Projektas Nr. XIIIP-3649(2)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 2, 27, 28 IR 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2020 m.                    d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio papildymas

1. Papildyti 2 straipsnį nauja 28 dalimi:

„28. Kultūros periodinis leidinys – periodinis leidinys, kurio ne mažiau kaip 4/5 turinio yra skirta kultūros ar meno reiškiniams aprašyti, jiems profesionaliai vertinti, šiuolaikinės Lietuvos ir pasaulio kultūros įvykiams analizuoti ir informuoti apie juos, meninei kūrybai skleisti.“

2. Buvusias 2 straipsnio 28–42 dalis laikyti atitinkamai 29–43 dalimis.

3. Papildyti 2 straipsnį nauja 44 dalimi:

„44. Periodinis leidinys – tęstinis, to paties pavadinimo, vis naujo turinio, vienodai apipavidalintas, numeruotas ar datuotas, ne rečiau kaip du kartus per kalendorinius metus leidžiamas leidinys.“

4. Buvusias 2 straipsnio 43–92 dalis laikyti atitinkamai 45–94 dalimis.

2 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybė remia viešosios informacijos rengėjų – juridinių asmenų – kultūrinius, šviečiamuosius ir kitų temų projektus šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybės finansinė parama viešosios informacijos rengėjams teikiama konkursų tvarka ir, išskyrus finansinę paramą, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, per viešąją įstaigą Žiniasklaidos rėmimo fondą. Žiniasklaidos rėmimo fondo veiklai lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos negali teikti finansinės ar jai iš esmės lygiavertės paramos viešosios informacijos rengėjams.“

· Seimo narys Stasys Šedbaras 2020-01-21:

Pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip

2 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybė remia viešosios informacijos rengėjų – juridinių asmenų – kultūrinius ir, šviečiamuosius ir kitų temų projektus šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybės finansinė parama viešosios informacijos rengėjams teikiama konkursų tvarka ir, išskyrus finansinę paramą, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, per viešąją įstaigą Žiniasklaidos rėmimo fondą. Žiniasklaidos rėmimo fondo veiklai lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos negali teikti finansinės ar jai iš esmės lygiavertės paramos viešosios informacijos rengėjams.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Balsavimo rezultatai:

Už – 3, prieš – 2, susilaikė – 0

Nepritarti, nes žodžiai „ir kitų temų projektus“ atsirado dėl praktikoje dažnai pasitaikančių keblių situacijų. Įstatyme nėra apibrėžta „šviečiamųjų“ projektų sąvoka, o apibrėžti ją būtų labai sunku. Šiuo metu egzistuojančiame SRTRF dažnai didelės diskusijos kyla dėl projektų, kuomet ekspertai nors ir matydami tikrai gerą, aktualų turinį, negali siūlyti tokį projektą remti, nes jie neįeina į „šviečiamųjų ir kultūrinių“ projektų sritį (pvz. vaikų pilietinis ugdymas/kitoks auklėjimas, populiariojo mokslo straipsniai, gamtos, gyvūnų puoselėjimas, aviacijos naujienos, studentijos iniciatyvos ir kt.);

· Seimo narys Povilas Urbšys 2020-01-21:

Išbraukti Projekto 2 straipsnio 1 dalį:

1. Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybė remia viešosios informacijos rengėjų – juridinių asmenų – kultūrinius, šviečiamuosius ir kitų temų projektus šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybės finansinė parama viešosios informacijos rengėjams teikiama konkursų tvarka ir, išskyrus finansinę paramą, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, per viešąją įstaigą Žiniasklaidos rėmimo fondą. Žiniasklaidos rėmimo fondo veiklai lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos negali teikti finansinės ar jai iš esmės lygiavertės paramos viešosios informacijos rengėjams.“

Atitinkamai keisti Projekto 2 straipsnio 2 dalies, kuri tampa vienintele dalimi, numeraciją.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Balsavimo rezultatai:

Už – 3, prieš – 1, susilaikė – 0

1) Remiantis Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita dėl Seimui  atskaitingų institucijų, veikiančių kultūros srityje (2012-05-17, Nr. VA-P-50-2-6), „Kadangi Spaudos radijo ir televizijos fondas administruoja ne nuosavas (dalininkų), o valstybės biudžeto lėšas, todėl jo kontrolė turėtų būti tinkamai užtikrinama suteikiant įstaigai atitinkamą statusą, įgalinantį efektyvią kontrolę“. Ataskaitoje pažymima, kad SRTRF už paramos skirstymą atsiskaito dalininkas, nors lėšos yra valstybės biudžeto. Kultūros ministerija (atstovaujanti 1 iš 20 dalininkų, t. y. valstybę) keletą kartų nepritarė SRTRF veiklos ataskaitai, tačiau pasekmių dėl to nebuvo;

Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos dėl Žiniasklaidos rėmimo fondo vienintelio dalininko valstybės yra pagrįstos;

2) Žiniasklaidos rėmimo fondo tikslas, kaip numatyta 28 str. 1 d., yra teikti paramą viešosios informacijos rengėjų projektams;

3) Panaikinus 27 str. 1 d.,  valstybės paramos viešosios informacijos rengėjams reglamentavimo išdėstymas  Įstatyme prarastų svarbią loginę dalį, t.y. būtų išbraukta dėstomoji dalis, nurodanti valstybės paramos viešosios informacijos rengėjams kryptis, nebūtų aiškiai įvardinta įstaiga, per kurią valstybė vykdo šią paramą, lėšų skyrimo pagrindas (Seimas skiria kasmet iš valstybės biudžeto), draudimas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms  teikti analogišką paramą.

2. Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Finansinė parama iš valstybės biudžeto knygų leidybai, taip pat garso ir vaizdo laikmenomis platinamos produkcijos leidybai, kino filmų gamybai yra skiriama per Kultūros ministeriją bei Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ekspertų komisijų, veikiančių prie šių ministerijų, teikimu.“

3 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

· Seimo narys Povilas Urbšys 2020-01-21:

Atsisakyti Projekto 3  straipsnyje pateiktos 28 straipsnio redakcijos ir  šį straipsnį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

„28 straipsnis. Žiniasklaidos rėmimo fondas

1. Žiniasklaidos rėmimo fondas (toliau – Fondas) ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – šio įstatymo nustatyta tvarka teikti paramą viešosios informacijos rengėjų projektams sudarant sąlygas įvairiapusei visuomenės informavimo plėtrai, analizuojant visuomenės informavimo raidos procesus, užtikrinant racionalų ir pagrįstą valstybės skiriamos paramos lėšų panaudojimą.

2. Fondo steigėjas ir vienintelis jo dalininkas yra valstybė. Valstybės teises ir pareigas Fonde įgyvendina šio įstatymo 45 straipsnyje numatyta Vyriausybės įgaliota institucija. Fondas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais, taip pat Fondo įstatais.

3. Fondas turi šiuos kolegialius organus – Fondo senatą ir Fondo tarybą (toliau – Taryba). Sprendimus dėl Fondo teikiamos valstybės finansinės paramos priima Taryba.

4. Tarybą sudaro 11 narių. 4 narius į Tarybą išrenka Fondo senatas iš asmenų pasiūlytų kandidatų sąrašo, skelbiamo viešai Fondo interneto svetainėje, Fondo įstatuose nustatyta tvarka, kitus 7 narius po vieną deleguoja šios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijos:

1) Lietuvos meno kūrėjų asociacija;

2) Kultūros periodinių leidinių asociacija;

3) Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija;

4) asociacija „Nacionalinė spauda“;

5) Lietuvos radijo ir televizijos asociacija ir Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija bendru sutarimu;

6) Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu;

7) Interneto žiniasklaidos asociacija.

5. Tarybos nariais skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dėl savo pasiekimų ir patirties žinomi Lietuvoje ir (ar) užsienyje, išmanantys visuomenės informavimo raidos procesus, turintys ne mažesnę kaip 5 metų veiklos, akademinę ar profesinę patirtį visuomenės informavimo, kultūros, švietimo, mokslo ar žmogaus teisių srityse bei žinių ir gebėjimų, padedančių siekti Tarybai keliamų tikslų ir įgyvendinti jos funkcijas. Tarybos nariais negali būti valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojai, Fondo administracijos darbuotojai ir ekspertai, taip pat Europos Parlamento nariai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

6. Tarybos nariai skiriami 4 metų kadencijai ir jais gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tarybos nariu negali būti renkamas ar deleguojamas Fondo senato narys. Tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina Tarybos sudėtį. Tarybos sudėtis netvirtinama, jeigu Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad Tarybos narys neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tokiu atveju nustatomas 10 dienų terminas paskirti kitą asmenį į Tarybą. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai baigiasi iki Tarybos kadencijos pabaigos, kitas asmuo į jo vietą skiriamas tik iki šios kadencijos pabaigos. Jeigu asmuo Tarybos nariu buvo ilgiau kaip 2 metus nuo Tarybos sudėties patvirtinimo, šis laikotarpis prilyginamas vienai jo kadencijai Taryboje. Taryba veikia tol, kol patvirtinama naujos sudėties Taryba. Likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Tarybos kadencijos pabaigos, Vyriausybės įgaliota institucija kreipiasi į Tarybos narius skiriančias viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijas ir kitas organizacijas dėl naujų narių skyrimo į Tarybą.

7. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, jeigu:

1) jis atsistatydina savo noru;

2) pasibaigus kadencijai, jis neskiriamas pakartotinai;

3) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

4) jį atšaukia paskyrusi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacija ar kita organizacija paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, po to, kai į ją kreipiasi Taryba, pripažinusi, kad Tarybos narys padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą;

5) paaiškėja aplinkybės, dėl kurių jis negali būti Tarybos nariu;

6) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo;

7) jis be pateisinamos priežasties daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės nedalyvauja Tarybos posėdžiuose;

8) jis dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų;

9) jis miršta.

8. Taryba kadencijos laikotarpiui iš savo narių išsirenka Tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją, kuris pavaduoja pirmininką, kai šis dėl svarbių priežasčių laikinai negali eiti pareigų. Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas į pareigas skiriami ir atšaukiami iš pareigų Tarybos sprendimu. Tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas Tarybos darbo reglamentas.

9. Tarybos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka, jai pavestas funkcijas atlikti padeda Fondo administracija, kuriai vadovauja administracijos direktorius. Asmuo, priimamas į šias pareigas, turi atitikti reikalavimus, keliamus Tarybos nariui. Fondo administracijos direktoriaus skyrimo į pareigas viešojo konkurso būdu nuostatus (tvarką) ir pareigybės aprašymą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Fondo administracijos direktoriaus teises ir pareigas organizuojant Fondo veiklą ir atsakomybę tvarkant, naudojant, įtraukiant į apskaitą Fondui skirtas valstybės biudžeto lėšas, veiklos vertinimo kriterijus bei tvarką nustato įstatymai, Fondo įstatai ir Fondo administracijos direktoriaus pareigybės aprašymas.

10. Taryba viešojo konkurso būdu atrenka ekspertus, kurie teikia Tarybos sprendimams priimti būtinas rekomendacijas. Taryba parenka ne mažiau kaip 3 skirtingus ekspertus kiekvienai programai, kurios nurodytos šio straipsnio 19 dalyje. Atrinkti ekspertai skiriami 2 metams. Tas pats asmuo ekspertu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tarybos skiriami ekspertai turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ne mažesnę kaip 5 metų patirtį visuomenės informavimo, kultūros, švietimo, mokslo ar žmogaus teisių srityse, taip pat specialių žinių, įgūdžių ir reikiamą kompetenciją. Ekspertais negali būti valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojai, Fondo administracijos darbuotojai, taip pat Europos Parlamento nariai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Sprendimus dėl lėšų skyrimo Taryba priima tik įvertinusi ekspertų rekomendacijas. Tais atvejais, kai Taryba neatsižvelgia į ekspertų rekomendacijas, Tarybos sprendimas ir jo pagrindimas išdėstomi Tarybos posėdžio protokole. Tarybos sprendimai dėl lėšų skyrimo skelbiami viešai. Kartu su Tarybos sprendimais skelbiami ekspertiniai vertinimai ir sutrumpinti atrinktų viešosios informacijos rengėjų projektų aprašymai su numatytais tikslais ir jų pasiekiamumo vertinimo rodikliais.

11. Tarybos veiklos forma – vieši posėdžiai. Tarybos sprendimu gali vykti ir uždari posėdžiai, jeigu juose gali būti atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija ir (ar) asmens duomenys, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų. Posėdžius šaukia Tarybos pirmininkas savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 3 Tarybos narių prašymu. Informacija apie numatomus posėdžius ir jų darbotvarkė skelbiama Tarybos nustatyta tvarka. Tarybos posėdžiai laikomi teisėtais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 6 Tarybos nariai, iš kurių bent 2 Tarybos nariai skirti Fondo senato. Tarybos sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia Tarybos pirmininko arba, jam nedalyvaujant, Tarybos pirmininko pavaduotojo balsas.

12. Tarybos nariai ir ekspertai, prieš pradėdami eiti atitinkamas pareigas, turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina Taryba. Tarybos nariams, ekspertams ir administracijos direktoriui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taip pat Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos.

13. Fondo senatą sudaro asmenys, kuriuos skiria:

1) Tautinių bendrijų taryba;

2) Nevyriausybinių organizacijų taryba;

3) Lietuvos jaunimo organizacijų taryba;

4) Lietuvos kultūros ir meno taryba;

5) Lietuvos mokslo taryba;

6) Lietuvos švietimo taryba;

7) Medijų taryba;

8) Lietuvos teisininkų draugija.

14. Kiekviena šio straipsnio 13 dalyje nurodyta organizacija į Fondo senatą turi teisę deleguoti ne daugiau kaip po 2 atstovus, atitinkančius šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Į Fondo senatą negali būti deleguojami Tarybos nariai, Fondo administracijos vadovas ir darbuotojai, Fondo ekspertai. Fondo senato nariai deleguojami 4 metų laikotarpiui. Fondo senato nariu asmuo gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo senato kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina Fondo senato sudėtį. Fondo senato personalinė sudėtis skelbiama Fondo interneto svetainėje. Fondo senato posėdžiai yra vieši.

15. Fondo senato funkcijos:

1) rinkti Tarybos narius šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;

2) įvertinti Tarybos veiklą šio straipsnio 25 dalyje nustatyta tvarka ir teikti dėl jos pastabas Vyriausybės įgaliotai institucijai;

3) teikti pastabas ir pasiūlymus Tarybai dėl Fondo veiklos gerinimo, taip pat dėl Tarybos parengtų finansuojamų projektų teikimo gairių.

16. Fondo senato veiklos organizavimo tvarka nustatoma Fondo įstatuose.

17. Fondo lėšų šaltiniai:

1) valstybės biudžeto asignavimai;

2) juridinių ar fizinių asmenų dovanotos lėšos;

3) kitos teisėtai įgytos lėšos.

18. Fondas viešojo konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų projektus pagal šias sritis:

1) kultūros periodinių leidinių;

2) nacionalinės periodinės spaudos;

3) vietinės ir regioninės periodinės spaudos;

4) nacionalinio radijo ir televizijos;

5) vietinių ir regioninių radijo ir televizijos;

6) internetinės žiniasklaidos.

19. Fondas viešojo konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų projektus pagal šias programas:

1) kultūros ir meno;

2) regionų informacinio skatinimo;

3) medijų ir informacinio raštingumo;

4) šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo;

5) Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis);

6) lietuvių išeivijos (diasporos);

7) kitas Tarybos patvirtintas programas, kurias Taryba gali inicijuoti, atsižvelgdama į visuomenės informavimo srities prioritetus ir šios srities plėtrą.

20. Fondo veiklai skiriamo valstybės finansavimo pagal šio straipsnio 18 ir 19 dalyse numatytas sritis ir programas paskirstymas, nurodant procentinę skiriamų lėšų dalį, reikalavimai projektams ir jų paraiškoms, taip pat kitos paramos teikimo sąlygos nustatomi finansuojamų projektų teikimo gairėse. Taryba motyvuotu sprendimu ir atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas gali perkelti iki 3 procentų Fondo lėšų tarp šio straipsnio 18 ir 19 dalyse numatytų sričių ir programų, jeigu svarstant projektus paaiškėja, kad jie netenkina minimalių vertinimo kriterijų, nustatytų finansuojamų projektų teikimo gairėse. Šias gaires rengia Taryba, tvirtina Vyriausybė arba jos pavedimu Vyriausybės įgaliota institucija.

21. Kultūros periodinių leidinių srities projektams skiriama Fondo lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus Fondui kasmet skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Parama pagal kultūros ir meno programą gali būti skiriama ir ilgalaikiams kultūros periodinių leidinių projektams, t. y. projektams, kurių įgyvendinimo laikotarpis yra nuo 1 iki 3 metų.

22. Regionų informacinio skatinimo programai skiriama Fondo lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 35 procentus (iš jų vietinės ir regioninės periodinės spaudos srities projektams skiriama ne mažiau kaip 25 procentai, o vietinių ir regioninių radijo ir televizijos srities projektams – ne mažiau kaip 8 procentai) Fondui kasmet skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Parama pagal regionų informacinio skatinimo programą gali būti skiriama tik vietinių ir regioninių viešosios informacijos rengėjų projektams. Reikalavimai šių projektų paraiškoms nustatomi finansuojamų projektų teikimo gairėse.

23. Pagal šį straipsnį neremiami:

1) Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai, taip pat kitų viešosios informacijos rengėjų (juridinių asmenų) pateikti projektai, įgyvendinami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose;

2) viešųjų ryšių agentūrų pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai;

3) šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatytų juridinių asmenų pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai;

4) kiti projektai, neatitinkantys finansuojamų projektų teikimo gairėse nustatytų reikalavimų.

24. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija negali skleisti pagal šio straipsnio 18 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas sritis pateiktų ir paremtų projektų turinio jų įgyvendinimo laikotarpiu.

25. Tarybos veiklą kiekvienais metais vertina Fondo senatas Fondo įstatuose nustatyta tvarka. Fondas kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos viešai paskelbia savo praėjusių metų veiklos ataskaitą ir metinių ataskaitų rinkinį.“

1. Pakeisti 28 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „8. Fondo tarybą sudaro 11 narių 7 nariai. Į Fondo tarybą narius deleguoja: Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu – vieną narį; Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija bendru sutarimu – vieną narį; Lietuvos meno kūrėjų asociacija – 5 narius, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Kultūros ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija – po vieną narį. Galutinę Fondo tarybos sudėtį tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas. Detali delegavimo į Fondo tarybos narius tvarka nustatoma Fondo įstatuose.“

2. Pakeisti 28 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. Fondo tarybos parengtus bendruosius konkursų nuostatus, kuriuose atsispindi programų ir finansavimo proporcijos ir kurie suderinti su Seimo Kultūros komitetu, tvirtina Vyriausybė. Konkursų nuostatuose nustatomos sąlygos trijų metų trukmės paramos programoms, kai projektai įgyvendinami periodiniuose kultūros ir meno leidiniuose.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Balsavimo rezultatai:

Už – 3, prieš – 1, susilaikė – 0

Nepritarti, nes prieštarauja projekto Nr. XIIIP-3649(2) vienam iš tikslų, t. y. siekiui įkurti Žiniasklaidos rėmimo fondą, kurio vienintelis dalininkas būtų valstybė, nebūtų atnaujinta valdymo organų sistema, projektų rėmimas pagal programas ir sritis, neatlikti pataisymai, kuriuos kaip būtinus savo išvadoje nurodė Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„28 straipsnis. Žiniasklaidos rėmimo fondas

1. Žiniasklaidos rėmimo fondas (toliau – Fondas) ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – šio įstatymo nustatyta tvarka teikti paramą viešosios informacijos rengėjų projektams sudarant sąlygas įvairiapusei visuomenės informavimo plėtrai, analizuojant visuomenės informavimo raidos procesus, užtikrinant racionalų ir pagrįstą valstybės skiriamos paramos lėšų panaudojimą.

· Seimo narys Stasys Šedbaras 2020-01-21:

Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„28 straipsnis. Žiniasklaidos rėmimo fondas

1. Žiniasklaidos rėmimo fondas (toliau – Fondas) ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – šio įstatymo nustatyta tvarka teikti paramą viešosios informacijos rengėjų kultūros ir šviečiamiesiems projektams, sudarant sąlygas įvairiapusei visuomenės informavimo plėtrai, analizuotijant visuomenės informavimo raidos procesus, užtikrintiant racionalų ir viešaisiais interesais pagrįstą valstybės skiriamos paramos lėšų panaudojimą.“

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto argumentai:

(Susijęs su ankstesniu  S. Šedbaro pasiūlymu, t.y. pasiūlymu 27 str.1 d.,  )

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu

Pritarti iš dalies, nes:

1) netikslinga pritarti siūlymui keičiamo 28 str. 1 dalį pildyti žodžiais „kultūros ir šviečiamiesiems projektams, sudarant sąlygas įvairiapusei visuomenės informavimo plėtrai“, nes projektu keičiamo 27 str.  1 d. yra pildoma nuostata dėl rėmimo „kitų temų“ projektų;

2) netikslinga pritarti žodžių „sudarant sąlygas įvairiapusei visuomenės informavimo plėtrai“ išbraukimui, nes jie atspindi fondo remiamų projektų įvairiapusiškumą;

Komiteto siūloma 28 str. 1 d. formuluotė:

„1. Žiniasklaidos rėmimo fondas (toliau – Fondas) ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – šio įstatymo nustatyta tvarka teikti paramą viešosios informacijos rengėjų projektams sudarant sąlygas įvairiapusei visuomenės informavimo plėtrai, analizuojant visuomenės informavimo raidos procesus, užtikrinant racionalų ir viešaisiais interesais pagrįstą valstybės skiriamos paramos lėšų panaudojimą.“

2. Fondo steigėjas ir vienintelis jo dalininkas yra valstybė. Valstybės teises ir pareigas Fonde įgyvendina šio įstatymo 45 straipsnyje numatyta Vyriausybės įgaliota institucija. Fondas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais, taip pat Fondo įstatais.

· Seimo narys Julius Sabatauskas 2020-01-13:

Pakeisti projekto 3  straipsniu keičiamo 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Fondo steigėjas ir vienintelis jo dalininkas yra valstybė. Valstybės teises ir pareigas Fonde įgyvendina šio įstatymo 45 straipsnyje numatyta Vyriausybės įgaliota institucija. Fondo veikla organizuojama pertvarkyto Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pagrindu. Fondas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais, taip pat Fondo įstatais.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Balsavimo rezultatai:

Už – 4, prieš – 2, susilaikė – 0

Remiantis Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita dėl Seimui  atskaitingų institucijų, veikiančių kultūros srityje (2012-05-17, Nr. VA-P-50-2-6), „Kadangi Spaudos radijo ir televizijos fondas administruoja ne nuosavas (dalininkų), o valstybės biudžeto lėšas, todėl jo kontrolė turėtų būti tinkamai užtikrinama suteikiant įstaigai atitinkamą statusą, įgalinantį efektyvią kontrolę“. Ataskaitoje pažymima, kad SRTRF už paramos skirstymą atsiskaito dalininkas, nors lėšos yra valstybės biudžeto. Kultūros ministerija (atstovaudama 1 iš 20 dalininkų, t. y. valstybę) keletą kartų nepritarė SRTRF veiklos ataskaitai, tačiau pasekmių dėl to nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos dėl Žiniasklaidos rėmimo fondo vienintelio dalininko Valstybės yra pagrįstos.

· Seimo narys Stasys Šedbaras 2020-01-21:

Pakeisti projekto 3  straipsniu keičiamo 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Fondo steigėjas ir vienintelis jo dalininkas yra valstybė. Valstybės teises ir pareigas Fonde įgyvendina šio įstatymo 45 straipsnyje numatyta Vyriausybės įgaliota institucija. Fondas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais, taip pat Fondo įstatais.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Balsavimo rezultatai:

Už – 4, prieš – 2, susilaikė – 0

Nepritarti, nes remiantis Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita dėl Seimui  atskaitingų institucijų, veikiančių kultūros srityje (2012-05-17, Nr. VA-P-50-2-6), „Kadangi Spaudos radijo ir televizijos fondas administruoja ne nuosavas (dalininkų), o valstybės biudžeto lėšas, todėl jo kontrolė turėtų būti tinkamai užtikrinama suteikiant įstaigai atitinkamą statusą, įgalinantį efektyvią kontrolę“. Ataskaitoje pažymima, kad SRTRF už paramos skirstymą atsiskaito dalininkas, nors lėšos yra valstybės biudžeto. Kultūros ministerija (atstovaudama 1 iš 20 dalininkų, t. y. valstybę) keletą kartų nepritarė SRTRF veiklos ataskaitai, tačiau pasekmių dėl to nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos dėl Žiniasklaidos rėmimo fondo vienintelio dalininko Valstybės yra pagrįstos.

3. Fondas turi šiuos kolegialius organus – Fondo senatą ir Fondo tarybą (toliau – Taryba). Sprendimus dėl Fondo teikiamos valstybės finansinės paramos priima Taryba.

·      Seimo narys Mantas Adomėnas 2019-12-17:

Pakeisti projekto 3 straipsniu koreguojamą 28 straipsnio 3, 11, 12, 13, 21 dalis ir jas išdėstyti taip:

„3. Fondas turi šiuos kolegialiusų organusą – Fondo senatą ir Fondo tarybą (toliau – Taryba). Sprendimus dėl Fondo teikiamos valstybės finansinės paramos priima Fondo taryba.

11. Fondo senatą sudaro asmenys, kuriuos skiria šios Lietuvos Respublikoje veikiančios tarybos ir kitos organizacijos:

1) Tautinių bendrijų taryba;

2) Nevyriausybinių organizacijų taryba;

3) Lietuvos jaunimo organizacijų taryba;

4) Lietuvos kultūros ir meno taryba;

5) Lietuvos mokslo taryba;

6) Lietuvos švietimo taryba;

7) Medijų taryba prie Kultūros ministerijos;

8) Lietuvos teisininkų draugija.

Kiekviena šio straipsnio dalyje nurodyta organizacija į Fondo senatą turi teisę deleguoti ne daugiau kaip du atstovus, atitinkančius šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Į Fondo senatą negali būti deleguojami Fondo tarybos nariai, Fondo administracijos vadovas ir darbuotojai, Fondo ekspertai. Fondo senato nariai deleguojami 4 metų laikotarpiui. Fondo senato nariu asmuo gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Už veiklą Fondo senato nariams nėra atlyginama. Fondo senato personalinė sudėtis skelbiama Fondo interneto svetainėje. Fondo senato posėdžiai yra vieši.

12. Fondo senato funkcijos:

1) rinkti Fondo tarybos narius šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;

2) išklausyti ir įvertinti Fondo tarybos veiklą šio straipsnio 21 dalyje nustatyta tvarka;

3) teikti pastabas ir pasiūlymus Fondo tarybai dėl Fondo veiklos gerinimo, taip pat dėl Fondo tarybos parengtų finansuojamų projektų teikimo gairių.

13. Fondo senato veiklos organizavimo tvarka nustatoma Fondo nuostatuose.

21. Fondo tarybos veiklą kiekvienais metais vertina Fondo senatas Fondo nuostatuose nustatyta tvarka. Fondas kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos viešai paskelbia savo praėjusių metų veiklos ataskaitą ir metinių ataskaitų rinkinį.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Balsavimo rezultatai:

Už – 3 (lėmė pirmininko balsas), prieš – 3, susilaikė – 0

Nepritarti, nes:

Išbraukus Senatą iš projekto, liktų analogiškas reglamentavimas kaip yra dabar Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fonde. Senato buvimas užtikrina balanso buvimą tarp įvairių sektorių. Organizacijos, deleguojančios narius į Tarybą, savaime turi labiau privilegijuotą padėtį, todėl Senato buvimas įneša balansą, t. y. leidžia platesniam visuomenės ratui dalyvauti formuojant Tarybą ir vertinant Fondo veiklą.

· Seimo narys Stasys Šedbaras 2020-01-21:

Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Fondas turi šiuos kolegialųius organąus – Fondo senatą ir Fondo tarybą (toliau – Taryba). Sprendimus dėl Fondo teikiamos valstybės finansinės paramos priima Taryba.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Balsavimo rezultatai:

Už – 4, prieš – 2, susilaikė – 0

Nepritarti, nes siūlo išbraukti Senatą. Senato buvimas užtikrina balanso buvimą tarp įvairių sektorių atstovavimo priimant sprendimus dėl pramos skyrimo. Organizacijos, deleguojančios narius į Tarybą, savaime turi labiau privilegijuotą padėtį, todėl Senato buvimas įneša balansą, t. y. leidžia platesniam visuomenės ratui dalyvauti formuojant Tarybą ir vertinant Fondo veiklą.

4. Tarybą sudaro 11 narių. 4 narius į Tarybą išrenka Fondo senatas iš asmenų pasiūlytų kandidatų sąrašo, skelbiamo viešai Fondo interneto svetainėje, Fondo įstatuose nustatyta tvarka, kitus 7 narius po vieną deleguoja šios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijos:

1) Lietuvos meno kūrėjų asociacija;

2) Kultūros periodinių leidinių asociacija;

3) Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija;

4) asociacija „Nacionalinė spauda“;

5) Lietuvos radijo ir televizijos asociacija ir Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija bendru sutarimu;

6) Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu;

7) Interneto žiniasklaidos asociacija.

·      Seimo narys Mantas Adomėnas 2019-12-17:

Pakeisti projekto 3 straipsniu koreguojamą 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Fondo tarybą sudaro 11 narių. Į Fondo tarybą 11 7 nariusų deleguoja šios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijos organizacijos:

1) vieną 4 narįius – Lietuvos meno kūrėjų asociacija;

2) vieną narį – Kultūros periodinių leidinių asociacija;

3) vieną narį – Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija;

4) vieną narį – asociacija „Nacionalinė spauda“;

5) vieną narį – Lietuvos radijo ir televizijos asociacija ir Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija bendru sutarimu;

6) vieną narį – Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu;

7) vieną narį – Interneto žiniasklaidos asociacija;

8) vieną narį – Lietuvos žurnalistų draugija ir Lietuvos žurnalistų sąjunga bendru sutarimu.

Likusius 4 narius paprasto balsavimo būdu iš juridinių ir fizinių asmenų pasiūlytų kandidatų sąrašo, skelbiamo viešai Fondo interneto svetainėje, išrenka Fondo senatas. Fondo tarybos nariai renkami ir deleguojami 4 metų kadencijai ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybos nariu negali būti renkamas ar deleguojamas Fondo senato narys. Fondo tarybos nario kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina Fondo tarybos sudėtį delegavusios institucijos valdymo organų sprendimo priėmimo dienos. Fondo tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

1)     Projektu siūloma Tarybos sudėtis, kaip tinkamiausia ŽRF, buvo įvardinta darbo grupėje (6 už, 2 susilaikė, prieš 0). Projekte siūloma, kad kultūros sritį atstovaus 2 asmenys, kai tuo tarpu kitos organizacijos skirs tik po 1 atstovą nuo vienos arba dviejų organizacijų. Todėl sunku būtų pagrįsti, kodėl kultūros srities atstovavimą reikėtų dar didinti iki 5 Tarybos narių;

2)     Lietuvos žurnalistų draugijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovas, deleguotas dalyvauti darbo grupėje, minėtų organizacijų vardu atsisakė būti Tarybos sudėtyje. Be to, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos nario Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos kontaktinė bei  pirmininko informacija internete nurodoma ta pati kaip Lietuvos žurnalistų sąjungos, kas parodo, kad Lietuvos žurnalistų sąjunga netiesiogiai, tačiau bus susijusi su Tarybos sudėties formavimu;

3) Pasiūlymo paskutinė dalis nedera su Projektu XIIIP-3649(2) keičiamo 28 str. 4 ir 6 dalimis, kurios papildytos ir patikslintos pritarus Teisės departamento pastaboms Nr. 4, 7, 17, Vyriausybės pastabai Nr. 1, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabai Nr. 2. Pritarus siūlymui Tarybos nario kadenciją skaičiuoti nuo delegavusios institucijos valdymo organų sprendimo priėmimo dienos, susiklostytų teisiškai neaiški situacija, nes visos organizacijos sprendimus priimtų skirtingais momentais, ko pasekoje visų Tarybos narių kadencijos būtų skaičiuojamos nuo skirtingų momentų. Vyriausybės įgaliotai institucijai užtikrinti tokios Tarybos sudėties nepertraukiamą darbą pasibaigus narių kadencijoms, būtų itin sudėtinga.

·      Seimo narys Mantas Adomėnas 2019-12-17:

Pakeisti projekto 3 straipsniu koreguojamą 28 straipsnio 4 ir 12 dalis ir jas išdėstyti taip:

„4. Fondo tarybą sudaro 11 12 narių. Į Fondo tarybą 12 7 nariusų deleguoja šios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijos organizacijos:

1) vieną 4 narįius – Lietuvos meno kūrėjų asociacija;

2) vieną narį – Kultūros periodinių leidinių asociacija;

3) vieną narį – Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija;

4) vieną narį – asociacija „Nacionalinė spauda“;

5) vieną narį – Lietuvos radijo ir televizijos asociacija ir Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija bendru sutarimu;

6) vieną narį – Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu;

7) vieną narį – Interneto žiniasklaidos asociacija;

8) vieną narį – Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacija;

9) vieną narį – Lietuvos žurnalistų draugija ir Lietuvos žurnalistų sąjunga bendru sutarimu.

Likusius 4 narius paprasto balsavimo būdu iš juridinių ir fizinių asmenų pasiūlytų kandidatų sąrašo, skelbiamo viešai Fondo interneto svetainėje, išrenka Fondo senatas. Fondo tarybos nariai renkami ir deleguojami 4 metų kadencijai ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybos nariu negali būti renkamas ar deleguojamas Fondo senato narys. Fondo tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina Fondo tarybos sudėtį. Fondo tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas.

12. Fondo senato funkcijos:

1) rinkti Fondo tarybos narius šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;

2) išklausyti ir įvertinti Fondo tarybos veiklą šio straipsnio 21 dalyje nustatyta tvarka;

32) teikti pastabas ir pasiūlymus Fondo tarybai dėl Fondo veiklos gerinimo, taip pat dėl Fondo tarybos parengtų finansuojamų projektų teikimo gairių.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

1) Pritarus šiam pasiūlymui, Senatas prarastų esminę savo funkciją, t. y. 4 Tarybos narių rinkimą. Ši funkcija užtikrina Tarybos sudėties balansą ir leidžia į Tarybą patekti ne tik deleguojamiems įstatyme numatytų organizacijų atstovams, bet ir kitų organizacijų teikiamiems kandidatams;

2) Sudėtinga pagrįsti, kodėl vienai organizacijai (Lietuvos meno kūrėjų asociacija) siūloma išskirtinė privilegija į Tarybą deleguoti 4 narius, kai tuo tarpu kitos organizacijos deleguoja po 1 kandidatą  nuo vienos arba dviejų organizacijų;

3) Projektu siūloma Tarybos sudėtis, kaip tinkamiausia ŽRF, buvo įvardinta darbo grupėje (6 už, 2 susilaikė, prieš 0), kas rodo jog sutarimas dėl tinkamiausios Tarybos sudėties tikrai pasiektas. Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacija įregistruota tik 2019-12-19, kas rodo, kad ši organizacija yra dar labai naujai įkurta, neturi įdirbio. Projektu nesiūloma į Tarybos sudėtį įeinančioms organizacijoms nustatyti patirties reikalavimų, tačiau pastebėtina, kad galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme esama atvejų, kai viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijos, siekdamos tam tikrų privilegijų (pvz. balso teisės), turi būti veikiančios ne mažiau kaip 3 metus, kas užtikrina tokių organizacijų įdirbį sektoriuje ir reikiamą patirtį (VIĮ 43 str.);

4) Lietuvos žurnalistų draugijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovas, deleguotas dalyvauti darbo grupėje, minėtų organizacijų vardu atsisakė būti Tarybos sudėtyje. Be to, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos nario Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos kontaktinė bei  pirmininko informacija internete nurodoma ta pati kaip Lietuvos žurnalistų sąjungos, kas parodo, kad Lietuvos žurnalistų sąjunga netiesiogiai, tačiau bus susijusi su Tarybos sudėties formavimu.

· Seimo narys Stasys Šedbaras 2020-01-21:

Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Tarybą sudaro 11 narių. 4 3 narius į Tarybą deleguoja išrenka Fondo senatas Lietuvos meno kūrėjų asociacija iš asmenų pasiūlytų kandidatų sąrašo, skelbiamo viešai Fondo interneto svetainėje, Fondo įstatuose nustatyta tvarka, kitus 7 narius po vieną deleguoja šios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijos:

1) Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija bendru sutarimu Lietuvos meno kūrėjų asociacija;

2) Kultūros periodinių leidinių asociacija;

3) Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija;

4) asociacija „Nacionalinė spauda“;

5) Lietuvos radijo ir televizijos asociacija ir Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija bendru sutarimu;

6) Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu;

7) Interneto žiniasklaidos asociacija

8) Lietuvos teisininkų draugija.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Balsavimo rezultatai:

Už – 4, prieš – 2, susilaikė – 0

1) Nepritarti, nes siūlo išbraukti Senatą. Senato buvimas užtikrina balanso buvimą tarp įvairių sektorių atstovavimo priimant sprendimus dėl lėšų skyrimo. Organizacijos, deleguojančios narius į Tarybą, savaime turi labiau privilegijuotą padėtį, todėl Senato buvimas įneša balansą, t. y. leidžia platesniam visuomenės ratui dalyvauti formuojant Tarybą ir vertinant Fondo veiklą;

2) Sunku pagrįsti kodėl vienai asociacijai (Lietuvos meno kūrėjų asociacijai) turėtų būti suteikiamos didesnės privilegijos numatant, kad ji į Tarybą deleguoja net 3 narius, kai tuo tarpu kitos organizacijos deleguoja po 1 atstovą nuo vienos organizacijos arba 1 atstovą nuo dviejų organizacijų;

3) Lietuvos žurnalistų draugijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovas, deleguotas dalyvauti darbo grupėje, minėtų organizacijų vardu atsisakė būti Tarybos sudėtyje. Be to, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos nario Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos kontaktinė bei  pirmininko informacija internete nurodoma ta pati kaip Lietuvos žurnalistų sąjungos, kas parodo, kad Lietuvos žurnalistų sąjunga netiesiogiai, tačiau bus susijusi su Tarybos sudėties formavimu;

4) projekte Nr. XIIIP-3649(2) numatyta, kad Lietuvos teisininkų draugijos atstovas įeina į Senato sudėtį. Todėl šios organizacijos atstovo buvimas ir Taryboje prieštarautų projekto nuostatoms, draudžiančioms tam pačiam asmeniu būti ir Tarybos, ir Senato sudėtyje.

5. Tarybos nariais skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dėl savo pasiekimų ir patirties žinomi Lietuvoje ir (ar) užsienyje, išmanantys visuomenės informavimo raidos procesus, turintys ne mažesnę kaip 5 metų veiklos, akademinę ar profesinę patirtį visuomenės informavimo, kultūros, švietimo, mokslo ar žmogaus teisių srityse bei žinių ir gebėjimų, padedančių siekti Tarybai keliamų tikslų ir įgyvendinti jos funkcijas. Tarybos nariais negali būti valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojai, Fondo administracijos darbuotojai ir ekspertai, taip pat Europos Parlamento nariai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

6. Tarybos nariai skiriami 4 metų kadencijai ir jais gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tarybos nariu negali būti renkamas ar deleguojamas Fondo senato narys. Tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina Tarybos sudėtį. Tarybos sudėtis netvirtinama, jeigu Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad Tarybos narys neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tokiu atveju nustatomas 10 dienų terminas paskirti kitą asmenį į Tarybą. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai baigiasi iki Tarybos kadencijos pabaigos, kitas asmuo į jo vietą skiriamas tik iki šios kadencijos pabaigos. Jeigu asmuo Tarybos nariu buvo ilgiau kaip 2 metus nuo Tarybos sudėties patvirtinimo, šis laikotarpis prilyginamas vienai jo kadencijai Taryboje. Taryba veikia tol, kol patvirtinama naujos sudėties Taryba. Likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Tarybos kadencijos pabaigos, Vyriausybės įgaliota institucija kreipiasi į Tarybos narius skiriančias viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijas ir kitas organizacijas dėl naujų narių skyrimo į Tarybą.

·      Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-11-27:

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. SV-S-1321 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3649 ir Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3650 ir pateikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:

1.     Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3649 (toliau – Projektas) keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Projektu keičiamas įstatymas) 28 straipsnio 4 dalyje siūloma, kad Žiniasklaidos rėmimo fondo (toliau – Fondas) tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina Fondo tarybos sudėtį. Siūlome nurodyti atvejus, kada Fondo tarybos sudėtis gali būti netvirtinama, pavyzdžiui, dėl kandidatų neatitikties įstatymo reikalavimams ir pan. Taip pat siūlome nustatyti, ar Fondo tarybos sudėtis gali būti tvirtinama ne visos sudėties, pavyzdžiui, kai tam tikri kandidatai neatitiko įstatymo reikalavimų. Tuo atveju, jei Fondo taryba gali būti tvirtinama tik visos sudėties, siūlome aptarti atvejį, jog paskirta Fondo taryba veikia iki tol, kol bus paskirta naujos sudėties Fondo taryba, kad šios institucijos veikla nebūtų sutrikdyta ir nutraukta.

Taip pat siūlome Projekte įvardyti Fondo tarybos kadencijos trukmę ir aptarti, kaip koreliuoja Fondo tarybos in corpore ir Fondo tarybos atskirų narių 4 metų kadencijos trukmė. Fondo tarybos nariai dėl įvairių priežasčių gali nustoti eiti pareigas, todėl nebūtų aišku, ar tokiu atveju turėtų būti tvirtinama visa Fondo tarybos sudėtis iš naujo, ar tik atskiri jos nariai. Taip pat neaišku, ar tokiu atveju turėtų būti iš naujo skaičiuojama Fondo tarybos kadencija, ar tik naujai paskirto nario kadencija. Taip pat siūlome nustatyti, ar tais atvejais, kai Fondo tarybos narys paskirtas vėliau, nei patvirtinta Fondo tarybos sudėtis, laikoma, jog jis išbuvo visą kadenciją ir jam taikomas dviejų iš eilės kadencijų ribojimas.

Siekiant užtikrinti nepertraukiamą Fondo tarybos veiklą, siūlome Projekte įtvirtinti ir nuostatas dėl terminų, kuriems likus iki Fondo tarybos narių kadencijos pabaigos turėtų būti deleguojami nauji nariai, ir dėl priešlaikinio Fondo tarybos narių kadencijos pasibaigimo atvejų. Be to, siūlome nustatyti ir Fondo tarybos narių atšaukimo tvarką, siejant tokio atšaukimo pagrindus su neatitikimu įstatymo reikalavimams, netinkamu pareigų vykdymu ir kitais panašiais atvejais, kad Fondo tarybos nariai būtų apsaugoti nuo nepagrįsto jų atšaukimo nesant tam jokių teisinių pagrindų.

Analogiška pastaba taikytina ir dėl Fondo senato narių.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto argumentai:

Pritarti iš dalies, nes:

Fondo senatas iš esmės yra mažiau struktūruotas organas nei Taryba, todėl kai kuriuos senato organizacinius aspektus tikslinga numatyti Fondo įstatuose.

· Seimo narys Julius Sabatauskas 2020-01-13:

Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Tarybos nariai skiriami 4 metų kadencijai ir jais gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tarybos nariu negali būti renkamas ar deleguojamas Fondo senato narys. Tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina Tarybos sudėtį. Tarybos sudėtis netvirtinama, jeigu Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad Tarybos narys neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tokiu atveju nustatomas 10 dienų terminas paskirti kitą asmenį į Tarybą. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai baigiasi iki Tarybos kadencijos pabaigos, kitas asmuo į jo vietą skiriamas tik iki šios kadencijos pabaigos. Jeigu asmuo Tarybos nariu buvo ilgiau kaip 2 metus nuo Tarybos sudėties patvirtinimo, šis laikotarpis prilyginamas vienai jo kadencijai Taryboje. Taryba veikia tol, kol patvirtinama naujos sudėties Taryba. Likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Tarybos kadencijos pabaigos, Vyriausybės įgaliota institucija kreipiasi į Tarybos narius skiriančias viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijas ir kitas organizacijas dėl naujų narių skyrimo į Tarybą.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

(Susijęs su ankstesniu J. Sabatausko pasiūlymu, t.y. pasiūlymu dėl 28 str.2 d.)

Balsavimo rezultatai:

Už – 4, prieš – 2, susilaikė – 0

1) Nepritarti, nes yra susijęs su siūlymu atsisakyti nuostatos dėl valstybės kaip vienintelio Fondo dalininko;

2) Remiantis Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita dėl Seimui  atskaitingų institucijų, veikiančių kultūros srityje (2012-05-17, Nr. VA-P-50-2-6), „Kadangi Spaudos radijo ir televizijos fondas administruoja ne nuosavas (dalininkų), o valstybės biudžeto lėšas, todėl jo kontrolė turėtų būti tinkamai užtikrinama suteikiant įstaigai atitinkamą statusą, įgalinantį efektyvią kontrolę“. Ataskaitoje pažymima, kad SRTRF už paramos skirstymą atsiskaito dalininkas, nors lėšos yra valstybės biudžeto. Kultūros ministerija (atstovaudama 1 iš 20 dalininkų, t. y. valstybę) keletą kartų nepritarė SRTRF veiklos ataskaitai, tačiau pasekmių dėl to nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos dėl Žiniasklaidos rėmimo fondo vienintelio dalininko valstybės yra pagrįstos;

· Seimo narys Stasys Šedbaras 2020-01-21:

Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Tarybos nariai skiriami 4 metų kadencijai ir jais gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tarybos nariu negali būti renkamas ar deleguojamas Fondo senato narys. Tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina Tarybos sudėtį. Tarybos sudėtis netvirtinama, jeigu Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad Tarybos narys neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tokiu atveju nustatomas 10 dienų terminas paskirti kitą asmenį į Tarybą. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai baigiasi iki Tarybos kadencijos pabaigos, kitas asmuo į jo vietą skiriamas tik iki šios kadencijos pabaigos. Jeigu asmuo Tarybos nariu buvo ilgiau kaip 2 metus nuo Tarybos sudėties patvirtinimo, šis laikotarpis prilyginamas vienai jo kadencijai Taryboje. Taryba veikia tol, kol patvirtinama naujos sudėties Taryba. Likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Tarybos kadencijos pabaigos, Vyriausybės įgaliota institucija kreipiasi į Tarybos narius skiriančias viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijas ir kitas organizacijas dėl naujų narių skyrimo į Tarybą.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

(Toks pat kaip prieš tai buvęs J. Sabatausko pasiūlymas)

Balsavimo rezultatai:

Už – 4, prieš – 2, susilaikė – 0

1)     Nepritarti, nes siūloma atsisakyti Fondo Senato. Senato buvimas yra labai svarbus šiuo projektu siūlomas pakeitimas, užtikrinantis balansą tarp į Tarybą deleguojamų ir renkamų asmenų;

2)     Projektu Nr. XIIIP-3649(2) siekiama Fondo vienintelio dalininko teises suteikti Valstybei, todėl negalima išbraukti nuostatų, kuriomis Vyriausybės įgaliota institucija užtikrintų Fondo darbo nepertraukiamumą.

7. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, jeigu:

1) jis atsistatydina savo noru;

2) pasibaigus kadencijai, jis neskiriamas pakartotinai;

3) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

4) jį atšaukia paskyrusi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacija ar kita organizacija paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, po to, kai į ją kreipiasi Taryba, pripažinusi, kad Tarybos narys padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą;

5) paaiškėja aplinkybės, dėl kurių jis negali būti Tarybos nariu;

6) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo;

7) jis be pateisinamos priežasties daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės nedalyvauja Tarybos posėdžiuose;

8) jis dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų;

9) jis miršta.

8. Taryba kadencijos laikotarpiui iš savo narių išsirenka Tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją, kuris pavaduoja pirmininką, kai šis dėl svarbių priežasčių laikinai negali eiti pareigų. Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas į pareigas skiriami ir atšaukiami iš pareigų Tarybos sprendimu. Tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas Tarybos darbo reglamentas.

9. Tarybos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka, jai pavestas funkcijas atlikti padeda Fondo administracija, kuriai vadovauja administracijos direktorius. Asmuo, priimamas į šias pareigas, turi atitikti reikalavimus, keliamus Tarybos nariui. Fondo administracijos direktoriaus skyrimo į pareigas viešojo konkurso būdu nuostatus (tvarką) ir pareigybės aprašymą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Fondo administracijos direktoriaus teises ir pareigas organizuojant Fondo veiklą ir atsakomybę tvarkant, naudojant, įtraukiant į apskaitą Fondui skirtas valstybės biudžeto lėšas, veiklos vertinimo kriterijus bei tvarką nustato įstatymai, Fondo įstatai ir Fondo administracijos direktoriaus pareigybės aprašymas.

· Seimo narys Julius Sabatauskas 2020-01-13:

Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Tarybos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka, jai pavestas funkcijas atlikti padeda Fondo administracija, kuriai vadovauja administracijos direktorius. Asmuo, priimamas į šias pareigas, turi atitikti reikalavimus, keliamus Tarybos nariui. Fondo administracijos direktoriaus skyrimo į pareigas viešojo konkurso būdu nuostatus (tvarką) ir pareigybės aprašymą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Fondo administracijos direktoriaus teises ir pareigas organizuojant Fondo veiklą ir atsakomybę tvarkant, naudojant, įtraukiant į apskaitą Fondui skirtas valstybės biudžeto lėšas, veiklos vertinimo kriterijus bei tvarką nustato įstatymai, Fondo įstatai ir Fondo administracijos direktoriaus pareigybės aprašymas.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

(Susijęs su J. Sabatausko pasiūlymu 28 str. 2 d.)

Balsavimo rezultatai:

Už – 4, prieš – 2, susilaikė – 0

1) Nepritarti, nes šis pasiūlymas yra susijęs su siūlymu atsisakyti  valstybės kaip vienintelio Fondo dalininko;

2) Nuostatos dėl Fondo administracijos direktoriaus skyrimo į pareigas viešojo konkurso būdu dera su Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis.

· Seimo narys Stasys Šedbaras 2020-01-21:

Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Tarybos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka, jai pavestas funkcijas atlikti padeda Fondo administracija, kuriai vadovauja administracijos direktorius. Asmuo, priimamas į šias pareigas, turi atitikti reikalavimus, keliamus Tarybos nariui. Fondo administracijos direktoriaus skyrimo į pareigas viešojo konkurso būdu nuostatus (tvarką) ir pareigybės aprašymą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Fondo administracijos direktoriaus teises ir pareigas, organizuojant Fondo veiklą ir atsakomybę tvarkant, naudojant, įtraukiant į apskaitą Fondui skirtas valstybės biudžeto lėšas, veiklos vertinimo kriterijus bei tvarką nustato įstatymai, Fondo įstatai ir Fondo administracijos direktoriaus pareigybės aprašymas.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

(Toks pat kaip prieš tai buvęs J. Sabatausko pasiūlymas)

Balsavimo rezultatai:

Už – 4, prieš – 2, susilaikė – 0

1) Nepritarti, nes šis pasiūlymas yra susijęs su siūlymu atsisakyti  Valstybės kaip vienintelio Fondo dalininko;

2) Nuostatos dėl Fondo administracijos direktoriaus skyrimo į pareigas viešojo konkurso būdu dera su Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis.

10. Taryba viešojo konkurso būdu atrenka ekspertus, kurie teikia Tarybos sprendimams priimti būtinas rekomendacijas. Taryba parenka ne mažiau kaip 3 skirtingus ekspertus kiekvienai programai, kurios nurodytos šio straipsnio 19 dalyje. Atrinkti ekspertai skiriami 2 metams. Tas pats asmuo ekspertu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tarybos skiriami ekspertai turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ne mažesnę kaip 5 metų patirtį visuomenės informavimo, kultūros, švietimo, mokslo ar žmogaus teisių srityse, taip pat specialių žinių, įgūdžių ir reikiamą kompetenciją. Ekspertais negali būti valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojai, Fondo administracijos darbuotojai, taip pat Europos Parlamento nariai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Sprendimus dėl lėšų skyrimo Taryba priima tik įvertinusi ekspertų rekomendacijas. Tais atvejais, kai Taryba neatsižvelgia į ekspertų rekomendacijas, Tarybos sprendimas ir jo pagrindimas išdėstomi Tarybos posėdžio protokole. Tarybos sprendimai dėl lėšų skyrimo skelbiami viešai. Kartu su Tarybos sprendimais skelbiami ekspertiniai vertinimai ir sutrumpinti atrinktų viešosios informacijos rengėjų projektų aprašymai su numatytais tikslais ir jų pasiekiamumo vertinimo rodikliais.

11. Tarybos veiklos forma – vieši posėdžiai. Tarybos sprendimu gali vykti ir uždari posėdžiai, jeigu juose gali būti atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija ir (ar) asmens duomenys, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų. Posėdžius šaukia Tarybos pirmininkas savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 3 Tarybos narių prašymu. Informacija apie numatomus posėdžius ir jų darbotvarkė skelbiama Tarybos nustatyta tvarka. Tarybos posėdžiai laikomi teisėtais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 6 Tarybos nariai, iš kurių bent 2 Tarybos nariai skirti Fondo senato. Tarybos sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia Tarybos pirmininko arba, jam nedalyvaujant, Tarybos pirmininko pavaduotojo balsas.

12. Tarybos nariai ir ekspertai, prieš pradėdami eiti atitinkamas pareigas, turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina Taryba. Tarybos nariams, ekspertams ir administracijos direktoriui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taip pat Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos.

13. Fondo senatą sudaro asmenys, kuriuos skiria:

1) Tautinių bendrijų taryba;

2) Nevyriausybinių organizacijų taryba;

3) Lietuvos jaunimo organizacijų taryba;

4) Lietuvos kultūros ir meno taryba;

5) Lietuvos mokslo taryba;

6) Lietuvos švietimo taryba;

7) Medijų taryba;

8) Lietuvos teisininkų draugija.

· Seimo narys Stasys Šedbaras 2020-01-21:

Išbraukti projekto 3  straipsniu keičiamo 28 straipsnio 13, 14 ir 15 dalis:

13. Fondo senatą sudaro asmenys, kuriuos skiria:

1) Tautinių bendrijų taryba;

2) Nevyriausybinių organizacijų taryba;

3) Lietuvos jaunimo organizacijų taryba;

4) Lietuvos kultūros ir meno taryba;

5) Lietuvos mokslo taryba;

6) Lietuvos švietimo taryba;

7) Medijų taryba;

8) Lietuvos teisininkų draugija.

14. Kiekviena šio straipsnio 13 dalyje nurodyta organizacija į Fondo senatą turi teisę deleguoti ne daugiau kaip po 2 atstovus, atitinkančius šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Į Fondo senatą negali būti deleguojami Tarybos nariai, Fondo administracijos vadovas ir darbuotojai, Fondo ekspertai. Fondo senato nariai deleguojami 4 metų laikotarpiui. Fondo senato nariu asmuo gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo senato kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina Fondo senato sudėtį. Fondo senato personalinė sudėtis skelbiama Fondo interneto svetainėje. Fondo senato posėdžiai yra vieši.

15. Fondo senato funkcijos:

1) rinkti Tarybos narius šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;

2) įvertinti Tarybos veiklą šio straipsnio 25 dalyje nustatyta tvarka ir teikti dėl jos pastabas Vyriausybės įgaliotai institucijai;

3) teikti pastabas ir pasiūlymus Tarybai dėl Fondo veiklos gerinimo, taip pat dėl Tarybos parengtų finansuojamų projektų teikimo gairių.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

(Susijęs su ankstesniu S. Šedbaro pasiūlymu, t.y. pasiūlymu 28 str. 3 d.)

Balsavimo rezultatai:

Už – 4, prieš – 2, susilaikė – 0

Nepritarti, nes siūlo atsisakyti Senato, o jis yra labai svarbus siekiant užtikrinti balansą tarp į Tarybą deleguojamų ir renkamų asmenų.

14. Kiekviena šio straipsnio 13 dalyje nurodyta organizacija į Fondo senatą turi teisę deleguoti ne daugiau kaip po 2 atstovus, atitinkančius šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Į Fondo senatą negali būti deleguojami Tarybos nariai, Fondo administracijos vadovas ir darbuotojai, Fondo ekspertai. Fondo senato nariai deleguojami 4 metų laikotarpiui. Fondo senato nariu asmuo gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo senato kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina Fondo senato sudėtį. Fondo senato personalinė sudėtis skelbiama Fondo interneto svetainėje. Fondo senato posėdžiai yra vieši.

15. Fondo senato funkcijos:

1) rinkti Tarybos narius šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;

2) įvertinti Tarybos veiklą šio straipsnio 25 dalyje nustatyta tvarka ir teikti dėl jos pastabas Vyriausybės įgaliotai institucijai;

3) teikti pastabas ir pasiūlymus Tarybai dėl Fondo veiklos gerinimo, taip pat dėl Tarybos parengtų finansuojamų projektų teikimo gairių.

16. Fondo senato veiklos organizavimo tvarka nustatoma Fondo įstatuose.

17. Fondo lėšų šaltiniai:

1) valstybės biudžeto asignavimai;

2) juridinių ar fizinių asmenų dovanotos lėšos;

3) kitos teisėtai įgytos lėšos.

18. Fondas viešojo konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų projektus pagal šias sritis:

1) kultūros periodinių leidinių;

2) nacionalinės periodinės spaudos;

3) vietinės ir regioninės periodinės spaudos;

4) nacionalinio radijo ir televizijos;

5) vietinių ir regioninių radijo ir televizijos;

6) internetinės žiniasklaidos.

19. Fondas viešojo konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų projektus pagal šias programas:

1) kultūros ir meno;

2) regionų informacinio skatinimo;

3) medijų ir informacinio raštingumo;

4) šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo;

5) Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis);

6) lietuvių išeivijos (diasporos);

7) kitas Tarybos patvirtintas programas, kurias Taryba gali inicijuoti, atsižvelgdama į visuomenės informavimo srities prioritetus ir šios srities plėtrą.

·      Žmogaus teisių komitetas 2019-11-04:

Įstatymo projekto 3 str. keičiamo Įstatymo 28 straipsnio 16 dalį išdėstyti taip:

„16. Fondas viešojo konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų projektus pagal šias programas:

1) kultūros ir meno;

2) regionų informacinio skatinimo  regioninės žiniasklaidos gyvybingumo skatinimo;

3) medijų ir informacinio raštingumo;

4) šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo;

5) Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis) ir Lietuvių išeivijos (diasporos);

6) Lietuvių išeivijos (diasporos);

 6) 7) kitas Fondo tarybos patvirtintas programas, kurias Fondo taryba gali inicijuoti, atsižvelgdama į visuomenės informavimo svarbą vaikų ir jaunimo etiniam, socialiniam ir (ar) kultūriniam ugdymui, gamtosaugai ar  kitą,  aktualų ir didelę reikšmę visuomenei turintį, programos turinį.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto argumentai:

Pritarti iš dalies, nes:

1)     Terminas „Regioninės žiniasklaidos gyvybingumo skatinimo“ negalimas, nes pagal jį būtų remiama tam tikra  žiniasklaidos rūšis, t. y. regioninė žiniasklaida. Projekte numatant remiamas programas, įvardinamos remiamos tematikos, o ne žiniasklaidos rūšys;

2)     Įstatyme įvardinti siūlomas programų sritis, iš kurių Taryba galės inicijuoti naujas remiamas programas, nėra tikslinga, nes šios sritys dar išsamiau ir nuodugniau turės būti numatytos  finansuojamų projektų teikimo gairėse;

3) Atsižvelgta į siūlymą išskirti Lietuvių išeivijos (diasporos) programą.

·      Švietimo ir mokslo komitetas 2019-11-04:

Įstatymo projekto 3 str. keičiamo Įstatymo 28 straipsnio 16 dalį išdėstyti taip:

„16. Fondas viešojo konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų projektus pagal šias programas:

1) kultūros ir meno;

2) regionų informacinio skatinimo;

3) medijų ir informacinio raštingumo;

4) šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo;

5) Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis) ir lietuvių išeivijos (diasporos);

6) kitas Fondo tarybos patvirtintas programas, kurias Fondo taryba gali inicijuoti, atsižvelgdama į visuomenės informavimo srities prioritetus ir šios srities plėtrą.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Nepritarti, nes:

1) Ši nuostata yra vienas iš projekto privalumų. Tai pabrėžia nepriklausomas ekspertas D. Jastarmskis.

2) ŽRF taryba turi turėti galimybę inicijuoti ir patvirtinti kitas programas, atsižvelgdama į visuomenės informavimo srities prioritetus ir šios srities plėtrą. Toks paramos teikimo Lietuvos žiniasklaidai atnaujinimas turėtų teigiamą įtaką žiniasklaidos turinio įvairovės aspektu.

· Seimo narys Stasys Šedbaras 2020-01-21:

Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:

19. Fondas viešojo konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų projektus pagal šias programas:

1) kultūros ir meno;

1) 2) regionų informacinio skatinimo;

2) 3) medijų ir informacinio raštingumo;

3) 4) šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo;

4) 5) Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis);

5) 6) lietuvių išeivijos (diasporos);

6) 7) kitas Tarybos patvirtintas programas, kurias Taryba gali inicijuoti, atsižvelgdama į visuomenės informavimo srities prioritetus ir šios srities plėtrą.

Fondo remiami projektai, kurių pagrindinę tematiką sudaro kultūros ir meno turinys, visose Fondo programose turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų paramos lėšų, kurias Fondas iš viso skiria paramos gavėjams per kalendorinius metus.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Balsavimo rezultatai:

Už – 4, prieš – 0, susilaikė – 2

Nepritarti, nes:

1) Projektu siūlomas žiniasklaidos paramos modelis derina dvi paramos kryptis – rėmimą pagal programas (t. y. viešosios informacijos turinį) ir rėmimą pagal sritis (t. y. pagal platformą, kurioje skleidžiamas remiamas turinys). Žiniasklaidos paramos modelio keitimas pagrįstas ne tik prioritetinių sričių nustatymu (kultūrinės ir regioninės žiniasklaidos), bet ir savitvarkos principo įtvirtinimu, kuris realizuojamas per Tarybos veiklą.

Tuo tarpu pasiūlymu apribojama Fondo tarybos galimybė spręsti dėl lėšų paskirstymo, nustatant įstatyminę kvotą kultūros ir meno turiniui ir tuo pačiu apribojant paramos galimybes kitam viešąjį interesą galinčiam užtikrinti turiniui;

2) Pagal projekto nuostatas, minimalią kultūros refleksiją užtikrintų kultūros periodinių leidinių projektai (įskaitant ilgalaikius), kuriems nustatytas dydis negali būti mažesnis kaip 25 proc. Fondo lėšų.

Tarybai nusprendus, kad kultūros ir meno turinys turi būti skleidžiamas horizontaliai visose programose / srityse, tokie reikalavimai, taip pat kitos paramos teikimo sąlygos galėtų būti nustatomi finansuojamų projektų teikimo gairėse, kurias rengia Fondo taryba, tvirtina Vyriausybė arba jos pavedimu Vyriausybės įgaliota institucija.

20. Fondo veiklai skiriamo valstybės finansavimo pagal šio straipsnio 18 ir 19 dalyse numatytas sritis ir programas paskirstymas, nurodant procentinę skiriamų lėšų dalį, reikalavimai projektams ir jų paraiškoms, taip pat kitos paramos teikimo sąlygos nustatomi finansuojamų projektų teikimo gairėse. Taryba motyvuotu sprendimu ir atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas gali perkelti iki 3 procentų Fondo lėšų tarp šio straipsnio 18 ir 19 dalyse numatytų sričių ir programų, jeigu svarstant projektus paaiškėja, kad jie netenkina minimalių vertinimo kriterijų, nustatytų finansuojamų projektų teikimo gairėse. Šias gaires rengia Taryba, tvirtina Vyriausybė arba jos pavedimu Vyriausybės įgaliota institucija.

·      Seimo narys Ramūnas Karbauskis 2019-12-17:

Įstatymo 28 straipsnio 17 dalį išdėstyti taip:

„17. Fondo veiklai skiriamo valstybės finansavimo pagal šio straipsnio 15 ir 16 dalyse numatytas sritis ir programas, išskyrus nurodytas šio straipsnio 18 ir 19 dalyse, paskirstymas, nurodant procentinę skiriamų lėšų dalį, ir kiti reikalavimai nustatomi finansuojamų projektų teikimo gairėse. Taryba motyvuotu sprendimu ir atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas gali perkelti iki 5 procentų Fondo lėšų tarp šio straipsnio 16 dalyje numatytų programų, jeigu svarstant projektus paaiškėja, kad jie netenkina minimalių vertinimo kriterijų, nustatytų finansuojamų projektų teikimo gairėse. Šias gaires rengia Taryba, tvirtina Vyriausybė arba jos pavedimu Vyriausybės įgaliota institucija.“

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto argumentai:

Pritarti iš dalies, nes:

Komitetas  28 str. 20 d. formuluotę patikslino ir siūlo sumažinti perskirstomos paramos procentą.

21. Kultūros periodinių leidinių srities projektams skiriama Fondo lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus Fondui kasmet skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Parama pagal kultūros ir meno programą gali būti skiriama ir ilgalaikiams kultūros periodinių leidinių projektams, t. y. projektams, kurių įgyvendinimo laikotarpis yra nuo 1 iki 3 metų.

·      Seimo narys Ramūnas Karbauskis 2019-12-17:

Įstatymo 28 straipsnio 18 dalį išdėstyti taip:

„18. Kultūros ir meno programai skiriama Fondo lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus Fondui kasmet skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Parama pagal kultūros ir meno programą gali būti skiriama tik kultūros periodinių leidinių projektams, tarp jų ir ilgalaikiams kultūros periodinių leidinių projektams, t. y. projektams, kurių įgyvendinimo laikotarpis yra nuo 1 iki 3 metų. Reikalavimai ilgalaikių kultūros periodinių leidinių projektų paraiškoms nustatomi finansuojamų projektų teikimo gairėse.“

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto argumentai:

Pritarti iš dalies, nes:

Komitetas  patikslino 28 str. 21 d. formuluotę.

22. Regionų informacinio skatinimo programai skiriama Fondo lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 35 procentus (iš jų vietinės ir regioninės periodinės spaudos srities projektams skiriama ne mažiau kaip 25 procentai, o vietinių ir regioninių radijo ir televizijos srities projektams – ne mažiau kaip 8 procentai) Fondui kasmet skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Parama pagal regionų informacinio skatinimo programą gali būti skiriama tik vietinių ir regioninių viešosios informacijos rengėjų projektams. Reikalavimai šių projektų paraiškoms nustatomi finansuojamų projektų teikimo gairėse.

23. Pagal šį straipsnį neremiami:

1) Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai, taip pat kitų viešosios informacijos rengėjų (juridinių asmenų) pateikti projektai, įgyvendinami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose;

·      Seimo narys Mantas Adomėnas 2019-12-17:

Pakeisti projekto 3 straipsniu koreguojamą 28 straipsnio 20 dalies 1 punktą  ir jį išdėstyti taip:

„20. Pagal šį straipsnį neremiami:

1) Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai, taip pat kitų viešosios informacijos rengėjų (juridinių asmenų) pateikti projektai, įgyvendinami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose kurių pagrindinis skleidėjas yra Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija;“

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto argumentai:

Pritarti iš dalies, nes:

Komiteto siūloma 28 str. 24 d. (papildanti 28 str. 23 d.) formuluotė atspindi Seimo nario M. Adomėno pasiūlymo esmę, bet patikslinta pagal visų suinteresuotųjų sutarimą, t.y. siūloma leisti kitų viešosios informacijos rengėjų pateiktus projektus skleisti per LRT po to, kai paremtas projektas laikomas įgyvendintu.

·      Seimo narys Arvydas Anušauskas 2019-07-16:

Pakeisti Projekto 3 straipsnį. 28 straipsnio pakeitimas.

Išbraukti nauja redakcija dėstomo įstatymo 28 straipsnio 20 dalies 1 punktą ir dalį išdėstyti taip:

„20. Pagal šį straipsnį neremiami:

1) Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai, taip pat kitų viešosios informacijos rengėjų (juridinių asmenų) pateikti projektai, įgyvendinami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose;

2) 1) viešųjų ryšių agentūrų pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai;

3) 2) šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatytų juridinių asmenų pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai;

4) 3) kiti projektai šiame įstatyme nustatytais atvejais“.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Balsavimo rezultatai:

Už – 4, prieš – 0, susilaikė – 2

Nepritarti, nes:

1) Svarbu užtikrinti, kad LRT misija būtų įgyvendinama savarankiškai – iš LRT veiklai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, o komercinės žiniasklaidos projektams lėšos būtų skiriamos per Fondą. Fondo remiamų (finansuojamų) projektų viešinimas per LRT programas šį atribojimo principą suniveliuotų, be to, sudarytų galimybę dalį LRT programų tinklelio užpildyti turiniu, kuris valstybės remiamas pagal kitą finansavimo mechanizmą.

2) anot nepriklausomo eksperto D. Jastramskio, iš Fondo remti LRT projektus ar kitų rengėjų projektus, įgyvendinamus LRT programose, yra nepagrįsta, nes ekonomiškai yra  racionalu diferencijuoti žiniasklaidos finansavimą iš valstybės biudžeto taip, kad Fondo lėšos būtų skiriamos komercinės žiniasklaidos projektams, o LRT būtų finansuojama pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, paskutiniais metais užtikrinantį didėjantį LRT biudžetą;

3) šiuo metu egzistuojanti galimybė Fondo remiamus projektus įgyvendinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose leido susiformuoti ydingai praktikai, t. y. paraiškas teikė prodiuserinės kompanijos siekdamos įsisavinti valstybės paramą. Praktikoje, lyginant tokių kompanijų projektui prašomų pinigų sumas su kitų pareiškėjų paraiškomis, jos savo projektus įkainoja ženkliai daugiau.

·      Seimo narys Jurgis Razma 2019-07-18:

Pakeisti Projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 20 dalies 1 punktą ir dalį išdėstyti taip:

„20. Pagal šį straipsnį neremiami:

1) Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai, taip pat kitų viešosios informacijos rengėjų (juridinių asmenų) pateikti projektai, įgyvendinami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose;

2) viešųjų ryšių agentūrų pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai;

3) šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatytų juridinių asmenų pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai;

4) kiti projektai šiame įstatyme nustatytais atvejais“.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Balsavimo rezultatai:

Už – 4, prieš – 2, susilaikė – 0

Argumentai tie patys, kaip prieš tai esančiam pasiūlymui.

·      Švietimo ir mokslo komitetas 2019-11-04:

Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 28 straipsnio 20 dalies 1 punktą išdėstyti taip:

„20. Pagal šį straipsnį neremiami:

1) Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai, taip pat kitų viešosios informacijos rengėjų (juridinių asmenų) pateikti projektai, įgyvendinami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose;“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

(Toks pat kaip prieš tai buvęs J. Razmos pasiūlymas)

Nepritarti, nes:

1) svarbu užtikrinti, kad LRT misija būtų įgyvendinama savarankiškai – iš LRT veiklai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, o komercinės žiniasklaidos projektams lėšos būtų skiriamos per Fondą. Fondo remiamų (finansuojamų) projektų viešinimas per LRT programas šį atribojimo principą suniveliuotų, be to, sudarytų galimybę dalį LRT programų tinklelio užpildyti turiniu, kuris valstybės remiamas pagal kitą finansavimo mechanizmą.

2) anot Nepriklausomo eksperto D. Jastramskio, iš Fondo remti LRT projektus ar kitų rengėjų projektus, įgyvendinamus LRT programose, yra nepagrįsta, nes ekonomiškai yra  racionalu diferencijuoti žiniasklaidos finansavimą iš valstybės biudžeto taip, kad Fondo lėšos būtų skiriamos komercinės žiniasklaidos projektams, o LRT būtų finansuojama pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, paskutiniais metais užtikrinantį didėjantį LRT biudžetą;

3) šiuo metu egzistuojanti galimybė Fondo remiamus projektus įgyvendinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose leido susiformuoti ydingai praktikai, t. y. paraiškas teikė prodiuserinės kompanijos siekdamos įsisavinti valstybės paramą. Praktikoje, lyginant tokių kompanijų projektui prašomų pinigų sumas su kitų pareiškėjų paraiškomis, jos savo projektus įkainoja ženkliai daugiau.

2) viešųjų ryšių agentūrų pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai;

3) šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatytų juridinių asmenų pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai;

4) kiti projektai, neatitinkantys finansuojamų projektų teikimo gairėse nustatytų reikalavimų.

·      Švietimo ir mokslo komitetas 2019-11-04:

Išbraukti įstatymo projekto 3 str. keičiamo Įstatymo 28 straipsnio 20 dalies 4 punktą:

„4) kiti projektai šiame įstatyme nustatytais atvejais.“

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto argumentai:

Pritarti iš dalies, nes:

Atsižvelgiant į STT pastabą (Nr. 27), ši nuostata patikslinta nustatant, kad kriterijai, kuriais remiantis tam tikri projektai negalėtų būti remiami, bus nurodyti finansuojamų projektų teikimo gairėse.

24. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija negali skleisti pagal šio straipsnio 18 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas sritis pateiktų ir paremtų projektų turinio jų įgyvendinimo laikotarpiu.

25. Tarybos veiklą kiekvienais metais vertina Fondo senatas Fondo įstatuose nustatyta tvarka. Fondas kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos viešai paskelbia savo praėjusių metų veiklos ataskaitą ir metinių ataskaitų rinkinį.“

· Seimo narys Stasys Šedbaras 2020-01-21:

Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip:

„25. Fondas kiekvienais metais spaudoje paskelbia metų veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pateikia lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą.

25. Tarybos veiklą kiekvienais metais vertina Fondo senatas Fondo įstatuose nustatyta tvarka. Fondas kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos viešai paskelbia savo praėjusių metų veiklos ataskaitą ir metinių ataskaitų rinkinį.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Balsavimo rezultatai:

Už – 4, prieš – 2, susilaikė – 0

1) Nepritarti, nes susijęs su pasiūlymu braukti Senatą.

2) Nuostata dėl ataskaitos skelbimo spaudoje vertintina kaip atgyvenusi ir neveiksminga. Projektu siūloma, kad Fondo ataskaitą vertintų Senatas, kuris, matydamas galimai netinkamus Tarybos veiklos momentus, galėtų teikti pasiūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai.

4 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybės politiką visuomenės informavimo srityje formuoja ir jos įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija.“

2. Papildyti 45 straipsnį 4 dalimi:

„4. Prie Vyriausybės įgaliotos institucijos sudaroma patariamoji institucija – Medijų taryba, kuri Vyriausybės įgaliotai institucijai teikia ekspertinę nuomonę ir rekomendacijas svarbiausiais visuomenės informavimo srities politikos formavimo, koordinavimo ir įgyvendinimo klausimais, atlieka kitas šiuo įstatymu jai pavestas funkcijas. Medijų tarybos sudėtį, sudarymo tvarką ir darbo reglamentą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.“

5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

· Seimo narys Povilas Urbšys 2020-01-21:

Pakeisti Projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d. įsteigia Žiniasklaidos rėmimo fondą.

3. Valstybės, kaip viešosios įstaigos Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo dalininkės, teises ir pareigas gyvendinanti institucija ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 1 d. perduoda dalininko teises Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatymų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais.

2. 4. Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Balsavimo rezultatai:

Už – 4, prieš – 2, susilaikė – 0

1) Nepritarti, nes pasiūlymas prieštarauja projekto Nr. XIIIP-3649(2) vienam iš tikslų, t. y. siekiui įkurti Žiniasklaidos rėmimo fondą, kurio vienintelis dalininkas būtų valstybė, ir siūlo išbraukti įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatų papildymus, kurie atsirado Komitetui pritarus atitinkamoms Teisės departamento pastaboms projektui Nr. XIIIP-3649.

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.

·      Žmogaus teisių komitetas 2019-11-04:

Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20210 m. sausio liepos 1 d.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto argumentai:

Pritarti iš dalies, nes:

Atsižvelgiant į TD ir Vyriausybės pastabas, projekto 5 straipsnis patikslintas.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d. įsteigia Žiniasklaidos rėmimo fondą.

· Seimo narys Julius Sabatauskas 2020-01-13:

Pakeisti projekto 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pasiūlyti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui ne vėliau kaip iki 2020 metų rugsėjo 1 d. pakeisti savo pavadinimą ir pertvarkyti savo veiklą pagal šį įstatymą“.

„3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne vėliau kaip iki 2020 m. priimti teisės aktus, būtinus šiam įstatymui įgyvendinti. gegužės 1 d. įsteigia Žiniasklaidos rėmimo fondą.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

(Susijęs su ankstesniu J. Sabatausko pasiūlymu, t.y. pasiūlymu 28 str. 2 d.)

Balsavimo rezultatai:

Už – 4, prieš – 2, susilaikė – 0

Nepritarti, nes prieštarauja projekto Nr. XIIIP-3649(2) vienam iš tikslų, t. y. siekiui įkurti Žiniasklaidos rėmimo fondą, kurio vienintelis dalininkas būtų valstybė.

· Seimo narys Stasys Šedbaras 2020-01-21:

Pakeisti projekto 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pasiūlyti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui ne vėliau kaip iki 2020 metų rugsėjo 1 d. pakeisti savo pavadinimą ir sudaryti naują Tarybą, įtraukiant į dalininkus organizacijas, kurios turi teisę deleguoti savo atstovus į Tarybą“

„2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d. įsteigia Žiniasklaidos rėmimo fondą.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Balsavimo rezultatai:

(Susijęs su ankstesniu S. Šedbaro pasiūlymu, t.y. pasiūlymu 28 str. 2 d.)

Už –3  , prieš – 0  , susilaikė – 2

Nepritarti, nes prieštarauja projekto Nr. XIIIP-3649(2) vienam iš tikslų, t. y. siekiui įkurti Žiniasklaidos rėmimo fondą, kurio vienintelis dalininkas būtų valstybė.

3. Valstybės, kaip viešosios įstaigos Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo dalininkės, teises ir pareigas gyvendinanti institucija ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 1 d. perduoda dalininko teises Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatymų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais.

4. Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

·      Žmogaus teisių komitetas 2019-11-04:

Siūloma aiškiai teisiškai įtvirtinti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veiklos nutraukimo faktą pradėjus veiklą Žiniasklaidos rėmimo fondui ir užtikrinti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo darbuotojams tokiu atveju priklausančias išeitines kompensacijas.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto argumentai:

Pritarti iš dalies, nes:

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veiklos teisinės pasekmės negali būti siejamos su fondo veiklos „nutraukimu“, nes Projektu nėra ir negali būti nutraukiama šio fondo veikla. Sprendimą dėl viešo juridinio asmens likvidavimo gali priimti tik visuotinis dalininkų susirinkimas arba teismas.

Kita vertus įstatymo įsigaliojimo nuostatos Projekte išdėstytos konkrečiau.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia

Kultūros komiteto pirmininkas                                                           Ramūnas Karbauskis

·      Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-11-27:

15.   Projekto nuostatos vertintinos Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyto teisinio reguliavimo dėl viešųjų įstaigų organų sistemos kontekste (žr. Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 3 ir 7 dalis). Todėl Projektu keičiamame įstatyme nėra iki galo aiški Fondo organų struktūra, t. y., kokius Viešųjų įstaigų įstatyme nurodytus organus atitinka Fondo taryba, Fondo senatas ir Fondo administracijos direktorius. Siūlome konkrečiai įvardyti, kurie iš šių subjektų yra valdymo organai.

Komiteto nuomonė - Atsižvelgti.

Komiteto argumentai:

Viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 3 d. rašoma, kad viešoji įstaiga turi turėti visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – viešosios įstaigos vadovą. 9 str. 7 d. numato, kad viešoji įstaiga gali turėti ir vieną ar kelis kolegialius valdymo organus, taip pat kitus kolegialius organus.

Pažymėtina, kad Viešųjų įstaigų įstatymo 7 str. 3 d. numatyta, jeigu dalininkas yra vienas asmuo (projekto atveju – Vyriausybės įgaliota institucija yra vienintelis ŽRF dalininkas), jis vadinamas savininku, o nuostatos, taikomos dalininkams, taikomos ir savininkui.

Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomas reguliavimas atitinka Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas, nes Fondas priklauso vienam dalininkui (savininkui), turi du kolegialius organus (Fondo tarybą ir senatą) ir vieną valdymo organą – administracijos direktorių.

·      Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-11-27:

19. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog Projektu keičiamam įstatymui įgyvendinti 2021 metais iš valstybės biudžeto prireiks papildomų lėšų – 2,659 mln. eurų, tačiau toks papildomų lėšų poreikis nėra pagrįstas skaičiavimais ar kitais argumentais.

Komiteto nuomonė - Atsižvelgti.

Komiteto argumentai:

Didesnis finansavimas būtinas, nes:

1) šiuo metu viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų teikiamų projektų poreikis yra kelis kartus didesnis nei faktinis finansavimas (pvz. Regioninės periodinės spaudos programos finansavimui paraiškas teikė 117 projektų, tačiau finansavimą gavo tik 87);

2) šiuo metu nei vienas iš finansavimą gaunančių projektų negauna 100 proc. prašomo finansavimo (gauna tik 1/2, 2/3 prašomo finansavimo), o tai reiškia, kad projektai negali būti įgyvendinama pilna apimtimi (retinamas leidinių periodiškumas, mažinama apimtis ir kt.);

3) Projekto privalumu laikomos esamos, bet išsamesnės, ir naujos remiamos programos sektoriui atneš laukiamo proveržio tik jeigu bus skirtas pakankamas finansavimas;

4) Projektu siūlomam kultūros ir meno programos ilgalaikiam (1–3 m.) finansavimui taip pat yra būtinas papildomas finansavimas, antraip projektui skirtas finansavimas gali būti išnaudotas jau per pirmus metus;

5) Projektu numatytos papildomos finansuojamos programos.