PASIŪLYMAS

DĖL MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4033(2)

2020-04-20

Vilnius

Eil.

Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

1.

1

Argumentai:

Projekte, kurio 1 straipsniu dėstomas nauja redakcija Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau – Įstatymas), Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje duodama klaidinga nuoroda į 8 priedą, kur yra pateiktas „Sąvartyne šalinamų atliekų sąrašas ir mokesčio tarifai“, o ne ES teisės aktai. ES teisės aktai yra 9 priede.

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo 8 9 priede.“

2.

1

Argumentai:

Projektu keičiamame Įstatyme vartojami terminai turi būti aprobuoti VLKK. Atsižvelgus į tai, siūlome Įstatyme vartoti pataisytus ir darbo tvarka suderintus su VLKK terminus, sąvokas bei jų apibrėžimus. 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Akumuliatorius – energijai kaupti skirtas daugkartinis cheminis elektros srovės šaltinis, kurio veikimą, veikimas grindžiamas grįžtamosiomis elektrocheminėmis reakcijomis ir kurį jam išsikrovus iškrautą vėl, galima atkurti jį įkraunant įkrauti, tai yra praleidžiant juo per jį priešingos krypties nuolatinę elektros srovę priešinga kryptimi, negu jį iškraunant.

2. Baterija (gGalvaninis elementas) (baterija) – vienkartinis neįkraunamas cheminis elektros srovės šaltinis, kurio negalima įkrauti, skirtas paversti kuriame cheminęės reakcijos energijąa paverčiama nuolatine elektros srove, tarnaujantis baigtinį laiką jame esančioms medžiagoms laipsniškai susinaudojant. Pakartotinai įkraunamos baterijos laikomos akumuliatoriais.

3. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas atitinkamų tam tikrų gaminių ar pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo kiekis, išreikštas išreiškiamas procentais nuo mokesčio mokėtojo per mokestinį laikotarpį tiekto Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekto atitinkamų tam tikrų gaminių ar pakuočių kiekio.

4. Gamintojas – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris gamina apmokestinamuosius gaminius ir (ar) pakuoja gaminius (išskyrus ūkininkavimo veiklai naudojamą šienainį) į apmokestinamąjąsias pakuotęes, net jeigu pakavimo operacijas sutartiniais pagrindais atlieka kitas asmuo.

5. Kombinuota pakuotė – daugiasluoksnė pakuotė, sudaryta iš kelių medžiagų.

6. Laikinai leistinos leidžiamos taršos normatyvas – Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime (toliau – leidimas) konkrečiam objektui ar įrenginiui konkrečiu atveju ir konkrečiam laikotarpiui nustatomo tam tikro teršalo kiekio, laikinai leidžiamo išmesti į aplinką per laiko vienetą, tam tikrą laiką, tam tikro teršalo kiekio, nustatomo taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime (toliau – leidimas) konkrečiam objektui ar įrenginiui konkrečiu atveju ir konkrečiam laikotarpiui, kol bus galima nustatyti didžiausios leistinos leidžiamos taršos normatyvą, galimo išmesti į aplinką per laiko vienetą, rodiklis.

7. Mobilusis taršos šaltinis – kelių, geležinkelių, oro, vandenųs transporto priemonės, kiti ne keliais judantysis mechanizmaias, turintysis degalus naudojantį vidaus degimo variklį, naudojantį degalus.

8. Ne keliais judantis mechanizmas – 19 kW ar didesnės etaloninės galios vidaus degimo variklį turinti bet kokia savaeigė mašina, kilnojamoji įranga arba transporto priemonė su kėbulu ar be jo, arba su ratais ar be jų, neskirta keleiviams arba kroviniams vežti keliais, ir apimanti įskaitant mechanizmus, įrengtus ant transporto priemonės, skirtos keleiviams arba kroviniams vežti keliais, važiuoklės, išskyrus geležinkelio, oro, vandenųs transporto priemones.

9. Neperdirbamaoji pakuotė – pakuotė, kuri, tapusi atlieka, gali būti naudojama tik energijai gauti arba gali būti tik šalinama.

10. Taršos Nnormatyvas – nustatyta tvarka leidime nustatytas tam tikro teršalo kiekio, mokestiniu laikotarpiu leidžiamo išmesti į aplinką, rodiklis.

11. Nuslėpta tarša:

1) neturint leidimo, kai leidimas privalomas, išmestas teršalo kiekis ir (ar)

2) nedeklaruotas ar deklaruotas pradėjus mokestinį patikrinimą: į aplinką išmesto teršalo faktinis kiekis, leidime nustatyto teršalo metinio normatyvo ir (ar) didžiausios leistinos leidžiamos momentinės ar paros vidutinės teršalo koncentracijos ir (ar) ribinės vertės neviršijantis ir (ar) faktinis leidime nustatytą metinį normatyvą ir (ar) didžiausią leistiną leidžiamą momentinę ar paros vidutinę teršalo koncentraciją ir (ar) ribinę vertę viršijantis teršalo kiekis; Lietuvos Respublikoje sunaudotų degalų kiekis; pakilimo ir nusileidimo tūpimo ciklų skaičius; tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekis; pašalintų sąvartyne atliekų kiekis, ir (ar)

3) klaidingai nurodyti: teršalų, degalų, gaminių, pakuočių, atliekų rūšys ir tarifą mažinantys koeficientai, dėl kurių buvo apskaičiuotas ir nedeklaruotas arba deklaruotas mažesnis mokestis už aplinkos teršimą.

12. PakKilimo ir nusileidimo tūpimo ciklas – ciklas, apimantis orlaivio įriedėjimą riedėjimą ir išriedėjimą žeme, pakilimą, aukštėjimą, artėjimą, nusileidimą tūpimą ir visus kitus jo manevrus, atliekamus mažesniame negu 3 000 pėdų (914,4 metro) aukštyje.

13. Perdirbamaoji pakuotė – pakuotė, kuri:

1) pagaminta taip, kad ją sudarančias medžiagas būtų galima perdirbti į produktus, atitinkančius tiems produktams Europos Sąjungoje ir (ar) tik Lietuvos Respublikoje taikomus standartus, arba ją sudarančias medžiagas būtų galima biologiškai suskaidyti taip, kad didžioji pagaminto komposto dalis galėtų skaidytis į anglies dioksidą, biomasę ir vandenį, ir (ar)

2) tapusi atlieka, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nurodytame Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčių teisę išrašyti atliekų tvarkytojų sąraše nurodytų atliekų naudotojų (perdirbėjų) perdirbama ar tokiame sąraše nurodytų atliekų eksportuotojų išvežama (eksportuojama) į Europos Sąjungos valstybes nares perdirbti į produktus, atitinkančius tiems produktams Europos Sąjungoje ir (ar) tik Lietuvos Respublikoje taikomus standartus.

14. Sąvartyne šalinamos atliekos – nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos atliekos, išskyrus nepavojingųjų atliekų sąvartyno atskirose sekcijose šalinamas asbesto atliekas; inertinių atliekų sąvartyne šalinamos atliekos ir nepavojingųjų atliekų sąvartyno atskirose sekcijose šalinamos asbesto atliekos; pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos pavojingosios atliekos.

15. Sąvartyno operatorius – fizinis asmuo ir (ar) arba juridinis asmuo, ir (ar) kita organizacija ir jos ar jų padalinys, vykdantysis atliekų šalinimo sąvartyne veiklą (eksploatuojantysis sąvartyną).

16. Stacionarusis taršos šaltinis – taršos objektas, kuris negali būti perkeliamas iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės.

17. Teršalai – į aplinką išmetamos teršiančios taršiosios medžiagos ar tokių medžiagų mišinys, kurie dėl žmonių veiklos ar neveikimo patenka į aplinką ir, veikdami darydami poveikį atskirai ar su aplinkos komponentais, gali pakenkti žmonių sveikatai, turtui ir (ar) aplinkai arba turtui.

18. Tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai:

1) Lietuvos Respublikos teritorijoje pagamintų gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių perleidimas atlygintinai arba neatlygintinai, taip pat naudojant ir nuotolinio ryšio prekybos priemones, bet kuriam kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje ar sunaudojimas gamintojo reikmėms arba

2) importuotų ir (ar) įvežtų į Lietuvos Respublikos teritoriją, įskaitant muitinės sandėlius, laikinojo saugojimo sandėlius ir laisvąsias zonas, gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių perleidimas atlygintinai arba neatlygintinai, taip pat naudojant ir kitas nuotolinio ryšio prekybos priemones, bet kuriam kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje ar sunaudojimas importuotojo reikmėms, arba

3) likviduojamų arba reorganizuojamų mokesčio mokėtojų gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių, neperleistų kitam asmeniui, pagaminimas, importas ir (ar) įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją, įskaitant muitinės sandėlius, laikinojo saugojimo sandėlius ir laisvąsias zonas.

19. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/632 (OL 2019 L 111, p. 54).“

3.

1

Argumentai:

Atsižvelgus į VLKK patikslintas ir aprobuotas sąvokas turi būti atitinkamai pataisyti atitinkami projektu keičiamo Įstatymo straipsniai, dalys ir punktai, kur vartojamos šios sąvokos.

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 4 str. 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) iš stacionariųjų taršos šaltinių, kuriems teršalų išmetimui į aplinką privalomas leidimas, kuriame nustatyti teršalų taršos normatyvai, išmesti į aplinką (orą, vandens telkinius ir žemės paviršių bei jos gelmes) teršalai, nurodyti šio įstatymo 1 ir 2 prieduose;“

4.

1

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 4 str. 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) oro transporto priemonių, naudojamų keleiviams ir kroviniams vežti, pakilimo ir nusileidimo tūpimo ciklai, nurodyti šio įstatymo 5 priede;“

5.

1

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 5 str. 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Mokestį už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių moka fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, kurie įstatymų nustatytais atvejais privalo turėti leidimą, kuriame nustatyti teršalų taršos normatyvai.“

6.

1

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 6 str. 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Mokesčio mokėtojai, įgyvendinantys aplinkos apsaugos priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš stacionariųjų taršos šaltinių ne mažiau kaip 5 procentais skaičiuojant nuo nustatyto didžiausios leistino leidžiamo taršos normatyvo, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 5 procentais, išskyrus atvejus, kai aplinkos apsaugos priemonei įgyvendinti naudojamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat kai įgyvendinamos aplinkos apsaugos priemonės, skirtos biokurui naudoti. Atleidimas nuo mokesčio galioja ne ilgiau kaip 3 metus nuo aplinkos apsaugos priemonės įgyvendinimo pradžios. Jeigu aplinkos apsaugos priemonė nustatytu laiku neįgyvendinama arba negaunamas planuotas efektas, mokestis už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už visą laikotarpį sumokamas arba išieškomas šio įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“

7.

1

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 6 str. 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą vienkartinių pakuočių atliekomis atleidžiami mokesčių mokėtojai, per mokestinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantys ne daugiau kaip 0,5 tonos visų pripildytų vienkartinių pakuočių, kurioms netaikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, ir tvarkantys pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitą aplinkos ministro nustatyta tvarka.“

8.

1

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 6 str. 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Po mišrių komunalinių atliekų apdorojimo likusios netinkamos pakartotinai panaudoti ir perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčios atliekos, kurios iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo perduotos saugoti sąvartyne, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažintos pašalintomis, apmokestinamos mokesčiu už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, taikant tarifą, galiojusį šių atliekų perdavimo saugoti dieną.“

9.

1

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 7 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Iš stacionariųjų taršos šaltinių išmetamiems į aplinką teršalams ir teršalų junginiams, kuriems nustatytas laikinai leidžiamos leistinos taršos normatyvas, mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių tarifai, nurodyti šio įstatymo 1 ir 2 prieduose, didinami taikant koeficientą 1,2.“

10.

1

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 7 str. 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių tarifai už degalus, sunaudotus Lietuvos Respublikoje, o oro transporto priemonėms, skirtoms keleiviams ir kroviniams vežti, – už pakilimo ir nusileidimo tūpimo ciklų skaičių, nurodyti šio įstatymo 5 priede. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių tarifai, atsižvelgiant į transporto priemonių, išskyrus kelių ir oro transporto priemones, technines savybes, yra koreguojami (mažinami ar didinami) taikant šio įstatymo 7 priede nustatytus koeficientus. Mokesčio už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų tarifai nustatyti šio įstatymo 6 priede; šie tarifai, atsižvelgiant į technines ne keliais judančių mechanizmų savybes, koreguojami taikant šio įstatymo 7 priede nustatytus koeficientus.“

11.

1

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 7 str. 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis tarifai ir šalinamų atliekų rūšių sąrašas nurodyti šio įstatymo 87 priede.“

12.

1

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 9 str. 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Mokesčio mokėtojai aplinkos ministro nustatyta tvarka vykdo iš stacionariųjų taršos šaltinių išmestų į aplinką teršalų, mobiliuosiuose taršos šaltiniuose Lietuvos Respublikoje sunaudotų degalų, oro transporto atliktų pakilimo ir nusileidimo tūpimo ciklų, tiektų vidaus rinkai gaminių ir (ar) pakuočių ir sąvartyne šalintų atliekų apskaitą ir yra atsakingi už mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijose pateiktų duomenų teisingumą.“

13.

1

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 9 str. 3 dalies 2, 4 punktus ir juos išdėstyti taip:

„2) iš stacionariųjų taršos šaltinių išmestą į aplinką leidime nustatytą taršos normatyvą viršijantį teršalo kiekį dauginant iš mokesčio tarifo, nurodyto šio įstatymo 2 priede, ir indeksavimo koeficiento;“

„4) oro transporto priemonių, skirtų keleiviams ir kroviniams vežti, atliktų pakilimo ir nusileidimo tūpimo ciklų skaičių dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 5 priede, ir indeksavimo koeficiento;

14.

1

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 9 str. 8 dalies 2, 3 ir 5 punktus ir juos išdėstyti taip:

„2) mokesčio mokėtojui, kuris nuslėpė faktinį iš stacionariųjų taršos šaltinių į aplinką išmestą teršalo kiekį, – nuslėptą teršalo kiekį, bet ne didesnį už leidime nustatytą teršalo metinį taršos normatyvą, ir (ar) didžiausią leistiną leidžiamą momentinę ar paros vidutinę teršalo koncentraciją ir (ar) ribinę vertę dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 1 priede, iš indeksavimo koeficiento, iš koeficiento 1,2, jeigu nustatytas teršalo laikinai leistinos leidžiamos taršos normatyvas, ir iš koeficiento 2;

3) mokesčio mokėtojui, kuris nuslėpė leidime nustatytą metinį normatyvą ir (ar) didžiausią leistiną leidžiamą momentinę ar paros vidutinę teršalo koncentraciją ir (ar) vienkartinį normatyvą viršijantį teršalo kiekį ir (ar) kuris neturi leidimo, – išmestą teršalo kiekį, nuslėptą leidime nustatytą metinį ir (ar) didžiausią leistiną leidžiamą momentinę ar paros vidutinę teršalo koncentraciją ir (ar) vienkartinį normatyvą viršijantį teršalo kiekį, o jeigu neturi leidimo, kuriame nustatyti teršalų išmetimo į aplinką normatyvai, kai toks leidimas yra privalomas, – visą faktinį išmestą iš stacionariųjų taršos šaltinių teršalo kiekį, kuris nustatomas pagal metodikas arba instrumentinio matavimo būdu gautus duomenis, dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 2 priede, iš indeksavimo koeficiento, iš koeficiento 1,2, jeigu nustatytas teršalo laikinai leistinosleidžiamos taršos normatyvas, ir iš koeficiento 2;“

„5) mokesčio mokėtojui, kuris nuslėpė oro transporto priemonių pakilimo ir nusileidimo tūpimo ciklų skaičių, – nuslėptą pakilimo ir nusileidimotūpimo ciklų skaičių dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 5 priede, iš indeksavimo koeficiento ir iš koeficiento 2;“

15.

1

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 11 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Vyriausybės įgaliota institucija šios institucijos nustatyta tvarka vykdo iš stacionariųjų taršos šaltinių išmestų į aplinką teršalų, mobiliųjų taršos šaltinių, išskyrus žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus, sunaudotų Lietuvos Respublikoje degalų, atliktų pakilimo ir nusileidimo tūpimo ciklų, sąvartyne šalintų atliekų, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų gaminių ir (ar) pakuočių apskaitos ir mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo kontrolę.“

16.

1

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 1 priedo lentelės pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ STACIONARIŲJŲ TARŠOS ŠALTINIŲ LEISTINOS LEIDŽIAMOS TARŠOS TARIFAI“

17.

1

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 3 priedo lentelės 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4. Baterijos (gGalvaniniai elementai) (baterijos)

8506

4 469“

18.

1

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 4 priedo lentelės stulpelių (2 ir 4 stulpelių, 3 ir 5 stulpelių) pavadinimus ir juos išdėstyti taip:

2 ir 4 stulpelis „perdirbamosios ir daugkartinės pakuotės tarifas, Eur/t“

3 ir 5 stulpelis „neperdirbamosios pakuotės tarifas, Eur/t tarifas, Eur/t“

19.

2

3

Argumentai:

Projekto 2 straipsnyje nurodytos dvi 3 dalys, viena jų, dėl mokesčio už sąvartyne šalinamas atliekas tarifų indeksavimo, turi būti išbraukta, nes visų mokesčių už aplinkos teršimą indeksavimo tvarka, įskaitant ir mokesčio tarifų už sąvartyne šalinamas atliekas, nustatyta kitame straipsnyje, t.y. Projekto 1 straipsniu, keičiamo Įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje.

Pasiūlymas:

Išbraukti vieną perteklinę Projekto 2 straipsnio 3 dalį.

„3. Mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis tarifai indeksuojami nuo 2022 mokestinių metų, palyginant mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas su 2018 metų gruodžio mėnesio kainomis.“

20.

2

4

Argumentai:

Projekto 2 straipsnio 4 dalimi dėstomo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios Įstatymo 6 straipsnio naujos redakcijos 2 dalies 3 punktas  brauktinas, nes buvo skirtas kasmetiniam mokesčiui už aplinkos taršą iš žemės ūkio veiklai naudojamų mechanizmų, tačiau pritarus Seimo BFK siūlymui, žemės ūkio veikloje naudojami mechanizmai už tarša mokėtų tik juos registruojant ar keičiantis savininkui, o ne per sunaudotus degalus, todėl ši nuostata turi būti išbraukta, suvienodinant su 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 6 straipsnio nuostatomis.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 2 straipsnio 4 dalį, kuria dėstoma 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosianti Įstatymo 6 straipsnio redakcija ir jį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. Mokesčio lengvatos

1. Mokesčio mokėtojai, įgyvendinantys aplinkos apsaugos priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš stacionariųjų taršos šaltinių ne mažiau kaip 5 procentais skaičiuojant nuo nustatyto didžiausios leistino leidžiamo taršos normatyvo, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 5 procentais, išskyrus atvejus, kai aplinkos apsaugos priemonei įgyvendinti naudojamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat kai įgyvendinamos aplinkos apsaugos priemonės, skirtos biokurui naudoti. Atleidimas nuo mokesčio galioja ne ilgiau kaip 3 metus nuo aplinkos apsaugos priemonės įgyvendinimo pradžios.

2. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių atleidžiami:

1) mokesčio mokėtojai, teršiantys: iš M1 ir N1 kategorijos kelių transporto priemonių, varomų benzinu ir (ar) dujomis, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 4 metus, ir iš M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 3 metus. Transporto priemonės naudojimo laikotarpis skaičiuojamas nuo transporto priemonės pirmosios registracijos dienos iki mokestinio laikotarpio paskutinės dienos;

2) mokesčio mokėtojai, teršiantys iš transporto priemonių, naudojančių Lietuvos techninės specifikacijos standartus atitinkančius biodegalus: biodyzeliną, atitinkantį standartą LST EN 14214, ir sintetinį dyzeliną, atitinkantį standartą LST EN 15940, bioetanolį E85, atitinkantį standartą LST EN 15293, – už sunaudotą biodegalų kiekį, kurio sunaudojimas patvirtintas biodegalų įsigijimo dokumentais;

3) mokesčio mokėtojai, teršiantys iš ne keliais judančių mechanizmų, kurių galia ne didesnė kaip 60 kW.

3. Mokesčio mokėtojai, kurie patys išveža iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminius ir (ar) pripildytas pakuotes arba kurių gaminius ir (ar) pripildytas pakuotes iš Lietuvos Respublikos teritorijos išveža tretieji asmenys, yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis už tokį gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį, koks buvo išvežtas iš Lietuvos Respublikos teritorijos per mokestinį laikotarpį, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka pateikus dokumentus, patvirtinančius išvežtą iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį.

4. Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis už tą gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį, kuris proporcingas įvykdytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, mokesčio mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi turėti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymą.

5. Mokesčio mokėtojai, turintys dokumentus, įrodančius, kad buvo deginamos biodujos, atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už išmetamą į aplinkos orą leidime nustatytą teršalo kiekį, susidarantį naudojant biodujas.

6. Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą daugkartinio naudojimo pakuočių atliekomis, kai įvykdo visą aplinkos ministro nustatytą surinkimo ir daugkartinio naudojimo užduotį. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, mokesčių mokėtojai turi turėti dokumentus, patvirtinančius daugkartinių pakuočių surinkimą (susigrąžinimą) ir susigrąžintų daugkartinių pakuočių daugkartinį naudojimą.

7. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą vienkartinių pakuočių atliekomis atleidžiami mokesčių mokėtojai, per mokestinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantys ne daugiau kaip 0,5 tonos visų pripildytų vienkartinių pakuočių, kurioms netaikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, ir tvarkantys pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

8. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis atleidžiami sąvartynų operatoriai už:

1) šalintas fosfogipso atliekas;

2) šalintas pavojingųjų atliekų sąvartyne po pavojingųjų atliekų deginimo susidariusias pavojingąsias atliekas (dugno ir lakiuosius pelenus);

3) šalintas pavojingųjų atliekų sąvartyne cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų atliekas, kurių sąrašą tvirtina aplinkos ministras;

4) iki 2017 gruodžio 31 d. sąvartyne saugotas ir teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas pašalintomis po mišrių komunalinių atliekų apdorojimo likusias netinkamas pakartotinai panaudoti ir perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčias komunalines atliekas.“

Teikia

Seimo narys                                             Kęstutis Mažeika