|
1.
|
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija,
2018-10-30
|
|
|
|
|
Dėl Sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įstatymų
projektų
Pagal LR teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas teikiame savo nuomonę
- nepritarimą dėl 2018m. spalio 17d.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
pateiktiems teisės aktų projektams:
1. Sveikatos draudimo įstatymo projektui XIIIP-2725;
2. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektui XIIIP-2720;
nes priėmus šiuos teisės aktus gyventojų pajamų apmokestinimas didėja
nuo 2019m. pažeidžiant LR teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas (20 str.
3d.) dėl jų įsigaliojimo 6 mėnesių termino.
Norime atkreipti, kad minimų teisės aktų projektai:
1. buvo netinkamai pristatomi visuomenei, be aiškaus ir suprantamo
atskleidimo apie skirtingą mokesčių didėjimo įtaką keičiantis gyventojo pajamoms,
atsižvelgiant į taikomas grindis ir lubas, kurios naudojamos gyventojų
mokesčių skaičiavimui.
2. Užregistruoti pažeidžiant LR teisėkūros pagrindų įstatymo
nuostatas, nes numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas atliktas
netinkamai.
Teisės akto aiškinamajame rašte:
- neišvardinti visi asmenys ir visi atvejai kam ir kiek didėja ar
mažėja mokesčiai (autoriniai atlyginimai ne iš darbdavio, išmokos
menininkams, išmokos apmokestinamos VSD, PSD mokesčiais mažosios bendrijos
nariams, individuali veikla ir visos kitos gyventojų pajamos buvo vertintos
be 3 proc. pensijinio kaupimo, iš kurio gyventojai negalės pasitraukti po
2019m. birželio 30 d.) ,
- neatlikta analizė, kokią naudą duos ekonomikai mokesčių didinimas vienoms
gyventojų grupėms ir mažinimas kitoms. Mokesčių keitimas, tik dėl to, kad
suvienodinti įstatymo formuluotes dėl visų veiklų, nėra ekonomiškai
pagrįstas. Visos vykdomos veiklos yra skirtingos ir eilę metų dėl savo
skirtingumo buvo apmokestinamos skirtingai. Nėra pateiktas ekonomiškai pagrįstas
argumentuotas paaiškinimas kodėl tam tikroms pajamų rūšims mokesčiai
sumažinti (tantjemos, autoriniai iš darbdavio, verslo liudijimai), o
kitoms būtina juos padidinti (autoriniai ne iš darbdavio, MB,
individuali veikla pagal pažymą).
Siūlome patikslinti projektus taip, kad
gyventojų mokesčiai nedidėtų priklausomai nuo to ar jie dalyvauja papildomame
pensijiniame kaupime ar ne, taip kaip tai buvo padaryta dėl 2018m. birželio
30d. patvirtinto 2019 m. gyventojų darbo užmokesčio pajamų apmokestinimo 2019m.
Siūlome tikslinti LR teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas (20 str.)
dėl mokestinių teisės aktų keitimo, nustatant papildomą sąlyga, kad 20 str. 3
d. išvardinti mokestinių teisės aktų keitimai, dėl kurių didėja mokesčiai,
gali būti keičiami tik vieną kartą per 5 metus.
Siūlome į Valstybinio Socialinio draudimo įstatymą perkelti VSD
tarifus iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių
patvirtinimo įstatymo ir jiems taikyti 5 metų nekeitimo tvarką.
Mokesčių keitimas, net jei tai būtų jų mažinimas visada parodo
mokestinės sistemos nestabilumą. Mūsų siūlymas yra stabilizuoti mokestinę
sistemą ir sukurti saugią ir tvarią bei prognozuojamą mokestinę aplinką.
Siūlome numatyti pagrindinių teisės aktų vertimą į anglų kalbą.
Dabartiniu metu nei vienas aktualaus mokestinis teisės aktas neturi
vertimo į jokią kitą kalbą, išskyrus lietuvių kalbą. Užsienio šalių
ekonomistai yra priversti išbraukti Lietuvą iš savo mokslinių darbų, Lietuva
praranda investuotojus, nors tam tikrais atvejais Lietuvoje mokesčiai yra
mažesni nei aplinkinėse šalyse.
|
Įvertinta
|
Siekiant, kad
savarankiškai dirbančių asmenų mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų
ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma nedidėtų, įvertinus nuo
2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančius pakeitimus (išskyrus galimą poveikį dėl
maksimalios įmokų bazės nedidelei savarankiškai dirbančių asmenų grupei,
gaunančiai itin dideles pajamas),
Komitete pritarta komiteto patobulintam Seimo narių
R. Šalaševičiūtės ir A. Palionio pasiūlymui (2018-10-19) dėl apmokestinamosios
bazės dydžio
(žr. komiteto išvadą ir įstatymo projektą XIIIP-2720(2).
|
|
2.
|
Lietuvos advokatūra,
2018-11-13
|
|
|
|
|
DĖL TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ NR. XIIIP-2720, XIIIP-2721 ir XIIIP-2725
Lietuvos advokatūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos Valstybinio
socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 10, 15, 16, 24, 32 ir 34 straipsnių
pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo
įstatymo Nr. 1-1336 2, 3, 8, 10, 11,12, 13, 19, 25, 35 ir 40 straipsnių
pakeitimo įstatymo Nr. XIII-823 5 straipsnio pakeitimo įstatymo bei Lietuvos
Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. i-1343 6, 16, 17 ir 18 straipsnių
pakeitimo įstatymo Nr. XTTT-1341 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais (toliau
- Projektai), įvertinusi jų tikslus, uždavinius, atitiktį teisėkūros
principams bei galimas naujo teisinio reguliavimo pasekmes, nepritaria
Projektams ir teikia šias pastabas.
DĖL MOKĖTINŲ MOKESČIŲ DYDŽIO PAKEITIMO NUO 2019 M.
ASMENIMS VYKDANTIES INDIVIDUALIĄ VEIKLĄ
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme
nustatyta, kad savarankiškai dirbantys asmenys, įskaitant advokatus ir
advokatų padėjėjus, socialinio draudimo įmokas moka nuo 50 proc.
apmokestinamųjų pajamų, nemokant įmokų nuo didesnės nei 28 vidutinio darbo
užmokesčio (toliau - VDU) (22 643,60 Eur) sumos per metus. Šiuo metu
savarankiškai dirbantys asmenys moka 9 proc. dydžio privalomojo sveikatos
draudimo (toliau - PSD) ir 28,9 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo (toliau
- VSD) įmokas. Projektais siūloma nustatyti, kad individualią veiklą
vykdantys asmenys mokėtų socialinio draudimo įmokas nuo 100 proc.
apmokestinamųjų pajamų, nemokant įmokų nuo didesnės nei praėjusių metų 43 VDU
(48856,6 Eur) sumos.
Patvirtinus naujus įmokų tarifus, asmenys vykdantys individualią
veiklą mokėtų 12,52 proc. dydžio VSD ir 6,98 proc. dydžio PSD įmokas. Tai
reiškia, kad Projektais siekiama nustatyti prievolę mokėti nurodytų tarifų
dydžio įmokas, padidinus taikomą apmokestinamąją bazę.
Lietuvos advokatūra abejoja aiškinamajame rašte nurodyto Projektų
tikslo -
„nustatyti savarankiškai dirbantiems asmenis tokią apmokestinamąją
bazę, kad dėl mokesčių ir pensijų reformų įgyvendinimo jų apmokestinimas
išliktų panašiame lygyje"- pagrįstumu. Pagal Projektų
rengėjų skaičiavimus, šiuo metu asmens, vykdančio individualią veiklą, pajamoms
siekiant 1000 Eur įmokų, mokėtinų Valstybinio socialinio draudimo
fondui, t.y. VSD ir PSD, suma sudaro 189,5 eurus. Įsigaliojus
siūlomiems pakeitimams, ši suma padidėtų iki 195 eurų. Teigiama,
kad šie pokyčiai tik neženkliai padidintų mokestinę naštą asmenims
vykdantiems individualią veiklą, todėl neigiamos pasekmės nėra numatomos. Vis
dėlto atkreiptinas dėmesys, kad nekeičiant VSD bei PSD įmokų bazės ir tarifų,
individualios veiklos apmokestinimas išliktų tokiame pačiame lygyje,
nepaisant mokesčių ir pensijų reformos įgyvendinimo. Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra viešai nurodžiusi, kad: „kartu
su „Sodros" biudžetu yra tvirtinami socialinio draudimo tarifai, kurie
galios 2019 metais. Tarifai keičiasi dėl mokesčių reformos, nes nuo kitų metų
sujungiamos darbdavio ir darbuotojo mokamos įmokos".
Pažymėtina, kad darbdavio ar darbuotojo įmokų, kurias ketinama
sujungti įgyvendinus mokesčių reformą, individualios veiklos vykdymo sistemoje
nėra, todėl keisti apmokestinamąją pajamų bazę, VSD ir PSD tarifus bei
didinti įmokų „lubas" nėra tikslinga.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nors yra deklaruojamas
nežymus
mokestinės naštos didinimas, visgi pastebėtina, jog vienu metu keičiantis
iš karto bent trims rodikliams (mokestinei bazei, valstybinio socialinio
draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo tarifams bei didinant įmokų
„lubas"), taip pat papildomai įvertinus, jog atitinkamai 2019 m. keisis
VDU, (didėjant VDU, didėja ir apmokestinamų pajamų imtis) išlieka tikimybė,
jog individualią veiklą vykdantiems asmenims, mokestinė našta galimai išaugs
ir individualią veiklą vykdantys mokesčių mokėtojai susidurs su dar didesne
mokestine našta. Todėl Lietuvos advokatūros vertinimu, Projekto iniciatorių skaičiavimai
objektyviai neatspindi tikrojo Projektų poveikio individualią veiklą vykdančių
mokesčių mokėtojų grupei.
DĖL PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO RODIKLIŲ POKYČIŲ
Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos 2019 metų
privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo
projekte Nr. XIIIP-2732 numatyta patvirtinti Privalomojo sveikatos draudimo
fondo biudžetą - 2 059 792 tūkstančių eurų pajamų ir 2 059 792
tūkstančių eurų išlaidų. Pagal 2019-2021 metų prognozuojamas privalomojo
sveikatos draudimo fondo išlaidas matyti, jog 2020 m. ir 2021 m. privalomojo
sveikatos draudimo fondo išlaidos didės.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad sveikatos draudimo fondo išlaidų
dydžio dalis yra grindžiama papildomomis pajamomis, gaunamomis iš
individualią veiklą vykdančių asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, o
būtent iš asmenų, kurie veikia pagal individualios veiklos pažymą, sąskaita.
Didėjančios prognostinės privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos
2020-2121 metais, neužtikrina subalansuoto ir ilgalaikio individualią veiklą
vykdančių asmenų, mokamų įmokų stabilumo, o Projektais nenumatytos siūlomų
pokyčių pasekmės ir priemonės, kurių reikėtų imtis, jog neigiamų besikeičiančių
rodiklių poveikio būtų išvengta.
DĖL POREIKIO
DERINTI PROJEKTUS SU VISUOMENE IR
SUINTERESUOTAIS
ASMENIMIS
Rengiant siūlomus Projektus, nevertintos neigiamos teisinio
reguliavimo pasekmės savarankiškai dirbančių asmenų atžvilgiu, taip pat
tiesioginė ir netiesioginė siūlomo reguliavimo nauda bei kaip tai galimai
atsilieps individualią veiklą vykdančių asmenų veiklos sąlygoms bei plėtrai.
Individualią veiklą vykdantys asmenys savo rizika kuria naujas darbo
vietas ir pridėtinę vertę šalies ekonomikai, todėl dažni šios srities
apmokestinimo pokyčiai (pvz., 2017 m. įvestas mokesčio kreditas) sukuria daug
neigiamų pasekmių. Nestabilus individualios veiklos mokesčių modelis
neskatina asmenų pradėti dirbti savarankiškai.
Mokesčiai, būdami bendros ekonominės politikos dalimi, neturėtų
tiesiogiai veikti atskirų asmenų grupių pajamų, sukuriant didesnę mokesčių
naštą. Didėjant individualią veiklą vykdančių asmenų išlaidų dydžiui,
atitinkamai gali kilti paslaugų kaina ar turėti įtakos sprendimui pasitraukti
iš rinkos, o tai gali iškraipyti arba kitaip neigiamai paveikti įsivyravusią
konkurenciją. Todėl įstatymų projektai turi būti siūlomi atsakingai ir išsamiai
išanalizavus, kokią įtaką turės šešėlinei ekonomikai, verslo tvarkai, finansų
sistemai ir kitoms svarbioms sritims.
Atsižvelgiant į tai, kad Projektų nuostatomis siūloma iš esmės
pakeisti individualią veiklą vykdančių asmenų mokesčių dydį, manytina, kad
tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių
administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinam principui, pagal
kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos
mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą,
mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės
pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio
reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių
nuo jų paskelbimo dienos. Teisėkūros veiksmai turi būti atliekami per
protingus terminus iki teisės aktų priėmimo, suteikiant visuomenei ir
interesų grupėms galimybes teikti pasiūlymus ir pastabas visose teisinio
reguliavimo teisėkūros stadijose.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog rengiant teisės akto projektą turi
būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir
pasirenkama geriausia iš jų. Vis dėlto pastebėtina, kad aptariamų Projektų
atveju, ne tik nėra įvardintų teisinio poveikio rezultatų, ar pateikiami
kitokie mokesčių teisės srityje įgyvendintinų reformų sprendimų būdai, tačiau
siūlytinais Projektais taip pat nėra atskleisti teisinio reguliavimo tikrieji
tikslai, neįvertintas siūlytino teisinio reguliavimo poveikis, neatsižvelgta
į visuomenės ir suinteresuotos asmenų grupės interesus. Pabrėžtina, kad iš
esmės keičiant individualią veiklą vykdančių asmenų mokėtinų įmokų bazę į
valstybės biudžetą, nėra parengta numatomo teisinio reguliavimo koncepcija, o
visuomenė tinkamai nesupažindama su spręstinamomis numatomo teisinio
reguliavimo problemomis.
Dėl nurodytų priežasčių, siūlome pakartotinai įvertinti Projektus,
atsižvelgiant į pateiktas pastabas bei siekiant išvengti neigiamų pasekmių,
svarstyti apie papildomų nuostatų įtvirtinimą, priešingu atveju, Projektų
įgyvendinimo turėtų būti atsisakyta, o esamas teisinis reguliavimas
nekeičiamas.
|
Įvertinta
|
Siekiant, kad
savarankiškai dirbančių asmenų mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų
ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma nedidėtų, įvertinus nuo
2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančius pakeitimus (išskyrus galimą poveikį dėl
maksimalios įmokų bazės nedidelei savarankiškai dirbančių asmenų grupei,
gaunančiai itin dideles pajamas),
Komitete pritarta komiteto patobulintam Seimo narių
R. Šalaševičiūtės ir A. Palionio pasiūlymui (2018-10-19) dėl apmokestinamosios
bazės dydžio
(žr. komiteto išvadą ir įstatymo projektą XIIIP-2720(2).
|
|
3.
|
Algirdas Bartkevičius,
2018-11-15
|
|
|
|
|
Kyla
abejonių, ar pagrįstai ir socialiai teisėtai yra pagal darbo sutartis
nedirbantiems senatvės pensininkams skaičiuojamos socialinio ir sveikatos
draudimo įmokos nuo autorinio atlyginimo.
Šių įmokų tarifai yra patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymais. Tačiau
juk senatvės pensininkai yra valstybės draudžiami socialiniu ir
sveikatos draudimu. Nors mokant įmokas pensijų socialiniam draudimui yra
galimybė perskaičiuoti ir šiek tiek (bent keliais eurais) pasididinti
senatvės pensiją, tačiau vieneri draudiminio stažo metai įskaitomi, kai uždarbis,
nuo kurio įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos,
sudarė ne mažiau kaip 12 minimalių mėnesinių atlyginimų. Esant
pensininko autoriniam atlyginimui vidutiniškai į mėnesį bent apie
100 Eur, vienerius socialinio draudimo stažo metus ir šiokį tokį senatvės
pensijos padidinimą (jeigu jo sulauksi) yra galimybė užsidirbti tik per
ketverius ar daugiau metų, tai yra kai bus uždirbta ne mažiau kaip 4800
Eur (esant MMA 400 eurų), o nuo kitų metų ši suma dar padidėja. Vienas
iš mažiausių pensijų gaunantiems asmenims nors šiek tiek didesnės pajamos
reikalingos dabar, o ne už kelių metų, kurių pensininkas gali ir nesulaukti.
Kitų papildomų socialinių ir sveikatos draudimo garantijų šiems
pensininkams teisės aktai nenumato, nors įmokos sumokamos, o tai
žymiai sumažina mokamų autorinių atlyginimų ir taip menkus
dydžius.
Todėl siūloma pakeisti Valstybinio socialinio draudimo įstatymą
Nr. I-1336 ir Sveikatos
draudimo įstatymą Nr. I-1343 (o jeigu reikia, ir kitus teisės aktus),
numatant, jog valstybinio socialinio ir sveikatos
draudimo įmokas nemoka autorinio
darbo užsakovas ir autorius nuo
pajamų, kurias pagal autorines sutartis gauna neturintys
darbo santykių senatvės pensininkai. Tokiu būdu
autorinių darbų užsakovai turėtų finansinių galimybių bent 20 – 30
proc. padidinti autorinius atlyginimus (tai numatant autorinėje sutartyje), taip palengvinant
nors dalies pensininkų nelengvą dalią (esant vienai iš mažiausių ES
pensijų - Lietuvoje vidutinė senatvės pensija per mėnesį, turint
būtinąjį stažą - 2018 m. 07
mėn. duomenimis - 323,7 Eur). Tikėtina, kad padidėjus autoriniams
atlyginimams, ko gero, atsirastų daugiau pensininkų norinčių ir galinčių
panaudoti ilgametę savo darbo patirtį, specifines žinias, atliekant autorinius darbus. Beje, tai atitiktų
ir šios Vyriausybės programos, patvirtintos
Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82,
dalyje „Kompleksinės paslaugos ir užimtumo galimybės pagyvenusiems žmonėms“
nurodytus tikslus ir uždavinius.
|
Įvertinta
|
Įstatymo projekte
Nr. XIIIP-2720 iš esmės nėra siūloma jokių panašių pakeitimų dėl senatvės
pensijų gavėjų atleidimo nuo valstybinio socialinio draudimo ir
privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo gaunantiems pajamas pagal
autorines sutartis.
|
