Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 25, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 4, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 46
STENOGRAMA
2021 m. balandžio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame 2021 m. balandžio 15 d. rytinį Seimo posėdį. Prašau užimti vietas. Registruojamės. (Gongas)
Užsiregistravo 104 Seimo nariai.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2021 m. balandžio 15 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. A. Palionis.
A. PALIONIS (MSNG*). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šiandien į popietinę darbotvarkę yra įtraukta keletas Sodininkų bendrijų įstatymų projektų. Taip pat yra ir mano registruotas ir dar nepateiktas projektas Nr. XIIIP-5336. Atsiprašau, Nr. XIIIP-5356. Norėčiau, kad įtrauktume, nes dėl to paties straipsnio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Projektas Nr. XIIIP-5356. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nors ir kaip būtų keista, kartais ir valdantieji ką nors siūlo dėl darbotvarkės, nors patys ją formuoja. Mano siūlymai būtų du.
Pirmas siūlymas. Pagal autorės pageidavimą, kadangi yra daug Teisės departamento pastabų ir autorė nori rengti antrąjį variantą, atsižvelgdama į tas pastabas, yra siūlymas frakcijos vardu išbraukti Odontologijos rūmų įstatymo projektą. Tai darbotvarkės 2-11 klausimas. (Balsai salėje) Svarstysime, kai jis bus patobulintas.
Antras siūlymas. Išbraukti darbotvarkės 2-19 klausimą – Seimo nutarimo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą projektą. Žinome, kaip sudėtinga iš tikrųjų dabar tvarkytis esant pandeminei situacijai. Mano supratimu, sukelti sumaištį ir rodyti, kad Seime mes svarstome tą privalomo testavimosi problemą, tai tikrai nepadėtų tvarkytis su pandemija, todėl bet koks svarstymas čia tikrai nereikalingas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena, kolegos. Mano siūlymas ir Liberalų sąjūdžio frakcijos siūlymas būtų papildyti šiandien darbotvarkę prieš metus registruotu Darbo kodekso pakeitimo projektu Nr. XIIIP-4528. Jo esmė, kad dienpinigiai darbuotojams būtų mokami tik bankiniu pavedimu. Įstatymo projektas buvo registruotas pernai vasario mėnesį. Man atrodo, šiandien būtų gera diena pateikti jį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Frakcijos vardu prašome išbraukti darbotvarkės 1-6 klausimą – Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4989, nes gavome ir Seimo nariai gavo daug laiškų. Formuojamas pasiūlymas, kad nereikėtų registruoti naujo projekto, yra siūlymas tiesiog komitete pasiūlymą dar apsvarstyti ir priimti visos apimties įstatymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašau, A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Reaguodamas į gerbiamo J. Razmos pasiūlymą, noriu tik pasakyti, kad yra išreikšta didžiosios dalies Seimo narių valia. Paprasčiausiai turiu pasakyti, kodėl yra bijoma, kad Konstitucinis Teismas vis dėlto pasakytų savo sprendimą dėl atitikties Konstitucijai mūsų labai skubotai priimto įstatymo. Todėl siūlyčiau visiems nepalaikyti šito siūlymo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Mieli kolegos, aš reaguodamas į S. Gentvilo siūlymą įtraukti Darbo kodekso pataisas informuosiu, kad yra ir daugiau pataisų, tai yra valstiečių, socialdemokratų, konservatorių. Darbo partijos frakcijos atstovų taip pat registruojama pataisa dėl Darbo kodekso, ji yra susijusi su tos pačios problemos sprendimu – su vežėjais. Ar ne geriau būtų pateikti visas susijusias pataisas kartu, gavus Teisės departamento išvadą, tarkime, antradienį, kai galėtume išdiskutuoti tą problemą kartu, o ne po vieną pataisą svarstydami kiekvieną dieną. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Mykolai. Yra gautas Liberalų sąjūdžio frakcijos prašymas, Seimas dėl jo apsispręs. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Reaguoju į kolegos A. Gedvilo pasakymą, kad jis atstovauja Seimo daugumos valiai. Aš pastebėsiu, kad Seimo daugumos valia septyniasdešimt keliais balsais tas kritikuojamas įstatymas buvo priimtas. Tai čia yra Seimo daugumos valia. O jūs puikiai žinote, jeigu visas Seimas kreipiasi į Konstitucinį Teismą, ta įstatymo nuostata nebegalioja. Tai jūs norite visiškai sustabdyti privalomą testavimą tokiu kreipimusi. Jūs kreipkitės kaip Seimo narių grupė. Tai aš tikrai prašau išbraukti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, kadangi konservatoriai pasiūlė išbraukti Odontologijos įstatymo projektą, aš norėčiau pasakyti, kad šiandien apie tai per mikrofoną turėjo kalbėti V. Bakas. Mišrioje grupėje vienbalsiai pritarėme, kad šiam įstatymui nereikėtų pritarti, ir dar mūsų Mišrios Seimo narių grupės yra tokia nuostata, jeigu šis įstatymas bus teikiamas į darbotvarkę, prašyti STT išvados, ar nėra čia korupcijos požymių šiame įstatyme. Per tą laikotarpį, kadangi daro pertrauką ir, matyt, tobulins tą įstatymą, aš manau, mūsų frakcijos vardu mes prašome, kad būtų kreipiamasi į STT dėl išvados.
Ir dabar antras klausimas dėl 2-19 klausimo, dėl Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio. Čia aš norėčiau replikuoti Etikos ir procedūrų komisijai. Žiūrėkite, Seimas priėmė įstatymą ir pats kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Jeigu ne Seimas savo nutarimu, tai Seimo nariai surinks parašus. Ir tai ne pirmas atvejis, kai Seimas pasitikrina, ar jų įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Kai aš kreipiausi į Etikos ir procedūrų komisiją ir prašiau ištirti, ką padarė P. Gražulis, apskundžiau P. Gražulį Etikos ir procedūrų komisijai, tai jie pasakė, kad tokio precedento nėra buvę. Tai palaukite, aš žinau dešimt Dievo įsakymų, žinau, ką sulaužiau, einu išpažinties. Jeigu dabar kol kas dar homoseksualai neparašė savo įsakymo, ką galiu ir ko negaliu daryti…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jūs turite pasiūlymą dėl darbotvarkės?
P. GRAŽULIS (MSNG). …aš manau, kad tikrai Etikos ir procedūrų komisija privalėtų svarstyti mano skundą dėl manęs.
PIRMININKĖ. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Noriu paprašyti įtraukti į darbotvarkę VRK įstatymo pakeitimų projektą Nr. XIIIP-4386(2) ir kaip nors teisėkūros procesą parlamente užtikrinti, nes nei į Seimo narius, nei į frakcijas neatsižvelgė valdyba ir Seniūnų sueiga, nei juo labiau dabar į komiteto prašymą Seniūnų sueiga neatsižvelgė ir neįtraukė aktualaus projekto. Mes gi nubalsuosime ir pasakysime – taip ar ne, bet reikia pabaigti su šiuo įstatymo projektu, atitinkamų straipsnių pakeitimais po svarstymo. Komitetas yra apsvarstęs. Aš labai prašyčiau, kolegos, palaikyti ir balsuoti, išreikšti savo nuomonę balsuojant, nes kitu atveju nieko kito nelieka kaip kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, nes apsvarstyto projekto neįmanoma įdėti į darbotvarkę. Kažkoks keistas dalykas.
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, Seniūnų sueigoje balsavome dėl šito, sutarėme, kad apsispręsime Seimo salėje. Prašom. Kolega A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Labai ačiū. Gerbiamas pirmasis vicepirmininke, vis dėlto jūs puikiai žinote visas procedūras ir šiuo metu nepaisyti tokio ženklaus Seimo narių nutarimo palaikymo būtų, pasakysiu lengvai, truputį chamiška. Pagal procedūras, kaip žinoma, šiandien yra tik pateikimas, todėl yra galimybė išgirsti argumentus, užduoti klausimus ir po to galima tobulinti arba priimti kitus sprendimus. Tad pasilieku savo nuomonės ir raginčiau vis dėlto nerodyti ambicijų, o imtis darbo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, tikrai šiandien mums yra erdvės, kur parodyti darbą, tai aš neatšaukiu savo siūlymų ir prašysiu, kad būtų balsuojama. Dėl P. Gražulio siūlymo kreiptis į STT dėl Odontologijos rūmų įstatymo projekto siūlyčiau tikrai nebalsuoti. Aš aiškiai pasakiau, kad autorė registruos antrą variantą, todėl nėra prasmės niekur kreiptis dėl to varianto, kuris nebebus svarstomas. Jeigu jau labai jis norės, galės kreiptis dėl antro varianto.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Pasiūlymai dėl darbotvarkės išsakyti. Turime apsispręsti dėl gautų pasiūlymų. Pirmasis pasiūlymas yra A. Palionio frakcijos vardu įtraukti į šios dienos darbotvarkę Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. XI-1934 6 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIIIP-5356. Kas pritariate Seimo nario siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 121: už – 96, prieš – 7, susilaikė 18. Klausimas įtraukiamas į dienos darbotvarkę ir kartu automatiškai įrašomas į sesijos darbų programą.
Antrasis siūlymas gautas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos išbraukti įstatymo projektą Nr. XIV-163 ir lydimuosius iš šios dienos darbotvarkės. Kas pritariate tokiam siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Odontologų, aš numerį pasakiau. (Balsas salėje) Gerai, prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Pirmininke, pasakėte numerį Nr. XIV-163, atleiskite, mes nespėjame pasižiūrėti, dėl kokio projekto balsuojame. Pakartokite balsavimą.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Kartojame balsavimą. Dar kartą formuluoju, balsuojame, apsisprendžiame dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos prašymo išbraukti Odontologijos rūmų įstatymo projektą Nr. XIVP-163 ir lydimuosius. Kas pritariate siūlymui, balsuojate už.
Balsavo 121: už – 114, prieš – 1, susilaikė 6. Šis klausimas ir lydimieji yra išbraukti iš šiandienos darbotvarkės.
Kitas siūlymas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 2-19 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ projektą Nr. XIVP-409(3). Kas pritariate šiam siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 121: už – 60, prieš – 51, susilaikė 10. Klausimas lieka šios dienos darbotvarkėje.
Kitas siūlymas yra Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu įtraukti klausimą – Darbo kodekso pakeitimo projektą Nr. XIIIP-4528. Kas pritariate šiam siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 112: už – 48, prieš – 17, susilaikė 47. Klausimas į darbotvarkę neįtrauktas.
Kitas prašymas Valstiečių ir žaliųjų frakcijos vardu. K. Mažeika prašė išbraukti Žuvininkystės įstatymo projektą Nr. XIIIP-4989. Kas pritariate frakcijos siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. (Balsai salėje) Gerai, nutraukiame balsavimą. Dar kartą formuluoju. Valstiečių ir žaliųjų frakcijos siūlymas išbraukti iš šios dienos darbotvarkės Žuvininkystės įstatymo projektą Nr. XIIIP-4989. Kas pritariate frakcijos siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 123: už – 57, prieš – 46, susilaikė 20. Siūlymui nepritarta.
Ir paskutinis R. Tamašunienės siūlymas frakcijos vardu įtraukti į šiandienos darbotvarkę Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projektą Nr. XIIIP-4386. Kas pritariate siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 121: už – 54, prieš – 40, susilaikė 27. Pasiūlymui nepritarta.
Turime apsispręsti dėl visos darbotvarkės. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ne, norite balsuoti? Gerai, balsuojame dėl darbotvarkės. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 121: už – 90, prieš – 2, susilaikė 29. Darbotvarkei pritarta.
Gerbiamas komiteto pirmininkas V. Juozapaitis dėl vedimo tvarkos.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, dėkodamas jums už šiandien jau išplatintą jūsų sveikinimą aš noriu pagarsinti ir pasveikinti ir Seimo narius, ir, žinoma, visą Lietuvą ir pasaulį su Pasauline kultūros diena. Nepamirškime to šiandien kiekvieną sekundę. Pasaulinė kultūros diena Lietuvoje švenčiama 15 kartą kaip valstybinė atmintina diena. Pasaulyje ji švenčiama jau nuo 1925 metų, kuomet Vašingtone susirinkę pasaulio lyderiai sutarė, kad karo ir taikos metu kultūros paveldo objektai bus saugomi. Bet kultūra, žinoma, yra platesnė sąvoka, įskaitant ir mūsų bendravimą šioje salėje. Todėl, gerbiami kolegos, tebūnie kultūros diena šiandien ir visados! Būkite pasveikinti.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega, už priminimą mums apie šią svarbią dieną.
10.19 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 12, 16, 20, 27, 29, 57 straipsnių ir trečiojo1 skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 105 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3312 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-283(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo kelių straipsnių ir skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-283(2). Priėmimas pastraipsniui. Projektą sudaro vienas straipsnis, dėl jo pasiūlymų, pataisų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti bendru sutarimu. Dėkoju.
Motyvai dėl viso. Už kalba Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų įstatymas labai paprastas, reikia derinti tam tikras nuostatas, kad Valstybės kontrolės administratoriai galėtų dalyvauti finansiniuose, veiklos audituose, taip pat ir atitikties audituose. Grynai toks korekcinis klausimas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Priėmimas numatytas paskirtu laiku. Balsavimai dėl projektų yra nuo 11 val. 30 min.
10.21 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-306(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-306(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Norėčiau pakviesti komiteto pranešėją gerbiamą V. Kernagį, kad pakomentuotų komiteto nuomonę dėl gautų pasiūlymų.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Dėl 1 straipsnio pasiūlymų negauta. Dėl 2 straipsnio gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas jai nepritarė, nes yra kalbama apie laisvuosius žurnalistus, o paties projekto esmė ir yra, kad žurnalistas, nemokamai gaunantis Registrų centro duomenis, turi turėti sutartinius santykius su oficialiai registruotu skleidėju. Priešingu atveju būtų sutrikdytas visas kontrolės mechanizmas ir būtų neaišku, kur žurnalistas tuos duomenis dėtų, jeigu neturėtų jų kur skelbti. Komitetas nepritarė šiai pastabai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Priėmimas pastraipsniui. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta bendru sutarimu. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Aš tik labai trumpai priminsiu, kad šis įstatymo projektas buvo registruotas vos prieš kelias savaites. Aš noriu padėkoti mūsų komiteto nariui V. Kernagiui už tokį tikrai labai konkretų, kompetentingą ir itin glaustais terminais organizuotą darbą grupėje, kuri buvo Seimo valdybos suformuota. Tai yra pavyzdys, kai sutelkę lyderystę mes galime pasiekti rezultatą, tenkinantį visas suinteresuotas puses.
Mes turime turbūt tokį išskirtinį faktą: vos prieš pusmetį buvome kritikuojami, kad negalime susitvarkyti su šiuo klausimu, o šiandien mes turime parengtą tikrai labai gerą, puikų projektą, už kurį aš ir kviečiu visus sutartinai balsuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsavimas… Atsiprašau, A. Skardžius – taip pat už.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Išties įstatymas reikalingas, tačiau rengėjai vis dėlto pilnai nepasirūpino, kad būtų ir atsakomybė už galimybę nemokamai disponuoti duomenimis. Mes visai užmiršome atvejį, kai žurnalistas Š. Černiauskas, nemokamai gavęs duomenis, prekiavo jais. Prezidentė net apdovanojimą iš jo atėmė už tą prekybą, už žurnalisto vardo pažeminimą! Štai tokių atvejų yra.
Mes, kalbėdami apie viešus asmenis, apie žurnalistus, taip pat turime iš jų reikalauti, kad jie deklaruotų ir savo interesus, nes žiniasklaida realiai yra komercinė ir dar ne vien Lietuvos subjektų – dauguma žiniasklaidos priemonių yra užsienio kompanijų steigėjai. Tai štai kaip vieši asmenys taip pat privalo deklaruoti. Tačiau rengėjai šio įstatymo šių labai reikalingų pataisų, ir aš balsuosiu už jas, vis dėlto pabūgo pareikalauti, kad šie asmenys taip pat privalėtų deklaruoti savo interesus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš noriu padėkoti Lietuvos žiniasklaidai, įvairioms jos organizacijoms, sugebėjusioms, vadovaujant Vytautui, darbo grupėje sutarti ir rasti bendrą konsensusą, nes iš tikrųjų tai buvo išties nelengva ir vienai, ir kitai pusei. Tiesiog noriu pasveikinti, kad radote bendrą sutarimą tarpusavyje. Kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi motyvai jau išsakyti. Balsavimas – numatytu laiku.
10.25 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 411 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-300(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.2 klausimas, tai yra lydimasis – įstatymo projektas Nr. XIVP-300(2).
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų, pataisų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime, dėkoju. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Pritariame bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime numatytu laiku – nuo 11 val. 30 min.
10.26 val.
Civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-301(2) (priėmimas)
Taip pat lydimasis 1-3.3 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-301(2).
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.26 val.
Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-302(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-3.4 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-302(2).
Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.27 val.
Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-303(2) (priėmimas)
Taip pat lydimasis darbotvarkės 1-3.5 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-303(2).
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
10.27 val.
Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-304(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-3.6 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-304(2). (Balsai salėje) Taip, dėl motyvų nėra. Taip pat lydimasis.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime numatytu laiku.
10.27 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-305(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-3.7 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-305(2).
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime 11 val. 30 min.
10.28 val.
Žemės ūkio bendrovių įstatymo Nr. I-1222 111 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-307(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-3.8 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-307(2).
Priėmimas pastraipsniui. Taip pat du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.28 val.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-308(2) (priėmimas)
Taip pat lydimasis 1-3.9 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-308(2).
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.28 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 252 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-309(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-3.10 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-309(2).
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.29 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-310(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-3.11 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-310(2).
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų, pataisų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
Ir paskutinis lydimasis 1-3.11 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-310(2), taip, jį apsvarstėme. Taigi, dėl viso įstatymo projekto priėmimo apsispręsime 11 val. 30 min., kada yra numatytas balsavimas.
10.30 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5053(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5053(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Už norėtų kalbėti Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų šiuolaikinis įstatymo projektas, jis leis ateityje tikrai gauti atitinkamų institucijų darbuotojams, žurnalistams reikiamą informaciją. Aš manau, kad tai suteiks kur kas didesnio skaidrumo ir politikų santykiams, ir visoms kitoms institucijoms. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti, balsuosime 11 val. 30 min.
10.31 val.
Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5054(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-4.2 klausimas – projektas Nr. XIIIP-5054(2). Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų nėra užsirašiusiųjų. Apsispręsime balsuodami 11 val. 30 min.
10.31 val.
Augalų veislių apsaugos įstatymo Nr. IX-618 2, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 19, 22, 23, 24, 26, 28, 32, 38, 41 straipsnių pakeitimo ir 25, 35, 417 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4648(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Augalų veislių apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 25, 35, 417 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4648(3). Priėmimas pastraipsniui.
Kolegos, dėl straipsnių nuo 1 iki 22 nėra gauta nė vienos pataisos ar pasiūlymo. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti visiems šiems straipsniams? Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Straipsniams nuo 1 iki 21 pritarta bendru sutarimu.
Dėl 22 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Visam 22 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Apsispręsime balsuodami 11 val. 30 min.
10.33 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 8, 12, 13, 141, 143, 144, 15, 171, 177, 18, 21, 22, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4989(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4989(2). Į tribūną norėčiau pakviesti gerbiamą V. Pranckietį. Jis pristatys komiteto išvadas.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl straipsnių nuo 4 iki 7 pasiūlymų nėra gauta. Galime visiems jiems pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 8 straipsnio yra gautas Seimo narės L. Girskienės pasiūlymas. Norėčiau prašyti pristatyti.
V. PRANCKIETIS (LSF). Pristato autorė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena. Aš savo pasiūlymu siūlau pakeitimus dėl kvotų apsikeitimo. Esamas įpareigojimas ūkio subjektui išnaudoti 70 % turimų individualių žvejybos galimybių, siekiant apsikeisti turimomis individualiomis žvejybos galimybėmis, apsunkina verslinės žvejybos vykdymą, skatina kvotų neišnaudojimą, nėra taikomas jokiose kitose Europos Sąjungos valstybėse. Todėl siūlau pakeitimą, kuriuo detalizuojama, tai yra patikslinama, kad išankstinis susitarimas dėl individualių žvejybos galimybių išlyginimo taikomas tik apsikeitimo individualiomis žvejybos galimybėmis atveju. Pasiūlymu siekiama išvengti galimų piktnaudžiavimo rizikų, kai ūkio subjektai tiesiog perleistų savo žvejybos galimybes deklaruodami tariamą ateityje šių žvejybos galimybių išlyginimą, ko galimai nepadarytų. Tai tiek tada.
PIRMININKĖ. Gerbiamas komiteto pirmininke, prašau pristatyti komiteto išvadą.
V. PRANCKIETIS (LSF). Komitetas svarstė ir komitetas pasiūlymams, kuriuos teikė L. Girskienė, įvertinęs Žemės ūkio ministerijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos informaciją, nepritarė. Balsavimo rezultatai: buvo už 6, prieš nebuvo, susilaikiusių buvo 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tuomet turime balsuoti dėl šios pataisos. Kas pritariate kolegės L. Girskienės pataisai, kuriai nepritaria komitetas… Taip, prašom, gerbiamas Tomai.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiama Pirmininke, aš nesu tikras, ar Statute yra būtent preciziškai taip suformuluota norma, bet kiek aš žinau, frakcijos vardu galima pakviesti kolegas ateiti į salę ir leisti tam tikrą pertrauką, kad mes galėtume pakviesti žmones. Aš nesu tikras, kaip ten formuluojama, bet aš skaičiau, kad tokia norma yra.
PIRMININKĖ. Gerai, dėkoju, gerbiamas kolega. Iš tiesų pabaigsime šį įstatymo projektą tada, kai susirinks visi kolegos į salę, nes turime pataisų ir dabar net nebūtų korektiška reikalauti 29 palaikančių šią pataisą, nes tiesiog turime nepakankamai Seimo narių salėje.
Dėl 9 straipsnio nėra gauta pataisų, pastabų. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio pataisų nėra. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 11 straipsnio pastabų nėra gauta. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 12 straipsnio nėra gauta pastabų. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 13 straipsnio pastabų nėra gauta. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 14 straipsnio nėra gauta pastabų. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 15 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Ar galime ir mes pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Taip pat yra gauta dar viena Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba dėl to paties 15 straipsnio. Komitetas jai pritarė. Ar galime pritarti ir mes bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Ar galime visam 15 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Taigi, kolegos, aš dar kartą pabrėšiu, kad dėl 8 straipsnio, dėl kurio yra dvi pataisos, mes apsispręsime balsuodami numatytu laiku.
10.39 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo Nr. VIII-1207 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5163(2)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-7.1 klausimas – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų kontrolės įstatymo Nr. VIII-1207 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5163(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėl straipsnių nuo 1 iki 6 pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime jiems visiems pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 7 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Pranešėjo nėra. Gerbiamas komiteto pirmininkas A. Matulas galėtų pristatyti komiteto nuomonę dėl 7 straipsnio, dėl kurio yra gauta Teisės departamento pastaba.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, Teisės departamentas padarė pastabą, kad licencijos veikla galėtų būti sustabdyta per tris dienas ir pašalinti per tris dienas trūkumai, tai tikrai nėra taip. Trūkumams pašalinti bus numatytas kitas terminas, todėl komitetas vienbalsiai nepritarė šiai Teisės departamento pastabai ir siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti komiteto pozicijai bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Ir visam 7 straipsniui ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 8, 9 ir 10 straipsnių pasiūlymų negauta. Ar galime jiems visiems trims pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 11 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašau, gerbiamas komiteto pirmininke, pristatyti komiteto nuomonę.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ačiū. Analogiška pastaba dėl trijų dienų galimybės atimti licenciją ir pašalinti trūkumus. Kadangi mes jau nepritarėme dėl 7 straipsnio Teisės departamento pastabai, čia yra absoliučiai analogiška ir komitetas nepritarė jai.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar galime komiteto nuomonei pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Visam 11 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Nuo 12 iki 16 straipsnio nėra gauta pasiūlymų ir pataisų. Ar galime jiems visiems pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 17 straipsnio pasiūlymų ir pataisų taip pat nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl naujos redakcijos 2 straipsnio yra gauta Seimo nario A. Matulo pataisa. Prašau pristatyti ją ir komiteto nuomonę.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija, su Narkotikų kontrolės departamentu pasiūlyta pakeisti įsigaliojimo datas. Kaip sakiau, tos institucijos pritarė, komitetas irgi vienbalsiai pritarė, todėl prašyčiau pritarti šiai pastabai, kad įsigalioja ne nuo gegužės, bet nuo lapkričio 1 dienos ir teisės aktai turi būti parengti ne iki balandžio 1 dienos, bet iki rugsėjo 30 dienos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Visam straipsniui ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėl viso užsirašiusių kalbėti nėra. Balsavimas dėl šio projekto, kaip ir dėl visų kitų, yra numatytas nuo 11 val. 30 min.
10.42 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 65 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5164(2) (priėmimas)
Lydimasis – klausimas 1-7.2 – Administracinių nusižengimų kodekso 65 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5164(2).
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų ir pataisų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra gautas Seimo nario A. Matulo pasiūlymas. Aš norėčiau paprašyti gerbiamą Antaną pristatyti savo pataisą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Man atrodo, čia irgi dėl datos, dėl įsigaliojimo yra, ar ne? Taip, pasiūliau pakeisti datą, vėl suderinta su ministerija, su Narkotikų kontrolės departamentu, komitetas vienbalsiai pritarė ir prašyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti komitetui bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ir visam 2 straipsniui ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsavimas yra numatytu laiku.
10.44 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 603 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4466(2), Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4467(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 603 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4466(2). Kviečiu pranešėją, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį J. Sabatauską. Gal galėtumėte pristatyti komiteto nuomonę ir dėl pagrindinio, ir taip pat dėl lydimojo?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė ne tik komiteto posėdyje, bet darė dar dvejus klausymus dėl šio projekto. Atsižvelgęs į Savivaldybių asociacijos, policijos, Vidaus reikalų, Susisiekimo ministerijų bei Vyriausybės pastabas pritarė projektui, kuriam pritarė visi 7 komiteto nariai, dalyvavę posėdyje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir dėl lydimojo.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Saugaus eismo? Taip, taip pat dėl lydimojo Saugaus eismo įstatymo komitetas pritarė 7 balsais už. Dar ten buvo vienas pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar diskusija. Pasisakyti norėtų kolega M. Majauskas. Kviečiu į tribūną.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke.
Mieli kolegos, pradžioje norėčiau pradėti nuo padėkos Teisės ir teisėtvarkos komiteto kolegoms, kurie skyrė tikrai gana daug laiko atidžiai išanalizuoti įstatymo projektą. Taip pat padėkoti Susisiekimo ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, kurios teikė pastabas, siūlymus, į kurių daugumą buvo atsižvelgta, taip pat ir Vilniaus savivaldybei, kuri inicijavo šio projekto pakeitimą.
Šiuo projektu mes sprendžiame ganėtinai svarbų klausimą, kurio nepavyko mums sutvarkyti jau daugelį metų – tai yra netvarka daugiabučių kiemuose, jų automobilių stovėjimo aikštelėse. Šiandien turime užkimštus kiemus, kurie dūsta nuo automobilių. Vilniaus savivaldybės specialistų duomenimis, didelė dalis automobilių, kurie yra laikomi daugiabučių kiemuose (iki 20 %), yra nenaudojami, neeksploatuojami arba tiesiog negalimi eksploatuoti, nes neturi ratų, neturi langų ar apskritai neturi net ir variklio. Deja, matome, kad žmonės laiko automobilius daugiabučių kiemuose kaip nenaudojamus daiktus, laiko juos ne kaip transporto priemonę, o kaip tiesiog nenaudojamą daiktą, kaip skalbimo mašiną ar pianiną, pasistatę kieme. Puikiai suprantame, kad mūsų tikslas ir reikalas nėra pristatyti daugiau aikštelių, kad daugiau daiktų galėtų laikyti kiemuose, o užtikrinti, kad esamos aikštelės, esama aplinka būtų naudojama kaip įmanoma efektyviau.
Ką mes šiuo projektu siūlome? Tai, kad savivaldybė, perimdama funkciją arba pasidalindama funkciją su policija, galėtų nutempti ne vietoje pastatytus automobilius. Tai padėtų atlaisvinti kiemus, tai padėtų greičiau, kokybiškiau ir efektyviau teikti viešąsias paslaugas – šiukšlių išvežimą, policijos atvažiavimą, greitosios pagalbos atvažiavimą. Matome ne vieną kuriozišką atvejį, kai savivaldybės automobilis, išvežantis šiukšles, negali patekti iki konteinerių ir juos ištuštinti. Matome, kaip greitosios pagalbos ar gaisrinės automobilis negali įvairuoti į kiemus, nes yra ne vietoje pastatyti automobiliai. Iki šiol pareiga patraukti ne vietoje pastatytą automobilį buvo savininko (suprantama), o jam nesiėmus veiksmų tai turėdavo daryti policija, bet policija užsiėmusi rimtais reikalais, rimtais darbais.
Šiuo atveju, kaip ir daugelyje Europos Sąjungos šalių, siūlome suteikti teisę patraukti ne vietoje pastatytą automobilį savivaldybėms. Tai veiktų kiemuose, tai veiktų ir dėl piktybinių pažeidėjų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos senamiesčiuose, kur, matome, atvažiuoja prie kavinės, ant pėsčiųjų perėjos numeta automobilį ir jam ne problema susimokėti už kavos puodelį 5 eurus, kaip ir susimokėti baudą 50 ar 100 eurų. Tačiau jeigu jo automobilis būtų priverstinai nutemptas ir jis mojuotų rankomis, bandytų sustabdyti šitą procesą ir nieko negalėtų padaryti, mano giliu įsitikinimu, tai veiktų kaip efektyvi prevencinė, drausminanti priemonė nesielgti taip neatsakingai.
Šiuo įstatymo projektu mes spręsime keletą problemų: tvarkysime kiemus ir užtikrinsime, kad piktybiniai pažeidėjai sulauktų adekvačių sankcijų, kai jų automobiliai būtų tiesiog nutempti. Kviečiu kolegas pritarti ir dar kartą dėkoju Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kad jis atidžiai išanalizavo, dėkoju Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijoms. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti daugiau užsirašiusių nėra. Ar galime darbotvarkės 1-8.1 klausimui, įstatymo projektui Nr. XIIIP-4466, po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Atsiprašau, dar dėl motyvų. E. Pupinis kalba už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiami kolegos. Iš tiesų M. Majauskas pasakė esmę. Tikrai negalime palikti be priežiūros nevažiuojančių automobilių parkavimo aikštelėse, ypač tose vietose, kur sudėtinga privažiuoti transporto priemonėms, specialiosioms transporto priemonėms. Tikrai pasitaiko, būna problemų ir iškyla klausimų, kai dar tos ilgai stovinčios transporto priemonės būna kaip nors apgadinamos. Manyčiau, kad vis dėlto aikštelės reikalingos tam, kad ten parkuotųsi transporto priemonės, kurios yra naudojamos gyventojų, ypač piktybiškai paliekamos transporto priemonės tose vietose, kur negalima palikti. Taip pat, manyčiau, turėtų būti kur kas drausmingesnės priemonės, kurios drausmintų labiau nei paprastos – mažos baudos, kurios gana prabangiomis mašinomis, transporto priemonėmis važinėjančiam savininkui nelabai ką reiškia. Tikrai pritariu ir siūlau balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
PIRMININKĖ. Prieš kalba M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Eismo saugumas tikrai yra labai svarbu, bet šiuo atveju kalbame apie transporto priemonę, kuri realiai trukdo eismui. Paprastai tokiu atveju kviečiami policijos pareigūnai, o ne savivaldybės tvarkos palaikymo skyriaus darbuotojai, todėl priimti sprendimą dėl transporto priemonės pašalinimo policijos pareigūnui nesudaro jokių sunkumų, tuo labiau kalbame apie pažeidimus, už kuriuos transporto priemonė gali būti konfiskuojama. Labai svarbios pirminės paties įvykio detalės, kurios gali būti neužfiksuotos, ir tai galėtų apsunkinti tolesnius tyrimus.
Tikrai yra tam tikrų abejonių, ar šis įstatymo projektas, jo pakeitimas, yra pakankamai pabaigtas, nes negirdime skundų, kad policija nespėja susitvarkyti su panašiomis situacijomis, todėl kaip ir nėra aišku, ar yra prasmė policijos funkcijas perduoti kitam administruojančiam asmeniui. Vis dėlto manau, kad reikalingi tam tikri pakeitimai, kad nekiltų abejonių dėl projekto, ir šioje stadijoje siūlau susilaikyti. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju, nuomonės išsiskyrė. Apsispręsime balsuodami 11 val. 30 min.
Darbotvarkės 1-8.2 klausimas, lydimasis projektas Nr. XIIIP-4467(2). Dėl 2 straipsnio yra gautas Seimo nario J. Sabatausko pasiūlymas. Aš paprašysiu kolegos pristatyti pasiūlymą bei komiteto nuomonę.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, pasiūlymas yra redakcinio pobūdžio, nes tame pačiame straipsnyje yra pasakyta, kad išlaidas, susijusias su transporto priemonės nuvežimu bei saugojimu kitoje aikštelėje, solidariai atlygina savininkas ir valdytojas, tačiau kitame sakinyje jau kažkodėl yra „valdytojas“ ir „vairuotojas“. Vairuotojas, esamu momentu vairuojantis automobilį ar juo dabar disponuojantis, iš esmės yra tas pats valdytojas, todėl vietoj „vairuotojo“ siūliau įrašyti „savininką“. Komitetas visais dalyvavusių Seimo narių balsais pritarė. Už – 7.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti pataisai, kuriai pritarė komitetas? Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl projekto apsispręsime balsuodami 11 val. 30 min.
10.54 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3778(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3778(2).
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, šis projektas atėjęs iš Peticijų komisijos, kur buvo siūloma, kad tik esant formaliems reikalavimų atitikimams, tai yra turint B kategoriją, dvejų metų stažą ir esant 24 metų amžiaus, būtų galimybė vairuoti A1 – truputį galingesnį motociklą, negu turint tą kategoriją, kur galima vairuoti.
Komitetas po klausymų, taip pat suderinęs su įvairiomis institucijomis, priėmė kompromisinį variantą. Kadangi Europos Sąjungos teisė gana griežtai žiūri į šių transporto priemonių vairavimą, tačiau leidžia nacionalinei valstybei priimti savo šiek tiek švelnesnį variantą, tai mes pasirinkome Vokietijos variantą, kaip sakiau, kompromisinį variantą, kur atitinkamai 25 metų amžiaus, turint penkerių metų B kategorijos vairavimo stažą, išklausius atitinkamus šių transporto priemonių vairavimo kursus, galima vairuoti A1 kategorijos transporto priemonę. Išklausius kursą, be egzaminų. Egzaminų laikyti nereikėtų. Komitetas 7 balsais už pritarė šio įstatymo projekto antrajam variantui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto nuomonę. Diskusijoje kalbėti yra užsirašę keli Seimo nariai. Pirmasis kalba E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, matau, kad iš tikrųjų klausimas toks gana svarbus, nes ir užsirašiusių diskutuoti nemažai. Manau, reikėtų pasakyti, kad šio klausimo svarstymas turi tokias kelias ypatybes, kaip čia buvo minėta. Iš tikrųjų tas klausimas atkeliavo iš Peticijų komisijos, tačiau į Peticijų komisiją atkeliavo iš piliečio. Ir galiu pasakyti, kad tai buvo klausimas, pasirašytas piliečio, tačiau turintis ir nemažą palaikymą – peticijų portale tą įstatymo projektą palaikė net 8 tūkst. 980 asmenų.
Iš tiesų dar viena savybė yra ta, kad kalbant apie A1 kategorijos motociklus turėtume įsivaizduoti ne kokią nors galingą transporto priemonę, sunkiai valdomą, ir didelį motociklą kitų kategorijų, tačiau tai yra kitas variantas po vadinamųjų motorolerių ir jis yra nepakankamai galingas. Iš tiesų kyla klausimas, ar tikrai žmogų, kuris galbūt vairuoja savo B kategorijos transporto priemonę, mes turime perleisti per visą brangiai kainuojančią sistemą. Sistema kainuoja tikrai nepigiai, tai yra kaimiškuose regionuose – 300 eurų, ne kaimiškuose – iki 350 ir daugiau. Tokia tradicija, kai kažkas užsidirba ir kai kada ne visai reikalui esant, manau, tikrai erzina žmones. Tuo labiau jeigu mes imtume per pačią kursų sistemą ruošiamų A1 kategorijos motociklininkų amžių, tai žinome, kad tai kategorijai suteikiama teisė vairuoti nuo 16 metų. Dabar vien todėl, kad žmogus galbūt palankė kokius nors kursus, sumokėjo pinigus, suprantama, jeigu jauno amžiaus, tai gal neturi ir įgūdžių, nežino eismo taisyklių, bet vėlgi tuos asmenis, kurie vairuoja B kategoriją arba kitas kategorijas, mokyti iš naujo ir dalyvauti tam tikruose kursuose tikrai nėra didelės prasmės.
Panašus atvejis buvo 2010 metais, buvo tam tikros abejonių, kuomet mes leidome važiuoti traktoriumi. Irgi buvo tam tikrų diskusijų, kaip čia dabar žmogus, persėdęs be egzaminų nuo automobilio prie traktoriaus vairo, tarkim, arba prie galingesnio traktoriaus, turi profesionalaus vairuotojo teises, ar tikrai nebus problemų. Per tiek laiko pamatėme, kad tikrai jokių problemų nėra. Tiems, kurie rengdavo traktorių vairuotojus, paprasčiausiai galbūt šiek tiek sumažėjo pinigų. Bet iš tikrųjų sutaupėme pinigų žmonėms, kurie dirba žemės ūkyje, kurie tvarko aplinką, naudodami techniką, ir tos problemos buvo išspręstos, tikrai jokių baisių dalykų neįvyko.
Manyčiau, ir čia… Vis dėlto gaila, kad komitetas neliko prie teikėjo siūlymo. O jis buvo, kaip čia ir minėta, siūloma asmenims, sulaukusiems 24 metų ir turintiems dvejų metų vairuotojo stažą, manau, pakanka, kad vis dėlto tie asmenys galėtų vairuoti A1 transporto priemonę. Kokie nusiskundimai, ką mes girdėjome komisijoje, kuomet buvo pristatomas tas klausimas?
Iš tikrųjų argumentai ganėtinai svarūs. Asmenys, kurie dabar vairuoja iki 50 kub. centimetrų transporto priemonę, iš tikrųjų skundžiasi, kad jie negali lygiavertiškai dalyvauti eisme. Pavyzdžiui, ta silpna transporto priemonė iš tikrųjų turi problemų kylant į kalną. Ten konkrečiai buvo įvardintas Narbuto kalnas, kuomet važiuodamas motoroleriu asmuo negali lygiavertiškai dalyvauti sraute – paprasčiausiai pradeda jį lenkti. Tada jis traukiasi į dešinįjį kelkraštį ir lenkia transporto priemones. Vadinasi, antra eismo juosta važiuojančios transporto priemonės taip pat turi trauktis. Čia yra tam tikrų ir techninių problemų. Tikrai galima sutikti, kad tos negalingos transporto priemonės lygiavertiškai dalyvautų eisme ir netrukdytų miesto sąlygomis lengvosioms mašinoms, važiuojančioms gatve.
Čia taip pat buvo pasakyta argumentų, kad vis dėlto mažosios transporto priemonės yra kur kas manevringesnės, užima parkavimo vietų mažiau, taip pat gana patogiai galima pasiekti darbą arba net galbūt važiuoti į užmiestį, tarkime, lankyti žinomas vietas – tai savotiškai ir tam tikra turizmo priemonė nedideliais atstumais.
Gerbiami kolegos, iš tiesų vis dėlto aš teikiau tam tikrą siūlymą, nes buvo po komiteto siūlymo dar paliktas reikalavimas lankyti tam tikrus kursus…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, laikas jau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). …vairuotojų mokymo. Vis dėlto siūlau bent jau šiuo atveju, kad būtų pakankamas mokymas tik praktinio vairavimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu M. Majauską.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mielieji kolegos, klausimas iš tiesų jau gerai žinomas ir, man atrodo, neblogai išdiskutuotas. Aš pats asmeniškai, atrodo, jaučiu, kad jau baigiu pravalgyti dantis kalbėdamas šia tema ir gal kam nors jau ir atsibodo. Bet pabandysiu pakartoti pagrindinius argumentus.
Šio siūlymo suteikti galimybę vairuoti lengvą motociklą, kaip jis yra vadinamas pagal Europos Sąjungos dokumentus, suteikti teisę vairuoti turintiems automobilio B kategorijos vairavimo stažą ir turintiems tam tikrą amžių oponentai sako, kad lengvas motociklas tai yra pavojinga priemonė ir iš tiesų reikia išeiti teoriją, reikia išeiti praktiką, reikia turėti šiek tiek smegenų, norint vairuoti. Tačiau atkreipsiu dėmesį, kad pagal galiojančias taisykles 16-metis, išlaikęs vairavimo kursus ir išėjęs teoriją, gali vairuoti. Jie vadina lengvu motociklu, iš tiesų tai yra tas pats motoroleris, tik šiek tiek spartesnis. Jeigu jūs pasižiūrėtumėte gatvėje, jūs greičiausiai net neatskirtumėte, ar tai yra 50, ar 125 kubikų motoroleris. Jie atrodo taip pat. Dėl 50 kubikų nereikia jokių vairavimo teisių, o dėl 125 staiga reikia ir teisių, ir kursų, ir teorijos, ir praktikos. Man atrodo, kad tokios priemonės yra perteklinės.
Ne aš sugalvojau. Tai yra Peticijų komisijos siūlymas, bet jis ateina iš Europos Sąjungos direktyvos, Europos Sąjungos praktikos. Europos Sąjunga sako vieną paprastą dalyką: turime skatinti žmones persėsti ant dviračių transporto priemonių, sudarydami jiems palankesnes sąlygas. Kodėl? Mažiau taršos, mažiau spūsčių, daugiau parkavimo vietų, geresnė fizinė, geresnė emocinė savijauta ir, kaip gerbiamas E. Pupinis minėjo, skatina ir turizmą.
Tokiu keliu žengia daugelis Europos Sąjungos šalių. Ne viena Europos Sąjungos šalis jau yra priėmusi tokį sprendimą, galimybę, pasinaudodama Europos Sąjungos teisės aktais, suteikti lengvatą – nelaikyti praktinių, teorijos kursų ir netaikyti papildomų reikalavimų norintiems vairuoti spartesnį motorolerį, kai jie turi automobilio vairavimo teises ir tam tikrą stažą. Šiuo metu Latvija, Estija, Lenkija, Malta, Slovakija, Portugalija, Ispanija, Belgija, Austrija, Prancūzija, Liuksemburgas, Čekija, Italija jau turi tokias galimybes. Niekaip nesuprantu, kodėl Lietuvoje mes vis dar to neturime.
Oponentai sako, kad, žiūrėkite, iš tikrųjų mirtingumas yra labai didelis dėl dviračių transporto priemonių, todėl turime būti labai atsargūs. Tuo tikslu išsitraukiau Europos Sąjungos šalių žuvusiųjų skaičių, tenkantį 1 mln. gyventojų pagal transporto priemonių kategorijas. Noriu labai atsakingai pasakyti, kad Europos Sąjungos vidurkis motociklais žūvančių žmonių yra beveik dvigubai didesnis negu Lietuvoje, Europos Sąjungos vidurkis. Europos Sąjungos vidurkis, tenkantis 1 mln. gyventojų, yra 7,5 gyventojo, Lietuvoje – 4,5. Mopedais – 1,2 ir Lietuvoje yra mažesnis – 1. O automobiliais, passenger cars, Lietuvoje yra beveik 40, Europos Sąjungoje – 22. Tai ne čia pavojus, ne čia problemos.
Aš iš esmės siūlyčiau Seimui suvienyti jėgas (aš suprantu, kad Susisiekimo ministerija išgyvena, Vidaus reikalų ministerija išgyvena, bet galų gale Seimas priima sprendimą), suvienyti jėgas ir grįžti prie pirminio varianto. Šiandien leisti tokį projektą, koks yra, galbūt pritarti E. Pupinio pataisai, bet grįžti su siūlymu iš visų skirtingų frakcijų.
Man labai imponavo gerbiamo A. Stončaičio požiūris. Jis brandus žmogus, brandus politikas, jis labai aiškiai sakė, na, žiūrėkite, yra skirtumas tarp šešiolikamečio ir 24 metų. Na, tikrai kažkas, kaip pasakius, galvoje yra šiek tiek kitaip: yra baigęs universitetą, greičiausiai ir šeimą sukūręs, tikrai požiūris į vairavimą yra visiškai kitoks. Automobilio vairavimo praktika yra daug svarbesnė, negu tu išlaikysi teoriją 16 metų ir jau turėsi galimybę vairuoti tą patį motorolerį.
Mano siūlymas yra praėjus svarstymo stadijai pateikti bendrą siūlymą iš skirtingų frakcijų, grąžinti prie pirminio varianto, kuris sakytų labai paprastai: 24 metų amžius, dvejų metų vairavimo stažas ir jokių papildomų ten kursų ar dar ko nors ir kam nors galimybės užsidirbti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau diskusijoje užsirašė kalbėti G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Aš jau girdėjau šūksnius, kad pritariame, tai iš principo diskutuoti, matyt, nėra apie ką. Bet yra Lietuvoje keli dalykai, kuriuos supranta faktiškai visi, tai yra, matyt, krepšinis, žūklė, medžioklė, na ir transporto priemonės, motociklai. Be jokios abejonės, asmeninės patirtys taip pat yra svarbios, nes tie, kurie, nežinau, kuriuo nors savo gyvenimo etapu yra vairavę motociklus, puikiai žino, kad sunkios ir galingos transporto priemonės iš tikrųjų nėra žaisliukas ir reikalauja pasiruošimo, reikalauja pirmiausia praktinio pasiruošimo, nes teorinės žinios, kelių eismo taisyklės yra taikomos visoms transporto priemonėms be išimties.
Tačiau labai įdomu klausyti opozicijos, pirmiausia pozicijos nuomonės dėl pateikto įstatymo projekto. Aš manau, kad toks, koks pasiekė čia Seimo salę po komiteto svarstymo ir su komiteto išvadomis, na, nėra priimtinas niekam, nei pozicijai, nei opozicijai iš tikrųjų. Aš susidarau tokį įspūdį tiek bendraudamas su tų pataisų iniciatoriais, kurie rašinėja laiškus visiems Seimo nariams, tiek su kolegomis, kurie teikia papildomus siūlymus.
Iš tiesų labai ilgai nekankindamas visais argumentais, kurie jau šiandien čia nuskambėjo, yra teisingi, norėčiau palaikyti idėją dėl grįžimo prie pirminės peticijos tekste išdėstytos versijos, nes papildomai varyti per teorijos kursus ir per vairavimo visos apimties kursus suaugusį žmogų dėl 125 kub. centimetrų galios motorolerio yra tiesiog neprotinga. Ir dar kartą sakau, visi, kurie kada nors yra vairavę motorolerį ar motociklą, tikrai su manimi 100 % sutiks. Todėl, kolegos, šiandien mes galime pritarti svarstymui, tačiau siūlyčiau, nors kolegos Edmundo pataisa yra į temą, nepritarti pataisai, o registruoti visiems kartu naują pasiūlymą, kuris atlieptų peticijos tekste išdėstytas nuostatas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu L. Jonauską.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų turiu pritarti beveik viskam, ką sakė G. Paluckas, išskyrus vieną dalyką, apie žūklę tikrai ne visi supranta, mes tą matėme iš antradienio diskusijų.
Bet, nepaisant to, grįžtame prie vairavimo klausimų. Aš manau, kad šiandien klausimas tikrai yra aktualus, jis turėjo būti sprendžiamas anksčiau. Aš vis dėlto raginčiau pritarti šiandien Edmundo pasiūlymui, bet lygiai taip pat pritarčiau ir teikti naujus pasiūlymus, kurie turėtų šiek tiek mažesnius reikalavimus. Iš tikrųjų, jeigu motociklininko A1 kategorijos teises gali išsilaikyti 16-metis, tai amžius nuo 25 metų, kaip šiandien siūloma, arba kaip yra pirminiame tekste – 24 metų iš tikrųjų yra per didelis. Tas reikalavimas yra tikrai nepagrįstas. Man atrodo, kad dveji metai vairavimo stažo, kai jaunas vairuotojas įgyja patirties ir tai daro per dvejus metus, yra pakankamas stažas ir pirmiausia reikėtų apie tai kalbėti.
Man iš tikrųjų kelia dvejonių ir abejonių tie perdėti reikalavimai, kai prašome iš žmogaus, išlaikiusio, turinčio vairavimo teises B kategorijos, dar papildomai mokytis praktikos, tuos pačius egzaminus laikyti ir taip toliau. Man atrodo, kad tiesiog yra situacija, susidaro įspūdis, jog pataikaujama tame sektoriuje dirbantiems verslininkams ir norima sudaryti galimybes jiems dar papildomai užsidirbti. Aš manau, kad šitie reikalavimai yra pertekliniai. Šiandien tikrai siūlau palaikyti Edmundo pasiūlymus ir grįžti kitame svarstyme su naujais pasiūlymais, kurie dar būtų mažiau kategoriški, reikalautų mažiau stažo ir nereikalautų tų praktinio mokymo egzaminų teorijos. Ačiū.
PIRMININKĖ. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiami kolegos, manau, kad vis dėlto tai yra vienas iš gerų pavyzdžių, kaip pasinaudodamas Peticijų įstatymu visuomenės atstovas gali pateikti naudingą siūlymą. Šis pakeitimas tikrai gali paskatinti naudoti daugiau kompaktiškesnių ir mažiau taršių transporto priemonių, o tai prisidėtų tiek gerinant pačią ekologinę situaciją, tiek mažinant transporto kamščius, ypač didžiųjų miestų gatvėse.
Šis pakeitimas taip pat sumažintų vairavimo mokyklų apkrovimą. Puikiai žinome, kad vairavimo mokyklose yra susidariusios eilės, tai atgraso dažną norintį gauti teises vairuoti A kategorijos transporto priemonę. Manau, kad šis pakeitimas taip pat paskatintų daug vairuotojų persėsti į mažesnės galios ir mažesnės taršos transporto priemones, todėl palaikau šį pakeitimą. Be abejonės, aš suprantu, kad gali būti skirtingi požiūriai dėl būtent amžiaus ir peticija inicijuotas tekstas buvo šiek tiek kitoks. Todėl kolega G. Paluckas yra teisus, kad, ko gero, galima svarstyti, koks amžius turėtų būti, bet vėlgi prisiminkime save, kai buvome 19, 20 ar 21 metų, tikrai daugelis, ko gero, nevažiavome taip saugiai, kaip važiuojame šiandien. Taigi čia yra diskusijų objektas, bet pirmas žingsnis reikiama linkme. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nuomonės išsakytos. Aš norėčiau pakviesti komiteto pranešėją gerbiamą J. Sabatauską į tribūną, nes yra dėl 1 straipsnio gauta viena kolegos E. Pupinio pataisa. Prašom pristatyti savo pataisą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų aš pritarčiau, aišku, naujam projektui, tiksliau, projekto originalui ir pasirašyčiau, tačiau vėlgi matydamas karštas diskusijas komitete tikrai priėmiau sprendimą bent jau dėl tarpinio varianto, kad nereikalautume iš tų žmonių, kurie dalyvauja eisme, dar lankyti ir kažkokius kursus, kur būtų mokomi, kaip čia komitete buvo pasakyta, apsirengti arba nusirengti specialiąsias uniformas arba dar kartotų kažkokias ypatybes. Kartotų, iš ko susideda motociklas – iš ratų, variklio ir taip toliau. Manyčiau, tikrai jau, jeigu tarpinis variantas būtų, bent jau reikalauti tiktai vairavimo įgūdžių. Tikrai teko ir pačiam vairuoti motociklą ir mokytis teko, ir apskritai sovietmečiu dar buvo tiktai vienas vairavimo būdas, kai leisdavo į kelią vairavimo aikštelėje ir to pakakdavo. Manyčiau, kad tų avarijų ne tiek būdavo, nes pagrindinės avarijos vis dėlto būna su sunkiaisiais motociklais, kai žmonės, norėdami neva gauti adrenalino, laksto dideliais greičiais arba nesaugiai važinėja. Iš tikrųjų tikrai ne ta grupė motociklų. Aš siūlau vis dėlto palikti tiktai prievolę praktinio vairavimo bent šiuo momentu, o po to jau svarstyti ir žiūrėti, ar tikrai susidarys kritinė masė, kad būtų pritarta peticijos teikėjo nuostatai palikti 24 metus ir 2 metų stažą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašome pristatyti komiteto nuomonę.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, kolega, aišku, šaržuoja kalbėdamas apie apsirengimą ir nusirengimą, galima ir nuogam važiuoti, čia jokių problemų. Tačiau jeigu rimtai, pasakysiu taip, kad vis dėlto komitetas, sakau, po ilgų svarstymų nusprendė priimti kompromisinį variantą, kompromisinį variantą, kaip ir Europos Sąjungos teisė leidžia nacionalinėje teisėje nustatyti tam tikras sąlygas, bet su sąlyga, kad su B kategorija vis tiek tomis transporto priemonėmis bus galima važinėti tiktai Lietuvoje. Į užsienio valstybes nebus galima išvažiuoti neturint A1 kategorijos vairavimo teisės atskiro vairavimo pažymėjimo. Šiuo atveju tas mokymas… ir laikyti jo nereikės, reikės tik išklausyti kursą bei praktinio vairavimo patirtį įgyti.
Kai kolega pasakoja apie tai, kad jis jau tą darė, važinėjo, įsivaizduokime žmogų, kuris niekada nėra važiavęs nei motociklu, nei mopedu, nei motoroleriu, tai iš tiesų tam tikrus dalykus jam tikrai reikia sužinoti. Aš tai pats mielai lankyčiau, jeigu sugalvočiau vairuoti tokią transporto priemonę. Ir po to, kai jis tą kursą išklauso ir įgyja praktinio vairavimo patirtį, kaip kolega minėjo, kad užtektų tik aikštelėje… Neužtektų tik aikštelėje. Nejau jūs galvojate, kad mes išvažiavę į gatvę važiuojame tik dėl to, kad skaitytume ženklus ir žinotume, kada galima lenkti ar ne, bet visas tas vairavimo pajautimas yra visiškai kitoks negu vairuojant automobilį. Važiuoti keturiais ratais ir saugiame kėbule yra ne tas pats, kai tavęs faktiškai gali nematyti, nepastebėti, o tai labai dažna avarijų priežastis, kad dviratės transporto priemonės automobilių vairuotojai nepastebi, ypač jeigu tas automobilis yra dar toks masyvesnis, ir dažna būna nelaimių priežastis.
Komitetas svarstė šį pasiūlymą. Nė vienas iš septynių dalyvavusių komiteto narių nepritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Mes turime apsispręsti dėl kolegos E. Pupinio pataisos, kuriai komitetas nepritarė. Kas už, kas pritariate E. Pupinio pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 32: už – 24, prieš – 2, susilaikė 6. Pataisai pritarta. Dėl viso apsispręsime jau netrukus.
11.19 val.
Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 straipsnio pakeitimo įstatymas projektas Nr. XIIIP-5356 (pateikimas)
Šiek tiek lenkiame darbotvarkę ir aš kviečiu gerbiamą A. Palionį pristatyti Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5356. Mūsų darbotvarkėje tai yra 2-15 klausimas.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, Seimo Pirmininke. Noriu pristatyti Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriame kalbama apie sodų bendrijose esančius kelius ir galimybę juos perduoti savivaldybėms. Šiuo metu tas procesas… Ta galimybė yra jau beveik dešimtmetį ir tas procesas tikrai nejuda iš vietos, nes sodų bendrijoms nepavyksta susitarti su savivaldybėmis.
Bendraujant su sodų bendrijomis kilo tokių minčių, kad galima būtų pačioms sodų bendrijoms inicijuoti kelių sutvarkymą, nes pagrindinė problema yra ta, kad tie keliai net nėra žemės sklypai… atlikti kadastriniai matavimai. Esmė šio projekto ir yra atsisakyti nuostatų ir nustatyti, kad sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais ir kelių juostomis bendrijų iniciatyva, tai yra bendrijos susirinkimo sprendimu ir Vyriausybės patvirtintose Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis, perduodami savivaldybėms.
Taip pat šiuo projektu išbraukiame Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl prioritetų eilės, pagal kurią savivaldybės perima kelius, ir to paties straipsnio 8 dalies nuostatas, susijusias su minimaliu naujų žemės sklypų, kurie bus naudojami keliams formuoti, vidaus kelių pločiu, kuris negali būti mažesnis kaip 4,5 metro, nes tai nėra įstatyminės nuostatos. Tai tiek trumpai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Užsirašiusių klausti nėra. Jūs pristatėte įstatymo projektą. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Mieli kolegos, ar galima po pateikimo šiam projektui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galima. Pritarta bendru sutarimu.
Mūsų balsavimas numatytas 11 val. 30 min. Aš siūlyčiau padaryti 8 minučių techninę pertraukėlę ir 11 val. 30 min. balsuosime dėl rytinės darbotvarkės klausimų.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį. Posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas P. Saudargas.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos. Kviečiu susirinkti į darbingąją mūsų posėdžio dalį, intensyviąją, jei galima taip pasakyti, – bus du intensyvūs žanrai: balsavimai ir vėliau bus Vyriausybės valanda. Taigi, manau, visus dominantis laikotarpis. Kviečiu užimti darbo vietas ir pradėsime savo darbą.
11.30 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 12, 16, 20, 27, 29, 57 straipsnių ir trečiojo1 skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 105 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3312 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-283(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-2 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių ir trečiojo1 skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 105 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3312 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-283(2). Priėmimo stadija. Balsavimas. Balsuojame. Kolegos, balsuojame dėl Vietos savivaldos įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 103 Seimo nariai, balsavo 102: už – 101, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi skelbiu, kad Vietos savivaldos įstatymas (projektas Nr. XIVP-283(2) yra priimtas. (Gongas)
11.31 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-306(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-306(2). Priėmimas. Balsavimas. Balsuojame dėl Visuomenės informavimo įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 107, balsavo 107: už – 103, prieš – 1, susilaikė 3. Taigi Visuomenės informavimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-306(2) yra priimtas. (Gongas)
11.32 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 411 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-300(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis 1-3.2 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-300(2). Priėmimas, balsavimas. Balsuojame dėl Akcinių bendrovių įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 113, balsavo 112: už – 111, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Taigi Akcinių bendrovių įstatymas (projektas Nr. XIVP-300(2) yra priimtas. (Gongas)
11.33 val.
Civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-301(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis darbotvarkės 1-3.3 klausimas – Civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-301(2). Priėmimas. Balsavimas. Balsuojame dėl Civilinio kodekso. Pranešu, kad tų lydimųjų bus čia nemažai, tad susikaupkime, bus daug balsavimų.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 108, balsavo 108 – visi 108 už. Taigi Civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-301(2) yra priimtas. (Gongas)
11.34 val.
Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-302(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-3.4 klausimas – Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-302(2). Priėmimas. Balsavimas. Balsuojame dėl Kooperatinių bendrovių įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 113 Seimo narių: už – 113, prieš ir susilaikiusių nėra. Taigi Kooperatinių bendrovių įstatymas (projektas Nr. XIVP-302(2) priimtas. (Gongas)
11.35 val.
Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-303(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis darbotvarkės 1-3.5 klausimas – Mažųjų bendrijų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-303(2). Priėmimas. Balsuojame. Balsuojame dėl Mažųjų bendrijų įstatymo projekto. Lydimasis projektas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 116, balsavo 116 Seimo narių: už – 116, prieš ir susilaikiusių nėra. Taigi Mažųjų bendrijų įstatymas (projektas Nr. XIVP-303(2) priimtas. (Gongas)
11.36 val.
Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-304(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-3.6 klausimas – Ūkinių bendrijų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-304(2). Priėmimas. Balsuojame. Balsuojame dėl Ūkinių bendrijų įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 121 Seimo narys. Visi 121 – už. Ūkinių bendrijų įstatymas (projektas Nr. XIVP-304(2) priimtas. (Gongas)
11.37 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-305(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis – Viešųjų įstaigų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-305(2). Priėmimas. Balsuojame. Balsuojame dėl Viešųjų įstaigų įstatymo projekto. Kas vėliau atėjo, lydimasis Viešųjų įstaigų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-305(2). Balsuojame dabar.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 120 Seimo narių: už – 120, prieš ir susilaikiusių nėra. Taigi Viešųjų įstaigų įstatymas (projektas Nr. XIVP-305(2) priimtas. (Gongas)
11.38 val.
Žemės ūkio bendrovių įstatymo Nr. I-1222 111 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-307(2) (priėmimo tęsinys)
Dar vienas lydimasis – Žemės ūkio bendrovių įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-307(2). Priėmimas. Balsuojame. Balsuojame dėl Žemės ūkio bendrovių įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 118 Seimo narių: už – 118, prieš ir susilaikiusių nėra. Taigi Žemės ūkio bendrovių įstatymas (projektas Nr. XIVP-307(2) priimtas. (Gongas)
Kaip matau, turbūt dėl vedimo tvarkos gerbiamas V. Juozapaitis. Atskaičiuosiu, kuris mikrofonas. Taip, prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ne dėl vedimo tvarkos, tai yra replika po balsavimo. Tikslas – padėkoti garbiam Seimui, kiekvienam Seimo nariui, narei atskirai už tą indėlį prisidedant, priimant paketą, ko gero, istorinio įstatymo pakeitimo, turint omenyje, kad nuo iniciatyvos pradžios iki galutinio rezultato praėjo nei daug, nei mažai – trys mėnesiai. Mes parodėme, kad per tuos tris mėnesius galima iš tikrųjų tą tokį paketą – suburti atitinkamus žmones, visas suinteresuotas puses ir priimti visus tenkinantį rezultatą. Su tuo aš visus ir sveikinu, ir tai teikiu kaip pavyzdį ir ateityje.
Aš noriu asmeniškai padėkoti Seimo nariui V. Kernagiui, kuris vadovavo darbo grupei, sudarytai Seimo valdybos. Joje buvo ir žiniasklaidos atstovų. Kaip pažymėta, nebuvo nė vieno kokio nors nepasitenkinimo, įskaitant iš esmės ir Teisės departamentą. Taigi yra pavyzdys, kurio kviečiu siekti ir sekti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas kolega. Dar kartą sveikindamas jus asmeniškai su Kultūros diena ir dėkodamas už gražų pasisakymą, atkreipiu dėmesį, kad dar trys lydimieji nėra priimti, todėl neperšokę griovio nesakykime op. Dar ne visas paketas yra priimtas. (Balsai salėje) Išprovokavau dar vieną pasisakymą. Tiek to. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Labai jums dėkoju. Pasirodo, mano padėka bus dar didesnė trimis įstatymų projektais…
PIRMININKAS. Į ateitį.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). …ir aš tiesiog į ateitį tai pasakau. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Į ateitį susikaupkime.
11.40 val.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-308(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis – Nekilnojamojo turto registro įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-308(2). Priėmimas. Balsuojame. Taigi dabar balsuojame dėl Nekilnojamojo turto registro įstatymo. Dar vienas lydimasis.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 122: už – 121, prieš – 0 ir 1 susilaikė. Taigi Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-308(2) yra priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 252 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-309(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau dar vienas lydimasis – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-309(2). Priėmimas. Balsuojame. Balsuojame dėl dar vieno lydimojo – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 122: už – 121, prieš – 0, susilaikė 1. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (projektas Nr. XIVP-309(2) yra priimtas. (Gongas)
11.42 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-310(2) (priėmimo tęsinys)
Dar vienas ir jau dabar paskutinis šio paketo lydimasis – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-310(2). Balsuojame. Priėmimas. Paskutinis šio paketo lydimasis ir tada tikrai galėsime pasidžiaugti, jeigu pavyks balsuoti. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 120: visi 120 – už. Taigi Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas (projektas Nr. XIVP-310(2) yra priimtas. (Gongas) Sveikinu, visą paketą sėkmingai įveikėme.
11.43 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5053(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5053(2). Priėmimas. Balsuojame. Balsuojame dėl Viešųjų pirkimų įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 123: už – 122, prieš – 0, susilaikė 1. Taigi Viešųjų pirkimų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5053(2) yra priimtas. (Gongas)
11.44 val.
Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5054(2) (priėmimo tęsinys)
Yra jo lydimasis – Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5054(2). Priėmimas. Balsuojame. Taigi balsuojame dėl pirkimų, atliekamų įvairiose srityse, pakeitimo įstatymo. Lydimasis prieš tai buvusio.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 123: už – 122, prieš nėra, susilaikė 1. Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5054(2) priimtas. (Gongas)
11.45 val.
Augalų veislių apsaugos įstatymo Nr. IX-618 2, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 19, 22, 23, 24, 26, 28, 32, 38, 41 straipsnių pakeitimo ir 25, 35, 417 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4648(3) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-5 klausimas – Augalų veislių apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4648(3). Priėmimas. Balsuojame dėl Augalų veislių apsaugos įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 127, balsavo 126 ir visi 126 – už. Taigi, Augalų veislių apsaugos įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4648(3) yra priimtas. (Gongas)
11.46 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 8, 12, 13, 141, 143, 144, 15, 171, 177, 18, 21, 22, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4989(2)ES (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas. Paprašysime sugrįžti į tribūną gerbiamą V. Pranckietį. Tęsime Žuvininkystės įstatymo projekto svarstymą, nes čia buvo ne visi straipsniai apsvarstyti ir ne visi pasiūlymai apsvarstyti. Mes septynis straipsnius apsvarstėme ir priėmėme… (Balsai salėje) Visus apsvarstėme. Tačiau liko 8 straipsnis ir čia turime du pasiūlymus. Seimo narė L. Girskienė. Prašau, gerbiama Ligita Girskiene, pristatyti savo pirmąjį pasiūlymą.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų aš jau pristačiau savo pasiūlymą.
PIRMININKAS. Jeigu galima truputį garsiau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš jau pristačiau savo pasiūlymą. Ar dar kartą reikia pristatyti?
PIRMININKAS. Tuo metu buvo labai mažai kolegų salėje, jeigu galėtumėte labai trumpai, nes iš tikrųjų buvo labai nedaug žmonių, todėl mes ir nebaigėme procedūros.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Mano pasiūlyme, trumpai tariant, yra kalbama apie kvotų perleidimą, pasidalinimą. Dabar esamas teisinis reglamentavimas įpareigoja ūkio subjektus išnaudoti 70 % turimų individualių žvejybos galimybių, siekiant apsikeisti turimomis individualiomis žvejybos galimybėmis. Žodžiu, 70 % kvotos turi išnaudoti, kad galėtum apsikeisti. Tai apsunkina verslinės žvejybos vykdymą, skatina kvotų neišnaudojimą, nes dažniausiai išaiškėja, kiek tos kvotos yra išnaudoję žvejai, jau beveik metų pabaigoje. Tokia praktika nėra taikoma jokiose Europos Sąjungos valstybėse.
Mano pakeitimais yra siūloma patikslinti reglamentavimą, tai yra pasiūlymu siekiama detalizuoti, kad išankstinis susitarimas dėl individualių žvejybos galimybių išlyginimo taikomas tik apsikeitimo individualiomis žvejybos galimybėmis atveju. Pasiūlymu siekiama išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų, rizikų, tai yra kai ūkio subjektai tiesiog perleistų savo žvejybos galimybes deklaruodami tariamą ateityje šių žvejybos galimybių išlyginimą. Dažniausiai tas nėra padaroma. Trumpai tiek būtų.
PIRMININKAS. Dėkui už pristatymą. Ar yra salėje 29 Seimo nariai, kurie palaiko. Gal rankas pakeliame, aš pabandysiu… Panašu, kad gali būti. Gerai. (Triukšmas salėje) Tada svarstome šį pasiūlymą. Komiteto nuomonė kokia? Gerbiamasis V. Pranckietis reikalauja balsuoti, ar yra 29 Seimo nariai. Pritariantys šiai pataisai paspauskime mygtukus, kad ji būtų svarstoma, taip. Yra net 54 už. Svarstome šią pataisą. Dabar norėčiau išgirsti komiteto nuomonę. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Komitetas šiuos pasiūlymus svarstė balandžio 7 dieną ir, įvertinęs Žemės ūkio ministerijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos informaciją, nepritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6 komiteto nariai, prieš nebuvo, susilaikė 2 komiteto nariai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dabar yra nuomonės tik prieš. Gerbiamas E. Gentvilas dėl motyvų. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Aš norėčiau, kad kolegos labai gerai įsiklausytų. Žvejybos kvotos yra valstybės turtas, valstybės nuosavybė. Valstybė nemokamai atiduoda į rinką, tai yra žvejams, nemokamai atiduoda savo turtą. Kai yra reikalavimas išgaudyti bent 70 % tos gautos kvotos viduje esančios žuvies, tada paliekama galimybė perleisti likusią kvotos dalį. Kai naikinamas šitas apribojimas, atsiranda pavojus toks, kokių yra buvę, kad Lietuvos žvejybos įmonės, gavusios kvotas, net nepradėjusios gaudyti, iš karto tas kvotas perleidžia Danijos žvejams. Ir atidavė ne kaip nors nemokamai, o gavo už tai pinigų arba kitos žuvies gaudymo kvotas. Tai vyksta parceliuojant valstybės turtą. Aš suprantu, kad ponia Ligita čia siūlo švelnesnį variantą, tačiau mes einame štai tokio precedento keliu. Valstybė nemokamai suteikia kvotas, tų kvotų nereikalaujama išgaudyti ir galima paversti savo preke, ir taip pradeda sektoriaus įmonės pelnytis. Tai siūlyčiau atsargiai žiūrėti į tokį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Atsirado norinčių kalbėti už. Gerbiamas K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas vicepirmininke. Iš tiesų aš būčiau tikrai nekalbėjęs, jeigu kolega E. Gentvilas nebūtų kalbėjęs, nes, žinau, net ir teismų buvo su tos įmonės vadovybe. Tai čia jų asmeninis konfliktas, bet tai, kas yra sakoma, tikrai nėra visiška tiesa, kolega. Klaidinti kolegų Seimo narių tikrai nėra sąžininga šiuo atveju. Tas pasiūlymas yra adekvatus pasiūlymas, jis kalba apie realią situaciją, nes ta įmonė yra bene vienintelė, kuri užsiima ta veikla, turi savo laivus, turi savo darbuotojus, žvejus ir visa kita. Jeigu mes kalbame apie kitą įmonę, kuri tik parduoda leidimus, ką jūs ir minite, tai šiuo atveju tikrai nereikėtų painioti ir klaidinti. Tikrai ta situacija ir tas pasiūlymas yra adekvatus, realus, nes, kaip ir minėjo kolegė, pristatydama pasiūlymą, kitose šalyse kažko panašaus net nėra ir tai yra perteklinės biurokratinės kliūtys, kurios realiai ir sukuria neteisingą situaciją. Todėl šiuo atveju siūlau pritarti ir paskui diskutuoti dėl tolesnių… Yra tarnybos, kurios gali užtikrinti, ar laikomasi, ar nesilaikoma, turbūt tą informaciją, kurią turite, galite perduoti Specialiųjų tyrimų tarnybai, ir jie tegu tikrina, o tada pateiks išvadas.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Seimo narės L. Girskienės pasiūlymo. Balsuojame. Kas balsuoja už, balsuoja už pasiūlymą, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 125 Seimo nariai, balsavo 124 Seimo nariai: už – 51, prieš – 32, susilaikė 41. Pasiūlymui nepritarta. Per šoninį mikrofoną, tiksliau, per centrinį mikrofoną gerbiamas E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Kolega K. Mažeika pasakė, kad aš esu buvęs teismuose su viena įmone, apie kurią aš čia galbūt kalbu. Aš kalbu ne apie tą įmonę, aš, beje, tuos teismus laimėjau ir tai buvo visai kitu kampu teismo procesas, ne apie kvotų perleidimą. Bet jūs ir pats, gerbiamas Kęstuti, pasakėte, kad yra įmonė, kuri kažkaip perleidinėja. Tokio precedento mes ir turime bijoti, ar apie vieną, ar apie kitą įmonę kalbėtume. Tai yra valstybės turtas, kuris negali būti padovanotas su teise užsidirbti iš valstybės turto.
PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų repliką. Yra kitas gerbiamos Seimo narės L. Girskienės pasiūlymas. Jūs atsisakote jo? Susiję? Prašom pakomentuoti, jūsų mikrofonas įjungtas.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš jau pristačiau savo pasiūlymus.
PIRMININKAS. Kaip? Ir antrą?
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Na, taip.
PIRMININKAS. Čia buvo du pasiūlymai.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Jeigu jie susiję, sutinkame, kad apsisprendėme, kad abiem Seimas nepritarė, taip? Sutinkame. Gerai.
Tada dėl viso 8 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu priimti 8 straipsnį? Matau, kad nėra norinčių kalbėti, bet yra norinčių balsuoti. Gerai. Balsuojame dėl viso 8 straipsnio. Dabar balsuojame dėl 8 straipsnio.
Užsiregistravo 120, balsavo 119: už – 72, prieš – 7, susilaikė 40. Taigi 8 straipsnis yra priimtas.
Dabar pastraipsniui viskas yra priimta, tada dėl viso įstatymo. Yra dėl motyvų. Gerbiamas Z. Balčytis – už.
Z. BALČYTIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų įstatymo projektas nėra visiškai geras, kad nepritarėme vienai šitai pataisai, bet vis dėlto daug ką reglamentuoja ir suteikia skaidrumo žvejybos sistemai, todėl siūlau palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4989(2). Prašom balsuoti. Žuvininkystės įstatymo priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 91, balsavo 87: už – 78, prieš nėra, susilaikė 9. Taigi Žuvininkystės įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4989(2) yra priimtas. (Gongas)
11.58 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo Nr. VIII-1207 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5163(2)ES (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės klausimas – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5163(2). Priėmimas. Balsuojame. Balsuojame dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų kontrolės įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 115, balsavo 115: už – 109, prieš 1, susilaikė 5. Taigi Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5163(2) yra priimtas.
11.59 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 65 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5164(2) (priėmimo tęsinys)
Ir lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso 65 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5164(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 119, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi ir Administracinių nusižengimų kodekso 65 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5164(2) priimtas. (Gongas)
12.00 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 603 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4466(2), Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4467(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau mes darbotvarkėje turime 1-8.1 ir 1-8.2 klausimus – du susijusius įstatymų projektus. Galbūt juos galima kartu apsvarstyti, yra svarstymo stadija. Nematau prieštaraujančių. Taigi Administracinių nusižengimų kodekso 603 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4466(2) ir kartu lydimasis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4467(2). Svarstymo stadija. Balsuojame dėl jų kartu ar ne?
Užsiregistravo 118, balsavo 117: už – 114, prieš – 1, susilaikė 2. Taigi po svarstymo pritarta.
12.01 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3778(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3778(2). Vėlgi svarstymas. Balsuojame dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekto. Ar jūs, gerbiamas Laurynai, norėsite repliką, ar tik balsuojate?
Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 109, prieš – 2, susilaikė 7. Taigi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektui Nr. XIIIP-3778(2) po svarstymo pritarta.
12.02 val.
Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5356 (pateikimo tęsinys)
Dabar tuoj pradėsime Vyriausybės valandą. Kviečiu ministrus užimti savo vietas, kol mes ją pradėsime. Mes rytinėje darbotvarkėje apsvarstėme 2-15 klausimą – projektą Nr. XIIIP-5356, tačiau nepaskyrėme komiteto ir datos. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu, kad pagrindinis yra Aplinkos apsaugos komitetas? Galime pritarti? Dėkui, pritarta. Ir siūloma svarstyti birželio 22 dieną. Galime pritarti svarstymo datai? Dėkui, pritarta. Taigi komitetą ir datą mes paskyrėme.
12.02 val.
Vyriausybės valanda
Dabar skelbiu Vyriausybės valandą. Pagal susitarimą klausia tik opozicijos atstovai. Dėkui. Mes matome, kad salėje yra ir opozicijos lyderis, bet jis nėra užsirašęs klausti. Ar jis norės klausti? Norės. Būtų gerai užsirašyti, bet aš jums žodį suteikiu, kitą kartą bendra tvarka užsirašykite, mes jus pirmą įrašysime. Taigi prašom – S. Skverneliui suteikiu žodį. Jums du klausimai.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gal kažkas pasikeitė? Šiaip Statuto norma yra, kad opozicijos lyderis gali klausti ir tokios praktikos užsirašyti iš anksto kaip ir nelabai būdavo, bet gal aš pasitikslinsiu su buvusiu opozicijos lyderiu, galbūt reikės užsirašyti, tą pastabą priimu.
Aš norėčiau paklausti sveikatos apsaugos ministro, bet nematau, ar jis yra?
PIRMININKAS. Sveikatos ministras yra prisijungęs nuotoliniu būdu. Jeigu galima – tik garsiau šiek tiek.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Bandysiu labai garsiai. Gerbiamas sveikatos ministre, lyg ir paskutiniame Vyriausybės posėdyje pagal Sveikatos apsaugos ministerijos šių metų balandžio 13 dienos raštą Nr. 10-2310 prašoma iš Vyriausybės rezervo skirti 3 mln. 300 tūkst. eurų informacijos apie COVID-19 ligą sklaidai televizijoje ir kitose žiniasklaidos priemonėse. Aš norėčiau paklausti. Mes matome, yra ligoninių pareiškimų, kad baigėsi reikalingi rezervai. Matome, kad nebėra Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo, medikų atlyginimai nebus keliami. Ką jūs dar norite skleisti už 3 mln. 300 tūkst. per devynis mėnesius apie ligą? Dar suprasčiau, jeigu būtų apie kokį nors skiepų reikalingumą, bet po tokių istorijų dėl skiepų turbūt net tie 3 mln. 300 tūkst. jau neišgelbės ir nepakeis žmonių nuomonės. Ar nematote, kad tai yra tiesiog lėšų švaistymas?
A. DULKYS. Laba diena. Taip, čia turima omenyje informacinė kampanija plačiąja prasme, tai liestų ir vakcinavimą, ir testavimą, ir visus kitus dalykus, susijusius su kova su pandemija. Toks būtų mano trumpas atsakymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Antras jūsų klausimas, gerbiamas opozicijos lyderi. Prašau.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už labai išsamų atsakymą. Vadovaujantis Seimo statutu, vėlgi prašau laikyti mano klausimą rašytiniu paklausimu.
Antrasis klausimas būtų gerbiamam kolegai susisiekimo ministrui. Šių metų balandžio 7 dieną Vyriausybės posėdyje 14 klausimu pristatydamas kelių priežiūros ir plėtros rezervo panaudojimą, aš nebūsiu visiškai tikslus cituodamas, bet pabandysiu kuo arčiau jūsų mintį perteikti, kad visas procesas nebuvo labai malonus dėl lėšų poreikio trūkumo, visada taip būna, dėl neaiškių kriterijų, pagal kuriuos reikia skirstyti, o taip pat (čia aš jau beveik cituoju) – nei aš, nei mano komanda neįsivaizdavome tokio politinio spaudimo. Ir atskyrėte politinį spaudimą nuo domėjimosi ir konsultacijų dėl konkrečių objektų.
Paskui jūs konstatuojate, kad ministerija buvo atspari ir bus atspari. Palyginus pirminį variantą, kuris buvo išsiųstas derinti viešai, su galutiniu variantu, matyti, kad to atsparumo jums nepavyko išlaikyti. Atsirado bent keturi papildomi objektai. Tai yra Plungės miesto keturios gatvės, Radviliškio rajono gatvė, Rietavo gatvė, Šilutės miesto viena gatvė, valstybinės reikšmės kelias Kazlų Rūda–Višakio Rūda ir taip toliau. Būtų įdomu sužinoti, kas jums darė tą politinį spaudimą? Ar jūs kreipėtės į kokias nors institucijas dėl tokio neįsivaizduojamo politinio spaudimo? Kam pavyko vis dėlto jūsų atsparumą palaužti dėl šių konkrečių objektų?
M. SKUODIS. Ačiū už klausimą. Aš gal pabandysiu paaiškinti, kaip rezervas buvo skirstomas. Mes priėmėme sprendimą paskirstyti lėšas tik tiems projektams, kurie praėjusiais metais buvo finansuoti būtent iš rezervo, ne iš kitų šaltinių. Ar tai yra geras sprendimas, ar ne, galima vertinti įvairiai. Tie projektai, išskyrus vieną, kurie buvo įtraukti papildomai, visi buvo finansuoti būtent iš rezervo. Tiesiog ministerija dėl vienų ar kitų priežasčių, vienu atveju raštai nesuvaikščiojo ir panašiai, nebuvo pastebėjusi. Tie projektai, kurie buvo įtraukti, visi buvo finansuoti iš rezervo. Tai vienas dalykas.
Vienas papildomas projektas, kuris buvo įtrauktas taip pat finansuoti iš rezervo ir kuris iš rezervo nebuvo finansuotas, tai iš dalies grynai dėl mūsų valstybės įmonės „Kelių priežiūra“ kaltės, dėl to buvo papildomai priimtas sprendimas jį įtraukti. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui už atsakymą. Toliau klausia gerbiamas D. Kepenis. Ruošiasi A. Sysas.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Turiu klausimą premjerei. Vakar girdėjome spaudoje, kad jūs paraginote kariuomenę, karines pajėgas skiepyti nesusipratėlius namuose, šiandien girdime, kad Lietuva paprašė atiduoti vienos rūšies skiepus iš Danijos mūsiškiams lietuviams skiepyti. Mes žinome, kad Danija yra laimingiausių pasaulyje žmonių valstybė, ten gyvena laimingiausi pasaulyje žmonės. Lietuvoje gyvena nelaimingiausi Europos vaikai. Pagal praėjusių metų duomenis, Lietuva pirmauja pasaulyje savižudžių skaičiumi. Ar ne čia yra mūsų atsakymas į klausimą, kodėl taip yra? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Galvoju, kaip galėčiau atsakyti, kad tai vis dar būtų pagal parlamentarizmo rėmus. Tiesą sakant, neturiu aš jums atsakymo, nes manau, kad tai, ką jūs pasakėte, yra kliedesys, nes bet kokia savižudybių statistika, nors ir kokią ją turėtume, tikrai niekaip nesusijusi su vakcina „AstraZeneca“ ir niekas neprašė kariuomenės prievarta skiepyti žmonių. Aš labai norėčiau, kad jūs net ir užduodamas klausimą bent truputį laikytumėtės kažkokio fakto rėmų.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar repliką norėjo gerbiamas S. Skvernelis. Tuoj aš jums įjungsiu. Prašau.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Labai ačiū. Kadangi ministras neatsakė iki galo, irgi norėčiau, kad mano klausimas būtų laikomas rašytiniu paklausimu.
PIRMININKAS. Gerai, fiksuojame. Dabar klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Gedvilas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas bus sveikatos ministrui, pratęsiant čia klausimų seriją. Girdėjau, ir Ministrė Pirmininkė pasakė, kad mes jau kreipėmės į Daniją prašydami, galbūt nuskils ir dalis nepanaudotos vienos kompanijos vakcinos atiteks Lietuvai. Žinome, kad su šita vakcina turime problemų Lietuvoje arba turėjome, ką darysime, kai gausime kokį nors kiekį šitos vakcinos, ar numatėte, kam skirsite ir kaip skiepysite ja? Ačiū.
A. DULKYS. Šiuo atveju, priklausomai nuo situacijos, kuri būtų tuo metu, o labai tikėtina, kad tuo metu turėsime dar ir kitų vakcinų būtent prioritetinių grupių skiepijimui daugiau, visai tikėtina, kad pradėtume tada masinį vakcinavimą ir sudarytume galimybę skiepytis vakcina tiems Lietuvos žmonėms, kurie manytų, kad bendra vakcinos nauda yra tikrai didesnė už riziką. Suteiktume visą informaciją, bet sudarytume galimybę kuo didesniam ratui Lietuvos žmonių kuo greičiau sugrįžti į normalų gyvenimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Premjerė papildys, prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Norėčiau papildyti. Problema, ne problema, bet vis dėlto beveik 174 tūkst. žmonių Lietuvoje yra paskiepyti šita vakcina. Tos vakcinos likučiai, bent jau dabar turimi, tikrai nėra labai dideli ir dideli tiekimai Lietuvai konkrečiai artimiausiu metu taip pat nenumatomi, nes, kaip jūs puikiai girdėjote turbūt, šitos vakcinos viena iš didesnių problemų yra tiesiog tiekėjo įsipareigojimų vykdymas. Žinoma, interpretacijos apie kokybę. Matyt, visada yra ekspertų, kurie žino geriau už ekspertus, bet manau, kad net jeigu ta vakcina būtų pasiūlyta visiems, kas nori, skiepytis, tikrai rastume pakankamai žmonių, kurie ateitų ir ja pasiskiepytų, įvertinę jos naudą ir teikiamą apsaugą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar klausia A. Gedvilas. Ruošiasi V. Bakas. Vėliau A. Dumbrava. Prašau.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas susijęs su testų kainomis. Prašau patikslinti, lyg ir gaminame mes Lietuvoje, tačiau kaip taip išeina, kad PGR Lietuvoje kainuoja 79 eurus, o, pavyzdžiui, Turkijoje ar Egipte ir kituose kurortuose, į kuriuos vyksta ne vienas mūsų tautietis, tik apie 25 eurus?
Kitas pavyzdys. Antikūnų greituosius testus, mano žiniomis, pati sveikatos įstaiga sugebėdavo nusipirkti po 7 eurus, o dabar Vyriausybės paskirta įmonė centralizuotai testus teikia už 15 eurų. Ją, kaip suprantu, finansuoja valstybė iš biudžeto. Kadangi yra tokie kainų skirtumai, turbūt verta žmonėms paaiškinti, o gal pasiaiškinti ir patiems.
Tiek pirmo, tiek antro pavyzdžių kontekste kyla klausimas, iš kur ir kokiomis kainomis valstybė perka tuos testus, kur galima viešai rasti išlaidų testams ir vakcinoms statistiką? Gal vis dėlto jau laikas valstybei būtų nustatyti lubas, kad nebūtų tokių skirtumų. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Atsakysiu į klausimą. Turbūt klausimas yra man. Gal sveikatos ministras vėliau papildys. Vakcinas Lietuva perka pagal sutartis, kurias sudarė Europos Sąjunga, visos Europos Sąjungos valstybės dar buvusios Vyriausybės kadencijos metu. Pagal tas kainas, kurios ten yra užfiksuotos, Vyriausybė vakcinas ir perka.
Dabar apie testus kalbant, man atrodo, jūs painiojate kainą, kurią moka žmogus pirkdamas paslaugą privačioje klinikoje, su tuo, ką moka už testą valstybė. Privačioje rinkoje, turbūt neduos man sumeluoti jūsų partijos pirmininkas, daiktas kainuoja tiek, kiek kainuoja. Tai yra tiek, už kiek pirkėjas yra linkęs jį pirkti. Valstybės pirkimų visi duomenys yra skelbiami ir perkami testai per centralizuotą pirkimų sistemą, ten galima pamatyti pirkimus, įkainius, kiekius ir visa kita.
PIRMININKAS. Dėkui už atsakymą. Klausia A. Dumbrava, vėliau – R. Budbergytė ir A. Skardžius. Labai atsiprašau. Klausia V. Bakas, paskui – A. Dumbrava, R. Budbergytė. Labai atsiprašau.
V. BAKAS (MSNG). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų mano klausimas būtų ekonomikos ministrei ir premjerei Mišrios Seimo narių grupės vardu. Tikrai prašyčiau nuoširdaus atsakymo. Štai ES patvirtino beveik 700 mlrd. fondą, kuris skirtas šalių narių ekonomikai atkurti. ES šalys iki 2021 m. balandžio 30 d. turi pateikti savo nacionalinius planus tam, kad ekonomika galėtų atsigauti. Liko dvi savaitės, bet nei Seimas, nei, sprendžiant iš viešų diskusijų, savivalda, merai nematė to plano. Viešai skelbiama, kad du trečdaliai ES šalių tokius planus jau pateikė. Tai noriu paklausti, ar Lietuva yra pateikusi. Jeigu taip, kur galima susipažinti. Jeigu ne, dėl kokių priežasčių stringa pateikimas ir kada jis bus pateiktas, kada visuomenė galės įsitraukti, nes tai yra milijardai eurų ir daugiau nei dešimties metų perspektyva. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Kaip žinoma, procesas prasidėjo dar buvusios Vyriausybės darbo metu. Dalis komponentų šio plano buvo teikiama Komisijai dar buvusios Vyriausybės ir buvo jau šios Vyriausybės darbo metu grąžintas su Komisijos pastabomis. Vyriausybė pertvarkė tą plano struktūrą pagal savo Vyriausybės programą, tai turbūt yra natūralus dalykas, ir diskusijos su Europos Komisija vyko ir tebevyksta iki šiol. Taip yra ir visų kitų valstybių narių atžvilgiu.
Planas bus viešai paskelbtas konsultuotis su socialiniais partneriais rytoj ir tada visos suinteresuotos pusės turės galimybę jau dėl dokumento pasisakyti, nes dėl krypčių diskusijos su socialiniais partneriais vyko visus pastaruosius pusantro mėnesio. Buvo ne vienas susitikimas ir su savivalda, ir su švietimo atstovais, ir su kitų sričių atstovais dėl to, kas tame plane turėtų būti.
Vieną dalyką, kurį norėčiau pabrėžti, kalbėdama apie šį planą, nes, man atrodo, yra nemažai miglos ir klaidingų įsitikinimų, kad tai yra kažkoks begalinis pinigų maišas, tai yra 2 mlrd. eurų Lietuvai. Palyginti su Europos Sąjungos biudžetu, tuo rutininiu biudžetu, kurį mes esame susiderėję visame pakete, tai yra maždaug šeštadalis lėšų. Tai tikrai nėra pagrindiniai pinigai ar pagrindinis finansinis šaltinis. Ženklus, bet tikrai ne pagrindinis.
Kitas dalykas, yra labai aiškios tam tikros išankstinės nuostatos iš Europos Komisijos ir lūkesčiai valstybėms narėms, kad tai yra ne šiaip koks nors pagaivinimo planas, kad reikia ateiti ir ką nors pagaivinti, o tai yra planas, kuriuo turi būti finansuojamos reformos, dėl kurių Europos Sąjunga mums priekaištus reiškia turbūt pastaruosius dešimt metų. Ir plius tam tikri išankstiniai reikalavimai dėl skaitmeninimo ir dėl žaliosios transformacijos. Būtent visų šitų krantų laikydamiesi, mes stengiamės tą projektą ir sudėlioti. Rytoj jis bus paviešintas.
PIRMININKAS. Dabar jau klausia A. Dumbrava. Ruošiasi R. Budbergytė.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Klausimą turėčiau premjerei. Gal šiandien jai per daug tų klausimų, tačiau norėčiau truputį iš užsienio politikos.
Šiandien perskaičiau tokią neramią žinią iš Briuselio, kur buvo viršūnių susitikimas, dėl pono G. Landsbergio veiksmų, dėl vadinamosios MAP programme – programos Ukrainai. Sakoma, kad kai kurie diplomatai įsitikinę, kad G. Landsbergio pareiškimai gali kelti klausimų dėl Lietuvos užsienio politikos adekvatumo ir sulaukia įspėjimo iš pačių įtakingiausių ir stipriausių NATO šalių. Ar mes nesame, kaip sakant, sunkumas NATO? Ar tikrai mes esame adekvatūs? Jūs bandysite kalbėti su užsienio reikalų ministru? Ką jūs apskritai manote apie tai? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš esu visiškai tikra, kad užsienio reikalų ministras yra absoliučiai adekvatus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiama R. Budbergytė. Ruošiasi A. Skardžius. Vėliau – A. Palionis. Jeigu gerbiamos kolegės R. Budbergytės nematome salėje, tada klausia A. Skardžius. Ruošiasi A. Palionis.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Klausimas būtų premjerei. Viešojoje erdvėje neseniai buvo skelbiama informacija, kad vienas iš didžiausių Lietuvoje veikiančių mažmeninės prekybos tinklų uždirbo stulbinantį pelną, du kartus viršijantį, sakykime, buvusį pelną. Mano klausimas būtų toks. Ar kokių veiksmų apskritai Vyriausybė imsis arba kokių veiksmų imsis, kad nesikrautų pandemijos metu nepamatuotų turtų ir pelnų stambusis verslas, kuriam uždegta žalia šviesa vidutinio ir smulkaus prekybinio verslo sąskaita? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš taip galiu jums pasakyti. Pandemija pandemija, o praeitais metais darbo užmokestis Lietuvoje augo 10 %. Kadangi žmonės beveik neturėjo galimybių išvežti tuos pinigus į užsienį, nes negalėjo labai daug keliauti, tai labai natūralu, kad labai didelė dalis tų pinigų liko čia ir nukeliavo į vartojimą, o iš to uždirbo įvairios Lietuvos įmonės, ir didesnės, ir mažesnės, ir maistu prekiaujančios, ir ne maistu prekiaujančios. Nežinau, ko čia Vyriausybė, tiesą sakant, turėtų imtis prieš ekonomikos dėsnius. Man atrodo, kad ta situacija yra tiesiog natūrali pasekmė to, kad žmonės pinigus leido Lietuvoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi sugrįžo gerbiama R. Budbergytė, tai aš jai suteiksiu žodį paklausti, ir viskas.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Aš norėjau paklausti žemės ūkio ministro, bet norėčiau, kad ir premjerė girdėtų mano klausimą, nes esu jau raštu kreipusis į žemės ūkio ministrą tuo klausimu ir gavusi tokį atsakymą, kuris, sakykime, su viltimi, bet ne iki galo. Kodėl ūkininkai, kurie ūkininkauja nederlingose vietovėse, negali gauti didesnio intensyvumo paramos Europos Sąjungos fondų, jei 2013 metų reglamentas kaip ir numato, kad tokia galimybė galėtų būti valstybėse narėse? Ministre, labai ačiū už atsakymą, bet tikiuosi, kad jūs imsitės ir veiksmų.
K. NAVICKAS. Atsakymas toks. Kodėl negalima? Todėl, kad jeigu būtų mokamos išmokos, kiek numato reglamentas maksimaliai nederlingoms žemėms ir ekologiniam ūkininkavimui, visam kitam neliktų nė cento.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar jau klausia gerbiamas A. Palionis. Vėliau – S. Tumėnas.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano porą klausimų irgi žemės ūkio ministrui. Vienas klausimas yra. Puikiai suprantame, kad visuose žemės ūkio sektoriuose yra sunkumų, bet žinau, kad paukštininkystės sektoriuje kenčia ir gamintojai, ir perdirbėjai. Ar yra planuojamos kokios nors pagalbos priemonės šiems sektoriams?
Ir antras klausimas, susijęs su tuo, kad tikriausiai gegužės mėnesį Vyriausybė atneš patobulintą biudžeto projektą, kuris bus susijęs ir su RRF paskirstymu. Tai kaip Žemės ūkio ministerijai sekasi derybose su Vyriausybe dėl RRF? Ir kokie projektai yra patvirtinti?
K. NAVICKAS. Pagalbos paukštininkystės ir kiaulininkystės sektoriams yra numatyta 12 mln. Dabar kaip tik šiuo metu vyksta derinimas su Komisija dėl valstybės pagalbos. Su visomis institucijomis ši paramos schema yra suderinta ir laukiame Komisijos sprendimo.
O dėl patobulinto biudžeto ar RRF, tai RRF yra numatytas klimato kaitos priemonėms: prie žalinimo – 16 mln. ir 2 mln. – prie dirvožemio programos. Bet reikia nepamiršti ir būtina paminėti, kad 140 mln. priemonėms, kurios yra dėl kovido poveikio ir sektoriaus atsinaujinimo, yra numatyta (…) dalyje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas S. Tumėnas. Vėliau ruošiasi O. Leiputė, taip pat V. Fiodorovas ir D. Griškevičius. Tačiau aš jų nematau salėje. A, yra, bet V. Fiodorovo neturime, tai informuokite jį, kolegos.
Gerai, klausia S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū už retą galimybę kreiptis į Ministrę Pirmininkę. Gerbiama premjere, nors jūs darbo turite į valias, bet ar neišgirstumėte mano kreipimosi į jus imtis politinės lyderystės spręsti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro problemas? Ar jūs nemanote, kad centras jam įstatymo numatytus uždavinius ir funkcijas kompetentingai, apolitiškai ir moksliškai galėtų atlikti tik nukirpus teisinę bambagyslę su Seimu ir Vyriausybe, tai yra įvykdžius centro reorganizaciją, pavyzdžiui, prijungus jį prijungimo būdu prie biudžetinės įstaigos Istorijos instituto? Kokia būtų jūsų nuomonė? Ir ar nemanote, kad taip būtų išvengta politikavimo, kurio čia dabar yra apstu? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, mielas Stasy. Sakyčiau, labai apmaudu, kad tokia svarbi institucija atsidūrė tarp tokių diskusijų girnų, tikrai ta situacija, manau, yra visiems nemaloni. Jūsų pasiūlymas yra įdomus. Ir kai jūs klausiate, ar aš nesvarstyčiau, aš viską galėčiau svarstyti, tik norėčiau priminti, kad praėjusios kadencijos Seime, man atrodo, iš įstatymo buvo išbraukta ta nuostata, kuri numatė, kad Ministras Pirmininkas teikia bent jau centro vadovo kandidatūrą, ir Seimas nusprendė, kad jis nori tai daryti pats. Man atrodo, kad Seimui reikia nutarti, kaip jis mato šios institucijos tolesnę veiklą. Visų pirma, manau, reikėtų, kad centras turėtų vadovą, kuris geba konsoliduoti žmones bendram darbui ir grąžinti institucijai mokslo institucijos pavidalą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Mano klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui. Norėčiau sužinoti požiūrį, ką mano apie tai. Na, jūs gavote kreipimąsi tiek iš Vilniaus universiteto, tiek iš Lietuvos sveikatos mokslų, Lietuvos medicinos studentų ir jaunųjų gydytojų asociacijos dėl valstybės finansuojamų medicinos vientisųjų ir rezidentūros studijų vietų skaičiaus planavimo. Kokia būtų jūsų nuomonė ir ar ketinate atsižvelgti į jų raginimą padidinti 2021 metų valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų skaičių iki 365? Ir ką jūs manote apie tai, kad komitetas kiekvieną savaitę susitinka su atskirų apskričių gydymo įstaigomis ir visur yra girdimas medikų trūkumas? Kaip jūs planuojate tai spręsti?
A. DULKYS. Ačiū. Taip, mums šita informacija yra žinoma. Puikiai žinome, koks yra tikrasis poreikis apskritai sveikatos apsaugos sistemoje, įvairiose jos srityse. Tačiau ne vien tik priėmimo skaičiai lemia, yra labai svarbu ir apskritai dėl tam tikrų profesijų sudaryti tam tikras galimybes norėti stoti ir norėti pabaigti tuos mokslus. Apie tai su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija diskutuojame, esame kreipęsi. Taip pat pritariame ir norime, kad būtų daugiau tų rezidentų, tačiau pirmame etape Vyriausybė priėmė tokius sprendimus, kokius priėmė. Toliau turėsime lanksčią sistemą ir, priklausomai nuo to, kokius matysime stojančiųjų norus, kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija koreguosime atitinkamai savo veiksmus.
Nežinau, gal gerbiama Jurgita gali papildyti mane.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Laba diena. Taip, tikrai žinome šitą prašymą. Ką noriu akcentuoti, kad valstybės finansuojamų vietų skaičius rezidentūroje yra susietas su vientisųjų medicinos studijų studentų skaičiumi, tiek, kiek valstybė finansuoja ir planuoja finansuoti. Kiek studentų baigia vientisąsias studijas, tiek paprastai yra finansuojama ir rezidentūra. Tai šiais metais mes ne tik kad nesumažinome, bet skyrėme daugiau vietų, nei baigs vientisąsias studijas.
Tačiau situacija yra tokia, kad universitetai yra autonomiški, jie turi galimybes priimti į mokamas medicinos vientisąsias studijas, greta, pavyzdžiui, priimtų 290 valstybės finansuojamų studentų yra priimta beveik du kartus daugiau, tai yra 520. Valstybė apmoka 290, yra 520, kurie apmoka savo lėšomis. Žinoma, jiems pabaigus, yra konkurencija stojant į rezidentūrą.
Aš noriu akcentuoti kelis dalykus, kurie man atrodo svarbūs, pagalvoti, kad valstybė planuoja poreikį, o vis dėlto studentai renkasi tas studijų programas, kurios jiems yra patrauklios, nebūtinai tas, kurių valstybėje yra didžiausias poreikis. Čia reikia irgi pagalvoti, kaip, ką mes galėtume padaryti ir kaip nukreipti studentus studijuoti tas programas, kurių valstybėje tikrai jaučiamas didžiausias trūkumas.
Kaip mes raginame mūsų jaunus medikus sugrįžti ir dirbti regionuose, tikrai gali būti daroma ir per trišales sutartis, bet čia yra vietos, kur labiausiai trūksta medikų. Jeigu pasižiūrėtume į bendrus skaičius, mūsų gydytojų skaičius yra panašus kaip Vokietijoje. Mes tikrai turime daugiau gydytojų nei mūsų kaimyninės šalys. Tokio kokio nors bendro medikų skaičiaus nėra. Aišku, mes matome pandeminę situaciją, ji yra sudėtinga, medikų poreikis didėja, tačiau mums reikia, kad jie rinktųsi ir studijuotų tas sritis, kurių tikrai valstybėje šiandien yra trūkumas. Tokie būtų mano komentarai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar gerbiama premjerė dar norės papildyti?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dabar jau po švietimo ministrės turbūt labai daug neturėčiau ką pridėti. Man atrodo, čia keletas tų esminių momentų – būtent tai, kad visą laiką principas buvo tas pats, kad rezidentūros vietų skaičius planuojamas pagal baigusių valstybės finansuojamas vietas. Negalima atmesti to, kad tų vietų galėtų būti ir daugiau, bet pirmiausia mes turėtume susiplanuoti poreikį, tų specializacijų poreikį, kurių trūkumas tikrai yra. Turime „Stratos“ analizę. Labiausiai mums trūksta, kaip žinote, slaugos specialistų ir slaugą baigusių žmonių, tad ir finansavimą atitinkamai studijoms reikėtų pagal tai ateityje orientuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klaustų V. Fiodorovas, bet aš jo nematau salėje ir niekas daugiau iš Darbo partijos frakcijos nėra užsirašęs. Deja, bet nepaklaus.
Toliau klausia D. Griškevičius. Ruošiasi A. Vinkus ir vėliau – V. Targamadzė. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju už žodį. Klausimas pagal kuruojamą sritį greičiausiai keliauja susisiekimo ministrui. Šiuo metu, aišku, ne paslaptis, kad Lietuvos pašto skyriuose ženkliai išaugusios eilės dėl padidėjusių siuntų srautų, aišku, dėl karantino sąlygų laikymosi, tačiau šiek kiek paradoksalu, kad laikantis saugumo reikalavimų iš esmės saugumo lieka vis mažiau, nes gausiose eilėse žmonės praleidžia vis daugiau laiko – kai kuriais atvejais net iki valandos ir daugiau. Aš suprantu, kad karantino ribojimų būtina laikytis, tačiau ne mažiau svarbu užtikrinti, kad tie ribojimai būtų racionalūs.
Ar negalvojate, kad būtų laikas inicijuoti, sakykim, tvarkos peržiūrą siekiant vis dėlto tuos srautus kaip nors suvaldyti, nes šita situacija žmonėms kelia daug pykčio. Apskritai pašto įvaizdis, sakykim taip, tiesiog krenta akyse ne dienomis, o minutėmis. Reikia šiuo atveju, manau, kokių nors sprendimų.
M. SKUODIS. Ačiū už klausimą. Kadangi klausimas yra apie eiles būtent prie pašto skyrių, kai žmonės laukia atsiimti siuntų arba kitų dalykų, bet ne apskritai apie pašto veiklą, nes čia yra atskira tema, reikalaujanti daug dėmesio, aš galiu pasakyti tik tiek, kad pagal dabartinius karantino reikalavimus į patį pašto skyrių kaip ir į bet kurią kitą paslaugas teikiančią įstaigą galima įleisti tik tiek žmonių, kiek galima, ir galima aptarnauti žmones tik per tiek vadinamųjų langelių, kiek yra leidžiama.
Klausimą mes žinome ir dėl to su Sveikatos apsaugos ministerija tikrai kalbamės, bet tiesiog negaliu pažadėti, kada mes galėsime išspręsti. Kitaip sakant, čia klausimas ne tiek dėl pašto darbuotojų skaičiaus, kiek leidžiama darbuotojų dirbti vienoje patalpoje. Jeigu rasime tam tikrų sprendimų, galėsime kažką padaryti. Tik pasakysiu, kad kalbame ir informuosime, kai turėsime sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia gerbiamas A. Vinkus. Ruošiasi V. Targamadzė, vėliau – Z. Balčytis. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas sveikatos ministre, pirmąja vakcinos doze Lietuvoje jau paskiepyta daugiau kaip 0,5 mln. žmonių, antrąja – beveik 200 tūkst. Tame suaktyvėjimo fone kartais kaip disonansas nuskamba faktas, kurį noriu pasakyti. Spaudoje skaitome, kad pasiskiepiję žmonės yra toliau viruso nešiotojai ir serga patys, tik lengvesne forma. Gal jums žinoma statistika, kiek žmonių Lietuvoje susirgo po vakcinavimo ir ar leistinas koks nors laisvesnis gyvenimo režimas pasiskiepijusiems žmonėms? Konkrečios informacijos apie tai neteko skaityti. Ačiū.
A. DULKYS. Kokios nors statistikos po ranka kaip ir neturiu. O dėl žmonių, kurie jau pasiskiepijo, perėjo visą vakcinavimo procesą, tai yra abiem dozėmis, persirgusių, jau dabar yra tam tikrų skirtumų – galima atvykti į Lietuvą nedarant testo, jau nebegalioja saviizoliacijos priemonės. Na, o šiandien Vyriausybės posėdyje taip pat planuojame numatyti, išdiskutuoti, galbūt netgi ir priimti šiandien tam tikrus sprendimus, kurie būtent palengvintų tiems asmenims, kurie jau turi koronaviruso, minėtos infekcijos, imunitetą, tam tikrus grįžimo į gyvenimą aspektus. Aš manau, jeigu mes šiandien dėl jų sutarsime Vyriausybėje, tai po Vyriausybės posėdžio ir paskelbsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū. Sveikatos ministrui klausimas. Aš noriu paklausti, ar pakanka tyrimų duomenų dėl kontraceptinio preparato „Levonorgestrel“ įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą 15–19 metų mergaitėms? Iš esmės yra remiamasi 12–17 metų klinikinio tyrimo rezultatais, kurio autoriai yra (…). Ten yra tyrimas tik vienų metų, spiralės yra dedamos trejiems metams, tiktai 72 % buvo be papildomo kontraceptinio barjero. Taigi, 18–35 – aš nekalbu apie tą tyrimą, reikia matyti toliau ir turbūt platesnį kontekstą, reikia galvoti ir apie Vaiko teisių apsaugos įstatymą. Jūs puikiai žinote, iki 16 metų yra baudžiamoji veika. Toliau, žmogaus papilomos virusas perduodamas, turi įtakos gimdos kaklelio vėžiui, netiesioginę įtaką vaisingumui ir taip toliau. Ministras turbūt prisiima atsakomybę, pasirašydamas tokį įsakymą. Reikia, matyt, mąstyti pagal tikslo ir rezultato paradigmą, nes dabar neturiu komentarų. Ministre, pakomentuokite jūs. Ačiū.
A. DULKYS. Gerai. Ačiū jums, taip, tikrai galiu pasakyti užtikrintai, kad dėl šios temos aš tikrai prisiimu atsakomybę, žinau, kokios buvo diskusijos praėjusiais metais, ir, matyt, teisingos diskusijos, buvo juk sudaryta ir darbo grupė, kuriai vadovavo Lietuvos bioetikos komitetas. Taip pat mus pasiekė tos darbo grupės pasiūlymai. Klausimai ten iki galo nėra pabaigti, tačiau jau yra patvirtintos sąlygos, bus rengiamas Ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų pakeitimo projektas, kuriame, labai noriu pabrėžti, bus nustatyta jūsų minėtos kontraceptinės priemonės skyrimo tvarka, atsižvelgiant ir į etinius, ir į teisinius, ir į socialinius aspektus. Taigi, tikrai labai atsakingai žiūrime į šitą klausimą, į šitą subtilų klausimą, bet, manau, labai svarbų klausimą moderniai valstybei.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klaustų Z. Balčytis, bet jo lyg nematau salėje, taip? Nebent aš klystu, bet ne, nėra. Vadinasi, neklaus. Toliau klausia gerbiama L. Girskienė. Ruošiasi G. Paluckas.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena, aš noriu paklausti aplinkos ministro. Šiandien spaudoje pasirodė publikacijos dėl galimai nelegaliai dirbusių statybininkų jūsų statomame name Melnragėje, kur nugriuvus statomiems laiptams buvo sunkiai sužaloti du darbininkai. Dėl pradėtų tyrimų nusišalinote nuo dalies pareigų. Taip pat aiškėja skandalingi atvejai, galimai skandalingi, dėl jūsų žmonos įmonės laimėtų konkursų, nesiimate tvirtinti Lietuvos Respublikos bendrojo plano, dabar aiškėja, kad pats statotės Melnragėje namą, kur būtent ir turėtų būti išorinio uosto plėtra numatyta. Taip pat nuskambėjo praėjusią savaitę Galvės ežero atvejis, pasirodo, jūs galimai neskaitote dokumentų.
Noriu jūsų paklausti, ar vis dėlto nesiruošiate atsistatydinti iš pareigų, nes manau, kad dėl savo įvairių ryšių ir interesų negalite tinkamai eiti pareigų?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Turėjome progų padiskutuoti apie kiekvieną klausimą atskirai, bet aš nežinau, kaip galiu atsakyti į tokį kaltinimų omletą. Gal pradėsiu nuo to, kas šiandien pasirodė viešai.
Tai yra absoliuti nelaimė. Aš legaliai samdžiau, sutartimis, bankiniais pavedimais, darbuotojus karantino metu. Pridaryta brokų broko atžagariomis rankomis. Tais laiptais vaikščiojo ir mano vaikai, ir mano žmona. Tie laiptai galėjo nukristi ant mano šeimos narių, na, jie nukrito ant statybininkų, kurių aš nemačiau, nes pats kol kas gyvenu Vilniuje. Žinote, atsakysiu įstatymo tvarka, bet iš nelaimės daryti ažiotažą nesiūlyčiau.
Į kitas dalykines pastabas esu pasiruošęs pateikti visus atsakymus, bet šiandien vienintelis klausimas, kurį kelia jūsų frakcija, yra vienos pavaldžios įstaigos direktorės atleidimas. Tai yra juridinis klausimas, tai nėra politinis klausimas. Jeigu tikrai turite klausimų, mielai atsakysiu, bet supraskime, kad iš asmeninių dalykų daryti politiką nesiūlyčiau.
PIRMININKAS. Gerbiama L. Girskienė per šoninį mikrofoną. Prašom. (Balsas salėje: „Pauliau, nėra tokio žanro.“)
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Ministre, neišsisukinėkite nuo klausimo. Aš uždaviau konkretų klausimą, o jūs visada nukreipiate temą į vieną aspektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toks žanras visada yra. Toliau klausia gerbiamas G. Paluckas. Ruošiasi R. Žemaitaitis, jeigu jis būtų.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas gerbiamai premjerei. Klausimas iš dviejų dalių.
Vakar buvo pristatomi kovidinės paramos pakeitimai verslui ir buvo minima, jog juridiniams asmenims didėja parama, ta apatinė riba nuo 500 iki 1 tūkst. eurų. Aš kažką praleidau, nenugirdau, kiek savarankiškai dirbantiems apatinė riba didėja? Tai yra viena dalis klausimo.
O antra iš oficialiai pateiktos Vyriausybės informacijos dėl karantino apribojimų naikinimo. Matau balandžio 19 dienos datą, 22, 26 dienos. Kino teatrai, lauko kavinės, sportas ir iki turgaviečių gegužės 3 dieną. Bet kada atsidarys mokyklos? Klausimas aktualus, manau, visiems tėvams. Dabar toks diskriminacinis režimas, vienos savivaldybės veikia, kitos neveikia. Tiesiog neradau informacijos oficialiai pateiktuose duomenyse. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Todėl, kad niekas nepasikeitė, išskyrus abiturientų situaciją. Dėl jų sprendimas vakar sutartas, šiandien bus priimtas, kad abiturientai nuo gegužės 3 dienos likusiam laikui grįžta į kontaktinį ugdymą visose savivaldybėse, kadangi čia negali būti jokio skirtumo, nes jie laiko abitūros egzaminus.
O dėl pradinukų niekas nėra pasikeitę. Pradinukų galėjimas būti kontaktiniame arba mišriame, tiksliau sakant, ugdyme priklauso nuo to, kokia yra epidemiologinė situacija konkrečioje savivaldybėje. Jeigu savivaldybėje atvejų skaičius yra mažesnis negu 200 šimtui tūkstančių per pastarąsias 14 dienų, tokia savivaldybė gali leisti pradinukus į mokyklas. Aš pabrėžiu, kad gali, bet ne visos yra išleidusios į mišrų ugdymą. Yra tokių savivaldybių, kuriose epidemiologinė situacija yra gera, bet jos nepriėmė sprendimo vaikus grąžinti į kontaktinį ugdymą. O tose savivaldybėse, kuriose padėtis yra blogesnė, arba yra vykdomas reguliarus mokinių testavimas, kuris leidžia užtikrinti saugų mokyklos veikimą ir kad mokykla nebus pirmyn atgal siuntinėjama tai į nuotolį, tai vėl atgal į kontaktą, arba vaikai ir toliau mokomi nuotoliniu būdu.
Iš esmės tie sprendimai priklauso pirmiausia nuo savivaldos apsisprendimo ir mokyklos bendruomenės apsisprendimo, jeigu epidemiologinė situacija yra sudėtingesnė, pasirinkti testavimo būdą. Vaikams yra numatytas kaupinių testavimas, neskausmingas, paprastas, iš nosies landos. Teko girdėti visokiausių samprotavimų, kad niekaip negaliu jų pirkti, nes manau, kad jie tiesiog nesusiję su realybe. Vilniuje, kiek žinau, yra apie 70 pradinio ugdymo įstaigų atverta. Kitose greičiausiai su bendruomenėmis tiesiog sutarta arba nesutarta. Arba nesutarta dėl testavimo, arba sutarta, kad vaikai ir toliau lieka nuotoliniame ugdyme. Šiuo atveju savivaldos apsisprendimas yra pagrindinis, nes pats principas veikia.
Ką padarė Vyriausybė per tą laiką, kad procesas būtų lengvesnis tose savivaldybėse? Sutvarkė registracijos testuotis sistemą, patvirtino ministrai vadinamojo savitestavimo tvarką, kuri yra tikrai paprasta, palanki ir galima daug tų kolektyvų tokiu ciklu ištestuoti. Kadangi turime pirmą savaitę po Velykų, kiek žinau, grįžta mokyklos prie kontaktinio ugdymo, įskaitant ir Vilnių. O dėl to, ką jūs klausiate apie pagalbą, tai čia turbūt Aušrinė mane papildys, bet ten buvo kalbama apie Europos Sąjungos nustatytą de minimis ribą, taip?
A. ARMONAITĖ (LF). Mes vakar iš tikrųjų papildėme įmonėms skirtą priemonę. Tie verslai, kurie šiuo metu pirmame etape pretendavo ir gali pretenduoti, tie, kurių apyvarta krito 30 %, jų didžioji dalis yra gavę, beveik 42 mln. išmokėta, patikrintos, pertikrintos, kaip žinome, įmonės. Tai jos tiesiog dar kartą gaus tokio pat dydžio paramą, kokią jau gavo. Tai buvo mūsų sprendimas, kurį suderinome su Europos Komisija, tik įmonių ratas truputėlį siauresnis, nes mokame tiems, kurie įtraukti į apribotųjų sąrašus. Tai apie 11 tūkst. 200 įmonių gaus dar vieną paramą tokio pat dydžio, kokią jau yra gavę, nes karantinas tęsiasi ir jiems yra sunku. Individualiems nebuvo keičiama parama.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klaustų R. Žemaitaitis, bet jo lyg ir nematau, tai vietoj jo iš Mišrios grupės A. Butkevičius, kuris atėjo.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas teisingumo ministrei. Aš norėčiau paklausti, ar jau yra parengti atsiliepimai Europos Komisijai ir Europos Parlamentui dėl mobilumo paketo, nes nemažai Europos Sąjungos šalių kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą ir, mano turima informacija, lyg jau iki gegužės 3 dienos Lietuva irgi turėtų pateikti savo matymus ir atsiliepimus. Ačiū.
E. DOBROVOLSKA (LF). Labai ačiū už aktualų klausimą. Šiek tiek papildysiu ir atsakymą. Kaip žinoma, Lietuvoje visai neseniai ruošėme, į kokias bylas dar papildomai dėl mobilumo paketo stoti. Turėjome Vyriausybėje gilesnes diskusijas. Yra nuspręsta, kad visgi tik iš dalies, kai mes kalbame apie grįžimą būtent į savo valstybę, kur tikrai su darniu judumu niekaip nedera. Šiuo atveju mes dabar turime papildomas diskusijas tiek su SADM’u, tiek su Susisiekimo ministerija, taip pat ir su Vyriausybės kanceliarija, kokiu būdu vis dėlto ir savo tuos ieškinius, kuriuos mes turime dėl mobilumo paketo, ar mes keičiame apimtį… Tai šis klausimas yra labai aktualus ir artimiausiu metu mes turėsime daugiau informacijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamas R. Šarknickas. Ruošiasi K. Vilkauskas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Noriu visu pirma pasveikinti su Tarptautine kultūros diena gerbiamus ministrus ir noriu padėkoti premjerei, premjerės patarėjai kultūros klausimais dėl Antano ir Jono Juškų sodybos, kad yra sureaguota. Vakar Kultūros komitete mes radome konsensusą su Kauno rajono savivaldybe ir sutarėme, ir visi reikalai pasitaisė, kol įsigalios, bus parengtas naujas gyvojo muziejaus įstatymas. Šį kartą įstatymą rengs Kultūros ministerija. Prieš metus buvo mano teiktas įstatymo projektas, jis perėjo praeitoje kadencijoje prieš metus pateikimą. Per 70 Seimo narių balsavo ir Teisės departamentas nerado daug pastabų dėl pačios idėjos. Minėjo ponas viceministras R. Mikaitis, kad bus rengiamas projektas darbo grupėje kitiems metams. Aš norėjau paprašyti gerbiamojo kultūros ministro, gal būtų galima šiek tiek paankstinti, kad susiformuotų darbo grupė, kuri galėtų pradėti dirbti, nes ten bus ir Darbo kodekso reikalai. Ar būtų tokia galimybė? Ir ačiū jūsų viceministrams už darbą. Ačiū.
S. KAIRYS. Ačiū už klausimą ir sveikinimus. Atkreipsime dėmesį į darbo grupę. Aišku, mes irgi turime savo grafiką, nes tų temų ir problemų yra labai daug. Bet išties šio įstatymo pakeitimas turbūt ne tik su Darbo kodeksu, dar yra keli įstatymai, su kuriais jis gali susiliesti. Be abejo, tą reikia įvertinti. Bet kol prieisime prie konkrečių sprendimų, tikrai darbo grupė galėtų plačiau išdiskutuoti. Turėsiu omenyje jūsų…
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas K. Vilkauskas ir ruošiasi L. Savickas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Klausimą turėčiau pirmiausia susisiekimo ministrui, o po to kultūros ministrui. Gerbiamas ministre, norėčiau paklausti dėl sodų bendrijų kelių ir gatvių. Dabar bent trys projektai šiandien bus svarstomi vakarinėje darbotvarkėje. Tai kada vis dėlto numatoma paleisti tą programą tuos kelius sutvarkyti sodo bendrijose?
M. SKUODIS. Konkrečiai, jeigu taip žiūrėtume apskritai, tai jokios lėšos sodų bendrijoms nėra numatytos kur nors atskirai, tai vienas dalykas. Jos ir nebuvo numatytos. Kiek savivaldybės pačios nusprendžia investuoti, tiek jų ir yra.
Antras dalykas yra svarbus, aš pats jau esu sudaręs darbo grupę, atskirą ministerijoje, vadovaujamą įtraukus visas kitas institucijas, kad mes į šitą klausimą pažiūrėtume vis dėlto iš esmės ir įvertintume tiek tam tikrų teisinių sprendimų, tiek lėšų poreikį. Tada mes galėsime pasakyti tiesiai šviesiai ir objektyviai, kokio masto tai yra problema. Kad ji yra, mes žinome, bet kiek reikia finansų jai išspręsti? Tada galėsime objektyviai žiūrėti, kaip bus dėliojama visa tai per laikotarpį.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia gerbiamas L. Savickas. Ruošiasi J. Sabatauskas.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš iš tikrųjų norėčiau pratęsti kolegos V. Bako klausimą. Kad ir kaip žiūrėsime, vienas svarbiausių klausimų, galinčių prisidėti prie mūsų ekonomikos spartaus ir kokybiško atsigavimo, taip pat ir ekonomikos transformacijos link žalios, skaitmeninės, aukštesnę vertę kuriančios ekonomikos yra būtent Europos atsigavimo plano suderinimas. Mes jau šią savaitę matome ir Savivaldybių asociacijos vadovo žinutę, kad niekas nėra derinta, girdime tiek valdančiųjų, tiek opozicijos parlamentarų klausimus, kad nesame matę to plano, ir šiandien gerbiamas kolega gavo atsakymą, kad penktadienį bus numatoma pagaliau pristatyti, likus dviem savaitėms iki galutinio termino. Ar galėtumėte detalizuoti, kokios derinimo procedūros yra numatomos, kad turėtume tą bendrą išdiskutuotą poziciją šiuo klausimu?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Nežinau, kam klausimas, bandysiu gal aš atsakyti. Mielas kolega, natūralu, kad bus labai daug kritikuojančių ir nepatenkintų todėl, aš noriu priminti, kad jūsų Vyriausybė turėjo drąsos turėti tam tikrų įsipareigojimų arba pateikti tam tikrų įsipareigojimų dėl tam tikrų projektų finansavimo iš šito plano, kas galbūt atitiko jūsų Vyriausybės matymą, bet nebūtinai atitiko tas sąlygas, kurias kelia Europos Komisija. Taigi darbas su Europos Komisija vyksta labai intensyviai, tikrai norime paskelbti kaip įmanoma labiau suderintą dokumentą tam, kad vėlesnių taisymų bent jau Lietuvos ir Europos Komisijos santykyje būtų kuo mažiau, ir tikrai visi, kas norės pateikti pastabas, turės galimybę tas pastabas pateikti. Aš dar kartą norėčiau pabrėžti ir pasiūlyti nemistifikuoti šito plano, nes daug labiau Lietuvos perspektyvos, ypač regionų raida, priklausys nuo naujojo Europos Sąjungos biudžeto, kuriame yra, taip sakant, labai aiškus lėšų, kaip čia pasakyti, akcentas ne į Vilniaus regioną. O pats Next Generation fondas savo apimtimi tikrai nėra toks įspūdingas, kaip čia labai mėgstama apie jį kalbėti ir kaip įsivaizduojama, kad iš jo būtų galima viską finansuoti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš gal papildysiu dėl procedūrų. Kas iki šiol buvo daryta, tai ministerijos pristatė kryptis komponentų, kurie yra numatyti tame plane, ir socialiniai partneriai buvo supažindinti su kryptimis ir reformomis, kurios yra numatomos. Dabar ir vyksta derinimas su Europos Komisija ir, kai gauname preliminarų sutarimą, kad tos reformos yra tinkamos finansuoti, pristatysime rytoj integruotą planą, kuriame bus numatyti visi septyni komponentai, kurie yra numatyti tame plane. Tuomet bus rašytinio derinimo procedūros, kur galima bus reaguoti dvi savaites, ir lygiai taip pat paraleliai ministerijos, kurios yra kuruojančios atskirus komponentus, darys sistemines diskusijas ir pristatymus socialiniams partneriams dar kartą, kad būtų galima reaguoti ir pateikti savo pastabas.
Bet ką jau ir premjerė minėjo, kad tai, kas buvo numatyta ar pažadėta, ar suteikta lūkesčių atskiriems institucijų atstovams, kad jų projektai bus finansuoti, man atrodo, buvo pasielgta labai neatsakingai, nes daugelis tų dalykų, kurie buvo ten numatyti, su reformomis neturi nieko bendro. Daugelis tų dalykų buvo susiję tiesiog su statybomis arba, na, toks jau legendinis pavyzdys, dyzelinių automobilių perdarymu į elektromobilius. Tai man asmeniškai tai nei su ekonomikos transformacija… Na, nebent su mašinos transformacija galima susieti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi gerbiamas V. Gapšys vietoje užsirašiusio klausti V. Fiodorovo.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas sveikatos apsaugos ministrui, jeigu jis mane girdi ir mato. Gerbiamas ministre, kada ruošiatės vakcinuoti paslaugų sektoriaus ir pramonės darbuotojus, ypač paslaugų sektoriaus, kurie kasdien susiduria su šimtais žmonių? Tai būtų reali pagalba ekonomikai vietoje kažkokių prastovų apmokėjimo ar dotacijų. Beje, ar kas nors kontroliuoja jūsų sprendimus, kuriuos jūs priimate? Pavyzdžiui, dėl medicininės reabilitacijos sunkia ir vidutine forma persirgusiems kovidu, kiek žinau, ypač regionuose žmonės tos pagalbos niekaip nesulaukia.
A. DULKYS. Gerai. Ačiū. Apskritai dėl sveikatos paslaugų grįžimo į tas normalias vėžes tai jau mes tikrai nuosekliai dirbame, koordinuojame ir su gydymo įstaigomis turime atitinkamus sugrįžimo planus. Jie visai neblogai buvo pradėję judėti, deja, nauja sergamumo banga, be abejo, mus šiek tiek pristabdo ir vėl tenka kai kuriose ligoninėse skirti daugiau lovų kovidui. Tačiau dar kartą atkreipsiu dėmesį į tai, ką jūs sakote, pasidomėsiu, bet žinau, kad šitais klausimais taip pat yra žiūrima.
Dabar dėl paslaugų. Aš įvardinčiau tą gal labiau dėl gyvybiškai svarbių funkcijų, dėl valstybei svarbių funkcijų, dėl kontaktinių dirbančių žmonių, tai taip, būtent matydami, kad yra kelių greičių vakcinų, jeigu taip galima pasakyti, situacija, kad vienos vakcinos yra vienoms prioritetinėms grupėms labiau priimtinos, kitos, matyt, galėtų būti tinkamos ir kitoms, tai būtent dideliems darbo kolektyvams, didelėms organizacijoms, ypač toms, kuriose būna protrūkių, židinių, taip, koordinuotai mes rekomenduojame ir jau yra pradėti vakcinavimo darbai. Galbūt procesas dar nėra tokio masto, kokio norėtųsi, tačiau jis jau yra prasidėjęs.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klaus gerbiamas V. Gapšys ir vėliau iš eilės lieka tik Valstiečių ir žaliųjų frakcija, tai L. Nagienė, L. Kukuraitis, kiek jau spėsime. Prašau.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Norėčiau paklausti švietimo ir mokslo ministrės klausimo dėl jungtinių klasių. Dabar savivaldoje stengiamasi išspręsti taip, kad jungtinių klasių būtų kuo mažiau. Tai turbūt yra ir teisingas sprendimas, bet į tai papuola ir mokyklos, kurios turi bendrabučius. Tai yra tam tikra infrastruktūra, kuri ateityje gali būti ir nebesukurta, o socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms, manau, tai yra tam tikra priemonė, kuri specialiai padeda irgi ugdymosi procesui. Ar nėra planuojama ministerijoje pažiūrėti specialiai dėl šitų mokyklų, kurios turi tokią infrastruktūrą, tai yra bendrabučius, kuriuose gali vaikai būti visą savaitę ir grįžti savaitgaliais į namus, kad jos būtų išsaugotos?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Tikrai planuojama žiūrėti individualiai. Turime nemažai susitikimų, numatytų kiekvieną savaitę su savivaldybių atstovais. Tikrai nebus taip, kad visiems vienas sprendimas. Kalbamės ir kalbėsimės su kiekviena savivaldybe. Žinome problemas ir specialiųjų mokyklų, ir į tas vietas, kur yra bendrabučiai, kur infrastruktūra yra tikrai svarbi, tikrai pažiūrėsime individualiai. Bet turbūt pagrindinis principas yra ugdymo kokybė. Tikrai sutikime, kad neturėtų būti Lietuvoje 5–8 klasėse jungtinių klasių, kai visi vaikai sėdi vienoje klasėje. Čia jau mažiausiai turbūt higieną reikia sutvarkyti, bet tikrai žiūrime individualiai į kiekvieną situaciją, į kiekvieną savivaldybę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiama L. Nagienė. Ir jeigu dar spės, tai L. Kukuraitis turbūt. Prašau.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu paklausti gerbiamos ministrės ir susisiekimo ministro. Uždarius mokyklas, tikriausiai gerbiama ministrė jau gali maždaug pasakyti, kiek mes tokių mokyklų faktiškai Lietuvoje neturėsime? Ir net ir gimnazijų vaikus reikės vežioti? Tai yra dažnai susisiekimas su kitomis ugdymo įstaigomis – vežame vaikus. Ar yra planuojama, nes ateityje taip buvo numatyta, kad kartu su Susisiekimo ministerija išnagrinės ir, jeigu reikės, dėl pavėžėjimo bus sprendžiama, o ten pirmumo eile būtų tvarkomi ir keliai.
Faktiškai mes dar turime ugdymo įstaigų, kur buvo uždarytos pagrindinės mokyklos, o susisiekimo kelias yra labai prastas. Autobusiukai, kuriuos gauna mokyklos, faktiškai po trejų ketverių metų jau yra remontuojami arba net nurašomi, nes labai prastos kokybės keliai. Ar galima galvoti apie tokį bendrą projektą? Gal galite įvardinti, kiek maždaug tokių ugdymo įstaigų bus uždaryta? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Kaip jau minėjau, tikslas nėra uždaryti mokyklas. Aš vis bandau tai pasakyti. Tarsi tikslas yra užtikrinti, kad visose Lietuvos vietose, nesvarbu, kur vaikas gyvena, jam būtų užtikrinta ugdymo kokybė ir perspektyvą suteikiantis išsilavinimas.
Pirmiausia yra ugdymo kokybė, ir mes žiūrime labai individualiai. Tikslo uždaryti mokyklas visiškai neturime. Labai aiškiai sakome, kad jeigu jau reikia, jeigu toks sprendimas turėtų būti kur nors priimtas, o, matyt, kad taip bus, tikrai toje savivaldybėje turėtų atsirasti ir projektas, kuris padėtų sustiprinti kokybę, tai yra Tūkstantmečio mokyklų programa.
Tikrai žiūrime kompleksiškai, aš nepasakysiu, nes, sakau, tokio tikslo neturime, kad čia pasakyčiau, kiek mokyklų turėtų būti uždaryta. Šiuo metu vyksta konsultacijos su savivaldybėmis, vyko išplėstinės konsultacijos su Savivaldybių asociacijos valdyba, kuri iš esmės pritarė siūlymams. Tai yra procesas.
Mes pasikalbėsime su kiekviena savivaldybe, kiekvienai savivaldybei numatysime, kartu su ja susitarę numatysime tam tikrus veiksmus, kaip mes tą kokybę stiprinsime. O ar tai bus jungtinių klasių panaikinimas, jeigu mes matome, kad to reikia, nes, kaip jau sakiau, vienoje klasėje mokosi penkių lygių vaikai, ar tai kitokia pagalba mokyklai ir savivaldybei, bus atskiri sprendimai. Tikrai neturime tokio tikslo ir tikrai negalėčiau įvardyti kokio nors baigtinio skaičiaus, kas čia bus, nes tikrai neplanuojame.
PIRMININKAS. Dėkui, ministre. Paskutinis klausia, labai trumpai tada, nes laikas senka, gerbiamas L. Kukuraitis. Prašom.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Galvojau, tikrai nebespėsiu, bet ačiū už skirtą laiką. Vakar Biudžeto ir finansų komitete buvo svarstomos kovidinės priemonės ir nuskambėjo, kad faktiškai jau baigėsi pinigai, skirti prastovoms, per tris mėnesius, o pinigai skirti visiems metams. Klausimas gal socialinės apsaugos ir darbo ministrei: ar turime išėjimo iš prastovų strategiją, jeigu ne, gal galime tuos projektus, kurie yra Seime pradėti, svarstyti greičiau ir turėti ją?
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsakys gerbiama premjerė, kėlė ranką. Labai trumpai, nes laikas mūsų jau baigėsi.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip, aš atsakysiu į klausimą. Man atrodo, jūs atsimenate, kas buvo sakoma, kai biudžetas buvo teikiamas, buvo sakoma, kad skaičiavimai ir lėšos biudžete suplanuotos pagal tam tikrą prielaidą dėl karantino ir pandemijos trukmės. Jeigu paaiškės, kad situacija yra kitokia, Vyriausybė ateis su patikslintu biudžetu ir atitinkamai su įstatymų projektais, kurie būtų taip pat reikalingi pagal tą situaciją. Būkite kantrūs, palaukite iki gegužės, ateis ta Vyriausybė su tais projektais ir tada galėsime diskutuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju premjerei, dėkoju visiems ministrams, ačiū už Vyriausybės valandą. Ačiū visiems klausiusiems ir susimatysime vakariniame posėdyje, o rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.