LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Sveikatos reikalų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TRIUKŠMO VALDYMO ĮSTATYMO NR. ix-2499 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. xiiip-3825

2020-04-29  Nr. 111-P-12

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas R. Martinėlis, Komiteto nariai: K. Bartkevičius, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, L. Matkevičienė, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus, Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjas A. Astrauskas, patarėja K. Civilkienė, patarėjas E. Jankauskas, patarėja V. Valainytė, padėjėja D. Jonelytė, padėjėja M. Neverkevičienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė G. Keso, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos l.e.p. Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja V. Turauskytė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-18				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:               1. Teikiamu projektu siūloma nustatyti savivaldybės taryboms pareigą privalomai svarstyti pakartotinai triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles pažeidusių triukšmo šaltinių valdytojų, savo ūkinėje veikloje naudojančių triukšmo šaltinius, ūkinės veiklos ribojimą. Nei iš projekto nuostatų, nei iš kartu su projektu teikiamo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiu pagrindu ir kokius sprendimus turės teisę priimti savivaldybės tarybos, įgyvendinusios joms siūlomais pakeitimais nustatytą pareigą. Pažymėtina, kad tiek galimi sprendimai, tiek jų priėmimo pagrindai turi būti nustatyti įstatyme.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-18	2			2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnyje yra reglamentuojamas tik įstatymo įsigaliojimas, straipsnio pavadinime esantys žodžiai „ir įgyvendinimas“ brauktini kaip pertekliniai. Šio straipsnio tekste nustatant projekto įsigaliojimo datą žodelio „nuo“ atsisakytina.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-18	1			3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 89.2 punktu, projekto 1 straipsnį reikėtų išdėstyti taip:   „1 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas   1. Papildyti 13 straipsnio 1 dalį nauju 3 punktu:   „3) (punkto tekstas)“ 2. Buvusius 13 straipsnio 1 dalies 3-7 punktus laikyti atitinkamai 4-8 punktais.“	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-10-29				Lietuvos savivaldybių asociacija teikia pastabas dėl Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3825 (toliau – Įstatymo projektas). 1. Savivaldybės pažymi, kad Įstatymo projektas turėtų būti tobulinamas, kadangi Įstatymo projekte nėra numatyti ūkinės veiklos ribojimo pagrindai, kriterijai, sąlygos, savivaldybių tarybos pareigos riboti ūkinę veiklą apimtis bei savivaldybių tarybų sprendimų užtikrinimo mechanizmas.	Pritarti
2.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-10-29				2. Savivaldybės atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (LR ANK) numato atsakomybę fiziniams asmenims, jo pagrindu juridiniai asmenys nėra baudžiami. Tai iš esmės prieštarauja pagrindiniam Įstatymo projekto tikslui - suvaldyti juridinio asmens ūkinėje veikloje kylantį triukšmą ribojant ūkinę veiklą. Įstatymo projekto nuostatos turėtų būti suderintos su LR ANK nuostatomis.	Pritarti
3.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-10-29				3. Atsižvelgiant j tai, kad ūkinės veiklos sustabdymas susijęs su tam tikros teisės suvaržymu, kai kurios savivaldybės siūlo numatyti galimybę savivaldybei kreiptis į teismą, kuris ištyręs pateiktus įrodymus, galėtų taikyti ūkinės veiklos ribojimą.	Pritarti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2019-09-24				Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3825 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Pritarti
2.	Vilniaus miesto savivaldybės administracija, 2019-10-29				Vilniaus miesto savivaldybės administracija gavo Jūsų 2019 m. spalio 14 d. raštą Nr. SAVP-543 (Savivaldybėje registruota 2019 m. spalio 14 d., reg. Nr. A50-29722/19). kuriuo prašote pateikti pastabas ir siūlymus dėl Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. 1-2499 (toliau - {statymas) 13 straipsnio pakeitimo projekto. Projektu siūloma {statymo 13 straipsnio I dalį papildyti 3 punktu ir nurodyti, kad savivaldybių tarybos „privalomai svarsto pakartotinai triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles pažeidusių triukšmo šaltinių valdytojų, savo ūkinėje veikloje naudojančių triukšmo šaltinius, ūkinės veiklos ribojimą". Įstatymo projekte nenumatyti ūkinės veiklos apribojimo pagrindai, kriterijai, sąlygos, savivaldybių tarybos pareigos riboti ūkinę veiklą apimtis, savivaldybių tarybos sprendimo užtikrinimo mechanizmas. Kiekvienu konkrečiu atveju priimant sprendimą turi būti vertinama daug aspektų, t. y. kokiu pagrindu ir kuo vadovaujantis ribojama ūkinės veiklos laisvė, ar ribojimas galimas esant tik pakartotiniam nubaudimui, ar toks ribojimas proporcingas, pagrįstas, adekvatus siekiamam tikslui pasiekti, ar net ir apribojus ūkio subjekto veiklą bus daromas teigiamas poveikis aplinkai ir pan. Įstatymo projekte minimas pakartotinis ūkio subjekto nubaudimas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - LR ANK) nenumato juridinių asmenų atsakomybės, todėl už nusižengimus baudžiami tik fiziniai asmenys. Manytina, kad šiuo požiūriu Įstatymo projekto nuostatos nėra suderintos su LR ANK. Ūkio subjektai verčiasi skirtinga veikla, tai gali būti pasilinksminimo įstaigos (kavinės, barai, restoranai), komercine veikla besiverčiantys ūkio subjektai (gamyba, paslaugos ir pan.). Nėra aišku, ar būtų ribojama konkretaus ūkio subjekto veikla, ar tik ribojamas triukšmo šaltinio (įrenginys, garso kolonėlės ir pan.) naudojimas. Ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojo interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, {statyme nustatyti draudimai turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti. Priimant savivaldybių taryboms tokio pobūdžio sprendimus turi būti nustatyta aiški ribojimo apimtis. Būtina nustatyti, ar ūkio subjekto veiklos ribojimas turi grįžtamąją galią, ar įmanomas tokio sprendimo atšaukimas, pasikeitus aplinkybėms ar pašalinus triukšmo šaltinį. Taip pat turėtų būti nustatyta, ar savivaldybių tarybos gali apriboti ūkio subjekto veiklą tik konkrečiam laikui, ar apribojamas taikomas vietos atžvilgiu, ar tik konkrečiam ūkio subjektui. Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) 2015 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą byloje Vėkony prieš Vengriją (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Vėkony v. Vengrija (pareiškimo Nr. 65681/13), kurioje pareiškėjas skundė valstybės institucijų veiksmus, varžančius ūkinės veiklos laisvę, nes įstatyminiu reguliavimu buvo panaikintas leidimas jam prekiauti tabako gaminiais. EŽTT pripažįsta, kad valstybės institucijos, įvesdamos tam tikrus ūkinės veiklos laisvės apribojimus, turi paisyti atitinkamų sąlygų, t. y. ribojimas turi būti ne tik teisėtai nustatytas siekiant bendrųjų interesų (šios bylos atveju - visuomenės sveikatos), tačiau atitikti proporcingumo principą: ribojimas yra tinkamas numatytam tikslui pasiekti, ribojimas nepanaikina pačios ekonominės veiklos laisvės esmės, ribojimas nesukelia pernelyg didelės naštos asmeniui, kurio laisvei nustatomi apribojimai, palyginti su esamomis alternatyviomis priemonėmis, ribojimas suvaržo ūkinę veiklos laisvę ne daugiau, nei reikia numatytam tikslui pasiekti, o asmeniui, kurio laisvė ribojama, užtikrina teisinę galimybę savo teisėtiems interesams ginti. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 2000 m. spalio 18 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. balandžio 9 d. nutarimai). Tačiau nustatomais apribojimais neleistina paneigti tokių esminių ūkinės veiklos laisvės nuostatų kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. Pagal Konstituciją valstybė negali neribotai kištis j asmens ūkinę veiklą (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d. nutarimas). Atsižvelgiant j tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad įstatymo projektas turėtų būti tobulinamas, kad būtų aiškiai ir tiksliai apibrėžti ūkinės veiklos apribojimo pagrindai, kriterijai, sąlygos, apimtis bei savivaldybių tarybų sprendimų užtikrinimo mechanizmas.	Pritarti
3.	Sveikatos apsaugos ministerija, 2019-10-30				Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 13 straipnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3825 (toliau - Įstatymo projektas) ir lydimaisiais dokumentais, informuoja, kad nepritaria Įstatymo projektui dėl šių priežasčių: 1. Pagal Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktą informaciją, kai kurių Lietuvos savivaldybių patvirtintose triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklėse (toliau - taisyklės) nenumatytos priemonės ir būtinybė esant piktybiškam asmenų taisyklėse nustatytų reikalavimų nesilaikymui svarstyti ūkinės veiklos ribojimo priemones: Įstatymo projektu siūloma papildyti Triukšmo valdymo įstatymo 13 dalį nustatant, kad savivaldybių tarybos privalomai svarsto pakartotinių triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių pažeidėjų ūkinės veiklos ribojimą. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tai savaime neįpareigos savivaldybių institucijų priimti konkrečių sprendimų pažeidėjų atžvilgiu, tačiau padės užtikrinti pakankamą dėmesį šiai problemai, teisės aktų įgyvendinimą, tinkamąją ginamų viešųjų interesų apsaugą ir piliečių apsaugą nuo triukšmo taršos. Nei iš Įstatymo projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kokius sprendimus turės teisę priimti savivaldybės tarybos, kokios galimos sprendimų pasekmės, todėl manytina, kad Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai nepasieks aiškinamajame rašte nurodytų tikslų. Pažymėtina, kad galimi sprendimai, jų priėmimo pagrindai, ūkinės veiklos ribojimo priemonės turi būti nustatyti įstatyme. 2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad savivaldybių institucijos neturi pakankamų priemonių taikyti griežtesnes sankcijas asmenims esant minėtų taisyklių pažeidimams, tai galimai nuo 2017 metų sukėlė beveik dvigubai didesnį pažeidimų skaičių (nuo 28 iki 46 atvejų) dėl savivaldybių patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymo (pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 48 straipsnio 3 ir 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepakanka informacijos ir argumentų problemos identifikavimui ir jos sprendimui: nėra pateikta informacija, ar buvo nagrinėtos savivaldybių patvirtintose triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimų priežastys (pvz., ar buvo aktyviau vykdoma minėtų taisyklių reikalavimų vykdymo kontrolė, ar buvo gauta daugiau skundų dėl triukšmo, ar padaugėjo triukšmą skleidžiančių objektų, dėl kokių triukšmą skleidžiančių objektų buvo nustatyti pažeidimai), kokios buvo taikomos sankcijos pažeidėjams, kiek buvo pakartotinių pažeidimų ir pakartotinai taikytų sankcijų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau - ANK) 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą nuo 80 iki 300 eurų, o 4 dalyje numatyta, kad pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 300 iki 600 eurų; dėl numatytų administracinių nusižengimų teiseną pradėti, administracinių nusižengimų tyrimą atlikti ir administracinių nusižengimų protokolus surašyti įgalioti policijos ir savivaldybių administracijų pareigūnai (ANK 589 str.). Aiškinamajame rašte nėra informacijos, ar buvo šios sankcijos taikytos.	Pritarti
4.	Vilniaus miesto savivaldybės Naktinės ekonomikos komisija, 2019-10-31				Dėl Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (toliau – Triukšmo valdymo įstatymas) 13 str. pataisos: Triukšmo valdymo įstatymo 13 str. 1 d. 3 p. siūloma įtvirtinti savivaldybių tarybos pareigą pakartotinai svarstyti triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles pažeidusių triukšmo šaltinių valdytojų, savo ūkinėje veikloje naudojančių triukšmo šaltinius, ūkinės veiklos ribojimą. Naujas tarybos pareigos įtvirtinimas triukšmo problemos neišspręs, kadangi pirmiausia reikia apgalvoti reglamentavimo veikimo mechanizmą, jo realumą ir efektyvumą, tai šiuo metu nenumatyta. Siūlomoje įstatymo formuluotėje nenumatyti ūkinės veiklos apribojimo pagrindai, kriterijai, sąlygos (neaišku, kokioms sąlygoms esant ūkinė veikla turės būti ribojama). Neaiški savivaldybių tarybos pareigos riboti ūkinę veiklą apimtis (nenumatyta ar tarybos turės riboti veiklą visada, ar ne). Nežinomas savivaldybių tarybos sprendimo užtikrinimo mechanizmas (neaišku, kokius sprendimus savivaldybių taryba turės priimti teisę). Veiklos ribojimo nuostatos praktinis įgyvendinimas Vilniaus miesto savivaldybės lygmenyje sunkiai įmanomas. Vilniaus miesto savivaldybė vienintelį kartą 2012 m. bandė riboti veiklą ir 2019 m. teismuose galutinai pralaimėjo bylą dėl veiklos ribojimo(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-219-756/2018). Vilniaus miesto Naktinės ekonomikos komisija siūlo: Atsiimti Triukšmo valdymo įstatymo pataisą, kadangi ji gali sukurti papildomų teisinių spragų, nes nėra sukuriamas praktinis tokios savivaldybių tarybos pareigos įgyvendinimo mechanizmas ir tvarka.	Atsižvelgti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-12-18 nutarimas Nr. 1317					Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. SV-S-1413 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 ir 7 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3825 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projekto siūlomą teisinį reguliavimą pagal šiuos pasiūlymus: Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas Įstatymo projekto rengimo tikslas yra savivaldybių taryboms nustatyti pareigą privalomai svarstyti pakartotinai triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles pažeidusių triukšmo šaltinių valdytojų ūkinės veiklos ribojimo galimybes. Vertinant Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą Įstatymo projekto rengimo tikslą ir Įstatymo projekte pateiktus teisinio reglamentavimo siūlymus, pastebėtina tai, kad nėra aišku, kaip praktikoje turėtų būti įgyvendinama ši nuostata ir kokių teisinių pasekmių turėtų būti siekiama įgyvendinus šiuos teisinio reglamentavimo siūlymus. Manytina, kad siūlymų įgyvendinimas turėtų būti susijęs su savivaldybės tarybos atitinkamo sprendimo dėl ūkinės veiklos ribojimo priėmimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais      (2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai), riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Be to,  Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad ūkinės veiklos vykdymo ribojimas būtų nustatomas už pakartotinį savivaldybės tarybos tvirtinamų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą. Taigi ūkinės veiklos vykdymo ribojimo sąlygos būtų nustatytos ne įstatyme, bet savivaldybių tarybų tvirtinamose triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklėse. Tokia taisyklė prieštarauja konstitucinei doktrinai, kad ūkinės veiklos ribojimus gali nustatyti tik įstatymas.       Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, Įstatymo projektas turėtų būti papildytas nuostatomis dėl poveikio priemonių taikymo savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl ūkinės veiklos ribojimo, t. y. Įstatymo projekte turėtų būti nustatyta, kokie konkrečiai ūkinės veiklos ribojimai gali būti taikomi, kokios konkrečios ūkinės veiklos ribojimų pritaikymo sąlygos, kokios ūkinės veiklos ribojimų panaikinimo sąlygos, kokia ūkinės veiklos ribojimų galiojimo trukmė ir pan. bei nuostatomis, kokioms pažeidimų sąlygoms esant savivaldybių tarybos galėtų priimti sprendimus dėl ūkinės veiklos ribojimo.	Pritarti

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): grąžinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-3825 iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Valstybės ir savivaldybių institucijų, asociacijų pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus.

8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 1.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Kaminskas, A. Kirkutis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                                       Asta Kubilienė

Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjas Egidijus Jankauskas