LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 124
STENOGRAMA
2017 m. lapkričio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame 2017 m. lapkričio 23 d., ketvirtadienio, vakarinį plenarinį posėdį. Prašau registruotis. (Gongas)
Užsiregistravo 64 Seimo nariai.
15.01 val.
2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1227 (pirmojo svarstymo tęsinys)
Mes tęsiame Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto svarstymą. Rytiniame posėdyje jūs išklausėte komitetų išvadas, frakcijų nuomones, o Seimo nariai liko nediskutavę. Ar vyko balsavimas, kurio metu buvo priimtas sprendimas diskusijas nutraukti?.. (Balsai salėje) Ar iš tiesų galime sutarti ir nebegrįžti prie diskusijų? (Balsai salėje) Niekas neprašote pratęsti diskusijų? (Balsai salėje) M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, iš tikrųjų kalbėjome apie tai, kad tai yra gana svarbus įstatymas ir būtų gerai šiek tiek padiskutuoti Seimo nariams. Aš manau, kad tai būtų produktyviau ir dėl tolesnio mūsų visų darbo, užuot nerimavus dėl neišsakytos savo pozicijos dėl tikrai labai svarbių dalykų. Tai kviečiu suteikti galimybę Seimo nariams išsakyti savo poziciją ir toliau eiti prie kitų klausimų.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš vardan kompromiso, kadangi 176 straipsnis įpareigoja mus išklausyti ne tik frakcijų, bet ir paskirų Seimo narių nuomones, tai Statuto nelinkusi pažeisti ir noriu jūsų prašyti, kad mes sutartume dar pusę valandos suteikti galimybę labai atsakingai, labai greitai pateikti savo nuomones. Ir nebediskutuodami, gerbiamasis Petrai, sutariame bendru sutarimu? (Balsai salėje) Sutarkime bendru sutarimu ir… (Balsai salėje) Balsuojame, kas už tai, kad pusę valandos leistume, beje, tai pagal Statutą numatyta, ir aš prašyčiau kompromiso vardan būtent taip ir pasielgti.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 57, prieš – 5, susilaikė 10. Pusę valandos vyks diskusijos. Kviečiu M. Majauską. Pirmasis pagal užsirašiusiųjų sąrašą.
Išlieka tas sąrašas, kuris buvo rytiniame posėdyje, ir jeigu, kolegos, sutarsime, kad kalbame trumpiau, būsime dėkingi. Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū gerbiamajai pirmininkei. Gerbiamieji kolegos, pabandysiu kalbėti trumpai, kad suspėtų ir kiti mano kolegos išsakyti nuomonę dėl biudžeto. Į vieną dalyką atkreipsiu dėmesį – tai, ką Ministras Pirmininkas kalbėjo, kad šitas biudžetas palies kiekvieną. Aš manau, kad jis buvo teisus, ir iš tikrųjų šitas biudžetas palies kiekvieną, kiekvienas tikrai įsitikins, kad kainos auga. Aš net neabejoju, kad būtent šis biudžetas, kaip ir praeitas biudžetas, yra orientuotas ne tik į socialinės atskirties mažinimą, bet ir į kainų didinimą.
Fiskalinės drausmės įstatymas labai aiškiai sako, kad reikia riboti išlaidų augimą, ir jis tai daro ne be priežasties – kad neperkaistų ekonomika. Deja, ši Vyriausybė nusprendžia nesivadovauti fiskalinės drausmės taisyklėmis ir didinti išlaidas. Į vieną dalyką noriu atkreipti dėmesį, kad valstybė gali reguliuoti kainas ir gali tai daryti dviem būdais: spausdindama pinigus, t. y. didindama pinigų pasiūlą ekonomikoje, ir tokiu būdu didindama kainas arba spausdindama mažiau pinigų ir tokiu būdu mažindama paklausą, ir mažindama infliaciją. Lietuva, deja, tokios alternatyvos neturi, neturi spausdinimo mašinos ir vienintelis kitas instrumentas, kuris yra realus kontroliuoti kainas, yra biudžeto politika.
Ši Vyriausybė renkasi būtent didinti išlaidas, nepaisydama fiskalinės drausmės, ir tai jau šiandien atsiliepia kainų augimui. Pasižiūrėkime į tai, kas įvyko per metus, pradedant nuo elementarių produktų kainų: pieno produktai pabrango maždaug 13 %, kiaušiniai, sūris pabrango 13 %, maitinimo paslaugos brango apie 10 %, alus brango 30 %, aliejaus produktai brango 20 %. Tai yra tai, kas įvyko praeitais metais… Ateinančiais metais toliau augs kainos dėl to, jog ir toliau nesivadovaujama atsakinga fiskaline politika. Išsivysčiusios šalys vadovaujasi nuostata, kad, norint užtikrinti stabilią valstybės ekonomikos raidą ir finansų politiką, reikia išlaikyti iki 2 % kainų vidutinį augimą. Besivystančios šalys sako, kad reikia išlaikyti maždaug apie 3 %, nes jų augimas yra greitesnis.
Gerbiamieji kolegos, Lietuvoje metinis augimas yra 4,2 %. Ir tai, mano giliu įsitikinimu, yra viena didžiausių šio biudžeto ir mūsų valstybės problemų. Jeigu mes ir toliau eisime tuo keliu, skatindami išlaidas ir išlaidas investuodami į pravalgymą, o ne į investicijas, kurios didintų pajėgumus, kainos augs greičiau, nei augs atlyginimai. Jeigu mes skirsime išlaidas nežiūrėdami, kam jos iš tikrųjų skiriamos, kaip, tarkim, vaikams ir tėvams, nepaisant to, kokios jų yra pajamos, reikia ar nereikia jiems tos papildomos paramos, mes ir toliau didinsime kainas, ir atlyginimai didės lėčiau arba jie nedidės iš viso, ir realūs atlyginimai bus reikšmingai mažesni. Aš kviečiu labai rimtai apie tai pagalvoti, žvelgti šiek tiek plačiau ir šiek tiek toliau, pagalvoti apie tai, kas Lietuvoje prisiims atsakomybę už kainų politiką, kuri šiandien yra Vyriausybės rankose. Tik tiek. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitą kalbėtoją kviečiu. E. Pupinis. R. J. Dagio nematau. Prašau, kolega. Yra R. J. Dagys. Atsiprašau, pakviečiau gerbiamąjį E. Pupinį, tai jūs po jo, gerai?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, labai netikėta, džiaugiuosi, kad yra pratęstas biudžeto svarstymas ir leidžiama pasisakyti.
Iš tiesų šiandien turbūt ne vienas buvome nustebinti, kai pasisakė premjeras ir džiaugėsi tuo, kad galima daug padalinti. Atrodo, kad įvyko stebuklas – nusileido iš dangaus stebukladarys su maišu pinigų ir dalina visiems pinigus, aišku, nekreipdamas dėmesio į tai, kad prieš jį dirbo kelios vyriausybės link to tikslo, kad vis dėlto ekonomika šiek tiek krutėtų, ramiai, ramiai visi ėjo ir dėl to turime, ką turime.
Bet iš tikrųjų neturime džiaugtis ir neturime užmigti ant tų laurų, ant tų pasiekimų, kai renkamas biudžetas, kai verslas pradeda atsigauti ir pradeda dirbti. Turbūt turėtume prisiimti atsakomybę, kad vis dėlto tas kuo ilgiau tęstųsi, nes aš bijau, kad dar ir dar kartą istorija pasikartos, kai mes tokie dosnūs būname, džiaugiamės, kad turime kažką padalinti, pradedame dalinti užmiršdami, kad tas geras gyvenimas gali greitai pasibaigti. Kaip ekonomika svyruoja, tai šiuo metu nereikia džiaugtis, kad tai ilgai tęsis, nes ciklas tęsiasi kas dešimt metų ir niekas nežino, kuomet bus kritimas.
Šiandien kalbant apie tai, kas buvo šios Vyriausybės pažadėta, pažiūrėjus į prioritetus, galbūt vienas iš jų buvo ir požiūris į žmogų, bet antras dalykas buvo ir švietimo reforma, ir ekonomikos skatinimas. Kalbėdami apie tuos kitus dalykus, apie švietimo reformą, negalime pasakyti, kad viskas labai gerai, nes atsižvelgiant į bendrąjį vidaus produktą vis dėlto finansavimas mažėja, nors šiek tiek pinigėlių pridedame galbūt ir aukštojo mokslo dėstytojams, ir galbūt kalbame apie etatinį apmokėjimą. Iš tikrųjų kažkas kažkiek vyksta, bet aišku, kad vyktų pakankamai, tai to nėra.
Kalbant apie neformalųjį ugdymą, ieškoma tam tikrų išeičių, kaip galbūt finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Tas sukelia tam tikrų problemų, nes tai jau buvo daroma, tas finansavimo modelis netinkamas, kadangi iš tikrųjų labai ilgai užsitęsia. Mums komitete švietimo ir mokslo ministrė pristatė, kad galbūt bus greičiau, bet iš tikrųjų būtų galima kai ką pakeisti, kad finansavimas būtų aiškesnis, užtikrintas tolesnis finansavimas, nes žinome, kad Europos struktūrinių fondų finansavimas nėra pastovus, jis yra banguotas ir ilgalaikėje perspektyvoje žmonės gali pradėti abejoti, ar iš viso tas finansavimas gali būti.
Toliau. Vėlgi visada mes, politikai, mėgdavome kalbėti, kad reikia būti labai protingiems ir kalbėti apie tai, kad žmonėms reikia duoti meškerę, sudaryti galimybę patiems pagauti žuvį. Šiuo metu vyksta visai kas kita – jūs pradedate dalinti žuvis ir netgi, pavyzdžiui, kai kada, žiūrint į regionus, nesukuriama prielaidų tam, kad būtų kuriamas verslas, nes iš tikrųjų parama Europos Sąjungos pakankamai apsunkinta, ne taip paprasta gauti pinigų, netekus darbo, ir sukurti savo verslą.
Iš tikrųjų lengva ranka mes mažiname tam tikrus etatus regionuose ir tai yra labai skaudu, tai gali sukelti tam tikrą problemą, dėl kurios mes dabar pasisakome, tai yra emigraciją. Iš tikrųjų nėra prielaidų, nėra tos meškerės, atvirkščiai – iš kai kurių atimame ir žuvį, kurią jie patys pasigavo. Užuot leidę jiems toliau dirbti, mažiname etatus ir sakome, kad tu pabandyk pats išdrožti meškerę ir gaudyti žuvis. Taip nebūna, ne taip paprasta žmogui, kuris atsiduria gatvėje.
Vėlgi dar vienas dalykas dėl paties biudžeto formavimo. Vienas iš pavyzdžių, kada kažkokiu būdu vėl norime kartoti tas pačias klaidas. Kažkada tą pačią klaidą buvome padarę, kai padidinome akcizą dyzeliniams degalams, ir po to po pusmečio turėjome sugrįžti, vėl grįžti į pradinę situaciją. Tai mūsų perspektyviam verslui – vežėjų verslui labai skaudus smūgis, kadangi, kaip jau čia buvo pasakyta, ne taip paprasta du euro centai. Iš tikrųjų didelis kiekis dyzelinių degalų gali būti nepilamas į bakus Lietuvoje, paprasčiausiai tranzitu Lenkijoje, o blogiausia, kad mes, turėdami savo „Mažeikių naftą“, kurioje dirba mūsų žmonės, versime piltis Rusijoje arba kitose šalyse, kur važiuoja tranzitinis transportas.
Tikrai siūlau dėl šito grįžti ir tokių kontroversiškų sprendimų nepriimti, ypač atkreipti dėmesį į tų Seimo narių pasiūlymus, kuriais siūlomi ekonomiškai protingi sprendimai, nes paprastai dažnai būna, kad Seime įsijungia valdančiųjų buldozeris, su vėliava pirmyn einame per protingus (…), po to nežinome, ką daryti. Labai ačiū. Linkiu gerų sprendimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. J. Dagys. Prašom, kolega. Ruošiasi S. Gentvilas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, džiaugiuosi, kad mes perėjome prie normalios biudžeto diskusijos, o ne tik formaliai jį nagrinėjame. Premjeras dabar kalbasi telefonu, bet norėjau pradžioje diskusijos pagirti už tai, kad biudžete yra numatyta, „Sodros“ skola yra perimta į biudžetą. Tai yra pliusas. Iš tikrųjų tai yra įsisenėjusi problema, kurios nesprendėme. Tai gerai, ta kryptis yra judėjimas į priekį. Nors, aišku, liko kiti įsipareigojimai, kurie mūsų „Sodroje“ neįgyvendinami. Tai kur kas didesnės išmokos negu įmokos, daug draudimo rūšių – ligos, nedarbo ir panašiai, tai turi dengti pensininkai. Tai nėra gerai, turint omeny perteklinį biudžetą.
Mes dabar nagrinėjome situaciją, kai yra perteklinis biudžetas, ne krizinis biudžetas. Todėl aišku, kad žmonių lūkesčiai yra visiškai kitokie, ir tai reikia suprasti. Nesvarbu, kaip mes čia vienas kitą vadiname, bet žmonės laukia realių sprendimų. Pasakyti, palaukite dabar, sprendžiant būtiniausius dalykus, turbūt yra blogiausia, ką mes galime jiems pasiūlyti.
Aš tikiuosi, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas ne šiaip sau nubalsavo, kad ir Socialinio būsto programą siūloma padaryti didesnę, ir kad studentės, auginančios vaikus, galėtų gauti didesnes išmokas atostogų metu, nes jos dabar gauna tik 150 eurų per mėnesį. Tikėkimės, kad tai bus vienaip ar kitaip išspręsta.
Bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į dvi problemas. Jeigu gerbiamasis P. Gražulis netrukdytų premjerui, norėčiau atkreipti ir premjero dėmesį.
Mes dabar, mano galva, einame dviejose vietose pavojingu keliu. Pradėsiu nuo bazinės algos. Pasakyti, kad mes nedavėme pinigų algų didinimui, tikrai negalime. Biudžetas, jeigu žiūrėtume visas algas, kokias mes viešajame sektoriuje esame numatę, didėja. Bet kokiu būdu? Jis nedidėja visiems, kaip numato Valstybės tarnybos ir kiti įstatymai. Mes didiname įvairias šakutes, priemokas ir panašiai.
Gerbiamasis premjere, mes jau turėjome tokią sistemą. 2000 metais mes nuo jos pasitraukėme, nes turėjome sistemą, kai priedai prie atlyginimų buvo vidutiniškai 350 % nuo bazinės algos. Tai yra išmaldos sistema, pataikavimo vadovui sistema, ji nieko gero nedavė, neapsaugojo nuo klaidų. Todėl mes turėtume eiti bazinės algos didinimo keliu, tada nereikės indeksuoti nei mažų atlyginimų, jie automatiškai papuls virš kartelės. Suma, jeigu mes viską suskaičiuosime, bus beveik tokia pati. Nereikės mums vaizduoti, kad mes kam nors geresni, kam nors blogesni. Todėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto sprendimas padidinti bazinę algą tiek, kiek ji šiemet nuvertėjo nuo infliacijos, 5 % – tiek nuvertėjo, tai mes tik infliaciją kompensuojame. Man atrodo, išmintingas sprendimas ir reikia jį priėmus peržiūrėti visą biudžetą ir visas algas. Jeigu įvertinsime priedus, gausime panašų skaičių.
Kita problema dėl pašalpų sistemos. Yra vadinamasis BSI (bazinė socialinė išmoka), kuri yra 38 eurai. Komitetas irgi siūlo ją kelti iki 40, kad nereikėtų vėl eiti per atskiras pažeidžiamas grupes, neįgaliuosius ir visus kitus, eiti ir kelti kažkokiai grupei labiau, negu kitiems. Tai yra socialinės išmokos, jos irgi nuvertėjo nuo infliacijos. Jeigu mes šito dydžio neindeksuojame, vadinasi, mes mažiname socialine pagalbą. O kai tu mažini socialines išmokas ir pagalbą, kalbėti apie socialiai orientuotą biudžetą – nei šis, nei tas. Patikėkite manimi, kam įrodysite, nebent sau čia, salėje, ugningai kalbėdami vienas kitam. Siūlau tuo keliu neiti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu S. Gentvilą. Kol jis ateis, K. Glaveckas – dėl vedimo tvarkos.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paprašyti, kad mūsų Seimo nariai išlaisvintų finansų ministrą ir viceministrę, kad jie galėtų klausyti, nes kalbama apie biudžetą. Jie dabar užimti Seimo narių, kurie 15 minučių stovi ir kalba.
PIRMININKĖ. Ačiū. Išties pastaba labai gera. Ponas Tomai Tomilinai ir Nagli Puteiki, leiskite finansų ministrui, ką sako ir Seimo nariai, įdėmiai klausyti kolegų, kurie nori daug ką pasakyti. Ačiū. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji valdantieji, prisimenate patį pirmąjį Vyriausybės posėdį, kai finansų ministras sėdėjo visai kitoje pusėje nuo gerbiamojo premjero, ir mes su gerbiamuoju K. Glavecku nusišypsojome – bus blogai, jeigu premjeras bus toli nuo finansų ministro. Labai džiaugiamės, kad tolesniuose Vyriausybės posėdžiuose finansų ministras glaudžiai dirbo su premjeru.
Visa ši kadencija prasidėjo nuo svarstymų apie Konstitucijos keitimą tam, kad būtų paankstinti Seimo rinkimai, kurie leistų valdantiesiems nuo pavasario sudaryti biudžetą ir jį pateikti Seimui rudeniop. Šis biudžetas, kurį mes matome šiemet, yra pirmasis jūsų – valdančiųjų biudžetas. Mes jį galime objektyviai įvertinti kaip jūsų prioritetinį biudžetą.
Iš tikrųjų gana keista matyti visų pirma padrikus pačių valdančiųjų Seimo narių siūlymus su papildomais asignavimais, kurie rodo, kad gal prie sistemingo priėmimo lyg ir trūktų. Matome mes ir tai, kad šiųmetinis biudžetas yra planuojamas, kitų metų biudžetas yra planuojamas 500 mln. eurų didesniais mokesčių mokėtojų įnašais negu 2017 metų biudžetas. Ir kai gerbiamas premjeras didžiuodamasis sako, kad mes turime perteklinį biudžetą, aš noriu pasakyti, kad mūsų oficialus biudžetas yra deficitinis, nes mūsų išlaidos viršys pajamas 459 mln. eurų. Jeigu pažiūrėsime K. Bartkevičiaus neseniai išspausdintą straipsnį, kur jis įvardina, kad vien ministerijos savo asignavimus kitais metais padidins 504 mln., tai yra lygiai tiek, kiek iš tikrųjų išlaidos viršys pajamas, skirtumas ten keliasdešimt milijonų, bet matome, kad net ir daugiau mokesčių mokėtojų sumokėtų pinigų neužkerta noro biudžeto išlaidoms augti. Net ir sumokėjus pusę milijono didesnius mokesčius kitais metais ministerijos planuoja dar pusę milijono didesnes išlaidas. Man atrodo, kad tai yra gėda ir nepasitikėjimas mokesčių mokėtojais. Negebėjimas gyventi pagal išlaidas. Kai ateina biudžeto projektas, tikiuosi pirmajame valstiečių biudžete, kurį jie sudarė, matyti keletą kertinių reformų, kurių aš šiame biudžete nepamačiau.
Visų pirma, lygiai prieš 10 metų, maždaug tą patį lapkričio mėnesį „Lehman Brothers“ bankrutuoja ir prasideda pasaulinė krizė. Tuomet konservatoriai, liberalai inicijuoja stiprią mokestinę reformą, kurią tolimesnės Vyriausybės peikia, sako, klaidų pridaryta mokestinės reformos, pakelti vieni, antri, treti mokesčiai. Praėjo lygiai 10 metų, ateina nauja Vyriausybė, nauji žmonės įžengia į Seimą ir su savo pirmu biudžetu jie pripažįsta po 10 metų, kad nieko nereikia iš esmės keisti. Jei jūs tikrai manėte, kad gerbiamas A. Butkevičius tada nepadarė, negrąžino naktinės mokesčių reformos, jums buvo šansas šiemet tai padaryti. Pirmuoju biudžetu jūs tiesiog patvirtinote, kad mokestinė naktinė reforma iš esmės nebuvo klaidinga, nes visi mokestiniai pakeitimai, kurie yra dabar padaryti, yra tik smulkmeniški. Niekas nekalba apie kompleksinę reformą, kaip tada buvo 60 įstatymų priimta per keletą posėdžių.
Mes nematome šiame biudžete ir įžvalgų, kaip Lietuva ruošiasi po europinių struktūrinių fondų pinigų gyventi. Mes nematome išvadų dėl breksito, nes Jungtinė Karalystė šiandien sumoka kas septintą eurą į Europos Sąjungos biudžetą. Kaip Lietuva gyvens, kaip Lietuva ruošiasi tam? Kaip bus vykdoma Lietuvos investicinė programa? Ta pati investicinė programa, kurią jūs pristatote kaip griežtą ir naujų projektų nepradedate, ir garbė jums, valdantieji, kad nesiimate naujų populiarių projektų pradėti, premjeras čia leido sau keletą paminėti, kad reikėtų papildomų pradėti, bet bėda ta, kad nepersvarstyti ir tie projektai, kurie pradėti. Tie patys Druskininkai. Ar ten tikrai reikalingi visi tie projektai, kurie socdemų valdymo laikotarpiu yra įdėti į VIPʼo programą? Ar tikrai jie atneš naudą?
Savivaldos aš visiškai nematau. Jūs regionams žadėjote didelę ateitį, o paliekate šią valstybę vėl centralizuotą dar vieniems metams. Tipinė Rytų Europos centralizuota valstybė, kur tik 15 % viešųjų išlaidų…
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega, bet jau jūsų laikas išseko.
S. GENTVILAS (LSF). (Dėkoju, baigiu.) 15 % išlaidų yra perskirstoma per savivaldybes. Ledynmetis artėja, gerbiamieji. Šiame biudžete nėra pasirengimo jokiam ledynmečiui. Finansinis ledynmetis arti ir aš labai prašau daryti rimtas išvadas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu A. Sysą. Ruošiasi J. Razma.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, nors už lango vis šalčiau, aš tikrai negalėčiau pasakyti, kad ledynmetis greitai ateis. Suprantu, kad mes svarstome biudžetą, ir turbūt visos Vyriausybės, visos daugumos norėtų pagyrimo žodžių. Tikrai reikia, galima kalbėti turbūt penkias, o gal dešimt minučių, daug pagiriamųjų žodžių, Ministras Pirmininkas save giria, bet manau, kad mes susirinkome pakalbėti ir apie tuos dalykus, kas nepadaryta arba būtų galima padaryti geriau.
Ko gero, 2018 metai – tai pirmieji metai per dešimtmetį, kai nebus rinkimų. Tai laikas, kai tikrai galima buvo daryti rimtas reformas, rimtus pakeitimus, o ne tam tikrus papudravimus. Tai faktas, kaip sakė gerbiamas Ministras Pirmininkas.
Antra, tai gali būti metai, kai valstiečiai ir žalieji tikrai nepašpilkuodami, o tikrai galėjo nušluostyti konservatoriams ir mums, socialdemokratams, nosį už tai, kad mes negrąžinome sumažinto darbo užmokesčio. Neatkūrėme. Net šiek tiek padidinome, nes juokingai skamba padidinti, kai yra 10 eurų sumažintas. Ir tai yra faktas. To mes nedarome.
Tai galėjo būti metai, kai realūs darbai, o ne pasigyrimai, kad mes sumažinsime atskirtį ir sumažinsime skurdą. Visi faktai rodo, kad skurdas galbūt šiek tiek sumažės, bet atskirtis tik padidės. Tai yra faktas, kaip sako Ministras Pirmininkas.
Taigi, kaip sakė vienos humoro laidos vienas iš veikėjų, žiūrime, ką turime. Turbūt daugelis matė gerbiamo ekonomisto R. Kuodžio vakar interviu apie tai, kas vyksta Lietuvoje, ir apie tai, ką reikėtų daryti. Jis daug… Taigi jo įvardintas gyvulių ūkis tęsiasi, nes kompleksinės mokesčių pakeitimo reformos nėra, nors aiškiai tam buvo visi metai pasirengti. Tiksliau, net daugiau, nes apie tai buvo kalbama prieš rinkimus, rinkimų metu, po rinkimų ir visus metus. To nepadaryta.
Pažadai, kad reformos prasidės 2019 metais, aš manau, čia taip pat toli, kaip ir mes turėsime posėdžių salę Mėnulyje. Nes 2019 metai – tai yra rinkimai. O kai prasideda rinkimai, jokie rimtesni pokyčiai nevyksta, nes tada vyksta pageidavimų koncertas rinkėjams ir įtikimas jiems.
Iš principo ir toliau mes Lietuvoje vykdome politiką, įtinkančią turtingiems ir įtakingiausiems Lietuvos žmonėms. Ne daugumai Lietuvos žmonių, o pirmiausia turtingiausiems.
Liaudiškai pasakysiu, toliau dusiname valstybės ir savivaldybių darbuotojus, pakeliame bazinį dydį pusantro euro ir galvojame, kad darome didžiausią žygdarbį, nors infliacija per vieną mėnesį buvo 1,5 % šiais metais. Tai per metus mes turėsime turbūt apie 5–6 %. O mes norime padidinti atlyginimą pusantro. Šių žmonių realios pajamos nuvertėja dar daugiau.
Noriu priminti, kad mes svarstysime tuos dydžius, ir labai keistai atrodo, kai žmonės prieš savaitę balsuoja už 137, po savaitės balsuoja už 132,5. Na, suprantu. Bet tada reikia turėti stuburą ir visą laiką balsuoti už 132 arba 132,5, bet nebalsuoti už 137.
Aš jau paminėjau, kad šis biudžetas tikrai nesumažins atskirties, nes mokesčių net tie įstatymai, kuriuos pateikė Vyriausybė… daugelis daugumos atstovų bent jau mūsų komitete balsavo prieš. Mačiau, kad tas pats įvyko ir Biudžeto ir finansų komitete. Taigi net nedidelio mokesčių pakėlimo yra atsisakyta. Kai kurie „Sodros“ mokesčiai būtent ūkininkams yra sumažinti. Gerbiamieji, aš suprantu, kad mes norime visiems papildomai duoti, bet jeigu mes neturėsime išteklių, tai šitie mūsų geri norai ir liks tik norai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs spėjote per savo laiką. Kviečių J. Razmą. Jeigu suspėsime, dar A. Matulą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip prisimename, Ministras Pirmininkas į klausimą, ar dalyvaus Prezidento rinkimuose, yra atsakęs, kad jis tvirtai yra apsisprendęs, tik nepasakė kaip, ar dalyvauti, ar nedalyvauti. Bet iš tokio pasakymo nesunkiai gali pasakyti, kad yra apsisprendęs dalyvauti. Nes jeigu racionaliai mąstantis žmogus būtų apsisprendęs nedalyvauti, tą tikrai pasakytų, kad ramiau galėtų dirbti kaip premjeras. Beje, šis biudžeto projektas taip pat dar kartą patvirtina, kad S. Skvernelis orientuojasi į Prezidento rinkimus, o ne į premjero darbą. Jeigu gyventume Seimo rinkimų režimu, tai antrieji metai kadencijos yra patys dėkingiausi reformoms metai, nes darant reformas iš pradžių neišvengiamai kyla tam tikrų nepasitenkinimų, neigiamų reakcijų, bet jau trečiais, ketvirtais metais galima pradėti jausti teigiamus rezultatus, ir tai kaip tik būtų prieš Seimo rinkimus. Bet, jeigu orientuojamasi į 2019 metų Prezidento rinkimus, geriau yra nieko nedaryti. Štai mes ir matome iš to Biudžeto projekto.
Kaip jo sudedamoji dalis, be abejo, turėtų būti mokesčių tam tikri pertvarkymai. Buvo žadėta ambicinga, sisteminė mokesčių reforma, deja, mes turime šnipštą. Aš pabrėžčiau, kad premjeras ir valdančioji koalicija turi gana dėkingą situaciją santykių su opozicija dėl reformų inicijavimo. Juk mes esame pasakę, jeigu jūs turite ambicijų daryti svarbias reformas, kuriose gal bus ir nepopuliarių momentų, ateikite, mes pasiryžę tartis ir prisiimti net ir bendrą atsakomybę, palaikyti, bet nebūkime stagnacijoje.
Jeigu žiūrėsime į biudžeto projektą, kur mes aptiksime kokius nors sprendimus, kurie signalizuotų apie reformas? Žiūrime į aukštųjų mokyklų standartinį sąrašą su daugmaž standartiniais skaičiais, kur čia kokiomis reformomis kvepia. Tai ryžtingai nusiteikus, aš manau, Vyriausybė galėjo teikti ir rimtus atlyginimų koeficientų padidinimus dėstytojams, kad tiesiog neišeitų mokėti mažų atlyginimų, dėl kurių dabar mes visi gauname krūvą laiškų. Turbūt visiems yra nepatogu skaityti, kai yra įvardinami šiandieniniai profesorių, dėstytojų atlyginimai. Būtų minimalūs koeficientai pakankamai aukšti, kad neišvengiamai turėtų kelti, tai pačios aukštosios mokyklos žaibo greitumu pradėtų jungtis, vienyti programas ir t. t. Dabar vargu ar to sulauksime.
Premjero kanclerė labai garsiai pažadėjo bent premjero kanceliarijoje padaryti pavyzdinę reformą. Buvo įvardijama, kad sutaupys apie milijoną eurų. O ką mes matome? Parašyta, kad gal bus sutaupyta 240 tūkst. eurų, bet kadangi pradeda vykdyti papildomas programas, tai bendra suma toje biudžeto eilutėje – 0,5 mln. eurų daugiau. Žodžiu, reformų mes nematome, o kai kuriose eilutėse matome sunkiai suprantamų dalykų. Pavyzdžiui, man sunkiai suprantama premjero išskirtinė meilė „Lietuvos geležinkeliams“ ir nemeilė Lietuvos asfaltuotiems keliams. Tai geležinkeliams pažada sumokėti 30 mln. viršijančią subsidiją pagal šių metų skaičiavimus, ko niekada nebūdavo, o iš kelių atimama apie 100 mln. eurų. Dabar netrukus turėsite spręsti dėl lydimojo Kelių priežiūros ir plėtros programos įstatymo projekto, kur vietoj 65 % nuo akcizų siūlomi 48 %. Na, niekada nekriziniu laikotarpiu tokių sprendimų nė vienas Seimas nepasiūlydavo. Nesuprantu, ar premjeras nevažinėja Lietuvos keliais, nemato, kokia jų būklė, kad galima taip mažinti finansavimą?
Nežinau, ką valstiečiai ir žalieji pasakys žemdirbiams, kai melioracijai teskiriamos tokios mizernos lėšos. Žodžiu, tas biudžetas orientuotas į tą socialiai jautriausią sluoksnį, kuris gal svarbus premjero prezidentiniuose rinkimuose…
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas.
J. RAZMA (TS-LKDF). …nes yra lengviausiai galbūt pakviečiamas balsuoti padidinus tas minimalias išmokas, minimalias algas.
PIRMININKĖ. Ačiū, Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, bent toje dalyje sprendimai yra pasiūlyti.
PIRMININKĖ. Ir paskutinį kviečiu kalbėti A. Matulą. Jums tik penkios minutės, tikiuosi, spėsite per šį laiką.
A. MATULAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, labai gražus pavyzdys, kaip galima susitarti su R. Baškiene, kad pratęstume diskusiją, kuri ir turi būti pratęsta, kad visi galėtume išsakyti savo mintis, ir jokių čia radikalių, šiurkščių pasisakymų nėra. Galima susitarti ir su premjeru S. Skverneliu, nors kartais jis ką nors išvadina šantažuotuoju, bet gal iš nepatirties, bet tikrai galima susitarti ir rasti kompromisus. Pakartoju J. Razmos teiginį, kad visada galima susitarti, bet kurkime valstybę kartu.
Kolegos, dėl sveikatos biudžeto. Aš lyg ir irgi neturėčiau, premjere, labai didelių pretenzijų, auga 124 mln., ir viskas lyg ir gerai, būtų galima daug ką išspręsti. Bet, žiūrėkite, po to atsiranda lydimasis įstatymo projektas, kad 68 mln. paimame, padedame prie šių metų 100 mln. rezervo ir šitą sumą –168 atiduodame į Finansų ministerijos sąskaitą laikinai laisvas palaikyti. Tai kada medikai kelia problemas, sakyti, kad tai yra laikinai laisvos lėšos palaikyti, na, yra vis dėlto labai negražu. Todėl mes ir siūlome, kad galbūt galima palaikyti sausio mėnesį, tada Europos Komisijai galime pasakyti, kad biudžetas subalansuotas, o nuo vasario ar kovo mėnesio kelti atlyginimus medikams, spręsti kitas problemas, nes tikrai yra galimybė, yra galimybė. O per tuos metus vėlgi susitarkime… Gerbiamas Masiuli, netrukdyk premjero, aš noriu, kad girdėtų. O per tuos metus galima susitarti dėl rimtų problemų, kaip papildomai pritraukti į sistemą pinigų, ir viskas stotųsi į savo vietas.
Dabar kitas dalykas. Žiūrėkite, auga asignavimai Sveikatos ministerijos pavaldžioms įstaigoms 12,6 mln. Viskas lyg ir gerai, bet kažkodėl Narkotikų departamentui ženkliai mažėja biudžetas ir dotacija savivaldybėms visuomenės sveikatos funkcijoms vykdyti net 5 su viršum milijonų! Vadinasi, visuomenės sveikatos biurams finansavimas dar mažės. Tai kaip tą suprasti? Ministras deklaruoja kovą dėl sveikos gyvensenos, o šitoms sritims, dėl kurių jis ir išgarsėjo Lietuvoje, asignavimai mažinami. Aš jau nekalbu apie VIP’o skirstymą. Žiūrėkite, 2017 metais VIP’o lėšos buvo neskirtos Kretingai, Birštonui, Daugams, Biržams, Neringai, Jieznui. O kaip numatoma skirstyti 2018 metų VIP’o biudžetą? Iš 18,6 mln. Kaunui ir Vilniui, iš esmės dviem ligoninėms, teks beveik didžioji suma ir pavaldžioms įstaigoms, Šiaulių ligoninei – 500, visai Lietuvai, įskaitant Kauną, lieka 1 mln. 30 tūkst., nes ministerija stabdo VIP’o projektus Alytui, Biržams, Kėdainiams, Klaipėdai, Plungei, Radviliškiui, Šilutei, Švenčioniams, Ariogalai, Tauragei, Utenai, Vilkaviškiui, Ukmergei, Molėtams. Kolegos, tai kokią mes sistemą kuriam? Yra daromos ministerijos lygiu klaidos, planavimo klaidos ir kiti dalykai. Labai sunku bus pritarti…
Gerbiamas premjere, aš labai noriu, kad premjeras girdėtų, bet jį visą laiką užstoja. Ar galima paprašyti, kad jis… Aišku, reikėtų spręsti ir tas strategines problemas, nes 2018 metų biudžete sveikatos sektoriuje neatsispindi, kaip bus sprendžiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, asignavimai. Valstybė yra pavedusi Ligonių kasai finansuoti įvairias paslaugas už 87 mln., o duoda tik 19 mln. Įmokos už valstybės draudžiamus asmenis – vėl čia mes turime susitarti.
Sakau, biudžetas lyg ir neblogas, bet jis skirstomas ir planuojamas visiškai neracionaliai. Todėl, jeigu tarsimės, galime susitarti ir apraminti medikus, ir daryti rimtus strateginius sprendimus. Bet kadangi tarimosi nėra, galima tik susitarti, kiek supratau, kol kas taip visai su dviem žmonėmis iš jūsų valdančiosios daugumos, na, kartais ir su P. Gražuliu dar galima susitarti, kad konservatorių nekritikuotų, vieną dieną jis tą atsimena, paskui jau ne, tai tada neišeina balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, noriu priminti jums Statuto 177 straipsnį: „Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo valstybės biudžeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis svarstymas, jo metu Vyriausybė pateikia pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą.“ Kaip jūs žinote, nustatyta mūsų antrojo svarstymo data yra gruodžio 7 diena.
Pradedame lydimuosius įstatymo projektus.
15.39 val.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 5, 10 straipsnių pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1228(2) (svarstymas)
Skelbiu Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 5, 10 straipsnių pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-1228(2). Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją pateikti komiteto išvadą. A. Palionis ar komiteto pirmininkas? A. Palionio nematyti. Gerbiamasis komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas ateina į tribūną pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą dėl minėto įstatymo projekto. Ruošiasi Audito komiteto pirmininkė.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Sveikinu jūsų gebėjimus amortizuoti visas emocijas ir taip nuraminti aistras. Tikiuosi, kad galėsime dirbti toliau, nes ateina laikas konkretiems sprendimams.
Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir nusprendė pritarti jam su visais Audito komiteto, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų institucijų pasiūlymais.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Audito komiteto pirmininkę I. Šimonytę. Prašau, kolege.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Audito komitetas apsvarstė šitą įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Šitam sprendimui buvo pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą kviečiu pateikti Z. Streikų. Prašom.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Kuris čia?
PIRMININKĖ. Savivaldybių biudžetų pajamų įstatymo projektas Nr. XIIIP-1228.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir komiteto pasiūlymą.
Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, nė vienas nesusilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bendroji diskusija. K. Glaveckas. Diskusija dėl savivaldybių… Jūs jau išsakėte savo poziciją. S. Jakeliūnas. Ar norite diskutuoti? Prašom. Ruošiasi P. Gražulis.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kolegos, savivaldybės – labai svarbi mūsų valstybės dalis. Visi tai suprantame. Ten yra daug spręstinų reikalų, yra daug demokratijos tobulinimo galimybių. Bet mes iš esmės patikime šita institucija. Kitų metų biudžete yra numatyta skirti daugiau kaip ketvirtį milijardo papildomai. Išplečiamos jų galimybės savarankiškai priimti sprendimus. Metodikos pasiūlymuose yra numatyta daugiau gyventojų pajamų mokesčio skirti, taip pat bendrosios dotacijos tvarka pakeista jiems palankia kryptimi, numatyta galimybė ir skolinimąsi, nesugriaunant jų finansinio stabilumo, panaudoti investiciniams projektams.
Taigi esminių pertvarkų, kaip ir kitose srityse, šita visa savivaldybių finansų sistema dar laukia. Mes bendraujame su jaunaisiais mokslininkais, žmonėmis, kurie turi surinkę patirtį iš kitų pasaulio šalių. Ten reikia spręsti žiedinių savivaldybių problemą ir klausimą, įvairinti mokestines pajamas, didinti jų įvairovę, taip pat sutelkti kontrolės mechanizmus kompetentingose rankose. Bet šitame etape, aš manau, pasiūlyti sprendimai yra optimalūs ir siūlysime jiems pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju už trumpą, racionalią jūsų kalbą.
P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, gerbiama pirmininke, apskritai kiekvienais metais, kada yra pristatomas biudžetas, ar savivaldybių, ar valstybės biudžetas, visą laiką pinigų trūksta. Aš kartais keliu sau klausimą: jeigu lėšų būtų dvigubai daugiau, aš manau, jų dar dvigubai daugiau trūktų. Opozicija visada suranda (gal jos priedermė surasti), kaip lėšos netinkamai panaudojamos. Vien tik Klaipėdos rajonui šiemet didėja gyventojų pajamų mokestis 5 mln. su trupučiu eurų. Tai yra tikrai ženklus skaičius savivaldybei. O visoms savivaldybėms vien tiktai per gyventojų pajamų mokestį didėja 250 mln. eurų. Didelė suma. Reikia ją racionaliai panaudoti ir tikrai galima nuveikti milžiniškus darbus.
Jeigu dabar kalbėtume ne vien tik apie savivaldybių biudžetą, bet kalbėtume apskritai apie biudžetą (savivaldybės yra tik dalis biudžeto, reikia pripažinti), norime, nenorime, esame valdžioje ar opozicijoje, biudžetas yra socialiai orientuotas. Biudžetas yra gana atsakingas. Kaip aš galiu balsuoti prieš tokį biudžetą, kuriuo didinamas minimalus atlyginimas, didinamas neapmokestinamasis… kai didinamos pensijos, kai didinami vaiko pinigai? Kaip aš galiu balsuoti būdamas opozicijoje prieš šitokį biudžetą?
Taip, aš sutinku, kad reikia dar didesnio biudžeto ir dar labiau kelti minimalų atlyginimą, reikia kelti ir pensijas daug stipriau, bet šiandien tokių galimybių nėra. Jeigu būtų pasakyta, iš kur paimti tas lėšas, kaip jas perskirstyti, sutinku. Bet šiandien vien tik kritikuoti, kad duodama per mažai ar ligoninėms, ar panašiai, ir nesiūlyti, iš kur paimti, tai galima kalbėti tuščiai.
Pažiūrėkite, iš tikro kyla didelė įtampa dėl švietimo darbuotojų. Rastas sutarimas su profesinėmis sąjungomis. Su Gydytojų sąjūdžio atstovais ir profesinėmis sąjungomis irgi rastas sutarimas. Jie rado sutarimą, jie sutinka, kad palaipsniui kiekvienais metais būtų didinamas atlyginimas, o švietimo darbuotojų, mokytojų atlyginimas iki 2020 metų pasiektų vidutiniškai 1 tūkst. eurų. Tai tikrai yra pažanga, tai žingsnis į priekį.
Aš norėjau gal šiek tiek pasakyti kai ką konservatoriams, ką ir premjeras pasakė, bet kadangi A. Matulas šiek tiek mane pagyrė, šį kartą susilaikysiu. Bet pirmiausia mes turėtume žiūrėti į savo padarytas klaidas ir būti atlaidesni dabartinei naujai (aš sakau – dar naujai) valdančiajai daugumai. Tai yra pirmas jų biudžetas. Yra liaudies patarlė: „Pirmas blynas prisvilęs“, bet aš nemanau, kad šitas blynas prisvilęs. Tikrai blynas yra gana gerai iškeptas, socialiai atsakingas. Sveikinu su šiuo biudžetu. Sveikinu Vyriausybę, premjerą pateikus tokį biudžetą. Asmeniškai aš didelių priekabių neturiu.
Man tik vienas dalykas tikrai šiek tiek kelia nerimą, bet galbūt persvarstys tą dalyką, – tai mūsų kelių būklė. Gerbiamieji, mažinti iš surinktų akcizų iki 48 % keliams – to nereikėtų daryti. Todėl aš prašyčiau Vyriausybę atsižvelgti į šitą siūlymą. Kažkada mes keliais didžiavomės. Šiandien ypač kaimynai lenkai mums jau yra nušluostę nosį. Todėl suraskime lėšų, kiek nors padidinkime finansavimą keliams. Štai pažiūrėkite, 27 metai nepriklausoma Lietuva, mūsų pats prestižiškausias ruožas „Via Baltica“ – stovime vietoje. Vien lopus lopome. Padarėme per 27 metus gal dešimties kilometrų keturių eismo juostų kelią. Tikrai reikia kelio būklę gerinti sparčiau ir tam lėšų reikėtų surasti daugiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nuomonės išsakytos.
Pasiūlymai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl 2 straipsnio buvo gautas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas. Ačiū, kad jūs ateinate į tribūną. O Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą gal ponas Z. Streikus gali pristatyti? Jūsų komitetas teikė pasiūlymą dėl šito įstatymo projekto dėl pajamų mažėjimo, vietoj 20 % siūlė įrašyti 10 % ir daugiau procentų. Prašom pakomentuoti. Iš vietos pristatykite savo pasiūlymą.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Su Savivaldybių asociacija ilgai diskutavome ir priėjome prie išvados, kad 20 %, jeigu negautų, būtų nepaprastai didelių bėdų teikiant viešąsias paslaugas, ir 10 % irgi sudarytų didelių problemų. Todėl ir su komiteto pirmininku kalbėjome, pagrindinio komiteto siūlymas, kad apskritai būtų 90 % kompensuojamas tas praradimas, yra šiek tiek geresnis negu mūsų komiteto. Aš pats balsuočiau už pagrindinio komiteto pasiūlymą ir tą siūlyčiau daryti ir mūsų komiteto kitiems nariams.
PIRMININKĖ. Ačiū. Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė. Prašome, argumentai.
A. PALIONIS (LSDDF). Taip, kaip ir kolega minėjo, jų buvo kompromisinis variantas kompensuoti tik tada, kada savivaldybės netenka daugiau nei 10 % pajamų ir 90 % būtų kompensuojama, o ne taip, kaip buvo pasiūlyta, kai netenka 20 %. Biudžeto ir finansų komitetas galvoja, kad ir tai yra ženklus pajamų praradimas. Siūlome išvis netaikyti šitos taisyklės, kad būtų taikoma apskritai tik 90 % kompensuojama negautų pajamų. Todėl ir nepritariame, nes geriname pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūs nesiūlote balsuoti ir galime pritarti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei. Dėl viso straipsnio norinčių kalbėti nėra. Po svarstymo šio įstatymo projektui… Dėl kitų straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu? Galime. Galime bendru sutarimu.
Kitas mūsų… (Balsai salėje) Norite balsuoti. Prašau. Balsuokime. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo projektas.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 87, prieš – 1, susilaikė 30. Po svarstymo pritarta.
Kitas darbotvarkės klausimas. Mes svarstysime gruodžio 5 dieną, priimsime gruodžio 5 dieną. (Balsai salėje) Kolegos, labai didelis triukšmas. Jeigu kolega A. Dumbrava atsisėstų, visi dirbtume nuosekliai toliau.
15.51 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4, 6, 10, 14, 15, 18, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1229(2) (svarstymas)
Biudžeto sandaros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1229(2). Dėl šio įstatymo projekto pasiūlymų nebuvo gauta. Bet aš kviečiu vis tiek… Ar norėtų S. Jakeliūnas? Komiteto išvada. Ir privalote tai padaryti – pateikti.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Dar vienas įstatymo projektas, jūs jį pristatėte. Komitetas svarstė lapkričio 16 dieną. Pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento dviem siūlymams, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui bei Audito komiteto ir bendru sutarimu nusprendė, kad patobulintas įstatymo projektas gali būti realizuojamas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Audito komiteto pirmininkę. Statutas reikalauja pateikti tų komitetų, kurie svarstė išvadas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mūsų komitetas taip pat svarstė šį įstatymo projektą, pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir šitą sprendimą priėmė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Z. Streikus. Prašome pateikti komiteto išvadą.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Už – 8, prieš 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė už. Ar norite kalbėti, kolega? S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Aš labai trumpai noriu pasakyti. Vėlgi čia yra žingsnis pirmyn, nes mes stipriname galimybę ministrams prisiimti daugiau atsakomybės, mažiname asignavimų valdytojų ir atsiranda daugiau tiek atsakomybės, tiek manevro laisvės, jeigu jos prireiktų stambiesiems asignavimų valdytojams, todėl čia yra ta kryptis, kurią mes realizuosime ir ateityje. Siūlau palaikyti šitą projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame? Balsuojame.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 88, prieš – 1, susilaikė 30. Po svarstymo pritarta.
15.55 val.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1230(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1230(2). Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką S. Jakeliūną pateikti komiteto išvadą.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Tą pačią dieną, lapkričio 16 dieną, komitetas svarstė ir šį įstatymo projektą ir atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Ir vėlgi bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada. Z. Streikus.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Lapkričio 8 dieną komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir toks sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė už. Gal galime nekalbėti? Prieš nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Galime pritarti bendru sutarimu.
15.56 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 17 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1231(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 17 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1231(2). Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką S. Jakeliūną ir laukiu pateiktos išvados.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kolegos, tai to paties Biudžeto sandaros įstatymo lydimasis įstatymo projektas ir tą pačią, lapkričio 16 dieną, jis buvo svarstytas Biudžeto ir finansų komitete. Kaip ir ankstesniais atvejais, nuspręsta bendru sutarimu pritarti iniciatorių pateiktam projektui. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada – Z. Streikus.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį įstatymo projektą lapkričio 8 dieną. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Bendru sutarimu sutariame ir pritariame po svarstymo. Dėkoju.
15.57 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1232(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1232(2). A. Palionį kviečiu pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą projektą ir sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Audito komiteto išvadą kviečiu pateikti I. Šimonytę, šio komiteto pirmininkę.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Audito komitetas turbūt buvo vienintelis komitetas, kuris palaikė Vyriausybę šiuo klausimu ir netgi pasiūlė dar labiau patobulinti įstatymo projektą – tuos pačius principus nustatyti ir kai kurioms kitoms įmokoms, kurios yra gaunamos iš stacionariųjų matuoklių. Kaip suprantu, pagrindinis komitetas priėmė kitą sprendimą. Audito komiteto sprendimas buvo pritarti ir pasiūlyti patobulinti. Toks sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bendroji diskusija. J. Razma. Kviečiu kalbėti. Jums – penkios minutės.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš jau kalbėdamas dėl biudžeto minėjau, kad yra labai nesuprantamas Vyriausybės politinis sprendimas žymiai mažinti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą. Aš kalbu ne apie formalųjį tą mažinimą, kurį mes rasime formalioje biudžeto eilutėje, bet apie realius skaičius, kai skaičiuodami, kiek Kelių priežiūros ir plėtros programa gauna šiemet, mes sudėsime ir iš praėjusių metų perkeltas nepanaudotas lėšas, ir viršplanines lėšas, kurios pagal įstatymą ateina į tą programą iš praeitų metų. Jeigu matysime ir didesnį Europos Sąjungos fondų finansavimą šiais metais, negu kitais jų belieka, visa tai sudėjus ir palyginus, kiek Vyriausybė pasiūlo biudžeto eilutėje, tai pagal mano skaičiavimus išeina skirtumas apie 100 mln. eurų. Žinoma, jeigu šiemet bus kažkiek viršplaninių ir persikeliančių, tas skirtumas šiek tiek sumažės. Bet kuriuo atveju, mažėjimas yra neišvengiamas, jeigu biudžete liktų tiek, kiek įrašyta. Greta to Vyriausybės buvo sumanyta, aš drįsčiau sakyti, apskritai naikinti Kelių priežiūros ir plėtros programos atskirą įstatymą. Tai, kas jame bebūtų likę – nulinis dalykas, jeigu būtų pagal Vyriausybę atsisakyta fiksuotų procentų įmokos už degalų akcizą, už baudas, kelių mokesčius ir t. t. Nesuprantama, kodėl tokie siūlymai. Jeigu būtų iš tikrųjų einama, kaip finansų ministras minėjo iš tribūnos, biudžeto formavimo konstitucinio išgryninimo keliu, tai tada turėjo būti naikinamas Sveikatingumo fondas, naikinama tam tikra Kūno kultūros ir sporto programa ir t. t. Bet tų dalykų mes sistemiškai nematėme, todėl aš galiu daryti prielaidą, kad kažkodėl užpultas tik Kelių priežiūros ir plėtros programos fondas. Nors kaip tik to fondo formavimas turi bene didžiausią logiką, nes jeigu mes čia nukreipiame lėšas iš kelių mokesčių, iš akcizų, tai yra labai tiesioginis ryšys – daugiau perka degalų, daugiau važinėja, daugiau yra grąžos keliams tvarkyti atitinkamai atskaičius akcizus. Lygiai taip pat – kelių mokestis. Jeigu mes matome, kad krovininiai automobiliai sugadina gerokai daugiau kelių, negu mes iš jų gauname už kelių mokestį, tai mes teikiame kartais ir nepopuliarius sprendimus, tam tikrus padidinimus. Bet jeigu nebebūtų to ryšio, jeigu tas įstatymas būtų panaikintas, be abejo, prasidėtų paprastas paklodės tampymas – duokite toje biudžeto eilutėje kuo daugiau, bet niekas turbūt nebesiūlytų peržiūrėti kelių mokesčių ir panašiai. Aš sakyčiau, būtų apsunkintas biudžetinių įplaukų gavimas ir kelių programos finansavimas. Gerai, kad komitetas ištaisė šį reikalą ir iš esmės palieka senuosius finansavimo principus ir tą programą. Bet vis dėlto yra labai drastiškas akcizų atskaitymų procento sumažinimas.
Kolegos, nuo 65 % sumažinti iki 48 % tai yra vis dėlto labai daug. Aš suprantu, galbūt tam tikras sumažinimas keliais procentais galėtų būti diskutuotinas atsižvelgus, kad šios įmokos neblogai renkamos. Gal šiek tiek geriau negu kiti mokesčiai. Bet tokiam mažinimui tikrai sudėtinga pritarti. Galbūt svarstymo stadijoje nelaužant daug iečių galima pajudėti į priekį, bet per priėmimą, aš manau, kad reikia kalbėti apie kažkokį normalesnį akcizų atskaitymų procentą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Butkevičių.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiami kolegos, aš truputį buvau užsiminęs apie Kelių priežiūros ir plėtros programą, kai kalbėjau apie ateinančių metų biudžeto įstatymo projektą. Bet norėčiau dar kartą pakartoti ir akcentuoti. Jeigu mes kalbame apie modernumą, jeigu mes kalbame apie struktūrinę reformą, o tai yra būtina ir neišvengiama, jeigu norime padaryti tam tikrą progresą, žiūrėdami į perspektyvą, ir jeigu dabar vertintume Kelių priežiūros ir plėtros programą, suplanuotą kitiems metams, ji santykinai yra kukli. Mano būtų pasiūlymas – vis dėlto tuos šešis parengtus projektus, kurie buvo numatyti finansuoti per privačios ir viešosios partnerystės modelį, tikrai reikėtų paimti iš stalčių, realiai įvertinti ir paskelbti konkursus. Tikrai būtų galima tam tikras lėšas iš Kelių priežiūros ir plėtros programai biudžete numatytų asignavimų panaudoti kitiems projektams – smulkesniems, aš turiu minty, žvyrkeliams asfaltuoti, kai kuriems keliams modernizuoti.
Mielieji, kas šiandien kelia klausimą, pavyzdžiui, pagal šį PPP modelį, atsiprašau – dėl Palangos aplinkkelio įgyvendinimo. Atsimenu buvo labai daug triukšmo, buvo labai daug emocijų. Užbaigtas projektas, tikriausiai visi patenkinti važiuojate į Palangą. Kiek žinau, ten gyvenantys žmonės irgi patenkinti. Reikia daugiau naujoviškumo. Kitą projektą galėsiu paminėti, kuris irgi jau tapo tikriausiai dvidešimtmečio… Panerių, Naujininkų, Vilkpėdės rajonų tunelis. Yra parengtas projektas. Tiems, kurie nori važiuoti nauju tuneliu, gali būti ir mokamas pirmas kelias. Bet pėstieji ir dviratininkai, kurie naudotųsi tuo tuneliu, nemokėtų. Aš atsimenu – irgi buvo toks vienas iš variantų.
Kodėl tai yra svarbu? Infrastruktūros projektai sukuria daugiausia darbo vietų ir didžiausia grąža į biudžetus. Nuo vieno euro, panaudoto tokiems projektams įgyvendinti, apie 30 % grįžta atgal į biudžetus. Tai tikrai būkime ryžtingi ir papildykime šią programą pagal PPP modelį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją A. Palionį. Esame gavę daug pasiūlymų. A. Palionis. Nematau. Tada kviečiu komiteto pirmininką. A. Palionis atbėga. Puiku.
Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo narių A. Palionio ir V. Ąžuolo pasiūlymas. Jam komitetas iš dalies pritarė. Ar pasiūlymo iniciatoriai sutinka, kad pritarta iš dalies?
A. PALIONIS (LSDDF). Posėdžio pirmininke, aš galėčiau sutrumpinti mūsų svarstymo laiką.
PIRMININKĖ. Puiku. Pasakykite.
A. PALIONIS (LSDDF). Iniciatoriai visiems komiteto sprendimams pritarė, nes komitetas yra ir nepritaręs iniciatorių pasiūlymams. Yra suformuluota nauja komiteto redakcija dėl tų iniciatorių pasiūlymų, kuriems nepritarta. Mes pritariame visiems mūsų pasiūlymams, komiteto sprendimams.
PIRMININKĖ. Supratome. A. Palionis, V. Ąžuolas visiems savo teiktiems pasiūlymams pritaria, t. y. sutinka su komiteto išvada.
A. PALIONIS (LSDDF). Taip.
PIRMININKĖ. Gerai, bet mes vis tiek turėsime tai akcentuoti. Dėl 1 straipsnio buvo du jūsų pasiūlymai. Jūs sutinkate su komiteto nuomone pritarti iš dalies.
2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas. Ar J. Razma taip pat turi tokią nuoširdžią poziciją pritarti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš vis dėlto prašyčiau, kad būtų balsuojama dėl mano skaičiaus, – 65 %. Komitetas parašė – 58, bet pagrindiniame projekte… Aš dabar nežinau… Pagrindiniame projekte atsirado – 48. Vis dėlto aš laikausi nuomonės, kad turi likti, kaip yra dabar – 65 %. Ne krizė, kad čia reikėtų mažinti. Todėl prašyčiau balsuoti. Dėl redakcijos aš nesiginčysiu. Esmė, žinoma, kad tas straipsnis paliekamas. Bet ar 65, ar 48 – dėl to reikėtų balsuoti.
PIRMININKĖ. Prašome. Komiteto pranešėjas.
A. PALIONIS (LSDDF). Jeigu galima, aš paaiškinsiu. Iš tiesų J. Razma sako teisybę, ką mes komitete svarstėme. Iš pradžių buvo mano ir kolegos V. Ąžuolo pasiūlymas 58 %. Bet jeigu lygintume Kelių priežiūros programą, kaip ji yra finansuojama dabar, tai ji yra finansuojama procentais iš akcizo, plius mokestis už kelius, už sunkiasvorių transporto priemonių finansavimą. Mes su V. Ąžuolu savo pasiūlyme to nesiūlėme daryti. Bet kadangi komitete ir diskusijose dalyvavo Susisiekimo ministerija ir ministro patarėjas pasakė, kad ir Europos Sąjungos aktai reglamentuoja, kad tokie mokesčiai, kurie yra tiesiogiai susiję su kelių naudojimu, mokestis už kelius – tai yra rekomenduojama, kad atitektų keliams. Dėl to komitetas ir daliai mūsų su V. Ąžuolu pasiūlymų nepritarė ir suformulavo naujus pasiūlymus. Kadangi ateina papildomos lėšos į Kelių priežiūros programą, mes turėjome sumažinti tuos procentus pagal Finansų ministerijos numatytus asignavimus Susisiekimo ministerijai, tai bendra suma – 439 mln. eurų. Dėl to ir vis dėlto galiausiai sumažėjo 48 %, bet pagal suminę išraišką Kelių priežiūros programai, palyginti su šiais metais skirtais pinigais, 11 mln. didėja.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nuomonė už ir nuomonė prieš dėl J. Razmos pasiūlymo? Nuomonių nėra. Kadangi buvo pageidavimas balsuoti, prašome balsuoti dėl J. Razmos pasiūlymo. Komitetas pritarė iš dalies.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 32, prieš – 47, susilaikė 24. Lieka komiteto pozicija pritarti iš dalies.
Dėl to paties straipsnio, kaip jau minėjo, kolegos sutinka su komiteto nuomone, A. Palionis ir V. Ąžuolas, pritarta iš dalies. Taip pat Seimo nariai A. Palionis ir V. Ąžuolas teikia pasiūlymą dėl projekto 5 straipsnio. Jie sutinka su komiteto nuomone. Štai papildyti projektą nauju 5 straipsniu siūlė ir Audito komitetas. Ar gerbiamojo Audito komiteto pirmininkė sutinka su tuo, kad Biudžeto ir finansų komitetas siūlo nepritarti?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kadangi Biudžeto ir finansų komitetas apskritai nepritarė Vyriausybės siūlytam projektui, tai dabar man čia kautis dėl tos savo pataisos elementariai yra tiesiog nelogiška.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs nereikalaujate balsuoti. Lieka Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė.
Dėl Seimo narių A. Palionio ir V. Ąžuolo – papildyti projektą 6 straipsniu, pritariame komiteto pozicijai. Audito komitetas dėl 6 straipsnio sutinka taip pat. Dėkojame. Komitetas nepritarė. Seimo nariai A. Palionis ir V. Ąžuolas siūlė papildyti įstatymo projektą 7 straipsniu. Komiteto pozicija – nepritarti, jie sutinka su ja.
Ir dar vienas jų pasiūlymas – sukeisti įstatymo projekto 5, 6, 7 straipsnių numerius. Komitetas mano, kad jų redakcija turi būti galiojanti. Kolegos sutinka su tuo.
Audito komitetas dėl 5 straipsnio keitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi taip pat sutinka ir lieka Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė ir pozicija.
Taip pat dar vienas Audito komiteto pasiūlymas pakeisti 5 straipsnį. Jūs taip pat pritariate Biudžeto ir finansų komiteto pozicijai, kuri yra nepritarti.
Ir pakeisti projektą 6 straipsniu taip pat yra Audito komiteto siūlymas, tačiau Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė ir Audito komitetas nori dabar jau kalbėti. I. Šimonytė. Minutėlę, tuoj įjungsime mikrofoną.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš tik dėl protokolo, nenorėčiau, kad būtų fiksuota, kad aš pritariu Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei arba kad mūsų komitetas pritarė. Tiesiog aš pritariu, kad nelogiška svarstyti tas pataisas, atsižvelgiant į tai, kad projektas yra pakeistas iš esmės.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų tikslesnę formuluotę. Ją ir fiksuojame protokole. Dėkoju.
Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta. Dėkoju komiteto pranešėjui. Nuomonė už, nuomonė prieš dėl viso Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo. Nuomonė už – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kolegos, girdėjome įvairių vertinimų, įvairių skaičių: 65 %, 58 %, 48 %, bet turime turėti omeny, kad keliams skiriami didžiuliai ištekliai. Kainos kelių remonto, įrengimo tikrai yra sumažėjusios dėl Vyriausybės pastangų ir ten tikrai galima dar labiau sumažinti tas išlaidas. Tačiau šiame etape suprasdami, kad išliktų tam tikras stabilumas metodikos principų, manome, kad komiteto siūlymas yra subalansuotas, todėl neprieštaraujame, kad ateityje galima tobulinti tą metodiką, pereiti prie kitų principų. Bet šiame etape manau, kad tai yra geriausias siūlymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. I. Šimonytė – nuomonė prieš.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Kad jau nepavyko patobulinti Vyriausybės pateikto įstatymo projekto, tai bent jau pasisakysiu prieš Biudžeto ir finansų komiteto patobulintą įstatymo projektą. Šiaip Seimas yra suskirstytas į frakcijas, bet kartais yra sakoma, kad yra tokių frakcijų, kurios peržengia bet kokių politinių frakcijų bet kokias ribas. Ir paprastai taip yra kalbama apie medžiotojus, bet tą patį turbūt galiu pasakyti ir apie kelininkus, nes kad ir kokią frakciją žiūrėsi, visur rasi simpatikų, kurie mano, kad turi būti numatytos kažkokios išskirtinės taisyklės.
Kai Vyriausybė atėjo su šituo projektu, kilo klausimas, kodėl kiti analogiškai rezervuotas pajamas numatantys įstatymai nėra teikiami. Vyriausybė pasakė, kad tą pateiks vėliau, bet akivaizdu, kad vėliau teikiamus projektus ištiks tokia pati nesėkmė. Ką tik patvirtintame ar pritartame Biudžeto sandaros įstatyme buvo atsisakyta nuostatos, ribojančios likučių perkėlimą. Tas likučių perkėlimas tikrai neleidžia skaidriai ir tvarkingai planuoti biudžeto srautų ir tos tvarkos, apie kurią čia Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas sakė, apie tai, kad link tvarkos tarsi einama. Panašu, kad einama kaip tik priešingu keliu, nes kituose įstatymuose tą tvarką palaikančių nuostatų siūloma atsisakyti. Tai turbūt mano toks ironiškas pasiūlymas būtų priimti daug daug įstatymų, juose a priori išdalinti visas biudžeto pajamas, likviduoti Finansų ministeriją, nes ji tuo metu bus nereikalinga. Tik žiūrėkite, kad taip iš anksto nebūtų išdalinta daugiau negu 100 % galimų surinkti mokesčių pajamų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Prašome balsuoti. Balsuojame dėl viso Kelių priežiūros plėtros programos finansavimo įstatymo po svarstymo.
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 109 Seimo nariai: už – 87, prieš – 2, susilaikė 20. Po svarstymo minėtam įstatymo projektui pritarta.
16.17 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 31 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 311 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1233(2) (svarstymas)
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 31 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 311 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1233(2). Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją S. Jakeliūną pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Kolegos, jei jūs atsisėstumėte, tikrai greičiau baigtume ir visi atsakingiau dirbtume. Prašome – Žuvininkystės įstatymo projektas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Čia dar vienas lydimasis įstatymo projektas. Lapkričio 16 dieną komitetas jį svarstė ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas turėjo pastabų. Mes jiems pritarėme. Audito komiteto taip pat buvo pritarta. Tų svarstymų ir pasiūlymų vertinimo rezultatas yra, kad komitetas pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Vėlgi, kaip anksčiau, pritarta bendru sutarimu. Dėkui.
PIRMININKĖ. Kviečiu I. Šimonytę pateikti Audito komiteto išvadą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Audito komitetas analogiškai svarstė šį įstatymo projektą, priėmė sprendimą pasiūlyti jį patobulinti pagal Teisės departamento ir mūsų komiteto pastabas. Kiek žinau, Biudžeto ir finansų komitetas tą ir padarė ir šitam sprendimui buvo pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš, kalbėti norinčių nėra. Galime bendru sutarimu? Galime Žuvininkystės įstatymui po svarstymo pritarti bendru sutarimu.
16.19 val.
Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-681 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1234 (svarstymas)
Skelbiu kitą įstatymo projektą – Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-681 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1234. T. Tomilinas. Prašom pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip pagrindinis svarstė Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas yra įstatymo projektą atmesti. Už balsavo 3, prieš – 5, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Ačiū. Galite atsisėsti. Seimo narys A. Sysas nori kalbėti prieš atmetimą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu priminti, apie ką šitas įstatymas. Šis įstatymas apie tai, kad valstybės tarnautojai, kurie turi mažas kategorijas, gautų šiek tiek didesnius atlyginimus. Įstatymas priimtas, atrodo, prieš penkerius metus, suteikėme dideles viltis, vis laukėme Valstybės tarnybos įstatymo, kad būtų galima apskritai pertvarkyti visą šitą sistemą. Visą sistemą pertvarkėme, parengėme įstatymą, parengėme visus lydimuosius dėl darbo apmokėjimo sutvarkymo pagal hierarchiją. Teko pačiam vadovauti darbo grupei. Deja, praėjo metai, buvo žadama iš karto po Naujųjų metų grįžti prie valstybės tarnybos ir sutvarkyti, jau metai darbo – nieko neįvyko. Dabar bazinį dydį visais būdais siūloma padidinti tik 1,5 %. Šie bėdžiai, kurie čia dirba dešimt metų…
Dabar svarstome biudžetą. Kas šitą biudžetą parengė, ar ne valstybės tarnautojai, gaunantys mažiausius atlyginimus? Jie rinko skaičius visose ministerijose, dėliojo, parengė krūvą medžiagos, popieriaus, o mes ir toliau jiems sakome: nieko nevertas jūsų darbas, už jį nereikia mokėti.
Mano siūlymas yra nenukelti vėl, o bent jau mažiausias pajamas turintiems, nes vis kalbame apie skurdą ir atskirtį. Aš manau, tai tarnautojai, kurie dirbdami yra skurdžiai. Yra net europinis terminas „dirbantys skurdžiai“. Aš ir sakau, kad užtenka tęsti šio įstatymo neįsigaliojimą, pagaliau nuspręskime, kad jis pradėtų veikti.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš gal šiek tiek pasimečiau. Koks čia yra komiteto sprendimas? Komitetas projektą, kurį pateikė gerbiamas T. Tomilinas, ir kuris siūlė nukelti metams tuos mažuosius koeficientus, atmetė. Tai yra turbūt priešingai, negu kalba A. Sysas. Tie padidinimai dabar nuo sausio 1 dienos įsigaliotų. Ar nėra taip? Tada jūs paaiškinkite.
PIRMININKĖ. T. Tomilinas paaiškins. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Vyriausybė siūlo nukelti, komitetas tam nepritarė. Todėl Seimas turi apsispręsti, ar jis pritaria Vyriausybei, ar komitetui. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, aš turiu Seimo nutarimą. Tai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo projektas, kuriame yra vienas straipsnis. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Siūloma nubraukti ir įsigaliojimo terminą nukelti į 2019 m. sausio 1 d. (Balsai salėje) Jeigu komiteto išvada yra atmesti, tai atmesti dėl įsigaliojimo termino, kad įsigaliotų nuo sausio 1 dienos?
T. TOMILINAS (LVŽSF). 2019 metų.
PIRMININKĖ. 2019 metų. O įsigaliotų nuo šių metų? (Balsai salėje)
T. TOMILINAS (LVŽSF). Taip, taip, taip. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, jokio triukšmo! Ramiai. A. Palionis. Prašau, kolega, o paskui suteiksiu žodį R. Žemaitaičiui.
A. PALIONIS (LSDDF). Pagal dabar galiojančius įstatymus turi įsigalioti 2018 m. sausio 1 d. Vyriausybė atnešė į Seimą projektą, siūlantį įsigaliojimą nukelti nuo 2019 m. sausio 1 d. Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė 2019 metams. Jeigu mes pritariame Socialinių reikalų ir darbo komitetui, tai lieka tas, kas dabar galioja, nepritariame išvadai – keičiame komitetą. Viskas.
PIRMININKĖ. Ar visi supratote, už ką balsuojame? R. Žemaitaitis dar kartą nori visiems paaiškinti.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, pirmininke. Paaiškinsiu ūkiškai. Tie, kas norite, kad įsigaliotų nuo sausio 1 dienos, balsuojate už, nes komiteto pozicija, kad įsigaliotų nuo sausio 1 dienos, kas nori palaikyti Vyriausybę, kad nuo 2019 metų, tas balsuoja prieš arba susilaiko.
PIRMININKĖ. Ačiū. Visi supratome. (Balsai salėje) Prašome balsuoti.
Balsavo 109 Seimo nariai: už atmetimą balsavo 48, prieš – 39, susilaikė 22. Neatmesta.
Tokiu atveju mums reikia paskirti kitą komitetą. Kokių yra pasiūlymų? Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Skiriame kitą – Biudžeto ir finansų komitetą ir artimiausiu metu jūs priimsite sprendimą.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas neprieštarautų tokiam siūlymui, jeigu jis būtų suformuluotas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Biudžeto ir finansų komitetas toliau svarstys minėtą įstatymo projektą. Visas problemas sprendžiame toliau.
16.26 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 30, 31 ir 37 straipsnių pakeitimo ir 53 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1236(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Akcizų įstatymo Nr. IX-569 kai kurių straipsnių pakeitimo ir 53 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1236(2). Pranešėjas – A. Palionis, Biudžeto ir finansų komitetas.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą. Svarstė du kartus. Pirmo svarstymo metu buvo tik vienas pasiūlymas gautas iš Seimo narių ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Tada buvo pritarta bendru sutarimu. Antrą kartą gavome daugiau pasiūlymų. Balsavimo rezultatai: Seimo nario V. Poderio pasiūlymui pritarta bendru sutarimu, o dėl Seimo nario R. Žemaitaičio pirmojo pasiūlymo už balsavo 8, prieš nebuvo, susilaikė 2, dėl antrojo pasiūlymo, už komiteto sprendimą balsavo 9, nė vieno nebuvo prieš ir susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Todėl, gerbiamasis pranešėjau, prašome likti tribūnoje ir mes aptarsime Seimo narių pateiktus pasiūlymus. Prašau visų dėmesio.
Dėl 1 ir 2 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl 3 straipsnio yra Seimo nario E. Pupinio pasiūlymas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, jau pasisakydamas dėl biudžeto sakiau, kad iš tikrųjų būtų labai opi problema, jeigu mes pradėtume vėl keisti akcizo mokestį dyzeliniams degalams. Tai susiję su vienu svarbiausių Lietuvos verslų, t. y. vežėjais, kurie užima didelę dalį rinkos ir šiuo metu ir taip susiduria su problemomis. O problemų yra vien todėl, kad ir taip jau kyla dyzelinių degalų kainos, kontraktai buvo sudaryti iš anksto ir didžiąją dalį sąnaudų, kurios yra įskaitomos į sąnaudas, sudaro dyzeliniai degalai.
Kaip jau minėjau, buvo darytas eksperimentas prieš kelerius metus, kai mes bandėme 6 lietuviškais centais pakelti dyzelinių degalų akcizą, ir tai paveikė ne teigiamai, o neigiamai. Tai yra paveikė teigiamai… akcizo mokesčio surinkimą, buvome priversti grįžti prie jo ir vėl tą mokestį grąžinti į buvusį lygį.
Šiuo metu jis yra gana subalansuotas, kaip ir minėjau, iš tikrųjų kainos yra šiek tiek mažesnės negu dyzelinių degalų Lenkijoje. Taip mes sudarome galimybę ne tik mūsų vežėjams, bet ir tranzitiniams vežėjams užsipilti degalų Lietuvoje. Ypač svarbu tai, kad galime paskatinti, ne tik verslui sudaryti problemų, bet iš tikrųjų sudaryti tam tikras sąlygas ir nelegalių dyzelinių degalų naudojimui Lietuvoje. Tas irgi taip pat buvo. Siūlau nekeisti, palikti tą patį lygį, kuris ir buvo iki šiol.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė ir argumentai.
A. PALIONIS (LSDDF). Komitetas nepritarė. Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifui, taikomam dyzeliniams degalams. Paminėti pavyzdžiai netinkami, nes jau penkti metai iš eilės yra palaipsniui keliamas dyzelino akcizas, ir mes matome, kas vyksta. Dyzelino ne tik akcizo surenkama daugiau, bet ir paties kuro kiekine prasme parduodama daugiau. Didelės įtakos negu kad dideliais šuoliais keliant akcizą nedaro.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinio pasiūlymui pritaria S. Gentvilas. Žodis jums.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, vien šiais metais Lietuvos transporto sektorius gavo 17,7 % daugiau pajamų. Transporto sektorius sudaro kas septintą eurą Lietuvos ekonomikoje. Jie yra milžiniški kuro vartotojai. Jeigu jie aiškiai, tiesiai šviesiai sako: kolegos, mes pilsimės kurą Lenkijoje, reikia girdėti, ką jie sako. Aš, kaip Aplinkos apsaugos komiteto narys, tikrai seku pasaulines tendencijas, kur į aibę didmiesčių draudžiama įvažiuoti dyzeliniams automobiliams, bet Lietuvoje labai svarbu kalbėti ir apie tai, kad mes esame labai maža valstybė, naudojanti dyzelinį kurą, kuris yra labai pigus aplink mus. Tikrai nesiūlyčiau kelti taip, kaip nurodyta. Kviesčiau pritarti E. Pupinio siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nepritariančią poziciją nori išsakyti S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Ne tik kolegos Seimo nariai, bet ir Vyriausybė stebi ne tik pasaulio tendencijas, bet ir gretimų valstybių tendencijas, akcizų pokyčius, kainų pokyčius, valiutų kursų svyravimus ir jų prognozes vykdo. Taigi visos institucijos dirba atsakingai. Šitas Vyriausybės siūlymas šiuo atveju yra labai nuosaikus, tikrai nesukels jokių problemų niekam – nei vežėjams, nei gyventojams, todėl negalime palaikyti Seimo nario siūlymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Prašom balsuoti dėl Seimo nario E. Pupinio pasiūlymo. Balsuojantys už balsuojate už pasiūlymą.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 43, prieš – 34, susilaikė 30. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl to paties straipsnio yra gautas Seimo nario R. Žemaitaičio pasiūlymas. Gerbiamieji kolegos, reikėtų 10 pritariančiųjų. Gal galime sutarti, kad 10 bus, mes neklausime kiekvieną kartą ir taip sutaupysime laiko. R. Žemaitaitį prašom pateikti pasiūlymą.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, ką aš ir per rytinę darbotvarkę kalbėjau. Kaip aš suprantu, kad noras padidinti akcizus ir kad Lietuvos ekonomika prarastų daug pinigų, gal tai ir nėra blogai. Aš suprantu, kad Vyriausybė su savo ministrais priešaky šiandien siunčia žinią kontrabandininkams. Aš suprantu, kad Vyriausybė šiandien siunčia žinią visiems tolimųjų reisų vairuotojams, žmonėms, kurie yra aptarnaujantis personalas Lietuvoje ir aptarnauja ir ūkininkus, ir kirpėjus, ir prekybininkus, ir turgininkus, bet kurią pačią mažiausią grandį, kad, mieli gyventojai, nuo sausio 1 dienos dyzelinis kuras jums pabrangs nei daug, nei mažai – 6 euro centais. Gal ir visai nebloga naujiena yra ką tik išsiųsta iš Vyriausybės.
Mano siūlymas yra, kad tokio šoko nebūtų. Aš siūlau nuo 330 iki 337. Rezultatas – kuro kaina galėtų pabrangti iki 2 euro centų. Dar kartą aš pakartosiu: jeigu būtų pritarta Vyriausybės pasiūlymui, Lietuva būtų trečia Europoje (pabrėžiu – trečia Europoje) pagal kuro dalį, atitenkančią pajamoms. Jeigu valstiečiai tikrai yra pasiryžę taip balsuoti ir toliau naikinti kaimą ir regionus, tai sėkmės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. PALIONIS (LSDDF). Komiteto nuomonė yra analogiška, kaip ir dėl pirmo pateikto pasiūlymo. Aš tiktai norėčiau patikslinti kolegą, kad ne nuo sausio 1 dienos įsigalios akcizai, o nuo kovo 1 dienos.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš pasiūlymą – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kai R. Žemaitaitis siunčia žinią kontrabandininkams, Vyriausybė išgirdo šitą žinią ir su kontrabandininkais atitinkamai elgsis, jeigu tokių dar liko. Aš tikiu, kad jų vis dar yra, bet per šitą kadenciją visai išnyks. Šitie akcizo pokyčiai tikrai neturėtų paskatinti jų grįžti į šitą pavojingą verslą.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl R. Žemaitaičio pasiūlymo.
Balsavimo rezultatai. Balsavo 106 Seimo nariai: už – 45, prieš – 28, susilaikė 33. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl to paties straipsnio 3 dalies, keičiamo 37 straipsnio, R. Žemaitaitis teikia kitą pasiūlymą. Prašom pristatyti.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš dar kartą pakartosiu. Tiesiog mane stebina ir man keistas šitas dalykas, ko gero, gal pamiršo. S. Jakeliūnui aš tik galiu atsakyti. Jūs buvote buvusio premjero patarėjas, atsakingas už finansus, ir labai daug žarstėte komentarų, kad mokestinė bazė ir mokesčiai Lietuvoje yra per dideli, todėl šešėlis yra labai didelis. Dabar ką tik jūs prieš tai pasakėte, kad toliau skatinsime šitą dalyką.
Ūkininkams… Aš noriu paklausti Valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovų, kurie grįš į savo apygardą pas savo ūkininkus: ir ką jūs pasakysite? Mūsų Vyriausybė net nedrįso taip ženkliai kelti. Mes kėlėme proporcingai, nes matėme, kokia yra situacija. Vargšams ūkininkams jūs padidinsite vien dyzelino kainą šiandien iki 8 euro centų.
Mano siūlymas ir aš žiūriu į B. Markauską, kuris kadaise piketavo ir užvertė gatves ir už tai gavo baudžiamąją bylą, kreipiuosi į A. Stančiką, kuris labai reiškiasi Plungės ir Telšių regione ir aiškina, kad jis atstovauja ūkininkams, kaip jūs grįžę pažiūrėsite tiems žmonėms į akis, kai po šitokių nenašių, nederlingų metų žmonės nespėja atsisėti žiemkenčių ir balandžio mėnesį reikės pirkti kurą, kad galėtų sėti vasarojų? Jūs įsivaizduojate, kiek tai kainuos? Dabar lengva ranka valstiečiai, Žemės ūkio rūmų nariai, ministras, komiteto pirmininkas padidina vargšams ūkininkams 8 euro centais vienam litrui. Jums tokiu atveju būtų gėda. Todėl siūlau palaikyti.
PIRMININKĖ. Nuomonė, pritarianti pasiūlymui, – V. Rinkevičius. (Balsas salėje: Ko vadinat vargšais…“) Atsiprašau, atsiprašau… Po nuomonės pasakysite.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš, oponuodamas kolegai, kad tikrai ūkininkai nenuskurs, iš tikrųjų tai yra papildoma našta ir po šių metų tokios lietingos vasaros ir nenuimto kai kur derliaus tai nėra džiaugsminga dovana, bet žemdirbiai ir ūkininkai irgi supranta bendras valstybės problemas, tą socialinę atskirtį ir t. t., kad kokiu nors būdu ir jiems reikia prisidėti prie bendrų valstybės problemų sprendimo. Aš manau, didžioji dalis ūkininkų tai supranta ir supras. Kai kurie, be abejo, bus nepatenkinti, ypač paraginti, paagituoti mūsų kolegų politinių oponentų, kad protestuotų prieš valstiečius, kokie jie, matot, blogiečiai, kad jie jums kelia mokesčius. Tačiau tai nėra toks drastiškas kėlimas, kuris būtų nepakeliamas. Tiesiog bendras solidarumo mokestis ir mes jį bendrai priimkime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Labai atsiprašau komiteto pirmininko. Jūs turėjote pasakyti komiteto…
A. PALIONIS (LSDDF). Aš nesu komiteto pirmininkas. Norėjau pasakyti…
PIRMININKĖ. Komiteto pranešėjas.
A. PALIONIS (LSDDF). …komiteto išvadą. Komiteto išvada yra nepritarti, nes komitetas pritarė Vyriausybės pateiktam projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Neįjungėte.
PIRMININKĖ. Įjungiau.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kadangi kolega paminėjo. Šiaip dėl akcizų, kiek man žinoma aritmetika, šiaip 4 centais didėja. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas. Kalbant ir su žemės ūkio ministru… Gerai, gerai. Bėgiok, bėgiok! Kalbant su žemės ūkio ministru, iš tikrųjų mes kalbame apie tai, kad šiandien dėl dyzelino dažymo, nes jis yra, jeigu mes rasime sprendimo būdą ir jo atsisakysime, iš esmės kompensuosime šitą išaugimą ir bus nulis.
PIRMININKĖ. Ačiū. S. Jakeliūnas – prieš pasiūlymą. Taip, būtinai suteiksiu žodį. (Balsai salėje: „Nebuvo paminėtas.“)
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Norėčiau pakomentuoti, kad tai turbūt pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, kai partija, kurią sudaro ūkininkai, didina sau mokesčius. Aš manau, tai yra politinės ir finansinės atsakomybės pavyzdys ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Todėl siūlau net nereaguoti į R. Žemaitaičio demagogiją, nes jis bando įsiteikti nežinia kam. Mes atstovaujame tiems žmonėms, apie kuriuos čia kalbame. (Triukšmas, balsai salėje: „Oooo!“)
PIRMININKĖ. R. Žemaitaitis būtinai nori replikuoti.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Būtinai!
PIRMININKĖ. Bet trumpai.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Lietuvoje įvyko, mieli Lietuvos gyventojai, perversmas ar čia chaosas, ar čia nusileido atominė bomba. S. Jakeliūnas, klausykite, ką sako: mieli valstiečiai, toliau spauskime, toliau daužykime ūkininkus, mes esame ta partija, kuri atėjome visai sunaikinti Lietuvos ūkį. (Balsai salėje) Bet dabar A. Stančikui aš atšausiu. Šiek tiek su matematika, reikėtų pasiskaičiuoti, kad akcizas ir kad degalinėje atsirastų kaina kuro lentelėje, šitame vadinamajame tablo, prie jo reikia pridėti 21 % PVM. Plius padidinus minimalią mėnesinę algą, yra 2 euro centai. (Balsai salėje) Gerbiamieji, ne!
PIRMININKĖ. Netriukšmaujame.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ūkininkas sumoka ir rezultatas – ūkininkui kaina bus iki 8 euro centų. PVM kai kurie ūkininkai susigrąžina. Nepamirškite, kad kai kurie ūkininkai susigrąžina, bet smulkieji ūkininkai nesusigrąžina.
Gerbiamas Stasy, ačiū tau, kad pasakei, jog tai partija, kuri visai sunaikins žemės ūkį. Šaunuolis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Emocijos jau liejasi per kraštus, bet labai kviečiu nurimti, susikaupti ir balsuoti dėl R. Žemaitaičio pasiūlymo. (Balsai salėje) Nuomonės skirtingos. Prašome balsuoti.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Balsavo 99 Seimo nariai: už – 35, prieš – 33, susilaikė 31. Pasiūlymui nepritarta.
4 straipsnis. S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Norėčiau reaguoti, kad esu kaltinamas dėl žemės ūkio naikinimo. Aš manau, kad žemės ūkį, Lietuvos ekonomiką ir Lietuvos politiką naikina demagogai. Vienas iš jų čia ką tik kalbėjo. (Balsai salėje) (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos… Aplodismentai galbūt taip pat vėliau, kai priimsime biudžetą. 4 straipsnis. Dėl jo yra Seimo nario V. Poderio pasiūlymas. Ar galime pritarti, kad Virgilijus pateikia pasiūlymą dėl įstatymo? Virgilijaus nėra. Komitetas. Prašau.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). V. Poderys siūlo, kad gamtines dujas – tai yra viena iš švariausių kuro rūšių aplinkosauginiu aspektu… atleisti nuo akcizo visas transporto priemones, kurios naudoja šias gamtines dujas. Komitetas pritarė jo pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Bendru sutarimu galime pritarti? Galime pritarti.
Kitas Seimo nario V. Poderio pasiūlymas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Tai yra susiję.
PIRMININKĖ. Jie susiję, todėl abiem ir pritariame. Pasiūlymai aptarti. Dėl viso įstatymo projekto. Ačiū pranešėjui. Nuomonė už – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Na, iš esmės argumentai jau išsakyti. Neracionalūs, tikrai ekonomiškai nepagrįsti pasiūlymai yra atmesti, todėl siūlau balsuoti ir palaikyti po svarstymo visą įstatymo projektą dėl akcizų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gaila, kad nėra išgirsti mūsų vežėjų pagrindinės organizacijos „Linava“ perspėjimai, kad, atrodytų, iš pirmo žvilgsnio nežymiai pakėlus dyzelino akcizą – tai gali perorientuoti visus šiame regione dirbančius vežėjus pirkti dyzeliną ne Lietuvoje, o Lenkijoje. Tai būtų rimti praradimai biudžetui ir, man atrodo, kad Vyriausybė to neįvertino. Jeigu jau būtinai reikia kokių nors įplaukų iš akcizų, tai, man atrodo, jau geriau kalbėti apie kitų kuro rūšių papildomą kokį nors nežymų apmokestinimą, nes tai nėra taip jautru. Šiuo atveju vietoj prognozuojamo pliuso gali išeiti minusas ir gana rimtas. Aš kviečiu dėl to, kad nebuvo pritarta tai ištaisančiai E. Pupinio pataisai, nepritarti tam projektui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš dabar norėčiau paskelbti balsavimą, o po to suteiksiu repliką po balsavimo S. Gentvilui.
Prašome balsuoti. Nuomonės išsakytos. Dėl Akcizų įstatymo projekto.
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 108 Seimo nariai: už – 68, prieš – 24, susilaikė 16. Po svarstymo – pritarta.
S. Gentvilas. Replika po balsavimo.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiamojo V. Poderio pasiūlymą svarstėme turbūt lygiai 2 sekundes ir neleidote net balsuoti. Aš dėl gamtinių dujų. Išplėtėme iš esmės akcizo netaikymą visiems gamtinių dujų vartotojams, kurie naudoja kurą. Ką tik išėjo Amerikoje stiprus pranešimas, kad gamtinės dujos, ypač metano dujos, yra 40 kartų labiau teršiančios ozono sluoksnį negu paprastas CO2, todėl nereikia tų faktų sakyti. Esminiai mokestiniai dalykai. Prašau taip neskubėti.
PIRMININKĖ. Supratau, atsiprašau, kad nepastebėjau jūsų noro išsakyti savo nuomonę. Manau, mes dabar tik svarstome. Iki priėmimo dar bus galima ir išsakyti, ir teikti kitus pasiūlymus.
16.44 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 181, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 182 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1237(2) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą. Aštuonis įstatymus mes jau apsvarstėme. Devintasis – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo tam tikrų straipsnių įstatymo projektas Nr. XIIIP-1237(2). Biudžeto ir finansų komitetas. Pranešėjas – A. Palionis. Prašome pateikti komiteto išvadą.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas taip pat svarstė šį įstatymo projektą du kartus, nes po svarstymo dar buvo gauta papildomų pasiūlymų. Tai po pirmo svarstymo komiteto sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgus į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą bei Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir komiteto išvadoms. Už – 4, prieš – 3, susilaikė 1. Komiteto sprendimą lėmė komiteto primininko balsas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiu…
A. PALIONIS (LSDDF). Antrą išvadą gal irgi paskaitysiu.
PIRMININKĖ. Taip, būtinai pagarsinkite abi išvadas.
A. PALIONIS (LSDDF). Gavome dar papildomų Seimo narių pasiūlymų – du pasiūlymus gavome. Dėl pirmojo pasiūlymo, kad pritartume, komitete už balsavo 9, prieš nebuvo, susilaikė 2. Dėl antrojo pasiūlymo – už balsavo 8, prieš nebuvo, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateiks T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip papildomas lapkričio 10 dieną svarstė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio (įstatymo) kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 182 straipsniu (įstatymo projektą). Komiteto išvada – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Už balsavo 6 komiteto nariai, prieš – 3, nė vienas nesusilaikė. Taip pat komitetas siūlo pritarti komiteto pasiūlymams, kurie buvo pateikti pagrindiniam komitetui. Mes organizavome atskirą posėdį su Ekonomikos komitetu ir gimė pasiūlymas dėl fiksuoto dydžio pajamų mokesčio grindų padidinimo iki 45 tūkst. eurų. Taip pat yra pasiūlymas dėl… Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokesčio tą ribą padidinti iki 25 tūkst. Vėliau, svarstant, diskutuojant su Biudžeto ir finansų komitetu ir su Vyriausybe, buvo rastas kitas kompromisas. Tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išvados pristatytos. Dabar bendroji diskusija. Keturi kolegos nori diskutuoti. Pirmąjį kviečiu M. Majauską. Ruošiasi A. Sysas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų, atrodo, gana produktyviai čia šiandien dirbame ir tikrai daug svarbių sprendimų priimsime. Mano giliu įsitikinimu, gyventojų pajamų mokesčio lengvatų įvedimas, jų taikymas atspindi mūsų Seimo, ypač valdančiosios daugumos, politiką. Vienas labai charakteringas momentas, kuris yra būtent šio įstatymo pakeitime, t. y. atsisakymas papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio už vaikus. Politika, kurią mes renkamės šiuo siūlomu sprendimu – mes atsisakome skatinti dirbančius žmones ir remiame visus be išimties. Mano giliu įsitikinimu, tai yra klaidinga politika, tai yra netaikli politika.
Antras dalykas. Mes renkamės duoti pinigų visoms šeimoms, ne tik dirbančioms ar nedirbančioms šeimoms, bet visoms šeimoms, neatsižvelgdami į jų pajamas. Dar kartą – tai yra netaikli politika ir tai yra politika, kuri neskatina dirbti.
Trečia. Tai yra politika, kuri didins kainas, didins infliaciją. Mano giliu įsitikinimu, mes negalime pritarti tokiems pokyčiams. Socialinė politika turi būti nukreipta… Kaip sakė R. Reiganas, pati geriausia socialinė politika – darbas, ji turi būti nukreipta į dirbančius žmones ir skatinti juos dirbti, o ne sėdėti namuose ir gauti pajamas. Ji turi būti nukreipta tikslingai tiems žmonėms, kuriems iš tikrųjų reikia tos paramos, o ne tiems, kurie gauna bet kokias pajamas. Mes turime labai atsakingai žiūrėti į visą skatinimą tam, kad mes toliau nepaskatintume augančių kainų. Tai yra vienas labai labai svarbus dalykas, dėl kurio mes šiandien turėsime apsispręsti.
Yra ir gerų dalykų. Vienas visai neblogas dalykas dėl individualios veiklos – tai, kad mes atsisakome daugelio individualios veiklos pavadinimų, profesijų, laisvosios profesijos, kitos profesijos, kada žmonės dažnai bando apeiti nustovėjusias taisykles įsirašydami į vieną ar į kitą veiklą ir taikydami sau mažesnius mokesčius. Šiuo sprendimu bus priimta mokesčius ir jų dydį taikyti progresyviai, pagal gaunamas pajamas. Mano giliu įsitikinimu, tai yra teisinga kryptis, bet labai kviečiu rimtai ir atsakingai pažiūrėti į prieš tai minėtą temą, tai yra atsisakymas skatinimo dirbantiems ir auginantiems vaikus. Mano supratimu ir giliu įsitikinimu, tai yra klaidinga socialinė politika. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Sysą. Ruošiasi G. Skaistė.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, suprantu, kad biudžetas yra pageidavimų koncertas, ir jų mes ir komitete, ir Seime svarstysime daug. Bet šiuo atveju šis įstatymas – tai vienas iš įstatymų, kuriuos pateikė Vyriausybė, kuris papildytų dalinimo aruodus. Labai keista situacija susidarė ir mūsų komitete, kai už įstatymo projektą vienintelis balsavau aš, o visa pozicija balsavo prieš. Ir pozicijos žmonės. Tai man kyla klausimas, ar jūs nepasitikite Finansų ministerija, ar nepasitikite Ministru Pirmininku ir Vyriausybe, jeigu jie atneša Vyriausybės projektą padidinti mokesčius tiems, kurie gali susimokėti? Kalbama apie verslo liudijimus, apie ūkininkus ir individualią veiklą, kai jau šiandien iš individualios veiklos yra 20 milijonierių ir jie moka labai mažus mokesčius. Mes verkšlename, kad yra didelė atskirtis, bet kai Vyriausybė pasiūlo konkrečius dalykus, tai darome visiškai atvirkščiai.
Aš nuoširdžiai noriu pagirti finansų viceministrę, kuri į posėdį atėjo labai pasiruošusi, mums pateikė krūvą medžiagos, tik niekas nenori analizuoti ir skaityti, kur aiškiai parašyta, kiek ir kam padidėtų. 100 tūkst. – užsiimančių individualia veikla, tik 4 tūkst. paliestų šitas įstatymas, iš jų tik 1 tūkst. sumokėtų šiek tiek didesnius mokesčius, šiek tiek didesnius! Tą siūlo Vyriausybė. Ką padarė mūsų komitetas ir ką padarė Biudžeto? Mūsų apskritai atmetė, o Biudžeto ir finansų komitetas padarė labai klasinius pakeitimus – nuleido kartelę tiek, kad 5 tūkst. padidino pajamų ribą, nuo kurios skaičiuoja mokesčius. Iš ko mes didinsime tas visas išmokas, klausiu visų jūsų, jeigu mes apskritai nenorime liestis prie mokesčių? Lobistai veikia visom grandim. Užuot tikėję ministru ir viceministru, jūs tikite lobistais, kurie ateina į posėdį ir sako, kad žlugs visas verslas. Aš pakartosiu, kai mes įvedėme „Sodros“ mokestį, aš girdėjau lygiai tas pačias kalbas, kad individuali veikla žlugs, kad jie turėtų už save susimokėti, bent turėtų sąžinės, kad kitiems jų nereikėtų išlaikyti. Ir nežlugo. Šiuo atveju irgi. Apie tai mes kalbame.
Be kompleksinės mokesčių reformos mes nepajudėsime, mes turėsime mažiausią perskirstymą ir turėsime mažiausias įvairias išmokas, traukysime tą adijalą nuo vieno ant kito. Šiuo atveju labai gėda ir gaila, kad Biudžeto ir finansų komitetas pasidavė tokiems grynai populistiniams reikalavimams ir vaikščiojantiems ir kalbantiems įvairiems turgų direktoriams, smulkaus verslo asociacijų vadovams. Paprasčiausiai grąžinome arba, tiksliau, nutarėme nieko nekeisti. Aš manau, tai yra didžiulė problema sprendžiant visus įsenėjusius dalykus.
Iš šito įstatymo pirmiausia labiausiai išlošia kas? Ūkininkai. Nes jiems yra sumažinta riba, nuo ko reikia mokėti, ne nuo 100 % pajamų, o tik nuo 50 %, – ir minus maždaug 2 mln. Bet įdomiausia yra tai, kad kai mes perėjome nuo minimalios mėnesinės algos ribos, nuo kurios jie turėjo mokėti, prie pajamų, didžioji dalis jų bus neapdrausta. Mes juos norime apdrausti kitais draudimais, bet, pakeisdami mokestinę bazę, mes juos paprasčiausiai paliekame ant ledo toliau, jie neturės jokio draudimo, nes jie dažniausiai nerodo savo pajamų. Mes visi taip mylime Lietuvą, kad stengiamės ją apgaudinėti visais įmanomais būdais. Čia mes darome meškos paslaugą įvesdami vienus draudimus, bet leisdami jiems per kitus įstatymus šitam procese nedalyvauti.
Gerbiamieji kolegos, tikrai siūlyčiau rimtai pasvarstyti, ar mūsų siūlymai ir mūsų balsavimai šiais klausimais yra patys teisingiausi.
PIRMININKĖ. Kviečiu G. Skaistę. Ruošiasi S. Jakeliūnas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kalbant apie gyventojų pajamų mokesčio pasikeitimus ir šio įstatymo pasikeitimus, tikrai yra ir gerų pokyčių. Tas bandymas apvienodinti ne pagal darbo sutartis dirbančių asmenų apmokestinimą – ketinimai buvo tikrai geri. Tai, kas liko šiandieną, tikrai nėra tas rezultatas, kurio tikėjomės pačioje pradžioje. Bet asmeniškai man kelia nerimą to instrumento atsisakymas – papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio ir pasirinkimo vietoj to skirti šitas lėšas vaiko pinigams. Jeigu mes renkamės tarp vaiko pinigų ir papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio, tai mes tiesiog rizikuojame peržengti tą ploną liniją, kada iš tikrųjų mes motyvuojame tuos žmones, kurie nori dirbti, ir tarp tų, kurie nori tiesiog gyventi, kitų, kurie suneša valstybei pinigus į sąskaitą. Man atrodo, yra labai svarbus skirtumas, jei dirbant šeimos pajamos menkai skiriasi nuo pajamų nedirbant, tuomet ir motyvacija prisidėti prie valstybės kuriamo bendrojo gėrio yra tikrai mažesnė. Man atrodo, kad visa valstybės politika išties turėtų būti nukreipta į tai, kad mes skatintume žmones jaustis oriai, dirbti. Dirbantis žmogus visą laiką yra orus ir laisvas, o ne gyvenantis iš valstybės malonės.
Manau, kad tokiais pakeitimais mes galbūt mažiname skurdą, bet tikrai ne pajamų nelygybę. Ir jeigu mes mažiname tokiais pasiūlymais atotrūkį tarp dirbančių vidutiniokų ir nedirbančių vargšų, tai man atrodo, kad mes tokiu būdu tiesiog naikiname viduriniąją klasę, kuri turėtų būti mūsų valstybės pagrindas. Tuo tarpu tiems, kurie uždirba tikrai daug, po šių įstatymų pasikeitimų nelabai kas iš tikrųjų pasikeis. Tai raginčiau nepritarti šiam įstatymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Jakeliūnas. Tribūna jums diskutuoti.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Ne pirmą kartą mes girdime apie viduriniosios klasės naikinimą, apie dirbančiųjų neskatinimą ir panašius bauginančius dalykus. Bet tas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, kuris veikia dabar, diskriminuoja mažai uždirbančius, nes juo gali naudotis tik tie, kurie uždirba daugiau. Ir kuo daugiau vaikų turi, tuo daugiau gali išnaudoti arba panaudoti tą neapmokestinamąjį pajamų dydį. Taigi tikslas labai aiškus – nediskriminuoti tų, kurie uždirba mažai. Ateityje suprantu ir tikiu, kad konservatoriams palaikant mes pertvarkysime tą gyventojų pajamų mokesčių sistemą ir visą mokesčių sistemą. Vyriausybė tam taip pat bręsta ir surasime sutarimus.
O šiuo atveju dėl smulkaus verslo tikrai vyko intensyvios diskusijos ir tų diskusijų rezultatas yra ta riba, nuo kurios pradės po truputį augti mokesčiai. Vietoj siūlomų 10 tūkst. Vyriausybės ribos, buvo sutarta dėl 15. Čia manau, kad platus konsensusas ir palaikymas tikriausiai bus viso Seimo. Riba, nuo kurios privalu įsigyti liudijimą, dirbti pagal individualią veiklą su pažyma, nebuvo pakeista, kad neatsirastų kažkokių neaiškumų, neapibrėžtumų ir galimų problemų smulkiajam verslui. Taigi neapmokestinamasis pajamų dydis kaip toks taip pat reikšmingai didėja, ir tai suprantama, kadangi tarifas vis dar mažas, turėtume kada nors jį perskaičiuoti, prijungti galbūt sveikatos draudimo įmoką ir dalį „Sodros“ įmokos. Tada tas pats tarifas didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį leistų labiau pajusti pajamų pagausėjimą mažai uždirbantiems žmonėms, tačiau darome, ką galime. Ateityje, manau, suartės arba galbūt susilygins neapmokestinamasis pajamų dydis su minimalia alga ir tą tendenciją išlaikysime. Suprantama, turime elgtis atsakingai, negalime beatodairiškai tų dydžių keisti. Šiuo atveju tie siūlymai, kurie yra subalansuoti tiek Vyriausybės, tiek komitete apsvarstyti ir priimti, manau, yra optimalūs ir šiame etape juos tikrai siūlysime palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje išsakytos nuomonės. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją A. Palionį. Išties yra nemažai pasiūlymų ir mes juos visus labai nuosekliai aptarsime.
Dėl 2 straipsnio, siūlant pakeisti 6 straipsnio 2 dalį, buvo gautas Seimo nario V. Simuliko pasiūlymas. Kolegos nematau. Gal, komiteto pirmininke, kartu pakomentuokite pasiūlymą ir jūsų…
A. PALIONIS (LSDDF). Aš tik pranešėjas.
PIRMININKĖ. Komiteto pranešėjas. Man miela jus vadinti ir taip.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Vyriausybės pasiūlyme yra nuo 15 % iki 5 % sumažinti tarifą, taikomą ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas. V. Simulikas siūlė tuos 5 %, jau sumažintus nuo 15 % iki 5 %, dar sumažinti iki 2 %. Komitetas nepritarė, nes papildomo lengvatinio 2 % tarifo įvedimas… įvertinant tai, kad mes jau siūlome mažesnį – 5 % tarifą, ir taip yra nedidelis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą norinčių kalbėti nėra. Prieš pasiūlymą, pritariant komiteto nuomonei, taip?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš gal tik papildysiu komiteto pranešėją. Galbūt ir būtų tikslinga dar toliau didinti, bet, matyt, būtų atsakinga pirma pasižiūrėti, kaip veikia šis reikšmingas sumažinimas nuo 15 iki 5 %. Jeigu matytume, kad jis duoda reikšmingą naudą, tuomet galėtume kalbėti apie papildomą sumažinimą iki 2 %.
A. PALIONIS (LSDDF). Tas komitete ir buvo, tik ne didinti, o mažinti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Ar bendru sutarimu galime pritarti komiteto nuomonei? Reikia balsuoti dėl V. Simuliko pasiūlymo. Kas pritariate V. Simuliko pasiūlymui, kuriam komitetas nepritarė, prašome balsuoti.
Balsavo 94 Seimo nariai: už pasiūlymą – 4, prieš – 25, susilaikė 65. Pasiūlymui nepritarta.
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį siūlė Seimo nariai L. Kasčiūnas, Ž. Pavilionis, A. Ažubalis ir P. Saudargas. L. Kasčiūnas pristato šitą savo pasiūlymą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tiesų mūsų grupės Seimo narių pasiūlymas, be abejo, skirtas rimtai padiskutuoti, ar mūsų valstybė turi adekvačią šeimos politiką, ar politiką, kuri skatina šeimas auginti vaikus čia, Lietuvoje. Mūsų pasiūlymas, aišku, yra ganėtinai drąsus. Mes siūlome gyventojų pajamų mokestį diferencijuoti pagal auginamų vaikų skaičių. Mes žinome, kad dabar yra vienas 15 % tarifas. Siūlome toms šeimoms, kurios augina du vaikus, taikyti 10 % gyventojų pajamų mokesčio tarifą, o toms, kurios augina tris ir daugiau vaikų, – 5 % gyventojų pajamų mokesčio tarifą.
Šis diferencijavimas, be abejo, gali būti diskutuotinas, bet iš tikrųjų tai yra toks pirmas normalus bandymas šiek tiek priartinti mūsų mokestinę sistemą prie to, kad šeimos, auginančios vaikus, realiai pajustų valstybės paskatas ir pagarbą jų pastangoms. Iš tiesų, mielieji, žinome mūsų demografinę situaciją ir visus kitus rodiklius, puikiai suprantame, kokia mūsų padėtis.
Norint, kad mūsų visuomenės demografinė situacija būtų bent jau stabili, reikia, kad mūsų šeimose augtų tiesiog daugiau negu du vaikai. Šiandien mūsų statistika yra negailestinga – tai 1,7 vaiko ir tai reiškia, kad valstybė, mūsų visuomenė traukiasi. Pridėkime dar emigracijos mastus ir kitus dalykus – suprantame, kad situacija yra tikrai nelengva.
Todėl šis pasiūlymas būtent ir yra orientuotas į tai, kad valstybė tokiomis ekonominėmis paskatomis, būtent per gyventojų pajamų mokestį, galėtų išjudinti tą motyvacinį mechanizmą, tikintis, kad iš tikrųjų tokia valstybės globa, paskata galėtų paskatinti šeimas imtis tikrai drąsių sprendimų kurti šeimas, auginti vaikus čia, Lietuvoje.
Suprantu, kad tai laikas, kai yra biudžeto svarstymas. Suprantu, kad daugeliu atvejų mes balsuosime dabar automatu, neįsigilindami kartais į pasiūlymo esmę ir į problemos mastą.
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Bet aš tikiu, mielieji, kad mums užteks sveiko proto ir suvokimo ir mes gražiai pritarsime šiam mūsų pasiūlymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pasiūlymą. Prieš tai komiteto nuomonė.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas nepritarė pasiūlymui. Viena vertus, tai pareikalaus 60 mln. eurų iš gyventojų pajamų mokesčio. Kita vertus, Vyriausybė yra parengusi kitą planą, kaip remti šeimas, auginančias vaikus, t. y. skirti kiekvienam vaikui po 30 eurų per mėnesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pritaria Seimo narių grupės pasiūlymui R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jeigu mes kalbame apie demografinę politiką, tai ji tikrai neturi būti susieta su kokiu nors paramos mechanizmu, pašalpų mechanizmu ir teikiama tik toms šeimoms, kurios stokoja, bet turėtų būti skatinamas pats procesas.
Imant geriausius pavyzdžius šioje srityje tos pačios Prancūzijos, kurioje yra progresyvumas įtrauktas, ir mūsų kaimynų lenkų progresyvumas dėl vaikų skaičiaus šeimoje, tai duoda geriausius rezultatus demografijos prasme. Mums vien motinystės atostogų, kurios dabar davė savo rezultatą, jau nebeužtenka. Tas mechanizmas daugiau ko nors naujo nebeduos, duok Dieve, išlaikyti tą patį lygį. Jeigu mes įvedame naujus mechanizmus, tai reikia tą ir daryti. O kadangi NPD dabar smarkiai sutaupome, pasiūlėme sumažinti, tai bent šis progresyvumas turėtų likti, jeigu mes iš tikrųjų norime rezultatų demografijos srityje, nes vaiko pinigai ir visa kita tik tam ir skirta, visiems duodant, bet turi būti apčiuopiamas rezultatas. Šis siūlymas kaip tik ir suteikia to apčiuopiamumo, nes simbolinė išmoka neduos nieko. Aš siūlau paremti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš pasiūlymą – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš tik noriu atkreipti kolegų dėmesį, kad nepasimestų, visų gerų pasiūlymų negalima priimti, reikia eiti valdančiajai daugumai ir pritariantiems Vyriausybės pasiūlytu keliu, nes ant dviejų kėdžių mes negalime sėdėti.
Taip, ši sistema, kurią siūlo opozicija, irgi galėtų egzistuoti, bet tada mes negalėtume svarstyti toliau išmokų vaikams įstatymo, nes ten irgi yra labai rimtos lėšos numatytos. Tiesiog reikia pasirinkti Vyriausybės kelią ir juo eiti. Jis tikrai yra geras ir aš, pristatydamas išmokų vaikams įstatymą, apie tai daugiau kalbėsiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašome balsuoti. Balsuojantys už balsuojate už Seimo narių L. Kasčiūno, Ž. Pavilionio, A. Ažubalio ir P. Saudargo pasiūlymą, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 27, prieš – 30, susilaikė 41. Pasiūlymui nepritarta.
3 straipsnis. Neteiksiu balsuoti, nes mes jau balsavome už L. Kasčiūno pasiūlymą dėl įstatymo, jis susijęs, todėl nebalsuojame.
4 straipsnis. Dėl 4 straipsnio yra gautas Seimo nario D. Gaižausko pasiūlymas. Gerbiamasis Dainiau, prašom pateikti savo pasiūlymą.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Išties, manau, tikslinga paminėti, kad komitetas keliais balsais nepritarė šiam mano pasiūlymui. Kaip man pavyko sužinoti, nes nebuvo pakankamai aiškiai išaiškintos priežastys. Šis pasiūlymas pateiktas atsižvelgiant į Valstybės kontrolės audito išvadas, kurių pagrindinė esmė yra suvienodinti visų kriminalinės žvalgybos subjektų naudojamų lėšų kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti apskaitymo tvarką. Šiuo metu kriminalinės žvalgybos subjektų yra septyni ir kiekvienas taiko savo tvarką, nes tai įpareigoja Kriminalinės žvalgybos įstatymas. Valstybės kontrolė pasakė, kad tai nėra gerai, ir dėl to pasiūlė atlikti tam tikrus pakeitimus. Iškilo klausimų dėl asmenų, ne etatinių slaptų bendradarbių, bet asmenų, kurie suteikia vienkartinę informaciją, skirtą kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti. Tačiau kilo problemų, nes valstybė pagal dabartinę tvarką išmokėdama atlygį prieš tai pati atskaito gyventojų pajamų mokestį, kaip ir viena ranka duoda, kita ranka atima. Todėl buvo priimtas sprendimas su visais kriminalinės žvalgybos subjektais, Finansų ministerija, Mokesčių inspekcija, Valstybės kontrole padaryti išimtį ir papildyti šį įstatymą ir tokių pajamų neapmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu. Todėl prašau palaikyti šį pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė. Prašom.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaip gerbiamas Seimo narys D. Gaižauskas ir sakė, komitetas, svarstydamas šią pataisą, neturėjo visos informacijos ir komitetas galvojo, kad čia bandoma išspręsti konfidencialumo problemas. Todėl buvo sprendimas nepritarti.
PIRMININKĖ. Pritaria komiteto, atsiprašau, pritaria Seimo nario…
A. PALIONIS (LSDDF). Nepritaria.
PIRMININKĖ. Komitetas nepritaria, bet pritaria Seimo narys S. Jakeliūnas D. Gaižausko pasiūlymui ir nori išsakyti savo nuomonę.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Taip, komitete mes diskutavome, bet klausimų ir diskusijų vyksta tiek daug ir taip intensyviai, kad į viską įsigilinti yra sudėtinga. Šiuo atveju tie argumentai, kurie buvo išsakyti ir dabar, ir anksčiau, mane asmeniškai įtikina ir aš palaikysiu kolegą D. Gaižauską.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas turi kitą nuomonę.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Kolegos, kalbėjome komitete ir dabar išsakyta pozicija, matyt, bent jau mano giliu įsitikinimu, tik dar labiau sustiprina komiteto poziciją nepritarti tam siūlymui, nes buvo pasakytas argumentas, kad valstybė viena ranka duoda, apmoka už suteiktą informaciją ar paslaugas, o kita ranka per mokesčius pasiima. Bet, gerbiami kolegos, taip yra su absoliučiai visais tarnautojais, biudžetininkais, kultūros darbuotojais, medikais, švietimo darbuotojais. Valstybė sumoka atlyginimą, bet jie visi moka mokesčius. Atsakinga mokesčių politika ką sako? Jeigu mes norime ką nors skatinti, kad jie gautų didesnę ekonominę naudą, tai mes didinkime jiems apmokėjimą už teikiamas paslaugas, o ne bandykime pritaikyti papildomas išimtis. Man atrodo, jeigu čia sprendžiamas ekonominis naudingumas, tai reikia didinti paramą jiems, o ne taikyti atskiras lengvatas.
PIRMININKĖ. Ačiū, nuomonės išsakytos. Apsisprendžiame balsuodami dėl D. Gaižausko pasiūlymo.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 79, prieš – 7, susilaikė 20. D. Gaižausko pasiūlymui pritarta.
Dėl 5, 6 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl 7 straipsnio gautas A. Butkevičiaus pasiūlymas. Dėl mokestinės apmokestinamosios veiklos, kad pajamos neviršytų ne 10, o 20.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kadangi po to vyko susitikimas su smulkiaisiais verslininkais, buvo sutarta ir rastas kompromisas 15 %. Aš savo pasiūlymą atsiimu.
A. PALIONIS (LSDDF). 15 tūkstančių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonės ir neprašome sakyti, nes Seimo narys atsiėmė savo pasiūlymą. Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat teikė pasiūlymą dėl individualios veiklos mokėtino pajamų mokesčių apskaičiavimo. T. Tomilinas pateikdamas išvadą jau pasakė, tai gal labai trumpai. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Čia analogiškas pasiūlymas, dėl kurio irgi rastas kitoks kompromisas, ir mes toliau svarstysime mano ir kolegų Seimo narių pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Ar visi komiteto nariai sutinka, kad nebalsuotume? Jūs negalite vienas atsiimti už visą komitetą.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Ne, aš neatsiimu, aš tik informuoju, aš jį pristačiau.
PIRMININKĖ. Jūs informuojate, gerai. Turėsime teikti balsuoti. Komiteto nuomonė. Prašome paskelbti.
A. PALIONIS (LSDDF). Komitetas, kai svarstė šį pasiūlymą, dar apie kompromisinį variantą neturėjo informacijos, nebuvo suderintos pozicijos, bet šiam konkrečiam pasiūlymui nepritarė, nes tada, mes manėme, kad Vyriausybės pasiūlyta 10 tūkst. eurų riba tinkama.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl pasiūlymo nuomonės už nėra. Nuomonė prieš komiteto pasiūlymą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš jau iš tribūnos sakiau, kad aš vienintelis balsavau prieš šitą komiteto siūlymą. Aš palaikiau Vyriausybės nuomonę ir Vyriausybės siūlymą, kad tie, kas gauna didesnes pajamas, į bendrą katilą pagaliau po 27 metų Lietuvos nepriklausomybės turi mokėti didesnius mokesčius. Biudžeto ir finansų komitetas vis tiek nusileido lobistams, padarė tik nuo 15, bet tai yra geriau. Bet komiteto nuomonė nieko nekeisti, na, man buvo nesuprantama.
PIRMININKĖ. Ačiū. Didesnė įmoka, tai yra mėnesinės pajamos 1 tūkst. 250. Jeigu manome, kad tai didesnės, bet, gerbiamieji kolegos, mūsų valia apsispręsti. Tie, kurie pritariate komiteto pasiūlymui, balsuojate už, kurie turite kitą nuomonę, kuriai komitetas nepritaria, balsuojate prieš arba susilaikote.
A. PALIONIS (LSDDF). Palaukite, supainiojote truputį.
PIRMININKĖ. Nesupainiojau. Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlė pasiūlymą, kuriam Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė.
A. PALIONIS (LSDDF). Nepasakėte, kurio komiteto, Biudžeto…
PIRMININKĖ. Dabar patikslinau. Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlė žemutinę ribą 25 tūkst. (Balsai salėje)
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 24, prieš – 38, susilaikė 31. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymui nepritarta.
Yra kitas pasiūlymas. T. Tomilinas, R. Karbauskis ir grupė kitų Seimo narių teikia pasiūlymą dėl 7 straipsnio. Kuris kolega pristatys? T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Čia tas minėtas kompromisas, kuris buvo pasiektas su smulkiesiems verslininkams atstovaujančiomis asociacijomis. Yra pasiūlymas taikyti būtent 15 tūkst. eurų pelno, jeigu taip galima pasakyti, apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų ribą, nuo kurios skaičiuojamas papildomas mokestis. Siūlau pritarti kompromisiniam variantui, kuriam pritaria ir Biudžeto ir finansų komitetas.
PIRMININKĖ. Ar Biudžeto ir finansų komitetas nori komentuoti?
A. PALIONIS (LSDDF). Taip, noriu komentuoti. Komitetas pritarė. Noriu replikuoti A. Sysui, kad Vyriausybės projektas, atneštas į Seimą, jau jis automatiškai apmokestina didesnes pajamas gaunančius žmones. Iki šiol buvo reglamentuojama pagal ūkinės veiklos šakas ir kai kurie mokėjo ir milijoną eurų turėdami pajamas tik 5 %. Dabar šio projekto koncepcija keičiasi ir šitas kompromisinis pasiūlymas yra žemiausias pajamas gaunantiems iš individualios veiklos, mes pakeliame kartelę nuo 10 iki 15 tūkst., o lubų mes nebestumiame, 30 tūkst. taip, kaip yra, virš 30 tūkst. jau prasideda 15 %.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už pasiūlymą – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Nebūčiau kalbėjęs, jeigu mūsų komiteto pirmininkas būtų sakęs visišką tiesą. Aš remiu tą kompromisinį siūlymą, bet Vyriausybės atneštas projektas yra į minusą, ne į pliusą. Taigi neklaidinkite kitų, nors aš palaikau šį kompromisinį siūlymą.
A. PALIONIS (LSDDF). Į pliusą.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš pasiūlymą – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų labai keistai atrodo, nes Vyriausybė atėjo su 10 tūkst. riba, komitetas diskutavo, išklausė įvairių organizacijų, asocijuotų struktūrų pasiūlymus, kalbėjo su verslininkais ir nusprendė pritarti Vyriausybės siūlymui 10 tūkst. ribai. Kažkas per savaitę atsitiko ir staiga – komitetas susirinko, ir apsigalvojo, nors nė vieno oficialaus susitikimo su verslininkais ir asocijuotomis struktūromis nebuvo, ir staiga nusprendė pateikti 15 tūkst. ribą. Valstybės pinigų niekam negaila, verslininkus remti galima. Matyt, galima ir pritarti ar ne?
Rimtai kalbant iš tikrųjų, mano supratimu, tokie sprendimai turėtų būti skaidresni ir mes turėtume sužinoti, kas įvyko per tą savaitę, kokie susitikimai su verslininkais vyko, kas buvo deklaruota per tuos susitikimus ir kodėl vis dėlto ta nuomonė pasikeitė, nes lygiai prieš savaitę Biudžeto ir finansų komitete mes visi balsavome ir palaikėme gerbiamo S. Skvernelio pasiūlytą poziciją.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos. Ar dėl vedimo tvarkos A. Sysas?
A. SYSAS (LSDPF). Taip. Buvo paminėta pavardė. Aš pagyriau Vyriausybę, kad atėjo su geru projektu, tiktai jį čia, Seime, pagadinome. Reikia pripažinti, kad kiekvieni mažinome. Aš kalbėjau apie skaičių – 10 tūkst., aš nekalbėjau apie milijoną.
A. PALIONIS (LSDDF). 10 tūkst. nėra didelės…
A. SYSAS (LSDPF). Jūs padarėte 15, prisipažinkime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, balsuojame už Seimo narių T. Tomilino, R. Karbauskio ir grupės kitų pasiūlymą, dėl kurio komitetas išsakė savo pritarimą ir siūlo… (Balsai salėje) Bendru sutarimu negalime, nes buvo skirtingos nuomonės. Balsuojantys už pritariate Seimo narių pasiūlymui, kur buvo siūloma 15 tūkst. eurų per metus metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos, kad būtų ne didesnės.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 94, prieš – 1, susilaikė 6. Minėtų Seimo narių pasiūlymui pritarta.
Dabar toliau yra L. Kasčiūno pasiūlymas, kurį mes jau aptarėme ir kurio neteikiu balsuoti.
A. PALIONIS (LSDDF). Tai yra susijęs su pasiūlymu dėl 2 straipsnio.
PIRMININKĖ. Komitetas jam nepritarė. Yra Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. Gerbiamasis kolega, jūsų pasiūlymas yra pakeisti 9 straipsnio 1 dalį. Jis yra beveik analogiškas R. Žemaitaičio. Jūs gal… N. Puteikis pateikia, o jums duosime pasakyti nuomonę už.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš siūlau neimti jokio gyventojų pajamų mokesčio nuo minimalios algos.
PIRMININKĖ. Aiški jūsų pozicija. Kolega R. Žemaitaitis turėjo tą pačią nuomonę.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Iš tiesų aš palaikau kolegos N. Puteikio. Matyt, panašiu metu mes tai mąstėme ir galvojome, nes tai buvo ir tai buvo gera praktika. Tai, ką siūlo, aš manau, turėtų būti visiems tinkama. Vis tiek Vyriausybė po svarstymo dar pasižiūrėtų tą projektą, gal dar ką nors papildytų. Todėl visus kviečiu pritarti N. Puteikio pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Tačiau komitetas nepritaria jūsų abiejų pasiūlymui.
A. PALIONIS (LSDDF). Taip. Komitetas nepritaria. Reikia pažymėti, kad NPD – neapmokestinamasis pajamų dydis ir taip yra keliamas ateinančiais metais. Kartu keliama ir minimali mėnesinė alga. Jeigu būtų pritarta šitam pasiūlymui, tai pareikalautų dar papildomai 25 mln. eurų. Taip pat susiejus neapmokestinamąjį pajamų dydį su minimalios mėnesinės algos dydžiu, minimalios mėnesinės algos didinimas automatiškai sąlygotų ir gyventojų pajamų mokesčio neatitikimus ir turėtų reikšmingos ir neigiamos įtakos finansų sistemai ir jos stabilumui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą nori kalbėti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų gerbdamas mūsų kolegą N. Puteikį, kuris net partiją buvo pavadinęs pagal šį siūlymą, aš tikrai kviečiu pritarti.
Kalbėdamas rimtai, norėčiau argumentuoti, kad jeigu mes rimtai norime skatinti žmones dirbti ir norime sumažinti jiems mokestinę naštą, čia yra būtent tas sprendimas. Šitas sprendimas palengvintų ir mums dalią, nes kiekvieną kartą nereikėtų sunkaus, tokio sudėtingo politinio apsisprendimo ir proceso, kai reikėtų keisti ir didinti NPD. Čia susietume su minimalia alga ir būtų labai aišku – mažiausias pajamas uždirbantys būtų neapmokestinami. Aš labai kviečiu palaikyti tokį sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kai mes susitarsime, kaip mes didiname tą minimalią algą, kokiais kriterijais, kokiais objektyviais ekonominiais parametrais remdamiesi ir kai apsispręsime dėl tos mokestinės sistemos, kas ten bus per gyventojų pajamų mokestis, kuris bus taikomas neapmokestinamajam pajamų dydžiui, aš sutiksiu, kad tai turėtų būti indeksuojami dydžiai, kad susilygintų ateityje neapmokestinamasis pajamų dydis su minimalia alga, tikrai yra prasminga. Bet aš šiame etape dėl minėtų priežasčių, dėl to, kad tikrai biudžeto netekimai padidės, o biudžetas, kaip jau matėme, labai labai įtemptas, siūlau kolegai, deja, atsiprašydamas, kad N. Puteikis siūlo gerą idėją, ateity tikrai jį palaikysiu… Šiuo atveju negaliu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Reikia balsuoti dėl abiejų šiuo metu pasiūlymų, kuriuos teikia N. Puteikis ir R. Žemaitaitis. Jie identiški.
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 98: už – 34, prieš – 27, susilaikė 37. Pasiūlymui nepritarta.
N. Puteikis – replika po balsavimo.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš, gerbdamas S. Jakeliūno poziciją, vis dėlto noriu pasakyti, kad 25 mln. Lietuvoje, tai būtų, pavyzdžiui, išjungti kas penktą printerį valdiškose įstaigose ir nustoti pirkti rašalą ir miltelius. Čia yra tokia mažytė suma, dėl kurios mes dabar užkrausime Mokesčių inspekcijos kompiuterius skaičiuoti gyventojų pajamų mokestį minimalios algos gavėjams. Vien administravimo naštos sumažinimas duotų didesnę naudą. Aš, kolegos, vis dėlto kreipiuosi ir į premjerą, ir į gerbiamą S. Jakeliūną – pabandykime grįžti priėmimo metu.
PIRMININKĖ. Ačiū už pasiūlymą. Seimo narių N. Puteikio ir R. Žemaitaičio identiški pasiūlymai yra pakeisti 9 straipsnio 6 dalį. Jie susiję ir mes tada nebalsuojame.
Pakeisti 9 straipsnio 7 dalį – R. Žemaitaitis. Čia naujas pasiūlymas. Irgi susijęs ir jūs nereikalaujate balsuoti. Dėkoju. Dar kartą primenu, komitetas šiems pasiūlymams nepritarė.
Taip pat yra L. Kasčiūno ir kolegų pasiūlymas papildyti įstatymo projektą nauju 10 straipsniu. Mes jau aptarėme. Balsuoti nesiūlome.
T. Tomilino, R. Karbauskio pasiūlymas dėl 16 straipsnio. Mes jau taip pat priėmėme, todėl balsuoti nesiūlome.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas – įsigaliojimas ir jo taikymas. Jau apsisprendėme taip pat. Balsuoti nereikia. Ir viskas. Ačiū gerbiamajam pranešėjui.
Mieli kolegos, dėl viso įstatymo projekto nuomonė už, nuomonė prieš. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau. Iš tikrųjų negaliu kalbėti už šį įstatymą, nes, mano supratimu…
PIRMININKĖ. Tai ir nekalbėkite, jei negalite. S. Jakeliūnas. (Balsai salėje)
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Užjaučiu M. Majauską. Jis išgyveno finansinę šizofreniją šitoje kadencijoje ne vieną kartą. Viena vertus, finansinė atsakomybė, kita vertus, populistiniai siūlymai jį varžo. Kolega turės apsispręsti, kaip ateityje elgtis, aš jam padėsiu.
Už visą įstatymo projektą tikrai siūlau balsuoti, nes jis yra gana subalansuotas šitame etape. Mes išsprendžiame tą verslo įvairovės, rūšių, diferencijavimo tarifų klausimą priklausomai nuo veiklos rūšies, kai buvo piktnaudžiaujama, pasirenkama ta verslo forma priklausomai nuo mokestinės naštos. Sprendžiame neapmokestinamųjų pajamų dydžio adekvataus didinimo problemą ir kitus dalykus, dirbantiems žmonėms su negalia dar labiau didiname neapmokestinamųjų pajamų dydį. Aš manau, kad tai yra optimalus sprendimas šitame etape, o ateity tikrai lauksime iš Vyriausybės sisteminių siūlymų ir kartu priimsime dar esmingesnius sprendimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas – nuomonė prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tikrai nebalsuosiu prieš, susilaikysiu, nes pakartosiu – šitame įstatyme yra daug gerų dalykų, ką reikėjo ir anksčiau padaryti. Labai gaila, čia kaip su bačka medaus. Įstatymas iš Vyriausybės buvo atneštas subalansuotas ir protingai pasiūlytas, bet interesų lobistų grupė Seime darė viską, kad įrodytų, kad Finansų ministerijos parengtas projektas neadekvatus, ir kažkodėl nusileista ne mokesčių suvienodinimo didinimo požiūriu, o ūkininkams sumažinama. Aš manau, dalis ūkininkų turėtų paprasčiausiai susilaikyti balsuodami, nes tai yra viešųjų ir privačių interesų tiesiog konfliktas, nes šiuo atveju jūs tikrai balsuojate už mažesnius mokesčius sau. Vien todėl, aš labai norėčiau balsuoti už, negalėsiu balsuoti, aš susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl viso Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 101 Seimo narys: už – 67, prieš – 8, susilaikė 26. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
17.34 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-576 (svarstymas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-576. Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas V. Ąžuolas jau ateina į tribūną. (Balsai salėje) Nemačiau gerbiamojo M. Majausko. Dėl vedimo tvarkos? (Balsai salėje) Replika po balsavimo.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų dėl vedimo tvarkos. Aš norėčiau kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, prašydamas įvertinti mano gerbiamojo kolegos komiteto pirmininko žodžius apie diagnozes ir žmones, galimai sergančius psichikos sveikatos sutrikimais, tokios diagnozės pritaikymą savo kolegai. Man atrodo, kad tokiu būdu mes tik stigmatizuojame psichikos sveikatą. Aš esu giliai įsitikinęs, kad yra nederamas toks žodynas, nederamas toks pasisakymas, ir aš labai norėčiau, kad Etikos ir procedūrų komisija įvertintų tokį pasisakymą, ar tai nedaro žalos ir ar tai toliau nestigmatizuoja ir taip labai sunkioje situacijoje esančią psichikos sveikatą Lietuvoje? Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis Mykolai. Sakykite, ar nebūtų įmanoma tiesiog gražiai pasikalbėti, paaiškinti ir neapsunkinti Etikos ir procedūrų komisijos, ar kiti būdai neįmanomi?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Žinote, aš stengiausi gražiai kalbėti, bet girdžiu kolegų diagnozes, aš esu kantrus ir tą priimtu. Bet manau, kad yra labai daug žmonių visuomenėje, kurie turi psichikos sveikatos sutrikimų, ir juos gretinti su Seimo nariais… Nežinau, man atrodo, kad daug jų tikrai turi daug didesnę kvalifikaciją.
PIRMININKĖ. Ačiū, Mykolai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. S. Jakeliūnas. Gal iš karto išspręsime problemą.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamasis Mykolai, pats domitės psichiatrija, psichologija ir visais kitais dalykais, aš tą suprantu ir gerbiu, tačiau finansinė šizofrenija nėra diagnozė, kur nors įrašyta į psichiatrijos, psichologijos arba psichoterapijos žinynus. Tokių dalykų aš nežinau, kadangi diplomą atitinkamą turiu. Mūsų draugiškas pasikalbėjimas dabar ir prieš tai, ir ateity, tikiuosi, neleis mums susiginčyti ir uždaryti kelius bendrauti ateityje.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi kolega iš tikrųjų neatsiėmė, o dar tikrai patvirtino savo poziciją, aš noriu dar kartą kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Aš manau, akivaizdu, kad žmogus pasakė ir toliau yra giliai įsitikinęs, kad gali svaidytis diagnozėmis ir toliau stigmatizuoti psichikos sveikatą. Man atrodo, tai yra nederamas elgesys, nemandagus, nekultūringas elgesys.
PIRMININKĖ. Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ir aš labai prašau Etikos ir procedūrų komisiją įvertinti tokį mano kolegos elgesį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė R. Tamašunienė jau prie mikrofono.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš gerbiamajam Seimo nariui noriu pasakyti, kad jūs turite teisę kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją raštu, nes įprastai Etikos ir procedūrų komisija savo iniciatyva reaguoja į pirmininko pasisakymus ir t. t. Jūs tokia teise galite pasinaudoti. Be abejo, komisija priims sprendimą.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų paaiškinimą.
Gerbiamasis V. Ąžuolas jau yra tribūnoje ir nori pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-576.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – atmesti įstatymo projektą ir atsižvelgti į Vyriausybės nutarime išdėstytus argumentus. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 1, susilaikė 1. Kadangi jau prieš tai buvo labai daug diskutuota dėl vaiko pinigų ir papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio, prieita prie tos išvados, kad vis dėlto geriau, kad visi vaikai gautų vienodą išmoką, neatsižvelgiant į tai, kiek jų tėvai uždirba.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš atmetimą nori kalbėti G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties, kaip jau kalbėjau dėl praeito įstatymo, šitas įstatymas yra turbūt paskutinė galimybė išsaugoti tą papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris yra svarbus viduriniajai klasei ugdyti. Viduriniajai klasei, kuri augina vaikus, šitas papildomas nepamokestinamasis pajamų dydis yra labai svarbus. Todėl jeigu mes norime vis dėlto valstybės politika skatinti žmones dirbti, o ne laukti, kol jiems kas nors atneš pinigų ir padovanos, o geriau oriai dirbti ir užsidirbti, manau, tikrai turime palaikyti šį įstatymo projektą, kuris tikrai padės toms šeimoms ne tiktai gyventi, apsispręsti dirbti, bet taip pat apsispręsti turėti vaikų ir juos oriai auginti. Raginčiau pritarti nepritarti šitai komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs prieš atmetimą. S. Jakeliūnas mano, kad reikia pritarti, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas, kurį teikia grupė Seimo narių, būtų atmestas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Tai yra logiškas siūlymas, nes prieš papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį mes jau pasisakėme, jo nėra, pagrindiniame įstatymo projekte jo nebeliko, negalime dar jo diferencijuoti, priklausomai nuo vaikų skaičiaus. Taigi negalime išvestinių kokių nors sprendimų priimti, jeigu esminį sprendimą jau esame priėmę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Prašome balsuoti. Balsuojantys už pritariate atmetimui.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 67, prieš – 21, susilaikė 13. Pritarta atmetimui.
17.37 val.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6, 7, 11, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1238(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6, 7, 11, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1238(2). Biudžeto ir finansų komiteto pranešėja V. Ačienė. Kviečiu, kolege, pateiti komiteto išvadą.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, lapkričio 15 dieną svarstė minėto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas, komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 2, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Vasiliauskas. Prašau pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamoji pirmininke, mieli kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas komitetas, šių metų lapkričio 8 dieną svarstė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1238. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto išvados išgirstos. Diskusija. Ar visi norime diskutuoti? Kviečiu A. Sysą. Ar A. Sysas norėtų diskutuoti dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo?
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, manau, turėčiau sveikinti ir, ko gero, auksinėmis raidėmis mes turime įrašyti šitą dieną į Lietuvos naujausių laikų istoriją, kai po daugiau nei 20 metų į Lietuvos mokesčių sistemą grąžinami progresiniai mokesčiai. Aišku, grąžinami iškreipta forma, bet grąžinami, todėl aš sveikinu ir tikrai nebalsuosiu prieš, balsuosiu už šį įstatymą.
Vyriausybė neturėjo kito kelio, aš noriu priminti, kas mažiau domisi, kad tai yra kai kurie Konstitucinio Teismo reikalavimai po sprendimo, kaip apmokestinti turtą. Bet man šiek tiek juokingai atrodo visas mūsų progresinių mokesčių įvedimas, kai iš to per metus uždirbsime net 1 mln. 200 tūkst. Taip teigia pati Finansų ministerija. Aš manau, kad auksinėm raidėm įrašydami į istoriją tokį faktą, mes užsidedame riebų pliusą, bet, manau, laisvosios rinkos apologetų, visokių prezidentų, bankininkų ir kitų, kurie nepasitiki ir labai nemyli Lietuvos, lūpas įdėsime galimybę kiekvienu atveju, kai tik mes prakalbėsime, o, valstiečiai pritaria progresiniams, tai yra gyventojų pajamų mokesčio tarifo įvedimui, bus kalbama, kad progresiniai mokesčiai jau yra Lietuvoje, nes kiekvienoje diskusijoje, kai mes tik pradedame kalbėti apie progresinius mokesčius, mes visą laiką girdime, kad progresija jau yra. Taip, progresija yra, bet progresinių mokesčių nėra. Aš manau, kad nepaisant visų pliusų, tai yra monkės biznis.
Prisiminkime, kas įvyko anoje kadencijoje su turto mokesčiu, kai buvo suskaičiuota 27 mln., kad bus surinkta, tiktai litais. Deja, buvo 3 mln. Kadangi po šito įstatymo yra kitas įstatymas, kurį teikia… Ir aš pasirašiau, kolegos, kur buvo šiek tiek nuleista turto riba, aš manau, tai būtų naudingiau bendram biudžetui, nes būtų surinkta daugiau. Ta diskusija apie privalomą visuotinį nekilnojamojo turto deklaravimą, tai vis girdžiu, kad Mokesčių inspekcija turi visus duomenis, bet kai reikia suskaičiuoti ir gauti naudos, tai iš to išeina šnipštas. Labai abejoju, mes gal vienam kitam objektui ir pritaikysime 2 %, bet ir tai turbūt suras variantą, apeinantį Konstitucinio Teismo sprendimą, kad ne vos gimusiam sūnui, o kokiam nors dėdei ar tetai trečios eilės giminei bus užrašyta. Norėjome kaip geriau, bet manau, kad mes darome šį kartą kaip visada, ir iš to bus mažai efekto, bet vis tiek reikės balsuoti už.
PIRMININKĖ. Toliau K. Masiulis. Diskusijoje prašome dalyvauti ir išsakyti savo nuomonę.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiami kolegos. Prieš jus stovi žmogus, tai čia aš, kuris du kartus teikė panašius projektus, abu kartus buvo pritarta, apmokestinti brangų nekilnojamąjį turtą. Būdamas opozicijoje, aš tai dariau ir būdavo pritarta, o iš to išėjo šnipštas, kaip kalvio mokiniui. Todėl, kad Konstitucinis Teismas padarė savo išvadas. Aš skaičiavau ir man padėjo skaičiuoti, kad ten bus 50 mln. laimėta, dar kažkiek, o iš tikrųjų nieko nelaimėta. Tai dabar virpinti orą dėl 1 mln., apsimetinėti, kad čia kažkas vyksta, tai administravimas kainuos brangiau, tų žmonių gaudymas kainuos brangiau. Mes išleisime daug daugiau. Jeigu tai teikčiau aš, iš opozicijos, dar aš suprantu, aš kažkokį piarą gaučiau, čia kažką… Bet kada tai teikia žmonės iš valdančiųjų, tai aš jūsų nesuprantu. Nekilnojamojo turto mokestis, kaip normalus ir visuotinis mokestis, būtinas. Bet tada darykime sistemą, įveskime rimtą, solidų nekilnojamojo turto mokestį, kad ten būtų nemažai pinigų, kad jis eitų savivaldybėms, ir mažinkime darbo pajamas, kurios Lietuvoje ženkliai per didelės. Tai darykime tada mokestinę reformą. Bet čia yra pasityčiojimas, čia išsityčiojimas, man tai skamba… (Balsai salėje) Teisingai, šizofreniškai. Negalima taip daryti su mokesčiais, gausime 1 mln. iš nekilnojamojo turto! Negausite nei to, negausite, jūs būsite pastatyti į vietą tų, kurie valdo tą turtą. Negausite. Dar kartą raudonuosite, kaip aš turėčiau raudonuoti dėl savo anų idėjų, nes su Konstitucinio Teismo ir kitų pagalba tie žmonės, kurie galėtų mokėti, nemoka, nemokės ir šitie. O dėl 1 mln. imti administracinius dalykus didinti – kvaila. Jeigu darytumėte reformą, kada nekilnojamasis turtas visuotinai būtų apmokestintas ir darbo pajamos atitinkamai būtų mažiau apmokestintos, sakyčiau, pagaliau atėjo sprendimas.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos, kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją gerbiamąją V. Ačienę, aptarsime pasiūlymus. Seimo narys S. Gentvilas teikia pasiūlymą pakeisti 1 straipsnio 1 dalį. Gerbiamasis kolega, prašome pristatyti.
S. GENTVILAS (LSF). 1 straipsnio 1 dalis yra tik dėl papildomo straipsnio, kad leistų pakeisti įstatymą, o tas straipsnis susijęs su tuo, kad nekilnojamojo turto mokestis už privačių asmenų turtą būtų įskaitytas ne į valstybės biudžetą, bet į savivaldybių biudžetą, kaip yra su juridinių asmenų mokamu nekilnojamojo turto mokesčiu.
PIRMININKĖ. Jūs ne tą viršutinį, ne tą pirmąjį, paskui mes aptarsime, bet jūs pirmiausia 1 straipsnio, 6 straipsnio pakeitimas. Ir jūs siūlėte 6 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip…
S. GENTVILAS (LSF). Ai, šitas.
PIRMININKĖ. Taip, šitas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau. Aš siūlau iš esmės, kad ne įstatyme būtų įrašyti tie laiptai, kada ir kokiu procentu tas laipsniškumas nekilnojamojo turto apmokestinimo eitų, bet kad būtų paliktas tas tarpas tarp 0,5 % ir 2 % ir kad dėl jo galėtų apsispręsti savivaldybių tarybos.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Komitetas pasiūlymui nepritarė.
PIRMININKĖ. Pasakykite argumentus.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Todėl, kad komitetas pritarė Vyriausybės pateiktam įstatymo variantui. Pagal Seimo nario pateiktą pasiūlymą siūlomas reglamentavimas, kad savivaldybių tarybos galėtų nustatyti atskirus tarifus fizinių asmenų nekomercinės paskirties turtui ir įsigaliotų nuo 2018 metų. Tačiau reikia įvertinti, kad savivaldybių tarybos nekilnojamojo turto mokesčio tarifus mokestiniams 2018 metams jau yra nustačiusios, o, be to, pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio jau yra suplanuotos ir įtrauktos į 2018 metų valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai Seimo nario siūlomas teisinis reguliavimas galėtų būti svarstomas ateityje, kompleksiškai įvertinus nekilnojamojo turto mokesčio teisinį reguliavimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Armonaitė pritaria S. Gentvilo pasiūlymui.
A. ARMONAITĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto siūlau pritarti šitam pasiūlymui, nes jis suteikia realų įrankį savivaldai spręsti dėl mokestinių klausimų. Tai taip pat yra aktualu ir sostinei, nes bus apmokestinamas visas turtas. Tačiau žinoma, kad ir kitoms Lietuvos savivaldybėms mes suteiktume tą papildomą įrankį spręsti dėl to, kaip elgtis su savo mokesčiais. Tai tikrai kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aišku, gal būtų buvę logiškiau svarstyti nuo antrojo S. Gentvilo pasiūlymo, kur jis siūlė, kad šis mokestis ir atitektų savivaldybėms, ką mes ir komitete akcentavome, kodėl jis neatitenka savivaldybėms. Visų pirma, nereikėtų painioti, tai nėra visuotinis turto mokestis, tai yra prabangaus turto mokestis, kuris atitenka valstybės biudžetui. Jeigu mes svarstytume apie visuotinį, taip, tada galima, net ne galima, tai turėtų atitekti savivaldybių biudžetų pajamoms. Tai ir yra pagrindinis aspektas, kodėl mes negalime pritarti šitam pasiūlymui, kad tą tarifą nustatytų savivaldybės.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos, prašome balsuoti dėl Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymo. Balsuojantys už pritariate kolegos pasiūlymui. Komitetas minėtam pasiūlymui nepritarė.
Balsavimo rezultatai. Balsavo 95 Seimo nariai: už – 24, prieš – 32, susilaikė 39. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymą teikia K. Masiulis. Prašom, kolega. Ar prašote balsuoti?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Nebeatsimenu aš savo siūlymo. (Juokas)
PIRMININKĖ. Komitetas nepritarė.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ir tiek to, gerai.
PIRMININKĖ. Pritariate komiteto pozicijai. Atsiima ir nebalsuojame. S. Gentvilas teikia pasiūlymą panaikinti 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, taip pat 7 dalies 2 dalies 9 punktą.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, K. Masiulis, kuris nesusigaudė dėl savo siūlymo, tai jis siūlė, kad kapinėse esantys laidojimo namai būtų neapmokestinami nekilnojamojo turto… nes Finansų ministerijos teikiamam projekte iš esmės išbraukiama lengvata kapinėse esančiam laidojimo turtui. Vienintelė nekilnojamojo turto lengvata, kuri egzistuoja įstatyme, lieka žemės ūkiui, t. y. žemės ūkiui ir ūkininkų turimam nekilnojamajam turtui. Tai mes žmonėms, kurie naudojasi laidojimo namais, ir laidojimo namų operatoriams… juos apmokestiname ir vieninteliai, kurie lieka su nekilnojamojo turto lengvata, lieka ūkininkai.
Gerbiamieji, aš sakau, jeigu yra vienintelė išimtis, taikoma įstatyme, lengvata, ir ji lieka tik žemės ūkio nekilnojamajam turtui, tai aš siūlau ją panaikinti. Nes kas, kas, bet žmonės, kurie moka paskutinius pinigus išleisti artimuosius, iš tų paimame nekilnojamojo turto mokestį, o čia, žinokite, nekilnojamojo turto mokesčio negali susimokėti ūkininkai, kurie investuoja dažniausiai europiniais pinigais, tikrai yra atleisti nuo aibės kitų mokesčių. Aš siūlau nedaryti išimčių įstatyme ir būti visiems lygiems prieš įstatymą, ir panaikinti esamas lengvatas iki galo. Kviečiu balsuoti už tai, kad nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos būtų panaikintos ūkininkams. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė. Prašom.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė gerbiamojo Seimo nario pasiūlymui, nes pritarė Vyriausybės išreikštai pozicijai.
PIRMININKĖ. Ar yra norinčių kalbėti dėl pasiūlymo? Nėra. Balsuojame. Prašau? Balsuojame ir apsispręsime dėl Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymo dėl 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punkto.
Dėkoju. Balsavo 88 Seimo nariai: už – 24, prieš – 26, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta.
Ir dar vienas Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas dėl 5 straipsnio – siūlymas panaikinti keičiamojo 14 straipsnio 3 dalį. Gerbiamasis kolega, gal leiskime pateikti, po to dėl išvados.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, kai finansų ministras stovėjo čia, tribūnoje, ir pristatė įstatymą, aš klausiau, kiek jis yra už savivaldą. Aš pateikiau bent keturis pasiūlymus, kurie stiprintų savivaldą. Konkrečiai pasiūlymas nusako tai, kad šis mokestis, kurį jūs vadinate „prabangos mokesčiu“, o jis yra taikomas nuo 150 tūkst., dabar gal pakėlė komitetas, bet iš esmės yra vidutinės klasės vilniečio būstas Vilniuje. Aš siūliau konceptualiai pažiūrėti, savivaldai atiduoti apsispręsti, nuo kokio turto ir koks mokestis būtų. O konkrečiai šiuo pasiūlymu yra siūloma, kad ne į valstybės biudžetą būtų įskaitytas nekilnojamojo turto mokestis už privačių asmenų turtą, o į savivaldos biudžetą.
Gerbiami regionalistai, klausimas jums konceptualus: kam jūs, ar valstybei norite atiduoti mokesčius, ar savivaldai? Vienintelis argumentas, kodėl komitetas nepritaria, kad biudžetas jau yra suplanuotas. Tai kam mes tada iš viso šnekame, jeigu biudžetas jau yra suplanuotas, kam mes besvarstome šiuos įstatymus, jei mes nieko negalime pakeisti? Aš siūlau… Gerbiama išvadų rengėja pasakys argumentaciją, kad biudžetas jau suplanuotas, bet paklauskime savęs, ar galime ką nors keisti, ar ne, ir ar keičiame į savivaldos pusę?
PIRMININKĖ. Taip, komiteto nuomonę tikrai reikia išsakyti. Prašom, pranešėja.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Komitetas, kaip jau ir minėjau, nepritarė šiam pasiūlymui, o pačią priežastį įvardino pats Seimo narys, teikdamas, kad tai įsigaliotų nuo 2018 metų, kai jau 2018 metų biudžetas tarybose, jau yra priimtas sprendimas…
PIRMININKĖ. Pasiūlymui pritaria E. Pupinis. Pabaigsime pasiūlymą, tada, Mykolai…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiami kolegos. Iš tikrųjų tarybos dar nepatvirtino savo biudžeto ir nėra problema tokią sumą padalinti savivaldybėms, nes pagal savo esmę gyvenamasis turtas ir nekilnojamasis turtas – jokia čia ne prabanga, ir kaip kitas turtas, ir juridinių asmenų turtas turi patekti į savivaldybių biudžetą. Jeigu mes eisime ir toliau apmokestindami tą nekilnojamąjį turtą, tai iš esmės tai yra savivaldybių mokesčiai, kuriuos formuosime, ir galbūt ateityje leisime dėl jų tarifų spręsti pačioms savivaldybėms. Nematau problemos, kad šiuo metu tarifas bus nustatytas valstybės, o pateks pinigai į savivaldybės biudžetus. Tai siūlau pritarti tokiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš nekartosiu, ką išsakiau prieš tai, bet aš noriu patikslinti, kad Vyriausybė ir atnešė su 220 tūkst. eurų žemutine riba. Buvo pasiūlymų, kad norėjome pažeminti tą sumą, bet yra atkreiptinas paprastas dėmesys. Tai nėra, kad turto vertė yra 220 ir dalinama visam gyvenančiam asmenų skaičiui tame turte… Reikėtų kiekvienam asmeniui dauginti iš šitos sumos, tai yra jeigu gyvena du žmonės, tai yra 440 tūkst.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame. Ar M. Majauskas?.. Ar dabar norite prieš balsavimą? Dėl vedimo tvarkos – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Jeigu galima, labai trumpai. Aš tik norėjau kalbėti prieš gerbiamajai kolegei pateikiant komiteto išvadą, nes kai argumentuojama nepritarti siūlymui dėl to, kad būtų nepritarta, arba argumentuojama nepritarti, nes Vyriausybė nepritarė, tai, mano supratimu, jeigu jau ateinama į tribūną, būtų gerai įsigilinti, kodėl yra nepritariama, ir pateikti aiškius argumentus. Arba kaip, pavyzdžiui, dabar nepritarti, nes suplanuotas biudžetas. Biudžetas dar nesuplanuotas ir nepriimti sprendimai. Labai kviečiu tiesiog pateikti konkrečius argumentus, kodėl yra nepritariama kiekvienoje situacijoje.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų pastabas. Balsuojame dėl pasiūlymo, dėl kurio nuomonės jau buvo išsakytos. Atsiprašome, manėme, kad dėl vedimo tvarkos replika. (Šurmulys salėje) Čia balsuojame už S. Gentvilo pasiūlymą, kurį ką tik aptarėme.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 29, prieš – 36, susilaikė 28. Pasiūlymui nepritarta.
O dabar, kolegos, dėl viso įstatymo projekto nuomonė už, nuomonė prieš. O gal galime bendru sutarimu? Negalime. S. Jakeliūnas – nuomonė už.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kolegos, aš suprantu, kad čia tas progresinis mokesčio tarifas prabangiam turtui yra daugiau simbolika, bet tai yra žingsnis ta kryptimi – socialinio teisingumo kryptimi. Ateityje, jeigu išdrįsime, nors jau turbūt dešimt metų ar daugiau neišdrįstame kalbėti apie sisteminį nekilnojamojo turto mokestį, tai išspręstų kai kurias problemas, suprantama, tai gal nebūtų populiaru. O šiame etape, manau, tas sprendimas yra priimtinas ir siūlau jį palaikyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis S. Jakeliūnas šį įstatymą pavadino kaip socialinį teisingumą įtvirtinantį įstatymą. Tai, gerbiami ūkininkai, gerbiami komercine veikla su pelno mokesčio lengvatomis besimėgaujantys ūkininkai, ar jūs solidarizuojatės su kitais verslais ir mokėsite nekilnojamąjį turtą?.. Ne. Jūs net laidojimo namus apmokestinote šiuo įstatymu, bet patys sau pasiliekate nišą nemokėti nekilnojamojo turto mokesčio. Tai, gerbiamas Stasy Jakeliūnai, ar tai yra solidarumo mokestis? Ar tai yra prabangos mokestis? Aš nemanau. Aš manau, kad tai irgi dar vienas šūvis į vietos savivaldą. Nes šis mokestis, priešingai negu nekilnojamojo turto mokestis, imamas iš juridinių asmenų, šį kartą bus įskaitytas į valstybės biudžetą. Valstybė ir taip jau gyvena ant savivaldos pečių. Tai, gerbiamieji, jūs, kurie žadėjote regionams ateitį, ar tai yra solidarumas su regionais? Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Balsuojame, nuomonės išsakytos, dėl viso įstatymo projekto Nr. XIIIP-1238(2).
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 67, prieš – 8, susilaikė 20. Po svarstymo pritarta.
V. Sinkevičius – replika po balsavimo?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Iš tiesų visa pagarba opozicijai ir gerbiamam Mykolui, bet aš norėčiau paprašyti vis dėlto gerbti kiekvieną savo kolegą, nes kiekvienas yra išrinktas žmonių, taip pat kaip jūs, kaip ir kiekvienas čia.
18.00 val.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1056 (svarstymas)
PIRMININKĖ. Ačiū. Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1056. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą paskelbs V. Ačienė. Kol V. Ačienė ateis į tribūną, K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Labai ačiū, kad pastebėjote ir mane.
PIRMININKĖ. Jūs labai svarbus mums.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti, apgailėtina, gerbiamas kolega Jakeliūnai, kad jūs pripažįstate, kad tai yra tik simbolika. Mokesčiai nėra simbolikos dalykas, mokesčiai yra tam, kad būtų surenkami pinigai. Jeigu dėl mokesčių jūs pripažįstate savo bejėgiškumą sukurti sistemą, tai irgi apgailėtina. Mokesčiai – ne simbolikos dalykas, čia ne Bažnyčia, kur mes daug simbolikos turime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir gerbiamoji Ačiene, prašome paskelbti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą dėl ką tik paskelbto įstatymo projekto.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, šių metų lapkričio 15 dieną svarstė minėtą įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas yra atmesti įstatymo projektą Nr. XIIIP-1056, atsižvelgiant į tai, kad komitetas pritarė Vyriausybės pateiktam Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1238, apie kurį aš ką tik kalbėjau.
PIRMININKĖ. Ačiū. M. Majauskas – už atmetimą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, aš ne už atmetimą.
PIRMININKĖ. Jūs prieš atmetimą. A. Sysas buvo užsirašęs prieš atmetimą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad šitas įstatymas absoliučiai neprieštarauja prieš tai buvusiam įstatymui. Man labai keista Biudžeto ir finansų komiteto pozicija, kad maždaug mes pritarėme anam, tai šitam nereikia pritarti. Čia yra kalbama apie apatinę ribą. Apatinė riba prieš tai buvusiame įstatyme buvo 220 tūkst. Jeigu mes tikrai norime padėti Vyriausybei vykdyti visus įsipareigojimus, visus prašymus, prirašėme kalnus pasiūlymų dėl įvairių objektų, žmonių, darbuotojų atlyginimų, tai yra šaltinis, vienas iš šaltinių, nes iš nekilnojamojo turto Lietuvoje mes surenkame labai mažus, neproporcingai mažus mokesčius, palyginti su Europos Sąjungos valstybėmis.
Mūsų siūlymas ir buvo tą ribą vietoj 220 tūkst. nuleisti iki 150 tūkst. Paverskite į litus, padauginkite ir suprasite, kad tai yra rimtas nekilnojamasis turtas, kažkada buvo už 700 tūkst. Lt pastatytas. Aišku, dabar 150 atrodo čia kažkoks… bet pasižiūrėkite, kiek namelis kainuoja. Tiek ir kainuoja. Neapmokestiname, sakykime, pigiausio segmento, bet brangesnius. Jeigu mes kiekvienas po 10, po 20, po 30 eurų sumokėsime mokesčių, nuo to tik valstybei lengviau bus ir finansų ministrui, ir, aišku, Ministrui Pirmininkui. Todėl ir raginu padėti jiems valdyti šalį, bet ne žodžiais, o pinigais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už atmetimą – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš iš esmės esu išsakęs savo argumentus. Nesisteminis požiūris.
PIRMININKĖ. Gerai, kolegos, balsuojame. Kurie balsuojate už, pritariate, kad būtų atmesta, o tai reiškia, kad jūs nepritariate, kad būtų 150, o liktų buvusi senoji norma – 220 tūkst. Kurie balsuojate prieš, sutinkate su pozicija, kurią siūlė kolegos Seimo nariai, kad būtų 150 tūkst. Visi supratote? (Balsai salėje) Nesupratote? Dar kartą, jeigu nesupratote, tai bendru sutarimu iš naujo balsuojame. (Balsai salėje) Yra nesupratusių, todėl prašau pakartoti.
Tie, kurie balsuojate už, sutinkate, kad būtų atmestas Seimo narių siūlymas, kuriuo jie siūlė mokestinę ribą pažeminti ir taikyti 150 tūkst., o anksčiau buvo 220. Tie, kurie balsuojate prieš arba susilaikote, turite kitą poziciją. Vadinasi, už atmetimą – nepritariate 150 tūkst., prieš atmetimą – turite poziciją dėl 220 tūkst. Dabar visiems aišku? (Balsai salėje)
Balsavo 90 Seimo narių: už – 68, prieš – 8, susilaikė 14. Sprendimas toks – atmesta.
18.06 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 5, 12, 22, 30, 33, 461 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1239(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1239(2). Pranešėjas – A. Palionis, Biudžeto ir finansų komitetas. Pateikiama išvada.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą. Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. M. Majauskas. Jums reikėtų eiti į pagrindinę tribūną.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia dar vienas labai keistas valdančiosios daugumos siūlymas. Nežinau, kaip būsimas ekonomikos ministras vertina, bet gal, jeigu praleis daugiau laiko su įmonėmis, kurios tik kuriasi, su startuoliais, išgirs, kad jaunas verslas, susikūręs pirmais metais, tikrai neplanuoja jokio pelno. Pirmais metais susikūręs ieško naujų rinkų, ieško žmonių, kuria produktus, paslaugas, testuoja ir žiūri, kaip reaguoja rinka. Tuo labiau niekas nekuria verslo sausio 1 dieną, galbūt kuria kurią nors kitą metų dieną ir tie pirmieji metai dar trumpesni tampa.
Čia mes išeiname su siūlymu pirmais metais smulkias įmones atleisti nuo pelno mokesčio. Mano giliu įsitikinimu ir iš mano tikrai labai nedidelės patirties, bet šiokios tokios patirties darbo privačiame sektoriuje, jaunos įmonės, jauni žmonės, kurie kuria verslą, pirmais metais pelno neplanuoja.
Statistika, kurią pateikė Finansų ministerija, sako, kad didelė dalis įmonių vis dėlto pirmais metais planuoja ir turi pelną. Tai yra tos įmonės, tai yra didelių kompanijų dukterinės įmonės, o ne fizinių asmenų sukurtos įmonės, kaip siūloma šiame įstatyme.
Visa tarptautinė praktika rodo, kad įmonės tik trečiais penktais metais turi realų pelną ir planuoja tokį turėti. Jei kuria įmones, tai kuria ne todėl, kad yra pelno mokesčio lengvata pirmais metais. Jeigu mes iš tikrųjų norime padėti įmonėms, jaunoms įmonėms, tai atleiskime jas nuo darbo mokesčių, kad galėtų lengviau kurti vietas. Mano supratimu, tai paskatintų. Bet ne pelno mokestis, kuris ir taip dabar yra labai žemas, yra 5 %.
Aš suprantu idėją, suprantu gerą žinią, kad atleidžiame jauną verslą nuo mokesčių, bet dar kartą sakau: pelnas pirmais metais – skamba labai keistai ir startuoliai tikrai apie tokius dalykus negalvoja.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją, nes yra gautas pasiūlymas. Dėl 3 straipsnio yra gautas Seimo nario J. Jaručio pasiūlymas. Gerbiamasis Jonai, prašom pristatyti savo pasiūlymą.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano pasiūlymas yra susijęs su pelno mokesčio… Vyriausybės siūlymu pirmus metus atleisti nuo pelno mokesčio, apie ką kalbėjo kolega Mykolas. Iš tikrųjų pirmiausia tai sveikinu, bet iš bendros praktikos, iš susitikimų su gyventojais… Nors čia buvo minėta, kad apie 40 % naujų įmonių pirmais metais turi pelno, ne visada, ypač regionuose, tas pelnas yra pasiekiamas. Tiesiog vienas iš mano pasiūlymų būtų tą nuolaidą išdėlioti per trejus metus: pirmais metais nemokėti, antrais metais – 1 % ir t. t. Tiesiog apgailestauju, kad komitetas šitam pasiūlymui nepritarė. Kviečiu apie tai pagalvoti.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaip ir gerbiamas Jonas sakė, komitetas nepritarė, nes pirmu mokestiniu laikotarpiu pelno mokesčio atostogos yra į verslo pradžią ir verslo pradžioje yra lengvata. O jau antri, treti realiai yra administracinės naštos mažinimas. Tuo labiau kad su šituo projektu yra siūloma ir kam pritaria Vyriausybė, siūlo, kad vykdant investicijas būtų sumažinta iki 100 % lengvata. Tai būtų net ir geresnis negu 1 % ar 3 %, jeigu tai yra į produktyvius, investicinius… ir technologinį atsinaujinimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Diskutuojant Biudžeto ir finansų komitete, mes turėjome abejonių apskritai dėl šitų vadinamųjų mokesčio atostogų prasmingumo, nes gali būti įvairių variantų, kai bus bandoma galbūt manipuliuoti. Mokesčių inspekcija užtikrino, kad yra apsaugos priemonių, kad nebūtų piktnaudžiaujama tuo. Bet jeigu mes dar modifikuosime šitą siūlymą, ištęsime tas atostogas, aš manau, paskatų tuo piktnaudžiauti gali padidėti. Todėl įvertinus tai, kad tikrai tų paskatų yra gana daug ir alternatyvų naudotis mokestinėmis lengvatomis ir atostogomis yra, siūlau kolegai taip pat racionaliai vertinti ir pritarti šiuo atveju jau Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Prašome balsuoti dėl pasiūlymo. J. Jaručio pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė.
Dėl viso įstatymo balsavo 92 Seimo nariai. Atsiprašau, dėl pasiūlymo 92 Seimo nariai: už – 9, prieš – 29, susilaikė 54. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso įstatymo projekto. (Balsai salėje) Supratome. S. Jakeliūnas dėl viso įstatymo projekto už. Ar galbūt nekalbame ir žinome savo nuomones, savo pozicijas? Kalbame. S. Jakeliūnas – už.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kolegos, aš manau, kad tai tikrai reikalingas įstatymas. Inovacijos, atnaujinamos technologijos yra maksimaliai paremtos. Mes iš esmės priartėjome prie konkurencingiausių valstybių galimybių pritraukti investicijas, skatinti naują ir inovatyvų verslą. Todėl manau, kad tai yra viena iš priemonių, ne vienintelė, kuri paskatins mus tobulėti ir pritraukti investicijas, ir taip pat vykdyti verslą čia Lietuvoje. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. M. Majauskas – nuomonė prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiame projekte tikrai yra neblogų dalykų, bet, kaip ir minėjau, vienas pamatinių yra pelno mokesčio lengvata, apie kurią šiaip sakyčiau, kad gal pigus Vyriausybės piaras, bet iš tikrųjų nepigus, nes įmonės naudosis tokia landa. Tos įmonės, kurios jau turi žinomas rinkas, žinomus pirkėjus, išvystytus produktus ir paslaugas ir žmones, labai nesudėtingai per fizinius asmenis steigs naujas įmones ir naudosis pirmais metais nemokėti pelno mokesčio, kuris ir taip jau yra labai mažas – 5 %. Mano giliu įsitikinimu, tai yra labai keistas siūlymas. Jis tikrai nepasieks savo tikslo. Nežinau, kiek iš čia esančių esate įkūrę įmones ir pradėję savo verslus ir kiek iš jūsų jau pirmais metais planavote ir turėjote pelno. Kiek man teko domėtis, žmonės labai retai, jauni verslininkai pirmais metais rodo rimtus pelnus. Jeigu jie steigia įmonę, tai ne dėl to, kad planuoja uždirbti pelno ir mato, kad jiems nereikės mokėti pelno mokesčio pirmais metais. Tikrai kviečiu dar kartą rimtai pagalvoti ir Vyriausybę rimtai susimąstyti, ar tikslinga yra tokia pelno mokesčio lengvata, nors ji ir skamba labai gražiai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Prašom balsuoti dėl Pelno mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIIP-1239.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 76, prieš – 1, susilaikė 11. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
Gerbiami kolegos, mūsų darbotvarkė numatyta iki 18 val. 30 min. Jau dabar turėtų būti Seimo narių pareiškimai. Noriu su jumis pasitarti. Galbūt mes galime bent jau pabaigti šituos įstatymų projektus, kurie buvo numatyti iki vakarinio posėdžio? Ir leisti kolegai, matau, vienas yra užsirašęs, pareiškimą. Taip ir sutarėme, nes dabar yra 18 val. 17 min.
18.16 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 ir 96 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1240(3) (svarstymas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimas Nr. XIIIP-1240.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke.
PIRMININKĖ. A. Palionis, Biudžeto ir finansų komitetas.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, įstatymų projektus Nr. XIIIP-1240, Nr. XIIIP-1005 ir Nr. XIIIP-980 svarstė kartu, juos sujungė ir Seimui teikia sujungtą patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-1240(3), kuriam Biudžeto ir finansų komitetas pritarė.
Balsavimo rezultatai: už – 8, 1 susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė… Kolegos, mums dar reikia dabar aptarti pasiūlymus. Yra J. Oleko, R. Budbergytės, A. Syso ir D. Šakalienės pateiktas pasiūlymas dėl 1 straipsnio. Kuris iš kolegų norite pristatyti savo pasiūlymą? Ar sutinkate su komiteto nuomone? R. Budbergytė. Prašau, kolege. (Balsas salėje) Jūs nesutinkate su komiteto… O, atsiprašau, pristatykite.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Mes tikrai negalime sutikti su komiteto tokiu pasiūlymu ir nesuprantame, kodėl tikrai yra negerbiamas Mokesčių administravimo įstatyme įteisintas asmenų lygybės prieš įstatymą principas. Tikrai norėtume pasiūlyti atsižvelgti į mūsų įregistruotą pataisą, kuria siūlome ir kitiems žmonėms, vartojantiems kitas kuro rūšis, leisti naudotis tokia lengvata.
PIRMININKĖ. Kolege, jūs kalbėjote dėl viso, ar jūs tik savo pasiūlymą pristatėte? Dėl viso. Dar patikslinkite dėl savo pateikto pasiūlymo, kurį pateikėte dėl 1 straipsnio.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Mes pateikėme pasiūlymą, kad būtų galima šia lengvata naudotis ir asmenims, kurie naudoja kitas kuro rūšis, ne tiktai gyvenantys daugiabučiuose ir naudojantys centralizuotą šildymą ir karštą vandenį bei dujas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė.
A. PALIONIS (LSDDF). Komiteto nuomonė. Pasiūlymui, kad naudojantiems akmens anglis, durpes, malkinę medieną, medienos atliekas, gamtines dujas ir elektros energiją, komitetas nepritarė. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad lengvatinio PVM tarifo nustatymas akmens anglims ir durpėms neatitiktų Tarybos direktyvos dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, pagal kurios nuostatas valstybės narės lengvatinius PVM tarifus gali nustatyti pasirinktinai tik šioje direktyvoje nurodytoms prekėms ir paslaugoms, o nustatyti lengvatinį PVM tarifą gamtinėms dujoms ir elektros energijai galima būtų tik pasikonsultavus su Europos Komisija. Taip pat nustačius lengvatinį PVM gyventojų namų ūkiuose šilumos energijai ir karštam vandeniui paruošti naudojamoms gamtinėms dujoms, elektros energijai ir malkoms, tokios PVM lengvatos taikymą būtų sunku administruoti, kuri PVM dalis būtų apskaičiuojama prekių tiekimo momentu, ir tokio kuro tiekimo momentu daugeliu atvejų būtų itin sudėtinga ar net neįmanoma nustatyti, kokia šių prekių dalis buvo tam naudojama. Taip pat įteisinus ir šitoms kuro rūšims lengvatinį 9 % PVM tarifą, netekimai biudžeto pajamų sudarytų 45 mln. eurų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkoju komiteto atstovui už išvados ir komiteto nuomonės išsakymą. Nuomonė už pasiūlymą – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad antrasis gerbiamųjų socialdemokratų pasiūlymas yra lyg ir racionalesnis, bet žiūrint centrinio šildymo kuro balansą, koks jis naudojamas šiandien gamybai, tai 80 % yra atsinaujinanti biomasė, bet 20 % yra gamtinės dujos. Laimei, Lietuvoje nenaudojama anglis, bet iš esmės naudojami yra tie dalykai, dėl kurių ta pati Europos direktyva pasisako, kad nereikėtų taikyti lengvatinio PVM. Tai centriniam šildymui mes jau taikome lengvatinį PVM, net ir dujomis gaminamai šilumos energijai. Tuo tarpu kai mes prašome individualiems namams, jau sakome, kad galioja direktyva, ir negalime. Tai aš siūlyčiau suvienodinti teisę kiekvienam, kurie nori gauti šilumą, gauti tą patį lengvatinį PVM.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš M. Majauskas. Prieš pasiūlymą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi ne vieną kartą inicijavau pridėtinės vertės mokesčio lengvatą centriniam šildymui ir čia, šioje salėje, rinkau parašus, ir iš tribūnos pristatinėjau, tai noriu dar kartą apginti ir paaiškinti, kodėl centriniam šildymui jinai yra prasminga. Vienas esminių dalykų, kad tu negali atsijungti ir negali pasirinkti, o jinai centralizuotai ir neefektyviai tiekiama valstybės. Kol valstybė nesutvarko, tol jinai turi užtikrinti lengvatą.
Antras, kuris yra pagrindinis dalykas, yra tai, jog tai yra reguliuojama sritis. Jeigu mes sumažiname PVM centriniam šildymui, tai visa nauda nueina vartotojui. Šiuo atveju, jeigu mes kalbame – durpėms, malkinei medienai, medienos atliekoms, akmens anglims, nauda gali nueiti ir gamintojams, ir prekybininkams, ir tiekėjams, ir kam tikrai nori, ir nebūtinai vartotojams. Todėl lengvatos taikymas šiuo atveju yra gerokai mažiau pagrįstas, nei lengvatos taikymas centralizuotai tiekiamai šilumai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Prašome balsuoti dėl kolegų J. Olekos, R. Budbergytės, A. Syso ir D. Šakalienės pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. (Balsai salėje)
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 15, prieš – 30, susilaikė 41. Pasiūlymui nepritarta. Yra kitas Seimo nario J. Olekas pasiūlymas. Jis labai panašus, tik skiriasi medžio ir šiaudų granulėmis… Komiteto nuomonė buvo… Juozo nėra.
A. PALIONIS (LSDDF). Komitetas taip pat nepritarė. Argumentai tokie patys kaip ir dėl prieš tai buvusio pasiūlymo.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu pritarti, nes dėl panašaus jau balsavome? (Balsai salėje) Nepritarėme pasiūlymui, nes mes… (Balsai salėje) Jūs norite balsuoti? Balsuodami apsispręskime tada. (Balsai salėje) Norite išsakyti nuomonę.
V. Juozapaitis – dėl vedimo tvarkos.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad ten, tribūnoje, sėdintys turbūt Vyriausybės atstovai, aš iš toli nematau, ar šiaip žiūrovai, jie rodo Seimo nariams, kaip reikia balsuoti. Tai aš primenu, kad išties čia turbūt ne tas žanras yra, ir Seimo nariai yra pakankamai išmintingi, kad galėtų apsispręsti. Tai jūs, kaip pirmininkė, gal atkreipkite dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū, pažvelgsiu ir į tą pusę atsakingiau. (Šurmulys salėje) Pasiūlymas pristatytas. S. Gentvilas nori kalbėti už pasiūlymą.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, šitas pasiūlymas yra žymiai racionalesnis už pirmąjį, nes jis skatina privačių namų vietinių kuro šaltinių ir atsinaujinančios energetikos panaudojimą. Jeigu mes kalbėjome apie pirmąjį pasiūlymą, kur būtų nuolaida ir gamtinėms dujoms, ir angliai, tai šiuo pasiūlymu diferencijuojama, kad čia būtų skatinama, kad gyventojai iš gamtinių dujų katilų pereitų prie granulinių katilų arba kitų katilų, nes mokėtų mažesnį PVM. O kai kalbama, kad neįmanoma apskaičiuoti šito dalyko, na, paklauskime savęs nuoširdžiai, kam dar galima naudoti malkas ar granules, jeigu ne šildymui? Jeigu kalbama apie juridinius asmenis, tai juridiniams asmenims PVM vienaip ar kitaip sugrįžta. Jeigu mes taikome ir skatiname atsinaujinančios energetikos panaudojimą ne tik centralizuotam šildymui, aš nesutinku, gerbiamasis Mykolai, bet centralizuoto šildymo tinklai padarė milžinišką progresą, vien šiais metais… vien kitais metais šiam sezonui kainos kris 9 %, lyginant su praeita žiema, sulyginkime sąlygas ir privatiems. Ką jau kalbėti apie regionus, kur labai daug kas šildosi ir malkomis, ir granulėmis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Aš noriu atkreipti dėmesį, kad šiame pasiūlyme yra taip pat nurodomos ir durpės, kas prieštarautų Europos Tarybos direktyvai dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos taikymo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Apsisprendžiame balsuodami dėl J. Oleko pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 16, prieš – 28, susilaikė 41. Pasiūlymui nepritarta. Dėl viso įstatymo projekto nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už dėl viso įstatymo projekto M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, labai ilgai ir daug kartų diskutavome, labai apmaudu, kad priimame sprendimus paskutinę minutę. Primenu, kad šioje salėje, iš šios tribūnos, prieš pusę metų siūliau tuos pačius sprendimus priimti. Apmaudu, kad tai užtruko, kad laikėme žmones nežinioje, kad kėlėme chaosą ir žmonių galvose, ir čia, Seimo salėje. Džiaugiuosi, kad Ministras Pirmininkas gerbiamasis S. Skvernelis apsisprendė ir šiandien juokiasi, nes jau žino, ką darys, ir balsuos už. Būtų gerai, jog būtų taip pat galvojęs dar prieš pusę metų ir nedvejojęs, kad turime užtikrinti lengvatą centriniu šildymu besinaudojantiems gyventojams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Yra keletas priežasčių. Nuosekliai laikiausi nuostatos, kad tokios lengvatos iškreipia rinką, vieniems taikom lengvatas, kitiems netaikome. Taikome lengvatas ir tiems, kuriems nepriklausytų, ir čia amžina diskusija. Buvo daug skaičių parašyta, išsakyta. Nenoriu kartoti, nes dabar 700 tūkst. gauna lengvatą, jeigu būtume panaikinę kažkada, kai buvome priėmę sprendimą, gautų 210 tūkst. Tai kada daugiau lengvatų gauna dabar su 9 %, ar su 21 %, kai visiems vienoda?..
Antra. Tai yra todėl, kad lygiateisiškumo principas pažeistas. Ir trečia. Mes apskritai vėl neterminuotai įsivedėme šitą dalyką. Tai mes, na, paprasčiausiai išnaudojame neracionaliai nedideles lėšas, kurias turime, ir bijome pasakyti, kad karalius nuogas. Reikia padėti tiems, kam reikia, bet tikrai „Vilniaus vartuose“, čia, kitoje pusėje, A. Tumėno gatvėje, gyvenantys žmonės neturi gauti lengvatos, ten butas kainavo milijoną.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame dėl ką tik mūsų aptarto įstatymo projekto, kuris yra pagrindu sujungus Nr. XIIIP-980, Nr. XIIIP-1005 ir Nr. XIIIP-1240(2). Balsavo 91 Seimo narys: už – 80, prieš – 2, susilaikė 9. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
18.30 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-305 (svarstymas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektas Nr. XIIIP-305. Pranešėja – Biudžeto ir finansų komiteto atstovė, Seimo narė V. Ačienė. Pateikite išvadą dėl minėto įstatymo projekto.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, šių metų spalio 18 dieną svarstė minėto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir priėmė sprendimą: atmesti įstatymo projektą Nr. XIIIP-305, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 12 d. nutarime Nr. 590 išdėstytus argumentus, Teisės departamento ir Europos Teisės departamento pateiktas pastabas dėl projekto.
Balsavimo rezultatai: už – 9, susilaikiusių ir prieš nebuvo. Priimta vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajai pranešėjai. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
18.31 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 116 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1055(2) (svarstymas)
Dar vienas mūsų darbotvarkės klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 116 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1055. Kviečiu gerbiamąjį kolegą A. Palionį pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą projektą. Pasiūlymų negavome. Pritarėme įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Galime pritarti bendru sutarimu.
18.32 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji Seimo nariai, liko mūsų nustatytas laikas, kaip ir aptarėme, Seimo narių pareiškimai. (Balsai salėje) Ačiū, Pirmininke. Jūs kalbate apie kitos savaitės darbotvarkę, bet aš noriu pagarsinti, manau, kad dar kitos savaitės darbotvarkę mes galėtume priimti antradienį.
Primenu Seimo statuto 99 straipsnį dėl nenumatyto Seimo posėdžio. Seimo valdyba vakar priėmė sprendimą, tiesiog nujausdama, kad šiandien mes labai labai atsakingai svarstysime valstybės biudžetą ir lydimuosius įstatymų projektus, ir nutarė, kad kitą antradienį 12 valandą bus nenumatytas posėdis ir mes tęsime į jo darbotvarkę įrašydami įstatymo projektus, kurių neapsvarstėme šiandieną. Apie tai mes kalbėjome Seniūnų sueigoje ir tam buvo pritarta. O tai yra Valstybinio socialinio draudimo įstatymas ir lydimieji įstatymų projektai, tai yra Privalomojo sveikatos draudimo projektas ir lydimieji, visi rezerviniai klausimai ir tai, ką sutarėme Seniūnų sueigoje, dėl Antikorupcijos komisijos išvados. Laukia labai atsakingas antradienis, toks pat darbštumu pasižymintis, kaip ir šiandieną. Tada bus dar ir kitos savaitės, gerbiamasis Pirmininke, kuri prasidėtų gruodžio 5 dieną, mūsų darbotvarkės patvirtinimas.
Dabar Seimo narių pareiškimai. Kviečiu P. Urbšį perskaityti labai svarbų pareiškimą. V. Kamblevičius, kol ateis P. Urbšys.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Pirmininke, aš norėjau jūsų paklausti, kodėl mes norime išeiti iš ritmo? Darykime antradienį 10 valandą. Jeigu vėl bus daug klausimų, nespėsime antradienį, reikės ketvirtadienį.
PIRMININKĖ. Manau, kad valdyba pakankamai įvertino šią poziciją, buvo tokie pageidavimai. Pritarta, kad pradžia 12 valandą, iš tikrųjų suspėsime.
18.34 val.
Seimo narių pareiškimai
P. Urbšys. Jums suteikiama tribūna. Seimo nario pareiškimas.
P. URBŠYS (LVŽSF). „Gerbiamieji Seimo nariai, mes visi Seime, Tautos atstovybėje, turime vadovautis Konstitucija ir sąžine. Konstitucijoje įrašyta: „Gyvybė saugoma įstatymu.“ Kiekvieno mūsų sąžinės nuostatos grindžiamos mūsų vertybėmis ir įsitikinimais. Pagal tas vertybes, kurias išpažįstu, embrionas yra žmogaus gyvybė. Todėl, vadovaudamasis Konstitucija ir savo sąžine, teikiamus įstatymų projektus, nukreiptus į embriono naikinimą, vertinu kaip pasikėsinimą į gyvybę.
Man taip pat nepriimtina, kad medikai, kurie konsultavo gerbiamąją Viktoriją dėl teikiamų įstatymo projektų, dėl savo suinteresuotumo neįstengė apsaugoti besilaukiančios moters, kad ir Seimo narės, nuo situacijos, kuri galėjo jai pakenkti. Būtent dėl šių priežasčių Seimo posėdžio metu paprašiau, kad šio įstatymo projekto neteiktų kūdikio besilaukianti moteris. Mano nuostabai, šiuos žodžius dalis žmonių įvertino kaip Seimo narės pažeminimą ir bandymą diskriminuoti. Dėl to atsiprašiau gerbiamosios Viktorijos ir dabar atsiprašau visų moterų, kurios mano žodžius priėmė kaip įžeidžiančius moteris, kurios laukiasi vaiko.
Tai darau ne dėl komisijos įpareigojimo, o dėl to, kad jaučiu išskirtinę pagarbą visoms moterims, net ir moterims, kurios yra kitos nuomonės negu aš.
Kartu iš anksto noriu atsiprašyti visų moterų Seimo narių dėl to, kad ir ateityje į jus visų pirma žiūrėsiu ne kaip į belytes būtybes, o kaip į moteris, vertas susižavėjimo ir vyrų pagarbos.“ Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame P. Urbšiui. Aš, kaip moteris, jaučiuosi pamaloninta kai kurių jūsų žodžių.
N. Puteikis. Prašome, jūsų pareiškimas.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš dėl pinigų. Klaipėdietis, turėdamas dešimt butų, nusiperka miesto tarybos patvirtintą sumažintą tarifą, verslo liudijimą už vieną eurą, ir, pavyzdžiui, gaudamas kas mėnesį 2 tūkst. eurų pajamų iš nuomos, valstybei sumoka 1 eurą per metus gyventojų pajamų mokesčio. Pasakykite man, kokioje dar valstybėje taip galima?
Ką reikia daryti? Užtektų Vyriausybei savo nutarime parašyti, kad negali būti vienas verslo liudijimas dešimčiai butų, pirmiausia turi būti kiekvienam butui po liudijimą. Antras dalykas, reikėtų pataisyti teisės aktus mums visiems, kad nustatytume kažkokią minimalią, protu suvokiamą ribą, bent jau 50 eurų, arba, kaip dabar yra, 15 % gaunamų pajamų.
Aš noriu pasakyti, kad tokių anekdotiškų sprendimų, kurie skirti tik labai turtingų žmonių naudai, nes jie sau gali leisti nusipirkti gyvenamąjį namą ir gyventi iš nuomos, nemokėdami jokių gyventojų pajamų mokesčių, tokių schemų yra pakankamai daug. Aš raginu Biudžeto ir finansų komiteto narius, raginu finansų ministrą, raginu premjerą štai šitą vietą, kuri skirta tik turtingiems žmonėms (šiltnamio sąlygos), užtaisyti ir įvesti normalius mokesčius.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau pareiškimų nėra.
Gerbiamieji kolegos, noriu atsiprašyti socialinės apsaugos ir darbo ministro, jis šiandien visą dieną tikėjosi, kad mes svarstysime jo įstatymų projektus. Tikrai tai darysime antradienį. Taip pat sveikatos ministro. Manau, viską suspėsime. Dėkoju labai labai nuoširdžiai už šiandienos labai prasmingą jūsų darbą ir prašau registruotis. Linkiu gražių ateinančių dienų. Mūsų pasimatymas numatomas, kaip ir tarėmės, kaip ir priėmė valdyba, nenumatytame posėdyje. Seniūnų sueigos nebus, nes taip skelbia Statutas. Kai nenumatytas posėdis, darbotvarkę patvirtina valdyba.
Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Skelbiu posėdį baigtą. (Gongas) (Balsai salėje)
R. Budbergytė taip pat dalyvavo šiame posėdyje. Ačiū. Jos registraciją tvirtiname.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.