AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NR. I-399 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo projektas parengtas siekiant nustatyti trumpesnę procedūrą Seime svarstant klausimą dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo tuo atveju, kai pats Seimo narys prašo panaikinti jo neliečiamybę (imunitetą).
Projekto uždavinys – patikslinti Seimo Statuto 23 straipsnį, kad būtų aiški procedūra, jog prokurorui pasikreipus, kai pats Seimo narys prašo panaikinti jo neliečiamybę (imunitetą), nėra Seime sudaroma tyrimo komisija, kuri teikia Seimui išvadą dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinių Seimo nario darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos garantijų sistema inter alia apima Seimo nario imunitetus (2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Konstitucijos 62 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis yra įtvirtintos Seimo nario asmens neliečiamybės papildomos garantijos, reikalingos ir būtinos jo, kaip Tautos atstovo, pareigoms tinkamai atlikti. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad Seimo narių, įgyvendinančių jiems Konstitucijos ir įstatymų pavestas pareigas, imunitetas turi užtikrinti, kad Seimas galės nekliudomai vykdyti Konstitucijoje nustatytas funkcijas (2000 m. gegužės 8 d. nutarimas); Seimo nario teisė į laisvę ir asmens neliečiamybė jo kadencijos laikotarpiu gali būti ribojama tik Seimo sutikimu (2001 m. sausio 25 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas taip pat akcentavo, kad Konstitucijos 62 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis įtvirtintos Seimo nario asmens neliečiamybės papildomos garantijos, būtinos jo pareigoms tinkamai atlikti, yra nustatytos tam, kad Seimo narys būtų apsaugotas nuo persekiojimo dėl politinių ar kitų motyvų dėl jo, kaip Seimo nario, veiklos, o ne tam, kad būtų sudarytos prielaidos Seimo nariui, įtariamam padarius nusikaltimą, išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Konstitucinio Teismo doktrinoje Seimas pagal Konstituciją, inter alia jos 62 straipsnio 1, 2 dalis, konstitucinį teisinės valstybės principą, privalo nustatyti tokį Seimo nario asmens neliečiamybės (imuniteto) panaikinimo procedūros teisinį reguliavimą, kad ši procedūra atitiktų tinkamo teisinio proceso reikalavimus, kaip antai: klausimai, susiję su Seimo nario teisėmis ir (arba) veiklos garantijomis, turi būti sprendžiami užtikrinant šiam Seimo nariui teisę ir galimybę jas ginti; turi būti užtikrinta Seimo nario, dėl kurio asmens neliečiamybės panaikinimo sprendžiama, teisė ar per kitą įgaliotą asmenį.
Taigi, Konstitucinio Teismo doktrina nenumato reikalavimo sudaryti komisiją kiekvienu atveju, kai Seime svarstomas Seimo nario neliečiamybės (imuniteto) panaikinimo klausimas. Svarbu užtikrinti, kad Seimo narys, dėl kurio asmens neliečiamybės panaikinimo sprendžiama, turėtų teisę gintis ir būtų suteikta teisė būti išklausytam tiesiogiai ar per kitą įgaliotą asmenį.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Seimo statuto projekto iniciatorius ir rengėjas Seimo narys Jurgis Razma.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Seimo statuto 23 straipsnis nenumato aiškaus reguliavimo, kad komisija tuo atveju, kai pats Seimo narys po prokuroro pranešimo, kuriuo prašoma konkretų Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti jį ar kitaip suvaržyto jo laisvę, prašo panaikinti jo neliečiamybė (imunitetą), nėra sudaroma; nenumatyta kokiu teisė aktu ir kaip sprendžiama dėl komisijos nesudarymo tokiu atveju. Atsižvelgiant į tai yra pakeičiamas Seimo Statuto 23 straipsnis jį papildant.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Projektu siūloma Seimo statuto 23 straipsnyje nustatyti aiškų teisinį pagrindą, kuris leistų nesudaryti Komisijos tuo atveju, jeigu Seimo narys, išklausęs prokuroro pranešimą dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo, viešai Seimo posėdyje iš karto padaro pareiškimą, jog sutinka, kad jo neliečiamybė (imunitetas) būtų panaikinta. Šiuo atveju Seimo pirmininkas teikia Seimo nutarimo projektą nesudaryti komisijos dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo ir nuspręsti sutikti dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo. Komisija nėra sudaroma ir tuo pačiu nutarimu yra išsprendžiamas klausimas dėl neliečiamybės (imuniteto) panaikinimo. Kartu nustatoma teisė pasisakyti kitiems Seimo nariams – ne daugiau kaip po 2 Seimo narius, pasisakančius „už“ ir „prieš“.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų priimto Seimo statuto pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Seimo statuto priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Seimo statuto įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslui ir jo plėtrai.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Seimo statuto projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Seimo statutą, nereikės koreguoti jokių kitų teisės aktų.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Seimo statuto projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Seimo statuto projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Seimo statutui įgyvendinti nereikia priimti papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Seimo statutui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Tyrimo komisija, Seimo nario neliečiamybė.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia: Seimo narys Jurgis Razma