LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Švietimo ir mokslo komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 PAPILDYMO 311 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO
NR. XIIIP-3329(2)
2019-12-03 Nr. 106-P-46
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas E. Jovaiša, Komiteto pirmininko pavaduotojas V. Juozapaitis, Komiteto nariai A. Papirtienė, E. Pupinis, G. Steponavičius, K. Smirnovas. Komiteto biuro vedėjas K. Kaminskas, biuro patarėja J. Paukštė, padėjėja G. Petrauskaitė. Mokymosi šeimoje asociacijos atstovas S. Šileikis.
2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
||||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-29 |
1 (311) |
(1) |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 311 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad vaikas jo paties ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gali būti ugdomas (ugdytis) šeimoje. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, kaip būtų sprendžiamas klausimas dėl ugdymosi šeimoje, jei dėl tokio pasirinkimo kiltų vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą interesų konfliktas arba vaiko atstovų pagal įstatymą tarpusavio interesų konfliktas, taip pat neatskleista, ar vaiko iki 14 metų, ir vaiko nuo 14 iki 18 metų apsisprendimas turėtų kitokią teisinę reikšmę pasirenkant ugdymosi šeimoje mokymosi formą.
|
Nepritarti |
Argumentai: Ugdymasis šeimoje realiai įmanomas tik tuo atveju, kai abu tėvai (globėjai, rūpintojai) ir vaikas to pageidauja. Priešingu atveju patiems tėvams (globėjams, rūpintojams) bus sunku užtikrinti tinkamas ugdymosi šeimoje sąlygas. Be to, šiuo metu, pasirašant mokymo sutartį su mokykla, reikalingas vieno iš tėvų (globėjų, rūpintojų) parašas.
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-29 |
1 (311) |
(1) |
|
|
2. Projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 311 straipsnio 1 dalyje siūlytina prieš žodžius „tėvai (globėjai, rūpintojai)“ įrašyti žodžius „vaiko iki 14 metų“. |
Pritarti |
Argumentai: Įstatymo projekto nuostata, kad vaikas nuo 14 iki 18 metų ir pasirinkta mokykla sudaro mokymo sutartį taip pat turėtų būti suderinta su Švietimo įstatymo 45 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad vaikas nuo 14 iki 18 metų mokymo sutartį sudaro turėdamas tėvų (rūpintojų) rašytinį sutikimą.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 str. papildomo Švietimo įstatymo 311 str. 1 d. išdėstyti taip: „1. Vaikas jo paties ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gali pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas būti ugdomas (ugdytis) šeimoje. Pasirinkus ugdymąsi šeimoje, vaiko iki 14 metų tėvai (globėjai, rūpintojai) arba vaikas nuo 14 iki 18 metų, turėdamas tėvų (rūpintojų) rašytinį sutikimą, ir pasirinkta mokykla sudaro mokymo sutartį. Ugdantis šeimoje įgytas išsilavinimas prilyginamas mokykloje įgytam išsilavinimui.“
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-29 |
1 (311) |
(2) |
|
|
3. Projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 311 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad prieš sutarties dėl vaiko ugdymosi šeimoje sudarymą mokykla, pasitelkdama reikalingus specialistus, įvertina ugdymosi šeimoje sąlygas, vaiko brandos ir žinių lygį. Vertinant šią nuostatą, manome, kad, siekiant užtikrinti ugdymosi namie kokybę, ši nuostata turėtų būti sukonkretinta, nustatant, būtent kokio pobūdžio kriterijus turi atitikti šeimos gyvenimo sąlygos, kad vaikas galėtų būti ugdomas šioje šeimoje, taip pat nustatant reikalingų specialistų pasitelkimo pagrindus ir tvarką, nes iš siūlomo reguliavimo nėra aišku, nei kokios rūšies (profesijos), nei kaip susiję su ugdymą organizuosiančia mokykla (ar dirbantys mokykloje, ar dirbantys mokyklai priskirtoje teritorijoje, ar sudarę bendradarbiavimo (paslaugų teikimo) sutartis su mokykla), nei kokiu teisiniu pagrindu (pagal sutartis ar pagal pavedimą) specialistai būtų pasitelkiami. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, su asmenų teisių turiniu ir laisvių įgyvendinimu susijęs reglamentavimas turi būti įtvirtintas būtent įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, specialistų pasitelkimo pagrindai, įpareigojantys juos atlikti tam tikras įstatymu pavestas funkcijas, turėtų būti reglamentuojami pačiame įstatyme. Šie pagrindai savo ruožtu galėtų būti detalizuoti pildomo 311 straipsnio 4 dalyje numatytoje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamoje ugdymosi šeimoje įgyvendinamoje tvarkoje.
|
Nepritarti |
Argumentai: Įgyvendinant nuostatą dėl reikalingų specialistų pasitelkimo, mokykla galės pasitelkti pačioje mokykloje dirbančius specialistus (pvz., soc. pedagogą, psichologą). Komiteto nuomone, mokykla turi galimybę remtis šeimos pateikiama informacija apie ugdymo sąlygas ir SPIS (Socialinės paramos šeimai informacinė sistema) sistemoje esančia informacija apie šeimą, kurią vertintų mokyklos vidaus specialistai. Komiteto nuomone, konkretūs kriterijai, kuriuos turi atitikti šeimos, turi būti numatyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamoje ugdymosi šeimoje įgyvendinamoje tvarkoje.
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-29 |
2 |
|
|
|
4. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymas įsigalioja 2020 m. rugsėjo 1 d., lieka neaišku, kodėl projekto 2 straipsnio 2 dalyje yra siūlomas žymiai trumpesnis terminas (iki 2020 m. kovo 1 d.) Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. |
Pritarti |
Argumentai: Komitetas siūlo, kad šeimoms vaikus ugdyti šeimoje būtų sudaryta galimybė jau nuo 2020 metų mokslo metų pradžios. Tuo pačiu įgyvendinamuosius teisės aktus reikia priimti kiek anksčiau, kad šeimos iki mokslo metų pradžios spėtų sudaryti mokymo sutartis su mokyklomis.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 str. išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. kovo 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.” |
4. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 1.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Eugenijus Jovaiša
Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė