LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Švietimo ir mokslo komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. X-1238 2, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO NR. xiiip-3899
2020-06-17 Nr. 106-P-28
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis, komiteto nariai Viktorija Čmilytė Nielsen, Liudas Jonaitis, Dainius Kepenis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Levutė Staniuvienė, Gintaras Steponavičius, komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Aistė Kairienė, Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė, mentoriai Kęstutis Kaminskas, Rūta Norkienė, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-09 |
2 |
2 |
|
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1. Įstatymo projekto (toliau – projektas) 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti koordinuotai teikiamų paslaugų sąvoką. Siūloma nustatyti, kad „Koordinuotai teikiamos paslaugos – švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų koordinuotas teikimas, siekiant sudaryti palankias sąlygas vaiko nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų) gerovei, padedant vaiko atstovams pagal įstatymą kurti saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo, asmeninių bei socialinių ryšių kokybę.“ Teikiama sąvoka tikslintina keliais aspektais. Pirma, keičiamas įstatymas reguliuoja vaiko minimalią ir vidutinę priežiūrą. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.160 straipsnio 1 dalį, tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės, pagal CK 3.163 straipsnį, tėvai užtikrina nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą, o vaikų, kurie yra likę be tėvų globos, teises užtikrina globėjas (rūpintojas). Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata „(turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų)“ apimtų pilnamečius asmenis, todėl šių asmenų įtraukimas į subjektų, kuriems gali būti nustatyta vaiko minimali ar vidutinė priežiūra, apibrėžtį nedera su Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis asmens veiksnumą. Pažymėtina, kad šių nuostatų dėstymas skliausteliuose, kaip paaiškinančių, teisės požiūriu nepriimtinas ir klaidinantis, nes tampa neaišku, ar visos įstatymo nuostatos taikomos ne tik vaikams, bet ir skliaustuose nurodytiems pilnamečiams asmenims ir šių asmenų atstovams pagal įstatymą, ar tik tos, kurios susijusios su koordinuotai teikiamų paslaugų teikimu. Jeigu norima nustatyti, jog turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių pilnamečiams asmenims iki 21 metų bei jų atstovams pagal įstatymą taikomos tik kai kurios keičiamo įstatymo nuostatos, šios nuostatos turi būti aiškiai nurodytos. Jeigu siekiama nustatyti, jog visos įstatymo nuostatos taikomos ne tik vaikams (asmenims iki 18 metų), bet ir turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių pilnamečiams asmenims iki 21 metų bei jų atstovams pagal įstatymą, tai turėtų būti aiškiai įtvirtinta atskira teisės norma. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į kai kurias projektu siūlomas nuostatas. Pvz., projekto 4 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 7 straipsnyje nustatomos vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo taisyklės, kurios negali būti taikomos vyresniems nei 18 metų asmenims pagal kitus teisės aktus. Projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog tuo atveju, kai vaikas nedalyvauja Vaiko gerovės komisijos posėdyje, jo nuomonė turi būti iš anksto išklausyta valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, tačiau lieka neaišku, ar ir kaip ši taisyklė galėtų būti pritaikyta turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių pilnamečių asmenų atžvilgiu. |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: Sąvoka patobulinta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1 pasiūlymą ir Švietimo įstatymo 14 str. 8 d.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: Koordinuotai teikiamos paslaugos – kompleksinės pagalbos teikimas vaikui nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų) ir vaiko atstovams pagal įstatymą, siekiant sudaryti palankias sąlygas vaiko ir šeimos gerovei. |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-09 |
2 |
2 |
|
Antra, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies apibrėžtyje formuluotė „Koordinuotai teikiamos paslaugos – <...> paslaugų koordinuotas teikimas <...>“ teisės požiūriu nepriimtina, neaišku, ką čia norėta apibrėžti – tam tikrų paslaugų grupę ar paslaugų teikimo būdą. Šioje apibrėžtyje nevisiškai suprantama ir formuluotė „padedant vaiko atstovams pagal įstatymą kurti saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo, asmeninių bei socialinių ryšių kokybę“. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar pagalba teikiama vaiko atstovams pagal įstatymą, ar vaiko atstovai pagal įstatymą padės kurti saugią aplinką. Atsižvelgiant į tai, formuluotė tobulintina. Trečia, aptariamoje apibrėžtyje reikėtų nurodyti ne tik koordinuotai teikiamų paslaugų tikslą, bet ir subjektus, kuriems jos būtų teikiamos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamame įstatyme (pavyzdžiui projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnyje) numatyta, jog koordinuotai teikiamos paslaugos gali būti teikiamos: 1) vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą; 2) tik vaikui; 3) tik vaiko atstovams pagal įstatymą. Todėl koordinuotai teikiamų paslaugų apibrėžimas tobulintinas ir šiuo aspektu. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiama „kompleksinės pagalbos“ sąvoka yra naudojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Todėl situacija, kai to paties turinio sąvokos skirtingose (ir ypač tos pačios srities) teisės aktuose yra apibrėžiamos ne vienodai, yra teisiškai ydinga. Atsižvelgiant į tai, siūlytina teikiamo projekto nuostatas derinti su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymų, arba kartu su projektu teikti ir minėto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. |
Pritarti |
Atkreiptinas dėmesys, kad koordinuotai teikiamų paslaugų paskirtis ir yra poveikis ne tik vaikui, bet ir jo aplinkai. Vadovaujantis Švietimo įstatymu, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu „koordinuotai teikiamos paslaugos“ suprantamos, kaip paslaugų teikimo būdas, kurio išskirtinumas nuo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme apibrėžtų kompleksinių paslaugų (suprantamas kaip tam tikras paslaugų kiekis), toks, kad tas paslaugų paketas turi būti teikiamos koordinuojant, derinant veiksmus tarp paslaugų teikėjų, įsivertinant tų paslaugų poveikį ir priimtinumą asmeniui, kartu dirbant ir su vaiko aplinka, t. y. teikiamos ne vien vaikui, bet ir jo atstovams pagal įstatymą. |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-09 |
2 |
5 |
|
2. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl projekto 1 straipsnio 2 dalimi, kuria siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, nustatoma, jog vaiko minimalios priežiūros priemones gali vykdyti tik juridinis asmuo. |
Pritarti |
Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika draudžiama riboti ūkinės veiklos laisvę dėl subjekto teisinės formos, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nutarta neišbraukti (neriboti) fizinio asmens teisės vykdyti vaikui paskirtas minimalios priežiūros priemones. |
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-09 |
6 |
3 |
|
3. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies siūlytina atsisakyti kaip perteklinės, nes priežiūros priemonių parinkimo, skyrimo, pakeitimo tvarka yra nustatyta keičiamo įstatymo 12 straipsnyje. Be to, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies formuluotė „tarpusavyje suderintos“ nevisiškai aiški, čia, matyt, reikėtų reguliuoti tarpusavyje derančių vaiko priežiūros priemonių skyrimą. |
Nepritarti |
Argumentai: Vaiko minimalios priežiūros priemonė savo turiniu yra apibrėžta kaip tam tikras paslaugų kiekis, kuriuo siekiama teigiamų vaiko elgesio pokyčių. |
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-09 |
11 |
|
T |
4. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio (keičiamo įstatymo 11 straipsnyje reglamentuojamas ir koordinuotai teikiamų paslaugų bei kitų pagalbos priemonių skyrimas). Pastebėtina ir tai, kad koordinuotai teikiamas paslaugos yra skiriamos ne tik vaiko atstovams pagal įstatymą, bet ir pačiam vaikui. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 11 straipsnio nuostatos tobulintinos. |
Nepritarti |
Argumentai: Vaiko minimali ir vidutinė priežiūra apibrėžiama kaip vaikui teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos, kuriomis siekiama jo elgesio pokyčių. Jos ir galėtų būti traktuojamos kaip koordinuotai teikiamos paslaugos vaikui arba jo atstovams pagal įstatymą, kuriomis tiesiogiai arba per aplinkos pokytį siekiama teigiamų vaiko elgesio pokyčių. Priemonės pavadinimas „vaiko minimalios priežiūros priemonė“ ar „vaiko vidutinės priežiūros priemonė“ rodo, kiek vaikas atitraukiamas nuo jo atstovų pagal įstatymą (pagal 2 str. 6 d. arba 7 d.), bet ne apie paslaugų turinį ir paskirtį. |
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-09 |
12 |
1, 2 |
|
5. Projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus subjektus, kurie turi teisę kreiptis dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pakeitimo ar panaikinimo reikėtų dėstyti atskiruose savarankiškuose punktuose. |
Pritarti |
|
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-09 |
12 |
|
T |
6. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnis reglamentuoja ne tik vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros, bet ir koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo bei kitų pagalbos priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas keičiamo įstatymo 12 straipsnio pavadinimas. |
Nepritarti |
Argumentai: Vaiko minimali ir vidutinė priežiūra apibrėžiama kaip vaikui teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos, kuriomis siekiama jo elgesio pokyčių. Jos ir galėtų būti traktuojamos kaip koordinuotai teikiamos paslaugos vaikui arba jo atstovams pagal įstatymą, kuriomis tiesiogiai arba per aplinkos pokytį siekiama teigiamų vaiko elgesio pokyčių. Priemonės pavadinimas „vaiko minimalios priežiūros priemonė“ ar „vaiko vidutinės priežiūros priemonė“ rodo, kiek vaikas atitraukiamas nuo jo atstovų pagal įstatymą (pagal 2 str. 6 d. arba 7 d.), bet ne apie paslaugų turinį ir paskirtį. |
|
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-09 |
12 |
|
|
7. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžtis ir santrumpa, kurioje specialistas, vykdęs vaiko minimalios priežiūros priemonių koordinavimo atvejo vadybininko funkcijas, apibrėžtas kaip „Atvejo vadybininkas“, ir šios dalies 2 punkte apibrėžtis ir santrumpa, kurioje specialistas, vykdęs koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo atvejo vadybininko funkcijas apibrėžtas kaip „Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininkas“ svarstytinos. Pažymėtina, kad šio įstatymo kontekste „atveju“ suprantama elgesio problemų turinčio vaiko teisinė padėtis, o ne priemonių ar paslaugų koordinavimas (juo labiau nesuprantami priemonių ar paslaugų koordinavimo „atvejai“), todėl siūlytina žodžio „atvejo“ atsisakyti ir nurodyti specialistą, vykdžiusį vaiko minimalios priežiūros priemonių koordinavimo funkcijas (Priemonių koordinavimo vadybininkas) ir specialistą, vykdžiusį koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo funkcijas (Koordinuotų paslaugų teikimo vadybininkas) ar pan. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, atvejo vadyba – atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimas bei teikimas, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus, o atvejo vadybininkas – socialinis darbuotojas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą, paskirtas savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje, vadovo ar jo įgalioto asmens. Projektu siūloma keičiamame įstatyme vietoj kompleksinės pagalbos teikimo įrašyti koordinuotai teikiamų paslaugų teikimą. Taigi tampa visiškai neaišku, koks keičiamo įstatymo ir galiojančių Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų, reguliuojančių atvejo vadybininko veiklą, tarpusavio santykis, kiek atvejo vadybininkų teiks pagalbą (paslaugas) tam pačiam vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą. |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, ir dermės, netikslinga būtų įvesti dar vieną veikiantį specialistą, numatant jam funkcijas ir veikimo algoritmus Pasiūlymas: Suvienodinti sąvokas ir visame įstatymo projekte vartoti sąvoką „Atvejo vadybininkas“ taip, kaip ji apibrėžta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.
|
|
9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-09 |
12 |
1 |
1 |
8. Neaišku, kodėl pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą seniūnija turi teisę kreiptis dėl vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, tačiau neturi teisės kreiptis dėl šių priežiūros priemonių pakeitimo, panaikinimo ar pratęsimo (12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). |
Nepritarti |
Atkreiptinas dėmesys, kad priemonės skyrimo pagrindai ir tikslas skiriasi nuo priemonės pakeitimo, panaikinimo ar pratęsimo pagrindų ir tikslų. Apie priemonės poveikį, tikslingumą ar tęsimą gali spręsti tiesiogiai su vaiku dirbantys specialistai (atvejo vadybininkai, paslaugų teikėjai), o seniūnijai palikta teisė kreiptis dėl priemonės, nes vaiko nepriimtinas elgesys stebimas aplinkoje. |
|
10. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-09 |
12 |
1 |
3 |
9. Iš keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų nėra aišku, kodėl naikinama vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančio (t. y. tiesiogiai su vaiku dirbančio ir bendraujančio) asmens teisė kreiptis dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių pratęsimo. |
Nepritarti |
Galimas interesų konfliktas, kai priemonę vykdantys, gali būti suinteresuoti, kad jų paslaugos reiktų. Be to, jie nuolat kontaktuoja su Atvejo vadybininku dėl jų teikiamos priemonės poveikio, dalyvauja svarstant ir teikia savo argumentus, kuriuos apibendrinus suformuojamas bendras, geriausiai vaiko interesus atliepiantis ir nepriklausomas teikimas dėl priemonės tęsimo, keitimo ar užbaigimo. |
|
11. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-09 |
12 |
5 |
|
10. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalį siūlytina tikslinti ir joje atsisakyti formuluotės „Vaiko gerovės komisijos atstovas“, nes pareiga dalyvauti posėdyje turėtų būti nustatyta komisijos nariams, antraip komisijos posėdis gali būti neteisėtas. Svarstytina, ar šioje dalyje nereikėtų nustatyti vaiko gerovės komisijos siūlymų/sprendimų priėmimui reikalingų balsų kvotą. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Papildyti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalį nuostata, kad „Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma.“ |
|
12. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-09 |
12 |
|
|
11. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6, 8 dalyse ir kitur reikėtų nurodyti kam teikiamos čia nurodytos koordinuotai teikiamos paslaugos (vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą, tik vaikui, tik vaiko atstovams pagal įstatymą). |
Pritarti iš dalies |
Siekiant teisės aktų dermės ir aiškumo koordinuotai teikiamos paslaugos turėtų būti suprantamos taip, kaip Švietimo įstatyme ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Jos teikiamos ne tik vaikui, bet ir atstovams pagal įstatymą. |
|
13. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-09 |
12 |
8 |
|
12. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje reikėtų nurodyti dėl ko turi būti gauta šioje dalyje minima švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos teigiama ar neigiama išvada. Be to, iš keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalies nuostatų nėra aišku, koks subjektas galėtų būti Koordinuojančia institucija, t. y. ar ja galėtų būti skiriamas bet koks juridinis asmuo, ar Koordinuojanti institucija skiriama tik iš konkretaus vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančių asmenų. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje vietoj „gauta teigiama išvada“ vartoti „gautas pritarimas“, o vietoj „gauta neigiama išvada“ vartoti „gautas nepritarimas“. Kas gali būti koordinuojančia institucija yra nustatyta įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose - Koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. V-651/A1-455/V-1004, 9.1. p. - švietimo pagalbos ar socialines paslaugas teikianti institucija, įstaiga ar organizacija, kurią skiria administracijos direktorius. |
|
14. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-09 |
12 |
9, 13 |
|
13. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies 1 punkto ir 12 straipsnio 13 dalies santykis. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 13 dalimi siūloma atsisakyti savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių nurodyti konkretų vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantį asmenį, tuo tarpu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodoma, kad savivaldybės administracijos direktorius gali paskirti kitą vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantį asmenį. Nuostatos derintinos tarpusavyje. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 13 dalyje paliekamas savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių nurodomas vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo. |
|
15. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-09 |
12 |
10 |
|
14. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nurodomas imperatyvas savivaldybės administracijos direktoriui priimti sprendimą dėl koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo vaiko atstovams pagal įstatymą, net ir tuo atveju, kai vaiko minimalios priežiūros priemonės baigiasi ar yra panaikinamos (keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, koordinuotai teikiamos paslaugos privalomai skiriamos tik pasibaigus vidutinių priežiūros priemonių vykdymo terminui. Nuostatos derintinos tarpusavyje. |
Nepritarti |
Atkreiptinas dėmesys, kad panaikinus paskirtą vaiko minimalios priežiūros priemonę, siekiant padėti įtvirtinti įgytus socialinius gebėjimus turi būti teikiamos koordinuotos paslaugos. |
|
16. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-09 |
12 |
13, 15 |
|
15. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 13 ir 15 dalyse formuluočių „numatytos šio įstatymo 9 straipsnyje“ reikėtų atsisakyti kaip perteklinių arba tikslinti dalių formuluotes bendrinės kalbos požiūriu. |
Pritarti |
|
|
17. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-09 |
12 |
15 |
|
16. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 15 dalyje reikėtų tikslinti nuorodą į šio straipsnio 13 dalį (turi būti nuoroda į 14 dalį). |
Pritarti |
|
|
18. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-09 |
12, 13 |
|
|
17. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu yra atsisakoma keičiamo įstatymo 12 straipsnio 14 dalies nuostatų, reglamentuojančių, kad vaikų socializacijos centras yra parenkamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata derintina su keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatoma, kad prireikus keisti socializacijos centrą kitu, jis yra parenkamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Siūlytina keičiamame įstatyme laikytis nuoseklaus teisinio reguliavimo. |
Pritarti |
Vidutinės priežiūros priemonė skiriama, pratęsiama, o esant poreikiui keičiama, tik suderinus su švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija. |
|
19. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-09 |
13 |
3 |
|
18. Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostata „Kai keičiamas vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantis asmuo yra Koordinuojanti institucija, Koordinuojanti institucija skiriama iš naujo“ tikslintina dviem aspektais. Pirma, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantis asmuo yra skiriamas (ne keičiamas). Antra, nuostata „Koordinuojanti institucija skiriama iš naujo“ nevisiškai aiški, iš naujo gali būti paskirta ir ta pati institucija, todėl, jeigu čia norėta nustatyti, kad skiriama kita (nauja) koordinuojanti institucija, formuluotę reikėtų atitinkamai tikslinti. |
Pritarti |
Keičiamo
įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatą išdėstyti taip: „Kai keičiamas vaiko minimalios priežiūros
priemones vykdantis asmuo yra Koordinuojanti institucija, |
|
20. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-09 |
18 |
|
|
19. Projekto 12 straipsnio 5-11 dalimis siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir 6 iš 9 šios dalies punktų. Siūlytina tobulinant projektą 18 straipsnio 2 dalį išdėstyti nauja redakcija. |
Pritarti |
|
|
21. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-09 |
17, 18 |
|
|
20. Projekto 11 ir 12 straipsniai, kuriais keičiami keičiamo įstatymo 17 ir 18 straipsniai, redaguotini teisės technikos aspektu. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiant straipsnio dalį, įstatymo projekto bei lyginamajame įstatymo projekto variantuose turėtų būti dėstoma visa straipsnio dalis, įskaitant jai priklausančius punktus. Jei siekiama pakeisti tik atskirą straipsnio pastraipą, taip įstatymo projekte ir įstatymo projekto lyginamajame variantuose tai ir turėtų atsispindėti. |
Pritarti |
|
|
22. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-09 |
27 |
4 |
1 |
21. Projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 1 punkte siekiama įtvirtinti Sveikatos apsaugos ministerijos pareigą užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų garantuojamos ne tik vaikams, kuriems paskirtos minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės, bet ir jų atstovams pagal įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad teisė į garantuojamas (nemokamas) sveikatos priežiūros paslaugas ir šių paslaugų apimtis nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Siūlytina arba šios nuostatos arba atsisakyti, arba kartu su projektu teikti atitinkamų įstatymų pakeitimų projektus. |
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) garantuoja į koordinuotai teikiamų paslaugų sudėtį įeinančių sveikatos priežiūros paslaugų vaikams, kuriems paskirtos minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonė, ir jų atstovams pagal įstatymą prieinamumą ir tinkamumą;“ |
|
23. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-09 |
29 |
1 |
1 |
22. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 21 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punktas stokoja logikos. Pastebėtina, kad minėto straipsnio 1 dalyje atsisakoma nuostatos, kad tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius vertintų vidutinės priežiūros priemonių įgyvendinimą, tačiau vertinti koordinuotai teikiamų paslaugų ar kitų pagalbos priemonių teikimą, tuo atveju, kai vaikui skiriamos vidutinės priežiūros priemonės, pareiga išlieka. Taip pat tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius tvirtina vaiko socializacijos integracijos planą. Svarstytina, ar nevertinant vaiko vidutinių priežiūros priemonių įgyvendinimo ir vertinant tik po jų skirtų koordinuotai teikiamų paslaugų įgyvendinimą, bus įmanoma tinkamai parengti konkretaus vaiko socialinės integracijos planą. |
Nepritarti |
Koordinuotai teikiamos paslaugos po vidutinės priežiūros priemonės taikymo yra skiriamos, siekiant vaiko socialinės integracijos į bendruomenę, iš kurios jis buvo laikinai patrauktas. Šiuo atveju, koordinuotai teikiamos paslaugos, tarsi vaiko palydėjimas į tą aplinką, kurioje iki priemonės taikymo jis nesugebėjo būti, laikytis taisyklų ir susitarimų. |
|
24. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-09 |
29, 31 |
|
|
23. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, jog Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius bendradarbiauja su Atvejo vadybininkais. Neaišku, ar šiuo atveju turimi omenyje tik vaiko minimalios priežiūros priemonių koordinavimo atvejo vadybininkas, kurio trumpinys – Atvejo vadybininkas, ar ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytas atvejo vadybininkas. Ši pastaba taikytina ir projekto 23 straipsnio 1 dalyje dėstomam keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 punktui, kuriame nustatomi mokyklos vadovo įgaliojimai. |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, ir dermės, netikslinga būtų įvesti dar vieną veikiantį specialistą, numatant jam funkcijas ir veikimo algoritmus Pasiūlymas: Suvienodinti sąvokas ir visame įstatymo projekte vartoti sąvoką „Atvejo vadybininkas“ taip, kaip ji apibrėžta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. |
|
25. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-09 |
(2) |
|
|
24. Įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į siūlomą įstatymo įsigaliojimo datą, tikslintinas terminas, iki kurio Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras ir savivaldybių institucijos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, antraip įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose gali atsirasti teisinio reguliavimo spragų. |
Pritarti |
Pasiūlymas: 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2
dalį, įsigalioja 202 2. Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministras ir savivaldybių institucijos iki
2020 m. |
|
26. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-09 |
|
|
|
25. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma pakeisti daugiau kaip pusę keičiamo įstatymo straipsnių, siūlytina keičiamą įstatymą dėstyti nauja redakcija. |
Pritarti |
|
|
27. |
Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2019-10-18 |
2 |
5 |
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 2, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3899 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad iš Įstatymo projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, dėl kokių priežasčių Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi panaikinama teisė vykdyti vaiko minimalios priežiūros priemones fiziniams asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte kaip viena iš minimalios priežiūros priemonių kategorijų nurodyta dalyvavimas sporto, menų ar kitoje terapijoje. Manytume, kad tokia veikla galėtų būti vykdoma ne tik juridinio, bet ir fizinio asmens. Pažymėtina, kad vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika draudžiama riboti ūkinės veiklos laisvę dėl subjekto teisinės formos[1]. Be to, Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atvejo vadybininkas susitinka su, be kita ko, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančiais asmenimis, kurie kartu aptaria pagalbos vaikui galimybes ir parengia individualų vaiko minimalios priežiūros vykdymo planą. Taigi, sistemiškai vertinant Įstatymo projekto nuostatas, fizinio asmens išbraukimas iš vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančių asmenų sąvokos apibrėžties atrodo netikslingas. |
Pritarti |
Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 3. |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-10-21 |
12 |
|
|
Dėl Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 2, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3899 teikiame šias pastabas bei siūlymus: 1. Siūlome 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte neišbraukti šių žodžių „ir vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantys asmenys“, nes šie asmenys geriausiai žino ir gali įvertinti taikomų priemonių poveikį. |
Pritarti |
|
|
2. |
Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-10-21 |
12 |
8 |
|
2. Nepritariame 12 straipsnio 8 dalies pakeitimui dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau - ŠMSM) įgaliotos institucijos išvados svarbos priimant sprendimą skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę, nes tik atvejo vadybininkas dirbęs su tuo vaiku ir savivaldybės darbuotojai geriausiai žino situaciją, o ŠMSM įgaliota įstaiga gali teikti išvadą tik išnagrinėjusi dokumentus gautus iš savivaldybės Vaiko gerovės komisijos. Savivaldybės dėl vidutinės priežiūros skyrimo kreipiasi tik tada, kai išbandomos visos įmanomos priemonės. |
Pritarti |
Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 13. |
|
3. |
Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-10-21 |
12 |
13 |
|
3. Siūlome pakeisti 12 straipsnio 13 dalies paskutinį sakinį vietoje žodžių „Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolas“ įrašant žodžius „Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolo išrašas“. Šį pakeitimą taikyti ir 12 straipsnio 15 dalyje. |
Pritarti |
|
|
4. |
Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-10-21 |
|
|
* |
4. Įstatyme atsiranda „Atvejo vadybininko“ ir „Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininko“ sąvokos, tačiau nepakankamai aiškiai apibrėžtos jų atsakomybės ir funkcijos. Ar vaikui paskyrus minimalios priežiūros priemones ir kartu tėvams paskyrus koordinuotai teikiamas paslaugas, skiriama koordinuojanti institucija, kuri skiria atvejo vadybininką? Jis rengia vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymo individualų planą, kuriame numato ir tėvams skirtų priemonių įgyvendinimą. Kada atsiranda kitas atvejo vadybininkas ar kai vaikui nustatoma laikinoji globa? Ar savo veiksmų nedubliuoja dvi koordinuojančios institucijos? Taip pat neapibrėžta kas gali būti koordinuojanti institucija - Mokykla, Pedagoginė psichologinė tarnyba, Socialinių paslaugų centras ar kt.? Kas gali būti atvejo vadybininkai? Ar klasės auklėtoja (-as) gali būti atvejo vadybininku ir pan. |
Pritarti |
Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 8. |
|
5. |
Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-10-21 |
|
|
* |
5. Atkreipiame dėmesį, kad šiame projekte daug neapibrėžtumo ir neaiškumo: daug kur apribojamos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius veiklos; būtina tikslinti ir derinti Vaiko gerovės komisijos, Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, Atvejo vadybininko, Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininko, Koordinuojančios institucijos, Priežiūros priemonę vykdančio asmens, Vaiko atstovų pagal įstatymą funkcijas, santykį su vaiku ir kas už ką atsako. |
Pritarti |
Funkcijos ir santykiai tarp minimų subjektų yra atriboti Švietimo įstatyme, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. V-651/A1-455/V-1004 |
|
6. |
Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-10-21 |
|
|
* |
6. Taip pat siūloma įstatymu įteisinti Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus tiesioginio pavaldumo administracijos direktoriui, nes norint įgyvendinti jam pavestas funkcijas, reikia turėti „svorį“ priimant reikiamus sprendimus. |
Pritarti iš dalies |
Iš esmės pritariant siūlymui, atkreiptinas dėmesys, kad tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus pavaldumas yra ne keičiamo įstatymo, o Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo reguliavimo dalykas. |
|
7. |
Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-10-21 |
|
|
* |
7. Siūlome įstatymo projektui aptarti organizuoti klausymus ir/ar diskusijas, pasikviečiant įstatymą įgyvendinančias ir kitas suinteresuotas institucijas. |
Pritarti |
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-05-04 |
|
|
|
|
Iš esmės pritarti Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 2, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3899 ir siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas. |
Pritarti iš dalies |
Švietimo ir mokslo komitetas nepritarė ar pritarė iš dalies Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms Nr. 1, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 12, 15, 23, 24 ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabai Nr. 6. |
|
2. |
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-05-13 |
|
|
|
|
Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3899 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, kurioms pritarė komitetas. |
Pritarti iš dalies |
Švietimo ir mokslo komitetas nepritarė ar pritarė iš dalies Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms Nr. 1, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 12, 15, 23, 24 ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabai Nr. 6. |
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3899(2) (nauja redakcija) pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir siūlyti Seimui jį svarstyti.
8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Edmundas Pupinis.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas (nauja redakcija), jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša
ŠMK biuro vedėja Lina Vingrytė