LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCIJOS 44 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas – būtina demokratijos sąlyga, leidžianti įgyvendinti visuomenės teisę gauti nešališką ir objektyvią informaciją. Konstitucinis Teismas konstitucinės justicijos byloje 2006 m. gruodžio 21 d. yra pažymėjęs, kad „Konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija suponuoja ir tai, kad turi būti sudarytos materialiosios, organizacinės, finansinės sąlygos visuomeniniam transliuotojui veiksmingai ją vykdyti, taip pat kad įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą. Kad visuomeninis transliuotojas vykdytų savo misiją, tai yra conditio sine qua non. Šiame kontekste pažymėtina, jog vien tai, kad valstybė yra visuomeninio transliuotojo steigėja, savaime nereiškia, kad yra nukrypstama nuo visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo imperatyvo. Pabrėžtina, kad įstatymu turi būti nustatytas toks visuomeninio transliuotojo valdymo modelis, kuris užtikrintų, kad nebus nukrypta nuo šio transliuotojo konstitucinės misijos, taip pat kad nebus paneigtas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas.“ Kitaip tariant, Konstitucinis Teismas savo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime atskleidžia įstatymo, kaip visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo garanto, reikšmę ir šį įstatymą pripažįsta Konstitucijos saugoma vertybe. Nėra abejonės, kad visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui yra svarbus ir jo organų, o ypač tų, kurie atsakingi už transliuotojo valdyseną, nepriklausomumas nuo politinių partijų ir (ar) organizacijų. Dėl to, siekiant užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo apsaugą, yra svarbu jo nepriklausomumo principą įtvirtinti aukščiausios galios teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, pažymint, kad visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą saugo įstatymas bei apsaugoti visuomeninį transliuotoją nuo tiesioginės partinės įtakos tuo atveju, kai partijų ar politinių organizacijų nariai tampa jo organų nariais.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai bei kiti Seimo nariai, pasirašę šį projektą.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme yra apibrėžta Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos misija (paskirtis), įtvirtinti jos veiklos principai ir reikalavimai jai, nustatytos LRT teisės ir pareigos, veiklos garantijos, valdymo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarka. Įstatymas numato, kad LRT valdymo organo - Tarybos nariais - negali būti Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, tarp jų LRT, taip pat radijo ir televizijos stočių savininkai ir bendraturčiai. Apribojimai partinei LRT organų priklausomybei nėra numatyti, nes vadovaujantis Konstitucinio Teismo nutarimu, šie apribojimai gali būti nurodyti tik Konstitucijos tekste. Konstitucinis Teismas 2006 m. balandžio 14 d. nutarime konstatavo, kad konstitucinė piliečių teisė vienytis į politines partijas yra viena pagrindinių demokratinės valstybės piliečių teisių, kad šią teisę piliečiai įgyvendina laisva valia, kad pagal Konstituciją piliečiams laiduojama teisė savo valia nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors politinei partijai. Toje pačioje konstitucinės justicijos byloje Teismas nurodė, kad piliečių „konstitucinė teisė laisvai vienytis į politines partijas gali būti ribojama įstatymu, tačiau ne daugiau, negu leidžia pati Konstitucija“. Tai reiškia, kad tik Konstitucijoje gali būti numatytos nuostatos, ribojančios asmenų, kurie yra politinių partijų ar organizacijų nariai, teisę eiti tam tikras pareigas ir pareigybių sąrašas Konstitucijoje yra baigtinis. Pvz., Konstitucijoje įtvirtina, kad politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje negali dalyvauti teisėjai (Konstitucijos 113 str.); savo narystę politinėje partijoje privalo sustabdyti asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu (Konstitucijos 83 str.).
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siūloma Konstitucijos 44 straipsnyje įvirtinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo principą, nustatant, kad šį nepriklausomumą saugo įstatymas, o taip pat numatyti partinės veiklos apribojimus LRT organų nariams bei Konstitucijos 44 straipsnio papildymą suformuluoti taip: „Visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą saugo įstatymas. Visuomeninio transliuotojo organų nariai negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje.“
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikės imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Tikimasi, kad priėmus Konstitucijos pataisas, bus užtikrintas LRT nepriklausomumas ir dar labiau padidės visuomenės pasitikėjimas visuomeniniu transliuotoju.
6. Kokią įtaka priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimtos Konstitucijos pataisos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Kitų įstatymų keisti nereikės.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Visuomeninis transliuotojas, nepriklausomumo principas, politinė partija, politinė organizacija.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia:
Seimo nariai
1. Ramūnas Karbauskis
2. Saulius Skvernelis
3. Jonas Jarutis
4. Aušrinė Norkienė
5. Agnė Širinskienė
6. Stasys Jakeliūnas
7. Asta Kubilienė
8. Vida Ačienė
9. Laimutė Matkevičienė
10. Levutė Staniuvienė
11. Viktoras Pranckietis
12. Kęstutis Mažeika
13. Arvydas Nekrošius
14. Egidijus Vareikis
15. Robertas Šarknickas
16. Arūnas Gumuliauskas
17. Juozas Rimkus
18. Kęstutis Smirnovas
19. Juozas Varžgalys
20. Albertas Stasys Nausėda
21. Dainius Kepenis
22. Algimantas Kirkutis
23. Lauras Stacevičius
24. Bronius Markauskas
25. Gediminas Vasiliauskas
26. Darius Kaminskas
27. Raimundas Martinėlis
28. Dainius Gaižauskas
29. Virgilijus Poderys
30. Zenonas Streikus
31. Aurimas Gaidžiūnas
32. Kęstutis Bacvinka
33. Petras Nevulis
34. Andriejus Stančikas
35. Gintautas Kindurys
36. Vytautas Rastenis
37. Gediminas Kirkutis
38. Rimantas Sinkevičius
39. Irena Šiaulienė
40. Rima Baškienė
41. Petras Gražulis
42. Stasys Tumėnas
43. Vanda Kravčionok
44. Michal Mackevič
45. Česlav Olševski
46. Zbignev Jedinskij
47. Remigijus Žemaitaitis
48. Vytautas Kamblevičius
49. Algimantas Dumbrava
50. Kęstutis Bartkevičius
51. Juozas Imbrasas