Projekto
                                                                                                                          lyginamasis variantas
                                                                                            
LIETUVOS RESPUBLIKOS
                      REGLAMENTUOJAMŲ PROFESINIŲ KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMO ĮSTATYMO NR. X-1478 1, 2, 3, 5, 9, 12, 15, 21, 50, 51, 58, 59, 63, 64 STRAIPSNIŲ, 6 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 61 STRAIPSNIU 
ĮSTATYMAS
 

2019 m.                              d. Nr.

Vilnius

 
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

              „1. Šis įstatymas nustato Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių, Šveicarijos Konfederacijos piliečių (toliau – valstybių narių piliečiai), trečiųjų valstybių piliečių profesinės kvalifikacijos, įgytos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse, ir trečiųjų valstybių piliečių, turinčių kitose valstybėse narėse išduotą leidimą, suteikiantį jo turėtojui teisę apsigyventi ir dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą valstybės narės teritorijoje, ir ketinančių dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal reglamentuojamą profesiją, profesinės kvalifikacijos pripažinimo principus ir procedūras, administracinį bendradarbiavimą, taisykles dėl teisės iš dalies užsiimti reglamentuojama profesija ir kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje atliktos profesinės praktikos pripažinimo, suteikia garantijas asmenims, įgijusiems profesinę kvalifikaciją kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, dirbti pagal tą pačią reglamentuojamą profesiją arba verstis laisvąja profesija (toliau – dirbti pagal reglamentuojamą profesiją) Lietuvos Respublikoje tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams.“

               2. Pripažinti netekusia galios 1 straipsnio 3 dalį. 

               3. Šis įstatymas nesudaro kliūčių Lietuvos Respublikai kitų teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti valstybių narių piliečių, trečiųjų valstybių piliečių už Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos ribų ir trečiųjų valstybių piliečių, įgijusių profesinę kvalifikaciją Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje, įgytą profesinę kvalifikaciją. Pripažįstant profesinę kvalifikaciją, visais atvejais turi būti laikomasi būtiniausių atitinkamų profesijų rengimo reikalavimų.

 

2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

1. Šis įstatymas taikomas reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo teisiniams santykiams tiek, kiek jų nereglamentuoja specialieji Lietuvos Respublikos įstatymai, priimti įgyvendinant kitus negu šio įstatymo 6 priede nurodytus Europos Sąjungos teisės aktus, tiesiogiai susijusius su profesinių kvalifikacijų pripažinimu.

2. Šis įstatymas taikomas visiems valstybių narių piliečiams, siekiantiems dirbti pagal reglamentuojamą profesiją Lietuvos Respublikoje.

3. Trečiųjų valstybių piliečių teisės dirbti Lietuvos Respublikoje pagal reglamentuojamą profesiją reikalavimus nustato šis įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Šio įstatymo nuostatos dėl trečiųjų valstybių piliečių profesinės kvalifikacijos, įgytos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse, Šveicarijos Konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse, pripažinimo ir trečiųjų valstybių piliečių, turinčių kitose valstybėse narėse išduotą leidimą, suteikiantį jo turėtojui teisę apsigyventi ir dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą valstybės narės teritorijoje, ir ketinančių dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos darbą pagal reglamentuojamą profesiją, pripažinimo taikomos tiek, kiek jų nereguliuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

4. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 61 straipsnio nuostatas, taikomos trečiųjų valstybių piliečiams, turintiems kitose valstybėse narėse išduotą leidimą, suteikiantį jo turėtojui teisę apsigyventi ir dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą valstybės narės teritorijoje, ir ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal reglamentuojamą profesiją.

5. Šio įstatymo 61 straipsnio nuostatos taikomos valstybių narių piliečiams ir trečiųjų valstybių piliečiams, įgijusiems profesinę kvalifikaciją trečiosiose valstybėse ir siekiantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal reglamentuojamą profesiją, išskyrus šio straipsnio 4, 6 ir 7 dalyse nurodytus asmenis.

6. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 61 straipsnio nuostatas, taikomos trečiųjų valstybių piliečiams, kurie yra valstybės narės piliečio šeimos nariai.

7. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 61 straipsnio nuostatas, taikomos trečiųjų valstybių piliečiams, įgijusiems profesinę kvalifikaciją valstybėje narėje.

              8. Šis įstatymas taikomas visiems valstybių narių piliečiams, atlikusiems profesinę praktiką ne kilmės valstybėje narėje.

9. Šis įstatymas taikomas visiems valstybių narių piliečiams, siekiantiems verstis laisvosiomis profesijomis.

10. Šio įstatymo nuostatos netaikomos, kai reglamentuojamos profesinės kvalifikacijos pripažinimą tiesiogiai reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai.

11. Šis įstatymas nereglamentuoja sprendimų dėl kvalifikacijos pripažinimo kitos valstybėse narėse. Asmenys, kurių profesinė kvalifikacija pripažinta valstybėje narėje, kurioje ją įgijo, arba valstybėje narėje, kurioje profesinė kvalifikacija jiems buvo pripažinta, negali tokio pripažinimo naudoti, siekdami įgyti savo valstybėje narėje teisių, kitokių negu tos, kurios pripažįstamos įgijus kvalifikaciją toje valstybėje narėje, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad kitoje valstybėje narėje įgyta papildoma profesinė kvalifikacija.

12.     Šio įstatymo nuostatos netaikomos notarams.“

 

3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

1.      Papildyti 3 straipsnį nauja 7 dalimi:

„7. Formalios kvalifikacijos, įgytos trečiojoje šalyje, įrodymas – trečiosios šalies kompetentingos institucijos išduotas diplomas, pažymėjimas ar kitas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad įgyta profesinė kvalifikacija ar sėkmingai baigtas profesinio rengimo kursas.“

2. Buvusias 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 dalis laikyti atitinkamai 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 dalimis.

2.      Papildyti 3 straipsnį nauja 26 dalimi:

„26. Trečioji valstybė – bet kuri valstybė, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, Europos ekonominės erdvės valstybes (Islandijos Respublika, Lichtenšteino Kunigaikštystė, Norvegijos Karalystė) arba Šveicarijos Konfederaciją.“

3.      Buvusias 3 straipsnio 26 ir 27 dalis laikyti atitinkamai 27 ir 28 dalimis.

4.      Pakeisti 3 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip:

„27. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, Europos ekonominės erdvės valstybė (Islandija Islandijos Respublika, Lichtenšteinas Lichtenšteino Kunigaikštystė, Norvegija Norvegijos Karalystė) arba Šveicarijos Konfederacija.“

 

4 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Papildyti 5 straipsnį  10 dalimi:

„10. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos išduoda Europos profesinę kortelę profesinę kvalifikaciją turintiems asmenims, nurodytiems šio įstatymo 2 straipsnio 4 ir 7 dalyse (jų prašymu).“

 

5 straipsnis. Įstatymo papildymas 61 straipsniu

Papildyti Įstatymą 61 straipsniu:

61 straipsnis. Profesinių kvalifikacijų, įgytų trečiosiose valstybėse, pripažinimas                     Lietuvos Respublikoje

1. Valstybių narių piliečių ir trečiųjų valstybių piliečių profesinių kvalifikacijų, įgytų trečiosiose valstybėse, pripažinimo procedūras atlieka Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos.

2 Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustato profesinių kvalifikacijų, įgytų trečiosiose valstybėse, pripažinimo tvarką pagal jų kompetencijai teisės aktais priskirtas reglamentuojamas profesijas vadovaudamosi šio straipsnio nuostatomis.

3. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios valstybės narės piliečio ar trečiosios valstybės piliečio prašymą pripažinti jo profesinę kvalifikaciją, įgytą trečiojoje valstybėje (toliau šiame straipsnyje – prašymas), ir kartu pateiktus reikalaujamus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo:

1) sprendimą pripažinti profesinę kvalifikaciją;

2) sprendimą nepripažinti profesinės kvalifikacijos; 

3) sprendimą skirti kompensacinę priemonę – profesinio tinkamumo testą ar profesinės adaptacijos laikotarpį;

4) sprendimą atmesti prašymą.

4. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas priimamas, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

1) rengimo kurso, dėl kurio asmuo pateikia formalios kvalifikacijos, įgytos trečiojoje šalyje, įrodymą, trukmė ir rengimo dalykai ir atitinkamai kiekvieno dalyko kreditų (jeigu taikomi kreditai) arba valandų (jeigu taikomos valandos) skaičius atitinka privalomus Lietuvos Respublikoje;

2) įgyta profesinė patirtis trečiojoje valstybėje, jeigu ji būtina atitinkamai profesinei kvalifikacijai Lietuvos Respublikoje įgyti.

5. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas sprendimas priimamas, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) rengimo kurso, dėl kurio asmuo pateikia formalios kvalifikacijos, įgytos trečiojoje šalyje, įrodymą, trukmė daugiau nei vienais metais trumpesnė už privalomą Lietuvos Respublikoje;

2) baigtas rengimo kursas apima mažiau kaip 2/3 rengimo dalykų ir atitinkamai kiekvieno dalyko kreditų (jeigu yra taikomi kreditai) skaičiaus arba valandų (jeigu yra taikomos valandos) skaičiaus negu tie, kurie būtini siekiant gauti formalios kvalifikacijos įrodymą, privalomą Lietuvos Respublikoje;

3) neįgyta profesinė patirtis trečiojoje valstybėje, jeigu ji būtina atitinkamai profesinei kvalifikacijai Lietuvos Respublikoje įgyti.

6. Šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytas sprendimas priimamas, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) per šio straipsnio 8 dalyje nurodytą terminą nėra pateikti trūkstami ir (arba) papildomi dokumentai (įskaitant jų vertimus į lietuvių kalbą), būtini profesinei kvalifikacijai vertinti ir pripažinti;

2) negautas atsakymas į šio straipsnio 10 dalyje nurodytą pakartotinį prašymą pateikti informaciją arba gauta informacija yra nepakankama asmens profesinei kvalifikacijai vertinti ir pripažinti.

7. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija šio straipsnio 3 dalyje nurodytus tinkamai pagrįstus sprendimus priima ir apie tai raštu informuoja prašymą pateikusį asmenį ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo ir kartu pateiktų reikalaujamų dokumentų gavimo dienos.  

8. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos turi teisę reikalauti, kad prašymą pateikęs asmuo pateiktų trūkstamus ir (arba) papildomus dokumentus (įskaitant jų vertimus į lietuvių kalbą), būtinus šio asmens profesinei kvalifikacijai vertinti ir pripažinti, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo apie reikalavimą pateikti trūkstamus ir (arba) papildomus dokumentus išsiuntimo prašymą pateikusiam asmeniui dienos. Šis laikas neįskaitomas į šio straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimo priėmimo terminą.

9. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos turi teisę kreiptis į kitas Lietuvos Respublikos institucijas, trečiųjų valstybių ar valstybių narių institucijas dėl informacijos, susijusios su asmens, siekiančio profesinės kvalifikacijos, įgytos trečiosiose valstybėse, kvalifikacijos pripažinimu Lietuvos Respublikoje, formalios kvalifikacijos, įgytos trečiojoje šalyje, įrodymais ar kitais dokumentais, būtinos asmens profesinei kvalifikacijai vertinti ir pripažinti. Šioje straipsnio dalyje nurodytą informaciją Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos prašo pateikti per 3 mėnesius nuo prašymo pateikti informaciją išsiuntimo dienos. Šis laikas neįskaitomas į šio straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimo priėmimo terminą.

10. Jei Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija per šio straipsnio 9 dalyje nurodytą terminą negauna atsakymo į prašymą pateikti informaciją arba gauna informaciją, nepakankamą asmens profesinei kvalifikacijai vertinti ir pripažinti, per 10 darbo dienų nuo atsakymo gavimo ar nuo termino atsakymui pateikti pabaigos ji pateikia pakartotinį prašymą pateikti informaciją per 1 mėnesį nuo šio prašymo išsiuntimo dienos. Šis laikas neįskaitomas į šio straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimo priėmimo terminą.

11. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos užtikrina jų gaunamos informacijos, susijusios su valstybių narių piliečių, trečiųjų valstybių piliečių profesinių kvalifikacijų, įgytų trečiosiose valstybėse, pripažinimu, konfidencialumą.

12. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas sprendimas priimamas, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) rengimo kurso, dėl kurio prašymą pateikęs asmuo pateikia formalios kvalifikacijos, įgytos trečiojoje šalyje, įrodymą, trukmė ne daugiau nei vienais metais trumpesnė už privalomą Lietuvos Respublikoje;

2) baigtas rengimo kursas apima ne mažiau kaip 2/3 rengimo dalykų ir atitinkamai kiekvieno dalyko kreditų (jeigu yra taikomi kreditai) skaičiaus arba valandų (jeigu yra taikomos valandos) skaičiaus negu tie, kurie būtini siekiant gauti Lietuvos Respublikoje privalomą formalios kvalifikacijos įrodymą;

3) profesinės patirties, įgytos trečiojoje valstybėje, trukmė ne daugiau nei vienais metais trumpesnė už privalomą Lietuvos Respublikoje.

13. Jeigu dirbant pagal reglamentuojamą profesiją reikia gerai išmanyti Lietuvos Respublikos teisę, o konsultavimas ir (arba) pagalba Lietuvos Respublikos teisės klausimais yra esminis ir nekintantis tos profesinės veiklos ypatumas arba reglamentuojama profesija susijusi su visuomenės sveikata ar sauga, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, nukrypdama nuo šio straipsnio 14 dalyje nustatytų reikalavimų, turi teisę, priimdama šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą sprendimą, nurodyti arba profesinės adaptacijos laikotarpio, arba profesinio tinkamumo testo taikymą.

14. Jeigu Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos priima šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą sprendimą, šiame sprendime turi būti pateikiamas siūlymas prašymą pateikusiam asmeniui pasirinkti vieną iš šių kompensacinių priemonių:

1) profesinės adaptacijos laikotarpį, trunkantį iki trejų metų;

2) profesinio tinkamumo testą.

15.  Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, organizuodamos kompensacinių priemonių vykdymą, privalo atsižvelgti į tai, kad valstybės narės pilietis, trečiosios valstybės pilietis, siekiantis profesinės kvalifikacijos, įgytos trečiojoje valstybėje, savo kilmės valstybėje narėje arba valstybėje, iš kurios jis yra atvykęs, yra kvalifikuotas specialistas.

16. Profesinio tinkamumo testo laikymo ir vertinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos. Profesinio tinkamumo testų laikymas turi būti organizuojamas ne rečiau kaip 2 kartus per vienus metus, jeigu yra bent vienas asmuo, dėl kurio yra priimtas sprendimas taikyti kompensacinę priemonę ir kuris pasirinko kompensacinę priemonę – profesinio tinkamumo testą šio straipsnio 14 dalyje nustatytu atveju ir pateikė prašymą laikyti profesinio tinkamumo testą arba dėl kurio yra priimtas sprendimas taikyti kompensacinę priemonę – profesinio tinkamumo testą šio straipsnio 13 dalyje nustatytu atveju.

17. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos sudaro profesinio tinkamumo testu tikrinamų dalykų sąrašą. Jis parengiamas palyginus atitinkamos rengimo programos dalykus Lietuvos Respublikoje su tais, kurie nurodyti prašymą pateikusio asmens formalios kvalifikacijos, įgytos trečiojoje šalyje, įrodyme ir (ar) jo priede kartu su pateiktais išklausytų dalykų pavadinimais ir kreditų (jeigu yra taikomi kreditai) skaičiumi.

18. Jeigu prašymą pateikęs asmuo pageidauja ar privalo laikyti profesinio tinkamumo testą, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos raštu informuoja jį ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki profesinio tinkamumo testo laikymo dienos ir nurodo:

1) profesinio tinkamumo testo laikymą organizuojančią instituciją ir jos adresą;

2) profesinio tinkamumo testo laikymo formą ir vertinimą;

3) profesinio tinkamumo testo organizavimo išlaidų padengimo tvarką;

4) profesinio tinkamumo testu tikrinamų dalykų sąrašą;

5) kitą su profesinio tinkamumo testo laikymu susijusią informaciją.

19. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos privalo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo profesinio tinkamumo testo laikymo dienos apie profesinio tinkamumo testo įvertinimą raštu informuoti testą laikiusį asmenį.

20. Profesinio tinkamumo testo neišlaikęs asmuo gali laikyti šį testą pakartotinai.

21. Profesinės adaptacijos laikotarpio organizavimo, profesinės adaptacijos atlikimo, jo profesinės adaptacijos laikotarpio rezultatų vertinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos.

22. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos privalo ne vėliau kaip per
1 mėnesį nuo profesinės adaptacijos laikotarpio pabaigos dienos apie profesinės adaptacijos laikotarpio rezultatų įvertinimą raštu informuoti profesinės adaptacijos laikotarpį baigusį asmenį.

23. Išlaikęs profesinio tinkamumo testą ar baigęs profesinės adaptacijos laikotarpį asmuo per 1 mėnesį nuo profesinio tinkamumo testo ar profesinės adaptacijos laikotarpio rezultatų įvertinimo išsiuntimo dienos pateikia Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai pakartotinai prašymą pripažinti profesinę kvalifikaciją.

24. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, įvertinusios pakartotinai pateiktą prašymą pripažinti profesinę kvalifikaciją, priima vieną iš šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytų sprendimų ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šio prašymo pripažinti profesinę kvalifikaciją gavimo šioje institucijoje dienos.

25. Pripažįstant valstybių narių piliečių, trečiųjų valstybių piliečių profesinę kvalifikaciją, įgytą trečiosiose valstybėse, turi būti laikomasi būtiniausių atitinkamų profesijų rengimo reikalavimų, nustatytų šio Įstatymo III dalies III skyriuje.

26. Valstybių narių piliečiai ir trečiųjų valstybių piliečiai, kurių profesinės kvalifikacijos yra įgytos trečiosiose valstybėse ir yra pripažintos, vadovaujantis šio įstatymo
54 straipsnio nustatyta tvarka, turi mokėti lietuvių kalbą tiek, kiek tai būtina siekiant dirbti pagal reglamentuojamą profesiją Lietuvos Respublikoje.

27. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti sprendimai arba jų nepriėmimas gali būti skundžiami Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo apeliacinei komisijai (toliau – Apeliacinė komisija) arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

 

6 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

„14. Šio straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo apeliacinei komisijai (toliau – Apeliacinė komisija) Apeliacinei komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

 

7 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

Papildyti 12 straipsnį 8 punktu:

„8) kai atvykę trečiųjų valstybių piliečiai turi kitose valstybėse narėse išduotą leidimą, suteikiantį jo turėtojui teisę apsigyventi ir dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą valstybės narės teritorijoje, ir ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal reglamentuojamą profesiją.“

 

8 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

1.      Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Jeigu įgyti reglamentuojamą profesiją ar dirbti pagal ją Lietuvos Respublikoje leidžiama tik turint tam tikrą profesinę kvalifikaciją, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija savo nustatyta tvarka tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams, leidžia dirbti pagal tą profesiją asmenims, turintiems kompetenciją patvirtinančius dokumentus ar šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus formalios kvalifikacijos įrodymus, kurių kita valstybė narė reikalauja siekiant įgyti teisę dirbti pagal tą profesiją ar dirbti pagal ją“.

2.      Papildyti 15 straipsnį nauja 6 dalimi:

„6. Asmenims, vykstantiems į kitas valstybes nares ir siekiantiems dirbti pagal reglamentuojamą profesiją, kuri Lietuvos Respublikoje nėra reglamentuojama, dokumentus apie vienų metų (ar jam prilygstantį ne visą darbo laiką) profesinę patirtį Lietuvos Respublikoje per pastaruosius dešimt metų ar dėl asmens baigto reglamentuojamo rengimo, kurį pagrindžia turimas formalios kvalifikacijos įrodymas, patvirtinimo išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Dešimties metų laikotarpis yra skaičiuojamas nuo prašymo išduoti šį dokumentą pateikimo šiai institucijai dienos.“

3. Buvusias 15 straipsnio 6 ir 7 dalis laikyti atitinkamai 7 ir 8 dalimis.

 

9 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Papildyti 21 straipsnį 14 dalimi:

„14. Asmenims, vykstantiems į kitas valstybes nares ir siekiantiems dirbti pagal reglamentuojamą profesiją, pripažįstamą remiantis būtiniausių rengimo reikalavimų derinimu vadovaujantis šio įstatymo III dalies III skyriaus nuostatomis, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos išduoda pažymėjimą ar patvirtinimą, nurodytus šio straipsnio
2, 7 ar 11 dalyse.“
 

 

10 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas

1.      Papildyti 50 straipsnį 9 dalimi:

„9. Asmenims, vykstantiems į kitas valstybes nares ir siekiantiems dirbti pagal reglamentuojamą profesiją, pripažįstamą remiantis būtiniausių rengimo reikalavimų derinimu vadovaujantis šio įstatymo III dalies III skyriaus nuostatomis, šio įstatymo 5 priedo 1 punkto
d papunktyje nurodytą dokumentą ir šio įstatymo 5 priedo 2 punkte nurodytą pažymėjimą išduoda Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos.“

2. Papildyti 50 straipsnį 10 dalimi:

„10. Asmenims, vykstantiems į kitas valstybes nares ir siekiantiems dirbti pagal reglamentuojamą profesiją, pripažįstamą remiantis bendrąja formalios kvalifikacijos įrodymų pripažinimo sistema, vadovaujantis šio įstatymo III dalies I skyriaus nuostatomis, dokumentą, nurodytą šio įstatymo 5 priedo 1 punkto d papunktyje, išduoda Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos.“

 

11 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 51 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Sprendimas dėl asmens profesinės kvalifikacijos pripažinimo arba jo nebuvimas gali būti skundžiami Apeliacinei komisijai ir arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

 

12 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas

1.      Pakeisti 58 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, bendradarbiaudamos ir keisdamosi informacija su kilmės valstybių narių kompetentingomis institucijomis, vadovaujasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis.“

2.      Pakeisti 58 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskiria kompetentingas institucijas. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos gali būti paskirtos įstatymu. Įstatymų nustatytais atvejais kompetentingomis institucijomis gali būti skiriamos reglamentuojamų profesijų savivaldą įgyvendinančios asociacijos.“

 

13 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 59 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) tikrina, ar reikalavimai, kurie taikomi pagal Lietuvos Respublikos teisinę sistemą, kuriais konkrečios profesinės kvalifikacijos turėtojui apribojama teisė pradėti dirbti pagal reglamentuojamą profesiją arba užsiimti ta profesine veikla konkrečios profesinės kvalifikacijos turėtojui ribojama teisė užsiimti ta profesine veikla, įskaitant naudojimąsi profesiniu vardu ir veiklos pagal tokį profesinį vardą vykdymą (toliau šiame straipsnyje – reikalavimai), yra suderinami su toliau išvardytais principais:

a) neturi būti nei tiesiogiai, nei netiesiogiai diskriminuojantys dėl pilietybės ar gyvenamosios vietos;

b) turi būti pagrįsti svarbiomis bendrojo intereso priežastimis;

c) turi būti tinkami siekiant įgyvendinti nustatytą tikslą ir jais neturi būti reikalaujama daugiau, nei būtina tam tikslui pasiekti;“.

 

14 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 63 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Kontaktinio centro veikla šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms funkcijoms atlikti yra finansuojama iš Lietuvos Respublikos ūkio ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto  asignavimų ir (ar) kitų lėšų.“

 

15 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„64 straipsnis. Apeliacinė komisija

1. Šio įstatymo 61 straipsnio 26 dalyje, 9 straipsnio 14 dalyje ir 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos Apeliacinės komisijos personalinę sudėtį tvirtina ir asmenų skundų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

2. Apeliacinė komisija sudaroma iš profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriaus, Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Studijų kokybės vertinimo centro atstovų – iš viso ne mažiau kaip iš 11 narių.

3. Apeliacinė komisija atlieka šias funkcijas:

1) nagrinėja asmenų skundus dėl Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų priimtų sprendimų, susijusių su kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimu, ir dėl šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodytų sprendimų;

2) pagal kompetenciją teikia informaciją apie savo priimtus sprendimus.

4. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimą dėl asmens profesinės kvalifikacijos pripažinimo, priimtą išnagrinėjus asmens prašymą pripažinti jo kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įgytą profesinę kvalifikaciją, Apeliacinei komisijai gali skųsti asmuo, nesutinkantis su Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimu nepripažinti jo kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įgytos profesinės kvalifikacijos. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija nustatytu laiku sprendimo dėl asmens prašymo pripažinti jo kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įgytą profesinę kvalifikaciją nepriima, asmuo dėl pažeistos teisės gali pateikti skundą Apeliacinei komisijai.

5. Asmuo, nesutinkantis su šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodytu Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimu, priimtu išnagrinėjus deklaraciją dėl leidimo laikinai ir kartais teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, gali jį skųsti Apeliacinei komisijai.

6. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti skundai paduodami per 14 darbo dienų nuo skundžiamo sprendimo priėmimo arba termino išnagrinėti asmens prašymą pripažinti jo kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įgytą profesinę kvalifikaciją pabaigos dienos.

7. Apeliacinei komisijai pateiktas skundas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas per vieną mėnesį nuo skundo gavimo dienos.

8. Apeliacinė komisija motyvuotu sprendimu atsisako nagrinėti asmens skundą, jeigu:

1) praleistas skundo padavimo terminas ir asmuo neprašo jo atnaujinti;

2) jau buvo priimtas vienas iš šio straipsnio 9 dalyje nurodytų sprendimų dėl to paties asmens, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

9. Apeliacinė komisija, išnagrinėjusi skundą, priima vieną iš šių motyvuotų sprendimų:

1) palikti galioti Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos priimtą sprendimą nepripažinti dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, kai kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įgytos profesinės kvalifikacijos įgyta profesinė kvalifikacija, ar šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodytą sprendimą ir asmens skundą atmesti;

2) įpareigoti Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją atlikti pakartotinį kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įgytos profesinės kvalifikacijos vertinimą;

3) įpareigoti Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją pakartotinai vertinti profesinę kvalifikaciją, kai paslaugos teikiamos laikinai ir kartais.

10. Asmuo, nesutinkantis su Apeliacinės komisijos sprendimu, gali jį skųsti administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

 

16 straipsnis. Įstatymo 6 priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo 6 priedą ir jį išdėstyti taip:

                                                                                 „Lietuvos Respublikos

                                                                                   reglamentuojamų profesinių

                                                                                   kvalifikacijų pripažinimo įstatymo

                                                                                   6 priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL 2005 L 255, p. 22) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Komisijos deleguotu reglamentu (ES) 2019/907. direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) (OL 2019 L 145, p.7).

2. 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (OL 2009 L 155, p. 17).

 

17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1.      Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d.

2.         Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 61 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 3 punkte ir 12 dalies
3 punkte nustatytas reikalavimas turėti atitinkamą profesinę patirtį, jeigu ji būtina atitinkamai profesinei kvalifikacijai Lietuvos Respublikoje įgyti, netaikomas asmenims, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo yra pateikę prašymus dėl jų profesinės kvalifikacijos, įgytos trečiojoje valstybėje, pripažinimo.

 

 

 
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
 

 

Respublikos Prezidentas