LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 5, 12, 17, 30, 33, 34, 35, 382, 41 IR 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 302 STRAIPSNIU 

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3877

 

2024-06-17 Nr. 109-P-24

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Simonas Gentvilas, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Agnę Bilotaitę),  Valius Ąžuolas, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.

Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d.

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.         Pagal galiojantį Pelno mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 12 straipsnio 16 punktą pelno mokesčiu yra neapmokestinamos draudimo įmonių gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba jei draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 16 punkte siūloma susiaurinti gyvybės draudimo įmonėms taikomą lengvatą – pelno mokesčiu būtų neapmokestinama šių įmonių gyvybės draudimo įmokų dalis, investuojama draudėjo (naudos gavėjo) naudai. Manytina, kad toks pajamų skirstymas būtų techniškai sudėtingas ir net ganėtinai subjektyvus. Svarstytina, ar tai nesukels per didelės administracinės naštos tiek pačioms bendrovėms, tiek ir mokesčių administratoriui.

 

Nepritarti.

 Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 16 punkto pakeitimu siekiama atsisakyti sektorinio išskirtinumo, gyvybės draudimo įmonių pelno apmokestinimo tvarką suvienodinant su kitų sektorių įmonėms taikomomis bendromis apmokestinimo taisyklėmis, t. y. jų pajamos, kurios šiuo metu priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, būtų priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, atitinkamai, ir su jomis susijusios sąnaudos, kurios šiuo metu  priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams, būtų priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Pažymėtina, kad ir toliau neapmokestinamosioms pajamoms būtų priskiriama ta gyvybės draudimo įmokų dalis, kuri investuojama draudėjo arba naudos gavėjo naudai, kas objektyviai atskirtina nuo kitų pajamų, tokių, kaip pavyzdžiui, gaunamas atlygis už suteiktas draudimo, įmokų administravimo, investavimo ir kt. paslaugas.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d.

2

2

 

2.         Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 16 punkte vartojama formuluotė „draudėjas (naudos gavėjas)“ tikslintina, kadangi iš jos nėra aišku, ką konkrečiai ji reiškia – draudėją ir naudos gavėją, draudėją arba naudos gavėją, draudėją ir (arba) naudos gavėją. Atkreiptinas dėmesys, jog Draudimo įstatyme vartojamos sąvokos „draudėjas“, „naudos gavėjas“.

Pritarti.

Įvertinant, kad Projektu siūloma ir toliau priskirti neapmokestinamosioms pajamoms  tą gyvybės draudimo įmokų dalį, kuri investuojama tiek draudėjo, tiek naudos gavėjo naudai, siekiant teisinio aiškumo, Projekto 2 straipsnio 2 dalimi  keičiamo įstatymo 12 straipsnio 16 punkte vartojama formuluotė „draudėjo (naudos gavėjo)“ tikslintina į „draudėjo ir (arba) naudos gavėjo“.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d.

4

17

 

3.         Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalis papildoma nauju 14 punktu, kuriuo prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų būtų priskiriama ir lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidos, išskyrus atvejus, kai šie automobiliai naudojami tik nuomos veiklai, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti. Pastebėtina, kad nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kas atsitiktų su lengvųjų automobilių įsigijimo kainos atskaitymu, jei trumpai panaudotas automobilis būtų parduodamas (pavyzdžiui, ar įsigijimo kainos dalį galės atskaityti tiek pirkėjas, tiek pardavėjas).

Nepritarti.

Lengvojo automobilio pardavimo atveju turto vertės padidėjimo pajamos būtų apskaičiuojamos pagal galiojančias Pelno mokesčio įstatymo 16 straipsnio nuostatas, pagal kurias, be kita ko, atsižvelgiama ir į nusidėvėjimo sumas, įtrauktas į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d.

5

 

 

4.         Svarstytina, ar atsižvelgus į projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 302 straipsnio 2 ir 3 dalių turinį, jų nereikėtų sukeisti vietomis.

Nepritarti.

Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 302 straipsnio nuostatos pagrįstos nuosekliu jų išdėstymu atsižvelgiant lengvojo automobilio priklausymo vienetui formą, t. y. 1 dalyje pateikiamos nuostatos dėl lengvojo automobilio, kuris laikomas vieneto turtu, 2 dalyje – dėl lengvojo automobilio, kuris nelaikomos vieneto turtu, be to, 302 straipsnio 2 dalyje pateikiama nuoroda į šio straipsnio 1 dalį, kas, sistemiškai vertinant šio straipsnio nuostatas, užtikrina teisinį aiškumą. Atsižvelgiant į tai, išlaikytinas esamas 302 straipsnio nuostatų dėstymas.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos pramonininkų konfederacija, 2024 m. birželio 7 d. (g-2024-5219)

 

 

 

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO {STATYMO PAKEITIMO PROJEKTO

 

Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau – LPK) – didžiausia Lietuvoje skėtinė verslo asociacija, vienijanti ir atstovaujanti 55 šakinėms ir 7 regioninėms asociacijoms bei 25 neasocijuotiems nariams visose lietuvišką produkciją gaminančiose pagrindinėse pramonės šakose, susipažino su viešai paskelbtu derinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 12, 17, 30, 33, 34, 35, 382, 41 ir 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 302 straipsniu įstatymo, Reg. Nr. XIVP-3877, projektu (toliau –Teisės akto projektas) ir teikia savo poziciją dėl šio teisės akto projekto.

 

I. DĖL PELNO MOKESČIO

1. Teisės akto projektu siūloma padidinti pelno mokestį 1 proc. punktu.

2. Kaip ne kartą jau minėta viešai, LPK sutinka su pelno mokesčio didinimu 1 proc. punktu.

3. Tuo pačiu norime atkreipti dėmesj, kad LPK visose diskusijose dėl finansavimo krašto gynybai didinimo 0,4-0,5 proc. punkto nuo BVP laikėsi nuomonės, kad gynybos finansavimo didinimas turi būti visuotinis, t. y. prie gynybos finansavimo turi prisidėti visi – tiek gyventojai, tiek verslas.

4. Dėl to LPK palaikė Vyriausybės alternatyvą didinti ir PVM tarifą 1 proc. punktu. Prie PVM mokesčio mokėjimo prisidėtų ir verslas, leisdamas pinigus, t. y. jsigydamas/pirkdamas PVM apmokestintas paslaugas/prekes.

 

II. DĖL LENGVŲJŲ AUTOMOBILIŲ ĮSIGIJIMO/NUOMOS KAŠTŲ ATSKAITOS

 

5. Pagal šiuo metu galiojančias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas (17 str.), visa apmokestinamojo vieneto lengvųjų automobilių, naudojamų šio vieneto pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, įsigijimo kaina ir nuomos išlaidos gali būti atskaitomos iš pajamų.

6. Teisės akto pakeitimo projektu siūloma nustatyti papildomus automobilių jsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimus ir nustatyti tokią lengvojo automobilio jsigijimo išlaidų atskaitymo tvarką: a. kai automobilio išmetamas C02 kiekis lygus 0 g/km, iš pajamų atskaitoma lengvojo automobilio jsigijimo kainos dalis, neviršijanti 75 000 eurų; b. kai automobilio išmetamas C02 kiekis viršija 0 g/km, tačiau neviršija 130 g/km, iš pajamų atskaitoma lengvojo automobilio jsigijimo kainos dalis, neviršijanti 50 000 eurų; c. Kai automobilio išmetamas C02 kiekis viršija 130 g/km, tačiau neviršija 200 g/km, iš pajamų atskaitoma lengvojo automobilio jsigijimo kainos dalis, neviršijanti 25 000 eurų; d. kai automobilio išmetamas C02 kiekis viršija 200 g/km, iš pajamų atskaitoma lengvojo automobilio jsigijimo kainos dalis, neviršijanti 10 000 eurų.

7. Teisės akto pakeitimo projektu taip pat siūloma ribojimus taikyti ir lengvųjų automobilių nuomos išlaidoms – taikant maksimalią atskaitomų mėnesio nuomos išlaidų ribą, paremtą nustatytos įsigijimo kainos atskaitymo ribos ir ilgalaikio turto grupės, kuriai turėtų būti priskirtas nuomojamas lengvasis automobilis, jeigu jis būtų laikomas apmokestinamojo vieneto turtu, nusidėvėjimo normatyvo, apskaičiuoto mėnesiui, santykiu. Siekiant nesukelti neproporcingos administracinės naštos, nuomos išlaidų ribojimo tvarka būtų netaikoma vienkartinės, atsitiktinės nuomos atvejais, kai bendras nuomos laikotarpis per mokestinį laikotarpį yra ne ilgesnis kaip 30 dienų arba kai automobilis išnuomojamas naudojantis elektronine sąsaja – platforma, portalu ar kita tokio paties pobūdžio priemone.

8. LPK nepritaria lengvųjų automobilių įsigijimo/nuomos atskaitos siūlymui, atsižvelgiant į dabar esantį lengvųjų automobilių apmokestinimą, dėl žemiau esančių motyvų.

9. Įmonės nuo įsigyjamų automobilių vertės jau sumoka PVM, kuris yra negrąžinamas, taip pat yra sumokamas vienkartinis taršos mokestis, o asmeninėms reikmėms naudojami automobiliai yra dar sykj papildomai apmokestinami. Didesnės galios automobiliai bus papildomai apmokestinami ir pakeltu kuro akcizo mokesčiu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad keliant pelno mokestį, neatskaitomos automobilio amortizacijos sąnaudos iš karto būtų apmokestinamos padidintu naujuoju pelno mokesčio tarifu.

10. Automobilių amortizacijos išlaidų projektas vertintinas kaip per skubus ir per radikalus, automobiliai būtų apmokestinami keturgubai ar net penkis kartus, o įmonės neturi galimybės prisitaikyti tokiems pokyčiams.

11. Neteisinga komerciniam transportui skaičiuoti tik pagal C02 gramus kilometrui, būtina jvertinti ir keleivių vietų skaičių. Tai ypač aktualu įmonėms, vienokia ar kitokia forma vežiojančiomis darbuotojus į ir iš darbo.

Įvertinta.

1. PVM – ne šio įstatymo projekto reguliavimo dalykas.

2. Dėl lengvųjų automobilių.

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma ribojimus taikyti ir lengvųjų automobilių nuomos išlaidoms – taikant maksimalią atskaitomų mėnesio nuomos išlaidų ribą, paremtą nustatytos įsigijimo kainos atskaitymo ribos ir ilgalaikio turto grupės, kuriai turėtų būti priskirtas nuomojamas lengvasis automobilis, jeigu jis būtų laikomas apmokestinamojo vieneto turtu, nusidėvėjimo normatyvo, apskaičiuoto mėnesiui, santykiu. Siekiant nesukelti neproporcingos administracinės naštos, nuomos išlaidų ribojimo tvarka būtų netaikoma vienkartinės, atsitiktinės nuomos atvejais, kai bendras nuomos laikotarpis per mokestinį laikotarpį yra ne ilgesnis kaip 30 dienų arba kai automobilis išnuomojamas naudojantis elektronine sąsaja – platforma, portalu ar kita tokio paties pobūdžio priemone.

Pagal esamą teisinį reguliavimą, leidžiamiems atskaitymams priskiriamos tik su apmokestinamųjų pajamų uždirbimu susijusios sąnaudos, kas savo esme reiškia, kad apmokestinamųjų vienetų patiriamos išlaidos privatiems poreikiams tenkinti negali būti atskaitomos arba atskaitomos tik tokiu atveju, jeigu pripažįstamos darbuotojų pajamomis natūra. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus užsienio valstybių praktiką šioje srityje, pagal kurią dažniausiai automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymas ribojamas absoliučiu arba procentiniu dydžiu, dažnai susiejant leidžiamų atskaitymų dydį su automobilio CO2 emisija, Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimus, kas tam tikrais atvejais galėtų sąlygoti ne visą (kaip yra nustatyta šiuo metu), o dalinį lengvųjų automobilių, naudojamų įmonės pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymą, t. y. galimų atskaitymų dydis priklausytų nuo automobilio įsigijimo kainos ir jo taršumo – išmetamo CO2 kiekio, tokiu būdu prisidedant ir prie aplinkosauginių (žaliojo kurso) tikslų įgyvendinimo.

 

2.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, 2024 m. birželio 10 d. (g-2024-5229)

 

 

 

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 5, 12, 17, 30, 33, 34, 35, 382 , 41 IR 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 302 STRAIPSNIU ĮSTATYMO

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (toliau - Asociacija) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 12, 17, 30, 33, 34, 35, 382 , 41 ir 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 302 straipsniu įstatymo (toliau - Įstatymas) projektą ir teikia pastabas.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. draudimo įmonėms įsigaliojo nauji apskaitos reikalavimai, susiję su Tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto Nr. 17 (toliau - TFAS 17) įsigaliojimu. Minėti reikalavimai nustato draudimo sutarčių apskaitos metodus ir daug griežtesnius reikalavimus draudimo sutarties komponentų atskyrimui. Pagal iki šiol draudimo sutarčių apskaitą reglamentavusį Tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą Nr. 4 (toliau – TFAS 4) draudimo įmonės galėjo laisvai pasirinkti ir atskirai apskaityti draudimo ir investicinį komponentus. Pagal TFAS 17 reikalavimus Draudimo sutartys, turinčios investicinį komponentą, susiduria su iššūkiu išskiriant dalis, susijusias su įmokų dalimi, investuojama draudėjo (naudos gavėjo) naudai. Asociacijos nuomone, pateikta Įstatymo 2 straipsniu keičiamo 12 straipsnio 16 punkto redakcija netiksliai apibrėžia tradicinių kaupiamųjų gyvybės draudimo sutarčių įmokas. Siekiant aiškumo ir nuoseklumo, tikslinga atsižvelgti į Gyventojų pajamų mokesčių įstatyme naudojamą kaupiamųjų gyvybės draudimo sutarčių draudimo įmokų apibrėžimą. Todėl Asociacija siūlo analogiškai patikslinti Įstatymu keičiamo Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 16 punkto formuluotę. Suvienodinus gyvybės draudimo įmokų apibrėžimus tiek Gyventojų pajamų mokesčių įstatyme, tiek Pelno mokesčio įstatyme, būtų supaprastinti tokių įmokų apskaitos ir deklaravimo principai.

Atsižvelgdama į aukščiau pateiktus argumentus, Asociacija siūlo išdėstyti Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 16 punktą taip:

„16) draudimo įmonių gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba jei draudimo išmoka išmokama apdraustajam draudėjui (naudos gavėjui) sulaukus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, draudimo įmonių gyvybės draudimo investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, bei draudimo įmonių draudimo investicinės pajamos pagal profesinių pensijų gyvybės draudimo sutartis, sudarytas pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas;“

Įvertinta.

Siūlyme pateikta Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 16 punkto formuluotė savo esme ir turiniu atitinkanti šiuo metu galiojančią (keičiamą) nuostatą, pagal kurią neapmokestinamos draudimo įmonių gautos gyvybės draudimo įmokos, apimančios tiek draudėjo ar naudos gavėjo naudai investuojamą lėšų dalį, tiek gaunamą atlygį už suteiktas draudimo, įmokų administravimo ir kt. paslaugas, kai tuo tarpu Projektu siūloma neapmokestinamosioms pajamoms priskirti tik įmokų dalį, investuojamą draudėjo ir (arba) naudos gavėjo naudai. 

Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 16 punkto pakeitimu siekiama atsisakyti sektorinio išskirtinumo, gyvybės draudimo įmonių pelno apmokestinimo tvarką suvienodinant su kitų sektorių įmonėms taikomomis bendromis apmokestinimo taisyklėmis, t. y. jų pajamos, kurios šiuo metu priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, būtų priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, atitinkamai, ir su jomis susijusios sąnaudos, kurios šiuo metu priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams, būtų priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Pažymėtina, kad ir toliau neapmokestinamosioms pajamoms būtų priskiriama ta gyvybės draudimo įmokų dalis, kuri investuojama draudėjo arba naudos gavėjo naudai, kas objektyviai atskirtina nuo kitų pajamų, tokių, kaip, pavyzdžiui, gaunamas atlygis už suteiktas įmokų administravimo ir kt. paslaugas. 

3.

Lietuvos verslo konfederacija, 2024 m. birželio 12 d. (g-2024-5304)

 

 

 

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GYNYBOS FONDO ĮSTATYMO IR SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ PAKEITIMO PROJEKTŲ

 

Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK), viena didžiausių verslo organizacijų Lietuvoje, teikia nuomonę dėl Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimo projektų (toliau – Siūlymai).

1.                  LVK pritaria Valstybės gynybos fondo koncepcijai LVK palaiko Valstybės gynybos fondo idėją.

Fondo suformavimas leis lanksčiau žiūrėti į krašto gynybos finansavimą, suprantant, kad toliau didinant krašto gynybos finansavimą iki siektinų 4% nuo BVP leis iš skirtingų finansavimo šaltinių nukreipti lėšas gynybos finansavimui, taip pat leis lanksčiau formuoti gynybos finansavimo šaltinius.

2.                  LVK pritaria pelno mokesčio didinimui 1 proc. p. ir primena, kad galima didinti ir pajamų iš individualios veiklos apmokestinimą.

LVK visose diskusijose pritarė pelno mokesčio didinimui 1 proc.p., tad pritaria ir Finansų ministerijos analogiškam siūlymui. Tai užtikrins sąžiningą verslo prisidėjimą prie krašto gynybos finansavimo. LVK taip pat primena, kad anksčiau teikusi savo pasiūlymą „1+1+1“, kurio esmė – 1 proc.p. didinti atitinkamai pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifą, pelno mokesčio tarifą ir gyventojų pajamų mokesčio tarifą (toliau – GPM) pajamoms iš individualios veiklos. LVK primena, kad Valstybinio gynybos fondą galima papildyti surinktomis lėšomis iš GPM tarifo pajamoms iš individualios veiklos padidinimo 1 proc.p. Atsižvelgiant į tai, kad individuali veikla yra verslo forma, logiška, kad jeigu keliamas pelno mokesčio tarifas įmonėms, savarankiškiems verslininkams taip pat galėtų būti didinamas GPM tarifas – abejais atvejais tai būtų tos pačios grąžos iš verslo apmokestinimo didinimas. Tai užtikrintų pilną verslo grąžos apmokestinimo didinimą.

3.                  Tačiau siūlymai didinti krašto gynybos finansavimą nėra grįsti visuotinio finansavimo principu

LVK visose diskusijose dėl finansavimo krašto gynybai didinimo 0,4-0,5 proc.p. nuo BVP laikėsi nuomonės, kad gynybos finansavimo didinimas turi būti grįstas visuotinumo principu. LVK nuomone, krašto gynyba, kaip viešoji gėrybė, turi būti finansuojama visų naudos gavėjų. Dėl to prie gynybos finansavimo turi prisidėti visi – tiek gyventojai, tiek verslas. LVK palaikė Vyriausybės alternatyvą didinti ir PVM tarifą 1 proc.p. Tokiu būdu verslas susimokėtų per pelno mokestį (o įgyvendinus LVK „1+1+1“ pasiūlymą susimokėtų ir individualūs verslininkai) ir tuo pačiu vartotojai (tarp kurių – ir verslas) susimokėtų per PVM. Taip krašto gynybos finansavimas būtų grindžiamas visuotiniu finansavimu. Nepaisant to, kad kai kuriems pasiūlymams LVK pritaria (kaip ir pritarė jiems mokesčių reformos kontekste), LVK apgailestauja, kad buvo pasirinktas kelias, kuriuo gynyba būtų finansuojama didinant mokesčius konkretiems sektoriams ir neišlaikant visuotinumo principo.

4.                  Lengvųjų automobilių atskaita nėra teisingas siūlymas, atsižvelgiant į dabar esantį lengvųjų automobilių apmokestinimą

LVK, nepaisant to, kad palaikė priimtą Akcizų įstatymo pertvarką ir anksčiau išdiskutuotą (tačiau nepriimtą) automobilių taršos mokestį, kritiškai vertina pasiūlymą Pelno mokesčio įstatyme nustatyti, kad tik dalis automobilių įsigijimo sumos galėtų būti atskaitoma. Nors neketinama surinkti daug lėšų iš šio siūlymo, LVK laikosi nuomonės, kad pasiūlymo priėmimas nebūtų teisingas verslo turimų lengvųjų automobilių atžvilgiu. Primintina, kad lengvasis automobilis jau yra išskirtinė prekė, kurią įsigyjanti įmonė negali atskaityti PVM. Valstybinė mokesčių inspekcija šiais metais taip pat sugriežtino pajamų natūra skaičiavimą ir paaiškino, kad kelionė į ar iš darbo tarnybiniu automobiliu vertintina kaip automobilio naudojimas asmeniniais tikslais, dėl ko nuo dar daugiau įmonių darbuotojų bus mokamos pajamos natūra. Atitinkamai, neturėtų būti taikomas trigubas apmokestinimas, kai ir pelno mokesčio tikslais nebūtų galima atskaityti automobilio įsigijimo kainos. LVK pastebi, kad praeitų metų gegužę priimtomis Akcizų įstatymo pataisomis, kuriomis padidintas akcizo tarifas dyzelinui ir patvirtinta CO2 dedamoji, kurios įgyvendinimas spartinamas vienu iš Siūlymų, įmonės bus daug labiau skatinamos žalinti savo transporto priemonių parką, nei būtų skatinamos ribojant automobilio įsigijimo kainos atskaitą pelno mokesčio tikslais. Dar didesnę paskatą suteiktų Automobilio taršos mokestis, kuris nebuvo priimtas.

<...>

5.                       Dėl pelno mokesčio apskaičiavimo gyvybės draudimo įmonėms ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms

LVK ypatingus pelno mokesčio apskaičiavimo režimus atskiriems sektoriams (konkrečiai gyvybės draudimo ir asmens sveikatos priežiūros) vertina kaip mechanizmus, kuriais atsižvelgiama į konkrečiam sektoriui aktualią apskaitos specifiką siekiant užtikrinti teisingą pelno mokesčio mokėjimą, iš to nesiekiant sukurti naudos ar lengvatinio režimo šiems sektoriams. Atitinkamai, LVK prašo prieš priimant sprendimus kartu su šių sektorių atstovais atskirai įvertinti, ar šie ypatingi pelno mokesčio apskaičiavimo režimai atskirais atvejais yra reikalingi. Mūsų žiniomis, išimtinis pelno mokesčio režumas gyvybės draudimo įmonėms gali būti reikalingas įmonių apskaitos atitikčiai tarptautinių finansinės atskaitomybės standartams užtikrinimui. Dėl to LVK kviečia dėl siūlomų pakeitimų konsultuotis su gyvybės draudimo įmonių ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų atstovais.

Įvertinta.

1. Įvertinta.

2. Įvertinta.

3. Įvertinta.

4. Pagal esamą teisinį reguliavimą, leidžiamiems atskaitymams priskiriamos tik su apmokestinamųjų pajamų uždirbimu susijusios sąnaudos, kas savo esme reiškia, kad apmokestinamųjų vienetų patiriamos išlaidos privatiems poreikiams tenkinti negali būti atskaitomos arba atskaitomos tik tokiu atveju, jeigu pripažįstamos darbuotojų pajamomis natūra. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus užsienio valstybių praktiką šioje srityje, pagal kurią dažniausiai automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymas ribojamas absoliučiu arba procentiniu dydžiu, dažnai susiejant leidžiamų atskaitymų dydį su automobilio CO2 emisija, Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimus, kas tam tikrais atvejais galėtų sąlygoti ne visą (kaip yra nustatyta šiuo metu), o dalinį lengvųjų automobilių, naudojamų įmonės pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymą, t. y. galimų atskaitymų dydis priklausytų nuo automobilio įsigijimo kainos ir jo taršumo – išmetamo CO2 kiekio, tokiu būdu prisidedant ir prie aplinkosauginių (žaliojo kurso) tikslų įgyvendinimo.

5. Atsisakius sektorinio išskirtinumo, sveikatos priežiūros įstaigų ir gyvybės draudimo įmonių pelno apmokestinimo tvarka būtų suvienodinama su kitų sektorių įmonėms taikomomis bendromis apmokestinimo taisyklėmis, .t.y jų pajamas, kurios šiuo metu priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, siūloma priskirti apmokestinamosioms pajamoms, tačiau atitinkamai ir su jomis susijusios sąnaudos (kurios šiuo metu priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams) būtų priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Draudimo įmonių atveju, ta gyvybės draudimo įmokų dalis, kuri investuojama draudėjo arba naudos gavėjo naudai, ir toliau būtų priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narių grupė (G. Paluckas, L. Jonauskas, A. Sysas ir kt.) 2024 m. birželio 13 d.

1

 

 

 

Argumentai:

Gynybos fondo finansavimui reikia tvaraus ir ilgalaikio sprendimo. Pelno mokesčio pakėlimas 1 procentiniu punktu stambioms ar didelį pelną gaunančioms įmonėms ilguoju laikotarpiu nėra pakankamas viešųjų reikmių finansavimui padengti. Per artimiausią dešimtmetį įgyvendinant Tarybos direktyvą (ES) 2022/2523, dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Europos Sąjungoje, Lietuvoje galiojantis žemesnis pelno mokesčio tarifas neteks patrauklumo, nes nesumokėtas pelno mokestis Lietuvoje bus perkeltas į kitas ES jurisdikcijas. Todėl nėra jokių racionalių priežasčių Lietuvoje nesurinkti šio pelno mokesčio iš stambių įmonių.

Geopolitinis nesaugumas, o ne mokesčių lygmuo šiuo metu yra didžiausia kliūtis investicijoms į Lietuvą. Lietuvos patrauklumas investicijoms turi būti transformuotas iš žemų atlyginimų ir žemų mokesčių į aukšto produktyvumo ir aukštos kokybės viešosiomis paslaugomis grįstą šalies ekonominį modelį.

Dėl šių priežasčių siūloma visame įstatyme pakeisti bazinį  pelno mokesčio tarifą, taikomą didelėms įmonėms, nuo įstatymo projekte siūlomo 16 iki 18 procentų. Šis tarifas, nekeičiant kitų įstatymo nuostatų, galiotų vidutinėms ir stambesnėms įmonėms gaunančioms reikšmingą pelną, kai smulkioms įmonėms ir toliau galiotų įstatymo projekte siūlomas 6 procentų pelno mokesčio tarifas. Numatomi pakeitimai į valstybės biudžetą papildomai galėtų sunešti apie 200 milijonų eurų per metus.

Pasiūlymas:

Siūlome pakeisti šio įstatymo projekto 1 straipsnį, jį išdėstant taip:

 „1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

1.  Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Taikomi šie pelno mokesčio tarifai:

1) Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 18 16 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita;

2) užsienio vienetų pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 ir 5 punktuose, apmokestinamos be atskaitymų taikant 10 procentų mokesčio tarifą, o išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4, 6 ir 7 punktuose, – taikant 18 16 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita. Užsienio vienetų, kurie yra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte, neapmokestinamos. Užsienio vienetų, kurie nėra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte, apmokestinamos be atskaitymų taikant 10 procentų mokesčio tarifą;

3) pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 18 16 procentų mokesčio tarifą;

4) gauta parama, panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį, taip pat iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis, viršijanti 250 MGL dydžio sumą, apmokestinama be atskaitymų, taikant 18 16 procentų mokesčio tarifą.“

Nepritarti.

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu šiuo metu taikomų 5 ir 15 proc. pelno mokesčio tarifų keitimas, kaip viena iš priemonių siekiant užtikrinti tvarų Valstybės gynybos fondo lėšų šaltinį, juos padidinant 1 proc. punktu siūlomas vertinant ne tik fiskalinį jo aspektą, bet ir atsižvelgiant į tai, kad apmokestinimo pelno mokesčiu sistema, įskaitant pelno mokesčio tarifo dydį, yra reikšmingas ekonominis įrankis, prisidedantis prie patrauklios investicinės aplinkos bei šalies konkurencingumo užtikrinimo, kas svarbu įvertinant ir regioninį kontekstą, kai kaimyninėse šalyse taikomas patraukliu laikomas paskirstytojo pelno apmokestinimo modelis.

Tiek standartinio, tiek lengvatinio pelno mokesčių tarifų  padidinimas vienodu proc. punkto dydžiu pagristas siekiu, kad, neišskiriant tam tikro sektoriaus ar veiklos rūšies, būtų solidariai prisidedama prie valstybės gynybos stiprinimo, kartu  subalansuotas, kompleksiškai vertinant ir kitas Valstybės gynybos fondo lėšų užtikrinimui numatytas priemones, siekiant įgyvendinti Valstybės gynybos fondo įstatymo tikslus.

2.

Seimo narių grupė (G. Paluckas, L. Jonauskas, A. Sysas ir kt.) 2024 m. birželio 13 d.

6

 

 

 

Argumentai:

Gynybos fondo finansavimui reikia tvaraus ir ilgalaikio sprendimo. Pelno mokesčio pakėlimas 1 procentiniu punktu stambioms ar didelį pelną gaunančioms įmonėms ilguoju laikotarpiu nėra pakankamas viešųjų reikmių finansavimui padengti. Per artimiausią dešimtmetį įgyvendinant Tarybos direktyvą (ES) 2022/2523, dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Europos Sąjungoje, Lietuvoje galiojantis žemesnis pelno mokesčio tarifas neteks patrauklumo, nes nesumokėtas pelno mokestis Lietuvoje bus perkeltas į kitas ES jurisdikcijas. Todėl nėra jokių racionalių priežasčių Lietuvoje nesurinkti šio pelno mokesčio iš stambių įmonių.

Geopolitinis nesaugumas, o ne mokesčių lygmuo šiuo metu yra didžiausia kliūtis investicijoms į Lietuvą. Lietuvos patrauklumas investicijoms turi būti transformuotas iš žemų atlyginimų ir žemų mokesčių į aukšto produktyvumo ir aukštos kokybės viešosiomis paslaugomis grįstą šalies ekonominį modelį.

Dėl šių priežasčių siūloma visame įstatyme pakeisti bazinį  pelno mokesčio tarifą, taikomą didelėms įmonėms, nuo įstatymo projekte siūlomo 16 iki 18 procentų. Šis tarifas, nekeičiant kitų įstatymo nuostatų, galiotų vidutinėms ir stambesnėms įmonėms gaunančioms reikšmingą pelną, kai smulkioms įmonėms ir toliau galiotų įstatymo projekte siūlomas 6 procentų pelno mokesčio tarifas. Numatomi pakeitimai į valstybės biudžetą papildomai galėtų sunešti apie 200 milijonų eurų per metus.

Pasiūlymas:

Siūlome pakeisti šio įstatymo projekto 6 straipsnį, jį išdėstant taip:

„6 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Lietuvos vieneto gaunami dividendai už turimas Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami taikant 18 16 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, penkioliktos dienos.“

Nepritarti.

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu šiuo metu taikomų 5 ir 15 proc. pelno mokesčio tarifų keitimas, kaip viena iš priemonių siekiant užtikrinti tvarų Valstybės gynybos fondo lėšų šaltinį, juos padidinant 1 proc. punktu siūlomas vertinant ne tik fiskalinį jo aspektą, bet ir atsižvelgiant į tai, kad apmokestinimo pelno mokesčiu sistema, įskaitant pelno mokesčio tarifo dydį, yra reikšmingas ekonominis įrankis, prisidedantis prie patrauklios investicinės aplinkos bei šalies konkurencingumo užtikrinimo, kas svarbu įvertinant ir regioninį kontekstą, kai kaimyninėse šalyse taikomas patraukliu laikomas paskirstytojo pelno apmokestinimo modelis.

Tiek standartinio, tiek lengvatinio pelno mokesčių tarifų  padidinimas vienodu proc. punkto dydžiu pagristas siekiu, kad, neišskiriant tam tikro sektoriaus ar veiklos rūšies, būtų solidariai prisidedama prie valstybės gynybos stiprinimo, kartu  subalansuotas, kompleksiškai vertinant ir kitas Valstybės gynybos fondo lėšų užtikrinimui numatytas priemones, siekiant įgyvendinti Valstybės gynybos fondo įstatymo tikslus

3.

Seimo narių grupė (G. Paluckas, L. Jonauskas, A. Sysas ir kt.) 2024 m. birželio 13 d.

7

 

 

 

Argumentai:

Gynybos fondo finansavimui reikia tvaraus ir ilgalaikio sprendimo. Pelno mokesčio pakėlimas 1 procentiniu punktu stambioms ar didelį pelną gaunančioms įmonėms ilguoju laikotarpiu nėra pakankamas viešųjų reikmių finansavimui padengti. Per artimiausią dešimtmetį įgyvendinant Tarybos direktyvą (ES) 2022/2523, dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Europos Sąjungoje, Lietuvoje galiojantis žemesnis pelno mokesčio tarifas neteks patrauklumo, nes nesumokėtas pelno mokestis Lietuvoje bus perkeltas į kitas ES jurisdikcijas. Todėl nėra jokių racionalių priežasčių Lietuvoje nesurinkti šio pelno mokesčio iš stambių įmonių.

Geopolitinis nesaugumas, o ne mokesčių lygmuo šiuo metu yra didžiausia kliūtis investicijoms į Lietuvą. Lietuvos patrauklumas investicijoms turi būti transformuotas iš žemų atlyginimų ir žemų mokesčių į aukšto produktyvumo ir aukštos kokybės viešosiomis paslaugomis grįstą šalies ekonominį modelį.

Dėl šių priežasčių siūloma visame įstatyme pakeisti bazinį  pelno mokesčio tarifą, taikomą didelėms įmonėms, nuo įstatymo projekte siūlomo 16 iki 18 procentų. Šis tarifas, nekeičiant kitų įstatymo nuostatų, galiotų vidutinėms ir stambesnėms įmonėms gaunančioms reikšmingą pelną, kai smulkioms įmonėms ir toliau galiotų įstatymo projekte siūlomas 6 procentų pelno mokesčio tarifas. Numatomi pakeitimai į valstybės biudžetą papildomai galėtų sunešti apie 200 milijonų eurų per metus.

Pasiūlymas:

Siūlome pakeisti šio įstatymo projekto 7 straipsnį, jį išdėstant taip:

„7 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Užsienio vienetų gaunami už turimas Lietuvos vieneto akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami taikant 18 16 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, penkioliktos dienos.“

Nepritarti.

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu šiuo metu taikomų 5 ir 15 proc. pelno mokesčio tarifų keitimas, kaip viena iš priemonių siekiant užtikrinti tvarų Valstybės gynybos fondo lėšų šaltinį, juos padidinant 1 proc. punktu siūlomas vertinant ne tik fiskalinį jo aspektą, bet ir atsižvelgiant į tai, kad apmokestinimo pelno mokesčiu sistema, įskaitant pelno mokesčio tarifo dydį, yra reikšmingas ekonominis įrankis, prisidedantis prie patrauklios investicinės aplinkos bei šalies konkurencingumo užtikrinimo, kas svarbu įvertinant ir regioninį kontekstą, kai kaimyninėse šalyse taikomas patraukliu laikomas paskirstytojo pelno apmokestinimo modelis.

Tiek standartinio, tiek lengvatinio pelno mokesčių tarifų  padidinimas vienodu proc. punkto dydžiu pagristas siekiu, kad, neišskiriant tam tikro sektoriaus ar veiklos rūšies, būtų solidariai prisidedama prie valstybės gynybos stiprinimo, kartu  subalansuotas, kompleksiškai vertinant ir kitas Valstybės gynybos fondo lėšų užtikrinimui numatytas priemones, siekiant įgyvendinti Valstybės gynybos fondo įstatymo tikslus

4.

Seimo narių grupė (G. Paluckas, L. Jonauskas, A. Sysas ir kt.) 2024 m. birželio 13 d.

8

 

 

 

Argumentai:

Gynybos fondo finansavimui reikia tvaraus ir ilgalaikio sprendimo. Pelno mokesčio pakėlimas 1 procentiniu punktu stambioms ar didelį pelną gaunančioms įmonėms ilguoju laikotarpiu nėra pakankamas viešųjų reikmių finansavimui padengti. Per artimiausią dešimtmetį įgyvendinant Tarybos direktyvą (ES) 2022/2523, dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Europos Sąjungoje, Lietuvoje galiojantis žemesnis pelno mokesčio tarifas neteks patrauklumo, nes nesumokėtas pelno mokestis Lietuvoje bus perkeltas į kitas ES jurisdikcijas. Todėl nėra jokių racionalių priežasčių Lietuvoje nesurinkti šio pelno mokesčio iš stambių įmonių.

Geopolitinis nesaugumas, o ne mokesčių lygmuo šiuo metu yra didžiausia kliūtis investicijoms į Lietuvą. Lietuvos patrauklumas investicijoms turi būti transformuotas iš žemų atlyginimų ir žemų mokesčių į aukšto produktyvumo ir aukštos kokybės viešosiomis paslaugomis grįstą šalies ekonominį modelį.

Dėl šių priežasčių siūloma visame įstatyme pakeisti bazinį  pelno mokesčio tarifą, taikomą didelėms įmonėms, nuo įstatymo projekte siūlomo 16 iki 18 procentų. Šis tarifas, nekeičiant kitų įstatymo nuostatų, galiotų vidutinėms ir stambesnėms įmonėms gaunančioms reikšmingą pelną, kai smulkioms įmonėms ir toliau galiotų įstatymo projekte siūlomas 6 procentų pelno mokesčio tarifas. Numatomi pakeitimai į valstybės biudžetą papildomai galėtų sunešti apie 200 milijonų eurų per metus.

Pasiūlymas:

Siūlome pakeisti šio įstatymo projekto 8 straipsnį, jį išdėstant taip:

„8 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Lietuvos vieneto už turimas ar nuolatinės buveinės už jai priskirtas užsienio vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą gaunami dividendai apmokestinami taikant 18 16 procentų pelno mokesčio tarifą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. Mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo gauti, penkioliktos dienos.“

Nepritarti.

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu šiuo metu taikomų 5 ir 15 proc. pelno mokesčio tarifų keitimas, kaip viena iš priemonių siekiant užtikrinti tvarų Valstybės gynybos fondo lėšų šaltinį, juos padidinant 1 proc. punktu siūlomas vertinant ne tik fiskalinį jo aspektą, bet ir atsižvelgiant į tai, kad apmokestinimo pelno mokesčiu sistema, įskaitant pelno mokesčio tarifo dydį, yra reikšmingas ekonominis įrankis, prisidedantis prie patrauklios investicinės aplinkos bei šalies konkurencingumo užtikrinimo, kas svarbu įvertinant ir regioninį kontekstą, kai kaimyninėse šalyse taikomas patraukliu laikomas paskirstytojo pelno apmokestinimo modelis.

Tiek standartinio, tiek lengvatinio pelno mokesčių tarifų  padidinimas vienodu proc. punkto dydžiu pagristas siekiu, kad, neišskiriant tam tikro sektoriaus ar veiklos rūšies, būtų solidariai prisidedama prie valstybės gynybos stiprinimo, kartu  subalansuotas, kompleksiškai vertinant ir kitas Valstybės gynybos fondo lėšų užtikrinimui numatytas priemones, siekiant įgyvendinti Valstybės gynybos fondo įstatymo tikslus

5.

Seimo narių grupė (G. Paluckas, L. Jonauskas, A. Sysas ir kt.) 2024 m. birželio 13 d.

9

 

 

 

Argumentai:

Gynybos fondo finansavimui reikia tvaraus ir ilgalaikio sprendimo. Pelno mokesčio pakėlimas 1 procentiniu punktu stambioms ar didelį pelną gaunančioms įmonėms ilguoju laikotarpiu nėra pakankamas viešųjų reikmių finansavimui padengti. Per artimiausią dešimtmetį įgyvendinant Tarybos direktyvą (ES) 2022/2523, dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Europos Sąjungoje, Lietuvoje galiojantis žemesnis pelno mokesčio tarifas neteks patrauklumo, nes nesumokėtas pelno mokestis Lietuvoje bus perkeltas į kitas ES jurisdikcijas. Todėl nėra jokių racionalių priežasčių Lietuvoje nesurinkti šio pelno mokesčio iš stambių įmonių.

Geopolitinis nesaugumas, o ne mokesčių lygmuo šiuo metu yra didžiausia kliūtis investicijoms į Lietuvą. Lietuvos patrauklumas investicijoms turi būti transformuotas iš žemų atlyginimų ir žemų mokesčių į aukšto produktyvumo ir aukštos kokybės viešosiomis paslaugomis grįstą šalies ekonominį modelį.

Dėl šių priežasčių siūloma visame įstatyme pakeisti bazinį  pelno mokesčio tarifą, taikomą didelėms įmonėms, nuo įstatymo projekte siūlomo 16 iki 18 procentų. Šis tarifas, nekeičiant kitų įstatymo nuostatų, galiotų vidutinėms ir stambesnėms įmonėms gaunančioms reikšmingą pelną, kai smulkioms įmonėms ir toliau galiotų įstatymo projekte siūlomas 6 procentų pelno mokesčio tarifas. Numatomi pakeitimai į valstybės biudžetą papildomai galėtų sunešti apie 200 milijonų eurų per metus.

Pasiūlymas:

Siūlome pakeisti šio įstatymo projekto 9 straipsnį, jį išdėstant taip:

„9 straipsnis. 382 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 382 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Fiksuoto pelno mokesčio bazei be jokių atskaitymų taikomas 18 16 procentų tarifas.“

Nepritarti.

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu šiuo metu taikomų 5 ir 15 proc. pelno mokesčio tarifų keitimas, kaip viena iš priemonių siekiant užtikrinti tvarų Valstybės gynybos fondo lėšų šaltinį, juos padidinant 1 proc. punktu siūlomas vertinant ne tik fiskalinį jo aspektą, bet ir atsižvelgiant į tai, kad apmokestinimo pelno mokesčiu sistema, įskaitant pelno mokesčio tarifo dydį, yra reikšmingas ekonominis įrankis, prisidedantis prie patrauklios investicinės aplinkos bei šalies konkurencingumo užtikrinimo, kas svarbu įvertinant ir regioninį kontekstą, kai kaimyninėse šalyse taikomas patraukliu laikomas paskirstytojo pelno apmokestinimo modelis.

Tiek standartinio, tiek lengvatinio pelno mokesčių tarifų  padidinimas vienodu proc. punkto dydžiu pagristas siekiu, kad, neišskiriant tam tikro sektoriaus ar veiklos rūšies, būtų solidariai prisidedama prie valstybės gynybos stiprinimo, kartu  subalansuotas, kompleksiškai vertinant ir kitas Valstybės gynybos fondo lėšų užtikrinimui numatytas priemones, siekiant įgyvendinti Valstybės gynybos fondo įstatymo tikslus

6.

Seimo narių grupė (G. Paluckas, L. Jonauskas, A. Sysas ir kt.) 2024 m. birželio 13 d.

10

 

 

 

Argumentai:

Gynybos fondo finansavimui reikia tvaraus ir ilgalaikio sprendimo. Pelno mokesčio pakėlimas 1 procentiniu punktu stambioms ar didelį pelną gaunančioms įmonėms ilguoju laikotarpiu nėra pakankamas viešųjų reikmių finansavimui padengti. Per artimiausią dešimtmetį įgyvendinant Tarybos direktyvą (ES) 2022/2523, dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Europos Sąjungoje, Lietuvoje galiojantis žemesnis pelno mokesčio tarifas neteks patrauklumo, nes nesumokėtas pelno mokestis Lietuvoje bus perkeltas į kitas ES jurisdikcijas. Todėl nėra jokių racionalių priežasčių Lietuvoje nesurinkti šio pelno mokesčio iš stambių įmonių.

Geopolitinis nesaugumas, o ne mokesčių lygmuo šiuo metu yra didžiausia kliūtis investicijoms į Lietuvą. Lietuvos patrauklumas investicijoms turi būti transformuotas iš žemų atlyginimų ir žemų mokesčių į aukšto produktyvumo ir aukštos kokybės viešosiomis paslaugomis grįstą šalies ekonominį modelį.

Dėl šių priežasčių siūloma visame įstatyme pakeisti bazinį  pelno mokesčio tarifą, taikomą didelėms įmonėms, nuo įstatymo projekte siūlomo 16 iki 18 procentų. Šis tarifas, nekeičiant kitų įstatymo nuostatų, galiotų vidutinėms ir stambesnėms įmonėms gaunančioms reikšmingą pelną, kai smulkioms įmonėms ir toliau galiotų įstatymo projekte siūlomas 6 procentų pelno mokesčio tarifas. Numatomi pakeitimai į valstybės biudžetą papildomai galėtų sunešti apie 200 milijonų eurų per metus.

Pasiūlymas:

Siūlome pakeisti šio įstatymo projekto 1 straipsnį, jį išdėstant taip:

„10 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Vienetų, jų dalyvių pajamos bei nuostoliai kituose šio skyriaus straipsniuose nustatyta tvarka pripažįstami šiame straipsnyje nustatytais reorganizavimo ar perleidimo atvejais, kai:

1) vienetų turtas, teisės ir pareigos perleidžiamos tarp Lietuvos vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 18 16 arba 6 procentų mokesčio tarifus, arba tarp užsienio vienetų – Europos Sąjungos valstybių narių rezidentų mokesčių tikslais, Europos Sąjungos valstybėse narėse turinčių verslo organizavimo formą, nurodytą 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvos 90/434/EB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis, (toliau – Direktyva 90/434/EB) priede, ir esančių Direktyvos 90/434/EB 3 straipsnio c punkte nustatytų mokesčių mokėtojais, arba

2) vienetų turtas, teisės ir pareigos perleidžiamos tarp Lietuvos vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 18 16 arba 6 procentų mokesčio tarifus, ir užsienio vienetų – Europos Sąjungos valstybių narių rezidentų mokesčių tikslais, Europos Sąjungos valstybėse narėse turinčių verslo organizavimo formą, nurodytą Direktyvos 90/434/EB priede, ir esančių Direktyvos 90/ 434/EB 3 straipsnio c punkte nustatytų mokesčių mokėtojais, arba

3) perkeliama vieneto (Europos bendrovės ar Europos kooperatinės bendrovės) registruota buveinė.“

Nepritarti.

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu šiuo metu taikomų 5 ir 15 proc. pelno mokesčio tarifų keitimas, kaip viena iš priemonių siekiant užtikrinti tvarų Valstybės gynybos fondo lėšų šaltinį, juos padidinant 1 proc. punktu siūlomas vertinant ne tik fiskalinį jo aspektą, bet ir atsižvelgiant į tai, kad apmokestinimo pelno mokesčiu sistema, įskaitant pelno mokesčio tarifo dydį, yra reikšmingas ekonominis įrankis, prisidedantis prie patrauklios investicinės aplinkos bei šalies konkurencingumo užtikrinimo, kas svarbu įvertinant ir regioninį kontekstą, kai kaimyninėse šalyse taikomas patraukliu laikomas paskirstytojo pelno apmokestinimo modelis.

Tiek standartinio, tiek lengvatinio pelno mokesčių tarifų  padidinimas vienodu proc. punkto dydžiu pagristas siekiu, kad, neišskiriant tam tikro sektoriaus ar veiklos rūšies, būtų solidariai prisidedama prie valstybės gynybos stiprinimo, kartu  subalansuotas, kompleksiškai vertinant ir kitas Valstybės gynybos fondo lėšų užtikrinimui numatytas priemones, siekiant įgyvendinti Valstybės gynybos fondo įstatymo tikslus.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Lingė, Andrius Palionis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3877(2), jo lyginamasis variantas.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                       Mindaugas Lingė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėjos Dalia Mudėnienė ir Agnė Narščiuvienė