LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

žmogaus teisių komitetas

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-5109

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas,  Leonard Talmont, Mindaugas Puidokas, Zenonas Streikus;  komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė;  komiteto  biuro padėjėjos Ingrida Aidietienė, Inga Ališauskienė.

Kviestieji asmenys:  Vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius,  Vidaus reikalų ministerijos migracijos politikos grupės vyresnysis patarėjas Gintaras Valiulis ir patarėjos Rūta Jasulaitienė, Danutė Petrauskienė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Pabėgėlių ir migrantų programos vadovė Eglė Samuchovaitė, Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovas Vladimiras Siniovas, Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas Tomas Garuolis, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo skyriaus antrasis sekretorius Paulius Grigonis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-08-31	3 40			Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame  šias pastabas: 1. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos tarpusavyje derintinos su keičiamo įstatymo 79 straipsniu, kuriame nustatytos prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje vietos (jame nėra numatyta tokių apgyvendinimo vietų kaip pasienio kontrolės punktai, tranzito zonos) ir kokie subjektai nustato prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo kitose apgyvendinimo vietose tvarką (t. y. pagal šio straipsnio nuostatas prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo kitose apgyvendinimo vietose (po ja patektų ir pasienio kontrolės punktai, tranzito zonos) tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, bet ne  vidaus reikalų ministras).	Pritarti	Siūlome patikslinti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų Prieglobsčio prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“ Siūlome patikslinti Įstatymo projekto 40 keičiamo įstatymo 79 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Prieglobsčio prašytojai, išskyrus nurodytus šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba Pabėgėlių priėmimo centre. Prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose apgyvendinimo vietose. Prieglobsčio prašytojui Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja.“
		3			2. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, nereikėtų įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje prieš žodį „apgyvendinami“ įrašyti žodžio „laikinai“, kadangi prieglobsčio prašytojai nurodytose vietose yra apgyvendinami laikinai. Pritarus šiai pastabai atitinkamai tikslintina šio straipsnio 7 dalis, 79 straipsnio 2 dalis, 115^1 straipsnio pavadinimas.	Pritarti
		3			3. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad „Kai pagal šio straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo”. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 113 straipsnio 4 dalis numato kelis užsieniečio sulaikymo pagrindus, todėl siekiant aiškumo siūlytina žodžius ,,ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas užsieniečio sulaikymo pagrindas” pakeisti žodžiais ,,ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas”.	Pritarti
		31			4. Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktyje yra vartojamas pilnas ,,Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo“ pavadinimas. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų  Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos), 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina taip pat tikslinti ir keičiamo įstatymo 62^1 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame vartojamas pilnas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pavadinimas.	Pritarti	Siūlome papildyti Įstatymo projektą nauju 31 straipsniu, atitinkamai pakeičiant paskesnių Įstatymo projekto straipsnių numeraciją: „31 straipsnis. 62^1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 62^1 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) Lietuvos Respublikoje nėra tinkamo darbuotojo dirbti sezoninį darbą. Sąvoka „tinkamas darbuotojas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo Užimtumo įstatyme;“.
		16			5. Įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte  vietoj žodžių ,,dirbantis, pagal neterminuotą sutartį“ įrašytini žodžiai ,,dirbantis, pagal neterminuotą darbo sutartį“ (analogiškai kaip numatyta keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 6 punkte).	Pritarti
		19			6. Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 45^1 straipsnio 2 dalyje prieš skaičių ir žodį „51 punkte” įrašytini skaičius ir žodis „1 dalies”.	Pritarti
		28			7. Siūlytina patikslinti įstatymo projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 3 punkte pateiktą nuorodą į įstatymo 44^1 straipsnio 1 dalies 3 punkto a-c papunkčius, kadangi tai apima visus šiame punkte nurodytus papunkčius, todėl jų nurodyti nereikėtų.	Pritarti	Siūloma Įstatymo projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėstyti taip:  „3) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir neatitinka šio Įstatymo 44^1straipsnio 1 dalies 3 punkto a–c papunkčiuose nustatytų sąlygų punkte nustatytų atleidimo nuo pareigos kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams sąlygų;“
		30			8. Vadovaujantis Rekomendacijų 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo  pavadinimas jau yra minimas keičiamo įstatymo 44^2 straipsnio 3 dalyje, siūlytina projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 15 punkte, prieš žodžius „reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme“ išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“.	Pritarti
		30			9. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 44^1 straipsnio 1 dalies  1 punkte įvestą santrumpą ,,Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU“, tikslintinas įstatymo projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 15 punktas, t. y. vietoj žodžių ,,šalies BDU“ įrašytini žodžiai ,,šalies ūkio BDU“.	Pritarti
		32			10. Tikslintina įstatymo projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 62 straipsnio 8 dalis, kadangi pagal keičiamo įstatymo 63 straipsnį, ne darbdaviui, bet užsieniečiui yra nustatyti atsisakymo išduoti leidimo dirbti ir leidimo dirbti panaikinimo pagrindai.	Pritarti	Siūloma Įstatymo projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 62 straipsnio 8 dalį dėstyti taip: „8. Kai užsieniečiui Darbdavys, kuriam atsisakyta atsisakoma išduoti leidimą dirbti šio Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 7 arba 9 punkte nustatytu pagrindu ar priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams šio Įstatymo 61^1 straipsnio 2 dalies 7 arba 9 punkte nustatytu pagrindu, darbdavys, kuris buvo įsipareigojęs jį įdarbinti, gali pateikti prašymą išduoti leidimą dirbti arba priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo.“
		11 19			11. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 35 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje yra patikslinamas švietimo ir mokslo ministro pareigų pavadinimas, t. y. vietoj žodžių „švietimo ir mokslo“ įrašomi žodžiai „švietimo, mokslo ir sporto“, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina kartu atitinkamai pakeisti ir kitus keičiamo įstatymo straipsnius (pvz., 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 45^1 straipsnio 2 dalį ir kt.)	Pritarti	Siūloma papildyti Įstatymo projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) mokytis pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;“ 2. Pakeisti 32 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Migracijos departamentas, gavęs informaciją apie nustatytą nelydimą nepilnametį užsienietį, privalo kartu su šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytomis organizacijomis bei nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovu nedelsdamas organizuoti jo šeimos narių paiešką ir ne vėliau kaip per 2 dienas nuo informacijos apie nustatytą nelydimą nepilnametį užsienietį gavimo dienos išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą.“ Siūloma Įstatymo projekto 19 straipsnyje  keičiamo įstatymo 45^1 straipsnį dėstyti nauja redakcija, atitinkamai patikslinant keičiamame įstatyme esančias nuorodas į 45^1 straipsnį: „Pakeisti 45^1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45^1 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu 1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, jeigu ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija raštu patvirtina, kad teisėta veikla, kuria ketina užsiimti užsienietis, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir kad užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomos įsteigti įmonės dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės veiklai. 2. Vertinimo tvarką, pagal kurią nustatoma, ar numatomos steigti įmonės veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir ar užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, nustato ekonomikos ir inovacijų ministras, suderinęs su švietimo, ir mokslo ir sporto ministru ir vidaus reikalų ministru. 2^13. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 5^1 punkte nustatytu pagrindu, ne vėliau kaip per 120 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo įsteigti įmonę, kurios veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, ir pradėti vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą. Jeigu tokią įmonę įsteigė ne visi būsimos įmonės dalyviai, užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 5^1 punkte nustatytu pagrindu ir kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką ketindamas tapti jau įsteigtos įmonės dalyviu, ne vėliau kaip per 60 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo tapti tokios įmonės dalyviu. 34. Užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems metams. Šis leidimas, ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai patvirtinus, kad užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gali būti pakeistas vieneriems metams du kartus. Užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo pakeistas šioje dalyje nustatyta tvarka du kartus, leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas dar 2 metams, jei pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad įmonė, kurią įsteigė užsienietis ir kurios dalyvis jis yra, nuo įmonės įsteigimo dienos pritraukė ne mažesnę nei 30 000 eurų vertės investiciją. Šį dokumentą išduoda ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka. 45. Užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą, susijusią su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.“
		46			12. Atsižvelgiant į tai, kad  įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo  įstatymo 5 straipsnio  6 ir 7 dalimis nustatomos prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje vietos tokios kaip pasienio kontrolės punktai, tranzito zonos, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 46 straipsniu keičiamo įstatymo 85 straipsnio 1 dalies 2 punkto.	Nepritarti	Prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, kol nepriimtas sprendimas įleisti jų į Lietuvos Respubliką, ir apgyvendinti pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, tol kol nepriimtas sprendimas įleisti jų į Lietuvos Respubliką, neturės galimybės palikti apgyvendinimo vietą, todėl keičiamo įstatymo 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas jiems netaikomas.
		48			13. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 48 straipsniu keičiamo įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlomus pakeitimus (dėl darbuotojo ar savarankiškai dirbančio asmens statuso išlaikymo,  kai jis laikinai nevykdo veiklos dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti ir dėl jo registravimosi Užimtumo tarnyboje ne tik bedarbio statusu), siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 105 straipsnio 2 dalį ir jame nustatyti analogiškas taisykles.	Pritarti	Siūloma papildyti Įstatymo projekto 48 straipsnį keičiamo įstatymo 105 straipsnio 2 dalies pakeitimu ir jį išdėstyti taip: 2. Pakeisti 105 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais darbo laikotarpiais laikomi ir laikotarpiai, kai Europos Sąjungos valstybės narės pilietis arba jo šeimos narys nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir įsiregistravo Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis; nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių; nedirbo arba nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir arba atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo.“
		51			14. Siūlytina įstatymo projekto 51 straipsniu keičiamo įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punkte vartojamas sąvokas ,,kompetentingų institucijų atstovas“,  ,,kompetentingų institucijų valstybės tarnautojas ir darbuotojas“ suderinti su keičiamo įstatymo 68 straipsnio 4 ir 5 dalyse vartojama sąvoka ,,kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojas ir darbuotojas“ ir ją nuosekliai vartoti.	Pritarti	Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 51 straipsniu keičiamo įstatymo 113 straipsnio 5 ir 10 dalis ir jas išdėstyti taip: „1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų atstovus valstybės tarnautoją ar darbuotoją, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.);<...> 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ir ar darbuotojais;“
		57			15. Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 57 straipsnio pakeitimo esmę, kadangi keičiamo įstatymo 138 straipsnis ne  tik pildomas 2 dalimi, bet yra keičiama ir šio straipsnio 1 dalis.	Pritarti
		58			16. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektas turi du 58 straipsnius, todėl tikslintina projekto straipsnių numeracija.	Pritarti
		58			17. Įstatymo projekto 58 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas, išskyrus“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Lietuvos raudonojo kryžiaus draugija	3			Lietuvos Raudonasis Kryžius (toliau – LRK), dirbantis prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisių apsaugos srityje bei remdamasis LR Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio emblemos ir pavadinimo įstatymo 8 str. 1 d. 6 p., numatančiu, kad LRK gina užsieniečių, kurie ieško prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, teises, susipažino su LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) pakeitimo projektu Nr. XIIIP-5109 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus dėl Įstatymo projekto nuostatų. Dėl Įstatymo projekto 3 str., kuriuo įtvirtinamas UTPĮ 5 str. pakeitimas Įstatymo projekto 3 str. numatyta pakeisti UTPĮ 5 str. Pakeitus UTPĮ 5 str., užsieniečiai, kurie pateikė prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, ar užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, sulaikyti ir nedelsdami pateikę prieglobsčio prašymus, nebūtų laikomi atvykę į Lietuvos Respublikos teritoriją. Taip pat numatyta nustatyti, kad prieglobsčio prašytojai, kurie yra pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje ir, kurių prieglobsčio prašymai yra nagrinėjami skubos tvarka ar priimtas sprendimas nenagrinėti prieglobsčio prašymo, nebūtų įleidžiami į Lietuvos Respubliką. Be to, priėmus numatytus pakeitimus, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, būtų apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, kol nebūtų priimtas sprendimas dėl įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Papildomai numatyta panaikinti nuostatą, pagal kurią, jeigu prieglobsčio prašytojams negalima užtikrinti tinkamų priėmimo sąlygų pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje, jie būtų įleidžiami į Lietuvos Respubliką. LRK atkreipia dėmesį, kad priėmus numatytus pakeitimus būtų neproporcingai apribotos prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvė ir materialinės priėmimo sąlygos, apibrėžtos 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – Priėmimo sąlygų direktyva). Pažymėtina tai, kad Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – Prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo tvarka), 19 p. įtvirtinta, kad nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento jį pateikęs asmuo naudojasi prieglobsčio prašytojams numatytomis teisėmis ir garantijomis, nepriklausomai nuo to, kur prieglobsčio prašytojas yra apgyvendintas ar kokia prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tvarka jam taikoma. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo straipsnio 8 d. yra numatytas 28 dienų terminas, po kurio prieglobsčio prašytojai turi būti įleisti į teritoriją. Taigi siūlomais pakeitimais būtų sukurta tokia prieglobsčio priėmimo sistema, kurioje prieglobsčio prašytojai, kurie pateikė prieglobsčio prašymus pasienyje ir kurių prieglobsčio prašymai nagrinėjami skubos tvarka būtų laikomi pasienyje 28 dienas, neužtikrinant jiems pakankamų priėmimo sąlygų, kaip jos apibrėžtos Priėmimo sąlygų direktyvoje. Pavyzdžiui, Direktyvos 14 str. 1 d. įtvirtinta nepilnamečių teisė į švietimą panašiomis teisėmis ir panašiomis sąlygomis kaip ir savo piliečiams; 19 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad prašytojams būtų suteikta reikalinga sveikatos priežiūra, į kurią įeina bent jau pirmoji medicinos pagalba ir būtiniausias gydymas ligų ir rimtų psichikos sutrikimų atveju; 17 str. 2 d. numatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad materialinėmis priėmimo sąlygomis prašytojams būtų garantuojamas tinkamas gyvenimo lygis, kuriuo suteikiamos jų pragyvenimo garantijos ir apsaugoma jų fizinė bei psichinė sveikata. LRK palaiko pakeitimą, kuriuo numatyta įtraukti Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kaip vietą kurioje būtų apgyvendinti prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nėra priimti sprendimai įleisti. Tokiu būdu prieglobsčio prašytojų poreikiai būtų geriau užtikrinti. Tačiau Įstatymo projekte numatyta palikti galiojančią tvarką, pagal kurią prieglobsčio prašytojai toliau gali būti apgyvendinti pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose. Esant tokiam reglamentavimui yra susiduriama su nepakankamu prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų užtikrinimu bei prieglobsčio prašytojų teisių apsauga, o pažeidžiami prieglobsčio prašytojai atsiduria krizinėse situacijose. LRK atkreipia dėmesį, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitose dėl žmogaus teisių padėties užkardose (2015 05 12 ataskaita Nr. 2015/1-33, 2016 05 11 ataskaita Nr. 2016/1-24, 2017 05 22 ataskaita Nr. 2017/1-49) yra konstatuojama, kad ne visose prieglobsčio prašytojų ir laikino sulaikymo patalpose buvo užtikrinta švara ir atliekama dezinfekcija, dezinsekcija bei deratizacija, higienos priemonės. Be to, ne visose užkardose ir pasienio kontrolės punktuose (toliau – PKP) prieglobsčio prašytojams skirtos patalpos tinkamai įrengtos ir aprūpintos reikiamu inventoriumi (2015 05 12 ataskaita Nr. 2015/1-33). Taip pat ataskaitose yra fiksuojama, kad daugelyje užkardų ir PKP vaistinėlėse (pirmosios pagalbos rinkiniuose) esančių medicininės pagalbos priemonių galiojimo laikas buvo pasibaigęs, viename PKP pirmosios pagalbos rinkinio apskritai nebuvo, kai kurių užkardų vaistinėlėse buvo ne tik medicinos pagalbos priemonių, bet ir vaistinių preparatų. Be to, yra fiksuojama, kad užkardos ir PKP patalpos nėra pritaikytos asmenims su negalia. Papildomai Seimo kontrolierių įstaiga nurodo, kad PKP ir užkardose neužtikrinamos kvalifikuoto vertėjo paslaugos, kad su neteisėtai atvykusiais į Lietuvos Respubliką arba neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančiais užsieniečiais, kalbančiais tik savo gimtąja kalba, kai ši kalba nėra Europos Sąjungoje ir Lietuvoje dažniausiai vartojama kalba (anglų, prancūzų, vokiečių arba rusų), būtų galima tinkamai komunikuoti. LRK jau vienuoliktus metus įgyvendina VSAT pasienio kontrolės punktų ir užkardų stebėseną, konkrečiau tai, kaip užtikrinamos prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygos konkrečiuose PKP ar užkardose. Paskutiniojoje, 2019 m. priėmimo sąlygų stebėsenos ataskaitoje^[1] teigiama, kad nė vienas PKP ar užkarda nėra pasiruošusi atliepti tinkamų sąlygų apgyvendinimui ilgiau negu 48 val., todėl atsakingos valstybės institucijos turi planuoti kitas alternatyvas ir joms iš anksto atsakingai ruoštis, įtraukiant ir pasitelkiant į pagalbą kitas atsakingas organizacijas. Priėmimo sąlygos ypatingai nėra tinkamos šeimoms su nepilnamečiais vaikais, apgyvendinant jas PKP ir užkardose ilgiau nei 48 val. Atkreipiamas dėmesys į galimybių užtikrinti tinkamą mitybą pažeidžiamiems žmonėms (ypatingai kūdikiams, vaikams, nėščiosioms moterims) nebuvimą ir konstatuojama, kad pasienio kontrolės punktuose teikiami maisto paketai tinkami tik kaip vienkartinis maitinimas, o ne ilgesniam nei 48 val. vartojimui, tačiau jie nepritaikyti pažeidžiamų asmenų (tarp jų vaikų) maisto poreikiams, PMIF finansuojamo projekto papildomų maisto davinių kiekio prieglobsčio prašytojams išaugus prieglobsčio prašytojų skaičiui ir pailgėjus jų buvimo PKP ir užkardose laikui, nepakako; prieglobsčio prašytojų palydėjimas į parduotuvę yra gera praktika, tačiau pastebėta, kad dažnu atveju prieglobsčio prašytojai neturi lėšų arba pagyvenę pasienyje ilgesnį laiką (daugiau nei 48 val.), lėšas pabaigia. Vaikų apgyvendinimas PKP ar užkardose ilgesniam kaip 48 val. laikotarpiui sukelia papildomų iššūkių tinkamoms priėmimo sąlygoms: buvimui gryname ore, tinkamam maistui bei drabužiams, gydytojų apžiūrai, vaikų laisvalaikiui ir užimtumui. Kita problema – sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas PKP ar užkardose. Stebėsenos metu nustatyta, kad į PKP kviečiamos GMP funkcija yra užtikrinti greitąją medicinos pagalbą, esant ūmioms būklėms ar grėsmei gyvybei su galimybe vežti į ligoninę. GMP neišrašo receptų vaistams ir negydo peršalimo virusais sergančių vaikų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, jei pasienyje yra mama su keliais mažamečiais vaikais ir GMP siūlo vieną vaiką vežti į ligoninę, lieka klausimas dėl kitų vaikų, kurių GMP nesiveža kartu dėl vietos automobilyje trūkumo ir lovų trūkumo ligoninėje. Situacija, kai prieglobsčio prašytojai yra apgyvendinami PKP ir nesant galimybės užtikrinti jų judėjimo laisvę, gali būti prilyginama de facto sulaikymui, nesant kompetentingo teismo ar pareigūno sprendimo dėl asmenų sulaikymo. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 2018 m. rugpjūčio 29 d. CCPR/C/LTU/CO/4 pastabose dėl Lietuvos ketvirtos periodinės ataskaitos pagal Pilietinių ir politinių teisių paktą nurodyta, kad Komitetui „kelia nerimą prieglobsčio prašytojų sulaikymas pasienyje iki 28 dienų netinkamomis sąlygomis ir nesant teisinių priemonių skųsti tokį sprendimą“ (Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 2018 m. rugpjūčio 29 d. CCPR/C/LTU/CO/4 pastabų 19 p.)^[2]. Taip pat reikia paminėti 2020 m. gegužės 14 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą sujungtose bylose C‑924/19 PPU ir C‑925/19 PPU, kuriuo buvo pripažinta, kad „[...] trečiosios šalies piliečiui nustatyta pareiga nuolat likti griežtai apibrėžtoje uždaroje tranzito zonoje, kurioje šio piliečio judėjimas ribojamas ir kontroliuojamas, ir šis trečiosios šalies pilietis negali teisėtai savo valia iš jos išeiti bet kuria kryptimi, yra laisvės atėmimas, kuris laikytinas „sulaikymu“ [...]“. Be to, šiame Europos Sąjungos Teisingumo Teisme sprendime buvo pasisakyta, jog būtina nustatyti teisminę kontrolę susiklosčius tokioms situacijoms. Taigi nustatytas 28 dienų buvimo pasienyje terminas bei numatoma pakeisti prieglobsčio prašytojo įleidimo į teritoriją tvarka iš esmės toliau išlaikytų faktinio sulaikymo situaciją. Faktiškai pasienyje sulaikytiems prieglobsčio prašytojams nėra garantuojama teisė pabūti gryname ore. Šiuo metu prieglobsčio prašytojų buvimas lauke priklauso tik nuo pareigūnų geranoriškumo ir asmeninės iniciatyvos. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad siūlomi pakeitimai sudaro sąlygas galimam negrąžinimo principo (angl. non-refoulement) pažeidimui, kadangi prieglobsčių prašytojų teisę likti lemia įleidimas į Lietuvos Respublikos teritoriją. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje C-550/16 nurodė, kad pabėgėlio statuso pripažinimas yra deklaratyvus aktas (52-54 p.), todėl užsienietis, atvykęs ir pateikęs prieglobsčio prašymą, deklaruoja, kad yra pabėgėlis, o valstybės atlikdamos tyrimą nustato, ar užsienietis atitinka pabėgėlio statusui keliamus reikalavimui. Atkreipiame dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas pateikė išaiškinimą 2007 m. balandžio 26 d. byloje Gebremedhin [Gaberamadhien] v. France Nr. 25389/05, kad prieglobsčio prašytojams, esantiems pasienio kontrolės punktuose, turėtų būti taikomas automatinis grąžinimo sprendimo vykdymo sustabdymas. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES 2013 m. birželio 26 d. dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – Procedūrų direktyva) 9 str. 1 d. yra nurodyta, kad prašytojams leidžiama likti valstybėje narėje, kol sprendžiančioji institucija priima sprendimą pagal pirmosios instancijos procedūras. Todėl atsižvelgus į vystomą praktiką prieglobsčio srityje bei negrąžinimo principo taikymą, prieglobsčio prašytojai, apskundę jų atžvilgiu priimtus sprendimus, neišvengiamai dėl teisminių procesų pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose turėtų likti ilgiau negu 28 dienos, kas lemtų jų įleidimą į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tokiu būdu siūlomi pakeitimai iš esmės tik papildomai apkrauna pasienio kontrolės punktus ar tranzito zonas 28 dienas, tačiau vėliau prieglobsčio prašytojai bet kokiu atveju įleidžiami į teritoriją ir apgyvendinami. Atskirai pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojų galimybė judėti teritorijoje bei gauti įvairias paslaugas susijusi su užsieniečių registracijos pažymėjimo išdavimu (pavyzdžiui, prieglobsčio prašytojai yra apdraudžiami sveikatos draudimu užsieniečio registracijos pažymėjimo galiojimo laikotarpiui). Tačiau užsieniečių registracijos pažymėjimo išdavimas siejamas su teise likti. Kaip yra numatyta Prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo tvarkos 57 p., kiekvienam prieglobsčio prašytojui, kuris turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, Migracijos departamentas išduoda Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patvirtintos formos užsieniečio registracijos pažymėjimą. Taigi prieglobsčio prašytojams, kurie nėra įleidžiami į Lietuvos teritoriją, t. y. neturintys teisės likti, nėra išduodami užsieniečių registracijos pažymėjimai, tokiu būdu apribojamos galimybės naudotis priėmimo sąlygomis. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, LRK siūlo nustatyti tokią prieglobčio prašytojų atvykimo ir įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką, pagal kurią pažeidžiami prieglobsčio prašytojai būtų iš karto įleidžiami į teritoriją ir apgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijoje, o numatytų Įstatymo projekte pakeitimų nepriimti.	Pritarti iš dalies	Projekto nuostatos neišplečia  suvaržymų prieglobsčio prašytojams laisvai judėti ar naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis. Iš esmės „pasienio procedūra“ kurios metu prašymai nagrinėjami skubos tvarka ir asmenys laukia sprendimo pasienio zonoje- nėra keičiama, tik tikslinami procedūriniai elementai (terminai, praplečiamos apgyvendinimo galimybės, atsisakoma tarpinių sprendimų). Kadangi Projekte numatoma galimybė pasienio procedūros taikymo atveju prieglobsčio prašytoją apgyvendinti ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (Užsieniečių registracijos centre), atitinkamai nuostata, pagal kurią, jeigu prieglobsčio prašytojams negalima užtikrinti tinkamų priėmimo sąlygų pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje, jie būtų įleidžiami į Lietuvos Respubliką, tapo nebeaktuali, nes nesant tinkamoms priėmimo sąlygoms pasienyje, užsieniečiai būtų apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre (skirtame   prieglobsčio prašytojų apgyvendinimui). Pažymėtina, kad perkeldama ES 2013/33 „Priėmimo sąlygų“ direktyvos nuostatas Lietuva pasirinko perkelti ne visus direktyvoje numatytus galimus sulaikymo pagrindus, šios direktyvos 8 str. numatytas pagrindas „siekiant procedūros metu priimti sprendimą dėl prašytojo teisės atvykti į teritoriją“ nebuvo perkeltas, siekiant taikyti švelnesnes „pasienio procedūros“ priėmimo sąlygas, nors būtent taikant pasienio procedūras galimas formalus sulaikymo pagrindas, kurios teismo sprendimu įgalintų sulaikyti prieglobsčio prašytojus sulaikymui, o ne prieglobsčio prašytojams skirtose patalpose. Taikant prieglobsčio prašytojams pasienio procedūrą užsieniečiams ribojimas tik judėjimas į Lietuvos teritoriją, tačiau nevaržomas jų judėjimas iš Lietuvos teritorijos Projekto 3 str. keičiamo Įstatymo 5 str. 4 d. numatyta, kad užsieniečiai turi teisę pasilikti Lietuvos Respublikoje, o prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose pateikę prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką, pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo. Tiek Projekto nuostatos, tiek ir kitos Įstatymo nuostatos nenumato prieglobsčio prašytojų grąžinimo ar priverstinio perdavimą į trečiąją šalį galimybės tol, kol nagrinėjamas prieglobsčio prašymas. Projekto tikslas- užtikrinti greitas ir efektyvias procedūras prieglobsčio procedūra piktnaudžiaujančių asmenų atžvilgiu ir užkirsti kelią antriniam judėjimui, taip kovojant su nelegalia migracija. Tuo tikslu trumpinami procedūrų terminai ir tikslinamos tam tikros pasienio procedūros (kuri netaikoma pažeidžiamų asmenų kategorijai) nuostatos. Išimtys dėl nuostatų netaikymo nelydimiems nepilnamečiams  yra įtvirtintos įstatymo 76 str. 5 d. bei 77 str. 3d.
		35			Dėl Įstatymo projekto 35 str., kuriuo įtvirtinamas UTPĮ 71 str. pakeitimas Įstatymo projekto 35 str. yra keičiamas UTPĮ 71 str. Pakeitimu numatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba prieglobsčio prašytojams būtų teikiama skundžiant sprendimus tik pirmosios instancijos teismui. Atitinkamai pakeitimu siekiama apriboti vertimo paslaugas ir nustatyti, kad vertimo žodžiu paslaugos būtų teikiamos apklausų metu, pirmosios instancijos teismo proceso metu ir bendraujant su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikėjais. Taip pat išbraukiama nuostata, jog Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro Valdybos bei kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovai gali susitikti su prieglobsčio prašytojais privatumą užtikrinančiomis sąlygomis pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose. Papildomai numatyta, kad prieglobsčio prašytojams, kurie gyvens savo pasirinktose gyvenamosiose vietose, nebus skiriama nustatyta valstybės pašalpa. Visų pirma, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo apribojimas skundžiant sulaikymo sprendimus ir sprendimus dėl prieglobsčio tik pirmosiosios instancijos teismui ypatingai sumažina prieglobsčio prašytojų galimybes naudotis efektyvia teisine gynyba. Prieglobsčio procedūrų direktyvos preambulės 23 p. nurodyta, kad per apeliacines procedūras prašytojams tam tikromis sąlygomis turėtų būti teikiama nemokama teisinė pagalba ir užtikrinamas atstovavimas. Toliau šios Direktyvos 20 str. 3 d. yra nurodyta, kad valstybės narės užtikrina, kad teisinė pagalba ir atstovavimas nebūtų savavališkai ribojami ir nebūtų trukdoma prašytojo veiksmingai prieigai prie teisingumo. Taip pat reikia pabrėžti, kad remiantis Migracijos departamento prie LR VRM statistikos duomenimis, būtent Lietuvos vyriausias administracinis teismas dažniau priima sprendimus dėl Migracijos departamento prie LR VRM sprendimo panaikinimo^[3]. Šie duomenys patvirtina, kad būtent skundas apeliacinės instancijos teismui užtikrina prieglobsčio prašytojams efektyvias teisinės gynybos priemones. Antra, pakeitimu numatyta sumažinti teikiamų vertimo paslaugų apimtį. Norime atkreipti dėmesį, kad prieiga prie vertimo paslaugų prieglobsčio prašytojams yra ypatingai svarbi ir jos apimties teikimo sumažinimas gali turėti itin sunkių pasekmių. Procedūrų direktyvos 12 str. 1 d. b punkte ir 12 str. 2 d. numatoma valstybės pareiga užtikrinti vertimo žodžiu paslaugas apeliacinių procedūrų metu. Taip pat numatomas Įstatymo projekte pakeitimas iš esmės prieštarauja LR administracinių bylų teisenos įstatymo 9 str. 4 d., kurioje yra nustatyta, kad asmenims nemokantiems lietuvių kalbos garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis, o už šias paslaugas mokama iš valstybės biudžeto. Taigi ir Procedūrų direktyva, ir Lietuvos teisės aktai numato vertimo paslaugos visos apeliacinės procedūros metu. Be to, LRK pažymi, kad 2019 09 03 LR Seimo kontrolieriaus įstaigos ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre Nr. NKP-2019/1-2 26-28 psl. yra nurodyta, jog (past. URC) darbuotojams trūksta užsienio kalbos žinių ir galimybės kelti kvalifikaciją, neužtikrinamos vertėjų paslaugos ir bei nepasitelkiami kompetentingi išorės institucijų ekspertai. Taigi jau šiuo metu prieglobsčio prašytojams nėra pilna apimtimi efektyviai užtikrinamos vertimo paslaugos. Dėl šių priežasčių tikslinga ne mažinti vertimo paslaugų teikimą, bet plėsti jų prieinamumą ir kokybę. Trečia, numatyta panaikinti nuostatą, kad Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro Valdybos bei kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovai gali susitikti privatumą užtikrinančiomis sąlygomis, pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose. LRK siūlo palikti detalesnį apibrėžimą, kas gali susitikti su prieglobsčio prašytojais PKP ar tranzito zonose, ir nepriimti Įstatymo projekte numatyto pakeitimo, tokiu būdu būtų aišku, jog nurodytos organizacijos gali susitikti su prieglobsčio prašytojais pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose. Ketvirta, Įstatymo projekte yra numatyta, kad prieglobsčio prašytojams, kurie gyvens savo pasirinktose vietose nebus skiriama nustatyta valstybės pašalpa. Šiuo metu šios skiriamos pašalpos dydis yra 12,50 EUR. LRK atkreipia dėmesį, jog tai, kad prieglobsčio prašytojai gyvena savo pasirinktoje vietoje nerodo, jog jų finansinė padėtis yra gera. LRK yra susidūręs su situacijomis, kuomet prieglobsčio prašytojai gyvena savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, tačiau skiriama pašalpa papildomai padeda išsilaikyti. Pažymime, kad teisė dirbti prieglobsčio prašytojams suteikiama tik tuomet, jei prieglobsčio prašymo nagrinėjimas užtrunka ilgesnį negu 6 mėnesių terminą, taigi nagrinėjimo laikotarpiu prieglobsčio prašytojai gyvena iš savo santaupų, artimųjų paramos, todėl bet kokio dydžio skiriama pašalpa prieglobsčio prašytojams turi įtaką jų finansinei padėčiai, galimybėms save išsilaikyti. Dėl šių priežasčių tikslinga nustatyti, kad prieglobsčio prašytojams skiriama pašalpa būtų skiriama visiems prieglobsčio prašytojams, nebent jų finansinė padėtis būtų pakankama. Dėl tokių priežasčių LRK siūlo palikti šiuo metu galiojančią tvarką, pagal kurią prieglobsčio prašytojams skiriama valstybės garantuojama teisinė pagalba bei vertimo paslaugos visos apeliacinės procedūros metu, nuostatą, kad su prieglobsčio prašytojais dirbančios organizacijos gali su jais susitikti pasienio kontrolės punktuose bei tranzito zonose, bei numatyti piniginę pašalpą visiems prieglobsčio prašytojams, nebent jų finansinė padėtis būtų pakankama, ir nepriimti numatytų Įstatymo projekte pakeitimų.	Pritarti iš dalies	Komitetas siūlo  palikti šiuo metu galiojančią tvarką, pagal kurią prieglobsčio prašytojams skiriama valstybės garantuojama teisinė pagalba bei vertimo paslaugos visos apeliacinės procedūros metu. Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro Valdybos bei kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovai ir toliau galės susitikti su prieglobsčio prašytojais pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, pakeitimas redakcinio pobūdžio (išbraukta perteklinė dalis). Detaliau bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis nustatytas įstatymo 91 str.
		39			Dėl Įstatymo projekto 39 str., kuriuo įtvirtinamas UTPĮ 76 str. pakeitimas Įstatymo projekto 39 str. numatyta pakeisti UTPĮ 76 str. Pakeitimu nustatoma tvarka, pagal kurią Migracijos departamentas prie LR VRM nepriims atskiro sprendimo dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo skubos tvarka. Panaikinus šiuo metu galiojančią tvarką, pagal kurią Migracijos departamentas prie LR VRM priima atskirą sprendimą nagrinėti prieglobsčio prašymą skubos tvarka, būtų apribotas prieglobsčio prašytojų informavimas apie jų atžvilgiu taikomas procedūras. Toks siūlomas straipsnio pakeitimas neatitinka LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintų reikalavimų individualiam sprendimui ir Prieglobsčio procedūrų direktyvos nuostatų. Direktyvos preambulės 22 p. nurodyta, kad per pirmosios instancijos procedūras prašytojams, atsižvelgiant į jų konkrečias aplinkybes, turėtų būti suteikta nemokama teisinė ir procesinė informacija. Suteikus tokią informaciją prašytojai, inter alia, geriau suprastų taikomą tvarką ir tai jiems padėtų geriau įvykdyti atitinkamas pareigas. Dėl šių priežasčių yra tikslinga palikti šiuo metu galiojančią tvarką, pagal kurią Migracijos departamentas prie LR VRM priima atskirą sprendimą dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo skubos tvarka ir nepriimti Įstatymo projekte numatytų pakeitimų. Tuo pačiu siūlome nustatyti Migracijos departamentui prie LR VRM pareigą informuoti prieglobsčio prašytoją apie jo atžvilgiu vykdomą procedūrą, tokiu būdu užtikrinant prieglobsčio teisę žinoti apie jų atžvilgiu vykdomą procedūrą bei galimybę apskųsti tokį sprendimą.	Pritarti
		51			Dėl Įstatymo projekto 51 str., kuriuo įtvirtinamas UTPĮ 113 str. pakeitimas Įstatymo projekto 51 str. yra keičiamas UTPĮ 113 str., t. y. išplečiamas sąrašas aplinkybių, kurios būtų pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Atkreipiame dėmesį, kad nurodytos naujos aplinkybės, kurios būtų laikomos pagrindu manyti, kad užsienietis gali pasislėpti yra dviprasmiškos ir nebūtinai galėtų būti susijusios su pasislėpimo grėsme. Nauja nurodoma aplinkybė: „[...] norėdamas suklaidinti kompetentingų institucijų atstovus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.“ Užsieniečių klastotų dokumentų teikimas gali neturėti jokio ryšio su ketinimu pasislėpti. Be to, tam, kad dokumentai būtų pripažinti suklastotais, turi būti atliktas tyrimas, o užsienietis turi turėti galimybę pateikti savo išsamius paaiškinimus ar tokį sprendimą apskųsti. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad formuoluotė „[...] ir pan.“ nėra suderinama su teisinio apibrėžtumo principu, kadangi teismui suteikiama itin plati aplinkybių, kurios gali lemti sulaikymą, vertinimo diskrecija. Kita nauja nurodoma aplinkybė: „bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu“. Ši aplinkybė irgi neturi vienareikšmiško ryšio su užsieniečio ketinimu pasislėpti, kadangi užsieniečiai, kurie ketina kreiptis dėl prieglobsčio, dažnai susiduria su objektyviomis kliūtimis pasinaudoti teise pateikti prieglobsčio prašymą ir saugiai atvykti į valstybę. Šios kliūtys gali būti, tiek valdžios persekiojimas ir uždraudimas išvykti iš savo valstybės, tiek vykstantys karo veiksmai. Taip pat užsieniečiais gali pasinaudoti ir jų gabenimą organizuoti asmenų gabentojai, kurie neteisėtai bandytų įvežti užsieniečius. Todėl užsieniečiai, bėgantys nuo persekiojimą, yra priversti naudotis kitomis patekimo į teritoriją priemonėmis. Be to, norime atkreipti dėmesį, kad užsieniečiai, kurie ieško prieglobsčio ir neteisėtai kerta sieną, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal UPTĮ 70 str. ir LR baudžiamojo kodekso 291 str. 2 d. Teismų praktikoje baudžiamosios atsakomybės netaikymo principas yra plačiai taikomas ir pripažįstamas. Dėl šių priežasčių tikslinga palikti šiuo metu nustatytą aplinkybių sąrašą, kadangi jis yra pakankamas užtikrinant sprendimų vykdymą užsieniečių atžvilgiu ir nepriimti Įstatymo projekte numatytų pakeitimų.	Nepritarti	Aplinkybių dėl pasislėpimo rizikos praplėtimas yra paremtas praktikoje pasitaikančiais atvejais ir pasiūlytas su prieglobsčio prašytojais dirbančių specialistų. Pažymėtina, kad siekiama nustatyti aukštą pasilėpimo riziką sąlygojančias aplinkybes, kaip pavyzdžiui ketinimą suklaidinti pareigūnus, pateikiant suklastotus dokumentus (su svetimais duomenimis), pažymėtina, kad kalba eina ne apie pasinaudojimą suklastotais dokumentais, siekiant atvykti, bet apie norą suklaidinti  kompetentingų institucijų atstovus. Pasitaiko atveju, kai užsieniečiai neteisėtai vykdami per Lietuvą atvirai neslepia savo ketinimo vykti į kitą valstybę ir deklaruoja ketinimą nepasilikti Lietuvoje. Pažymėtina, kad kiekvienas atvejis teismo būtų vertinamas individualiai, o nauji siūlymai sietini tik su akivaizdžių ir neabejotinų pasislėpimo rizikų identifikavimu.
		52			Dėl Įstatymo projekto 52 str., kuriuo įtvirtinamas UTPĮ 114 str. pakeitimas Įstatymo projekto 52 str. yra keičiamas UTPĮ 114 str., nustatant Valstybės sienos apsaugos tarnybai pareigą ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius vertinti užsieniečio sulaikymo aplinkybes. Šiuo metu teismų praktikoje yra įprasta sulaikyti užsienietį 3 mėnesių laikotarpiui. Suėjus šiam laikotarpiui Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi dėl užsieniečio sulaikymo persvarstymo (sulaikymo pratęsimo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo). Taigi Įstatymo projekte numatytas pakeitimas iš esmės jokios įtakos užsieniečių sulaikymui neturės, kadangi bet kokiu atveju 3 mėnesių laikotarpyje yra persvarstomas užsieniečių sulaikymas. Dėl šios priežasties siūlome sutrumpinti 3 mėnesių laikotarpį iki 1 mėnesio, t. y., numatyti pareigą Valstybės sienos apsaugos tarnybai kas mėnesį peržiūrėti sulaikymo pagrindus.	Nepritarti	Jei peržiūros terminą sutrumpintume labai padidėtų administracinė našta teismams ir Užsieniečių registracijos centrui, o teismas greičiausiai pratęstų sulaikymą, nes jokios aplinkybės nebūtų pasikeitę. Jau dabar Įstatymo 116 str. 1 d. numato, kad „Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal prieglobsčio prašytojo buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.“
		53			Dėl Įstatymo projekto 53 str., kuriuo įtvirtinamas UTPĮ 115 str. pakeitimas Įstatymo projekto 53 str. yra keičiamas UTPĮ 115 str. Pakeitimu yra siekiama nustatyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Ši priemonė būtų taikytina ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir jie yra grąžinami į užsienio valstybę. LRK atkreipia dėmesį į LVAT praktiką (LVAT 2017 10 18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-5160-602/2017), bei užsieniečiams taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo apribojimo. Užsieniečių judėjimo apribojimas tik apgyvendinimo teritorijoje sukuria faktinio sulaikymo situaciją, nes iš esmės užsieniečiai faktiškai lieka sulaikyti tik didesniame teritorijos plote, todėl nėra aišku, ko tokia alternatyvia sulaikymui priemone siekiama. Taip pat nėra aišku, kaip būtų užtikrinamos, pavyzdžiui, užsieniečių vaikų teisės, kadangi Priėmimo sąlygų direktyvos 14 str. 1 d. yra nurodyta, kad valstybės narės nepilnamečiams prašytojų vaikams bei nepilnamečiams prašytojams suteikia galimybę naudotis švietimo sistema panašiomis sąlygomis kaip ir savo piliečiams iki tol, kol jiems arba jų tėvams bus realiai pritaikyta išsiuntimo priemonė. Būtų tikslinga nustatyti, kad apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje būtų taikomas ne tik užsieniečiams, kurie yra pateikę prašymus suteikti prieglobstį ar dėl kurių yra priimti galutiniai sprendimai ir jie yra grąžinami į užsieniečio valstybę, bet ir neteisėtai esantiems užsieniečiams. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, užsieniečiai, kurie neteisėtai yra Lietuvoje, bei neturi lėšų apsirūpinti gyvenamąja vieta, iš esmės neturi kitos galimybės, kaip tik būti sulaikyti, kadangi tik būdami sulaikyti jie turi gyvenamąją vietą, gauna maitinimą. Taip pat Lietuvoje neteisėtai esantys užsieniečiai neturi sveikatos draudimo, teikiamos ribotos socialinės paslaugos. Pažymėtina, kad 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse 14 str. yra nustatytos apsaugos priemonės iki grąžinimo, pavyzdžiui, teikiama neatidėliotina medicinos pagalba ir užtikrinamas būtinas ligos gydymas; nepilnamečiams sudaromos sąlygos dalyvauti pagrindinio švietimo sistemoje, atsižvelgiant į jų buvimo trukmę. Taigi, jeigu būtų nustatyta, kad ir neteisėtai esantiems užsieniečiams gali būti pritaikytas apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, būtų užtikrintas tokių asmenų orumas, humanitariniai ir baziniai poreikiai, kaip yra numatyta 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos.	Nepritarti	Dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, įvertinęs visas aplinkybes, įskaitant pasislėpimo pavojų, sprendimą priima teismas. Pažymėtina, kad nauju pasiūlymu siekiama praplėsti galimų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo galimybę praktikoje, ypač kai egzistuoja aukšta pasislėpimo rizika, ar yra nustatyti kiti sulaikymo pagrindai, tačiau siekiama dėl tam tikrų aplinkybių (pvz. pažeidžiamumo) asmens nesulaikyti.
		56			Dėl Įstatymo projekto 56 str., kuriuo įtvirtinamas UTPĮ 125 str. pakeitimas Įstatymo projekto 56 str. yra keičiamas UTPĮ 125 str. Pakeitimu siekiama nustatyti, kad sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo grąžinimo ar įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos nepriimamas, kol nagrinėjamas pateiktas prašymas suteikti prieglobstį pagal UTPĮ IV skyrių. LRK palaiko šį Įstatymo pakeitimą, kadangi šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti negrąžinimo principą. Tačiau, kaip jau buvo aukščiau nurodyta, prieglobsčio prašytojai iš esmės turi teisę likti teritorijoje ir kol vyksta apeliaciniai procesai. Dėl šios priežasties, siekiant efektyviai užtikrinti negrąžinimo principą bei prieglobsčio prašytojų teises yra tikslinga nustatyta, kad sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo grąžinimo, įpareigojimo išvykti ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nepriimamas, kol nėra priimtas galutinis sprendimas. Atskirai LRK pažymi, kad siekiant efektyviai užtikrinti negrąžinimo principo įgyvendinimą bei prieglobsčio prašytojų apsaugą nuo grąžinimo ir išsiuntimo tiek apeliacinės procedūros metu, tiek laukiant sprendimo dėl įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, būtų tikslinga nustatyti, jog sprendimas dėl grąžinimo, įpareigojimo išvykti, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nepriimamas, kol vyksta apskundimo procedūra dėl grąžinimo ar išsiuntimo, bei kol prieglobsčio prašytojai skundžia sprendimą įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją. Kadangi apskundimo metu yra itin svarbu užtikrinti prieglobsčio prašytojų dalyvavimą teismo posėdžių metu, kada teikiami svarbūs parodymai, taip pat ir rengiant dokumentus, kuomet reikalingas tiesioginis pokalbis su prieglobsčio prašytoju. Todėl su Įstatymo projekte numatytu pakeitimu sutinkame, bet siekiant užtikrinti prieglobsčio prašytojų efektyvią teisę į gynybą, negrąžinimo principo apsaugą ir atitinkamai apsaugoti nuo galimo Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 3 str. pažeidimo grąžinant, LRK siūlo papildomai nustatyti, jog sprendimai dėl prieglobsčio prašytojų grąžinimo, įpareigojimo išvykti, išsiuntimo nebūtų priimami, kol nėra priimti galutiniai sprendimai.	Nepritarti	Įstatymo 139 str. numato, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai užsieniečiui atsisakoma suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, tačiau tokiais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Ši nuostata atspindi Direktyvos 2013/32/ES 46 str. 6 dalį, kuri leidžia valstybėms narėms neleisti likti jų teritorijoje prieglobsčio prašytojams, kuriems nesuteiktas prieglobstis, jų prašymą išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka (taikant „pasienio procedūrą“). Tokiais atvejais teismui leidžiama prieglobsčio  prašytojo prašymu arba ex officio priimti sprendimą, ar prašytojas gali likti valstybės narės teritorijoje. Siekiant, kad prieglobsčio procedūros būtų efektyvios ir jomis nebūtų galimybės piktnaudžiauti nėra  tikslinga priiminėti atskirą sprendimą dėl grąžinimo tik po to kai įsigaliotų sprendimas dėl prieglobsčio, nes tai sudarytų galimybę vilkinti apeliacinį procesą ir būtų naudinga tik piktnaudžiaujantiems prieglobsčio sistema.
		57			Dėl Įstatymo projekto 57 str., kuriuo įtvirtinamas UTPĮ 138 str. pakeitimas Įstatymo projekto 57 str. keičiamas UTPĮ 138 str. Pakeitimu siekiama sumažinti ir nustatyti 7 dienų terminą skundo apygardos administraciniam teismui pateikimui, jeigu prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ar buvo priimtas sprendimas nenagrinėti prieglobsčio prašymo. Numatytu pakeitimu itin apsunkinamas ir apribojamas efektyvios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas. Prieglobsčio prašymų aplinkybės gali būti sudėtingos, neretai prieglobsčio prašytojai dėl galimai patirtų traumų kilmės valstybėje ar kelionės metu sudėtingai pateikia aplinkybes, kas reikalauja susitikimo su prieglobsčio prašytojais aptariant motyvus ir aplinkybes, papildomai pasitelkiant vertėją, gali prireikti surinkti kilmės valstybės informaciją, taip pat susipažinti su prieglobsčio prašytojo byla Migracijos departamente prie LR VRM. Be to, pagal numatytus įstatymo pakeitimus tokie prieglobsčio prašytojai tikėtina būtų pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose ir valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantiems atstovams reikėtų nuvykti į šias vietas. Tai yra papildomi laiko reikalaujantys iššūkiai norint suteikti teisinę pagalbą. Atkreipiame dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Suso Musa v. Malta nurodė valstybei užtikrinti galimybes naudotis teisinėmis gynimo priemonėmis bei paslaugomis. Taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad prieiga prie teisinės pagalbos yra bendras Europos Sąjungos efektyvios teisinės apsaugos principas. Dėl šios priežasties prieiga prie teisinių gynimo priemonių yra būtina siekiant užtikrinti Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 18, 19 ir 47 str. Pažymėtina ir tai, kad termino sutrumpinimu yra siekiama paspartinti prieglobsčio prašymų išnagrinėjimą, tačiau yra abejotina, ar 7 dienos, vietoj bendrojo 14 dienų apskundimo termino, turėtų esminę įtaką prieglobsčio prašymų nagrinėjimo paspartinimui. Taigi siekiant užtikrinti realią ir efektyvią teisę į gynybą yra tikslinga palikti bendrą 14 dienų apskundimo terminą, o numatytų Įstatymo projekto pakeitimų nepriimti.	Nepritarti
2.	Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuras	3			UNHCR pastabų santrauka lietuvių kalba Įstatymo projekto 3 straipsnis Siūlomoje Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau - Užsieniečių įstatymas) 5 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT). Remiantis Užsieniečių įstatymo 5 straipsnio 8 dalimi, prieglobsčio prašytojai gali būti laikomi šiose vietose iki 28 dienų. Ilgesnis prieglobsčio prašytojo laikymas pasienyje prilygsta sulaikymui. Kai tokia sulaikymo priemonė naudojama vykdant pasienio procedūrą, ji turėtų atitikti Priėmimo sąlygų direktyvos 8-11 straipsnių reikalavimus. Tai neseniai patvirtino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) sujungtose bylose C-924/19 PPU ir C-925/19 PPU.  Anot ESTT,  tokiais atvejais atitinkamas sulaikymo pagrindas turi būti nustatytas įstatyme, sulaikymo sprendimas turi atitikti proporcingumo ir būtinumo reikalavimus, taip pat turėtų būti numatyta teisminė sulaikymo peržiūra.  Kadangi nei siūlomose 5 straipsnio 6 dalyje ir 5 straipsnio 8 dalyje, nei kitose Užsieniečių įstatymo nuostatose nenumatytos pirmiau nurodytos garantijos, taikomas teisinis reglamentavimas turėtų būti peržiūrėtas. UNHCR rekomendacija: Numatyti būtinas procesines garantijas, tokias kaip rašytinis sulaikymo sprendimas, sulaikymo proporcingumo ir būtinumo įvertinimas bei teisminė peržiūra, prieglobsčio prašytojams, kurie apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (t.y. Užsieniečių registracijos centre) pasienio procedūros kontekste.	Atsižvelgti	Direktyvos 2013/32/ES 43 str. (Pasienio procedūros) numato, kad  jeigu sprendimas nebuvo priimtas per keturias savaites, prašytojui turi būti leista atvykti į valstybės narės teritoriją, kad jo prašymas galėtų būtų nagrinėjamas pagal kitas šios direktyvos nuostatas. Lietuva pasirinko neperkelti Direktyvos 2013/33/ES 8 straipsnio 3 punkto c papunktčio (ši nuostata nėra privaloma ), kuris leidžia sulaikyti prieglobsčio prašytoją, siekiant procedūros metu priimti sprendimą dėl prašytojo teisės atvykti į teritoriją (taikant Pasienio procedūrą).
		35			Įstatymo projekto 35 straipsnis Pagal siūlomą Užsieniečių įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą prieglobsčio prašytojai turėtų teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą dviem atvejais, t.y.  i)  VSAT teikimo sulaikyti arba skirti alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo apylinkės teisme metu, ir ii) skundžiant priimtus sprendimus dėl prieglobsčio prašytojų pirmosios instancijos teismui.   Numatyti pakeitimai ženkliai sumažina prieglobsčio prašytojams teikiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtį. Pirma, prieglobsčio prašytojai nebegalės  naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba apeliacinėse procedūrose Vyriausiame administraciniame teisme bei sulaikymo pakartotinio svarstymo procedūroje apylinkės teisme (Užsieniečių įstatymo 118 straipsnis). Be to, remiantis siūloma formuluote, lieka neaišku, ar prieglobsčio prašytojai turėtų teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą vykdant sulaikymo termino pratęsimo apylinkės teisme procedūrą. UNHCR pabrėžia, kad teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą yra esminis teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisminę apsaugą pagal tarptautinę ir ES teisę reikalavimas. Prieglobsčio bylose nagrinėjami klausimai dažnai liečia fundamentalias vertybes, tokias kaip teisė į gyvybę, teisė į laisvę bei kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo draudimas. Be to, prieglobsčio srities įstatymai ir procedūros ES tampa vis sudėtingesni, o prieglobsčio prašytojai nemoka oficialios kalbos, jiems trūksta teisės aktų žinių. Atsižvelgiant į teisinių klausimų, dažnai susijusių su aukštesnio lygio apeliacijomis, svarbą ir atitinkamų apeliacinių procedūrų sudėtingumą, UNHCR rekomenduoja, kad šiais atvejais būtų išsaugota galimybė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Kai nacionalinė teisinė sistema leidžia prieglobsčio prašytojui pateikti apeliaciją dėl pirmos instancijos teismo sprendimo, UNHCR mano, kad pareiškėjui turėtų būti suteikta veiksminga galimybė pasinaudoti tokia teise, be kita ko, pasinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba. UNHCR sutinka, kad dabartinė teisinės pagalbos prieglobsčio prašytojams sistema Lietuvoje turi tam tikrų trūkumų. Ją gali tekti keisti ir tobulinti. Tačiau, UNHCR nuomone, bet kokia esminė šios sistemos reforma turėtų būti pagrįsta i) nuodugniu dabartinės sistemos vertinimu ir ii) numatomų priemonių poveikio vertinimu. Todėl UNHCR rekomenduoja prieš priimant įstatymo pakeitimus atlikti išsamų teisinės pagalbos prieglobsčio prašytojams Lietuvoje sistemos vertinimą, įskaitant galimas jos reformos galimybes. UNHCR rekomendacijos: Toliau teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą prieglobsčio prašytojams ir asmenims, kuriems panaikinamas prieglobstis, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teismo procedūrose. Toliau teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pakartotinio sulaikymo svarstymo procedūroje  bei sulaikymo termino pratęsimo procedūroje. Apsvarstyti galimybę inicijuoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prieglobsčio prašytojams sistemos reformą atlikus išsamų jos vertinimą bei siūlomų priemonių poveikio vertinimą.	Pritarti	Atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartijos 47 str. Komitetas ragina užtikrinti veiksmingos teisminės apsaugos principą. Komitetas siūlo  palikti šiuo metu galiojančią tvarką, pagal kurią prieglobsčio prašytojams skiriama valstybės garantuojama teisinė pagalba bei vertimo paslaugos visos apeliacinės procedūros metu.
		44			Įstatymo projekto 44 straipsnis  Siūlomais pakeitimais keičiama Užsieniečių įstatymo 82 straipsnio 1 dalis, sumažinant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos taikymo sritį prieglobsčio administracinėje stadijoje (toliau - "Pirmosios instancijos prieglobsčio procedūra"). Šiuo metu Užsieniečių įstatymo 82 straipsnio 1 dalis suteikia bet kuriam prieglobsčio prašytojui teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apklausos metu. Pagal siūlomą nuostatą ši teisė būtų užtikrinama tik pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams. Nors UNHCR džiaugiasi, kad pažeidžiami prašytojai vis dar turėtų teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apklausos metu, mes apgailestaujame, kad Lietuva įveda valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apribojimus pirmos instancijos prieglobsčio procedūroje. UNHCR mano, kad investicijos į pirmosios instancijos procedūrą, be kita ko, teikiant kokybišką teisinę pagalbą proceso pradžioje, gali pagerinti sprendimų kokybę ir sumažinti apeliacijų ir paskesnių prašymų skaičių trumpinant bendrą  procedūros trukmę ir sumažinant išlaidas priėmimo sąlygoms.  JTVPK rekomendacijos: Išsaugoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą vykdant pirmosios instancijos prieglobsčio procedūrą.	Pritarti
		53			Įstatymo projekto 53 straipsnio Įstatymo projekto 53 straipsnio 1 dalimi siūloma papildyti Užsieniečių įstatymo 115 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtintos alternatyvios sulaikymui priemonės, numatant nauja priemonę - apgyvendinti užsienietį valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Pakeitimu siekiama apriboti suinteresuotų asmenų judėjimo laisvę VSAT padaliniams priklausančiose  teritorijose.  UNHCR palaiko alternatyvių sulaikymui priemonių naudojimą.  Tačiau alternatyvios  sulaikymui priemonės neturėtų būti naudojamos kaip alternatyvios sulaikymo formos.  UNHCR vertinimu, siūloma priemonė, nenumačius papildomų garantijų, gali reikšti laisvės atėmimą, t.y. sulaikymą. Siekiant užtikrinti, kad siūloma priemonė galėtų būti laikoma alternatyva sulaikymui, UNHCR siūlo ją peržiūrėti numatant  galimybę prieglobsčio prašytojams laikinai palikti apgyvendinimo vietą. JTVPK rekomendacijos: Numatyti, kad siūloma priemonė galėtų būti taikoma tik nustačius, kad mažiau ribojančios priemonės, išvardytos Užsieniečių įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje, negali būti veiksmingai pritaikytos konkrečiu atveju. Suteikti galimybę prieglobsčio prašytojams laikinai palikti apgyvendinimo vietą.	Nepritarti	Dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, įvertinęs visas aplinkybes, įskaitant pasislėpimo pavojų, sprendimą priima teismas. Pažymėtina, kad nauju pasiūlymu siekiama praplėsti galimų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo galimybę praktikoje, ypač kai egzistuoja aukšta pasislėpimo rizika, ar yra nustatyti kiti sulaikymo pagrindai, tačiau siekiama dėl tam tikrų aplinkybių (pvz. pažeidžiamumo) asmens nesulaikyti.
		58			Įstatymo projekto 58 straipsnis Šiuo metu galiojančio Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje nenumatytas automatinis sprendimo vykdymo sustabdymas teikiant skundus dėl sprendimų priimtų nagrinėjant prieglobsčio prašymus skubos tvarka, įskaitant pasienio procedūroje priimtus sprendimus.  Tokiais atvejais administracinis teismas gali sustabdyti sprendimo vykdymą taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę.  Siūlomoje Užsieniečių įstatymo 139 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2 dienų terminas, per kurį tokiais atvejais teismas turi priimti sprendimą dėl priemonės taikymo. Atsižvelgiant į negrįžtamas ir galimai gyvybei pavojingas klaidingo administracinio sprendimo pasekmes, labai svarbu, kad tokiais atvejais teismas kruopščiai išnagrinėtų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.  Pagal Prieglobsčio procedūrų direktyvos 46 straipsnio 7 dalies b punktą reikalaujama, kad nagrinėdamas prašymus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas įvertintų neigiamą sprendžiančiosios institucijos sprendimą faktiniu ir teisiniu požiūriu. UNHCR vertinimu, ši esminė garantija Lietuvos teisės aktuose, kuriais perkeliama Prieglobsčio procedūrų direktyva, nenumatyta.  UNHCR rekomendacija: Numatyti, kad teismas, nagrinėdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, turi įvertinti  neigiamą sprendžiančiosios institucijos sprendimą faktiniu ir teisiniu požiūriu.	Nepritarti	Įstatyme nustatytas apskundimo mechanizmas atitinka Direktyvos 2013/32/ES nuostatas. O administracinių bylų nagrinėjimo teismuose tvarką nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas, kuriame nustatyta, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.
3.	Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ,,Linava“ 2020-09-29 Nr. S-1337				Norime gerbiamus Komiteto narius informuoti apie situaciją Lietuvos kelių transporto sektoriuje ir galimą teisėkūros iniciatyvų poveikį kelių transporto verslo išlikimui, viešiesiems finansams. Primename kad Lietuvos banko duomenimis paslaugų eksporto dėka, kurio didžiausią dalį sudaro transporto paslaugos Lietuvos einamosios sąskaitos balansas yra teigiamas (LB „Lietuvos ekonomikos apžvalga 2020 balandis). Lietuvos kelių transporto sektorius jau ne vienerius metus susiduria su dideliu vairuotojų trūkumu, o prasidėjus COVID-19 pandemijai situacija pasidarė dar sudėtingesnė. Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis net karantino laikotarpiu kelių transporto sektoriaus darbo paklausa buvo išaugusi. Prie dar didesnio vairuotojų poreikio prisideda Europos Sąjungos dokumentų rinkinį sudarančių teisės aktų (toliau - Mobilumo paketas) nuostatos. Remiantis asociacijos atliktos apklausos duomenimis, norint įgyvendinti Mobilumo paketo reikalavimus, reikės dažniau keisti vairuotojus, ko pasėkoje jų poreikis augs apie 30 proc. Efektyviam veiklos vykdymui vienai krovininei transporto priemonei jau reikalingas nebe 1,5, bet 2 vairuotojai. Taip pat nerimą kelia neaiškios Mobilumo paketo nuostatos, susijusios su vairuotojo grįžimu į įsisteigimo valstybę. Neaiškus šių nuostatų įgyvendinimas tik dar labiau apsunkins Lietuvos kelių transporto sektoriaus darbo organizavimą, todėl, asociacijos nuomone, siekiant užtikrinti Lietuvos kelių transporto funkcionavimą bei išvengti darbuotojų trūkumo didėjimo ateityje būtina skirti didesnį dėmesį kelių transporto sektoriaus aiškesniam reguliavimui. Prašome įvertinti visas aplinkybes svarstant Projekte siūlomos nuostatas, kuriomis itin sugriežtintos sąlygos ir numatyta, kad darbuotojui nebus išduodamas leidimas laikinai gyventi ir leidimas dirbti, o jau išduoti leidimai bus naikinami tuo atveju, kai darbdaviai bus bausti ne tik už nelegalų, bet ir nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo pažeidimus, kas dažniausiai apima mažareikšmius pažeidimus (ar bus atsižvelgta į sektoriaus darbo apskaitos specifiką - pvz. dirbtas laikas fiksuojamas automatiškai, kt.), kurie, asociacijos nuomone, nesudarys pagrindo projekte numatytam neproporcingos sankcijos skyrimui, o uždraudus įdarbinti užsieniečius daugeliui transporto įmonių pasekmės bus tiesiog tragiškos. Svarstant Projekto 13 straipsnį tikslinga įvertinti kaip jis derės su kitais mobilių darbuotojų darbo laiko apskaitą reglamentuojančiais teisės aktais: Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.  561/2006 nuostatoms ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 birželio 21 d, nutarimu Nr.496 „ Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Minėto Vyriausybės nutarimo 18 punktas numato, kad vairuotojų darbo laiko apskaitai naudojama registravimo įranga - tachografai su tachografo registracijos lapais (jeigu tai analoginis tachografas) arba vairuotojo skaitmeninio tachografo kortele (jeigu tai skaitmeninis tachografas). Manome, kad yra didelė rizika, kad įmonėms, turinčioms mobilius darbuotojus, tiesiogiai pritaikius Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 straipsnio nuostatos (apibrėžiančios nedeklaruoto darbo sąvoką), kurios nedera su darbo apskaitos reikalavimais taikomas mobiliems darbuotojams ir uždraudus darbinti užsieniečius - įmonės susidurs su neįveikiamais sunkumais. Taip pat nerimą kelia Projekto nuostata dėl atsisakymo išduoti leidimą dirbti nustačius, kad atsisakoma išduoti leidimą dirbti, jeigu nustatoma, kad darbdavys per pastaruosius 6 mėnesius nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų nors už vieną įdarbintą užsienietį ilgesnį nei 3 mėnesių laikotarpį. Dėl kelių transporto sektoriaus darbo specifikos, vairuotojai išnaudoję savo kasmetines atostogas grįžę iš reiso nori pailsėti ilgesnį laiką ir prašo suteikti neapmokamas atostogas. Tai itin aktualu užsieniečiams, kurie pageidauja reguliariai grįžti į savo kilmės valstybę ir ilsėtis su savo šeima. Nemokamos atostogos yra kiekvieno darbuotojo teisė, todėl papildomi apribojimai užsieniečiams nesudaro galimybių dirbti lygiomis teisėmis su Lietuvos piliečiais. Nors nemokamų atostogų laikotarpiai kelių transporto sektoriuje praktikoje neviršija Projekte numatytų terminų, tačiau esant išskirtinėms aplinkybėms, būtina įvertinti kiekvieną situaciją individualiai ir pavieniams atvejams netaikyti neproporcingų sankcijų.	Nepritarti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:    

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-5109 ir  siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos raudonojo kryžiaus draugijos, Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuro  pastabas ir Komiteto siūlymus, kuriems Komitetas pritarė ir pritarti Komiteto išvadoms.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
	Žmogaus teisių komitetas 2020-09-30	3				Argumentai: Atsižvelgiant į  LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento  pastabas, siūlome  šiuos pakeitimus: Pasiūlymas: Siūlome patikslinti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų Prieglobsčio prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“ Siūlome patikslinti Įstatymo projekto 40 keičiamo įstatymo 79 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Prieglobsčio prašytojai, išskyrus nurodytus šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba Pabėgėlių priėmimo centre. Prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose apgyvendinimo vietose. Prieglobsčio prašytojui Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja.“	Pritarti
	Žmogaus teisių komitetas 2020-09-30	31				Pasiūlymas: Siūlome papildyti Įstatymo projektą nauju 31 straipsniu, atitinkamai pakeičiant paskesnių Įstatymo projekto straipsnių numeraciją: „31 straipsnis. 62^1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 62^1 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) Lietuvos Respublikoje nėra tinkamo darbuotojo dirbti sezoninį darbą. Sąvoka „tinkamas darbuotojas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo Užimtumo įstatyme;“.	Pritarti
	Žmogaus teisių komitetas 2020-09-30	28				Pasiūlymas: Siūloma Įstatymo projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėstyti taip:  „3) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir neatitinka šio Įstatymo 44^1straipsnio 1 dalies 3 punkto a–c papunkčiuose nustatytų sąlygų punkte nustatytų atleidimo nuo pareigos kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams sąlygų;“	Pritarti
	Žmogaus teisių komitetas 2020-09-30	32				Pasiūlymas: Siūloma Įstatymo projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 62 straipsnio 8 dalį dėstyti taip: „8. Kai užsieniečiui Darbdavys, kuriam atsisakyta atsisakoma išduoti leidimą dirbti šio Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 7 arba 9 punkte nustatytu pagrindu ar priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams šio Įstatymo 61^1 straipsnio 2 dalies 7 arba 9 punkte nustatytu pagrindu, darbdavys, kuris buvo įsipareigojęs jį įdarbinti, gali pateikti prašymą išduoti leidimą dirbti arba priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo.“	Pritarti
	Žmogaus teisių komitetas 2020-09-30	11 19				Pasiūlymas: Siūloma papildyti Įstatymo projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) mokytis pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;“ 2. Pakeisti 32 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Migracijos departamentas, gavęs informaciją apie nustatytą nelydimą nepilnametį užsienietį, privalo kartu su šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytomis organizacijomis bei nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovu nedelsdamas organizuoti jo šeimos narių paiešką ir ne vėliau kaip per 2 dienas nuo informacijos apie nustatytą nelydimą nepilnametį užsienietį gavimo dienos išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą.“ Siūloma Įstatymo projekto 19 straipsnyje  keičiamo įstatymo 45^1 straipsnį dėstyti nauja redakcija, atitinkamai patikslinant keičiamame įstatyme esančias nuorodas į 45^1 straipsnį: Pakeisti 45^1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45^1 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu 1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, jeigu ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija raštu patvirtina, kad teisėta veikla, kuria ketina užsiimti užsienietis, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir kad užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomos įsteigti įmonės dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės veiklai. 2. Vertinimo tvarką, pagal kurią nustatoma, ar numatomos steigti įmonės veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir ar užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, nustato ekonomikos ir inovacijų ministras, suderinęs su švietimo, ir mokslo ir sporto ministru ir vidaus reikalų ministru. 2^13. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 5^1 punkte nustatytu pagrindu, ne vėliau kaip per 120 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo įsteigti įmonę, kurios veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, ir pradėti vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą. Jeigu tokią įmonę įsteigė ne visi būsimos įmonės dalyviai, užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 5^1 punkte nustatytu pagrindu ir kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką ketindamas tapti jau įsteigtos įmonės dalyviu, ne vėliau kaip per 60 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo tapti tokios įmonės dalyviu. 34. Užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems metams. Šis leidimas, ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai patvirtinus, kad užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gali būti pakeistas vieneriems metams du kartus. Užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo pakeistas šioje dalyje nustatyta tvarka du kartus, leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas dar 2 metams, jei pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad įmonė, kurią įsteigė užsienietis ir kurios dalyvis jis yra, nuo įmonės įsteigimo dienos pritraukė ne mažesnę nei 30 000 eurų vertės investiciją. Šį dokumentą išduoda ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka. 45. Užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą, susijusią su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.“	Pritarti
	Žmogaus teisių komitetas 2020-09-30	48				Pasiūlymas: Siūloma papildyti Įstatymo projekto 48 straipsnį keičiamo įstatymo 105 straipsnio 2 dalies pakeitimu ir jį išdėstyti taip: 2. Pakeisti 105 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais darbo laikotarpiais laikomi ir laikotarpiai, kai Europos Sąjungos valstybės narės pilietis arba jo šeimos narys nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir įsiregistravo Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis; nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių; nedirbo arba nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir arba atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo.“	Pritarti
	Žmogaus teisių komitetas 2020-09-30	51				Pasiūlymas: Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 51 straipsniu keičiamo įstatymo 113 straipsnio 5 ir 10 dalis ir jas išdėstyti taip: „1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų atstovus valstybės tarnautoją ar darbuotoją, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.);<...> 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ir ar darbuotojais;“	Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu ,,už“.

8. Komiteto paskirtas pranešėjas:  V. Simulik

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                       Valerijus Simulik

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė, tel. 2396821

---

[1] Su LRK 2019 m. stebėsenos ataskaita galima susipažinti čia: https://www.redcross.lt/leidiniai.

[2][2] Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 2018 m. rugpjūčio 29 d. CCPR/C/LTU/CO/4 pastabos yra prieinamos: https://tbinternet.ohchr.org/_layouts/15/treatybodyexternal/Download.aspx?symbolno=CCPR/C/LTU/CO/4&Lang=En.

[3] Pagal Migracijos departamento prie LR VRM kasmetinius metraščius, LVAT vidutiniškai patenkinta dvigubai daugiau pareiškėjų skundų negu pirmosios instancijos teismai.