LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
UŽSIENIO REIKALŲ komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMO NR. XI-1196 2,7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 201, 411 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2453
2015 m. gegužės 20 d.
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis, Užsienio reikalų komiteto nariai Kęstutis Masiulis, Arminas Lydeka, Domas Petrulis, Valerijus Simulikas.
Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Inga Milašiūtė, Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Indrė Pukanasytė, vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento Teisės aktų projektų vertinimo skyriaus patarėja Aida Gritienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-11-10 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 2, 3, 4, 11 ir 12 straipsniuose siūloma plėsti dvigubos (daugybinės) pilietybės institutą ir įtvirtinti dar vieną išimtį, kai Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję kitos valstybės pilietybę ir dėl to netekę Lietuvos Respublikos pilietybės, turėtų teisę ją išsaugoti, jeigu jie turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Taigi, tokiu būdu atsirastų dar viena Lietuvos Respublikos piliečių kategorija su dviguba (daugybine) pilietybe, kurios skiriamasis bruožas būtų ypatingi nuopelnai Lietuvos valstybei (4 ir 11 straipsniai). Diskutuotina, ar tokios naujos išimties įtvirtinimas atitiktų Konstitucijoje įtvirtintą Lietuvos Respublikos pilietybės konstitucinę sampratą, išdėstytą Konstitucinio Teismo doktrinoje dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas): - pilietybė yra nuolatinis, nepertraukiamas asmens ir valstybės teisinis ryšys; pilietybė atsiranda tada, kai asmuo tampa piliečiu, ir tęsiasi tol, kol asmuo miršta ar netenka pilietybės; piliečio teisinis ryšys su valstybe išlieka, kad ir kur pilietis būtų: ar valstybėje, kurios pilietis jis yra, ar už jos ribų, t. y. kurioje nors kitoje valstybėje, – piliečiui išvykus į kitą valstybę, jo teisinis ryšys su valstybe, kurios pilietis jis yra, nenutrūksta; būtent tai, kad piliečio ir valstybės teisinis ryšys yra nuolatinis (nepertraukiamas), leidžia atskirti šį ypatingą teisinį ryšį nuo teisinio ryšio, susidarančio tarp valstybės ir joje nuolat ar laikinai gyvenančio užsieniečio ar asmens be pilietybės: kai užsienietis ar asmuo be pilietybės išvyksta iš valstybės, jo teisinis ryšys su valstybe nutrūksta. Kai į kitą valstybę išvyksta pilietis, jo teisinis ryšys su valstybe, kurios pilietis jis yra, išlieka. Lietuvos Respublikos pilietybė išreiškia asmens teisinę narystę Lietuvos valstybėje, atspindi to asmens teisinę priklausomybę pilietinei Tautai – valstybinei bendruomenei. Piliečių ir valstybės ryšys yra abipusis: pilietybė asmeniui suteikia ir garantuoja pilietines (politines) teises, nustato tam tikras jo pareigas valstybei; iš pilietybės santykių valstybei kyla tam tikros pareigos savo piliečiams. Pilietybė, kaip piliečio ypatingas teisinis ryšys su Lietuvos valstybe, leidžia jam garantuoti visas teises ir laisves, kurias turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje; - Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“; - šioje Konstitucijos nuostatoje įtvirtintas bendras draudimas turėti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę: „niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“; - šis Konstitucijoje įtvirtintas dvigubos pilietybės draudimas nėra absoliutus – pagal Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį įstatyme gali ir turi būti numatyti atskiri atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis; - Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies formuluotė „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė; – nustatydamas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją; tai darydamas įstatymų leidėjas negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais; – Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys; – pagal Konstituciją negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys; - pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali vadovautis nuostata, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejų nereikia riboti; - jeigu įstatymų leidėjas iš tikrųjų vadovaujasi nuostata, jog dvigubos pilietybės nereikia riboti, jis pirmiausia turėtų imtis atitinkamų Konstitucijos nuostatų, inter alia 12 straipsnio, peržiūros ir tai daryti laikydamasis tos tvarkos, kuri nustatyta pačios Konstitucijos. |
Nepritarti |
2014 m. lapkričio 12 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo projekto Nr. XIIP-2453 nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
Be to, Komitetas, vadovaudamasis įstatymų leidėjui Konstitucijos nubrėžtomis ribomis, taip pat atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo suformuotą daugybinės pilietybės konstitucinę doktriną, mano, kad įstatymo leidėjas gali nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris papildomai neišplėstų daugybinės pilietybės atvejų, o tai ir atitiktų siūlymą, kad ypatingų nuopelnų turintys LR piliečiai, įgiję kitos valstybės pilietybę ir pateikę prašymą (vadinasi, norintys išlaikyti nuolatinį faktinį ryšį su Lietuva) tik Prezidento prerogatyvai suteikta sprendimo teise galėtų išsaugoti LR pilietybę arba po tam tikro laiko ją susigrąžinti. Tokiu teisiniu reguliavimu, kuomet tik ypač retais atvejais būtų išsaugojama/ grąžinama LR pilietybė ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintiems asmenims, būtų atspindėta Konstitucijos 29 straipsnio nuostata, kad „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“ ta apimtimi, kad tiek ypatingų nuopelnų turintys užsienio valstybės piliečiai, tiek LR pilietybę turintys/ turėję ir kitos valstybės pilietybę gavę LR piliečiai būtų vertinami vienodai. |
2. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, |
|
|
|
2. Projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas: - ta apimtimi, kai teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę būtų išsaugojama, nepaisant jos netekimo pagrindų (4, 12 straipsniai) - neatitinka konstitucinio teisinės valstybės principo ir pilietybės sampratos, nes buvęs Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, turėtų teisę susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę net ir tada kai jos pats atsisakė; tarnavo kitos valstybės tarnyboje, neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo ar paaiškėjus, kad sprendimas dėl jo Lietuvos Respublikos pilietybės buvo priimtas, pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus (Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 1, 4, 7 punktai); |
Atsižvelgti |
Įvertinti pagrindiniame komitete. |
3. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, |
|
|
|
- kai Respublikos Prezidentui sprendžiant dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo (3 ir 4 straipsniai) būtų nesvarbu, ar tokių piliečių santykis su Lietuvos valstybe yra grindžiamas nuolatiniais faktiniais ryšiais ar ne; ar neturėtų būti vadovaujamasi Tautos ir Lietuvos valstybės interesais - neatitinka pilietybės konstitucinės sampratos (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas); |
Atsižvelgti |
Atkreiptinas dėmesys, kad ir dabar kai Respublikos Prezidentas sprendžia klausimą dėl LR pilietybės suteikimo (skirtingais pagrindais), grąžinimo, jis vadovaujasi Lietuvos valstybės ir Tautos interesais kaip yra nurodyta Konstitucinio Teismo doktrinoje. Šia Konstitucinio Teismo doktrina Respublikos Prezidentas turės vadovautis ir spręsdamas klausimus dėl LR pilietybės išsaugojimo ypatingų nuopelnų turintiems LR piliečiams, nes šios doktrinos Įstatymo Projektas nei pakeičia, nei panaikina.
|
4. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, |
|
|
|
Be to, projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas yra neišbaigtas, dviprasmiškas, prieštaringas ir neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos dėl iš teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų teisėkūros subjektams: „<...> įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinama teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius <...>“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas): |
Atsižvelgti |
Įvertinti pagrindiniame komitete. |
5. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, |
|
|
|
- neapibrėžta Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo sąvoka; |
Pritarti |
Žr. URK Nr. 1 pasiūlymą. |
6. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, |
|
|
|
- „Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo“ institutas tapatinamas su pilietybės grąžinimu, nors pagal Įstatymo 2 straipsnio 11 dalį – pilietybė gali būti grąžinta tik tuo atveju, jeigu asmuo jos neteko, o išsaugoti to, ko esi netekęs – neįmanoma; |
Nepritarti |
Projekte LR pilietybės išsaugojimo institutas nėra tapatinamas su LR pilietybės grąžinimu. Tai akivaizdžiai matyti iš Projekto ir jo aiškinamojo rašto: 1) Įstatymo projekto 3 str. ir 11 str. skirti LR pilietybės išsaugojimui, kai LR piliečiui, turinčiam ypatingų nuopelnų Lietuvai, įgijus kitos valstybės pilietybę, bet dar nepraradus LR pilietybės, bus sprendžiama, ar jam palikti LR pilietybę; 2) Įstatymo projekto 4 str. ir 12 str. skirti LR pilietybės grąžinimui, t. y. tiems atvejams, kai asmuo, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvai kažkada yra turėjęs LR pilietybę, bet vėliau ją prarado, todėl prašo sugrąžinti. |
7. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, |
|
|
|
- piliečių teisė susigrąžinti turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę iš esmės yra menama (spėjama iš Respublikos Prezidento įgaliojimų); ji turi būti aiškiai apibrėžta, šios teisės įgyvendinimas turėtų būti sąlygotas apibrėžtu terminu, įvardinti šią teisę turintys subjektai ir jų teisiniai požymiai bei Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (negrąžinimo) sąlygos, ir tik po to iš šios teisės turėtų išplaukti Respublikos Prezidento įgaliojimai; |
Atsižvelgti |
Įvertinti pagrindiniame komitete. |
8. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, |
|
|
|
- 4 straipsnio nuostata dėl pilietybės gražinimo sąlygų „jeigu nėra šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių“ apima šio straipsnio 4 punkte nurodytą sąlygą - „įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“, kuri, mūsų nuomone, negali būti taikoma ypatingų nuopelnų turintiems Lietuvos Respublikos piliečiams, netekusiems Lietuvos Respublikos pilietybės, įgijus kitos valstybės pilietybę ir siekiantiems ją susigrąžinti, kitaip tariant, įrodinėti savo teisę gyventi Lietuvoje (laikinai arba nuolatos); |
Pritarti |
Nuostatą tobulinti
Žr. URK Nr. 4 pasiūlymą. |
9. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, |
|
|
|
- projekto 2 straipsnyje siūlant įtvirtinti dar vieną dvigubos (daugybinės) pilietybės išimtį, būtina pakeisti ir Įstatymo 24 straipsnio 8 punkte nurodytą Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindą; |
Atsižvelgti |
Jei būtų pritarta URK Nr. 2 siūlymui, tai nereikėtų keisti numeracijos. |
10. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, |
|
|
|
- neišspręsta turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo sąlyga, kai ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (išsaugojimo), neįvykdo Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos - per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu nepraneša apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Kitaip tariant, ar prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo pateikimas atstotų minėtą pranešimą ir ar asmuo būtų atleidžiamas nuo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 straipsnyje nustatytos atsakomybės už nepranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą (bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų); |
Atsižvelgti |
Įvertinti pagrindiniame komitete. |
11. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, |
|
|
|
- projekto 13 straipsnyje stokojama pavedimo Respublikos Prezidentui priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nes Respublikos Prezidento patvirtinto Pilietybės reikalų komisijos reglamento pakeitimas yra Respublikos Prezidento kompetencijos sritis (Įstatymo 31 straipsnis). |
Atsižvelgti
|
Įvertinti pagrindiniame komitete. |
12. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, |
|
|
|
3. Pagal š.m. sausio 1 d. įsigaliojusį Teisėkūros pagrindų įstatymą bei Teisės aktų projektų rengimo dokumentacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298: - projekto pavadinime po žodžių „pakeitimo ir“ įrašytinas žodis „Įstatymo“; |
Pritarti |
|
13. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, |
|
|
|
- projekto 2 straipsnio 1 dalyje (pakeitimo esmėje) po žodžių „papildyti 7 straipsnį“ įrašytinas žodis „nauju“; |
Pritarti |
|
14. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, |
|
|
|
- projekto 2 straipsnio nuostata, ta apimtimi, kuria siūloma nustatyti, kad asmuo Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo „<...> supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka <...>: dėstytina taip pat, kaip projekto 4 straipsnio nuostata „<...> kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka <...>“. |
Pritarti |
|
15. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, |
|
|
|
- projekto 12 straipsnio pakeitimo esmėje išbrauktinas žodis „nauja“. |
Pritarti |
|
16. |
Europos
teisės departamentas, |
|
|
|
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2,7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 201, 411 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP‑2453 (toliau – Projektas) visų pirma norėtume pažymėti, kad pilietybė yra nacionalinės teisės kategorija. 1930 m. Konvencijoje dėl kai kurių klausimų, susijusių su pilietybės įstatymų kolizija, taip pat 1997 m. Europos konvencijoje dėl pilietybės yra pabrėžta, kad kiekviena valstybė turi teisę savo nacionalinėje teisėje įtvirtinti kriterijus, kuriais remiantis ji nustato, kas yra jos piliečiai. Principo, kad pilietybės įgijimo bei netekimo sąlygų nustatymas pagal tarptautinę teisę priklauso kiekvienos valstybės narės kompetencijai taip pat laikosi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas[1]. Taigi nei tarptautinė teisė, nei Europos Sąjungos teisė nedraudžia valstybei laikyti savo piliečiu asmenį, kuris jau turi kitos valstybės pilietybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad Projekto nuostatos, kuriomis siūloma praplėsti asmenų, galinčių įgyti dvigubą pilietybę, ratą, neprieštarauja tarptautinei bei Europos Sąjungos teisei.
|
Pritarti |
|
17. |
Europos
teisės departamentas, |
|
|
|
Kita vertus, dėl Projekto atitikties nacionalinei teisei pažymime, kad sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktomis pastabomis. Tuo pačiu norėtume pridurti, kad nustatant tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejų padaugėtų, reikėtų atsižvelgti į galimai atsirasiančias problemas dėl asmens diplomatinės gynybos vykdymo, karinės tarnybos atlikimo, mokesčių mokėjimo ir kitais klausimais.
|
Atsižvelgti |
|
18. |
Europos
teisės departamentas, |
|
|
|
Kartu norime atkreipti dėmesį, kad Projekto 4 straipsniu papildžius įstatymo 21 straipsnį 5 punktu, tačiau panašios nuostatos neįtvirtinus Projekto 3 straipsniu siūlomame įstatymo 201 straipsnyje, susidarytų situacija, kai įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintos aplinkybės būtų taikomos asmenims, kurie turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir siekia susigrąžinti prarastąją Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau tokios aplinkybės nebūtų taikomos tiems, kurie turėdami ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei įgiję kitos valstybės pilietybę siekia Lietuvos Respublikos pilietybę išlaikyti. Atsižvelgdami į tai, siūlytume Projekto aiškinamajame rašte pagrįsti šioms dvejoms asmenų grupėms siūlomą taikyti skirtingą reguliavimą arba tokį reguliavimą suvienodinti. |
Atsižvelgti |
Klausimas, ar asmeniui, turinčiam ypatingų nuopelnų, tačiau patenkančiam į 22 str. aplinkybes, prašant galėtų būti išsaugojama pilietybė. Atrodytų, kad išsaugojimo atveju tokios aplinkybės, dėl kurių LR pilietybė neteikiama ir negražinama, asmeniui nebūtų vertinamos. Siūlytina papildyti 21 straipsnį 3 dalimi, teikiant nuorodą į 22 str. atitinkamą dalį.
Žr. URK Nr. 3, 4 pasiūlymus. |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
1. |
Seimo narys Algirdas Vaclovas Patackas, 2014-11-11 |
201 |
2 |
|
Argumentai: pasiūlymas teikiamas siekiant tiksliau numatyti, kas yra laikoma ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį ir išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo papildymas 201 straipsniu Papildyti Įstatymą 201 straipsniu: „201 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas 1. Respublikos Prezidentas gali priimti sprendimą, kad Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugo. 2. Pagal šį įstatymą ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos Respublikos piliečio veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. Asmuo turi pasižymėti pilietine, politine bei moraline branda bei kitomis visuotinai pripažintomis vertybėmis. Asmens veiklos sritys, už nuopelnus kuriuos išsaugojama (neprarandama) Lietuvos Respublikos pilietybė, eilės tvarka būtų krašto apsauga, ekonomika, kultūra, socialinė sritis, sportiniai pasiekimai. “ |
Nepritarti |
Konstitucinis Teismas 2013 m. kovo 13 d. sprendime konstatavo, kad „apibendrinant nuopelnų Lietuvos valstybei, už kuriuos užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikta išimties tvarka, sampratą“ , šie nuopelnai turi būti ypatingi ir neabejotini nuopelnai pačiai Lietuvos valstybei; o tokiais nuopelnais laikytina tokia asmens veikla (K.Teismas jos detaliai nekonkretizavo ir galutinio veiklų sąrašo nenurodė), kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo, t. y. išskirtiniai darbai, kuriems buvo reikalingos ypatingos pastangos ar net pasiaukojimas ir kurie Lietuvos valstybei, visuomenei ar tam tikroms šalies gyvenimo sritims ypač naudingi; tokiais nuopelnais negali būti ateityje tikėtina veikla, reikšminga Lietuvos valstybei, tegul ir po LR pilietybės suteikimo. Kiekvienu atveju tai priklauso spręsti LR Prezidento prerogatyvai. Todėl Komitetas mano, Įstatymu nustačius veiklų pobūdį, galimai būtų sumenkintas tam tikrų ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, jos Tautai ar visuomenei svarbumas. |
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.
6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIP-2453, siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, kurioms pritarė Užsienio reikalų komitetas, pritarti Užsienio reikalų komiteto pasiūlymams ir išvadoms.
6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|||
Str. |
Str. d. |
P. |
||||||
1. |
Užsienio reikalų komitetas, |
1 |
1, 2 |
|
Argumentai: Atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabą, Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui pritarti Komiteto siūlomai Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo formuluotei ir siūlo ją apibrėžti Įstatymo 2 straipsnio 101 dalyje, vadovaujantis LR pilietybės įgijimo institutų dėstymo logika: LR pilietybės grąžinimas būtų dėstomas paskiausiai. Vadovaujantis tokiu principu, pakeisti 2 straipsnio 16 dalies dispozicijos dėstymą.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 2 straipsnį nauja 101 dalimi ir ją išdėstyti taip: „101. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas – Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turinčiam Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos valstybės pilietybę. 2. Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Prašymai dėl Lietuvos
Respublikos pilietybės –
prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, suteikimo, atsisakymo,
išsaugojimo, grąžinimo
|
Pritarti |
|
|
2. |
Užsienio
reikalų komitetas, |
2 |
1, 2 |
|
Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, vadovaudamasis Įstatymo dėstymo logika, siūlo pagrindiniam komitetui Įstatymo 7 straipsnyje po 8 p., kuriame reglamentuojamas atvejis, kai asmuo įgijo LR pilietybę išimties tvarka, 9 punkte nuosekliai dėstyti išimtį, kai LR pilietis, turėdamas ypatingų nuopelnų, gali turėti ir kitos valstybės pilietybę.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas 1.
Papildyti 7 straipsnį „ 9) yra asmuo, kuris
Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, kuriam Lietuvos Respublikos
pilietybė buvo atkurta, suteikta supaprastinta tvarka arba natūralizacijos
tvarka 2.
|
Pritarti |
|
|
3. |
Užsienio
reikalų komitetas, |
3 |
|
|
Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, vadovaudamasis Įstatymo 20 straipsnio, kuriame reglamentuojamos nuostatos dėl LR pilietybės suteikimo išimties tvarka, analogija, siūlo pagrindiniam komitetui papildyti siūlomą naują 201 straipsnį.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo papildymas 201 straipsniu Papildyti Įstatymą 201 straipsniu: „201 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas 1. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, gali priimti sprendimą, kad Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugo. 2. Pagal šį įstatymą ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos Respublikos piliečio veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. 3. Lietuvos
Respublikos pilietybė neišsaugoma, jeigu yra šio įstatymo
|
Pritarti |
|
|
4. |
Užsienio
reikalų komitetas, |
5 |
|
|
Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Europos teisės departamento 3 pastabą, siūlo pagrindiniam komitetui papildomai tobulinti Įstatymo 22 straipsnį, atskirose jo dalyse numatant atvejus, kada LR pilietybė neteikiama, neišsaugoma ir negrąžinama, ir kada neteikiama ir negrąžinama. Atitinkamai pagrindinis komitetas turi pataisyti kitas su šiuo siūlomu keisti 22 straipsniu susijusias Įstatymo nuostatas ir pakeisti paskesnių Įstatymo projekto straipsnių numeraciją.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
5 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstysi taip: „22 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama, neišsaugoma ir negrąžinama 1. Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos tvarka, supaprastinta tvarka, išimties tvarka neteikiama, taip pat neišsaugoma ir negrąžinama asmenims, kurie: 1) rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus; 2) rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką; 3) iki atvykimo gyventi į
Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo bausti laisvės atėmimo bausme už
tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas labai
sunkiu nusikaltimu, arba Lietuvos Respublikoje buvo bausti už labai sunkų
nusikaltimą, nesvarbu, ar išnyko teistumas už šiame punkte nurodytus
nusikaltimus, ar neišnyko
|
Pritarti |
|
|
5. |
Užsienio
reikalų komitetas, |
5 |
|
|
Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, teikdamas Nr. 2 pasiūlymą, siūlo pagrindiniam komitetui redakciniu požiūriu atitinkamai pakeisti Įstatymo 26 straipsnį.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos
pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos
pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis,
kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–5,
|
Pritarti |
|
|
6. |
Užsienio
reikalų komitetas, |
7 |
|
|
Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui laikytis nuoseklios LR pilietybės įgijimo institutų dėstymo logikos visame Įstatyme: LR pilietybės grąžinimas būtų dėstomas paskiausiai.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 1. „ 2) preliminariai nagrinėja prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ir grąžinimo ir teikia Respublikos Prezidentui siūlymus šiais klausimais;“
|
Pritarti |
|
|
7. |
Užsienio
reikalų komitetas, |
13 |
|
|
Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui numatyti vėlesnę Įstatymo įsigaliojimo datą.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 1. Šis
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė iki
|
Pritarti |
|
|
7. Balsavimo rezultatai. Pritarta bendru sutarimu.
8. Komiteto paskirtas pranešėjas. Benediktas Juodka.
Komiteto pirmininkas Benediktas Juodka
[1] Žr., pavyzdžiui, ESTT 1992 m. liepos 7 d. sprendimą byloje Mario Vicente Micheletti ir kiti prieš Delegación del Gobierno en Cantabria (byla C-369/90, Rink., 1992, p. I-4262).