LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. I-798 3, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2017-02-21 Nr. XIIP-344
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punktą, iš jo išbraukiant nuostatą, kad bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog iš įstatymo teksto eliminavus tokį draudimą, bendrijos savo lėšas galės naudoti bet kokiems tikslams, pavyzdžiui, apmokėti bendrijos narių atostogas užsienyje, išnuomoti bendrijos nariams automobilius ir panašiai. Įvertinus teikiamo pasiūlymo esmę, teigtina, jog pasiūlymo turinys galimai sistemiškai nedera su keičiamo įstatymo tikslais ir neatitinka proporcingumo principo.
2. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 7 straipsnį nauja 5 dalimi ir nustatyti, jog „Bendrijos įstatus tvirtina, už jų teisėtumą ir atitiktį įstatymams atsako notaras.“ Pažymėtina, jog tokia nuostata jau yra įtvirtinta keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje, kurioje nedviprasmiškai nustatyta, kad „Bendrijos steigimo dokumentų atitiktį įstatymams tvirtina notaras.“ Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Civilinio kodekso 2.46 straipsnyje nurodoma, jog vienas iš steigimo dokumentų yra įstatai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog keičiamas įstatymas nėra tas teisės aktas, kuriame būtų galima nustatyti ir reguliuoti notarų atsakomybės klausimus, nes šie teisniai klausimai yra sureguliuoti Notariato įstatyme. Atsižvelgus į išdėstytas pastabas teigtina, jog siūlomas įstatymo pakeitimas yra perteklinis ir neturintis teisinio krūvio.
3. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti įstatymo 9 straipsnio 4 dalį ir panaikinti įstatyminę alternatyvą bendrijoje sudaryti revizijos komisiją arba išsirinkti revizorių, paliekant galimybę sudaryti tik revizijos komisiją. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pažymėtina, jog yra daugybė bendrijų, kurių narių skaičius yra mažas dėl objektyvios priežasties, t.y. kadangi gyvenamieji namai yra nedideli. Todėl priėmus siūlomą įstatymo pakeitimą, gali susiklostyti situacija, kai įstatymo nuostatos nebus įmanoma įgyvendinti dėl per mažo bendrijos narių skaičiaus, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 18 straipsnyje nustatytus apribojimus formuoti revizijos komisiją. Manytina, jog siūlomas pakeitimas yra neproporcingas siekiamiems tikslams. Svarstytina galimybė revizijos komisijos formavimą sieti su bendrijos narių skaičiumi, kaip tai daroma galiojančiame įstatyme reguliuojant ginčų nagrinėjimo komisijų sudarymą.
4. Projekto 5 straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti įstatymo 11 straipsnio 4 dalį ir iš įstatymo išbraukti bendrijos narių galimybę iš anksto raštu pareikšti nuomonę dėl visuotiniame bendrijos susirinkime svarstomų klausimų. Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pastebėtina, jog visi daugiabučių namų bendrijų nariai turi vienodos apimties teises įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės valdymo teises. Dėl šios aplinkybės įstatyme yra įtvirtinta galimybė balsuoti raštu iš anksto ir visiems bendrijos nariams sudaryti vienodas galimybes dalyvauti sprendžiant su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais susijusius klausimus, net tais atvejais, kai asmenys negali atvykti ir tiesiogiai dalyvauti visuotiniame susirinkime. Tokiu būdu yra užtikrinamas visų bendrijos narių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas ir galimybė dalyvauti sprendžiant klausimus, susijusius su kiekvienam iš bendrijos narių bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Priėmus teikiamą pasiūlymą, abi šios esminės bendrijos narių teisės bus paneigtos ir bus įtvirtinta galimybė sprendimus priimti neatsižvelgiant į bendrijos narių nuomonę. Priėmus analizuojamą įstatymo pakeitimą, bendrijos narių, kurie turi galimybę atvykti į visuotinį susirinkimą, teisės būtų iškeliamos aukščiau nei tų asmenų, kurie negali dalyvauti visuotiniame susirinkime, tačiau siekia pareikšti nuomonę dėl visuotiniame susirinkime svarstomų klausimų. Manytina, jog teikiamas pakeitimas neatitinka asmenų lygiateisiškumo principo ir nepagrįstai apriboja asmenų galimybę dalyvauti savo nuosavybės valdyme, be to, teigtina, jog siūlomas pakeitimas galimai sistemiškai nedera su keičiamo įstatymo tikslais ir neatitinka proporcingumo principo.
5. Projekto 5 straipsnio 3 dalimi siūloma pripažinti netekusia galios įstatymo 11 straipsnio 12 dalį, kurioje nurodyta, jog bendrijos narių balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Šiuo metu šią tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. D1-251 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pritarus siūlomai pataisai, tektų pripažinti netekusiu galios šį teisės aktą, todėl tokį pavedimą Vyriausybės įgaliotai institucijai reikėtų įrašyti į teikiamo projekto nuostatas dėl įstatymo įgyvendinimo.
6. Projekto 5 straipsnio 4 dalimi siūloma pakeisti įstatymo 11 straipsnio 13 dalį ir vietoje galiojančios nuostatos, jog visuotinio susirinkimo sprendimai skelbiami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka, nustatyti, jog tokie sprendimai skelbiami viešai. Pastebėtina, jog terminas viešai gali būti suprantamas labai įvairiai, pavyzdžiui, toks skelbimas galėtų būti paskelbtas kito miesto nei yra bendrija, vietos laikraštyje, ir toks skelbimo būdas atitiktų įstatymo reikalavimą sprendimus skelbti viešai. Keičiant nuostatą reikėtų nustatyti ne tik viešumo reikalavimą, bet ir užtikrinti galimybę bendrijos nariams su šiais sprendimai susipažinti, nes priešingu atveju bendrijos narių teisės būtų pažeidžiamos.
Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 6 straipsnio, kuriuo analogišku būdu siūloma pakeisti įstatymo 12 straipsnio 3 dalį. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog šio pakeitimo lyginamasis variantas skiriasi nuo pagrindinio projekto teksto.
7. Projekto 7 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti įstatymo 13 straipsnio 2 dalį ir iš įstatymo teksto eliminuoti nuostatą, jog „Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti įgaliotinių susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis įgaliotinių.“ Pasiūlymo turinys kelia abejonių. Pastebėtina, jog išbraukus šią įstatymo nuostatą neliks papildomų galimybių sušaukti įgaliotinių susirinkimą, šią funkciją vienasmeniškai galės atlikti tik bendrijos pirmininkas (valdyba). Jei bendrijos pirmininkas (valdyba) tokio susirinkimo nesušaukia, tokio susirinkimo negalės sušaukti joks kitas asmuo. Nėra aišku kokių tikslų siūlomu pakeitimu siekiama, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog bendrijų veikla ir bendrijos narių teisinė padėtis šiuo pakeitimu bus pabloginta, nes vienintelis kelias sušaukti įgaliotinių susirinkimą, kai bendrijos pirmininkas (valdyba) tokio susirinkimo nesušaukia, bus kreipimasis į teismą su prašymu įpareigoti bendrijos pirmininką (valdybą) sušaukti įgaliotinių susirinkimą. Toks teisinis kelias lemtų ilgai trunkantį bylinėjimąsi, bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir negarantuotą rezultatą. Kelia abejonių, kad iš įstatymo teksto siūloma išbraukti paprastą būdą sušaukti įgaliotinių susirinkimą, kai įgaliotinių susirinkimą gali sušaukti revizijos komisija arba daugiau nei ketvirtadalis įgaliotinių, ir nustatyti bendrijų veiklą sunkinantį teisinį reguliavimą.
8. Projekto 7 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti įstatymo 13 straipsnį nauja 6 dalimi ir nustatyti, kad „Įgaliotinių susirinkimas turi visas visuotinio susirinkimo teises, išskyrus teisę spręsti klausimus, šiuo įstatymu priskirtus išimtinei visuotinio susirinkimo kompetencijai.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, pastebėtina, jog siūloma nuostata yra nesuderinta su įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „Bendrijos įstatuose gali būti numatytas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį.“
Antra, nustačius jog įgaliotinių susirinkimas turi teisę spręsti tik tuos klausimus, kurie nepriklauso išimtinei visuotinio susirinkimo kompetencijai, bus nustatyta, kad įgaliotinių susirinkimas faktiškai neturi jokios kompetencijos ir nieko negali spręsti, nes įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1-17 punktai įtvirtina išimtinę visuotinio susirinkimo teisę spręsti visus su bendrijos veikla susijusius klausimus.
Šiame kontekste pastebėtina, jog aptariamas pasiūlymas kartu su projekto nuostata, panaikinančia galimybę iš anksto balsuoti visuotinių susirinkimų klausimais, galimai paralyžiuos kai kurių bendrijų veiklą. Pastebėtina, jog dažnais atvejais, kai bendrijos narių yra daug, įgaliotinių susirinkimai yra vienintelė įmanoma veiklos formą, tinkanti priimti tam tikrus einamuosius sprendimus, nes į visuotinius susirinkimus nesusirenka pakankamai bendrijos narių, kad susirinkimas galėtų būti laikomas įvykusiu.
Kartu pastebėtina, jog yra tikimybė, kad neįvyks ir pakartotinai sušaukiamas visuotinis susirinkimas, nes ketvirtadalio bendrijos narių kvorumo reikalavimas yra pakankamai didelis. Kita vertus, yra tikimybė, jog dėl visuotinai žinomo mažo bendrijų narių aktyvumo, pakartotinis susirinkimas taps bene vienintele bendrijų veiklos forma, ir sprendimai juose bus priiminėjami neatsižvelgiant į daugumos bendrijos narių nuomonę ir paneigiant bendrijos narių teisę dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su bendrijos veikla.
9. Svarstytini projekto 8 straipsnio 3 dalimi siūlomas įstatymo 14 straipsnio 9 dalies pakeitimas ir projekto 9 straipsnio 2 dalimi siūlomas įstatymo 15 straipsnio 3 dalies pakeitimas, kuriais siūloma nustatyti, jog per 3 mėnesius (galiojantis terminas 12 mėnesių) neišrinkus bendrijos pirmininko, ar nesudarius valdybos, bendrijos galėtų būti likviduojamos. Pažymėtina, kad nustatyti ir galiojantys terminai yra orientuoti į tai, jog bendrijos apskritai veiktų ir egzistuotų, kad bendrijos nariai patys galėtų spręsti klausimus, susijusius su bendrosios nuosavybės valdymu, kad nereikėtų skirti administratorių Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Tuo tarpu siūlomi pakeitimai yra orientuoti į tai, kad savarankiška bendrijų veikla būtų nutraukta. Šiame kontekste siūlomos nuostatos svarstytinos dėl atitikties proporcingumo principui ir sisteminio derėjimo su įstatymo tikslais.
10. Projekto 10 straipsnio 4 dalimi siūloma pakeisti įstatymo 16 straipsnio 4 dalį ir panaikinti galimybę bendrijos valdybos nariams dėl sprendimų balsuoti raštu iš anksto. Pasiūlymo turinys kelia abejonių, nes tiesioginė šio pasiūlymo pasekmė bus valdybų veiklos trikdymas ir galimas visiškas šios veiklos formos eliminavimas ir bendrijų veiklos dėl to, jog bendrijų valdybų nariai nėra profesionalai, ši veikla nėra jiems pagrindinė ar profesinė, todėl įstatymas suteikia galimybę valdybos nariams derinti savo pagrindinę profesiją su veikla valdyboje ir taip užtikrinti bendrijų valdybų funkcionavimą. Svarstytinas pasiūlymo proporcingumas ir atitiktis įstatymo tikslams.
11. Projekto 20 straipsniu siūloma keisti įstatymo 20 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad savivaldybės vykdomoji instituciją ar jos įgaliotas asmuo turi kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka savo funkcijas. Galiojantis teisinis reguliavimas nustato, jog savivaldybės vykdomoji instituciją ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti bendrijos valdymo organus. Pasiūlymo turinys kelia abejonių dėl jo proporcingumo ir galimybės jį įgyvendinti praktiškai. Pažymėtina, jog galiojantis reguliavimas nustato galimybę kontroliuoti bendrijos valdymo organų veiklą pagal poreikį, o siūlomas reguliavimas nustatys pareigą kontroliuoti absoliučiai visų bendrijos valdymo organų veiklą nuolat. Taigi savivaldybėms bus sukurta milžiniška administracinė našta, kuriai įgyvendinti reikės daugybės specialistų ir didžiulio finansavimo. Manytina, jog pasiūlymo įgyvendinimas gali sutrikdyti vietos savivaldos funkcijų įgyvendinimą ir savivaldybių veiklą. Be to, Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad „negalima savivaldos institucijoms priskirti tokių funkcijų, kurių jos nebūtų pajėgios vykdyti“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2005 m. liepos 8 d. nutarimai), ir kad „jeigu įstatymais savivaldybėms perduodamos valstybės funkcijos, taip pat jeigu joms įstatymais ar kitais teisės aktais sukuriamos pareigos, turi būti numatomos ir šioms funkcijoms (pareigoms) reikalingos lėšos“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2005 m. liepos 8 d. nutarimai)“. Taigi siekiant, kad toks įstatymo pakeitimas būtų įgyvendinamas, kartu turėtų būti teikiami ir pasiūlymai iš kokių lėšų šis reguliavimas turėtų būti įgyvendinamas, o priešingu atveju, turėtų būti svarstoma siūlomos projekto nuostatos atitiktis Konstitucijai.
Taip pat manytina, jog dėl šio pasiūlymo turėtų būti gauta Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonė.
12. Projekto 14 straipsniu siūlomas įstatymo 21 straipsnio 4 dalies papildymas nauju 10 punktu vertintinas kaip perteklinis, nes analogiška bendrijos nario teisė yra įtvirtinta Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, jog kitų įstatymų nuostatų kartojimas projekte neturi teisinio krūvio ir neatitinka teisės aktų glaustumo reikalavimo. Siūlytina šio įstatymo pakeitimo atsisakyti.
13. Projekto 17 straipsniu siūlomas įstatymo 26 straipsnio 4 dalies pakeitimas, kuriuo siūloma nustatyti, jog bendrijos reorganizavimo atveju, sprendimas įsteigti naują bendriją, ar ją atidalyti, turi būti priimamas pagal įstatymo nuostatas, skirtas sureguliuoti iki tol neegzistavusios - naujos bendrijos steigimą, o ne klausimą sprendžiant bendrijos, kuri reorganizuojama, visuotiniame susirinkime, neturi loginės ir teisinės prasmės, be to, neatitinka Civilinio kodekso nuostatų, susijusių su juridinių asmenų reorganizavimu ir dėl to negalės būti įgyvendinamas praktiškai. Siūlytina pakeitimo atsisakyti kaip neturinčio teisinio krūvio ir nepritaikomo praktiškai.
14. Projekte nėra nuostatų, susijusių su įstatymo įsigaliojimu, taigi jis įsigalios jį priėmus ir paskelbus. Tačiau pastebėtina, jog įstatymo projektas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog „Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos“. Todėl svarstytina galimybė nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Be to, atsižvelgiant į tai, jog daugeliui bendrijų reikės iš esmės pertvarkyti savo veiklą ir pakeisti savo įstatus, turėtų būti numatytas pakankami ilgas laiko tarpas, kurio metu bendrijos galėtų pasirengti įstatymo nuostatų įgyvendinimui.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektas turėtų būti papildytas ir įstatymo taikymo nuostatomis, reguliuojančiomis procedūrų, kurios pradėtos ar įgyvendintos iki įstatymo įsigaliojimo, taikymą, pavyzdžiui, dėl bendrijų pirmininkų, kurie įsigaliojus įstatymui nebeatitiks įstatymo reikalavimų kadencijų tolesnės eigos ir kt.
15. Projektas bei projekto lyginamasis variantas, atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, turėtų būti suderinti tarpusavyje.
Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis
D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
V. Vėgelis tel. (8 5) 239 6899, el. p. [email protected]