|
Stenogramas galima rasti |
|
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
Stenogramų leidiniai › 2024–2028 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 131
STENOGRAMA
2026 m. balandžio 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas J. OLEKAS,
Seimo Pirmininko pavaduotojos V. ČMILYTĖ-NIELSEN ir O. LEIPUTĖ
PIRMININKĖ (O. LEIPUTĖ, LSDPF*). Gerbiami kolegos, prašome užimti darbo vietas. Pradėsime balandžio 9 dienos popietinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Vakarinis posėdis pradėtas. (Gongas)
14.00 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 10, 43, 44, 441, 58 ir 60 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 443 ir 601 straipsniais“ projektas Nr. XVP-1062(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1 klausimas – projektas Nr. XVP-1062(2) ir lydimieji. Bet turime prie šoninio mikrofono A. Gedvilą. Prašom.
A. GEDVILAS (NAF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašyčiau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Galima, nėra prieštaraujančių. Ačiū. Bus trumpesnis posėdis.
14.01 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-709(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-709. Vienas straipsnis. Pastabų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pastebėsiu, kad A. Gedvilo prašymas buvo neteisėtas. Jis pažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, nes prašo pertraukos dėl projekto, kurio eiga pats yra asmeniškai suinteresuotas, nes pretenduoja į Energetikos komiteto pirmininko pareigas. Taigi, mūsų sprendimas pažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jeigu taip manote, turite galimybę kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Sprendimas yra priimtas. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Dėl viso pasisakyti norinčių nėra. Dėl motyvų už, prieš nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 80, balsavo 78: už – 65, prieš – 3, susilaikė 10. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
14.03 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 24 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-617(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XVP-617. (Balsais salėje)
Atsiprašau, įstatymas priimtas.
Pranešėją kviečiame į tribūną, bet jo nėra. Kas galėtų iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto? Dariau, prašom į tribūną. Dėl 1 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos. Prašome pakomentuoti.
D. RAZMISLEVIČIUS (LSDPF). Komitetas pritarė šioms abiem techninėms pastaboms.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui su Teisės departamento pastabomis, kurioms komitetas pritarė? Prieštaraujančių nėra. Ačiū, pritarta.
Dėl 2 ir 3 straipsnio pastabų nėra. Ar galime abiem pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Ačiū, pritarta. Dėl viso projekto pasisakyti norėtų L. Kukuraitis. Motyvai už. Jo nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 86, balsavo 86: už – 86, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Per šoninį mikrofoną – D. Varnas. Prašom.
D. VARNAS (DFVL). Norėčiau pasveikinti į Seimą atvykusius Kauno gidų gildijos atstovus. Norėčiau, kad ir Seimo nariai pasveikintų. Pamojuokime. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Sveikiname ir dėkojame, kad atvykote.
14.05 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-163(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-163. Prašome D. Griškevičių, kadangi yra… Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Ačiū. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašome pakomentuoti.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Komitete buvo gauta viena techninio pobūdžio Teisės departamento pastaba. Komitetas ją įvertino ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Ar galime pritarti 2 straipsniui su Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Ačiū, pritarta. Dėl viso projekto yra norinčių pasisakyti. Motyvai už – D. Griškevičius. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke, už galimybę pasisakyti. Klausimas jau buvo aptartas, aišku, mūsų salėje per kitas stadijas ne kartą, bet vis dėlto dar norėtųsi kelis argumentus už.
Nereikia baimintis, kad dabar atsiranda kažkoks naujas mokestis, nes toks mokestis, tiksliau, ne mokestis, o galimybė savivaldybių taryboms pačioms nustatyti vienkartinį mokestį už kolumbariumo vietą buvo ir buvo panaikinta vos prieš kelerius metus. Bet kas įvyko realybėje? Realybėje įvyko tai, kad tiesiog kai kurios savivaldybės nebeskiria tam pinigų, nes seniau už surinktas lėšas būtent ir būdavo organizuojami naujų kolumbariumų statybos darbai. Šiandien kelios savivaldybės apskritai neturi tokios galimybės tą daryti, nes savivaldybės tiesiog nebestato kolumbariumų, nes tai kainuoja.
Kitas dalykas, mes dažnai kalbame apie savivaldybių finansinį savarankiškumą, bet štai kada pereiname prie prievolių, kurias turi daryti savivaldybė, užtikrinti tam tikras funkcijas, nepasitikime savivalda ir sakome – ji negali nuspręsti, kiek, tarkime, galėtų kainuoti ta vienkartinė rinkliava, ir sakome, kad ji privalo būti nemokama, nes nemokama neva ir yra, taip liaudiškai tariant, duobė. Tačiau mes pamirštame, kad iškasimas kainuoja, paminklas kainuoja – viskas kainuoja, ir kalbant apie bendrą sumą kolumbariumas dažnu atveju, net kada ir buvo mokestis, iš esmės kainuoja mažiau.
Todėl šiuo atveju tikrai kviečiu pasitikėti savivaldybėmis, jų galimybe spręsti dėl paties dydžio. Jis gali būti simbolinis, gali būti numatomos, kaip ir buvo praeityje, pačių tarybų tam tikros išimtys tam tikroms socialinėms grupėms. Pavyzdys: Šiauliuose mes turėjome išimtį tremtiniams, kurie irgi tą galėjo naudoti – gauti kolumbariumo vietą nemokamai. Taigi kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Man nerimtai atrodo tos savivaldybių aimanos, lyg kolumbariumams įrengti reiktų kokių nors milijoninių apimčių. Tikrai tos sumos nėra didelės, savivaldybių vadovai turėtų jaustis atsakingi savo bendruomenėms, jeigu yra toks poreikis, ir įrengti tuos kolumbariumus.
Čia yra klausimas dėl žmonių lygių teisių, nepriklausomai nuo to, kokį palaidojimo būdą renkasi, ar vienu atveju reikia mokėti savivaldybei, kitu atveju nereikia. Domas lygina, kad kainuoja paminklas, duobės iškasimas. Atsiprašau, kremavimas turbūt dar daugiau kainuoja. Čia nereikia lyginti, ką privačiai žmogus išleidžia spręsdamas tuos klausimus, bet klausimas, kiek jis atsiskaito su savivaldybe gaudamas tą paskutinę paslaugą savo artimajam. Aš siūlau laikytis tų nuostatų, kurios buvo įtvirtintos, ir nereaguoti į tas savivaldybių perdėtas aimanas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš pirmiausia kreipiuosi į socialdemokratus. Aš esu kairiųjų pažiūrų, aš norėčiau, kad viskas būtų Lietuvoje nemokamai, visas paslaugas galėtume žmonėms duoti. Bet realybė yra tokia, kad žmonės neturi šitos paslaugos, nebeturi, tiesiog nebestato tų kolumbariumų. Ir kai nėra paslaugos, kai tu renkiesi tarp dviejų blogybių: ar kažkoks simbolinis mokestis, kurį savivaldybė gali kad ir eurą padaryti, ar iš viso paslaugos neturėjimas, tai aš renkuosi paslaugos turėjimą vien todėl, kad aimanos yra ne iš savivaldybių – aimanos yra iš žmonių, kurie sako: buvo tokia galimybė, dešimtmečius egzistavo tvarka, įsikišo Seimas – viskas, nebeturime kolumbariumų. Kodėl? Kodėl mes turime palikti žmones be paslaugos?
Aš siūlau: atkreipkite visi dėmesį į tai, ką kalba Savivaldybių asociacija. Ji pateikusi oficialias pozicijas, jūsų merai labai aiškiai pateikę pozicijas. Daugelis jūsų iš viso patys buvote merai, vicemerai. Atsimenate, kai vidaus sandoriai buvo draudžiami? Privatininkui galima, o viešajam sektoriui negalima. Čia iš tos pačios operos. Visiška nelygybė. Aš čia kalbu dėl savivaldybės finansinio savarankiškumo. Savivaldybė, jeigu nori daryti labdarą, prašau, jinai darys labdarą, bet neatimkime iš jos galimybės taikyti tas pačias sąlygas, kaip ir taiko privatininkas, nes privatininkas ateis ir padarys. Padarys didžiule kaina ir tada mes, taip sakant, mokėsime dvigubai. Taigi negriaukime tos tvarkos, kurią sugriovėme prieš dvejus metus, o buvo, jinai egzistavo dešimtmečius ir viskas buvo gerai, niekas ja nesiskundė.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Iš tikrųjų šis įstatymas – totalaus savivaldybių cinizmo pavyzdys. Sako, savivaldybės neturi pinigų, o dažniausiai keliasdešimt tūkstančių, ne milijonų, reikia amžinojo poilsio vietai įrengti. Žmogus visą gyvenimą moka mokesčius savivaldybei, valstybei, kad gautų nemokamą poilsio vietą. Dabar mes sakysime taip: duobę tu gali gauti nemokamą, leisime tau nemokamai amžinojo poilsio vietą turėti, bet už kolumbariumą jau reikia sumokėti.
Pateikiu pavyzdį. Akmenės rajono savivaldybė metų gale turėjo nepanaudotų 10 mln. eurų. Visos Lietuvos savivaldybės turėjo nepanaudotų lėšų – 600 mln. eurų. Ir mes sakome, kad kelių šimtų tūkstančių neatrasime kolumbariumams? Gal nustokime tyčiotis iš žmonių, iš jų paskutinės amžinojo poilsio vietos, ir suteikime ją nemokamai. Jeigu verslas nori statyti brangiai, tegul stato, jo teisė daryti, ką nori. Bet jeigu savivaldybė siūlys tą pačią vietą nemokamai, pas tą verslą niekam nereikės eiti. Tikrai negalime pritarti tokiam įstatymui ir siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai už – L. Jonauskas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Noriu pasakyti ir atliepti iš karto Valiui, kad dabartinis teisinis reguliavimas, kurį mes sutvarkėme praeitoje kadencijoje, yra blogas ir jis kaip tik sudaro prielaidą savivaldybėms piktnaudžiauti.
Šiek tiek sureaguosiu į Jurgį. Čia yra ne dėl savivaldybių aimanų, o dėl galimybių žmonėms. Aš suprantu, kad praeitoje kadencijoje atvėrėme kelią ir galimybes ir jūroje, ir upėje išbarstyti pelenus, bet jeigu žmonės nori būti palaidoti kolumbariume, šiandien tos galimybės nėra. Pritariu ir Tomui, ir Domui – jų išsakyti argumentai yra geri. Todėl kviečiu visą Seimą sudaryti galimybes žmonėms jų paskutinę valią išpildyti ir būti palaidotiems toje savivaldybėje, kurioje jie nori, ir ne žemėje, o toje teritorijoje, kur jie norėtų, tai yra kolumbariumuose. Be šito įstatymo pataisų jie to padaryti negalės. Kviečiu palaikyti projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai prieš – S. Luščikas.
S. LUŠČIKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, raginu nepritarti vadinamajam numirėlių mokesčiui, nes siūlymas apmokestinti mirusiųjų laidojimą yra tiesiog gėdingas.
Pirma, laikausi nuostatos, kad valstybė turi padėti žmonėms sunkią netekties valandą, o ne įvesti naujus mokesčius. Antra, dauguma kolumbariumų buvo pastatyti už mokesčių mokėtojų pinigus, todėl būtų neteisinga žmones apmokestinti antrą kartą. Trečia, apmokestinus kolumbariumą, žmonės vėl rinksis tradicinį laidojimo būdą, todėl greičiausiai pildysis įprastos kapinės, kurioms teks ieškoti naujų žemės sklypų, o tai kainuos labai brangiai. Todėl prašau: būkime supratingi ir nepriimkime naujų mokesčių numirėliams, kad laidotuvės netaptų tik turtingųjų privilegija. Kolegos, visų prašau nepalaikyti šio projekto. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pirmiausia reikia pasakyti, kad šita problema jau dabar egzistuoja, kolumbariumų nebėra ir plotai, skiriami kapinėms, tiktai auga. Vadinasi, problema nesprendžiama. Šiuo atveju tai yra siūlymas, kaip spręsti problemą. Jeigu norite, kad būtų nemokamų kolumbariumų, tada tie, kurie pasisakote prieš, ateikite su įstatymo projektu, kiek kolumbariumų kiekvienoje savivaldybėje turi būti pastatyta iš savivaldybės lėšų ir teikiama nemokamai. Teikite įstatymo pakeitimus, bet to nedarote. Šiuo atveju stabdote bet kokią galimybę žmonėms būti palaidotiems taip, kaip jie nori, ir nemokėti tų milžiniškų mokesčių, kuriuos reikia mokėti privatiems kolumbariumų turėtojams. Šiuo atveju tai yra pagalba žmonėms sulaukti to, ko jie nori, ir stabdyti tą kapinių plėtrą, kuri dabar bet kuriuo atveju vyksta. Siūlau palaikyti. O savivaldybės visada turės galimybę neimti mokesčių ir tai taip pat galės būti politinės diskusijos dalimi prieš savivaldos rinkimus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai prieš – R. Vyžintas.
R. VYŽINTAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, teikiantys tą pasiūlymą, iš tikrųjų antrinu kalbėjusiam kolegai Sauliui, man yra tiesiog gėda, kad norima apmokestinti, norima diferencijuoti žmones į turinčius pinigų susimokėti. Savivaldybių biudžetai auga milijonais litų. Sakykime, per visą Lietuvą tai yra jau milijardai. (Balsai salėje) Atsiprašau, eurų. Gerbiamieji, pagalvokite: tradiciniam laidojimui reikalingi didžiuliai plotai, dėl jų reikia atlikti poveikio aplinkai procedūras, susidaro sanitarinės apsaugos zonos. Turime žmonėms duoti galimybę būti ir po mirties lygiems.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai už, prieš išsakyti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 95, balsavo 94: už – 59, prieš – 12, susilaikė 23. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.17 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-850(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-850. Yra du straipsniai. Pasiūlymų, pastabų dėl jų nėra. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Ačiū, pritarta. Motyvus norinčių išsakyti taip pat nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 96, balsavo 94: už – 72, prieš – 7, susilaikė 15. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.18 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-331(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-331. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom komiteto atstovę I. Braziulienę pakomentuoti Teisės departamento pastabą.
I. BRAZIULIENĖ (LSDPF). Gerbiama Seimo Pirmininko pavaduotoja, pristatau Švietimo įstatymo 56 straipsnio pakeitimo įstatymą. Gautos trys Teisės departamento pastabos, visos trys pastabos yra techninio pobūdžio. 2 dalies pakeitimo esmė yra tikslinta nuoroda į straipsnį – vietoj 59 straipsnio turėtų būti įrašytas 56 straipsnis. Komiteto nuomonė yra pritarti.
Toliau yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba: po žodžio „įstatymas“ įrašytina „formuluotė“. Išskyrus šio straipsnio 2 dalį, komiteto nuomonė yra pritarti.
Ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje yra brauktina „nuostatomis įgyvendinti reikalingus“, vietoj to įrašyti žodį „įgyvendinamosios“. Komiteto nuomonė yra pritarti. Komiteto balsavimo rezultatai: už – 12, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Buvo pristatytos visos trys pastabos, bet vis tiek turėsime apsispręsti dėl kiekvieno straipsnio atskirai. Pirma, ar galėtume bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui su Teisės departamento pastaba, kurią komitetas priėmė bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra dvi Teisės departamento pastabos. Abiem komitetas pritaria. Ar galima pritarti bendru sutarimu 2 straipsniui su Teisės departamento pastabomis? Prieštaraujančių nėra. Ačiū, pritarta. Motyvai už, prieš? Nėra. Balsuojame. Tai pratęsiame, taip? (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 96, balsavo 95: už – 95, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Kadangi esame balsavimo lango pabaigoje, ar galėtume sutarti pratęsti balsavimo langą, kol priimsime visus sprendimus? Prieštaraujančių nėra, balsuojame po kiekvieno. Prašom.
14.21 val.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1315, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1316, Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 2, 5, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1317 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1315 (nauja redakcija) ir lydimieji. Pranešėja – sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė.
M. JAKUBAUSKIENĖ. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamos Seimo narės ir Seimo nariai, šiandien teikiu jums svarstyti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą ir du lydimuosius įstatymų projektus, tai yra Sveikatos draudimo įstatymo projektą ir Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo projektą.
Pagalbinio apvaisinimo paslaugų išplėtimą svarstome tikrai ypatingomis aplinkybėmis, tokiomis jas verčia ne tiek Konstitucinio Teismo sprendimas, ankstesnio įstatymo nuostatas pripažinęs diskriminavusiomis nesusituokusias poras ir poroje nesančias moteris, ypatingomis šias aplinkybes verčia akivaizdi realybė – Lietuva yra demografinėje krizėje: kone kasdien girdime apie būtinybę skatinti gimstamumą, didinti Lietuvos gyventojų skaičių, apie tai prieš porą savaičių Ministrės Pirmininkės iniciatyva diskutavome Vyriausybėje, šią temą nuolat kelia ir Jo Ekscelencija Prezidentas bei pirmoji ponia, šiandien ir artimiausiomis savaitėmis apie tai diskutuosime ir parlamente. Istoriškai vaisingumo sveikatos klausimai kelią Seime skinasi sunkiai. Suprantu, tai itin jautri tema ir ji paliečia asmenines patirtis, moralinius, etinius įsitikinimus, apnuogina ideologines skirtis ir suteikia peno visuomenės priešintojams. Ir visa tai apsunkina susitarimą, o sutarimui reikia pritarimo. Todėl šiandien į jus pirmiausia kreipiuosi kaip mokslininkė, sveikatos ekspertė ir kviečiu drauge pažvelgti į patikrintus faktus.
Šiame įstatymo projekte yra tam tikros nuostatos ir kai kurių nėra. Taip pat apibrėžkime, kokias problemas sprendžia Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kurias padeda spręsti ir kurias derėtų spręsti kitais būdais. Pirmiausia, nevaisingumo gydymo paslaugos tampa prieinamos nesusituokusioms poroms ir poroje nesančioms moterims. Nevaisingumas tampa grynai medicinine problema, nuodugniai ištirta ir sėkmingai gydoma. Nesusituokusios poros ir poroje nesančios moterys yra svarbios Lietuvos išlikimui. Įstatyme atsiranda nuostata dėl vyro ir moters, bendrai gyvenančių ne mažiau kaip vienerius metus ir turinčių tikslą sukurti šeiminius santykius. Jums gali kilti pagrįstas klausimas, kaip gydytojai visa tai nuspręs? Mano požiūriu, šios nuostatos įgyvendinimas iššūkių nekelia. Kasdieniniame gyvenime turime puikių pavyzdžių, kai saistančių ketinimų patvirtinimui pakanka pasirašyto liudijimo ar įžado, kaip tai darome prisiekdami rūpestį ar ištikimybę per pasaulietinę ar bažnytinę santuoką arba duodami priesaiką Tėvynei. Tuo šį klausimą siūlau ir užbaigti. Bet kuriuo atveju detalią tvarką numatysime poįstatyminiais teisės aktais, kai Seimas priims šį įstatymą. Įstatyme įtvirtinta visiškai nauja norma – galimybė embrioną palaidoti ar kremuoti. Tai yra pagarba žmogaus orumui ir asmeniniams įsitikinimams. Tikimės, kad tai paskatins nevaisingumo gydymu pasinaudoti poras, kurias anksčiau atgrasė etniniai ar kiti įsitikinimai.
O ko naujame Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte nėra? Jame tikrai nėra surogatinės motinystės skatinimo. Priešingai, įstatymas surogaciją kategoriškai draudžia, nėra čia ir laisvos prekybos lytinėmis ląstelėmis, priešingai – lytinių ląstelių importas ir eksportas yra viena griežčiausiai ribojamų ir kontroliuojamų sričių. Įstatyme taip pat nėra jokių paskatų ar landų tos pačios lyties poroms. Šios apie dešimtadalį mūsų tautos sudarančios grupės galimybės lieka suvaržytos konkrečiai šiuo ir pluoštu kitų įstatymų. Priešingai, nevaisingumo gydymo galimybės pirmą kartą yra atveriamos visoms heteroseksualioms poroms.
Ir ne, Pagalbinio apvaisinimo įstatymas tikrai nepadidins abortų problemos. Kad suprastumėte: dėl pagalbinio apvaisinimo kasmet gimsta keli šimtai kūdikių, jeigu pritarsite projektui – gims dar daugiau. O abortų skaičius, kaip ir per visą pastarąjį dešimtmetį, toliau nuosekliai mažėja.
Vargu ar vienu įstatymu įveiksime dešimtmečiais formuotą įtarumą dėl pagalbinio apvaisinimo, bet kartos keičiasi ir naujoms jo reikės labiau nei vyresnėms. O pakeliui gal pamažu įveiksime įsišaknijusią nevaisingumo stigmą, taip padrąsindami dar daugiau žmonių kreiptis veiksmingo gydymo.
Ne, Pagalbinio apvaisinimo įstatymas neišspręs retėjančių santuokų ar itin dažnų skyrybų ir tai nėra šio įstatymo tikslas, tačiau padidėjusiu gimstamumu jis sušvelnins Lietuvos išgyvenamą demografinę krizę. Tai yra labai konkretus veiksmas labai konkrečiai problemai spręsti, jis numatytas XX Vyriausybės programoje ir ne vienintelis, bet nepaprastai svarbus sprendimas, kasmet padovanosiantis tautai 500 ar net 1 tūkst. palikuonių, o jų tėvams ir mamoms – su niekuo nepalyginamą laimę.
Prašau jūsų palaikyti šį įstatymo projektą ir mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkojame ministrei už pristatymą. Jūsų norėtų paklausti L. Urmanavičius.
L. URMANAVIČIUS (DFVL). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Taip, tikrai šis įstatymas yra reikalingas ir juo siekiama išspręsti ne vieną svarbią reguliavimo spragą, su kuria susiduriama šiandien darbe. Tačiau naujasis įstatymas, kurį teikiate, atveria naujas spragas. Viena iš tų, turėčiau klausimą, dėl privalomo konsiliumo visais atvejais. Kaip ir sakiau tada, kada buvote pas mus, kad tik 10 % jis yra reikalingas privalomai, bent taip šiandien sako gydytojai, tie, kurie su tuo dirba.
Kitas klausimas yra dėl finansavimo. 16 straipsnis sako, kad privalomojo sveikatos draudimo lėšomis už šaldymą nemokama niekada, nors šiandien valstybės biudžeto lėšomis yra apmokamas vienas kartas. Sako, 10 straipsnio 7 dalis yra išimtis, teigianti, kad už šaldymą ir laikymą sumokės valstybės biudžetas, bet nuo 2029 metų. Lieka trejų metų vakuumas. Vadinasi, šiandien, kada valstybė apmoka užšaldymą, per tuos trejus metus iškrenta net ir tai, ką šiandien…
PIRMININKĖ. Laikas.
L. URMANAVIČIUS (DFVL). …įsipareigoja daryti. Aš manau, kad tai yra tikrai taisytina. Kokia jūsų nuomonė?
M. JAKUBAUSKIENĖ. Dėkoju jums, gerbiamas Seimo nary, už labai svarbius klausimus. Įstatymo projektas yra jautrus visoms socialinėms grupėms, todėl nuostatų, įvairių įstatymo nuostatų derinimas vyko su skirtingomis ministerijomis ir skirtingomis suinteresuotomis grupėmis.
Teisingumo ministerijos pateikti pasiūlymai kaip tik ir atspindi tą nuostatą, kad buvo prašymas, kad nevaisingumas būtų nustatomas ne vieno gydytojo akušerio-ginekologo, kuris gydo pacientą ar pacientę, ar porą, bet būtent gydytojų konsiliumo sprendimu. Ši nuostata dabar yra įstatymo projekte. Jeigu matote, kad ji yra perteklinė, įstatymas yra jūsų rankose ir tikrai galėtumėte pateikti pasiūlymus, pakoreguoti, atsižvelgdami į nusistovėjusias klinikines praktikas ir mokslinius įrodymus.
Atsakant į jūsų klausimą dėl finansavimo, taip pat tą susirūpinimą matome, tačiau esame įrėminti dabartinių finansinių galimybių. Atsižvelgdami į tai, kokios yra valstybės finansavimo galimybės, nuo 2026 m. liepos 1 d. esame numatę, atsižvelgdami į praplėstą įstatymo tikslinę grupę, skirti 1,61 mln. eurų būtent pagalbinio apvaisinimo paslaugoms apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o nuo 2029 m. sausio 1 d. – lytinių ląstelių ir embrionų saugojimui būtent pagal įstatyme numatytą tvarką. Tam bus iš valstybės biudžeto skiriama per 5 mln. eurų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Prieš suteikiant galimybę užduoti klausimą, per šoninį mikrofoną – T. Martinaitis.
T. MARTINAITIS (LSDPF). Aš labai džiaugiuosi, kad šiandien, svarstant tokį ypač svarbų mūsų valstybei klausimą, kartu su mumis yra ir Ventos miesto trečiojo amžiaus universiteto žingeidūs, pilietiški studentai. (Plojimai) Kviečiu kolegas pasveikinti juos. Ačiū jums, kad domitės tokiais mūsų valstybei svarbiais klausimais.
PIRMININKĖ. Dėkojame, sveikiname atvykus. Klausia E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ačiū, ministre, už atneštą įstatymo projektą. Iš tiesų, ačiū už atveriamą diskusiją Seime. Labai gražiai pristatėte, įvardinote tikrai, ko nėra tame įstatyme, kad nebūtų tam tikrų baubų. Bet iš tiesų kai kas yra šiame įstatyme – tokių nuostatų, keliančių klausimų. Pavyzdžiui, yra išvardinta, kas galėtų gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugą, ir yra parašyta, kad „vyrui ir moteriai, bendrai gyvenantiems ne mažiau kaip vienus metus, turintiems tikslą sukurti šeiminius santykius“. Čia yra 3 straipsnio 4 dalis. Tai ar nemanote, kad tai yra perteklinė nuostata, kad kažkaip turės būti įrodyta, kam įrodyta, tikrinti turės, tai yra kaip įsivaizduojate šios dalies įgyvendinimą? Ačiū.
M. JAKUBAUSKIENĖ. Dėkoju jums, gerbiama Seimo nare, už klausimą, kuris dažniausiai kilo taip pat ir svarstymų metu. Turėčiau pasakyti, kad ši papildanti ar išplečianti aplinkybė, nustatanti tikslinę pagalbinio apvaisinimo paslaugas gaunančių žmonių grupę, buvo įdėta į įstatymą, atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pasiūlymus. Tik noriu pasikartoti, kad įstatymas yra jūsų rankose. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, dėkui už pristatymą. Manau, kad jūs labai aiškiai konservatyvesniems kolegoms leidote suprasti, kad pavojų šiame projekte yra kur kas mažiau, nei jie galėtų manyti. Nors aš tikrai įžvelgiu Teisingumo ministerijos įtaką tam projektui, kurį atnešėte.
Vienas dalykas, kuris man kelia nerimą ir labai norėčiau išgirsti jūsų nuomonę dėl įgyvendinimo, tai vienišų moterų galimybė pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis. Pagal tas sąlygas, kurios yra būtinos ir išvardytos 3 straipsnyje, jos turėtų įrodyti, jog yra nevaisingos. Tačiau norėtųsi visgi tokio reguliavimo ir mano projektas, kuris buvo teiktas ir kuriam Seimas pritarė prieš metus po pateikimo, plačiau traktavo šią situaciją ir leido gydytojų konsiliumui, gydytojams medikams nuspręsti, kokios indikacijos yra ir, jeigu tokios indikacijos ten išvardytos buvo, moterys galėjo sulaukti pagalbinio apvaisinimo procedūros dėl įvairių priežasčių.
PIRMININKĖ. Laikas!
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Kaip jūs matote šią situaciją ir ar nematytumėte poreikio koreguoti įstatymą galbūt poįstatyminiais aktais vėliau?
M. JAKUBAUSKIENĖ. Dėkoju jums, gerbiama Seimo nare, už klausimą. Iš tiesų šiame įstatymo projekte, kai apibrėžiame ir išplečiame tikslinę grupę Pagalbinio apvaisinimo įstatymo paslaugų gavėjų, paliekame gydytojams ir gydytojų konsiliumui (pagal dabartinę įstatymo versiją) diagnozuoti nevaisingumą kaip medicininę būklę. Susiejame su medicinine būkle, nes poreikis, sąsaja yra kompensuoti pagalbinį apvaisinimą kaip gydymo paslaugą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Būtent šita sąsaja ir sukuria tą ryšį tarp nustatomos klinikinės diagnozės vienišoms moterims ir būtent PSDF’o lėšų naudojimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama ministre, ačiū už šio įstatymo pristatymą. Tikrai taip, remsiu ir balsuosiu už jį. Kai tokia Lietuvoje demografinė situacija, ypač turime džiaugtis kiekvienu gimstančiu vaikeliu, nesvarbu, kurioje šeimoje ir kokia forma jis atsirado. Tačiau klausimas būtų, kodėl siaurinamas moterų ratas pasinaudoti ta pagalbinio apvaisinimo galimybe? Apie tai jau ir kolegė Edita klausė, dėl to gyvenimo kartu įrodymo, dėl vienišų moterų. Būtų logiška, kad apimtų maksimaliai visas moteris. Kartojuosi, galėtume…
M. JAKUBAUSKIENĖ. Dėkoju jums, gerbiamas Seimo nary, ir už jūsų pozityvų požiūrį, ir už svarbius klausimus. Iš tiesų moterų tikslinės grupės, kaip jūs sakote, susiaurinimas visgi yra siejamas su medicinine diagnoze – su nevaisingumu kaip liga, šios ligos diagnostika ir nustatymu, nes siejame jį su PSDF’o lėšomis. Tai yra gydymo apmokėjimu būtent iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. O kitų kriterijų įvedimas tarsi susiaurina, kaip minėjote, moterų grupę, įpareigoja įrodyti vienerių metų santykių trukmę ir ketinimus kurti šeimą. Tai taip pat yra atliepas į išsakytas kritines pastabas ir Teisingumo ministerijos mums pateiktus komentarus. Ir pakartosiu – viskas jūsų rankose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi trys įstatymų projektai, tai leisime paklausti daugiau Seimo narių. Klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Laba diena, gerbiama ministre. Aš čia tiesiai sėdžiu. Noriu jūsų paklausti būtent dėl vaiko teisių užtikrinimo. Vaiko teisių konvencijoje yra aiškiai parašyta: visuose su vaiku susijusiuose veiksmuose pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus. Taigi mes ant svarstyklių dedame suaugusiojo norą turėti vaiką ir vaiko teisę į visavertį šeimos modelį, į saugią aplinką. Jeigu reikėtų man pasirinkti, aš šioje situacijoje rinkčiausi visgi vaiko teisę. Jūsų vertinimu, kaip šitas įstatymo projektas dera su Vaiko teisių konvencijoje išdėstytomis nuostatomis? Ačiū.
M. JAKUBAUSKIENĖ. Dėkoju jums, gerbiama Seimo nare, už labai svarbų klausimą. Norėčiau pasakyti, kad mes renkamės ne tarp vaiko teisių, kurios yra labai labai svarbios, pirminės ir visomis aplinkybėmis turi būti išsaugotos, mes renkamės ne tarp suaugusių žmonių noro turėti vaikų, mes kalbame apie žmogaus teisę gauti gydymą, kai jisai serga. Pagal tarptautinę ligų klasifikaciją, kurią yra patvirtinusi Pasaulio sveikatos organizacija, visi medikai vadovaujasi šia diagnostine klasifikacija, nevaisingumas yra kategorizuojamas kaip liga. Pirmiausia mes kalbame apie esančio gyvo žmogaus – moters, poros, teisę gauti gydymą tada, kai yra nustatoma liga. Be abejonės, įstatymo projektas, mano požiūriu, užtikrina didžiausią pagarbą žmogaus orumui ir asmens teisėms (visoms gyvybės formoms), ypač gyvybės pradžioje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia T. Prajara.
T. PRAJARA (LSDPF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, tikrai nuoširdžiai noriu padėkoti už šią puikią iniciatyvą, skirtą užtikrinti vienodas galimybes susilaukti šeimoms, vienišoms moterims, nesusituokusioms poroms. Norėčiau jūsų paklausti: kaip skirsis lėšų poreikis šio projekto pirmaisiais ir antraisiais metais ir kiek tikimasi, kad ši programa padidins vaikų gimstamumą? Dėkoju.
M. JAKUBAUSKIENĖ. Dėkoju jums, gerbiamas Seimo nary, ir už gerus žodžius, ir už gerą klausimą. Pirmais mes esame suplanavę, dirbdami kartu su Valstybine ligonių kasa, kad, išplėtus tikslinę grupę, mums jau nuo šių metų reikėtų papildomai 1,6 mln. eurų per metus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokamoms pagalbinio apvaisinimo paslaugoms padengti. Jeigu laikytųsi poreikis ir besikreipiančių moterų ar šeimų skaičius atitinkamai būtų toks pats, atitinkamai toks pats skaičius būtų ir antraisiais metais, lėšų poreikis išliktų toks pats. Tačiau primenu, kad jau ten, dėl ko gerbiamas Seimo narys L. Urmanavičius klausė, išlieka toks iš tiesų laiko tarpas, kada valstybė bus daugiau pajėgi apmokėti būtent už lytinių ląstelių ir embrionų saugojimą. Kaip minėjau, nuo 2029 metų ir už šias paslaugas, kurios būtų dengiamos iš valstybės biudžeto lėšų, papildomai reiktų 5 mln. eurų per metus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, negalvojau, kad dar teks paklausti. Aš dėkoju ministrei. Kaip žinote, nuoširdžiai palaikau šį projektą, tikiu, kad ir jūs palaikote ne tik dėl to, kad toks yra Konstitucinio Teismo įpareigojimas spręsti įstatymu. Jūs jau atsakėte, kiek tai kainuos, nes manęs šiandien ir žurnalistai klausia, ar tai bus labai didelė našta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, ar tų pinigų neverta būtų panaudoti prasmingiau, nors man atrodo, kad vaiko gimimas yra neįkainojama vertybė ir tai yra prasminga. Tiesiog patikslinkite skaičius, nes, beje, ketinate išplėsti ir procedūrų, padidinti kompensuojamų procedūrų skaičių.
M. JAKUBAUSKIENĖ. Dėkoju jums, gerbiama Seimo nare, už taip pat teigiamą požiūrį ir klausimus dėl finansavimo. Esame apskaičiavę, kad išplėtus pagal dabartinius kriterijus, kaip dabar įstatyme yra numatyta, mums papildomai reiktų 1,61 mln. eurų jau nuo liepos 1 dienos, 0,5 mln. eurų būtų skiriama būtent pačioms pagalbinio apvaisinimo procedūroms ir 1,1 mln. eurų būtų skiriama vaisingumo išsaugojimo paslaugoms. Kaip jau minėjau, embrionų ir lytinių ląstelių ilgalaikiam saugojimui reiktų 5 mln. eurų per metus. Ir skaičiuojame juos nuo 2029 metų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiama ministre, dėkojame jums už pagarbą žmogaus teisėms ir pagarbą Konstitucinio Teismo sprendimams. Pažadame, kad ištaisysime tą, ką pagadino Teisingumo ministerija, o mano klausimas vis dėlto dėl trečios ir ketvirtos procedūros. Jinai iš tikrųjų daug… Ar trečia ir ketvirta procedūros yra daug sėkmingesnės negu pirma ir antra?
M. JAKUBAUSKIENĖ. Dėkoju jums, gerbiama Seimo nare, už nuolatinį palaikymą dirbant gyvybės pradžios klausimais. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo ciklų skaičius bus nustatomas poįstatyminiais teisės aktais, tai yra ministro įsakymo lygmens dokumentais. Vyksta diskusija ir pasitarimas su gydytojais akušeriais-ginekologais, su draugijomis, žiūrime į mokslinius įrodymus ir duomenis. Iš tiesų, kaip tyrimai (moksliniai tyrimai) rodo ir klinikinė praktika paliudija, didžiausią sėkmę turi antras ir trečias apvaisinimo ciklai. Atsižvelgdami į patirtį ir į mokslinius įrodymus, galvotume, kad reiktų šių nuostatų laikytis ir būtent išplėsti pagalbinio apvaisinimo ciklų skaičių.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Paskutinis klausia B. Ropė.
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, tikrai manau, kad šiais įstatymų projektais demografijos tikrai neišspręsime, bet kalbų, žinoma, bus labai daug. Noriu aš jūsų paklausti, kokias vertybes, jūs manote, sprendžia šitas įstatymas ir gal galėtumėte pavardinti?
M. JAKUBAUSKIENĖ. Dėkoju jums, gerbiamas Seimo nary, už vertybinį klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėjau, gyvename demografinės krizės laikotarpiu, visos priemonės yra geros, tinkamos ir sveikintinos. Ir pagalbinio apvaisinimo paslaugos yra būtent sveikatos sistemos tiesiogiai valdomos, kontroliuojamos, teikiamos paslaugos, tai yra sveikatos sistemos indėlis į demografinės krizės sprendimą.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, be abejonės, yra paremtas daugeliu vertybių. Pradėkime nuo pagarbos asmeniui, nuo pagarbos asmens orumui, asmens autonomijai, pagarbos žmogaus teisėms, kad moterys, kurios serga nevaisingumo liga, turi teisę gauti gydymą visomis gyvenimo aplinkybėmis. Žmogaus orumas ir žmogaus gyvybė yra absoliuti vertybė visose gyvenimo stadijose. Įstatymas užtikrina pagarbą asmens orumui ir būtent įtvirtina kartu visas žmogaus teises, kurios prasideda nuo teisės turėti gerą sveikatą ir gauti sveikatos paslaugas.
PIRMININKĖ. Dėkojame ministrei. Jūs atsakėte į visų norinčių paklausti klausimus. (Plojimai) Motyvai už, prieš. Motyvai už – V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimai yra teikiami beveik kiekvienoje kadencijoje, ir aš noriu pasidžiaugti, kad šis pateikimas ir šis svarstymas, viliuosi, bus ramiausias ir civilizuočiausias. Visgi kadencija po kadencijos mes pamažu, mažais žingsneliais, bet atveriame galimybes įvairioms šeimoms, poroms susilaukti vaikų, sulaukti gydymo ir tokiu būdu ne vien tiktai spręsti demografines problemas, nors, man rodos, Sveikatos apsaugos ministerijos pateikta statistika, kad, pritarus tokiam įstatymo projektui, Lietuvoje papildomai galėtų gimti nuo 500 iki 700 kūdikių kasmet, turėtų įtikinti bet kuriuos skeptikus.
Bet kalbu ne tik apie tai. Tai yra ir įstatymas, kuris gerbia Konstitucinio Teismo doktriną, ir įstatymas, kuris naikina diskriminaciją, kuri iki tol buvo Pagalbinio apvaisinimo įstatyme. Man, aišku, norėtųsi tikėti, kad galima vieną kitą nuostatą pakoreguoti. Pavyzdžiui, nuostata dėl įrodinėjimo, jog pora kartu gyvena metus ir kažkaip ypatingai dar raštu turi patvirtinti, kad yra viena kitai įsipareigojusi, man rodos, yra perteklinė, nes jei pora kreipiasi į gydymo įstaigą ir yra pasirengusi pasinaudoti tikrai sudėtingomis medicininėmis procedūromis, aš būčiau linkusi siūlyti pasitikėti tokia pora, tokia šeima. Ir, suprantama, labai tikiuosi, kad šio įstatymo svarstymas bus sėkmingas, kad šiandien po pateikimo pritarsime ir kad vėliau turėsime pažangą ir žmogaus teises…
PIRMININKĖ. Laikas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). …atitinkantį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai prieš – L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Aš tikrai gerbiu kitokias nuomones, kurios buvo išsakytos šitoje posėdžių salėje, ir dėkoju ministerijai už tikrai atliktą didžiulį darbą rengiant įstatymą, bet visgi negaliu pritarti pasiūlymui, kadangi, mano nuomone, šiuo įstatymu yra mažinama motyvacija kurti ilgalaikius santykius, ilgalaikes partnerystes. Mes siekiame atskirti šeimą ir reprodukcinę funkciją, kuri visada buvo siejama būtent su šeima. Silpnėja santuokos, kaip demografinio stabilumo mechanizmo, įtaka. Manau, kad tikrai yra būtina įvertinti visus aspektus, ne tik dabar paminėtą medicininį, – taip pat reikėtų įvertinti ir psichologinį, socialinį, teisinį ir net etinį aspektą. Įvertinti, kaip jau ir minėjau, pasekmes vaiko teisėms, kurios labai aiškiai yra įtvirtintos Vaiko teisių konvencijoje. Deja, kaip sakiau, gerbiu kitokią nuomonę, bet palaikyti negalėsiu.
PIRMININKĖ. Dėkojame L. Girskienei ir kviečiu visus užimti vietas. Balsuojame. Balsuojame už projektą Nr. XVP-1315 ir du lydimuosius.
Užsiregistravo 97, balsavo 96: už – 76, prieš – 8, susilaikė 12. Po pateikimo pritarta.
Pasitarkime dėl komitetų. Pagrindiniu komitetu siūlomas Sveikatos reikalų komitetas, papildomu komitetu – Žmogaus teisių komitetas ir siūloma dėl visų: dėl pagrindinio ir lydimųjų. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, pritarta. Siūloma svarstyti data – gegužės 12 diena. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, pritarta.
Per šoninį mikrofoną – A. Nedzinskas dėl vedimo tvarkos. Ar replika po balsavimo?
A. NEDZINSKAS (LSDPF). Labai dėkui. Norėtume, kad dar papildomas būtų Žmogaus teisių komitetas.
PIRMININKĖ. Žmogaus teisių komitetas jau yra įtrauktas kaip papildomas. Viskas gerai. Ačiū.
Gerbiami kolegos, toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas J. Olekas. Prašom.
PIRMININKAS (J. OLEKAS). Gerbiami kolegos, mes grįžtame ir pasiekėme mūsų darbotvarkės 2-9 klausimą. Mūsų parlamente šiandien vieši Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago Pirmininkė J. Kliokner. (Plojimai)
Dėkojame Vokietijai už tokį glaudų bendradarbiavimą, ir ypač mūsų turbūt svarbiausioje saugumo ir gynybos srityje, taip pat kultūros, politikos, mokslo. Norėčiau pakviesti gerbiamą Bundestago Pirmininkę J. Kliokner pasakyti mums žodį. The floor is yours.
14.52 val.
Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago Pirmininkės Julijos Kliokner kalba
J. KLIOKNER. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, kolegės parlamentarai, brangūs lietuviai ir lietuvės, gerbiami spaudos atstovai, taip pat ir mūsų svečiai iš Vokietijos delegacijos, svečiai, kurie mus lydi, kurie taip pat dalyvauja šioje situacijoje.
Šis parlamentas tikrai įrašė savo vardą į istoriją. Jeigu kas nors atvyksta čia iš kitos šalies, tikrai susiduria su šia situacija. Čia, Seime, lietuviai atkūrė savo nepriklausomybę, čia jie susirinko, kai įsiveržė sovietai, čia jie meldėsi, kai pasiekė žinia apie nužudytuosius, ir čia jie pasiliko, kad apgintų savo parlamentą, kad apgintų savo laisvę. Todėl aš manau, kad tai tikrai labai įspūdinga.
Man tikrai labai džiugu, kad šalia jūsų vėliavos šiame parlamente taip pat kabo ir Ukrainos vėliava.
Lietuviai tada nepasitraukė ir laimėjo. Jie ir šiandien nesitraukia. Tai ne tuščia frazė. Sakau jums, kad man didelė garbė, kad aš galiu čia šiandien kalbėti šiame parlamente. Baltijos kelias – tai ta žmonių grandinė nuo Vilniaus iki Talino tada, 1989 metais. Aš tada buvau paauglė Vakarų Vokietijoje ir jau tada supratau, kad laisvė nėra savaime suprantamas dalykas (aš tiesiog kitokiomis sąlygomis augau), kad už ją reikia kovoti, kad ją reikia iškovoti ir ją ginti, kai reikia.
2014 metais Rusija jėga okupavo Krymą. Ji pažeidė tarptautinę teisę viso pasaulio akivaizdoje, o po metų jūs čia, Seime, įvedėte privalomąją karo tarnybą. Jeigu sekate, tai mes ir Vokietijoje dabar diskutuojame apie privalomąją karo tarnybą tiek moterims, tiek vyrams. Ar tikrai mes galime pasiekti pakankamai savanorišku principu tiek jaunuolių? Pas jus visa tai labai greitai įvyko. Jūs taip pat padidinote gynybos išlaidas. Buvote vieni pirmųjų tarp NATO valstybių, kurie tai padarė. Jūs visą laiką buvote teisūs, kas dėl Rusijos.
2022 metais Rusija užpuolė visą Ukrainą – visomis jėgomis ir dideliu mastu. Jūs iš karto supratote, kad Europos ateitis bus sprendžiama Ukrainoje. Per visą Lietuvą nusirito solidarumo, noro padėti ir ryžtingumo banga. Kai atvažiuoji į Vilnių, tikrai tai jaučiama iki šiol. Ar plenariniame posėdyje, ar salėje – nuo pat pradžios matau, kad prisisegę Ukrainos spalvų vėliavą. Lietuviai supranta, kad Rusija nesustos ir kad V. Putinas turi būti sustabdytas Ukrainoje.
Ponios ir ponai, šiomis savaitėmis pasaulis stebi neaiškią Artimųjų Rytų ateitį, bet, aišku, rūpestis, kad dėmesys gali nukrypti nuo Ukrainos, kadangi visi susitelkę į Artimųjų Rytų padėtį. Karas Ukrainoje pritraukia daug dėmesio, todėl labai svarbu ir toliau atidžiai stebėti tą iššūkį mūsų saugumui Europoje. Mes tikrai turėtume labai glaudžiai bendradarbiauti šiuo klausimu.
Neseniai lankiausi Ukrainoje, Kyjive. Ši šalis išgyveno tikrai labai siaubingą karo žiemą, daug valandų ir dienų be elektros, be vandens, be šilumos. Rusija pavertė šaltį ginklu, negali kitaip tiesiog įvardinti. Tai buvo apgalvotas žingsnis prieš vaikus, senelius, ligonius. Ten tikrai nebuvo nei kažkokių kareivių stacionarizuotų, ten tikrai buvo tiesiog nukreipta viskas į energiją, kad pakenktų gyventojams. Čia buvo apgalvotas žingsnis. Norėta palaužti ukrainiečių valią, tačiau valia nebuvo palaužta. Aš tikrai tikiu, kad jinai nebus palaužta. Todėl šią dvasią aš jaučiu ir čia, Lietuvoje, pas jus.
Vienas šio parlamento narys kartą apie savo šalį yra pasakęs: mes, lietuviai, turime laisvės kovotojų mentalitetą. Šiuo požiūriu jūs rodote kelią Europai. Jūs parodote, kaip galima atsilaikyti prieš tokią didžiulę valstybę, kaip galima atsikratyti baimių ir sutelkti visas savo jėgas. Tai kalba apie visą tautą, nes jūs turite tokį aiškų kompasą. Jūs spinduliuojate požiūriu, kurio reikia Europai, tai aiškus, savimi pasitikintis, ryžtingas požiūris, ir todėl jūs čia, Europos geografiniuose Rytuose, esate moralinis autoritetas visiems Vakarams. Todėl aš galiu tikrai pasakyti – Vokietija, mano šalis, 80 mln. gyventojų, tikrai gali pasimokyti iš jūsų, pavyzdžiui, kaip pavyksta skaitmeninis atsinaujinimas. Šitą klausimą ir aš keliu. Kaip visuomenė išmoksta gintis, jeigu jinai mano, kad tikrai kaip tauta gali išlaikyti vienybę būtent demokratijos sąlygomis? Lietuva žino šiuos atsakymus, o Vokietija atidžiai stebi. Todėl džiaugiuosi, kad mūsų parlamentiniai ryšiai tarp Lietuvos ir Vokietijos yra tokie glaudūs. Mes bendradarbiaujame Baltijos jūros šalių parlamentarų konferencijoje, NATO ir Europos Tarybos asamblėjose. Kitąmet Vokietijos ir Baltijos šalių parlamentarų grupė vėl apsilankys čia ir dar labiau sustiprins mūsų partnerystę.
Todėl, gerbiami parlamento nariai, jus formavo jūsų istorija, o mus, vokiečius, – mūsų istorija. Aišku, šita istorija turi ir šešėlių. Kai griuvo Berlyno siena, sovietiniai tankai liko kareivinėse ir ta revoliucija Rytų Vokietijos gyventojams atnešė laisvę, o mums visiems vokiečiams – vienybę. Mes ją vadiname taikia revoliucija. Mes tikrai manome, kad ir ateityje taip išliks.
Tačiau tai, ką daro Rusija, tai ne tiktai karas prieš Ukrainą, bet ir prieš mūsų demokratines vertybes, prieš laisvę. Baltijos šalys labai anksti tai suprato. Jūsų balsas buvo dažnai aiškesnis, ryžtingesnis, drąsesnis nei Europos. Ir šiandien, žiūrėdami į Rusiją, manau, mes kalbame ta pačia kalba, kai reikia, taip turėtų ir toliau likti. Todėl Vokietija šiandien yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų. Vokietija investuoja milžiniškas lėšas į gamybą, mes tai darome ne tik dėl Vokietijos, mes tai darome dėl NATO, dėl Europos, nes žinome – Europos saugumas yra nedalomas. Lietuvos saugumas yra ir Vokietijos saugumas. (Plojimai)
Gerbiami kolegos, pirmą kartą pokario istorijoje Vokietija nuolatinai dislokuoja brigadą užsienyje – čia pas jus Lietuvoje. Iki 5 tūkst. karių ateis ne metams, o ilgesniam laikui. Jeigu norėsite, mes ir dešimtmečius čia liksime, tai yra Rytų flango mūsų gynybos garantas. Obernaine, jūs gal to miesto nežinote, ten artilerija yra. Ir ten, mano krašte, yra apmokami Ukrainos kareiviai. Šitas toks visa apimantis holistinis mąstymas turėtų būti tikrai visoje Europoje, ir aš manau, kad tai labai svarbu. Manau, kad tai yra labai didelis ženklas, kad mes tikrai laikomės savo pažado. Aš labai dėkoju lietuviams už šiltą priėmimą, kurį mūsų kariai čia jaučia kasdien. (Plojimai)
Moterys ir vyrai, tarnaujantys Bundesvere, atvyksta su savo šeimomis, matosi, kad jie čia eis į mokyklas, į darželius, tai reiškia, kad mes čia ne trumpam. Mūsų Bundesveras priklauso parlamentinei kariuomenei, vadinasi, ginkluotų Vokietijos pajėgų dislokavimui užsienyje reikalingas Bundestago pritarimas. Ir aš manau, ar yra kita kariuomenė Europoje, kuri būtų taip glaudžiai susijusi su parlamentu? Tai sąmoningas Vokietijos Konstitucijos sprendimas.
Ginkluotosios pajėgos visada turi būti atsakingos už demokratiją. Todėl mūsų Konstitucijoje numatyta speciali pareigybė, tai Vokietijos vadinamasis Bundestago kariuomenės įgaliotinis. Parlamente jis yra karių gynėjas, nes net ir misijų metu tie mūsų kariai lieka piliečiais. Demokratija juos saugo taip, kaip jie saugo demokratiją. Ir tai viena iš pamokų, kurią Vokietija išmoko iš nacių režimo.
Todėl, gerbiami parlamento nariai, aš tikrai skaudžiai suvokiu: čia, Lietuvoje, mes, kaip vokiečiai, esame ir nusikaltę, ir padarę nusikaltimų. Nacionalsocialistinė okupacija jūsų šalyje pasižymėjo dideliu žiaurumu, naciai pavertė Lietuvą savo naikinimo politikos bandymų lauku ir ypač taikėsi į žydus. Beveik visa žydų bendruomenė buvo išžudyta, o Vilnius kadaise buvo vadinamas Šiaurės Jeruzale. Tai rodo, kokio masto buvo šis elgesys. Naciai tiesiog ištrynė šitą Šiaurės Jeruzalę.
Šiandien kartu su Seimo Pirmininku aš aplankiau Panerių mišką, džiugu, kad mes tai padarėme abu, pagerbiau visus žmones, kurie ten tapo žiaurių nusikaltimų aukomis. Aišku, ne vien tiktai vokiečiai buvo už tai atsakingi. O šita istorija mus įpareigoja, įpareigoja Vokietiją, ir būtent visam laikui.
Todėl, gerbiami parlamento nariai, nacizmo pabaiga ne visur Europoje atnešė laisvę. Ir kas galėtų žinoti tai geriau už jus? Riba tarp laisvės ir priespaudos ėjo, ėjo per patį Europos vidurį, taip pat ir per mano šalį, per Vokietiją. O laisvė baigėsi mūsų Reichstago pastato rytinėje pusėje, ten baigėsi laisvė. Šiandien Vokietijos Bundestagas posėdžiauja Berlyne. Ir džiaugiamės, kad tai jau vyksta dešimtmečius.
Gerbiami parlamento nariai, šiandien vėl egzistuoja riba tarp laisvės ir priespaudos. Kai žiūrime į sieną su Baltarusija, jinai yra nutolusi tik 35 kilometrus nuo jūsų parlamento. Tai tikrai labai aiškiai suvokiama. Mes žinome, kas yra pastatyta ant kortos. Mes žinome, kad Europos saugumas yra nedalomas ir kad laisvė išlieka tik tada, kai mes už ją kovosime kartu, kaip ir tuomet, kai darėme tai Berlyne.
Vokietija, tikrai noriu pasakyti labai aiškiai ir vienareikšmiškai, man yra poreikis apie tai pasakyti čia, Vokietija yra Lietuvos pusėje ir pasiliks Lietuvos pusėje. Mes esame Ukrainos pusėje, mes esame ir liksime Europos laisvės pusėje. Širdingai jums dėkoju. Dar kartą širdingai dėkoju ir linkiu jums visa ko geriausio. Tikrai kartu mes išliksime stabilūs. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago Pirmininkei J. Kliokner už tokią šiltą, atvirą, gilią ir tvirtą kalbą. Ačiū, kolegos.
Grįžtame prie darbotvarkės. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja O. Leiputė.
15.11 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1203 (pateikimas)
PIRMININKĖ (O. LEIPUTĖ, LSDPF). Kitas darbotvarkės klausimas – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1203. Pateikimas. Pranešėja – L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Dar kartą sveikinuosi – laba diena, gerbiami kolegos. Noriu pristatyti įstatymo projektą, kurį teikiu ne pirmą kartą, bet šį kartą pakoregavau pagal Teisės departamento išvadas. Noriu pasiūlyti peržiūrėti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, papildyti jį tam tikromis nuostatomis.
Kokia yra problema? Problema yra ta, kad šiuo metu savivaldybės būstą besinuomojantys asmenys neturi galimybės išsipirkti savivaldybės būsto, kuriame gyveno dešimtmečiais, kurį remontavo ir panašiai, išperkamosios nuomos būdu. Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, asmuo, kuris gyvena savivaldybės nuosavybės teise priklausančiame būste, norėdamas nusipirkti tokį būstą, turi visą sumą sumokėti per 3 dienas. Tai dažnai tampa kliūtimi žmonėms, kurie norėtų įsigyti būstą.
Kas gyvena šituose būstuose ir kokiu pagrindu gyvena žmonės? Jie moka komunalinius mokesčius, jie moka nuomos pilną kainą pagal rinkos kainą, kurią nustato taryba. Šituose būstuose dažnai yra įsikūrę žmonės, kurie gavo butus, nes turėjo mažas pajamas, vieniši asmenys, daugiavaikės šeimos, neįgalūs asmenys, našlaičiai arba be tėvų globos likę asmenys, jaunos šeimos, kurios neturėjo tuo metu nuosavo būsto, taip pat buvo darbuotojai pagal paskyrimą. Būdavo įvairių profesijų žmonės, pavyzdžiui, mokytojai, gydytojai, policininkai ir taip toliau. Taip pat šiuose būstuose dažnai gyvena ir po sovietinių represijų sugrįžę žmonės. Problema, kaip minėjau, yra ta, kad, norėdami įsigyti būstą, visą sumą turi savivaldybei sumokėti per 3 dienas.
Aš siūlau pakeisti 25 straipsnio nuostatas, papildyti jį 6 dalimi ir nustatyti, kad šiame straipsnyje numatytais atvejais savivaldybės nuosavybės teise priklausantis būstas, kai jame nuomininkas pagal galiojančią nuomos sutartį be pertraukų gyvena ne mažiau kaip 5 metus, būste yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir neturi nuomos ar komunalinių mokesčių skolų prašymo pateikimo metu, gali būti parduodamas išperkamosios nuomos būdu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą tvarką. Trumpai tiek. Esu pasiruošusi atsakyti į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų užsirašę nemažai norinčių paklausti Seimo narių. Pirmoji klausia E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, ačiū už įstatymą. Iš tiesų, iš pradžių lyg ir atrodo, kad gera mintis, nes tikrai situacijų tokių, kada lyg ir šeima, kuri gyvena būste, ir ypač penkeri metai, sakyčiau, gal truputį per trumpas terminas, kai gyvena, sakykime, 20 metų ir nori išsipirkti. Kartais galbūt gali būti, kad negali iš karto sumokėti visos sumos, bet vis dėlto savivaldybė nėra kreditavimo įstaiga. Kas nutiks tuo atveju, jeigu, sakykime, sumoka kelias įmokas, toliau nemoka, kaip visa administracinė našta? Ar nebūtų geriau tiesiog sugalvoti kokį nors mechanizmą, kad būtų pasirašomos sutartys su banku ir visas tas administravimas pereitų bankams, o ne savivaldybei? Savivalda tikrai nėra bankas, nėra paskolas teikianti organizacija ir šiuo atveju, man atrodo, gali būti tam tikrų nesklandumų. Ačiū.
L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Čia ir yra kalbama, kad žmogus galėtų pasiskolinti banke tam tikrą sumą (dabar to negali padaryti) ir sumokėti arba dalimis, arba visą sumą iš karto. Nėra kreditavimo, tiesiog negali pasiskolinti ir išsipirkti šito buto. Aš manau, kad tokių šeimų nėra daug. Domėjausi, Klaipėdoje gal būtų panašiai apie tūkstantį. Tiesiog būtų pavieniai atvejai ir dėl kiekvieno atvejo savivaldybės taryba priimtų sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia L. Šedvydis.
L. ŠEDVYDIS (LSDPF). Dėkoju pranešėjai už pristatymą. Šiaip tema yra labai aktuali, žinant tai, kaip keičiasi mūsų nuosavybės struktūra Lietuvoje. Prieš kokių 10–15 metų apie 90 % šalies piliečių, gyventojų gyveno nuosavuose būstuose, o ypač didmiesčiuose daugėja žmonių, kurie nuolatos nuomojasi. Tačiau aš turiu gilių abejonių dėl krypties, kuria jūs norite eiti. Iš esmės didmiesčiuose reikėtų kaip tik plėsti savivaldybės ar municipalinio būsto fondą ir galimybės tokiu būdu parduoti būstą tam tiesiogiai prieštarautų, o iš kitos pusės, kaip rodo visai nesenas, tarkime, tas pats Panevėžio atvejis, kai savivaldybė dėl klaidos dešimt kartų pigiau pardavė būstą, tai sukurtų tam tikras paskatas piktnaudžiauti.
L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Čia galbūt jūsų toks labiau retorinis klausimas, bet savivaldybės tikrai yra nusistačiusios tvarkas, kas ir kaip, kokiu būdu yra atliekamas savivaldybės turto vertinimas. Aš manau, tikrai yra pakankamai saugiklių, kad tokių atvejų neįvyktų. Čia turėtų jau taryba… Aišku, niekas nėra apdraustas nuo to.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia K. Podolskis.
K. PODOLSKIS (LSDPF). Ačiū. Mano klausimas irgi į tą pusę, kaip ir gerbiamo kolegos Lauryno. Matome, kad tas socialinio, savivaldybės būsto poreikis savivaldybėse yra tikrai nemažas, eilėse laukiančių yra net po kelis šimtus. Nupirkti būstą pagal rinkos vertę savivaldybėms tikrai yra faktiškai neįmanoma, labai sudėtinga. Ar nereikėtų eiti atvirkščia kryptimi, tai yra saugant tą savivaldybės būstą tiems, kuriems priklauso? Jis turi būti suteikiamas ir žmonės turi gyventi, bet, sakykime, tie, kurių pajamos keičiasi į gerąją pusę, galbūt turėtų nuomotis rinkoje būstą? Ar neatsitiks taip, kad mes… Be abejo, žmonėms tai yra gerai, sąlygos yra gerinamos, bet dar labiau pabloginsime tą savivaldybės būsto situaciją savivaldybėse ateityje neturėdami, ką pasiūlyti…
PIRMININKĖ. Laikas!
K. PODOLSKIS (LSDPF). …ir dar labiau išaugindami eiles. Ačiū.
L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Gerbiamas kolega, jūs truputį neatskiriate dviejų dalykų. Yra dviejų tipų būstai. Tai yra savivaldybės nuosavybės teise valdoma nuosavybė, būstai, kuriuose gyvena, kaip aš minėjau, įvairios grupės žmonių, kurie yra gavę pagal paskyrimą ir taip toliau butus ir gyvena ten daugybę metų, patys remontuojasi, patys tvarkosi, moka nuomos mokestį (jis, beje, nuolat didėja, pagal tarybos sprendimus) ir nori įsigyti tą būstą. Kitas yra socialinis būstas, kuris yra neliečiamas, nėra galimybės parduoti ir taip toliau, nes ten žmonės tikrai laukia eilėse. Kodėl reikėtų savivaldybėms, aš sakyčiau, atsikratyti tokių būstų? Nes jie dažnai yra senos statybos namuose, yra neefektyvūs, išlaidos, išlaikymas yra didelis ir panašiai. Aš manau, kad tikrai galima, savivaldybėms pardavus tokius butus, investuoti, statyti naujus socialinius butus, ar ne, ir taip sutaupyti lėšų komunalinėms paslaugoms ir taip toliau.
PIRMININKĖ. Dėkoju, klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, aš irgi būsiu iš tų priešininkų, kurie… Aš visgi pasisakau už savivaldybinį būstą, jo plėtrą, nes trūkumas savivaldybės būsto monopolistams, tiems, kas nuomoja, suteikia teisę pakelti kainas, ypač didžiuosiuose miestuose kainos išaugo dešimteriopai, ypač kai prasidėjo tam tikri judėjimai? Kodėl jūs norite dar labiau sumažinti savivaldybių būstų kiekį, kai reikia atvažiuoti jauniems specialistams, reikia pritraukti mokytojus? Pastato gamyklą, niekas nevažiuoja, nes būstas brangus. Atvirkščiai, mes turėtume plėsti savivaldybių būstą, jūs šiuo atveju siūlote jį parduoti. Čia visiškai kertasi su logika.
L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Aš ir kalbu, kad reikia atsikratyti senos statybos būstų nuosavybės ir investuoti į naują statybą, kad galėtų atvykti tiek jaunos šeimos, tiek daugiavaikės, tiek specialistai, kurie yra reikalingi miestams. Dabar gaisrininkų, policininkų trūksta ir taip toliau, būtent naujos statybos būstai ir galėtų būti suteikti šiems asmenims, savivaldybės būstai. Apie socialinius, kaip sakiau, čia visiškai nekalbama.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, mes sugebame atskirti socialinį būstą nuo savivaldybės būsto. Jūs kalbate apie savivaldybės būstą, kurį ir šiandien galima realizuoti pagal šiandien galiojantį teisinį reglamentavimą. Man trūksta duomenų apie tai, kaip šie žmonės, įsigydami jūsų įvardintos kategorijos būstą, galėtų pasinaudoti parama pirmam būstui ir kaip galėtų pasinaudoti tos šeimos, kurios turi teisę į subsidiją per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją į būstą, kaip jie galėtų pasinaudoti nekredituodami pirmo būsto ar naudodamiesi subsidija kreditui?
L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Iš tikrųjų šios situacijos nevertinau, bet manau, kad tai būtų tikrai pavieniai atvejai, kada savivaldybės būstą pagal nuomos sutartį… Sakykime, ten yra, beje, toks kaip ir paveldėjimas, bet naujomis sąlygomis: jeigu miršta žmogus, kuris gyvena savivaldybės būste daug metų ir su juo gyvena šeima, šeimos nariai lyg ir turi galimybę toliau tęsti ir gyventi tame būste, bet kitomis sąlygomis. Sunku pasakyti, ar ten, šiuose būstuose, būtent būtų šeimų, kurios norėtų turėti galimybę pasinaudoti subsidijomis ir panašiai. Reikėtų pasidomėti šia informacija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinė klausia R. Janušonienė.
R. JANUŠONIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti: ar jūs darote kokias nors savivaldybių apklausas, kiek tokių norinčių norėtų, nes tuose butuose dažniausiai gyvena žmonės, kurie ilgai gyvena, bet ar jų finansinė našta leis išsipirkti? Jūs sakote, kalbate apie senos statybos butus, bet kartais žmonės nelabai nori išsipirkti, ypač jeigu tas namas nerenovuotas, nes jeigu renovuosis, taip, tada jisai gal norės, nes už renovaciją pati savavaldybė susimoka. Ar jūs nemanote, kad čia šiek tiek kertasi tas noras, nes jeigu bus namas sutvarkytas, jis ir norės išsipirkti, o jeigu, sakysime, nerenovuotas, vargu ar didelis poreikis bus. Koks apskritai poreikis, ar domėjotės?
L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Žinote, tai tikrai nėra kokie nors labai kosminiai skaičiai, gali būti šimtai tokių butų, na, didžiuosiuose miestuose gal keli tūkstančiai, kur gyvena žmonės pagal paskyrimus. Iš esmės poreikis yra, nes aš tikrai sulaukiu nemažai skambučių ir laiškų, ir žinučių iš žmonių, kurie gyvena tokiuose butuose, jie tikrai sveikina dėl įstatymo projekto, kad yra tokia iniciatyva, ir prašo tokios galimybės, kad galėtų išperkamosios nuomos būdu įsigyti savivaldybės būstus. Jeigu jūs klausiate apie poreikį, tikrai patvirtinu, kad poreikis yra ir jis yra išsakytas pačių savivaldybės būstų nuomininkų lūpomis.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Visi norintys paklausė. Motyvai už – V. Šeršniovas.
V. ŠERŠNIOVAS (MSNG). Šiandien šia tema teko kalbėtis su savivaldybės specialistais. Kas sunkiau yra įsigilinęs į situaciją, tai yra vadinamieji socialiniai būstai. Pavyzdžiui, jų yra apie 120 ir eilėje stovi apie 150 žmonių, kurie irgi norėtų į juos papulti. Jeigu būtų galimybė išsipirkti šituos būstus, aišku, sužlugtų visa sistema ir nebūtų jinai naudinga. Bet kadangi kalbama apie kitos rūšies būstus, kurie priklauso savivaldybei ir juose gyvena žmonės jau net nuo 1990 metų, tokių atvejų yra, ir jų vaikai turi teisę perimti toliau galimybę gyventi tuose būstuose, tai savivaldybės čia nieko neišlošia. Bet jeigu mes sudarytume galimybę žmonėms, gyventojams išsipirkti tuos būstus, savivaldybės tiesiog papildomai turėtų daugiau pajamų, kurias galėtų paversti papildomais būstais ir tokiu būdu mažinti eiles savo rajonuose. Todėl siūlau palaikyti šį sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš noriu priminti, kad tokia tvarka egzistavo ir Vilniuje, ir kituose miestuose – buvo parduota labai daug butų. Pagal įstatymą, už tuos parduotus butus, už tuos pinigus turėjo būti pastatyti socialiniai būstai. Jūs galite pasidomėti, kiek socialinių būstų buvo pastatyta. Tai vienas kitas namas kai kuriuose miestuose. Paprasčiausiai tie butai, kaip ir sakė mano kolegė, kad tai yra senos statybos, nunešioti, baisūs, buvo parduodami už centus, o pastatyti naują būstą, nupirkti kainuoja dešimtis tūkstančių. Paprasčiausia – norint pastatyti vieną socialinį būstą, reikia parduoti penkis šešis.
Kodėl šita nuostata buvo panaikinta? Nes savivaldai neužtenka pinigų, valstybė nesubsidijuoja, kad skatintų savivaldybės tiek socialinio, tiek grynai savivaldybės būsto statybas. Ir mes susiduriame su problema, kai mes kalbame apie demografiją. Pirma problema – tai būstas jaunoms šeimoms. Jeigu mes privatizuosime dar likusius savivaldybių būstus, mes eisime klaidingu keliu, nes ne kiekvienas galės turėti nuosavą būstą. Ir taip Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal nuosavybę būsto, taip sakant, tūkstančiui žmonių, mes rekordininkai. Todėl aš balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai išsakyti. Balsuojame.
Užsiregistravo 84, balsavo 82: už – 44, prieš – 5, susilaikė 33. Po pateikimo yra pritarta.
Pagrindiniu komitetu yra siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomu komitetu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu dėl siūlomų komitetų? Prieštaraujančių nėra? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti birželio 23 dieną. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Taip pat yra siūlymas dėl Vyriausybės išvados. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Prieštaraujančių nėra, pritarta. Ačiū.
15.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl patariamojo referendumo dėl piliečių valios dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektas Nr. XVP-1322 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl patariamojo referendumo dėl piliečių valios dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektas Nr. XVP-1322. Pranešėjas – V. Sinica. Prašome.
V. SINICA (MSNG). Labai ačiū. Stengsiuosi trumpai. Siūlymas yra gana paprastas. Jo esmė yra su kitais metais vyksiančiais savivaldybių rinkimais pateikti piliečiams ir patariamojo referendumo klausimą, kurio formuluotė būtų tokia: „Ar piliečiai pritaria, jog Konstitucijoje būtų įtvirtinta, kad šeimos teisiniai santykiai yra sukuriami vyro ir moters santuoka arba tėvystės, arba motinystės pagrindu?“
Ką tai reiškia? Pagrindinis mitas, kurį jau girdėjau sklindant, kad taip šeima būtų apibrėžiama tik sutuoktiniai. Ne, tie kableliai formuluotėje, kaip ir visuose teisės aktuose, reiškia alternatyvas, o ne būtinus būti visus bruožus. Kitaip sakant, jeigu tauta pritartų tokiam siūlymui ir balsuotų už, tai reikštų, kad šeima teisiškai yra laikomi susituokę asmenys, bet taip pat vienišos mamos, vieniši tėvai su savo vaikais, nesusituokę vyras ir žmona, vyras ir moteris, kurie turi vaikų, taip pat įvaikiai bet kurios lyties su savo įtėviais. Žodžiu, štai toks gana platus sąrašas.
Esmė šio klausimo yra – ir mums, aišku, nereikia apsimesti, kad nesuprantame, – vis dėlto, ar vienalytės poros yra laikomos Lietuvoje šeima, ar ne. Neturėjau didelio noro teikti ir, manau, daug kas iš jūsų, pasirašiusių, visiems labai dėkoju už tai, neturėjo didelio noro veltis į šį klausimą, bet turbūt visi suprantame, kad jį svarstyti mus privertė prieš metus Konstitucinis Teismas, imperatyviai pasakęs, kad privaloma yra įteisinti partnerystę pagal dabartinį Konstitucijos tekstą, ir palikęs iš esmės du kelius: arba tai padaryti, arba keisti Konstituciją. Tai štai šioje situacijoje atsidūrę dabar ir turime savęs paklausti: ar vykdome tą nurodymą, kuris, labai tikėtina, peržengia funkcijas ir įgaliojimus Konstitucinio Teismo, ar tiesiog paklausiame to, kas yra aukščiau Seimo, Konstitucinio Teismo, tiesą sakant, ir aukščiau Konstitucijos, tai yra suvereno – tautos.
Manau, kad dar galima paliesti tokį klausimą kaip prieštaravimą europinėms vertybėms, nes girdžiu dažnai tokius dalykus, galbūt galima diskriminacija spekuliuojama, jeigu būtų priimta tokia nuostata. Tai tikrai negalima sutikti. Europos Sąjunga nėra imperatyviai nurodžiusi įteisinti vienalyčių šeimų. Šalys yra laisvos reglamentuoti šeimas taip, kaip jos mano esant teisinga. Šeimos teisė yra išimtinai nacionalinės teisės subjektas ir šiuo atveju spekuliacijos, manau, nebūtų teisingos.
Aš nenoriu užlaikyti jūsų savo pristatymu. Kviečiu perduoti pačius svarbiausius klausimus spręsti tautai. Šiandien dėl mano aptartos susidariusios gana unikalios situacijos šis šeimos klausimas, deja, yra toks, dėl kurio tautos ir turėtume paklausti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų norėtų paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas iniciatoriau, įstabu iš tikrųjų, kaip jūs, būdamas Mišrios Seimo narių grupės narys, sugebate suburti tiek socialdemokratų, tiek konservatorių. Mes, liberalai, vieninteliai nepasirašėme ir nepalaikome. Taip atrodo, kad jus pasirinko, taip sakant, visi konservatyvūs flangai visose partijose. Kaip jums pasisekė mobilizuoti iš tikrųjų visą tą konservatyvųjį flangą? Čia gal mano toks politinis klausimas.
Antras klausimas. Kaip jūs sugebėjote gauti parašą net teisingumo ministrės? Ji metus nevykdo Konstitucinio Teismo nutarties ir imasi kažkokių patariamųjų referendumų. Kaip jūs sugebėjote? Ponia ministrė savo darbo nedirba, o inicijuoja dar patariamuosius referendumus. Tai du klausimai, kaip čia jums taip sekasi politiškai.
V. SINICA (MSNG). Pradėsiu nuo tos mažiau rimtos jūsų klausimo pusės. Aš neatsakinėsiu už ministrę ir, man regis, gal ne aš asmeniškai ėmiau jos parašą. Aš manau, kad ji dirba savo darbą – ir sąžiningai, ir atsakingai.
Bet kalbėdamas tuo pirmesniu jūsų klausimu aš, aišku, galiu tik spekuliuoti, kodėl žmonės rašosi už šią iniciatyvą, bet šalia vertybinių įsitikinimų, kuriuos, be abejo, visi turime, ir kodėl, pavyzdžiui, liberalai nesirašė jos, yra ir Seimo, kaip institucijos, savigarbos klausimas, taip pat ir pagarbos tautai klausimas. Tas Konstitucinio Teismo nutarimas prieš metus balandžio 17 dieną gerokai peržengė tai, ką įprastai sau leidžia reglamentuoti Konstitucinis Teismas. Jis išvardijo, ko negali daryti Seimas, ir imperatyviai pasakė: žiūrėkite, tik šiuo vieninteliu būdu jūs galite spręsti mūsų įžvelgtą prieštaravimą Konstitucijai. Ir tai yra labai daug. Tai yra iš esmės pasakymas Seimui, kad Seimas nėra laisvas spręsti, kaip spręsti, kaip išspręsti susidariusius prieštaravimus tarp įstatymų ir Konstitucijos. Ir čia mums, kaip institucijai, nepriklausomai nuo to, kairėje ar dešinėje sėdime, yra tam tikras profesinės ir politinės savigarbos klausimas: ar vis dėlto mes galime priimti sprendimus, ar ne? Aš noriu tikėti, kad bent daliai čia esančių ir pasirašiusių tai buvo vienas iš argumentų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs jau iš tribūnos tiesiai šviesiai pasakėte, kad esminė priežastis, kodėl teikiate šią iniciatyvą, yra kova su partneryste. Tai yra ne demografija, ne gimstamumas, kaip čia kai kurie jūsų kolegos bandė gudrauti. Bet man visgi susidaro įspūdis, paneikite, jeigu klystu, kad jūs, teikdamas tokią iniciatyvą, be kita ko, sukuriate skirtingo gerumo šeimas arba skirstote jas į skirtingo gerumo šeimas. Yra ta idealioji santuokinė šeima – tėtis, mama, vaikai; tada yra, suprask, mažiau ideali šeima, prastesnė. Beje, apie tai esate ir pats ne kartą sakęs, kad ir vaikai ne tokie sėkmingi auga, kuomet nebėra santuokos, galbūt pora nebuvo susituokusi, galbūt su vienu iš tėvų auga vaikai. Taip jūs siūlote ne tik pradėti diskusiją, bet įtvirtinti iš aukščiausių šalies tribūnų, kad vienos šeimos yra geresnės, o kitos yra blogesnės. Aš nenoriu veltis į diskusiją apie tai…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). …ar partneriai, gyvenantys poroje, yra šeima (mano manymu, tikrai yra), bet gal jūs pakomentuotumėte tą diferenciaciją tradicinių heteroseksualių šeimų, kurių 50 % šiandien išsiskiria ir 25 % vaikų auga su vienu…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). …iš tėvų? Ačiū.
V. SINICA (MSNG). Ačiū už klausimą. Aš negaliu sutikti su interpretacija ir gana sąmoningai pradėjau būtent nuo to vardijimo, kokius vis dėlto atvejus šita siūloma formuluotė, jeigu referendumas įvyks ir tauta pritartų, apimtų. Tai nebūtų jokia hierarchija šeimų nuo kažkokių geriausių iki blogiausių ir, atvirkščiai, jokiu būdu. Tai yra ilgas sąrašas šeimų variantų, kurie visi būtų traktuojami kaip šeima teisiniu požiūriu. Čia reikia atskirti vieną dalyką, kur gal irgi kai kuriems iš jūsų kilo klausimas, teisinis suvokimas ir šeimos apibrėžimas bei mūsų kasdienis suvokimas, ką mes buityje, publicistikoje, kasdienėje kalboje laikome šeima. Mes dažnai šeima vadiname ir dėdes, tetas, senelius, įvairiausius… Kartais žmonės šeima vadina savo kolektyvą ir ką tiktai nori. Tai yra kiekvieno teisė, bet teisiškai, be abejo, valstybėje yra reikalinga turėti apibrėžimą, kas yra šeima, kad po to, taikydama kokias nors politikos priemones, žinotų, kam jas taikyti, kas, pavyzdžiui, gaus paramą kokioms nors socialinėms programoms, kas bus skatinama, ko, beje, bus mokoma mokykloje ir panašiai. Todėl tas apibrėžimas yra reikalingas. Šiandien jo tiesiog nėra jokio. Bet aš noriu pabrėžti: pagal siūlomą formuluotę, jeigu tauta jai pritartų, mes kalbėtume ne tik apie santuokinę šeimą, bet ir apie vienišus tėvus, apie nesusituokusius, bet tėvus, apie įtėvius, įmotes, kas iš kitų teisės aktų plaukia. Norėčiau, kad šito nesusipratimo neliktų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Prieš suteikdama žodį kolegai, norėčiau per šoninį mikrofoną suteikti žodį Š. Šukevičiui.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Mieli kolegos, šiandien pas mus lankosi Kauno rajono pareigūnai, pamojuokite, pasveikinkite juos. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Sveikiname ir džiaugiamės apsilankymu. Dabar klausia A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Kolega, tiesiog nesuprantu jūsų tikslo, kokia prasmė siaurinti šeimos sąvoką? Kam dabar tą klausimą kelti į viešumą ir susiaurinti šeimos sąvoką? Konstitucija, už kurią balsavo visi piliečiai, pritarė, kad tokia šeimos sąvoka būtų apibrėžta Konstitucijoje. Kam neaišku ir nesupranta, kas parašyta Konstitucijoje, Konstitucinis Teismas pateikė išaiškinimą paaiškindamas, kas yra šeima ir kaip reikia traktuoti šeimą. Tuo labiau dabar, kai mes ne kartą kalbame, kokia yra demografinė situacija Lietuvoje, ir priminus, apie ką ir aš kalbėjau, ir kolegos ne kartą priminė, kad beveik trečdalis visų vaikų gimsta nesantuokinėse šeimose, jūs norite susiaurinti šeimą tiktai į santuokinę šeimą. Tuo labiau, ką jūs pristatėte kalbėdamas arba tėvystę, arba motinystę, tai visai kitaip yra parašyta projekte. Ar jūs tiesiog natūraliai norite Seimą apgauti…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. LYDEKA (LSF). …ir pristatyti kitokį projektą žodžiu negu surašyta raštu?
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
A. LYDEKA (LSF). Atsiprašau už laiką. Ačiū.
V. SINICA (MSNG). Gerbiamas Arminai, vėlgi negaliu sutikti. Gaila, jeigu mūsų diskusija nueis iki kablelio aiškinimo, bet čia už mane yra labiau patyrusių Seimo narių ir jie tikrai supranta, kad kablelis tokioje formuluotėje reiškia alternatyvius, o ne visus kartu privalomus pagrindus šeimos santykiams atsirasti. Šiuo atveju tikrai belieka pasikartoti, kad ne tik susituokę asmenys, bet ir vieniši tėvai, jeigu yra vaikų, – vaikai visada savaime yra šeimos santykių šaltinis. Kodėl dabar – jūs klausėte? Todėl, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas prieš metus mus atvedė į šitą situaciją. Bet aš norėčiau dar vieną vietą patikslinti: Konstitucijoje nėra šeimos apibrėžimo, Konstitucijoje yra santuokos apibrėžimas, bet Konstitucijoje nėra šeimos apibrėžimo. Kai jūs sakote, kad kam neaišku, tiems išaiškina Konstitucinis Teismas, na, ne visai taip: Konstitucinis Teismas laipsniškai ėjo 2011 metais, po to, atrodo, 2018 metais ir galiausiai pernai, vis plėsdamas tai, kaip mes suprantame tai, kas yra šeima Lietuvoje.
Kaip aš matau šitą situaciją, mes turėjome aiškius Konstitucinio Teismo žingsnius vis išplečiant tą sampratą, o norėtųsi grįžti ir dėl to, deja, greičiausiai reikia Konstitucijos patikslinimo, grįžti prie to, kaip su esamu Konstitucijos tekstu visada supratome šeimą Lietuvoje teisiniu požiūriu. Tiesą sakant, ir šiandien vis dar suprantame, nes Konstitucinis Teismas priėmė savo nutarimą, bet įstatymai vis dar galioja tie patys kaip ir 30 nepriklausomybės metų.
PIRMININKĖ. Dėkojame, dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – I. Vėgėlė. Ir toliau posėdžiui pirmininkaus V. Čmilytė-Nielsen.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Aš kreipiuosi į dabar pirmininkavusią Seimo vicepirmininkę ir į gerbiamą V. Čmilytę-Nielsen. Gerbiama Orinta, jūs visada labai griežtai – 1 min. 10 sek. viršijai – išjungiate mikrofoną, šiuo atveju 1 min. 30 sek. ir dar mikrofonas neišjungtas. Aš rekomenduočiau būti visiems lygiai teisinga. Ačiū.
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN, LSF). Toliau klausimą užduoda B. Vėsaitė. Prašau.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamas kolega, jūs esate toks intelektualus, taip gerai išsilavinęs ir siūlote tokį antikonstitucinį referendumą. Sakykite, ar tai nėra žingsnis į savivaldos rinkimus, kad didintų jūsų matomumą, o paskui ir dėl Seimo rinkimų šitaip norite atsivesti savo politinę partiją?
V. SINICA (MSNG). Aš labai dėkingas jums už gražius žodžius. Bet ne, tai nėra žingsnis atgal ar antikonstitucinis. Čia svarbus momentas: keisti Konstituciją savaime nėra antikonstituciška, tauta yra laisva ją keisti, o su savivaldos rinkimais yra siūloma dėl vienintelės paprastos ir akivaizdžios priežasties – referendumai neįvyksta dėl aktyvumo trūkumo, jeigu vyksta vieni be jokių rinkimų. Visada, kai organizavome… Atsiribokime nuo temos, bet kiek kartų buvo organizuojami kokie nors referendumai paties Seimo iniciatyva, Seimas visada stengdavosi juos rengti su rinkimais, kad jie apskritai įvyktų, kad nebūtų išmestos lėšos ir kad viskas nebūtų beprasmiška. Be abejo, ir dabar tas yra siūloma.
PIRMININKĖ. Ir paskutinė klausia D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
D. ASANAVIČIŪTĖ-GRUŽAUSKIENĖ. (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paaiškinti visų pirma visuomenei, ko jūs nepaaiškinote, kad tai yra ne Konstitucijos keitimo referendumas, tai yra brangi gyventojų apklausa, nes jūs su savivaldos rinkimais norite padaryti tiesiog apklausą, ar žmonės pritaria santuokos tam tikrai formuluotei, kuri, žmonėms pasakius „taip, pritariame“, teisiškai jokios galios neturi, tai yra tai nekeičia Konstitucijos niekaip. Šitą Konstitucijos skirsnį galima keisti Seime. Aš tą matau tiktai kaip pasiruošimą savivaldos rinkimams, eterio paėmimą prieš savivaldos rinkimus ir tai darant valstybės sąskaita.
Bet mano klausimai būtų, kodėl jūs, gerbiamas kolega, vis dėlto nežinau, ar meluojate, ar klaidinate, kad jūs visų pirma keisite Konstituciją – jūs jos nekeisite, į Seimą jūs neateinate su Konstitucijos keitimu, antra, sakėte, kad tai arba tėvystė, motinystė, pasiskaitykite…
PIRMININKĖ. Laikas!
D. ASANAVIČIŪTĖ-GRUŽAUSKIENĖ. (TS-LKDF). …kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės. Ir dar sakėte: Konstitucija aukščiau tautos, kodėl tada per pilietybės išsaugojimo referendumą žmonės pasisakė, bet jūs tam nepritarėte?
PIRMININKĖ. Laikas!
D. ASANAVIČIŪTĖ-GRUŽAUSKIENĖ. (TS-LKDF). Atsiprašau. Jeigu jau tauta aukščiau Konstitucijos? Atsiprašau. Jeigu žmonės pasakė „taip“ dvigubai pilietybei, jūs tam nepritarėte, tai kur tautos nuomonė?
V. SINICA (MSNG). Tauta yra laisva spręsti – ji turi galutinį žodį keisdama Konstituciją, balsavo ir mes gerbiame jos sprendimą. Aš manau, kad mes šiek tiek negerbiame tautos sprendimo, kai tą patį klausimą jai duodame kelis kartus iš eilės. Bet čia jau atskira diskusija būtų.
Aš manau, kad jūs šiek tiek pažeminate referendumo institutą, jeigu taip galima pavadinti. Tai, kad jis yra patariamasis, savaime nereiškia, kad jis yra niekinis ir tiesiog apklausa. Konstitucijos įstatymas numato pareigą po referendumo rezultatų parlamentui per 100 dienų svarstyti tą klausimą ir, be abejo, palieka galimybę nepritarti. Bet aš norėčiau atkreipti dėmesį, galbūt man kas nors prasprūdo pro akis, keletą kartų tą darė Lietuvos parlamentas: inicijavo patariamuosius referendumus, ir tiek, ką nutarė tauta patariamuosiuose referendumuose, tiek po to parlamentas tą gerbė ir priėmė tuos sprendimus, kartais netgi labai akivaizdžiai tuometinei daugumai nepritariant tai tautos valiai ir to nenorint, bet vis dėlto ją gerbiant. Tai nenuleiskime referendumo iki tiesiog apklausos. Apklausų buvo daug, bet čia būtų rimtesnis dalykas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti skirtas laikas baigėsi. Motyvai – A. Norkienė kalba už.
A. NORKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Girdėjome įdomių klausimų. Aš tik norėčiau turbūt dar kartą padėkoti tiems Seimo nariams, kurie vis dėlto pasirašė, inicijavo, kad atsirastų šitas Seimo nutarimas dėl patariamojo referendumo. Kodėl gimė ši iniciatyva? Pirma, turbūt siekis, bent jau mano vertinimu, stabdyti vykstantį ydingą Konstitucijos perrašymą teismų sprendimais. Antra, grąžinti sprendimo teisę tautai. Tikrai nebijokime atsiklausti tautos, išgirskime jos nuomonę ir, kol Seimas nėra priėmęs įstatymo dėl partnerystės, manau, tauta turi teisę pasisakyti patariamajame referendume. Dar kartą kviečiu balsuoti už šį Seimo nutarimą.
PIRMININKĖ. Prieš kalbės S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Visų pirma, gerbiami piliečiai, Lietuvos gyventojai, valstybė jus myli visokius ir yra fantastiškų vaikų, kurie gimsta įvairiose šeimose. Nesijauskite antrarūšiais, maišytais, kaip čia vienas Vilniaus kandidatas į merus kitus išvadino. Visi vaikai Lietuvoje yra mylimi vienodai, visos šeimos yra vertos valstybės pagarbos, paramos. Jūs esate fantastiški. Ačiū šiandieninei sveikatos ministrei, kuri atnešė ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuris leistų Lietuvoje turėti po 500 ar 1 tūkst. naujų vaikų, naudojantis medicina. Liberalai visada stovės už jus, vieninteliai liberalai šitoje Seimo salėje griežtai sako ne šitam parodomajam referendumui.
Jeigu V. Sinica norėtų kažką pakeisti, imtųsi Konstitucijos pataisos čia, Seime, ir ją priimtų. Ką nori padaryti V. Sinica (ir jis protingai tą daro) – atnešti Nacionalinį susivienijimą į nacionalinę lygą. Čia, gerbiami socdemai ir ypač konservatoriai, jūs pjaunate savo šaką, ant kurios patys sėdite. Jūs atiduodate savo konservatoriškus, krikdemiškus balsus Nacionaliniam susivienijimui kituose rinkimuose. Pasirašydami tokį projektą, kuris yra patariamasis, jūs atiduodate savo rinkėjus V. Sinicai ir Nacionaliniam susivienijimui. Aš nežinau, ar tai yra tikroji logika, bet pagalvokite. O liberalai balsuos prieš ir Lietuvoje, deja, mes esame vieninteliai, kurie gins visas šeimas, ne tik tokias, kokias įsivaizduoja V. Sinica.
PIRMININKĖ. Kadangi pavardžių minėta nebuvo, mes balsuosime, o tada galėsite replikuoti. (Balsai salėje) Aš jus matau. Taigi apsispręskime balsuodami dėl ką tik pristatyto 2-10 klausimo – patariamojo referendumo iniciatyvos. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
(Plojimai) Balsavo 91: už – 50, prieš – 35, susilaikė 6. Pritarta po pateikimo. Turime apsispręsti dėl komitetų. Šiuo metu yra nurodytas, siūlomas tiktai vienas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėl komitetų – V. Gailius. Prašau.
V. GAILIUS (LSF). Pirmininke, gerbiami kolegos, frakcijos vardu prašau, kad pagrindinis komitetas šiuo klausimu būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. To paties prašau ir komiteto kolegų vardu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas Artūrai, ar jūs dėl komiteto? Apsispręskime dėl komitetų. Yra alternatyvus pasiūlymas: kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas arba kaip pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kas balsuojate už TTK, balsuojate už, kas balsuojate už VVSK, balsuojate prieš. Tada automatiškai kitas bus papildomas. Balsuojame. TTK – už, VVSK – prieš.
Balsavo 90: už – 54, prieš – 36. Seimas apsisprendė, kad pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 21 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu ir svarstymo datai? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
A. Zuokui suteikiu žodį, dėkodama už kantrybę.
A. ZUOKAS (MSNG). Dėkoju. Aš čia norėjau sureaguoti į gerbiamo Simono pasakymą dėl sumaišytų vaikų. Kaip dažnas rinkimų į Vilniaus miesto mero postą dalyvis galiu aiškiai ir atsakingai pasakyti: niekada nė vienas kandidatas nėra nieko pasakęs apie sumaišytus vaikus. Taip, kai kurie kandidatai yra už kai ką atsiprašę, bet nėra pasakę.
O šiaip pasakysiu: aš esu už visas šeimas, kurios yra laimingos. Tačiau aš, turėdamas skyrybų patirties, visada su pagarba ir pasididžiavimu žiūrėsiu į šeimas, kurios gyvena ilgai ir laimingai. Ir aš čia nematau jokios diskriminacijos. Atvirkščiai, tai yra pavyzdys, kurio mes turime siekti. Kaip ir olimpiadoje, visi dalyvauja sportininkai, dalyvavimo principas svarbus, mes džiaugiamės čempionais. Šeimoms, kurios gyvena ir sugeba kartu gyventi laimingai, visada yra pagarba. Ir čia nėra diskriminacija. (Plojimai)
15.52 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1218 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Kitas darbotvarkės 2-11 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1218. Pateikimo stadija. Kviečiu B. Vėsaitę pristatyti projektą.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pristatau jums Administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šio įstatymo projekto rengimą paskatino būtinybė sustiprinti valstybės taikomas sankcijas už atlygintiną naudojimąsi prostitucijos paslaugomis. Galiojantis administracinės atsakomybės modelis, numatantis nedideles baudas prostitucijos pirkėjui, neatlieka pakankamos prevencinės ir atgrasomosios funkcijos, nes nesudaro realaus ekonominio barjero prostitucijos paklausai, neformuoja aiškios visuomenės netolerancijos seksualinio išnaudojimo reiškiniui ir neužtikrina veiksmingos kovos su prostitucijos rinka. Prostitucija yra iš esmės prekyba žmonėmis. Be to, baudos per 21 metus nėra keistos. Taigi šio įstatymo esmė ir yra baudų didinimas būtent už prostitucijos vartojimą. Laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą projektą. Jūsų norėtų paklausti du kolegos. Pirmasis klausia V. Šeršniovas. Ruošiasi V. Gailius.
V. ŠERŠNIOVAS (MSNG). Laba diena. Norėjau paklausti jūsų kelių klausimų. Aš va čia, jeigu tiesiai žiūrėtumėte. Pamažinkite gal, nes nesimato jūsų, pati turbūt tribūnėlė… Na, gerai, prie reikalo.
Dėl ko būtent atsirado tokios žirklės – nuo 1 tūkst. iki 3,5 tūkst.? Jums neatrodo, kad pati seniausia profesija ne šiaip sau vadinama pačia seniausia? Ar manote, kad užmesdama tokias žirkles, jūs tikrai galvojate, kad šita rinka nenueis į šešėlį, dėl ko paslaugų teikėjai atsiras dar blogesnėje situacijoje, nes jie bus dar labiau ten engiami ir jiems rizika dar labiau pakils?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Paslaugų teikėjams baudos nedidinamos – didinamos paslaugos pirkėjui.
PIRMININKĖ. Klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, taip, problema yra. Nemanote, kad jinai galėtų būti kriminalizuota?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Žinokite, aš bijojau kriminalizuoti, nes bijojau Seimo narių reakcijos. Turbūt faktiškai tokiai nuostatai nebūtų pritarta, nors nevyriausybininkai, kurie sėdėjo čia ryte, siūlė būtent kriminalizuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama Birute, jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Motyvai už – L. Šedvydis.
L. ŠEDVYDIS (LSDPF). Teikiamas teisės akto projektas (iš tiesų sutiks kolega iš kitos pusės) nėra išties ambicingas. Man atrodo, praeitoje ar užpraeitoje kadencijoje buvo bandymas kriminalizuoti prostitucijos paslaugų pirkėjus, tačiau bent jau teisininkų bendruomenėje egzistuoja nuomonės, kad ne, nereikia, ir kad tai neviršija tos minimalios kriminalizacijos kartelės, jeigu galima taip supaprastinti.
Bet tai yra žingsnis į priekį. Tačiau aš noriu atkreipti dėmesį, kad bent šiuo metu tokios baudos yra itin retos ir, deja, teisėsaugos pareigūnai nesinaudoja šia poveikio priemone. Raginu balsuoti už. Tikėtina, kad tai yra žingsnis į priekį.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kolegos, šiandien priešpiet Seime vyko tikrai labai prasminga diskusija ir tikrai dauguma iš jūsų sudalyvavo. Mačiau, kad reagavo dėl seksualinio smurto Lietuvoje. Noriu pastebėti, kad prostitucija iš esmės dažniausiai yra moters įverginimas ir moterys prostitutės yra išnaudojamos labai žiauriai. Jeigu jūs norite nepalaikyti šito įstatymo projekto, kviečiu tai ir daryti, bet visus sveiko proto, sąžiningus Seimo narius kviečiu palaikyti šitą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl ką tik pristatyto projekto, 2-11 klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 72: už – 64, prieš – 3, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindiniu komitetu Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 14 dieną. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, pritarta bendru sutarimu. Taip pat norėtų prašyti Vyriausybės išvados. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
15.59 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 79 ir 791 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1241, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XVP-1239, Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1240 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – taip pat Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektas Nr. XVP-1241. Pranešėja – D. Ulbinaitė. Pagrindinis bei lydimieji.
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, iš tikrųjų truputį ne ta eilės tvarka darbotvarkėje sudėti šie projektai, nes ne nuo baudų reikėtų pradėti, o nuo esmės. Aš iš tikrųjų nuosekliai tęsdama vaikų saugumo temą šiandien noriu pristatyti jums įstatymų pataisų paketą, kuris padės apsaugoti mūsų mažamečius vaikus nuo grėsmių skaitmeninėje erdvėje.
Tyrimai byloja negailestingą tiesą: kasdien internetu naudojasi 97 % nepilnamečių ir vidutiniškai ten jie praleidžia daugiau nei 7 valandas per dieną. Beveik pusės Lietuvos moksleivių socialinių tinklų naudojimas yra probleminis, kas ketvirtas vaikas jau turi skaitmeninę priklausomybę, kas penktas – rimtą raidos ar elgesio sutrikimą, kas septintas – psichikos sutrikimų ir jau geria vaistus.
Lietuvos psichologų sąjunga skelbia vaikų vienišumo epidemiją, nors dauguma jų yra socialiniuose tinkluose. Socialiniuose tinkluose plintantys pavojingi iššūkiai, ypač tiktoke, kai kuriais atvejais baigiasi savižala ir net mirtimi. Deja, bet tokių atvejų jau turime ir Lietuvoje. Vaikai socialiniuose tinkluose patiria tokias patyčias, dėl kurių neretai atsiduria ties savižudybės riba. Mažamečiai vaikai čia susiduria su seksualiniu verbavimu ir išnaudojimu, įtraukiami į įvairias nelegalias veiklas ir nusikaltimus. Kaip žinote, turbūt visi neseniai skaitėte, Jungtinėse Amerikos Valstijose teismas neseniai paskelbė precedento neturintį verdiktą – kompanijos „Meta“ ir „Google“ pripažintos, kad sąmoningai taiko agresyvius, vaikų priklausomybę nuo socialinių tinklų sukeliančius algoritmus. Ekspertai ir nacionaliniu, ir europiniu lygmeniu įspėja, kad dabartinis nepilnamečių apsaugos lygis skaitmeninėje erdvėje yra nepakankamas.
Akivaizdu, kad vaikų saugumas ir socialiniai tinklai yra nesuderinami, jie nėra sukurti vaikų gerovei. Kalbame ne tik apie vis didėjančią priklausomybę nuo socialinių tinklų, bet ir apie realias grėsmes vaikų sveikatai, raidai, psichikai ir net gyvybei. Akivaizdu, kad tik švietimas ir skaitmeninių įgūdžių lavinimas nuo grėsmių neapsaugo. Būtinas aiškus teisinis reguliavimas ir reali platformų atsakomybė. Amžius, pilnametystės cenzas galioja tokiems vaikų sveikatai pavojingiems dalykams kaip tabakas, alkoholis ar lošimai. Skaitmeninėje erdvėje taip pat turi būti aiški riba, nuo kada asmuo laikomas skaitmeniniu pilnamečiu, gebančiu suvokti grėsmes, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Todėl, įvertinusi grėsmes mūsų vaikams ir ekspertų rekomendacijas, parengiau Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo, Elektroninių ryšių įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūlau Lietuvoje įtvirtinti skaitmeninės pilnametystės ribą nuo 16 metų – tai brandos slenkstis ir daugelyje kitų reguliavimo sričių, taip pat ši amžiaus riba minima ir Europos Sąjungos svarstymuose.
Skaitmeninė pilnametystė – tai įstatyme nustatyta riba, nuo kurios nepilnametis gali be tėvų ar atstovų sutikimo jau savarankiškai naudotis socialinių tinklų platformomis. Iki šio amžiaus ribos tokių platformų paslaugų teikėjai privalo taikyti proporcingas ir veiksmingas amžiaus patvirtinimo priemones ir užtikrinti tėvų ar atstovų pagal įstatymą sutikimo gavimą.
Taip pat siūlau nustatyti prievolę socialinių tinklų paslaugų platformoms užtikrinti veiksmingą vartotojų amžiaus patikrą, o ne taip, kaip dabar yra – tą galima padaryti uždėjus varnelę. Tai turi būti ne savideklaracija, o technologinės priemonės, leidžiančios realiai patvirtinti naudotojo amžių, kad paslaugomis nesinaudotų jaunesni nei 16 metų asmenys.
Technologinių sprendimų tikrai yra. Jeigu amžiaus patikros įpareigojimų socialinių tinklų platformos nesilaikytų, siūlau numatyti sankcijas – baudas – kol kas mūsų Administracinių nusikaltimų kodekso apimtimi. Europiniu lygmeniu nepilnamečių apsaugai internete skiriamas dėmesys – Skaitmeninių paslaugų akte nepilnamečių apsauga įvardijama kaip vienas pagrindinių Europos Sąjungos politikos tikslų, tačiau vieningo požiūrio į skaitmeninės pilnametystės amžių trūksta. Todėl šalys viena po kitos ir būtent dabar, šiuo metu, priima nacionalinius teisės aktus. Jau 17 šalių paskelbė priėmusios arba rengiančios įstatymų projektus, ribojančius nepilnamečių naudojimąsi socialiniais tinklais.
Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus parengta skaitmeninės pilnametystės teisinio reglamentavimo apžvalga, kurią užsakiau prieš rengdama pataisas, rodo, kad vis daugiau valstybių imasi konkrečių sprendimų. Prancūzija yra nustačiusi 15 metų skaitmeninės pilnametystės ribą ir įpareigojusi platformas taikyti amžiaus patikrą. Paslaugų teikėjui, kuris nesilaiko nustatyto amžiaus patikros įsipareigojimų, Prancūzija yra numačiusi iki 1 % pasaulinės apyvartos už praėjusius finansinius metus baudą.
Suomijoje sąvokos „skaitmeninė pilnametystė“ nėra, tačiau teisė naudotis socialiniais tinklais suteikiama nuo 13 metų. Bauda, jeigu platformos neužtikrina veiksmingos patikros, gali siekti iki 4 % įmonės pasaulinių metinių pajamų.
Graikija taiko 15 metų ribą ir naudoja specialią elektroninės tapatybės, tėvų kontrolės bei amžiaus tikrinimo programėlę „Kids Wallet“. Australija, kuri, kaip žinote, pirmoji įsivedė 16 metų ribą socialiniams tinklams ir įpareigojo platformas imtis realių veiksmų, kad jaunesni vartotojai negalėtų registruotis, jau dabar yra mums visiems tas patirties pavyzdys ir pirmųjų pamokų pavyzdys.
Rumunija svarsto projektus, numatančius 16 metų ribą. Neseniai Ispanija paskelbė, kad ketina stiprinti amžiaus tikrinimo reikalavimus. Čekijos ministras pirmininkas vasario pradžioje pranešė, kad palaiko draudimą iki 15 metų. Slovėnija praneša, kad šalis rengia įstatymo projektą. Vokietijos kancleris F. Mercas taip pat pranešė palaikantis iniciatyvą įvesti skaitmeninės pilnametystės ribą. Dar anksčiau apie rengiamus įstatymus, siekiančius riboti naudojimąsi socialiniais tinklais, taip pat paskelbė Danija, Norvegija, Austrija, Čekija, Lenkija, Olandija ir Portugalija.
Naujausios apklausos Lietuvoje rodo, kad 75 % šalies gyventojų pritaria socialinių tinklų ribojimui vaikams iki 15 metų. Aptarti įstatymo įgyvendinimo jau buvome susitikę su „Meta“ atstovais, kurie iškart reagavo, kai tik registravau pataisas. „Meta“ remia iniciatyvą numatyti skaitmeninės pilnametystės ribą. Jie pripažįsta, kad nacionaliniai sprendimai verčia juos greičiau ieškoti amžiaus patikros sprendimų. „Meta“ siūlo verifikaciją plačiau per programinę įrangą ar „Google App Store“. Esmė, kad vien gimimo datos įrašymo neturi užtekti.
„Meta“ įkūrėjo vaikai, turbūt irgi visi skaitėte žiniasklaidoje, tikrai nesinaudoja socialiniais tinklais. Tai taip pat iškalbingas faktas. „Meta“ taip pat informavo, kad Australijoje, įsigaliojus skaitmeninės pilnametystės ribai, per pirmąjį mėnesį buvo pašalinta 550 tūkst. vaikų paskyrų.
Mes Lietuvoje esame pradinėje teisėkūros stadijoje. Tai pirmasis sisteminis bandymas apibrėžti skaitmeninę pilnametystę. Puikiai suprantu, kad vien nacionalinių sprendimų neužteks. Tačiau svarbiausia – aiški valia, kad Lietuva eis šiuo keliu. Tikiuosi, kad mano pasiūlymas taps pagrindu plačiai diskusijai ir sutelks didesnes pajėgas. Ir čia labai svarbi Vyriausybės lyderystė spartinant nacionalinius ir dar labiau judinant europinius sprendimus. Ir matau, kad ji yra.
Praeitą savaitę Vyriausybės valandoje čia, Seime, net penki ministrai – švietimo, socialinės apsaugos, teisingumo, sveikatos ir vidaus reikalų – pažadėjo imtis lyderystės savo srityje ir palaikyti vaikų saugumui skaitmeninėje erdvėje reikalingus sprendimus ir iniciatyvas, patikindami, kad jie tikrai laiku ir reikalingi. Su ekonomikos ir inovacijų ministru esame sutarę susitikti aptarti technologinių priemonių amžiaus verifikacijai įgyvendinti. Tikiuosi ir tikiu…
PIRMININKĖ. Laikas.
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). …kad tai nebuvo tušti žodžiai, kad visi ir Vyriausybėje, ir Seime suprantame problemos dydį ir vieningai judėsime geriausių sprendimų link. Prašau palaikyti mano pasiūlymus ir kviečiu į bendrą darbą rūpinantis mūsų mažamečių vaikų saugumu skaitmeninėje erdvėje.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Jūsų norėtų paklausti Seimo nariai. Pirmasis klausia L. Šedvydis. Ruošiasi B. Vėsaitė.
L. ŠEDVYDIS (LSDPF). Dėkoju už pristatymą. Niekaip neneigiant problemos, kurią jūs keliate, man kyla didelių abejonių dėl daugybės aspektų. To, kaip yra reguliuojama, ir tai gali būti ne jūsų konkretaus projekto, bet bendros projektų, kurie yra teikiami, krypties.
Pirmą Teisės departamento išvadą skaitėte. Jurisdikcija, daryti didelės įtakos tiems didiesiems socialiniams tinklams kaip ir negalime. Tačiau, ką jūs sakėte apie tai, kad kalbėjotės su „Metos“ atstovais, man duoda nuorodą, kad tokiais siūlymais būtent didieji socialiniai tinklai nori išplauti save nuo atsakomybės, kad socialiniai tinklai būtų saugūs jaunimui ar vaikams. Ir mano baimė yra ta, kad mes taip deanonimizuosime internetą visiškai, kad bus keliami asmens…
PIRMININKĖ. Laikas!
L. ŠEDVYDIS (LSDPF). (Atsiprašau.) …dokumentai, jie tada nutekės, o tas pats jaunimas pasitrauks į anoniminę zoną, kur mes jų nebesugaudysime.
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą. Žinoma, šimtaprocentinio kažkokio užtikrinimo, kad štai visi vaikai bus, visų vaikų paskyros bus pašalintos, nėra, bet tai nereiškia, kad turime nieko nedaryti. Iš tikrųjų tų techninių priemonių, kaip užtikrinti veiksmingą amžiaus patikrą, yra. Aišku, jos kainuoja. Žinoma, platformos nenori diegti. Bet kuo daugiau šalių paskelbia savo nacionalinius sprendimus, kad eis šiuo keliu, tuo didesnis spaudimas platformoms jas diegti. Štai Australijos pavyzdys rodo, kad iš tikrųjų suveikė, pašalinta daugiau kaip pusė milijono paskyrų per pirmąjį mėnesį. Man atrodo, kad nereikia bijoti ir jaustis mažiems ir negalintiems reikalauti iš gigantų atsakomybės ar kelti šito klausimo aštriai ir labai atsakingai. Viskas priklauso nuo to, kaip ir ko reikalausime.
PIRMININKĖ. Klausia B. Vėsaitė. Ruošiasi A. Zuokas.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiama kolege, labai palaikau jūsų siūlymą. Pati norėjau registruoti, jūs mane aplenkėte. Bet mano klausimas yra toksai: kaip jums atrodo, kol nebus tos vadinamosios elektroninės dėklės, arba skaitmeninės europinės piniginės, mes esame, tiesą sakant, labai mažai galingi prieš didžiąsias skaitmenines bendroves. Klausimas toks: ar nebūtų prasminga kelti šitą klausimą, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai? Kad būtų bendra elektroninė dėklė dėl nepilnamečių apsaugos kovoje būtent su skaitmeninėmis bendrovėmis, kurios stengiasi įtraukti mūsų nepilnamečius ir atima iš jų dalį vaikystės?
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą, miela Birute. Labai taiklus klausimas. Iš tikrųjų skaitmeninė dėklė, arba vadinamoji digital identity wallet, yra ateities infrastruktūros dalis ir, kaip žinote, dabar jau testuojama kai kuriose šalyse. Kiek žinau, mes truputį gal ir vėluojame, nes šių metų lapkritį pirmuosius bandymus irgi jau turėsime būti atlikę. Bet manau, kad kaip tik šis pasiūlymas yra laiku ir prieš įsigaliojant tai bendrai tvarkai labai svarbu pati žinia, kurią mes siunčiame socialiniams tinklams, kad Lietuva bus ta šalis, kurioje galios skaitmeninės pilnametystės riba. Nusistatykime tą ribą ir paskui jau žiūrėsime bendrus tuos europinius sprendimus. Bet jūs gi žinote, kaip lėtai juda šie europiniai sprendimai. Tai laukti, kol viską už mus padarys Briuselis, turbūt negalime. Matydami grėsmes savo vaikams, turime, netgi privalome, imtis tų priemonių, kurių galime imtis jau dabar.
PIRMININKĖ. Klausia A. Zuokas. Ruošiasi V. Šeršniovas.
A. ZUOKAS (MSNG). Dėkoju už galimybę paklausti. Iš tikrųjų labai gera iniciatyva ir laiku. Turiu du klausimus. Vienas iš jų būtų Lietuvoje, nes valstybės gali pasirinkti, nuo kada taiko BDARʼo standartą, arba reikalavimus dėl duomenų apsaugos ir priežiūros. Lietuva yra pasirinkusi nuo 14 metų. Jūsų įstatymo projekte yra 16 metų. Ar čia sąmoningas pasirinkimas, ar dar tada galbūt mums reikia tikslinti ir BDAR’o pasirinktą amžių, nuo kada mes taikome patikrą ir saugome duomenis?
Kita klausimo dalis. Ką mes turėtume padaryti, kad suvienytume jėgas? Vis dėlto reikia europinės bendros iniciatyvos, nes su didžiaisiais technologinių įmonių gigantais pakovoti vieniems galima ir reikia, bet labai sudėtinga.
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą, kolega. Iš tikrųjų reikia suvienyti jėgas ir aš tikiu, kad Vyriausybėje tikrai bus rimtai pažiūrėta į šį klausimą. Tie žmonės, kurie dirba Briuselyje, ir ims telkti tuos bendraminčius – jų vis daugėja. Prisiminkime, kaip dirbome per pabėgėlių krizę. Irgi atrodė, kad neįmanoma Briuselio įtikinti dėl instrumentalizuotos migracijos, o po to ir 16 šalių sutelkėme, ir Šengeno kodekse pataisymai atsirado. Viskas įmanoma. Nesijauskime maži ir nieko negalintys. Esame tiek dideli, kiek jaučiamės, ir esame tiek pajėgūs, kiek jaučiamės stiprūs šioje temoje. Viskas yra įmanoma, tik reikia labai nuosekliai dirbti.
O dėl BDAR’o, galvojau apie tai, bet manau, kad tai apima tiktai šitą sritį ir kažkokių čia tikrai tų duomenų labai ir neatskleidžiame, ar ne? Tereikia amžiaus patvirtinimo, amžiaus patikros. Kažkokių platesnių duomenų ar dokumentų, aš manau, platformos tikrai nereikalaus, o ras technologinius sprendimus, kokie egzistuoja, pavyzdžiui, kai reikia kur nors autentizuotis elektroniniu parašu. Arba jau žmogus gali tai padaryti pats, arba tėvai už jį, kad ir per bankinę sistemą. Man regis, čia kažkokių papildomų sprendimų nereikia, bet, aišku, galime komitetuose diskutuoti apie tai, jeigu matysime kažkokių grėsmių.
PIRMININKĖ. Klausia V. Šeršniovas. Ruošiasi D. Razmislevičius.
V. ŠERŠNIOVAS (MSNG). Sutinku su jūsų iškelta problematika, ją palaikau ir balsuosiu šiandien už jūsų šitą projektą, bet norėčiau šį klausimą įvynioti šiek tiek į kitokią prizmę. Norėčiau pagirti jus – jūs einate labai svarbiu keliu, nes, gal žinote, su griausmu į Seimą ateina kitas klausimas – leidimas balsuoti nepilnamečiams nuo 16 metų. Nebijote, kad jeigu tas įstatymas įsigalios, tie šešiolikmečiai išbalsuos iš politinės sistemos visus tuos politikus, kurie kelia panašias idėjas kaip jūs ir kurie tokiems šešiolikmečiams ir jų jaunesniems draugams uždarys visas galimybes naudotis socialiniais tinklais?
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Žinote, nebijau, nes manau, kad viską galima išspręsti kalbantis. Reikia kalbėtis ir su jaunimu, ir su moksleiviais ir bandyti įtikinti. Neneigia problemos tikrai moksleiviai ir jaunimas. Turėjau nemažai diskusijų, nes prieš tai teikiau pasiūlymus dėl mobiliųjų telefonų draudimo mokyklose. Turėjome šias diskusijas ir nemanau, kad išbalsuos. Manau, kad jie puikiai supranta, kokias grėsmes kelia socialiniai tinklai. Jie tikrai susiduria su savo bendraamžiais, kurie dėl patyčių ar kitų dalykų yra atsidūrę prie savižudybių ribos, jie puikiai supranta problemą, bet jie siūlo, aišku, ir šalia to ne vien tik uždrausti, bet ir švietimo klausimus stiprinti.
Labai pritariu ir manau, kad, eidami šituo tokiu kompleksiniu keliu, apsaugodami nuo to, kas blogiausia ir kelia egzistencines grėsmės mūsų vaikams, šalia, žinoma, stiprindami švietimo programas, manau, pasieksime tą rezultatą ir tarpusavyje visi nesusipyksime.
PIRMININKĖ. Klausia D. Razmislevičius.
D. RAZMISLEVIČIUS (LSDPF). Ačiū. Kolege, labai gera iniciatyva. Sveikinu. Aišku, labai svarbu, kad tai užtikrintų realią apsaugą, o ne tik formalų draudimą.
Mano klausimas apie tai, kadangi jūs ta tema domitės, kaip manote, gal verta diskutuoti apskritai apie saugumą skaitmeninėje erdvėje reglamentuojantį teisės akto inicijavimą, tokį kaip saugaus skaitmeninio interneto įstatymas? Jis, aišku, apimtų ne tik vaikus (vaikai labai labai svarbu), bet ir suaugusiuosius dėl įvairių finansinių sukčiavimų arba įtraukimo, kaip šiandien girdėjome diskusijas, į seksualinį smurtą, kartais įtraukiama iš socialinės erdvės. Tai mano klausimas toks yra: gal verta diskutuoti apskritai apie viso internetinio saugumo įstatymo inicijavimą?
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Ačiū. Ačiū, Dariau, už klausimą. Verta ir būtina, manau, diskutuoti plačiau. Kaip aš jau minėjau, pirmasis bandymas iš viso eiti šituo keliu, ar ne? Bet net ir pati „Meta“, kai kalbėjomės, minėjo, kalbėjo apie tai, kad jie būtų už tai, kad kalbėtume ne tik apie socialinius tinklus, bet apie visą skaitmeninę ekosistemą. Manau, kad tai ateities klausimas, bet tikrai prie jo turėsime grįžti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas, skirtas klausimams, baigėsi. Motyvai. Už kalba A. Zuokas.
A. ZUOKAS (MSNG). Dėkoju už žodį. Šią iniciatyvą tikrai būtina palaikyti, aišku, ne todėl, kad ji tobula, o todėl, kad pagaliau pripažįstame problemos mastą ir nustojame apsimetinėti, jog dalyvavimas socialiniuose tinkluose yra vien tik paties vaiko apsisprendimo reikalas. Socialiniai tinklai, tokie kaip „TikTok“, „Instagram“ ar „Snapchat“, nėra neutralios platformos – tai yra dėmesio išgavimo mašinos, sukurtos ugdyti priklausomybę, skatinti emocinį dirglumą, konfliktų eskalavimą, o kai kuriais atvejais, kaip jau buvo minėta, ir savižalos elgseną. Tai jau ne šiaip kalbos – tai jau konstatuoja ir JAV teismai, nagrinėdami bylas prieš šias bendroves. Vaikai šioje sistemoje nėra atsitiktiniai vartotojai – jie yra pažeidžiamiausia grupė ir tikslinis taikinys, todėl pati iniciatyvos kryptis aiškiai nustatyti ribas ir atsakomybę yra labai teisinga.
PIRMININKĖ. Laikas.
A. ZUOKAS (MSNG). Leisti vaikams iki 16 metų nekontroliuojamai naudotis socialiniais tinklais šiandien iš esmės reiškia tą patį, kaip duoti cigaretes iš tėvo kišenės ir ramiai stebėti, kaip vaikas pereina prie stipresnių kvaišalų. Todėl siūlau palaikyti šį sprendimą, pradėti šį kelią, kuris nebus lengvas. Ir, aišku, labai norėčiau, kad 2027 metų, kai Lietuva pirmininkaus Europos Tarybai, vienas iš pagrindinių tikslų ir būtų būtent tai, kad tai taptų europine taisykle – Europa gali nugalėti. Po vieną bandome, bet nebus paprasta. Taigi, kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – L. Šedvydis.
L. ŠEDVYDIS (LSDPF). Neneigiant siekiamų tikslų, aš turiu gilių abejonių dėl to, kaip viskas baigsis. Sureguliavus didžiąsias socialinių tinklų kompanijas, iš esmės išmetus iš tenai žmones, kurie pagal šį įstatymą neturi pilnametystės, kaip jūs manote, ar vaikai su savo mobiliaisiais telefonais tiesiog žiūrės „Vikipediją“? Ne. Ir dar daugiau, dar daugiau… Daug tų socialinių tinklų, kurie yra faktiškai naudojami, mūsų nėra suprantami kaip socialiniai tinklai (tai tas pats jutubas). Galiausiai mes galime susidurti su tokia situacija, kad žmonės, jauni žmonės, išmesti iš tų erdvių, kurios yra jų socialumas (ir šitas teisės akto projektas nesprendžia to fakto, kad alternatyva tam nėra sukuriama), jie atsidurs visokiausioje pilkoje zonoje, visokiausiose nedidelėse programėlėse, kurios bus ir anoniminės, ir veiks kaip tie patys socialiniai tinklai, ir tenai vyks visas tas blogis, kuris gali nutikti jaunimui socialiniuose tinkluose. Dar tuo pat metu tas jaunimas bus įsitikinęs, kad čia sėdintys žmonės visiškai atitrūkę ir nesupranta, kuo gyvena jauni žmonės. Tai aš tiesiog turiu gilių abejonių, ar taip pasieksite tai, ko norite, o galbūt netgi bus blogiau.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti, apsispręskime balsuodami.
Balsavo 74: už – 65, prieš nebuvo, susilaikė 9. Pritarta po pateikimo. Kai pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti šį klausimą birželio 14 dieną.
Prašau. Kolegė, matyt, dėl komiteto.
L. ASADAUSKAITĖ-ZADNEPROVSKIENĖ (LSDPF). Jo, kaip papildoma – Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija.
PIRMININKĖ. Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Žinoma. Ir gerbiamas Laurynas.
L. ŠEDVYDIS (LSDPF). Jeigu galima, Žmogaus teisių komitetą kaip papildomą. Ir visgi reikėtų Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Gerai. Išvardinsiu: TTK – pagrindinis, du papildomi komitetai – SRDK ir Žmogaus teisių komitetas, taip pat pasvarstyti šį klausimą Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje. Svarstymo data – birželio 14 diena. Ar tinka? Taip pat ir dėl Vyriausybės išvados. Galime bendru sutarimu? Dėkui.
Replika po balsavimo. Prašau, gerbiama Daiva.
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Ne replika, tik noriu pasakyti nuoširdų ačiū visiems, kam rūpi mūsų vaikų saugumas skaitmeninėje erdvėje. Kai norime, galime parodyti vienybę. Labai ačiū visiems. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad dėl lydimojo 2-12.2 klausimo yra kitas pagrindinis komitetas – Kultūros komitetas. Siūloma svarstyti birželio 14 dieną. Bet galbūt ir dėl jo Vyriausybės išvados ir dėl Jaunimo ir sporto komisijos… Na, jeigu nėra tokių Seimo narių prašymų, palikime Kultūros komitetą ir Vyriausybės išvadą. Ar galime bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Ir tas pats yra dėl 2-12.3 klausimo, dėl kito lydimojo – Kultūros komitetas, birželio 14 diena. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Toliau turime… Dar ne. Darbotvarkės 2-13 klausimo pateikimas, bet mes nematome kolegų, kurie teiktų šį projektą. Mes jį atidėsime iki kito posėdžio kitą savaitę. Tuomet belieka paskutinis projektas šiandien – darbotvarkės 2-15 klausimas, nes 2-14 klausimą iniciatorius atsiėmė.
16.27 val.
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-881(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-881(2). Pristato R. J. Jankūnas.
R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Gerbiami kolegos, panašų projektą aš jau teikiau. Labai prašau atkreipti dėmesį, kad šitas yra pakoreguotas atsižvelgiant į gautas pastabas. Jame įdėtas vienas palengvinimas. Įstatymo projekto tikslas yra apriboti nepilnamečiams tą lauko reklamos informaciją, kuri jiems daro žalingą poveikį. Ankstesniame projekte buvo tik ta informacija, kuri neskirta nepilnamečiams. Būtent šita vieta galbūt ir buvo ta, kuri privertė Seimą suabejoti ir prieš tai nepalaikyti pateikimo, tai šitą vietą mes sutvarkėme.
Noriu pasakyti, kad šis projektas, šie draudimai jokiu būdu nekalba apie kažkokį lytinį švietimą. Juo siekiama sutrukdyti vaikų seksualizaciją. Pasižiūrėkime, kuo knibžda lauko reklama: boružės viena ant kitos, karkvabaliai vienas ant kito, tiesiog seksas.
Mineralai, aktyvieji mineralai po sekso. Panašiai, kaip aktyvieji mineralai po sporto. Kuo jie skiriasi? Niekuo. Arba kažkuo skiriasi – vieni kūrėjai težino, nors iš tikrųjų jie nieko nežino. Visa tai yra reklama. Mielieji, palikime suaugusių žaidimus suaugusiems. Neatimkime vaikystės iš vaikų. Ir pasižiūrėkime dabar, televizija, radijas – yra apribojimai, laikas. Toliau internetas – vėl yra amžiaus įspėjimas. Gal nepakankamas. Turėjome projektą toliau riboti, palaikė Seimas, tvarka. Lauke mes neturime nieko. Riboja vienas dalykas – reklamos teikėjų padorumas. Šioje nedoroje kovoje konkurencinį pranašumą įgyja tas, kurio padorumas yra žemiausio lygio. Vadinasi, braukiame pagal pačią žemiausią kartelę.
Seksualinis smurtas neprasideda nuo nulio, jis prasideda nuo vaizdinio. Pavyzdžiui, vaikas prisižiūri orgazmo investicijų reklamos. Plinta ir tokia. Paskui paskaito investicijos.lt, kuri čia niekuo dėta, – aha, mano investicijos turi atsipirkti. Tada jau ir prasideda! Ir jeigu neatsiperka su drauge, su žmona, tai paskui pradeda atsipirkinėti kitaip ir galbūt prievartos būdu.
Žinodamas, kaip kolegos iš Konservatorių frakcijos palaikė kitą projektą, kuris nukreiptas į tą patį tikslą, aš tikiuosi ir jų palaikymo lygiai taip pat, kaip ir kitų kolegų palaikymo. Ačiū už dėmesį, kad davėte pristatyti, lauksiu klausimų.
PIRMININKĖ. Klausia D. Asanavičiūtė-Gružauskienė. Ruošiasi S. Gentvilas.
D. ASANAVIČIŪTĖ-GRUŽAUSKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs visai neseniai jau esate užregistravęs Seimo statuto projektą, kuris draudžia piktnaudžiauti įstatymų leidybos iniciatyvos teise. Jūs rašote, kad tam tikri Seimo organai gali, turėdami objektyvių priežasčių, manyti, jog Seimo narys, registruodamas teisės akto projektą ar teikdamas pasiūlymus, siekia piktnaudžiauti įstatymų leidybos iniciatyvos teise, ten kreipiasi į Etikos procedūrų komisiją ir taip toliau. Tai, suprantu, buvo nutaikyta į mano katinus ir kitus projektus. Kaip jūs manote, ar jūsų kova su boružėlėmis nėra piktnaudžiavimas savo teisėkūros iniciatyvos teise ir kuo gi jūsų boružėlės tuomet skiriasi nuo mano katino?
R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Puikiai skiriasi. Dėkoju už klausimą, gerbiama kolege. Katinas turi teisę spręsti dėl LRT direktoriaus. Labai labai solidu. O jūs norite, kad jūsų vaikas, pavyzdžiui, eitų ir žiūrėtų sekso reklamą, kuriai nėra šiandien jokių apribojimų lauke? O gal jūs tiesiai pasakysite, kad reikia apginti tą verslą, kuris iš to daro pinigus? O aš sakau tiesiai: yra dvejopas verslas: yra sąžiningas verslas, atsakingas verslas, kuriam privaloma padėti, ir yra alkoholio verslas, tabako verslas, prostitucijos verslas, kurį reikia riboti. Ir čia patenka į va šią neetiško verslo kategoriją. Taip, suaugusiems visą tą galima duoti, jie turi teisę visa tai matyti. Šis projektas nenukreiptas į juos, jisai nukreiptas ten, kur yra vaikai. Vaikams šito tikrai nereikia. Vaikai turi teisę į vaikystę, jie viską sužinos tada, kada ateis laikas.
PIRMININKĖ. R. Baranovas norėtų replikuoti.
R. BARANOVAS (LSDPF). Aš tik norėjau paprašyti gerbiamos Dalios nevartoti žodžio „organas“, nes jeigu žiūri vaikai, irgi gali būti blogų dalykų vėliau. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. S. Gentvilas klausia. Ruošiasi E. Rudelienė.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Ruslanai, jūs ir premjerei patarkite apie organus mažiau šnekėti. (Juokas salėje)
Bet jeigu rimtai, gerbiamas kovotojau prieš boružėles, Švedija įvedė lytinį švietimą mokyklose 1942 metais, Danija – 1970 metais. Jūs su jūsų pora iš dešinės, tos pačios lyties I. Vėgėle labai aktyviai kovojate. Gerbiamas pranešėjau, kada ir iš kur vaikai sužinos, kaip ką tik baigėte savo pasisakymą, apie seksualinius dalykus, apie lytinį švietimą, iš ko jie sužinos ir kada ir kaip, nes mes penkiasdešimtmečiais atsiliekame nuo savo Skandinavijos kolegų?
Antras mano klausimas yra iš Lietuvos marketingo asociacijos, kuri Seimo nariams šį rytą išsiuntė laiškus su paraudoninimu, kad jūsų projektas uždraustų filmo „Pietinia kronikas“ reklamą, nes „Pietinia kronikas“ yra skirtas nuo 14 metų ir jūsų projektas tiesiogiai uždraustų visų laikų populiariausio Lietuvos meninio filmo reklamą. Ką jūs į tai?
R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Dėkoju už klausimą. Aišku, būtų smagu gauti klausimus apie tą projektą, kurį teikiu, o jūs dabar klausiate apie vaikų lytinį švietimą. Jūsų giminingoje frakcijoje buvo toks, kuris labai agitavo už vaikų lytinį švietimą, o paskui žinutėmis gavo informaciją, kad, vaikuti, traukis iš Seimo, tau jau pateikiami kaltinimai dėl pedofilijos. Tai žinote, kas čia gali slėptis.
Toliau. Iš principo lytinis švietimas – viskas tvarkoje. Aš gi nepasisakau prieš ir įstatymo projekte viso to nėra. Jūs pasakykite, kur aš pasisakiau prieš, būtų labai įdomu. Tai neturi nieko bendro su jūsų kažkokių įgūdžių lavinimo programa. Dabar žiūrėkite dėl visų šitų revoliucijų. Sakote, Švedija taip anksti, paskui dar kiti. O jūs pažiūrėkite, kas dėl visų tokių procesų vyksta su demografija, pagalvokite, kur mes einame.
Dėl konkretaus prieštaravimo tam tikro filmo reklamai. Atkreipiu dėmesį, kad mano projektas siūlo riboti tik lauko reklamą. Vadinasi, nei televizijos, nei radijo, nei interneto reklamos tai neliečia, o jeigu kažkas negerai su lauko reklama, mes gi galime padiskutuoti. Šiandien yra teikimas, teikėjai mano taip. Galbūt kažkokią detalę reikia koreguoti. Už šitą dalį tikrai dėkui, jinai konstruktyvi. Jeigu leisite pateikti, pataisysime.
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną, matyt, apie partnerystę norėtų pasisakyti I. Vėgėlė. Prašau, žodis jums.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Replika, nes buvo paminėta mano pavardė. Mielas Simonai, esate liberalas ir linkiu elgtis liberaliai ir kalbėti liberaliai. O liberaliai – tai reiškia, kad jeigu asmuo turi teisę pasirinkti, ir Konstitucijoje yra parašyta, kas parenka švietimo ugdymą, kas atsakingas už vaikų ideologinį ugdymą, tai yra tėvai iki pilnametystės, tai ir suteikite tėvams teisę pasirinkti lytiškumą. Ir neklaidinkite, kad aš kalbu arba siūlau panaikinti vaikams lytiškumą. Nieko panašaus. Aš ir jūs kartu, kaip liberalas, turėtumėte kovoti už tai, kad būtų suteikta teisė ne valstybei reguliuoti, kas ko turi klausyti, o kad asmuo turėtų teisę pasirinkti. Linkiu jums ir išlikti liberalu.
PIRMININKĖ. Puiku. Klausia E. Rudelienė. Ruošiasi V. Fiodorovas.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kažkaip negalvojau, kad sulauksime dienos, kada apie boružėles ir vabaliukus mums paveiksliukus rodys iš tribūnos Seimo nariai, bet kadangi jau rodo, belieka paklausti toliau tokių galbūt absurdiškų klausimų. Žinote, kaip tik šį sekmadienį buvo Velykos, namuose buvo vaikų ir pro langą stebėjome, kaip suskridusios gulbės poravosi. Kada jau mes galėsime uždrausti ir tai, kad negalėtume pro langus matyti tokių vaizdų?
R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Ačiū už klausimą. O atsakymas galėtų būti: patarčiau turėti šiek tiek sveiko proto, nes jūsų ekranuose dažnai parašyta „sveiko proto dešinieji“. Tai netinka toks klausimas prie sveiko proto. Ačiū už jį. (Balsas salėje: „Gyvenimas čia.“)
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų nežinau, ar čia reklamos pasekmė, ar kas nors, bet turbūt niekas Seime nebegali ginčytis, kad fantazijos jūs tikrai turite.
Kitas dalykas, iš jūsų pranešimo aš supratau, kad jūs kovojate su prostitucija kaip ir bizniu. Kuo susijusi ta reklama, apie kurią jūs kalbate, kuo koreliuoja su prostitucijos bizniu? Ir šiaip, nežinau, projektas taip labai išskiria. Čia kaip buvo su akcizais – tiktai, pavyzdžiui, alui arba tik stipriesiems gėrimams, bet ne alui. Jūs savo projekte išskiriate tiktai lauko reklamą. Jeigu jūs kovojate taip smarkiai ir matote, kad prieinamumas yra didelis, tai lauko reklama turbūt yra jaunus žmones mažiausiai dirginantis reklamos šaltinis. Yra internetas, yra televizija, yra radijas, kurie kur kas populiaresni. Iš tikrųjų kuo tai susiję su prostitucijos bizniu ir kodėl tiktai lauko reklama?
R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Dėkui. Aš minėjau, bet aš dar patikslinsiu, kad televizijos ir radijo reklamai jau taikomi laiko ribojimai, ar ne? Interneto reklamai taikomas ribojimas amžiaus, galbūt jisai yra nepakankamas. Štai pateiktas projektas tą reguliuoti. Padiskutuosime, ar ne? O kuo susiję su prostitucija? Ne, be jokios abejonės, tiesiogiai nesusiję, bet ilgalaikis ryšys, net neabejoju, yra net labai galimas. Viskas prasideda… Aš gi kalbėjau, sakiau, pavyzdį pateikiau. Pavyzdžiui, „orgazmo investicijos“, septynerių metų vaikas pažiūrėjo, jam įstrigo, maža, kas mums įstringa tokiame amžiuje, ir jisai galvoja: o, investavau, o kas tas orgazmas? O gal man reikia investuoti? Pagalvokite, kolega.
PIRMININKĖ. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. (Juokas salėje) V. Fiodorovas norėtų dar pasisakyti. Prašau.
V. FIODOROVAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tiktai norėjau jus įspėti, jūs 16 val. 40 min. šnekate apie orgazmą. Irgi taip labai slidu. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Motyvai. L. Girskienė yra už šį projektą. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Iš tikrųjų aš siūlyčiau palaikyti iniciatyvą, kadangi visgi seksualizuotos reklamos yra pilnos gatvės, matome stenduose. Socialiniai tinklai, TV. Tai tikrai veikia vaikus ir verčia juos per anksti domėtis suaugusiųjų seksualiniu gyvenimu. Aš siūliau leisti vaikams pasidžiaugti vaikyste ir pritarti kolegos R. J. Jankūno iniciatyvai.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – L. Šedvydis.
L. ŠEDVYDIS (LSDPF). Aš raginu nepalaikyti šios iniciatyvos. Dabar pradėkime nuo to, kad jeigu jau kalbame, kaip šalininkai sako, apie seksualizaciją reklamos, tą diskusiją tikrai galima Seime turėti, nes kas jau kas, bet reklamoje naudojami dažniausiai moterų kūnai, yra labai dažni, ir mes tą diskusiją galėtume kaip suaugę žmonės tikrai turėti. Bet šiandien mes kalbame apie boružėles. Mano baimė, kad jeigu mes eisime toliau šia kryptimi, iš pradžių bus boružėlės, o tada ateis mūsų etnokultūros ir mes nebegalėsime dainuoti dainų apie žirgelius, ištrypusius rūtų darželius. Saugokime tradicinę kultūrą. Balsuokime prieš.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Balsuokime, apsispręskime balsuodami. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 60: už – 19, prieš – 24, susilaikė 17. Po pateikimo nepritarta. Turime apsispręsti, ar grąžinsime tobulinti iniciatoriui šį projektą dar kartelį, ar visgi baigsime jo svarstymą ir atmesime galutinai. Kas norėtumėte grąžinti tobulinti, balsuojate už, kas už atmetimą, balsuojate prieš. Balsuojame.
Balsavo 64: už – 25, prieš – 39. Projektas atmestas. Taigi, mes apsvarstėme visus šios dienos darbotvarkės klausimus. Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Skelbiu balandžio 9 dienos (ketvirtadienio) vakarinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽ-KŠSF – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; NAF – „Nemuno aušros“ frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.