LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

švietimo ir mokslo komitetAS

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL Tautinių mažumų įstatymo projekto nr. XIVP-3917

 

 

2024-09-18  Nr. 106-P-42

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Dainių Kreivį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Laima Nagienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, biuro patarėjos Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, biuro padėjėja Girmantė Petrauskaitė.

Kviestieji asmenys: Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas, Seimo narė Rita Tamašunienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-17

2

4

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje pateikiamos sąvokos „tautinės mažumos kalba“ apibrėžtyje vietoj kalbos statusą žyminčio žodžio „valstybinė“ reikia nurodyti kalbos pavadinimą –  „lietuvių“.

Pritarti

 

1.2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-17

6

2

 

2. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose garantuojamas ugdymas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalba, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba <...>“. Iš šios projekto nuostatos matyti, kad ugdymas valstybinėse ir savivaldybės mokyklose tautinės mažumos kalba būtų siejamas su atitinkamomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalį savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, ir jeigu to prašo bendruomenė. Tai reiškia, kad pagal minėtąją Švietimo įstatymo nuostatą ugdymas savivaldybės mokykloje tautinės mažumos kalba yra siejamas su kitais kriterijais – tradiciškai gausiu tautinės mažumos gyvenimu tam tikrose vietovėse ir bendruomenės prašymu. Taigi, kiek tai susiję su savivaldybės laiduojamu (garantuojamu) ugdymu tautinės mažumos kalba, nėra aiškus teikiamo projekto 6 straipsnio  2 dalies ir Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies tarpusavio santykis. Atitinkamai nėra aiškus ir Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies santykis su projekto 6 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti pedagogus ir įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių tautinių mažumų kalbomis, numatytomis Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis.

Pritarti iš dalies

Siūloma projekto 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymą:

„2. Valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, kurių nuostatuose (įstatuose) įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba ir kurios atitinka Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies reikalavimus, garantuojamas ugdymas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalbos ugdymas, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba, ir arba ugdymo procesas vykdomas šia tautinės mažumos kalba Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis užtikrinant lietuvių kalbos mokymą.“

1.3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-17

7

 

 

3. Projekto 7 straipsnyje siekiama nustatyti papildomas vienos iš valstybės švietimo savivaldos institucijų – Bendrojo ugdymo tarybos – funkcijas. Šis teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Viena vertus, projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūlomos nustatyti Bendrojo ugdymo tarybos funkcijos, mūsų vertinimu, iš dalies dubliuoja Švietimo įstatymo 62 straipsnio 1 punkte Lietuvos švietimo tarybai priskirtą funkciją konsultuoti strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais bei projekto 11 straipsniu Tautinių mažumų tarybai nustatytas funkcijas, kuriomis, be kita, užtikrinama ir tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisė spręsti švietimo klausimus. Kita vertus, pažymėtina, kad valstybės švietimo savivaldos institucijų, tame tarpe ir Bendrojo ugdymo tarybos, funkcijos yra reglamentuojamos Švietimo įstatymo 62 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nėra nustatyta, kad Bendrojo ugdymo taryba gali atlikti ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, todėl siekiant  Bendrojo ugdymo tarybai priskirti funkcijas, siūlomas nustatyti projekto 7 straipsnio 2 dalyje, pirmiausia turėtų būti keičiamas Švietimo įstatymas.

Pritarti

Pritariant TD argumentams, siūloma projekte atsisakyti 7 straipsnio ir neplėsti Bendrojo ugdymo tarybos funkcijų, o atskirai svarstyti Lietuvos švietimo tarybos ir Tautinių mažumų departamento funkcijų peržiūrą.

1.4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-17

10

4

 

4. Siūlome performuluoti projekto 10 straipsnio 4 dalį. Šios dalies tekste vietoj valstybės institucijos teisinio statuso ir jos paskirties aprašymo „nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų rengimo ir vykdymo valstybės institucija“ reikia įrašyti konkretų valstybės institucijos pavadinimą – „Vyriausioji rinkimų komisija“ (Konstitucijos 67 straipsnio 13 punktas). Tai reikėtų padaryti ir dėl to, kad šios komisijos paskirtis neapsiriboja vien rinkimų ir referendumo organizavimu ir vykdymu (žr. Rinkimų kodekso 30 straipsnio 2 dalį).

Be to, iš aptariamos projekto 10 straipsnio 4 dalies formuluotės „užtikrina, kad rinkimų apygardos būtų sudaromos ar keičiamos tik esant Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytiems pagrindams ir vadovaujantis šiuo kodeksu“ galima būtų suprasti, jog yra preziumuojama, kad rinkimų apygardos galėtų būtų sudaromos pažeidžiant Rinkimų kodekse  nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad rinkimų apygardų sudarymą nulemia atitinkamuose rinkimuose taikoma rinkimų sistema ir atitinkami apygardų sudarymo kriterijai (Rinkimų kodekso 16 straipsnis), kuriais vadovaudamasi Vyriausioji rinkimų komisija ir sudaro rinkimų apygardas (o ne jas keičia). Be to, pati projekto 10 straipsnio 4 dalies formuluotė „esant Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytiems pagrindams ir vadovaujantis šiuo kodeksu“ savo esme ir reiškia, kad rinkimų apygardos sudaromos vadovaujantis Rinkimu kodeksu. Atsižvelgiant į tai, projekto 10 straipsnio 4 dalyje aptariamą formuluotę „užtikrina, kad rinkimų apygardos būtų sudaromos ar keičiamos tik esant Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytiems pagrindams ir vadovaujantis šiuo kodeksu“ reikėtų išdėstyti labiau apibendrintai, pavyzdžiui, taip: „sudaro rinkimų apygardas vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksu“ ar pan. (Rinkimų kodekso 6 straipsnio 6 dalis).

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2024-07-10

 

 

 

Lietuvos savivaldybių asociacija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo projektu, pastabų ir siūlymų pagal savo kompetenciją neteikia.

Atsižvelgti

 

2.

Europos lenkų draugijų unija, 2024-08-07

5

 

 

<...> Lietuvos Respublikoje galioja Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurią Seimas ratifikavo 2000 m. vasario 17 d. Iki šiol tam tikros Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatos nėra implementuotos į nacionalinę teisę. Pavyzdžiui, šios konvencijos 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, remdamosi savo teisinės sistemos reikalavimais, o prireikus ir sutartimis su kitomis valstybėmis, bei atsižvelgusios į konkrečias sąlygas, visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis".<...>

Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje, be kita ko, įtvirtinta, kad teisiniam reglamentavimui nustatyti šalis, esant poreikiui, gali remtis ir sutartimis su kitomis valstybėmis. Pažymėtina, kad Lietuvoje yra ratifikuota ir nuo 1994 m. lapkričio 26 d. galioja Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis.

Atsižvelgiant į tai, kyla poreikis įstatymo projektą papildyti nuostatomis, kurios numatytų, kad tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus nurodyti taip pat ir tautinės mažumos kalba, taip pat tose teritorijose, kur tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, reglamentuoti galimybę vartoti tautinės mažumos kalbą viešojo administravimo įstaigose ir institucijose teikiant administracines paslaugas ir vykdant administracines procedūras.

Senajame žemyne yra nemažai valstybių, kur Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatos sėkmingai buvo inkorporuotos į nacionalinę teisę. Valstybių, kurios ratifikavo Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, įstatymų leidėjai patys nustato, kokiose vietovėse galimas dvikalbių, trikalbių vietovardžių, gatvių ir topografinių pavadinimų naudojimas. <...>

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek įgyvendinant Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos Patariamojo komiteto rekomendacijas, tiek įvertinant Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas ir dokumento tikslus, valstybė, ratifikavusi šią konvenciją be išlygų, negali savo nuožiūra taikyti išimčių, perkeliant į nacionalinę teisę dalį Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų. <...>

Įstatymų leidėjas turėtų apsispręsti dėl tautinių mažumų atstovų procentinio skaičiaus gyvenamojoje vietovėje (seniūnijoje, savivaldybėje), kur greta valstybinės kalbos galėtų būti vartojama tautinės mažumos kalba. įvertinus politines realijas, tautinių mažumų lūkesčius ir jų aktyvumą, situacijos visumą, siūloma svarstyti taikyti 25 procentų ribą, kas, manytina, nebūtų negerai suprasta tautinių mažumų atstovų ir galėtų susilaukti parlamentarų politinio palaikymo. Taipogi svarstytinas tautinių mažumų kalbų, kurios yra oficialios Europos Sąjungos kalbos, vartojimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome - papildyti Tautinių mažumų įstatymo projekto 5 straipsnį atskiromis dalimis:

„2. Savivaldybėje, kurioje tautinė mažuma, remiantis visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 25 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, tautinei mažumai priklausantis asmuo bendraudamas su šioje savivaldybėje esančiais viešojo administravimo subjektais turi teisę vartoti tos tautinės mažumos kalbą kreipiantis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba į savivaldybėje esančius viešojo administravimo subjektus, ir gauti atsakymą ta pačia kalba".

„3. Savivaldybės, kurioje tautinė mažuma, remiantis visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 25 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, teritorijoje esančių viešojo administravimo subjektų pavadinimai šalia valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba, kai ji yra viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų".

„4. Savivaldybės, kurioje tautinė mažuma, remiantis visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 25 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, teritorijoje esantys topografiniai ženklai šalia valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba, kai ji yra viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų".

„5. Gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma, remiantis visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 25 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, pavadinimas šalia valstybinės kalbos gali būti rašomas ir tos tautinės mažumos kalba, kai ji yra viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų".

„6. Gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma, remiantis visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 25 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, gatvių pavadinimai šalia valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba, kai ji yra viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų".

„7. Savivaldybės teritorijoje esančių viešojo administravimo subjektų pavadinimų, kuriems taikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos, ir topografinių ženklų, kuriems taikomos šio straipsnio 4 dalies nuostatos sąrašą, esant savivaldybės teritorijoje gyvenančios tautinės mažumos poreikiui išreikštam tautines mažumas vienijančios organizacijos kreipimesi, savivaldybės vykdomosios institucijos vadovo teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija".

„8. Gyvenamosios vietovės, kuriai taikomos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, pavadinimą tautinės mažumos kalba ir gatvių pavadinimus tautinės mažumos kalba, esant savivaldybės teritorijoje gyvenančios tautinės mažumos poreikiui išreikštam tautines mažumas vienijančios organizacijos kreipimesi, tvirtina savivaldybės taryba".

Nepritarti

Pasiūlymo nuostatos neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo.

3.

Vilniaus m. baltarusių klubas „Siabryna, 2024-08-28

6

2

 

Gerbiama Seimo Pirmininke,

atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos tautinių mažumų Įstatymo projekto III skirsnio 6 straipsnio 2 dalį valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose garantuojamas ugdymas (tik) tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalba, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba, mūsų manymu, ši nuostata pažeidžia kitų Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų teises.

Mandagiai prašome atkreipti dėmesį į šią, mūsų nuomone, neteisybę.

Nepritarti

Žr. argumentus prie Teisės departamento 1.2. pastabos.

4.1.

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius,

2024-09-05

7

 

 

Siūlome naikinti įstatymo projekto 7 straipsnį, dubliuojantį 11 straipsnį. 7 straipsnį naujai formuluoti taip:

7 straipsnis. Vietinių tautinių mažumų atstovavimas švietimo srityje Savivaldybėse, kur Valstybei vardą davę autochtonai (lietuviai) dėl okupacijų ir prievartinės asimiliacijos tapo mažuma, pagal LR Konstitucijos 2, 3, 8, 10, 14, 28 straipsnius turi išlaikyti visas teises ilgaamžei savo ir Europos kultūrai saugoti. Kad būtų sudarytos lygios teisės visiems piliečiams, nebegaivinami okupacijų padariniai, keliamas mokymo lygis, didinamas pamokų skaičius valstybine kalba Vilniaus ir Šalčininkų savivaldybių valstybinės švietimo įstaigos priklauso Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.

Nepritarti

Žr. argumentus prie Teisės departamento 1.3. pastabos.

4.2.

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius,

2024-09-05

 

 

 

10 straipsnio 1 dalyje išbraukti mažumoms „steigti politines organizacijas“, dalyvauti sprendžiant klausimus „Tarptautiniu“ lygmeniu.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

4.3.

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius,

2024-09-05

 

 

 

Nebeįtraukti atmestų straipsnių, kurie pažeistų LR Konstituciją, Valstybinės kalbos įstatymą ir atkurtų panaikintą teritorinę autonomiją su svetima regionine kalba, suslavintais vietovių, gatvių, įstaigų užrašais.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1.

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

2024-08-01

5

 

 

Informuojame, kad Tautinių bendrijų taryba teigiamai vertina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsipareigojimą priimti Tautinių mažumų įstatymą ir, pabrėždama jo svarbą Lietuvos tautinių mažumų teisių apsaugai bei atsižvelgdama į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, iš esmės pritaria Teisingumo ministerijos pateiktam derinti įstatymo projektui, pagal galimybes atsižvelgiant į 2024 m. liepos 29 d. Tautinių bendrijų tarybos posėdžio metu pateiktas ir posėdžio protokole paminėtas pastabas. <...>

Grzegorz Sakson pristatė 2024 m. liepos 29 d. raštu Tautinių bendrijų tarybai pateiktus savo ir kitų lenkų bendruomenę atstovaujančių tarybos narių Vladislav Voinič, Walenty Wojnillo pasiūlymus ir pastabas dėl pateikto Įstatymo projekto Nr. XIVP-3917. Šiomis pastabomis ir pasiūlymais nurodoma labiau išplėtoti Įstatymo II skyrių detalizuojant tautinių mažumų kalbų vartojimą aptariant teisę bendrauti tautinės mažumos kalba su viešojo administravimo subjektais, taip pat teisę rašyti gyvenamųjų vietovių, gatvių ir topografinių ženklų pavadinimus tautinės mažumos kalba, taip pat teisę savo pavardę ir vardą (vardus) vartoti tautinės mažumos kalba.

Nepritarti

Pasiūlymo nuostatos neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo.

1.2.

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

2024-08-01

6

 

 

Antru pasiūlymu pasiūlyta koreguoti Įstatymo III skyriaus 6 straipsnį, kad ugdymas tautinės mažumos kalba būtų garantuojamas įvertinus tautinių mažumų bendruomenių švietimo įstaigų poreikį, o valstybės institucijos būtų įpareigotos užtikrinti bendrojo ugdymo programų ir planų pritaikymą tautinių mažumų mokyklose. <...>

Nepritarti

Bendrosios programos – tai standartas, kurį turi įgyti kiekvienas mokinys, nepriklausomai nuo to, ar jis priklauso tautinėms mažumoms, ar ne. Bendrieji ugdymo planai nusako, kiek pamokų, kurioje klasėje kiekvienam dalykui skiriama, kad būtų pasiekti bendrosiose programose numatyti mokymosi pasiekimai. Tiek bendrųjų ugdymo programų, tiek bendrųjų ugdymo planų pritaikymas tautinių mažumų mokykloms nėra įmanomas, nes šiose mokyklose suteikiamas tokios pačios vertės pradinis, pagrindinis ir vidurinis išsilavinimas, kaip ir kitose šalies mokyklose.

1.3.

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

2024-08-01

6

 

 

Baltarusių bendruomenę atstovaujanti Tatjana Skorienė ir rusų bendruomenę atstovaujanti Nadežda Petrauskienė taip pat atkreipė dėmesį į Įstatymo III skyriaus 6 straipsnį akcentuojant, jog turi būti užtikrinta galimybė veikti visoms mokykloms, kuriose ugdymas yra vykdomas tautinių mažumų kalba, bei užkirstas kelias joms nykti.

Atsižvelgti

Žr. argumentus prie Teisės departamento 1.2. pastabos.

1.4.

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

2024-08-01

6

 

 

Romų bendruomenę atstovaujantis Išvan Kvik priminė ankstesniuose posėdžiuose išsakytą pastabą dėl tautinės mažumos kalbos viešajame administravime ir vietovių užrašų tautinės mažumos kalba naudojimo, kai savivaldybėje gyvena 25 -30 proc. tautinei mažumai priklausančių asmenų. Jis pritaria Tarybos narių siūlymui, kad įstatymu būtina užtikrinti sąlygas, neleidžiančias bloginti tautinių mažumų kalbų mokymosi sąlygų. <...>

Nepritarti

Pasiūlymo nuostatos neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo.

2.

Vilniaus rajono savivaldybės meras, 2024-08-02

5, 6

 

 

Vilniaus rajono savivaldybė susipažino su Tautinių mažumų įstatymo projektu ir sveikina iniciatyvą priimti šį įstatymą.

Tautinių mažumų padėties teisinis reglamentavimas tampa ypatingai jautrus sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, todėl svarbu aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti tautinių mažumų teises ir sąlygas jomis naudotis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo 5 straipsnyje (Teisė vartoti tautinės mažumos kalbą) nėra aiškiai reglamentuotas ir nustatytas tautinių mažumų kalbų vartojimas viešojoje erdvėje, tai kelia nemažai sumaišties ir neaiškumų tiek gyventojams, tiek viešajame administravime, todėl prašytume aiškiau ir tiksliau nustatyti tautinių mažumų kalbų vartoseną viešajame gyvenime.

Taip pat svarbu paminėti, kad projekto 6 straipsnio formuluotės apie švietimą tautinės mažumos kalba kelia abejonių, ar bus visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, nepriklausomai nuo jų tautinės tapatybės, užtikrinamos lygios galimybės mokytis ir įgyti išsilavinimą. Esame įsitikinę, kad negali būti bloginamos ugdymo sąlygos savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose ugdymas vyksta tautinės mažumos kalba.

Nepritarti

Valstybinės kalbos įstatymas nustato valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime.

3.1.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2024-09-04

6

2

 

Atsakydami į Žmogaus teisių komiteto 2024 m. liepos 17 d. posėdžio protokolinį sprendimą, teikiame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – Ministerija) nuomonę dėl Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas). 

Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalis numato, kad bendrojo ugdymo mokyklose garantuojamas ugdymas tautinės mažumos kalba.

Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalyje neapribojus, kad ugdymas tautinės mažumos kalba garantuojamas tik tose mokyklose, kurių nuostatuose (įstatuose) yra įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, yra koduojamas prieštaravimas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Taip pat būtų sukeliama perteklinė našta visoms valstybinėms ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokykloms būti pasiruošusioms vykdyti mokymą tautinių mažumų kalba ir tai neatitiktų Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostatų, nustatančių, kad savivaldybė privalo turėti optimalų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą, atsižvelgiant į ugdymosi poreikių įvairovę užtikrinantį visiems asmenims lygias galimybes mokytis kartu su bendraamžiais, teisę mokytis valstybine kalba. Siekdami teisinio aiškumo, siūlome Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį patikslinti taip:

„2. Valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, kurių nuostatuose (įstatuose) įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba ir kurios atitinka Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies reikalavimus, garantuojamas ugdymas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalbos ugdymas, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba, ir arba ugdymo procesas vykdomas šia tautinės mažumos kalba Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis užtikrinant lietuvių kalbos mokymą.“

Pritarti

 

3.2.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2024-09-04

6

3

 

Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalis numato, kad valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti pedagogus <...> tautinės mažumos kalbomis.

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 55 straipsnis nustato, kad dėstomoji kalba valstybinėse aukštosiose mokyklose yra lietuvių kalba, o kitomis kalbomis galima mokyti tik, jei studijų rezultatai siejami su užsienio kalbos mokėjimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi aukštosios mokyklos turi autonomiją, suteikiančią joms teisę pačioms spręsti dėl studijų programų rengimo ir įgyvendinimo, todėl valstybės institucijos ir įstaigos negali užtikrinti visų dalykų pedagogų rengimo tautinių mažumų kalba.

Pritarti

 

3.3.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2024-09-04

6

3

 

Taip pat Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalis numato, kad valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių <...> tautinės mažumos kalbomis.

Švietimo įstatymo 40 straipsnio 2 dalis įpareigoja švietimo, mokslo ir sporto ministrą patvirtinti Bendrojo ugdymo dalykų spausdintų ir įvairių interaktyvumo lygių virtualiųjų vadovėlių ir mokymo(si) priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašą. Bendrojo ugdymo dalykų spausdintų ir įvairių interaktyvumo lygių virtualiųjų vadovėlių ir mokymo(si) priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašo, patvirtinto švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. V-184 „Dėl Bendrojo ugdymo dalykų spausdintų ir įvairių interaktyvumo lygių virtualiųjų vadovėlių ir mokymo(si) priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 punktas nustato, kad Europos Sąjungos šalyse parengto ir išleisto vadovėlio ir (ar) mokymo priemonės gimtosioms kalboms, kurių mokomasi Lietuvos tautinių mažumų mokyklose, mokytis turinys turi atitikti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus ir informacija apie šiuos vadovėlius gali būti skelbiama Švietimo portalo informacinėje sistemoje, tai įgalina mokyklas juos įsigyti panaudojant turimas mokymo lėšas. Lietuvos vadovėlių leidėjai savo iniciatyva verčia istorijos ir geografijos vadovėlius į tautinių mažumų kalbas, tokiu atveju reikalaujama, kad temos apie Lietuvos istoriją ir geografiją būtų pateikiamos lietuvių kalba. Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalies nuostata suponuoja, kad visi mokyklose naudojami vadovėliai (ne tik skirti gimtajai kalbai mokytis) būtų prieinami tautinių mažumų kalbomis. Manome, kad ši nuostata yra perteklinė ir pablogins tautinių mažumų mokinių mokymosi sąlygas ir jų rezultatus, nes valstybinius brandos egzaminus mokiniai laiko lietuvių kalba, tik rečiau vartojamos sąvokos užduotyse yra pateikiamos rusų, lenkų ir ukrainiečių kalbomis.

Atsižvelgdami į pirmiau pateiktus argumentus, siūlome Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį patikslinti taip:

„3. Valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti tautinės mažumos gimtosios kalbos pedagogus ir Švietimo įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių tautinių mažumų gimtosioms kalbomis kalboms, numatytomis numatytoms Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, mokyti.“

Pritarti

 

3.4.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2024-09-04

7

2

 

Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad Bendrojo ugdymo taryba, į kurią įtraukiami ir tautinių mažumų atstovai, teikia išvadas ir pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms <...>.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5 punktas nustato, kad vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas yra savivaldybės savarankiškoji funkcija. Bendrojo ugdymo taryba yra valstybės lygmens savivaldos institucija, kuri gali ir turi teikti siūlymus švietimo, mokslo ir sporto ministrui Bendrojo ugdymo tarybos kompetencijai priskirtais klausimais, todėl Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas tikslintinas, atsisakant nuostatos, kad Bendrojo ugdymo taryba teikia siūlymus „savivaldybių institucijoms ir įstaigoms“, taip pat manome, kad Bendrojo ugdymo taryba turėtų pasisakyti visais klausimais, kurie susiję su tautinei mažumai priklausančių asmenų ugdymu jų įstatymo lygmeniu nedetalizuojant. Atsižvelgdami į pateiktus argumentus, siūlome Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą patikslinti taip:

„2) teikia išvadas ir pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl turinio ir (ar) planų sudarymo ir atnaujinimo, švietimo teikėjų tinklo pertvarkos ir optimizavimo įgyvendinimo, bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų pertvarkymo ar likvidavimo arba dėl jų struktūros pertvarkos, kai tai klausimų, kurie susiję su tautinei mažumai priklausančių asmenų ugdymu.“

Nepritarti

Žr. argumentus prie Teisės departamento 1.3. pastabos.

3.5.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2024-09-04

6

2

 

Taip pat Ministerija išnagrinėjo ir Seimo narių registruotus pasiūlymus Įstatymo projektui ir teikia nuomonę dėl jų:

1) Ministerija, išnagrinėjusi Seimo narių R. Tamašunienės ir Č. Olševskio pateiktą pasiūlymą dėl Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalies, siūlo atsisakyti nuostatos, kad „stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos“, nes ugdymo procesą organizuojant tautinių mažumų kalba yra stipriai pablogintos šių mokinių sąlygos tinkamai išmokti valstybinę kalbą. Tai įrodo šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatai, kai lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino neišlaikė 20,4 proc. jį laikiusių mokinių (mokyklos lietuvių mokomąja kalba – 6,7 proc.). Valstybė turi garantuoti visiems piliečiams tinkamas sąlygas išmokti valstybinę kalbą, nepažeisdama Įstatymo projekto 3 straipsnyje įvardintų principų, kuriais užtikrinamos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisės ir laisvės, ir turi dėti visas pastangas, kad tiek tautinių mažumų mokiniai, tiek iš užsienio į Lietuvą atvykę kitų šalių piliečiai tinkamai mokėtų valstybinę kalbą, galėtų dirbti ir studijuoti Lietuvoje;

Pritarti

 

3.6.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2024-09-04

6

1

 

2) Ministerija, išnagrinėjusi Seimo narės B. Petkevič pateiktą pasiūlymą dėl Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies pakeitimo, siūlo jam nepritarti. Bendrojo ugdymo mokyklos įgyvendina švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas, kurios aprašo kiekvieno dalyko mokymo(si) turinį, mokinių mokymosi pasiekimus. Jomis vadovaujantis yra kuriamos nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir valstybinių brandos egzaminų užduotys. Bendrosios programos – tai standartas, kurį turi įgyti kiekvienas mokinys, nepriklausomai nuo to, ar jis priklauso tautinėms mažumoms, ar ne. Bendrieji ugdymo planai nusako, kiek pamokų, kurioje klasėje kiekvienam dalykui skiriama, kad būtų pasiekti bendrosiose programose numatyti mokymosi pasiekimai. Tiek bendrųjų ugdymo programų, tiek bendrųjų ugdymo planų pritaikymas tautinių mažumų mokykloms nėra įmanomas, nes šiose mokyklose suteikiamas tokios pačios vertės pradinis, pagrindinis ir vidurinis išsilavinimas, kaip ir kitose šalies mokyklose.

Pritarti

 

3.7.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2024-09-04

6

3

 

Taip pat Ministerija nepritaria siūlymui dėl Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalies pakeitimo. Pedagogams rengti ir mokykloms aprūpinti vadovėliais yra naudojamos valstybės biudžeto lėšos, o prireikus ir pagal valstybės galimybes taikant projektinį finansavimą yra skiriamos ir kitų šaltinių lėšos. Pavyzdžiui, mokykloms įsigyti vadovėlius pagal atnaujintas bendrąsias programas 2023 metais iš valstybės biudžeto buvo skirtos mokymo lėšos. Įvertinus, kad skiriamų lėšų nepakaks, atsižvelgiant į valstybės galimybes, papildomai buvo skirtos valstybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų lėšos. Didesnis lėšų poreikis mokykloms apsirūpinti naujais vadovėliais yra išaugęs dėl atnaujinto ugdymo turinio diegimo, tačiau skaičiuojama, kad nuo 2027 metų mokyklų poreikius visiškai turėtų tenkinti iš valstybės biudžeto mokymo vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti skiriamos lėšos. Įstatymo lygmeniu nėra tikslinga pedagogams rengti ir mokykloms aprūpinti vadovėliais įteisinti ir numatyti tikslinę priemonę, nes lėšos planuojamos pagal valstybės galimybes ir realius poreikius. 

Pritarti

 

3.8.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2024-09-04

7

1, 2

 

Siūlome nepritarti ir siūlymams dėl Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pakeitimų. Ministerija nesutinka, kad tautinių mažumų švietimo klausimams spręsti būtų sudaroma atskira Tautinių mažumų švietimo komisija. Švietimo įstatymo 62 straipsnis nustato, kad švietimo klausimams analizuoti ir vertinti yra sudaroma Lietuvos švietimo taryba. Specifiniams klausimams, susijusiems su bendruoju ugdymu, analizuoti ir vertinti yra sudaroma Bendrojo ugdymo taryba. Tautinių mažumų švietimo klausimai negali būti diskutuojami, analizuojami ir vertinami atsietai nuo visos švietimo sistemos, nes tautinių mažumų švietimas yra integrali švietimo dalis. Taip pat atsižvelgiant į anksčiau pateiktus argumentus, atkreiptinas dėmesys, kad jokia taryba ar komisija negali veikti kaip savarankiškas politikos formavimo subjektas, jos veikia kaip patariamasis organas, kuris teikia siūlymus: Lietuvos švietimo taryba – Lietuvos Respublikos Seimui, Bendrojo ugdymo taryba – švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje suformuluotos funkcijos suponuoja situaciją, kad patariamasis organas kišasi į įstatymais savivaldos kompetencijai nustatytų klausimų sprendimą dėl mokyklų tinklo pertvarkos, mokyklų steigimo, pertvarkymo ir likvidavimo, todėl šios funkcijos yra laikytinos perteklinėmis.

Pritarti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1.

Seimo nariai Dalia Asanavičiūtė, Jurgis Razma, Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Laima Nagienė, Kazys Starkevičius, Beata Pietkiewicz, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vilija Targamadzė, Ričardas Juška, Angelė Jakavonytė, 2024-06-20

1

 

 

Argumentai:

Atkreiptinas dėmesys, kad tautinių bendruomenių tradicijų puoselėjimas ir išsaugojimas yra viena iš svarbiausių tautinio identiteto išsaugojimo dedamųjų, ypač kai kalbame apie istorines tautines bendruomenes, nykstančias bendruomenes, kurių tradicijų ir papročių puoselėjimas tampa kultūrinio išlikimo klausimu. Aktualu paminėti, kad dalis tautinių mažumų asocijuojasi su tam tikromis religijomis ir jos sudaro didelę dalį tautinio identiteto, pav., totoriai ar karaimai. Taip pat jau kelis šimtmečius Lietuvoje gyvena tautinių bendruomenių atstovai, kurie jau nebeturi egzistuojančios savo istorinės valstybės. Tad įstatymo projekte siūloma pabrėžti, jog istorinėms tautinėms mažumoms valstybė įsipareigoja sudaryti sąlygas puoselėti ir tautinių mažumų tradicijas, o taip pat ir religinį identitetą.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir pareigas bei valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų tradicijas, papročius, kultūrinį, religinį ir kalbinį identitetą.“

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

1.2.

Seimo nariai Dalia Asanavičiūtė, Jurgis Razma, Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Laima Nagienė, Kazys Starkevičius, Beata Pietkiewicz, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vilija Targamadzė, Ričardas Juška, Angelė Jakavonytė, 2024-06-20

2

4

 

Argumentai:

Argumentai tokie patys kaip dėl pasiūlymo įstatymo projekto 1 straipsniui.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Tautinė tapatybė – asmens laisvai pasirenkamas tapatinimasis su kuria nors tautybe, grindžiamas jai būdingų savybių – kultūros, kalbos, religijos, tradicijų, papročių – visuma arba bent viena iš šių savybių.“

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

1.3.

Seimo nariai Dalia Asanavičiūtė, Jurgis Razma, Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Laima Nagienė, Kazys Starkevičius, Beata Pietkiewicz, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vilija Targamadzė, Ričardas Juška, Angelė Jakavonytė, 2024-06-20

13

N

 

 

Argumentai:

Tautinių mažumų įstatymas yra labai lauktas ir svarbus tautinėms mažumoms, jų teisiniam statusui, teisių užtikrinimui. Visgi projekte nėra kalbama apie istorines tautines bendruomenes, kurių Lietuvoje yra mažiausiai trys – tai romai, totoriai ir karaimai. Deja, pastarosios dvi istorinės tautinės bendruomenės yra nykstančios. Dėl šios priežasties yra ne tik svarbu paminėti šių istorinių tautinių bendruomenių svarbą ir užtikrinti joms specialų teisinį statusą, bet ir įstatymu įsipareigoti valstybei dėti pastangas ne tik šių istorinių tautinių bendruomenių galimybei puoselėti tradicijas, papročius, kultūrinį, religinį ir kalbinį identitetą, bet apskritai prisidėti ir remti ypač nykstančių istorinių tautinių mažumų išsaugojimą, teikti valstybinę paramą.

  

Pasiūlymas:

1. Papildyti įstatymo projektą nauju VI skyriumi ir nauju 13 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„VI SKYRIUS

ISTORINĖS TAUTINĖS BENDRUOMENĖS

 

13. straipsnis. Istorinių tautinių bendruomenių išsaugojimas

1. Istorinė tautinė mažuma (bendruomenė) – grupė Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių šiuos požymius:

1) yra susijusi su Lietuva ilgais, nepertraukiamais istoriniais ryšiais;

2) išskyrus Lietuvą, neturi savo istorinės tėvynės, su kuria gali tapatintis šiuo metu;

3) siekia išsaugoti savo tautinę tapatybę, kultūrinį, religinį ir istorinį paveldą.

2. Pripažintoms kaip sparčiai nykstančios istorinės tautinės mažumos (bendruomenės), yra teikiama valstybinė parama siekiant išlaikyti istorinę mažumą (bendruomenę) ir išsaugoti kultūrinį ir religinį paveldą.

3. Lietuvos valstybė finansuoja ir remia istorinių tautinių mažumų (bendruomenių) kultūrinio, religinio ir istorinio paveldo išsaugojimą.“

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

1.4.

Seimo nariai Dalia Asanavičiūtė, Jurgis Razma, Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Laima Nagienė, Kazys Starkevičius, Beata Pietkiewicz, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vilija Targamadzė, Ričardas Juška, Angelė Jakavonytė, 2024-06-20

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į projekto papildymą nauju VI skyriumi ir nauju 13 straipsniu, reikia atitinkamai keisti kito įstatymo projekto skyriaus ir straipsnių numeraciją.

 

Pasiūlymas:

1.       Įstatymo projekto VI skyrių atitinkamai laikyti VII skyriumi.

2.       Įstatymo projekto 13-16 straipsnius atitinkamai laikyti 14-17 straipsniais.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

2.1.

Seimo narė Beata Pietkiewicz,

2024-07-05

5

1

 

Argumentai:

Atkreiptinas dėmesys, kad tautinių mažumų tradicijų puoselėjimas ir išsaugojimas yra viena iš svarbiausių tautinio identiteto išsaugojimo dedamųjų, ypač kai kalbame apie kalbą, kuri yra kultūros bei tradicijų išsaugojimo garantas ir rodo priklausymą tam tikrai tautinei mažumai. Įstatymo projekte siūloma pabrėžti, jog istorinėms tautinėms mažumoms valstybė įsipareigoja sudaryti sąlygas puoselėti ir tautinių mažumų kalbas, siekiant išsaugoti tam tikrą tautinę mažumą ir savo identitetą.

Projekte pasigendama būtinų „administracinių - teritorinių vienetų, kuriuose didelę dalį gyventojų sudaro tautinė mažuma“ ir „teritorijų, kuriose gyvena tautinės mažumos“ sąvokų bei būtinos su tuo susijusios reguliacijos, kaip  inter alia tai yra apibrėžta Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje, kurią LR Seimas ratifikavo 2000 m. vasario 17 d. (Nr. VIII-1548)

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti įstatymo projekto  5 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti jį taip:

„Kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą. Tose teritorijose, kuriose tradiciškai ir gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, jei toks prašymas atitinka realų poreikį, kiek įmanoma stengtis minėtiesiems asmenims sudaryti sąlygas tautinės mažumos kalbą vartoti bendraujant su administracinės valdžios institucijomis.

Nepritarti

Pasiūlymo nuostatos neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo.

2.2.

Seimo narė Beata Pietkiewicz,

2024-07-05

5

 

 

Argumentai:

 Įstatymai reglamentuojantys valstybinės kalbos vartojimą nenumato tautinių mažumų atstovų kalbos vartojimo galimybės, bendraujant su administracinės valdžios institucijomis tose teritorijose, kuriose tradiciškai ir gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, tačiau praktikoje savivaldybėse, kur gausiai gyvena tautinės mažumos arba viena jų sudaro daugumą, tos tautinės mažumos kalbos vartojimas bendraujant su administracinėmis valdžios institucijomis yra paplitęs ir tradiciškai įsitvirtinęs.  Piliečiai dažnai kreipiasi į institucijas tautinės mažumos kalba raštiškai ir žodžiu. Laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nuostatų,  kad „Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba‘‘ atsakymai yra rengiami tik valstybine kalba. Norėdami perkelti į įstatymą praktiką, kuri yra paplitusį savivaldybėse, kur gausiai gyvena tautinės mažumos arba viena jų sudaro daugumą, siūlome pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio dalį, įrašant Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, turi būti laikomasi įstatymų bei Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų”.

Pritarti

 

2.3.

Seimo narė Beata Pietkiewicz,

2024-07-05

6

1

 

Argumentai:

Tautinių mažumų įstatymas yra labai lauktas ir svarbus tautinėms mažumoms, jų teisiniam statusui, teisių užtikrinimui, ypač tautinių mažumų švietimo srityje. Valstybė užtikrina sąlygas tautinių mažumų vaikams mokytis valstybinės ir tautinių mažumų kalbos kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos, todėl rengiant bendrąsias ugdymo programas ir planus siūlome išlaikyti tautinių mažumų mokyklose tautinės mažumos kalbos, suprantamos kaip gimtoji kalba, paritetą valstybinės lietuvių  kalbos atžvilgiu.

      

Pasiūlymas:

1. Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:

„Tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę mokytis šios tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas Švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių švietimą, nustatyta tvarka. Valstybės institucijos užtikrina bendrojo ugdymo programų ir planų pritaikymą tautinių mažumų mokyklose, įgyvendinant teisę mokytis gimtąja kalba bei teisę į gimtosios kalbos mokymąsi.

Nepritarti

Bendrosios programos – tai standartas, kurį turi įgyti kiekvienas mokinys, nepriklausomai nuo to, ar jis priklauso tautinėms mažumoms, ar ne. Bendrieji ugdymo planai nusako, kiek pamokų, kurioje klasėje kiekvienam dalykui skiriama, kad būtų pasiekti bendrosiose programose numatyti mokymosi pasiekimai. Tiek bendrųjų ugdymo programų, tiek bendrųjų ugdymo planų pritaikymas tautinių mažumų mokykloms nėra įmanomas, nes šiose mokyklose suteikiamas tokios pačios vertės pradinis, pagrindinis ir vidurinis išsilavinimas, kaip ir kitose šalies mokyklose.

2.4.

Seimo narė Beata Pietkiewicz,

2024-07-05

6

3

 

Argumentai:

 Tvarus tautinių mažumų švietimo finansavimas yra būtinybė, norint užtikrintai integruoti jaunus piliečius į Lietuvos visuomenę. Tvarus finansavimas pagerintų rezultatus tautinių mažumų mokymosi srityje, tarnautų pasitikėjimo valstybe didinimui, dialogui bei visuomenės darniam vystymuisi.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį išdėstyti ją taip:

„Valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti pedagogus ir įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių tautinių mažumų kalbomis, numatytomis Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis. Šios priemonės finansuojamos iš valstybės biudžeto, ES struktūrinių fondų bei kitų lėšų, formuojant atskirą finansavimo priemonę tautinių mažumų integracijai į Lietuvos visuomenę.

Nepritarti

Žr. ŠMSM 3.7.  argumentus.

2.5.

Seimo narė Beata Pietkiewicz,

2024-07-05

7

1

 

Argumentai:

 

Šiuo metu Lietuvos tautines mažumos ir bendrijos yra atstovaujamos Tautinių mažumų švietimo komisijos, kuri yra kolegiali ministerijos patariamoji institucija. Komisija teikia pasiūlymus dėl tautinių mažumų švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo, atlieka kitų teisės aktų, sutarčių, planų stebėseną. Įstatymo projekte siūloma tautinių bendrijų švietimo politiką perkelti į Bendrojo ugdymo tarybą, kurioje atsakingas už švietimą ministras užtikrintų tautinių mažumų atstovavimą Bendrojo ugdymo taryboje. Siūlome atsisakyti šio pasiūlymo, nes tautinių mažumų švietimas yra specifinis ir reikalauja ekspertinių žinių. Pasiūlymas integruoti tautinių mažumų švietimą į bendrą tarybą nesuteiktų tinkamo atstovavimo tautinių mažumų švietimo ekspertams dėl Bendrojo ugdymo tarybos narių skaičiaus, pasiūlymų teikimo galimybės ir galimo balsavimo rezultatų, kitų galinčių kilti problemų ir nesutarimų. Be to, nėra pateikta priežastis, kodėl ir kam kyla būtinybė naikinti Tautinių mažumų švietimo komisija. Bendrojo ugdymo taryba, atstovaudama visai švietimo sistemai Lietuvoje, neužtikrins tinkamo tautinių mažumų švietimo įgyvendinimo, todėl siūlome palikti Tautinių mažumų švietimo komisiją, suteikiant jai daugiau teisių tautinių mažumų švietimo formavimo ir įgyvendinimo srityse. 

 

  Pasiūlymas:

1.     Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Siekiant skatinti tautinėms mažumoms priklausančius asmenis dalyvauti valstybės švietimo savivaldos institucijos veikloje, už valstybės politiką švietimo srityje atsakingas ministras, tvirtindamas Tautinių mažumų švietimo komisiją ir jos sudėtį.

Nepritarti

Žr. argumentus prie Teisės departamento 1.3. pastabos.

2.6.

Seimo narė Beata Pietkiewicz,

2024-07-05

7

2

 

Argumentai: Žr. aukščiau.

 

Pasiūlymas:

1.  Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Tautinių mažumų švietimo komisija:

1) teikia pasiūlymus dėl tautinių mažumų švietimo politikos formavimo ir užtikrinimo;

2) konsultuoja valstybės ir savivaldybių institucijas su tautinėms mažumoms priklausančių asmenų ugdymu susijusiais klausimais;

3) apibendrina su tautinių mažumų švietimu susijusių švietimo pasiūlymus, konsultuoja, valstybės ir savivaldybių institucijas kuriant ir atnaujinant ugdymo turinį ir (ar) planus, įgyvendinant švietimo teikėjų tinklo pertvarką, optimizavimą, steigiant, pertvarkant ar likviduojant bendrojo ugdymo mokyklas ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas, atliekant jų struktūros pertvarką tais atvejais, kai tai susiję su tautinei mažumai priklausančių asmenų ugdymu.“

Nepritarti

Žr. argumentus prie Teisės departamento 1.3. pastabos.

2.7.

Seimo narė Beata Pietkiewicz,

2024-07-05

8

2

 

Argumentai:

Tautinių mažumų kultūros išsaugojimas ir informacijos sklaida laidoja ne tik kalbos puoselėjimą bei komunikaciją. Įstatymo projekte, kurios apima teises ir pareigas, trūksta nuostatos, draudžiančios diskriminaciją dėl priklausymo konkrečiai tautinei mažumai.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,8 straipsnis. Teisė puoselėti ir plėtoti kultūrą, puoselėti papročius ir kalbą

1. Tautinei mažumai priklausantys asmenys ir tautines mažumas vienijančios organizacijos turi teisę puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, papročius ir kalbą. Niekas neturi teisės diskriminuoti tautinės mažumos atstovo dėl kilmės, kultūros, tradicijos, gimtosios kalbos ar religijos“.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

2.8.

Seimo narė Beata Pietkiewicz,

2024-07-05

12

2

 

Argumentai:

 Tautinei mažumai priklausantis asmuo pagal šio įstatymo projekto apibrėžimą yra Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis  Lietuvos Respublikos pilietis. Piliečio teises ir pareigas numato Lietuvos Respublikos Konstitucija. 28 straipsnis „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.“ Remiantis tuo, siūloma atsisakyti perteklinės 12 straipsnio  2 dalies nuostatos, kuri inter alia suponuoja tautinių mažumų pažeidžiamumą, valstybės nepasitikėjimą kitos tautybės piliečiais, galimai diskriminuoja kitos tautybės pilietį bei netarnauja socialinės, visuomeninės bei politinės lygybės nuostatoms.

 

Pasiūlymas:

 1. Išbraukti įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį:

2. „Jokia šio įstatymo nuostata negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams, valstybės suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir nacionaliniam saugumui, konstituciniams ir visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams.“

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

2.9.

Seimo narė Beata Pietkiewicz,

2024-07-05

13

1

 

Argumentai:

Įstatymo projektas ignoruoja Tautinių mažumų departamento vaidmenį tautinių mažumų politikos formavimo ir įgyvendinimo srityse. Nėra žinomi planai dėl šios institucijos likimo, tačiau VII Įstatymo projektas suponuoja, kad galimai institucija bus reorganizuota ar panaikinta.

Departamentas yra svarbus tautinių mažumų politikos formavimo ir įgyvendinimo įrankis. Suteikiant šiai institucijai didesnes galias ir svaresnį finansavimą, galima būtų labiau įgalinti ir pačias tautinių mažumų bendruomenes. Siūloma neatsisakyti įstatyme projekte konkretaus institucijos pavadinimo įrašymo, o pakeisti jį, jei institucija bus reorganizuota.

 

Pasiūlymas:

 1. Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Įgaliotoji institucija Tautinių mažumų departamentas dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką tautinių mažumų srityje, prižiūri, kaip įgyvendinami šis įstatymas ir su juo susiję teisės aktai.“

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

2.10.

Seimo narė Beata Pietkiewicz,

2024-07-05

15

2

 

Argumentai: Žr. aukščiau.

Pasiūlymas:

 1. Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar įgaliotoji institucija, Tautinių mažumų departamentas, švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

3.1.

Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski, 2024-07-09

1

 

 

Argumentai:

Lietuvoje galioja Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurią Seimas be išlygų ratifikavo 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1548 (toliau – Konvencija). Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Šalys įsipareigoja sudaryti sąlygas, būtinas, kad tautinėms mažumoms priklausantys asmenys galėtų puoselėti ir plėtoti savo kultūrą ir išsaugoti esmines savo savitumo dalis – religiją, kalbą, tradicijas ir kultūros paveldą“.

1990 m. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (toliau – ETPA) Rekomendacijos Nr. 1134 dėl mažumų teisių 11 straipsnyje yra siūlomas toks „tautinės mažumos“ apibrėžimas: „tautinėmis mažumomis laikomos individualios, ypatingos grupės, gyvenančios šalies teritorijoje, grupės nariai yra šalies piliečiai, nuo didžiosios dalies gyventojų besiskiriantys tam tikromis religinėmis, kalbinėmis, kultūrinėmis arba kitomis ypatybėmis.“.  Konvencija ir ETPA Rekomendacijos nurodo religiją kaip tautinės mažumos savitumo dalį, todėl tikslinga prie tautinės mažumos ir susijusių sąvokų apibrėžimo įtraukti ir religinį aspektą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, laisves ir pareigas, jų įgyvendinimą bei valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų papročius, kultūrinį, ir kalbinį ir religinį identitetą.“

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

3.2.

Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski, 2024-07-09

2

2

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus argumentus ir tarptautiniuose dokumentuose vartojamą tautinių mažumų apibrėžimą siūlome išplėsti tautinės mažumos apibrėžimą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Tautinė mažuma – grupė asmenų, kurią sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, turintys ilgalaikius, tvirtus ir nuolatinius ryšius su Lietuvos Respublika, ir kuri gyventojų skaičiumi yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos gyventojų, kuriems būdingaos lietuvių tautinė tapatybė, dalis ir yra vienijama siekio išsaugoti savo tautinę tapatybę kitokios nei lietuvių tapatybės savybės - kultūra, kalba, papročiai, religija arba bent viena iš jų, ir kurias siekia išsaugoti.“

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

3.3.

Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski, 2024-07-09

2

5

 

Argumentai:

Kadangi įstatymo projekte yra daugiau sąvokų apibrėžtų kitose teisės aktuose siūlome plėsti nurodomų įstatymų sąrašą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatyme.“

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

3.4.

Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski, 2024-07-09

3

 

2

Argumentai:

Argumentai tokie patys kaip dėl pasiūlymo 1 punkte.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) kultūrinės įvairovės skatinimo – užtikrinama pagarba tautinių mažumų kultūriniam ir kalbiniam, religiniam savitumui, skatinant tarpkultūrinį bendradarbiavimą ir sudarant galimybes kiekvienam tautinei mažumai priklausančiam asmeniui išsaugoti ir plėtoti savo tautinę tapatybę;“

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

3.5.

Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski, 2024-07-09

3

 

3

Argumentai:

1999-06-22 Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo, 11 straipsnio 1 dalyje be kita ko, nustatyta, kad įsigaliojusias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Lietuvos Respublikoje privaloma vykdyti, o 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Todėl priimant ar keičiant teisės aktus arba priimant sprendimus, susijusius su tautinių mažumų teisėmis tikslinga sąžiningai įvertinti naujus teisinius reguliavimas bei jų atitikimą tarptautinių sutarčių nuostatoms.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 3 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) derinimo ir bendradarbiavimo – priimant ar keičiant teisės aktus arba priimant sprendimus, susijusius su tautinių mažumų teisėmis, konsultuojamasi su tautines mažumas vienijančiomis organizacijomis, nevyriausybinėmis ar kitomis organizacijomis, veikiančiomis tautinių mažumų teisių įgyvendinimo srityje, atliekamas teisinio reguliavimo ir atitikimo tarptautinių sutarčių nuostatoms vertinimas;“

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

3.6.

Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski, 2024-07-09

4

4

 

Argumentai:

Pagal Konvencijos 5 straipsnio 2 dalį šalys įsipareigojo „Nepažeisdamos priemonių, kurių buvo imtasi vykdant kiekvienos iš Šalių bendrąją integracijos politiką, Šalys susilaiko nuo politikos ir veiksmų, kuriais būtų siekiama asimiliuoti tautinėms mažumoms priklausančius asmenis prieš jų valią, ir saugo šiuos asmenis nuo bet kokių veiksmų, kuriais siekiama asimiliacijos.“

Lietuvos Respublikos Seimas 1994 m. spalio 13 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties ratifikavimo“ ratifikavo 1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį (toliau – Sutartis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis.

Sutarties 15 straipsnyje 2 punkte nustatyta, kad šalys taip pat „susilaikys nuo bet kokių veiksmų, galinčių sukelti asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, asimiliaciją prieš jų valią“.

 

Pasiūlymas:

Papildyti 4 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„4. Draudžiama taikyti priemones siekiant asimiliuoti tautinei mažumai priklausančius asmenis prieš jų valią.“

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

3.7.

Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski, 2024-07-09

5

1

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 15 straipsnyje 2 punkte įtvirtinta, kad pasirašančios šalys „nustatys tautinių mažumų kalbų vartojimą savo įstaigose, ypatingai tuose administraciniuose- teritoriniuose vienetuose, kuriuose didelę dalį gyventojų sudaro tautinė mažuma, (...) o taip pat, vadovaujamosios tarptautiniais standartais, nesiims veiksmų, kurie sukeltų tautinius pokyčius teritorijose, kuriose gyvena tautinės mažumos.“

Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1548 ratifikavo Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją. Šios Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje 5 įtvirtinta: „Šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai arba gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, jiems prašant ir jei toks prašymas atitinka realų poreikį, kiek įmanoma stengiasi minėtiesiems asmenims sudaryti sąlygas tautinės mažumos kalbą vartoti bendraujant su administracinės valdžios institucijomis“.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą jau galiojantį teisinį reglamentavimą, kyla būtinybė išsamiai reglamentuoti administracinius- teritorinius vienetus, kuriose tradiciškai arba gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, reglamentuoti tautinių mažumų kalbos vartojimą viešajame gyvenime bendraujant su tose teritorijose veikiančiomis administracinės valdžios institucijomis bei tose administracinėse vienetuose reglamentuoti galimybę gyvenamųjų vietovių, gatvių ir topografinių ženklų pavadinimus greta valstybinės kalbos užrašyti tautinės mažumos kalba.

Taip pat svarbi tautinio identiteto dalis – galimybė užrašyti  originalų asmens vardą ir pavardę asmens tapatybės dokumentuose. Šiuo metu tokia galimybė yra suteikiama iš dalies, nes originalų vardą ir pavardę gali užrašyti tik asmenys, kurių asmenvardžiuose nėra diakritinių ženklų. 5 straipsnio papildymas 8 dalimi sudarytų prielaidas ateityje lenkų tautinei mažumai pilnai, o ne selektyviai  naudotis nustatyta teise ir galimybe užrašyti vardus ir pavardes taip,  kaip Lenkijos lietuviai.

 Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Departamentas) sudaryta Darbo grupė tautinių mažumų įstatymo projektui rengti (toliau – Darbo grupė) savo rašte Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai 2020 metais dėl teikiamo Tautinių mažumų įstatymo projekto pritarė nuostatai, kad tautinių mažumų atstovai turi teisę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktuose vardą ir pavardę užrašyti tautinės mažumos kalba lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Darbo grupė pažymėjo, kad „Teisės savo pavardę ir vardą (vardus) vartoti mažumos kalba nuostatomis sprendžiama problema, kad šiai dienai esantis teisinis reglamentavimas asmeniui neleidžia atsisakyti įrašo apie tautybę, t.y., nėra galimybės iš registro ištrinti šio įrašo. Taip pat įstatymas nenumato galimybės pakeisti tautybės. Gimus vaikui galima pasirinkti tautybę tik iš abiejų tėvų pusės. Šiai dienai esantis teisinis reglamentavimas numato tautybės įrodinėjimą civilinės būklės akto įrašais.“

 

Pasiūlymas:

Papildyti 5 straipsnį 2, 3, 4, 5, 7, 8 dalimis ir šį straipsnį išdėstyti taip :

„2. Savivaldybės teritorijoje, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus,  tautinei mažumai priklausantis asmuo bendraudamas su šioje savivaldybėje esančiais  viešojo administravimo subjektais turi teisę vartoti tos tautinės mažumos kalbą, kreiptis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba į savivaldybių viešojo administravimo subjektus, ir gauti atsakymą ta pačia kalba.

3. Savivaldybės teritorijoje, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, esančių viešojo administravimo subjektų pavadinimai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba.

4. Savivaldybės, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, teritorijoje esantys topografiniai ženklai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba.

5. Gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, pavadinimas greta valstybinės kalbos gali būti rašomas ir tos tautinės mažumos kalba.

6. Gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, gatvių pavadinimai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba.

7. Gyvenamosios vietovės, kuriai taikomos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, pavadinimą tautinės mažumos kalba ir gatvių pavadinimus tautinės mažumos kalba tvirtina savivaldybės taryba.

8. Tautinei mažumai priklausančio asmens vardas ir pavardė, jam pargeidaujant, Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi pagal tautinės mažumos kalbos rašybos taisykles. Tautinei mažumai priklausančio asmens vardas ir pavardė užrašyti kita nei lotyniška abėcėle rašomi lotynų kalbos rašmenimis.“

Nepritarti

Pasiūlymo nuostatos neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo.

3.8.

Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski, 2024-07-09

5

2

 

Argumentai:

Lietuvoje galioja Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, t. y. Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurią Seimas be išlygų ratifikavo 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1548. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsigaliojusias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Lietuvos Respublikoje privaloma vykdyti, o 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Todėl priimant sprendimus ar keičiant esantį teisinį reguliavimą susijusį  su tautinių mažumų teise vartoti tautinės mažumos kalbą tikslinga įvertinti naujus teisinio reguliavimo atitiktį tarptautinių sutarčių nuostatoms.

Pabrėžtina įrašas, kad tautinių mažumų kalbos vartojimas viešoje erdvėje turi neprieštarauti įstatymams, reglamentuojantiems valstybinės kalbos vartojimą yra perteklinis, nes prievolė laikytis įstatymų, tarp jų – teisės aktų reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą, akivaizdžiai kyla iš kitų norminių aktų ir teisės principų. Pagrindiniu įstatymu nustatančiu valstybinės kalbos vartojimą yra laikomas į Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašą įrašytas įstatymas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį, ją laikyti  5 straipsnio 9 dalimi ir išdėstyti taip:

„9. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, turi būti laikomasi įstatymų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą. ir Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų.“

Pritarti

 

3.9.

Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski, 2024-07-09

6

2

 

Argumentai:

Pagal Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 15 straipsnį  šalys įsipareigojo  užtikrinti galimybes mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos ikimokyklinėse įstaigose, pradinėse ir vidurinėse mokyklose ir imtis būtinų priemonių, susijusių su tautinių mažumų savitumo apsauga. Atsižvelgiant į atskirų savivaldybių veiksmus, svarbu pabrėžti, kad siekiant laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir standartų, būtina įvertinti tautinių mažumų bendruomenių švietimo įstaigų poreikį, reikalingų gyvenvietėse, kuriose gausiai gyvena tautinės mažumos jų teisėms užtikrinti ir savitumui apsaugoti, be to stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos, kas gali turėti asimiliacijos apraiškų.

Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalis gali turėti diskriminavimo dėl tautybės požymių. Įsigaliojus tokiam teisiniam reglamentavimui valstybinės švietimo įstaigos, kuriose ugdymo procesas vyksta baltarusių ir rusų kalba galėtų būti likviduotos, kas galėtų sukelti sunkiai prognozuojamų pasekmių.  

Pabrėžtina, kad šiuo metu rusų ir baltarusių tautinių mažumų jaunosios kartos atstovai yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir  dalyvauja ugdymo procese Lietuvos bendrojo lavinimo švietimo įstaigose, o šių įstaigų kontrolę, atitikimą valstybinėms švietimo įstaigoms keliamiems reikalavimams vykdo atsakingos savivaldybių ir valstybinės institucijos. Naujai rengiamas teisinis reguliavimas negali  turėti diskriminavimo dėl tautybės požymių ir pabloginti kuriai nors tautinei mažumai priklausančių asmenų ar asmenų grupės teisių. Šiuo atveju siaurinama, bloginamos sąlygos į teisę į švietimą gimtąja kalba. 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Valstybinėse ir savivaldybėsių bendrojo ugdymo mokyklose, įvertinus tautinių mažumų bendruomenių švietimo įstaigų poreikį, garantuojamas ugdymas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalba, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba, ir ugdymo procesas vykdomas šia tautinės mažumos kalba Švietimo įstatymo 30 straipsnio  2 dalyje nustatytomis sąlygomis užtikrinant lietuvių kalbos mokymą. Stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos.“

Nepritarti

Žr. argumentus prie Teisės departamento 1.2. pastabos.

3.10.

Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski, 2024-07-09

6

4

 

Argumentai:

Tautinių mažumų atstovų teisę steigti švietimo įstaigas reglamentuoja  Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 42 straipsnio 4 dalis - „Mokyklos steigėjais gali būti keli fiziniai ir juridiniai asmenys, sudarę mokyklos steigimo sandorį.“. Siekiant viename įstatyme kuo išsamiau nustatyti tautinėms mažumoms priklausančių Lietuvos piliečių teises, laisves ir pareigas, tikslinga Įstatymo skyrių reglamentuojantį tautinių mažumų švietimą papildyti nuostatą apie švietimo įstaigų steigimą.

 

Pasiūlymas:

Papildyti 6 straipsnio nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„4. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys įstatymų nustatyta tvarka turi teisę steigti nevalstybines švietimo įstaigas.“

Nepritarti

Teisė steigti švietimo įstaigas nustatyta Švietimo įstatyme, todėl 6 straipsnio papildymas nauja 4 dalimi laikytinas pertekline nuostata.

3.11.

Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski, 2024-07-09

10

4

 

Argumentai:

 Konvencijos 16 straipsnis nustato: „Šalys nesiima tokių priemonių, kurios keistų gyventojų santykį tose vietovėse, kuriose gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, ir apribotų teises bei laisves, išplaukiančias iš šios pagrindų Konvencijos principų.“.

Europos Tarybos Venecijos komisijos Gerosios rinkimų praktikos kodekso 2.2 straipsnio VII pastraipa pabrėžia, kad „Rinkimų apygardų ribos turėtų būti keičiamos nešališkai, nepažeidžiant tautinių mažumų teisių ir nesukeliant žalos tautinėms mažumoms, atsižvelgiant į komiteto, kurio nariai būtų nepriklausomi, nuomonę. Siūloma, kad į tokio komiteto sudėtį įeitų geografas, sociologas ir subalansuotas partijų deleguotų asmenų skaičius, bei, tautinių mažumų atstovai.“ Tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos Patariamasis komitetas nurodo, kad: „kiekybinės ribos turi būti laikomos orientacinėmis ir naudojamos lanksčiai, nes tautinių mažumų galimybė naudotis savo teisėmis yra svarbesnė už ribų nustatymą. Pagrindų konvencija <...> Ji yra ypatingai svarbi šiandien, kai būtina įveikti skubias visuomenines problemas, kurios kenkia stabilumui, demokratiniam saugumui ir taikai. <...>kad būtų įveiktas dabartinis susiskaldymas stiprinant tuos principus, kuriais buvo sukurta Europos Taryba, įskaitant veiksmingą mažumų teisių apsaugą.“

Atkreiptinas dėmesys į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos vyriausiojo tautinių mažumų reikalų komisaro parengtą Lundo rekomendaciją Dėl tautinių mažumų veiksmingo dalyvavimo visuomeniniame gyvenime II dalies B skyriaus 9 ir 10 p., kur nurodoma, kad: „Rinkimų sistema turi sudaryti sąlygas tautinių mažumų atstovams būti išrinktais rinkimuose ir atstovauti tautinių mažumų interesus visuose valdžios lygiuose. Visų lygių valdžios institucijos turi gerbti ir užtikrinti visų žmonių teises, įskaitant ir tautinių mažumų teises. Kai mažumos yra susitelkusios teretoriškai, vienmandatės rinkimų apygardos gali užtikrinti pakankamą atstovavimą mažumoms. Mažesnės atstovavimo teisėkūros institucijoje skaitinės ribos gali padidinti tautinių mažumų dalyvavimą valdyme. Geografinės rinkimų apygardų ribos turėtų sudaryti palankesnes sąlygas teisingam tautinių mažumų atstovavimui.

Todėl svarbu užtikrinti, kad tautinių mažumų interesams atstovaujančių organizacijų atstovai būtų įtraukiami VRK darbo grupę, kuri sudaroma svarstant  rinkimų apygardų, apylinkių ribų pokyčius  ir kitus esminius pokyčius rinkimų sistemoje, kurie gali turėti įtakos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisei rinkti ir turėti  savo atstovus visuose valdžios lygiuose.

Pasiūlymas:

Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Siekiant nedaryti neleistino poveikio tautinėms mažumoms priklausančių asmenų pilietinių ir politinių teisių ir laisvių įgyvendinimui, nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų ir vykdymo valstybės institucija  Vyriausioji rinkimų komisija, keisdama rinkimų apygardų, rinkimų apylinkių ribas sudaro darbo grupę, į kurios sudėtį įeina geografas, sociologas ir didžiausią narių skaičių turinčių tautinėms mažumoms priklausančių asmenų interesams atstovaujančių organizacijų atstovus ir užtikrina, kad rinkimų apygardos būtų sudaromos ar keičiamos tik esant Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytiems pagrindams ir vadovaujantis šiuo kodeksu bei vadovaujasi principu, kad tautinėms mažumoms priklausančių asmenų  galimybė naudotis savo teisėmis yra svarbesnė už kiekybinių rinkimų apygardų, apylinkių ribų nustatymą.“

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

3.12.

Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski, 2024-07-09

11

1

 

Argumentai:

Tikėtina, kad Įstatymo projekte minima Tautinių mažumų taryba bus formuojama panašiai kaip šiuo metu veikianti Tautinių bendrijų taryba prie Lietuvos Respublikos Tautinių mažumų departamento. Kadangi Tautinių mažumų tarybos nariai deleguojami tam tikram laikotarpiui, būtina numatyti Tarybos narį delegavusios organizacijos teisę  atšaukti/pakeisti savo deleguotą atstovą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisę spręsti kultūrinius, socialinius, ekonominius, švietimo ir kitus klausimus užtikrina Tautinių mažumų taryba. Ši taryba yra kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, teikianti siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, atsakingai už tautinių mažumų politikos įgyvendinimą (toliau – įgaliotoji institucija), valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų klausimų ir atstovaujanti tautinėms mažumoms Lietuvos tautinių mažumų politikos įgyvendinimo klausimais. Tautinių mažumų tarybą sudaro tautines mažumas vienijančių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų, veikiančių tautinių mažumų teisių įgyvendinimo srityje, atstovai. Tautinių mažumų tarybos atstovais gali būti asmenys, priklausantys tautinei mažumai, kurių individualiai arba kartu su kitais asmenimis vykdoma veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir nacionaliniam saugumui. Tautinių mažumų tarybos narį delegavusi organizacija turi teisę jį pakeisti arba atšaukti. Tautinių mažumų tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina įgaliotosios institucijos direktorius. Įgaliotosios institucijos direktorius, tvirtindamas Tautinių mažumų tarybos sudėtį, turi užtikrinti proporcingą tautinių mažumų atstovavimą Tautinių mažumų taryboje.”

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-3917 ir Komiteto išvadoms bei siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti pagal Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.

6.2. Pasiūlymai: nėra.

 

7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: B. Pietkiewicz.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Artūras Žukauskas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ŠMK biuro vedėja Lina Vingrytė