LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SVEIKATOS REIKALŲ KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 91, 92, 11, 121, 14, 16, 18, 20, 23, 26, 261, 262, 27, 28, 30, 31 STRAIPSNIŲ, V IR VI SKYRIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 311 STRAIPSNIU BEI 32, 33, 34, 35 IR 36 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIVP-3249(2)

 

2024-05-28 Nr. 111-P-20

Vilnius

 

1.      Komiteto / Komisijos posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas M. Puidokas, Komiteto nariai: Komiteto narę A. Bilotaitę pavaduojanti Seimo narė D. Asanavičiūtė, M. Danielė, O. Leiputė, Komiteto narę M. Navickienę pavaduojantis Seimo narys V. Kernagis, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga.

Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė,  padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė.

Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai A. Pečkauskas, I. Cechanovičienė, R. Janonienė, K. Rušinskas, R. Banuškevičienė, J. Sinkevič. Valstybinės ligonių kasos atstovai T. Ragauskas, V. Zaksas, E. Galčiūtė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų atstovas L. Griškevičius, Lietuvos hematologų draugijos atstovas L. Karnickas, Asociacijos „Kraujas“ atstovė I. Drėgvienė, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė A. Astafjeva, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos atstovas L. Paškevičius, Lietuvos vaistinių asociacijos atstovės K. Nemaniūtė-Gagė, R. Bardauskienė.

 

 

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: nėra.

 

3.      Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto / Komisijos sprendimas

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys A. Matulas, 2024-05-27

7

 

 

 

Argumentai:

Dėl Projekto 7 straipsnyje siūlomo pakeisti Sveikatos draudimo įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto ir 92 straipsnio 4 dalies 6 punkto

 

Projekto 7 straipsnyje siūlomo pakeisti Sveikatos draudimo įstatymo 92 straipsnio 4 dalies 6 punkto redakcijoje siūloma, kad Komitetas nevertina paslaugų, kai siūloma į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą įrašyti naują asmens sveikatos priežiūros paslaugą, leidžiančią nustatyti mutaciją ar biologinį žymenį dėl gydymo kompensuojamuoju vaistu skyrimo. Dėl to paraiškų teikimo bei Komiteto siūlymo sveikatos apsaugos ministrui priimti sprendimą naują paslaugą, būtiną kompensuojamiems vaistams ar medicinos pagalbos priemonėms paskirti, etapas tampa nesureguliuotas. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisėkūros efektyvumo principas reikalauja, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, o Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytas aiškumo principas reikalauja, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Šie principai pažeidžiami paliekant nesureguliuotą Komiteto siūlymo sveikatos apsaugos ministrui priimti sprendimą naują paslaugą, būtiną kompensuojamiems vaistams ar medicinos pagalbos priemonėms paskirti, etapą.

Dėl to siūloma minėtų paslaugų kompensavimą sureguliuoti ir nustatyti, kad Komitetas atliktų vertinimą asmens sveikatos priežiūros paslaugų, būtinų suteikti siekiant paskirti ir (ar) vartoti vaistą ir (ar) naudoti medicinos pagalbos priemonę, kuriuos Farmacijos įstatymo 58 straipsnio 4 dalyje nurodyta Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija yra priėmusi sprendimą siūlyti įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti, Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ar Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašus. Tik atlikdamas sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir (ar) organizavimo reikalavimų bei paslaugos teikimo metinio poveikio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui vertinimą, Komitetas gali priimti pagrįstą sprendimą siūlyti jas įrašyti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą.

Siūloma, kad paraiškas Komitetui teikia pareiškėjai, turintys teisę pateikti Farmacijos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytą paraišką.

Paslaugos, kurios yra būtinos kompensuoti vaistą ar medicinos pagalbos priemonę, neapsiriboja vien mutacijų ar biožymenų nustatymu, o baigtinio tokių paslaugų sąrašo sudaryti neįmanoma. Dėl šios priežasties siūloma įstatyme įtvirtinti vienodą reguliaciją visoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, kurios yra būtinos siekiant paskirti ir (ar) vartoti vaistą ir (ar) naudoti medicinos pagalbos priemonę.

Taip pat siūloma atsisakyti paraiškų teikimo teisę suteikti vaistines vienijančiai asociacijai. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos dominuojančia apimtimi yra teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, vaistinėse yra teikiamos tik pavienės pagalbinės paslaugos. Todėl tikslinga paslaugų teikimo plėtros vaistinėse poreikį aptarti sveikatos apsaugos ministerijos organizuojamose darbo grupėse su sveikatos priežiūros specialistais. Jei diskusijos metu būtų padaryta išvada, kad naujų vaistininko teikiamų paslaugų poreikis yra, sveikatos apsaugos ministerija galėtų teikti paraišką Komitetui dėl tokių paslaugų įrašymo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą.

 

Dėl Projekto 7 straipsnyje siūlomo pakeisti Sveikatos draudimo įstatymo 92 straipsnio 5 dalies

 

Projekto 7 straipsnyje siūlomos pakeisti Sveikatos draudimo įstatymo 92 straipsnio 5 dalies redakcija siūlo nustatyti, kad “su paraiška turi būti teikiamas ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo reikalavimų aprašo projektas <...>“. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad “Siūloma teikiant paraišką kartu pateikti jau parengtą ir suderintą su Valstybine ligonių kasa, Sveikatos apsaugos ministerijos politikos grupėmis bei socialiniais partneriais teisės akto projektą”.

Siūloma pareiškėjo pareiga parengti asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo reikalavimų aprašo projektą yra perteklinė, nes pareiškėjui sudaro papildomą administracinę naštą net ir tais atvejais, kai tokios paslaugos įrašymui į kompensavimo sąrašus nebus pritarta. Be to, pareiškėjai neturi priemonių užtikrinti, kad tokio siūlomo aprašo projektas bus suderintas su valdžios institucijomis per protingą laiką. Dėl to gali kilti rizika, kai dėl ilgai trunkančio proceso naujų paslaugų paraiškos Komiteto svarstymui nepateks apskritai. Manytina, kad toks siūlymas neatitiktų Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies reikalavimo rengiant įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų projektus numatyti labiausiai įgyvendinamų įstatymų tikslus atitinkančias, ekonomiškiausias ir efektyviausias priemones, ypač, kai pareiškėju yra asociacija. Siūloma nuostata taip pat konkuruoja su Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija rengti tokio pobūdžio teisės aktų projektus (žr., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 926 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 526 redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų 12.2 p.).

 

Dėl Projekto 7 straipsnyje siūlomo pakeisti Sveikatos draudimo įstatymo 92 straipsnio 6 dalies

 

Projekto 7 straipsnyje siūlomos pakeisti Sveikatos draudimo įstatymo 92 straipsnio 6 dalies redakcija siūlo nustatyti, kad Komitetas svarsto paraiškas, pateiktas iki metų kovo 31 d. ir tokias paslaugas išdėto prioriteto tvarka iki birželio 1 d. Tikėtina, kad pareiškėjai, vadovaudamiesi kovo 31 d. terminu, paraiškas teiks termino pabaigoje, tad Komitetas turės vos du mėnesius paraiškoms nagrinėti ir priimti sprendimus. Toks terminas yra per trumpas kokybiškai išnagrinėti paraiškas. Todėl siūloma nustatyti gruodžio 31 d. paraiškų teikimo terminą. Tokiu atveju Komitetas turėtų 5 mėnesius paraiškoms nagrinėti ir pagrįstiems sprendimams priimti.

Projekto 7 straipsnyje siūlomos pakeisti Sveikatos draudimo įstatymo 92 straipsnio 6 dalies redakcija siūlo šalinti šiuo metu galiojančius tokios paslaugos įrašymo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą vertinimo kriterijus. Nebelieka aiškaus įstatyminio kriterijaus įrašyti (neįrašyti) į Kompensacijos sąrašus paslaugų bei užtikrinti viešųjų finansų naudojimo skaidrumą. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytas aiškumo principas reikalauja, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Dėl to siūloma grąžinti šiuo metu galiojančius Paslaugos įrašymo į Kompensacijos sąrašus vertinimo kriterijus.

Mirčių nuo širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų dalis sudaro daugiau kaip du trečdalius visų šalyje registruojamų mirčių. Valstybė minėtas sveikatos problemas laiko prioritetinėmis ir skiria papildomus resursus joms spręsti: vykdo onkologinių, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programas, onkologiniams pacientams sudaryta galimybė greičiau gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pasinaudojant „žaliųjų koridorių“ sistema ir kt. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios turi poveikį ligoms ir būklėms, lemiančioms didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą, ir (ar) svarbiausiems vertinamiems visos šalies sveikatos rodikliams prioritetas paskatintų opiausių šalies sveikatos problemų sprendimą bei pagerintų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Be to, šis prioritetas būtų taikomas ir paslaugoms, skirtoms spręsti kitas svarbiausias šalies sveikatos problemas, pvz., hospitalinių infekcijų, atsparumo antibiotikams, savižudybių ir kt. Dėl to, reitinguojant tokias paslaugas siūloma atsižvelgti į paslaugos poveikį ligoms ir būklėms, lemiančioms didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą, ir (ar) svarbiausiems vertinamiems visos šalies sveikatos rodikliams.

Teikiamų įrašyti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugų spektras yra didelis ir apima diagnostikos, gydymo, stebėsenos bei kitas paslaugas. Daugelis naujų paslaugų yra sudėtingos ir kompleksinės. Tik nedidelė paslaugų dalis tiesiogiai veikia šiuo metu įstatyme nustatytus išgyvenamumo, darbingumo, negalios, gyvenimo kokybės kriterijus, todėl objektyviai nustatyti daugelio paslaugų prioritetą nėra galimybių. Siūloma projekte įtraukti naują paslaugos prioriteto vertinimo kriterijų - kompleksinį paslaugos teikiamą sveikatos, socialinės, technologinės, racionalaus išteklių naudojimo pridėtinės vertės rodiklį, kuris būtų sudarytas iš: sveikatos (pvz., sergamumo, mirtingumo, išgyvenamumo), socialinių (pvz., dalyvumo, negalios, gyvenimo kokybės, darbingumo), technologinių (pvz., naujų pažangesnių sveikatos technologijų diegimo), racionalaus išteklių naudojimo (pvz., hospitalizacijų trumpėjimo, jų išvengimo, mažesnio kitų paslaugų ar vaistų poreikio) ir kt. rodiklių. Paslauga būtų vertinama tik pagal tuos rodiklius, kuriuos ji veikia, lyginant su įprastine klinikine praktika Lietuvoje. Siekiant kokybiškai bei objektyviai įvertinti naujas paslaugas, sveikatos apsaugos ministras patvirtintų vertinimo kriterijų aprašą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų išdėstymo pagal prioritetą bei įrašymo į Sąrašą tvarką.

 

Dėl Projekto 7 straipsnyje siūlomo pakeisti Sveikatos draudimo įstatymo 92 straipsnio 8 dalies

 

Siūlomoje Sveikatos draudimo įstatymo 92 straipsnio 8 dalies redakcijoje siūloma nustatyti sveikatos apsaugos ministro pareigą įtraukti paslaugas į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, atsižvelgus į Komiteto priimtą sprendimą siūlyti kompensuoti Projekto 7 straipsnyje siūlomo pakeisti Sveikatos draudimo įstatymo 92 straipsnio 2 dalyje 4 punkte nurodytas paslaugas.

 

Dėl Projekto 7 straipsnyje siūlomo pakeisti Sveikatos draudimo įstatymo 92 straipsnio 9 dalies

 

Siūlomoje Sveikatos draudimo įstatymo 92 straipsnio 9 dalies redakcijoje tikslinama sveikatos apsaugos ministro pareiga aprašyti įrašymo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą ir paslaugų prioriteto vertinimo kriterijus.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 7 straipsniu keičiamo įstatymo 92 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„92 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo sąlygos ir tvarka

1. Į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą (toliau šiame straipsnyje – Sąrašas) įrašytinų ar iš jo brauktinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, vertinimą šio Įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atlieka Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komitetas (toliau – Komitetas).

2. Komitetas atlieka vertinimą:

1) naujų, neįrašytų į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios galėtų būti apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;

2) įrašytų į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių teikimo ir (ar) organizavimo reikalavimų, ir (ar) apmokėjimo tvarkos pakeitimų didėja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos šioms paslaugoms;

3) įrašytų į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugų – dėl jų išbraukimo iš Sąrašo;

4) asmens sveikatos priežiūros paslaugų, būtinų siekiant paskirti ir (ar) vartoti vaistą ir (ar) naudoti medicinos pagalbos priemonę, kuriuos Farmacijos įstatymo 58 straipsnio 4 dalyje nurodyta Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija yra priėmusi sprendimą siūlyti įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti, Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ar Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašus. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyti kriterijai netaikomi šiame punkte numatytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimui. Atlikęs šiame punkte numatytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir (ar) organizavimo reikalavimų bei paslaugos teikimo metinio poveikio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui vertinimą, Komitetas priima sprendimą siūlyti jas įrašyti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą. Šis punktas taikomas tik tiek, kiek šiame punkte nurodyta asmens sveikatos priežiūros paslauga yra būtina šiame punkte nurodytų konkrečių vaisto ir (ar) medicinos pagalbos priemonės paskyrimui ir (ar) jų vartojimui.

3. Siūlymą dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų paslaugų įrašymo į Sąrašą ar išbraukimo iš jo gali pateikti:

1) Sveikatos apsaugos ministerija;

2) Valstybinė ligonių kasa;

3) universiteto ligoninė;

4) asmens sveikatos priežiūros specialistus vienijanti asociacija;

5) asmens sveikatos priežiūros įstaigas vienijanti asociacija;

6) vaistines vienijanti asociacijatik dėl šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto tikslo - pareiškėjai, turintys teisę pateikti Farmacijos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytą paraišką.

4. Šio straipsnio nustatyta tvarka Komitetas nevertina asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kai:

1) didinamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų, įrašytų į Sąrašą, bazinės kainos ir nekeičiami nei sveikatos apsaugos ministro patvirtinti šių paslaugų teikimo, nei organizavimo reikalavimai, nei apmokėjimo tvarka (išskyrus pačios kainos nustatymą);

2) dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos prireikia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėti naujas, neįrašytas į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba reikia daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, įrašytoms į Sąrašą, apmokėti. Šio punkto nuostata taikoma krizės ar ekstremaliosios situacijos metu ir ne ilgiau kaip 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos atšaukimo dienos;

3) dėl sveikatos apsaugos ministro patvirtintų asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo ir (ar) organizavimo reikalavimų pakeitimų nereikia daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų tokioms paslaugoms teikti;

4) asmens sveikatos priežiūros paslauga kompensuotina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, vadovaujantis Farmacijos įstatymo 592 straipsnio nustatyta tvarka;

5) siūloma įdiegti naują, neįrašytą į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugą arba atlikti įrašytos į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo arba organizavimo reikalavimų pakeitimą, kuriais tiesiogiai būtų įgyvendinama šalyje vykdoma sveikatos politika, ir ta konkreti paslauga yra tiesiogiai įvardyta Lietuvos Respublikos įstatyme arba Vyriausybės nutarime;

6) siūloma į Sąrašą įrašyti naują asmens sveikatos priežiūros paslaugą, leidžiančią nustatyti mutaciją ar biologinį žymenį dėl gydymo kompensuojamuoju vaistu skyrimo.

5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai Komitetui teikia paraiškas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo. Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais kartu su paraiška turi būti teikiamas ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo reikalavimų aprašo projektas arba jau galiojančių paslaugos teikimo reikalavimų aprašo pakeitimo projektas. Paraiškos formą ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo reikalavimų aprašo rengimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

6. Komitetas einamaisiais metais vertina paraiškas, pateiktas nuo praėjusių metų kovo 2 d. iki einamųjų praėjusių metų kovo gruodžio 31 d., ir ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d. priima sprendimą siūlyti sveikatos apsaugos ministrui asmens sveikatos priežiūros paslaugą įrašyti (arba jos neįrašyti) į Sąrašą bei išdėsto vertinamas siūlomas įrašyti į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugas prioriteto tvarka, atsižvelgdamas į visus šiuos asmens sveikatos priežiūros paslaugų 1 ir 2 punktuose išvardintus įrašymo į Sąrašą bei 3 – 8 punktuose išvardintus prioriteto vertinimo kriterijus:

1) asmens sveikatos priežiūros paslaugos veiksmingumas yra pagrįstas medicinos mokslo įrodymais;

2) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poreikis – daugiau kaip vienas sveikatos sutrikimo atvejis, tenkantis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per kalendorinius metus;

31) paslaugai įdiegti ir (ar) plėtoti reikalinga infrastruktūra, sveikatos technologija ar organizavimo modelis buvo finansuojami įgyvendinant valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinės ar kitos tarptautinės paramos lėšomis finansuojamą projektą ir reikia užtikrinti projekto vykdymo tęstinumą;

42) paslaugos įdiegimas ir (ar) plėtojimas numatytas Lietuvos Respublikos įstatymo ar Vyriausybės nutarimo įgyvendinamajame teisės akte;

3) paslaugos poveikis sergamumui ir mirtingumui nuo tam tikros ligos (sveikatos būklės);

4) paslaugos poveikis pacientų išgyvenamumui;

5) paslaugos poveikis pacientų dalyvumui ir (ar) negaliai;

6) paslaugos poveikis pacientų gyvenimo kokybei;

5) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikis ligoms ir būklėms, lemiančioms didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą, ir (ar) svarbiausiems vertinamiems visos šalies sveikatos rodikliams;

6) paslaugos teikiama sveikatos, socialinė, technologinė ir (ar) racionalaus išteklių naudojimo pridėtinė vertė;

7) paslaugos poveikis sveikatos sutrikimų bei ligų diagnostikos ir (ar) gydymo efektyvumui (pagal šį kriterijų vertinama tais atvejais, kai paslauga tiesiogiai nedaro įtakos nė vienam iš šios dalies 3–6 punktuose išvardytų kriterijų);

78) paslaugos teikimo metinis poveikis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui;

89) galimybė užtikrinti visuotinį paslaugos prieinamumą.

7. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų skundus dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodyto Komiteto atlikto vertinimo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka nagrinėja sveikatos apsaugos ministro sudaryta nuolatinė Apeliacinė komisija.

8. Sveikatos apsaugos ministras kiekvienais metais iki spalio 1 d. priima sprendimą dėl Komiteto prioriteto tvarka išdėstytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų  įrašymo (neįrašymo) į Sąrašą ar išbraukimo iš jo. Sveikatos apsaugos ministras sprendimą dėl šio straipsnio 4 dalyje nurodytų paslaugų įrašymo į Sąrašą priima atsiradus šio straipsnio 4 dalyje nurodytoms aplinkybėms. Atsižvelgęs į Komiteto sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalyje 4 punkte nurodytų paslaugų, Sveikatos apsaugos ministras priima sprendimą jas įrašyti į Sąrašą.

9. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų vertinimo kriterijų aprašą reikšmes ir, asmens sveikatos priežiūros paslaugų išdėstymo pagal prioritetą tvarką ir šio straipsnio 8 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.“ 

 

Pritarti

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

2.

Seimo narė J. Sejonienė, 2024-05-28

 

 

 

I

Argumentai:

2024 m. gegužės 15 d. Sveikatos reikalų komiteto posėdyje pritarta Seimo narių A. Matulo, Z. Streikaus, R. Šalaševičiūtės pasiūlymui (toliau – Pasiūlymas) ir į Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 91, 92, 11, 121, 14, 18, 20, 23, 26, 261, 262, 27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo bei 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) įtrauktos nuostatos dėl Valstybinės ligonių kasos (toliau – VLK) direktoriaus įgaliojimų išplėtimo.

Manytina, kad pasiūlytas naujas teisinis reguliavimas nėra iki galo išdiskutuotas, suderintas su socialiniais partneriais, nėra atlikta sisteminė asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų padarytų pažeidimų ir atsiradusių neatitikčių priežasčių analizė, poveikio sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui vertinimas. Pasiūlymui nepritarimą raštu išreiškė ne tik sveikatos priežiūros specialistams, sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms, bet ir pacientams atstovaujančios organizacijos.

Svarstant klausimą dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų padarytų pažeidimų (neatitikčių) ir tai lemiančio poreikio Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinti papildomus įgaliojimus VLK direktoriui, paaiškėjo, kad teisės aktų pažeidimus ne visada lemia subjektų tyčiniai veiksmai. Pažeidimus (neatitiktis)  lemia ir Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros sutrikimai, informacinės sistemos trūkumai, nepakankamas, neišsamus paslaugų kainodaros aprašymas, dažni poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, organizavimą ir finansavimą pokyčiai, teisės aktų tarpusavio nesuderinamumas, kitos nuo konkrečių subjektų veiksmų  nepriklausančios priežastys.

Paminėtina, kad subjektų tyčia pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus ir (ar) sutarčių su ligonių kasomis nuostatas veiksmai, piktnaudžiavimas ir siekis apgaule įgyti valstybės lėšas jau dabar gali būti vertinamas civilinės ar baudžiamosios teisės kontekste. Papildomų įgaliojimų VLK direktoriui įtvirtinimas nesant  neatitikčių (pažeidimų) sisteminės analizės, bendro sutarimo, teisinių, organizacinių ir sisteminių sveikatos sektoriaus problemų išsprendimo, tinkamos komunikacijos formuotų neigiamą visuomenės požiūrį į visą sveikatos sistemos sektorių, priešintų veikiančius viešąjį ir privatų sektorius, įskaitant, bet neapsiribojant lygiateisiškumo aspektu, nebūtų teisingas ir atsakingas veikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų atžvilgiu. Esant nurodytoms priežastims ir aplinkybėms, šiuo laikotarpiu, teisinis reglamentavimas ir veiksmai turėtų būti orientuoti į sveikatos sistemos tobulinimą bei pažeidimų prevenciją.

Remiantis aukščiau išdėstytu, siūlytina atsisakyti Pasiūlymo pagrindu Įstatymo projekte atsiradusio teisinio reguliavimo ir papildomų VLK direktoriaus įgaliojimų įtvirtinimą įstatyme svarstyti tik po to, kai bus rastas sutarimas su socialiniais partneriais, o taip pat patobulinti teisiniai, organizaciniai, sisteminiai veiksniai, įtakojantys galimas neatitiktis ir pažeidimus.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 91, 92, 11, 121, 14, 16, 18, 20, 23, 26, 261, 262, 27, 28, 30, 31 STRAIPSNIŲ, V IR VI SKYRIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 311 STRAIPSNIU BEI 32, 33, 34, 35 IR 36 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMAS

 

Nepritarti

Pažymėtina, kad kitų ūkio subjektų priežiūrą vykdančių institucijų (Lietuvos banko, LR Konkurencijos tarybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Vartotojų teisių reguliavimo tarnyba ir kitos) teisės taikyti poveikio priemones įtvirtintos įstatymuose.

Svarbu paminėti, kad
ligonių kasoms, įstatymais priskirtos

funkcijos prižiūrėti ir tikrinti atitinkamų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su TLK, veiklą, tačiau, neturėdamos galimybių taikyti veiksmingų poveikio priemonių sistemingai teisės aktus pažeidinėjantiems subjektams, jos susiduria su sunkumais ir negali užtikrinti, kad PSDF biudžeto lėšos būtų panaudotos teisingai ir efektyviai, o pacientai nebūtų klaidinami.

Pritarus Seimo narės pasiūlymams, problema būtų ir toliau nesprendžiama.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, Seimo narės pasiūlymams nepritarta.

 

Balsavimo rezultatai: 5 - „už“, 4 - „prieš“, 1 – susilaikė (sprendimą nulėmė Komiteto pirmininko balsas)

3.

Seimo narė J. Sejonienė, 2024-05-28

22

 

 

 

Argumentai:

Tie patys.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Įstatymo projekto 22 straipsniu papildytą Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 311 straipsnį:

„22 straipsnis. Įstatymo papildymas 311 straipsniu

Papildyti Įstatymą 311 straipsniu:

„311 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus sprendimai, priimami vykdant asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą

1. Valstybinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 261 ir 262 straipsniuose nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo:

1) sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas, sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su vaistine, jeigu sustabdomas ar panaikinamas vaistinės veiklos licencijos galiojimas (sutarties vykdymas stabdomas iki atitinkamos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos);

2) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų;

3) įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;

4) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones, jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (arba) vaistus, medicinos pagalbos priemones ir (arba) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai;

5) 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties arba jos dalies vykdymą dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas šios dalies 2–4 punktuose nurodytas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, o neįvykdžius šio sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos, nutraukti sutartį arba jos dalį.

2. Nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, dalyvaujant asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto veiklos priežiūrą atliekančiam Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojui, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant, dalyvaujant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančiam Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojui, ištaisyti negalima, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas pažeidimo pašalinimo terminas, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurie laikomi mažareikšmiais, kriterijų aprašą, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija.

3. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodyti sprendimai turi būti priimti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 261 ir 262 nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos patikrinimo atlikimo dienos. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie licencijos sustabdymą ar panaikinimą gavimo dienos.

4. Valstybinės ligonių kasos direktorius, prieš priimdamas šio straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytus sprendimus, nustato 14 dienų terminą tikrintai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui paaiškinimams pateikti.

5. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto įgaliotų asmenų paaiškinimų nepateikimas ar neatvykimas į svarstymą, apie kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas buvo tinkamai informuoti, netrukdo priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų.

6. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos pateikiami asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui.

7. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskundimas nesustabdo šių sprendimų vykdymo.“

 

Nepritarti

Pažymėtina, kad kitų ūkio subjektų priežiūrą vykdančių institucijų (Lietuvos banko, LR Konkurencijos tarybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Vartotojų teisių reguliavimo tarnyba ir kitos) teisės taikyti poveikio priemones įtvirtintos įstatymuose.

Svarbu paminėti, kad
ligonių kasoms, įstatymais priskirtos

funkcijos prižiūrėti ir tikrinti atitinkamų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su TLK, veiklą, tačiau, neturėdamos galimybių taikyti veiksmingų poveikio priemonių sistemingai teisės aktus pažeidinėjantiems subjektams, jos susiduria su sunkumais ir negali užtikrinti, kad PSDF biudžeto lėšos būtų panaudotos teisingai ir efektyviai, o pacientai nebūtų klaidinami.

Pritarus Seimo narės pasiūlymams, problema būtų ir toliau nesprendžiama.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, Seimo narės pasiūlymams nepritarta.

 

Balsavimo rezultatai: 5 - „už“, 4 - „prieš“, 1 – susilaikė (sprendimą nulėmė Komiteto pirmininko balsas)

4.

Seimo narė J. Sejonienė,  2024-05-28

23-26

 

 

 

Argumentai:

Tie patys.

 

Pasiūlymas:

Buvusius įstatymo projekto 23-26 straipsnius laikyti atitinkamai 22-25 straipsniais.

 

Nepritarti

Pažymėtina, kad kitų ūkio subjektų priežiūrą vykdančių institucijų (Lietuvos banko, LR Konkurencijos tarybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Vartotojų teisių reguliavimo tarnyba ir kitos) teisės taikyti poveikio priemones įtvirtintos įstatymuose.

Svarbu paminėti, kad
ligonių kasoms, įstatymais priskirtos

funkcijos prižiūrėti ir tikrinti atitinkamų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su TLK, veiklą, tačiau, neturėdamos galimybių taikyti veiksmingų poveikio priemonių sistemingai teisės aktus pažeidinėjantiems subjektams, jos susiduria su sunkumais ir negali užtikrinti, kad PSDF biudžeto lėšos būtų panaudotos teisingai ir efektyviai, o pacientai nebūtų klaidinami.

Pritarus Seimo narės pasiūlymams, problema būtų ir toliau nesprendžiama.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, Seimo narės pasiūlymams nepritarta.

 

Balsavimo rezultatai: 5 - „už“, 4 - „prieš“, 1 – susilaikė (sprendimą nulėmė Komiteto pirmininko balsas)

5.

Seimo narė J. Sejonienė, 2024-05-28

24

 

 

 

Argumentai:

Tie patys.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„24 straipsnis. V skyriaus pakeitimas

Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip:

„V SKYRIUS

APDRAUSTŲJŲ TEISĖS IR ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ, VAISTINIŲ IR ŠIO ĮSTATYMO 261 ir 262 STRAIPSNIUOSE NURODYTŲ ŪKIO SUBJEKTŲ, SUDARIUSIŲ SUTARTIS SU VALSTYBINE LIGONIŲ KASA, PAREIGOS

 

38 straipsnis. Apdraustųjų teisės įgyvendinant privalomąjį sveikatos draudimą

Apdraustieji turi teisę:

1)    asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį;

2)    šio Įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą;

3) Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose nustatyta tvarka gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą kitose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje ar Šveicarijos Konfederacijoje;

4) šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;

5)  gauti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, informaciją apie teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų mastą, teikimo sąlygas ir vietą;

6)    susipažinti su šio Įstatymo 26, 261 ir 262 straipsniuose nurodytomis sutartimis;

7)      kreiptis į Valstybinę ligonių kasą, teismą dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, reguliuojančių privalomąjį sveikatos draudimą, pažeidimų.

 

39 straipsnis.      Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 261 ir 262 straipsniuose nurodytų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, pareigos

1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:

1) užtikrinti apdraustiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų kokybę ir prieinamumą;

2) užtikrinti informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus pacientų teises ir asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus atvejus;

3) garantuoti, kad visi apdraustieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;

4) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai;

5) teikti informaciją apdraustiesiems apie nekompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo sąlygas ir tvarką;

6) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;.

7) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.

2. Vaistinės, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:

1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamaisiais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais;

2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);

3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti vaistinių priežiūrą vertinant vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;

4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių ar pateiktų neteisingų duomenų dėl vaistų ar medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;.

5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.

3. Šio Įstatymo 261 straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:

1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą medicinos priemonėmis, kurios būtinos jų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;

2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai informaciją apie medicinos priemones, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;

3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;

4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl nuomos išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;.

5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.

4. Šio Įstatymo 262 straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:

1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamomis I klasės medicinos priemonėmis ir in vitro diagnostikos priemonėmis, skirtomis savikontrolei;

2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimą (pardavimą);

3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimo teisėtumą;

4) atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, jeigu ji buvo padaryta dėl neteisėtai išduotų (parduotų) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl  I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;.

5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.“

 

Nepritarti

Pažymėtina, kad kitų ūkio subjektų priežiūrą vykdančių institucijų (Lietuvos banko, LR Konkurencijos tarybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Vartotojų teisių reguliavimo tarnyba ir kitos) teisės taikyti poveikio priemones įtvirtintos įstatymuose.

Svarbu paminėti, kad
ligonių kasoms, įstatymais priskirtos

funkcijos prižiūrėti ir tikrinti atitinkamų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su TLK, veiklą, tačiau, neturėdamos galimybių taikyti veiksmingų poveikio priemonių sistemingai teisės aktus pažeidinėjantiems subjektams, jos susiduria su sunkumais ir negali užtikrinti, kad PSDF biudžeto lėšos būtų panaudotos teisingai ir efektyviai, o pacientai nebūtų klaidinami.

Pritarus Seimo narės pasiūlymams, problema būtų ir toliau nesprendžiama.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, Seimo narės pasiūlymams nepritarta.

 

Balsavimo rezultatai: 5 - „už“, 4 - „prieš“, 1 – susilaikė (sprendimą nulėmė Komiteto pirmininko balsas)

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Antanas Matulas

 

 

Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė