte nurodyti darbai padėtų užtikrinti tokius reikalavimus. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad prevenciniai priežiūros darbai yra tokie darbai, kuriais nekeičiami esminiai statinio reikalavimai ar nedarantys įtakos esminiams statinio reikalavimas, tai projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 43 dalį išdėstyti taip: „43. Prevencinės priežiūros darbai – nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojo ar kultūros ministro įgaliotos biudžetinės įstaigos kultūros ministro nustatyta tvarka vykdomi ar organizuojami šio objekto vertingųjų savybių nekeičiantys darbai, kuriais mažinamas arba laikinai pristabdomas atmosferos ir (ar) biologinių organizmų poveikis objektui ar jo vertingosioms savybėms ir kuriems nereikalingas tvarkybos ir (ar) statybos leidimas“. |
|
12. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (2) |
(51) |
|
12.Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje prieš žodį „želdynų“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, nes Želdynų įstatymo pavadinimas jau buvo paminėtas šio straipsnio 30 dalyje. |
Pritarti |
Patikslinta: „Želdynų įstatyme“. |
|
13. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (2) |
(32) |
|
13. Nėra aišku kodėl keičiamo įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje žodis „statytojas“ pateikiamas skliaustuose po žodžio „valdytojas“. Pažymėtina, kad kultūros paveldo objekto valdytojas bei faktinius statybos darbus vykdantis subjektas gali ir nesutapti, todėl valdytoją tapatinti su statytoju nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje dalyje vietoj formuluotės „valdytojo (statytojo)“ reikėtų įrašyti žodžius „valdytojo ar statytojo“. Be to, šią dalį reikėtų papildyti, nurodant, kad nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos darbų techninės priežiūros tikslas yra ne tik kontroliuoti, kad nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos darbai būtų atliekami pagal paveldosaugos reikalavimus, tačiau ir kontroliuoti, kad tvarkybos darbai būtų atliekami pagal Statybos įstatymo reikalavimus (nes nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkyba apima ne tik taikomaisiais tyrimais grindžiamus tvarkomuosius paveldosaugos darbus, tačiau ir tvarkomuosius statybos darbus). |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 32 dalį išdėstyti taip: „32. Nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos darbų techninė priežiūra – privaloma nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojo ar statytojo organizuojama ir techninio prižiūrėtojo atliekama techninė priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kad nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos darbai būtų atliekami pagal paveldosaugos ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimus.“.
|
|
14. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (2) |
(42) |
|
14. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 42 dalies turinį, siūlytina vietoj sąvokos „Poveikio paveldui vertinimas“ vartoti tikslesnę sąvoką „Poveikio pasaulio paveldo vertybei vertinimas“. |
Nepritarti |
Verčiamas ir taikomas plačiai naudojamas tarptautinis terminas (Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairių 118bis punktas) , taip pat pritarta VLKK, todėl manytina, kad turėtų būti išlaikomas įtvirtintas terminas Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėse, tarptautinėje praktikoje. |
|
15. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (3) |
(1) |
|
15. Pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą nekilnojamasis kultūros paveldas, be kita ko, būtų skirstomas pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje aukščiau minėtas nekilnojamojo kultūros paveldo skirstymo kriterijus nurodomas kiek kitaip, t. y. nekilnojamasis kultūros paveldas būtų skirstomas pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį. Atsižvelgiant į tai, abiejose projekto nuostatose siūlytina suvienodinti nekilnojamojo kultūros paveldo skirstymo pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį kriterijų. |
Pritarti |
Patikslinta: „(...) vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį (...)“. |
|
16. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (3) |
(3) |
(9, 10) |
16.Projekto 3 straipsnio 3 dalies 9 ir 10 punktuose vartojamas terminas „objektas”, kurio turinys taikant įstatymą galėtų būti nevienodai aiškinamas. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, vietoj jo nereikėtų vartoti sąvokos „nekilnojamojo kultūros paveldo objektas”. |
Pritarti |
Patikslinta: „nekilnojamojo kultūros paveldo objektai“. |
|
17. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (3) |
(3) |
(11) |
17. Projekto 3 straipsnio 3 dalies 11 punkte vartojama sąvoka „nekilnojamosios dailės kūrinys“, kurios turinys projekte nėra atskleistas. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio. |
Pritarti |
Patikslinta: “(...) nekilnojamieji dailės kūriniai(...)“ (pvz., lubų dekoras ant drobės, ar paveikslas kaip integrali altoriaus dalis). |
|
18. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (4) |
|
|
18. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 4 straipsnio pavadinimą, šio straipsnio 3 dalyje po žodžių „viešasis interesas nekilnojamojo kultūros paveldo“ įrašytinas žodis „apsaugos“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 4 daliai. |
Pritarti |
Patikslinta žodžiu „apsaugos“. |
|
19. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (4) |
(4) |
|
19. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas viešasis interesas“ įrašytini žodžiai „viešasis interesas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje“. |
Pritarti |
Patikslinta: „(...)Kai yra pažeistas viešasis interesas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje , Departamentas dėl viešojo intereso gynimo turi pareigą kreiptis į teismą.“. |
|
20. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (5) |
|
|
20.Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymais gali būti reglamentuojamos tik Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių kultūros paveldo objektų apsaugos ir tvarkymo sąlygos, keičiamo įstatymo 5 straipsnio pavadinimą bei nuostatas siūlome patikslinti, nurodant, kad šiame straipsnyje nustatomi būtent Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo įrašymo į tarptautinės svarbos paveldo sąrašus pagrindai. |
Pritarti |
Patikslinta „5 straipsnis. Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo įrašymas į tarptautinės svarbos paveldo sąrašus“. |
|
21. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (6) |
(2) |
|
21. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį reikia patikslinti, nes pagal siūlomą redakciją Departamentas pats ir įgyvendina nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos politiką, pats ir aptarnauja šios politikos įgyvendinimą (t. y. save). Be to, šioje dalyje prieš žodį „administracijų“ įrašytinas žodis „savivaldybių“. |
Pritarti |
Patikslinta, atsisakant perteklinės dalies, papildyta žodžiu „savivaldybių“. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos politiką įgyvendina Departamentas, kultūros ministro įgaliota biudžetinė įstaiga, savivaldybių institucijos ir savivaldybių administracijos, atsižvelgdami į nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumo lygmenį ir statusą, kaip nurodyta šio įstatymo 10–12 straipsniuose. Vietinio reikšmingumo lygmens ir savivaldybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, esančių regioninio ir (ar) nacionalinio lygmens kultūros paveldo vietovėse, apsaugą, kaip nurodyta šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje, įgyvendina savivaldybės administracijos padalinys ar darbuotojas, atsakingas už kultūros paveldo apsaugą.“ |
|
22. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (6) |
(2) |
|
22. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad vietinio reikšmingumo lygmens ir savivaldybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, esančių regioninio ir (ar) nacionalinio lygmens kultūros paveldo vietovėse, apsaugą, kaip nurodyta Įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje, įgyvendina savivaldybės administracijos padalinys ar darbuotojas, atsakingas už kultūros paveldo apsaugą. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad aukščiau minėtą funkciją vykdytų tik savivaldybės administracijos padalinys. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. |
Pritarti |
Patikslinta atsisakant perteklinės dalies, papildyta „ar darbuotojas, atsakingas už kultūros paveldo apsaugą“. |
|
23. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (8) |
|
(1) |
23. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 punkte ir 34 straipsnio 2, 3 bei 4 dalyse vietoj žodžio „tvarką” įrašytini žodžiai „tvarkos aprašą“. |
Pritarti |
|
|
24. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (8) |
|
|
24. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 8 straipsnį siūlome papildyti, nurodant ir šias Vyriausybės funkcijas – priimti nutarimus dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių skelbimo kultūros paminklais (9 straipsnio 2 dalies 10 punktas) bei tvirtinti Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą (9 straipsnio 2 dalies 11 punktas) |
|
Keičiamo įstatymo 8 straipsnį papildyti 2 papunkčiais ir juos išdėstyti taip: „4) priima nutarimus dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių skelbimo kultūros paminklais; 5) tvirtina Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą; “ buvusį 4 papunktį laikyti 6 papunkčiu. |
|
25. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (9) |
(1) |
(2) |
25. Turėtų būti patikslinta keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta dispozicinė nuoroda į šios dalies 8 punktą (turėtų būti nuoroda į šios dalies 5 punktą). |
Pritarti |
|
|
26. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (9) |
(1) |
(5) |
26. Derinant keičiamo įstatymo terminiją su Mokslo ir studijų įstatyme vartojamomis sąvokomis, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte po žodžio „mokslo“ įrašytini žodžiai „ir studijų“. „Mokslo ir studijų institucijų“ sąvoka turėtų būti patikslinta ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje. |
Pritarti |
Patikslinta „derina mokslo ir studijų institucijų“ |
|
27. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (9) |
(2) |
(1) |
27. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas, nustatantis, kad kultūros ministras tvirtina nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų kvalifikacijos tobulinimo programas, nedera su šio straipsnio 1 dalies 5 punktu, nustatančiu, kad Kultūros ministerija derina mokslo institucijų ar nevyriausybinių organizacijų parengtas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų kvalifikacijos tobulinimo kursų programas. |
Pritarti |
Atsisakyta dubliavimo. Palikta 9 str. 1 d. 5 p. nuostata. |
|
28. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (9) |
(3) |
|
28. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis turėtų būti patikslinta, nurodant, kad komisijos nariais negali būti skiriami ne šių komisijų sudarytojų ir jiems pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai (nes komisijas sudaro kultūros ministras), o narius į komisijas deleguojančių institucijų ir jiems pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Jeigu vis dėlto siekiama nustatyti, kad komisijos nariais negali būti Kultūros ministerijos ar jai pavaldžių įstaigų tarnautojai ir darbuotojai, taip reikėtų ir nurodyti. Taip pat svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, pačiame keičiamame įstatyme nereikėtų nurodyti, kokio pobūdžio veikla užsiimantys subjektai (viešojo administravimo funkcijas vykdančios institucijos ar tam tikra ūkine veikla užsiimantys subjektai) galėtų deleguoti narius į minėtąsias komisijas. |
Pritarti |
Patikslinta. Taip pat patikslinta „(...)deleguoti šių komisijų nuostatuose nurodytų institucijų, veikiančių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje,(...)“ Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisija (toliau – Atestavimo komisija), nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisija, mokslinė archeologijos komisija, paraiškų nustatyti kultūros kelio lygmenį Lietuvos Respublikoje ir jį sertifikuoti vertinimo ekspertų komisija atlieka jų nuostatuose nustatytas funkcijas. Šias komisijas turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai, deleguoti šių komisijų nuostatuose nurodytų institucijų, veikiančių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje. Komisijų personalinę sudėtį 3 metų kadencijai tvirtina kultūros ministras. Komisijų nariais negali būti skiriami Kultūros ministerijos ar jai pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat jų nariais negali būti tokią pačią veiklą, dėl kurios prašoma leidimo, vykdantys asmenys. Komisijų nariai privalo atitikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Komisijos nariu asmuo gali būti ne ilgiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Komisijų narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Komisija per pirmąjį posėdį iš savo narių komisijos kadencijos laikotarpiui išsirenka pirmininką ir jo pavaduotoją.“ |
|
29. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (9) |
(3) |
|
29. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje tikslintinas įstatymo pavadinimas vietoj „Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų atlygio už darbą įstatymo“ įrašytin nuostata „Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo“. |
Pritarti |
Žr. Teisės departamento 28 pastabos komentarą. |
|
30. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (9) |
(3) |
|
30. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostata „komisijų nariai privalo būtin nepriekaištingos reputacijos, atitinkantys Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus reikalavimus“ keistina nuostata „komisijų nariai privalo atitikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus“. |
Pritarti |
Žr. Teisės departamento 28 pastabos komentarą. Taip pat reikia papildyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį 20 punktu, nes buvo praleista funkcija ir išdėstyti šį punktą taip: „20) tvirtina nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašą;“ |
|
31. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (10) |
(1) |
(7) |
31. Nėra aišku kokį pranešimą dėl teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos tvarkytojui pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą teiktų Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas). Galbūt turimas omenyje pranešimas dėl Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotos teritorijos įtraukimo į Kultūros vertybių registro informacinę sistemą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 14 straipsnio 12 daliai. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 papunktį išdėstyti taip: „7) teikia Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos tvarkytojui pranešimą dėl Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotos teritorijos ar nekilnojamojo daikto įregistravimo Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje;“ |
|
32. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (10) |
(2) |
|
32. Pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Departamentas, atlikdamas savo funkcijas, turėtų teisę apžiūrėti ir tirti nekilnojamąsias kultūros vertybes. Atkreiptinas dėmesys, kad nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės nuosavybės teise gali priklausyti fiziniams asmenims, o jose gali būti fizinių asmenų gyvenamosios patalpos. Siekiant užtikrinti būsto neliečiamumo principo laikymąsi, projektą reikėtų papildyti, nustatant, kad į nekilnojamojo kultūros paveldo vertybėse esančias gyvenamąsias patalpas Departamentas galėtų patekti tik tokių patalpų savininkų sutikimu arba teismo leidimu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, papildytinos ir keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir 22 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos. |
Pritarti |
Patikslinta |
|
33. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (11) |
(4) |
|
33. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 punktas, nustatantis, kad kultūros ministro įgaliota biudžetinė įstaiga kultūros ministro nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka nekilnojamųjų kultūros vertybių prevencinės priežiūros darbus, nedera su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 43 dalimi, nurodančia, kad prevencinės priežiūros darbus vykdo ar organizuoja nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojas. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 43 dalį, patikslinant sąvoką, išdėstyti taip: „43. Prevencinės priežiūros darbai – nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojo ar kultūros ministro įgaliotos biudžetinės įstaigos kultūros ministro nustatyta tvarka vykdomi ar organizuojami šio objekto vertingųjų savybių nekeičiantys darbai, kuriais mažinamas arba laikinai pristabdomas atmosferos ir (ar) biologinių organizmų poveikis objektui ar jo vertingosioms savybėms ir kuriems nereikalingas tvarkybos ir (ar) statybos leidimas.“. |
|
34. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (12) |
(1) |
(3) |
34. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, nustatantis, kad savivaldybės taryba tvirtina individualius apsaugos reglamentus skelbiant nekilnojamąsias kultūros vertybes savivaldybės saugomomis, nedera su šio straipsnio 2 dalies 2 punktu, įtvirtinančiu, kad nekilnojamojo kultūros paveldo objektų individualių apsaugos reglamentų tvirtinimo funkcija yra priskiriama savivaldybės mero kompetencijai.
|
Pritarti
|
Ši funkcija priskirta savivaldybių administracijos kompetencijai. Patikslintas – 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas: „3) tvirtina specialiojo teritorijų planavimo dokumentus skelbiant nekilnojamąsias kultūros vertybes savivaldybės saugomomis; “, ir 12 straipsnio 3 dalis papildyta 2 punktu: „2) tvirtina nekilnojamojo kultūros paveldo objektų individualius apsaugos reglamentus;“ (atitinkamai šios dalies 2-5 punktai, tapo 3-6 punktais), , o 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas brauktinas.
|
|
35. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (12) |
(1) |
(2) |
35. Pažymėtina, kad pilnas savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos programų, finansuojamų savivaldybės biudžeto lėšomis, pavadinimas ir įvedamas jos trumpinys turėtų būti dėstomas keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte (t. y. pirmą kartą įstatymo tekste ją pavartojus), o ne šio straipsnio 3 dalies 3 punkte. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) tvirtina savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos programas, finansuojamas savivaldybės biudžeto lėšomis, (toliau – savivaldybės paveldosaugos programos); |
|
36. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (12) |
(4) |
(1) |
36. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 1 punkte bei 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte reikėtų aiškiai atskirti, su kokiais valdytojais ar kurių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojais apsaugos sutartis sudaro savivaldybių administracijos, o su kokiais valdytojais – Departamentas. |
Pritarti |
Papildyta nurodant reikšmingo statusą ir skelbimo saugomu lygmenį. |
|
37. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (12) |
(4) |
(2) |
37. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 2 punkte po žodžio „valstybės“ įrašytini žodžiai „ir savivaldybių institucijų“. |
Pritarti |
Patikslinta „2) turi teisę gauti iš valstybės, savivaldybių institucijų ir nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojų informaciją apie (...)“. |
|
38. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (12) |
(5) |
(9) |
38. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 9 punkte nuostata „sužalotų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų“, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 48 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, keistina nuostata „nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, kuriems padaryta žala“ |
Pritarti |
Patikslinta: 9) kultūros ministro nustatyta tvarka nustato nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, kuriems padaryta žala, atstatymo ir (ar) atkūrimo būdą ir nuostolių dydį;“ |
|
39. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (13) |
(2) |
|
39. Derinant keičiamo įstatymo terminiją tarpusavyje, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „savivaldybių paveldosaugos padaliniai ar specialistai“ siūlome įrašyti žodžius „savivaldybės administracijos padaliniai, atsakingi už kultūros paveldo apsaugą“. |
Pritarti |
Patikslinta 13 str. 2 d.: „2. Informacijos apie galimai vertingųjų savybių turinčius objektus surinkimą ir (ar) duomenų tikslinimą gali vykdyti fiziniai ir juridiniai asmenys – savivaldybės administracijos padalinys ar darbuotojas, atsakingas už kultūros paveldo apsaugą, tradicinės religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, muziejai, mokslo ir studijų institucijos, paveldosaugos ir kitos tyrimų institucijos, visuomenė, savo veiksmus derindami su Departamentu.“. |
|
40. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (13) |
(3) |
|
40. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad inventorizuotiems objektams teisinė apsauga netaikoma. Svarstytina, ar projekto nuostatos, siekiant aiškumo, nereikėtų patikslinti nustatant, kad inventorizuotiems objektams, kurie nėra paskelbti nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis, teisinė apsauga netaikoma. |
Pritarti |
Patikslinta keičiamo 13 str. 3 dalis papildant „kurie nėra registruoti Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje“. Taip pat 13 str. 3 dalis sakinio dalis papildyta atsižvelgiant į l Seimo narių (Vytauto Juozapaičio, Paulės Kuzmickienės, Rimos Baškienės, Valdo Rakučio) pasiūlymą, papildant dėl išimties atvejų: „3. Inventorizuotiems objektams, kurie nėra registruoti Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje, teisinė apsauga netaikoma, išskyrus inventorizuotas spėjamas palaikų palaidojimo ir (ar) užkasimo vietas, kurios galimai turi memorialinio ir (ar) istorinio vertingųjų savybių pobūdį ir kurioms teisinė apsauga taikoma pagal Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymą ir Vyriausybės nutarimą dėl rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo.“. |
|
41. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (13) |
(5) |
|
41. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostata, kad „už Inventoriaus duomenų sutikrinimą“ atsako Departamentas. Nuostata „duomenų sutikrinimas“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, kokie duomenys su kokiais kitais duomenimis būtų sutikrinami. Jeigu turima omenyje, kad Departamentas atsako už skaitmeniniame sisteminiame sąraše esančių duomenų atitiktį kultūros ministro nustatyta tvarka fiksuotai potencialaus nekilnojamojo kultūros paveldo objekto išraišką apibūdinančiai informacijai, kaip tai siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Už Inventoriaus duomenų teisingumą ir atitiktį kultūros ministro nustatyta tvarka fiksuotai potencialaus nekilnojamojo kultūros paveldo objekto išraišką apibūdinančiai informacijai atsako Departamentas.“. |
|
42. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (14) |
(2) |
|
42. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalis stokoja aiškumo, nes nėra aišku, kokia tvarka ir iš kokio šaltinio ar duomenų bazės turėtų būti vykdoma vietovių ir objektų atranka. Taip pat nėra atskleista, ar turima omenyje objektų ir vietovių, kurios dar nėra pripažintos nekilnojamuoju kultūros paveldu, atranka (vykdoma galbūt iš Inventoriaus sąrašo) bei ar šios atrankos tikslas ir yra pasirinkti potencialias nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurias bus siekiama atskleisti ir įvertinti, ar vis dėlto turima omenyje šio straipsnio 5 dalyje numatyta jau įvertintų vertybių atranka registravimui Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Objektų ir vietovių, teikiamų įregistruoti Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje, atrenkama tiek ir tokių, kad būtų užtikrintas atitinkamo reikšmingumo nekilnojamųjų kultūros vertybių pakankamo pavyzdžių kiekio išsaugojimas, atsižvelgiant į galimų stichinių nelaimių ar kitų nelaimingų atsitikimų padarinius ir išsaugojimo užtikrinimo galimybes (visuomenės suinteresuotumą, teisinę pagrindą, finansinius išteklius)..“ Projekto 14 straipsnio 6 dalį konkretizuoti ir išdėstyti taip: „6. Nekilnojamųjų kultūros vertybių atranka vykdoma kompleksiškai lyginant panašias (pagal vertingųjų savybių pobūdį, gausą ir reikšmingumo lygmenį) potencialias ir esamas nekilnojamąsias kultūros vertybes, vadovaujantis autentiškumo, vientisumo, būklės, išsaugojimo tikimybės ir panaudojimo, eksponavimo, lankymo galimybės kriterijais, nustatytais kultūros ministro tvirtinamame nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo tvarkos apraše.“ Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nekilnojamosios kultūros vertybės yra įrašytos į Kultūros vertybių registrą, o potencialios yra įtrauktos į Inventorių arba yra vietovių vertingosios savybė. |
|
43. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (14) |
(4) |
|
43. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, kuris sudaro (parengia) Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo tarybos akto projektą. |
Pritarti |
Patikslinta: „Vertinimo akto projektą gali sudaryti Įstatymo 35 straipsnio 19 dalyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys ir 35 straipsnio 12 ir 13 dalyje nustatyta tvarka atestuoti specialistai ar eksperto kvalifikacinę kategoriją turintys specialistai arba mokslininkai.“ Patikslinta pagal KPD siūlymą: vietoje “nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo tarybos akto (toliau – Vertinimo tarybos aktas)“ naudoti „nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo aktas (toliau – Vertinimo aktas)“. |
|
44. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (14) |
(5,6,7) |
|
44. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse po žodžių „kultūros ministro“ brauktinas perteklinis žodis „įsakymu“. |
Pritarti |
Patikslinta, išbrauktas žodis. |
|
45. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (14) |
(7) |
|
45. Siekiant įstatymo nuostatų nuoseklumo bei atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 dalies turinį, šią dalį siūlytina dėstyti po 3 dalies. Be to, siekiant teisinio aiškumo, šioje dalyje siūlytina aiškiai nurodyti, kad personalinę nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų sudėtį tvirtintų arba Departamento direktorius, arba savivaldybių tarybos (pagal šio straipsnio 8, 9 ir 10 dalis). Taip pat nėra aiškus galimas tokių vertinimo tarybų skaičius bei kriterijus (nekilnojamojo kultūros paveldo sandara, reikšmingumą lemiantis vertingųjų savybių pobūdis ar reikšmingumo lygmuo), lemsiantis tam tikrų vertinimo tarybų sudarymą. Be to, reikėtų aiškiau atskleisti negalėjimo užimti tarybos nario pareigas savivaldybės tarybos sudaromos vertinimo tarybos atveju, nes nei savivaldybės taryboje dirba valstybės tarnautojai ar darbuotojai, nei kitos savivaldybės įstaigos, kuriose dirba tokie asmenys, formaliai negali būti laikomos pavaldžiomis savivaldybės tarybai. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimą atlieka nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – vertinimo tarybos), veikiančios pagal kultūros ministro tvirtinamus nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinius nuostatus, nustatančius vertinimo tarybų funkcijas, teises, sudarymą ir darbo organizavimo tvarką. Vertinimo tarybos sudaromos iš ne mažiau kaip 5 narių, atsižvelgiant į nekilnojamojo kultūros paveldo sandarą, reikšmingumą lemiantis vertingųjų savybių pobūdį ar reikšmingumo lygmenį. Vertinimo tarybų nariais negali būti skiriami šių tarybų sudarytojų ir jiems pavaldžių įstaigų, savivaldybės administracijų, kuriose yra sudarytos vertinimo tarybos, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Vertinimo tarybų personalinė sudėtis pagal reikšmingumo lygmenį tvirtinama Departamento direktoriaus ar savivaldybės tarybos 3 metų laikotarpiui. Vertinimo tarybų nariais gali būti nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai, turintys nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę atlikti paveldosaugos ekspertizę, ar su kultūros paveldo apsaugos sritimi susiję mokslininkai, turintys šios srities mokslo (meno) daktaro laipsnį. Vertinimo tarybų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, atitikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus reikalavimus. Vertinimo tarybos nariu asmuo gali būti ne ilgiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Vertinimo tarybų narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.“ |
|
46. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (14) |
(8,9) |
|
46. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 ir 9 dalis, kuriose numatytos vertinimo tarybų teikiamos rekomendacijos (pasiūlymai) reikėtų suderinti su šio straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, kad sudaromas Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo tarybos aktas. Tai yra neaišku, ar būtent šiame Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo tarybos akte pateikiamos atitinkamos rekomendacijos. |
Pritarti |
Papildyta „protokolu“. |
|
47. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (14) |
(8) |
|
47. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje prieš žodžius „sudarytos vertinimo tarybos“ įrašytinas žodis „direktoriaus“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 9 daliai. |
Pritarti |
Papildyta. |
|
48. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (14) |
(9) |
|
48. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalis implikuoja, kad vertinimo tarybą gali sudaryti ne viena savivaldybė, tačiau ir kelios savivaldybės bendru sprendimu. Siekiant teisinio aiškumo, tokį atvejį reikėtų sureglamentuoti aiškiau, nurodant tokios bendros vertinimo tarybos sudarymo sąlygas bei veiklos ypatumus (lyginant su vienos savivaldybės tarybos sudarytomis vertinimo tarybomis). |
Pritarti
|
Pažymėtina, kad ši teisės norma dėl bendrų savivaldybių tarybų yra neveikianti, kadangi per 20 šios nuostatos galiojimo metų nei karto ją nebuvo pasinaudota, t. y. nebuvo sudaryta nei viena jungtinė savivaldybių vertinimo taryba. Galimai šios normos neveikimą lėmė tai, kad pakankamai sudėtingas kelių savivaldybių vertinimo tarybos veiklos organizavimo ir finansavimo mechanizmas. Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti šios normos. Taip pat atsižvelgiant į STT rekomendaciją, įvestas saugiklis, jog nesant savivaldybių sudarytoms vertinimo taryboms, šios procedūros ir sprendimas perduodamas Departamentui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad reaguojant į Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymą, sprendimo priėmimas dėl vietinio reikšmingumo lygmens objektų teisinės apsaugos suteikimo paliktas savivaldybės merui ar jo įgaliotam administracijos direktoriui. Tikslinama 14 straipsnio 9 dalis: „9. Savivaldybės tarybos sudarytos vertinimo tarybos protokolu teikia tyrimais ir atranka grindžiamas išvadas savivaldybės merui ar jo įgaliotam administracijos direktoriui dėl savivaldybių, kurių tarybos yra sudariusios vertinimo tarybas, teritorijoje esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingųjų savybių, jų teritorijų ribų ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribų nustatymo, taip pat vietinio reikšmingumo lygmens nustatymo ir teisinės apsaugos reikalingumo ar apskaitos duomenų tikslinimo. Jeigu savivaldybės taryba nėra sudariusi vertinimo tarybos ar nėra vertinimo tarybos narių, kurie pagal kompetenciją galėtų vertinti nekilnojamąją kultūros vertybę pagal visus vertinimo akto projekte siūlomus nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį, tokia nekilnojamoji kultūros vertybė vertinama Departamento sudarytos vertinimo tarybos, o sprendimą dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei suteikimo, apskaitos duomenų tikslinimo ar teisinės apsaugos panaikinimo priima Departamento direktorius.“ Atitinkamai, derinant su 9 dalimi, patikslinta 10 dalis: „10. Departamento direktorius arba savivaldybės meras ar jo įgaliotas administracijos direktorius pagal pateiktas jų sudarytų vertinimo tarybų išvadas priima sprendimą dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei suteikimo, apskaitos duomenų tikslinimo ar teisinės apsaugos panaikinimo. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl teisinės apsaugos suteikimo, savivaldybės administracija teikia informaciją Departamentui apie priimtą sprendimą dėl nekilnojamosios kultūros vertybės įrašymo į Kultūros vertybių registro informacinę sistemą. Informacija apie už kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų priimtus sprendimus dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei suteikimo per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiama Departamento ir savivaldybių, kurių tarybos yra sudariusios vertinimo tarybas, interneto svetainėse, o informacija apie įregistravimą – Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje..“ ir 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto b papunktis: „b) Departamento direktoriaus ar savivaldybės mero ar jo įgalioto administracijos direktoriaus sprendimu patvirtintos vertingosios savybės, vertingųjų savybių pobūdis (ar jų derinys), reikšmingumo lygmuo, reikšmingumo lygmens pagrindimas;“. |
|
49. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (14) |
(19) |
|
49. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamame projekte nėra siūlomo reglamentuoti sprendimų dėl nekilnojamosios kultūros vertybei teisinę apsaugą suteikiančio sprendimo priėmimo, todėl kyla abejonių, ar pagrįstai keičiamo įstatymo 14 straipsnio 19 dalyje siūloma reglamentuoti sprendimo dėl nekilnojamosios kultūros vertybės teisinę apsaugą naikinančio sprendimo priėmimo. Manytina, kad sprendimas išregistruoti nekilnojamosios kultūros vertybę iš Kultūros vertybių registro informacinės sistemos, tai pat iš Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos reikštų, kad nekilnojamoji kultūros vertybė netenka nekilnojamosios kultūros vertybės statuso ir atitinkamai teisinės apsaugos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar keičiamo įstatymo 14 straipsnio 19 dalies nuostatų šiuo aspektu nereikėtų patikslinti. Pritarus šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, tikslintinos ir keičiamo įstatymo 14 straipsnio 20 dalies, 15 straipsnio 15 dalies nuostatos. |
Pritarti |
Patikslinta 14.8 ir 14.9 pagrindžiant dėl apsaugos suteikimo: „tyrimais ir atranka pagrįstas“. |
|
50. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (14) |
(19) |
|
50. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 19 dalies nuostatą reikėtų patikslinti, nurodant, kad ne vertinimo taryba pateikia išvadą už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai sprendimui priimti dėl nekilnojamosios kultūros vertybės teisinę apsaugą naikinančio sprendimo (kas implikuoja, kad vertinimo taryba ne spręstų tokio sprendimo pagrįstumą, o turėtų formalią pareigą pateikti atitinkamą išvadą), o tai, kad už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija nekilnojamosios kultūros vertybės teisinę apsaugą naikinantį sprendimą gali priimti tik gavusi teigiamą vertinimo tarybos išvadą. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 19 dalį išdėstyti taip: „(...)Už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija sprendimą dėl nekilnojamosios kultūros vertybės teisinės apsaugos panaikinimo gali priimti tik gavusi teigiamą vertinimo tarybos išvadą.“ Visur pakeista iš rekomendacijos (siūlymai) į išvadą.(...)“. |
|
51. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (15) |
(2) |
(f) |
51. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto f papunktį siūlome patikslinti po žodžių „kiti dokumentai ir duomenys“ įrašant žodžius „reikšmingi nekilnojamosios kultūros vertybės identifikavimui“. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies papunktį f išdėstyti taip: „f) kiti dokumentai ir duomenys, reikšmingi nekilnojamajai kultūros vertybei identifikuoti;.“. |
|
52. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (15) |
(3) |
|
52. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį reikėtų papildyti, nurodant, kad Kultūros ministerija skiria ne tik Kultūros vertybių registro informacinės sistemos tvarkytoją, tačiau ir šios informacinės sistemos duomenų tvarkytoją. |
Pritarti |
Papildyta: „informacinės sistemos ir jos duomenų tvarkytoją“. |
|
53. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (16) |
(1) |
|
53. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį reikėtų patikslinti, nes potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės atskleidimo ir vertinimo procedūrų pradžios momentu šiai potencialiai nekilnojamajai kultūros vertybei apsaugos zonos dar nėra nustatytos (taip pat gali būti nežinoma ir tokiai vertybei būsianti priskirta teritorija). |
Pritarti |
Planuojant apskaitos procedūras preliminariai įsivertinama teritorija ir apsaugos zona. |
|
54. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (16) |
(4) |
|
54. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies pirmojo sakinio nuostatos tikslintinos, nurodant, kurių objektų savininkai apie aptiktus archeologinius radinius ar potencialių nekilnojamojo daikto vertingųjų savybių už kultūros paveldą atsakingai institucijai. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „44. Jeigu atliekant statybos darbus ar žemės darbus aptinkama archeologinių radinių ar potencialių nekilnojamojo daikto vertingųjų savybių, to objekto ar teritorijos savininkai arba tokiame objekte ar teritorijoje darbus atliekantys asmenys apie tai privalo pranešti už kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai pagal šio įstatymo 10 ir 12 straipsniuose nustatytą kompetenciją. Už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija, gavusi pranešimą, gali sustabdyti statybos ar žemės darbus ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos ir, per šį terminą patikrinusi pranešime nurodytus faktus, priimti sprendimą dėl atskleidimo procedūrų inicijavimo ar vertingųjų savybių tikslinimo.“. |
|
55. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (16) |
(6) |
|
55. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalies nuostatas reikėtų patikslinti, nurodant kurių objektų savininkai yra informuojami apie šioje dalyje nurodytų veiksmų atlikimą. |
Pritarti |
Papildyta: „(...)nurodytą šio straipsnio 1 dalyje.“. |
|
56. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (17) |
(2) |
|
56. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „ribos“ bei „ribų“ įrašytinas žodis „teritorijos“, nes šioje dalyje turimos omenyje būtent nekilnojamosios kultūros vertybės užimamos ar jai nustatytos teritorijos ribos. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „22. Nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribos nustatomos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis šio įstatymo nustatyta tvarka, taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis. Nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribų leidžiama netapatinti su esamu sklypu, kai didesnėje šio sklypo dalyje (didesnėje negu 50 procentų viso sklypo ploto) nėra nustatytų vertingųjų savybių.“. |
|
57. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (17) |
(4) |
|
57. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje (ar kitose keičiamo įstatymo nuostatose, nustatančiose valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją paveldosaugos srityje) neturėtų būti nurodytas subjektas (ar subjektai), įgaliotas nustatyti nekilnojamajai kultūros vertybei žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninančias apsaugos zonas. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija, (...)“. |
|
58. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (17) |
(5) |
|
58. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies formuluotė „kultūros paveldo vietovėje esančios nekilnojamosios kultūros vertybės“ tikslintina, nes pati kultūros paveldo vietovė yra laikoma nekilnojamąja kultūros vertybe. Galbūt turimi omenyje kultūros paveldo vietovėje esantys nekilnojamojo kultūros paveldo objektai. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Draustinyje, rezervate, valstybiniame parke esančioms nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar kultūros paveldo vietovėje esantiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams apsaugos zonos nenustatomos (...).“. |
|
59. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (18) |
(1) |
|
59. Tikslintina keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda į 19 straipsnio 3 dalį (apsaugos režimai nustatyti įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje). |
Pritarti |
Patikslinta: „ir šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyti apsaugos režimai.“. |
|
60. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (19)
|
(1) |
|
60. Iš keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos iki dvitaškio nėra aišku, ar paskelbtų saugomomis ar kultūros paminklais nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugai visais atvejais nustatomi vis trys apsaugos tikslai, ar vis dėlto gali būti nustatomas ir vienas, ar du tikslai. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 2 dalies nuostatai iki dvitaškio, kurioje neatskleidžiama galimi saugojimo režimo ar režimų nustatymo būdai. |
Pritarti |
Papildyta: „ar jų derinys“. |
|
61. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (20) |
(1) |
|
61. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad nekilnojamosios kultūros vertybės individualiai sukurtomis lentomis ir rodyklėmis ženklinamos kultūros ministro nustatyta tvarka, suderinta su susisiekimo ministru, turėtų būti suderina su šio straipsnio 2 dalimi, nurodančia, kad nekilnojamosios kultūros vertybės individualiai sukurtomis lentomis ir rodyklėmis gali būti ženklinamos gavus už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimą.
|
Pritarti
|
Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Nekilnojamosios kultūros vertybės ženklinamos tipinėmis ir (ar) individualiai sukurtomis lentomis ir rodyklėmis, dailės kūriniais kultūros ministro nustatyta tvarka, suderinta su susisiekimo ministru.“. Atsisakyti šio straipsnio 2 dalies. |
|
62. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (20) |
(3) |
|
62. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje reikėtų patikslinti, ar išskirtinę kultūrinę reikšmę turinčios nekilnojamosios kultūros vertybės įrašomos į Vyriausybės tvirtinamą Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, ar vis dėlto turimas omenyje kažkoks kitoks sąrašas. |
Pritarti iš dalies |
Tai yra kitas sąrašas, susijęs su Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos (Hagos konvencijos) ženklinimu. Patikslinta papildomai nurodant visuomenėje įprastą Hagos konvencijos pavadinimą. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „2. Išskirtinę kultūrinę reikšmę turinčios nekilnojamosios kultūros vertybės, kurių sąrašai tvirtinami Vyriausybės nutarimu, ženklinamos 1954 m. gegužės 14 d. Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos (Hagos konvencijos) 16 straipsnyje nurodytu skiriamuoju simboliu kultūros ministro nustatyta tvarka.“ |
|
63. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (21) |
(3) |
|
63. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „tampa saugoma ir Įstatymo“ įrašytini žodžiai „pradedama saugoti ir šio įstatymo nustatyta tvarka“. |
Pritarti |
Patikslinta |
|
64. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (22) |
(1) |
(1) |
64. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė tikslintina, vietoj sąvokos „nekilnojamoji kultūros vertybė“ vartojant tikslesnę ir šio straipsnio reguliavimo dalyką atliepiančią sąvoką „nekilnojamojo kultūros paveldo objektas“ (nes šiame straipsnyje reglamentuojamos būtent nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojo teisės ir pareigos jo valdomo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto atžvilgiu). Atitinkamai tikslintini ir šios dalies 4 punktas, 2 dalies 1-4 ir 6 bei 7 punktai. |
Pritarti iš dalies |
Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 21 dalį, patikslinant sąvoką, išdėstyti taip: „21. Nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas – nekilnojamojo kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, pripažintų turinčiais vertingųjų savybių ir esančių pavienio ar kompleksinio nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, savininkas ar kitos valdymo teisės turėtojas.“ Atsižvelgiant į Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pastabas, sąvokoje atsisakyta žodžio „objektas“, nes buvo atkreiptas dėmesys, kad pavadinimas susiaurina turinį, nes 22 straipsnyje reglamentuojama ne tik atskirų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, bet ir vietovės vertingųjų savybių valdytojų teisės ir pareigos.
|
|
65. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (22) |
(2) |
(4) |
65. Laikantis įstatyme vartojamų sąvokų nuoseklumo, siūlytina keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 4 punkte „asmenims“ ir „asmuo“ keisti į „tyrėjams“ ir „tyrėjas“. |
Pritarti |
Patikslinta: „(...)taip pat leisti šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą gavusiems tyrėjams su nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytoju suderintomis sąlygomis atlikti archeologinius tyrimus ir šio įstatymo 33 straipsnio 1dalyje nurodytą leidimą gavusiems tyrėjams su nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytoju suderintomis sąlygomis atlikti ardomuosius tyrimus. (...)“. |
|
66. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (22) |
(3) |
|
66. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nuostata „ne daugiau nei 99 metus“ keistina nuostata „ne ilgiau kaip 99 metus“. |
Pritarti |
|
|
67. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (23) |
(2) |
|
67. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje reikėtų atskleisti teisinę patikrinimo akto galiojimo reikšmę, nes iš siūlomo reguliavimo nėra aišku, kam yra nustatomas patikrinimo akto 6 mėnesių galiojimo terminas. Galbūt siekiama nustatyti, kad perdavėjas įgijėjui nekilnojamąjį kultūros paveldo objektą perduoti tik patikrinus objektą ir tik patikrinimo akto galiojimo laikotarpiu. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, išdėstyti taip: „2.(...) Perdavėjas nekilnojamojo kultūros paveldo objektą įgijėjui perduoda tik patikrinus tokį objektą ir tik patikrinimo akto galiojimo laikotarpiu. (...)“. |
|
68. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (23) |
(3) |
|
68. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies pirmajam sakinyje siūloma nustatyti, kad nekilnojamojo kultūros paveldo perdavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė, patikrinus objekto būklę, pereina naujam nekilnojamojo paveldo objekto valdytojui (įgijėjui) nuo perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo dienos. Iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra aišku, koks priėmimo perdavimo akto pasirašymas turimas omenyje nekilnojamojo kultūros paveldo objekto paveldėjimo atveju, kaip yra siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje. Svarstytina, ar pastaruoju atveju, minėtos teisės neturėtų pereiti ne nuo priėmimo perdavimo akto pasirašymo dienos, bet nuo oficialaus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinančio dokumento įpėdiniui išdavimo dienos. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, išdėstyti taip: „3. (...)nuo oficialaus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinančio dokumento įpėdiniui išdavimo dienos (...)“. |
|
69. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (23) |
(3) |
|
69. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti kokiam subjektui žalą turi atlyginti nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojas, t. y. neaišku, ar žala netiesiogiai būtų padaroma ir turėtų būti atlyginama valstybei ar savivaldybei, ar vis dėlto žala (t. y. būsimi nuostoliai, kuriuos patirs įgijėjas grąžindamas kultūros paveldo objekto būklę į Kultūros vertybių registre užfiksuotą būklę) turėtų būti atlyginama nekilnojamojo kultūros paveldo objekto įgijėjui. |
Pritarti |
Papildyta: „Valstybei“. |
|
70. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (24) |
(1) |
|
70. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostata „finansinė parama, vadovaujantis Įstatymo 46 ir 47 straipsniais“ tikslintina, nes keičiamo įstatymo 47 straipsnyje siūloma reglamentuoti ne finansinę paramą, bet kompensacijas nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojams. Taigi, tuo atveju, jeigu apsaugos sutartyse būtų nustatomas ir kompensacijų mokėjimas, tai keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 24 straipsnio dalį, išdėstyti taip: „galima finansinė parama ir (ar) kompensavimas“. |
|
71. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (26) |
(3) |
|
71. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „galioja Įstatymo 25 straipsnio reikalavimai“ įrašytini žodžiai „taikomi šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyti moksliniam pažinimui paskelbtos saugoma nekilnojamosios kultūros vertybės naudojimo reikalavimai“. |
Pritarti |
|
|
72. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (26) |
(5) |
|
72. Derinant keičiamo įstatymo 26 straipsnio nuostatas tarpusavyje, šio straipsnio 5 dalyje po žodžių „Siekiant, kad“ įrašytini žodžiai „viešajam pažinimui ir naudojimui“. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Siekiant, kad viešajam pažinimui ir naudojimui paskelbto saugomu kultūros paveldo statinio vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, (...)“. |
|
73. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (28) |
(1,2) |
|
73. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, kad nekilnojamosios kultūros vertybės, jų teritorijos, apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo, strateginio planavimo dokumentus, apsaugos reglamentus ir jais nustatomus paveldosaugos reikalavimus, parengtus vadovaujantis šio įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, santykis su šio straipsnio 2 dalimi, kurioje numatytos kitokios nekilnojamųjų kultūros vertybių, jų teritorijų ir apsaugos zonų tvarkymo ir veiklos juose plėtojimo sąlygos. Galbūt tikslinga šias dvi dalis apjungti, aiškiai atskleidžiant visas nekilnojamųjų kultūros vertybių, jų teritorijų ir apsaugos zonų tvarkymo ir veiklos juose plėtojimo sąlygas. |
Pritarti |
Projekto 28 straipsnio 2 dal, išdėstyti taip: „2. Nekilnojamosioms kultūros vertybėms, jų teritorijoms, apsaugos zonoms, kultūriniams rezervatams ir kultūriniams draustiniams, jų buferinėms apsaugos zonoms paveldosaugos reikalavimai nustatomi:“. |
|
74. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (28) |
(2) |
(1) |
74. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, jų teritorijos ir apsaugos zonos tvarkomi pagal paveldosaugos reikalavimus, nustatomus individualiuose apsaugos reglamentuose, parengtuose ir patvirtintuose kultūros ministro nustatyta tvarka. Tačiau pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 9, 10 ir 12 straipsniuose, reglamentuojančiuose kultūros ministro, Departamento ir savivaldybių institucijų kompetenciją, nėra numatyta, kad kultūros ministras tvirtintų individualių apsaugos reglamentų rengimo ir tvirtinimo tvarką. Juose tiesiog nustatyta, kad Departamentas rengia, o kultūros ministras tvirtina šiuos reglamentus (savivaldybėse juos rengtų savivaldybių administracija, o tvirtintų meras). |
Pritarti |
Patikslinta 9 straipsnio 2 dalis, papildant nauju punktu: „3) tvirtina individualių apsaugos reglamentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašą;“. |
|
75. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (28) |
(2) |
(1) |
75. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkte iš nekilnojamojo kultūros paveldo objektų rato yra išskiriami skelbiami ar paskelbti saugomais nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, nes abejais atvejais šie objektai, jų teritorijos ir apsaugos zonos tvarkomi pagal paveldosaugos reikalavimus, nustatomus nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tipiniuose apsaugos reglamentuose arba ar individualiuose apsaugos reglamentuose. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje nuostatoje nėra nustatytos jokios specialios sąlygos, apsprendžiančios kokio tipo – tipinis ar individualus - apsaugos reglamentas turėtų reguliuoti „paprasto“ ar paskelbto saugomu nekilnojamojo kultūros paveldo objekto tvarkymą, todėl šių dviejų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų rūšių išskyrimas neturi prasmės. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) (...)Skelbiamiems ar paskelbtiems saugomais nekilnojamojo kultūros paveldo objektams – nekilnojamojo kultūros paveldo objektų individualiuose apsaugos reglamentuose, rengiamuose ir tvirtinamuose kultūros ministro nustatyta tvarka;“. |
|
76. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (28) |
(10) |
(1) |
76. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 10 dalies 1 punkte vietoj žodžių „meno studijų srities architektūros krypties“ įrašytini žodžiai „menų studijų krypčių grupės architektūros studijų krypties“. |
Pritarti |
Patikslinta. |
|
77. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (28) |
(11) |
|
77. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 28 straipsnio 11 dalies turinį bei siekiant įstatymo nuostatų nuoseklumo, šią dalį reikėtų dėstyti po straipsnio 9 dalies. |
Pritarti |
Perkelta. |
|
78. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (28) |
(13,14) |
|
78. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 13 bei 14 dalyse reikėtų aiškiai nurodyti, ar kvalifikacijos kėlimo reikalavimai taikomi ir užsienio valstybių piliečiams, kuriems buvo ne suteiktas kvalifikacijos atestatas, o pripažinta užsienio valstybėje įgyta teisė vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajam teritorijų planavimui. Atitinkamai šio straipsnio 15 dalyje reikėtų atskleisti kokios teisinės pasekmės kiltų užsienio valstybės piliečiui (turinčiam ne kvalifikacijos atestatą, o Lietuvoje pripažintą užsienyje įgytą teisę vadovauti planavimui) už įstatymų, kitų teisės aktų, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo reikalavimų pažeidimą. Be to, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 13 dalyje prieš žodį „architektų“ brauktinas žodis „Respublikos“. |
Pritarti |
Patikslintos 28 str. 10, 15, 16, 17, 18, 19, 21 dalys. |
|
79. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (28) |
(15) |
|
79. Pagal keičiamo įstatymo 28 straipsnio 15 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestato galiojimas, be kita ko, sustabdomas, jeigu nustatoma, kad toks asmuo, rengdamas rengdami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar vadovaudami jų rengimui, pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus. Svarstytina, ar siūlomo teisinio reikalavimo nereikėtų patikslinti (sukonkretinti) nustatant, kokius teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai turimi omenyje, nes pagal projekto nuostatas atitinkamo atestato galiojimas galėtų būti sustabdomas už bet kurių įstatymų ar teisės aktų reikalavimų pažeidimus, o toks teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl atitikties teisėkūros proporcingumo principui. |
Pritarti |
Patikslinta: „Įstatymo ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo reikalavimus“. |
|
80. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (28) |
(16) |
|
80. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 16 dalies turinys nėra aiškus, nes joje dėstomos dvi tarpusavyje nesusijusios nuostatos, iš kurių viena numato vadovo kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymą 6 mėnesiams už teisės aktų pažeidimą, o kita - atestato galiojimą sustabdymą architektams, kai jų veikloje nustatomi Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso pažeidimai, taip pat, kai paaiškėja, kad jie padarė pažeidimus, nurodytus šiame įstatyme ar Architektūros įstatyme. Kitaip sakant nėra aišku, kaip susijęs vadovo kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymas su kitų architektų, pažeidusių kitus teisės aktų reikalavimus nei vadovas, atestatų galiojimo sustabdymu. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 16 dalį išdėstyti taip: „16. (...)sustabdo šio atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą fiziniams asmenims, kuriems buvo išduotas šis atestatas ar teisės pripažinimo dokumentas, (...).“
|
|
81. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (28) |
(18) |
(4) |
81. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 18 dalies 4 punkto nuostatas reikėtų papildyti, nurodant subjektą, kuris nustato minėtame punkte nurodytą terminą, per kurį turėtų būti pateikiami prašomi dokumentai ir duomenys. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 18 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) asmuo per nustatytą terminą nepateikė atestavimą atliekančios organizacijos prašomų dokumentų ir (ar) duomenų, kurių reikia informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti;“. |
|
82. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (28) |
(21) |
|
82. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 21 dalies trečiajame sakinyje po žodžio „šioje“ brauktinas žodis „straipsnio“. |
Pritarti |
|
|
83. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (28) |
(22) |
|
83. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 22 dalyje brauktini žodžiai „– komentaras AR“. |
Pritarti |
|
|
84. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (29) |
(3) |
|
84. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad kultūros ministras tvirtina valstybinių, istorinių nacionalinių parkų steigimo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad Saugomų teritorijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja rezervatų ir nacionalinių parkų steigimą. Taigi, Saugomų teritorijų įstatymas reglamentuoja ir valstybinių kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų) bei istorinių nacionalinių parkų steigimą. Saugomų teritorijų įstatymo 6 ir 13 straipsniuose yra nustatyti rezervatų ir parkų steigimo tikslai. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatų santykis su minėtų Saugomų teritorijų įstatymo straipsnių nuostatomis. Iš keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatų neaišku, kokius papildomus kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų) ir istorinių nacionalinių parkų steigimo kriterijus nustatytų kultūros ministras ir kaip jie koreliuotų su Saugomų teritorijų įstatyme nustatytu atitinkamų saugomų teritorijų steigimo reglamentavimu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies atsisakyti, buvusias šio straipsnio 4-6 dalis laikyti 3- 5 dalimis. |
|
85. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (29) |
(4) |
(2) |
85. Iš keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 2 punkto bei šio straipsnio 5 dalies 3 punkto nėra aišku kurios institucijos – Kultūros ministerijos ar Departamento, kompetencijai vis dėlto priklauso saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimo organizavimo funkcija. Jeigu šios institucijos abi organizuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimą, šią bendrą funkciją siūlytina dėstyti kartu, pvz., Kultūros ministerija kartu su Departamentu organizuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimą. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 2 punkto atsisakyti, buvusias šio straipsnio 4 dalies 3-4 punktus laikyti 2-3 punktais. |
|
86. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (30) |
(2) |
(2) |
86. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžių „pasaulio paveldo vertybėje“ įrašytini žodžiai „pasaulio paveldo vertybės teritorijoje“, o žodis „nutarimu“ brauktinas kaip perteklinis. |
Pritarti |
|
|
87. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (30) |
(2) |
(3) |
87. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos, nustatančios, kad atsakinga ministerija pati teikia Pasaulio paveldo komitetui kultūros ir gamtos paveldo vertybes įrašyti į Preliminarųjį konvencijos šalių narių paveldo sąrašą, santykis su šios dalies 4 punktu, nustatančiu, kad atsakinga ministerija tik inicijuoja, koordinuoja ir (ar) finansuoja paraiškų, skirtų įrašyti kultūros ir gamtos paveldo vertybes į Pasaulio paveldo sąrašą, rengimą ir teikimą (t. y. padeda kitiems asmenims teikti paraiškas). Be to, šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad ir savivaldybės merai koordinuoja paraiškų dėl kultūros ir gamtos paveldo vertybių įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą rengimą, su paraiškų teikimu susijusius procesus ir procedūras, finansuojamus savivaldybių lėšomis. |
Nepritarti |
Sąrašai netapatūs. Pasaulio paveldo Konvencijoje ir jos įgyvendinimo gairėse išskiriami du sąrašai: Preliminarusis konvencijos šalių narių paveldo sąrašas ir Pasaulio paveldo sąrašas, o įrašymui į juos taikomos skirtingos procedūros, nurodomos atitinkamai Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairių 62–76 ir 45–61 punktuose. |
|
88. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (30) |
(2) |
(5) |
88. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 5 punkte vietoj žodžio „instituciją“ įrašytinas žodis „institucijai“. Be to, svarstytina, ar nereikėtų patikslinti, kokia vieta, kaip paveldo vertybė, turima omenyje. |
Pritarti |
Patikslinta „institucijai“ ir „Pasaulio paveldo vertybės vietos valdytojas“: „38. Pasaulio paveldo vertybės vietos valdytojas (toliau – vietos valdytojas) – valstybės institucija ar savivaldybės administravimo subjektas, atsakingas už pasaulio paveldo vertybės valdymo procesų koordinavimą įgyvendinant šios vertybės išsaugojimo ir valdymo strategiją..“ |
|
89. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (30) |
|
|
89. Tikslintina keičiamo įstatymo 30 straipsnio struktūrinių dalių numeracija (praleistos 3 ir 4 dalys). |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 30 straipsnio struktūrinių dalių numeracija patikslinta. |
|
90. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (30, 34) |
(7, 14) |
(4) |
90. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7 dalies 4 punkte ir 34 straipsnio 14 dalyje prieš žodį „paveldui“ įrašytinas žodis „pasaulio“. |
Nepritarti |
Žr. Teisės departamento 14 pastabos komentarą.
|
|
91. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (31) |
(6) |
|
91. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad už visuomenės poreikiams paimtus surastus archeologinius radinius bei lobius, turinčius istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, atlyginama kultūros ministro nustatyta tvarka. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka visuomenės poreikiams būtų paimami aukščiau minimi radiniai ir lobiai. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 40 straipsnyje siūloma reglamentuoti tik nekilnojamojo kultūros paveldo objektų (kultūros paminklų) paėmimą visuomenės poreikiams, bet ne radinių ir lobių paėmimą minėtiems poreikiams. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kuriems subjektams skirtų valstybės biudžeto asignavimų būtų asmenims atlyginama už visuomenės poreikiams paimtus radinius ir lobius. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų nustatyti turinčių istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę radinių ir lobių paėmimo tvarką, bei nurodyti, iš kuriai valstybės institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų asmenims būtų atlyginama už iš jų paimamus radinius ir lobius. |
Pritarti |
Ne šio įstatymo dalykas - radiniai. Kilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo dalykas. Šis įstatymas negali reglamentuoti tvarkos. Likusi esama norma. Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 12 straipsnyje numatyta, todėl atsisakoma dalies. Ši nuostata, taip pat papildyta „(ar) specializuotoms saugykloms“, atsižvelgiant į Departamento siūlymą Nr. 23. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Atliekant tyrimus rasti archeologiniai radiniai, jeigu yra galimybių, saugomi ir eksponuojami jų radimo vietoje. Kitais atvejais archeologiniai radiniai kultūros ministro nustatyta tvarka perduodami muziejams ir (ar) specializuotoms saugykloms..“
|
|
92. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (31) |
(2) |
|
92. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje reikėtų aiškiau atskleisti išsilavinimo „archeologijos mokslo arba nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimų srities mokslininkai“ reikalavimą, t. y. nurodyti ir kokias studijas baigus įgytą ir būtent kokią aukštojo mokslo kvalifikaciją turi turėti archeologinius tyrimus ir taikomuosius tyrimus atliekantys asmenys. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 daliai. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.(...)Archeologinius tyrimus ir taikomuosius tyrimus gali atlikti atitinkamą mokslo laipsnį turintys asmenys, dirbantys archeologijos arba nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimų srityje (...)“. |
|
93. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (32) |
(3) |
(2) |
93. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatos, nustatančios, kad tyrėjas turi būti perdavęs archeologinių tyrimų metu surastus archeologinius radinius Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (toliau – Centras), kaip numatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatyme, turėtų būti atsisakyta, nes minėtasis įstatymas nenustato jokių archeologinių radinių perdavimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui pagrindų ir tvarkos, arba pačiame keičiamame įstatyme atskleisti tokių radinių perdavimą Centrui. |
Pritarti |
|
|
94. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (32) |
(3) |
(2) |
94. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalies nuostata, numatanti, kad archeologinių tyrimų leidimą išduoti atsisakoma, jeigu einamaisiais metais jau išduota 10 leidimų atlikti archeologinius tyrimus, jei tyrėjas už juos nėra atsiskaitęs archeologinio paveldo tvarkybos reglamente nustatytais atvejais ir tvarka, nedera su šio straipsnio 3 dalies 2 punktu, implikuojančiu, kad leidimas išduodamas tik tada, kai leidimo prašantis tyrėjas yra atsiskaitęs už visus einamaisiais metais ir praėjusiais metais atliktus archeologinius tyrimus. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 2 punktas patikslintas, išbraukiant žodžius „einamaisiais metais ir“ . |
|
95. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (32) |
(7) |
|
95. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostata, numatanti, kad archeologinių tyrimų leidimai neatidėliotinais avarijos grėsmės ar avarijos padarinių likvidavimo atvejais išduodami visus metus, brauktina ne tik kaip perteklinė ir jokios reguliacinės reikšmės neturinti norma, tačiau ir kaip galimai klaidinanti, nes ji suponuoja, kad kiti archeologinių tyrimų leidimai visus metus neišduodami. Jeigu vis dėlto siekiama nustatyti kažkokius archeologinių tyrimų leidimų išdavimo (ar galiojimo) terminus, jie turėtų būti aiškiai įvardinti. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Archeologinių tyrimų leidimai neatidėliotinais avarijos grėsmės pašalinimo ar avarijos padarinių likvidavimo atvejais išduodami netaikant reikalavimo užtikrinti šio straipsnio 6 dalyje nustatytas tyrimams atlikti būtinas sąlygas ir šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyto reikalavimo parengti ir pateikti Mokslinės archeologijos komisijos aprobuotą archeologinių tyrimų projektą.“ |
|
96. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (32) |
(8) |
|
96. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 8 dalyje siūloma reglamentuoti archeologinių tyrimų leidimo galiojimo pratęsimą, tačiau iš keičiamo įstatymo 32 straipsnio nuostatų nėra pakankamai aišku, kuriam pradiniam terminui tokie leidimai yra išduodami. Keičiamo įstatymo 32 straipsnį reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8. Archeologinių tyrimų leidimo galiojimo terminas nurodomas šiame leidime.(...)“. |
|
97. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (32) |
(9) |
|
97. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 9 dalyje tikslintina nuoroda, vietoj „7 dalyje” įrašant „6 dalyje”. |
Pritarti |
|
|
98. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (32) |
(10) |
|
98. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 10 dalyje brauktini su šios dalies turiniu nesusiję ir nederantys žodžiai „archeologinių tyrimų leidimas neišduotas ar“. |
Pritarti |
|
|
99. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (32) |
(11) |
3 |
99. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 32 straipsnio 11 dalies 3 punkte vietoj žodžių „išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą išimtį“ siūlytina įrašyti žodžius „išskyrus atvejus, kai archeologinių tyrimų leidimas išduotas neatidėliotinais avarijos grėsmės ar avarijos padarinių likvidavimo atvejais“. |
Pritarti |
|
|
100. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (33) |
(1) |
|
100. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje prieš žodį „tyrimų“ įrašytinas žodis „ardomųjų“. |
Pritarti |
|
|
101. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (33) |
(5,6) |
|
101. Siekiant teisinio aiškumo bei tyrėjų teisėtų interesų užtikrinimo, keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 ir 6 dalyse reikėtų plačiau atskleisti sprendimų dėl ardomųjų tyrimų leidimų galiojimo sustabdymo, sustabdymo panaikinimo bei panaikinimo priėmimo bei tyrėjų supažindinimo su šiais sprendimais sąlygas ir terminus (analogiškai kaip keičiamo įstatymo 32 straipsnyje nustatyta sprendimų dėl archeologinių tyrimų leidimų galiojimo sustabdymo bei panaikinimo atžvilgiu). |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 33 straipsnį papildyti naujomis dalimis dėl ardomųjų tyrimų leidimų, buvusias šio straipsnio 5-6 dalis laikyti 7-8 dalimis taip pat papildyti naujomis 9-14 dalimis. Žr. Kultūros komiteto pasiūlymą Nr.1 |
|
102. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (33) |
(6) |
|
102. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 33 straipsnio 6 dalies nereikėtų papildyti nauju punktu, nustatant, kad ardomųjų tyrimų leidimas gali būti panaikintas ir tokį leidimą gavusio asmens prašymu. |
Pritarti |
|
|
103. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (34) |
(5) |
|
103. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad kai statinio projektas rengiamas kartu su tvarkybos projektu (tais atvejais, kai planuojami ir tvarkybos darbai), išduodamas vienas bendras tvarkybą ir statybą leidžiantis dokumentas Įstatymo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Analogiškas teisinis reguliavimas, pagal kurį aukščiau minėtu atveju būtų rengiami tiek statinio projektas, tiek tvarkybos projektas siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kartu teikiamo Statybos įstatymo Nr. I-1240 24, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP- 4208 1 straipsnyje dėstomo Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą tais atvejais, kai numatoma atlikti kultūros paveldo statinio statybos ir tvarkymo darbus, rengiamas vienas skirtingus statybos ir (ar) tvarkybos rūšis jungiantis statinio projektas, statinio projekto pavadinime nurodant atliekamų darbų rūšis. Pažymėtina, kad teikiamu projektu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 5 ir 17 dalių nuostatos, taikant įstatymą, gali būti aiškinamos taip, kad esant analogiškai situacijai, t. y. kai atliekami ir statybos, ir tvarkybos darbai, rengiami du projektai (statinio projektas kartu su tvarkybos projektu), nors abiejų rūšių darbams išduodamas vienas statybą leidžiantis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, aiškiai nurodant, kiek projektų turėtų būti rengiama, kai vienu metu būtų atliekami tiek kultūros paveldo objekto statybos, tiek tvarkybos darbai. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 5 dalį (suderinta su Statybos įstatymu) išdėstyti taip: „5. Statinio projektas rengiamas siekiant vykdyti naujų nekilnojamojo kultūros paveldo objekto dalių statybą (išskyrus paprastajam remontui priskiriamus darbus) ir (ar) teritorijos tvarkymo darbus, pritaikant nekilnojamąjį kultūros paveldo objektą ar siekiant vykdyti naują statybą nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose. Kai numatoma atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius paveldosaugos darbus, tvarkomuosius statybos darbus ir (ar) statybos darbus, rengiamas vienas skirtingas statybos rūšis, tvarkomuosius paveldosaugos, tvarkomuosius statybos darbus ir (ar) statybos darbus jungiantis statinio projektas, statinio projekto pavadinime nurodant atliekamų darbų rūšis, ir išduodamas vienas bendras statybą leidžiantis dokumentas šio įstatymo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka.“. |
|
104. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (34) |
(9) |
|
104. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 9 dalyje po žodžio „dokumentai“ įrašytina formuluotė „nurodyti šio straipsnio 7 dalyje”, o po žodžio „specialiuosius“ – žodis „paveldosaugos“. |
Pritarti |
|
|
105. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (34) |
(8) |
|
105. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 34 straipsnio 10 dalies nuostatos, numatančios, kad Departamentas gauna šio straipsnio 7 dalyje nurodytus dokumentus, santykis su šio straipsnio 8 dalimi, nustatančia., kad meras ar įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, gavęs šio straipsnio 7 dalyje nurodytus dokumentus, per 3 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo dienos pateikia Departamentui aplinkos ministro patvirtintos formos paraiškas (t. y. numatyta, kad Departamentui dokumentai, nurodyti šio straipsnio 7 dalyje tiesiogiai neteikiami). |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8. (...) su pridedamomis atliktų taikomųjų ir (ar) archeologinių tyrimų ataskaitomis (...)“. |
|
106. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (34) |
(19) |
|
106. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 19 dalis turėtų būti papildyta reikalavimu pateikti informaciją dėl valstybės rinkliavos už tvarkybos dokumento išdavimą sumokėjimo (derinant su šio straipsnio 20 dalimi). |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 19 dalį papildyti 10 punktu ir jį išdėstyti taip: „10) 10) informacija apie valstybės rinkliavos už tvarkybos dokumento išdavimą sumokėjimą.“. |
|
107. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (34) |
(20) |
|
107. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 20 dalyje po formuluotės „dėl trūkstamų dokumentų“ įrašyti žodį „pateikimo“. |
Pritarti |
|
|
108. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (35) |
(1) |
|
108. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalį siūloma tikslinti atsižvelgiant į Mokslo ir meno krypčių klasifikatoriuje, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V-93, nurodytas mokslo kryptis. Archeologija pagal minėtą klasifikatorių priskiriama humanitarinių mokslų srities istorijos ir archeologijos mokslo krypčiai. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „ „1. Atlikti archeologinius tyrimus ir taikomuosius tyrimus, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytus atvejus, turi teisę šio straipsnio 14 dalyje nustatytus kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys ir šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyta tvarka atestuoti specialistai, gavę nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą, ir neatestuoti jų pagalbininkai, vadovaujami atestuoto specialisto, arba humanitarinių mokslų srities istorijos ir archeologijos mokslo krypties mokslininkai. Atestuotas specialistas arba mokslininkas atsako už atliekamus tyrimus, teikia tyrimų išvadas ir technologines rekomendacijas.“. |
|
109. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (35) |
(2) |
|
109. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies paskutinio sakinio nuostatos tikslintinos įvardinant subjektą, kuris atsakytų už tvarkybos projekto sprendinių tinkamą įgyvendinimą. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. (...)Už tvarkybos projekto sprendinių tinkamą įgyvendinimą tvarkybos projekto vadovas atsako tuo atveju, jeigu atlieka tvarkybos projekto sprendinių įgyvendinimo priežiūrą.“. |
|
110. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (34) |
(10, 11, 12) |
|
110. Siekiant teisės aktuose vartojamų sąvokų vienodumo ir atsižvelgiant į tai, kad Statybos įstatyme vartojama formuluotė Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinė sistema „Infostatyba“, siūlytina atitinkamai papildyti keičiamo įstatymo 34 straipsnio 10,11 ir 20 dalių nuostatas įrašant pavadinimą „Infostatyba“. |
Pritarti |
|
|
111. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (35) |
(11) |
|
111. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 35 straipsnio 11 dalį reikėtų patikslinti, nurodant, kad eksperto (aukščiausia) kvalifikacinė kategorija gali būti suteikta ne specialistams, kurių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatai galioja ne mažiau kaip 10 metų, o specialistams, kurie nemažiau kaip 10 metų verčiasi nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto veikla, turint galiojantį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip: „11. Eksperto (aukščiausia) kvalifikacinė kategorija suteikiama specialistams, kurie turi trečiąją kvalifikacinę kategoriją, ne trumpiau kaip 10 metų nepertraukiamai verčiasi nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto veikla ir turi galiojantį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą. (...)“. |
|
112. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (35) |
(14) |
(1) |
112. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 14 dalies 1 punkte po žodžio „istorijos“ brauktinas žodis „ir“, nes istorijos bei archeologijos yra atskiros savarankiškos studijų kryptys (analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 19 dalies 1 punktui). Be to, šiame punkte vietoj žodžių „kitų fizinių mokslų studijų krypties“ įrašytini žodžiai „fizinių mokslų studijų krypčių grupės studijų krypties“. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad fizinių mokslų studijų krypčių grupei priskiriamos ir tokios studijų kryptys kaip fizika, chemija, geologija, svarstytina, ar pagrįstas toks reguliavimas, kad nekilnojamojo kultūros paveldo taikomuosius ir archeologinius tyrimus atliktų pagal šias studijų kryptis aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 14 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) turėti aukštąjį koleginį ar aukštąjį universitetinį istorijos, archeologijos, menotyros, dailės, paveldo, architektūros, statybos inžinerijos, biologijos ar fizinių mokslų studijų krypčių grupės studijų krypties arba kompetentingos institucijos pripažintą kaip jam lygiavertį išsilavinimą;“.
|
|
113. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (35) |
(20, 21) |
|
113. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 20 ir 21 dalyse nurodoma, kad specialistai turi būti išklausę kvalifikacijos tobulinimo kursų paskaitas. Iš šios formuluotės nėra aišku, kokią dalį kurso paskaitų specialistai turi būti išklausę, kad jiems būtų suteiktas atestatas (galbūt siekiama nustatyti, kad specialistai tiesiog turėtų būti baigę tam tikrus kursus, ką ir lemtų minimas paskaitų išklausymas). |
Pritarti |
Patikslinta „kursus“. |
|
114. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (35) |
(23) |
|
114. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 35 straipsnio 23 dalyje nurodytas asmens duomenų viešinimo tikslas neturėtų būti apibrėžtas plačiau, nurodant, kad duomenų viešinimo tikslas yra ne vien įvertinti, ar asmenys turi teisę vadovauti teritorijų planavimo dokumentų rengimui, bet apskritai, ar turi teisę vykdyti su nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba susijusią veiklą. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 23 dalį išdėstyti taip: „23. (...) vykdyti su nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba susijusią veiklą. (...)“. |
|
115. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (35) |
(24) |
(3) |
115. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 35 straipsnio 24 dalies 3 punkte nuostata „nesilankė kvalifikacijos tobulinimo kursuose“ nereikėtų pakeisti nuostata „nustatyta tvarka netobulino kvalifikacijos“. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 24 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3)kai asmuo šio straipsnio 22 dalyje nustatyta tvarka netobulino kvalifikacijos (...)“. |
|
116. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (35) |
(25) |
|
116. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 25 dalyje tikslintina nuoroda, vietoj „neišnyko šioje dalyje“ turėtų būti „šio straipsnio 24 dalyje”. |
Pritarti |
|
|
117. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (36) |
(3) |
(2) |
117. Kalbiniu požiūriu tikslintinas keičiamo projekto 36 straipsnio 3 dalies 2 punktas, nes nėra aišku kokių programų įgyvendinimas turimas omenyje. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 2 punktą išdėstyti taip:: „2) koordinuoja pedagogų kvalifikacijos tobulinimo nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo ir saugojimo srityje programų įgyvendinimą.“. |
|
118. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (37) |
(1) |
|
118. Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje po žodžių „valstybei ir savivaldybėms“ įrašytini žodžiai „nuosavybės teise“. |
Pritarti |
|
|
119. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (37) |
(5) |
|
119. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalis neturėtų būti patikslinta, nurodant, kad joje reglamentuojama teisė prieiti ar privažiuoti ne prie bet kokio nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, o būtent prie viešojo pažinimo ir naudojimo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Jeigu teisė prieiti (privažiuoti) prie nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, paskelbto saugomu viešajam pažinimui ir naudojimui, nėra įtvirtinta bent viename šį objektą supančių žemės sklypų nuosavybės teisių dokumente, (...)“. |
|
120. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (40) |
(3 |
|
120. Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje siūloma reglamentuoti žemės paėmimą visuomenės poreikiams jeigu visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminko teritorija yra privačioje žemėje ar išnuomotoje, perduotoje panaudos pagrindais valstybinėje žemėje, arba savivaldybės patikėjimo ar panaudos teise valdomoje valstybinėje žemėje arba savivaldybės nuosavybės teise valdomoje žemėje. Projekte nurodoma, kad dėl šios žemės paėmimo sprendžiama Žemės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 45 straipsnyje, kuris nustato žemės ir kito privataus nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams atvejus, nėra nustatyta, kad privati žemės visuomenės poreikiams gali būti paimama tuo atveju, kai visuomenės poreikiams Nekilnojamojo kultūros įstatymo nustatyta tvarka paimamas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas. Atsižvelgiant į tai, manytina, turėtų būti teikiamas Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, atitinkamai papildant Žemės įstatymo 45 straipsnį ir jame nustatant tokį žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejį. |
Pritarti |
Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 22, 23, 29, 32, 34, 35, 37, 40, 41, 43, 45, 47, 55, 56, 64, 66 straipsnių ir VI-1 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-60. Pateiktas Seimo nario Kęstučio Vilkausko pasiūlymas (nuoroda: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/1e54acd1e7b411efaaf7b71596f7c8a4) papildyti Žemės įstatymo 45 straipsnyje nustatytus žemės ir kito nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams atvejus, įtraukiant žemės paėmimą visuomenės poreikiams tuo atveju, kai tenkinant viešąjį interesą žemė reikalinga kultūros paminklų apsaugai ir naudojimui. |
|
121. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (42) |
(6) |
|
121. Keičiamo įstatymo 42 straipsnio 6 dalį reikėtų patikslinti, nes dabartinė redakcija suponuoja, kad teismas visais atvejais privalo priimti nutartį dėl leidimo įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą valstybės vardu, t. y. teismui ribojama teisė vykdyti teisingumą ir spręsti ginčą nepriklausomai ir savarankiškai. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 42 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „42. (...) dėl leidimo įregistruoti ar neįregistruoti visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą valstybės vardu (...).“ |
|
122. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (45) |
(3) |
|
122. Svarstytina, ar projekto 45 straipsnio 5 dalies nuostatų nereikėtų papildyti, nurodant, kuri diena būtų laikoma pranešimo, susijusio su kultūros paminklo paėmimu visuomenės poreikiams, įteikimo diena, kai asmenys apie tai būtų informuojami šioje dalyje nurodytais būdais. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 45 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. (...)Pranešimo, susijusio su kultūros paminklo paėmimu visuomenės poreikiams, įteikimo diena laikoma, kai asmenys apie tai informuojami šioje dalyje nurodytais būdais. (...)“. |
|
123. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (46) |
(4) |
|
123. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 46 straipsnio 4 dalį siūlytina patikslinti, nurodant, ar šioje dalyje turimi omenyje būtent savivaldybės teritorijoje esantys ir savivaldybės saugomais paskelbti nekilnojamojo kultūros paveldo objektai. Nes vienintelis siūlomoje dalies redakcijoje nurodytas kriterijus - savivaldybės teritorijoje esantis nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, gali apimti ir valstybės paskelbtą saugomu nekilnojamojo kultūros paveldo objektą (kurio finansavimui nustatytos visai kitos sąlygos). Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 47 straipsnio 2 daliai. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 46 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip „4. Tvarkybos darbai, atliekami savivaldybės teritorijoje esančiame nekilnojamojo kultūros paveldo objekte, gali būti iš dalies, bet ne daugiau kaip 80 procentų, finansuojami iš savivaldybių paveldosaugos programoms skirtų savivaldybių biudžetų lėšų, atsižvelgiant į nekilnojamojo kultūros paveldo objekto reikšmingumą ir statusą, aktualumą, būklę ir nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojo prisidėjimą prie prašomų finansuoti darbų išlaidų sumos. Prioritetas teikiamas savivaldybės saugomiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams.“ |
|
124. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (46) |
(5) |
|
124. Keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimai, avarijos grėsmės pašalinimas, vykdant apsaugos techninių priemonių ir kitų neatidėliotinų laikinų apsaugos priemonių įrengimo darbus, gali būti finansuojami iš valstybinėms ir (ar) savivaldybių paveldosaugos programoms skirtų lėšų. Šių darbų sąrašas ir jų finansavimo prioritetai nustatomi valstybinėse paveldosaugos programose ar savivaldybių paveldosaugos programose. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 46 straipsnio 6 dalies nuostatas asmenų pateiktas paraiškas finansavimui gauti nagrinėtų kultūros ministro sudaryta darbo grupė pagal ministro nustatytus kriterijus ir prioritetus. Pažymėtina, kad atitinkami finansavimo prioritetai, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalies nuostatas, būtų nustatyti valstybinėse paveldosaugos programose ar savivaldybių paveldosaugos programose. Atsižvelgiant į tai, lieka neaišku, kokius prioritetus galėtų nustatyti kultūros ministras ir kaip derėtų jo nustatyti prioritetai su įstatyme įtvirtintais finansavimo prioritetais. Keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas reikėtų patikslinti taip, kad būtų aiškus jų santykis. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. (...), pagal apibendrintus nekilnojamųjų kultūros vertybių stebėsenos rezultatus.“. Taip pat patikslinta 7 dalis:„ 7. Savivaldybių paveldosaugos programos rengiamos, tvirtinamos ir įgyvendinamos savivaldybių tarybų sprendimu nustatyta tvarka ir terminais. Paraiškas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka vertina savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos darbo grupės pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus ir prioritetus. Vadovaudamasis atlikto vertinimo rezultatais, savivaldybės administracijos padalinys ar darbuotojas, atsakingas už kultūros paveldo apsaugą, rengia savivaldybių paveldosaugos programų projektus ir teikia juos tvirtinti savivaldybės tarybai.“. |
|
125. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (47) |
|
|
125. Iš keičiamo įstatymo 47 straipsnio nuostatų turinio lieka neaišku, ar kompensavimas gali būti mokamas ir jeigu taip, kokia tvarka ir iš kokių lėšų, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, kurie paskelbti savivaldybės saugomais, valdytojams. Šį neaiškumą reikėtų pažalinti, aptariant minėtus atvejus. |
Pritarti |
Patikslinta savivaldybių kompensavimo tvarka ir nuostatos. Keičiamo įstatymo 47 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Savivaldybių paveldosaugos programų lėšomis savivaldybės administracija gali iš dalies kompensuoti, bet ne daugiau kaip 80 procentų, savivaldybės teritorijoje esančio privačios nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus, užtikrinančius nekilnojamojo kultūros paveldo objektų autentiškumą, savivaldybių tarybų sprendimu nustatyta tvarka ir terminais, prioritetą teikiant savivaldybės saugomiems objektams.“.
Keičiamo įstatymo 47 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Kultūros ministro nustatyta tvarka valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojams gali būti kompensuojamos už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų reikalavimu atliktų apsaugos techninių priemonių ir kitų neatidėliotinų laikinųjų apsaugos priemonių įrengimo darbų išlaidos. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka savivaldybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojams gali būti kompensuojamos už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų reikalavimu atliktų apsaugos techninių priemonių ir kitų neatidėliotinų laikinųjų apsaugos priemonių įrengimo darbų išlaidos.“
Keičiamo įstatymo 47 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Valstybines paveldosaugos programas, skirtas privačios nuosavybės teise priklausančio valstybės saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, dėl kurio sudaryta apsaugos sutartis ir kuris yra prieinamas visuomenei lankyti, tvarkybos darbų išlaidoms kompensuoti, kultūros ministro nustatyta tvarka ir pagal nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojų Departamentui pateiktus prašymus (toliau – prašymai kompensuoti išlaidas) rengia, jas įgyvendina ir jų įgyvendinimo ataskaitas Kultūros ministerijai ir Valstybinei kultūros paveldo komisijai teikia Departamentas. Savivaldybės paveldosaugos programas, skirtas privačios nuosavybės teise priklausančio savivaldybės saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, dėl kurio sudaryta apsaugos sutartis ir kuris yra prieinamas visuomenei lankyti, tvarkybos darbų išlaidoms kompensuoti, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir pagal nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojų savivaldybės administracijos padaliniui ar darbuotojui, atsakingam už kultūros paveldo apsaugą pateiktus prašymus (toliau – prašymai kompensuoti išlaidas), rengia, jas įgyvendina ir jų įgyvendinimo ataskaitas savivaldybės tarybai, Kultūros ministerijai ir Valstybinei kultūros paveldo komisijai teikia savivaldybės administracijos padalinys ar darbuotojas, atsakingas už kultūros paveldo apsaugą.“.
Keičiamo įstatymo 47 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Prašymus kompensuoti išlaidas kultūros ministro nustatyta tvarka vertina ir išvadas dėl kompensacijos skyrimo ar neskyrimo Departamento direktoriui teikia kultūros ministro įsakymu sudaryta ekspertų darbo grupė. Departamento direktorius, atsižvelgdamas į ekspertų darbo grupės išvadas, per 10 darbo dienų nuo jų gavimo dienos, priima sprendimą išmokėti kompensacijas arba jų neskirti. Prašymus kompensuoti išlaidas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka vertina ir išvadas dėl kompensacijos skyrimo ar neskyrimo savivaldybės tarybai teikia savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta ekspertų darbo grupė. Savivaldybės taryba, atsižvelgdama į ekspertų darbo grupės išvadas, per savivaldybės tarybos tvirtinamoje tvarkoje nurodytą terminą priima sprendimą išmokėti kompensacijas arba jų neskirti.“. |
|
126. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (47) |
(7) |
|
126. Jeigu keičiamo įstatymo 47 straipsnio 7 dalyje turimas tikslas reglamentuoti vienkartinių kompensacijų, nurodytų keičiamo įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje, mokėjimą, tai keičiamo įstatymo 47 straipsnio 7 dalies nuostatas reikėtų patikslinti, tokias vienkartines kompensacijas įvardinant. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje patikslinta: „už veiklos apribojimus“. |
|
127. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 (48) |
(1) |
|
127. Keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalį reikėtų patikslinti, nes žalą nekilnojamajai kultūros vertybei, taip pat jos teritorijoje ar apsaugos zonoje gali padaryti ne fiziniai ir juridiniai asmenys, tačiau ir kitos organizacijos bei tokių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniai Lietuvos Respublikoje. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos ir tokių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniai Lietuvos Respublikoje, padarę žalos nekilnojamajai kultūros vertybei, taip pat jos teritorijoje ar apsaugos zonoje, privalo atstatyti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kuriuos patiria valstybė, savivaldybė ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas.“. |
|
128. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
2 |
1 |
|
128. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje turėtų būti pateikta išlyga tik dėl šio straipsnio 2 dalies ankstesnio įsigaliojimo (nes 3-12 dalių nuostatos bus taikomos tik įsigaliojus įstatymui). |
Pritarti |
|
|
129. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
2 |
5 |
|
129. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad iki 2025 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje gauti prašymai išduoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą yra nagrinėjami pagal prašymo gavimo Kultūros ministerijoje dieną galiojusį teisinį reguliavimą. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokias teises suteiktų po įstatymo įsigaliojimo išduoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatai, nes pagal projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą iki 2025 m. spalio 31 d. išduoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatai, suteikiantys teisę vykdyti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – Naujos redakcijos įstatymas) 35 straipsnyje nurodytą veiklą, prilyginami Naujos redakcijos įstatymo nustatyta tvarka išduotiems nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatams, suteikiantiems teisę vykdyti trečiosios kvalifikacinės kategorijos atitinkamos rūšies ir specializacijos veiklą. Pažymėtina, kad iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra aišku, kokias teises įgytų asmenys, kurie prašymus išduoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą pateiktų iki įstatymo įsigaliojimo, bet atestatas jiems būtų išduotas jau įsigaliojus įstatymui. Projekto 2 straipsnio 5 dalį reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. |
Pritarti |
Įvertinus argumentus, 2 straipsnio 5 dalies atsisakyti ir pakeisti dalių numeraciją (2 straipsnio buvusias 6-12 dalis laikyti 5-11 dalimis). |
|
130. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
2 |
6 |
|
130. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 2 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „iki Įstatymo įsigaliojimo dienos“ įrašytini žodžiai „iki Naujos redakcijos įstatymo įsigaliojimo dienos“. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos Respublikos restauratorių sąjunga, Asociacija „Istorinis miestas“ , Kultūros paveldo ekspertų asociacija 2024-10-11 |
|
|
|
Dėkodami Kultūros ministerijai už jos skirtą dėmesį analizuojant Lietuvos architektų rūmų, Lietuvos architektų sąjungos, Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos, Asociacijos „Istorinis miestas“ ir Kultūros paveldo ekspertų asociacijos (toliau – Pareiškėjų) daugkartines sutartinai teiktas pastabas Projektui, kartu norime atkreipti dėmesį, kad atsižvelgta tik į dalį teiktų pastabų. Žinodami, kad Projektu pirmą kartą nustatomas UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo vertybių apsaugos reglamentavimas, manome, kad siūlomas reguliavimo modelis nėra racionalus, reikiamai aiškus ir ambicingas, nes yra formuojamas remiantis paskutiniųjų dešimties ir daugiau metų UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje apsaugos valdymo praktika, kuri, deja, yra labiau prieštaringa ir konfliktiška, nei darni ar pažangi. Šį teiginį iliustruoja viešoje erdvėje rezonansą ne kartą sukėlę įvykiai: neteisėta statyba ir vėlesni teismo sprendimai dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo (pastatų griovimo) Neringoje, statybos Vilniaus senamiestyje ar jo apsaugos zonoje. Projekto rengėjai neatsižvelgė į Pareiškėjų 2024-09-25 prašymu Nr. S24/09/238 Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Kultūros ministerijai teiktą pastabą dėl UNESCO Pasaulio paveldo apsaugos: “Projekte nustatomas pernelyg dispozityvus ir fragmentiškas UNESCO pasaulio paveldo vertybių apsaugos reglamentavimas – tiksliai nenustatytos atsakingų, už šio paveldo apsaugos koordinavimą, institucijų pareigos ir atsakomybių apimtys, neaiškūs tikslai, reguliavimo turinys”. Kultūros ministerijos pateiktoje derinimo pažymoje formaliai argumentuojama, kad: “Konvencija ir jos įgyvendinimo gairės nurodo, jog kiekviena šalis narė savo vertybes, taip pat ir įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą, saugo pagal nacionalinę teisę (Konvencijos įgyvendinimo gairių 97 punktas: „(...) Taip pat Šalys turi įrodyti, jog paveldo vertybė, siūloma įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašą, yra saugoma atitinkamomis teisinėmis priemonėmis valstybiniu, regioniniu, savivaldybių ir (ar) tradiciniu lygmeniu.“. Įstatymo straipsniai reguliuoja įvairias normas susijusias su vertybių inventorizavimu ir apskaita, teritorijų planavimu, tvarkyba, skelbimu saugomomis, institucijų ir valdytojų atsakomybe ir t.t. Šie reguliaciniai mechanizmai yra bendri visoms vertybėms, todėl Įstatymo projektas papildomas tik specialiomis normomis, susijusiomis su UNESCO Pasaulio paveldo vertybių apsauga, kurių nereguliuoja nacionalinė teisė (pvz. valdymo planai), taip pat trūkstamomis specifinėmis sąvokomis, o Įstatymo bendrose normose nurodoma, jog: „5. Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis kultūros paveldas, įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą, saugomas, prižiūrimas ir tvarkomas pagal Įstatymą, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą, Saugomų teritorijų įstatymą, Statybos įstatymą, Teritorijų planavimo įstatymą, Lietuvos Respublikos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, Pasaulio paveldo komiteto sprendimus ir atsižvelgiant į Pasaulio paveldo centro rekomendacijas.“ Pareiškėjų vertinimu Projekto 2 straipsnio 37 skyriuje pateikiamas Valdymo plano (speciali UNESCO Pasaulio paveldo apsaugai taikytina norma, nereglamentuota nacionalinėje teisėje) apibrėžimas: „Pasaulio paveldo vertybės valdymo planas – dokumentas, kuriame numatoma pasaulio paveldo vertybės išsaugojimo ir valdymo strategija, suplanuojami veiksmai, užtikrinantys išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo prioritetus, ir nurodomi šių veiksmų įgyvendinimo terminai, finansavimo šaltiniai, atsakingi vykdytojai.” nėra pakankamas. UNESCO Pasaulio paveldo vietovių valdymo pagrindas yra specialieji vietovės apsaugos ir tvarkybos planavimo dokumentai, kurių trūkumas nacionaliniame lygmenyje yra ne kartą įvardintas UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sprendimuose dėl Vilniaus senamiesčio apsaugos. Neringos gyvenviečių specialiųjų apsaugos ir tvarkybos planų nebuvimas išlieka esminiu šios UNESCO pasaulio paveldo vietovės efektyvaus valdymo trūkumu. Tokią padėtį sąlygoja siekiamų tikslų suderinimo bei įsipareigojimų pasidalinimo tarp atsakingųjų nacionalinių ir savivaldos institucijų reglamentavimo stoka Projekte. Valdymo planus šiuo metu rengiant net trims Lietuvos UNESCO pasaulio paveldo vietovėms: Neringai, Kaunui ir Vilniui, reglamentavimo stoka gali neigiamai atsiliepti šių dokumentų kokybei. Paminėtina ir tai, kad į Projektą neįtrauktos šių trijų vietovių valdymui itin aktualių 2011 m. UNESCO Pasaulio paveldo centro “Rekomendacijų dėl istorinio urbanistinio kraštovaizdžio” ( https://unesco.lt/kultura/pasaulio-paveldas/pasaulio-paveldo-programos/2011-mrekomendacijos-del-istorinio-urbanistinio-krastovaizdzio) nuostatos, klimato kaitos ir globalių permainų kontekste pateikiančios integralų požiūrį į paveldo apsaugos bei darnaus vystymo procesuose dalyvaujančiu įvairių interesų grupių tarpusavio interesų derinimą, valdymą, vadybą, komunikaciją ir bendradarbiavimą. Dėl nekonkretaus kompetencijų tarp atskirų viešojo administravimo lygmens subjektų paskirstymo neaiškus ir Projekto 2 straipsnio 38 dalyje pateiktas apibrėžimas: “Pasaulio paveldo vertybės vietos valdytojas (toliau – vietos valdytojas) - valstybės institucija ar savivaldybės administravimo subjektas, atsakingi už pasaulio paveldo vertybės valdymo procesų koordinavimą įgyvendinant šios vertybės išsaugojimo ir valdymo strategiją.”. Vietos valdytojo kompetencija apibrėžiama Projekto 30 straipsnio 9 skyriuje: “Vietos valdytojo funkcijos ir pareigos: 1) veikdamas kartu su kitomis suinteresuotomis šalimis koordinuoja pasaulio paveldo vertybės valdymo plano įgyvendinimą;2) teikia siūlymus suinteresuotoms valstybės institucijoms ir savivaldybių administravimo subjektams rengiant ir įgyvendinant strateginius ar teritorijų planavimo dokumentus, susijusius su pasaulio paveldo vertybės apsauga;3) organizuoja mokslinius tyrimus ir edukacines veiklas, susijusias su informacijos sklaida apie pasaulio paveldo vertybę, įtraukiant visuomenę ir bendruomenes; 4) rengia pasaulio paveldo vertybės išsaugojimo būklės ir periodinių ataskaitų projektus ir teikia atsakingai ministerijai; 5 ) rengia paraiškas dėl pasaulio paveldo vertybės išsaugojimo ir aktualizavimo finansavimo; 6) pristato pasaulio paveldo vertybę tarptautiniuose renginiuose, bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis”, yra taip pat neaiškios dėl jam priskirtų įgaliojimų, apimančių abu viešojo administravimo lygmenis – nacionalinį ir savivaldos. Neatskleista, kaip bus įgyvendinama šio viešojo sektoriaus lygmenų sąveika rengiant ir įgyvendinant Valdymo planus. Atsižvelgiant į susiformavusius UNESCO pasaulio paveldo apsaugos viešojo valdymo praktikos trūkumus, nevienareikšmės ir galinčios kelti tolesnius trikdžius UNESCO Pasaulio paveldo apsaugos darnai yra ir šios Projekto 30 straipsnio nuostatos: 2 skyrius - Kultūros ministerija ar Aplinkos ministerija, atsakingos už Vyriausybės nutarimu priskirtas pasaulio paveldo vertybes (toliau – atsakinga ministerija), užtikrina šių vertybių išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo, valdymo ir sklaidos procesų koordinavimą: 5) „skiria vietos valdytoją arba rekomenduoja jį skirti savivaldybės, kurioje yra pasaulio paveldo vertybė, instituciją; 7 skyrius - Savivaldybių merai: 2) atsakingai ministerijai rekomendavus skiria vietos valdytoją; 3) atsakingai ministerijai rekomendavus rengia pasaulio paveldo vertybių valdymo planus ir (ar) organizuoja šių planų rengimą ir atnaujinimą. Vadovaujantis tarptautinės UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos nuostatomis tokio paveldo apsaugos nacionalinį teisinį reglamentavimą Projektu numatoma įdiegti pirmą kartą, todėl Pareiškėjai tai vertina kaip itin aktualią ir reikšmingą naujovę paveldosaugos sričiai. Siekiant Projekto teisinio reglamentavimo UNESCO pasaulio paveldo apsaugos valdyme aiškumo ir darnaus įgyvendinimo, siūlome Projekto svarstymui Seime, kartu su Projekto rengėjais pasitelkti ir atitinkamą kompetenciją tokios svarbos klausimo sprendimui turinčius teisės ir viešosios vadybos specialistus. |
Atsižvelgti |
Išreiškiama nuomonė, jog valdymo plano apibrėžimas nėra pakankamas, grindžiama teiginiu, kad UNESCO Pasaulio paveldo vietovių valdymo pagrindas yra specialieji vietovės apsaugos ir tvarkybos planavimo dokumentai, kurių trūkumas nacionaliniame lygmenyje yra ne kartą įvardintas UNESCO Pasaulio paveldo komiteto (toliau – PPK) sprendimuose dėl Vilniaus senamiesčio apsaugos, yra netiksli ir klaidinanti, nes Vilniaus istorinio centro atžvilgiu prašoma parengti ir Pasaulio paveldo centrui pateikti du dokumentus: valdymo planą ir tvarkymo planą (šis įsipareigojimas patvirtintas Kultūros ministerijos 2022-04-05 raštu Nr. S2-722 Pasaulio paveldo centro direktoriui „Dėl informacijos susijusios su Vilniaus istoriniu centru“), kurių rengimą reglamentuoja skirtingi Įstatymo projekto straipsniai (atitinkamai Įstatymo projekto 30 str. „Pasaulio paveldo vertybių apsauga“ ir 28 str. „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir teritorijų planavimas“). Dėl šių planų rengimo ir turinio yra bendradarbiaujama tiek su atsakingomis institucijomis, tiek su Pasaulio paveldo centru ir PPK patariamosiomis organizacijomis. Pažymėtina, jog Kuršių nerijai ir Kernavės archeologinei vietovei yra parengti ir Vyriausybės nutarimais patvirtinti tvarkymo planai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymu. Nesutiktina su teiginiais, jog Neringos gyvenviečių specialiųjų apsaugos ir tvarkybos planų nebuvimas išlieka esminiu šios UNESCO pasaulio paveldo vietovės efektyvaus valdymo trūkumu, ir jog tokią padėtį sąlygoja siekiamų tikslų suderinimo bei įsipareigojimų pasidalinimo tarp atsakingųjų nacionalinių ir savivaldos institucijų reglamentavimo stoka Įstatymo projekte. Visų pirma kultūros paveldo vietovių tvarkymo planai yra teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys konkrečius reglamentus šių teritorijų apsaugai ir tvarkymui, ir nesprendžia vietovių valdymo efektyvumo. Kuršių nerijos apsaugai 2012-06-06 Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas (aktuali redakcija 2022-02-25). Įstatymo projektas negalėjo lemti esamų pasaulio paveldo vertybės valdymo trūkumų, todėl šis teiginys taip pat klaidinantis. Būtent Įstatymo projektu siūloma spręsti kylančias problemas pasaulio paveldo vertybių valdyme, vadovaujantis susiformavusia praktika, jos trūkumais ir teisinio pagrindo stoka, dėl ko šalis jau 30 metų neįgyvendina savo įsipareigojimų PPK. Pasaulio paveldo vertybių išsaugojime ir valdyme dalyvaujančių institucijų atsakomybės ir sąveikia pateikiama Įstatymo projekto 30 str. 2-7 dalyse. Pasaulio paveldo vertybių valdymas ir valdymo planų įgyvendinimas kiekvienos vertybės atžvilgiu skirsis, priklausomai nuo jos teisinio ir administracinio statuso, esamos valdymo sistemos, ir bus konkretizuojamas valdymo planuose, kaip tai nurodyta Įstatymo projekto 2 str. 37 dalyje ir 30 str. Nesutiktina su teiginiu, jog valdymo planus šiuo metu rengiant net trims Lietuvos UNESCO pasaulio paveldo vietovėms: Neringai, Kaunui ir Vilniui, Įstatymo projekto reglamentavimo stoka gali neigiamai atsiliepti šių dokumentų kokybei, nes valdymo planai rengiami vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais ir tarptautine praktika. Pabrėžtina, jog 2022-05-26 kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-505 „Dėl UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje valdymo planų rengimo gairių patvirtinimo“ patvirtintos valdymo planų rengimo gairės (toliau – Gairės), parengtos konsultuojant tarptautiniams ekspertams, dirbantiems Pasaulio paveldo valdymo srityje. Taip pat valdymo planų rengimą reglamentuoja Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairės (toliau – Konvencijos įgyvendinimo gairės) bei Pasaulio paveldo centro ir PPK patariamųjų organizacijų išleisti metodiniai leidiniai, rekomendacijos. Valdymo planų rengimui sudarytos tarpinstitucinės priežiūros grupės, dalyvauja įvairių sričių ekspertai, įtraukiama visuomenė. Rengiant valdymo planus taip pat pasitelkta tarptautinių ekspertų pagalba, o parengti valdymo planų projektai buvo siunčiami įvertinti Pasaulio paveldo centrui (Pasaulio paveldo centras teigiamai įvertino parengtus Kernavės archeologinės vietovės ir Vilniaus istorinio centro valdymo planų projektus). Šiuo atveju, Įstatymo projektas sprendžia įstatyminę problemą ir, atitinkamai, specialų teisinį reglamentavimą pasaulio paveldo vertybių apsaugai, kuris nebuvo įtvirtintas nacionalinėje teisėje, todėl lėmė reikalingų dokumentų (valdymo planų) trūkumą, o taip pat įgyvendina PPK sprendimu Nr. 46 COM 10A patvirtintą Regioninio veiksmų plano rekomendaciją dėl teisinio pagrindo suteikimo pasaulio paveldo vertybių valdymo planams. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte apibrėžiamos pagrindinės nuostatos, kurios bus konkretizuojamos poįstatyminiuose teisės aktuose ir pasaulio paveldo vertybių valdymo planuose. 2019 m. buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė „Dėl Pasaulio paveldo konvencijos nuostatų integravimo į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę“ (toliau – Darbo grupė). Vadovaujantis Darbo grupės suformuotais siūlymais parengta Įstatymo redakcija, kuri papildomai aptarta tarpinstituciniuose pasitarimuose, pristatyta Nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisijoje, suderinta su Valstybine kultūros paveldo komisija. Taip pat pažymėtina, jog ankstesnių Įstatymo projekto derinimo etapų metu (2023 ir 2024 m.) Pasiūlymų teikėjai Įstatymo projekto daliai, susijusiai su pasaulio paveldo vertybių apsauga, pastabų neteikė, o 2024-03-28 raštu Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. IX-2452 pakeitimo projekto (Reg. Nr. 23-14396(2)) įvertino teigiamai. |
|
2. |
Kultūros paveldo centras (nevyriausybinė, gaunanti paramą viešoji įstaiga) 2024-10-21 |
|
|
|
Kultūros paveldo centras, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos parengtą Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (registracijos numeris 23-14396(4)), teikia išvadas bei vertinimus dėl siūlomų sprendinių. Vertinimai ir išvados teikiami dviem blokais: A. Dabar galiojančio Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatų (toliau - Dabar) esminiai pakeitimai Kultūros ministerijos įstatymo projekte (toliau - Siūloma); B. Nuostatos, kurių Kultūros ministerijos įstatymo projekte nėra, tačiau jas būtina reglamentuoti, nes beveik 20 metų dabar galiojančio įstatymo nuostatų taikymas atskleidė ką reikia tikslinti ar ko reikia atsisakyti. A. Esminiai siūlomi pakeitimai: A1. Dabar – 2 str. „7. Autentiškumas – kultūros paveldo objekto ar vietovės išlikusios savybės, apimančios pirminę ar istoriškai susiklosčiusią objekto paskirtį, išraišką ir savitą fizinį pavidalą–formą, panaudotas medžiagas, konstrukcijas, suplanavimą, atlikimo technologiją, aplinką.“ Siūloma – 2 str. „6. Autentiškumas – nekilnojamosios kultūros vertybės savybės, apimančios pirminę ar istoriškai susiklosčiusią paskirtį, išraišką ir savitą fizinį pavidalą – formą, panaudotas medžiagas, konstrukcijas, atlikimo technologijas, planą, aplinką ir nematerialiąsias savybes, kuriomis grindžiama kultūrinė nekilnojamosios kultūros vertybės reikšmė.“ Vertinimas. Šio vieno žodžio „išlikusios“ reikšmė yra ypač didelė, nes be jo atsiveria tūkstančiai variacijų kas buvo, kaip buvo, ar tikrai buvo, kada buvo ir t.t. Svarbiausia, kad pagal autentiškumą nustatomos nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingosios savybės, kurias privalome saugoti. Kaip įpareigoti kultūros vertybės valdytoją saugoti kas buvo, bet šiandien nebėra? Kaip sudaryti apsaugos reglamentą tam, ko nėra? Atidaroma Pandoros skrynia niekaip nesuvaldomam apskaitos ir apsaugos procesui, kurio pasekmė – reikalingi papildomi didžiuliai specialistų ir finansų resursai, tačiau rezultatas niekaip nepakeičia to, kas išliko. IŠVADA. Autentiškumo sąvoka apibrėžiama tik kaip išlikusios nekilnojamųjų kultūros vertybių savybės. A2. Dabar – 2 str. „14. Kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti.“ Siūloma – 2 str. „17. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektas – pavienis ar kompleksinis ant žemės, po žeme, vandenyje ar iš dalies po vandeniu esantis objektas, jo dalis, vieta ar kitas nekilnojamasis daiktas, turintis vertingųjų savybių ir kartu su jam priskirta teritorija yra registruotas Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.“ Vertinimas. Pastaruosius beveik dvidešimt metų Kultūros vertybių registre registruojami pavieniai, kompleksiniai ir į kompleksus įeinantys kultūros paveldo objektai ir jiems visiems suteikiami registro unikalūs kodai. Kiekvienam kultūros paveldo objektui nustatomos individualios vertingosios savybės. Grupė kultūros paveldo objektų, kuriuos vienija architektūrinis stilius, kompozicija, sukūrimo ar kitos istorinės aplinkybės, sukuria naują papildomą kultūrinę reikšmę tapdami kompleksiniais objektais. Vadovaujantis atliekamais tyrimais, atsitinka, kad iš vieno komplekso į jį įeinantis objektas perkeliamas į kita kompleksą. Siūlymas atsisakyti Kultūros vertybių registre registruoti į kompleksus įeinančius objektus vertintinas kaip klaida, nes nėra siūloma jokia kita apskaitos ir apsaugos sistema, nėra didžiulio resursų poreikio skaičiavimų niekam nereikalingam apskaitos dokumentacijos perrašymui, apskritai - nėra argumentų kodėl reikia apskaitos sistemą iš esmės keisti. IŠVADA. Kultūros paveldo objektai pagal savo priklausymą ar nepriklausymą kompleksams yra pavieniai, kompleksiniai, į kompleksus įeinantys. A3. Dabar – 2 str. „17. Kultūros paveldo statinys – vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai.“ Siūloma – 2 str. „12. Kultūros paveldo statinys – pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalus dailės objektas, turintys vertingųjų savybių ir registruoti Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje kaip nekilnojamieji kultūros paveldo objektai.“ Vertinimas. Labai dažnu atveju ir kultūros paveldo objektai (užtvankos, namai, pilys, bažnyčios, bankai, muziejai ir pan.), ir kultūros paveldo vietovių vertingosios savybes (pastatų išklotinės, perspektyvos, panoramos, siluetai, dominantės ir pan.) sudarantys ar į jas patenkantys objektai yra statiniai. Visų jų vertinimą atlieka nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, nes paveldosaugos požiūriu jų visų kultūrinę reikšmę apibūdina vertingosios savybės, tik pirmu atveju jie patys turi vertingąsias savybes, o antru – jie yra kultūros paveldo vietovės vertingoji savybė arba tokios vertingosios savybės neatskiriama dalis. Skirtumas tik tas, kad objektams suteikiamas Kultūros vertybių registro unikalus kodas, o vertingosios savybės yra pažymimos to paties registro grafiniuose dokumentuose ir nuodugniai aprašomos. Siūlyti apibūdinti kultūros paveldo statinius tik kaip registruotus Kultūros vertybių registre kultūros paveldo objektus ir atsisakyti kultūros paveldo statiniams priskirti urbanistikai reikšmingus statinius iškreipia per daug metų pasiteisinusią paveldo vertinimo ir apsaugos esmę, sudaro prielaidas pastariesiems ieškoti papildomų (kitokių) apsaugos priemonių, kurių nei siūlymuose, nei poįstatyminiuose aktuose nėra. IŠVADA. Kultūros paveldo statinys yra ir kas, kuris turi vertingųjų savybių, ir tas, kuris pats yra kultūros paveldo vietovės vertingoji savybė ar jos dalis. A4. Dabar – 2 str. „26. Pradinė apsauga – šiame įstatyme nustatyti į Kultūros vertybių registrą įrašytų, bet saugomais nepaskelbtų kultūros paveldo objektų, taip pat statybos ar kitokių darbų metu naujai aptiktų nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reikalavimai.“ 9 str. „1. Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paveldo objekto, dėl kurio nėra priimtas sprendimas skelbti jį saugomu ar neskelbti, valdytojas, planuojantis atlikti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes galinčius pažeisti tvarkybos darbus, turi pateikti savivaldybės paveldosaugos padaliniui projektinius siūlymus arba raštu išdėstytus numatomus darbus. Savivaldybės paveldosaugos padalinys apie tai nedelsdamas praneša Departamentui.“ Siūloma - 16 straipsnyje „Laikinosios apsaugos priemonės“ apie į Kultūros vertybių registrą įrašytų, bet saugomais nepaskelbtų kultūros paveldo objektų apsaugą nekalbama. Vertinimas. Pradinę apsaugą siūloma pavadinti laikinąja apsauga, tačiau laikinoji nebereglamentuos į Kultūros vertybių registrą įrašytų, bet saugomais dar nepaskelbtų kultūros paveldo objektų. Tokių Kultūros vertybių registre yra apie 13000 (žiūrėti priedą)s. Keisčiausia, kad teikiamame įstatymo projekte apie nepaskelbtų saugomais kultūros paveldo objektų apsaugą iš viso nieko nėra rašoma. Kokie tokių siūlymų motyvai sunku pasakyti, bet, akivaizdu, palikti didžiąją dali Kultūros vertybių registro objektų be apsaugos jokiu būdu negalima. IŠVADA. Ar vadintume pradine, ar vadintume laikinąja apsauga, tačiau ji privalo reglamentuoti į Kultūros vertybių registrą įrašytų, bet saugomais nepaskelbtų kultūros paveldo objektų apsaugą. A5. Dabar – 8 str. „8. Nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga. Tokios vertybės registruojamos kaip didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turintys pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksus įeinantys kultūros paveldo objektai ar vietovės. Vertinimo tarybų sprendimai skelbiami Departamento ir vertinimo tarybas sudariusių savivaldybių interneto svetainėse, o informacija apie įregistravimą – Kultūros vertybių registre teisės aktų nustatyta tvarka.“ Siūloma – 14. str. „8. Departamento sudarytos vertinimo tarybos teikia išvadas Departamento direktoriui dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingųjų savybių, jų teritorijų ribų ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribų nustatymo, taip pat nacionalinio ar regioninio reikšmingumo lygmens nustatymo ir teisinės apsaugos reikalingumo ar apskaitos duomenų tikslinimo. 9. Savivaldybės (-ių) sudarytos vertinimo tarybos teikia išvadas savivaldybės tarybai dėl jas sudariusių savivaldybių teritorijoje esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingųjų savybių, jų teritorijų ribų ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribų nustatymo, taip pat vietinio reikšmingumo lygmens nustatymo ir teisinės apsaugos reikalingumo ar apskaitos duomenų tikslinimo. Jeigu atitinkamoje savivaldybėje nėra sudaryta savivaldybės (-ių) vertinimo taryba ar nėra vertinimo tarybos narių, kurie pagal kompetenciją galėtų vertinti nekilnojamąją kultūros vertybę pagal visus vertinimo tarybos akto projekte pasiūlytus nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingųjų savybių pobūdžius, tokia nekilnojamoji kultūros vertybė vertinama Departamento sudarytoje vertinimo taryboje. 10. Departamento direktorius ar savivaldybės taryba pagal pateiktas jų sudarytų vertinimo tarybų išvadas priima sprendimą dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei suteikimo. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl teisinės apsaugos suteikimo, savivaldybės administracija teikia informaciją apie priimtą sprendimą Departamentui dėl nekilnojamosios kultūros vertybės įrašymo į Kultūros vertybių registrą. Informacija apie už kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų priimtus sprendimus dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei suteikimo per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiama Departamento ir vertinimo tarybas sudariusių savivaldybių interneto svetainėse, o informacija apie įregistravimą – Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.“ Vertinimas. Didžiausias paveldosaugos pasiekimas per pastaruosius beveik dvidešimt metų yra nepriklausomos, profesionalios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, kurias sudaro nepriekaištingos reputacijos įvairių sričių ekspertai mokslininkai ir (ar) praktikai. Per tuos metus buvo sukurta, patikslinta apskaitos dokumentacija beveik 80 procentų Kultūros vertybių registro objektų. Svarbiausia tokio sėkmingo darbo priežastis – pasitikėjimas, nes šių tarybų sprendimai yra tiesiogiai registruojami Kultūros vertybių registre ir šie sprendimai nekilnojamojo kultūros vertinimo tarybos akto forma yra pripažįstami individualiais administraciniais aktais. Siūloma sugriauti šį pasitikėjimą ir visoje šalyje papildomai įvesti 61 prievaizdą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus ir visų savivaldybių tarybų asmenyje. Tai reiškia, kad tada jie (prievaizdai) priimtų (arba ne) sprendimus dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai vertybei suteikimo (apsaugos atėmimo) ar vertingųjų savybių tikslinimo. Tai paveldosaugos apskaitą grąžinantis į 2004 metus siūlymas, kai nuo vieno valstybės tarnybos pareigūno sprendimo ar savivaldybės tarybos narių balsavimo priklausys mūsų nekilnojamojo kultūros paveldo likimas. Tokiu keliu jau ėjome. IŠVADA. Vienareikšmiai - Nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos tik vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga. A6. Dabar – 10 str. „6. Kai kultūros paveldo objektas yra sunykęs, sunaikintas ar kitaip prarastos jo vertingosios savybės ir yra nustatytos šių praradimų priežastys ir (ar) kaltininkai arba kultūros paveldo objektas ar vietovė neatitinka nustatytų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar vietovių reikšmingumo kriterijų ir vertingųjų savybių ir apie tai ne mažiau kaip prieš 3 mėnesius paskelbiama spaudoje, priimamas kultūros paveldo objekto ar vietovės skelbimo saugomu aktą naikinantis ar keičiantis sprendimas. Priėmus kultūros paveldo objekto apsaugą naikinantį sprendimą, toks objektas ar vietovė iš Kultūros vertybių registro neišbraukiami.“ Siūloma – 14 str. „19. Kai nekilnojamoji kultūros vertybė yra sunykusi, sunaikinta ar kitaip prarastos jos vertingosios savybės ir už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija apie tai ne mažiau kaip prieš 3 mėnesius iki vertinimo tarybos išvados pateikimo paskelbia už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos interneto svetainėje ir savivaldybės (savivaldybių), kurios (kurių) teritorijoje yra nekilnojamoji kultūros vertybė ir (ar) jos apsaugos zona, seniūnijų patalpose, skelbimų lentose (ten, kur jos oficialiai įrengtos) ir savivaldybės (savivaldybių) interneto svetainėse, vertinimo taryba pateikia išvadą už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai sprendimui priimti dėl nekilnojamosios kultūros vertybės teisinę apsaugą naikinančio sprendimo. Priėmus nekilnojamosios kultūros vertybės teisinę apsaugą naikinantį sprendimą, per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos buvusios nekilnojamosios kultūros vertybės duomenys (išskyrus duomenis, kai nekilnojamoji kultūros vertybė tapo kitos nekilnojamosios kultūros vertybės vertingąja savybe) iš Kultūros vertybių registro informacinės sistemos yra išregistruojami ir perkeliami į Inventorių kultūros ministro nustatyta tvarka. Prieš atliekant šią procedūrą, turi būti įvertinta nekilnojamajai kultūros vertybei padaryta žala pagal Įstatymo 48 straipsnį.“ Vertinimas. Yra dvi skirtingos Kultūros vertybių registro ir Kultūros paveldo inventoriaus skaitmeninės duomenų bazės. Siūlomame įstatymo projekte nenumatoma jų sujungti (sukurti registro posistemę?) ar kitaip skaitmeniškai sinchronizuoti. Šios dvi duomenų bazės pritaikytos talpinti skirtingos formos ir apimties dokumentus. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto su priedais sudėtingesniems kultūros paveldo objektams vien nuotraukos (greta teritorijų ribų planų, ikonografijos ir kitų) sudaro šimtą ir daugiau vienetų. Akivaizdu, informacija apie objektą, kuriam panaikinama teisinė informacija, privalo būti išsaugota visa, todėl šiandien Kultūros vertybių registras yra ir saugomų, ir nebesaugomų verčių registru (žiūrėti priedą). Siūloma kurti naują kultūros ministro tvirtinamą tvarką kaip tuos duomenis (gal tik dalį?) perkelti, nes jei visi duomenys būtų vienu skaitmeniniu veiksmu perkeliami – ministro tvarkos nereikėtų. Kyla realus pavojus prarasti nekilnojamųjų kultūros vertybių, kurioms panaikinama apsauga, duomenis. IŠVADA. Būtina garantuoti, kad kaip ir dabar, priėmus kultūros paveldo objekto apsaugą naikinantį sprendimą, toks objektas ar vietovė iš Kultūros vertybių registro neišbraukiami ir jų visi duomenys jame yra išsaugomi. A7. Dabar - 18 str. „1. Tyrimai yra nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos, tvarkybos, pažinimo ir jo sklaidos pagrindas. Ir 2 str. „22. Nekilnojamosios kultūros vertybės tyrimas – išlikusių, pakitusių ar prarastų vertingųjų savybių, nekilnojamosios kultūros vertybės istorinę raidą patvirtinančių faktų nustatymas, apibendrinimas ir dokumentavimas.“ Siūloma – 31 str. „1. Tyrimai skirstomi į fundamentinius mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus, taikomuosius (ardomuosius ir neardomuosius) tyrimus ir archeologinius tyrimus. Bet taip pat siūloma – 2 str. „21. Nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimas – nekilnojamosios kultūros vertybės raidos, būklės, apimties, išlikusių, pakitusių ar prarastų vertingųjų savybių nustatymas, apibendrinimas ir dokumentavimas, atliekamas vykdant atskleidimo procedūras, prieš pradedant nekilnojamosios kultūros vertybės projektavimo, planavimo, tvarkybos ir nekilnojamosios kultūros vertybės pritaikymo darbus ir (ar) darbų vykdymo metu, prieš skelbiant nekilnojamąją kultūros vertybę saugoma, taip pat taikomas nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimui, sklaidai ir aktualizavimui pagrįsti.“ Vertinimas. Siūloma nustatyti tyrimų skirstymą ir nurodoma, kad tyrimai skirstomi į fundamentinius mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus, taikomuosius (ardomuosius ir neardomuosius) tyrimus ir archeologinius tyrimus. Tačiau tame pačiame įstatymo projekto 2 str. 21 dalyje nurodyti ir kiti paveldosaugos tyrimai, kurių minėtame skirstyme dėl neaiškių priežasčių nėra. IŠVADA. Tyrimų skirstyme privaloma išvardinti visus paveldosaugos tyrimus arba tokio nepilno skirstymo nesiūlyti, nes nepatekusius į tyrimų skirstymą tyrimų būtų prielaidos nepripažinti. A8. Dabar - 17 str. „1. Moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama be institucijos, atsakingos už kultūros paveldo apsaugą, sutikimo naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius archeologinių ir kitų radinių ar objektų paieškai, judinti, tirti, iškelti povandeninius objektus, atskiras jų dalis ar archeologinius radinius vidaus vandenyse, jūros rajono vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, gretutinėje zonoje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse.“ Siūloma – 25. str. „1. Moksliniam pažinimui paskelbtos saugoma nekilnojamosios kultūros vertybės naudojimo reikalavimai nustatomi nekilnojamųjų kultūros vertybių tipiniuose apsaugos reglamentuose, nekilnojamosios kultūros vertybės individualiame apsaugos reglamente ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente.“ Vertinimas. 2004 metais rengiant ir priimant dabar galiojantį įstatymo projektą buvo reikalaujama ir siekiama, kad paveldosaugos reikalavimai (reglamentavimas) būtų kuo išsamesnis pačiame įstatyme ir būtų apibrėžtas ir aiškus nekilnojamųjų kultūros vertybių valdytojams. Siūlomame įstatymo projekte nebelieka dalies aiškių ir svarbių reikalavimų, o vietoje jų pateikiama nuoroda į poįstatyminius teisės aktus. Įstatymų leidėjas nušalinamas nuo įstatymo normų, ypač svarbių ir lemiančių įpareigojimų naštą vertybių valdytojams, paliekant departamentui ar teritorijų planavimo dokumentų rengimo organizatoriams savo nuožiūra nustatyti valdytojų veiklos paveldosaugos apribojimus. IŠVADA. Negalima nekilnojamųjų kultūros vertybių valdytojų svarbią veiklą reglamentuoti poįstatyminiais teisės aktais, atsisakant aiškiai ir skaidriai tai daryti įstatymu kaip yra ir dabar. A9. Dabar – 2 str. „28. Pritaikymas – kultūros paveldo objekto ar jo sudedamųjų dalių pertvarkymas naudoti, suderinant valdytojo ir visuomenės poreikius, minimaliai keičiant vertingąsias savybes ir sudarant galimybes atkurti būklę, buvusią iki šių pakeitimų, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus.“ Siūloma – 2 str. „26. Nekilnojamosios kultūros vertybės pritaikymas – nekilnojamosios kultūros vertybės, jos sudedamųjų dalių, jos teritorijos pertvarkymas naudoti, išsaugant vertingąsias savybes, vientisumą ir autentiškumą bei sudarant galimybes atkurti būklę, buvusią iki šių pakeitimų, suderinant nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojo ir visuomenės poreikius, užtikrinant nekilnojamosios kultūros vertybės prieinamumą visuomenei, siekiant atgaivinti ir aktualizuoti nekilnojamąją kultūros vertybę, atliekant tyrimais grindžiamus tvarkybos, statybos ir teritorijos tvarkymo darbus.“ Vertinimas. Siūlymas nekilnojamosios kultūros vertybės pritaikymą apibrėžti, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, jos sudedamųjų dalių, jos teritorijos pertvarkymą naudoti, išsaugant vertingąsias savybes, vientisumą ir autentiškumą, sudaro sąlygas skirtingai interpretuoti ir piktnaudžiauti pagal tai nustatant tokio pritaikymo reikalavimus nekilnojamųjų kultūros vertybių valdytojams. Vertinant galimas nekilnojamąsias kultūros vertybes, autentiškumo nustatymas yra pirminė sąlyga ar apskritai tokia galima vertybė yra vertintina paveldosaugos požiūriu. Jei autentiškumas patvirtinamas, tada pagal galimos vertybės išlikusį autentiškumą nustatomos vertingosios savybės, kurios taip pat apima ir vientisumą. Suteikus nekilnojamajai kultūros vertybei apsaugą, saugomos yra tokios vertybės vertingosios savybės, kurios visos yra išlikusio autentiškumo apibūdinimas. IŠVADA. Nekilnojamosios kultūros vertybės pritaikymas (tiksliau mūsų pačių prisitaikymas) tokias vertybes išsaugoti yra užtikrinimas jų vertingųjų savybių, kurios apibrėžia ir autentiškumą, ir vientisumą, nepažeidžiamumą. B. Nuostatos, kurių Kultūros ministerijos įstatymo projekte nėra, tačiau jas yra būtinos: B1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija norminėje administracinėje byloje I-3-502/2018 neskundžiamu sprendimu pripažino poįstatyminiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas neprieštaraujančiomis įstatymams, Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau kultūros ministro patvirtintuose poįstatyminiuose paveldosaugos vertinimo aktuose neliko svarbių nekilnojamojo kultūros paveldo procesus apibrėžiančių sąvokų, jų taikymo sričių bei reikalavimų. Minėtų sąvokų ir jų taikymo nesiūloma apibrėžti siūlomame įstatymo projekte. Toks valstybės institucijos bei jai pavaldžių bei kitų suinteresuotų institucijų blaškymasis kenkia visai paveldosaugos sistemai. Siekdami išvengti žalingų paveldosaugos sąvokų interpretacijų, turėdami prievolę nekilnojamųjų kultūros vertybių valdytojams pateikti aiškius, visų paveldosaugos institucijų vienodai suprantamus reikalavimus, privalome įstatymu apibrėžti svarbiausias, ypač vertybių išaiškinimo, sąvokas ir jų apibrėžčių taikymą. B2. Galiojantys Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Saugomų teritorijų įstatymai atitinkamai numato urbanistinių kultūros paveldo vietovių ir urbanistinių, architektūrinių draustinių apsaugą. Savo vertybiniu turiniu, teritorijos apibrėžimu, net saugomomis dalimis bei elementais dažnu atveju jie yra identiški. Keisčiausia yra tai, kad dvi valstybinės institucijos per dvidešimt metų nesugebėjo pasiūlyti sprendimų kaip išspręsti dubliavimąsi. Tiesa, 2004 metų Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas siūlė sprendimą – kultūros paveldo vietovės turinys ir kultūrinio draustinio forma, tačiau labai greitai Kultūros ministerijos iniciatyva įstatymas buvo pakeistas ir sugrąžintas nepateisinamas institucijų žinybiškumas. Šiandien dažnu atveju situacija tokia, kad toje pačioje teritorijoje yra ir kultūros paveldo vietovė, ir yra kultūrinis draustinis. Yra nustatyti reikalavimai ir vietovei, ir draustiniui. Atskirai rengiami apskaitos ir apsaugos reikalavimų dokumentai tiek vietovei, tiek draustiniui. Mažų mažiausiai valstybės neūkiškumas akivaizdus. Siūlomas įstatymo projektas šiuo reikalų nieko nesprendžia. Būtina nedelsiant siūlomais įstatymais pašalinti nereikalingą kultūros paveldo vietovių ir kultūrinių draustinių reglamentavimo dubliavimąsi ir sukurti aiškią tokių kultūrai reikšmingų teritorijų apsaugą. B3. Paveldosaugos sistemos efektyvumas labai priklauso nuo šios sistemos institucijų atliekamų funkcijų. Dar 1989 metais Romualdas Ozolas su bendraminčiais suformulavo pagrindines paveldosaugos veiklos dalis, sutrumpinus - apskaita, tvarkymas, kontrolė. Tai savarankiškos veiklos, kurių sprendimai turi lemiamos įtakos viena kitai. Kaštų taupymas, politinės valios stoka, siekis koncentruoti viešojo administravimo galias lėmė, kad šiandien praktiškai viena institucija visa tai administruoja. Pastarųjų metų įvykiai ir siūlomas įstatymo projektas įrodo, kad ir toliau žengiama šiuo klaidingu galių koncentracijos keliu. Būtina sukurti teisingą, efektyvią, skaidrią paveldosaugos institucijų sistemą ir yra puiki proga – siūlomas įstatymo projektas. B4. Turime du ypač reikšmingų nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašus – nuo okupacijos laikų įstatymu reglamentuojamus kultūros paminklus ir Konstitucijos apibrėžtus valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektus (47 str. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai...). Jau po 2004 metų paaiškėjus konstitucinei doktrinai (2006 m. Konstitucinio teismo kovo 14 d. nutarimas, byla Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04), kad Lietuvos Respublikos išimtinė nuosavybės teisė nereiškia tik valstybinės nuosavybės, šie du sąrašai tapo dubliuojantys vienas kitą. Įrašymas tiek į vieną ar kitą sąrašą reikalauja ypač daug viešojo administravimo resursų, nes abu sprendimus priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vertinant susiklosčiusią padėti, galima konstatuoti, kad Kultūros paminklų sąrašas, lyginant su Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašu nesukuria jokių papildomų sklaidos, pažinimo ar apsaugos priemonių, todėl siūlomu įstatymo projektu turi būti panaikintas, o kultūros paminklai perkelti į Konstitucijos apibrėžtą sąrašą. B5. Nekilnojamojo kultūros paveldo ardomuosiuose tyrimuose, tvarkyboje, teritorijų planavime, ekspertais veikiantiems asmenims, tiek šių veiklų procedūroms įstatymu yra numatyti reikalavimai. Vienas jų – atestavimas, susidedantis iš teorinių teisinių žinių egzamino ir pokalbio atestavimo komisijoje. Tai taikoma ir mokslininkams tyrėjams, ir aukščiausios klasės restauratoriams, ir paprastiems meistrams. Kultūros ministro patvirtinta tvarka (įstatymas tai ministrui paveda) numato visų atestavimą pagal vieną formulę. Tačiau meistrui, kuri amato išmoko iš savo tėvo ir puikiai moka dengti nendrinius etnoarchitektūros pastatų stogus, ar dar moka drėbti molio šiaudų konstrukcijos sienas laikyti teisinių žinių egzaminą yra didžiai perteklinis reikalavimas. Ilgų metų bandymai pakeisti ministro nustatytą tvarką ministerijos nuomone atsimuša į įstatymo nuostatas, todėl būtina jas pakeisti. Etnoarchitektūros ir panašių paveldosaugos meistrų atestavimo procedūrose neturi likti teisinių žinių patikrinimo egzamino ir tai būtina nustatyti siūlomame įstatymo projekte. Galutinė išvada. Kultūros ministerijos parengtas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamas ir Lietuvos Respublikos Seime registruotas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. IX-2452 pakeitimo įstatymas (23-14396(4) yra netinkamai parengtas, jo priėmimas gresia žala paveldosaugai, nereikalingos naštos nekilnojamųjų kultūros vertybių valdytojams didinimu, todėl grąžintinas rengėjams iš esmės tobulinti. |
Atsižvelgti |
Siūlomas KPC įstatymo projektas neišspręstų nei vienos problemos, susijusios su Statybos įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu, Saugomų teritorijų įstatymų ir nesprendžia Pasaulio paveldo konvencijos nuostatų integravimo problematikos, kadangi būtinas šių teisės aktų suderinamumas. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės pateiktas Įstatymo projektas buvo įrašytas į galimo didesnio poveikio teisės aktų projektų sąrašą, kuriems privaloma atlikti poveikio vertinimą. Įstatymo projekto poveikio vertinimas atliktas aprašant tris alternatyvas, parengtas konsultuojant STRATA specialistams. Gavus STRATA teigiamą išvadą (2023 m. gegužės mėn.) poveikio vertinimas pristatytas Vyriausybėje (2023 m. birželio 27 d.), kuri pritarė pasirinktai 1-ai alternatyvai. Gavus pritarimą, pradėtas rengti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui atliktas administracinės naštos poveikio vertinimas, parengta proporcingumo vertinimo pažyma, bet antikorupcinio vertinimo pažyma.
|
|
3. |
Asociacija „Istorinis miestas“ 2024-11-22 |
|
|
|
Asociacija ‚Istorinis miestas‘ (toliau ‚Asociacija‘) susipažinusi su Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2024-10-01d. parengta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. IX-2452 (toliau – NKPAĮ) ir kitų susijusių teisės aktų pakeitimų projekto galutine redakcija (Reg. Nr. 23-14396(4))1 (toliau – Projektas) ir jo derinimo pažyma, informuoja, kad Kultūros ministerija neatsižvelgė į Asociacijos teiktas pastabas dėl UNESCO pasaulio paveldo apsaugos valdymo reglamentavimo. Todėl Projekte šis reglamentavimas tebėra neaiškus, keliaprasmis ir sudarantis prielaidas išlikti esamiems, jau įsisenėjusiems tokio paveldo apsaugos trūkumams. Pritardami Kultūros ministerijos derinimo pažymoje pateikiamam argumentui dėl UNESCO pasaulio paveldo vertybių apsaugos reglamentavimo: „Konvencija ir jos įgyvendinimo gairės nurodo, jog kiekviena šalis narė savo vertybes, taip pat ir įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą, saugo pagal nacionalinę teisę (Konvencijos įgyvendinimo gairių 97 punktas: „(...) Taip pat Šalys turi įrodyti, jog paveldo vertybė, siūloma įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašą, yra saugoma atitinkamomis teisinėmis priemonėmis valstybiniu, regioniniu, savivaldybių ir (ar) tradiciniu lygmeniu.“, tik dalinai sutinkame su kitu rengėjų argumentu: „Įstatymo straipsniai reguliuoja įvairias normas susijusias su vertybių inventorizavimu ir apskaita, teritorijų planavimu, tvarkyba, skelbimu saugomomis, institucijų ir valdytojų atsakomybe ir t.t. Šie reguliaciniai mechanizmai yra bendri visoms vertybėms, todėl Įstatymo projektas papildomas tik specialiomis normomis, susijusiomis su UNESCO Pasaulio paveldo vertybių apsauga, kurių nereguliuoja nacionalinė teisė (pvz. valdymo planai), taip pat trūkstamomis specifinėmis sąvokomis.“, visgi pabrėžiame, kad jis nėra reikiamai konkretus atsakomybių tarp atsakingųjų institucijų paskirstymo, delegavimo ir realizavimo atžvilgiu. Projekte pateikiamos paveldosaugos vadybą reglamentuojančios nuostatos kurtos remiantis neefektyvia ir prieštaringa 2010 – 2024 m. Lietuvos UNESCO pasaulio paveldo vertybių apsaugos patirtimi, kurią įtaigiai iliustruoja šį ir ilgesnį laikotarpį stagnuojanti ir konfliktiška šio paveldo apsaugos valdymo praktika Vilniuje ir Neringoje. 1 Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. IX-2452 pakeitimo įstat... (lrs.lt) 2 Atsižvelgiant į tai ir siekiant, kad UNESCO pasaulio paveldo apsaugos valdymo reglamentavimas Projekte užtikrintų aiškų, racionalų ir tvarų šio paveldo apsaugos valdymą, Asociacija teikia šiuos Projekto tikslinimo pasiūlymus: 1. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 44. „Valdymo planas – dokumentas, kuriame numatoma pasaulio paveldo vertybės valdymo strategija ir suplanuojami veiksmai, užtikrinantys išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo prioritetus, ir nurodomi šių veiksmų įgyvendinimo terminai, finansavimo šaltiniai, atsakingi vykdytojai.“ Kadangi šį reglamentavimą sutartinai įgyvendins skirtingų lygmenų viešojo valdymo institucijos, 44 pastraipą siūlome papildyti šiuo: ,Už Valdymo plano įgyvendinimą atsakingos institucijos privalo sudaryti atitinkamas bendradarbiavimo sutartis, aiškiai apibrėžiančias šalių įsipareigojimus, atsakomybes, deleguojamas funkcijas ar prisiimamus įsipareigojimus, finansavimą numatytų užduočių atlikimui, šalių sąveikos tvarką, užtikrinančią Valdymo plano įgyvendinimo vientisumą, nuoseklumą ir kokybę. UNESCO pasaulio paveldo vietovės Tvarkymo (Specialusis) planas laikytinas būtina sudėtine Valdymo plano dalimi‘. 2. 30 straipsnis. Pasaulio paveldo vertybių apsauga Už UNESCO pasaulio paveldo vertybių apsaugą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu atsakingos yra Kultūros ir Aplinkos ministerijos, todėl 30 straipsnio punktuose 2. 5) ‘skiria vietos valdytoją arba rekomenduoja jį skirti savivaldybės, kurioje yra pasaulio paveldo vertybė, instituciją;’ ir atitinkamai punktuose 7. 2) ‘atsakingai ministerijai rekomendavus skiria vietos valdytoją;’ bei 7. 3) ‘atsakingai ministerijai rekomendavus rengia pasaulio paveldo vertybių valdymo planus ir (ar) organizuoja šių planų rengimą ir atnaujinimą;’ įvardinamas įgaliojimų delegavimas rekomenduojant nėra teisėtas Vyriausybės pagal institucinę kompetenciją priskirtų įgaliojimų delegavimas. Todėl šios užduotys vykdytinos reikiamas kompetencijas turinčių ir už jas atsakingų institucijų arba atitinkamoms atsakingoms institucijoms sudarius bendradarbiavimo, įgaliojimų delegavimo sutartis su šių užduočių vykdymui reikiamas kompetencijas turinčiomis institucijomis. Todėl šias pastraipas siūlome tikslintinti taip: 2. 5) ‘skiria vietos valdytoją arba sudaro atitinkamą bendradarbiavimo sutartį su savivaldybe, kurioje yra pasaulio paveldo vertybė, dėl jo skyrimo, įgaliojimų ir atsakomybių nustatymo;’ 7. 2) ‘sudarius atitinkamą sutartį su atsakingaja ministerija, skiria vietos valdytoją ir nustato jo įgaliojimus bei atsakomybes;’ 7. 3) ‘sudarius atitinkamą sutartį su atsakingaja ministerija, rengia pasaulio paveldo vertybių valdymo planus ir (ar) organizuoja šių planų rengimą ir atnaujinimą;’ Atitinkamai siūlome tikslinti ir 30 straipsnio punkto ‚9. Vietos valdytojo funkcijos ir pareigos‘ dalis taip: ‚1) veikdamas kartu su kitomis suinteresuotomis šalimis koordinuoja pasaulio paveldo vertybės valdymo plano įgyvendinimą;‘ pakeičiant į ‚pagal sutartinius įgaliojimus ir įsipareigojimus su už Valdymo plano įgyvendinimą atsakingomis institucijomis veikdamas kartu su kitomis suinteresuotomis šalimis koordinuoja pasaulio paveldo vertybės valdymo plano įgyvendinimą‘; ‚2) teikia siūlymus rengiant ir įgyvendinant strateginius ar teritorijų planavimo dokumentus, susijusius su pasaulio paveldo vertybės apsauga;‘ pakeičiant į ‚pagal sutartinius įgaliojimus ir įsipareigojimus su už Valdymo plano įgyvendinimą atsakingomis institucijomis teikia siūlymus rengiant ir įgyvendinant strateginius ar teritorijų planavimo dokumentus, susijusius su pasaulio paveldo vertybės apsauga‘; 3 ‚3) organizuoja mokslinius tyrimus ir edukacines veiklas, susijusias su informacijos sklaida apie pasaulio paveldo vertybę, įtraukiant visuomenę ir vietos bendruomenes;‘ pakeičiant į ‚ pagal sutartinius įgaliojimus ir įsipareigojimus su už Valdymo plano įgyvendinimą atsakingomis institucijomis organizuoja mokslinius tyrimus ir edukacines veiklas, susijusias su informacijos sklaida apie pasaulio paveldo vertybę, įtraukiant visuomenę ir vietos bendruomenes‘. Esant poreikiui esame pasirengę dalyvauti šių Asociacijos ‚Istorinis miestas‘ nuomone ypač svarbių pastabų dėl UNESCO pasaulio paveldo vertybių apsaugos viešojo valdymo aptarime Seimo Kultūros komitete. |
Atsižvelgti |
Valstybės institucijų atsakomybės aiškiai apibrėžtos 30 straipsnio 2 – 7 dalyse. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bendro pobūdžio nuostatos, t. y. procedūros, kurios privalomai taikomos visoms nekilnojamosioms kultūros vertybėms (tarp jų ir pasaulio paveldo sąraše esančioms), institucijų funkcijos ir jų kompetencija nurodytos 6 – 12 straipsniuose. Atkreipiame dėmesį, jog sutarčių sudarymas yra kelių subjektų susitarimo dalykas, reglamentuojamas civiliniais teisiniais santykiais, t. y. vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, ir nėra šio įstatymo dalykas. Pažymime, kad sutarčių sudarymas yra tik dispozityvi teisė, kuria pasinaudoja ne visos institucijos (pvz.: 1) Kauno miesto savivaldybės administracija nėra sudariusi sutarties, tačiau kitais būdais nusistačiusi UNESCO pasaulio paveldo vertybės „Modernistinio Kauno“ valdymo koordinavimo priemones ir būdus; 2) Kernavės archeologinės vietovės apsaugą koordinuoja Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas, pavaldi ministerijai institucija, todėl atskiras susitarimas būtų perteklinis). Todėl manytina, siūlymas yra perteklinis ir prieštaraujantis pačių institucijų galimybei pasirinkti efektyviausią ir geriausią valdymo ir koordinavimo modelį. |
|
4. |
Lietuvos Respublikos Restauratorių sąjunga, Kultūros paveldo ekspertų asociacija 2024-11-22 |
|
|
|
Šiuo raštu norime priminti, jog Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos ir Kultūros paveldo ekspertų asociacijos 2023–2024 m. išsakyta nuomonė dėl naujos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijos – nepasikeitė. Pripažįstame, kad į kai kurias mūsų pastabas Įstatymo rengėjai dalinai atsižvelgė, tačiau liko daug labai svarbių neišspręstų probleminių klausimų, kurie neigiamai paveiks paveldo apsaugos procesus. Su šiuo raštu pateikiame anksčiau išsakytą nuomonę: 1. Dėl rengiamos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo naujos redakcijos, 2023 m. kovo 1 d., Vilnius. 2. Bendras pareiškimas dėl Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos rengiamos naujos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijos turinio, aptarimų procedūrų, pakeitimų viešinimo, socialinių partnerių nuomonių ignoravimo bei profesionalios visuomenės eliminavimo iš keitimo procesų, 2023 m. kovo 22 d., Vilnius. 3. Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. IX2452 pakeitimo projekto (Reg. Nr. 23-14396(2)), 2024 m. kovo 28 d., Vilnius 1priedas. 2022 m. vasario mėn. 14 d. Lietuvos Respublikos restauratorių sąjunga (toliu – LRRS) iš LR Kultūros ministerijos gavo laišką su kvietimu dalyvauti nuotoliniu būdu rengiamoje diskusijoje dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimų. Kartu su kvietimu buvo pateiktas dokumentas „Informacija susitikimui su socialiniais partneriais“ su keturiais pasiūlymais, kuriems LRRS nariai turėjo argumentuotų pastabų. Įvykusios diskusijos metu LR Kultūros ministerijos pristatoma medžiaga buvo fragmentuota ir kitokia, nei iš anksto siųsta LRRS ir su kuria buvo susipažinta. Į LRRS narių klausimus nebuvo aiškiai atsakyta, o jų išsakytos pastabos nediskutuojamos. Dėl fragmentiško pakeitimų pristatymo, nenoro diskutuoti ir neatsakymo į konkrečius klausimus LRRS turi pagrįstų įtarimų, kad Įstatymo pakeitimai bus pateikti priėmimui tinkamai nepristačius jų kultūros paveldo specialistams ir neatsižvelgus į jų profesionalias pastabas. Deja, informacijos, kuri diskusijos metu buvo rodoma ekrane ir pažadėta išsiųsti dalyviams elektroniniu paštu, negavome, todėl negalime detaliau komentuoti. Pateikiame LRRS poziciją raštu gautai informacijai: 1. Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų centralizavimo siūlymo Prieštaraujame savivaldybių Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų naikinimui, vietinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo vertinimą centralizuojant. Vertinimo tarybų centralizavimo siūlymas nėra pagrįstas nei objektyviu įstatymų traktavimu, gilesniu vertinimo tarybų darbo žinojimu, nei nuostatomis, kad visos vertinimo tarybos yra vienodai objektyvios, taip pat lygiavertės savo kompetencijomis ir teisėmis. Vertinimo tarybų centralizavimas būtų žingsnis atgal kultūros paveldo apsaugos procese. Jis kultūros paveldo apsaugos nepagerintų, tik apribotų savivaldos teisę spręsti savo teritorijos kultūros paveldo klausimus. Geriausias sprendimas šiuo atveju būtų peržiūrėti tipinius vertinimo tarybų nuostatus, įtraukiant į juos punktus dėl pirmojo vertinimo prioriteto ir skirtingų vertinimo tarybų veiklų suderinamumo. 2. Dėl siūlymo pakeisti tvarkybos, tvarkomųjų statybos ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų sąvokas Keliama problematika yra susijusi su nepakankamu įsigilinimu į dabartinius įstatymus ir realaus darbo su kultūros paveldo objektais specifikos nežinojimu, todėl nueita neteisingu keliu. Tvarkybos darbai pagal galiojančius įstatymus neapima tvarkomųjų statybos darbų ir būtent šis darbų atskyrimas sudaro geresnes sąlygas kultūros paveldo apsaugai, nei pakeitimų autorių siūlomas tvarkybos ir statybinės veiklų sujungimas. Problema yra tik tame, kad teisingai nustatyti dalykai yra apibrėžti nepakankamai aiškiai, todėl ypač nepraktikuojantiems yra nelengva susivokti, o atskirais atvejais atsiranda vietos neteisingam interpretavimui. Būtent ties aiškumo Įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose įvedimu reikia ir dirbti. Todėl prieštaraujame dabartiniam Įstatymo redakcijos siūlymui, nes jis sudaro prielaidas kultūros paveldo naikinimui. 3. Dėl siūlymo išduoti vieną leidimą tvarkybos ir statybos darbams Galiojančiuose teisės aktuose numatyta dviejų leidimų darbams kultūros paveldo objektuose tvarka nėra problema, o dažnai netgi galimybė spręsti problemas. Leidimą tvarkybos darbams galima gauti greičiau, negu statybą leidžiantį dokumentą, todėl paveldo objekto išsaugojimą galima pradėti vykdyti anksčiau. Siūlymo autoriai teigia atvirkščiai, tačiau jų pateiktas leidimų išdavimo trukmių skaičiavimas, neatspindi įstatymais privalomų procedūrų (projektų viešinimo, prisijungimo sąlygų išdavimo, projektų derinimo su prisijungimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, bendrosios ekspertizės, poveikio aplinkai vertinimo ir kitų statybos projektams taikomų procedūrų). Jeigu egzistuotų vien statybą leidžiantys dokumentai, vien tvarkybos darbai be statybos darbų dažniausiai išvis negalėtų būti vykdomi, o tokių projektų, kai vykdomi tik tvarkybos darbai, yra labai daug. Sąlygos tvarkybos darbų projektavimui ir specialieji paveldosaugos reikalavimai skiriasi iš esmės, nes vieni nustato sąlygas darbų projektavimui, kiti – reikalavimus statinio projektavimui. Skiriasi ir tvarkybos bei statybos darbų tikslai: pirmųjų tikslas yra išsaugoti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes, o antrųjų – pastatyti esminius statinio reikalavimus atitinkantį statinį. Todėl LRRS nepritaria siūlymui išduoti vieną leidimą tvarkybos ir statybos darbams. 4. Dėl atsakomybių tarp už kultūros paveldo objektų apsaugą atsakingų institucijų pasidalinimo Sutinkame, kad atsakomybių pasidalinimą reikia išgryninti, tačiau dabartiniai siūlymai yra silpnai struktūrizuoti ir nesusieti su procedūrų poveikiu realiai kultūros paveldo objektų apsaugai. Norime atkreipti dėmesį į tai, kad yra esminis skirtumas tarp vykdomų darbų kontrolės kultūros paveldo objektuose ir ne kultūros paveldo objektuose. Jei pastaruosiuose darbus, atliekamus ne pagal projektą arba pagal netinkamai parengtą projektą, galima stabdyti ir padarinius pašalinti, tai kultūros paveldo objektuose yra būtina tvirtai reglamentuojama prevencija, nes netinkami veiksmai kultūros paveldo objektuose negrįžtamai naikina jų vertę, yra nebepataisomi, nepaisant pritaikomų baudų, tvarkybos dalyvių atestatų svarstymo ar kitų priemonių. Jei savivaldybėms norima patikėti atsakomybę už vietinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus, joms būtina palikti galimybę vertinti vietinio reikšmingumo kultūros paveldą. LRRS atkreipia dėmesį ir primena, kad: - Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnis teigia, jog „valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga“. Primename, kad įstatymų leidėjai prioritetą turi teikti kultūros paveldo apsaugai, o ne atskirų subjektų darbų supaprastinimui, patogumui ar pagreitinimui; - Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 skyriuje įtvirtinta, kad, be kita ko, aplinka ir kultūros paveldas yra pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai; - Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo paskirtis – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis. Pastarasis įstatymas įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Tarptautinių sutarčių ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymų nuostatas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje. Todėl LRRS mano, kad nesvarbu koks sudėtingas ir imlus yra nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos ir tvarkybos procesas, svarbu yra nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas. LRRS yra susirūpinusi, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcija yra rengiama „už uždarų durų“, tik imituojant diskusiją, pateikiant ne visumą, o tik atskirus fragmentus. Iš jų neįmanoma suvokti koncepcijos ir įvertinti, kiek ji yra pranašesnė už aktualią Įstatymo redakciją. LRRS mano, kad Nekilnojamasis kultūros paveldas yra mūsų valstybės identiteto pagrindas ir neatsakingi veiksmai, griaunantys paminklosaugos sistemą, kelia grėsmę ne tik nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimui, bet ir mūsų šalies nacionaliniam saugumui. 2.priedas BENDRAS PAREIŠKIMAS dėl Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos rengiamos naujos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijos turinio, aptarimų procedūrų, pakeitimų viešinimo, socialinių partnerių nuomonių ignoravimo bei profesionalios visuomenės eliminavimo iš keitimo procesų 2023 m. kovo 22 d., Vilnius Nuo 2022 m. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija (toliau – LRKM) rengia naują Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) redakciją. Tačiau visos šį Bendrą pareiškimą parengusios visuomeninės institucijos – LRKM socialiniai partneriai – kaip profesionalios bendruomenės atstovai , nėra supažindintos su visu pakeitimų turiniu. Pažymime, kad pakeitimų aptarimai vykdomi fragmentiškai, atsirenkant temas ir nesuteikiant išsamios išankstinės informacijos, todėl nėra galimybės parengti profesionalias pastabas bei pasiūlymus. Pakeitimų viešinimas socialinių partnerių nuomone vykdomas nedarniai, nesiskaitant su profesionalios visuomenės nuomone, nepakankamai įtraukiant į NKPAĮ keitimo procesą. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių asociacijos reiškia susirūpinimą tolimesne įstatymo keitimo eiga ir prašo stabdyti įstatymo priėmimo procedūras iki įstatymo pataisos nebus kompleksiškai pristatytos ir išdiskutuotos su visomis suinteresuotomis organizacijomis. Kultūros paveldo ekspertų asociacija Lietuvos architektų rūmai Lietuvos architektų sąjunga Lietuvos Respublikos restauratorių sąjunga Lietuvos restauratorių asociacija Asociacija „Istorinis miestas“ 3.priedas Lietuvos Respublikos restauratorių sąjunga, Kultūros paveldo ekspertų asociacija, Lietuvos dailės istorikų draugija, asociacija „Istorinis miestas“, Lietuvos architektų rūmai ir Lietuvos architektų sąjunga (toliau kartu – Suinteresuotos institucijos) įvertino pakartotiniam derinimui teikiamą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. IX-2452 pakeitimo projektą (Reg. Nr. 23-14396(2)) (toliau – Įstatymo projektą). Dėkojame Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai už Projekto sprendinių viešinimą ir derinimą su suinteresuota visuomene, vis dėlto apgailestaujame, kad į didesnę dalį pirminio derinimo metu (2023-10-04 – 2023-10-14) suinteresuotų institucijų teiktų pastabų nebuvo atsižvelgta ar atsižvelgta tik iš dalies. Sutinkame, kad Įstatymo projektu įvedama ir teigiamų reglamentavimo papildymų ir keitimų, pvz.: pasaulio paveldo vertybių apsaugos reglamentavimas ar apsaugos tikslų įvardinimo reikalavimas, vis dėlto Suinteresuotų institucijų vertinimu Įstatymo projekto sprendiniais vis dar nėra teikiamas pakankamas prioritetas Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugai ar sukuriamas reikalingas reglamentavimas efektyviam ir operatyviam kultūros paveldo vertybių indentifikavimui bei išsaugojimui. Žemiau atkreipiame dėmesį į esminius (sisteminius) Įstatymo projekto trūkumus: 1. Įstatymo projekte nepalikta kultūros paveldo statinio, turinčio vertingųjų savybių, bet neįrašyto į kultūros vertybių registrą ar inventorinį sąrašą, sąvokos, taip apribojant galimybę užtikrinti potencialaus paveldo išlikimą; 2. Įstatymo projekte nenumatyta galimybė restauruoti laikančiąsias konstrukcijas, kurios didelėje dalyje kultūros paveldo objektų ir yra pagrindinės vertingosios savybės; 3. Jeigu taikomieji tyrimai nebebus laikomi moksliniais tyrimais, gali būti devalvuojama jų reikšmė ir patikimumas. Pabrėžiame, kad nėra jokio teisinio ir (ar) objektyvaus pagrindo apribojančio aukštąjį išsilavinimą turinčių tyrėjų teisę vykdyti mokslinius tyrimus; 4. Didesnioji dalis tvarkybos darbų priskiriama statybos darbams, kurių tikslas paprastai yra tik fizinės naudos gavimas, todėl vertingųjų savybių išsaugojimas priklausys nuo suinteresuotų specialistų, valdininkų ir visuomenės; 5. Nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus ir tvarkomuosius paveldosaugos darbus norima leisti vykdyti ir tokią veiklą kontroliuoti tik kilnojamojo kultūros paveldo specialistams, todėl susidaro įspūdis, kad vertingosiomis savybėmis ketinama laikyti vien puošybos elementus, ignoruojant vertingas konstrukcijas, paviršius, apdailos dangas, tūrinę, erdvinę, planinę struktūrą, architektūros kompoziciją ar patikint jų išsaugojimą statybos srities specialistams; 6. Vertingųjų savybių ir autentiškumo išsaugojimas neįvardijamas tvarkybos projektų tikslu; 7. Siaurinama Kultūros paveldo departamento kompetencija – nepaliekama tvarkybos darbų sąlygų ir leidimų tvarkybos darbams išdavimo, tvarkybos darbų kontrolės, tvarkybos darbų priėmimo ir dalyvavimo komisijose išduodant statybos darbų aktus funkcijų. Šie įgaliojimai, net ir nacionalinio bei regioninio reikšmingumo lygmens objektams, deleguojami savivaldybėms atskirai nenumatant pakankamų resursų savivaldos subjektams šias funkcijas įgyvendinti, t. y. neatliktas išsamus reguliavimu numatomo teisinio reguliavimo pakeitimų poveikio vertinimas; 8. Kultūros paveldo apskaitos vykdymas kartu su specialiuoju planavimu dalyvaujant visuomenei labai sulėtins šį procesą, tuo pačiu skatins jo nykimą; 9. Įstatymo projekto nuostatos nesuderintos su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo reguliavimu – abstrakčiai nurodoma kad paveldosaugos reikalavimai gali būti nustatomi kompleksiniuose teritorijų planavimo dokumentuose, tačiau kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų lygmenys nėra susieti su kultūros paveldo vertybių lygmenimis. Taip paliekama reguliavimo spraga vietovės lygmens kompleksiniu teritorijų planavimo dokumentu (detaliuoju planu) reglamentuoti nacionalinio lygmens kultūros paveldo objekto apsaugos reikalavimus; 10. Sprendimų dėl kultūros vertybių registravimo ir skelbimo saugomomis patikėjimas šiuo metu pakankamai resursų ir kompetentingų specialistų neturinčioms savivaldos institucijoms vietoje nepriklausomų ekspertų tarybų gali sąlygoti dažnesnį klaidų ir interesų konflikto situacijų susidarymą; 11. Nors ir palaikome Įstatymo projektu atkuriamas specialistų kvalifikacines kategorijas, išreiškiame susirūpinimą ketinimu visiems iki įstatymo įsigaliojimo gavusiems atestatus automatiškai suteikti aukščiausią (trečią) kategoriją, nes daugeliui šiuo metu rinkoje veikiančių specialistų gali trūkti reikiamo patyrimo. Pabrėžiame, kad suteikiant kvalifikacines kategorijas svarbi specialistų patirtis, o ne vien buvimo tvarkybos srityje trukmė; 12. Įstatyme pasigendame nuorodos į konkretų viešojo administravimo subjektą atsakingą už Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą. Prašome Įstatymo projekto rengėją – Kultūros ministeriją neignoruoti šių suinteresuotų kultūros paveldo apsaugos specialistų pastabų bei vertinimo ir kartu su šio rašto adresatų atstovais išspręsti aukščiau išdėstytas reglamentavimo problemas dar prieš teikiant Įstatymo projektą svarstymui Lietuvos Respublikos Seime. |
Atsižvelgti |
Į nuomonę ir siūlymus, teiktus 2023 - 2024 m., buvo dalinai atsižvelgta, tiek kiek neprieštaravo pasirinktai Įstatymo projekto alternatyvai ir šiuo metu veikiančiam teisiniam reguliavimui (Statybos įstatymui, Teritorijų planavimo įstatymui, Civiliniam kodeksui ir kt.). Pažymėtina, jog 2019 m. atliktas Kultūros paveldo apsaugą ir paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų ir kultūros paveldo apsaugos srityje dalyvaujančių institucijų funkcijų tyrimas, kurio išvadose suformuotos rekomendacijos naujai Įstatymo redakcijai ir kitų įstatymų pakeitimams. Nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki birželio 17 d. įvyko 21 tarpinstitucinis pasitarimas dėl atskirų įstatymo temų nagrinėjimo, o viso Įstatymo projekto rengimo metu veikė kultūros ministro įsakymu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė. 2022 m. birželio 21 d. įvyko Įstatymo naujos redakcijos rengimo pristatymas suinteresuotoms grupėms, o 2023 m. vasario 21-23 d. įvyko papildomos šių grupių konsultacijos. Taip pat 2023 m. (po visų konsultacijų) buvo atliktas Įstatymo projekto poveikio vertinimas aprašant tris alternatyvas, parengtas konsultuojant STRATA specialistams. Poveikio vertinimui ir pasirinktai 1-mai alternatyvai 2023 birželio 27 d. pritarė Vyriausybė. Vadovaujantis pasirinkta koncepcija buvo parengtas įstatymo projektas, kuris buvo derinamas daugiau kaip 50 skirtingų institucijų, kurios teikė skirtingas pastabas ir siūlymus, kurie turėjo būti integruoti ir suderinti bei pasiektas konsensusas, neprieštaraujantis galiojantiems įstatymams. Kaip teigia pareiškėjai, į dalį pastabų buvo atsižvelgta. Pvz., praktiškai liko nepakitusi nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų struktūra, t. y. nebuvo konsoliduota; įvestas papildomas atsakingų institucijų derinimo etapas rengiant statinio projektą; taip pat daug kartų aptarta esamų konstrukcijų restauravimo galimybė – konstrukcijas restauruoti galima, ir restauravimas yra prioritetu jų keitimui, ką sustiprina nauja įstatymo projekto redakcija ir t. t. Pastabos, į kurias nebuvo atsižvelgta, aptartos ne vieno pasitarimo metu, o paaiškinimai raštu buvo pateikti derinimo pažymose su atitinkamomis įstatymo redakcijomis: 2024-03-15 Nr. 23-14396(2) https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/f391fce0e2ab11eeb876b07461d0ecb9?positionInSearchResults=8&searchModelUUID=33be7db7-73ee-4e57-b296-129930f1fef3; 2024-06-24 Nr. 23-14396(3) https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/710dd350326211efb121d2fe3a0eff27?positionInSearchResults=4&searchModelUUID=33be7db7-73ee-4e57-b296-129930f1fef3 |
|
5. |
Lietuvos architektų rūmai 2024-11-22 |
1 (2)
|
(9) |
|
Argumentai: Lietuvos Respublikos bendrojo plano patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 789 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ (toliau – BP) tekstinės dalies 66.7 ir 400.2; papunkčiuose kaip kultūrinio kraštovaizdžio sudedamoji dalis yra išskiriamas istorinis urbanistinis kraštovaizdis. BP tekstinės dalies 448.4 papunktyje taip pat numatyta, kad siekiant kultūros paveldo išteklių apsaugos turi būti sudarytos teisinės prielaidos (keičiant TPĮ [Teritorijų planavimo įstatymą], STĮ [Saugomų teritorijų įstatymą] ir NKPAĮ [Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymą], bei susijusių teisės aktų nuostatas) diegti alternatyvias paveldosaugos reikalavimų nustatymo priemones per bendrųjų planavimo dokumentų rengimo procesus, sukuriant kompleksinius ar detaliuosius planus, integruoti saugomų kultūrinių kraštovaizdžių (įskaitant istorinį urbanistinį kraštovaizdį) sampratą, apsaugą, formavimo principus į teritorijų planavimo procesus, keisti ir taikyti vietovių, kultūros paveldo kompleksinių ir pavienių objektų apsaugai modernias apsaugos, būklės stebėsenos, tyrimų, planavimo, tvaraus naudojimo, pritaikymo klimato kaitai metodikas:“ Kraštovaizdis ir kultūrinis kraštovaizdis reglamentuojamas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (2 straipsnio 21 ir 22 dalys), kuriuo yra apibrėžiamas kaip gamtinių ir (ar) antropogeninių komponentų, susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys t. y. kraštovaizdis kaip saugomas objektas išlieka platesnė sąvoka nei Teritorijų planavimo įstatymu reglamentuojami teritorijų planavimo objektai. Kraštovaizdis, kaip saugomas objektas pasireiškia ne tik kaip sudėtingas kompleksinis junginys, apimantis eilę atskirų saugomų objektų (gamtos, nekilnojamojo kultūros paveldo, urbanistinių, istorinių ir kt.), bet kartu išreiškia ir šių skirtingų objektų tarpusavio sąveiką, funkcinius ryšius bei formuoja suvokimą kaip šiuos ryšius patiria išorės stebėtojas (-ai). Dėl šių priežasčių kraštovaizdis (ir ypač istorinis urbanistinis kraštovaizdis) negali būti sureglamentuotas vieną teisinių santykių sritį apibrėžiančiu teisės aktu ir neišvengiamai tampa tarpinstituciniu, patenkančiu į kelių skirtingų įstatymų reguliavimo apimtį, objektu. Atkreipiame dėmesį, kad ir svarstoma nauja redakcija išdėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 14 punktu kraštovaizdis (jo dalys) yra įvardinamos kaip nekilnojamasis kultūros paveldas, todėl, Rūmų vertinimu, ši nuostata turėtų būti papildyta ir Projektu konkrečiai įvardinama koks kraštovaizdis ar jo dalys yra reglamentuojamos kaip nekilnojamasis kultūros paveldas ir kokiu būdu įgyvendinama šio kraštovaizdžio apsauga. Pažymime, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendiniais istorinis urbanistinis kraštovaizdis ir yra skirtas apimti ir išsaugoti istoriškai susiformavusių, antropogeninių veiksnių nulemtų, urbanistinių struktūrų sandaras ir šių sandarų sąveikos suvokimą bei perduoti ją ateities kartoms. Didžiąją dalį istorinio urbanistinio kraštovaizdžio sudaro būtent nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės ir jų tarpusavio sąsajos ir ryšiai, todėl istorinis urbanistinis kraštovaizdis turi būti apibrėžiamas ir reglamentuojamas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu.
Pasiūlymo esmė: Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus bei Teritorijų planavimo įstatymo 11 ir 12 straipsnius, 15 straipsnio 6 dalį ir 17 straipsnio 9 dalį siūlome Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu reglamentuoti istorinį urbanistinį kraštovaizdį ir nustatyti, kad ši kraštovaizdžio dalis yra tvarkoma ir veikla joje plėtojama vadovaujantis kompleksiniais teritorijų planavimo dokumentais. Tokiu būdu bus sukurtas teisinis pagrindas detalizuoti Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendinius žemesnio lygmens kompleksiniuose teritorijų planavimo dokumentuose – savivaldybių ar savivaldybių dalių bendruosiuose planuose ir pašalinta šiuo metu susiformavusi teisinė spraga, stabdanti Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimą ir dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą.
Pasiūlymo tikslas: Papildyti nauja redakcija išdėstomą Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą istorinio urbanistinio kraštovaizdžio apibrėžimu ir nustatyti, kad istorinis urbanistinis kraštovaizdis detalizuojamas (nustatomas) ir veikla į jo sudėtį patenkančiose teritorijose reglamentuojama kompleksiniais teritorijų planavimo dokumentais.
Pasiūlymas: Pakeisti (papildyti) Projekto 1 straipsniu nauja redakcija išdėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2 straipsnį nauja 9 dalimi ir ją išdėstyti taip (buvusias 9 – 51 dalis laikyti atitinkamai 10 – 52 dalimis): „9. Istorinis urbanistinis kraštovaizdis – urbanizuota teritorija, suprantama kaip istorinis dominuojančių kultūrinių ir kitų vertybių bei požymių junginys, apimantis platesnį gyvenvietės kontekstą ir jos geografinę aplinką: vietovės topografiją, geomorfologiją, hidrologiją ir natūralias savybes, urbanistinės struktūros dalis, užstatytą aplinką, apimančią istorinę ir šiuolaikinę infrastruktūras, atviras erdves ir erdvinę organizaciją, jų visumos suvokimą bei vizualinius ryšius. Istorinis urbanistinis kraštovaizdis taip pat gali apimti istoriškai susiformavusias socialines, ekonomines ir kultūrines praktikas bei vertybes ir paveldo nematomuosius matmenis, susijusius su to kraštovaizdžio įvairove, tapatybe ir suvokimu.“ |
Nepritarti |
Kultūrinis kraštovaizdis yra saugomų teritorijų kompetencija, o sąvokos teisės aktuose negali dubliuotis. Tarpinstitucinių diskusijų metu buvo priimtas sprendimas, jog kultūrinio kraštovaizdžio sąvoka apibrėžta ir plačiai taikoma Saugomų teritorijų įstatyme, kuriame įtvirtinta visa saugomų teritorijų sistema, o kultūrinis kraštovaizdis yra saugomų teritorijų dalykas. Kultūriniai kraštovaizdžiai saugomi steigiant saugomų teritorijų sistemą. Saugomų teritorijų įstatymas reglamentuoja saugomų teritorijų sistemą ir su ja susijusius visuomeninius santykius, saugomų teritorijų nustatymo ir steigimo, ribų keitimo, statuso pakeitimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, reglamentuoja veiklą jose, taip pat nustato tarptautinės svarbos teritorijų, tarp jų Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų, bei gamtinio karkaso kūrimą ir veiklos juose reglamentavimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog istorinio urbanistinio kraštovaizdžio samprata suformuota 2011 m. lapkričio 10 d. UNESCO Generalinėje konferencijoje priimtoje Rekomendacijoje dėl istorinio urbanistinio kraštovaizdžio (angl. UNESCO Recommendation on the Historic Urban Landscape; toliau - Rekomendacija), kurioje istorinis urbanistinis kraštovaizdis yra ir metodas, ir naujas būdas plėtoti miestus, sujungiant miesto išsaugojimo, socialinius ir ekonominio vystymosi tikslus, siekiant išsaugoti vertybes, aplinkos kokybę bei gerinti darnų miestų erdvių naudojimą (https://unesco.lt/kultura/pasaulio-paveldas/pasaulio-paveldo-programos/2011-m-rekomendacijos-del-istorinio-urbanistinio-krastovaizdzio). Rekomendacijoje istorinis urbanistinis kraštovaizdis apibrėžiamas kaip miesto erdvė, kuri suprantama kaip istorinių kultūrinių ir gamtinių vertybių ir požymių rezultatas, išplečiantis ,,istorinio centro“ ar ,,ansamblio“ sąvokas, įtraukiant platesnį miesto kontekstą ir jo geografinę aplinką. Rekomendacijoje aiškiai pabrėžiama, jog ji nėra įtvirtinama teisiniu reguliavimu ar išsaugojimo metodų, tai yra papildoma priemonė integruoti aplinkos išsaugojimo politiką ir praktiką į platesnius miestų plėtros tikslus, atsižvelgiant į skirtingų kultūrinių kontekstų paveldėtas vertybes ir tradicijas. Valstybės narės turi šią Rekomendaciją įgyvendinti savanoriškai ir pritaikyti ją šalies kontekste formuojant politiką ir numatant veiksmus strateginių ir planavimo dokumentų lygmeniu, todėl ši samprata buvo integruota į Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendinius. Pažymėtina, jog UNESCO pasaulio paveldo vertybės Vilniaus istorinis centras, Modernistinis Kaunas, nėra įrašyti kaip kultūriniai kraštovaizdžiai, o kaip pastatų grupės, o pagal šį įstatymą priskiriami kultūros paveldo vietovėms. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus ir ypač į tai, jog istorinio urbanistinio kraštovaizdžio samprata veikia plačiau nei nekilnojamųjų kultūros vertybių (kultūros paveldo vietovių) teritorijos ir jų apsaugos zonos, taip pat, jog pasitelkiant jos įgyvendinimui rekomenduojamas priemones (angl. tools) gali būti sprendžiami klimato kaitos, darnaus vystymosi, socialiniai - ekonominiai ir kiti klausimai, ši samprata nėra vien šio įstatymo dalykas, o jos taikymas apima bent kelių įstatymų (Saugomų teritorijų įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Architektūros įstatymo ir kt.) reguliavimo sritis, todėl netikslinga ją formuoti kaip sąvoką, kuri ją susiaurintų, sukurtų papildomo nekilnojamosios kultūros vertybės ar kultūrinio kraštovaizdžio tipo įteisinimą ir atitinkamą jo teisinį reguliavimą, prieštaraujantį esminiai Rekomendacijos idėjai. Pritartina jog vadovaujantis tarptautine praktika ši samprata yra Bendrojo plano dalykas, kuriame nurodytos konkrečios jos įgyvendinimo priemonės. Informuojame, jog 2022 m. Lietuva teikė ataskaitą Pasaulio paveldo centrui dėl šios Rekomendacijos įgyvendinimo (angl. UNESCO Member States consultation on the implementation of the 2011 Recommendation on the Historic Urban Landscape – Section A. National Level Survey) ir yra aktyviai įsitraukusi į jos sklaidos ir įgyvendinimo veiksmus.
|
|
6. |
Lietuvos architektų rūmai 2024-11-22 |
1 (3)
|
(3) |
(14) |
Argumentai: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymo esmė: Pateikta 1-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymo tikslas: Pateiktas 1-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymas: Pakeisti (papildyti) Projekto 1 straipsniu nauja redakcija išdėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 3 straipsnio 3 dalies 14 punktą ir išdėstyti taip: „14) kraštovaizdžio – istorinis urbanistinis kraštovaizdis ar statiniai, jų kompleksai, vietos ar vietovės, kurie yra sudėtinė vertingo kultūrinio kraštovaizdžio dalis.“ |
Nepritarti |
Žiūrėti aukščiau esantį komentarą. |
|
7. |
Lietuvos architektų rūmai 2024-11-22 |
1 (28)
|
(2) |
|
Argumentai: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymo esmė: Pateikta 1-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymo tikslas: Pateiktas 1-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymas: Pakeisti (papildyti) Projekto 1 straipsniu nauja redakcija išdėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 28 straipsnio 2 dalį žodžiais „nekilnojamasis kultūros paveldas“ ir ją išdėstyti taip: „2. Nekilnojamasis kultūros paveldas, nekilnojamosios kultūros vertybės, jų teritorijos, apsaugos zonos, kultūriniai rezervatai ir kultūriniai draustiniai, jų buferinės apsaugos zonos tvarkomi ir veikla juose plėtojama:“ |
Nepritarti |
Nekilnojamosios kultūros vertybės, jų teritorijos, ir yra nekilnojamasis kultūros paveldas (įstatymo projekto 2 str. 15 d.). Pažymėtina, kad 28 str. 2 d. yra patikslinta „ Nekilnojamosioms kultūros vertybėms, jų teritorijoms, apsaugos zonoms, kultūriniams rezervatams ir kultūriniams draustiniams, jų buferinėms apsaugos zonoms paveldosaugos reikalavimai nustatomi:“.
|
|
8. |
Lietuvos architektų rūmai 2024-11-22 |
1 (28)
|
(2)
|
(5)
|
Argumentai: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymo esmė: Pateikta 1-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymo tikslas: Pateiktas 1-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymas: Pakeisti (papildyti) Projekto 1 straipsniu nauja redakcija išdėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 28 straipsnio 2 dalį 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5) istoriniai urbanistiniai kraštovaizdžiai - pagal paveldosaugos reikalavimus, nustatytus kompleksiniuose teritorijų planavimo dokumentuose išskyrus šios dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus atvejus.“ |
Nepritarti |
Saugomų teritorijų įstatymo dalykas. Be to pažymėtina, jog LRBP tai įvardinama kaip samprata, vadovaujantis UNESCO 2011 m. „Rekomendacijomis dėl istorinio urbanistinio kraštovaizdžio“ Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija | 2011 m. Rekomendacijos dėl istorinio urbanistinio kraštovaizdžio. Ši rekomendacija turėtų būti įgyvendinama ne per įstatymo nuostatas, bet per teritorijų planavimo dokumentų nuostatas. |
|
9. |
Lietuvos architektų rūmai 2024-11-22 |
1 (2)
|
(12)
|
|
Argumentai: Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių (kultūros paveldo objektų ir vietovių) naudojimas turėtų būti vienas iš pagrindinių šio įstatymo tikslų, suponuojantis nekilnojamosios kultūros vertybės saugojimą per naudojimą. Įstatyme turėtų būti aiškiai identifikuojami ir įvardinami pagrindiniai nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių naudojimo tikslai, pateikiamas nekilnojamųjų kultūros vertybių naudojimo apibrėžimas. Neatskleidus naudojimo sąvokos reikšmės ir aiškiai neidentifikavus visų naudojimo tikslų ir siekių iš esmės nebepaliekama galimybės objektyviai įvertinti individualiuose apsaugos reglamentuose ar specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose nustatomų naudojimo sąlygų, būdų ar rėžimų tikslingumo, siūlyti juos papildyti ar keisti, įvertinti jų sukeliamas pasekmes ir rezultatus, nes neaišku ko siekiant naudojimas nustatomas apskritai. Pažymime, kad naudojimas, nepriklausomai nuo pasirinkto konkretaus būdo, tipo ar sąlygų sukelia tam tikro mąsto žalą saugomai vertybei, tačiau kartu tai yra ir vienintelis būdas užtikrinti paveldo pažinimą, jo sklaidą ir pritraukti investicijas reikalingas saugomų vertybių priežiūrai. Tik aiškiai apibrėžus naudojimo tikslus galės būti tinkamiausiai parenkami konkretūs naudojimo būdai, nustatomos sąlygos, atitinkamai planuojami reikalingi vertingųjų savybių tvarkybos darbai bei reikalingų prieinamumo (universalaus dizaino) priemonių diegimas. Siūlome Projekte aiškiai ir tiksliai sureglamentuoti naudojimo tikslus ir papildyti Projektą naudojimo sąvokos apibrėžimu.
Pasiūlymo tikslas: Atskleisti nekilnojamojo kultūros paveldo naudojimo sąvokos reikšmę ir įstatymo lygmeniu nustatyti bendruosius nekilnojamojo kultūros paveldo naudojimo tikslus.
Pasiūlymas: Pakeisti (papildyti) Projekto 1 straipsniu nauja redakcija išdėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2 straipsnį nauja 12 dalimi ir ją išdėstyti taip (buvusias 12 – 51 dalis laikyti atitinkamai 13 – 52 dalimis): „12. Kultūros paveldo naudojimas – įstatymo reglamentuojama veikla, kuria siekiama išsaugoti ir pritaikyti nekilnojamąjį kultūros paveldą visuomenės poreikiams tenkinti, didinti paveldo prieinamumą, užtikrinant jo vertingųjų savybių, vientisumo ir autentiškumo išsaugojimą. Naudojimas apima nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, teritorijų ir (ar) vietovių pritaikymą ir pertvarkymą, atsižvelgiant į jų kultūrinę reikšmę, socialinę ir ekonominę svarbą - nepadarant žalos jų autentiškumui ir vertingosioms savybėms. Naudojimu siekiama įgalinti ir skatinti visuomenės dalyvavimą bei įsitraukimą į nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sukuriant galimybes aktualizavimui, kultūriniam švietimui, mokymui ir turizmui. Naudojimo tikslais gali būti inicijuojamas reikalingų kultūros vertybės tvarkybos, prieinamumo ir prevencinės priežiūros darbų atlikimas.“ |
Nepritarti |
Manytina, kad perteklinė sąvoka. Įstatymo projekte yra apibrėžtos aktualizavimo, pritaikymo ir prieinamumo sąvokos: „14. Nekilnojamojo kultūros paveldo aktualizavimas (toliau – aktualizavimas) – finansinės ir nefinansinės priemonės, kuriomis siekiama pabrėžti nekilnojamojo kultūros paveldo svarbą ir aktualumą, nekilnojamųjų kultūros vertybių prieinamumą, paskatinti visuomenę atsakingai integruoti nekilnojamąjį kultūros paveldą kaip svarbų išteklių į kasdienį kultūrinį, socialinį ir (arba) ekonominį gyvenimą .“ „25.Nekilnojamosios kultūros vertybės prieinamumas – galimybė fiziškai ir (ar) intelektualiai susipažinti su nekilnojamąja kultūros vertybe..“ „27. Nekilnojamosios kultūros vertybės pritaikymas – nekilnojamosios kultūros vertybės, jos sudedamųjų dalių, jos teritorijos pertvarkymas naudoti, išsaugant vertingąsias savybes, vientisumą ir autentiškumą bei sudarant galimybes atkurti būklę, buvusią iki šių pakeitimų, suderinant nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojo ir visuomenės poreikius, užtikrinant nekilnojamosios kultūros vertybės prieinamumą visuomenei, siekiant atgaivinti ir aktualizuoti nekilnojamąją kultūros vertybę, atliekant taikomaisiais tyrimais grindžiamus tvarkybos, statybos ir nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos tvarkymo darbus.“
Pažymėtina, jog naudojimas yra užtikrinamas per beveik visas įstatymo nuostatas, kuriose nustatyti konkretūs veiksmai, ką valdytojas turi atlikti, tikslu naudoti vertybę, pvz. 16 str. 3, 4 dalis, 21 str. 1, 2 d., 22 str., 34 str. (nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkyba ir pritaikymas), 37 str. (prieinamumas), 38 str. (aktualizavimas) Pabrėžtina, jog 21 str. 2 d nustato, jog „bendrieji nekilnojamųjų kultūros vertybių priežiūros, tvarkybos ir naudojimo reikalavimai nustatomi tipiniuose apsaugos reglamentuose. Konkretūs nekilnojamųjų kultūros vertybių priežiūros, tvarkybos ir naudojimo reikalavimai nustatomi individualiuose apsaugos reglamentuose, specialiojo ar kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose.“ 22 str. 2 d. nurodyti konkretūs veiksmai, kuriuos valdytojas turi/ gali atlikti naudodamas nekilnojamąją kultūros vertybę. Naudojimo ir įsipareigojimo reikalavimus taip pat nustato apsaugos sutartys (24 str.) „5. Apsaugos sutartys nustato: 1)konkrečius nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojo įsipareigojimus saugant nekilnojamojo kultūros paveldo objektą; 2) nekilnojamojo kultūros paveldo objekto lankymo sąlygas ir (ar) užmokestį už lankymą; 3) metodinę, techninę ir (ar) finansinę paramą, vadovaujantis šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytais kriterijais ir tvarka.“ |
|
10. |
Lietuvos architektų rūmai 2024-11-22 |
1 (9)
|
(2)
|
(8)
|
Argumentai: Tarptautiniu bei Europos Sąjungos lygmeniu[1] kultūros paveldo objektų ir vietovių atsparumo klimato kaitos reiškiniams didinimas yra vis intensyviau pasireiškianti problema. Pabrėžiame, kad galimų klimato kaitos padarinių prevencijai turėtų būti ruošiamasi instituciniu lygmeniu, įstatymu aiškiai identifikuojant atsakingus viešojo administravimo subjektus, kuriems būtų nustatyta pareiga reglamentuoti kultūros paveldo apsaugos priemones, skirtas užtikrinti kultūros vertybių apsaugą nuo klimato kaitos sukeliamų meteorologinių ir (ar) hidrologinių anomalijų.
Pasiūlymo tikslas: Įstatyme įvardinti viešojo administravimo subjektą (-us), kuriam (-iems) būtų suteikti įgaliojimai identifikuoti galimas klimato kaitos sukeliamas grėsmes kultūros vertybėms, nustatyti prevencines ir kultūros vertybių apsaugos priemones, reglamentuoti jų taikymo tvarką, atsakingus už šių priemonių įgyvendinimą subjektus.
Pasiūlymo esmė: Įgalioti Lietuvos Respublikos kultūros ministrą identifikuoti klimato kaitos nekilnojamajam kultūros paveldui keliamas grėsmes ir reglamentuoti šių grėsmių prevencines priemones ir jų taikymą. Nustatyti už šių priemonių įgyvendinimo priežiūrą ir stebėseną atsakingus viešojo administravimo subjektus.
Pasiūlymas: Pakeisti (papildyti) Projekto 1 straipsniu nauja redakcija išdėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 9 straipsnio 2 dalį nauju 8 punktu ir jį išdėstyti taip (buvusius 8 – 19 punktus laikyti atitinkamai 9 – 20 punktais):
„8) tvirtina klimato kaitos nekilnojamajam kultūros paveldui sukeliamų rizikos veiksnių, šių veiksnių pasireiškimo tikimybės ir prevencinių bei poveikio mažinimo priemonių taikymo sąrašą, užtikrina nuolatinį šio sąrašo atnaujinimą;“ |
Nepritarti |
Klimato kaitos teisinio reguliavimo dalykas priskirtas Aplinkos ministerijai. Su klimato kaita susijusius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymas, XI-329 Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymas. Kultūros ministerija kaip suinteresuota institucija klimato kaitos klausimais kultūros vertybėmis yra įtraukusi nuostatą, jog ji kaip suinteresuota institucija būtų įtraukta į programas ir dokumentus, susijusius su klimato kaitos klausimais kultūros paveldo srityje: 38 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo aktualizavimas 1. Nekilnojamasis kultūros paveldas integruojamas į visuomenės gyvenimą, aktualizuojant ir pritaikant jį taip naudoti, kad geriausiai atsiskleistų paveldo vertingosios savybės ir būtų sudarytos galimybės jį pažinti, užtikrinant nekilnojamųjų kultūros vertybių prieinamumą visuomenei, įtraukiant į darnaus vystymosi ir klimato kaitos programas, siekiant sustiprinti nekilnojamojo kultūros paveldo ekonominį indėlį, grįstą vietos ištekliais, turizmu ir užimtumu. Parengti Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021–2030 m., Nacionalinis prisitaikymo prie klimato kaitos planas, už kuriuos atsakinga Aplinkos ministerija, ir kuriuose vertinamas poveikis paveldui ir numatomos priemonės. Atsižvelgiant į tai, pastabų rengėjai, konkrečius siūlymus turi teikti Aplinkos ministerijai. |
|
11. |
Lietuvos architektų rūmai 2024-11-22 |
1 (10)
|
(1) |
(10) |
Argumentai: Pateikti 6-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymo tikslas: Pateiktas 6-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymo esmė: Pateikta 6-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymas: Pakeisti (papildyti) Projekto 1 straipsniu nauja redakcija išdėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 10 straipsnio 1 dalį nauju 10 punktu ir jį išdėstyti taip (buvusį 10 punktą laikyti atitinkamai 11 punktu): „10) atlieka klimato kaitos sukeliamų reiškinių poveikio kultūros paveldo vertybėms stebėseną, kaupia informaciją ir teikia ją kultūros ministrui;“
|
Nepritarti |
Žr. Lietuvos architektų rūmų pasiūlymo dėl projekto 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto komentarą. Pažymėtina, jog vykdant nekilnojamųjų kultūros vertybių stebėseną, turi būti nurodyta vertybės nykimo priežastis (pvz., stichinių nelaimių atvejai ir kt.). |
|
12. |
Lietuvos architektų rūmai 2024-11-22 |
1 (12)
|
(5)
|
(9)
|
Argumentai: Pateikti 6-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymo tikslas: Pateiktas 6-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymo esmė: Pateikta 6-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymas: Pakeisti (papildyti) Projekto 1 straipsniu nauja redakcija išdėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 12 straipsnio 5 dalį nauju 9 punktu ir jį išdėstyti taip (buvusį 9-10 punktus laikyti atitinkamai 10 - 11 punktais): „9) sprendžia dėl kultūros ministro nustatytų klimato kaitos poveikio nekilnojamojo kultūros paveldo objektams ir vietovėms mažinimo ir prevencinių priemonių taikymo konkrečiai kultūros vertybei poreikio, informuoja šios vertybės savininkus ir teikia duomenis Departamentui;“
|
Nepritarti |
Žr. Lietuvos architektų rūmų pasiūlymo dėl projekto 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto komentarą. |
|
13. |
Lietuvos architektų rūmai 2024-11-22 |
1 (34)
|
(9)
|
|
Argumentai: Nekilnojamasis kultūros paveldas yra saugomas dėl viešojo intereso ir savo išskirtinės kultūrinės reikšmės. Svarbu nepamiršti, kad dėl išorinio (aplinkos ir žmogaus veiklos) poveikio paveldas iš esmės yra nuolat prarandamas ir vienintelis būdas užtikrinti paveldo, kaip išskirtinę istorinę, mokslinę, estetinę ir kultūrinę vertę turinčio objekto, sukuriančio sąsajas tarp praeities, dabarties ir ateities kartų išsaugojimo, yra šio paveldo priežiūros ir tvarkybos darbų prioretizavimas kitų statybos darbų atžvilgiu. Primename, kad bet kokia intervencija ar neatsakingai suprojektuoti ar atliekami darbai sąsajoje su kultūros paveldu gali sukelti nebeatitaisomą žalą saugomai kultūros vertybei ar net ją sunaikinti apskritai ir Projekto 1 straipsniu siūloma 34 straipsnio 27 dalyje numatyta darbų sustabdymo procedūra jau gali būti pavėluota. Be to, net ir atstačius ar atkūrus sunaikintą vertybę ar jos dalį, ši atstatyta ar atkurta jos dalis iš esmės jau nebeturi tų vertingųjų savybių, kurios buvo negrįžtamai prarastos. Svarstomo Projekto 34 straipsnio 17 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kuomet vykdoma naujų nekilnojamojo kultūros paveldo objekto dalių statyba, rengiamas statinio projektas, vadovaujantis Statybos įstatymo reikalavimais. Dėl šios priežasties nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų bendruomenėje kyla nuogąstavimai, kad Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir statybos techninio normavimo dokumentų pagrindu atliekami projektavimo ir statybos darbai, nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose, gali sukelti pernelyg didelę riziką saugomų vertybių integralumui dėl sąsajoje su paveldu šiems darbams taikomų modernių technologijų ir reikalavimų bei skirtingų projektų tikrinimo ir derinimo procedūrų. Atsižvelgiant į paveldo apsaugos svarbą manome, kad įstatymu turėtų būti aiškiai nustatomas prioritetas tvarkybos darbams ir su paveldo apsauga susijusių teisės aktų reglamentavimui ir bet koks naujų dalių diegimas ar kūrimas galimas tik pirmiausia užtikrinus šių naujų dalių atitiktį ir sąveiką su išlikusiomis nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis.
Pasiūlymo tikslas: Įstatymo lygmeniu įtvirtinti, kad esant tarpusavio prieštaravimams visais atvejais pirmenybė būtų teikiama paveldosaugos reikalavimų, tyrimų išvadų, paveldo tvarkybos reglamentų ir kt. su paveldu susijusių teisės aktų reglamentavimui.
Pasiūlymo esmė: Jei statinio projektas rengiamas kartu su tvarkybos projektu, statinio projektas negali prieštarauti Projekto 34 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nurodytiems teisės aktams ir turi būti rengiamas vienas tvarkybos projektas su integruota statinio projekto dalimi.
Pasiūlymas: Pakeisti (papildyti) Projekto 1 straipsniu nauja redakcija išdėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 34 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Statinio projektas rengiamas siekiant vykdyti naujų nekilnojamojo kultūros paveldo objekto dalių statybą (išskyrus paprastojo remonto rūšiai priskiriamus darbus), pritaikant nekilnojamąjį kultūros paveldo objektą ar siekiant vykdyti naują statybą nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose. Kai statinio projektas rengiamas kartu su tvarkybos projektu (tais atvejais, kai planuojami ir tvarkybos darbai) išduodamas vienas bendras tvarkybą ir statybą leidžiantis dokumentas Įstatymo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Jei statinio projekto rengimo metu kyla prieštaravimas tarp šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų ar normatyvinių statybos techninių dokumentų, statinio projektui taikomi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimai.“ |
Nepritarti |
Pažymėtina, jog 34 str. 1 dalyje yra nurodomi dokumentai nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybai, kurie rengiami vadovaujantis tiek šiuo įstatymu, tiek Statybos įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu ir kt. Prieštaravimai poįstatyminių dokumentų nuostatose turėtų būti keičiami, kad atitiktų įstatymines teisės normas, arba vadovaujantis bendrais teisės principais, t. y. aukštesnę juridinę galią turinčiais teisės aktais. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog tyrimai nėra teisės aktas, o pagrindas priimti administracinį sprendimą.
|
|
14. |
Lietuvos architektų rūmai 2024-11-22 |
1 (34)
|
(17)
|
|
Argumentai: Pateikti 9-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymo tikslas: Pateiktas 9-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymo esmė: Pateikta 9-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymas: Pakeisti (papildyti) Projekto 1 straipsniu nauja redakcija išdėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 34 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Tais atvejais, kai tvarkybos projektas rengiamas kartu su
statybos projektu, rengiama atitinkamos statybos darbų rūšies
|
Nepritarti |
Nuostatos suderintos atsižvelgiant į Statybos įstatymo nuostatas, taip pat suderintos su Aplinkos ministerija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. |
|
15. |
Lietuvos architektų rūmai 2024-11-22 |
1 (39)
|
(1)
|
|
Argumentai: Rūmų vertinimu, kultūros kelių plėtra yra viena iš efektyviausių priemonių plėtoti struktūrizuotą nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimą, pažinimo sklaidą ir viešąjį nekilnojamojo kultūros paveldo naudojimą, todėl siūlome papildyti nauja redakcija išdėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 39 straipsnį kultūros kelių steigimo tikslais, kas leis tiksliau įsivertinti kultūros kelių infrastruktūros vystymo galimybes siekiant didinti kultūrinio ir pažintinio turizmo plėtrą.
Pasiūlymas: Pakeisti (papildyti) Projekto 1 straipsniu nauja redakcija išdėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip (buvusias 2-4 dalis laikyti atitinkamai 3 - 5 dalimi): „2. Kultūros kelių steigimas ir plėtra vykdoma siekiant skatinti nekilnojamojo (materialaus ir nematerialaus) kultūros paveldo pažinimą, pažinimo sklaidą, viešąjį ir tvarų naudojimą bei visuomenės švietimo ir kultūrinio turizmo plėtrą.“
|
Nepritarti |
Pažymėtina, jog ši nuostata yra strateginio dokumento dalykas, apimantis materialų ir nematerialų paveldą. Siūlymas bus įvertintas rengiant 2025-2029 m. kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo veiksmų planą.“ |
|
16. |
Lietuvos savivaldybių asociacija 2025-03-20 |
12 |
1 |
3 |
1.Siūlome
Projekto 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte po žodžių „teritorijų planavimo
dokumentus“ išbraukti žodžius „
|
Pritarti |
Patikslintas 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas: „3) tvirtina specialiojo teritorijų planavimo dokumentus skelbiant nekilnojamąsias kultūros vertybes savivaldybės saugomomis;“.
|
|
17. |
Lietuvos savivaldybių asociacija 2025-03-20 |
12 |
2 |
2 |
Siūlome iš
Projekto 12 straipsnio 2 dalies išbraukti 2 punktą „ |
Pritarti |
Išbraukta keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalis 4 punktas ir patikslinta 12 straipsnio 3 dalis 2 punktu: „2) tvirtina nekilnojamojo kultūros paveldo objektų individualius apsaugos reglamentus;“. Žr. Teisės departamento 34 pastabos komentarą. |
|
18. |
Lietuvos savivaldybių asociacija 2025-03-20 |
12 |
5 |
|
Papildyti 12 straipsnio 5 dalį, po žodžių „administracijos padalinys“ įrašant žodžius „ar savivaldybės administracijos tarnautojas“, nes ne visose savivaldybėse yra paveldosaugos padaliniai.
|
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Savivaldybės administracijos padalinys ar darbuotojas, atsakingas už kultūros paveldo apsaugą, (...).“. |
|
19. |
Lietuvos savivaldybių asociacija 2025-03-20 |
14 |
9, 10 |
|
Pakeisti 14 straipsnio 9 ir 10 dalyse vietoje žodžių „savivaldybės tarybai“ įrašant žodžius „savivaldybės merui ar jo įgaliotam administracijos direktoriui“. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 ir 10 dalyse vietoje žodžių „savivaldybės tarybai“ įrašant žodžius „savivaldybės merui ar jo įgaliotam administracijos direktoriui“. |
|
20.
|
Lietuvos savivaldybių asociacija 2025-03-20 |
|
|
|
Atkreipiame dėmesį, kad Projekte pernelyg daug funkcijų pavedama savivaldybės merui. Daugumą funkcijų galėtų atlikti mero įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, kaip tai yra reglamentuota 34 straipsnio 8, 10, 13, 16 dalyse. |
Pritarti iš dalies |
Išbrauktas 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas, patikslinta 14 straipsnio 9 ir 10 dalys. Atkreiptinas dėmesys, jog mero funkcijos nustatytos pagal Vietos savivaldos įstatymo įgaliojimus. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog Vietos savivaldos įstatymo 27 str. 21 d. nurodyta, jog meras įgaliojimams vykdyti gali pasitelkti savivaldybės administraciją. |
|
21. |
Vitas Karčiauskas 2024-10-22 |
|
|
|
Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) priėmė Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymą, kuriuo nustatė, kad „. Kultūros paveldas – iš kartos į kartą perduodamos etniniu, istoriniu, estetiniu, socialiniu ar moksliniu požiūriu svarbios materialios ir nematerialios Lietuvos teritorijoje ir užsienyje esančios kultūros vertybės, kurios yra Lietuvos valstybės ir tautos istorinės raidos, kūrybos ir saviraiškos rezultatas, neatskiriama valstybės ir jos piliečių tapatumo dalis, saugoma dėl viešojo intereso ir kultūrinės reikšmės“, tuo sugrąžindamas Lietuvos Respublikoje kultūros paveldo suvokimą iš posovietinio rusiškojo pasaulio į Europinę erdvę, iš kurios buvo pasitraukta 2006 metais, pradėjus galioti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - Įstatymas) antrai redakcijai. Dabar Seimą pasiekė Įstatymo naujos (trečios) redakcijos projektas. Reikia pripažinti, kad Kultūros ministerija atliko didelį darbą taip detaliai reglamentuodama daugelį paveldosaugos procesų ir derindama įvairių visuomeninių partnerių interesus, tačiau dar liko kai kurios vietos, kurias būtina pataisyti. Pagal dabartines savo pareigas turėčiau kalbėti tik apie valstybinės istorinės atminties nuostatas, bet, dirbęs paveldosaugos sistemoje daugiau kaip keturiasdešimt metų ir vadovavęs bei kūręs Įstatymo pirmą redakciją, priimtą Seimo 1994 metais, negaliu kalbėti taip siaurai. Siekdamas padėti kuo greičiau tinkamai parengti Įstatymo naują redakciją priėmimui, siūlau: 1. Papildyti 2 straipsnio14 dalyje esančią kultūrinės reikšmės apibrėžimą, nurodant, kad ir mūsų karta gali sukurti objektus, turinčius kultūrinę reikšmę: „14. Kultūrinė reikšmė – paveldėta ir sukurta istorinė, mokslinė, estetinė, socialinė ar etninė vertė, svarbi dabarties ir perduodama ateities kartoms.“ 2. Papildyti 2 straipsnio 15 dalyje esantį nekilnojamojo kultūros paveldo apibrėžimą, nurodant, kad jis yra ir valstybės istorinės atminties dalis: „15. Nekilnojamasis kultūros 2 paveldas – kultūros paveldo, esančio valstybės istorinės atminties dalimi, dalis, kurią sudaro praeities kartų pastatytos, įrengtos, sukurtos išlikusios ar iš dalies išlikusios medžiaginės nekilnojamosios kultūros vertybės, saugomos dėl viešojo intereso ir kultūrinės reikšmės, ir neatsiejamos nuo užimamos teritorijos.“ 3. Papildyti 2 straipsnio 33 dalį nustatant, kad tvarkybos projekte turi būti ir pritaikymo naudoti darbai: „33. Nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projektas (toliau – tvarkybos projektas) – pagal normatyvinius tvarkybos techninius dokumentus parengtų dokumentų visuma, kuriuose pateikiami taikomaisiais tyrimais grindžiami nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos sprendiniai, skirti nekilnojamosios kultūros vertybės autentiškumo ir vertingųjų savybių išsaugojimui bei pritaikymui naudoti.“ Nekilnojamojo kultūros paveldo specifika ta, kad tik atskiros jo grupės (pvz. archeologinis paveldas) gali būti išsaugotos saugant autentiškumą ir vertingąsias savybes. Daugumos nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių neįmanoma išsaugoti jo nenaudojant. 4. Papildyti 2 straipsnio 47 dalį nustatant, kad prie tvarkomųjų paveldosaugos darbų priskiriamas ir pritaikymas naudoti, nes pats paveldosaugos tikslas yra ne tik išsaugoti užkonservuojant (muziejininkystė), o išsaugoti naudojant: „47. Tvarkomieji paveldosaugos darbai – nekilnojamosios kultūros vertybės konservavimas ir restauravimas, atliekami pagal specialiąsias technologijas, ir pritaikymas naudoti, atliekant paprastąjį remontą atitinkančius darbus.“ Juolab, tai akcentuojama ir 21 straipsnyje. 5. Pakeisti 2 straipsnio 49 dalį, išbraukiant atliekant paprastąjį remontą atitinkančius darbus: „48. Tvarkomieji statybos darbai – statybos darbai, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, atliekami nekilnojamojo kultūros paveldo objekte ir/ar jo teritorijoje, nepažeidžiant vertingųjų savybių, skirti jo fizinėms ar techninėms savybėms pagerinti, jį pritaikyti naudojimui, naujų ir esamų nekilnojamojo turto objektų sukūrimui, rekonstravimui ir remontui , išskyrus prevencinės priežiūros darbus.“ To nepadarius, turėsime absurdišką situaciją, kai pvz. didžiulėje Lentvario dvaro sodybos teritorijoje esantys dešimtys nekilnojamojo turto objektų atsidurs už Įstatymo ribų. 6. Papildyti 2 straipsnį 49 nauja dalimi: „49. Valstybės istorinė atmintis – kolektyvinė lietuvišką tapatybę formuojanti tautos ir valstybės atminties forma. Valstybės istorinė atmintis yra viešasis interesas, nes ji yra Lietuvos Respublikos vystymosi pagrindas ir jos nacionalinio saugumo garantas. Valstybės istorinės atminties politiką formuoja Lietuvos Respublikos Seimas.“ Valstybė iki šiol neturi apsibrėžusi kas yra valstybės istorinė atmintis, o tai sukelia galimybę tarpusavyje priešinti visuomenę, nors institucijos, dirbančios su valstybės istorine atmintimi, jau seniai egzistuoja. 7. Papildyti 2 straipsnį 50 nauja dalimi: „Valstybinės istorinės atminties objektai - Lietuvos valstybei ir tautai svarbūs: valstybę kūrę, ją vystę ir garsinę, laisvę gynę, valstybės ir tautos kultūrą bei meną plėtoję, moraliniais autoritetais esantys asmenys; pamatiniai istoriniai įvykiai ir jų vietos; literatūros, muzikos, dailės ir kitokie kultūros ir meno iškiliausi kūriniai, kultūros paveldas (nemateriali kultūros vertybė yra ir lietuvių kalba).“ 8. Papildyti 9 straipsnio 2 dalį 1) punktu: „Konstatuoja, kad kultūrinę reikšmę turinčių konkrečių vertybių apsauga yra viešasis interesas ir priima sprendimą įrašyti juos į Kultūros vertybių registrą“. Toks pakeitimas būtinas, nes ne bent kas gali konstatuoti viešojo intereso buvimą. Štai kaip rašo teisės mokslininkai: „Bendrųjų vertybių doktrina grindžiama viešojo 3 intereso objektyviąja puse, nes susitelkiama į intereso objektą – vertybę. Viešasis interesas šioje doktrinoje – tai bendra visiems vertybė, kuri yra etinis standartas, tikslas ir etalonas, kurio turi siekti individai, visuomenė bei valstybė. Viešojo intereso paskirtis yra holistinė, t. y. viešasis interesas turi tarnauti visiems.“ (E. Klimas, J. Lankelis, Viešojo intereso nustatymas – objektyvieji kriterijai, 2014). Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato: „Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.“ (4 straipsnis). Taigi, manau, kad viešąjį interesą esant gali nustatyti tik Tauta, demokratiškai išrinkti Tautos atstovai ir jų paskirti politinio pasitikėjimo pareigūnai. Tokia pati praktika yra ir daugelyje Europos valstybių (remiuosi Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos pavyzdžiais). O nustatyti Įstatymu kas nustato viešojo intereso buvimą yra būtina, nes Įstatymo pirmos redakcijos vykdymas parodė, kad tai gali sukelti rimtas problemas. Be to, viešojo intereso konstatavimas sukelia ir visuomenės prievolę kompensuoti nekilnojamosios kultūros vertybės valdytojams patirtus nuostolius. 9. Išbraukti 10 straipsnio 3 dalies 8) punktą, nes ši funkcija yra perteklinė ir visų nesusipratimų tvarkant kultūros paveldą pagrindas. Valstybės tarnautojai tampa projektavimo proceso dalyviais, atliekančiais dalį projekto vadovo funkcijų, o to neturi būti. Kad minimi dokumentai atitiktų galiojančius paveldosaugos reikalavimus, turi užtikrinti projekto vadovas. Tikslai, kurie yra numatyti šiame punkte, Kultūros paveldo departamentas gali ir turi pasiekti vykdydamas 3, 4 ir 9 funkcijas bei vykdant 34 straipsnio 17, 19 ir kit. dalyse numatytas projekto paveldosaugos (specialiąsias) ekspertizes. To nepadarius, paveldosaugos sistema ir toliau bus neskaidri ir priklausoma nuo specialistų–valstybės tarnautojų, dažnai neturinčių tinkamos kompetencijos ir žinių, subjektyvių sprendimų, o ne nuo teisės aktų reikalavimų. Yra ir kitas variantas, numatantis inspekcinį projektų tikrinimą, nors tai yra 9 punkto dubliavimas, tik projektavimo lygmenyje: „8) konsultuoja, Įstatymo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka, ar nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojų bei statytojų pateikti tvarkybos projektiniai pasiūlymai, kai jie yra privalomi Įstatymo nustatyta tvarka, atitinka galiojančius paveldosaugos reikalavimus, pasirinktinai tikrina ar tvarkybos projektas ir (ar) statinio projektas, kuriems išduoti statybą leidžiantys dokumentai, ar teritorijų planavimo dokumentas, kurio planavimo sąlygose numatytas papildomas tikrinimas, atitinka galiojančius paveldosaugos reikalavimus“. Visuotinis projektų tikrinimas yra bene paskutinis iš sovietmečio paveldėtas paveldosauginis veiksmas, išskaidantis atsakomybę ir neleidžiantis skaidriai vykdyti paveldosaugos kontrolės! 10. Išbraukti 11 straipsnį, nes jis yra perteklinis. Kultūros ministras tokias įstaigas gali įkurti, Vyriausybei pritarus, ir be įstatyminės nuostatos. Pavyzdys – Kultūros paveldo centras, kuris dirbo trisdešimt du metus, nors nebuvo minimas įstatyme. Ministrui užsinorėjus, KPC buvo sunaikintas išskaidant ir prijungiant prie KPD (logiška) ir Kultūros infrastruktūros centro (nėra logikos). Šis straipsnis skirtas Kultūros infrastruktūros centrui, tačiau logiškiau būtų jį patį išskaidant prijungti prie KPD ir KM, todėl nesuriškit rankų kitam ministrui. 11. Išbraukti 12 straipsnio 4 dalies 7) punktą, nes ši funkcija yra perteklinė. Argumentai tokie patys, kaip pateikti 9 šio rašto punkte. Arba formuluoti taip, kaip pasiūlyta alternatyva. 12. Papildyti 14 straipsnio 7 dalį, nurodant, kad kultūrinė reikšmė nustatoma atliekant vertinimą: „ Kultūrinė reikšmė nustatoma atliekant nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimą, kurį atlieka nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – vertinimo tarybos), ...“. 4 13. Pakeisti 14 straipsnio 8 dalį, Departamentą keičiant Kultūros ministru, nes viešąjį interesą nustatyti karjeros valstybės tarnautojas negali (gali tik ginti, jeigu taip numato įstatymas): „8. Kultūros ministro sudarytos vertinimo tarybos teikia rekomendacijas (pasiūlymus) Kultūros ministrui dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingųjų savybių, jų teritorijų ribų ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribų nustatymo, taip pat nacionalinio ar regioninio reikšmingumo lygmens nustatymo ir teisinės apsaugos reikalingumo ar apskaitos duomenų tikslinimo.“ 14. Pakeisti 14 straipsnio 10 dalį, Departamentą keičiant Kultūros ministru, nes viešąjį interesą nustatyti gali tik Lietuvos Respublikos Seimo paskirtas politinio pasitikėjimo pareigūnas bei nurodant viešojo intereso buvimą: „Kultūros ministras ar savivaldybės taryba pagal pateiktas jų sudarytų vertinimo tarybų rekomendacijas (pasiūlymus) ir atsižvelgdami į viešąjį interesą saugoti kultūros vertybes, priima sprendimą dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei suteikimo...“ 15. Papildyti 15 straipsnio 2 dalį Valstybės istorinės atminties objektais: „2. Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje registruojami objektai ir tvarkomi juos apibūdinantys Kultūros vertybių registro ir Valstybės istorinės atminties objektų duomenų rinkiniai“. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra sukaupęs didelius objektų rinkinius, bet jie nėra tinkamai tvarkomi, informacija apie juos nėra prieinama visuomenei. Juolab, kad Lietuvos Respublikos Seimas yra priėmęs XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų ir jų sklaidos, šių kovų įamžinimo programą, kurioje tokie veiksmai numatyti. 16. Papildyti 15 straipsnio 2 dalį 3) punktu: „valstybės istorinės atminties objektų duomenys, teikiami Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro. 17. 22 pavadinti: 22 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, jo teritorijoje esančių nekilnojamojo turto valdytojų teisės ir pareigos“ 18. Papildyti 22 straipsnio 1 dalį, išdėstant: „1. Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, jo teritorijoje esančių nekilnojamojo turto valdytojai turi teisę: 19. Papildyti 22 straipsnio 1 dalį 5 punktu: „5) gauti kompensaciją už jų nekilnojamojo turto objektams taikomus apribojimus“. 20. Papildyti 47 straipsnio pavadinimą: „47 straipsnis. Kompensavimas nekilnojamųjų kultūros vertybių, jų teritorijose esančio nekilnojamojo turto valdytojams“. 21. Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad visuomenė (valstybė) kompensuoja ne tik valstybės saugomų kultūros objektų, bet visų kultūros vertybių tyrimų bei konservavimo ir restauravimo darbų išlaidų, nes papildomos visuomenės primetamos individui išlaidos nepriklauso nuo saugojimo lygmens: „1. Valstybinių paveldosaugos programų lėšomis, atsižvelgiant į nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, statusą, būklę, autentiškumą, atliktų darbų kokybę ir svarbą, kompensuojamos išlaidos privačios nuosavybės teise priklausančios nekilnojamosios kultūros vertybės, kuris yra prieinamas visuomenei lankyti, tyrimams bei konservavimo ir restauravimo darbams.“ Toks kompensavimas, kuris numatytas Įstatymo naujos redakcijos projekte, neabejotinai prieštarautų Konstitucijai 5 22. Atitinkamai pakeisti 47 straipsnio 2 dalį: „2. Savivaldybių paveldosaugos programų lėšomis savivaldybės administracija gali kompensuoti savivaldybės teritorijoje esančios privačios nuosavybės teise priklausančios nekilnojamosios kultūros vertybės tyrimus ir konservavimo bei restauravimo darbus, užtikrinančius nekilnojamojo kultūros paveldo objektų autentiškumą, savivaldybių tarybų sprendimu nustatyta tvarka ir terminais.“ 23. Patikslinti 47 straipsnio 4 dalį: „4. Valstybines paveldosaugos programas, skirtas privačios nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų kultūros vertybių, kurios yra prieinamos visuomenei lankyti, tyrimų ir konservavimo bei restauravimo darbų išlaidų kompensavimui (toliau – kompensavimo programos), kultūros ministro nustatyta tvarka ir pagal nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojų Departamentui pateiktus prašymus (toliau – prašymai kompensavimui) rengia, jas įgyvendina ir jų įgyvendinimo ataskaitas Kultūros ministerijai ir Valstybinei kultūros paveldo komisijai teikia Departamentas.“ 24. Papildyti 47 straipsnio 6 dalį: „6. Nekilnojamųjų kultūros vertybių, jų teritorijoje esančio nekilnojamojo turto valdytojai turi teisę gauti kompensaciją, jei prieš įsigyjant nekilnojamąją kultūros vertybę, jos teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą, nekilnojamoji kultūros vertybė nebuvo registruota Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje arba pakeičiami nustatyti paveldosauginiai ribojimai“. Pastaba: Manau, kad dar daugelyje Įstatymo naujos redakcijos vietų lieka sumaišytos sąvokos, t.y, kalbama apie nekilnojamojo kultūros paveldo objektą (t.y. statinį), nors turima omenyje nekilnojamosios kultūros vertybės (t.y. statiniai ir vietovės). Pavyzdys – visas IV skyrius arba mano tikslintas 47 straipsnis.. Tačiau nesiimu nagrinėti viso Įstatymo naujos redakcijos projekto, nes tai darau savo laisvalaikio sąskaita. |
Atsižvelgti |
Rašte pateiktas pastabas ir pasiūlymus Kultūros ministerija atidžiai išnagrinėjo ir įvertino rengiant Įstatymo projektą. Atsižvelgta į V. Karčiausko siūlymus teiktus „Kultūros paveldo“ sąvokai. Sąvoka perkelta iš šio Įstatymo projekto į LR kultūros politikos pagrindų įstatymą. Taip pat sutiktina, jog vertybės turi būti naudojamos ir turi būti pritaikytos. Tam įstatyme skiriamas didelis dėmesys. Pritaikymas (2 str. 27 d.) galimas vykdant tvarkybą (2 str. 31 d.), kurią sudaro tvarkomieji paveldosaugos (2 str. 47 d.) ir tvarkomieji statybos darbai ( 2 str. 48 d.). Tai iš esmės atitinka siūlymą: nekilnojamosios kultūros vertybės konservavimas ir restauravimas, atliekami pagal specialiąsias technologijas, ir pritaikymas naudoti - atliekant paprastąjį remontą – tvarkomuosius statybos darbus. 2str. 33 d. nurodoma, jog tvarkybos projektas rengiamas vertybės išsaugojimui ir pritaikymui. Dėl sprendimo priėmimo dėl vertybių įrašymo į Registrą daug diskutuota su V. Karčiausku. Pasitarimo su V. Karčiausku Ministerijoje metu (dalyvaujant viceministrui R. Mikaičiui), taip pat atsižvelgus į KPD siūlymą, ir taip pat jog valstybės saugomais skelbia kultūros ministras, buvo priimtas sprendimas šią teisę suteikti KPD direktoriui ar savivaldybės merui ar adm. direktoriui – suderinus su LAS). Dėl viešojo intereso Papildyta 4 str. 3 d. „3. Viešasis interesas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje įgyvendinamas per šiame įstatyme nustatytą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teisinį reguliavimą, visuomenės informavimą ir jos dalyvavimą priimant sprendimus, susijusius su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga.“ Atsakant dėl kultūrinės reikšmės papildyta 14 str. 5 d. apibrėžiant, kas nustatoma vertinimo metu: „5. Vertinamos potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės turi atitikti autentiškumo, vientisumo ir amžiaus cenzo kriterijus, nustatytus kultūros ministro patvirtintoje nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo tvarkoje. Vertinimo metu nustatomos potencialių nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingosios savybės, pagrindžiamas reikšmingumą lemiantis vertingųjų savybių pobūdis ir reikšmingumo lygmuo, apibrėžiamos jų teritorijų ir (ar) apsaugos zonų ribos ir atliekama atranka registravimui Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.“ Atkreiptinas dėmesys, kad patikslinta ir papildyta 2 str. 21 d. atsisakant objekto ir išplečiant sąvokos imtį apimant ir daiktus, turinčius vertingųjų savybių „21. Nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas – nekilnojamojo kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, pripažintų turinčiais vertingųjų savybių ir esančių pavienio ar kompleksinio nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, savininkas ar kitos valdymo teisės turėtojas.“ Patikslinti ir papildyti 46 ir 47 straipsniai, susiję su kompensavimu-finansavimu, ypač numatant aiškius reikalavimus dėl kompensavimo valdytojui, įtraukus jo turtą į Kultūros vertybių registrą: papildytas 47 straipsnis „6. Nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas turi teisę gauti vienkartinę kompensaciją už veiklos apribojimus, jei prieš įsigyjant nekilnojamojo kultūros paveldo objektą, jis nebuvo registruotas Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.“ Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dalis siūlymų („Valstybės istorinė atmintis“ ar „Valstybinės istorinės atminties objektai“) yra ne šio įstatymo dalykas, į ką atkreipė dėmesį ir Seimo teisės departamentas savo pastabose.
|
|
22. |
Vitas Karčiauskas 2025-02-04 |
|
|
|
Beveik analogišką raštą Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui siunčiau 2024-10-22 Nr. VOAK-237. Tačiau per tą laiką pasikeitė Seimo, o tuo pačiu ir Kultūros komiteto sudėtis, Kultūros ministerijos vadovybė, paaiškėjo kai kurios naujos aplinkybės, o svarbiausia – Kultūros komitetas 2025 m. vasario 5 d. numato klausimus dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (NKPAĮ) naujos redakcijos. Todėl teikiu patikslintus ir papildytus pasiūlymus. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymą, kuriuo nustatė, kad „. Kultūros paveldas – iš kartos į kartą perduodamos etniniu, istoriniu, estetiniu, socialiniu ar moksliniu požiūriu svarbios materialios ir nematerialios Lietuvos teritorijoje ir užsienyje esančios kultūros vertybės, kurios yra Lietuvos valstybės ir tautos istorinės raidos, kūrybos ir saviraiškos rezultatas, neatskiriama valstybės ir jos piliečių tapatumo dalis, saugoma dėl viešojo intereso ir kultūrinės reikšmės“, tuo sugrąžindamas Lietuvos Respublikoje kultūros paveldo suvokimą iš 2 posovietinio rusiškojo pasaulio į Europinę erdvę, iš kurios buvo pasitraukta 2006 metais, pradėjus galioti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - Įstatymas) antrai redakcijai. Dabar Seimą pasiekė Įstatymo naujos (trečios) redakcijos projektas. Reikia pripažinti, kad Kultūros ministerija atliko didelį darbą taip detaliai reglamentuodama daugelį paveldosaugos procesų ir derindama įvairių visuomeninių partnerių interesus, tačiau dar liko keletas principinių taisytinų arba bent diskutuotinų nuostatų. Pagal dabartines savo pareigas turėčiau kalbėti tik apie valstybinės istorinės atminties reikalus, bet, dirbęs paveldosaugos sistemoje daugiau kaip keturiasdešimt metų ir vadovavęs bei kūręs Įstatymo pirmą redakciją, Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko pastangomis Seimo priimtą 1994 metais, negaliu kalbėti taip siaurai. Siekdamas padėti kuo greičiau tinkamai parengti Įstatymo naują redakciją priėmimui, siūlau: 1. Papildyti 2 straipsnio14 dalyje esančią kultūrinės reikšmės apibrėžimą, nurodant, kad ir mūsų karta gali sukurti objektus, turinčius kultūrinę reikšmę: „14. Kultūrinė reikšmė – paveldėta ir sukurta istorinė, mokslinė, estetinė, socialinė ar etninė vertė, svarbi dabarties ir perduodama ateities kartoms.“ 2. Papildyti 2 straipsnio 15 dalyje esantį nekilnojamojo kultūros paveldo apibrėžimą, nurodant, kad jis yra ir valstybės istorinės atminties dalis: „15. Nekilnojamasis kultūros paveldas – kultūros paveldo, esančio valstybės istorinės atminties dalimi, dalis, kurią sudaro praeities kartų pastatytos, įrengtos, sukurtos išlikusios ar iš dalies išlikusios medžiaginės nekilnojamosios kultūros vertybės, saugomos dėl viešojo intereso ir kultūrinės reikšmės, ir neatsiejamos nuo užimamos teritorijos.“ 3. Papildyti 2 straipsnio 33 dalį nustatant, kad tvarkybos projekte turi būti ir pritaikymo naudoti darbai: „33. Nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projektas (toliau – tvarkybos projektas) – pagal normatyvinius tvarkybos techninius dokumentus parengtų dokumentų visuma, kuriuose pateikiami taikomaisiais tyrimais grindžiami nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos sprendiniai, skirti nekilnojamosios kultūros vertybės autentiškumo ir vertingųjų savybių išsaugojimui bei pritaikymui naudoti.“ Nekilnojamojo kultūros paveldo specifika ta, kad tik atskiros jo grupės (pvz. archeologinis paveldas) gali būti išsaugotos saugant autentiškumą ir vertingąsias savybes. Daugumos nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių neįmanoma išsaugoti jo nenaudojant. 4. Papildyti 2 straipsnio 47 dalį nustatant, kad prie tvarkomųjų paveldosaugos darbų priskiriamas ir pritaikymas naudoti, nes pats paveldosaugos tikslas yra ne tik išsaugoti užkonservuojant (muziejininkystė), o išsaugoti naudojant: „47. Tvarkomieji paveldosaugos darbai – nekilnojamosios kultūros vertybės konservavimas ir restauravimas, atliekami pagal specialiąsias technologijas, ir pritaikymas naudoti, atliekant paprastąjį remontą atitinkančius darbus.“ Juolab, tai akcentuojama ir 21 straipsnyje.
5. Pakeisti 2 straipsnio 49 dalį, išbraukiant atliekant paprastąjį remontą atitinkančius darbus: „48. Tvarkomieji statybos darbai – statybos darbai, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, atliekami nekilnojamojo kultūros paveldo objekte ir/ar jo teritorijoje, nepažeidžiant vertingųjų savybių, skirti jo fizinėms ar techninėms savybėms pagerinti, jį pritaikyti naudojimui, naujų ir esamų nekilnojamojo turto objektų sukūrimui, rekonstravimui ir remontui , išskyrus prevencinės priežiūros darbus.“ To nepadarius, turėsime absurdišką situaciją, kai pvz. didžiulėje Lentvario dvaro sodybos teritorijoje esantys dešimtys nekilnojamojo turto objektų atsidurs už Įstatymo ribų. 3 6. Papildyti 2 straipsnį 49 nauja dalimi: „49. Valstybės istorinė atmintis – kolektyvinė lietuvišką tapatybę formuojanti tautos ir valstybės atminties forma. Valstybės istorinė atmintis yra viešasis interesas, nes ji yra Lietuvos Respublikos vystymosi pagrindas ir jos nacionalinio saugumo garantas. Valstybės istorinės atminties politiką formuoja Lietuvos Respublikos Seimas.“ Valstybė iki šiol neturi apsibrėžusi kas yra valstybės istorinė atmintis, o tai sukelia galimybę tarpusavyje priešinti visuomenę, nors institucijos, dirbančios su valstybės istorine atmintimi, jau seniai egzistuoja. 7. Papildyti 2 straipsnį 50 nauja dalimi: „Valstybinės istorinės atminties objektai - Lietuvos valstybei ir tautai svarbūs: valstybę kūrę, ją vystę ir garsinę, laisvę gynę, valstybės ir tautos kultūrą bei meną plėtoję, moraliniais autoritetais esantys asmenys; pamatiniai istoriniai įvykiai ir jų vietos; literatūros, muzikos, dailės ir kitokie kultūros ir meno iškiliausi kūriniai, kultūros paveldas (nemateriali kultūros vertybė yra ir lietuvių kalba).“ 8. Papildyti 9 straipsnio 2 dalį 1) punktu: „Konstatuoja, kad kultūrinę reikšmę turinčių konkrečių vertybių apsauga yra viešasis interesas ir priima sprendimą įrašyti juos į Kultūros vertybių registrą“. Toks pakeitimas būtinas, nes ne bent kas gali konstatuoti viešojo intereso buvimą. Štai kaip rašo teisės mokslininkai: „Bendrųjų vertybių doktrina grindžiama viešojo intereso objektyviąja puse, nes susitelkiama į intereso objektą – vertybę. Viešasis interesas šioje doktrinoje – tai bendra visiems vertybė, kuri yra etinis standartas, tikslas ir etalonas, kurio turi siekti individai, visuomenė bei valstybė. Viešojo intereso paskirtis yra holistinė, t. y. viešasis interesas turi tarnauti visiems.“ (E. Klimas, J. Lankelis, Viešojo intereso nustatymas – objektyvieji kriterijai, 2014). Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato: „Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.“ (4 straipsnis). Taigi, manau, kad viešąjį interesą esant gali nustatyti tik Tauta, demokratiškai išrinkti Tautos atstovai ir jų paskirti politinio pasitikėjimo pareigūnai. Tokia pati praktika yra ir daugelyje Europos valstybių (remiuosi Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos pavyzdžiais). O nustatyti Įstatymu kas nustato viešojo intereso buvimą yra būtina, nes Įstatymo pirmos redakcijos vykdymas parodė, kad tai gali sukelti rimtas problemas. Be to, viešojo intereso konstatavimas sukelia ir visuomenės prievolę kompensuoti nekilnojamosios kultūros vertybės valdytojams patirtus nuostolius. 9. Išbraukti 10 straipsnio 3 dalies 8) punktą, nes ši funkcija yra perteklinė ir visų nesusipratimų tvarkant kultūros paveldą pagrindas. Valstybės tarnautojai tampa projektavimo proceso dalyviais, atliekančiais dalį projekto vadovo funkcijų, o to neturi būti. Kad minimi dokumentai atitiktų galiojančius paveldosaugos reikalavimus, turi užtikrinti projekto vadovas. Tikslai, kurie yra numatyti šiame punkte, Kultūros paveldo departamentas gali ir turi pasiekti vykdydamas 3, 4 ir 9 funkcijas bei vykdant 34 straipsnio 17, 19 ir kit. dalyse numatytas projekto paveldosaugos (specialiąsias) ekspertizes. To nepadarius, paveldosaugos sistema ir toliau bus neskaidri ir priklausoma nuo specialistų–valstybės tarnautojų, dažnai neturinčių tinkamos kompetencijos ir žinių, subjektyvių sprendimų, o ne nuo teisės aktų reikalavimų. Yra ir kitas variantas, numatantis inspekcinį projektų tikrinimą, nors tai yra 9 punkto dubliavimas, tik projektavimo lygmenyje: „8) konsultuoja, Įstatymo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka, ar nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojų bei statytojų pateikti tvarkybos projektiniai pasiūlymai, kai jie yra privalomi Įstatymo nustatyta tvarka, atitinka galiojančius teisės aktų reikalavimus, pasirinktinai tikrina ar tvarkybos projektas ir (ar) statinio projektas, kuriems išduoti statybą leidžiantys dokumentai, ar teritorijų planavimo
4 dokumentas, kurio planavimo sąlygose numatytas papildomas tikrinimas, atitinka galiojančius paveldosaugos reikalavimus“. Visuotinis projektų tikrinimas yra bene paskutinis iš sovietmečio paveldėtas paveldosauginis veiksmas, išskaidantis atsakomybę ir neleidžiantis skaidriai vykdyti paveldosaugos kontrolės! 10. Įvardinti kultūros ministro įgaliotą biudžetinę įstaigą. Šiandien tai Kultūros infrastruktūros centras. Manau, kad tos pavadinimas galėtų būti patikslintas į Kultūros infrastruktūros ir paveldo centras. Tuo pačiu reikia patikslinti 5) punktą: „5) kultūros ministro nustatyta tvarka formuoja kultūros paveldo tvarkybos tarybas, kurios teikia konsultacijas paveldo tvarkybos ir prevencinės priežiūros klausimais nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojams, tvarkybos projektų vadovams ir kitiems asmenims, suinteresuotiems nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimu; 11. Išbraukti 12 straipsnio 4 dalies 7) punktą, nes ši funkcija yra perteklinė. Argumentai tokie patys, kaip pateikti 9 šio rašto punkte. Arba formuluoti taip, kaip pasiūlyta alternatyva. 12. Papildyti 14 straipsnio 7 dalį, nurodant, kad kultūrinė reikšmė nustatoma atliekant vertinimą: „ Kultūrinė reikšmė nustatoma atliekant nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimą, kurį atlieka nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – vertinimo tarybos), ...“. 13. Pakeisti 14 straipsnio 8 dalį, Departamentą keičiant Kultūros ministru, nes viešąjį interesą nustatyti karjeros valstybės tarnautojas negali (gali tik ginti, jeigu taip numato įstatymas): „8. Kultūros ministro sudarytos vertinimo tarybos teikia rekomendacijas (pasiūlymus) Kultūros ministrui dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingųjų savybių, jų teritorijų ribų ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribų nustatymo, taip pat nacionalinio ar regioninio reikšmingumo lygmens nustatymo ir teisinės apsaugos reikalingumo ar apskaitos duomenų tikslinimo.“ 14. Pakeisti 14 straipsnio 10 dalį, Departamentą keičiant Kultūros ministru, nes viešąjį interesą nustatyti gali tik Lietuvos Respublikos Seimo paskirtas politinio pasitikėjimo pareigūnas bei nurodant viešojo intereso buvimą: „Kultūros ministras ar savivaldybės taryba pagal pateiktas jų sudarytų vertinimo tarybų rekomendacijas (pasiūlymus) ir atsižvelgdami į viešąjį interesą saugoti kultūros vertybes, priima sprendimą dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei suteikimo...“ 15. Papildyti 15 straipsnio 2 dalį Valstybės istorinės atminties objektais: „2. Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje registruojami objektai ir tvarkomi juos apibūdinantys Kultūros vertybių registro ir Valstybės istorinės atminties objektų duomenų rinkiniai“. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra sukaupęs didelius objektų rinkinius, bet jie nėra tinkamai tvarkomi, informacija apie juos nėra prieinama visuomenei. Juolab, kad Lietuvos Respublikos Seimas yra priėmęs XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų ir jų sklaidos, šių kovų įamžinimo programą, kurioje tokie veiksmai numatyti. 16. Papildyti 15 straipsnio 2 dalį 3) punktu: „valstybės istorinės atminties objektų duomenys, teikiami Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro. 17. 22 pavadinti: 22 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, jo teritorijoje esančių nekilnojamojo turto valdytojų teisės ir pareigos“ 18. Papildyti 22 straipsnio 1 dalį, išdėstant: „1. Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, jo teritorijoje esančių nekilnojamojo turto valdytojai turi teisę: 19. Papildyti 22 straipsnio 1 dalį 5 punktu: „5) gauti kompensaciją už jų nekilnojamojo turto objektams taikomus apribojimus“. 20. Papildyti 47 straipsnio pavadinimą: „47 straipsnis. Kompensavimas nekilnojamųjų kultūros vertybių, jų teritorijose esančio nekilnojamojo turto valdytojams“. 21. Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad visuomenė (valstybė) kompensuoja ne tik valstybės saugomų kultūros objektų, bet visų kultūros vertybių tyrimų bei konservavimo ir restauravimo darbų išlaidų, nes papildomos visuomenės primetamos individui išlaidos nepriklauso nuo saugojimo lygmens: „1. Valstybinių paveldosaugos programų lėšomis, atsižvelgiant į nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, statusą, būklę, autentiškumą, atliktų darbų kokybę ir svarbą, kompensuojamos išlaidos privačios nuosavybės teise priklausančios nekilnojamosios kultūros vertybės, kuris yra prieinamas visuomenei lankyti, tyrimams bei konservavimo ir restauravimo darbams.“ Toks kompensavimas, kuris numatytas Įstatymo naujos redakcijos projekte, neabejotinai prieštarautų Konstitucijai 22. Atitinkamai pakeisti 47 straipsnio 2 dalį: „2. Savivaldybių paveldosaugos programų lėšomis savivaldybės administracija gali kompensuoti savivaldybės teritorijoje esančios privačios nuosavybės teise priklausančios nekilnojamosios kultūros vertybės tyrimus ir konservavimo bei restauravimo darbus, užtikrinančius nekilnojamojo kultūros paveldo objektų autentiškumą, savivaldybių tarybų sprendimu nustatyta tvarka ir terminais.“ 23. Patikslinti 47 straipsnio 4 dalį: „4. Valstybines paveldosaugos programas, skirtas privačios nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų kultūros vertybių, kurios yra prieinamos visuomenei lankyti, tyrimų ir konservavimo bei restauravimo darbų išlaidų kompensavimui (toliau – kompensavimo programos), kultūros ministro nustatyta tvarka ir pagal nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojų Departamentui pateiktus prašymus (toliau – prašymai kompensavimui) rengia, jas įgyvendina ir jų įgyvendinimo ataskaitas Kultūros ministerijai ir Valstybinei kultūros paveldo komisijai teikia Departamentas.“ 24. Papildyti 47 straipsnio 6 dalį: „6. Nekilnojamųjų kultūros vertybių, jų teritorijoje esančio nekilnojamojo turto valdytojai turi teisę gauti kompensaciją, jei prieš įsigyjant nekilnojamąją kultūros vertybę, jos teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą, nekilnojamoji kultūros vertybė nebuvo registruota Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje arba pakeičiami nustatyti paveldosauginiai ribojimai“. Kultūros ministerijoje yra nuomonių, kad su kultūros paveldu Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisija neturi nieko bendro. Tai labai siauras požiūris, nes, turėdamas daugiau kaip keturiasdešimties metų darbo patirties tiek kultūros paveldo, tiek valstybės istorinės atminties srityse, žvelgdamas strategiškai, manau kitaip. Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos veikla tiesiogiai susijusi su kultūros paveldu ir NKPAĮ. Dauguma mūsų nagrinėjamų viešųjų objektų, išskyrus gatvių pavadinimus, yra kultūros paveldo objektai. Pateiksiu pavyzdį - artimiausiame posėdyje planuojame nagrinėti vieno valstybės saugomo kultūros paveldo objekto - namo, kurį pasistatė 1964 metais viena garsi dailininkų šeima, dabar kaltinama bendradarbiavimu su KGB, situaciją, t.y. ar jis gali likti Kultūros vertybių registre. Kadangi namą apžiūrėjau asmeniškai, galiu teikti, kad jo architektūrinė vertė yra labai abejotina, tad darytina prielaida, kad namas valstybės saugomas kaip išskirtinis kultūros paveldo objektas tik dėl dailininkų aktyvumo įsiamžinant save. Ir tokių atvejų yra daug. O kur dar Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektai - sovietinių karių palaidojimo vietos miestų ir miestelių centruose? Kitas mūsų komisijos sąlytis su kultūros paveldu - valstybės istorinė atmintis. Mūsų komisija veikia išskirtinai valstybės istorinės atminties lauke, o kultūros paveldas, mano nuomone, yra vienas iš valstybės istorinės atminties objektų. Apibendrindamas manau, kad dar daugelyje Įstatymo naujos redakcijos vietų lieka sumaišytos sąvokos, t.y, kalbama apie nekilnojamojo kultūros paveldo objektą (t.y. statinį), nors turima omenyje nekilnojamosios kultūros vertybės (t.y. statiniai ir vietovės). Pavyzdys – visas IV skyrius arba mano tikslintas 47 straipsnis. Įstatymo projektu reglamentuojami procesai, kurie galėtų būti reglamentuoti poįstatyminiais teisės aktais, todėl projektas neįprastai ilgas ir sunkiai skaitomas. Įstatymo projektas nesprendžia esminių paveldosaugos problemų, o atvirkščiai – jas gilina. Kalbu, pirmiausia, apie biurokratizmo įsigalėjimą ir jo stiprinimą įstatymo projektu, tuo būdu investicijų į paveldo objektus tolimesnį stabdymą, visišką ambicijų turėti subalansuotą valstybės istorinės atminties ir paveldosaugos teisės aktų sistemą neturėjimą. Negi valstybė ir toliau tikisi vien biudžeto lėšomis spręsti paveldotvarkos problemas, kai tokio darbo rezultatai akivaizdūs? Todėl nesuprantamas noras skubėti priimti abejotinos kokybės įstatymo projektą. Juolab, kad jam, mano žiniomis, prieštarauja beveik visa paveldo bendruomenė - Lietuvos Respublikos restauratorių sąjunga, Kultūros paveldo ekspertų asociacija, Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos architektų sąjunga bei kultūros paveldo savininkų ir investuotojų asociacija "Istorinis miestas". 2025 m. sausio 29 d. pasitarime pas kultūros viceministrę sužinojau, kad viena iš pagrindinių skubėjimo priežasčių – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vykdomo projekto „Kultūros paveldo informacinių sistemų konsolidavimas ir modernizavimas“ vykdymo terminai. Lietuvos Respublikos XIX Vyriausybes programoje yra numatyta: „ 379. Sieksime sklandaus Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo naujos redakcijos priėmimo". Tinkamai organizavus darbą, galima įstatymo projektą patikslinti ir pasiekti sutarimą su paveldo bendruomenės organizacijomis per du – tris mėnesius. To nedarant, gresia pavojus, kad dėl asmeninių ar grupinių interesų vėl dešimtmečiams bus įtvirtinta beveik nepakeista dabar egzistuojanti, ydinga ir galimai Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujanti paveldosaugos veiksmus reglamentuojanti tvarka. |
Atsižvelgti |
Žiūrėti aukščiau esantį 21 pasiūlymo komentarą. |
|
23. |
Darius Daunoras, Rimas Grigas, Vitas Karčiauskas, Irena Kliobavičiūtė, Marija Nemunienė, Gediminas Rutkauskas, Robertas Zilinskas 2025-05-19 |
|
|
|
Paskelbtas Seimo Kultūros komiteto posėdis, kurio darbotvarkėje ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo naujoji redakcija. Įvertindami, kad įstatymo šios redakcijos pataisyto varianto vis dar nematėme, manome, kad turime Jus informuoti apie nerimą keliančią situaciją ir mūsų nuveiktą darbą. Jau penkti metai rengiamas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo trečios redakcijos projektas (toliau – Įstatymo projektas). Gaila, kad mūsų, kultūros paveldo profesionalų, jo valdytojų ir investuotojų, Kultūros ministerijos valstybės tarnautojai taip ir neišgirdo. Šis Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Seime registruotas 2024-10-10, reg. Nr. XIVP-4207. Įstatymo projektui daugybę pastabų turi ir jas teikė Lietuvos Respublikos restauratorių sąjunga, Kultūros paveldo apsaugos ekspertų asociacija, Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija ir kultūros paveldo savininkų ir investuotojų asociacija „Istorinis miestas“. Nepavykus užmegzti dialogo su Kultūros ministerijos atsakingais darbuotojais ir atsižvelgdami, kad Seimas rengiasi svarstyti Įstatymo projektą šioje pavasario sesijoje, mes, kurie ir ankščiau rengėme pasiūlymus ir pataisas minėtų organizacijų vardu, ėmėmės iniciatyvos patys pataisyti Seime registruoto įstatymo projektą. Manome, kad mums tai pavyko. Prie Įstatymo projekto taisymo dirbo Robertas Zilinskas, Rimas Grigas, Irena Kliobavičiūtė, Marija Nemunienė, Darius Daunoras, Gediminas Rutkauskas ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pirmos redakcijos, vadintos Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu, rengimo darbo grupės vadovas ir bendraautorius Vitas Karčiauskas. Taisėme ir keitėme: 1. Koregavimo klaidos: 1.1. daugybė Įstatymo projekte sąvokų maišymo atvejų: nekilnojamojo kultūros paveldo objektas lygu nekilnojamoji kultūros vertybė, nors tai skirtingos sąvokos – ne mažiau 69 atvejai; tvarkyba lygu tvarkomieji paveldosaugos darbai, nors tai taip pat skirtingos sąvokos – ne mažiau 14 atvejų ir dar daug kitų pavienių sąvokų maišymo atvejų; 1.2. Daug atvejų, kai Įstatymu projektu norima nustatyti normas, kurios turėtų būti nustatomos ne aukštesniais kaip ministro poįstatyminiais teisės aktais; 2. Principinių nesutarimų taisymas: 2.1. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymą, kuriuo nustatė, kad „. Kultūros paveldas – iš kartos į kartą perduodamos etniniu, istoriniu, estetiniu, socialiniu ar moksliniu požiūriu svarbios materialios ir nematerialios Lietuvos teritorijoje ir užsienyje esančios kultūros vertybės, kurios yra Lietuvos valstybės ir tautos istorinės raidos, kūrybos ir saviraiškos rezultatas, neatskiriama valstybės ir jos piliečių tapatumo dalis, saugoma dėl viešojo intereso ir kultūrinės reikšmės“, tuo sugrąžindamas Lietuvos Respublikoje kultūros paveldo suvokimą iš posovietinio rusiškojo pasaulio į Europinę erdvę, iš kurios buvo pasitraukta 2006 metais, pradėjus galioti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - Įstatymas) antrai redakcijai. Įstatymo projektas neatsižvelgė kad dabar vėl svarbu suvokti ne tik kultūrinę reikšmę, bet ir viešasis interesas. Pataisėme numatydami, kad Vertinimo tarybos nustato kultūrinės reikšmės buvimą, o viešąjį interesą konstatuoja kultūros ministras arba meras priimdamas sprendimą dėl teisinės apsaugos kultūros vertybei suteikimo. 2.2. Įstatymo projekte buvo numatyta, kad Inventorius – tai tik informacija apie kultūros paveldą, nenumatant ką daryti, jeigu tam paveldui iškiltų grėsmė. Ištaisėme šią klaidą, numatydami prievolę pranešti apie planuojamus darbus Inventoriuje esančiame objekte. 2.3. Įstatymo projekte dar labiau buvo supainiotos sritys tarp nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos ir statybos darbų, skiriant per darbų rūšį. Pataisėme numatydami, kad tvarkomieji paveldosaugos darbai tik tie, kurie atliekami su vertingosiomis savybėmis, tvarkomieji statybos darbai nekilnojamojoje kultūros vertybėje tik tie, kurie nepažeidžia ir neįtakoja vertingųjų savybių ir statyba teritorijose bei apsaugos zonose. 2.4. Įstatymo projekte buvo „pamirštas“ istorinis urbanistinis kraštovaizdis ir kultūros paveldo arealai, svarbus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano vykdymui. Ištaisėme šią „klaidą“. 2.5. Manome, kad Įstatymas turi reglamentuoti tarpinstitucines partnerystes kultūros paveldo srityje bei fondų steigimo galimybes. Numatėme tai. 2.6. Įstatymo projektas papildytas valstybės istorinės atminties samprata, objektais, politikos formavimo subjektu, objektų registravimu. 2.7. Įstatymo projektas numato tolimesnį perteklinio biurokratinio krūvio didinimą. Numatytas išsamus su nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis dirbančių specialistų atestavimas bei aiškus atsakomybės pasidalinimas, tačiau galutinius sprendimus pavesta priimti net neatestuotiems valstybės tarnautojams. Tai neteisinga ir tik didina korupcinę riziką. Išsprendėme šią problemą, nes to nepadarius, paveldosaugos sistema ir toliau bus neskaidri ir priklausoma nuo specialistųvalstybės tarnautojų, dažnai neturinčių tinkamos kompetencijos ir žinių, subjektyvių sprendimų, o ne nuo teisės aktų reikalavimų. Atsisakėme perteklinio valstybės tarnautojų kišimosi projektavimo procese. 2.8. Įstatymo projekte diskriminuojami kito nekilnojamojo turto nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose valdytojai. Išsprendėme šią problemą, numatydami vienkartines kompensacijas kaip ir nekilnojamųjų kultūros vertybių valdytojams. 2.9. Įstatymo projekte nepagrįstai daug funkcijų buvo numatyta savivaldybėms, nors, pavyzdžiui, vargu ar jos gali įsipareigoti valstybės vardu. Subalansavome valstybės ir savivaldos funkcijas. 2.10. Įstatymo projektu valstybė savo įsipareigojimus dėl pasaulio paveldo objektų bando perduoti savivaldybėms. Tai neteisinga, todėl išsprendėme ir šią problemą. Apie tai 2025-03-25 laišku informavome kultūros ministrą. Į laišką 2025-04-03 atsakė kultūros viceministrė Ingrida Veliutė, kuriame nurodė tik tiek, kad prie Įstatymo projekto dirba kolegos Seimo Kultūros komitete. Atsižvelgdamas į tokią informaciją, mūsų parengtą Įstatymo projektą ir Įstatymo projekto lyginamąjį variantą pasiuntėme Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Kęstučiui Vilkauskui ir Premjero patarėjai Editai Utarienei. Toliau bendraujant Su Seimo Kultūros komiteto pirmininku, sulaukėme pažado, kad būsime pakviesti į diskusiją dėl mūsų pasiūlymų, bet tokia diskusija iki šiol neįvyko. Dar daugiau, sužinojome, kad prie Įstatymo projekto tobulinimo dirba tie patys Kultūros ministerijos kolegos, kurių parengtas įstatymo projektas ir sukėlė mūsų, paveldosaugos profesionalų, nepasitenkinimą. Atsižvelgdami, kad mūsų atlikto principinių nesutarimų taisymo visi punktai yra svarbūs, mes kviečiame Jus, gerbiami Kultūros komiteto nariai, garantuoti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo naujos redakcijos projektas nebus visuomenę skaldantis ir priimtas nepasiekus sutarimo su dauguma paveldosaugos profesionalų, nes kultūros paveldas ir valstybės istorinė atmintis yra viešasis interesas ir jų vieta Tautos bei Valstybės gyvenime bei apsauga negali būti nustatomi tik teisės aktais, parengtais valstybės tarnybos profesionalų ir nuleistais visuomenei vykdyti. |
Atsižvelgti |
Žiūrėti aukščiau esantį 21 pasiūlymo komentarą. |
|
24. |
Vitas Karčiauskas, 2025-05-19 |
|
|
|
Papildydamas 2025-05-19 siųstus pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-4207) (toliau - Įstatymo projektas), siunčiu mūsų parengtą Įstatymo projekto variantą, Įstatymo projekto varianto lyginamąjį projektą su Įstatymo projektu ir aiškinamąjį raštą. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo trečios redakcijos projektas (toliau – Įstatymo projektas) Seime registruotas 2024-10-10, reg. Nr. XIVP-4207. Įstatymo projektui daugybę pastabų turi Lietuvos Respublikos restauratorių sąjunga, Kultūros paveldo apsaugos ekspertų asociacija, Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija ir kultūros paveldo savininkų ir investuotojų asociacija „Istorinis miestas“. Atsižvelgiant į jų pastabas, buvo parengta ši korektūra. Taisyta ir keista: 1. Koregavimo klaidos: 1.1. daugybė Įstatymo projekte sąvokų maišymo atvejų: nekilnojamojo kultūros paveldo objektas lygu nekilnojamoji kultūros vertybė, nors tai skirtingos sąvokos – ne mažiau 69 atvejai; tvarkyba lygu tvarkomieji paveldosaugos darbai, nors tai taip pat skirtingos sąvokos – ne mažiau 14 atvejų ir dar daug kitų pavienių sąvokų maišymo atvejų; 1.2. Daug atvejų, kai Įstatymu projektu norima nustatyti normas, kurios turėtų būti nustatomos ne aukštesniais kaip ministro poįstatyminiais teisės aktais; 2. Principinių nesutarimų taisymas: 2.1. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymą, kuriuo nustatė, kad „. Kultūros paveldas – iš kartos į kartą perduodamos etniniu, istoriniu, estetiniu, socialiniu ar moksliniu požiūriu svarbios materialios ir nematerialios Lietuvos teritorijoje ir užsienyje esančios kultūros vertybės, kurios yra Lietuvos valstybės ir tautos istorinės raidos, kūrybos ir saviraiškos rezultatas, neatskiriama valstybės ir jos piliečių tapatumo dalis, saugoma dėl viešojo intereso ir kultūrinės reikšmės“, tuo sugrąžindamas Lietuvos Respublikoje kultūros paveldo suvokimą iš posovietinio rusiškojo pasaulio į Europinę erdvę, iš kurios buvo pasitraukta 2006 metais, pradėjus galioti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - Įstatymas) antrai redakcijai. Įstatymo projektas neatsižvelgė kad dabar vėl svarbu suvokti ne tik kultūrinę reikšmę, bet ir viešasis interesas. Pataisėme numatydami, kad Vertinimo tarybos nustato kultūrinės reikšmės buvimą, o viešąjį interesą konstatuoja kultūros ministras arba meras priimdamas sprendimą dėl teisinės apsaugos kultūros vertybei suteikimo. 2.2. Įstatymo projekte buvo numatyta, kad Inventorius – tai tik informacija apie kultūros paveldą, nenumatant ką daryti, jeigu tam paveldui iškiltų grėsmė. Ištaisėme šią klaidą, numatydami prievolę pranešti apie planuojamus darbus Inventoriuje esančiame objekte. 2.3. Įstatymo projekte dar labiau buvo supainiotos sritys tarp nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos ir statybos darbų, skiriant per darbų rūšį. Pataisėme numatydami, kad tvarkomieji paveldosaugos darbai tik tie, kurie atliekami su vertingosiomis savybėmis, tvarkomieji statybos darbai nekilnojamojoje kultūros vertybėje tik tie, kurie nepažeidžia ir neįtakoja vertingųjų savybių ir statyba teritorijose bei apsaugos zonose. 2.4. Įstatymo projekte buvo „pamirštas“ istorinis urbanistinis kraštovaizdis ir kultūros paveldo arealai, svarbus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano vykdymui. Ištaisėme šią „klaidą“. 2.5. Manome, kad Įstatymas turi reglamentuoti tarpinstitucines partnerystes kultūros paveldo srityje bei fondų steigimo galimybes. Numatėme tai. 2.6. Įstatymo projektas papildytas valstybės istorinės atminties samprata, objektais, politikos formavimo subjektu, objektų registravimu. 2.7. Įstatymo projektas numato tolimesnį perteklinio biurokratinio krūvio didinimą. Numatytas išsamus su nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis dirbančių specialistų atestavimas bei aiškus atsakomybės pasidalinimas, tačiau galutinius sprendimus pavesta priimti net neatestuotiems valstybės tarnautojams. Tai neteisinga ir tik didina korupcinę riziką. Išsprendėme šią problemą, nes to nepadarius, paveldosaugos sistema ir toliau bus neskaidri ir priklausoma nuo specialistų–valstybės tarnautojų, dažnai neturinčių tinkamos kompetencijos ir žinių, subjektyvių sprendimų, o ne nuo teisės aktų reikalavimų. Atsisakėme perteklinio valstybės tarnautojų kišimosi projektavimo procese. 2.8. Įstatymo projekte diskriminuojami kito nekilnojamojo turto nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose valdytojai. Išsprendėme šią problemą, numatydami vienkartines kompensacijas kaip ir nekilnojamųjų kultūros vertybių valdytojams. 2.9. Įstatymo projekte nepagrįstai daug funkcijų buvo numatyta savivaldybėms, nors, pavyzdžiui, vargu ar jos gali įsipareigoti valstybės vardu. Subalansavome valstybės ir savivaldos funkcijas. 2.10. Įstatymo projektu valstybė savo įsipareigojimus dėl pasaulio paveldo objektų bando perduoti savivaldybėms. Tai neteisinga, todėl išsprendėme ir šią problemą. |
Atsižvelgti |
Žiūrėti aukščiau esantį 21 pasiūlymo komentarą. |
|
25. |
Lietuvos verslo konfederacija 2025-05-20 |
|
|
|
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetą dėl svarstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) (Reg. Nr. XIVP-4207) ir teikia šias pastabas. Dėl laikinosios apsaugos priemonių Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija, pradėjusi objekto vertingųjų savybių atskleidimo ir vertinimo procedūras, gali apriboti statybos ar žemės darbus iki 6 mėnesių, o tam tikrais atvejais – ir dar 2 mėnesiams. Šie apribojimai gali būti taikomi dar iki tol, kol priimamas pagrįstas sprendimas dėl objekto pripažinimo kultūros vertybe. Tokia teisinė galimybė be aiškaus apibrėžtumo kuria reikšmingą riziką verslo projektų tęstinumui, planavimui ir investicijų apsaugai. LVK vertinimu, šis 6 mėnesių terminas yra neproporcingas. Praktikoje jis reiškia reikšmingą investicinių projektų stabdymą, kai nėra aišku, nei ar objektas bus pripažintas kultūros vertybe, nei kada procedūros bus užbaigtos. Siūlome, kad pagrindinis vertinimo laikotarpis būtų taikomas 1 mėnesiui , o tik objektyviai pagrįstais ir motyvuotais atvejais – būtų galima jį pratęsti papildomai 1 mėnesiui. Maksimalus tokių pratęsimų bendras laikotarpis neturėtų būti ilgesnis nei 6 mėnesiai. Toks sprendimas leistų užtikrinti kultūros paveldo apsaugą, tačiau išlaikytų racionalų administracinį balansą ir sudarytų sąlygas verslui planuoti veiklas be pernelyg didelės reguliacinės rizikos. Papildomai pažymime, kad Įstatymo projektas nenumato galimybės taikyti ribojimus tik toms objekto dalims, kurios yra identifikuotos kaip vertingosios. Šiuo metu numatyta galimybė taikyti apribojimus visam objektui ar net sklypui, net jei nustatytos vertingosios savybės susijusios tik su, pavyzdžiui, pastato fasadu ar kita konkrečia architektūrine detale. Siūlome Įstatymo projektą papildyti nuostata, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos nustatytų vertingųjų savybių apimčiai, ir gali būti taikomos tik objekto ar teritorijos daliai, kuri pasižymi šiomis savybėmis. Toks reguliavimas leistų išvengti nepagrįsto statybų stabdymo, užtikrinant, kad paveldo apsaugos priemonės būtų taikomos tiksliai, tikslingai ir neviršijant būtinumo ribos. Dėl Efektyvios valstybės komisijos siūlymų LVK nori atkreipti dėmesį į tai, kad Kultūros ministerijos suburta darbo grupė perteklinių reikalavimų verslui šalinimo klausimais jau svarstė Efektyvios valstybės komisijos (EVK) raštą su siūlymais, kurie apima aktualius nekilnojamojo kultūros paveldo praktinio reguliavimo aspektus. Vienas iš aptartų darbo grupės siūlymų – kad EVK rašte (Nr. 25-004EVK) teikti siūlymai būtų apsvarstyti rengiant poįstatyminius teisės aktus įgyvendinant naują Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) redakciją. Žemiau yra išdėstyti EVK teikti siūlymai: 1. Panaikinti automatinį objektų įrašymą į Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto inventoriaus (toliau – Inventorius) sąrašą be išsamios analizės ir pagrindimo. Nustatyti, kad subjektas, teikiantis prašymą dėl NT vieneto įrašymo į Inventorių, pateiktų išsamų pagrindimą, kaip prašomas įtraukti NT vienetas atitinka Kriterijų apraše nurodytus kriterijus; 2. Nustatyti NT vieneto savininko individualaus informavimo apie įrašymą į Inventorių, tvarką (skelbimai laikraščiuose arba internete nėra tinkamas informavimas); 3. Numatyti teisę ir galimybę NT vieneto savininkui per 30 kalendorinių dienų pateikti prieštaravimus ir paaiškinimus dėl objekto įtraukimo į Inventoriaus sąrašą ir Inventoriaus tvarkytojo teisę šalinti objektą iš Inventoriaus, jei prieštaravimai yra pagrįsti; 4. Nustatyti Inventoriaus vertinimo terminus ir NT vienetų įvertinimo prioretizavimo tvarką, jei NT vienetas išpildo tam tikrus kriterijus (pvz., NT vienetas yra sklype, kuriame inicijuotas detalaus plano keitimas ar planuojama tam tikro dydžio investicija, ar kt.); 5. Nustatyti tvarką, kuri leistų NT vieneto savininkui pateikti motyvuotą prašymą prioriteto tvarka įvertinti NT vienetą. Šis prašymas turėtų būti argumentuotas (t.y. turi būti aptarta, kaip NT vienetas atitinka arba neatitinka teisės akte numatytus kriterijus (žr. 1 pasiūlymą) ir galėtų būti teikiamas kartu su paaiškinimais (žr. 3-4 siūlymus). 6. Nustatyti, kad valstybės, savivaldybių, jų kontroliuojamų įmonių ir organizacijų parduodami NT vienetai privaloma tvarka vertinami dėl įtraukimo į Inventorių, o įtraukus į Inventorių – Vertinimo tarybų vertinami prioriteto tvarka ir parduodami tik atlikus įvertinimą. 7. Numatyti NT vieneto išbraukimo iš Inventoriaus procedūras bei terminus. 8. Numatyti, kad nusprendus netraukti NT vieneto į Inventorių, jis vėliau į Inventorių arba kultūros vertybių registrą negali būti traukiamas, nebent atrandamos naujos vertingosios savybės, kurios pirminio vertinimo metu nebuvo žinomos ar matomos. Šie siūlymai yra esminiai siekiant užtikrinti efektyvų NKPAĮ praktinį įgyvendinimą. Jie apima tuos reguliacinio proceso aspektus, kurie tiesiogiai nulemia, kaip realiai veikia vertinimo, apskaitos, informavimo, apsaugos ir ginčų sprendimo mechanizmai. Būtent šie procesai lemia reguliavimo kokybę, prognozuojamumą ir verslo aplinkos stabilumą. Jei minėti siūlymai nebus aiškiai apibrėžti poįstatyminiuose teisės aktuose, kyla reali rizika, kad NKPAĮ taikymas taps fragmentiškas, priklausantis nuo konkrečių institucijų praktikos, skirtingų interpretacijų ar situacinio požiūrio. Tokia padėtis reikštų ne tik nevienodą teisės taikymą, bet ir gerokai padidintą teisinį neapibrėžtumą tiems subjektams, kurie planuoja, investuoja ar tvarko nuosavybę kultūros paveldo objektų ar jų potencialiose teritorijose. Todėl LVK siūlo, jog Įstatymo projekte būtų įtvirtinta nuostata, jog šie procedūriniai klausimai – įrašymo į Inventorių, informavimo, ginčijimo, vertinimo prioritetų nustatymo, apsaugos ribojimų taikymo ir išbraukimo – turi būti reglamentuoti poįstatyminiuose NKPAĮ teisės aktuose. Toks teisinis mechanizmas ne tik užtikrintų nuoseklų, skaidrų ir vienodą teisės taikymą, bet ir sudarytų prielaidas efektyviam institucijų ir verslo bendradarbiavimui. Nuoseklus, aiškus ir iš anksto apibrėžtas reglamentavimas yra būtina sąlyga, kad NKPAĮ tikslai – apsaugoti vertingą kultūros paveldą – būtų pasiekti efektyviai ir racionaliai. Manome, kad šie siūlymai reikšmingai prisidėtų prie aiškesnio, nuoseklesnio ir praktiškai įgyvendinamo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teisinio reguliavimo sukūrimo. Tai sudarytų sąlygas verslui veikti užtikrintai ir skaidriai, o atsakingoms institucijoms – efektyviai įgyvendinti pavestas funkcijas bei išvengti teisinių neapibrėžtumų. |
Atsižvelgti |
Patikslinta Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalis: „1. Už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija, priėmusi sprendimą pradėti potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės atskleidimo ir vertinimo procedūras (nuo dokumentų rengimo pradžios), nurodytas šio įstatymo 14 straipsnyje, turi su jomis supažindinti visus asmenis, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus tokios galimos nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribose ir (ar) galimos apsaugos zonoje yra registruotos Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje, ir informuoti juos raštu (elektroninių ryšių priemonėmis ar registruotąja pašto siunta) per 15 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apie pradėtas potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės atskleidimo ir vertinimo procedūras, numatomą šių procedūrų užbaigimo laiką ir galimą iki 6 mėnesių trukmės statybos darbų ir (ar) žemės darbų vykdymo apribojimų ar draudimų termino pradžią. Konkretus laikinųjų apsaugos priemonių trukmės terminas ir galimi ūkinės veiklos apribojimai kultūros ministro nustatyta tvarka gali būti nustatyti atsižvelgiant į potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės autentiškumą, vientisumą ir amžiaus kriterijų, tyrimų atlikimo sudėtingumą ir išlaikant proporcingą santykį tarp galimos objekto kultūrinės reikšmės ir objekto savininko teisėtų interesų. Jeigu dėl nepalankių klimato sąlygų (neigiamos temperatūros ir (ar) įšalusio grunto) archeologiniai tyrimai neatliekami, statybos darbų apribojimo ar draudimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams nuo 6 mėnesių trukmės statybos darbų ir (ar) žemės darbų vykdymo apribojimų ar draudimų termino pabaigos. Per šį terminą turi būti atlikti tyrimai, kiti apskaitos veiksmai ir prireikus statinio konservavimo darbai.“.
Dėl termino sutrumpinimo nepritartina - 6 mėn. terminas tokioms procedūroms taikomas ir kitose šalyse (pvz. Anglijoje). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Įstatymo projekto 16 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog objekto savininkas, planuojantis atlikti statybos ar žemės darbus potencialioje nekilnojamojo kultūros paveldo vertybėje (kuriai pradėtos atskleidimo ir vertinimo procedūros įtraukit į KVR), privalo iki darbų pradžios likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų informuoti minėtas procedūras pradėjusią instituciją ir gauti jos raštišką pritarimą. Ši norma rodo, jog darbai, kurie nedarytų įtakos vertingosioms savybėms, galės būti vykdomi.
Dėl poįstatyminių teisės aktų rengimo susitarta Darbo grupės perteklinių reikalavimų verslui šalinimo klausimams nagrinėti posėdžio, vykusio 2025 m. gegužės 12 d., metu ir įtvirtinta šio posėdžio protokole.
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Valstybinė kultūros paveldo komisija 2024-11-21 |
1 (2) |
(15) |
|
Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau ‒ Paveldo komisija), susipažinusi su pateiktu Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 pakeitimo įstatymo projektu (toliau ‒ NKPAĮ projektas), teikia šias pastabas: NKPAĮ projekto 2 str. 15 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis kultūros paveldas – kultūros paveldo dalis, kurią sudaro praeities kartų pastatytos, įrengtos, sukurtos išlikusios ar dalinai išlikusios medžiaginės nekilnojamosios kultūros vertybės, saugomos dėl viešojo intereso ir kultūrinės reikšmės, ir neatsiejamos nuo užimamos teritorijos. Pagal pateiktą šio termino sąvoką, nekilnojamuoju kultūros paveldu laikomi tik praeities kartų pastatytos, įrengtos ir sukurtos išlikusios ar dalinai išlikusios medžiaginės nekilnojamosios kultūros vertybės, tačiau vietos, kurios nėra pastatytos, įrengtos ar sukurtos, bet susijusios su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais (žūties, mūšių vietos ar pan.) nepripažįstamos nekilnojamuoju kultūros paveldu. Be to, tokia nekilnojamojo kultūros paveldo sąvoka prieštarauja NKPAĮ projekto 3 str. 2 dalies 9 punktui, pagal kurį istoriniu nekilnojamuoju kultūros paveldu pripažįstami objektai ar vietovės, susiję su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais ar asmenybėmis. Atsižvelgiant į tai, siūloma patikslinti NKPAĮ projekto 2 str. 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „Nekilnojamasis kultūros paveldas ‒ kultūros paveldo dalis, kurią sudaro praeities kartų pastatytos, įrengtos, sukurtos išlikusios ar dalinai išlikusios medžiaginės nekilnojamosios kultūros vertybės, vietos, susijusios su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais ar asmenybėmis ir kurios saugomos dėl viešojo intereso ir kultūrinės reikšmės kartu su joms priskirta teritorija“. |
Nepritarti |
Manytina, jog netikslinga šiuo aspektu tikslinti „vietos, susijusios su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais ar asmenybėmis“, nes tai yra konkretizuota 3 str. 3 d. 9, 10 p.: „9) istorinis – nekilnojamojo kultūros paveldo objektai ar vietovės, susiję su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais ar asmenybėmis; 10) memorialinis – nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, skirti reikšmingiems kultūros ir valstybės istorijos įvykiams ar asmenybėms atminti; Tokiu atveju, sąvoką reiktų dar labiau plėsti įtraukiant ir likusius pobūdžius. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvokos yra suderintos su Valstybinė lietuvių kalbos komisija. |
|
2. |
Valstybinė kultūros paveldo komisija 2024-11-21 |
1 (2) |
(42) |
|
NKPAĮ 2 str. 42 dalyje nustatyta, kad poveikio paveldui vertinimas – planuojamos ūkinės veiklos poveikio pasaulio paveldo vertybės išskirtinei visuotinei vertei nustatymo, apibūdinimo ir išvadų teikimo procedūra. Atkreiptina, kad šio termino pavadinimas neatitinka sąvokos turinio. Pateikto termino pavadinimas suponuoja mintį, kad poveikio vertinimas atliekamas visam paveldui, tačiau termino sąvoka patikslina, kad poveikio vertinimas atliekamas tik pasaulio paveldo vertybių visuotinei vertei. Paveldo komisija pažymi, kad Lietuvoje yra visuomenei reikšmingų nekilnojamųjų kultūros vertybių, kurios nėra pripažintos pasaulio paveldo vertybėmis ir kurioms planuojama ūkinė veikla gali daryti neigiamą poveikį. Dėl to siūloma patikslinti NKPAĮ 2 str. 42 dalį ir ją išdėstyti taip: „Poveikio paveldui vertinimas ‒ planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio pasaulio paveldo vertybės vertėms nustatymo, apibūdinimo ir išvadų teikimo procedūra vadovaujantis tarptautinėmis UNESCO rekomendacijomis bei poveikio vertinimas kitoms kultūros paveldo vertybėms pagal kultūros ministro nustatytus kriterijus“. |
Nepritarti |
Pažymėtina, jog siūlomas sąvokos plėtinys yra reglamentuotas 30 str. 2 d. 2 p. „2) inicijuoja poveikio paveldui vertinimą pasaulio paveldo vertybių teritorijose ir (ar) apsaugos (buferinėse) zonose, vykdomą aplinkos ministro ir kultūros ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į 1972 m. lapkričio 16 d. Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) įgyvendinimo gairių 118 bis punktą, užtikrinant, kad poveikio paveldui vertinimas būtų atliekamas kaip išankstinė planuojamos ūkinės veiklos sąlyga pasaulio paveldo vertybės teritorijoje arba jos apsaugos (buferinėje) zonoje. Poveikio paveldui vertinimas gali būti neatliekamas, kai jis atliktas kaip sudėtinė atliekamo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, atliekamo vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, ar strateginio poveikio pasekmių aplinkai vertinimo, atliekamo vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarka, dalis.
|
|
3. |
Valstybinė kultūros paveldo komisija 2024-11-21 |
1 (4) |
(1) |
|
NKPAĮ projekto 4 str. 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro: apskaita, nekilnojamųjų kultūros vertybių skelbimas savivaldybės ar valstybės saugomomis ir kultūros paminklais, nekilnojamųjų kultūros vertybių priežiūra, tvarkyba, pritaikymas ir naudojimas, nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimas, jo sklaida ir nekilnojamojo kultūros paveldo aktualizavimas. Pateiktame kultūros paveldo apsaugą sudarančių elementų sąraše nėra nurodyta nekilnojamųjų kultūros vertybių stebėsena. NKPAĮ projekto 2 str. 29 dalyje nustatyta, kad nekilnojamosios kultūros vertybės stebėsena – nekilnojamųjų kultūros vertybių periodinis būklės ir jos kitimo stebėjimas, fiksavimas, vertingąsias savybes naikinančio ar žalojančio poveikio vertinimas, informacijos kaupimas, apibendrinimas ir prognozavimas. Pagal šią apibrėžtį akivaizdu, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių stebėsena yra viena iš nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos elementų. Be to, Projekto 10 str. 3 dalyje pateiktas Kultūros paveldo departamentui pavestų kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių apsaugos funkcijų sąrašas. Šiame sąraše nurodyta nekilnojamųjų kultūros vertybių stebėsena. Taigi, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro ne vien tik NKPAĮ projekto 4 str. 1 dalyje nurodyti elementai, bet ir nekilnojamųjų kultūros vertybių stebėsena. Atsižvelgiant į tai, Paveldo komisija siūlo papildyti NKPAĮ projekto 4 str. 1 dalį 6 punktų ir šią dalį išdėstyti taip: „1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro: 1) nekilnojamojo kultūros paveldo apskaita (toliau – apskaita); 2) nekilnojamųjų kultūros vertybių skelbimas savivaldybės ar valstybės saugomomis ir kultūros paminklais; 3) nekilnojamųjų kultūros vertybių priežiūra, tvarkyba, pritaikymas ir naudojimas; 4) nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimas, jo sklaida; 5) nekilnojamojo kultūros paveldo aktualizavimas; 6) nekilnojamųjų kultūros vertybių stebėsena“. |
Pritarti |
Patikslinta 4 str. 1 d. 6 p.: „6) nekilnojamųjų kultūros vertybių stebėsena ir kontrolė.“ Taip pat papildyta 10 str. 1 d. 9 p.: „9) kaupia nekilnojamųjų kultūros vertybių stebėsenos informaciją ir teikia ją Kultūros ministerijai kultūros ministro nustatyta tvarka;“; kadangi apima ne tik nacionalinio ir regioninio, bet ir vietinio reikšmingumo lygmens, kuomet Departamentas surenka duomenis iš savivaldybių. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio buvusias 9-10 dalis laikyti 10-11 dalimis. |
|
4. |
Valstybinė kultūros paveldo komisija 2024-11-21 |
1 (15) (23) (34) (41) |
(2) (1,3) (14) (3) |
(3)
|
NKPAĮ projekto 15 str. 2 dalyje, 23 str. 1 ir 3 dalyse, 34 str. 14 dalyje, 41 str. 3 dalies 3 punkte bei 2 str. (Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas) 9 ir 10 dalyse vartojamas terminas Kultūros vertybių registras, tačiau kituose Projekto straipsniuose vartojamas terminas Kultūros vertybių registro informacinė sistema. Atkreiptinas dėmesys į NKPAĮ projekto 15 str. 2 dalį, kurioje pasakyta, kad Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje registruojami objektai ir tvarkomi juos apibūdinantys Kultūros vertybių registro duomenų rinkiniai. Ši nuostata suponuoja mintį, kad egzistuoja dvi informacinės sistemos, t. y. Kultūros vertybių registras ir Kultūros vertybių registro informacinė sistema, kurioje registruojami objektai ir tvarkomi Kultūros vertybių registre registruotų duomenų rinkiniai, o Kultūros vertybių registre registruojami objektų duomenų rinkiniai. Paveldo komisija siūlo suvienodinti terminus. |
Nepritarti |
Teisės normos suderintos pagal 2023 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymo teisinį reguliavimą. Pažymėtina, jog Kultūros vertybių registras yra duomenų rinkinys, o Kultūros vertybių registro informacinė sistema yra jo tvarkymo aplinka. Šios nuostatos nuosekliai suderintos su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Teisingumo ministerija, Registrų centru. |
|
6. |
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2024-11-28 |
|
|
|
Kultūros ministerija, atsakydama į Lietuvos architektų rūmų, Lietuvos architektų sąjungos, Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos, Kultūros paveldo ekspertų asociacijos, Asociacijos „Istorinis miestas“ (toliau – Pareiškėjai) 2024-10-11 raštą „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. IX-2452 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. 23-14396(4))“ (toliau – Įstatymo projekto), teikia informaciją. Rašte išreiškiama nuomonė, jog valdymo plano apibrėžimas nėra pakankamas, grindžiama teiginiu, kad UNESCO Pasaulio paveldo vietovių valdymo pagrindas yra specialieji vietovės apsaugos ir tvarkybos planavimo dokumentai, kurių trūkumas nacionaliniame lygmenyje yra ne kartą įvardintas UNESCO Pasaulio paveldo komiteto (toliau – PPK) sprendimuose dėl Vilniaus senamiesčio apsaugos, yra netiksli ir klaidinanti, nes Vilniaus istorinio centro atžvilgiu prašoma parengti ir Pasaulio paveldo centrui pateikti du dokumentus: valdymo planą ir tvarkymo planą (šis įsipareigojimas patvirtintas Kultūros ministerijos 2022-04-05 raštu Nr. S2-722 Pasaulio paveldo centro direktoriui „Dėl informacijos susijusios su Vilniaus istoriniu centru“), kurių rengimą reglamentuoja skirtingi Įstatymo projekto straipsniai (atitinkamai Įstatymo projekto 30 str. „Pasaulio paveldo vertybių apsauga“ ir 28 str. „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir teritorijų planavimas“). Dėl šių planų rengimo ir turinio yra bendradarbiaujama tiek su atsakingomis institucijomis, tiek su Pasaulio paveldo centru ir PPK patariamosiomis organizacijomis. Taip pat maloniai primename, jog Kuršių nerijai ir Kernavės archeologinei vietovei yra parengti ir Vyriausybės nutarimais patvirtinti tvarkymo planai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymu. Nesutiktina su teiginiais, jog Neringos gyvenviečių specialiųjų apsaugos ir tvarkybos planų nebuvimas išlieka esminiu šios UNESCO pasaulio paveldo vietovės efektyvaus valdymo trūkumu, ir jog tokią padėtį sąlygoja siekiamų tikslų suderinimo bei įsipareigojimų pasidalinimo tarp atsakingųjų nacionalinių ir savivaldos institucijų reglamentavimo stoka Įstatymo projekte. Visų pirma kultūros paveldo vietovių tvarkymo planai yra teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys konkrečius reglamentus šių teritorijų apsaugai ir tvarkymui, ir nesprendžia vietovių valdymo efektyvumo. Kuršių nerijos apsaugai 2012-06-06 Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas (aktuali redakcija 2022-02-25). Šiuo metu rengiamas Įstatymo projektas negalėjo lemti esamų pasaulio paveldo vertybės valdymo trūkumų, todėl šis teiginys taip pat klaidinantis. Būtent Įstatymo projektu siūloma spręsti kylančias problemas pasaulio paveldo vertybių valdyme, vadovaujantis susiformavusia praktika, jos trūkumais ir teisinio pagrindo stoka, dėl ko šalis jau 30 metų neįgyvendina savo įsipareigojimų PPK. Pasaulio paveldo vertybių išsaugojime ir valdyme dalyvaujančių institucijų atsakomybės ir sąveikia pateikiama Įstatymo projekto 30 str. 2-7 dalyse. Pasaulio paveldo vertybių valdymas ir valdymo planų įgyvendinimas kiekvienos vertybės atžvilgiu skirsis, priklausomai nuo jos teisinio ir administracinio statuso, esamos valdymo sistemos, ir bus konkretizuojamas valdymo planuose, kaip tai nurodyta Įstatymo projekto 2 str. 37 dalyje ir 30 str. Nesutiktina su teiginiu, jog valdymo planus šiuo metu rengiant net trims Lietuvos UNESCO pasaulio paveldo vietovėms: Neringai, Kaunui ir Vilniui, Įstatymo projekto reglamentavimo stoka gali neigiamai atsiliepti šių dokumentų kokybei, nes valdymo planai rengiami vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais ir tarptautine praktika. Maloniai primename, jog 2022-05-26 kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-505 „Dėl UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje valdymo planų rengimo gairių patvirtinimo“ patvirtintos valdymo planų rengimo gairės (toliau – Gairės), parengtos konsultuojant tarptautiniams ekspertams, dirbantiems Pasaulio paveldo valdymo srityje. Taip pat valdymo planų rengimą reglamentuoja Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairės (toliau – Konvencijos įgyvendinimo gairės) bei Pasaulio paveldo centro ir PPK patariamųjų organizacijų išleisti metodiniai leidiniai, rekomendacijos. Valdymo planų rengimui sudarytos tarpinstitucinės priežiūros grupės, dalyvauja įvairių sričių ekspertai, įtraukiama visuomenė. Rengiant valdymo planus taip pat pasitelkta tarptautinių ekspertų pagalba, o parengti valdymo planų projektai buvo siunčiami įvertinti Pasaulio paveldo centrui (Pasaulio paveldo centras teigiamai įvertino parengtus Kernavės archeologinės vietovės ir Vilniaus istorinio centro valdymo planų projektus). Šiuo atveju, Įstatymo projektas sprendžia įstatyminę problemą ir, atitinkamai, specialų teisinį reglamentavimą pasaulio paveldo vertybių apsaugai, kuris nebuvo įtvirtintas nacionalinėje teisėje, todėl lėmė reikalingų dokumentų (valdymo planų) trūkumą, o taip pat įgyvendina PPK sprendimu Nr. 46 COM 10A patvirtintą Regioninio veiksmų plano rekomendaciją dėl teisinio pagrindo suteikimo pasaulio paveldo vertybių valdymo planams. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte apibrėžiamos pagrindinės nuostatos, kurios bus konkretizuojamos poįstatyminiuose teisės aktuose ir pasaulio paveldo vertybių valdymo planuose. Maloniai primename, jog dėl Konvencijos nuostatų integravimo 2019 m. buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė „Dėl Pasaulio paveldo konvencijos nuostatų integravimo į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę“ (toliau – Darbo grupė). Vadovaujantis Darbo grupės suformuotais siūlymais parengta Įstatymo redakcija, kuri papildomai aptarta tarpinstituciniuose pasitarimuose, pristatyta Nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisijoje, suderinta su Valstybine kultūros paveldo komisija. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog ankstesnių Įstatymo projekto derinimo etapų metu (2023 ir 2024 m.) Pareiškėjai Įstatymo projekto daliai, susijusiai su pasaulio paveldo vertybių apsauga, pastabų neteikė, o 2024-03-28 raštu Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. IX-2452 pakeitimo projekto (Reg. Nr. 23-14396(2)) įvertino teigiamai. |
Atsižvelgti |
Atsakymas į Lietuvos architektų rūmų, Lietuvos architektų sąjungos, Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos, Kultūros paveldo ekspertų asociacijos, Asociacijos „Istorinis miestas“ 2024-10-11 raštą „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. IX-2452 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. 23-14396(4))“. |
|
7. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-01-10 |
1 (4) |
(4) |
|
Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4207 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo projektą (toliau – Projektas) Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) ir savivaldybės atlieka skirtingas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos funkcijas. Pagal Projekto 10 straipsnio 3 dalį Departamentas atlieka regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių bei valstybės saugomų ar kultūros paminklo statusą turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių apsaugos funkcijas, o pagal 12 straipsnio 5 dalį savivaldybės administracijos padalinys, atsakingas už kultūros paveldo apsaugą, atlieka vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos funkcijas. Iš Projekte pateikiamo teisinio reglamentavimo išplaukia, kad tiek Departamentas, tiek savivaldybės turi turėti teisę ginti viešąjį interesą savo kompetencijų, kurios aiškiai atribotos įstatyme, srityse. Tačiau Projekto 4 straipsnio 4 dalyje teisė ginti viešąjį interesą suteikiama tik Departamentui, todėl iš esmės apribojamos vietos savivaldos teisės ginti viešąjį interesą vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros apsaugos srityse. Pažymėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 2 dalį įstatymų numatytais atvejais ne tik valstybės, bet ir savivaldybių institucijos gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti, todėl Projekto nuostatos nepagrįstai apriboja savivaldos teises.
Pasiūlymas: Siūlome pakeisti Projekto 4 straipsnio 4 dalį, suteikiant teisę savivaldybėms ginti viešąjį interesą vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros apsaugos srityse ir ją išdėstyti taip: 4.
„4. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) yra atsakingas už viešojo intereso gynimą dėl regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių bei valstybės saugomų ar kultūros paminklo statusą turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių apsaugos, o savivaldybių administracijos atsakingos už viešojo intereso gynimą dėl vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos. Departamentas ir savivaldybių administracijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į teismą.“ |
Pritarti |
Patikslinta 4 straipsnio 4 dalis: „4. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) yra atsakingas už viešojo intereso gynimą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje nacionalinio, regioninio reikšmingumo lygmens, valstybės saugomų ir kultūros paminklo statusą turinčių nekilnojamųjų kultūros vertybių atžvilgiu. Savivaldybės administracija yra atsakinga už viešojo intereso gynimą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje vietinio reikšmingumo lygmens ir savivaldybės paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių atžvilgiu. Kai yra pažeistas viešasis interesas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje, Departamentas ar savivaldybės administracija dėl viešojo intereso gynimo turi pareigą kreiptis į teismą. Savivaldybės administracijai atsisakius kreiptis į teismą, tokią pareigą įgyja Departamentas.“
|
|
8. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-01-10 |
1 (10) |
(1) |
(4) |
Argumentai: Pagal Projekto 4 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro: 1) nekilnojamojo kultūros paveldo apskaita; 2) nekilnojamųjų kultūros vertybių skelbimas savivaldybės ar valstybės saugomomis ir kultūros paminklais; 3) nekilnojamųjų kultūros vertybių priežiūra, tvarkyba, pritaikymas ir naudojimas; 4) nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimas, jo sklaida; 5) nekilnojamojo kultūros paveldo aktualizavimas. Pagal Projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą Kultūros ministerija metodiškai vadovauja tik nekilnojamojo kultūros paveldo teisinės apsaugos reglamentavimui, tačiau ji metodiškai nevadovauja dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos, nekilnojamųjų kultūros vertybių skelbimo savivaldybės ar valstybės saugomomis ir kultūros paminklais, priežiūros, pritaikymo ir naudojimo, nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo, jo sklaidos, aktualizavimo. Galiojančios Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos redakcijos 5 straipsnio 10 dalies 1 punkte aiškiai įtvirtinta, jog Departamentas metodiškai vadovauja nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugai. Departamentas turi administracinių pajėgumų vykdyti metodinį vadovavimą, nes turi centrinį metodinį skyrių ir septynis teritorinius skyrius kiekvienoje apskrityje, tiesiogiai dirbančius su kultūros paveldo objektų valdytojais. Projekte Departamento metodinio vadovavimo funkcija nepagrįstai išbraukta, paliekant Departamentui kontrolės ir baudžiamąsias funkcijas (pvz. Projekto 10 straipsnio 3 dalies 5, 8, 9, 11 punktai). Pasiūlymas: Grąžinti Projekte Departamentui metodinio vadovavimo funkciją, kuri yra galiojančiame Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, ir 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) atlieka Įstatymo ir kitų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūrą, metodiškai vadovauja nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugai;“. |
Pritarti iš dalies |
Šio punkto buvo atsisakyta, ir reaguojant į Vyriausybės kanceliarijos teisės grupės pastabą, nurodant, kad neaišku kam KPD metodiškai vadovaus, nes neturi pavaldžių institucijų. Pagal Vyriausybės įstatymo 26 str. 1 dalį, būtent ministrai yra atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis kurias jiems nustato įstatymai. 29 str. 1 dalis – „Ministerija steigiama valstybės politikai formuoti, taip pat jos įgyvendinimui organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti ministrui pavestose valdymo srityse.“ 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad įstaiga prie ministerijos steigiama valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir šios politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti. Kiti straipsniai nurodo, kokius įgyvendinamuosius teisės aktus KPD tvirtina.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į šiuo metu taikomą ydingą KPD praktiką, kada vadovaujantis metodiniu vadovavimu yra sukuriamas teisinis reguliavimas prieštaraujantis NKPAĮ normoms ir kultūros ministro įsakymams, kas sukuria daug teisinės painiavos kultūros paveldo srityje. Atsižvelgiant į tai, kad kultūros paveldo apsaugos politiką formuoja kultūros ministras, manytina, kad jis turi vykdyti kultūros paveldo teisinės apsaugos metodinį vadovavimą. Atitinkamai siūloma tikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir išdėstyti taip: „5) dalyvauja nagrinėjant ir rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srities teisės aktų projektus, įgyvendina šių teisės aktų reikalavimus, kultūros ministro pavedimu rengia ir tvirtina metodines rekomendacijas, susijusias su šių teisės aktų įgyvendinimu;
|
|
9. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-01-10 |
1 (10) |
(1) |
(5) |
Argumentai: Pagal Projekto 10 straipsnio 1 dalies 5 punktą Departamentas dalyvauja nagrinėjant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srities teisės aktų Projektus ir rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srities įgyvendinamųjų teisės aktų Projektus, įgyvendina šių teisės aktų reikalavimus. Taigi, projekte Departamentui numatyta teisė tik dalyvauti rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srities įgyvendinamųjų teisės aktų Projektus, tačiau nenumatyta jo teisė juos tvirtinti. Tai neatitinka faktinės ir teisinės situacijos. Teisės aktų registro duomenimis jame šiuo metu yra paskelbti 49 Departamento išleisti (patvirtinti) įvairūs galiojantys teisės aktai. Pateikti pavyzdžiai rodo, kad Departamentas turi turėti teisę ne tik dalyvauti nagrinėjant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srities teisės aktų Projektus ir rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srities įgyvendinamųjų teisės aktų Projektus, tačiau teisės aktų nustatytais atvejais tvirtinti įgyvendinamuosius teisės aktus. Pasiūlymas: Projekte suteikti Departamentui funkciją tvirtinti įgyvendinamuosius teisės aktus ir Projekto 10 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „ 5) dalyvauja nagrinėjant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srities teisės aktų Projektus ir rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srities įgyvendinamųjų teisės aktų projektus, pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją tvirtina įgyvendinamuosius teisės aktus, įgyvendina šių teisės aktų reikalavimus;“ |
Pritarti iš dalies |
Pagal Vyriausybės įstatymo 26 str. 1 dalį, būtent ministrai yra atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis kurias jiems nustato įstatymai. 29 str. 1 dalis – „Ministerija steigiama valstybės politikai formuoti, taip pat jos įgyvendinimui organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti ministrui pavestose valdymo srityse.“ .“ 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad įstaiga prie ministerijos steigiama valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir šios politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti. Kiti straipsniai nurodo, kokius įgyvendinamuosius teisės aktus KPD tvirtina. Atitinkamai siūloma tikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir išdėstyti taip: „5) dalyvauja nagrinėjant ir rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srities teisės aktų projektus, įgyvendina šių teisės aktų reikalavimus, kultūros ministro pavedimu rengia ir tvirtina metodines rekomendacijas, susijusias su šių teisės aktų įgyvendinimu;“ |
|
10. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-01-10 |
1 (9)
|
(2) |
(6) |
Argumentai: Pagal šiuo metu galiojančio Kultūros paveldo objektų individualių apsaugos reglamentų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto kultūros ministro 2014‑12‑18 įsakymu Nr. ĮV‑974, 3.2 papunktį, nacionalinio ir regioninio reikšmingumo lygmens objektų ir inicijuotų skelbti ar paskelbtų valstybės saugomais objektų bei kitų objektų, aprašo 3.1 papunktyje nepriskirtų savivaldybės kompetencijai, individualius apsaugos reglamentus tvirtina Departamento teritoriniai padaliniai. Taigi, individualių apsaugos reglamentų tvirtinimas priskirtas 7 Departamento teritorinių skyrių, veikiančių visose apskrityse, kompetencijai. Pagal Projekto 28 straipsnio 2 dalies 1 punktą kultūros ministras tvirtina individualių apsaugos reglamentų rengimo ir tvirtinimo tvarką, o pagal Projekto 9 straipsnio 2 dalies 6 punktą kultūros ministras dar tvirtina ir pagal šią tvarką parengtus individualius apsaugos reglamentus, skelbiant nekilnojamąją kultūros vertybę valstybės saugoma. Manome, kad individualių apsaugos reglamentų tvirtinimo funkcijos perdavimas iš Departamento teritorinių skyrių lygmens tiesiogiai kultūros ministrui neatitinka Kultūros ministerijos, kaip politiką formuojančios institucijos, paskirties ir kompetencijos, be to didina administracinę naštą kultūros ministrui, nes jam teks tvirtinti atskirų kultūros paveldo objektų individualius apsaugos reglamentus, parengtus Departamento teritorinių skyrių specialistų. Pasiūlymas: Išbraukti iš Projekto 9 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą, kad kultūros ministras tvirtina individualius apsaugos reglamentus ir 9 straipsnio 2 dalies 6 punktą išdėstyti taip: „6) tvirtina specialiojo teritorijų planavimo
dokumentus |
Pritarti |
9 straipsnio 2 dalies 7 punktą (buvusį 6 punktą) išdėstyti taip: „7) tvirtina specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, skelbiant nekilnojamąją kultūros vertybę saugoma;“
|
|
11. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-01-10 |
1 (10) |
(3) |
(6) |
Argumentai Pagal Projekto 10 straipsnio 3 dalies 6 punktą Departamentas regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektų bei valstybės saugomų ar kultūros paminklo statusą turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų atžvilgiu rengia nekilnojamojo kultūros paveldo objektų individualius apsaugos reglamentus ar organizuoja jų rengimą, tačiau Projekte nenumatyta Departamento funkcija tvirtinti šiuos jo parengtus individualius apsaugos reglamentus. Pasiūlymas: Ištaisyti teisinio reguliavimo spragą ir numatyti, kad Departamentas tvirtina regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektų bei valstybės saugomų ar kultūros paminklo statusą turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų individualius apsaugos reglamentus ir 10 straipsnio 3 dalies 6 punktą išdėstyti taip: „6) rengia nekilnojamojo kultūros paveldo objektų individualius apsaugos reglamentus ar organizuoja jų rengimą, juos tvirtina;“.
|
Pritarti |
Keičiame įstatyme numatyta, kad IAR rengiami valstybės saugomiems, kitoms vertybėms – galioja tipiniai apsaugos reglamentai. NKPAĮ projekto 18 str. 1 dalis. Šiuo metu nėra įgyvendinami privalomi reikalavimai, jog skelbiant kultūros paveldo objektą saugomu, turi būti parengtas IAR. IAR bus tvirtinamas kultūros ministro skelbiant objektą saugomu. 10 straipsnio 3 dalies 6 punktą išdėstyti taip:
|
|
12. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-01-10 |
1 (12) |
(1) |
(3) |
Argumentai: Pagal Projekto 2 straipsnio 23 dalį nekilnojamoji kultūros vertybė – nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ar kultūros paveldo vietovė. Pagal 12 straipsnio 5 dalį savivaldybės administracijos padalinys, atsakingas už kultūros paveldo apsaugą, atlieka funkcijas vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių atžvilgiu. Pagal Projekto 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą savivaldybės taryba tvirtina individualius apsaugos reglamentus skelbiant nekilnojamąsias kultūros vertybes savivaldybės saugomomis. Pagal Projekto 12 straipsnio 2 dalies 2 punktą savivaldybės meras tvirtina nekilnojamojo kultūros paveldo objektų individualius apsaugos reglamentus. Taigi, pagal Projektą savivaldybės tarybos ir mero funkcijos, tvirtinant individualius apsaugos reglamentus, dubliuojasi. Pagal šiuo metu galiojančio Kultūros paveldo objektų individualių apsaugos reglamentų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto kultūros ministro 2014‑12‑18 įsakymu Nr. ĮV‑974, 3.1 papunktį vietinio reikšmingumo lygmens objektų ir inicijuotų skelbti ar paskelbtų savivaldybės saugomais objektų individualius apsaugos reglamentus tvirtina savivaldybės administracijos padaliniai ar valstybės tarnautojai, atsakingi už kultūros paveldo apsaugą. Manome, kad individualių apsaugos reglamentų funkcijų perdavimas iš savivaldybės administracijos padalinio, atsakingo už kultūros paveldo apsaugą, savivaldybės tarybai, yra nepagrįstas.
Pasiūlymas: Aiškiau atskirti savivaldybės tarybos ir mero funkcijas, atsisakant individualių apsaugos reglamentų tvirtinimo savivaldybės taryboje, ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) tvirtina specialiojo teritorijų planavimo
dokumentus |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) tvirtina specialiojo teritorijų planavimo dokumentus skelbiant nekilnojamąsias kultūros vertybes savivaldybės saugomomis;“
|
|
13. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-01-10 |
1 (14) |
(3) |
|
Argumentai: Nuo 2019 m. galioja nauji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų (toliau - Vertinimo tarybos) veiklos viešinimo ir informavimo reikalavimai, reglamentuojami Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdiniuose nuostatuose, patvirtintuose kultūros ministro 2005‑04‑15 įsakymu Nr. ĮV‑149 ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Šiuo metu galiojantys viešinimo reikalavimai, įrašant naują objektą ar vietovę į Kultūros vertybių registrą, yra: 1) Vertinimo tarybų darbotvarkių ir Vertinimo tarybų aktų (toliau – Aktai) projektų viešinimas Vertinimo tarybas sudariusių institucijų internetiniuose puslapiuose; 2) Savininkų ir (ar) valdytojų informavimas apie nustatytas teritorijas bei nustatomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas tvarką ir terminus registruotais laiškais; 3) Skelbimai vietiniame bei nacionaliniame laikraščiuose; 4) Pakartotiniai skelbimai internetiniuose puslapiuose. Šiais galiojančiais viešinimo reikalavimais visiškai užtikrinama savininkų ir (ar) valdytojų dalyvavimas kultūros vertybių įrašymo į Kultūros vertybių registrą procesuose, tačiau apskaitos procedūros dėl to yra ilgos ir sudėtingos (vien termino nuo vertinimo tarybų darbotvarkių sudarymo ir viešinimo iki Aktų projektų svarstymo Departamento Vertinimo tarybose trukmė yra nuo 1,5 iki 2 mėn.). Tačiau Projekte dar įvedami papildomi pertekliniai viešinimo reikalavimai – prieš pradedant tyrimus dėl objekto vertinimo. Pastebėtina, kad objektų tyrimus gali inicijuoti ir patys objektų savininkai, tokiu atveju jiems atsirastų prievolė informuoti visus bendrasavininkius, jei tokių yra, kas sukeltų nemažai problemų pvz. daugiabučių atvejais, jeigu tyrimus planuojama atlikti savo bute.
Įvedus Projekte siūlomus papildomus viešinimo reikalavimus: 1) Ilginamos procedūros, didinama administracinė bei biurokratinė našta, lėtinamas Kultūros vertybių registro pildymas duomenimis; 2) Ilginami sprendimų priėmimo terminai; 3) Neaiškus informavimo tikslas, kuomet savininkai ir (ar) valdytoji neturi įtakos tolimesniems procesams; 4) Informavimas popieriniais raštais, popieriniais skelbimais skelbimų lentose numatomas, neatsižvelgiant nei į Europos žaliąjį kursą, nei į Tarptautinės klimato kaitos politikos kryptis, neieškoma alternatyvių informavimo būdų.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 14 straipsnio 3 dalį, atsisakant perteklinio informavimo procedūrų, ir ją išdėstyti taip:
„3. Potencialioms nekilnojamosioms kultūros vertybėms
atskleisti atliekami tyrimai. Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui
reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašą tvirtina kultūros ministras. |
Pritarti iš dalies |
Valdytojus ir visuomenę reikia informuoti iš anksto, kol dar nėra priimtas sprendimas dėl įrašymo į Registrą. Dėl bendraturčių sutikimo įgyvendinant CK 4.85 str. – būtinas bendraturčių sutikimas. Įstatymo projekte pateikti alternatyvūs informavimo būdai 16 str. 1 ir 2 d. „informuoti juos raštu (el. priemonėmis ar paštu), tuo pačiu įgyvendinant Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos parengto tyrimo ir tikslinių rekomendacijų (2024-12-12 Nr.(1.4)S-589): „užtikrinti, kad būtinosios ir viešosios paslaugos būtų prieinamos ne tik skaitmeniniu būdu, tačiau ir žmonėms įprastais jų gavimo būdais. Užtikrinti, kad alternatyvos būtų realiai veikiančios, ne tik numatytos formaliai ir jomis būtų galima pasinaudoti“. Tikslinti Projekto 14 straipsnio 3 dalį: „ 3. Potencialioms nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai. Nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašą tvirtina kultūros ministras. Apie priimtą sprendimą pradėti potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės atskleidimo ir vertinimo procedūras šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka informuojami visi asmenys, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribose ir (ar) apsaugos zonoje yra registruotos Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje“. |
|
14. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-01-10 |
1 (14) |
(19) |
|
Argumentai: Teisinės apsaugos naikinimo procedūros iki šiol buvusios gana paprastos, yra neracionaliai ilginamos ir apsunkinamos, Projekto 14 straipsnio 19 dalyje įvedant perteklinius viešinimo bei derinimo reikalavimus, kas ženkliai sulėtins Kultūros vertybių registro pildymą bei sutvarkymą. Atsiranda privalomas reikalavimas apie teisinės apsaugos naikinimą skelbti Vertinimo tarybas sudariusių institucijų svetainėse (Departamento bei savivaldybių), seniūnijų patalpose, skelbimų lentose.
Prieš atliekant šią procedūrą taip pat pagal Projekto 48 straipsnį turi būti įvertinta nekilnojamajai kultūros vertybei padaryta žala, ir tik tada jei sunaikintai ar sunykusiai nekilnojamajai kultūros vertybei nėra galimybės nustatyti žalos padarymo subjekto, yra pradedama nekilnojamosios kultūros vertybės teisinę apsaugą naikinančio sprendimo priėmimo procedūra. Daugumoje atvejų žalos įvertinimas bei kaltininkų nustatymas yra neįmanomas. O jeigu vertybė savivaldybės ar valstybės saugoma, tai prieš pradedant bet kokias teisinės apsaugos naikinimo procedūras įvedamas papildomas derinimas su Kultūros ministerija ar savivaldybės taryba. Procedūros neracionaliai prailginamos nuo 1 mėn. iki 5-6 mėn.
Įvedus šiuos papildomus reikalavimus: 1) Didinama administracinė ir biurokratinė našta; 2) Ilginami sprendimų priėmimo terminai; 3) Informavimas popieriniais raštais, skelbimais skelbimų lentose numatomas reglamentuoti neatsižvelgiant nei į Europos žaliąjį kursą, nei į Tarptautinės klimato kaitos politikos kryptis, neieškoma alternatyvių informavimo būdų.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 14 straipsnio 19 dalį, atsisakant perteklinių procedūrų, ir ją išdėstyti taip: „19. Kai nekilnojamoji kultūros vertybė yra sunykusi,
sunaikinta ar kitaip prarastos jos vertingosios savybės
|
Nepritarti |
Šiuo metu vyrauja praktika, kai netaikomas išbraukimo iš registro privalomas teisinio reguliavimo procedūrinis elementas: pagal esamo įstatymo 10 str. 6 d. turi būti nustatytos vertingųjų savybių praradimo priežastys ir kaltininkai. Taip pat apsauga naikinama valstybės saugomiems objektams, be ministerijos žinios ir prieš tai nenustačius sunykimo priežasčių bei apimčių, kaip nurodyta įstatyme. Pvz., Kruonio atvejis: 2018 m. – patikslintos vertingosios savybės, 2024 – išbraukiamas iš KVR dėl neaiškių priežasčių. Objektas kultūros ministro įsakymu paskelbtas saugomu, o saugomu paskelbimo procedūra pradedama tik panaikinus teisinę apsaugą. KPD siūlymas išbraukti ministerijos informavimą dėl ketinimo naikinti teisinę apsaugą valstybės saugomiems objektams prieštarauja Vyriausybės įstatymo nuostatoms, nurodančioms, kad politiką formuoja ministras. |
|
15. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-01-10 |
(14) |
(10) |
|
Argumentai: Projekte neaiškiai reglamentuotos vienos svarbiausių procedūrų - apskaitos duomenų Kultūros vertybių registre tikslinimas: 14 straipsnio 8 ir 9 dalyse reglamentuojama, jog Vertinimo tarybos teikia rekomendacijas (pasiūlymus) Departamento direktoriui ar savivaldybės tarybai dėl teisinės apsaugos reikalingumo bei apskaitos duomenų tikslinimo, o 10 dalyje reglamentuojama, jog „Departamento direktorius ar savivaldybės taryba pagal pateiktas jų sudarytų vertinimo tarybų rekomendacijas (pasiūlymus) priima sprendimą dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei suteikimo.“ Manome, kad šiame reglamentavime palikta teisinė spraga, nes nenurodytas subjektas, priimantis sprendimus dėl teisinės apsaugos panaikinimo bei duomenų Kultūros vertybių registre tikslinimo. Apie 70 procentų Vertinimo tarybose svarstomų klausimų sudaro apskaitos duomenų tikslinimo (vertingųjų savybių nustatymo) klausimai, todėl labai svarbu, jog įstatyme būtų aiškiai nustatytas šiuos sprendimus priimantis subjektas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 14 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Departamento direktorius ar savivaldybės taryba
pagal pateiktas jų sudarytų vertinimo tarybų rekomendacijas (pasiūlymus)
priima sprendim |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: „10. „Departamento direktorius arba savivaldybės meras ar jo įgaliotas administracijos direktorius pagal pateiktas jų sudarytų vertinimo tarybų išvadas priima sprendimą dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei suteikimo, apskaitos duomenų tikslinimo ar teisinės apsaugos panaikinimo. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl teisinės apsaugos suteikimo, savivaldybės administracija teikia informaciją Departamentui apie priimtą sprendimą dėl nekilnojamosios kultūros vertybės įrašymo į Kultūros vertybių registro informacinę sistemą. Informacija apie už kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų priimtus sprendimus dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei suteikimo per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiama Departamento ir savivaldybių, kurių tarybos yra sudariusios vertinimo tarybas, interneto svetainėse, o informacija apie įregistravimą – Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.“
|
|
16. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-01-10 |
(48) |
(3) |
|
Argumentai: Pagal Projekto 48 straipsnio 2 dalį už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija privalo pareikalauti iš žalą padariusio asmens atstatyti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti dėl padarytos žalos valstybės ar savivaldybės patirtus nuostolius kultūros ministro nustatyta tvarka. Žalą padariusiam asmeniui nesutikus atstatyti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti dėl padarytos žalos patirtus nuostolius, už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija kreipiasi į teismą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nurodytų reikalavimų nevykdymo dėl nekilnojamajai kultūros vertybei padarytos žalos atlyginimo, nuostolių išieškojimo ir iki sužalojimo buvusios būklės atstatymo.“ Pagal Projekto 10 straipsnio 3 dalį Departamentas atlieka regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių bei valstybės saugomų ar kultūros paminklo statusą turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių apsaugos funkcijas, o pagal 12 straipsnio 5 dalį savivaldybės administracijos padalinys, atsakingas už kultūros paveldo apsaugą, atlieka funkcijas vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, Projekto 48 straipsnyje yra teisinio reguliavimo spraga, nes nenustatyta, kaip bus paskirstomos ir naudojamos priteistos lėšos, atsižvelgiant į Projekte aiškiai atskirtą Departamento ir savivaldybių kompetenciją.
Pasiūlymas: Siūloma papildyti Projekto 48 straipsnį nauja 3 dalimi, nustatant, kaip bus paskirstomos ir naudojamos priteistos lėšos, atsižvelgiant į Projekte nustatytą Departamento ir savivaldybių kompetenciją, ir ją išdėstyti taip:
„48 straipsnis. Žalos, padarytos nekilnojamosioms kultūros vertybėms, atlyginimas 1. Juridiniai ir fiziniai asmenys, padarę žalos nekilnojamajai kultūros vertybei, taip pat jos teritorijoje ar apsaugos zonoje, privalo atstatyti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kuriuos patiria valstybė, savivaldybė ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojas. 2. Už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija privalo pareikalauti iš žalą padariusio asmens atstatyti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti dėl padarytos žalos valstybės ar savivaldybės patirtus nuostolius kultūros ministro nustatyta tvarka. Į valstybės ir savivaldybės patirtus nuostolius gali būti įskaitomas nekilnojamosios kultūros vertybės vertingųjų savybių praradimas, valstybės ar savivaldybės išlaidos sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės atskleidimui, tvarkybai, apsaugai, išmokėtos kompensacijos ar suteikta parama nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojams, išlaidos padarytai žalai ir nuostoliams nustatyti bei kitos išlaidos. Žalą padariusiam asmeniui nesutikus atstatyti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti dėl padarytos žalos patirtus nuostolius, už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija kreipiasi į teismą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nurodytų reikalavimų nevykdymo dėl nekilnojamajai kultūros vertybei padarytos žalos atlyginimo, nuostolių išieškojimo ir iki sužalojimo buvusios būklės atstatymo. 3. Lėšos, Departamento išieškotos dėl nuostolių, padarytų regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms, taip pat paskelbtoms valstybės saugomomis ar kultūros paminklais nekilnojamosioms kultūros vertybėms pervedamos į valstybės biudžetą, o lėšos, savivaldybės išieškotos dėl nuostolių, padarytų vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar savivaldybės paskelbtoms saugomomis nekilnojamosioms kultūros vertybėms pervedamos į savivaldybės biudžetą. Šios lėšos naudojamos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugai. |
Pritarti iš dalies |
Atsižvelgiant į Seimo nario K. Vilkausko siūlymą, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalis išdėstoma taip: „15. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos programa – valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuojama programa, skirta nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti ir aktualizuoti. Programai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.“
Taip pat Įstatymo projektas papildytas nauju 48 straipsniu „48 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo fondas Vyriausybės nutarimu įsteigiamas Nekilnojamojo kultūros paveldo fondas (toliau – Fondas), per kurį įgyvendinamos finansinės priemonės, skirtos kultūros paveldo objektų tvarkybos, aktualizavimo ir įveiklinimo projektams finansuoti, pagal Fondo veiklą reglamentuojantį įstatymą. Fondo lėšas sudaro Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos Fondo vykdomoms programoms finansuoti ir jo veiklai administruoti. Fondo ir jo veiklai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.“
Atsižvelgiant į tai, buvusį 48 straipsnį laikyti 49 straipsniu. |
|
17. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-04-17 |
1 (2) |
(7) |
|
Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4207 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo projekto (toliau – Projektas) 2 straipsnio 7 dalį avarijos grėsmė – tai padėtis, kai nekilnojamojo kultūros paveldo objektas (jo dalis, konstrukcijos) turi deformacijų, dėl kurių toks objektas gali būti pripažintas avariniu atlikus statinio ekspertizę, kurią atlieka Įstatymo ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo tvarka atestuoti statybos inžinieriai. Pasiūlymas: Siūlome Projekto 2 straipsnio 7 dalį papildyti nuostata, kad avarijos grėsme gali būti pripažinta ne vien tik jau esama avarinė būklė, bet ir padėtis, dėl kurios nekilnojamojo kultūros paveldo objektui (jo daliai) kyla vertingųjų savybių praradimo rizika – gali būtų pažeistas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir 2 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Avarijos
grėsmė – padėtis, kai nekilnojamojo kultūros paveldo
objektas (jo dalis, konstrukcijos) turi deformacijų ar gali būtų pažeistas
statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas, dėl ko |
Nepritarti |
Neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto principo, kad teisės norma turi būti aiški ir konkreti. Siūlymas visiškai neapibrėžia kas yra avarijos grėsmė: nurodytas dispozityvus siūlymas dėl galimybės, kuri neapibrėžta nei laike, nei konkrečiais kriterijais, įneš teisinį neapibrėžtumą ir galimai sukurs korupcinio pobūdžio situacijas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog konstrukcijų įvertinimą gali atlikti tik tam tikslui atestuotas asmuo, turintis inžinerinį išsilavinimą. |
|
18. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-04-17 |
1 (2) |
(12) |
|
Argumentai: Kultūros paveldo vietovėse yra statinių, kurie yra šių vietovių vertingosios savybės, pažymėtos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų aktuose, registruotuose Kultūros vertybių registre – tai urbanistinės struktūros statiniai, statiniai, esantys saugomose gatvių išklotinėse, ar statiniai, turintys vertingųjų savybių požymių. Šių statinių, neregistruotų Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje, kaip atskiri kultūros paveldo objektai, statusą siūlome apibrėžti Projekte. Pasiūlymas: Siūlome pakeisti Projekto 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kultūros paveldo statinys – pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalus dailės objektas, turintys vertingųjų savybių ir registruoti Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje kaip nekilnojamieji kultūros paveldo objektai ar pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, esantys Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje registruotos kultūros paveldo vietovės vertingąja savybe.“ |
Nepritarti |
Perteklinis siūlymas, kartojamas nekilnojamojo kultūros paveldo objekto sąvokos turinys. |
|
19. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-04-17 |
1 (2) |
(42) |
|
Argumentai: Pagal Projekto 2 straipsnio 42 dalį poveikio paveldui vertinimas – planuojamos ūkinės veiklos poveikio pasaulio paveldo vertybės išskirtinei visuotinei vertei nustatymo, apibūdinimo ir išvadų teikimo procedūra. Tačiau manome, kad planuojamos ūkinės veiklos neigiamas poveikis gali būti daromas ne tik pasaulio paveldo vertybei, bet ir kitoms nekilnojamosioms kultūros vertybėms, registruotoms Kultūros vertybių registre. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio
42 dalį, ją papildant nuostata, kad poveikio paveldui vertinimas atliekamas
ne vien tik pasaulio paveldo vertybėms, bet ir kitoms nekilnojamosioms
kultūros vertybėms ir 2 straipsnio 42 dalį išdėstyti taip: „42. Poveikio
paveldui vertinimas – |
Nepritarti |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę, pateikti atsakant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą Nr. 14 ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos pasiūlymą Nr. 2. Atkreiptinas dėmesys, jog planuojamos ūkinės veiklos poveikio kultūros paveldo vertybėms vertinimą nustato LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. Šio įstatymo vienas iš poveikio aplinkai vertinimo tikslų - nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį, mastą, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reikalavimus. |
|
20. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-04-17 |
1 (3) |
(3) |
(11) |
Argumentai: Pagal Projekto 3 straipsnio 3 dalies 11 punktą dailės vertingųjų savybių pobūdžio nekilnojamojo kultūros paveldo objektai yra tik monumentaliosios dailės kūriniai, koplytėlės, koplytstulpiai, stogastulpiai, monumentalieji kryžiai, memorialiniai statiniai ir kiti nekilnojamosios dailės kūriniai, tiesiogiai susiję su jų užimama ir naudoti reikalinga teritorija ar statiniu. Toks pat reglamentavimas yra įtvirtintas ir šiuo metu galiojančios Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijos 3 straipsnio 3 dalies 11 punkte. Taigi, pagal Projekto 3 straipsnio 3 dalies 11 punkte siūlomą apibrėžimą dailės vertingųjų savybių pobūdžio kultūros paveldo objektams nepriskiriami pastatai, kurių eksterjeras ar interjeras turi dailės vertingųjų savybių. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 straipsnio 3 dalies 11 punktą, papildant jį nuostata, kad dailės vertingųjų savybių pobūdžio nekilnojamojo kultūros paveldo objektams būtų priskiriami pastatai, kurių eksterjeras ar interjeras turi dailės vertingųjų savybių ir jį išdėstyti taip: „11) dailės – monumentaliosios dailės kūriniai, koplytėlės, koplytstulpiai, stogastulpiai, monumentalieji kryžiai, memorialiniai statiniai ir kiti nekilnojamosios dailės kūriniai, tiesiogiai susiję su jų užimama ir naudoti reikalinga teritorija, ar statiniu, taip pat pastatai, kurių eksterjeras ir (arba) interjeras turi dailės vertingųjų savybių – sienų tapybos (freska, mozaika, sgrafitai, dekoratyvinis meninis dažymas, vitražai), dekoratyvinės dangos (auksavimas, sidabravimas), dekoratyvinės ir kamerinės skulptūros kūrinių, skulptūrinio dekoro, metalo plastikos ir auksakalystės kūrinių (šviestuvai, sarkofagai, grotos, laikrodžiai), stacionarių meninių baldų ir įrangos (altoriai, sakyklos, klausyklos, klauptai, vargonai, krikštyklos).“ |
Pritarti |
Papildyta Projekto 3 straipsnio 3 dalies 11 punktas ir išdėstomas taip: „11) dailės – monumentaliosios dailės kūriniai, koplytėlės, koplytstulpiai, stogastulpiai, monumentalieji kryžiai, memorialiniai statiniai ir kiti nekilnojamieji dailės kūriniai, tiesiogiai susiję su savo užimama ir jiems naudoti reikalinga teritorija ar statiniu, taip pat pastatai, kurių eksterjeras ir (arba) interjeras turi dailės vertingųjų savybių;“
Atkreiptinas dėmesys, kad tikslesnė detalizacija bus teikiama poįstatyminiu teisės aktu.
|
|
21. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-04-17 |
1 (4) |
(1) |
|
Argumentai: Pagal Projekto 2 straipsnio 32 dalį nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos darbų techninės priežiūros tikslas yra kontroliuoti, kad nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos darbai būtų atliekami pagal paveldosaugos reikalavimus. Pagal Projekto 2 straipsnio 35 dalį nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projekto sprendinių įgyvendinimo priežiūros tikslas yra kontroliuoti, kad šios vertybės tvarkybos darbai būtų atliekami pagal projektą. Pagal Projekto 9 straipsnio 1 dalį Kultūros ministerija kontroliuoja nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos politikos įgyvendinimą, pagal Projekto 29 straipsnio 4 dalies 4 punktą Kultūros ministerija kontroliuoja kaip saugomų teritorijų direkcijos užtikrina nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi ir saugomų teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimą. Pagal Projekto 29 straipsnio 5 dalies 1 punktą Departamentas, vykdydamas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą draustiniuose, rezervatuose ir valstybiniuose parkuose kontroliuoja, kaip laikomasi nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo bei paveldosaugos reikalavimų, kaip užtikrinama nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga ir tvarkyba, kaip įgyvendinamos tikslinės programos. Pagal Projekto 29 straipsnio 6 dalies 2 punktą savivaldybių administracijos kontroliuoja, kaip užtikrinama vietinio reikšmingumo lygmens ir paskelbtų savivaldybės saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga ir kaip laikomasi nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo bei paveldosaugos reikalavimų planuojant ar vykdant veiklą. Pagal Projekto 4 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro nekilnojamojo kultūros paveldo apskaita, nekilnojamųjų kultūros vertybių skelbimas savivaldybės ar valstybės saugomomis ir kultūros paminklais, nekilnojamųjų kultūros vertybių priežiūra, tvarkyba, pritaikymas ir naudojimas, nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimas, jo sklaida, nekilnojamojo kultūros paveldo aktualizavimas. Taigi, Projekto 4 straipsnio 1 dalyje praleista kontrolė, kaip sudėtinė nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos dalis. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnio 1 dalį, papildant ją 6 punktu, nustatančiu, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos kontrolė, bei 4 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro: 1) nekilnojamojo kultūros paveldo apskaita (toliau – apskaita); 2) nekilnojamųjų kultūros vertybių skelbimas savivaldybės ar valstybės saugomomis ir kultūros paminklais; 3) nekilnojamųjų kultūros vertybių priežiūra, tvarkyba, pritaikymas ir naudojimas; 4) nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimas, jo sklaida; 5) nekilnojamojo kultūros paveldo aktualizavimas; 6) nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos kontrolė.“ |
Pritarti |
Patikslinta 4 str. 1 d. 6 p pagal Valstybinės kultūros paveldo komisijos siūlymą.: „6) nekilnojamųjų kultūros vertybių stebėsena ir kontrolė.“ |
|
22. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-04-17 |
1 (26) |
(4) |
(2) |
Argumentai: Projekto 26 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, jog viešajam pažinimui ir naudojimui paskelbtoje saugoma nekilnojamojoje kultūros vertybėje draudžiami vertingąsias savybes naikinantys statybos darbai – kultūros paveldo statiniuose pristatyti priestatus, papildomus aukštus, įrengti naujas mansardas, keisti saugomą planinę struktūrą ir kitaip naikinti autentiškumą ir vertingąsias savybes. Šiuo metu esama viešajam pažinimui ir naudojimui saugomų kultūros paveldo statinių, jų kompleksų, kurie naudojami pagal pirminę, istoriškai susiklosčiusią funkciją (ligoninės, kareivinės, mokyklos ir pan.), tačiau šie statiniai stokoja šių dienų funkcionalumo, pritaikymo šiuolaikiniams reikalavimams. Projekto 26 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata riboja kultūros paveldo statinių pritaikymą šiuolaikiniams reikalavimams. Pažymėtina, kad priestatų pristatymas, papildomų aukštų įrengimas, naujų mansardų įrengimas, esamos planinės struktūros keitimas ne visais atvejais naikina autentiškumo požymius ir vertingąsias savybes, dėl to sprendžia Kultūros paveldo departamento teritoriniai skyriai, vertindami tvarkybos ir statinių projektus. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 26 straipsnio 4 dalies 2 punktą nustatant, kad kultūros paveldo statiniuose draudžiama pristatyti priestatus, papildomus aukštus, įrengti naujas mansardas, keisti saugomą planinę struktūrą tik tais atvejais, jeigu tai naikina autentiškumą ir vertingąsias savybes ir jį išdėstyti taip: „2) kultūros paveldo statiniuose pristatyti priestatus, papildomus
aukštus, įrengti naujas mansardas, keisti saugomą planinę struktūrą, |
Nepritarti |
Siūlymas prieštarauja nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos tikslui – išsaugoti kultūros paveldą ateities kartoms, kadangi nurodyta alternatyva numato, kad tam tikrais atvejais gali būti sunaikinamos vertingosios savybės. Kaip minėta, tai prieštarauja pačiam apsaugos tikslui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ši norma taikytina tik paskelbtiems saugomais objektams, kuriems keliami aukštesni saugojimo kriterijai, ir tokiems objektams gali būti skiriamas valstybės finansavimas. |
|
23. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-04-17 |
1 (31) |
(6) |
|
Argumentai: Pagal Projekto 31 straipsnio 6 dalį tyrimų metu rasti archeologiniai radiniai saugomi ir, jei yra galimybių, eksponuojami jų radimo vietoje. Kitais atvejais kultūros ministro nustatyta tvarka archeologiniai radiniai perduodami muziejams. Už visuomenės poreikiams paimtus surastus archeologinius radinius bei lobius, turinčius istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, atlyginama kultūros ministro nustatyta tvarka. Pagal Archeologinio paveldo objekte tyrimų metu rastų radinių perdavimo muziejams taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ĮV-66, muziejams/specializuotoms saugykloms perduodami visi archeologinių tyrimų metu surasti archeologiniai radiniai. Archeologinio kultūros paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2022 „Archeologinio paveldo tvarkyba“, patvirtinto kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538 „Dėl Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2022 „Archeologinio kultūros paveldo tvarkyba“ patvirtinimo“ 15.13 papunktyje numatyta, kad in situ (radimo vietoje) turi būti saugomos statinių (medžio, mūro ir pan.) liekanos, jeigu nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nustato, kad jos yra kultūros paveldo objekto ar vietovės vertingosios savybės. Archeologiniai radiniai yra kilnojamieji daiktai, todėl nėra tapatūs statinių liekanoms ir turi būti perduodami muziejams ir tik išskirtiniais atvejais saugomi vietoje. Todėl manome, kad Projekte siūloma formuluotė yra netinkama, nes sudaro prielaidas nesurinkti ir neperduoti muziejams visų archeologinių radinių (kilnojamųjų daiktų), dalį jų paliekant radimo vietoje. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 31 straipsnio 6 dalį, numatant, kad archeologinių tyrimų metu rasti archeologiniai radiniai kultūros ministro nustatyta tvarka būtų perduodami muziejams ar specializuotoms saugykloms ir tik, jeigu yra galimybių, eksponuojami jų radimo vietoje ir ją išdėstyti taip: „6. Tyrimų metu rasti archeologiniai radiniai |
Pritarti iš dalies |
Prioritetas teikiamas saugojimui in situ ir tik jei nėra galimybių saugoti in situ, archeologiniai radiniai perduodami muziejams.
Siūloma Projekto 31 straipsnio 6 dalį tikslinti: „6. Atliekant tyrimus rasti archeologiniai radiniai, jeigu yra galimybių, saugomi ir eksponuojami jų radimo vietoje. Kitais atvejais archeologiniai radiniai kultūros ministro nustatyta tvarka perduodami muziejams ir (ar) specializuotoms saugykloms.“
|
|
24. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-04-17 |
1 (32) |
(16) |
(2) |
Argumentai: Projekto 32 straipsnio 16 dalies 2 punkte nustatyta, kad tyrėjas privalo archeologinio paveldo tvarkybos reglamente nustatyta tvarka pagal Mokslinės archeologijos komisijos aprobuotą archeologinių tyrimų projektą atlikti archeologinius tyrimus ir už juos atsiskaityti ne vėliau kaip per 3 metus nuo leidimo atlikti archeologinius tyrimus išdavimo dienos, sutvarkyti archeologinių tyrimų vietą. Vadovaujantis galiojančio archeologinio paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2022 „Archeologinio kultūros paveldo tvarkyba“ 26.1 papunkčiu, tyrėjas už per vienerius kalendorinius metus atliktus archeologinius tyrimus ir jiems išduotus Leidimus atsiskaito iki kitų metų birželio 1 d., pateikdamas Departamentui išsamias ataskaitas ir kartu su jomis mokslinę informaciją apie archeologinių tyrimų rezultatus leidiniui „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“. Taigi, manome, kad Projekte nepagrįstai ilginamas atsiskaitymo už atliktus tyrimus terminas iki trijų metų nuo leidimo atlikti archeologinius tyrimus išdavimo dienos. Neatsižvelgiama į tai, kad laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2022 m. buvo nepateikta daugiau kaip 400 archeologinių tyrimų ataskaitų už jau atliktus archeologinius tyrimus. Todėl siūlomas ilgesnis 3 metų atsiskaitymo terminas nepagrįstas šių atvejų analize ir gali sudaryti prielaidas gilinti neatsiskaitymo už atliktus archeologinius tyrimus problemą. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 32 straipsnio 16 dalies 2 punktą, nustatant atsiskaitymo už atliktus archeologinius tyrimus terminą iki kitų metų gruodžio 1 dienos, ir jį išdėstyti taip: „2) archeologinio paveldo tvarkybos reglamente nustatyta tvarka pagal
Mokslinės archeologijos komisijos aprobuotą archeologinių tyrimų projektą atlikti
archeologinius tyrimus ir už juos atsiskaityti |
Pritarti |
Patikslintas suderinus su Departamentu 32 straipsnio 16 dalies 2 punktas: „2) archeologinio paveldo tvarkybos reglamente nustatyta tvarka pagal Mokslinės archeologijos komisijos aprobuotą archeologinių tyrimų projektą atlikti archeologinius tyrimus ir už juos atsiskaityti iki kitų metų birželio 1 dienos nuo leidimo atlikti archeologinius tyrimus išdavimo dienos, sutvarkyti archeologinių tyrimų vietą. Dėl didelės atliktų archeologinių tyrimų apimties, atliekant archeologinius tyrimus aptikto didelio kiekio archeologinių radinių ar kitų objektyvių priežasčių (ligos, užsitęsusio radinių konservavimo, laboratorinių tyrimų ir kt.) tyrėjas turi teisę raštu pateikti Departamentui prašymą pratęsti ataskaitos pateikimo terminą ir prie jo pridėti parengtą ataskaitos dalį, archeologinių radinių sąrašą su jų iliustracijomis. Ataskaitos pateikimo Departamentui terminas gali būti pratęstas iki 2 metų nuo termino, iki kada turėjo būti pateikta ataskaita.“
|
|
25. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-04-17 |
1 (34) |
(11) |
|
Argumentai: Pagal Projekto 2 straipsnio 44 dalį specialieji paveldosaugos reikalavimai – dokumentas, kuriame už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija nustato nekilnojamosios kultūros vertybės, jos teritorijos, konkretaus kultūros paveldo statinio arba nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ar apsaugos zonoje esančio ar projektuojamo statinio privalomas, vertybės apsaugą užtikrinančias, sąlygas tvarkybos ir (ar) statinio projektui rengti. Pagal Projekto 34 straipsnio 11 dalį savivaldybės administracija viešai paskelbia specialiuosius paveldosaugos reikalavimus tvarkybos darbų projektui Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir informuoja apie šių reikalavimų paskelbimą toje gyvenamojoje vietovėje ar jos dalyje įsteigtos seniūnijos seniūną ir seniūnaitį (seniūnaičius). Visuomenė, susipažinusi su specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais tvarkybos darbų projektui, aplinkos ministro nustatyta tvarka turi teisę Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje teikti siūlymus statytojui (užsakovui) iki viešo susirinkimo dėl projektinių pasiūlymų svarstymo, jei juos privaloma rengti šio straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais, arba per 20 darbo dienų nuo jų paskelbimo, jei projektiniai pasiūlymai nerengiami. Manome, kad specialiųjų paveldosaugos reikalavimų viešinimas rengiant vien tik tvarkybos projektą, kuriuo išsaugomos nekilnojamosios kultūros vertybės vertingosios savybės, yra perteklinė procedūra, jeigu kartu nerengiamas statinio projektas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 34 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Specialieji paveldosaugos reikalavimai yra privalomi rengiant (seniūnaičius). Visuomenė, susipažinusi su specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, aplinkos ministro nustatyta tvarka turi teisę Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje teikti siūlymus statytojui (užsakovui) iki viešo susirinkimo dėl projektinių pasiūlymų svarstymo, jei juos privaloma rengti šio straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais, arba per 20 darbo dienų nuo jų paskelbimo, jei projektiniai pasiūlymai nerengiami.“ |
Nepritarti |
Nesutiktina su Departamento siūlymu, kuris prieštarauja visuomenės informuotumo principui, susijusiam su viešojo intereso užtikrinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad nekilnojamojo kultūros paveldo objektai yra ypatingi statiniai ir jie yra viešojo intereso objektas, o Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme kultūros paveldo objektai įvardinti nacionalinės apsaugos objektais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Departamentas atsakingas už viešojo intereso gynimą, todėl ši institucija turėtų būti suinteresuota dėl priimamų sprendimų viešumo ir skaidrumo. |
|
26. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-04-17 |
1 (34) |
(15) |
|
Argumentai: Projekto 2 straipsnio 40 dalyje apibrėžiama paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės sąvoka. Tačiau Projekto 34 straipsnio 15 dalyje vartojama jau kita paveldosaugos ekspertizės sąvoka. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 34 straipsnio 15 dalį, paveldosaugos ekspertizės sąvoką suderinant su Projekto 2 straipsnio 40 dalyje vartojama paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės sąvoka ir 34 straipsnio 15 dalį išdėstyti taip: „15. Aplinkos ministro ir kultūros ministro nustatytais atvejais ir tvarka iki tvarkybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos (kai neišduodamas statybą leidžiantis dokumentas) turi būti atlikta tvarkybos projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė ir (ar) statinio projekto dalies ekspertizė ir projektas turi būti pataisytas pagal šių ekspertizių aktų privalomas pastabas.“ |
Pritarti |
Derinant ir aprobuojant sąvokas su Valstybine lietuvių kalbos komisija patikslinta sąvoka 2 str. 40 d. „Paveldosaugos ekspertizė – įvertinimas, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos ir (ar) statybos projekte įgyvendinti paveldosaugos reikalavimai.“
|
|
27. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-04-17 |
1 (34) |
(17) |
|
1. Argumentai: Projektą būtina suderinti su Statybos įstatymu, detalizuojančia paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo atvejus, kai pagal Statybos įstatymą vienu ar dviem etapais rengiamas vienas skirtingas tvarkybos ir statybos rūšis (tvarkomuosius statybos ir paveldosaugos darbus) jungiantis kultūros paveldo statinio projektas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 34 straipsnio 17 dalį, detalizuojant paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo atvejus, kai vienu ar dviem etapais rengiamas vienas skirtingas tvarkybos ir statybos rūšis (tvarkomuosius statybos ir paveldosaugos darbus) jungiantis kultūros paveldo statinio projektas, ir ją išdėstyti taip: „17. Tais atvejais, kai 2. Argumentai Projektą būtina suderinti su Statybos įstatymu, detalizuojant paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo atvejus, kai vienu ar dviem etapais rengiamas ne kultūros paveldo statinio, tačiau esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje ar šio objekto apsaugos zonoje ir (ar) kultūros paveldo vietovėje, statinio projektai. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 34 straipsnį nauja 171 dalimi, detalizuojančia paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo atvejus, kai vienu ar dviem etapais rengiamas ne kultūros paveldo statinio, tačiau esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje arba šio objekto apsaugos zonoje ir (arba) kultūros paveldo vietovėje statinio projektas, ir ją išdėstyti taip: „171. Statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje ar šio objekto apsaugos zonoje ir (arba) kultūros paveldo vietovėje, statinio projektui, kurį privaloma rengti pagal Statybos įstatymą, turi būti atlikta paveldosaugos (specialioji) ekspertizė. Projektas turi būti pataisytas pagal privalomas šios ekspertizės akte išdėstytas pastabas. Kai statinio projektas pagal Statybos įstatymą rengiamas dviem etapais, tokio projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizės atliekama pirmajame rengimo etape, jos aktą atitinkamai pateikiant kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Kai statinio projektas pagal Statybos įstatymą rengiamas vienu etapu, paveldosaugos (specialioji) ekspertizė atliekama ir jos aktas pateikiamas kartu su pranešimu apie statybos pradžią.“ |
Pritarti |
Pritarta ir 34 straipsnis papildytas 18 dalimi vietoj siūlomos 171 dalies: „18. Statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje ar šio objekto apsaugos zonoje ir (arba) kultūros paveldo vietovėje, statinio projektui, kurį privaloma rengti pagal Statybos įstatymą, turi būti atlikta paveldosaugos ekspertizė. Kai statinio projektas pagal Statybos įstatymą rengiamas dviem etapais, tokio projekto paveldosaugos ekspertizės atliekama pirmajame rengimo etape, jos aktą atitinkamai pateikiant kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Kai statinio projektas pagal Statybos įstatymą rengiamas vienu etapu, paveldosaugos ekspertizė atliekama ir jos aktas pateikiamas kartu su pranešimu apie statybos pradžią.“ Patikslinta 34 straipsnio 17 dalis: „17. Kai numatoma atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius paveldosaugos darbus, tvarkomuosius statybos darbus ir (ar) statybos darbus ir rengiamas vienas skirtingas statybos ir tvarkybos rūšis jungiantis statinio projektas, rengiama tvarkybos projekto reikalavimus atitinkanti projekto dalis ir teikiama kartu su statinio projekto projektiniais pasiūlymais Statybos įstatymo numatyta tvarka, statinio projekto pavadinime nurodant atliekamų darbų rūšis. Tokio projekto paveldosaugos ekspertizė turi būti atlikta ir teikiama kartu su statinio projekto ekspertize ar statinio projekto dalies ekspertize.“
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 34 straipsnio projektas papildytas nauja 18 dalimi, buvusias šio straipsnio 18-32 dalis laikyti 19-33. |
|
28. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-04-17 |
1 (34) |
(27) |
|
Argumentai: Kad nebūtų pažeistos tvarkybos projekto rengėjo - tvarkybos projekto vadovo ar tvarkybos projekto dalies vadovo autorių teisės ir užtikrinta suprojektuotų sprendinių įgyvendinimo kokybė, turi būti suteikta teisė kultūros paveldo tvarkybos ar (ir) statybos darbus sustabdyti tvarkybos projekto sprendinių įgyvendinimo priežiūrą atliekančiam tvarkybos projekto vadovui ar tvarkybos projekto dalies vadovui. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 34 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip: „27. Nekilnojamojo kultūros paveldo objekte atliekamų tvarkybos ir
(arba) statybos darbų vykdymo eigą ir kokybę kontroliuojantis nekilnojamojo kultūros
paveldo objekto valdytojas, tvarkybos darbų techninis prižiūrėtojas, tvarkybos
projekto ar jo dalies sprendinių įgyvendinimo priežiūrą atlieka tvarkybos
projekto vadovas ar tvarkybos projekto dalies vadovas nustatę, kad
atliekant darbus buvo pažeisti paveldosaugos reikalavimai ar kad dėl projekto
klaidų iškilo vertingųjų savybių praradimo, sužalojimo ar kitokia grėsmė,
apie tai ne vėliau kaip per |
Pritarti |
Projekto 34 straipsnio 27 p. papildytas „tvarkybos projekto ar jo dalies sprendinių įgyvendinimo priežiūrą atliekantis tvarkybos projekto vadovas ar tvarkybos projekto dalies vadovas“. Tačiau atsižvelgiant į lygiateisiškumo principą ir siekiant nesukurti papildomos administracinės naštos ūkio subjektui, siūloma suvienodinti terminą „per 2 darbo dienas“ tiek ūkio subjektui, tiek Departamentui. |
|
29. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-04-17 |
1 (35) |
|
|
Argumentai: Manome, kad Projekto 35 straipsnio 14, 15, 17, 18 dalyse dėl teisės vykdyti su nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba susijusią veiklą pagal nustatytus kvalifikacinius reikalavimus nustatyta per trumpa būtina profesinė patirtis įgyjant kvalifikacines kategorijas (atitinkamai 2, 3, 5 metai.). Todėl dėl praktinių įgūdžių stokos tvarkybos darbai kultūros paveldo objektuose, kurie yra skirtingi pagal savo statusą (registriniai, paskelbti saugomais valstybės ar savivaldybės, kultūros paminklai), paskirtį (sakraliniai, gynybiniai, gyvenamieji ir kt.) sudėtingumą (pagal pastatymo laiką, architektūros, konstrukcijų ar dekoro sudėtingumą, fizinę būklę ir pan.) gali būti vykdomi nekokybiškai. Pasiūlymai: Siūlome padidinti profesinės patirties reikalavimus. 1. Pakeisti Projekto 35 straipsnio 14 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) turėti ne mažesnę kaip 2 metų dalyvavimo atliekant nekilnojamojo kultūros
paveldo tyrimus profesinę patirtį, kurios trukmė skaičiuojama ne anksčiau
kaip nuo šios dalies 1 punkte nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos, siekiant,
kad būtų suteikta pirmoji kvalifikacinė kategorija, kategorija. Dalyvavimo atliekant šiuos tyrimus profesinė patirtis nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus, tyrimų ataskaitose pateiktus duomenis apie tyrimuose dalyvavusius asmenis ir nekilnojamųjų kultūros vertybių, kurių tyrimuose buvo dalyvauta, sąrašą.“ 2. Pakeisti 35 straipsnio 15 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) turėti ne mažesnę kaip 2 metų dalyvavimo rengiant tvarkybos projektus profesinę patirtį, kurios trukmė skaičiuojama ne anksčiau kaip nuo šios dalies 1 punkte nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos, siekiant, kad būtų suteikta pirmoji kvalifikacinė kategorija, 3. Pakeisti 35 straipsnio 17 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2)
turėti ne mažesnę kaip 2 metų dalyvavimo vykdant tvarkybos ir (ar) statybos
darbus nekilnojamojo kultūros paveldo objekte profesinę patirtį, kurios
trukmė skaičiuojama ne anksčiau kaip nuo šios dalies 1 punkte nurodyto
išsilavinimo įgijimo dienos, siekiant, kad būtų suteikta pirmoji kvalifikacinė
kategorija, 4. Pakeisti 35 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip: „18. Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos darbus siekiantys
atlikti specialistai privalo turėti ne mažesnę kaip 2 metų patirtį, siekiant,
kad būtų suteikta pirmoji kvalifikacinė kategorija, kad būtų suteikta antroji kvalifikacinė kategorija, |
Nepritarti |
Rengiant įstatymo projektą buvo atliktas Teisės aktų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar verstis, proporcingumo vertinimas, kurio pagrindu nustatyta profesinė patirtis įgyjant kvalifikacines kategorijas (atitinkamai 2, 3, 5 metai). Proporcingumo vertinimas buvo suderintas su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kuri pritarė pagrįstiems intervalams. (Esamoje Įstatymo redakcijoje yra numatyta 2, 3 ir 5 metų patirtis (eksperto kvalifikacijai)). |
|
30. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-04-17 |
2 |
3 |
|
Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4207 2 straipsnio 3 dalį Iki 2025 m. spalio 31 d. išduoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatai, suteikiantys teisę vykdyti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – Naujos redakcijos įstatymas) 35 straipsnyje nurodytą veiklą, prilyginami Naujos redakcijos įstatymo nustatyta tvarka išduotiems nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatams, suteikiantiems teisę vykdyti trečiosios kvalifikacinės kategorijos atitinkamos rūšies ir specializacijos veiklą. Taigi, trečioji – aukščiausia kvalifikacinė kategorija, suteikianti teisę tirti/rengti projektus aukščiausią paveldo apsaugos statusą turinčiuose objektuose/vietovėse - kultūros paminkluose bus automatiškai suteikta tik 2 metų profesinę darbo patirtį turintiems atestuotiems specialistams. Manome, kad tai turės didelę neigiamą įtaką kultūros paveldo išsaugojimui bei darbų kokybei. Pasiūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4207 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Iki 2025 m. spalio 31 d. išduoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos
specialisto kvalifikacijos atestatai, suteikiantys teisę vykdyti šio įstatymo
1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo
apsaugos įstatymo (toliau – Naujos redakcijos įstatymas) 35 straipsnyje
nurodytą veiklą, prilyginami Naujos redakcijos įstatymo nustatyta tvarka
išduotiems nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos
atestatams, |
Nepritarti |
Šis siūlymas jau buvo ne kartą aptartas Įstatymo projekto derinimo metu, argumentuojant, jog būtų pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas. Jei atestuoto specialisto veikloje nustatomi kvalifikacijos trūkumai, galima taikyti atestato sustabdymo ir panaikinimo procedūras.
|
|
31. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-05-02 |
1 (9) (10)
|
(2) (4)
|
(4) |
Argumentai: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) yra 2014 m. įsteigtos Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinės sistemos (toliau – KPEPIS) valdytojas ir tvarkytojas. KPEPIS yra valstybės informacinė sistema (https://registrai.lt/management/objects/view/10319), skirta teikti fiziniams ir juridiniams asmenims su nekilnojamojo kultūros paveldo ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga susijusias elektronines administracines ir viešąsias paslaugas, atlikti su minėtų kultūros paveldo apsauga susijusias procedūras, kaupti ir tvarkyti su kultūros paveldo apsauga susijusius duomenis ir dokumentus, juos teikti KPEPIS vartotojams. Kadangi šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (toliau – NKPAĮ) priimtas 2004 m., jame nebuvo reglamentuota ar kaip nors apibrėžta ši valstybės informacinė sistema, susijusi su nekilnojamuoju kultūros paveldu ir kilnojamosiomis kultūros vertybėmis bei jų apsauga. Atsižvelgiant į tai, kad KPEPIS administravimas, elektroninių paslaugų teikimas bei duomenų ir dokumentų, susijusių su elektroninėmis paslaugomis, tvarkymas, sudaro reikšmingą Departamento veiklos dalį, o KPEPIS valdymas ir tvarkymas yra atskira kompetencija ir atsakomybės sritis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4207 1 straipsniu nauja redakcija dėstomame Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo projekte (toliau – Projektas) tikslinga papildyti kultūros ministro (priskiriant valstybės informacinės sistemos nuostatų tvirtinimą) ir Departamento kompetencijas (priskiriant KPEPIS valdymą ir tvarkymą).
Pasiūlymai: Pakeisti Projekto 9 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) tvirtina Kultūros vertybių registro informacinės sistemos ir Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinės sistemos nuostatus;“. Papildyti Projekto 10 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Departamentas yra Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinės sistemos (toliau – KPEPIS) valdytojas ir tvarkytojas. Departamentas, valdydamas ir tvarkydamas KPEPIS, teikia fiziniams ir juridiniams asmenims su nekilnojamuoju kultūros paveldu ir kilnojamosiomis kultūros vertybėmis susijusias elektronines paslaugas, kaupia, tvarko ir saugo su nekilnojamuoju kultūros paveldu ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga susijusius duomenis ir dokumentus, atlieka Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinės sistemos nuostatuose, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme ir kituose valstybės informacinius išteklius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“. |
Pritarti |
Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalis papildyta 5 punktu: „5) tvirtina Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinės sistemos nuostatus;“. Atitinkamai šios dalies 5-20 punktus laikyti 6-21 punktais. Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalis papildyta 11 punktu: „11) yra Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinės sistemos valdytojas ir tvarkytojas;“. Atitinkamai šios dalies 11 punktas laikytinas 12 punktu.
|
|
32. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-05-02 |
1 (14) (14) (14) (14) (15) |
(4) (9) (16) (18) (2) |
(2)
(1 (b)) |
Argumentai: Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (NKPAĮ ir poįstatyminiai teisės aktai), sprendimus dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos duomenų (nustato nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, vertingąsias savybes, apibrėžia nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas bei kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribas, sprendžia dėl apsaugos reikalingumo, apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo) priima nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – Vertinimo tarybos). Šie Vertinimo tarybų priimami sprendimai įforminami apskaitos dokumentais – Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktais. Projekto 14 straipsnio 8–10 dalyse siūlomu reglamentavimu iš esmės keičiama sprendimų dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos duomenų priėmimo tvarką. Numatoma, kad, atsižvelgiant į nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumo lygmenį, Vertinimo tarybos teiks rekomendacijas (pasiūlymus) Departamento direktoriui arba atitinkamai savivaldybės tarybai, kurie ir priims sprendimus dėl apsaugos reikalingumo, apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu keičiamas sprendimų priėmimo subjektas, o šiuo metu pagrindinis apskaitos dokumentas sietinas su Vertinimo tarybomis (sprendimo priėmimo subjektu), tikslinga patikslinti šio dokumento pavadinimą į „Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo aktas“. Atsisakius žodžio „tarybos“, pavadinimas pakistų nežymiai, dokumentas būtų siejamas su vertinimo procesu, o ne su sprendimo priėmėju.
Pasiūlymai: Pakeisti Projekto 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pagal tyrimų duomenis sudaromas Nekilnojamųjų
kultūros vertybių vertinimo Pakeisti Projekto 14 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Savivaldybės (-ių) sudarytos vertinimo tarybos
teikia rekomendacijas (pasiūlymus) savivaldybės tarybai dėl jas sudariusių
savivaldybių teritorijoje esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingųjų
savybių, jų teritorijų ribų ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų
apsaugos zonų ribų nustatymo, taip pat vietinio reikšmingumo lygmens
nustatymo ir teisinės apsaugos reikalingumo ar apskaitos duomenų tikslinimo.
Jeigu atitinkamoje savivaldybėje nėra sudaryta savivaldybės (-ių) vertinimo
taryba ar nėra vertinimo tarybos narių, kurie pagal kompetenciją galėtų
vertinti nekilnojamąją kultūros vertybę pagal visus vertinimo Pakeisti Projekto 14 straipsnio 16 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) nekilnojamosios kultūros vertybės Vertinimo Pakeisti Projekto 14 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip: „18. Už kultūros paveldo apsaugą atsakinga
institucija, gavusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų
centro generalinio direktoriaus sprendimą, nurodytą Draudimo propaguoti
totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo
4 straipsnio 8 dalies 1 punkte, dėl Kultūros vertybių registro
informacinėje sistemoje registruoto viešojo objekto pašalinimo arba pakeitimo
ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos turi
pateikti atitinkamai vertinimo tarybai svarstyti Vertinimo Pakeisti Projekto 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) vertinimo |
Pritarti |
Patikslinti atitinkami straipsniai, nurodantys komisijos pavadinimą: pakeisti Projekto 14 straipsnio 4 ir 9 dalys, 16 dalies 2 punktas ir 18 dalis, taip pat 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto b papunktis. |
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Seimo narys Kęstutis Vilkauskas 2024-10-22 |
1 (2) |
(16) |
|
|
Argumentai: Kultūros paveldo objektų apsaugai ir sklaidai lėšų vien tik iš valstybės ar savivaldybių biudžetų nepakanka. Trūkstamų lėšų būtų galima gauti iš kitų šaltinių – pvz. lėšos iš fizinių ir / ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių, lėšos iš užsienio valstybių piniginių fondų, lėšos, gautos privatizavus nekilnojamojo kultūros paveldo objektus (čia aktualu ir neprivatizuojamų kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų sąraše esančių objektų, pritarus Vyriausybei, privatizavimo atveju), teisme išieškotos lėšos už kultūros paveldo objektų sužalojimą (žalos atlyginimas), iš fiziniams ir juridiniams asmenims paskirtų baudų gautos lėšos. Tikslinga sudaryti teisines prielaidas, kad kultūros paveldo objektų apsaugai ir sklaidai būtų galima teisėtai skirti lėšas iš įvairių finansavimo šaltinių – geriausia tai padaryti, tai numatyti, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos programa yra finansuojama iš įvairių šaltinių, įskaitant iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Siūlomas pakeitimas taip pat prisidėtų prie neteisėtų veiksmų vykdymo prevencijos, nes galiojantis žalos išieškojimo ir baudų mechanizmas neretai praranda prasmę – teismuose argumentuojama tuo, kad priteistos lėšos negrįžta paveldo objektų tvarkybai (patenka į bendrą biudžetą), todėl neatitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo teisinio reguliavimo ir juo siekiamų tikslų (pvz., atkurti iki sužalojimo buvusią konkretaus objekto būklę). Kontrolę vykdančios institucijos, žinodamos, kad teisme išieškotos lėšos už kultūros paveldo objektų sužalojimą (žalos atlyginimas) yra kultūros paveldo objektų tvarkybos finansavimo šaltinis, bus suinteresuotos aktyviau išieškoti baudas fiksavus pažeidimus.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos programa – valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis, taip pat fizinių ar juridinių asmenų ir užsienio valstybių tikslinėmis lėšomis, už nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sužalojimą teisme išieškotomis lėšomis, iš fiziniams ir juridiniams asmenims paskirtų baudų lėšomis, už nekilnojamojo kultūros paveldo objektų privatizavimą gautomis lėšomis finansuojama programa, skirta nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti ir aktualizuoti.“
|
Pritarti iš dalies |
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalį išdėstyti taip: „15. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos programa – valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuojama programa, skirta nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti ir aktualizuoti. Programai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.“ |
|
2. |
Seimo nariai Vytautas Juozapaitis Paulė Kuzmickienė Rima Baškienė Valdas Rakutis 2024-11-12 |
1 (13) (16)
|
(3) (6-7)
|
|
|
Argumentai: Iki šiol dėl istorinių, archeologinių tyrimų nepakankamumo Kultūros vertybių registre nėra registruota apie 80 potencialių Lietuvos partizanų palaikų užkasimo vietų ir kapų. Atsižvelgiant į moralines vertybes ir etinius principus, siūloma naujoje NKPAĮ redakcijoje numatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą Inventoriaus objektams, susijusiems su palaikų palaidojimo vietomis (jų neišskiriant, nes neatlikus tyrimų, jų priklausomybė paprastai nėra aiški). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki 5 metų numatomas atsižvelgiant į istorinių, archeologinių, antropologinių tyrimų trukmę, institucijų, vykdančių tokių tyrimus (LGGRTC) ir apskaitą (KPD), planus ir galimybes.
Pasiūlymas: Papildyti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Inventorizuotiems objektams teisinė apsauga netaikoma, išskyrus 16 straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus.“.
Pasiūlymas: 1. Papildyti 16 straipsnį nauja 6 dalimi: „6. Už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija, priėmusi sprendimą įrašyti į Inventorių memorialinio ir (ar) istorinio vertingųjų savybių požymių turintį Inventoriaus objektą, kuris yra spėjama palaikų palaidojimo ir (ar) užkasimo vieta, per 15 darbo dienų nuo jo įrašymo į Inventorių apie galimą potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės atskleidimo ir vertinimo procedūrų pradžią ir galimą iki 3 metų statybos darbų ir (ar) žemės darbų vykdymo apribojimų ar draudimų termino pradžią, turi informuoti (elektroninėmis priemonėmis ar paštu) visus asmenis, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus spėjamos palaikų palaidojimo ir (ar) užkasimo vietoje ir teritorijoje, kurioje nustatomi apribojimai, yra registruotos Nekilnojamojo turto registre. Apribojimai gali būti nustatomi ne daugiau kaip 250 metrų atstumu iki spėjamos palaikų palaidojimo ir (ar) užkasimo vietos. Planuojami atlikti statybos ir (ar) žemės darbai spėjamoje palaikų palaidojimo ir (ar) užkasimo vietoje arba teritorijoje, kurioje nustatomi apribojimai, derinami šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“ 2. Buvusią 6 dalį laikyti 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7.
|
Pritarti iš dalies |
Papildyta 13 str. 3 dalis, atsižvelgiant į tokių vietų apsauga reglamentuojantį Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymą (minėto įstatymo 25 str. 7 d. nurodoma, jog rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikai perkeliami ir laidojimo vietos įamžinamos arba pažymimos Vyriausybės nustatyta tvarka, laidojimo vietos įamžinimo arba žymėjimo projektą suderinus su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis) ir 1991 m. gruodžio 11 d. Vyriausybės nutarimą Nr. I-2082 dėl rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo, kurioje įtvirtinta, kad būtina ištirti visas rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų Lietuvoje okupacinių režimų metu, žuvimo aplinkybes, ir išvengti šių asmenų palaikų savavališko perkėlimo bei laidojimo. Todėl yra pakankamas teisinis reguliavimas šių vietų apsaugai. Tuo tarpu laikinųjų priemonių taikymas 5 metų laikotarpiui yra per ilgas, nes tai susiję su privačios nuosavybės teisių ribojimu, kas taip pat yra viešojo intereso objektas. Komiteto siūloma formuluotė: “3. Inventorizuotiems objektams, kurie nėra registruoti Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje, teisinė apsauga netaikoma, išskyrus inventorizuotas spėjamas palaikų palaidojimo ir (ar) užkasimo vietas, kurios galimai turi memorialinio ir (ar) istorinio vertingųjų savybių pobūdį ir kurioms teisinė apsauga taikoma pagal Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymą ir Vyriausybės nutarimą dėl rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo.“
Atkreiptinas dėmesys, jog 16 straipsnis susijęs su įrašymu į Kultūros vertybių registrą, o ne Inventorių. |
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Aplinkos apsaugos komitetas 2025-02-12 |
|
|
|
|
Pritarti pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-4207 ir siūlyti pagrindiniam Kultūros komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. |
Pritarti |
|
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4207(2) ir komiteto išvadoms, pasiūlymams.
7.2 Pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Kultūros komitetas 2025-05-21 |
1 (33) |
(5-14)
|
|
N |
Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir tyrėjų teisėtų interesų užtikrinimo, keičiamo įstatymo 33 straipsnį, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 101, papildyti naujomis dalimis dėl ardomųjų tyrimų leidimų, buvusias šio straipsnio 5-6 dalis laikyti 7-8 dalimis ir papildyti naujomis 9-14 dalimis dėl ardomųjų tyrimų leidimų galiojimo sustabdymo, sustabdymo panaikinimo, panaikinimo priėmimo ir tyrėjų supažindinimo su šiais sprendimais sąlygų ir terminų. Pasiūlymas: Papildyti 33 straipsnį naujomis 5-6 dalimis, buvusias 5-6 dalis laikyti 7-8 dalimis ir papildyti šį straipsnį naujomis 9-14 dalimis ir jas išdėstyti taip: „5. Ardomųjų tyrimų leidimo galiojimas nurodomas šiame leidime. Tyrėjas, nepradėjęs ardomų tyrimų projekte numatytų tyrimų per 5 metus nuo ardomųjų tyrimų leidimo išdavimo dienos, gali pateikti Departamentui prašymą pratęsti ardomųjų tyrimų leidimo galiojimą ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki ardomųjų tyrimų leidimo galiojimo pabaigos. Išduoto ardomųjų tyrimų leidimo galiojimas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 1 metams, arba motyvuotai atsisakoma jo galiojimą pratęsti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo Departamente dienos. Jeigu tyrėjo prašyme pratęsti ardomųjų tyrimų leidimo galiojimą pateikta ne visa leidimų išdavimo tvarkos apraše nurodyta informacija ar pateikti klaidingi duomenys, Departamentas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo Departamente dienos praneša apie tai prašymą pateikusiam tyrėjui ir nustato prašymui patikslinti 5 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo Departamento pranešimo tyrėjui dėl prašymo patikslinimo gavimo dienos. Tokiu atveju išduoto ardomųjų tyrimų leidimo galiojimo pratęsimo terminas, per kurį turi būti nuspręsta dėl ardomųjų tyrimų leidimo galiojimo pratęsimo, skaičiuojamas nuo patikslinto prašymas gavimo Departamente dienos. 6. Atsisakęs pratęsti išduoto ardomųjų tyrimų leidimo galiojimą, Departamentas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša prašymą pateikusiam tyrėjui, nurodydamas priežastis, dėl kurių atsisakyta pratęsti išduoto ardomųjų tyrimų leidimo galiojimą. 7. Departamentas sustabdo ardomųjų tyrimų leidimo galiojimą, kol bus pašalinti paveldosaugos reikalavimų pažeidimai, nustačius bent vieną iš šių sąlygų: 1) darbai atliekami nesilaikant ardomųjų tyrimų programos sprendinių ir (ar) papildomų paveldosaugos reikalavimų, nurodytų tyrimų leidime; 2) būtina patikslinti ar papildyti ardomųjų tyrimų programą, nes priešingu atveju tyrimai žalotų vertingąsias savybes ar keltų joms grėsmę, pažeidžiant paveldosaugos reikalavimus. 8. Ardomųjų tyrimų leidimo galiojimas panaikinamas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) nustatoma, kad, norėdamas gauti ardomųjų tyrimų leidimą, pareiškėjas pateikė klaidingą informaciją, dėl kurios ardomųjų tyrimų leidimas negalėjo būti išduotas; 2) ardomųjų tyrimų leidimą gavęs asmuo, kurio ardomųjų tyrimų leidimo galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų; 3) ardomųjų tyrimų leidimą gavęs asmuo, kurio ardomųjų tyrimų leidimo galiojimas buvo sustabdytas, toliau vykdo tyrimus; 4) ardomųjų tyrimų leidimą gavusio asmens prašymu. 9. Panaikinęs ardomųjų tyrimų leidimo galiojimą, Departamentas per 3 darbo dienas nuo ardomųjų tyrimų leidimo galiojimo panaikinimo dienos raštu praneša apie priimtą sprendimą įteikiant sprendimo kopiją leidimą gavusiam tyrėjui. 10. Gavęs ardomųjų tyrimų leidimą, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki ardomųjų tyrimų pradžios, tyrėjas privalo apie juos pranešti nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojui ir šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta tvarka susitarti su juo dėl ardomųjų tyrimų atlikimo sąlygų. 11. Ardomųjų tyrimų leidimą gavusių tyrėjų veiklos priežiūrą atlieka Departamentas. 12. Jeigu išdavus ardomųjų tyrimų leidimą iškyla būtinybė pakeisti ar papildyti ardomųjų tyrimų apimtį, vietas ar tyrimų metodiką, nurodytą ardomųjų tyrimų programoje, suderintoje su Departamentu, ardomieji tyrimai gali būti toliau atliekami turint galiojantį ardomųjų tyrimų leidimą, jeigu parengiamas ardomųjų tyrimų programos pakeitimo ir (ar) papildymo projektas ir gaunamas Departamento pritarimas dėl ardomųjų tyrimų atlikimo pagal pakeistą ar papildytą ardomųjų tyrimų programą. 13. Departamentas priima sprendimą pritarti arba nepritarti ardomųjų tyrimų atlikimui pagal pakeistą ar papildytą ardomųjų tyrimų programą per 20 darbo dienų nuo tyrėjo prašymo ir pakeistos ir (ar) papildytos ardomųjų tyrimų programos gavimo Departamente dienos. 14. Priėmęs sprendimą pritarti ar nepritarti ardomųjų tyrimų atlikimui pagal pakeistą ar papildytą ardomųjų tyrimų programą, Departamentas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša prašymą pateikusiam tyrėjui.“ |
Pritarti |
|
|
2. |
Kultūros komitetas 2025-05-21 |
1 (48) |
|
|
N |
Argumentai: Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme kultūros paveldas yra įvardinamas kaip vienas iš pagrindinių nacionalinio saugumo objektų, tačiau valstybės finansavimas šiai sričiai yra nepakankamas, todėl nėra užtikrinamas tinkamas kultūros paveldo išsaugojimas. Finansavimo poreikis 4–5 kartus viršija valstybės skiriamas lėšas, todėl dauguma objektų metų metus tvarkomi fragmentiškai, o tai ne tik brangina procesus, bet ir trukdo paveldą pilnavertiškai naudoti. Fondo sukūrimas užtikrintų nuolatinį ir tikslingą finansavimą prioritetiniams objektams, leistų įgyvendinti efektyvią prevencinę priežiūrą ir skatintų bendruomenių bei privačių asmenų įsitraukimą. Pasiūlymas: Papildyti 48 straipsniu, buvusį 48 straipsnį laikyti 49 straipsniu ir šį straipsnį išdėstyti taip: „48 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo fondas Vyriausybės nutarimu įsteigiamas Nekilnojamojo kultūros paveldo fondas (toliau – Fondas), per kurį įgyvendinamos finansinės priemonės, skirtos kultūros paveldo objektų tvarkybos, aktualizavimo ir įveiklinimo projektams finansuoti, pagal Fondo veiklą reglamentuojantį įstatymą. Fondo lėšas sudaro Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos Fondo vykdomoms programoms finansuoti ir jo veiklai administruoti. Fondo ir jo veiklai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.“ |
Pritarti |
|
|
3. |
Kultūros komitetas 2025-05-21 |
2 |
|
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4207(2) nepriimtas 2024-2028 m. Seimo I rudens sesijoje, siūloma patikslinti įstatymo įsigaliojimo nuostatas.
Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2026 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 48 straipsnis įsigalioja per 2 metus nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, aplinkos ministras, kultūros ministras iki 2026 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Iki 2026 m. spalio 31 d. išduoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatai, suteikiantys teisę vykdyti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 35 straipsnyje nurodytą veiklą, prilyginami Įstatymo nustatyta tvarka išduotiems nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatams, suteikiantiems teisę vykdyti trečiosios kvalifikacinės kategorijos atitinkamos rūšies ir specializacijos veiklą. 5. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistams, iki 2026 m. spalio 31 d. gavusiems nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisė vykdyti tvarkybos darbų projektų rengimo ir vadovavimo projektavimui veiklą, suteikiama teisė atlikti tvarkybos projekto ar jo dalies sprendinių įgyvendinimo priežiūrą atitinkamai pagal tai, kokios rūšies paveldo tvarkybos darbų projektų rengimas ir vadovavimas projektavimui yra nurodytas jų kvalifikacijos atestate. 6. Iki 2026 m. spalio 31 d. Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) gauti prašymai išduoti leidimą atlikti ardomuosius tyrimus tikrinami, sprendimai priimami ir leidimai išduodami vadovaujantis iki Įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis nuostatomis. 7. Iki 2026 m. spalio 31 d. Departamente ir savivaldybių administracijose gauti projektiniai pasiūlymai ir prašymai išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus tikrinami, sprendimai priimami ir specialieji paveldosaugos reikalavimai išduodami vadovaujantis iki Įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis nuostatomis. 8. Iki 2026 m. spalio 31 d. Departamente ir savivaldybių administracijose gauti prašymai išduoti leidimą atlikti tvarkybos darbus tikrinami, sprendimai priimami ir leidimai išduodami vadovaujantis iki Įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis nuostatomis. 9. Iki 2026 m. spalio 31 d. nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, kuriems taikomas rezervinis režimas, sąrašas, patvirtintas kultūros ministro, galioja tol, kol šiame sąraše esantiems objektams nebus parengti apsaugos reglamentai ar specialieji teritorijų planavimo dokumentai ir atitinkami juridiniai faktai nurodyti Kultūros vertybių registre. 10. Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių, kurių reikšmingumo lygmuo nėra nustatytas, apsauga priskiriama Departamento kompetencijai iki tol, kol vertinimo tarybos nustatys jų reikšmingumo lygmenį. Šių vertybių vertingosios savybės ir reikšmingumo lygmuo turi būti patikslintas per 4 metus nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka. 11. Iki 2026 m. spalio 31 d. nustatytos nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos zonos valstybiniuose parkuose galioja, iki kol šių valstybinių parkų teritorijų planavimo dokumentai ir (ar) šių valstybinių parkų nuostatai bus papildyti reikalavimais, užtikrinančiais nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugą nuo fizinio poveikio ar vizualinio poveikio, kaip apibrėžiama Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje. 12. Iki 2026 m. spalio 31 d. vertinimo tarybų priimti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingųjų savybių, jų reikšmingumo lygmens, teritorijų ribų ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribų nustatymo ir teisinės apsaugos joms reikalingumo galioja, iki kol jie pagal kompetenciją nebus pakeisti ar panaikinti Departamento direktoriaus ar savivaldybės tarybos sprendimu, gavus vertinimo tarybos išvadas. Departamento direktoriaus ar savivaldybės tarybos sprendimu vertinimo tarybų aktai gali būti keičiami, papildomi arba panaikinami, gavus vertinimo tarybos išvadas.“
|
Pritarti |
|
8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Vilkauskas.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.
PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4207(2).
Komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas
Komiteto biuro patarėja Milda Gureckienė