LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

EKONOMIKOS KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TURIZMO ĮSTATYMO NR. VIII-667 2 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIVP-3930

 

2024-09-18 Nr. 108-P-54

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Mindaugas Skritulskas; Komiteto nariai: Andrius Bagdonas; Viktoras Fiodorovas; Deividas Labanavičius; Laima Vyskupaitytė-Mogenienė; Ieva Pakarklytė; Rasa Petrauskienė; Lukas Savickas.

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonominės plėtros grupės vadovė Gina Jaugielavičienė, Turizmo politikos klausimų vyr. specialistė Jurgita Kačėnaitė, Kaimo turizmo asociacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-06-25

2

(32)

2

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Teikiamo projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti Turizmo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 32 straipsnį 31  punktu ir jame nustatyti, kad „kaimo turizmo paslaugų teikėjas ne rečiau kaip kartą per mėnesį nuo asmens apgyvendinimo dienos ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka ir priemonėmis elektroniniu būdu Nacionalinei turizmo informavimo sistemai pateikia reikiamus asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis apie apgyvendintus užsieniečius, išskyrus kartu su jais atvykusius nepilnamečius vaikus, ir duomenis apie apgyvendintų Lietuvos Respublikos piliečių kiekį ir jų nakvynių skaičių;“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiu siūlomu teisiniu reguliavimu kaimo turizmo paslaugų teikėjams būtų nustatyti kitokie reikalavimai nei visiems kitiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams, teikiant informaciją apie apgyvendintus asmenis į Nacionalinę turizmo informavimo sistemą (toliau – NTIS), o būtent: 1)  kitoks duomenų apie apgyvendintus asmenis pateikimo į NTIS terminas –  vietoj 24 valandų (nuo asmens apgyvendinimo dienos) termino, galiojančio Turizmo įstatymo 32 straipsnio 3 punkte nustatyto visiems kitiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams, kaimo turizmo paslaugų teikėjams būtų nustatytas iki vieno mėnesio terminas; 2) kitoks apgyvendintų asmenų, kurių tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis reikėtų pateikti į NTIS, ratas ir kitokia NTIS pateikiamų duomenų apimtis – kaimo turizmo paslaugų teikėjai turėtų teikti ne visų apgyvendintų asmenų, o tik apgyvendintų užsieniečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis, o duomenų apie Lietuvos Respublikos piliečius teikimas apsiribotų Lietuvos Respublikos piliečių kiekio ir jų nakvynių skaičiaus nurodymu. Toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių keliais aspektais.

Dėl kitokio termino nustatymo ir jo trukmės. Kaip minėta, projektu vienai iš apgyvendinimo paslaugų teikėjų grupei – kaimo turizmo paslaugų teikėjams – būtų nustatytas kitoks, nei visiems kitiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams reikiamų asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančių duomenų pateikimo į NTIS terminas – iki vieno mėnesio. Kaip matyti iš projekto aiškinamojo rašto, toks teisinis reguliavimas būtų grindžiamas įvairiomis priežastimis – kaimo turizmo sodybų geografine padėtimi, kaimo turizmo paslaugų teikėjų veiklos forma, kaimo turizmo paslaugų teikėjų amžiumi, kaimo turizmo paslaugų kompleksiškumu ir pan. Projekto rengėjų nuomone, visos šios aplinkybės apsprendžia kaimo turizmo paslaugų teikėjų išskirtinumą ir leidžia jų atžvilgiu nustatyti kitokį teisinį reguliavimą nei visiems kitiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas konstitucinio asmenų lygybės principo, įtvirtinto Konstitucijos 29 straipsnyje, kontekste. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29  straipsnio nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, taip pat kad asmenys negali būti diskriminuojami arba kad jiems negali būti teikiama privilegijų. Taip pat Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog konstitucinis visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas (diferencijuotas) teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu; socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti teisinio reguliavimo būdą ir turinį. Konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą ar padėtį (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas). Tačiau konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimai). Šiame kontekste pažymėtina, kad Teisės departamentas nedisponuoja faktiniais objektyviais duomenimis, kurie leistų vienareikšmiškai teigti, kad kaimo turizmo paslaugų teikėjai, lyginant juos su kitais apgyvendinimo paslaugų teikėjais, negalėtų būti vertinami skirtingai, vis tik, įvertinus projekto rengėjų pateiktus argumentus, kyla abejonių, ar tarp kaimo turizmo paslaugų teikėjų ir kitų apgyvendinimo paslaugų teikėjų, o ypač kitų neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjų, pavyzdžiui, privataus apgyvendinimo paslaugų, turistinio laivo apgyvendinimo paslaugų, turistinės stovyklos paslaugų teikėjų yra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.

Kiek tai susiję su kitokio termino, per kurį kaimo turizmo paslaugų teikėjai reikiamus asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis turėtų pateikit į NTIS, trukme (iki vieno mėnesio terminas), atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens duomenų pateikimas į NTIS nėra savitikslis dalykas. Kaip buvo nurodyta Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 pakeitimo įstatymo (reg. Nr. XIVP-1871), kurį Seimui teikė Vyriausybė, aiškinamajame rašte, įstatyme nustačius 24 valandų (nuo asmens apgyvendinimo) duomenų pateikimo į NTIS terminą, buvo siekiama, be kita ko, pagreitinti minėtų duomenų surinkimą ir įgyvendinti 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 45 straipsnio 1 dalies b punktą („užpildytos registracijos kortelės bus laikomos, kad būtų pateiktos arba nusiųstos kompetentingoms institucijoms, kai jų joms prireiks grėsmei pašalinti, baudžiamiesiems tyrimams arba asmenų dingimo aplinkybėms ir nelaimių aukoms išaiškinti <..>). Atsižvelgiant į tai, manome, kad projektu kaimo turizmo paslaugų teikėjams nustačius asmens duomenų pateikimo į NTIS terminą, kuris galėtų būti iki 30 kartų ilgesnis nei kitiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams, abu minėti tikslai/ siekiai iš esmės būtų paneigti.

Dėl kitokio apgyvendintų asmenų, kurių tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis reikėtų pateikti į NTIS, rato ir kitokios į NTIS pateikiamų duomenų apimties. Kaip minėta, pagal projektą kaimo turizmo paslaugų teikėjai į NTIS teiktų asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis (vardas, pavardė, gimimo data, pilietybė, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numeris ir pan. – paaiškinimas mūsų) tik apie užsieniečius, o apie Lietuvos Respublikos piliečius būtų teikiami ne asmeniniai, o tik statistiniai duomenys – apgyvendintų Lietuvos Respublikos piliečių kiekis ir jų nakvynių skaičius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojančio Turizmo įstatymo 43 straipsnį  NTIS, į kurią teikiami apgyvendintų asmenų duomenys, be kita ko, yra skirta „rinkti, kaupti, saugoti, sisteminti, analizuoti, vertinti keliautojų ir turistų asmens duomenis, <...>“, o asmens duomenų tvarkymo NTIS tikslas  –  „keliautojų ir turistų apskaitos ir 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 45 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti tikslai.“ Pažymėtina, kad pagal galiojančio Turizmo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje pateiktą „turisto“ sąvoką turistai nėra skirstomi į užsieniečius ir Lietuvos Respublikos piliečius – jie apibrėžiami kaip fiziniai asmenys, kurie naudojasi ar siekia pasinaudoti apgyvendinimo arba apgyvendinimo ir kita ar kitomis turizmo paslaugomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 pakeitimo įstatymo (reg. Nr. XIVP-1871) projekto aiškinamajame rašte kaip tik ir buvo nurodyta, kad vienas ir projekto tikslų yra nustatyti, kad NTIS būtų kaupiami apgyvendinimo paslaugomis Lietuvoje pasinaudojusių turistų duomenys, t. y. toks teisinis reguliavimas, pagal kurį apgyvendinimo paslaugų teikėjas privalėtų užtikrinti, kad visi asmenys, nepaisant to, iš kur jie yra atvykę – Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos konfederacijos ar trečiųjų valstybių – pateiktų savo asmens duomenis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas nedera su galiojančiu Turizmo įstatymu ir tikslais, kuriuos buvo įvardijusi Vyriausybė, teikdama minėtą Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 pakeitimo įstatymo (reg. Nr. XIVP-1871) projektą. Jeigu būtų apsispręsta nepritarti šiai pastabai ir vis dėlto nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį nebūtų renkami tik Lietuvos Respublikos piliečių asmeniniai duomenys, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiu teisiniu reguliavimu būtų pažeistas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 18 straipsnyje įtvirtintas draudimo diskriminuoti pilietybės pagrindu principas, kuris yra detalizuotas 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB 24 straipsnyje, pagal kurį kitų valstybių narių piliečiai, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, ir jų šeimos nariai turi teisę į vienodą traktavimą kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai.

Nepritarti

Argumentai:

1. Kaimo turizmo paslaugos teikiamos privačių asmenų, dirbančių pagal individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą. Tai iš esmės skiriasi nuo viešbučių, sanatorijų, kempingų ir kitų apgyvendinimo įstaigų, kurios veiklą vykdo kaip įmonės, t. y. juridiniai asmenys. Tai reiškia, kad tiek Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tiek Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, tiek Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, tiek daugelyje kitų įstatymų ir teisės aktų (tarp jų ir Valstybės duomenų agentūrai teikiamos statistinės ataskaitos skiriasi) yra numatyti skirtingi apskaitos ir duomenų teikimo būdai įmonėms ir asmenims, vykdantiems individualią veiklą. Šie skirtumai Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti dėl objektyvių priežasčių, tokių taip, skatinti verslumą regionuose, supaprastinti smulkių ir sezoninių verslų apskaitą ir kitų, todėl šie skirtumai turėtų atsispindėti ir Turizmo įstatyme;

2. Kaimo turizmo sodybos įsikūrusios regionuose, kur nėra didelių turistų srautų, todėl čia nesikuria viešbučiai ir masinio turizmo infrastruktūra, nes ši veikla nėra pelninga. Gamtos grožis ir autentiška vietos kultūra yra vienas svarbiausių Lietuvos turizmo aspektų, todėl siekiant skatinti vietos žmones teikti turizmo paslaugas būtina lengvinti verslo pradžios ir veiklos regionuose sąlygas. Pastebėtina, kad XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyta įvairių priemonių, tokių kaip – kurti palankias sąlygas privačiai iniciatyvai ir verslumui, skatinti paprastesnį verslo administravimą, didinti kaimo patrauklumą ir kt., kurios prisideda prie verslumo regionuose skatinimo. Įstatymo projektu siūlomi Turizmo įstatymo pakeitimai tiesiogiai atitinka XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas ir sudaro palankesnes sąlygas turizmo vystymuisi regionuose;

3. Kaimo turizmo paslaugas dažniausiai teikia vyresnio amžiaus žmonės, įsikūrę kaimiškose vietovėse, jų skaitmeninio raštingumo kompetencijos yra žymiai žemesnės nei mieste gyvenančio jaunimo. Oficialiosios statistikos duomenimis tik 15 procentų 16-74 metų asmenų per pastaruosius 12 mėnesių internetu užsisakė apgyvendinimo paslaugas iš privačių asmenų. Taip yra todėl, kad šių paslaugų teikėjai neturi galimybių ir kompetencijų vykdyti internetinius pardavimus, sodybų turimos svetainės nėra aktyvios ir bendrai naudojimasis internetu yra labai žemame lygyje. Vyresnio amžiaus žmonės internetu naudojasi mažiau (46 proc.) nei jaunimas (82 proc.). Taip pat matyti, kad net 40 procentų 55-74 metų asmenų visai nesinaudojo internetu per pastaruosius 3 mėnesius. (https://osp.stat.gov.lt/skaitmenine-ekonomika-ir-visuomene-lietuvoje-2020/gyvenimas-internete);

4. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos duomenimis net 65 proc. sodybų šeimininkų/valdytojų kaimo gyventojų yra vyresni nei 55 metų amžiaus. Jų skaitmeninis raštingumas yra žemame lygyje ir apsiriboja pasyviu internetinių portalų ir socialinių tinklų naršymu. Visi aktyvūs  veiksmai, reikalaujantys daugiau kompetencijų, tokie kaip ataskaitų teikimas, internetinių svetainių atnaujinimas, kalendorių pildymas sistemose, socialinių tinklų priežiūra yra atliekami jaunesnių giminaičių arba perkamos priežiūros paslaugos. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos atliktos apklausos duomenimis vos 20 proc. sodybų šeimininkų / valdytojų patys sugeba atlikti aktyvius veiksmus internete (tokius kaip – teikti ataskaitas, deklaracijas, pildyti rezervacinių platformų kalendorius, tvarkyti socialinių tinklų paskyras ir kt.), visiems kitiems tai atlikti padeda vaikai ir artimieji arba yra perkamos paslaugos. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta manytina, kad reikalavimas per 24 valandas suvesti duomenis apie apgyvendinamus asmenis į Nacionalinę turizmo informacinę sistemą sodybų šeimininkams būtų galimai neįgyvendinamas. Siūlymas tai daryti kartą per mėnesį suteiktų jiems galimybę kreiptis pagalbos ir pateikti duomenis. Neturėdami galimybių pateikti duomenis ir vengdami baudų, sodybų šeimininkai galimai ieškotų būdų, kaip šią tvarką apeiti, o tai smarkiai iškreiptų bendrai visus  Lietuvos apgyvendinimo statistinius duomenis;

5. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – RRT) duomenimis judriojo ryšio tinklų tikėtinos aprėpties zonos yra sukoncentruotos miestų, miestelių ir jų aplinkos teritorijose (https://www.rrt.lt/judriojo-rysio-tinklu-tiketinos-aprepties-zonos//), tuo tarpu kaimiškose, o ypatingai miškingose vietovėse, kur daugumoje atveju ir yra įsikūrusios kaimo turizmo sodybos, mobiliojo ryšio signalas yra silpnas, nepastovus arba jo išvis nėra (https://www.rrt.lt/judriojo-rysio-tinklu-teoriniai-spartos-skaiciavimai/).  Išsamus RRT atliekamas mobiliojo ryšių tinklų aprėpties ir jais teikiamų paslaugų kokybės analizės žemėlapis (https://placiajuostis.rrt.lt/) akivaizdžiai parodo, kad miškingose, ežeringose, retesnio apgyvendinimo teritorijose (ten, kur ir yra vykdoma kaimo turizmo veikla) interneto ryšys nepastovus ir silpnas. Taip pat būtina atsižvelgti į RRT išvadą, kad radijo bangų (įskaitant kuriomis perduodami mobiliojo ryšio signalai) sklidimą stipriai veikia reljefas, miškai ir kitos gamtinės kliūtys. Šie faktoriai gali žymiai sumažinti signalo stiprumą ar sukelti svyravimus. Taip pat infrastruktūros objektų (pvz., mobiliojo ryšio bokštų) plėtrai priešinasi ir patys žmonės ar riboja esamas teisinis reguliavimas (pvz. draustiniai rezervatai, jų apsaugos zonos  ir pan.). Galiausiai, mobilaus ryšio operatoriai dažnai nenoriai investuoja į infrastruktūrą retai apgyvendintose teritorijose dėl mažo ekonominio atsiperkamumo. Tai ypač aktualu kalbant apie miškų ar vienkiemių teritorijas, kur gyventojų tankumas yra labai mažas, o infrastruktūros įrengimo kaštai yra dideli. Dėl šių išvardintų faktorių, neretais atvejais atokiose miškingose vietovėse, upių ar ežerų slėniuose, ryšys yra silpnesnis ar jo net išvis nėra.

6. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos atlikta apklausa parodė, kad vos 16 procentų sodybų interneto ryšį sodybose vertina kaip gerą, ir visos jos yra įsikūrusios didesnėse gyvenvietėse. Tuo tarpu vienkiemiuose, miškingose, ežeringose teritorijose esančioje sodybose internetinis ryšys vertinamas kaip nepakankamas arba jo išvis nėra. Tai patvirtina nuolatiniai klientų skundai, atsiliepimai ir kreipimųsi į mobiliojo tinklo operatorius skaičius. Apklausos duomenimis net 78 procentai sodybų šeimininkų yra bent kartą kreipęsi (raštu, arba telefonu (skambučiai įrašomi)) dėl mobiliojo interneto kokybės arba nebuvimo, tačiau dėl aukščiau minėtų priežasčių (mažas abonementų skaičius, kt.) į jų skundus atsižvelgta nebuvo.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-06-25

2

(32)

 

 

2. Pažymėtina, kad projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 31  punktas sistemiškai nedera su kitomis keičiamo įstatymo 32 straipsnio nuostatomis, nes šio straipsnio atskiruose punktuose yra nustatomi bendrieji reikalavimai visiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams, tuo tarpu aptariamajame keičiamo įstatymo punkte siūloma nustatyti ne kokį nors naują reikalavimą visiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams, bet keičiamo  įstatymo 32 straipsnio 3 punkte nustatyto reikalavimo (užtikrinti, kad apgyvendinami asmenys pateiktų apgyvendinimo paslaugų teikėjams galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą) įgyvendinimo išimtis.

Pritarti

Argumentai:

Atsižvelgiant į pastabą, siūlytina Įstatymo 32 straipsnio 31 punkto nuostatą, skirtą tik apgyvendinimo paslaugų teikėjams, teikiantiems kaimo turizmo paslaugas, dėstyti atskiroje Turizmo įstatymo 32 straipsnio dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį, kuriuo keičiamas Įstatymo 32 straipsnis, ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„32 straipsnis. Bendrieji apgyvendinimo paslaugų teikimo reikalavimai

1. Apgyvendinimo paslaugų teikėjas privalo:

1) teikti apgyvendinamiems asmenims tikslią ir teisingą informaciją apie apgyvendinimo paslaugų teikimo vietą, žvaigždučių skaičių (išskyrus neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjus), teikiamas paslaugas ir apgyvendinimo paslaugų kainą;

2) registruoti išankstinius apgyvendinimo paslaugų užsakymus (rezervavimą);

3) užtikrinti, kad apgyvendinami asmenys, išskyrus kartu su jais atvykusius nepilnamečius vaikus, patvirtintų savo tapatybę – pateiktų apgyvendinimo paslaugos teikėjui, išskyrus apgyvendinimo paslaugų teikėją, teikiantį kaimo turizmo paslaugas, galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Apgyvendinimo paslaugų teikėjas, išskyrus apgyvendinimo paslaugų teikėją, teikiantį kaimo turizmo paslaugas, ne vėliau kaip per 24 valandas nuo asmens apgyvendinimo dienos informuoja apie apgyvendintus asmenis, išskyrus kartu su jais atvykusius nepilnamečius vaikus, ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka, elektroniniu būdu Nacionalinei turizmo informacinei sistemai pateikia reikiamus asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka ir priemonėmis. Asmens duomenys tvarkomi keliautojų ir turistų apskaitos ir 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 45 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais tikslais;

4) pasikeitus šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje ar 34 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose pateiktiems duomenims, per 10 darbo dienų nuo to momento, kai ši informacija tapo ar turėjo tapti jam žinoma, pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai patikslintą informaciją;

5) nutraukęs apgyvendinimo paslaugų teikimą, per 10 darbo dienų nuo apgyvendinimo paslaugų teikimo nutraukimo dienos apie tai informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją;

6) užtikrinti sveikatos apsaugos ministro patvirtintų apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimų vykdymą.

2. Apgyvendinimo paslaugų teikėjas, teikiantis kaimo turizmo paslaugas, privalo užtikrinti, kad apgyvendinami užsieniečiai, išskyrus kartu su jais atvykusius nepilnamečius vaikus, patvirtintų savo tapatybę – pateiktų apgyvendinimo paslaugos teikėjui, teikiančiam kaimo turizmo paslaugas, galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Apgyvendinimo paslaugų teikėjas, teikiantis kaimo turizmo paslaugas, ne rečiau kaip kartą per mėnesį nuo asmens apgyvendinimo dienos ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka, elektroniniu būdu Nacionalinei turizmo informacinei sistemai pateikia reikiamus asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis apie apgyvendintus užsieniečius, išskyrus kartu su jais atvykusius nepilnamečius vaikus, ir duomenis apie apgyvendintų Lietuvos Respublikos piliečių skaičių ir jų nakvynių skaičių. Asmens duomenys tvarkomi keliautojų ir turistų apskaitos ir 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 45 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais tikslais.““

 

Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnį.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-06-25

1

(2)

 

(29)

 

3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje tikslintini jame nurodytų įstatymų pavadinimai – vietoj Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo įrašytinas Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas, vietoj Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties – Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Be to, pastebėtina ir  tai, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo projektas Nr. XIVP-3675(2) (jo priėmimas numatytas 2024 m. birželio 25 dieną), kuriuo siūloma aptariamoje projekto nuostatoje nurodytą Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymą Nr. IX-575 su visais pakeitimais ir papildymais pripažinti netekusiu galios.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiama įstatymo 2 straipsnio 29 dalis, ir ją išdėstyti taip:

„29. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatyme Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme,

Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme.“

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-06-25

3

2

 

4. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija“ įrašytini žodžiai „Ekonomikos ir inovacijų ministras“.

Pritarti

Pasiūlymas:

„3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos eEkonomikos ir inovacijų ministerija ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-06-25

 

 

 

5. Atsižvelgiant į Turizmo įstatyme nustatytą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kompetenciją, formuojant valstybės politiką turizmo srityje, dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.

Pritarti

LR Vyriausybės išvada pateikta 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. 678.

6.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė,

2024-07-01

2

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3930 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame pastabų ir pasiūlymų.

Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi Turizmo įstatymo 32 straipsnio 3 punkte siūloma atsisakyti nuostatos, kurioje numatytas turizmo paslaugų teikėjų tvarkomų asmens duomenų tvarkymo tikslas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) 6 straipsnio 1 dalimi, duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šioje dalyje sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma, pvz., tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė (c punktas), tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas (e punktas). Reglamento 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad 1 dalies c punkte nurodytas duomenų tvarkymo pagrindas nustatomas Sąjungos teisėje arba duomenų valdytojui taikomoje valstybės narės teisėje. Duomenų tvarkymo tikslas nustatomas tame teisiniame pagrinde. Reglamento 5 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu. Taigi duomenų tvarkymo tikslas teisės akte turi būti nurodytas aiškiai ir konkrečiai: jis turi būti pakankamai išsamus, kad būtų galima nustatyti, kokios rūšies tvarkymas yra įtrauktas ir nėra įtrauktas į nurodytą tikslą. Tikslas, kuris yra neaiškus arba bendras, pvz., „užtikrinti viešumą“ be išsamios papildomos informacijos, neatitinka Reglamente (ES) 2016/679 įtvirtinto buvimo „aiškiu ir konkrečiu“ tikslu kriterijaus.  

Turizmo įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nustatytas Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje tvarkomų asmens duomenų tvarkymo tikslas. Taigi Turizmo įstatymo 32 straipsnio 3 punkte ir 43 straipsnio 2 dalyje numatyti skirtingi duomenų tvarkymo subjektai. Todėl siūlytume 32 straipsnio 3 punkte neatsisakyti paskutinio šio punkto sakinio.

Pritarti

Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 2. Taip pat žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnį.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos kaimo turizmo asociacija,

2024-08-12

 

 

 

 

<...> Lietuvos kaimo turizmo asociacija pritaria Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (2024-06-13, Reg. nr. XIVP-3930).

Atsižvelgti

Konkretus pasiūlymas nėra teikiamas, išdėstoma įstatymo projektą palaikanti pozicija su argumentais.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

LR Vyriausybė,

2024-08-14,

2

(32)

 

 

 

 

<...> Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3930 (toliau – Projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Projektą tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Projekto 2 straipsnyje siūlomo keisti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – siūlomas keisti Turizmo įstatymas) 32 straipsnio 3 punkte ir 32 straipsnio 31 punkte vartojama formuluotė „ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka ir priemonėmis elektroniniu būdu Nacionalinei turizmo informavimo sistemai“. Duomenų teikimas elektroniniu būdu yra viena iš duomenų teikimo priemonių, todėl siūlome minėtą formuluotę patikslinti – atsisakyti žodžių „priemonėmis“.

Pritarti

Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 2. Taip pat žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnį.

2.

LR Vyriausybė,

2024-08-14

2

(32)

 

 

 

 

2. Siekiant teisinio aiškumo ir reguliavimo nuoseklumo bei atsižvelgiant į tai, kad siūlomo keisti Turizmo įstatymo 32 straipsnio 31 punktas nustato išimtinę taisyklę ne tik apgyvendinimo paslaugų teikėjų, teikiančių kaimo turizmo paslaugas, asmens duomenų teikimo Nacionalinei turizmo informacinei sistemai terminui, bet ir kitokiam apgyvendintų asmenų, kurių asmens duomenys būtų teikiami, ratui bei kitokiai teikiamų duomenų apimčiai, siūlytina Projektą tikslinti – išimtį apgyvendinimo paslaugų teikėjams, teikiantiems kaimo turizmo paslaugas, nustatyti ne tik siūlomo keisti Turizmo įstatymo 32 straipsnio 3 punkto antrajame sakinyje, kuriuo nustatomas tik asmens duomenų teikimo terminas, bet ir pirmajame sakinyje, kuris nustato įpareigojimus apgyvendinamiems asmenims. Atitinkamai siūlytina papildyti siūlomo keisti Turizmo įstatymo 32 straipsnio 31 punktą – nurodyti, kad apgyvendinimo paslaugų teikėjai, teikiantys kaimo turizmo paslaugas, privalėtų užtikrinti, kad apgyvendinami užsieniečiai, išskyrus kartu su jais atvykusius nepilnamečius vaikus, patvirtintų savo tapatybę – pateiktų apgyvendinimo paslaugos teikėjui galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

 

Pritarti

Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 2. Taip pat žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnį.

3.

LR Vyriausybė,

2024-08-14

2

(32)

 

 

 

3. Turizmo įstatymo 32 straipsniu yra nustatomi bendrieji reikalavimai visiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams. Atsižvelgiant į tai, siūlytina siūlomo keisti Turizmo įstatymo 32 straipsnio 31 punkto nuostatą, skirtą tik apgyvendinimo paslaugų teikėjams, teikiantiems kaimo turizmo paslaugas, dėstyti atskiroje Turizmo įstatymo 32 straipsnio dalyje.

Pritarti

Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 2. Taip pat žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnį.

4.

LR Vyriausybė,

2024-08-14

2

(32)

 

 

 

4. Turizmo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžta apgyvendinimo paslaugų teikėjo sąvoka, atitinkamai Turizmo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos visos apgyvendinimo paslaugų rūšys, tarp jų ir kaimo turizmo paslauga, todėl siūlomo keisti Turizmo įstatymo 32 straipsnio 3 punkte ir 32 straipsnio 31 punkte turėtų būti vartojama ne formuluotė „kaimo turizmo paslaugų teikėjas“, o formuluotė „apgyvendinimo paslaugų teikėjas, teikiantis kaimo turizmo paslaugas“.

Pritarti

Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 2. Taip pat žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnį.

5.

LR Vyriausybė,

2024-08-14

2

 

 

 

5. Atsižvelgiant į Turizmo įstatymo 43 straipsnio nuostatą, reikėtų patikslinti Projekto 2 straipsnyje siūlomame keisti Turizmo įstatyme vartojamą Nacionalinės turizmo informacinės sistemos pavadinimą.

 

Pritarti

Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 2. Taip pat žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnį.

6.

LR Vyriausybė,

2024-08-14

2

 

 

 

6. Vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 6 straipsnio 1 dalimi, duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šioje dalyje nurodytų sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma, pvz., tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė (c punktas), siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui, arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas (e punktas). Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad 1 dalies c punkte nurodytas duomenų tvarkymo pagrindas nustatomas Sąjungos teisėje arba duomenų valdytojui taikomoje valstybės narės teisėje. Duomenų tvarkymo tikslas nustatomas atitinkamame teisės akte. Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu. Taigi duomenų tvarkymo tikslas teisės akte turi būti nurodytas aiškiai ir konkrečiai: jis turi būti pakankamai išsamus, kad būtų galima nustatyti, kokios rūšies tvarkymas yra įtrauktas ir nėra įtrauktas į nurodytą tikslą. Turizmo įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nustatytas Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje tvarkomų asmens duomenų tvarkymo tikslas, o Turizmo įstatymo 32 straipsnio 3 punkte ir 43 straipsnio 2 dalyje nustatyti skirtingi duomenų tvarkymo subjektai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina neatsisakyti paskutinio Turizmo įstatymo 32 straipsnio 3 punkto sakinio. Atitinkamai turėtų būti patikslintas ir siūlomo keisti Turizmo įstatymo 32 straipsnio 31 punktas.

Pritarti

Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 2. Taip pat žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnį.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai: nėra.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvavo 8 Komiteto nariai).

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Bagdonas, Deividas Labanavičius.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA. Komiteto suredaguotas patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                               Mindaugas Skritulskas

 

 

Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė