LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
NENUMATYTO posėdžio NR. 358
STENOGRAMA
2019 m. gruodžio 3 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame Lietuvos Respublikos 2019 m. gruodžio 3 d. nenumatytą posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 90 Seimo narių.
Gerbiami kolegos, dirbame pagal valdybos patvirtintą darbotvarkę. Valdyba yra nenumatytų posėdžių iniciatorius.
Dėl vedimo tvarkos – A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF*). Laba diena, gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos. Išties šiandien minime tokią neeilinę sukaktį – sukanka lygiai penkeri metai, kai Klaipėdoje prisišvartavęs „Independence“. Galbūt reikėtų šiandien skirti tam laiko, nes vis dėlto svarbus infrastruktūrinis energetinio saugumo projektas, pasikviesti autorius, įgyvendintojus, krikštamotę šio projekto, paminėti šią sukaktį ir pagalvoti, kaip toliau gyvensime.
PIRMININKAS. Čia nebuvo dėl vedimo tvarkos, o darbotvarkė yra patvirtinta valdybos.
10.01 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4038(3) (pateikimas)
Darbotvarkės 1-1 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4038. Pateikimas. Pranešėjas – ministras L. Kukuraitis. Prašom.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiamas patobulintas 2020 metų „Sodros“ biudžeto projektas. Jis parengtas įvertinus nuo 2020 m. liepos 1 d. 1,83 procentinio punkto didesnį bendrosios pensijų dalies indeksavimą. Dėl to asignavimai iš valstybės biudžeto, lyginant su projektu, kuris buvo Seime, didėja 15,9 mln. eurų, atitinkamai didėja ir išlaidos pensijoms. Daugiau esminių pakeitimų biudžete nenumatoma, todėl aš informuosiu tik apie bendrinius skaičius.
„Sodros“ biudžeto projektas parengtas vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, atsižvelgus į Finansų ministerijos paskelbtą šalies ekonominės raidos scenarijų 2020–2022 metams bei įvertinus kartu su biudžetu teikiamus įstatymo pakeitimus.
Naujos nuostatos nuo 2020 metų. Socialinio draudimo įmokos samdomiems darbuotojams būtų skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 84 vidutiniai darbo užmokesčiai, dėl dienpinigių apmokestinimo pakeitimo papildomai numatyta gauti 21,1 mln. eurų, dalinio darbo išmokoms numatyta skirti 6,2 mln. eurų. Biudžeto projekte įvertintas savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokų lubų padidinimas nuo 43 iki 60 šalies vidutinių darbo užmokesčių. Šis pakeitimas palies maždaug 1–2 % savarankiškai dirbančių asmenų, kurių mokestinės pajamos viršija 55 tūkst. eurų per metus. Mažesnes pajamas gaunantys asmenys apmokestinimo pokyčių nepajustų.
Bendrosios pajamos biudžete. Prognozuojama, kad 2020 metais „Sodros“ biudžeto pajamos siektų 4 mlrd. 878,1 mln. eurų ir būtų 6,4 %, arba 292,9 mln. eurų didesnės, nei 2019 metais laukiama.
Bendrosios išlaidos. Prognozuojama, kad 2020 metais „Sodros“ biudžeto išlaidos siektų 4 mlrd. 530,9 mln. eurų ir būtų 8,1 %, arba 338,2 mln. eurų didesnės, nei laukiama 2019 metais. Kitų metų einamosios pajamos viršytų išlaidas 347,3 mln. eurų. Kalbant apie Rezervinio fondo lėšas, jos siektų 508,9 mln. eurų, iš jų už 2019 metus pervesta… laukiama apie 313,8 mln. eurų.
Kartu teikiami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, kuriais pakartotinai siūloma nustatyti savarankiškai dirbantiems asmenims didesnes socialinio draudimo įmokų lubas, kaip minėjau, padidinant jas nuo 43 šalies vidutinių darbo užmokesčių iki 60 šalies vidutinių darbo užmokesčių.
Taip pat įstatymo projekte nesiūloma keisti apmokestinamosios bazės savarankiškai dirbantiems asmenims, nes, mokant mažesnes įmokas, mažėtų asmenų pensijų teisės, padidėtų savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokų ir gaunamų išmokų neigiamas skirtumas. Šią asmenų grupę turėtų labiau subsidijuoti įmokas mokantys ir išmokas gaunantys samdomi darbuotojai ar pensijų gavėjai. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos mažėtų 23 mln. eurų, jeigu būtų priimti Seimo narių pasiūlymai. Teikiame tokį projektą, prašome jam pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori daug Seimo narių. Pirmoji klausia Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pirminė idėja, kad Prezidento siūlymui bus pritarta, teikia tam tikrų vilčių ir išties šitas pakeitimas šiek tiek nuvilia. Pensininkų skurdas 2015–2019 metais augo sparčiausiai Europoje ir akivaizdu, kad reikėjo kažką daryti. Lietuvoje pensininkų skurdas dabar yra 41,7 %. Prezidentas tikrai atkreipė dėmesį į opią problemą, kad reikia spartinti pensijų indeksavimą ir vietoje 8,11 % daryti, kad bazinės pensijos indeksavimas būtų 9,94 %. Tam buvo numatyta 32 mln. poreikis, dabar skiriama 15,9 mln. Akivaizdu, kad tiktai nuo liepos 1 dienos bus daromas papildomas indeksavimas. Taip atrodo, kad norite nusipirkti Prezidento pritarimą su 50 % nuolaida, kai vis dėlto ne 3,5 euro pensijos didės, bet tiktai 1,5. Kodėl?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų Prezidentas teikia ne tik siūlymą didinti bazinę pensijos dalį, bet taip pat teikia ir pajamų gavimo įstatymus. Jeigu Seime jiems nėra pritariama, klausimas, iš kur Vyriausybei imti pinigų, jeigu Seime pajamoms nepritariama. Tai, kad yra surasta pusė sumos, tikrai netrukdo Seimui surasti kitą pusę sumos ir padidinimą padaryti nuo sausio 1 dienos. To ir linkme Seimui.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, dėkoju už pakoreguotą projektą. Mano klausimas – labai dažnai pasitaikantis bendraujant su žmonėmis. Vieni žmonės skundžiasi, kad pensijos auga procentais indeksuojant ir turtingi gauna daug didesnius pakeitimus savo pensijos skaičių, o kiti sako, kad ir tinginiai gauna vis augančias pensijas. Vis dėlto pakartokite arba patvirtinkite dar kartą, kodėl svarbu auginti mažas pensijas, kodėl vis dėlto svarbu didinti bazinę pensiją ir jūs ryžotės Prezidento pasiūlymą įtraukti? Kodėl tai svarbu, kokių rodiklių mes siekiame ir kaip paaiškinti žmonėms, kurie, sakykim, skundžiasi, kad čia yra tam tikras neteisingumas, kai iš apačios pensijos yra stipriau keliamos, nepaisant to, kad galbūt tų įmokų pakankamų nebuvo?
L. KUKURAITIS. Taip, iš tiesų šituo biudžetu yra numatyti trys pensijų didinimo būdai. Pirmasis yra pensijų indeksavimas, kuris jau viršys darbo užmokesčio augimą. Tai turbūt pirmą kartą per dešimtį metų. Vadinasi, pensininkų perkamoji galia jau augs, siejant su kita visuomenės dalimi. Bet turėdami galvoje tuos skaičius, kuriuos minėjo gerbiama Gintarė, kad pensininkų skurdas yra aukštas ir jisai sparčiai auga, santykinis skurdas, turime dėti visas pastangas ir tos dvi priemonės – tai Prezidento pasiūlyta bazinė pensijos dalis didintų pensiją lygiai visiems, jeigu tas augimas trimis su puse euro pasiektų kiekvieną pensininką. Jisai padėtų gauti lėšų tiems, kurie indeksavimo metu į rankas gautų mažesnes pajamas. Bazinės pensijos auginimas patraukia žmones nuo absoliutaus skurdo ribos.
Lygiai taip pat mažų pensijų priemonė, prifinansavimo priemonė, kurią mes planuojame šiais metais padidinti iki absoliutaus skurdo ribos. Kitaip sakant, siekiame, kad to, kas turi būtinąjį stažą, tų, kurie dirbo ir turi būtinąjį stažą, pensijos būtų ne mažesnės nei minimalių vartojimo poreikių dydis, kuris atitinka absoliutaus skurdo ribą Lietuvoje.
Taigi turėtume turėti tokį standartą, kad jeigu dirbau, uždirbau ir mokėjau mokesčius 31 su trupučiu metus, ilgainiui tas stažas auga kartu su pensijos amžiumi, tai jeigu aš mokėjau tiek metų, aš turėčiau turėti tokias pajamas, kad galėčiau sudurti galą su galu šitoje visuomenėje. Šitos trys priemonės turėtų padaryti ženklų pokytį pensininkų skurdo lygmens, tiek absoliutaus, tiek santykinio.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs nekartokite tos mantros apie tai, kad kitais metais pensijos augs sparčiau negu darbo užmokestis. Taip sukonstruota formulėje, nes daug metų darbo užmokestis sparčiau augo nei pensijos, bet apie tai niekas nekalbėjo. Čia yra tokios formulės rezultatas.
O dabar, grįžtant prie šito biudžeto, pirmiausia sveikinu už ryžtingą ir drąsų žingsnį vėl siūlyti 60 VDU įmokas ir paprieštarauti daugumai. Bet mano klausimas išlieka tas pats. Kodėl neužteko drąsos arba kodėl jūs ir Vyriausybė in corpore nevykdote įstatymo, kurį priėmė Seimas dėl „Sodros“ darbuotojų darbo užmokesčio didinimo? Aš nematau įstatymo, kuris naikintų tą įstatymą, bet jūs ir toliau, nors komitetas siūlė vykdyti tą įstatymą, to nedarote. Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų šita situacija jau per ilgai užtruko. Mes visiškai pritariame. Įstatymas yra rengiamas ir bus atneštas į Seimą. Lėšos „Sodros“ darbuotojų darbo užmokesčiui didinti, kaip ir siūlyta komitete, yra numatytos viduje, administravimo kaštuose, ir tos koeficientų šakutės, kurios egzistuoja šiuo metu, tikrai leidžia padidinti darbo užmokestį tiek, kad žmonės pajaustų, ir tam nereikia pervesti visos įstaigos į kitą klasę.
Taigi papildomas darbo užmokesčio augimas yra numatytas, o įstatymą į Seimą atnešime.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, mus aplankė Tarpparlamentinių ryšių grupė iš Kubos parlamento. Čia yra delegacija. (Plojimai)
Klausia Seimo narys G. Vasiliauskas. Prašau.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamas ministre, įstatymo projekte sakoma, kad 2020 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete, kaip ir kiekvienais metais, yra suplanuoti tokie valstybinio socialinio draudimo įmokų rūšių tarifų dydžiai, kurie neužtikrina pakankamo finansavimo visų rūšių socialiniam draudimui vykdyti. Klausimas būtų būtent patikslinti, kokia sistema tam bus randami reikiami ištekliai ir taip pat ar bus išgrynintos ir atskirtos valstybinio socialinio draudimo ir socialinės paramos dalys?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų to gryninamojo darbo daroma tikrai gana daug. Net ir pastaroji mokesčių reforma, kuri buvo padaryta, kai darbdavio tarifas buvo perkeltas darbuotojui. Tuo metu pakoregavus tarifus faktiškai mes turime labai jau subalansuotus visus tarifus, išskyrus motinystės tarifą, kuris yra minus 25 mln., lyginant pajamas ir išlaidas. O tai sudaro apie 6–7 % būtent paties motinystės tarifo, apie 6 % nesurenkame. Visų kitų mes turime teigiamus balansus, ir tai darbas, kuris yra padarytas per šią kadenciją stengiantis subalansuoti.
Tie 25 mln., turint galvoje, kad mes šiandien diskutuojame taip pat ir apie savarankiškai dirbančius, vien iš savarankiškai dirbančių neigiamas balansas yra apie minus 20 mln. Realiai spręsti reikėtų sistemiškai sprendžiant ir savarankiškai dirbančiųjų įmokų ir išmokų suderinimo klausimą. Tačiau, žinoma, tai jau turėtume palikti 2021 metų biudžetui. Paprastai tos lėšos perskirstomos ir, kadangi kiti turi gana ženklų pliusą, tie 25 mln. nesudarys trukdžių „Sodros“ veiklai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, nepaisant jūsų pagyrų „Sodros“ biudžetui, Prezidento vertinimas labai kritiškas ir griežtas, sako, kad Vyriausybei pritrūko ryžto spręsti pensininkų skurdo problemą. Tiesą pasakius, aš nelabai pamenu tokio atvejo, kad taip šiurkščiai būtų atmesti Prezidento siūlymai. Ir, matyt, gal ir nestebina Prezidento vertinimas, nes jūs suradote pinigų švietimo pagalbos specialistų atlyginimams, mokytojų atlyginimams, dėstytojų atlyginimams, bibliotekų, kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams, medikų atlyginimams, ugniagesių, policijos darbuotojų atlyginimams dar papildomai, tačiau nesuradote tiek, kiek prašė Prezidentas. O jis prašė visai nedaug, iš viso 30 mln. Jūs suradote tik pusę tos sumos. Esant visam valstybės biudžetui 20 mlrd. nesurasti 15 mln. atrodo labai keista. Mano klausimas, ar iš tikrųjų Vyriausybė ieškojo, ar tiesiog Vyriausybė keršija Prezidentui už jo griežtą poziciją dėl susisiekimo ministro…
PIRMININKAS. Laikas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …o jeigu ieškojote, kur tiksliai ieškojote resursų padengti Prezidento siūlymui?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų jūs teisingai sakote, yra surastos ir „Sodros“ biudžetui papildomos lėšos, nėra sumažintos, bet yra pridėtos. Vadinasi, jos surastos iš kitur, negu Seimas nubalsavo už Prezidento siūlymus dėl pajamų įstatymų. Vadinasi, Vyriausybė nudirbo tą darbą, kurį galėjo, ir, kaip ir sakau, jau tai esu sakęs, lėšų buvo ieškota, jeigu pažiūrėtumėte pakeistą valstybės biudžetą, kurį atnešė Vyriausybė, tai tikrai perskirstymai yra dideli ne tik tose srityse, kur jūs minėjote, ir pajamų dalis yra labai išdidinta tam tikrose srityse, ir taip pat išlaidų sumažinimas tam tikrose srityse. Perskirstymas vyko tikrai didžiulis, kad būtų subalansuoti visi visuomenės lūkesčiai. Vyriausybė padarė, ką galėjo. Manau, kad Seimas gali dar daugiau, ypač jeigu priimsite įstatymus dėl pajamų dalies, ir tikrai ši dalis gali atkeliauti sausio 1 dieną ir užtikrinti Prezidento siūlymo įgyvendinimą visiems pensininkams nuo sausio. To ir linkiu.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dažnai opozicija kalba, kad pensininkai skursta, skurdo lygis yra didesnis, nors lyginant, kas buvo prieš keletą metų, skaičiai rodė visai ką kita. Noriu paklausti, ar iš tikrųjų adekvatu lyginti dabar tų pensijų didėjimą, pensininkų skurdą su dirbančiojo užmokesčio vidurkiu? Aš manau, kad tai neteisinga. Ką jūs manote?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų šis lyginimas yra įprastas Europoje, kai vertinama pensijų pakeitimo norma. Tai būtent vidutinės pensijos santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu. Jis yra matuojamas ir teisinga siekti kiek galima aukštesnio pensijų santykio. Kas būtų adekvatu, tai artėti link 60 % ir daugiau vidutinio darbo užmokesčio, kai šiuo metu vidutinė pensija, turint būtinąjį stažą, sudaro 45 % vidutinio darbo užmokesčio. Prezidento siūlymas yra susietas su tuo, kad iš lėto augintume šį santykį, ir tai yra teisinga kryptis, mes jai tikrai pritariame. Tiek ir pasakyčiau.
Kas yra svarbu minėti ir čia, kad kai mes matuojame santykinį skurdą, tai jis būtent ir rodo santykį tarp dirbančiųjų ir pensininkų pajamų. Kai paminime, kad šiemet pirmą kartą, kitais metais pirmą kartą pensijos viršys darbo užmokesčio augimą, jau mums yra sakoma, kritikuojama, kad neminėkime to, nes formulėje užkoduota. Bet pastaruosius keletą metų, kai darbo užmokestis labai sparčiai augo, pensijos nespėjo tiek augti, nes buvo septynerių metų formulė, tai tuo metu, visi kalba apie tai, santykinis skurdas augo, iš tiesų jis augo. Bet kai pradeda santykinis skurdas mažėti, tai sako, neminėkite, nes tai formulėje užkoduota. Vadinasi, irgi nenuoseklu kritikuoti, kad auga, bet ir neleisti džiaugtis, kad pensijos viršija darbo užmokesčio augimą. Per septynerius metus bus subalansuota santykinio skurdo riba.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, abiem projektams yra skirta pusė valandos, jau išnaudojome 20 minučių. Leiskite nebeklausti dėl šio projekto, nes dėl kito projekto taip pat yra klausiančių.
Motyvai dėl pirmojo projekto. T. Tomilinas – motyvai už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, siūlau pritarti po pateikimo. Mes turėjome tikrai labai kokybišką diskusiją. Ministras labai aiškiai pasakė socialinės politikos prioritetus ir dėl pensijų ir kitų socialinio draudimo išmokų tendencijų. Svarbiausias tikslas yra mažinti pensininkų santykinį skurdą. Tai bus galima padaryti didinant mažas pensijas, priemokas ir taip pat tvariai auginant pensijas per indeksavimo formulę, taip pat koreguojant bazinę pensiją galbūt nuo metų vidurio, kaip ir siūlo Vyriausybė, o gal ir kitaip, jeigu mes nuspręsime kitaip. Labai svarbu, kad Vyriausybė pabrėžia valstybės biudžeto ir socialinio draudimo biudžeto šaltinių klausimą. Aš tikrai raginu opoziciją nenusišalinti nuo šios temos. Kalbėdami apie išlaidas, nerimaudami dėl pensininkų skurdo, jūs privalote taip pat drąsiai ir sąžiningai kalbėti apie valstybės biudžeto šaltinius, siūlyti sprendimus, kurie šiandien yra socialiai teisingi, kas yra šiandien socialiai teisinga, kalbant apie biudžeto šaltinius, ne vien apeliuoti į tariamą korupciją arba neskaidrumą, prie kurio jūs ne mažiau prisidėjote negu visi valdantieji kartu paimti. Mes turime kalbėti apie konkrečius šaltinius, turime kalbėti apie tai, kaip pasiekti pensininkų skurdo mažėjimo rezultatus. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties kolega labai mėgsta pamokslauti, ką turi daryti opozicija, už ką turi balsuoti opozicija ir kokiems šaltiniams mes turėtume pritarti. Aš tik noriu pastebėti, kad jūs priėmėte mokesčių reformą – milijardas milijonui, kuriai opozicija prieštaravo. Vienas šaltinis.
Antra, balsuoti už šaltinius, kai jūsų išlaidų prioritetai yra kitokie negu opozicijos, yra ganėtinai keista, nes mes padidinsime mokesčius, tačiau jūs juos išdalinsite išmokomis, kai mūsų prioritetai yra kiti. Tai irgi pagalvokime.
Kitas dalykas, kalbant apie „Sodros“ biudžetą, išties jis yra gana subalansuotas ir didelių priekaištų gal jam ir neturime, tačiau esminis klausimas buvo dėl politinio pasirinkimo, dėl politinio pasirinkimo keisti indeksavimo formulę, spartinti ją tam, kad pakeitimo norma išties artėtų prie europinio vidurkio ir sudarytų 60 % vidutinio darbo užmokesčio, o ne taip, kaip yra dabar. Situacija, kuomet santykinis pensininkų skurdas auga sparčiausiai Europoje ir tai yra matuojama visur vienodai, nėra gera situacija. Tą situaciją tikrai reikėjo keisti. Tačiau jūsų sumanymas keisti su 50 % nuolaida keičiant nuo metų vidurio, man atrodo, gana keistas ir vis dėlto siūlau Seimui prisiimti politinę atsakomybę ir tą didinimą surasti nuo metų pradžios. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame po pateikimo dėl projekto Nr. XIIIP-4038(3).
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 82, prieš – 1, susilaikė 10 Seimo narių. Po pateikimo projektui pritarta.
10.26 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6, 10, 11, 14, 23, 29, 30, 32 ir 341 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4039(3) (pateikimas)
Kitas projektas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6, 10, 11, 14, 23, 29, 30, 32 ir 341 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4039. Pranešėjas – taip pat ministras L. Kukuraitis. Pateikimas. Prašau.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, kartu su biudžetu teikiami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai. Jau esu šiek tiek pristatęs, tai dar kartą paryškinsiu, kad tais pakeitimais kartu pakartotinai siūloma nustatyti savarankiškai dirbantiems asmenims didesnes socialinio draudimo įmokų lubas, padidinant jas nuo 43 šalies vidutinių darbo užmokesčių iki 60 šalies vidutinių darbo užmokesčių. Šis pakeitimas paliestų maždaug 1–2 % savarankiškai dirbančių asmenų, kurių metinės pajamos viršija 55 tūkst. eurų. Mažesnes pajamas nei nurodyta suma gaunantys asmenys įmokų mokėjimo pokyčių nepajustų.
Be to, šiuo padidinimu siekiama užtikrinti galimybę didesnes pajamas gaunantiems savarankiškai dirbantiems asmenims įgyti teisę gauti jiems priklausysiančią didesnę socialinio draudimo pensiją. Tada sumažėtų savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokų ir jų gaunamų išmokų neigiamas skirtumas. Taip pat įstatymo projekte nesiūloma keisti apmokestinamosios bazės savarankiškai dirbantiems asmenims, nes mokant mažesnes įmokas mažėtų asmenų pensijų teisės, padidėtų savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokų ir gaunamų išmokų neigiamas skirtumas, šią asmenų grupę turėtų labiau subsidijuoti įmokas mokantys ir išmokas gaunantys samdomi darbuotojai ar net pensijų gavėjai. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos mažėtų 23 mln. eurų, jeigu būtų pritarta Seimo narių siūlymams. Prašome pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Dar kartą pagirsiu už ryžtingą veiksmą grįžtant prie 60. Aš manau, kad tai neturėtų būti riba, nes yra duomenys, mes matome, kokias metines vidutines pajamas gauna tie 2 tūkst. žmonių, tai yra tikrai dideli pinigai ir didesnės įmokos neša bendrą gėrį, naudą.
Mano klausimas būtų galbūt ne tiek iš šito biudžeto. Praeitą savaitę lengva ranka buvo pritarta valdančiųjų siūlymui sumažinti įmokas, sumažinti bazę. Kodėl nėra ministerijos socialinės reklamos, nors turite viešinimo pinigus, kad tokie mažinimai pirmiausia kerta per pačių žmonių pensijas? Ir tai yra tas skurdas, kuris ateityje kankins ir valstybę, ir tuos pačius žmones. Kada atsiras socialinė reklama, kad negalime nemokėti mokesčių į „Sodrą“, nes tai yra mūsų ateities pinigai? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų bazės mažinimas galbūt paremtas klaidingu teiginiu, kad bazė buvo auginama per šią kadenciją. Ne, bazė nebuvo auginama. Tie, kas turėjo mažas pajams, iki 5–10 tūkst., tai kai kuriems žmonėms daugiau negu 50 % netgi sumažėjo įmokos į „Sodrą“ per šią kadenciją. Kam augo įmokos, tai tik dėl lubų, kurios buvo auginamos nuosekliai kasmet. Dėl to, būtent dėl lubų, dėl apmokestinimo tų, kurie uždirba didesnes pajamas – savarankiškai dirbančių, ar tai būtų antstoliai, ar advokatai, ar notarai, ar ūkininkai, ar kiti, būtent iš didesnių surinkdami mes galime labiau balansuoti ir taip labai neigiamą biudžetą, kai matuojame savarankiškų įmokas ir išmokas. Šiuo atveju tikrai mes neskatiname ir nenorėtume, kad Seimas mažintų apmokestinimo bazę, nes tai paliestų, kaip ir sakiau, tas grupes, kurioms daugelis nenorėtų sumažinti apmokestinimo – būtent antstoliams, advokatams, notarams ir visiems kitiems.
Mūsų siūlymas buvo toliau nuosekliai didinti lubas, tai paliestų, kaip minėta, apie 1 tūkst. Lietuvos gyventojų ir atneštų apie plius 5 mln. eurų. Kad reikalinga socialinė reklama, taip, sutinkame ir čia dėsime didesnes pastangas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, mano klausimas susijęs su tuo pačiu dalyku, bet truputėlį iš kito kampo. Vakar teko išgirsti, kad labai glaudžiai bendrauja Vyriausybė su Seimo valdančiąja dauguma, kuri praėjusią savaitę, kaip Algirdas jau minėjo, netyčia jums įbalsavo įvartį už 40 mln. eurų ir pasiūlė sukurti dar vieną naują gyvulių ūkį, kurio prieš tai nebuvo. Ar jūs tikrai pasikalbėjote su valdančiąja dauguma ir dabar jau galima tikėtis, kad panašių siurprizų šiame įstatyme nebebus?
L. KUKURAITIS. Iš tiesų tos diskusijos vyksta ir vyksta labai intensyviai, nuosekliai, derinant pozicijas. Tikiuosi, kad ir šiuo etapu tos diskusijos vyks ir mes surasime geriausią sprendimą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų labai įdomu klausyti iš šalies, kaip čia visi nenori mokėti, ir gyvulių ūkiai… Elementarus pavyzdys: Lenkijoje „Sodros“ lubos yra 15 tūkst. eurų, pas mus – 50, siūloma netgi 70. Klausimas, kaip reikia konkuruoti? Tada paimkime Lietuvos situaciją. Kaip individualiai veiklai reikia konkuruoti, jeigu jos bendras apmokestinimas 35 %, o UABʼe, sakykim, duonos kepėjui, jeigu pasinaudojama ir investuojama, lengvata – 0 mokesčių. Tada taip ir sakykime, kad individualią veiklą reikia prispausti taip, kad jos nebeliktų, tada pagerinsime socialinių išmokų eilutę. Galės gauti įvairias išmokas ir pašalpas. Ar tikslas toks ir kodėl visai nebuvo atsižvelgta į tai, kaip Seimas nubalsavo ir kokį biudžetą grąžino?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų diskusija apie lubas yra labai aktuali. Šiuo metu mes turime didžiulį disbalansą dėl samdomo darbo ir dėl savarankiškai dirbančiųjų. Samdomų darbuotojų lubos, bent jau šiuo metu galiojančios, yra 120 VDU, o planuojama nuleisti iki 84 VDU, jeigu tam bus pritarta Seime. Tuo tarpu savarankiškai dirbantiems yra 43 VDU. Jeigu mes žiūrėtume turtingiausių, išsimokančių iš darbo santykių deciliuose, tai būtent savarankiškai dirbantys išsimoka procentiškai kur kas didesnes pajamas negu samdomai dirbantys. Samdomų darbuotojų didžioji dalis susikaupusi ties vidurine… ir mažiausiomis pajamomis.
Taigi, siekiant tam tikro socialinio teisingumo, dėl to, kad išsimokamos didžiausios pajamos iš darbo santykių, siekiama būtent didinti lubas, bent jau jas artinti prie samdomo darbo lubų, kurios numatytos 60 VDU 2021 metais. Čia grynai socialinio teisingumo paieška.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, turiu čia prieš save lentelę, kuri labai informatyvi ir rodo, kiek žmonių ir ką tiksliai palies tas „Sodros“ įmokos lubų didinimas nuo 40 iki 60 VDU. Matau, kad iš viso yra 834 asmenys, iš jų – 294 ūkininkai, kurių vidutinė vieno asmens deklaruota suma per metus jau po visų atskaitymų, išlaidų yra 40 tūkst. 430 eurų. Tai pakankamai įtakingi asmenys, tikrai daug uždirbantys, ir ne vienas jų čia giminaitis sėdi ir Seime.
Mano klausimas. Ar neišsigandote valdančiųjų pykčio ir ar nebijote gauti pipirų teikdamas tokį įstatymo projektą, kuris akivaizdžiai prieštarauja valdančiosios daugumos pozicijai?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Čia dėl teisingumo tikrai reikia pripažinti, kad šios lubos procentiškai labiausiai ir paliestų ūkininkus. Turbūt toje pačioje lentelėje matote, kad jeigu individualių įmonių savininkų TŪBʼų, KŪBʼų ir kitų mažųjų bendrijų narių paliestų 0,3 % iš visų individualios veiklos, tai advokatai, notarai, antstoliai, – apie 1 %, tai paliestų apie 3,8 % ūkininkų iš visų ūkininkaujančių. Šia prasme tikrai siūlymas nėra draugiškas, kaip jūs sakote, jeigu traktuotume, kad čia yra interesas, bet dėl to ta diskusija ir yra tokia intensyvi, kad būtent šita grupė, kuriai atstovauja valdančioji partija, nenukentėtų labiau negu kitos grupės. Čia ir yra paieškos laukas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų ta grupė turbūt nelabai nukentės, todėl, kad aktyviau rodys savo sąnaudas. Ne viską rodydavo, galbūt todėl nerodydavo, kad tai neturėdavo reikšmės pajamoms. Bet aš kalbu apie kitą grupę, kur iš tikrųjų mes tikimės, kad Lietuva taps aukštos pridėtinės vertės šalimi. Tenai, tame sektoriuje, yra tikrai nemaži atlyginimai. Ar nemanote, kad vis dėlto tai gali sudaryti tam tikras neigiamas pasekmes vis dėlto, kad tos technologijos, kurios vystomos… kur iš tikrųjų turės priimti kokius nors sprendimus?
Ir dar vienas klausimas, antras, neatitinkantis sprendimų, bet dėl perspektyvos. Ar manote, kad kitais metais kartelė dar turi būti mažinama, ar tai yra pakankama suma keleriems metams? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų tie 60 VDU, pradedant nuo antros klausimo dalies, yra ta riba, kurią yra numatyta samdomiems darbuotojams nuleisti 2021 metais, kitaip sakant, pasiekti tą patį lygį ir išlaikyti tą patį principą samdomiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems.
Dėl pridėtinės vertės. Čia iš tiesų reikalinga platesnė diskusija, kuri būtent dalis, kurie būtent sektoriai ir šie darbuotojai, savarankiškai dirbantys, kuria tą didžiausią pridėtinę vertę. Bet turint galvoje, kad apmokestinama tiktai 1 ar 2 % pačių turtingiausių, tai didžiajai daliai, 98 %, jokie mokesčiai faktiškai nesikeis. Todėl daryti kokių nors toli siekiančių išvadų tikrai neturėtume dėl pridėtinės vertės praradimo.
PIRMININKAS. Ir klausia Seimo narė V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, iš dalies jau buvo klaustas mano klausimas, bet aš vis tiek dar noriu pakartoti. Svarstant pirminį jūsų atnešto projekto variantą buvo gauti dalies Seimo narių pasiūlymai, ir būtent buvo pasiūlymų dėl mokestinės bazės apmokestinimo kartelės sumažinimo. Kaip žinome, Seimas jiems pritarė, nubalsavo už. Dabar mes gauname įstatymo projektą, kuriame vėl viskas likę pradinio lygio. Nežinau, kodėl taip, kodėl jūs neatsižvelgėte, bet nuolatinis eskalavimas, vardinimas ūkininkų ar advokatų tiesiog kiršina visuomenės grupes. Pasiūlymas tam ir buvo pateiktas, kad visoms visuomenės grupėms, kurios verčiasi būtent šia individualia veikla, sąlygos būtų vienodos. Peršasi mintis, kad jums tiesiog yra neparanki ta individuali veikla ir kad žmonės pereitų prie kito statuso. Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų, mano galva, tikrai to sukiršinimo šioje visuomenėje jau yra gana daug. Ypač tie, kurie dirba samdomą darbą ir moka didžiulius mokesčius, tikrai nevienareikšmiai vertina skirtingą apmokestinimą. Ypač jeigu mes žiūrime „Sodros“ biudžetą, kur apie 120 mln. minus per visas tris draudimines rūšis, tai yra pensijas, ligos ir motinystės, susikuria dėl savarankiškų darbuotojų įmokų ir išmokų disbalanso. Tai tikrai mes turime ieškoti būdų, ir kol kas ieškome tiktai pačių turtingiausių sąskaita. Ar čia tikrai yra visuomenės kiršinimas? Nemanau. Jeigu mes… Tikrai šis atnešimas… Jeigu būtume suradę tose diskusijose kompromisinį variantą, mes tikrai būtume atradę, aš tikiuosi, mes surasime per artimiausias dienas ir pateiksime tą, kuris tinka visoms pusėms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas išseko. Dėkoju pranešėjui. Motyvai už – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Akivaizdu, kad Seimo dauguma vėl varo į neviltį ir ministrą, ir premjerą turbūt. Aš matau pagal užsirašymą kalbėti prieš. Užsirašo kalbėti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Manau, norima, kad gyvulių ūkis klestėtų toliau. Turbūt niekas neprieštaraus, kad 84 arba 120 VDU yra daugiau už 43. Ir dabar galime ginčytis iki pažaliavimo, kad kai kas moka dideles įmokas į „Sodrą“, kiti verkia, kad pensijos yra mažos, išmokos mažos, ir toliau nenori mokėti įmokų.
Gerbiamieji, nutraukime šitą blogą praktiką, kai yra gudresnių už kitus ir jie sau leidžia gyventi kitų sąskaita. Taip neturi būti. Ar jūs girdėjote? Užduodate klausimą ir neklausote ministro atsakymo. Savarankiškai dirbantys sumoka 120 mln. mažiau, negu gauna išmokų. Kieno sąskaita jie gauna 120 mln.? Puškino, kaip sako mano viena kolegė. Turbūt ne Puškino dėka gauna tuos pinigus, o tų, kurie dirba pagal darbo sutartis. Tai va čia visi sėdintys, nes mūsų darbo sutartys, mes sumokame tuos mokesčius. Visi dirbantys pramonėje, gamyboje sumoka daugiau, o yra išskirtinių kasta, kuriems galima mokėti mažiau ir reikalauti sau didesnių privilegijų. Tai jeigu negali mažesnieji sumokėti tiek, kiek moka tie, kas dirba pagal darbo sutartis, tai tegul bent tie, kas gauna dideles pajamas. Yra lentelės, atsiverskite, pažiūrėkite, kiek žmonės uždirba per metus – po 160, po 115, 90 tūkst. eurų.
PIRMININKAS. Laikas.
A. SYSAS (LSDPF). Tegu sumoka šiek tiek daugiau, tikrai nenuskurs.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų mes turim didžiulę bėdą, kad individualią veiklą pavertėme darbo santykiais. Iki 2000 metų galiojo vienas punktas, kuris išaiškino, kas yra individuali veikla. Ten buvo paaiškina – individuali veikla tai yra verslo rūšis, o ne darbo pajamos. Verslo rūšis. Tai kuo skiriasi individualios veiklos verslas ir UABʼo? Niekuo, tas pats verslas. Tai ir turime kalbėti apie bendrą apmokestinimą. Individualios veiklos bendras apmokestinimas – 35 %, UABʼų ir kitur – 15 %, jeigu nori išsigryninti – 27 %, o jeigu pasinaudoji (…) pelno lengvata – 0 %. Ir mes tas lengvatas tik plečiame dideliam verslui. Tai mūsų tikslas, kad Lietuvoje liktų didelis verslas, o individuali viso verslo rūšis liktų kažkur nuošalyje. Tai nemaišykime darbo santykių ir verslo rūšies.
PIRMININKAS. Balsuojame po pateikimo dėl projekto Nr. XIIIP-4039.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai. Pritarta po pateikimo.
Kolegos, dėl abiejų projektų turime paskirti komitetą. Kaip pagrindinis yra siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pritariame? V. Ačienė nori komentuoti.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Kaip papildomą siūlau Biudžeto ir finansų komitetą. Kaip papildomą komitetą.
PIRMININKAS. Kaip papildomą dėl abiejų projektų?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Pritariame, kad būtų dėl abiejų projektų. R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (MSNG). Aš siūlyčiau gerbiamam Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui porai savaičių ateiti į Socialinių reikalų ir darbo komitetą ir suprasti, kas yra socialinis draudimas.
PIRMININKAS. M. Majauskas dėl komitetų?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš kreipiuosi į Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką. Mes jau ne vieną kartą matome, kuomet yra svarstomi įstatymai, kurie asmeniškai gali paliesti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką ir jo šeimos pajamas, komiteto pirmininkas labai aiškiai išsako savo poziciją. Tai man atrodo, yra labai svarbu, kad kuomet svarstomi klausimai, svarbūs visai Lietuvai, tie asmenys, kurie turi asmeninių interesų, susilaikytų nuo viešų pareiškimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, svarstome dėl komitetų. Ir suprantu, kad jūs pritariate, kad Biudžeto ir finansų komitetas būtų papildomu komitetu. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad šie du komitetai svarstytų? Ačiū. Svarstymo data būtų gruodžio 10 diena abiejų projektų. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėkoju.
10.44 val.
2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4043(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4043(2). Pranešėjas – ministras A. Veryga. Pateikimas. Prašom į tribūną.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite jums pristatyti 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą, kurio 1 straipsniu teikiamas tvirtinti 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, jį sudarytų 2 mlrd. 304 mln. 658 tūkst. eurų įplaukų ir tiek pat išlaidų, taip pat Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutį – po 5 tūkst. 792 tūkst… eurų pagal 2020 m. sausio 1 d. ir pagal 2020 metų gruodžio 31 d. būklę, numatomą 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą – 369 mln. 582 tūkst. eurų pagal 2020 m. sausio 1 d. būklę.
Norėčiau detalizuoti, kas yra pasikeitę nuo to biudžeto, kuris buvo teiktas anksčiau ir kuris buvo grąžintas.
Pirmas dalykas, kas yra pasikeitę, tai kitiems metams papildomai numatyta 3,7 mln. eurų papildomų valstybės biudžeto asignavimų 75 metų ir vyresnių bei mažas pajamas gaunančių gyventojų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių priemokoms dengti. Taigi su šiais pakeitimais planuojama, kad 2020 metų biudžeto pajamos iš viso sudarys, kaip ir minėjau, 2,3 mlrd. eurų, arba 240 mln. eurų daugiau, arba beveik 12 % daugiau, negu buvo 2019 metų biudžete.
Taip pat kitų metų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui bei sveikatos programoms buvo numatyta papildomų lėšų, tai yra daugiau kaip 40 mln. eurų, siekiant įvykdyti įsipareigojimus, numatytus 2017 m. gruodžio 13 d. kolektyvinių derybų susitarime dėl medicinos darbuotojų darbo užmokesčio didinimo.
Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms numatytos lėšos, lyginant su pirminiu 2020 metų PSDF biudžeto projektu, didėja 35 mln. eurų, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – 2 mln. eurų ir sveikatos programoms – 3 mln. eurų.
Šios papildomos lėšos susidaro perskirstant pirminiame projekte numatytą sumą, kuri didėjo vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, tai yra 02 išlaidų straipsnis, nustatyta lėšų suma. Paminėtina, kad lėšos minėtoms išlaidoms dengti, lyginant su 2019 metų planu, didėja ir iš viso didėja 10 mln. eurų.
Taip pat atsižvelgiant į tai, kad šių metų IV ketvirtį vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms buvo skirtos ir numatomos skirti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikų valdymo dalies lėšos, tai yra 31 mln. eurų, šia suma buvo sumažintas numatomas kitų metų šio biudžeto rezervas.
Taigi kitais metais šio biudžeto išlaidos iš viso turėtų sudaryti daugiau negu… tai yra didės 149 mln. eurų, arba 7,6 % daugiau, negu 2019 metais buvo 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete.
Taigi kviesčiau palaikyti ir pritarti šiam biudžeto projektui.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, Seimas balsavo, kad būtų grąžinta tobulinti, bet panašu, kad nieko pernelyg daug ir nepatobulintas projektas, nes mes matome, kad ir toliau į rezervą yra padedami papildomi 200 mln. eurų.
Aš prieš save turiu grafiką, kuris rodo, kaip atrodė PSDF pajamų dinamika nuo 1997 metų, ir matau, kad net ir pačiais sudėtingiausiais 2009, 2010, 2011 metais kritimas iš viso buvo maždaug apie 5 %. O čia mes turime suformuotą rezervą iš 26 % viso biudžeto. Sakykite, kokiai krizei rengiatės, nes nuo 1997 metų, kiek yra renkama ši informacija, dar nebuvo tokios krizės.
Ir antras klausimas. Kieno idėja vis dėlto buvo formuoti visą fiskalinės drausmės politiką per sveikatos biudžetą – sveikatos ministro, jūsų ar finansų ministro?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Iš tiesų apie rezervo formavimą aš ne kartą esu atsakinėjęs, jūs ne kartą tuos klausimus esate uždavę, ir niekas nuo to laiko nepasikeitė. Gal aš tik papildomai norėčiau paminėti, kad susiplanuoti labai dideles išlaidas, žinant, kad ekonomika lėtėja, ir avansu pridalinti pinigų, aš manau, yra mažų mažiausiai neatsakinga. Galų gale, aš manau, yra labai teisingos pastabos ir tų žmonių, kurie sako, kad mes nesugebėjome atlikti tam tikrų namų darbų, tai yra padaryti sveikatos sistemos reformos, kuriai visais įmanomais būdais stengėtės trukdyti. Jeigu ji būtų buvusi padaryta, medikams jau ir šiandien su tuo pačiu rezervu būtų galima gerokai daugiau didinti atlyginimus. Deja, yra, kaip yra. Ateityje tuos darbus vis dėlto kam nors teks padaryti, o rezervo lėšos niekur nedingsta, jos ir lieka tame pačiame Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezerve. Aš pristatydamas biudžeto projektą ką tik paminėjau, kad vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms šiemet, kadangi reikėjo padengti išlaidas papildomai įtrauktiems vaistams, iš Finansų ministerijos buvo paprašyta ir, kaip ir minėjau, apie 30 mln. eurų buvo gauta. Tai yra mūsų pinigai, jie niekur nedingsta.
O kieno yra ta idėja, aš ne kartą esu minėjęs, galiu dar kartą pakartoti, kad Vyriausybė nėra kokios nors atskiros karalystės: sveikatos, socialinės apsaugos ir panašiai, tai yra Vyriausybė, kuri veikia in corpore, veikia kolegialiai ir bendrai priima sprendimus dėl biudžeto, o ne vienas ar kitas ministras atskirai tuos sprendimus priimame.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau paklausti. PSDF biudžetas didėja 241 mln., į rezervą jūs vėl siūlote 200, nors VLK prognozuoja tik 70 mln. poreikį, rezerve 26 %. Sveikatos reikalų komitete irgi buvo pasiūlymų iš rezervo į einamąsias išlaidas perkelti 100 mln., 150 mln. asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, tai yra medikų atlyginimai. Ir išlaidų eilutėse bazinėms kainoms kelti irgi 75 mln. deficitas, o tai vėlgi yra medikų atlyginimų… ir dar padengti įstaigų poreikį amortizacijai ir kitiems dalykams. Tai vėlgi klausimas būtų, ar esant tokiam rezervui jau 2019 metų, koks pagrindinis argumentas būtų vėl 200 mln. skirti rezervui, nes po to vis tiek perkeliama į išlaidų eilutes. Gal geriau vis dėlto toks realesnis būtų išlaidų ir pajamų santykis, o ne fiskalinės drausmės išlaikymas per… medicinos darbuotojų ir pacientų sąskaita.
PIRMININKAS. Laikas.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Apie rezervą aš, kaip ir minėjau, ne kartą esu pasisakęs. Nežinau, kur jūs randate tuos deficitus išlaidų eilutėje. Iš tiesų aš jau minėjau, kad išlaidų eilutė, tai yra paslaugų eilutė, yra auginama, didinama, ten jokių deficitų nėra. Jeigu mes kalbame apie medikų atlyginimus, mes nuo savo įsipareigojimų nesitraukiame, kaip ir žadėjome, taip ir ruošiamės įgyvendinti tuos įsipareigojimus, kurie yra duoti. O jeigu kalbant apie tai, kad ten būtų galima ir daugiau pinigų įdėti, aš dar kartą galiu pakartoti, mes kai kur tuos pinigus leidžiame tiesiog per tuščią malūną, sukam ten, kur iš tiesų nesame susitvarkę sistemos, ir aš manau, kad tai yra pagrįsti priekaištai. Prieš paleidžiant labai didelius pinigus, reikėtų turėti efektyvesnę struktūrą. Kai ji bus efektyvesnė, mes tų pinigų niekur neprarasime ir tikrai galėsime panaudoti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano klausimas būtų dėl medikų atlyginimų. Viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didinimo strategiją jūs tvirtinote kolegialiai – Vyriausybėje drauge su finansų ministru ir ten buvo įsipareigojimai padidinti medikams atlyginimus iki 3 tūkst. 250, slaugytojams – 1 tūkst. 625 nuo antrojo pusmečio pradžios. Tam reikėtų 79 mln. eurų. Dabar papildomai skirta 40 mln., tai yra pusė reikiamos sumos. Išties matome, kad užtenka tokiam padidinimui trims mėnesiams.
Mano klausimas. Ar didinsite mažiau, ar didinsite vėliau? Koks iš tikrųjų yra pasirinkimas dėl medikų darbo užmokesčio?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą ir dėkui už tokį nuoširdų rūpestį medikų atlyginimais. Aš galiu tik pakartoti, kad iš tiesų mes juos didinome taip, kaip buvome įsipareigoję. Jeigu pažiūrėsite į to didinimo dinamiką, turbūt tokio greito augimo, nežinau, ar istorijoje apskritai kada nors yra buvę. Mes savo įsipareigojimus esame nusiteikę vykdyti ir jų laikytis taip, kaip esame susitarę sutartyje (aš tai minėjau pristatydamas biudžetą), taip mes planuojame ir padaryti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Ministre, jūs šiais metais keturių mėnesių periodui nuo rugsėjo numatėte šiek tiek daugiau negu 40 mln. eurų su mintimi, kad bus pakelti medikų atlyginimai, tačiau kitiems metams dvylikai mėnesių yra numatyta, atrodo, 82 mln. eurų. Tai ar nėra taip, kad reikėtų iš tikrųjų 122? Ar jūs tiesiog suplanavote biudžetą taip, kad jūsų kadencijoje bus pinigų, o po to – kaip jau bus, nors ir tvanas? Dėkoju.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Ne, iš tikrųjų mes nesielgiame taip neatsakingai, kad po mūsų nors ir tvanas. Kaip tik manau, kad labai toks atsakingas yra planavimas. Tą patį rodo ir rezervas, kuris, kaip ir sakiau, niekur nedingsta. Jis yra mūsų biudžete ir jo niekas neatims. Tos lėšos, kurios šiemet buvo skirtos padidinti, kitais metais tikrai yra suplanuotos biudžete, mes jas turime. Plius turime papildomam didinimui, ką aš ir minėjau, tas dar 40 auginimas yra numatytas papildomai kitiems metams, kad tikrai nebūtų kokių nors abejonių, kad visiškai tiktai kada nors iš rezervo ir panašiai. Tikrai atsakingai planuojame. Tas didinimas, kuris buvo šiemet, yra padengtas išlaidų eilutėse. Tikrai jis yra suplanuotas, kitais metais taip pat.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Aš šį kartą neklausiu jūsų apie rezervą. Labai džiugu, kad jūs vienas Vyriausybėje ruošiatės ekonomikos lėtėjimui, ir dar tokiam, kokio Vyriausybė neprognozuoja. Bet jūs sakėte – parodykite man deficitą, tai aš jums parodysiu deficitą. Jūs, pristatydamas biudžetą, pasakėte, kad išlaidos vaistams yra didinamos 10 mln., bet jūs paskui atsakinėdamas į klausimą pasakėte, kad jums išlaidoms vaistams jau šiais metais trūksta pinigų ir jūs jau šiais metais esate paprašę iš rezervo 30 mln. Vadinasi, faktinės šių metų vaistų išlaidos yra 30 mln. didesnės negu biudžetuotos. Atsakykite man į klausimą, ką jūs kitais metais ketinate padaryti, kad jūs sutaupysite nuo šių metų faktinių vaistų išlaidų 20 mln.?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą ir jūsų kolegoms už dėmesį vaistams. Mes pateiksime teisės aktus, kurie leis nešvaistyti vaistų pinigų. Jeigu jūsų kolegos toliau neužsiiminės destrukcija ir neskundinės teismams, ir neteikinės ten farmacijų firmų teisininkų pateiktų ieškinių, tai mes ir sutaupysime tuos pinigus, neišmėtysime jų. (Balsas salėje) Gerai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas ministre, norėčiau paklausti, kiek jūs planuojate kitais metais išleisti iš savo taip daug išpūsto rezervo fondo lėšų, kad būtų sumažintas šiuo metu pusantro karto didesnis regionuose gyvenančių žmonių mirtingumas, palyginti su Vilniumi ir Kaunu? Kiek lėšų, kokia konkreti suma iš to rezervo, kurį jūs planuojate pateikęs šį projektą?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą, bet nelabai suprantu, kam iš rezervo reikia konkrečiai išleisti, kad kas nors būtų sumažinta regionuose, kokie nors netolygumai? Aš ne kartą esu šitoje pačioje salėje pristatinėjęs reforminius įstatymų projektus, kurie būtų ir leidę tvarkytis regionuose, užtikrinti aukštesnę paslaugų kokybę. Tam nebūtų reikėję iš rezervo nieko išleisti. Tai būtų leidę efektyviau planuoti lėšas.
Deja, tie sprendimai nėra priimti, ir nereikia ten iš rezervo leisti. Yra įstaigų, kurios puikiai tvarkosi. Joms gi didėja apmokėjimas už paslaugas. O tai, kad ten vyksta dalykų, kurių neturėtų vykti, tai, kad ten yra gydomos ligos, kurios ten neturėtų būti gydomos, – čia ne pinigų klausimas. Kartais tai yra sąžinės klausimas, kartais tai yra kompetencijos, vadybos klausimas, bet tam iš rezervo tikrai nereikia kokių nors papildomų pinigų išleisti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Noriu paklausti. Šiandien finansų ministras mūsų frakcijoje, paklausus jo, kodėl vis dėlto tas rezervas paliekamas toks didelis ir kodėl iš esmės didžiąja dalimi valstybės fiskalinis deficitas bandomas subalansuoti sveikatos draudimo sąskaita, finansų ministras (ne pažodžiui pasakysiu) pasakė, kad kai kurie sektoriai tiek Latvijoje, tiek pas mus, turiu galvoje PSDF biudžetą, gyvena geriau negu kiti sektoriai ir reikia galvoti greičiausiai apie tarifų mažinimą. Ar jums yra tas žinoma ir ar jūs pritartumėte, kad PSDF tarifas, kiek supratome iš ministro, mokestis būtų mažinamas ir kad mūsų sistema per daug gerai gyvena?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Ne, nepritarčiau. Manau, kad mūsų sistema tikrai negyvena per gerai. Jeigu lygintume BVP procentą, skiriamą sveikatos apsaugai, jis tikrai yra atsiliekantis nuo Europos Sąjungos valstybių. Labai paprastai atsakau: ne, nepritarčiau.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Motyvai. Motyvai prieš – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties paradoksalu, kai nė vienas iš valdančiosios daugumos neužsirašė pasakyti, koks tai yra puikus biudžetas.
Net ir pataisius Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, pagrindinis priekaištas jam niekur nedingo, tai yra dėl rezervo formavimo. Kaip jau anksčiau minėjau, Privalomojo sveikatos draudimo fondo formavimas ir taip turi anticiklinį mechanizmą, todėl jam nereikia sukaupti tokio dydžio lėšų, kaip kituose rezervuose, nes sumažėjimas krizės atveju nėra toksai ženklus.
Poreikis, kurį suformavo specialistai, yra 70 mln. eurų, tačiau skiriama 200 mln. ir gale metų bus 570 mln. rezervuose sukaupta lėšų, kurių negalima judinti ir išleisti sveikatos apsaugos kokybei. Ir valstybės biudžeto balansas išties yra suvedamas būtent sveikatos sąskaita. Kai matome Valstybės kontrolės išvadas, kad sveikatos paslaugų prieinamumas tikrai nėra užtikrinamas ir nesulaukę savo eilės pas specialistus 17 % gyventojų gydosi už savo lėšas, 19 % apskritai gydosi patys, tai manyti, kad padarėme viską, kad gyventojai turėtų tinkamą sveikatos apsaugą, tikrai sakyti negalime. Todėl manau, kad tokio dydžio rezervo formavimas yra išbalansuojantis ir neteisingas sveikatos problemų atžvilgiu.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš suprantu, kad mūsų opozicijai yra kažkokia rezervų alergija, ir suprantu tai, kad atmintis, ypač Seimo narių, yra ganėtinai trumpa. Jeigu žiūrėtume iki 2008–2009 metų, tai greičiausiai tų politikų, kurie dabar sėdi salėje ir kurie tuo metu priiminėjo sprendimus sveikatos srityje, reikėtų paklausti, o kiekgi tuo metu kainavo vienas balas, pagal kurį yra skaičiuojami sveikatos paslaugų įkainiai? Ir vienas balas tuo metu tikrai nebuvo vienas euras ar vienas litas, bet buvo centų vertės. Dėl to atitinkamai mes turėjome milžinišką problemą dėl gydytojų apmokėjimo, dėl jų darbo užmokesčio, dėl ko jiems atlyginimai iš esmės buvo tuo metu, kai nebuvo rezervų, ir buvo mažinamas balo įvertis – nurėžta iki tokių žemumų, kad mes ir dabar negalime atkurti. Ir, manau, pažiūrėkime į Estiją, kuri tuo metu turėjo tam tikrą sveikatos draudimo rezervą – vis dėlto tokių stichinių nelaimių krizės metu Estijoje nebuvo. Tai aš tikrai siūlau prisiminti, kas buvo praeityje, ir kartu vertinti tai, kad mes esame pajėgūs kaupti rezervus tam, kad krizės metu nebūtume priversti žmonėms rėžti jų atlyginimų.
PIRMININKAS. Balsuojame po pateikimo dėl projekto Nr. XIIIP-4043.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 58, prieš – 17, susilaikė 18 Seimo narių. Projektui pritarta po pateikimo. Siūlomas Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis komitetas. Pritariame bendru sutarimu? M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Kaip ir visuomet – Biudžeto ir finansų komitetas papildomas. Siūlau BFK kaip papildomą. Ir noriu atkreipti ponios A. Širinskienės dėmesį, ji šiuo metu neklauso, bet gal vėliau pažiūrės ir išgirs, kad kaupti rezervus yra gerai, bet rezervas, koks dabar kaupiamas, yra 25 % viso biudžeto. Sunkiausiais krizės metais biudžetas krito 5 %. Taigi ponia A. Širinskienė prognozuoja, kad, pasibaigus valstiečių valdžiai, krizė bus penkis kartus didesnė, negu buvo 2008–2009 metais. Tai aš labai tikiuosi, kad tokios krizės nebus ir tokio rezervo tikrai nereikia kaupti, ir jis bus skirtas medikų atlyginimams jau dabar. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš balsavimo, duok Dieve, kad aš klystu, bet iš balsavimo matyti, kad 71 balsą vargu ar jūs surinksite, tvirtinat Privalomąjį sveikatos draudimo biudžetą, nes nesvarbu, kam priklausote, vis dėlto visi kolegos mąsto, galvoja ir supranta, kad šitaip elgtis negalima.
Vakar buvome Jonavos ligoninėje, didelė ligoninė, rajone – 40 tūkst., ir žmonės negali pasididinti atlyginimų ne tik šiais metais, bet ir kitais, nes jie paprasčiausiai tų paslaugų nepaima. Stacionarinių paslaugų viršyta – neapmoka. Dėl vykdomos politikos ir ligoninių šantažo išbėgo keli medikai dirbti į Kauną ir neturi, kas teikia paslaugų. Tai jeigu jau didelė Jonavos ligoninė, didelė miesto ligoninė iš esmės bankrutuoja ir negali įvykdyti įsipareigojimų dėl algų, tai kas nors gal išgirsite iš daugumos? Ministre, gal išgirsite tą situaciją?
Ir dabar komitetas vienbalsiai nutarė siūlyti iš rezervo 100 mln. perkelti į paslaugas, kad visos įstaigos žinotų, kad tikrai bus didinamos paslaugos ir bus galimybė kitais metais irgi šiek tiek padidinti atlyginimus. Tai dabar kas yra daroma? Rezerve paliekami didžiuliai pinigai, bet mes visi suprantame, kad liepos mėnesį, kaip daugelis šitų dalykų, prieš rinkimus…
PIRMININKAS. Laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). …ministras geranoriškai paprašys iš Vyriausybės 100 mln., padidinsite įkainius prieš rinkimus. Galvojate, žmonės už tai jums padėkos? Nepadėkos. Tad dar kartą siūlau grįžti prie komiteto siūlymo sumažinti rezervą, pervesti paslaugoms, vaistams, ir, tada balsuojame visi. Mes sutinkame, jeigu bus atsižvelgta į komiteto siūlymus.
PIRMININKAS. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Norėčiau patikslinti. Šis projektas buvo grąžintas Vyriausybei, ir kompromisai yra rasti – 40 mln. yra perkelta į atlyginimo eilutę. Kompromisas yra rastas. Kaip papildomo Biudžeto ir finansų komiteto tikrai nereikėtų, o reikėtų kuo greičiau priimti šį sprendimą, nes kompromisai yra rasti.
PIRMININKAS. Siūlote, kad BFK nereikia? (Balsai salėje)
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Nereikia.
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Dabar noriu reaguoti, ką pasakė gerbiamas Seimo narys V. Ąžuolas. Kiek aš prisimenu, būtent Valstybės kontrolė konstatavo, kad yra blogai, kai iš rezervo skirtos lėšos yra naudojamos atlyginimams kelti. Tai ką mes padarėme? Mes sumažiname rezervą, atkerpame tą dalį ir paskiriame atlyginimas. Man atrodo, iš esmės yra tai, kad rezervo kaupimo tikslas yra ne atlyginimus didinti, o būtent vaistų kainas mažinti ir kiti poreikiai sveikatos apsaugos. Dabar mes turime keistą situaciją: tiek daug priemonių padaryta, kad vaistų kainos mažėtų, bet jos vis didėja.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, supratau, kad dėl Sveikatos reikalų komiteto sutariame bendru sutarimu. Pritariame, kad jis būtų kaip pagrindinis. Dėl Biudžeto ir finansų komiteto reikia balsuoti, kadangi buvo pasiūlymas, kad jis būtų. Pirmasis pasiūlymas buvo, kad Biudžeto ir finansų komitetas būtų kaip papildomas komitetas, kitas pasiūlymas – nebūtų. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų paskirtas komitetas?
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 29, prieš – 40, susilaikė 23 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta. Lieka tik pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 10 dieną.
11.11 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 10, 26, 35, 37, 61 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4018(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Akcizų įstatymo 9, 10, 26, 35, 37, 61 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4018. Priėmimas. Pranešėjas – V. Rinkevičius. Kviečiu į tribūną, yra pasiūlymų.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio yra Seimo nario R. Žemaitaičio pasiūlymas. Prašom pristatyti.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų aš siūlau žinodamas, kokia problema buvo 2001, 2002 metais, žinodamas, kokia problema buvo 2008, 2009, 2010 ir 2011 metais, tai yra kokie būtent buvo alkoholio kontrabandos kiekiai iš kaimyninių valstybių, kol dar nebuvome Europos Sąjungos šalimi. Kaip ir sakiau, 2008, 2009, 2010 metais, jau tapus ir būnant Europos Sąjungos nare, padidinome akcizų mokestį, alkoholis buvo atgabenamas iš mūsų kaimyninių šalių. Užpraeitais metais, kai vėlgi alkoholiui mes padidinome, iš Latvijos ir Lenkijos alkoholio į mūsų rinką plūdo labai daug. Ir preliminariais skaičiavimais, jeigu tikėtume lenkų skaičiavimais, tai apie 32–50 mln. akcizų faktiškai palikome toje valstybėje. Aš siūlau stipriam etilo alkoholiui akcizą ne taip drastiškai didinti, koks buvo siūlymas Vyriausybėje ir komitete. Aš siūlau vietoj dabar siūlomų 2025 iki 1924. Tai yra būtent šimtu eurų sumažinti nuo to, kam pritaria komitetas. Tikrai, dar kartą galiu pakartoti, aš bijau, kad atsitiks taip, kaip atsitinka dažniausiai, kad ne buhalteriškai du plius du yra keturi, o du plius du čia išeis trys. Tie srautai, to akcizo nesurenkamumas nueis į kaimynines mūsų šalis, kur prie pasienio ribos šiandien yra atidarytos parduotuvės ir važiuodami ten žmonės tiesiog jo nusiperka.
PIRMININKAS. Tam, kad pasiūlymas būtų svarstomas, reikia patikrinti, ar turime 29 pritariančius, kad būtų svarstomas R. Žemaitaičio pasiūlymas. Prašom balsuoti ir parodyti.
Už balsavo 23. Pasiūlymas nesvarstomas. Ačiū pranešėjui.
Ar galime bendru sutarimu priimti tokį 3 straipsnį, kokį pateikė komitetas? Pritariame bendru sutarimu. 4, 5 straipsniai. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 6 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 7 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 8 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, raginu pritarti Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymui, Akcizų mokesčio pakeitimo įstatymui, nes mes turime būti labai sąžiningi biudžeto pajamų klausimu. Tikrai aš išskirčiau šitas opozicijos pastangas, ypatingas pastangas, gelbėti kaitinamojo tabako gamintojus ir pardavėjus. Tie 5 ar 6 mln. atrodo gal nedaug, tačiau kai mes girdime mokytojų arba pedagoginės pagalbos specialistų prašymus, ten irgi tie patys 5–6 mln. jų gyvenimą pakeis į gerą pusę, o jūs dedate didžiules pastangas, kad tų pajamų nebūtų. Akcizų pakėlimai yra subalansuoti, remiasi pasauline praktika ir, svarbiausia, duoda pajamas į biudžetą. Mūsų, skirtingai, nei kalbėjo G. Skaistė, tikslai, man atrodo, nesiskiria, kaip jums atrodo, o iš tiesų tie patys – mes norime gerinti mažiausiai uždirbančių žmonių padėtį, didinti jiems atlyginimus. Tie pinigai rasti, todėl labai raginu nepolitizuoti šiuo klausimu ir pritarti akcizų korekcijoms.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Matykime truputėlį platesnį paveikslą. Su biudžetu yra dar bent šešios rūšys mokesčių: stabdomas neapmokestinamųjų pajamų didinimo augimas; didinamas GPM tarifas kai kurioms pajamų rūšims; bus naujas, šį vakarą svarstysime, nekilnojamojo turto mokestis; naujas bankų mokestis, kas yra iš esmės akcizas pinigams ir reikš brangstančias bankų paskolas; naujas prekybos apyvartos mokestis, kuris pasibaigs kylančiomis kainomis mums visiems, ir automobilių registracijos mokestis, kuris iš esmės yra importo mokestis. Šitiek mokesčių palies šimtus, tūkstančius Lietuvos gyventojų, bet vienos rūšies gyventojų nepalies.
Aš kalbu apie ūkininkus, aš kalbu būtent apie akcizą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklai. Buvo atmestas Prezidento pasiūlymas mažinti šią dosnią lengvatą, iš jos nieko beveik nebeliko, liko 4 eurų padidėjimas, kas, man atrodo, visoje šitoje puokštėje mokesčių yra visiškai nulis, ypač turint omeny tai, kad ūkininkai džiaugiasi dar dvidešimčia kitų lengvatų ir tiesioginėmis Europos Sąjungos išmokos. Tai reiškia, kad jiems ne tik yra negatyvūs mokesčiai, tačiau jie dar ir gauna pinigų, gauna subsidijas. Šitas Seimas nesiryžo sumažinti lengvatos drastiškiau. Tai kviečiu nepalaikyti šio įstatymo projekto, ir dar didelis klausimas, ar Kaimo reikalų komiteto nariai, kurie naudojasi šia lengvata, neturėjo nusišalinti nuo šio klausimo svarstymo.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Prieš tai kalbėjęs kolega T. Tomilinas aiškiai pasakė ir prašome tiesiog nepolitizuoti, žiūrėti bendrai į visą, kompleksiškai į tuos finansus, kurie tikrai kitais metais padės mokytojams, kitų profesijų žmonėms. Mes galime nusileisti į detales smulkiai ir ieškoti priekabių ir panašiai, bet žiūrėkime stambiai. Yra tokių sričių, kur galima dar ieškoti problemų, be abejo, taisyti jas ir panašiai, bet šitie dalykai, teikiami dabar šioje salėje, – yra galimybė padidinti visiems, visų sektorių žmonių atlyginimus. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Mieli kolegos, panašu, kad įstatymai, palankūs samanės gamintojams ir kontrabandininkams, priimami kaip niekada anksčiau. Belieka pasižiūrėti, kaip skiriasi Lietuvoje taikomi akcizai stipriam alkoholiui ir kaip atrodo mūsų kaimyninėse šalyse – Lenkijoje ir Latvijoje. Lenkijoje akcizas yra maždaug pusantro karto mažesnis, Latvijoje – maždaug 1,3 karto mažesnis. Mažesnis jis yra ir Estijoje. Puikiai suprantame, kad šnapsas nėra gerovės prekė. Yra priklausomybė, yra socialinių problemų, yra finansinių problemų ir iš tiesų būtų geriau, kad vartotų mažiau. Tačiau šiandien mes gyvename atvirame pasaulyje, turime atviras sienas ir turime taip pat didelę sieną su Rusija ir Baltarusija, todėl pavojus tiek kontrabandos, tiek prekybos su Europos Sąjungos šalimis – tiek Latvija, tiek Lenkija – yra labai didelis.
Vien dėl šio sprendimo, tikėtina, mes ne papildysime biudžetą, bet galimai netgi sumažinsime pajamas, nes žmonės paprasčiausiai ir toliau važiuos pirkti į kaimynines šalis, ir darys tai dar intensyviau, o kontrabanda, kuri ir taip, matome, yra labai didelė, dar labiau intensyvės.
Kai visi aplinkui mažina akcizus, kviečiu susimąstyti, ar iš tikrųjų teisingas sprendimas Lietuvoje juos didinti ir didinti taip, kad mes juos net kartais viršijame, nei yra mūsų kaimyninių šalių.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Dėl etilo alkoholio akcizo kiekvienas pateikia vis savo versiją akcizo palyginimo su kitomis šalimis. Aišku, Lenkijoje jis yra mažesnis ir bus mažesnis, tačiau Baltijos šalyse nuo kovo 1 dienos įsigaliojus mūsų dabar siūlomam Vyriausybės akcizo dydžiui bus panašus akcizas ir Latvijoje, ir Estijoje, ir Lietuvoje. Latvijoje yra sumažintas akcizas, galioja iki kovo 1 dienos. Nuo kovo 1 dienos jis galioja ir jie kol kas savo sprendimų nepakeitė. Taigi dėl to iš tiesų mes pateikiame ne visai teisingą informaciją. Nuo kovo 1 dienos visose Baltijos šalyse etilo alkoholio akcizas bus panašus. Lenkijoje bus mažesnis. Todėl siūlau balsuoti už.
Dėl šešėlio, naminės degtinės, aš manau, reikėtų tiesiog sutvarkyti teisiškai. Reikia apmokestinti, įteisinti, leisti gaminti oficialiai, kad jie mokėtų mokesčius ir išspręstų tą problemą patys gamintojai, oficialiai gaminantys. Jie ir tą šešėlį patys gaudys, kaip yra ir kitose šalyse. Taip mes galėtume sumažinti apskritai ir galimybę tai slėpti, ir taip toliau. Bet kol kas niekaip nesugebame apsispręsti. Patys nerandame racionalaus sprendimo.
Siūlau balsuoti už šį projektą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, siūlyčiau įsiklausyti, ką gerbiamas R. Šarknickas pasakė, kad reikia žiūrėti plačiai į šitą klausimą. Mano platus požiūris sako tokias nuostatas, kad nuo kitų metų iš esmės Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja apriboti 100 tūkst. Lietuvos moksleivių popamokinę veiklą ir nefinansuoti neformaliojo ugdymo krepšelio. Tai yra pagrindinė – sportinis užimtumas ir kita – veikla, kuri žmones įtraukia į prasmingą, sveiką gyvenseną. Vietoj to šitie vaikai augs ant asfalto ir greičiausiai įsitrauks į tą klaidingą požiūrį, kurį diktuoja mūsų visuomenė ir tėvai, nes Lietuva iš tikrųjų geria. Užtruks tikrai ilgai, kol Lietuvą atpratinsime nuo stipraus alkoholio perteklinio vartojimo. Bet valstybės žingsniai, kurių jinai imasi, yra visiškai klaidinga linkme. Moksleiviai vis labiau bus neužimti, augs ant asfalto, o valstybė ugdys akcizus, kai visuomenė yra pripratusi prie stipraus alkoholio.
Klausimas dabar yra vienas: ar alkoholio upės tekės į Lietuvą, ar iš Lietuvos? Štai A. Veryga, vos tapęs ministru, pažadėjo susitarti su kolegomis sveikatos ministrais Baltijos šalyse, kad priims vienodą alkoholio akcizų politiką, tačiau jau šią vasarą Estija ir Latvija ėmėsi alkoholio akcizų kovos. Estai sumažino alkoholio akcizą, Latvijos premjeras vasarą tą patį padarė.
Lietuva – priešingai – ima didinti. Atsakymas yra vienintelis – alkoholio upės tekės į Lietuvą, ne iš Lietuvos, nes Latvija ir Estija, reaguodamos, kad mes esame mažos valstybės, ir matydamos visuomenę, kuri yra pripratusi prie stipriojo alkoholio, iš esmės imasi mažinimo politikos, ne didinimo politikos.
PIRMININKAS. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). Ir, gerbiamas Aurelijau, jūsų kolegos jus išdavė tiek Latvijoje, tiek Estijoje, todėl Lietuva neturėtų sekti klaidingu keliu ir nedidinti akcizo, kaip dabar yra numatyta.
PIRMININKAS. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). Kviečiu išimti korteles tuos, kurie nepritaria šio akcizo didinimui.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, kiek jau diskutuojame dėl tam tikro mokesčio padidinimo už alkoholį, gerbiu liberalus, jie visą laiką nuoseklūs ir kalba tą patį. Kiek aš atsimenu čia metų sėdėdamas, motyvacija yra aiški, suprantama – kontrabanda didės, upės tekės ir taip toliau. Tai yra nuosekli jų pasaulėžiūra ir dėl to nereikia… Tikrai gerbiu už jų pastovumą. Kuo didesnė destrukcija, kuo labiau mes suskaidome mūsų šeimas, kuo mes labiau jas nugirdome, viskas gerai, geriau galima valdyti. Keista, kad kolegos konservatoriai, kurie save laiko… irgi pradėjo tą pačią giesmę giedoti. Ar mes tikrai perlenkiame šiuo atveju lazdą, kai dabar yra padidinama? Tikrai nėra drastiškas padidinimas, kuris galėtų iš esmės pakeisti situaciją, bet įplaukos, kurios skaičiuojamos, mums yra reikalingos. Tai iš ko mes tada tas įplaukas imsime? Tai yra iš tos srities, kuri iš tikrųjų nenaudinga mums, ir kaštai, kuriuos mes patiriame papildomai dėl to, kad didėja mūsų alkoholio suvartojimas, yra nepalyginti didesni nei ta menama nauda iš kažkurios kontrabandos padidėjimo… kuris dėl tokio padidėjimo, kaip siūloma, iš esmės beveik neturės įtakos tiems srautams. Aš siūlau palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ir motyvai prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų daugiausia čia diskutuojame apie alkoholį, tačiau norėčiau priminti, kad ir kiti akcizai, tokie kaip dyzeliniams degalams, yra dar vienas spyris vežėjams, prisidedant prie mobilumo paketo, iš tikrųjų spyris tam, kad iš tikrųjų iškilnotų verslus kitur, ten, kur sąlygos geresnės. Manyčiau, kad galbūt ir nedidelis, galima pasakyti, tas 6 %, beveik 7 % padidėjimas, tačiau tai kasmetinis padidėjimas. Vienais metais, antrais metais, trečiais, o turime žinoti, kad vežėjų transportui, kuris iš tikrųjų buvo laikomas viena iš perspektyvių šakų, vystomų Lietuvoje, tai, manau, nemažos sąnaudos, kadangi dyzelinas yra kaip tik ta priemonė, kuri ir užtikrina, kad tas verslas būtų konkurencingas. Aš manau, taip pat ir dėl tos priežasties turime nepritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Akcizų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4018.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 81 Seimo narys, balsavo 79: už – 73, prieš nebuvo, susilaikė 6 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4018) priimtas. (Gongas)
Toliau… R. Šarknickas. Replika po balsavimo. Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš gerbiamam jaunesniajam Gentvilui noriu pasakyti, kad 12 mln. neformaliam ugdymui yra rasta. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Gerbiami kolegos, tęsiame darbą.
11.29 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 58, 64, 71 ir 88 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3918(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3918. Priėmimo stadija. Prašom komiteto pirmininką J. Bernatonį į tribūną.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke.
PIRMININKĖ. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 3 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio yra S. Gentvilo, R. Juškos, V. Aleknos, G. Vaičekausko, J. Liesio, J. Varkalio ir E. Gentvilo siūlymai. Pristato S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, šituo pasiūlymu iš tikrųjų norima nušauti tris zuikius vienu šūviu. Yra į nelaimę patekę pabėgėliai, kurių statusą vertina Migracijos departamentas. Jeigu pabėgėliai arba potencialūs prieglobsčio prašytojai nori dirbti, tai suteikime jiems šansą užsidirbti. Tai yra pirmasis privalumas šito pasiūlymo.
Antrasis privalumas – visuomenė nėra linkusi turėti daug išlaikytinių, ir ypač tas nusiteikimas gyvas Europoje, ypač yra eksploatuojamas radikalios kairės jėgos arba radikalios dešinės jėgos, kad pabėgėliai yra tie, kurie išnaudoja socialinės apsaugos sistemą. Leiskime jiems dirbti. Tai yra antrasis pranašumas šito pasiūlymo.
Trečiasis pranašumas yra tas, kad mūsų visuomenėje trūksta darbuotojų, ir kiekvienas norintis dirbti turi teisę turėti dirbti. Migracijos departamento lėtos apsukos neturėtų būti priežastis neleisti žmonėms eiti ir užsidirbti savo gyvenimui, mokėti mokesčius šitoje valstybėje. Mūsų siūlymas yra iš esmės pasiūlyti, kad trys mėnesiai nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos būtų leista potencialiam pabėgėliui arba politinio prieglobsčio gavėjui suteikti teisę dirbti, priešingai, negu dabar pasiūlytas šešių mėnesių periodas.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašome balsuoti, ar yra 29…
J. BERNATONIS (LSDDF). Jeigu galima išsakyti komiteto nuomonę…
PIRMININKĖ. Minutėlę, jeigu bus 29, tada. O jeigu nebus, tada… Prašom balsuoti, kas remiate S. Gentvilo siūlymą.
Nėra siūlymo, tai yra nėra reikiamo skaičiaus remiančiųjų, todėl nesvarstome.
4 straipsnio 1 dalis. Čia yra tik vienas siūlymas, daugiau nėra. Už visą 4 straipsnį ar galime bendru sutarimu?
J. BERNATONIS (LSDDF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl 5 straipsnio siūlymų neturime. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Ir dėl 6 straipsnio siūlymų taip pat nėra. Priimame bendru sutarimu. Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Už kalba M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų, kolegos, manau, kad Lietuva, kaip ir kitos kaimyninės šalys, privalo turėti daugiau ar mažiau panašius reikalavimus darbo jėgai, atvykstančiai iš užsienio šalių. Tikrai buvo susidariusi šiek tiek kurioziška situacija, kai darbuotojai, ypač ukrainiečių tautybės darbuotojai, iš kaimyninės Lenkijos būdavo nuomojami Lietuvai ir Lietuvos įmonėms ir tokiu būdu visi mokesčiai nukeliaudavo į Lenkiją, nors tie darbuotojai dirbdavo Lietuvoje. Aš manau, kad jeigu mes trumpiname laikotarpį iki 6 mėnesių, tai iš tikrųjų leis mūsų valstybei šitoje srityje nebūti kažkuo išsiskiriančiai iš regiono valstybių ir tada nekils pagundų taip pat ir verslo sektoriuje atlikti tam tikro tokio, sakykime, ieškoti įstatymų apėjimo ir mokesčiai tų žmonių, kurie dirba Lietuvoje, atiteks Lietuvos biudžetui. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Už kalba J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, matau, kad čia visi užsirašė už, gal be reikalo vieni kitus agituojame, bet gerai, kad nors po šešių mėnesių užteko drąsos leisti dirbti. Tik aš nesuprantu, kas čia tokio baisesnio galėjo atsitikti, jei žmogui, padavusiam prieglobsčio prašymą, leistume dirbti ir po trijų mėnesių. Kaip jis ten pasitaisys ir bus kažkoks geresnis po šešių mėnesių? Na, bet nors tiek. Jeigu prieglobsčio prašytojams išlaikyti skiriamos tokios mažos sumos, nesiekiančios nei (…) eurų, aš manau, neišvengiamai ateityje iškils, kad tą sumą reikia didinti, tai geriau duokime žmogui užsidirbti ir nereikės daryti tų sprendimų.
Aš tikiuosi, kad tie drąsesni sprendimai dėl dar trumpesnio termino kada nors ateityje subręs, kai pamatysime, kad leidus po šešių mėnesių nieko čia baisaus tikrai neatsitiko. O valstybės institucijoms, sprendžiančioms tuos prieglobsčio prašymus, vis dėlto reikėtų suktis kaip nors greičiau. Jeigu net per šešis mėnesius nesugeba duoti atsakymo, čia jau kažkas yra ne visai gerai.
PIRMININKĖ. Kalba A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, tik noriu pasakyti, kad tokia 6 mėnesių tvarka galioja visame mūsų regione ir daugumoje Europos Sąjungos valstybių todėl, kad prieglobsčio prašytojų praeitį reikia rimtai, nuosekliai ir įdėmiai išnagrinėti. Tam pagal mūsų Užsieniečių teisinės padėties įstatymą Migracijos departamentas turi tris mėnesius. Jeigu kyla papildomų klausimų, dar gali būti pratęsta trims mėnesiams. Tai dabar įsivaizduokime: mes po trijų mėnesių išduotume leidimą žmogui, kurio yra neaiški juridinė situacija. Jis pradeda dirbti, paskui leidimo negauna, tada išsiunčiame. Ką tada daryti darbdaviui? Ką daryti? Žinote, jis gali priimti ir penkis, ir dešimt, ir šimtą. O toliau ką daryti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš kur tiek rasite?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš tik noriu pasakyti paprastą dalyką. Nereikia būti šventesniems už popiežių. Visa Europa suprato, kad pabėgėliai – tai nėra tik gėris, tai yra tam tikri socialiniai iššūkiai. Todėl ir siūlau šešis mėnesius, ir čia, sakyčiau, visai protingas nutarimas.
PIRMININKĖ. Ir paskutinioji motyvus išsako V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Pritariu visiems kolegoms, kurie čia išsakė savo argumentus, tačiau noriu paliesti kitą temą, kuri taip pat yra susijusi su šiuo įstatymu.
Man regis, suprantamas yra darbdavių noras turėti pigesnės darbo jėgos, tačiau reikėtų pagalvoti ir apie tai, kokiose ūkio srityse šie pabėgėliai arba prieglobsčio prašytojai dirbs. Susidaro labai negeras įspūdis, pavyzdžiui, naudojantis taksi paslaugomis, kai atvykusių žmonių yra abejotina ne tik aptarnavimo kultūra, bet ir kad jie visiškai nekalba lietuviškai. Man šiuo atveju labai gaila mūsų vietos rusakalbių, lenkakalbių, kurie stengiasi ir visi kalba lietuviškai, net jeigu jiems negali parašyti dešimtuko per egzaminą, ko ir ne visi lietuviai… bet jie stengiasi. Ir kai mes taip abejingai žiūrime į valstybinę kalbą, tai ką turi galvoti mūsų Lietuvos piliečiai, kurių ji gimtoji? (Balsai salėje)
Tai yra tiesa, gerbiami kolegos, ir dėl to jau yra nusiskundimų. Todėl aš manau, kad paslaugų sektoriuje mes neturėtume taip lengvai užleisti pozicijų žmonėms, kurie nekalba valstybine kalba. Pritariu įstatymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Prieš niekas nesiregistravo. Prašom balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 79, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-3918(2) yra priimtas. (Gongas)
11.40 val.
Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4121(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4121(3). Kviečiu P. Urbšį.
1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio yra J. Razmos siūlymas. Prašom, gerbiamas Jurgi, jį pristatyti.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai…
PIRMININKĖ. Minutėlę! J. Razma pristatys tada.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad sprendimus visada turi lemti tie žmonės, kurie dalyvauja, o ne tie, kurie sėdi ir tingi pajudėti. Dabar įrašyta, kad sprendimą dėl tos kažkokios nedidelės gyvenvietės prijungimo prie kitos savivaldybės lemtų tai, ar atėjo daugiau kaip pusė į tą apklausą. Pasižiūrėkime: į Seimo rinkimus vos vos apie pusė ateina, tai labai maža tikimybė, kad į tokią apklausą ateis daugiau kaip pusė žmonių. Aš siūlau, kad nepriklausomai, kiek ateis, sprendimas būtų toks, kaip nusprendžia atėjusieji. Jeigu daugiau balsuoja iš atėjusiųjų už prisijungimą, tai ir yra sprendimas.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar bus 29 palaikantys J. Razmos siūlymą? (Balsai salėje) Deja, neturime. Nesvarstome.
Dėl 1 straipsnio 2 dalies yra lygiai tokia pat J. Razmos pataisa. Mes apsisprendėme, kad jos nesvarstome. Dėl 3 punkto yra G. Burokienės, A. Strelčiūno ir paties P. Urbšio siūlymas.
P. URBŠYS (MSNG). Dėl antros reikia, dėl antros reikia – čia kitai teritorijai…
PIRMININKĖ. J. Razmos, sakote, nesusijusi, bet jūs išbraukėte tą patį. Norite pristatyti? Prašom. J. Razma. Dėl įstatymo 2 punkto J. Razma pristatys savo siūlymą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš kažkaip, atrodo, beviltiškai bandau grąžinti šio klausimo svarstymą į sveiko proto ribas, bet, matau, sunkiai sekasi, nes visi tiek išsigandę Kauno mero sumanymo, kad jau nebežiūri, man atrodo, net už ką balsuoja.
Jeigu paliksime nepakeistą šį 2 punktą, niekada jokia gyvenvietė tikrai nebus prijungta prie didmiesčio ar kokio nors rajono centro. Kad būtų prijungta, jeigu liks pirminis projektas, reikia, kad likusios dalies daugiau kaip pusė gyventojų ateitų į apklausą ir daugiau kaip pusė iš jų balsuotų už tai, kad leidžia tiems prisijungti. Na, niekada tokio stebuklo nebus. Arba jie tikrai balsuos prieš, arba sėdės namie ir sakys: jūs junkitės – mums tai nerūpi. Na, vis tiek palikime tai, kad apklausa padaroma, bet nepalikime, kad tie, kurie lieka neprisijungę, nulemtų tų žmonių, kurie nori jungtis, poziciją. Tai būtų absurdas, kad šių žmonių, kurie nori jungtis, nuomonė būtų paneigiama tų, kurie lieka, kuriems nerūpi arba jie to nenori.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašom vėl apsispręsti, ar remiate J. Razmos siūlymą. Deja, neturime remiančių.
Dėl 3 punkto yra Teisės departamento pastaba. Jūs, komitetas, esate jai pritarę.
P. URBŠYS (MSNG). Taip.
PIRMININKĖ. Jau skelbiau, kad Seimo nariai G. Burokienė, A. Strelčiūnas ir P. Urbšys siūlo papildyti nauja 4 dalimi. Kas pateiksite? Guoda? Prašom. Ar pats Povilas?
P. URBŠYS (MSNG). Galiu pateikti. Gerbiami Seimo nariai, čia daugiau susiję su teritorijomis, kuriose yra mažas skaičius žmonių, galinčių išreikšti norą vienaip ar kitaip pakeisti savo statusą ir prisijungti prie kitos savivaldybės. Jeigu yra ne daugiau kaip 500. Čia, pavyzdžiui, apie tuos didžiuosius miestus mes matome tokias teritorijas. Mes siūlome tokiu atveju leisti jiems vykdyti apklausą, bet po to, tik pritarus abiem savivaldybėms, sprendžiama, ar iš tikrųjų patenkinti tos mažos teritorijos gyventojų norą prisijungti prie kitos savivaldybės. Čia būtų tokia tam tikra išlyga, nes mes jau priėmėme nuostatas, kad jeigu yra didesnės teritorijos, tai vienoje ir kitoje savivaldybės teritorijoje, ir toje, kuri norėtų prisijungti ar ką nors prijungti, vyksta apklausa, ir kitoje teritorijoje irgi vyksta apklausa, ten turi dalyvauti daugiau kaip pusė ir turi balsuoti daugiau kaip pusė. Čia tik tuo atveju, kur iki 500 gyventojų gyvena. Jiems yra tokia supaprastinta procedūra, bet, kartoju, vis dėlto pritarus abiem savivaldybėms.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, mes taip pat turime apsispręsti, ar yra 29, remiantys šią pataisą.
Yra. Remia 57 Seimo nariai.
Taigi komiteto nuomonė.
P. URBŠYS (MSNG). Komiteto nuomonė – pritarti. Už – 6, prieš nėra, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar dėl šio siūlymo galime bendru sutarimu pritarti? Prašote balsuoti?
Jurgi Razma, kalbate už dėl motyvų? Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip. Tai yra toks labai jau menkas teorinis dalykas siūlomas palikti dėl prisijungimo galimybės, nes, matyt, ir patys autoriai suvokia, kad jeigu jokios pataisos nepriimsime, tai tikrai galėsime pamiršti bet kokius prisijungimus. Bet čia irgi paliekamas labai jau teorinis dalykas, nes įrašomas reikalavimas, kad turi pritarti abiejų savivaldybių tarybos. Nežinau, ar ta taryba savivaldybės, iš kurios žmonės nori išeiti, atsijungti, pritars. Labai maža tikimybė, kad savivaldybės taryba bus tiek demokratiška ir geranoriška. Na, bet čia tokia kaip adatos skylutė drambliui pralįsti, bandykime jį prakišti pro tą skylutę.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju. Prieš nėra. Taigi pritariame siūlymui.
Dar vienas yra techninio pobūdžio siūlymas tų pačių Seimo narių. Tiesiog išdėstymo redakcija – 7 straipsnio 3 dalį laikyti 5 dalimi. Komitetas yra pritaręs.
P. URBŠYS (MSNG). Taip.
PIRMININKĖ. Pritariame. Dėkoju.
Ir paskutinis siūlymas (dar nepabėkite, Povilai) vėl tos pačios Seimo narių grupės, tiesiog redakcija – straipsnio 4 dalį išdėstyti taip… Prašom, Povilai, pristatyti.
P. URBŠYS (MSNG). Tai tikrai redakcinio pobūdžio. Jeigu dabartiniame variante yra „vietos gyventojų apklausose“, tai čia yra „apklausoje“, kur „nurodytose“ keičiama į žodį „nurodytoje“. Čia tik linksnis.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, kadangi čia yra redakcinio pobūdžio, mes anksčiau pritarėme, tiesiog ir šitam redakciniam pakeitimui turime pritarti. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio siūlymų neturime. (Balsai salėje) O 1 straipsnį su visomis pataisomis galime priimti? Dėkoju.
Dėl 2 straipsnio siūlymų nėra. Prašome, motyvai dėl viso įstatymo projekto. Kalba A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, turbūt mes nesvarstytume tokių įstatymų, jeigu nebūtų blickrygų, kuriuos sugalvoja Kauno meras ir pasiūlo greitu būdu prisijungti vieną ar kitą dalį savivaldybių. Aš manau, kad šitos pataisos šiek tiek sustatys visus į vietą, kad negalima užsinorėti… nebūtinai Kauno merui, gali ir kito rajono meras užsinorėti ką nors pasijungti. Ir galbūt aš labai teigiamai žiūrėčiau į gerbiamojo J. Razmos pataisas, jeigu poną V. Matijošaitį, poną J. Razmą ir Plungę nesietų vienas dalykas – „Vičiūnai“ reziduoja Plungėje, o J. Razma balotiruojasi tenai ir eina rinkimuose, o ponas V. Matijošaitis vadovauja „Vičiūnams“. Tada visada reikia turėti omenyje, kad gali kilti sąmokslo teorijų, jeigu taip įdėmiai siūlome tokias įstatymo pataisas. Todėl aš siūlau iš principo šitoms apsauginėms priemonėms pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vis dėlto aš sąmokslo teorijų neplėtosiu, bet tikrai stebiuosi, kad visus tiek išgąsdino Kauno mero bravūriškai ir šiurkštokai paskelbti ketinimai, kad nebežiūrim, nebeskaitom, ką mes čia priimame. Tikrai priėmus tas pataisas, kad ir palikus tą minėtą adatos skylutę, iš esmės apsunkinamas bet kokių gyvenviečių prisijungimas prie norimo miesto. Man atrodo, kad svarbiausias dalykas vis dėlto turėtų būti valia tų žmonių, kurie nori arba nenori prisijungti. Ir po to gi dar lieka Vyriausybės sprendimas, Seimo sprendimas. Tai ką, nepasitikime savo Vyriausybe, nepasitikime savo Seimu? Ir uždedame tokias sąlygas, kad nei Vyriausybė, nei Seimas net neturės galimybės svarstyti, nes lems tos dalies gyventojai, kurie lieka po tų, kurie prisijungtų. Tikrai čia yra absurdiškas sprendimas. Nežinau, ar galima tikrai taip išgąstingai elgtis, kai šiandien yra visiškai normalūs saugikliai, ir jokiems merams neišeina taip ką nors paskelbus imti ir prisijungti.
PIRMININKĖ. Motyvai už – R. Popovienė.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš tik norėčiau pasakyti, kad būtent tokie sprendimai vienos ar kitos savivaldybės ir išlenda, kai įstatymuose nėra visiškai jokio reglamentavimo prijungimo atveju. Ir džiaugiuosi, kad nebuvo pritarta kolegos J. Razmos pasiūlymams, kur iš tiesų tiesiog yra paminamas gyventojų interesas, kur ne tik nebūtų suteikiama galimybė dalyvauti visiems gyventojams apklausose, netgi būtų leidžiama, kad penki žmonės galbūt nuspręstų didelės teritorijos likimą, kai keičiasi visa sistema ir žmonių gyvenimas. Šis įstatymas, jeigu dabar bus priimtas, kaip ir naujos savivaldybės steigimo atveju, kuomet apklausoje dalyvauja daugiau negu pusė gyventojų ir daugiau negu pusė pasisako už, lygiai toks pats reglamentavimas dabar bus numatytas ir prijungimo atveju, ko anksčiau nebuvo.
Taigi, mieli kolegos, tikiuosi jūsų palaikymo.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų gaila, kad neįrašėme, kad dar reikėtų visus tos teritorijos ir atvesdinti per prievartą. Iš tikrųjų manau, kad tokie sprendimai neturėtų būti sprendžiami iš tokių pozicijų jėgos, paprasčiausia… Ką daryti, jeigu žmonėms neįdomu, jeigu žmonėms, gyvenant teritorijoje, ar vienas variantas, ar kitas variantas vienodai šviečia. Savaime suprantama, kaip ir visais laikais spręsdavo tie, kuriems įdomūs procesai. Ir manau, kad, įsiveldami į tokius procesus iš tikrųjų, mes jau nekalbėsime apie žiedines savivaldybes, kur reforma pusiaukelėje sustojo. Ten bus tam tikrų problemų ir kas nors norės keisti į nesunešiojamas kurpaites.
Manyčiau, tikrai gaila, kad nepritariame J. Razmos pasiūlymui, kuris tikrai galėjo subalansuoti. Jeigu žmonės mato problemą ir ateina balsuoti, iš tikrųjų kam juos prievartauti, būtinai visus suvesti ar suvesdinti ir priimti tokius sprendimus dėl teritorijų pakeitimo vos ne visuotiniu balsavimu.
Manau, aš susilaikysiu, kadangi tai pertekliniai reikalavimai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Gerbiami kolegos, Lietuvoje vis dar labai gaji viena sovietinio mentaliteto apraiška. Ta apraiška pasireiškia nenumaldomu valdžios ir valdžių noru nesiskaityti su žmonių nuomone. Čia yra labai didelė problema ir ji pasireiškia įvairiausiais būdais. Vienas iš būdų tai yra kertant miesto medžius, niokojant parkus arba plynai šniojant miškus draustiniuose. O čia, matome, šita apraiška pasireiškia tuo, kad norima tiesiog prisijungti lyg baudžiavos laikais teritoriją su visais baudžiauninkais, su visais valstiečiais prie savo teritorijos ir iš to turėti naudos, neatsiklausus žmonių.
Aš manau, niekas čia nesibaimina, kad ypač Kauno meras turi kokių nors kėslų, nors jis jų, ko gero, ir turi, bet tiesiog mes, pasisakydami už, ir aš raginu balsuoti už šį įstatymą, pasisakome už platesnį žmonių balsą, nes tik žmonės turi teisę spręsti, kaip jie, kur jie ir su kuo jie nori gyventi.
Nereikia baimintis, kad nebus galima nieko niekada prijungti. Žmonės yra protingi, jie dažnai turi labai aiškią savo nuomonę, kaip jie nori tvarkytis, ir reikia į tą nuomonę tiesiog atsižvelgti. Aš manau, kad čia mes dabar kalbame ne apie kokį techninį teritorijų klausimą, o kalbame apie demokratijos klausimą ir sovietinio mentaliteto išgyvendinimą iš mūsų galvų. Siūlau tai ir daryti, balsuojant už.
PIRMININKĖ. Motyvai J. Sabatausko. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, svarstome teritorijų planavimo… vienos savivaldybės sujungimą su kitos, arba dalies savivaldybės. Iš tiesų, jeigu žiūrėtume, egzistuoja žiedinių savivaldybių problema, tam tikra problema. Apie tai buvo kalbama dar 1994 metais. Seimo nutarimu buvo patvirtintas administracinis suskirstymas, juo buvo numatyta galimybė atsirasti naujoms savivaldybėms ir sprendžiant… Taip kažkada buvo atlikta su Marijampolės rajonu.
Čia dabar mes nagrinėjame iš esmės kitokį klausimą. Tai, kad XXI amžiuje atsiranda tokių apraiškų, to bandymo autoritariniu nepavadinsiu, nes čia tik vienos savivaldybės lygmeniu, bet, prievarta prisijungiant kitos savivaldybės teritoriją, mes tikrai turime nustatyti taip, kad vis dėlto šiuo atveju žmonių nuomonė yra svarbiausia. Būtent žmonės, ten gyvenantys ir šalia gyvenantys, turi pasakyti, ko jie iš tikrųjų nori. Nors iš tiesų įstatymo pirmas variantas buvo kur kas geresnis, mano manymu, komitetas sugadino projektą, bet aš vis tiek pritariu.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, prašom balsuoti dėl Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 78, prieš – 3, susilaikė 12. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4121(3) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tikrai noriu padėkoti, kad dabar Lietuvoje yra reglamentuota savivaldybių ribų keitimo procedūra. Priimtas įstatymas pastiprino jau pakeistą Vyriausybės nutarimą, kaip organizuojamos apklausos ir kaip pretenduojama sukurti faktiškai naują savivaldybę, bus atliekama socialinė ir ekonominė analizė, tai iš tiesų Konstitucijoje įtvirtinta priedermė, kad Vyriausybė tvarko krašto reikalus ir Seimas priima parlamentinėje respublikoje pagrindinius sprendimus, koks turėtų būti administracinis suskirstymas mūsų valstybėje. Šis įstatymas reglamentavo ir sureguliavo tą situaciją, kurios niekas nesitikėjo, kai įstatyme nėra pagrindinių nuostatų, kaip turi būti atliekama gyventojų apklausa, o gyventojų nuomonė šiuo atveju ir visais kitais, be abejo, yra viena iš svarbesnių, ir turi pasisakyti didesnė gyventojų dalis, norėti pokyčių savo gyvenime. Todėl labai dėkoju, kad dabar turime tikrai visą kompleksinį teisės aktų paketą, kuris reglamentuoja ir savivaldybėms, ir Vyriausybei, visiems aišku, kas kada ir ką turi daryti. Ačiū.
12.01 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 48, 49, 51 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71, 141, 251, 252 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3856(3)ES (priėmimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, imsimės kompleksinio 1-6.1, 1-6.2, 1-6.3 bei 1-6.4 klausimo – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo keliais (prim) straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-3856(3). Kviečiu V. Ačienę. Paeiliui.
Dėl 1 straipsnio siūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju.
2 straipsnis. Taip pat siūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Dėkoju. 3 straipsnis. Siūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Taip pat siūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Siūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 6 straipsnis. Siūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 7 straipsnis. Siūlymų nėra, priimame. Deja, yra dėl 7 straipsnio Teisės departamento pastaba. Prašom komiteto nuomonę.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Komitetas svarstė šią pastabą ir pritarė, kad pritaria Teisės departamento pastabai ir patobulina įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Komitetas yra pritaręs. Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu komiteto pozicijai su Teisės departamento siūlymu? Pritariame.
8 straipsnis. Taip pat yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra šiam siūlymui nepritarti, nes tokiu atveju būtų tai, kad būtų sudaromi sandoriai klientui nepateikus nė vieno karto savo asmens tapatybės dokumento. Todėl ir yra siūloma, kad klientui bent jau pirmą kartą atėjus į finansų įstaigą ar kitą įpareigotąjį subjektą visais atvejais privaloma reikalauti pateikti jo asmens tapatybės dokumentą. O visais kitas atvejais galima naudotis registrais.
PIRMININKĖ. Ar bendru sutarimu galime pritarti komiteto pozicijai? Dėkoju. Pritarta 8 straipsniui su komiteto nuomone.
9 straipsnis. Siūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio taip pat neturime, pritariame bendru sutarimu. Dėl 11 straipsnio taip pat nėra siūlymų, pritariame bendru sutarimu. 12 straipsnis, taip pat nėra siūlymų, pritariame bendru sutarimu. Dėl 13 straipsnio taip pat nėra, pritariame bendru sutarimu. 14 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu. 15 pritariame bendru sutarimu. 16 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Šiai pastabai bendru sutarimu komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto pozicijai ir visam 16 straipsniui? Pritarta. Dėl 17 straipsnio siūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. Dėl 18 straipsnio siūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. Dėl 19 straipsnio siūlymų neturime, pritariame bendru sutarimu. Dėl 20 straipsnio siūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 21 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 22 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu. 23 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Dėl 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31 ir 32 straipsnių taip pat siūlymų nėra. Ar galime jiems visiems pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. O 33 straipsnis yra įgyvendinimo. Irgi galime pritarti bendru sutarimu.
Motyvai. Dėl motyvų niekas nepageidauja dėl viso? Nėra užsirašiusiųjų. Gerbiami kolegos, prašome balsuoti dėl Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3856) yra priimtas. (Gongas)
12.07 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 43 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3857(2) (priėmimas)
Pagrindinio projekto lydimasis – Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3857(2). Vėl kviečiu V. Ačienę į tribūną. Čia yra tik Teisės departamento siūlymas, komitetas yra pritaręs. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsnio siūlymui? Bet vis tiek mes turime prašuoliuoti pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio siūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio tik Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komiteto nuomonė yra pritarti, pritariame. Čia tiesiog bus keičiama įstatymo 2 straipsnio 3 priedo numeracija. Pritariame bendru sutarimu 2 straipsniui. Ir 3 straipsnis – bendru sutarimu.
Gerbiami kolegos, prašome balsuoti dėl Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3857(2) yra priimtas. (Gongas)
12.10 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 33, 55, 551 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3858(2) (priėmimas)
Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3858(2).
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio siūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėl 2, 3, 4, 5 ir 6 straipsnių taip pat siūlymų nėra. Ar galima jiems visiems pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėkoju.
Motyvų niekas nepageidaujate išsakyti. Prašom balsuoti dėl Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai ir visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3858(2) yra priimtas. (Gongas)
12.11 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 1981 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3859(2) (priėmimas)
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 1981 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3859(2). Viso labo turime du straipsnius. Siūlymų dėl šių straipsnių nėra. Atsiprašau, yra trys straipsniai. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1, 2 ir 3 straipsniams? Dėkoju.
Motyvų niekas nepageidaujate pareikšti. Prašau balsuoti dėl viso įstatymo projekto Nr. XIIIP-3859.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai ir visi 82 už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3859(2) yra priimtas. (Gongas)
12.13 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 15, 27, 28, 30, 31, 33, 35, 36, 39 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 262 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3450(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 262 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3450(2).
Gerbiami kolegos, yra tiktai Teisės departamento redakcinis siūlymas 36 straipsnio 1 dalyje vietoje formuluotės „medicinos priemonė, prietaisas“ įrašyti formuluotę „medicinos priemonė“, kad visuose straipsniuose būtų vienodos sąvokos. Taigi galime pritarti Teisės departamento pastabai.
Įstatymas turi dvylika straipsnių. Kaip sakiau, jokių pakeitimų siūlymų nėra. Ar galime visiems jiems pritarti? Dėkoju, pritarta.
Prašom tada balsuoti.
Dėl motyvų yra norinčių kalbėti, atsiprašau. Prašom. Pirmasis už motyvus išsako A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, aš jau ne kartą pasisakęs dėl šių dviejų tarpusavyje susijusių įstatymų – Sveikatos draudimo ir Farmacijos įstatymų pakeitimo projektų. Mano galva, šis projektas skatins didesnę projekte įvardijamų ir gerbiamų projekto autorių pateiktų siūlymų dėl medicinos ir diagnostikos priemonių konkurencijos… Tai turėtų daryti teigiamą įtaką jų kainoms.
Projekto autoriai ypatingą dėmesį atkreipia į šias išvadas, patvirtindami realios dabartinės situacijos trūkumus. Jie akcentuoja, kad minėtas diagnostikos priemones parduodantys ūkio subjektai kasmet teikiamose paraiškose dėl jų įrašymo į Kompensuojamųjų medicinos priemonių kainyną nurodo vis didesnes kainas, nors paraiškos teikiamos dėl tų pačių priemonių, o rinkoje tų priemonių kaina yra žemesnė. Tokia situacija tikrai yra netoleruotina, tokiomis priemonėmis kaip sauskelnės, įklotai, pleistrai žmonės gali naudotis namų sąlygomis, be sveikatos priežiūros specialistų pagalbos, be to, joms netaikomos ir jokios specialiosios laikymo sąlygos.
Aš palaikau šiuos projektus tikėdamasis, kad jų priėmimas leis į rinką patekti medicinos pagalbos priemonėms žemesnėmis kainomis ir pagerins jų prieinamumą gyventojams. Tai ypač aktualu pensinio amžiaus žmonėms, kurie didele dalimi yra šių priemonių vartotojai ir jų pajamos gana ribotos. Kviečiu visus aktyviai palaikyti šį pasiūlymą ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai prieš – R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Esmė, kad medicinos pagalbos kompensuojamomis priemonėmis bus prekiaujama mažmeninės prekybos vietose, tai iš tikrųjų mažmeninės prekybos įmonės turės sudaryti ir sutartis su kasomis dėl kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, čia tikrai iškyla daug problemų ir dėl asmens duomenų apsaugos, ir investicijos į programą. Be to, ir vaistinėse, ir mažmenoje ir PVM skiriasi.
Iš tikrųjų vaistinių yra parduotuvėse, tinklai gana platūs, nematau, kad čia būtų kas nors neprieinama. Medicinos pagalbos priemonės pakankamai prieinamos gyventojams. Bet esmė yra dėl kokybės. Kadangi pigiausios prekės bus kompensuojamos, daugiausia yra dėl kokybės problemų, tad ir Sveikatos reikalų komitetas, ir pacientų organizacijos, ir gydytojai, kurie dirba toje srityje, buvo prieš, kad būtų kompensuojamos prastos kokybės pagalbos priemonės, nes pacientams yra labai svarbu kokybė.
Aš siūlyčiau susilaikyti arba balsuoti prieš, nes tikrai daug argumentų yra, kad pacientams nebus gerai, jei tos prekės, kurių kokybė prastesnė ir…
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų šiuo sprendimu yra siekiama dviejų tikslų: pirmiausia paskatinti gamintojų konkurenciją, nes, kaip ne kartą buvo minėta, tos pačios sauskelnės – tos pačios firmos, tos pačios kokybės, absoliučiai identiškos vaistinėse su mažesniu PVM kainuoja brangiau negu parduotuvėje su didesniu PVM. Tai kaip čia tokį reiškinį reikėtų pavadinti kitaip negu gobšumu ir konkurencijos tiesiog nebuvimu?
O kitas tikslas yra vis dėlto padaryti, kad gyventojams būtų patogiau ir labiau prieinama, nes kad ir kaip tas mūsų vaistinių tinklas išplėtotas, jų tikrai ne visur yra, ir gyventojams nėra taip paprasta nukeliauti ir nuvažiuoti, o slaugos priemonių paprastai ir reikia vyresnio amžiaus žmonėms, kurie gyvena tuose regionuose, o tai tikrai jiems palengvintų prieinamumą.
Ir pabaigai tiesiog norėčiau paminėti, kad mes tuo klausimu buvome padarę apklausą socialiniuose tinkluose. 80 % tų, kurie dalyvavo apklausoje, pasisakė už, kad tokias priemones būtų galima įsigyti ne tik vaistinėje. Tai kviečiu įsiklausyti ir pritarti šiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, noriu vėl priminti, kad Seimo Sveikatos reikalų komitetas nepritarė šiam įstatymo projektui, siūlė grąžinti jį tobulinti ir buvo pakankamai bendra nuomonė. Kažkodėl Seimas nepritarė tai išvadai, paskyrė kitą komitetą, ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau dabar siūlo pritarti šitam įstatymo projektui. Kolegos, kokios čia yra pasekmės? Akivaizdu, kad mes rizikuojame, kad į rinką paklius blogesnės, daug blogesnės kokybės produktai, ir apie tai garsiai prašė, rėkė, aiškino medikai ir pacientai, susirinkę į Sveikatos reikalų komitetą. Bus nustatyta bazinė kaina pagal pigiausią, kad ir ne visai kokybišką, produktą ir tada valstybė kompensuos tik šitą, pigiausią, produktą, o kitus, ką medikai profesionalai sakė, kad slaugos kokybė labai priklauso nuo, pavyzdžiui, kad ir tų pačių sauskelnių kokybės, žmonės pirks ir mokės visą kainą.
Kolegos, aš visiškai nesuprantu, kodėl mes elgiamės, kaip pasakė vienas politologas, panašiai kaip parazitai. Jeigu visuomenė sako, profesionalai sako, kad tai pablogins slaugos kokybę, medikai sako, mes vis tiek darome taip, kaip mums atrodo.
Kitas dalykas, akivaizdu, kad tai bus dar vienas iš paskutinių peilių mažoms kaimo vaistinėms, kuriose dar sumažės apyvarta ir tiesiog jų neliks. Aš jau citavau, kad buvau Pakruojo rajono vienoje vaistinėje, kurios apyvarta yra visiškai sumenkusi, vos išsilaiko vaistininkas. Kaip jis minėjo, jeigu jūs priimsite šį sprendimą, galbūt dar kitą, aš tiesiog turėsiu užsidaryti. Kam reikalingas šeimos gydytojas, jeigu vaistų reikės važiuoti pirkti 12 ar 15 kilometrų? Aš manau, kad šiam siūlymui tikrai nereikėtų pritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Iš tiesų mes kalbame apie prioritetus, kalbame pirmiausia apie prieinamumą medicinos pagalbos priemonių, apie konkurenciją ir panašiai. Bet aš manau, mes pirmiausia turime kalbėti ir prioritetas turi būti paciento, žmogaus sveikata. Mes negalime ignoruoti Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos, negalime ignoruoti Lietuvos negalios organizacijų forume išsakytos nuomonės, kad pigiausia kaina nepadidins priemonių prieinamumo ir perkamumo, priešingai, jeigu pacientai naudos prastesnės kokybės medicinos priemones, atsiras grėsmė turėti daugiau odos pažeidimų ir pragulų. O tai susiję su papildoma našta Privalomojo sveikatos draudimo fondui ir taip pat pačiam pacientui. Todėl, aš manau, mes turime pagalvoti, kaip mes turime balsuoti dėl šio įstatymo projekto. Aš pasisakau prieš.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašom balsuoti dėl Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 63, prieš – 11, susilaikė 17. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3450(2) yra priimtas. (Gongas)
12.23 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 57 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3451(2) (priėmimas)
Lydimasis Sveikatos draudimo įstatymo – Farmacijos įstatymo 57 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3451(2). Jo tik du straipsniai. Jokių siūlymų nei dėl 1, nei dėl 2 straipsnių nėra. Ar galime juos priimti? (Balsas salėje: „Galime.“) Dėkoju. 1 ir 2 straipsniai priimti.
Dėl motyvų niekas nepageidaujate kalbėti. Prašom balsuoti dėl Farmacijos įstatymo 57 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 61, prieš – 5, susilaikė 18. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3451(2) yra priimtas. (Gongas)
12.25 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 511 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3255(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Farmacijos įstatymo 2, 51 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 511 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3255(2). Įstatyme keturi straipsniai. Siūlymų nė dėl vieno straipsnio nėra. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Dėkoju. 2 straipsnį bendru sutarimu? Dėkoju. 3 straipsnį bendru sutarimu? Dėkoju. Ir 4 straipsnį taip pat bendru sutarimu.
Motyvus už nori išsakyti A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, diskusijose, kuriose kalbama apie korupciją, skaidrumą, viešumą ir panašius dalykus, greta kitų ūkio sektorių paprastai minima ir sveikatos apsauga. Galima pripažinti, kad kartais tai daroma argumentuotai ir pagrįstai, tačiau neretai klaidinga nuomonė susidaro dėl informacijos trūkumo ar tiesiog viešumo stokos. Todėl mes turime būti suinteresuoti formuoti tokią politiką ir tokias sistemos skaidrinimo ir viešinimo tendencijas, kurios yra šiandien pateikiamos, kurios maksimaliai rodo padėties objektyvumą.
Laikyčiau, kad teikiamo Farmacijos įstatymo pataisa yra viena tokių priemonių, kuri leis visuomenei suteikti informaciją apie perleistas vertes, tuo suteikdama daugiau aiškumo ir viešumo šiai sričiai. Gal šiek tiek gaila, kad čia ateina nauja, visuomenei dar nepažįstama perleistos vertės sąvoka ir nebuvo pasiūlytas labiau įprastas kalbinis pasakymas, bet mes, ilgai apie tai diskutuodami Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, gavome atsakymą, kad ši sąvoka buvo suderinta su Lietuvių kalbos komisija ir kad tai sąvoka, adekvati jos turiniui.
Kaip visi girdėjome ne kartą iš pasisakymų ir pristatymų, teikiamu projektu siekiama paskatinti farmacijos kompanijų, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų bei sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo skaidrumą. Dabartinė situacija, kai informacija apie visas farmacijos kompanijų perleistas vertes visuomenei nėra vieša, turiu omenyje farmacijos kompanijų paramą organizuojant sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams mokymus, mokslinius renginius ir ką kita, teikiama parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, apmokant specialistams už teikiamas konsultacijas, skaitomus pranešimus, gali formuoti kartais neigiamą visuomenės požiūrį į šiuos santykius ir nepasitikėjimą sveikatos priežiūros sistema, ko mes leisti neturime nei moralinės, nei juridinės teisės. Kviečiu gerbiamus Seimo narius palaikyti šį pasiūlymą ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – R. Martinėlis. Prašom. Atsiprašau, prašom, gerbiamas Raimondai. (Balsai salėje) Bus, bus.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Komitete iš tikrųjų pagrindinis buvo klausimas dėl tos perleistos vertės terminologijos. Bet po to buvo išaiškinta, kad tai yra tikrai vartojama ir jau daug metų įvairiuose teisės aktuose. Iš principo, jeigu tik pagrindinis klausimas terminologija, esmė yra visai gera, nes bus visuotinis perleistų verčių deklaravimas, Valstybinė mokesčių inspekcija teiks ataskaitas apie labdaros ir paramos gavėjus, davėjus. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba dvejus metus viešins būtent visas perleistas vertes ir bus aiškus reglamentavimas ir viešumas. Aš manyčiau, kad iš principo įstatymo projektas yra teigiamas ir būtų galima pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Įstatymas gal ir neblogas, bet aš turiu abejonių, ar tikrai mes visi suprantame. Aš pabandysiu pacituoti 511 straipsnio pradžią: „Perleistos vertės perleidžiamos perleistų verčių gavėjams.“ Jeigu kas iš kolegų suprato, tai gal galėtų man paaiškinti, aš tikrai mielai balsuočiau už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kaip jau kolegos prieš tai kalbėjo ir minėjo, iš tiesų šitos pataisos reikalingos tam, kad mes daugiau skaidrumo turėtume sveikatos priežiūros sistemoje. Tikrai nieko blogo, jeigu farmacijos kompanijos apsisprendžia ką nors paremti ir skaidriai tą deklaruoja. Galėčiau tik priminti, kad kai kurios kompanijos tą ir anksčiau darydavo ir be įstatymo pataisų. Tik tiek, kad tą darydavo ne visos. Pirmiausia to nedarydavo tos, kurios turėdavo kokių nors paslėptų tikslų arba norėdavo nutylėti savo paramą.
Šitos įstatymo pataisos tiesiog suteiktų daugiau skaidrumo, neuždraustų remti, bet tiesiog mes galėtume matyti, kas kam ir kokias vertes perleidžia ir kokią paramą suteikia. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Motyvai už – G. Vasiliauskas. Prašom.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kaip jau buvau sakęs šio įstatymo svarstymo etape, ir dabar lieku prie tos pačios nuomonės, jog tai yra logiškas variantas užkirsti kelią neigiamiems tiek finansiniams, tiek pačios sveikatos klausimų poveikiams, kurių gali patirti pacientai. Tačiau trumpai norėčiau pabrėžti, kad renkama ir saugoma informacija apie perteklines vertybes, ji yra siunčiama Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, turi būti itin atsakingai tikrinama. Tik taip bus išlaikomas skaidrumas.
Taigi aš palaikau šį įstatymo projektą ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašom balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-3255(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 24. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3255(2) priimtas. (Gongas)
12.32 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3822(2) (priėmimas)
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3822(2). Gerbiami kolegos, turime du straipsnius.
Dėl 1 straipsnio 2 dalies yra Teisės departamento pasiūlymas patikslinti nuorodą, kad tai yra dėl šio straipsnio 2 dalies, o ne dėl 1 dalies. Tam komitetas yra pritaręs. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Dėkoju, pritarta su priimta Teisės departamento pastaba.
2 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento redakcinis siūlymas. Komitetas yra pritaręs. Ar galime visi priimti 2 straipsnį su Teisės departamento pastaba? Dėkoju, pritarta.
Prašom. Ar bus norinčių kalbėti už? Motyvus už sako A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Labai trumpai, tiesiog kolegoms paaiškinsiu esmę. Šitie pakeitimai leis atsisakyti dalies nereikalingo popieriaus pildymo pacientams teikiant sutikimus netgi dėl tokių procedūrų kaip kraujospūdžio matavimas. Dabar įstatymas numato, kad faktiškai dėl visko reikia gauti paciento sutikimą.
Iš tiesų, norint šiek tiek sumažinti medikams nereikalingo darbo ir galų gale tiems patiems pacientams padėti gauti sveikatos priežiūros paslaugas, o ne popierių pildymo paslaugas, ir yra atsisakoma dalies perteklinių sutikimų. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai už – R. Martinėlis. Prašom.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš irgi norėčiau pritarti šitam įstatymo pakeitimui, kadangi tikrai nebereikės pildyti daug popierinių nereikalingų dokumentų.
Dar čia buvo toks klausimas, kad paslaugų spektras būtų įrašytas į įstatymą, kad vis dėlto tai būtų apibrėžta ministro įsakymais, nes visų paslaugų negalima surašyti į įstatymą. Aišku, kada nors gali atsirasti ir naujų. Iš tikrųjų aš irgi siūlyčiau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašau balsuoti dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai ir visi balsavo už. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3822(2) yra priimtas. (Gongas)
12.36 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1879(4) (priėmimas)
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1879(4). Du straipsniai. Siūlymų nėra.
1 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Ir 2 straipsnis. Priimame bendru sutarimu.
Motyvai. Kalba A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami kolegos, nepasakysiu nieko naujo patvirtindamas, ką praeitą kartą minėjo ir kolegė I. Degutienė, kad įvairios Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme apibrėžtos sveikatos sistemos sritys, kaip ugdymo, stacionarų globos, slaugos įstaigų veikla, kurioms yra naudojamos lauke įrengtos sporto, poilsio aikštelės ar kitokio pobūdžio žemės sklypai, šiuo metu nėra tinkamai reglamentuotos. Mes turime reikalavimus patalpoms, kuriose vykdoma tokio pobūdžio veikla, tačiau neturime įstatymu reglamentuotų reikalavimų minėtiems žemės sklypams.
Taip pat nėra numatyta galimybė išduoti leidimą-higienos pasą veiklai, vykdomai lauko sąlygomis. Kadangi Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi užsienio valstybių patirtį ir pasitelkusi reikiamus specialistus, pripažino, kad lauko aplinkoje tokia veikla (daugiausia diskutuojama dėl ikimokyklinių įstaigų veiklos) Lietuvoje gali būti vykdoma, tai nekyla abejonių, kad tokiai veiklai turi būti reglamentuoti saugos reikalavimai, turi būti būtinas veiklos higienos pasas, prieš išduodant šį higienos pasą įvertintos numatomos vykdyti veiklos sąlygos.
Taigi, reziumuodamas savo pasisakymą – toks sprendimas ir toks Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimas yra būtini, ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tiesų dabar, kai mes siekiame tiek vaikų sąmoningumo didinimo, tiek įvairių maistinei pedagogikai būdingų priemonių panaudojimo, vaikų gebėjimas taip pat lankyti ir lauko darželius tikrai išplėstų šį spektrą, todėl kviečiu visus palaikyti šį projektą.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų nesiplėsdamas noriu tiktai paraginti palaikyti. Aš manau, kad tai yra sena mūsų tam tikra prasme skola šioms bendruomenėms, nes lauko darželius steigia įvairios bendruomenės. Dabar jos gyvena tam tikroje pilkojoje zonoje. Aš manau, jeigu mes norime šį procesą turėti civilizuotą ir leisti, kad jie gautų ir higienos pasą, nes dabar tokios galimybės jiems nebuvo, manau, kad tikrai turėtume pritarti ir palaikyti tokį sprendimą.
PIRMININKĖ. Ir motyvus užbaigia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Šiame įstatyme, matyt, kiekvienas gali surasti tai, ko ieško, ir tai, kas jam patinka. Man, pavyzdžiui, atrodo visai racionalu nebetikrinti interneto kavinių, ką anksčiau turėdavo daryti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, reguliariai jas tikrinti, ir neaišku, ką iš tikrųjų tikrindavo, ar spinduliuotę, ar radiaciją, ar dar ką nors. Priėmus įstatymą bus atsisakyta tokių perteklinių biurokratinių procedūrų, kurios nei visuomenei pasitarnaudavo, nei skatindavo verslą, nei žmonėms padėdavo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašau balsuoti dėl Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1879(4) priimtas. (Gongas)
12.40 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 papildymo 311 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3329(2) (priėmimas)
Švietimo įstatymo papildymo 311 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3329(2). Gal kviečiu vis dėlto G. Steponavičių. Gerbiamasis Gintarai, ar jūs girdite mane? Kviečiu dėl Švietimo įstatymo. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio yra redakcinis Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komitetas nėra pritaręs. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, praėjusią savaitę mes svarstėme išsamiau Švietimo įstatymo papildymo 311 straipsniu įstatymo projektą, dabar yra baigiamoji fazė. Iš viso yra gautos keturios Teisės departamento pastabos. Dėl pirmos pastabos komiteto nuomonė yra nepritarti. Argumentai yra tokie, kad atsiliepiant į Teisės departamento nuogąstavimą, kad turėtų būti įstatymu apibrėžtas tas atvejis, kaip spręsti tėvų ir vaikų konfliktą, jeigu nuomonės būtų skirtingos dėl ugdymo, tai mes manome, kad ne įstatymo lygmeniu konfliktus reikėtų apibrėžti, nes, turbūt buitiškai komentuočiau, kai tariatės šeimoje ar giminėje, į kokią mokyklą ar darželį leisti vaikus, ne visada jūs irgi susitarsite, bet tai yra ne įstatymo lygmens klausimai, kaip susitarimai gimsta. Todėl mes manome, kad šiai pataisai būtų galima nepritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto pozicijai? Pritarėme dėl pirmos pastabos.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir dėl antros yra siūlymas įrašyti „vaiko iki 14 metų“.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Taip, antroji pastaba yra labiau redakcinio pobūdžio. Mes siūlome jai pritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto pozicijai? Dėkoju, pritarta. Dėl 1 straipsnio 2 dalies taip pat yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pozicija. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Gerbiama posėdžio pirmininke, kolegos, dėl šio straipsnio 2 dalies Teisės departamentas surašė pastabą, kuria kelia klausimą, ar nereikėtų įstatyme detaliau surašyti, kaip kokybė ir sąlygos ugdytis namuose yra užtikrinamos tuomet, kai mokykla kartu su reikiamais specialistais atvyksta įsitikinti, ar tikrai deramai vaikas galės būti ugdomas namuose. Mes, komitetas, irgi bendru sutarimu siūlome šiai pastabai nepritarti, nes detaliai mėginti suformuluoti, ar į virtuvę reikia užeiti, ar baldai bus geri vaikui atsisėsti, tikrai tai yra perteklinis įstatymo lygmens teisės akto lūkestis reglamentuoti kokybės dalykus. Primenu, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra įpareigojama, bus įpareigota po įstatymo įsigaliojimo parengti aiškų poįstatyminį teisės aktą, kuris tuos dalykus ir apibrėš. Todėl mes siūlome nepritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar dėl 2 dalies pareikštos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pozicijos, kuriai komitetas nepritarė, galime sutarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju. Pritarta. Priimta bendru sutarimu. 2 straipsnis. (Balsai salėje) Dėl viso 1 straipsnio, ar galime priimti jį bendru sutarimu? Dėkoju. Ir 2 straipsnis.
Dėl 2 straipsnio 2 dalies yra Teisės departamento…
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Taip, gerbiama posėdžio pirmininke, kolegos, straipsnis dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo. Jame yra dvi nuostatos – viena dėl paties įstatymo įsigaliojimo, o antras punktas kalba apie įpareigojimą atitinkamoms institucijoms parengti įgyvendinamuosius teisės aktus. Teisės departamentas kalbėjo apie tai, kad yra trumpesnis terminas parengti poįstatyminius aktus, lyginant su viso įstatymo įsigaliojimo data.
Sutikdami su tuo mes siūlome ankstinti paties įstatymo įsigaliojimo datą, nes tai yra birželio 1 diena. Tada, jau įstatymui įsigaliojus, per vasarą tikrai būtų laiko ir tėvams, ir mokykloms aptarti sutartinius santykius, iš kurių atsirastų pagrindas mokytis namuose, kitaip tariant, ne tik valstybės institucijos turi padaryti savo namų darbus, bet reikia palikti laiko ir visiems kitiems, kas pagal šį įstatymą gyvens ir kam jis bus taikomas. Mes čia siūlome pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 2 straipsnio 2 daliai? (Balsai salėje) Dėkoju. Su Teisės departamento pastaba, kurią komitetas priėmė, ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl motyvų dėl viso įstatymo projekto už kalba S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, švietimo strategai, aš užsirašiau kalbėti už, nes įsitikinęs, kad tai yra demokratinis žingsnis, bet visada demokratijos procesams reikia pasirengti, ypač ugdymo srityje.
Išties namų mokymo modelis yra patraukli ir alternatyvi vaikų ugdymo forma, tačiau tam reikia gerai pasirengti. Užsienio patirtis, ypač Jungtinių Amerikos Valstijų, rodo, kad mokymosi šeimoje, namuose galimybės leidžia vaikui lygiavertiškai ugdytis. Ir statistika rodo, kad daugybė vaikų, pasirinkę tokį kelią, įstoja ir į prestižinius universitetus – Harvardą, Berklį, Jeilį ir panašiai.
Tačiau, mano nuomone, neužtenka vien Seime surengti nors ir parsmingą, reikalingą konferenciją ta tema. Mano nuomone, reikėjo truputį neskubėti ir atlikti dar daugiau namų darbų, nes dabar įstatymo projekte abstrakčiai parašyta, kad bus sudaroma mokymo sutartis tarp švietimo institucijos ir tėvų. Tačiau noriu priminti, kad čia niekas dar nėra numatyta, kokios bus galimos pasirinkti mokymo formos, kokie formatai.
Užsienio šalyse vaikus moko arba tėvai, arba pusiau tėvai, pusiau mokytojai, arba tik mokytojai. Visa tai, man regis, reikės aptarti. Be to, reikia numatyti higienos sąlygas, reikia numatyti aplinką. Jeigu visa tai bus padaryta, tai aš manau, kad tai yra teigiamas žingsnis ir puiki proga apmąstyti pedagogų rengimo centrams, kad tam reikia parengti ir specialius mokytojus, kurie galėtų dirbti tokio pobūdžio darbą. Be to, reikia ir visuomenės parengimo šia tema. Siūlyčiau pritarti šiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kalba M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, man pačiam yra tekę nuo 2 iki 4 klasės turėti namų mokymą, mokytis namie ir tiek mokyklą, tiek universitetą pabaigiau puikiai. Tai niekaip neapsunkino mokymosi proceso, jis neturėjo jokių trikdžių. Kalbu iš asmeninės patirties ir manau, kad, remiantis ne tik Jungtinių Amerikos Valstijų, bet ir kitų šalių praktika, vaikai yra labai skirtingi, jų sveikatos būklė taip pat yra labai skirtinga. Šeimų galėjimas apsispręsti ir nuspręsti, kas yra geriausiai jų vaikams, taip pat (…) tariantis su specialistais, tikrai yra geras, demokratiškas ir lankstus sprendimas. Dėl to, kas yra susiję su vaikų ugdymu, jokių autoritarinių sprendimų neturėtų būti, tai yra labai jautri tema.
Aš tikiu, kad priėmus šį įstatymo projektą mūsų valstybė taps lankstesne ir jautresne ir gebėsime tokiu būdu labiau atstovauti skirtingoms vaikų grupėms, jie galės tinkamai pasirengę vėliau studijuoti universitete.
PIRMININKĖ. Motyvai už – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). 1972 metais Suomija startavo su švietimo reforma ir pasiekė aukščiausią švietimo lygmenį visame pasaulyje. Mes matome gerus rezultatus. Tačiau Suomijoje nėra namuose mokomi vaikai, nes jie sugebėjo susitvarkyti, kad nebūtų perkrautos klasės ir panašiai. O kai skaičius jų pradėjo didėti, automatiškai atsirado ir mokytojų padėjėjų, ir panašiai. Todėl šios problemos nėra. Pas mus, deja, ir keliose valstybėse, kuriose atsirado mokymai namuose, panašių problemų atsirado dėl perteklinio mokinių skaičiaus klasėse, dėl atsiradusių patyčių ir smurto formų. Taigi mes, Lietuva, esame, ko gero, irgi ne išimtis, turime pradėti spręsti šias problemas, ir dėl to atsirado pasekmė, kad atsirastų tokie dalykai kaip mokymas namuose. Siūlyčiau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Paskutiniai motyvai už. Kalba A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Kadangi jau daug pasakyta, noriu tik pritarti ir noriu pasakyti, kad nuo pat pradžių stebėjau šio įstatymo kūrimą, aš labai džiaugiuosi, kad jau yra paskutinė stadija, o gyvenimas parodys, gal jį dar reikės šiek tiek koreguoti. Tačiau šio įstatymo atsiradimas iš tikrųjų yra labai reikalingas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti dėl Švietimo įstatymo papildymo 31 straipsniu.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3329(2) yra priimtas. (Gongas)
12.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Marijos Gimbutienės metais“ projektas Nr. XIIIP-3386(2) (priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Marijos Gimbutienės metais“ projektas Nr. XIIIP-3386(2). Seimo nutarimo projektas, du straipsniai, jokių siūlymų nėra. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. 2 straipsniui pritariame, priimame bendru sutarimu. Dėkoju.
Motyvai. Kalba A. Gumuliauskas. Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Atsisakau žodžio.
PIRMININKĖ. Atsisakote žodžio. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Marijos Gimbutienės metais“.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra ir susilaikiusių taip pat nėra. Taigi nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3386(2) yra priimtas. (Gongas)
12.55 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3588(2) (svarstymas)
Taigi rytinę Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę mes esame baigę, bet dar liko mums keletas minučių, tad imsimės iš popietinės darbotvarkės paskutinių dviejų klausimų: 2-13.1 ir 2-13.2 – Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3588(2) ir lydimojo Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3589.
Gerbiamas G. Kindurys jau pasirengęs. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šiuos abu projektus lapkričio 20 dieną. Dėl Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Komitetas reziumavo, kad į seniūno pareigas negali būti priimtas asmuo taikant Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją, išskyrus kitos seniūnijos reorganizavimo atveju, o Valstybės tarnybos įstatymo projektą Nr. XIIIP-3589 bendru sutarimu nutarė atmesti. Siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis, nes Valstybės tarnybos įstatyme yra paminėta, kad seniūno priėmimo procedūros yra nurodytos Vietos savivaldos įstatyme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, čia abiejų įstatymų projektų yra svarstymo stadija. Pirmajam projektui Nr. XIIIP-3588(2) komitetas yra pritaręs. Motyvus nori išsakyti J. Liesys. Kalba prieš. Prašom.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš noriu pasisakyti prieš komiteto nuomonę vien todėl, kad reikia taip dar išmąstyti, kaip sugadinti pasiūlymą. Vienas dalykas, ką reiškia seniūnijos reorganizacija? Tai mes dabar darome tą patį kaip ir su savivaldybėmis, norime teritorijas atiduoti. O ar seniūnija turi teisę be juridikos panaikinti kokią nors kitą seniūniją? Ką reiškia reorganizacija? Vienas dalykas.
Antras dalykas. Mano pasiūlymas buvo toks, kad neturint seniūno laisvoje vietoje iš kitos seniūnijos galėtų būti perkeltas seniūnas, ten jis galėtų sėkmingai darbuotis paskelbus į kitą… iškeltą seniūnijos teritorijos seniūną. Šiandien komitetas padarė, kad ir reikia tą seniūniją reorganizuoti. Dabar jeigu mes pradėsime taip, neturime tiek seniūnų, kiek yra, Lietuvoje trūksta ir jas visas reorganizuosime, tai kokią mes padarysime meškos paslaugą šiuo komiteto pasiūlymu? Todėl aš prašau jūsų nepalaikyti komiteto nuomonės.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, daugiau motyvų nėra norinčių išsakyti. Prašome po svarstymo balsuoti dėl Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3588(2).
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 45, prieš – 1, susilaikė 17. Taigi įstatymo projektui Nr. XIIIP-3588(2) yra pritarta.
Replika per šoninį mikrofoną – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Aš čia posėdžio pabaigai. Ar jau visi klausimai apsvarstyti?
PIRMININKĖ. Jūs po…
S. GENTVILAS (LSF). Posėdžio pabaigai.
PIRMININKĖ. …ir prašote replikos.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, jeigu posėdis jau baigiasi, tai norėjau tiesiog pasidžiaugti ir…
PIRMININKĖ. Dar nepaskelbėme.
S. GENTVILAS (LSF). Kaip?
PIRMININKĖ. Dar nepaskelbėme.
S. GENTVILAS (LSF). Tai tada po posėdžio.
12.59 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3589 (svarstymas)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, dėl projekto Nr. XIIIP-3589, kuriam komitetas yra nepritaręs, – Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Atmesti buvo pozicija. Prašom balsuoti, ar pritariate po svarstymo ir komiteto siūlymui.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 62, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi projektas Nr. XIIIP-3589 yra atmestas.
S. Gentvilas – per šoninį mikrofoną. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, dažnai Skandinavija įvardijama kaip pavyzdys Lietuvai. Štai prieš pusvalandį Suomijos premjeras įteikė atsistatydinimo pasiūlymą Prezidentui. Priežastis iš tikrųjų buvo gana iliustratyvi, ko mes galėtume pasimokyti čia, Lietuvoje. Priežastis buvo pašto valdymo klausimai Suomijoje. Premjeras nesigilindamas patvirtino reformą, kuri liepė mažinti pašto darbuotojų atlyginimus, ir jį išvertė koalicijos partnerių klausimai ir reakcijos į tai. Tuo tarpu pas mus, kai susisiekimo ministras tiesioginiu valdymu imasi sprendimų, kurie neleidžia pašto darbuotojams pakelti atlyginimų kitais metais, mes į tai nereaguojame, koalicijos partneriai toliau leidžia laikyti nerentabilų turtą, kuris galėtų būti parduotas ir taip keliami atlyginimai. Imkime pavyzdį iš Suomijos, kur iš tikrųjų tokie klausimai išverčia net stabiliausios Vakarų demokratijos premjerus.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, čia jūsų kaip pareiškimas, ne visai tiktų rytinio posėdžio pabaigai.
Gerbiami kolegos, prašom registruotis. Ir kviečiu į I rūmų Vitražo galeriją, yra parodos atidarymas, skirtas Žemaitijai.
Užsiregistravo 60 Seimo narių. Gerų pietų!
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.