LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO REIKALŲ KOMITETAS

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO NR. I-1607

8, 9, 10 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIVP-4011

 

2024-09-18  Nr. 110-P-27

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Sergejus Jovaiša.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

 

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04

 

 

4(19)

 

 

 

1

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.  Projekto 4 straipsniu keičiamo Žemės reformos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies nuostatos toje apimtyje, kurioje nustatoma, kad „<...> parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir nustatyti kadastro duomenys Vyriausybės nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą“ nėra aiškios, nes pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 6 dalį nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai, o pagal 13 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą ir pakeičiami Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymų suderinamumo, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies aptariamoje nuostatoje vietoj žodžių „Vyriausybės nustatyta tvarka“ įrašytini žodžiai Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka“ arba žodžiai „Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka“.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 7, 8, 11, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIVP- 3589, kurio 2 straipsnio 2 dalimi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija“. Atsižvelgiant į tai, abiejų projektų nuostatos derintinos tarpusavyje.

 

Pritarti

Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal aplinkos ministro tvirtinamą metodiką. Kai priėmus sprendimą dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribų patvirtinimo pateikta iki 10 prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valstybinę žemę, aplinkos ministro nustatyta tvarka pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą rengiami žemės sklypų planai, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektams. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbai yra šie: sprendimo dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų organizavimo priėmimas, reikalavimų žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti išdavimas, žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinių viešinimas, derinimas, tikrinimas ir žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimas. Patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektus, atliekami projektų įgyvendinimo darbai – vietovėje paženklinamas žemės sklypas, nustatant jo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir nustatyti kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą.“

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04

5

2

 

2.  Projekto 5 straipsnio 2 dalyje, siūloma nustatyti, kad prašymai dėl valstybės žemės sklypo (jo dalies) pirkimo išsimokėtinai, kurie buvo pateikti, bet neišnagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti nagrinėjami ir procedūros pabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame keičiamame įstatyme nėra nuostatų dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo išsimokėtinai. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių ar iki įstatymo įsigaliojimo galėjo būti pateikti prašymai dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo, tame tarpe dėl jos pirkimo išsimokėtinai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar vertinamojoje projekto nuostatoje skliausteliuose esančių žodžių „(jo dalies)“ nereikėtų atsisakyti. Be to, projekto 5 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „valstybės“ įrašytinas žodis „valstybinės“.

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

NŽT prie AM,

2024-07-22

8

1

 

1. Pažymime, kad asmenys valstybinės žemės sklypus (jų dalis) turi teisę pirkti už perkamą valstybinės žemės sklypą (jo dalį) atsiskaitant iš karto ar išsimokėtinai, bet ne per ilgesnį kaip 15 metų laikotarpį, išskyrus valstybinę miškų ūkio paskirties žemę (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Kai perkama valstybinė miškų ūkio paskirties žemė, už ją asmenys privalo iš karto sumokėti visą žemės kainą (Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). 

Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos tvarkomais duomenimis:

1)    2022 metais Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo sudaryta 110 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių, kuriomis valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims buvo perleisti išsimokėtinai ir kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per trumpesnį nei 10 metų terminą (bendra suma už perleistus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) sudarė 7 205 800 Eur); 2023 metais buvo sudarytos 157 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys, kuriomis valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims buvo perleisti išsimokėtinai ir kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per trumpesnį nei 10 metų terminą (bendra suma už perleistus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) sudarė 4 478 152 Eur); 2024 metais sudarytos 5 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys, kuriomis valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims perleisti išsimokėtinai  ir kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per trumpesnį nei 10 metų terminą (bendra suma už perleistus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) sudaro 96 588 Eur);

2)    2022 metais Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo sudaryta 100 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių, kuriomis valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims buvo perleisti išsimokėtinai ir kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per ilgesnį nei 10 metų terminą (bendra suma už perleistus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) sudarė 18 610 418 Eur; 2023 metais buvo sudarytos 127 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys, kuriomis valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims buvo perleisti išsimokėtinai ir kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per ilgesnį nei 10 metų terminą (bendra suma už perleistus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) sudarė 17 007 013 Eur); 2024 metais sudarytos 2 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys, kuriomis valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims perleisti išsimokėtinai  ir kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per ilgesnį nei 10 metų terminą (bendra suma už perleistus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) sudaro 40 051 Eur).

            Pažymime, kad remiantis Nacionalinės žemės tarnybos tvarkomais duomenimis, susijusiais su 2022–2024 metais sudarytomis valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis, kuriomis valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims buvo perleisti išsimokėtinai ir kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per trumpesnį nei 10 metų terminą, bendra pradelsta sumokėti valstybinės žemės sklypų (jų dalių) kaina su palūkanomis ir delspinigiais sudaro 630 453 Eur (iš viso 54 skolininkai; 4 skolininkams yra pradėtos bankroto procedūros, kurių bendra suma 64 900 Eur), ir su 2022–2024 metais sudarytomis valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis, kuriomis valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims buvo perleisti išsimokėtinai ir kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per ilgesnį nei 10 metų terminą, bendra pradelsta sumokėti valstybinės žemės sklypų (jų dalių) kaina su palūkanomis ir delspinigiais sudaro 3 648 382 Eur (iš viso 107 skolininkai; 6 skolininkams yra pradėtos bankroto procedūros, kurių bendra suma 473 158 Eur).

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai 2022–2024 metais valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims buvo perleisti išsimokėtinai valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis, kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per ilgesnį nei 10 metų terminą, pradelsta sumokėti valstybinės žemės sklypų (jų dalių) kaina su palūkanomis ir delspinigiais sudaro daug didesnę 3 648 382 Eur sumą, nei tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims buvo perleisti išsimokėtinai valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis, kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per trumpesnį nei 10 metų terminą, pradelsta sumokėti valstybinės žemės sklypų (jų dalių) kaina su palūkanomis ir delspinigiais sudaro 630 453 Eur (tai yra įsiskolinimo bendra suma valstybei už parduotą valstybinę žemę yra daug (3 017 929 Eur) mažesnė, skolininkų kiekis valstybei sudaro dvigubai mažesnį skaičių).

Siekdami efektyvaus valstybinės žemės perleidimo išsimokėtinai teisinio reguliavimo, mažesnių žmogiškųjų ir finansinių resursų įsiskolinimų už išsimokėtinai parduotą valstybinę žemę išieškojimui vykdyti, kai valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims buvo perleisti išsimokėtinai per ilgesnį nei 10 metų terminą, ir siekdami išvengti rizikos, kai dalis skolininkų per ilgą laiką bankrutuoja, tampa nemokūs ir valstybei tenka dalyvauti ilgose ir sudėtingose asmenų bankroto ir nemokumo procedūrose (kurios paprastai pradedamos tais atvejais, kai asmenys valstybinę žemę išsimokėtinai yra įsigiję per ilgesnį nei 10 metų terminą), siūlome apsvarstyti galimybę keisti Projektu siūlomą pakeisti Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, joje reglamentuojant: „1. Asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus. Asmenys, pirkdami iš valstybės žemę, išskyrus miškų ūkio paskirties žemę, gali įsigyti ją iš karto arba išsimokėtinai, bet ne per ilgesnį kaip 15 10 metų laikotarpį, jei Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinusi nustato, kad asmuo, siekiantis įsigyti valstybinės žemės sklypą ar jo dalį išsimokėtinai, nėra skolingas ir laikomas neskolingu valstybės biudžetui ir (ar) savivaldybių biudžetams, ir (ar) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Asmenys, pirkdami iš valstybės miškų ūkio paskirties žemę, privalo iš karto sumokėti visą žemės kainą. Asmenims žemė, miškas ir vandens telkiniai, žemės reformos metu suformuoti žemės sklypais, parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka.“

 

Pritarti

 

2.

NŽT prie AM,

2024-07-22

19

1

 

2. Siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti Projektu siūlomą pakeisti Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, joje prieš žodį ,,registrą“ įrašant praleistus žodžius ,,Nekilnojamojo turto“.

Pritarti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 10 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4011;

6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir NŽT prie AM pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.

7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Jonas Gudauskas.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                        Viktoras Pranckietis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė