LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 314
STENOGRAMA
2019 m. liepos 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. liepos 23 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 103 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, mums reikia patvirtinti balsų skaičiavimo grupę. Yra toks pasiūlymas: A. Ažubalis, K. Bacvinka, A. Dumbrava, K. Glaveckas, A. Mazuronis, D. Šakalienė, L. Talmontas. Ar galime patvirtinti tokią grupę bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. liepos 23 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, tvirtiname darbotvarkę. Turiu pranešti, kad yra Prezidento grąžinti du įstatymai. Tai yra Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2630 ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2622. Juos įrašysime į vakarinę darbotvarkę.
Dėl darbotvarkės A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF*). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, labas rytas. Aš tik norėčiau priminti, kad praeitą posėdį, ketvirtadienį, buvo paprašyta išbraukti du įstatymų projektus ir juos įrašyti į antradienio darbotvarkę. Tiesiog Seimas dėl to buvo apsisprendęs. Šiuo metu tų projektų darbotvarkėje nėra. Tiesiog frakcijos vardu prašau įtraukti projektą Nr. XIIIP-3626, tai yra LRT klausimas.
PIRMININKAS. V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, frakcijos vardu prašau išbraukti Miškų įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIIIP-2288, nes komitetas atmetė institucijų neigiamas išvadas, nepateikęs argumentų. Ir kadangi kolega A. Nekrošius pasiūlė pateikimą, nors, atrodo, buvome sutarę, kad naujų pateikimų jau nebus, savo ruožtu taip pat siūlome pateikimą Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-3691.
PIRMININKAS. J. Razma, prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu siūlau išbraukti darbotvarkės gale esančius 2-14, 2-15, 2-16 klausimus. Jie susiję su socialinių įmonių veiklos reglamentavimu. Manome, kad tai gana sudėtingi, jautrūs klausimai, būtų naudinga dar iki rudens pasigilinti, nes tai išties susiję su mūsų piliečiais, kurių sudėtingesnė būklė, kad mes čia nepadarytume klaidos.
PIRMININKAS. A. Nekrošius, prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju dar kartelį. Kadangi praeitą kartą buvo sutarta su D. Šakaliene, kad kartu eitų tie projektai, tai dar papildomai prašau, kad ir Dovilės kartu būtų įtrauktas.
PIRMININKAS. R. Šalaševičiūtė, prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį dėl J. Razmos pasiūlymo. Socialinių įmonių klausimai apsvarstyti, buvo svarstomi dvejus metus. Apsvarstyta nemažai pasiūlymų, patobulinta tai, dėl ko buvo neramu įmonėms, iš tikrųjų turėtų būti svarstomi, aš manau ir mūsų komitetas taip mano, ir priimti atitinkami pasiūlymai dėl kitų pasiūlymų priėmimo rudenį, nes niekas neskuba priimti. Mūsų tikslas yra, kad šitie klausimai būtų apsvarstyti.
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nėra. Pradėsime nuo pirmojo. A. Nekrošius siūlė įrašyti projektus Nr. XIIIP-3661 ir Nr. XIIIP-3626 dėl LRT. Ir kartu lydimieji. Balsuojame. Tie, kurie pritaria, kad LRT įstatymų projektai būtų įtraukti į darbotvarkę, balsuoja už, tie, kurie mano, kad jie turi būti svarstomi kitu metu, balsuoja kitaip.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 51, prieš – 38, susilaikė 19 Seimo narių. Į darbotvarkę šie klausimai neįtraukti.
Gerbiama Viktorija Čmilyte, ar prašėte įtraukti projektą Nr. XIIIP-3691? Taip. Tada turime balsuoti ir apsispręsti. Pavadinimas – Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame. Tai būtų pateikimas.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 29, prieš – 28, susilaikė 57 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau Liberalų frakcijos vardu buvo prašoma išbraukti darbotvarkės 1-5 klausimą – Miškų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2288 priėmimą. Balsuojame. Pritariantieji, kad būtų išbraukta iš darbotvarkės, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 13, prieš – 53, susilaikė 49 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta. Darbotvarkėje Miškų įstatymas lieka.
Kitas pasiūlymas. Jį Tėvynės sąjungos vardu teikė J. Razma. Šis pasiūlymas buvo, Seniūnų sueigoje buvo siūloma apsispręsti balsuojant salėje. Todėl mes turime balsuoti čia. Klausimai nuo 2-14.1 iki 2-16. Tai yra Socialinių įmonių įstatymas ir lydimieji įstatymai. Kas už tai, kad šie projektai būtų išbraukti iš darbotvarkės, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 39, prieš – 40, susilaikė 37 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta, lieka darbotvarkėje.
Darbotvarkė yra dabar be pokyčių. Ar galėtume jai pritarti bendru sutarimu? Ne, girdžiu balsą, negalima. Balsuojame dėl pačios darbotvarkės, ir plius yra įrašyti Prezidento grąžinti įstatymai.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 96, prieš – 2, susilaikė 17 Seimo narių. Darbotvarkė patvirtinta.
10.11 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, gauti du pranešimai. Prašymas. Prašau mane nuo 2019 m. liepos 23 d. priimti į frakciją „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“, Seimo narė A. Jankuvienė.
Kitas prašymas dėl Seimo narės A. Jankuvienės įtraukimo į frakcijos sudėtį. Pranešame, kad 2019 m. liepos 23 d. Seimo frakcija „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“ nutarė pritarti Seimo narės A. Jankuvienės prašymui įtraukti į frakcijos sudėtį.
10.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas Nr. XIIIP-3706 (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas Nr. XIIIP-3706. Svarstymas. Gerbiami kolegos, negaliu nepaminėti, šiandien S. Skvernelis švenčia savo gimtadienį, savo paskyrimo dieną. (Plojimai)
Gerbiami kolegos, šiuo klausimu turi kalbėti frakcijos. Statuto 193 straipsnyje yra parašyta, kad šiame posėdyje pirmiausia išklausomos frakcijų išvados, pradedant didžiausia frakcija.
K. Glaveckas – dėl vedimo tvarkos.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas Pirmininke, mes prisijungiame prie sveikinimų Ministrui Pirmininkui, bet šiandien dar ir pono G. Steponavičiaus, ir K. Starkevičiaus gimimo diena, tad būkite geras ir juos pasveikinkite. Ačiū.
PIRMININKAS. Malonu. Sveikiname ir šiuos Seimo narius. (Plojimai) K. Starkevičių ir G. Steponavičių.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu kalbės J. Jarutis. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, kolegos, būsimasis premjere, tikiuosi, šiandien esame politinio proceso ir procedūrų, kurios mums, valdančiajai koalicijai, yra daugiau nei formalumas, dalyviai. Premjero kandidatūros teikimas šiandien mus įgalioja ne tik apžvelgti padarytus darbus, bet ir apibrėžti bei patvirtinti politinę darbotvarkę, kuri atliepia Lietuvos žmonių lūkesčius turėti socialiai atsakingesnę valstybę, globojančią kiekvieną jos gyventoją.
Peržvelgiant jau beveik trejų metų laikotarpį, akivaizdu, kad premjero ir ministrų kabineto veikla pateisino lūkesčius ir pelnė didžiulį pasitikėjimą. Nedaug buvo premjerų, kurie nepabijojo imtis drąsių žingsnių, teigiamai ir ženkliai veikiančių visuomenės gyvenimo kokybę. Kartu vykdomos reformos sulaukė ir didelio įtakingų verslo struktūrų, ypač veikiančių neskaidriai, pasipriešinimo. Dauguma S. Skvernelio vietoje būtų pasirinkę lengvesnį kelią plaukti pasroviui, neerzinti opozicijos ir juo labiau įtakingų interesų grupių. Tačiau buvo pasirinktas ne lengvesnis, o Lietuvai reikalingų reformų ir permainų kelias.
Socialinio teisingumo ir gerovės valstybės kūrimas tapo S. Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės ypatybe. Imta peržiūrėti ilgai kai kurių interesų grupių pasipelnymo šaltiniu buvusių valstybinių įmonių finansų valdymą ir pagaliau atsigręžta į eilinį Lietuvos žmogų. Vidutinė senatvės pensija išaugo nuo 255 eurų 2016 metų gruodį iki 319 eurų 2018 metų gruodį. 2019 metų sausio mėnesį pensijos didintos dar kartą ir dabar vidutinė pensija siekia apie 340 eurų.
Panaikinta „Sodros“ skola, siekusi 3,7 mlrd. eurų, ir pradėtas kaupti „Sodros“ rezervas, kuris užtikrins „Sodros“ tvarumą. 2018 metais įvesti vaiko pinigai, sukurta ir pradėta įgyvendinti parama pirmajam būstui įsigyti.
Augo atlyginimai. Vidutinis darbo užmokestis bruto 2018 metais dar augo 9,6 % iki 921 euro. 2017 metais tas augimas buvo 8,6 %. Mokytojų vidutinis darbo užmokestis bruto 2018 metais buvo 14 %, arba 136 eurais, didesnis nei 2017 metais. Dėstytojų, mokslo darbuotojų atlyginimai vidutiniškai padidinti 20 %. Per dvejus metus viešosiose gydymo įstaigose dirbančių gydytojų vidutinis darbo užmokestis padidėjo 307 eurais, tai yra 20 %, o slaugytojų – 179, tai yra 23 %. Nuo 7,9 % iki 6,2 % mažėjo nedarbo lygis. Mažėjo vaistų kainos, vaistai tapo kompensuojami 100 %, o ne 80 ar 90 %.
Šitos Vyriausybės veiklos metu pirmą kartą įvykdytas Lietuvos įsipareigojimas NATO krašto gynybai skirti 2 % nuo bendrojo vidaus produkto. Dar vienas bendras Vyriausybės ir Seimo darbo pasiekimas 2018 metais – „Doing Business“ 2019 reitinge Lietuva pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją – 14 vietą tarp 190 šalių ir yra viena iš pasaulio valstybių, kuriose verslo sąlygos yra palankiausios. Tarp ES valstybių narių Lietuva užima 4 vietą.
Visa tai lėmė, kad Lietuva tampa patrauklia šalimi gyventi ir sugrįžti emigravusiems. Į Lietuvą sugrįžo rekordinis skaičius tautiečių nuo šalies įstojimo į Europos Sąjungą – 16,6 tūkst. žmonių. Tai didesnis skaičius nei 2017 metais, kai į Lietuvą iš svetur sugrįžo 10 tūkst. 200 tautiečių.
Visi šie atlikti darbai kaip uždaviniai buvo įvardinti sudarant 2016 metų koalicinę Vyriausybę, o jos programos pagrindu pasirinkta Lietuvos rinkimų programa. Mes vertiname, kad atlikti darbai pateisino Lietuvos žmonių lūkesčius ir žengti žingsniai neabejotinai prisidėjo prie socialiai teisingesnės Lietuvos kūrimo.
Po šių metų rinkimų sudarėme naują ir platesnę koaliciją, užtikrindami daugumą Seime. Šios koalicijos sudarymą lydi tolesni įsipareigojimai užtikrinti pradėtų reformų tęstinumą, didinti vaiko pinigus, stiprinti savivaldos galias, plėsti ir gerinti kelių infrastruktūrą, užtikrinti būtiniausius nemokamus vaistus senjorams ir taip toliau. Tad darbų, kuriuos turime nuveikti kartu, laukia dar daug.
Premjeras S. Skvernelis, būdamas nepartinis, pelnė didelį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir, manau, nesuklysiu, koalicijos partnerių pasitikėjimą. Mes neabejojame, kad S. Skvernelis yra pasirengęs įgyvendinti koalicijos prisiimtus įsipareigojimus, suformuoti koalicinę Vyriausybę ir jai vadovauti tą laiką, kuris liko iki Seimo rinkimų. Tikime ir tuo, kad kartu su S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybe toliau sieksime, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programa, jos įsipareigojimai rinkėjams, kurie mus atvedė į Seimą, būtų maksimaliai įgyvendinti. Kviečiu balsuoti plačiomis akimis ir atvira širdimi.
PIRMININKAS. Kviečiu G. Landsbergį, Tėvynės sąjunga.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas premjere, šiandien jūs esate dėmesio centre ir kaip gimtadienio dalyvis, ir kaip kandidatas į premjerus, dėl kurio apsispręsime.
Pirma, pradėsiu nuo jūsų ir pradėsiu nuo padėkos. Iš tikrųjų jūs iš savo atstovaujamos frakcijos vadovybės, ko gero, buvote pirmas, kuris atsitraukėte nuo pykčio retorikos kelio. Ir jūsų ištarti žodžiai, kad esminės reformos gali būti padarytos tik sutarus vienai ir kitai Seimo pusei, buvo išgirsti ir nuskambėjo reikšmingai. Tai tikrai labai vertinu, tai daro, manau, ir mūsų kolegos. Tikėkimės, kad ir kiti jūsų atstovaujamos frakcijos ir partijos kolegos išgirs tą patį, ir mes jus iš esmės suprasime, kad valstybė dažniausiai valdoma per sutarimą, o ne konfliktą.
Kalbant apie šiandienos balsavimą ir apie būsimą Vyriausybę, kuri, ko gero, jau netrukus gaus įgaliojimus, esminis klausimas kyla, dėl ko yra šita Vyriausybė, ką ji yra nuveikusi ir ką ji dar gali nuveikti ateinančius metus. Aš kažkaip irgi galvojau, kad esminė diskusija… Mes labai daug diskutavome apie daugelį ministrų, kurie galbūt keisis, kurie galbūt vieni ar kiti liks. Dalis tos diskusijos yra teisinga. Daugeliui kelia nerimą (lygiai taip pat ir mums, neabejoju, kad daugeliui ir Valstiečių frakcijos narių ar naujos koalicijos narių) tai, kad prie naujos valdančiosios koalicijos prisijungė partija, kuriai yra pareikšti įtarimai. Tokiu atveju yra daug jautriau žiūrima į tas ministerijas, kurias gaus, joms vadovaus būtent šios partijos asmenys. Tai kelia nerimą ne tik man, ypač, kai mes išgirdome, kad gali būti, jog Krašto apsaugos ministerija atitenka partijai „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“. Aš suprantu, kad tai kai kam buvo raudona riba.
Skaidrumas yra numeris vienas, ko gero, dalykas, dėl kurio mes rūpinamės. Todėl Krašto apsaugos ministerija buvo tiek svarbi. Susisiekimo ministerija yra turbūt antra neskaidriausia ministerija, kurią paveldėjo pono S. Skvernelio Vyriausybė, pradėjusi darbą 2016 metais. Mes kalbėjome apie valstybę valstybėje, mes kalbėjome apie verslo interesus, kurie buvo nebeatsiejami nuo valstybės interesų, apie gausybę neskaidrių sandorių, kurių išnarplioti dar iki dabar nėra pavykę. Mes turėjome ministrą, kuris atsiraitojęs rankoves ėmėsi šią sritį tvarkyti. Ir aš pripažįstu, kad gal tas ministras nebuvo tas, kuris pasiėmęs vėliavą kalbėtų apie proveržį ir gausybę naujų projektų, kita vertus, tai buvo žmogus, kuris pasakė, kad šią neskaidrią sritį valstybė gali sutvarkyti, ir dėjo pirmuosius žingsnius tai daryti.
Šiandien aš šiek tiek su liūdesiu ir nusiminimu stebiu situaciją klausydamas premjero žodžių, kad ši ministerija bus atiduota kažkam kitam. Nes girdžiu aiškių argumentų, kodėl, likus metams, ši ministerija – žmogaus, kuris skaidriai tvarkėsi, turėtų būti perleista kam nors kitam, galbūt netgi tai partijai, kuriai pareikšti įtarimai, ir tai iš tikrųjų keltų didelį susirūpinimą.
Antras dalykas, paliekant skaidrumą nuošaly, tos diskusijos iš esmės mes apskritai negirdime Lietuvoje. Jeigu aš šiandien turėčiau jūsų paklausti, kuris ministras yra pats svarbiausias, turbūt daugelis išsirinktumėte pagal savo atstovaujamą komitetą, pagal savo supratimą, kaip veikia politika. Vienas sakytų – sveikatos apsaugos, kitas sakytų, kodėl – dėl to, kad nepopuliarus, kitas sakytų – kultūra, nes komiteto pirmininkas šaunus; švietimas ir gausybė kitų sričių. Mano supratimu, šiandien vienintelis ministras, kuris yra paliktas ir nekalbinamas, bet kuris yra absoliučiai esminis – finansų ministras. Nuo jo realiai priklauso, kokia Vyriausybės politika bus. Mes kalbėsime apie didelį viešąjį sektorių ar apie mažą viešąjį sektorių, mes galime kalbėti apie tai, kad ministras L. Kukuraitis nepadaro pakankamai socialinėje srityje. Ministras L. Kukuraitis socialinėje srityje padaro tiek, kiek jam finansų suteikia finansų ministras ir kiek jis surenka valstybėje pinigų.
Šis finansų ministras, ko gero, yra vienas iš nedaugelio, dabartinis – V. Šapoka, be ministro A. Verygos, pasakęs porą politinių dalykų. Vadinasi, jis yra politinis, jis prisiima aiškią politinę atsakomybę, savo asmeninę. Jis pasakė, kad jis yra liberalas, jis pasakė, kad jis yra už mažą viešąjį sektorių. Ir šito klausimo niekas nekrutina, nes tai iš karto kategoriškai kertasi su visais Vyriausybės programiniais punktais. Negalima turėti pažadų, pažadėti visiems ir kultūros darbuotojams, kad Operos ir baleto teatras nebankrutuos, kad mokytojų atlyginimai augs, kad medikų atlyginimai augs, kad slaugių atlyginimai augs, ir kartu pažadėti visiems, kad mes galėsime kita ranka sumažinti mokesčius ir turėti mažą viešąjį sektorių. Taip tiesiog neveikia, tokios alchemijos pasaulio ekonomika, pasaulio politika dar neišrado.
Todėl aš stebiuosi iš esmės, kad diskusijoje apie būsimą Vyriausybę, kad ir metus dirbsiančią, mes praleidome esminį punktą apie tai, ką šita Vyriausybė darys finansų srityje. Praėjusiais metais sumažinti mokesčiai (galų gale paaiškėjo, kad sumažėjo daugiausiai uždirbantiems) valstybės biudžetą sumažino reikšmingomis sumomis, kurios šiandien leistų mums padidinti tuos pačius dalykus, įvykdyti tuos pažadus, kuriuos jūs teikėte.
Mes negirdėjome, premjeras pora žodžių buvo užsiminęs, kad yra tokių svarstymų, bet būtų labai gerai aiškiai išgirsti pirmiausia iš premjero, vėliau ir iš finansų ministro, jeigu jis lieka, ar ta politika, kuri buvo vykdoma paskutinius trejus metus, nesikeičia, nes, mano supratimu, ji yra nesuderinama su pažadais. Jeigu ji yra nesuderinama su pažadais, tai ji nesuderinama su Vyriausybės programa, jeigu ji nesuderinama su Vyriausybės programa, tai ji tiesiog nebus įgyvendinta. Tai yra esminis dalykas.
Konkrečiai dėl premjero, ką aš ir minėjau, asmeniškai neturime nieko prieš, todėl prieš tikrai nebalsuosime. Tėvynės sąjungos frakcija balsuojant žada susilaikyti. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Dėkoju. Frakcijos vardu kalbės A. Palionis. Socialdemokratų darbo frakcija.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, prieš mane kalbėjęs frakcijos kolega pirmininkas akcentavo daugiau valdymo sritis. Aš norėčiau kaip koalicijos partneris… Jau dvejus su puse metų dalyvaujame su koalicija ir formuojant Vyriausybę 2016 metais, ir dabar per visas vykdytas derybas.
Pagrindiniai akcentai buvo ne postai, o vertybiniai akcentai. Visa dviejų mėnesių derybų eiga rodė, kad nė vienai frakcijai nebuvo aktualu postai, o buvo vertybiniai dalykai. Praeitą ketvirtadienį susitikę su kandidatu į Ministrus Pirmininkus aptarėme darbus, kurie buvo įgyvendinti per šiuos dvejus su puse metų, įvykdytus pagal Vyriausybės programą planus ir ką mes dar galėtume įvykdyti per ateinančius pusantrų metų dėl socialinės atskirties mažinimo.
Mes puikiai suprantame, kad ir Lietuvos žmonės palaiko vaiko pinigų, kuriuos įvedė ši Vyriausybė, klausimą, ir pensijų didinimo klausimus. Su premjeru buvo sutarta ir toliau tęsti socialinės atskirties mažinimo visas programas.
Mūsų frakcija balsuos už Ministro Pirmininko S. Skvernelio kandidatūrą.
PIRMININKAS. Kviečiu V. Čmilytę-Nielsen kalbėti Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandieną mums tenka priimti vieną svarbiausių sprendimų per šią kadenciją – sprendimą dėl tolesnio pasitikėjimo premjeru S. Skverneliu.
Praėjusią savaitę čia, Seime, ir pastarosiomis dienomis per pokalbius frakcijose mes pamatėme kiek kitokį premjerą nei paprastai. Premjeras pripažino padarytas klaidas ir kalbėjo apie tai, kad bendradarbiavimas ir platūs susitarimai, o ne daugumos diktatas mažumai yra kelias į geresnę Lietuvą. Tačiau, atmetę gražias, abstrakčias vizijas, turėtume konstatuoti, kad esame gana keistoje situacijoje. Valdančioji koalicija buvo lipdoma nuo pat gegužės mėnesio pabaigos, tačiau net šiandien, kai iki balsavimo liko mažiau nei kelios valandos, mes nežinome konkrečių atsakymų į labai konkrečius esminius klausimus: ar premjeras ketina prisiimti atsakomybę ir vykdyti įsipareigojimus, numatytus koalicijos sutartyje? Kas yra tikrieji kandidatai tapti ministrais ir ar tarp jų yra bent viena moteris? Jeigu ne – kodėl? Ką planuojama daryti su Seimo Pirmininko postu? Ar bus keičiama Vyriausybės programa? Jeigu ne, ar tai reiškia, kad valdančiųjų nuomonė nuo 2016 metų Lietuvoje visiškai nesikeitė ir seni įsipareigojimai puikiausiai tinka?
Praėjusią savaitę premjeras, atsakydamas į vieno iš kolegų užduotą klausimą, čia, Seimo posėdžių salėje, pasakė įsimintiną frazę: vien dėl to, kad nieko nežinote apie vykstančias derybas, dar nereiškia, kad jos nevyksta. Cituoju laisvai. Norėjosi, kad šiandien, bent prieš balsuojant, būtų atsakyta į tuos klausimus, kurie kyla ne tik opozicijos atstovams, bet ir bet kuriam kritiškai mąstančiam Lietuvos rinkėjui, kad pagaliau ir mes žinotume, kas vyksta iš tikrųjų. Tačiau išsamių atsakymų neišgirdome, o tai reiškia, kad esame kviečiami pasitikėti avansu.
Premjeras savo kalboje įvardijo darbus, kuriems skirs prioritetą, tačiau neapibrėžta situacija valdančiojoje daugumoje, labai trapi dauguma Seime, nesutarimai tarp didžiausios frakcijos lyderių pranašauja tolesnį pakrikimą ir stagnaciją. Valdančiosios koalicijos sutartyje išsakyti pažadai rodo, kad ji greičiau orientuota į artėjančius rinkimus, prieš kuriuos kiekvienas mėgina rasti kuo patogesnį trampliną į kitus Seimo rinkimus, o gal ir atgal į Vyriausybę.
Lietuvoje pastaruoju metu mėgstama apie politiką kalbėti pasitelkiant šachmatų arba šaškių terminus, tačiau tam, ką daro valdantieji, analogija su šiais žaidimais netinka, nes juose visos figūros yra kaip ant delno ir rezultatas priklauso tik nuo žaidėjų gebėjimo numatyti įvykius. Šiandien premjeras mums siūlo pažaisti pokerį. Kaip įprasta, pokeryje visos kortos lieka uždengtos iki paskutinės sekundės, o varžovas mus bando įtikinti, kad jau šį kartą jis tikrai neblefuoja. Mano nuomone, mums, politikams, tenka per didelė atsakomybė, kad žaistume tokius žaidimus, todėl aš išliksiu nuosekli ir tokio siūlymo nepalaikysiu.
PIRMININKAS. Kviečiu R. Andrikį Mišrios grupės vardu.
R. ANDRIKIS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, Mišri grupė turėjo informatyvų ir turiningą susitikimą su kandidatu į Ministrus Pirmininkus ir, gerbdama Mišrios grupės Seimo narių nuomonių įvairovę, nutarė balsuoti laisvai. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu R. Tamašunienę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos vardu.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos vardu noriu išreikšti pasitikėjimą ir palaikymą premjerui. Tokį pasitikėjimą, kokį jis turi tarp Lietuvos piliečių, tokį pasitikėjimą, kokį jam išreiškė Lietuvos Prezidentas, pateikęs jo kandidatūrą, ir taip pat visų koalicijos frakcijų vardu nebuvo net svarstomas kitas kandidatas į premjerus – tik S. Skvernelis.
Be abejo, tai susiję su tuo, kad žmonės laukia ir stabilumo, ir darbų tęstinumo, ir ta Vyriausybės programa, kuri kaip niekada yra orientuota į socialinės atskirties mažinimą, į pajamų nelygybės mažinimą, turi būti pratęsta. Dėl to iš tiesų mums nekilo abejonių, ar premjeras, šitas žmogus, turi likti premjeru. Be abejo, įgyta patirtis ir kompetencija buriant ministrus bendram darbui ir Vyriausybės programos įgyvendinimui yra tai, kas dabar, likus pusantrų metų iki rinkimų, yra svarbiausia.
Taip pat mūsų frakcijos nariai šiandien iš ryto susitikę su premjeru S. Skverneliu pabrėžė tai, kad šis žmogus nesikrato atsakomybės, įvertinęs ir koalicinius susitarimus, ir priemonių planą, kuris papildė Vyriausybės programą, pasirašė ir tai patvirtina, kad ir Lietuvos piliečiai, ir mes, politikai, galime tikėtis, kad bendradarbiaujant, ieškant bendrų vardiklių pavyks įgyvendinti darniai tą, ką esame įsipareigoję.
Ilgai netęsdama savo kalbos, noriu palinkėti premjerui sklandaus naujo ministrų kabineto suformavimo, pratęsti darbus, nes naujai neteks nieko imtis, viskas yra gerai žinoma. Frakcijos vardu linkime sėkmės, kad šios kadencijos pabaigoje galėtume išdidžiai pasakyti, kad tie pažadai, kurie buvo duoti mūsų piliečiams, pagal galimybes yra įgyvendinti. O pažadai – tai tie, ką ir įvertino mūsų žmonės pasisakydami apie pagrindinius darbus, kurie, jų nuomone, yra svarbiausi. Tai pensijų didinimas, vaiko pinigų didinimas. Tai susiję su tuo, kad jie nuolat didinami, todėl piliečiai pareiškė, kad tai turi būti ženklesnė suma, kad mūsų šeimos tikrai justų valstybės dėmesį ir poreikį auklėti ir ugdyti jaunąją kartą. Taip pat teigiamai vertiname priemones, skirtas kovai su alkoholizmu, su šešėline ekonomika.
Visi tie darbai bus pratęsti ir mūsų frakcija deleguos pačius atsakingiausius ir kompetentingus žmones užimti pareigas ministerijose. Jau turime patirties deleguodami savo ministrus, todėl visą Seimą noriu patikinti, kad nekiltų abejonių, kad žmonės, eidami savo pareigas, dirbs tinkamai ir atsakingai mūsų valstybės labui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Socialdemokratų partijos frakcijos vardu kalbės A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, gerbiamas Ministre Pirmininke, pirmiausia frakcijos vardu sveikiname su gimimo diena. Norime padėkoti ir jums, ir Vyriausybei už reikalingus ir gerus darbus, kuriuos padarėte, bet kadangi mes ne jūsų gimimo dienos baliuje, tai atleiskite, išgirsite ir kritikos, be nepriimkite nieko asmeniškai, tik biznis, tik politika, nes kolegos iš daugumos pagiriamųjų žodžių gana daug jau pasakė.
Aš tik norėčiau priminti, kadangi mes turėjome progą su Ministru Pirmininku panašioje diskusijoje dalyvauti, kai tvirtinome pirmai kadencijai, kad programa buvo apie darną. Ten buvo penki dideli punktai apie darną. Aišku, po beveik trejų metų galima pasakyti, ar tikrai darna buvo pirmiausia pačioje Vyriausybėje, pačioje Seimo daugumoje. Turbūt kiekvienas gali pasakyti, kad darnos pritrūko, sprendžiant net iš šios dienos veiksmų, kurie vyksta.
Buvo daug pažadų, be galo daug pažadų. Buvo labai gražių pažadų ir apie Darbo kodeksą, ir apie darbo užmokestį, ir apie bazinį dydį – visokių pažadų buvo pridalinta. Po tam tikro laiko mes galime padaryti ir pasakyti savo išvadą, ar tikrai tie išsakyti ir žadėti pažadai rinkėjams buvo įvykdyti. Aš galiu drąsiai pasakyti po šitų metų, kad daugoka pažadų įvairiose srityse neįvykdyta. Buvo užsimota labai stipriai, ant vienos rankos pirštų nesutelpa visos reformos, kurios buvo pradėtos, o ko vertas vien milijardas milijonui? Jis kažkaip dabar žiauriai kertasi su Prezidento išsakytais penkiais svarbiausiais dalykais, kuriuos reikėtų įvykdyti, tai yra atskirtimi, skurdu, padidinimu perskirstymo iki 35. Taigi milijardas milijonui šiek tiek trukdo tai daryti.
Kaip sakiau, buvo užsimota daug reformų. Prisimename garsiąją mokesčių ir pensijų reformą. Kalbant apie pensijų, galima rašyti šiokį tokį mažą pliusą, nors vis tiek vieni mokesčių mokėtojai moka kitiems, kad jų pensijos būtų didesnės ateityje. Su mokesčiais iš esmės nieko nepadaryta, mus ir toliau įvairios Europos institucijos kritikuoja, kad mes mindžiukuojame vietoje, ir mūsų perskirstymas yra per mažas.
Švietimo reforma, tai yra etatinis apmokėjimas ir kiti dalykai. Vėl turbūt pirma buvo iššauta, po to pagalvota. Apie sveikatą, sveikatos reformą. Ligoninių reorganizavimas – kiek čia visokių iečių sulaužyta. Nors kolega kalbėjo apie tai, kad dėl vaistų padaryta gerų dalykų, matau iš apklausų… Jeigu mes klausiame piliečių, kokie didžiausi ne patys geriausi darbai, kuriuos padarė Vyriausybė, tai vaistų reforma įrašyta viena pirmųjų. Vadinasi, kažkas čia ne taip iki galo padaryta.
Miškų reforma atskirai, čia buvo daug kalbų, didelių pažadų plynų kirtimų nedaryti. Čia pat prie Vilniaus, visai netoli, galima pavažiuoti ir pamatyti, kaip lyg su skutamuoju peiliuku išpjauti didžiausi miškų plotai. O buvo pažadas visiškai atvirkštinis, kad plynų kirtimų tiek nebus. Taip pat dėl urėdijų reformos, bet aš apie tai nekalbėsiu.
Ir vaiko teisių reforma. Tikrai reikalinga, viskas buvo pakankamai styguojama, deja, nebuvo padarytas pagrindinis dalykas, nebuvo padaryti namų darbai, o tai sukėlė didelę paniką visuomenėje. Prisimename, kaip čia viskas vyko, tai vyko būtent buvusio Ministro Pirmininko vadovaujamai Vyriausybei.
Taigi, namų darbų nepadarėme, informacinės sistemos nesukūrėme, kad informuotume, nes rezultatai, kurie rodo, pasirodo, viskas ten gerai su reforma, juda teisinga kryptimi, mažiau… vyksta didesnė parama. Bet jeigu mes žiūrėtume į paslaugas, kurios būtų teikiamos šeimoms, deja, jų nepakanka tiek, kiek reikėtų. Specialistų mokymai. Mes nuo pačių pradžių sakėme, kad pinigėlių šitiems dalykams turėtų būti daugiau. Deja, jų pritrūko kaip visada.
Apie skurdą ir atskirtį nekalbėsiu, nes bent jau šioje salėje ir netgi šioje sesijoje buvo padaryti, kaip ekonomistai vadina, „Gyvulių ūkio“ sprendimai, kurie tikrai nesumažina atskirties. Tokie sprendimai dažniausiai padidina… kai atskiroms grupėms padarome išlygas, jie gali mažiau mokėti ar į „Sodrą“, ar gyventojų pajamų mokesčių.
Biudžetinis sektorius. Buvo sudaryta net Vyriausybės komisija dėl darbo apmokėjimo strategijos. Labai gaila, pagrindinis pažadas bazinį dydį grąžinti į prieškrizinį lygį taip ir liko neįvykdytas ir nebus įvykdytas, nes kitiems metams suderėjo su profsąjungomis pridėti dar tris eurus prie bazinio dydžio, bet tai nepasieks prieškrizinio lygio.
Tuos pažadus būtų galima vardinti ir vardinti. Manau, kad mūsų socdemų frakcija darniai, pasinaudosiu šiuo žodžiu, darniai netrukdys Seimo daugumai pasitvirtinti Ministrą Pirmininką. O mes palinkėsime, kad Ministras Pirmininkas prisimintų prieš trejus metus duotus pažadus ir bent iš dalies juos galėtų įvykdyti, nes tikrai ne Ministras Pirmininkas didina pensijas, ne Ministras Pirmininkas didina vaiko pinigus. Tai didina mokesčių mokėtojai, kurie suneša pinigus, o sąžiningai, dorai, gerai paskirsto Seimas ir Vyriausybė. Sėkmės, gerbiamas Ministre Pirmininke.
PIRMININKAS. Dėkoju. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“ vardu kalbės V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTSLF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, gerbiamas būsimas Ministre Pirmininke! Šiandien stoviu prieš jus norėdamas pristatyti mūsų partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos poziciją dėl gerbiamo kandidato į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko postą. Su kandidatu esame ne kartą susitikę, diskutavę įvairiais rūpimais klausimais, kalbėję apie priemones ir būdus, kurie svarbūs Lietuvos piliečių problemoms spręsti. Galiu pasidžiaugti, kad „Tvarka ir teisingumas“, kaip valdančiosios koalicijos partneris, dalyvaus įgyvendinant Vyriausybės programą, bendromis jėgomis sieks tęsti pradėtus darbus.
Šiandien ryte gerbiamas Ministras Pirmininkas lankėsi mūsų frakcijoje ir dar kartą turėjome galimybę įsitikinti, kad šis asmuo yra pats patikimiausias kandidatas ir toliau sėkmingai vadovauti ministrų kabinetui. Didžiausiems kritikams noriu priminti, kad šį kandidatą dekretu pasirinko ir naujasis mūsų Respublikos Prezidentas gerbiamas G. Nausėda, o tai reiškia, kad S. Skvernelis yra tas asmuo, kuris vienija ir geba dirbti valstybės labui.
S. Skvernelis yra patyręs politikas, per savo karjerą ėjęs ne vienas svarbias aukštas pareigas. Jis žinomas ne tik kaip dalykiškas žmogus, kuris laikosi savo duoto žodžio, bet ir kaip puikus vadovas, gebantis spręsti konkrečias problemas, objektyviai ir realiai įvertinti situaciją. Premjeras nesimėtė sunkiausiomis situacijomis ir nežadėjo ypatingų pažadų, bet konkrečiais darbais įrodė, kad puikiai susitvarko su pareigomis ir turi aiškią valstybės valdymo viziją. Pensijų didinimas, minimalios mėnesinės algos kėlimas ir kiti dalykai rodo, kad gerbiamas Pirmininkas savo darbą išmano ir žino, kokia kryptimi reikia eiti.
Nors ir kaip nenorėtų pripažinti opozicija, po paskutinių rinkimų, kai ministrų kabineto vadovu tapo gerbiamas S. Skvernelis, Lietuvoje žmonių gyvenimas pagerėjo. Tai rodo ne tik visuomenės apklausos, bet ir faktai bei skaičiai. Nenoriu jų minėti, tačiau dauguma išsakytų pavyzdžių dėl vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, dėl aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimų, pasaulio konkurencingumo indekso padidėjimas ir pakilimas į 14 vietą ir galiausiai 2 %, skirti krašto gynybai, parodo, kad Pirmininkas rūpinasi visais klausimais, kurie yra aktualiausi šiandien. Visa tai nuveikta per sąlyginai trumpą laiką, kai S. Skvernelis ėjo Ministro Pirmininko pareigas.
Būkime nuoširdūs ir teisingi iki galo – tai vienintelis kandidatas šiame Seime, kuris ne tik užsirekomendavo savo nuveiktais darbais, bet ir sugebėjo suburti ir sutelkti valdančiąją daugumą, nebijo imtis atsakomybės ir toliau eiti šias svarbias pareigas, atsakingas pareigas.
Naujoji koalicija pasirašė sutartį, įsipareigojo tęsti pradėtus darbus ir drausmingai įgyvendinti Vyriausybės programą, kuri atliepia poreikį rūpintis gyventojų gerove, siekti socialinės atskirties mažinimo. Aš tikiu, kad tiek premjeras, tiek mūsų naujoji koalicija dirbs ne dėl to, kad įtiktų rinkėjui, o dėl to, kad būtų gerinamas kiekvieno Lietuvos piliečio gyvenimas.
S. Skvernelis, kaip jau minėjau, yra žodžio žmogus ir tikras lyderis. Balsuodami už jo kandidatūrą į Ministro Pirmininko pareigas, balsuosime ne tik už ministrų kabineto vadovą, bet ir pasirinksime Lietuvos ateitį. Siūlau užtikrinti darbų tęstinumą, todėl frakcijos vardu kviečiu visus balsuoti už S. Skvernelį ir palaikyti jo kandidatūrą.
Baigdamas nuoširdžiai kreipiuosi į opoziciją. Istorijoje nuo neatmenamų laikų, kai kariaudavo dvi šalys ir būdavo vieno iš vadovų gimtadienis, buvo nutraukiamas karas ir būdavo paliaubos tą dieną. Kadangi mes nesame priešai, opozicija tam ir yra opozicija, kuri kritikuoja – kartais teisingai, kartais neteisingai, norėdama pasirodyti prieš tautą, tačiau šiandien parodykime politinį, sakyčiau, brandumą. Noriu nuoširdžiai pakviesti nesugadinti mūsų premjero gimtadienio nuotaikos. Aš jumis tikiu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, Statutas rašo: po to rengiama diskusija, kurioje užsirašę turbūt 14 Seimo narių, norinčių kalbėti. Mes turėtume apsiriboti dėl laiko, nes pagal patvirtintą darbotvarkę turėtume sutilpti į tą visą bendrą laiką, tai yra iki 12 val. 20 min. Todėl siūlau diskusiją iki 40 minučių. Galime pritarti? (Balsai salėje) Mes patvirtinome darbotvarkę, pagal kurią tiesiog tiek laiko nelieka. Siūlau balsuoti. Mano pasiūlymas yra 40 minučių. Kas už tokį pasiūlymą, balsuoja taip, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 73, prieš – 9, susilaikė 16 Seimo narių. Diskusijai skirta 40 minučių.
Diskutuosime pagal frakcijas – taip, kaip per Vyriausybės valandą. Kviečiu kalbėti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovę, Seimo narę A. Gedvilienę. Iki penkių minučių.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerą dieną. Man šiandien yra pirmoji kalba iš šios tribūnos, todėl tikrai jaudinuosi, atsiprašau, jeigu strigs kalba.
Atėjau į politiką, nes tikiu politikais ir vis dar žiūri į politikus ir apskritai į politiką labai idealistiškai. Tačiau šiandien mes tvirtiname Ministrą Pirmininką ir turiu keletą pastabų: ne tik man, bet ir daugeliui jaunų žmonių kyla daug klausimų ir norisi atsakymų arba bent jau pamąstymų į ateitį. Man atrodo, kad viena pagrindinių žmonių vertybių yra pasitikėjimas. Tam, kad jis būtų, privalu laikytis žodžio. Man atrodo, premjeras, trypčiodamas, neapsispręsdamas ir porą mėnesių laikydamas valstybę nežinioje, netesėjo žodžio, kurį pasakė prieš rinkimus. Manau, kad valstybės vadovo darbas nėra NVO moksleivio, NVO lygio įsipareigojimas. Čia negali pasakyti – pabodo, uždarau duris ir išeinu.
Prieš kelerius metus žadėjote, kad jokiu būdu nedirbsite su teistomis partijomis, tačiau šiandien jūs esate pasirašę koalicinę sutartį su viena iš jų. Dar daugiau, jūs sudarėte nuomos sutartį ir paskolinote ponią A. Širinskienę. Tiesa, šiandien sutarties objektas pasikeitė. Žadėjote kovą su korupcija, bet, deja, šiandien mes girdime, kad vienas skaidriausių ministrų greičiausiai nebetęs darbo jūsų komandoje.
Pabaigai, prieš keletą metų kalbėjote apie profesionalų Vyriausybę, tačiau didžioji dalis jūsų komandos jau pasikeitė ir ateityje planuojate pasikeitimus. Dabar mūsų Vyriausybė yra vienintelė Europoje, kurios sudėtyje nėra nė vienos moters.
Ministre Pirmininke, man atrodo, kad profesionalų Vyriausybės pavadinimas yra diskredituotas. Būtent dėl šių priežasčių šiandien aš balsuodama susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narį K. Glavecką. Ruošiasi L. Balsys. Dėl vedimo – tvarkos R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTSLF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš gerbiamajai kolegei, kuri sakė: aš jaudinsiuosi, bet jeigu ką, atsiprašome. Gerbiama kolege, šiaip jūs prieš keletą savaičių (kreipiuosi į A. Gedvilienę) duodama priesaiką Seime prieš Konstituciją pasižadėjote vykdyti ir laikytis Lietuvos teisės aktų ir įstatymų. Aš nežinau, ar jūsų teisinis neraštingumas, ar tiesiog kvailumas jus veda į tribūną sakyti, kad su teista partija. Aš cituoju: „Su teistomis, nuteistomis partijomis.“ Deja, jeigu jūs nežinote, nekaltumo prezumpcija šiandien galioja. Žmogus nekaltas ar institucija nekalta tol, kol teismas to nepripažino. Tiesiog jums dėl ateities ir gerbkite kitus kolegas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikro graži ir įdomi diena ne tik gimtadienio prasme, bet ir tuo, kad mes aptarinėjame Ministro Pirmininko S. Skvernelio kandidatūrą žinodami, kad dauguma vis tiek jį palaiko. O palaikyti iš tikro yra už ką.
Kalbama apie du dalykus. Vienas dalykas, apie jį asmeniškai, apie jo įdirbį ir jo pasiekimus. Antras klausimas, kokia ateityje bus Vyriausybė, kuri yra formuojama, ir kas toje Vyriausybėje bus, kokiu keliu ji toliau eis.
Dauguma kalbėjusiųjų bando daryti pastabas buvusiam, dar esamam Ministrui Pirmininkui, kad jo vadovaujama Vyriausybė nepakankamai skyrė pinigų, nepakankamai diferencijavo mokesčius, nepakankamai darė tą. Kitaip sakant, reformos buvo geidžiamos visų ir jų visi norėjo, bet kaip visada būna, nori reformos, o kai tik pradedama reforma, visi pradeda ieškoti, kuo ji bloga ir ką reikia daryti visiškai kitaip.
Aš trumpai pasakysiu savo nuomonę apie tuos iššūkius, kurie laukia būsimos Vyriausybės ir Ministro Pirmininko, ne tik kaip atstovaujančio Lietuvai Europos Vadovų Taryboje ar dar kur nors, bet ir visame kontekste, kuriame dabar yra Europa.
Kadangi esame euro zonos sudėtyje, puikiai žinome, kad euro zonos šiuo metu yra gana sunki padėtis. Europos Centrinis Bankas bando skatinti, ypač Vokietija, didinti savo eksportą, gamybą, nes Vokietijos nuosmukis, kartu ir Prancūzijos, yra labai reikšmingas visai euro zonai ta prasme, kad valiutos, euro, kursas, kaip žinote, po truputį krenta ir devalvuojasi kitų valiutų atžvilgiu ir Europa ieško išeičių, kaip paskatinti gamybą, nes nuo gamybos lėtėjimo priklauso ir Vokietijos traukinys, galų gale priklauso Europos Sąjungos fondai ir visi kiti dalykai.
Tai štai Lietuva atsidūrė tokioje padėtyje, kad ji turi priimti tuos iššūkius. Tie iššūkiai tiesiogiai lies ir Ministrą Pirmininką.
Pirmas iššūkis bus, kokią politiką daryti, ar toliau eiti taupymo politikos keliu, kitaip sakant, taupyti, kur galima mažinti ir taip toliau, siekiant padaryti ženklesnį rezervą, nors rezervas 300–400 mln. iš tikro yra niekas, palyginti su tuo, ko reikia. Antras kelias yra tas, kuriuo eina dabar Europos Centrinis Bankas ir daugelis valstybių, dėl jo vyksta didžiulės diskusijos, – tai skatinimo kelias. Kitaip sakant, įliejimas finansų į ekonomiką ir skatinimas.
Mes, Lietuva, turime ne tik galimybę per centrinį banką iš Europos Centrinio Banko ir skatinimo programų gauti pinigų ir įdiegti į ekonomiką, bet ir patys turime tokių, kurių neišnaudojame. Mes turime apie 14 mlrd. indėlių mokėtojų pinigų, kurie guli nulinėmis palūkanomis, faktiškai palūkanos tuoj bus minusinės, ir mes jų niekaip negalime įtraukti į ekonomikos augimą. Žmonės, kurie yra savininkai ir kurie yra atidėję savo mokią paklausą į ateitį, puikiai supranta, kad infliacija, kuri dabar kyla ir auga, tų pinigų suvalgys daugiau, negu gaus palūkanų, arba jų iš viso negaus. Šiame fone, be abejo, Ministras Pirmininkas ir finansų ministras turi priimti radikalius ir greitus sprendimus, kaip įjungti skatinimo mechanizmą. Jeigu mes jo neturėsime, mes neturėsime pinigų, o jei neturėsime pinigų, tai jų paskirstymas taip pat bus labai sunkus.
Kitas dalykas – tai verslas. Mūsų verslas iš tikro yra traukiantis, bet jo traukimas iš esmės susijęs ir priklauso nuo to, kad mūsų biurokratija yra labai neefektyvi, ir ačiū Dievui. Jeigu būtų efektyvi, verslas aukštyn kojomis atsigultų. Kadangi mūsų biurokratija neefektyvi, tai verslas išgyvena, ieško kelių, randa būdų pagaminti, parduoti, uždirbti ir mokėti valstybei mokesčius, ir kitus dalykus. Šia prasme iššūkis yra valdininkijos sumažinimas, ypač funkcijų, gal ne fiziškai, bet funkcijų.
Trečias dalykas yra ekonomikos ir visko skaitmenizavimas. Mums Sveikatos ministerijos, sveikatos srities skaitmenizavimas parodė, kad mes iš tikro beveik nieko nedarome, išskyrus didžiules investicijas… į pinigus. Sistema arba nedirba, arba dirba labai blogai. Mes turime, Ministre Pirmininke, istorinę progą sujungti dvi ministerijas – Energetikos ministeriją ir Ekonomikos ir inovacijų ministeriją – tam, kad naudodami šiuolaikines priemones (o mes tiek prikūrėme programų) galėtume, tuos abu sektorius sujungę, turėti mažiau biurokratų ir efektyviau spręsti problemas. Lygiai tas pats faktiškai dėl visų šakų. Tai čia iššūkiai, kurie nepriklauso nuo to, kas buvo, jie bus ir juos reikės daryti.
Pabaigoje noriu pasakyti keletą nuomonių. Gerbiamas Ministre Pirmininke, dauguma jus vertina už jūsų gebėjimus, žinias, patirtį. Bet aš manau, kad jūs iš tikrųjų esate vertas dar kitokio vertinimo, tai, kad jūs nesate piktas ir turite humoro jausmą. Nes su humoro jausmu ir be pykčio visuomet žmogus labiau mylimas ir jo klausoma labiau negu to, kuris yra piktas ir pykdamas galvoja, kad valgydamas ar gerdamas nuodus nuodija kitą. Sveikinu jus su gimtadieniu…
PIRMININKAS. Laikas.
K. GLAVECKAS (LSF). …ir žiūrėsime, kokią programą jūs būsite pateikęs. Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys L. Balsys. Ruošiasi P. Gražulis.
L. BALSYS (LSDPF). Gerbiami kolegos, tikrai nesiruošiau kalbėti, eiti į tribūną ir gaišinti čia visų mūsų brangaus laiko. Atrodytų, ką čia trečius metus bebaigiant premjerui labai pasakysi naujo, nes ne naują premjerą skiriame, atliekame tokią techninę, funkcinę procedūrą, kai reikia perskirti, pertvirtinti esamą premjerą. Bet kažkaip po susitikimo frakcijoje kilo toks dvejopas įspūdis, apie kurį norėtųsi tarti keletą žodžių.
Susitikimas mūsų frakcijoje buvo atviras, dalyvavo žiniasklaida, tad jokių paslapčių ten nebuvo. Esminis klausimas, kuris turbūt yra aktualus šių laikų politikoje, yra pasitikėjimo klausimas. Ar galima pasitikėti politiku, kai jis eina į rinkimus ir kai už jį balsuoja žmonės, arba šiuo atveju mes balsuosime už premjero kandidatūrą, ar mes galime tuo žmogumi pasitikėti? Atrodytų, gal ir reikėtų pasitikėti, bet politikoje galima nesutarti ir reikia turbūt nesutarti, galima ginčytis ir reikia ginčytis. Tai aš visiškai suprasčiau, jeigu, pavyzdžiui, žmogus eitų į rinkimus su politine jėga, kuri sako atvirai: didinsime plynus kirtimus Lietuvoje, mišką kirsime, nes tai svarbi ūkio šaka. Reikia kuo daugiau išskirsti miško ir jo kuo daugiau parduoti vadinamiesiems užsienio investuotojams. Normas didinsime, nes mums atrodo, kad taip teisinga. Ir jie tampa išrinkti, žmonės už juos balsuoja, išrenka, atrodytų, tada viskas gerai, galime pasitikėti, nors ir nepritariame, nes žinome, ką žmogus darys, nes jis išrinktas su tokia nuostata.
Bet ką mes dabar turime? Dėl to ir norisi apie tai kalbėti. Mes turime visai kitokį, matome visai kitokį pavyzdį. Mes matome, kad žmogus, gerbiamas S. Skvernelis, ėjo į rinkimus aukštai iškėlęs valstiečių vėliavą ir aukštai iškėlęs laikė valstiečių programą. Toje programoje parašyta, kad plynų kirtimų turi būti ne daugiau kaip 30 %. O visi 70 % – ne plyni kirtimai. Ten kalbama, kad reikia didinti saugomas teritorijas ir stiprinti, o ne jas mažinti. Kai mes dabar pažiūrime, kas vyksta realiai, mes matome, kad plynų kirtimų kaip buvo, taip ir yra 70 %, ir tas skaičius net neketina mažėti. Mes matome, kad ši Vyriausybė, vadovaujama S. Skvernelio, padidino miškų kirtimo normą, o ne ją sumažino arba bent jau nedidino ir nepaliko tokios, kokia yra.
Mes matome, kad saugomos teritorijos ne tik stiprinamos, plečiamos ir puoselėjamos, bet stabdomos, Punios šilo rezervato plitimas yra stabdomas. Aš sutinku, galbūt reikia peržiūrėti saugomų teritorijų koncepciją, galbūt kai ko galime atsisakyti, bet stabdyti jau pradėtą gerą procesą, Punios šilą, kur yra vienintelė vieta, kur yra sengirė… Atrodo visiškai akivaizdu, kad žmogus daro ne tai, ką jisai deklaruoja. Vadinasi, pasitikėti yra labai sunku.
Kitas dalykas, mes čia Seime patvirtinome Energetikos strategiją, kurią parengė Vyriausybė, vadovaujama S. Skvernelio, gerą strategiją, tikrai puikią. Ten numatyta logiškai pagrįstais skaičiais, logiška eiga, kaip Lietuva atsisako iškastinio kuro po 2030 metų iki 2050 metų. Tai labai ilgas laiko tarpas, bet strategija tam ir skirta. Mes ją priimame ir palaikome, viskas gerai. Bet staiga mes matome, kad iš kažkur, ne iš kažkur, o iš Vyriausybės ateina siūlymas įteisinti CO2, anglies dvideginio, laidojimo įstatymą, pagal kurį staiga, pasirodo, būtų statoma kažkokia didžiulė dujų deginimo gamykla, tos gamyklos CO2 būtų surenkamas ir sukišamas kažkur į naftos gręžinius. Na, kaip tai dera su strategija, kurioje iš viso iškastinio kuro planuojama atsisakyti, neaišku.
Į mano klausimą frakcijoje, kaip, premjere, pasirašėte tokį memorandumą, turėdamas tokią strategiją, premjeras sako: ai, tie memorandumai dar nieko nereiškia. Na, mes bendraujame su užsienio investuotojais, jiems ką nors pažadame ir sakome – mes net nesilaikysime. Ar nebūtų sąžininga pasakyti užsienio investuotojams: klausykite, gerbiami investuotojai, mūsų tokia strategija, pas mus iškastinio kuro atsisakoma, gal jūs norite investuoti, pavyzdžiui, ne į iškastinį kurą, o į atsinaujinančią energetiką – ateikite, laukiame. Tai ne, mes matome tokį mėtymąsi – kaip reikės, taip ir darysime. Tai yra elementai, kurie sako, kad pasitikėti sunku.
Bet paskutinis klausimas, gerbiamas Pirmininke…
PIRMININKAS. Laikas!
L. BALSYS (LSDPF). …ar galėjo būti blogiau? Galėjo būti blogiau, galėjo nebūti vaiko pinigų, galėjo nebūti padidintų pensijų. Ar gali būti geriau? Nežinau. Todėl mes frakcijoje nusprendėme netrukdyti premjerui tęsti darbus, už nebalsuosime, bet prieš irgi nebalsuosime. Darbus tęsti netrukdysime, bet norisi, kad pažadų nebūtų tuščių, kad programų būtų laikomasi ir kad politinio cinizmo būtų kuo mažiau. To ir linkiu.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys P. Gražulis. Ruošiasi V. Ačienė.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, iš tikro ko ieškosi, tą ir rasi. Jeigu norėsi ieškoti priekaištų arba trūkumų Vyriausybei, Vyriausybės darbe, visada jų rasi, o jeigu norėsi rasti ir ieškoti gerų darbų, visada jų rasi. Ir tikrai tų darbų yra.
Aš noriu ne vieną priekaištą pasakyti Tėvynės sąjungos, kad juos nustebino, kad sudaroma koalicinė sutartis su partija, kuri yra teisiama. Aš noriu pasakyti taip: ne viena partija buvo teisiama, bet teroristine organizacija per visą parlamentarizmo istoriją buvo pripažinta, ne procesas vyksta, buvo pripažinta ir šiandien tas pripažinimas galioja, tik viena – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Pripažinta teroristine organizacija. Tai, man atrodo, yra baisiau negu teisiama partija.
Antras dalykas. Aš noriu pažiūrėti į ateitį. Jeigu taip susiklostys ateinantys Seimo rinkimai, tai teisiama ir Liberalų partija. Su kuo jūs sudarysite valdančiąją daugumą? Pažiūrėsime, kaip jūs laikysitės principų. Aš jums galiu priminti, kaip jūs kritikavote A. Valinsko partiją įsteigtą, o, deja, paskyrėte Seimo Pirmininku. Atleidote visas nuodėmes, visą kritiką pamiršote ir dėl valdžios labai daug ką pamiršote.
Antras dalykas. Žinote, aš pasakysiu apie teistumą. Jeigu mes būtume teisinė valstybė, konservatoriai būtų nuteisti mažiausiai dešimt kartų už labai sunkius finansinius nusikaltimus mūsų valstybei. Tai yra už pinigų skolinimą 8 mlrd. dešimčiai metų fiksuotomis palūkanomis, tai už fiksuotą dujų kainą, kuri perkama per suskystintų dujų terminalą, tai ir už tai, kad visa „Klaipėdos naftos“ bazė buvo išnuomota Rusijos „Gazpromui“ ir daroma didžiulė ekonominė žala mūsų valstybei, tai, kad norėjo įkišti mums „Hitachi“ reaktorių, kurio nepriėmė nė viena valstybė, nes jis nesaugus. Tų nusikaltimų tikrai buvo labai daug, bet žmonės juos greitai pamiršta.
O jeigu kalbėsime apie G. Landsbergio šeimos verslą, tai čia tikrai, man atrodo, ne viena byla. Ne tik byla, bet, man atrodo, G. Landsbergiui gresia ir apkalta už jo vykdomą politiką. Jūs įsivaizduokite, mokyklų biznis, pasirodo, daug pelningesnis negu prekyba narkotikais. Na, nėra girdėta pasaulyje, kad šitaip geometrine progresija, kas užsiima mokymu, vaikų ugdymu, būtų toks pelningas verslas. Kas tai yra? Šitas verslas finansuojamas iš „Lietuvos energijos“ nelegaliai, neteisėtai ir šitaip turtėja visa Landsbergių giminė ir klanas. To negali būti. Pone Gabrieliau, to negali būti! Nėra pasaulyje tokio pelningo švietimo sistemos verslo. Man atrodo, pirmiausia kritikuodami kitus, pažiūrėkite į save.
Dabar aš noriu pasakyti apie dabartinę valdančiąją daugumą. Kas man šiek tiek kelia nerimą? Nerimą kelia premjero atsigręžimas į konservatorius ir nusigręžimas nuo valstiečių ir nuo valdančiosios daugumos.
Premjere, aš šią politinę jėgą pažįstu labai seniai, jie tik dėl to jums laižo, kaip čia pasakius, jums pataikauja, nes tikisi, kad jus suskaldys ir kad valdančioji dauguma subyrės. Nieko jie daugiau iš jūsų nesitiki. Pirma mano kalba buvo pasakyta, kai išrinko valdančiąją daugumą: pasakiau, kad įvyko stebuklas, kad šitokia didele balsų persvara tiek daug Seimo vietų gavo valstiečiai, bet įvyks dar vienas stebuklas, jeigu jūsų konservatoriai nesuskaldys. Deja, jie bandė trupinti, bandė skaldyti, atskėlė keletą Seimo narių, konservatoriai kiršino visokiais būdais, bet, deja, jiems nepavyko suskaldyti valdančiosios daugumos. Tikrai egzaminą valdančioji dauguma išlaikė, tai yra svarbiausia.
Antras dalykas, manau, kad jūs išlaikysite šitą egzaminą iki galo, nes susiformavo valdančioji dauguma, patvirtino programą, patvirtins ministrus ir tikrai tarnaus Lietuvai, ne kokioms nors finansinėms ar kitokioms užsienio struktūroms, kaip buvo prie konservatorių.
Gerbiamieji, aš noriu taip pat, kadangi turiu nemažą parlamentinę patirtį, ir yra Pitagoras pasakęs, kai palygini reiškinius, tada daug kas pasidaro aiškiau… Taip, klaidų buvo, ir tai pripažino premjeras. Galbūt aš pripažinčiau čia S. Skvernelio… Gabrieliaus… socialinė politika turi būti tikrai labiau atsakinga. Manau, kad šitas biudžetas bus suformuotas socialiai atsakingesnis. Ir tie 300 mln., kur sumažinti mokesčiai, atiteks tiems, kuriems labiausiai reikia. Išlaikykite vienybę, būkite stiprūs ir tada pamatysite, premjere, nemylės jūsų konservatoriai, kai jūs būsite vieningi.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narė V. Ačienė. Ruošiasi J. Razma.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, mano išsakytos mintys galbūt daugeliu atvejų ir pasikartos, bet tai gal yra normalu, nes kalbame apie žmogų, Vyriausybės vadovą, kurį jau visi gerai pažįstame. Dabartinė Vyriausybė jau turi savo veiklos istoriją. Istorijos pradžia yra šios kadencijos Seimo pradžia. Nauja sudaryta Vyriausybė su premjeru priešakyje ėmėsi ryžtingų žingsnių seniai pokyčių reikalaujančiose šalies socialinėje, ūkio, krašto apsaugos, švietimo ir kitose srityse.
Mūsų tautiečių inercinis mąstymas, kad nieko negalime padaryti, kad vis tiek bus tas pats, bus kaip visada, nesustabdė premjero ir Vyriausybės žingsnių pradėti pokyčius. Normalu, kad kiekviena iniciatyva sukelia diskusiją, abejonių, galiausiai pasipriešinimą. Teko išgyventi ir tai. Noriu išskirti S. Skvernelio stipriąją pusę: tai platus ir kompleksiškas problemų matymas, jų sprendimų modeliavimas, konkretumas priimant sprendimus, apimančius įvairių gyventojų sluoksnių problemas. Reiklumas ir atsakingumas, žinojimas, kad lengva nebus. Visada buvo ir bus dalis nepatenkintų, kritikuojančių, ieškančių Vyriausybės darbo nesėkmių. Taip jau yra, kad vienų sėkmė yra nesėkmė kitiems. Bet paklauskime šiandien senjorų, ar jie norėtų grįžti prie tos pensijos, kuri buvo mokama 2016 metais? Paklauskime tėvų, gal jie nori atsisakyti vaiko pinigų, jei jie tokie maži? Ar jaunos šeimos atsisakytų lengvatos į paramą būstui? Gal atsisakytų kas nors didesnio atlyginimo, kuris didėjo nuo 2016 metų. Ar tikrai visiems nepatinka taikytos priemonės prieš korupciją ir šešėlinę ekonomiką?
Sveikatos reforma. Ar tikrai visi žmonės nepatenkinti, turėdami galimybę įsigyti pigesnių vaistų? Ar dauguma gyventojų pritartų Alkoholio kontrolės įstatymo atšaukimui? Ar galite paneigti, kad migracija mažėja? Pateikti klausimai yra uždari, į tokius atsakome taip arba ne. Svarstant įdomu, kokių atsakymų būtų daugiau? Manau, kad taip.
Taigi pritariu S. Skvernelio kandidatūrai likti premjero poste, tikėdama jo atsakomybe, gebėjimais, principingumu, valstybiniu požiūriu į problemas ir problemų sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys J. Razma. Ruošiasi S. Gentvilas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamas premjere, gerbiami kolegos. Prisidedu prie sveikinimų premjerui su gimtadieniu ir, manau, netrukus Seimo nariai tą pagrindinę dovaną įteiks patvirtindami eiti premjero pareigas. Gal tik pasigendu šioje procedūroje vienintelio dalyko. Vis dėlto tai yra, manau, bene pats svarbiausias politinis klausimas šių metų politinėje darbotvarkėje ir būtų logiška iš šios tribūnos sulaukti ir valdančiosios koalicijos vadovo R. Karbauskio pasisakymo, bet jo čia nebuvo.
Kaip matote, premjere, mūsų frakcija taip pat nėra labai kritiškai nusiteikusi jūsų atžvilgiu, tikrai vertiname tą momentą, kad nevengiate viešai pripažinti ir kai kurių klaidų, kad sugebėjote viešai paskelbti pozityvius mūsų partijos vertinimus, nors puikiai supratote, kad tokiu pranešimu tikrai nebus sužavėti kai kurie šioje pusėje sėdintys Seimo nariai.
Neabejojant, kad bus teigiamas sprendimas dėl jūsų kandidatūros, galima nebent keletą pastabų dėl buvusios praeities ir palinkėjimų dėl ateities. O pagrindinis palinkėjimas yra palinkėjimas suprasti, kad šį kartą jus skiriant visuomenė turi ypač didelių lūkesčių. Nepamirškime, kad turime ką tik išrinktą naują Prezidentą, žmonės įsidėmėjo jo skelbiamą gerovės valstybės idėją ir visi puikiai suprantame, kad tos idėjos įgyvendinimas priklauso iš esmės nuo Vyriausybės. Linkiu kuo geriau tas žmonių viltis patenkinti. O kad tai būtų įmanoma, dar keletas papildomų palinkėjimų matant kai kuriuos dalykus, kurių pasigendame.
Pirmas dalykas. Linkėčiau nevengti didesnės politinės lyderystės. Kai jūs čia kalbate iš tribūnos kartais ir pakeltu balsu, tai ta lyderystė kaip ir jaučiama, bet kai mes pasižiūrime į Seimo virtuvę, vis dėlto tos lyderystės labai dažnai nematome. Matome jus kaip eilinį Seimo narį, nepasisakantį, kai svarstome svarbius projektus, neparaginantį Seimo valdančiųjų greičiau svarstyti Vyriausybei svarbius projektus, net ir nepakviečiantį opozicinių frakcijų pasitarti dėl jums svarbiausių projektų. Aš manau, kad tą reikėtų drąsiau daryti, nenusiteikiant, kaip jūs sakėte mūsų frakcijoje, kad čia yra jau R. Karbauskio valdos ir jis turi daugiau laiko ir gali čia tvarkytis. Vis dėlto Vyriausybės darbai strigs, jeigu nesirūpinsite jų judėjimu Seime.
Linkėčiau tikrai išnagrinėti, kurie svarbūs projektai yra sustoję dabar komitetuose, neįrašomi į Seimo darbotvarkę, pavyzdžiui, Kelių kodekso pataisos, kurios turėtų tramdyti šešėlinį verslą taksi ir pavėžėjų sektoriuje, ar kiti svarbūs projektai.
Taip pat linkėčiau jums drąsiau ir konkrečiau pasisakyti dėl tų reformų, kurios dar numatomos įvykdyti. Štai Prezidentas vis dėlto labai konkrečiai pasisakė dėl viešųjų finansų apimties paminėdamas, kad tai galėtų būti apie 35 % BVP perskirstymo per nacionalinį biudžetą. Tuomet iš tikrųjų gali matyti, kokios tai apimtys, kokias sritis kiek gali papildomai finansuoti.
Iš jūsų tokio aiškumo negirdime, kiek, sakykime, ta Prezidento nubrėžta kryptimi jūs planuotumėte nueiti per šią kadenciją. Ir dėl kai kurių svarbių sričių ir galimų reformų, kai matote, kad ministras kartais įklimpsta ir viskas ten stringa, linkėčiau nevengti jums prisiimti tos lyderystės, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos srityje, nesakant, kad aš nelabai žinau detalių, ir čia yra ministro atsakomybė. Tai su tais palinkėjimais, neabejojant rezultatu, sėkmės.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį S. Gentvilą. Ruošiasi G. Burokienė.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, gerbiamas premjere, sveikintinas Lietuvos stabilumas, ir aš Lietuvai linkėčiau demokratinio stabilumo, kuris būdingas Vakarų Europai. Lietuvą užsienio politologai vertina iš to, kad iki 2008 metų Lietuvai vadovavo 13 premjerų. Nuo 2008 metų per 11 metų turime tik tris, ir tai yra geroji Lietuvos politikos padangėje naujiena, nes mes turime politikų, kurie gali įgyvendinti reformas ir už jas nuoširdžiai atsakyti. Nebėra to perdavimo, kur būdavo: vienas pradeda, kitas naikina.
Bet, premjere, nebūtume mes opozicija, jeigu jūsų kolegų pagiriamųjų žodžių neatsvertume pasiūlymais, kuriuos iš tikrųjų galėtumėte įgyvendinti. Visų pirma Prezidento kampanijoje daug diskutavote su Prezidentu G. Nausėda apie įvairius skirtumus, bet abudu priėjote prie nacionalinių susitarimų būtinybės. Nacionaliniai susitarimai kaip niekada reikalingi švietimo sektoriuje, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir mokesčių reformose, nes buvo gana koktu klausytis, kaip visuomenei pateikiama žinia apie tai, kad Vyriausybės daugumos derybose (iki dabartinio momento) vienas pagrindinių klausimų buvo vaiko pinigai. Vieni siūlė 70 eurų, kiti 100 eurų, kažkuri frakcija siūlė 120 eurų, o gerbiamas V. Bakas sakė, kad galėtume vaikams mokėti net ir 700 eurų, jeigu panaikintume korupciją.
O Lietuva gyvena visiškai kitomis problemomis. Lietuva išsiskiria į dviejų greičių Lietuvą, ir socialinė lygybė visų pirma susidaro ne iš pajamų nelygybės, bet iš galimybių nelygybės. Ir privatus mokslas, privatūs darželiai, kurie egzistuoja, išskiria Lietuvą į galimybių Lietuvą ir į Lietuvą, kur žmonės negali įpirkti galimybės. Tai yra ir liberalų, ir socialdemokratų, ir jūsų problema, gerbiami valstiečiai. Tokių susitarimų mums reikia ilgamečių – penkmečio, dešimtmečio. Premjere, mes labai laukiame šių susitarimų artimiausiais metais. Tikiu, kad jūs esate įgalus kaip nepartinis premjeras juos įgyvendinti.
Premjere, taip pat norisi palinkėti jūsų, kaip sakė gerbiamas J. Razma, didesnio balso čia, Seime. Per daug mes Seime girdėjome atakų prieš „Revolut“ ir tris kartų jų išteisinimo vyriausybinėje komisijoje. Per daug atakų mes girdėjome prieš Skandinavijos bankus, siūlomą pardavimą kitų valstybių akcininkams. Per daug atakų mes girdėjome prieš atliekų deginimo jėgaines, kur jūs galiausiai nieko nepakeitėte, bet sugaišome aibę laiko diskutuodami ir gąsdindami gyventojus. Per daug atakų mes matėme prieš Lietuvos banką ir kitas nepriklausomas institucijas, tokias kaip VRK, LRT. Ir čia premjero žodis ir svarus autoritetas Seime pasakyti kolegoms, kad, kolegos, jūs griaunate kai kuriuos demokratinius pamatus, yra be galo svarbus. Premjere, mes jūsų balso pasiilgome ir dėl kitų dalykų, pavyzdžiui, ypač dėl trąšų importo tyrimų, kad būtumėte teisingas visiems, ne tik tiems, kurie yra šalia.
Galiausiai, premjere, mes labai laukiame kandidatūrų į ministrus, nes šiandien, įteikdami jums pasitikėjimo mandatą, mes leidžiame jums pasirinkti kartu su Prezidentu ministrus. Premjere, norime, kad jūs prisiimtumėte atsakomybę iki galo, nes ką mes nujaučiame, matydami iš to žodžio žmogaus polemikos ir kad emocingi sprendimai kartais užvaldo jus, kad, neįtikus kai kuriems kandidatams, gali pasikeisti jūsų intonacija artimiausiais mėnesiais. Todėl kai mes norime linkėti Lietuvai stabilumo, premjere, mes norime matyti jus iki galo griežtą Seimo kolegoms valstiečiams, ne tik opozicijai, ir iki galo griežtą savo nepriklausomumui kaip premjerui skiriant kai kuriuos ministrus. Čia būkite principingas iki galo, o opozicija yra tam, kad pastebėtų ir pasiūlytų. Mes esame pasiruošę nacionaliniams susitarimams, kviečiame jus juos inicijuoti ir labai laukiame korektiškų pasiūlymų Vyriausybės programoje, kuri privalo būti keičiama. Privalo būti keičiama vien dėl to, kad Prezidentas turi savo darbotvarkę, kuri turi atsispindėti Vyriausybės programoje, prisijungia nauja frakcija – jos idėjos turi atsispindėti, keitėsi beveik pusė Vyriausybės, o su kiekvienu asmeniu ateina ir asmeninės idėjos.
Sėkmės ir gero gimtadienio!
PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narę G. Burokienę.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkui, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, tikriausiai su manimi šiandien niekas nesiginčytų, jog premjeras S. Skvernelis yra stiprus, charizmatiškas lyderis, dirbantis Lietuvai. Tvirtai žinau, kad savo darbe jis vadovaujasi credo „už tėvynę“, kuris ir apibrėžia visą jo darbo pobūdį ir kryptį.
Norėčiau atkreipti dėmesį į jau atliktus ir pradėtus XVII Vyriausybės darbus. Vienas pagrindinių, ilgai lauktas, – pasirašytas Nacionalinis susitarimas dėl migracijos ir demografijos politikos. Daug kritikuotas, tačiau mes jau dabar matome, kad tai yra politinių partijų susitarimas, kurį pasirašė ir visuomeninių, ir nevyriausybinių organizacijų, ir politinių partijų atstovai.
Vyriausybės programos įgyvendinimo plane sprendžiant migracijos ir demografijos problemas daugiausia dėmesio skiriama jaunimui, jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus, regioninei politikai, smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai, mokesčių naštos mažinimui, investicijų pritraukimui, regionų netolygumų mažinimui. Tai yra kompleksinės priemonės, kurias pasiūlė mokslininkai ir visuomeninės organizacijos, politikai. Į jas Vyriausybė atsižvelgė ir nepabijojo prisiimti tikrai didelės atsakomybės ją įgyvendinti. Juolab kad yra atlikti esminiai darbai įgyvendinant šią migracijos politikos kryptį.
Priimta ir įgyvendinta Demografijos, migracijos, integracijos strategija 2018–2030 metams, įgyvendinamas 2019–2021 metų institucinis veiklos planas, kurio didžiausi iššūkiai yra įveikti mažą gimstamumą, trumpą vidutinę gyvenimo trukmę, didelę migraciją ir skatinti grįžtamąją migraciją. Kad strategija veikia, įrodo grįžtančiųjų į Lietuvą skaičius. Manau, tai geriausias įrodymas, kad strategija buvo seniai reikalinga ir žengtas žingsnis buvo sėkmingas.
Dar vienas iš paminėtinų darbų – tai valstybės tarnybos pertvarka. Pertvarkyti teisiniai valstybės tarnybos pagrindai, sudarytos sąlygos lankstesniam priėmimui į valstybės tarnybą, laikmetį atitinkanti motyvacijos ir darbo užmokesčio sistema. Naujame įstatyme atsisakoma vertinimo komisijų, paliekama daugiau galimybių, žmogui reikalaujant, jei jis buvo prastai įvertintas, vėl sudaryti komisiją ir taip toliau. Valstybės tarnyba atsinaujina, laukia gabių žmonių, kurie nori atnaujinti ir nori dalyvauti valstybės tarnyboje.
Nors dažnai kritikuojama, tačiau po truputį žengia į priekį reformuojama Lietuvos regioninė politika. Stiprinamos regionų tarybos ir regionų rengiamos specializacijos, didinamos savivaldos galios, gerinamos finansinės perspektyvos ir paskatos, įtraukiami piliečiai. Tikiu, kad 2019–2020 metai taps ledlaužiu įtvirtinant regionų galias.
Nuosekliai ir efektyviai sprendžiami politikos skaidrumo užtikrinimo klausimai. Pakeista politinių partijų finansavimo sistema, sprendžiamas korupcijos mažinimas valstybės lygiu ir skaidrumas regionuose. Be abejo, žengtas labai svarbus žingsnis link nevyriausybinių ir bendruomeninių organizacijų stiprinimo, patvirtintas ilgai lauktas Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas ir kuriamas Nevyriausybinių organizacijų fondas. Perduodamas įvairių socialinių funkcijų vykdymas nevyriausybinėms organizacijoms prisideda prie Lietuvos NVO sektoriaus stiprinimo, girdimumo ir įgalinimo.
Tai tik keli pradėti pretendento į premjerus vadovaujamos Vyriausybės darbų akcentai. Darbai turi būti tęsiami. Tikiu ir pasitikiu šiuo žmogumi. S. Skvernelis yra ne kartą pabrėžęs, jog yra komandos žmogus. Tikiu, jog taip bus ir toliau, nes tik darniai dirbdami kartu galime pasiekti užsibrėžtų tikslų, tarnauti atsakingai ir sąžiningai Lietuvos žmonėms. Todėl visiems siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip tik išseko diskusijoms skirtas laikas. Diskusijos pabaigai kviečiu pretendentą S. Skvernelį. Pagal Statutą jums yra skiriama iki 20 minučių.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Laba diena, mieli kolegos. Pirmiausia noriu padėkoti už sveikinimus ta proga, nuo kurios nepriklausau nei aš, tiesiog taip jau susiklostė ši diena. Noriu pasveikinti taip pat kolegas Gintarą ir Kazį, net nežinojau, kad visi trys esame gimę tokią svarbią dieną. Taip pat noriu padėkoti už susitikimus frakcijose, tikrai jie buvo, manau, konstruktyvūs, kai kuriose – ir produktyvūs, ir labai nuoširdūs.
Aš galbūt keletą pastabų dėl jūsų pasisakymų šiandien norėčiau pasakyti. Išties dėl ateities ir kaip mes įsivaizduojame pusantrų metų, likusių pusantrų metų, Vyriausybės veiklos ir dėl sprendimų priėmimo. Čia nuskambėjo, matyt, esminė frazė: valstybė turėtų būti valdoma sutarimu. Aš manau, kad tie dveji su puse metų parodė šio kelio teisingumą ir rezultatyvumą, nes visais atvejais, kai mes bandėme spręsti klausimus be sutarimo, dažniausiai arba nepriimdavome sprendimo, arba priimdavome sprendimą, kuris po to keldavo daug įvairiausių audrų. Tai yra tokia realybė, tokia mano nuomonė.
Buvo nuskambėję antraštėse, kad Ministras Pirmininkas nori kažkam įsiteikti arba įtikti. Tikrai ne. Nenoriu niekam nei įsiteikti, nei įtikti, bet matau realią situaciją šalyje, valstybėje ir svarbiausiais klausimais mes turime susitarti, galbūt tai būtų dalis atsakymo į šiandien skambančius siūlymus dėl įvairiausių nacionalinių susitarimų. Taip, jeigu mes galvojame apie ilgalaikius tvarius sprendimus, ypač susijusius su švietimu, sveikatos apsauga, turime priimti politinius susitarimus, kurie lems mūsų visų ateitį, visiškai nepriklausomai nuo to, kas bus 2020 metų rudenį, kokie rezultatai 2024 metais ir taip toliau. Pavyzdys yra tikrai, manau, siektinas ir geras, susitarimas dėl šalies gynybos reikalų. Tai nėra vien finansavimo klausimas. Galbūt ne pagrindinis finansavimo klausimas, patys principai, kur mes matome prioritetus, kokią mūsų krašto apsaugą įsivaizduojame, kokį modelį galiausiai pasirenkame. Tai labai svarbus susitarimas. Ne visos politinės partijos pasirašė, bet prisijungti niekada nėra per vėlu. Turėsime eidami tokiu keliu ir kitų susitarimų siekti. Panašiai buvo dėl susitarimų dėl gynybos – buvo diskusijų, bet neišjudėjo iš mirties taško, kol Vyriausybė nesiėmė lyderystės. Mes pasiruošę tai padaryti ir kalbant apie kitus svarbius sutarimus, kaip minėjau, ypač kalbant apie švietimą ir sveikatos apsaugą.
Dėl bendradarbiavimo arba darbo su atskiromis politinėmis partijomis, įvairius ankstesnius pareiškimus. Išties gyvenimas keičiasi. Klausimas tik yra, ar keičiasi tos aplinkybės ir politinės jėgos, apie kurias buvo pasakyta prieš trejus ir daugiau metų. Jeigu nesikeičia, ir pozicijos negali keistis. Tačiau jeigu mes matome pokyčius, ir ne tik teisinius pokyčius, bet iš esmės atsinaujinimą, manau, galime ieškoti sutarimų ir korekcijų tomis temomis, kurios kažkada buvo išsakytos pakankamai kategoriškai. Ne viena politinė partija šiandien turi teisinių problemų, tiek pozicijos, tiek opozicijos, tačiau vėlgi žiūrėkime, kaip keičiasi, koks pokytis vyksta. Kalbant apie pagaliau susivienijusią opoziciją, ten irgi yra politinių jėgų, kurios daro tuos pokyčius, kurie buvo užprogramuoti kažkada anksčiau dėl galbūt atskirų žmonių, galbūt ne dėl žmonių. Tikrai nematau, kad būtų skirtis, kuri neleistų padaryti tam tikrus pozicijų pakeitimus.
Viena riba, kuri tikrai negali būti kvestionuojama, ir aš niekada to nedarysiu, – tai iš esmės tos raudonos linijos, kurios nubraižytos, užsibrėžtos kalbant apie veiklą ar veikimo metodus antikorupcijos klausimais, skaidrumo klausimais, korupcijos prevencijos klausimais, apie įstatymų projektus, kurie yra labai svarbūs, kurie buvo parengti po labai skaudžių mūsų valstybei įvykių, po parlamentinių tyrimų. Čia jokio atsitraukimo būti negali, ir manau, kad tai geriausiai parodys, kalbant apie politines jėgas, ar jos iš tikrųjų yra pasikeitusios, nusiteikusios padaryti viską, kad valstybėje tokių sisteminių skaudulių nebūtų.
Kalbant apie atskiras ministerijas, skaidrumas nėra vieno asmens ar vieno ministro monopolis. Šiandien pasakyti, kad kitas ministras bus galbūt mažiau skaidrus arba jam rūpės mažiau įgyvendinti antikorupcinių priemonių, tikrai negalėtume, juo labiau kad mano pozicija šiuo atveju yra kategoriška ir nesikeičia. Tai yra vertinti kandidatus, galimus kandidatus, per patikimumo, korupcijos prevencijos prizmę, gebėjimus, vizijos turėjimą ir jos įgyvendinimą – čia niekas nesikeičia. Nebus Vyriausybėje nė vieno žmogaus, dėl kurio aš abejočiau ir negalėčiau būti ramus arba man reikėtų žiūrėti į ministeriją baiminantis, kad galbūt kas nors mėgins ką nors neskaidraus arba nesąžiningą veiksmą padaryti.
Dėl mūsų valstybės biudžeto finansavimo šaltinių galime turėti įvairių skirtingų nuomonių. Reikia suprasti, aš tikrai džiaugiuosi, kad mūsų Vyriausybėje nebuvo iki šiol, manau, nebus ir ateityje, kad vienas žmogus, kad ir labai svarbus finansų ministras, spręstų, kaip finansuoti vieną ar kitą programą, ministeriją, duoti kam nors pinigų ar neduoti. Taip nėra. Tai yra kolegialūs sprendimai. Jeigu mes būtume elgęsi būtent tokiu būdu, tai, aišku, nebūtume… Galime skirtingai vertinti reformas, jų sėkmę, jos net nebūtų pradėtos įgyvendinti, jeigu nebūtų bendro 14 ministrų supratimo, kad mes kalbame apie valstybei reikalingus pokyčius, prie kurių finansais turi prisidėti visos ministerijos, net ir nedalyvaujančios tiesiogiai darant tuos pokyčius.
Dėl viešojo sektoriaus ateities. Aš irgi neslėpsiu, manau, mes turime kalbėti, ir ne tik kalbėti, o pasiekti, kad viešasis sektorius tarnautų žmonėms, būtų efektyvus ir optimalus mūsų valstybėje. Yra kita pozicija, kad viešasis sektorius yra vienintelis darbdavys, ir jeigu mes nesugebame spręsti socialinių klausimų kitaip, tai suteikime visiems darbo vietas viešajame sektoriuje. Mes jį tikrai turime didelį, pokyčiai per tuos beveik dvejus su puse metų įvyko tikrai esminiai, kalbant apie viešąjį sektorių, kuris priklauso nuo Vyriausybės veiklos. Aš kalbu apie centrines institucijas. Ir iš esmės nieko neįvyko kalbant apie savivaldą. Tam mes negalime turėti įtakos net ir kalbant apie savivaldybių administracijas, kiek ten bus žmonių įdarbinta, kokia bus struktūra.
Matome labai didelių netolygumų panašiose savivaldybėse – kartais skiriasi tarnautojų, viešajame sektoriuje dirbančių žmonių skaičius, o savivaldybes aptarnaujančių žmonių skaičius iš esmės yra tas pats. Jeigu mes galvojame, kad galime, didindami finansavimą, šį ne visai efektyviai dirbantį sektorių finansuoti, finansuoti ir finansuoti, tai turėsime istoriją be galo. Kiekvienais metais reikės vis daugiau, daugiau ir daugiau.
Reikalingi sprendimai. Manau, kad Valstybės tarnybos įstatymas, kuris yra priimtas, tikrai parodė, kad galima tuos pokyčius įgyvendinti. Kalbant apie savivaldą, čia bus iššūkis. Aš jau kartoju, sakiau ir praeitą kartą kalbėdamas, kad negali būti taip, kad rajono savivaldybėje pagrindinių darbdavių penketuke yra tik savivaldybė ir jos biudžetinės įstaigos.
Dėl ministrų pavardžių, dėl nežinomųjų arba neatsakytų klausimų. Aš buvau ir šiandien vienoje iš opozicinių frakcijų, Liberalų frakcijoje, kalbėjau tą patį, galiu dar kartą kartoti. Aš suprasiu, kad jūsų pozicija yra galbūt neišgirsti arba nenoras išgirsti, bet jūsų pozicija gerbtina: kiek reikės, tiek aš kartų kartosiu, kad yra kitaip. Aišku, kiek jūs girdėsite, priklausys ir nuo jūsų, ir nuo mano gebėjimo jus įtikinti. Tad niekada ir nebuvo kitaip, kalbant apie Ministro Pirmininko tvirtinimą Seime. Kol nėra patvirtintas Ministras Pirmininkas, tol nėra Vyriausybės narių pavardžių. Kada atsiranda Vyriausybė, ministrai, tada pristatoma priimama programa. Aš noriu tik priminti, kad mes nekalbame apie naują Vyriausybę, mes kalbame apie Vyriausybės įgaliojimų sugrąžinimą ir jų gavimą toliau veikti iš Seimo.
Vyriausybės programa tikrai nebus kaitaliojama, ir šį kartą aš nematau prasmės keisti, jeigu mes elgtumės ar žiūrėtume tuos trumpalaikius pokyčius, mes, Vyriausybė, turėtume kiekvieną sesiją – pavasario, rudens sesiją, ateiti ir koreguoti programą. Galbūt ir toks modelis yra priimtinas ir efektyvus. Pakeisime Seimo statutą, Vyriausybės įstatymą ir galėsime šitą pratimą atlikinėti.
Dabar strateginiai tikslai, kurie yra užsibrėžti programoje, dar yra pusantrų metų juos įgyvendinti. Ir tikrai nematau, kad kažko reikėtų atsisakyti arba iš esmės koreguoti. Taip, priemonių planas turės būti koreguojamas, nes tai yra susitarimai, ir Vyriausybė jų nevykdyti tikrai negalės. Taip, beje, buvo ir ankstesniais laikais, kai keitėsi arba kai buvo grąžinami įgaliojimai po Prezidento išrinkimo arba perrinkimo. Man neteko girdėti, kad būtų keičiama Vyriausybės programa, nors visi variantai yra įmanomi ir svarstytini.
Dėl įvairiausių pažadų, kurie galbūt buvo išsakyti. Vieniems jie yra įvykdyti, kitiems neįvykdyti. Milijardas milijonui – čia ponas A. Sysas paminėjo. Vėlgi – diskusija ir tada, kai mes turėjome diskusiją dėl mokesčių reformos, buvo sprendimas, kuris palietė visus dirbančius žmones, ir nėra taip, kad daugiausia iš tos mokesčių reformos išlošė, kaip sakoma, arba laimėjo, arba didžiausią naudą turėjo daugiausia uždirbantys asmenys. Tikrai taip nėra. Mes kalbėjome būtent apie vidurinę klasę, uždirbančius labai aiškiai, yra rėžis – ne daugiau kaip 2 tūkst. eurų. Ir galbūt buvo ir kitas kelias, ir kitas variantas vėl ieškoti būdų, kaip selektyviai atrinkti tas grupes ir ne visiems leisti pasinaudoti šiomis galimybėmis, bet mes pasirinkome kelią mažinti darbo jėgos apmokestinimą, kur ne kartą buvome linksniuojami, ne vienerius metus įvairiausių tarptautinių organizacijų, ir kol kas tas vertinimas yra pakankamai pozityvus.
Ar mes praradome viešųjų finansų dalį? Taip, be abejo, praradome, bet reikia nepamiršti, kad mes tų pinigų nepaėmėme kažkur, nepasidėjome į stalčiuką, niekam neduodame. Tie pinigai per mokesčių reformą atiteko daugumai žmonių, kurie dirba pagal darbo santykius ir gali daugiau išleisti, atsidėti, daugiau investuoti į savo ateitį. Ar ta plėtra, tolesnė plėtra, kalbant apie NPD, bus? Matyt, mes matysime jau teikdami biudžetą ir greičiausiai mes privalėsime daryti korekcijas.
Dėl sveikatos reformos ir vaistų reformos. Reikia suprasti, susivokti, kad tos situacijos, kuri buvo – status quo, kuri buvo ilgą laiką palikta, negalėjo daugiau būti. Mes tikrai turėjome suprasti, kad turime ir kaip valstybė galiausiai pasakyti, kad negalime beatodairiškai farmacijos pramonei, farmacininkams teikti tai, ką mes teikėme iš viešųjų finansų per kompensavimą. Tikrai mes turėjome padaryti, kad kompensavimo intensyvumas gyventojams būtų maksimalus – iki 100 % ribos.
Dėl vaistų sąrašų, kokie yra. Matyt, tikrai įgyvendinant buvo ne viena ir ne dvi problemos, kažkas negavo to gydymo vaistu, kuris buvo įprastas, kažkas buvo įsitikinęs, kad taip turi būti, kažkur buvo nepažiūrėta, nepadaryta, bet palikti situaciją tokią, nieko nekeičiant, nemanau, ar tai… Ko gero, mes šiandien irgi būtume sulaukę daugybės priekaištų, kad nieko nedarėme šiame sektoriuje.
Dėl miškų jautrūs klausimai. Plynieji kirtimai – tikrai nėra nė vieno medžio iškirsta daugiau, negu tai buvo daroma ankstesniais metais. Taip, mes galime šiandien kalbėti apie 2016 metus, apie tam tikrus įsipareigojimus – dar turime laiko juos įgyvendinti, bet nematyti problemos, kuri yra šiame sektoriuje, palikti ją savieigai arba užsimerkti, nes tai nėra juoda arba balta… Daug bėdų šiame sektoriuje buvo, dar yra ir, matyt, urėdijų pertvarka visko neišsprendė ir artimiausiu metu neišspręs, tačiau turime suvokti, kaip mes savo turtą, o tai yra mūsų visų turtas, tvarkome, ar racionaliai, ar leidžiame daliai miško būti šešėlyje. Tai nėra paprasti klausimai, nėra paprasti sprendimai ir juos darant tikrai, matyt, vieno teisingo atsakymo nebuvo ir niekada nebus.
Kad reikia daugiau girdėti, kalbant apie bendruomenę, aš tikrai sutinku ir tą palaikau, nes mes esame prikūrę daug rezervatų, ne tik kalbant apie gamtą, ir kitokių, kur ką nors reguliuojame, stengiamės primesti savo valią, bet negirdėti žmonių, tos pačios bendruomenės tikrai negalime. Emociškai labai svarbu kiekvienam iš mūsų, bet su emocija turėtų būti ir racionalūs argumentai, kurie taip pat turi būti girdimi.
Dėl įvairiausių palinkėjimų būti daugiau Seime. Aš minėjau ne kartą, tai yra neišvengiama kalbant apie ateitį. Kalbant apie tuos įstatymus, kuriuos reikės priimti ir daryti sprendimus, reikės daugiau būti čia, bet, deja, mažiau Vyriausybėje. Nuo to tikrai Vyriausybės darbui nebus geriau, tačiau nieko nepadarysi.
Lygiai tą patį galiu pasakyti apie ministrus, apie atsakomybę už ministrus. Taip, tai yra ir mano atsakomybė už jų veiklą ir galbūt mano irgi viena iš klaidų, ypač kalbant apie 2016 metais suformuotą Vyriausybę, kiek įmanoma stengtis padėti ministrams, pridengti juos, būti jų užnugariu, vis tikėtis tų darbų, kurie buvo suplanuoti pačių, pačių suplanuoti, pačių pasirinkti įgyvendinimo terminai, jų nesant, vis laukti dar pusę metų, dar pusę metų, dar pusę metų.
Manau, kad šiuo metu žmonės yra jau tikrai subrendę ir kaip politikai, kurie naujai atėję į politiką buvo, ir kaip profesionalai. Atsakomybė už savo sritį taip pat turi būti gerokai didesnė ir pareikalavimas, reikalavimas rezultatų taip pat turi būti, nes problemos nesprendimas arba jos atidėliojimas veda prie to, kad reikia daryti kardinalius, kartais chirurginius sprendimus, kurie sulaukia nevienareikšmiško vertinimo.
Dėl Lietuvos galimybių. Iš tiesų šiandien galime kalbėti apie skirtingas Lietuvas, skirtingų greičių Lietuvas. Visiškai sutinku. Galimybės, vienodos galimybės. Vienodas prieinamumas, vienodos galimybės daryti sprendimus, vienodos galimybės gauti tinkamą išsilavinimą, sveikatos priežiūrą ir taip toliau yra esminis iššūkis, kurį mes turime įgyvendinti. Nereikia supriešinti galbūt viešojo ir privataus sektoriaus interesų. Galimybės maksimaliai turi būti vienodos.
Ar mes sugebėsime tą pasiekti? Nebus paprasta, kadangi mes turime problemą ir dėl socialinės atskirties. Skirtingos galimybės pirmiausia kalbant apie galimybes, susijusias su pajamomis, su tam tikru turtu. Tai susiję su daugeliu sričių nuo švietimo iki sveikatos priežiūros, nuo prieinamumo kultūros, sporto infrastruktūros ir taip toliau. Todėl tai yra siekis.
Paskutinis siekis, noras, kad BVP perskirstymą pasiektume kuo didesnį – 50 %, 35 %. Tai nieko neišspręs. Perskirstydami savo biudžeto arba bendrojo vidaus produkto dalį neefektyviai veikiantiems sektoriams mes problemos neišspręsime. Tiesiog turėsime arba ją atidėti į ateitį ir kažkam užprogramavę išspręsti, arba turėtume kalbėti ir apie didesnį perskirstymą į efektyviai veikiančius sektorius, o tai irgi yra labai svarbu ir reikalauja pakankamai svarbaus politinio sutarimo.
Baigdamas dar kartą noriu padėkoti visiems, kurie čia stovėjo, kurie kalbėjo, kurie išsakė ir nuogąstavimus, ir palinkėjimus, ir abejones, ir prieštaravimus, tai yra jūsų valia, jūsų sprendimas. Ką aš kalbėjau ir frakcijose lankydamasis, ir galiu dar kartą pakartoti: kai ateis balsavimo momentas, balsuokite taip, kaip jūs esate įsitikinę pagal savo sąžinę, supratimą ir norą. Tai yra jūsų valia ir ji bet kokiu atveju gerbtina kaip ir kiekviena išsakyta nuomonė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, premjere, jūs likite dar. Jūsų paklausti nori visi du Seimo nariai. Klausia Seimo narys A. Sysas. Ruošiasi A. Salamakinas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Matyt, niekas nepastebėjo, kad yra tokia statutinė teisė paklausti, tai tik du Seimo nariai ir užsirašė. Čia galėjo užsirašyti, ko gero, daugiau.
Gerbiamas premjere, suprantu, kad nenorite atskleisti daug paslapčių, gal ir nereikia, tai mano klausimas iš dviejų dalių. Kaip jūs manote, kiek ilgai šiais metais dar posėdžiaus Seimas, kad suformuotų Vyriausybę ir ji galėtų dirbti? Ir kas laimi pirmąjį mačą – koalicija ar Prezidentas? Labai ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Sunku man pasakyti, kiek Seimas dirbs. Koks bus poreikis, tiek ir dirbs. Tikiuosi, kad Vyriausybės formavimas ir peripetijos labai nesugadins jūsų kitokių planų, bent jau tikiuosi. Jeigu kam nors sugadinome, tai atleiskite, ne dažnai taip būna – kartą per penkerius metus tokia procedūra ištinka šalį ir Vyriausybę.
Kalbant apie mačą ar partiją, kas laimėjo, aš manau, kad nėra prasmės apie tai kalbėti, nes aš tik galiu patvirtinti tas kelias savaites darbo su Respublikos Prezidentu. Šiandien aš galiu pasakyti, kad tai yra konstruktyvus, dalykiškas, labai dalykiškas bendradarbiavimas, tikiuosi, kad jis išliks toks pat visos Prezidento kadencijos metu, nes jam reikės bendrauti jau su skirtingomis Vyriausybėmis.
Mūsų tikslas, mano uždavinys – kad tas bendradarbiavimas tikrai būtų naudingas valstybei, Lietuvai, visoms valdžios institucijoms. Kol kas tikrai aš nematau prielaidų, kad būtų kitaip.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Salamakinas. Ruošiasi D. Šakalienė.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamas premjere, tikrai gerai, kad jūs sakote, kad Vyriausybės programa nebus keičiama, tai yra didelis pliusas. Bet aš norėčiau jūsų paklausti, ar tikslinga vykdyti tai, ko nėra Vyriausybės programoje? Pirmas mano klausimas apie Žemės ūkio ministerijos kėlimą į Kauną. Programoje šios nuostatos nėra. Paeksperimentavome, pamatėme, kas yra veidrodinė ministerija, sužinojome žemdirbių nuotaiką, dedame tašką ir kraustomės atgal. Nes bus kaip prieš 50 metų – iš Dotnuvos kraustėsi į Vilnių. Tai pirmas klausimas.
Antras klausimas taip pat susijęs su ta pačia ministerija. Eksperimentas, maisto talonai, vadinami vaučeriais. Kuriems galams užsiimame kažkokia nesąmone: du eurai per mėnesį vienam nepilnamečiam vaikui ikimokyklinio amžiaus. Jeigu turime tuos du eurus, duokime tai šeimai, jie patys ką nors nusipirks. Kam steigti dar kažkokią parduotuvę…
PIRMININKAS. Laikas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). …nei tai valstybines, nei tai dar ir dalinti po tuos du eurus šioms šeimoms?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Dėl ministerijos perkėlimo, kas buvo prieš 50 metų, tikrai man sunku prisiminti, šiandien gyvenu dar tik 49. Švelniai pajuokaujant, jeigu galima, istorijoje visko buvo. Šiandien aš tikrai manau, kad tas sprendimas yra teisingas, nors turbūt įvairiausių vertinimų yra. Man tikrai keista, kaip įvairios nevyriausybinės organizacijos tokius nuogąstavimus ir baimes sukelia. Aš šiandien matau, net ir kalbėdamas apie tą veidrodinę ministeriją, kuri ten yra, ir bendraudamas su tarnautojais, tikrai stiprų impulsą, kalbant apie Kauną. Visokie rinkimai praėjo, dabar būtų galima… kaip ir sakė, kad čia yra duoklė kažkam, tikrai tos duoklės nėra. Bet aš matau didžiulį potencialą to miesto, tame mieste gyvenančių jaunų žmonių, turinčių tinkamą išsilavinimą ir norinčių daryti karjerą valstybės tarnyboje, skaidrią, gerą karjerą savo mieste. Kalbant apie centrinę instituciją, aš manau, tai bus didžiulis pliusas ir impulsas tiek miestui, tiek regionui, tiek ten veikiančioms aukštosioms mokykloms, tiek ir galiausiai pačiam sektoriui, nes šiandien pokyčiai, kurie reikalingi, parodė, kad Žemės ūkio ministerijoje juos reikia daryti. Matyt, tai irgi atsispindės.
Taip, noras. Kam nors yra nepatogumas, kas nors nebenori važinėti, specialistai prarandami, tačiau šiandien mes galime pasiūlyti tikrai gana daug tokių pačių pozicijų valstybės tarnyboje, kur skelbiami konkursai ir neatsiranda pretendentų, sako, nė vieno. Kaune situacija yra kita, turime keletą ar keliolika pretendentų vadinamojoje veidrodinėje ministerijoje į atsilaisvinusias pareigybes.
Dėl vadinamosios paramos arba vaučerių, maisto kuponų. Tai nėra, matyt, visiška nesąmonė, mes gavome pritarimą ir Europos Komisijoje. Tikrai nebus steigiamos specializuotos parduotuvės. Yra keli tikslai: paremti mūsų gamintojus, padėti jiems ir paremti iš tikrųjų tas šeimas, kurios norės tokioje paramoje dalyvauti. Jokios prievartos nėra, jokios papildomos naštos nebus, tiesiog suteikiame tokią galimybę. Galima įvairiai tuos pinigus padalinti, bet šiuo atveju mes siekiame kelių tikslų ir dėl mūsų gamintojo, ir dėl konkurencingumo prekybos sektoriuje, galbūt tam tikrų alternatyvų. Parama, dar viena simbolinė parama, ta suma iš tikrųjų nėra tokia, kuri labai gelbėtų, bet ir tie 3 eurai ar 2 eurai už vaiką tikrai labai svarbu. Jeigu kaip nors būtų žalinga, kenktų, tada taip. Kodėl nedaryti to, kas tikrai jokios žalos, jokios papildomos žalos valstybei neprideda, o, matyt, tuos tikslus, kuriuos keliame, mano galva, turėtume pasiekti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė D. Šakalienė. Primenu, kad klausti – minutė, atsakyti – dvi minutės.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Kaip žmogus, kuris faktiškai buvo sudegintas ant laužo dėl jūsų Vyriausybės nepadarytų darbų, namų darbų, dėl vaiko teisių reformos, tikrai jaučiuosi turinti teisę paklausti labai konkrečiai.
Ne ar darysite visuomenės informavimo kampaniją, užtikrinsite specialistų apmokymą, užtikrinsite paslaugų kokybę, prieinamumą visoms šeimoms, bet, kaip ir klausiau jūsų frakcijoje, kaip konkrečiai jūs užtikrinsite, kad tai bus padaryta, kokių konkrečių priemonių imsitės? Čia tiesiog abstraktaus palaikymo neužtenka, čia iš tiesų reikia jūsų lyderystės ir labai konkretaus įsipareigojimo.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Mes jau kokį trečią ar ketvirtą kartą tuo pačiu klausimu diskutuojame. Jeigu kas nors galvoja, kad viena ar kita reforma ir jos sėkmė priklauso nuo to, kiek mes įdėsime viešųjų finansų ir pinigų į tokių reformų arba įstatymų viešinimą per žiniasklaidos priemones, ir tai bus sėkmė, nežinau, matyt, reikėtų išmatuoti. Visokių praktikų turėjome, kur yra įvairiausia vadinamoji socialinė reklama. Ji yra labai svarbi, vienais atvejais pasiteisina, kitais atvejais ne. Buvo įvairiausių pavyzdžių.
Aš manau, jeigu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numatys tuos pinigus, kurie skirti viešinimui, pinigai įvairiausi, ne tik iš nacionalinio biudžeto, bet ir iš Europos Sąjungos projektų, įdėti į tokio tipo informacinę kampaniją, tai bus jos sprendimas. Aš galiu pasakyti apie save, apie Vyriausybės arba ministrų pavyzdžius. Matyt, mūsų komunikacija ir elgesys nuo pat pradžių parodė labai aiškiai, kaip mes įsivaizduojame vaiko teisių apsaugą, kokiais principais vadovaujamės, kokios yra mūsų vertybės, todėl aš džiaugiuosi Vyriausybe ir jos nariais.
O kalbant apie konkrečias priemones, jos yra numatytos ir įgyvendinamos. Aš nieko daugiau negaliu pasakyti. Mes susiduriame, matyt, su vienu dalyku – finansavimo klausimu, bet kalbant apie šiuos metus, kai buvo ženkliai padidintas finansavimas, lygiai tą patį aš galiu pasakyti, kad kalbant apie vaikų teisių apsaugą kitų metų biudžete taip pat yra numatytas didėjimas ir jis bus įgyvendintas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Gentvilas. Ruošiasi P. Gražulis.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas premjere, matėme koalicines derybas, vienas didžiausių ginčų buvo dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministro posto. Mane šiek tiek apima toks déjà vu dėl to, kas vyko prieš 12 metų, prieš ekonominę krizę.
Politiškai kalbant – kam atiteks tos tetos arba dėdės rankos, kuriomis bus dalinami pinigai. Ir vaiko pinigai yra vienas iš tokių elementarių pavyzdžių, kai be tikslo yra mėtomi iš malūnsparnio pinigai. Ir mano didysis klausimas yra jums, ar rinkimų metais bus atsispirta didinti socialinės pašalpos ir paramos lėšas, turint omeny pamokas, kurias turėjome išmokti po 2008 metų krizės. Ar nebus neproporcingai didinamos socialinės paramos lėšos, turint omeny, kad dabar išleidžiame socialinei paramai daugiau negu…
PIRMININKAS. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). …2009–2010 metais? Dėkui.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikrai, mielas kolega, nesutiksiu, kad vaiko pinigai yra pinigų mėtymas iš lėktuvo ar dar ko nors. Manau, kad tai yra esminė ir prasminga investicija. Ji tikrai bus didinama, ir tai nieko bendro neturi su rinkimų metais. Taip, tai pinigai, kuriuos šeimos panaudoja įvairiai – vieni pravalgo, kiti investuoja į vaikus, į inventorių, rūbus, būrelius. Šeimų apsisprendimo klausimas yra. Tai ypač (aš jau irgi kartoju) parodė kalbant apie šeimas, kai tik vienas iš tėvų augina vaikučius. Šis sprendimas, šis modelis tikrai leidžia ir leido išbristi iš to skurdo rizikos ribos.
Dar daugiau, matyt, įvesdami ir pakeldami valstybės remiamų pajamų dydį, tenkantį vienam šeimos nariui, ir tą papildomą išmoką su tuo siedami, mes galėsime per vaiko pinigų finansinį instrumentą ir toliau spręsti socialinės nelygybės šeimoje klausimus.
O kalbant apie visus kitus norus galbūt daugiau išleisti, mūsų Vyriausybė tuo ir išsiskyrė, ir nematau kitos alternatyvos – finansinė, fiskalinė drausmė yra labai svarbi. Noras paišlaidauti tada, kai negalima, smogė kitu galu. Išlaidauti galbūt ir reikės arba didinti išlaidas iš tų sukauptų rezervų tada, jeigu mes susidursime su ekonomikos lėtėjimu, galima recesija ir kitais tokiais ne vien nuo mūsų priklausančiais faktoriais. Mes to laikysimės, o čia, šiame Seime, visi biudžetai yra priimami, ir manau, kad Seimas neleis sau daryti to, kad pažeistume savo fiskalinius įsipareigojimus, ypač kalbant apie tai, kad esame euro zonos nariai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Gražulis. Ruošiasi E. Gentvilas.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas premjere, čia gal ne tik su vaiko pinigais susijusios problemos klausimą užduosiu, bet ir dėl visų socialinių sričių. Ar nereikėtų vis tik vaiko pinigus susieti su šeimos pajamomis. Tiems, kurie turi dideles pajamas, reikėtų neskirti, bet duoti truputį daugiau tiems, kurie turi labai mažas pajamas. Tai būtų tikrai kova su skurdu. Taip pat galima ir kitose srityse, ir pensijas didinant, galima didinti tiems, kurie turi mažiausias pajamas ir panašiai.
Ir kitas klausimas: daug aistrų šiandien kelia urėdijų reforma, miškų kirtimas. Ar jūs nemanote, kad šią problemą būtų galima išspręsti, jeigu įstatyme įtvirtintume dviejų lygių miško pardavimo aukcionus. Tie, kurie perdirba mišką, kai apsirūpina, kas lieka, tie, kurie prekiauja apvalia mediena.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Dėl pirmo klausimo. Iš tiesų mes turėjome tokį modelį, kai buvo susiję su pajamomis, vadinamasis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis. Bet tą modelį įgyvendinus ir buvo paradoksas, kad tą naudą turėjo daugiausia uždirbantys, mes juos ir rėmėme, todėl buvo pasirinktas kitas modelis, kad iš tikrųjų tai būtų ir universali išmoka, ir po to priklausanti, kaip minėjau, nuo vienam šeimos nariui tenkančių pajamų. Tai šis modelis, manau, yra pasiteisinęs. Ir vėl galime diskutuoti, ginčytis – mėtomi pinigai, nemėtomi. Bet čia būtent sudaryta galimybė tą universalią išmoką gauti ir tiems, kurie anksčiau negalėjo pasinaudoti PNPD.
Apie aprūpinimą mūsų medienos pramonės žaliavomis. Vėlgi yra diskusija, ko mes siekiame, ko mes norime. Ar norime būti… Yra tokių valstybių, daug yra tų, kurios turi įvairiausių išteklių, ir tuos savo išteklius eksportuoja kaip žaliavą. Tokios valstybės susiduria su įvairiausiomis problemomis, kadangi tai yra tik žaliavos, neturinčios pramonės, nekuriančios pridėtinės aukštos vertės produkto valstybės.
Aš manau, kalbant apie mišką, tai yra mūsų visų turtas, kurį mes turime puoselėti ir išnaudoti, jeigu jau mes iškirtome maksimaliai, kad būtų nauda valstybei. Yra vėlgi ekspertų, mokslininkų nuomonių, kad galutinis produktas, kuris pagamintas Lietuvoje, kuria ir papildomų darbo vietų, ir generuoja papildomus mokesčius negu žaliava, kuri tiesiog kaip žaliava išvežama iš Lietuvos. Dar daugiau, tos problemos šiandien nėra niekur dingusios, tos žaliavos išvežimo peripetijos yra įvairios ir yra išvežama daugiau žaliavos, negu deklaruojama, kad išvežama. Patekus šitai žaliavai į gamybą, tokių variantų nebūtų.
Manau, turi būti tam tikras balansas. Aš pasisakau, kad iš žaliavos būtų sukurtas kuo aukštesnę pridėtinę vertę turintis produktas, generuojantis tiek toje pačioje pramonėje darbo vietas, gerus atlyginimus, tiek ir labai daug susijusių pramonės rūšių, kurios taip pat dalyvauja kuriant aukštos pridėtinės vertės produktą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Gentvilas. Ruošiasi K. Starkevičius.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas premjere, manęs nežavi prasidedančios kalbos, kuriose neišvengiamai ir jums tenka dalyvauti, apie galimą naujų mokesčių įvedimą, kitaip sakant, biudžeto perskirstymo didinimą per mokesčius. Čia mano klausimas. Jeigu jau taip jums bus lemta per likusius metus, tai kokių žingsnių, kurio mokesčio: automobilių, nekilnojamojo turto, imtumėtės?
Ir antras trumpas procedūrinis klausimėlis. Niekas jūsų netraukė už liežuvio, jūs pats pasakėte, kad norėtumėte slapto balsavimo. Tai kaip solenizantas, prašom pasakyti, kaip norite, jeigu norite slaptai balsuoti, mes pasirengę. Atsakykite į tą klausimą.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Į antrą labai paprastai. Jeigu Seimas tokią valią pareiškia, mano norui pritaria, slaptas balsavimas prasmingas, priimtinas ir aš tikrai palaikau, ypač kalbant apie personalijų skyrimą. Slaptas balsavimas yra objektyvesnis, drąsesnis turbūt, laiko imlesnis. Aš ir vienam, ir kitam variantui esu pasiruošęs, tikrai nei dėl vieno, nei dėl kito nematau jokių problemų ir bėdų.
Kalbant apie mokesčius, tokios diskusijos, ypač su liberalais, visą laiką yra įdomios. Kai valstybė ir Vyriausybė mažina mokesčius, liberalai sako, kad negerai, nes mokesčių reikėtų kažkokiam sektoriui daugiau turėti. Kalbame apie galimybę atsirasti tiems mokesčiams, kurie iš tikrųjų nepažeidžia fiskalinės drausmės, neskatina išlaidavimo, – vėlgi negerai. Aišku, aš pasiruošęs diskutuoti su jumis dėl visų mokesčių klausimų, siekdamas įtikinti, kas yra gerai, kas yra negerai. Bet, aišku, esminis dalykas, ką aš tikrai galiu pasakyti, kad tą žingsnį mes darome ir darysime ir sausio 1 dieną tai tikrai bus įprasminta.
Kalbant apie taršius automobilius, taršius senus automobilius, kuriuos norima įvežti į Lietuvą, kad tai būtų tam tikra finansinė paskata jų neįvežti. Aš nekalbu apie tai, kas yra šiandien mūsų šalyje registruota, žmonės naudojasi, bet tiesiog bent jau pirmas žingsnis bus, kad Lietuva nebūtų to seno automobilių parko importo šalimi, kad per registracijos mokestį arba per rinkliavą, kaip mes pavadinsime, tiesiog neapsimokėtų senų, taršių automobilių įvežti į Lietuvą, ir naudoti skatinimo priemonę, kalbant apie esantį automobilių parką, kad būtų už paskatą įsigyti mažiau taršų automobilį numatytas finansinis kompensavimas tą automobilį visiškai utilizavus.
Dėl kitų mokesčių. Mes turime nekilnojamojo turto mokestį, bet, matyt, diskusija neišvengiama. Ar jis yra efektyvus, ar jis yra teisingas, ar bazė yra tinkama – tai niekur nedingsime, mes čia ateisime rudenį, nes biudžetas turi ne tik išlaidų, kurias mes visi labai mielai matome, pritariame ir norime didesnių, bet ir pajamų. Norint didinti išlaidas, reikia turėti ir papildomų pajamų.
Bet kokiu atveju šie abu klausimai darbotvarkėje bus ir mes jų išvengti negalėsime, kaip neišvengs nė viena Vyriausybė, kuri ar dabar bus, ar vėliau bus, bet tuos klausimus turės spręsti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, šiandien trijų S diena, ir dėkui už sveikinimus. Tai Steponavičiaus, Starkevičiaus ir Skvernelio. Su gimimo diena! Bet kartu aš noriu vieno tokio jautraus klausimo – socialinės atskirties klausimo paklausti. Didžiausia atskirtis per šį laikotarpį yra per švietimo sistemą, ir kolegos Seimo nariai daugeliu atvejų klaidina visuomenę, kai važinėja po Lietuvą ir sako: aš išlaikysiu mokyklą. Bet ar pagalvoja, ar aš išlaikysiu kokybę, ateities mokinius. Kai dabar yra priėmimas į aukštąsias mokyklas, matome, iš kur patenka, ir atskirtis tarp miesto ir kaimo ypač matyti. Štai ką šioje srityje darysime…
PIRMININKAS. Laikas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). …ar mes įsipareigosime, kad atsakingai kalbėsime ir kalbėsime už mokinį, už ateitį, bet ne už mokytoją, kad išsaugotume jam darbo vietą kaime.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, kolega. Matyt, tai, nuo ko pradėjome, klausimas vėl tapo darbotvarkės viršuje. Susitarimas mūsų, esminis politinis susitarimas, ką mes matome švietime ir kokį tikslą keliame. Koks tikslas yra: ar vaikas, ar pastatai, ar tuose pastatuose dirbantys tiek administracijos darbuotojai, tiek ir mokytojai? Jeigu mes visi čia sutarsime, kad pagrindinis tikslas yra vaikas, jo išsilavinimas, jo galimybės, tuos sprendimus reikės priimti. Tikrai negalėčiau sutikti, kad visose kaimo mokyklose yra blogiau parengiami vaikai ir gauna menkesnį išsilavinimą. Visko yra, bet iš esmės kalbant, mes tikrai galime. Didelių diskusijų nereikia, jeigu vienoje klasėje mokosi penktokas, šeštokas ir septintokas, apie kokybę, apie socializaciją, apie bendravimo įgūdžius ir tam tikrą sveiką konkurenciją, lyderystę kalbėti sunku.
Turime apsispręsti, nes iš tiesų labai populiarus pasakymas: ir aš neleisiu uždaryti vienos ar kitos mokyklos. Pagalvokime, ką mes pasakome, man atrodo, kad mes turėtume sakyti: aš darysiu viską, kad ten besimokantys vaikai gautų tokias pat paslaugas, tokią pat kokybę kaip ir kitose mokyklose. Čia mes vieni neišspręsime šio klausimo. Aš dar kartą sakau, vienas iš esminių darbotvarkės klausimų šiame Seime yra surasti sprendimą, nacionalinį spendimą. Vyriausybė imsis lyderystės šiuo klausimu. Mes tikrai kalbėsimės. Kai kurios politinės partijos jau deklaruoja, kad jau turi tam tikrų pamąstymų dėl nacionalinio susitarimo. Visi darbai padaryti, siūlymai gali būti svarstomi, ir manau, kad vienintelis kelias yra, kaip mes dirbame su nacionaliniu susitarimu dėl gynybos, Vyriausybėje ėmėme iš politinių partijų ekspertus. Žmonės parengė, suradome kompromisą, nes čia irgi reikės kompromiso. Be kompromiso, valios sprendimų neišspręsime, nes vis tiek kažkas liks nelaimingas. Bet aš manau, kad pagrindinis tikslas – kad liktų laimingas vaikas, kuris pabaigęs mokyklą galėtų pasakyti: man nesvarbu, aš turiu galimybę įstoti į bet kokį universitetą, nes aš gavau tokį išsilavinimą, tokias žinias, kad galiu konkuruoti su bet kuriuo didmiesčio ar mažesnio miestelio vaiku.
PIRMININKAS. Dėkoju, premjere. Pailsėkite. Motyvai. Dėl motyvų užsirašė daug Seimo narių, tačiau kalbės tik po keturis. Motyvai už – Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Noriu vis dėlto palaikyti poną Ministrą Pirmininką S. Skvernelį tapti Ministru Pirmininku vien dėl paprastos aplinkybės. Kadangi Prezidentas suformavo gerovės valstybės modelį ir pasakė, kad visa Lietuvos valstybė eis gerovės valstybės link, manau, šis etapas yra labai svarbus. Tai, kad Ministras Pirmininkas S. Skvernelis bus šio etapo, to automobilio arba tos jėgos vairininkas, taip pat yra svarbu. Linkiu sėkmės, vairuojant visą valstybę į gerovės valstybę ir įgyvendinant ir Prezidento, ir Lietuvos lūkesčius. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Man sunku palaikyti premjerą vien dėl to, kad jis pats neapsisprendžia, kas jisai toks. Kalbant apie mokesčių politiką, jis nori būti liberalas, tačiau kai kalbama apie išmokų dalinimą, tarsi norėtų būti socialdemokratas. Todėl klausant K. Glavecko tikrai nestebina, kad liberalai iš dalies remia premjero kandidatūrą.
Kita vertus, tokio mokestinio ir išmokų blaškymosi pasekmė yra auganti nelygybė ir pastaruoju metu ji mažinama tik kalbomis. Ne kartą girdėjome, kad prioritetas yra pajamų nelygybės ir atskirties mažinimas, tačiau kai paimame statistiką, matome, kad žodžiais situacijos nepakeisi, o reikia nuoseklių darbų.
Man, kaip konservatorei, išties šioje srityje norėtųsi ne žuvų dalijimo, o vis dėlto kad būtų prioritetas teikiamas meškerei, kuri iš tikrųjų galėtų sutraukyti skurdo ratą ir kurti didesnę pridėtinę vertę mūsų ekonomikai. Ta meškerė tikrai galėtų būti mūsų švietimas. Labai keista klausytis premjero, kuris po trejų metų staiga supranta, kad švietimas yra mūsų prioritetas ir mes čia turėtume sutarti ir rasti bendrą sutarimą, kaip tas švietimas turėtų vystytis.
Noriu pasakyti, kad per tuos trejus metus, kol jūs buvote premjeru, nepastebėjau jokio esminio proveržio šioje srityje. Ikimokyklinio ugdymo prieinamumas yra tokio paties žemo lygio, bendrojo ugdymo kokybė regionuose vis dar atsilieka, aukštojo mokslo reforma virto kažkokia kakofonija, na, o mokymasis visą gyvenimą, kuris kitose Europos Sąjungos šalyse tikrai padeda sukurti didesnę pridėtinę vertę, yra vienas iš mažiausių visoje Europoje. Užsibrėžėme, kad mes norime tris kartus padidinti mokymosi visą gyvenimą rodiklius, tačiau nė per nago juodymą nepasistūmėjome į tą pusę ir nematau, kodėl turėtume, nes jokių priemonių tam nebuvo skirta.
Dar norėčiau pasakyti, kad ekonomika auga, nepaisant jūsų, o ne dėl jūsų. Todėl pritarti jūsų kandidatūrai niekaip negaliu.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Ką tik kalbėjusi mano kolegė nenori pritarti, o aš kaip tik labai pritariu premjero kandidatūrai, kadangi pradėti darbai turi būti tęsiami. Tai, ką minėjo apie socialinę atskirtį, reikia pripažinti, kad tai daugelį metų buvo apleista sritis ir per vienerius dvejus metus pakeisti iš esmės visą situaciją niekaip neįmanoma.
Aš matau žmogų, kuris imasi esminių reformų ir turi ryžto jas įgyvendinti iki galo. Todėl tikiu, kad visi palaikydami jį tikrai galime padėti įgyvendinti, kad Lietuvos žmonėms būtų gera gyventi Lietuvoje, kad nebūtų dviejų greičių Lietuvos ar dabar jau trijų greičių Lietuvos, kad nebūtų tik Vilnius ir regionai, kad būtų viena Lietuva. Manau, kad turime susitelkti ir padėti šiam žmogui, kuris nori imtis atsakomybės, kuris jau įrodė, kad gali padaryti, įgyvendinti užsibrėžtus tikslus iki galo. Todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Mieli kolegos, S. Skvernelis – neabejotinai didelę patirtį turintis pareigūnas. Prie A. Kubiliaus buvo konservatorių patvirtintas generaliniu policijos komisaru, prie A. Butkevičiaus buvo „Tvarkos ir teisingumo“ deleguotas vidaus reikalų ministru, prie R. Karbauskio buvo Valstiečių partijos deleguotas Ministru Pirmininku.
Č. R. Darvinas sakė, kad išlieka ne stipriausios ir net ne protingiausios rūšys, o tos, kurios geriausiai prisitaiko prie pokyčių. S. Skvernelis puikiai prisitaiko ir tikrai išliks ir šį kartą prie naujos koalicijos ir naujų aplinkybių. Vis dėlto noriu palinkėti, kad sektųsi ne tik jam vienam, bet ir jo komandai – tai, kuri juo tiki. Noriu palinkėti, kad neišduotų ministrų, kurie, jūsų pritarimu, gerbiamas Skverneli, imasi kovoti su korupcija, kurie, jūsų pritarimu, imasi pertvarkų valstybinėse įmonėse, kurie, jūsų pritarimu, imasi reformų švietimo ir aplinkos apsaugos sektoriuose.
Noriu palinkėti ne aukoti juos pirma pasitaikiusia proga, o užstoti savo komandos narius ir pagalvoti ne tik apie savo sėkmę, bet ir apie tų žmonių, kurie jumis tiki. Neapvilkite ir sėkmė lydės ne tik jus, bet, manau, ir visą Lietuvą. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Savo motyvus, dėl ko reikėtų balsuoti už dabartinį premjerą S. Skvernelį, išdėsčiau diskusijoje. Ką tik kalbėjęs premjeras paminėjo, kad programa išlieka ta pati. Aš už tęstinumą, programa yra tikrai gera, pokyčių yra padaryta daug. Įvertindama dar kartą, kad šiai Vyriausybei vadovauja profesionalas, kad vyksta pokyčiai, raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, skirtingai nei Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas, mes visi vairuojame mašinas, jiems dabar net draudžiama vairuoti, juos kiti vežioja. Tas palyginimas, kad vairuos valstybę toliau, nelabai tinka. Mūsų frakcijos argumentus išdėsčiau kalboje. Ir dar kartą pakartosiu, kad mes netrukdysime valdančiajai daugumai, naujai koalicijai, naujai senai koalicijai pasitvirtinti premjerą. Tai darome specialiai, kad galėtų tęsti darbus ar naujus kokius nors tesėtų ir kad galutinai valstiečiai (turiu galvoje ne politikus, o valstiečius), kurie dabar kulia laukus, augina gyvulius, pagaliau įsitikintų, kad prieš trejus metus padarytas pasirinkimas ne pats geriausias. Ir tokios kalbos jau girdimos.
Labai norėčiau palinkėti premjerui kartais pavartyti savo Vyriausybės prieš trejus metus patvirtintą programą ir nors iš dalies ištesėti vieną ar kitą pažadą.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš taip pat norėčiau palinkėti gerbiamam premjerui, kaip čia pasakė, ne prisitaikyti, o išlikti sąžiningam, principingam ir ypač būti lyderiu, kad išsaugotų valdančiąją daugumą, būtų jos telkėjas, ir jokiu būdu neatmestų opozicijos siūlymų, kurie konstruktyvūs, kurie yra naudingi mūsų valstybei. Linkėčiau būti budriam, kad jūs įžvelgtumėte ir opozicijos klastą, kurios pagrindinis tikslas – suskaldyti valdančiąją daugumą. Premjere, jums išminties ir gerų darbų.
PIRMININKAS. Ir motyvai prieš – Seimo narys A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia noriu pasveikinti premjerą su jo gimtadieniu ir tikiuosi, kad Seimo dauguma jam suteiks dovaną. Deja, mes prisidėti prie tos dovanos negalime. Pasveikinsime paspausdami ranką, bet ne balsuodami.
Kitas dalykas – mane nustebino, kad valstiečių dauguma sako, kad rūpinamasi regionų politika, kaip didinamas finansavimas savivaldybėms, plėtojamos regionų tarybos, rūpinamasi kita socialine atskirtimi, bet skaičiai rodo ką kita. Išties 48 savivaldybės negauna suplanuoto gyventojų pajamų mokesčio. Mes siūlėme, įregistravome įstatymo pataisą kartu su biudžetu, kad būtų proporcingai kompensuojamas negautas gyventojų pajamų mokestis, deja, šis pasiūlymas buvo atmestas. Ir jeigu pažiūrėtume savivaldybių biudžetus, deja, jie kol kas nėra surenkami.
Kitas dalykas – kaip regioninės politikos vinis pateikiamas Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną. Deja, reikia pasakyti, kad ši vinis bus gerokai sulinkusi, nes ir Mykolo Romerio universitetas planuoja perkelti į Vilnių Viešojo saugumo akademiją. Pažiūrėjus, kiek dėstytojų, kiek studentų turės persikelti į Vilnių, akivaizdu, kad Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną ir Viešojo saugumo akademijos perkėlimas į Vilnių faktiškai viena skitą kompensuos, ir ta vinis, kur deklaruojama, kad bus kaip regiono skatinimo ir regionų plėtros pavyzdys, deja, bus gerokai užlinkusi. Todėl linkėčiau vis dėlto regioninę politiką plėtoti taip, kaip priklauso. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Gerbiami kolegos, turime balsuoti dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros. Buvo nuskambėjęs pasiūlymas slaptai, bet niekas jo ir nesiūlė. Balsuojame įprastu būdu.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 83, prieš – 1, susilaikė 30 Seimo narių. Nutarimas priimtas, S. Skvernelis – premjeras. (Gongas, plojimai) Atsiprašau, pritarta kandidatūrai.
K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pirmininke, aš…
PIRMININKAS. Kviečiame S. Skvernelį arčiau tribūnos. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamas premjere, sveikiname, ir Seimo Pirmininkas viso Seimo vardu sveikina ir linki sėkmės taip pat, kaip ir kolegos, kurie tai palydi aplodismentais.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tiesų dar kartą noriu padėkoti visiems dalyvavusiems balsavime, ypač tiems, kurie palaikė, tiems, kurie susilaikė, tam, kuris balsavo prieš. Noriu palinkėti mums visiems bendro konstruktyvaus darbo. Pabandykime, kad tas darbas bent per likusius pusantrų metų būtų kitos kokybės, kitos retorikos, kitos atmosferos, ir gal pasirodys, kad taip dirbdami mes galime padaryti gerokai daugiau, negu pjaudamiesi, riedamiesi, ieškodami vienas kito asmenyje priešų, kurdami įvairias sąmokslo teorijas.
Nuoširdžiai dėkoju ir aš darysiu viską, kad darbo kultūra, darbo atmosfera ir bendradarbiavimas tarp valdžių būtų kitoks, o kaip pavyks, pamatysime. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, tęsiame darbą. Ar tikrai norite replikuoti? (Balsai salėje) Gerbiamas D. Kreivys. Prašau.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Noriu, kad mano balsą įskaitytumėte kaip susilaikiusį, o ne prieš.
PIRMININKĖ. D. Kreivys susilaikė. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu paklausti, ar visos televizijos Lietuvoje yra lygios? Aš matau, kad kai kurios yra lygesnės, ir neturėtų taip būti.
PIRMININKĖ. Manau, jūs asmeniškai tai išsiaiškinsite. Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Prašau ir mano balsą įskaityti kaip susilaikymą.
PIRMININKĖ. Ž. Pavilionis susilaikė. Gerai. Kolegos, dėkoju. Darbotvarkė tęsiama toliau.
Darbotvarkės 1-3 klausimas.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, gerbiama pirmininke! (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dar repliką – G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš atkreipiau dėmesį iš tikrųjų į bendrą kolegų nuomonę. Mano balsas – taip pat susilaikęs. (Balsai salėje)
12.28 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 3701 straipsniu ir 3701, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3477(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ. G. Landsbergis susilaikė. Mielieji kolegos, darbotvarkės 1-3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 3701 straipsniu ir 3701, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3477(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nebuvo gauta.
1 straipsnį galime priimti? Priimame. 2, 3, 4, 5 straipsnius galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Gerbiami kolegos, prašome balsuoti. Kviečiu balsuoti dėl įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 103, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3477(2) priimtas. (Gongas)
12.30 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3609(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3609(2). Priėmimas. Gerbiamieji kolegos, informuoju jus, kad pasiūlymų nebuvo gauta. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Priimame. 2 straipsnis. Galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto dėl motyvų. Prieš – S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad jūs sutarę ir turbūt priimsite šią įstatymo pataisą, bet tik turėkite galvoje tai, kad ja yra siaurinamas nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas šios komisijos veikloje. Būtent – ar teisininkų draugija, ar kita asociacija čia galėtų būti svarstoma ir galvojama. Bet kai mes LiJOTʼą įtraukiame į siūlytojus, kai 50 % LiJOTʼo sudėties yra valstybės institucijų atstovai, čia niekas nieko neįtikins, kad tai yra nevyriausybinio sektoriaus plėtimas, formuojant Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Tai aš tikrai siūlau nebalsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Noriu tik pabrėžti, kad LiJOT yra vienas iš koalicijos partnerių, iš tarybos narių. Yra daug daugiau tų organizacijų. Yra 20 organizacijų, kurios priklauso tarybai, ir negalima kalbėti už vieną jaunimo organizaciją, kuri tik pagal jus atstovautų. Ji bus iš visų 20 skėtinių nevyriausybinių organizacijų, kurios vienija, bijau pameluoti, arti 20 tūkst. žmonių. Bus piliečių renkamas atstovas į VTEKʼą. Taigi, manau, niekaip negalime sakyti, kad yra siaurinamas nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas, tai yra pirmas kartas, kai nevyriausybinės organizacijos gali deleguoti savo narį ir dalyvauti VTEKʼo veikloje. Iki šiol buvo kažkodėl padaryta vienintelė išlyga dalyvauti net dviem Teisininkų draugijos žmonėms. Nežinau, kokie buvo motyvai ir dėl ko jie buvo taip paskirstyti, bet manau, kad mes kaip tik atidarome didesnį skaidrumą, daugiau įgaliname nevyriausybines organizacijas dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Balsuojame už.
PIRMININKAS. Dėkojame. E. Pupinis – motyvai prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, neturėtų susidaryti įspūdis, kad mes negerbiame visuomeninių organizacijų. Šaunu, kad jos yra, tačiau vėlgi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija sprendžia ne visai visuomeninius reikalus, o reikalus, susijusius ir su teise. Ten sprendžiami žmonių likimai, ir iš tikrųjų manau, kad teisininkai vis dėlto geriau gali suprasti tuos procesus ir geriau yra įsigilinę. Tuo labiau kad ne visos skėtinės organizacijos atstovaujamos šioje organizacijoje. Manau, vėlgi atstovavimas nebus pilnas, ir susidursime su problema, kaip atrinks vieną atstovą į VTEKʼą daug visuomeninių organizacijų, kur iš tikrųjų vienas kito nelabai pažįsta ir negali vertinti kompetencijos. Manau, tik apsunkiname patį procesą tokios svarbios institucijos, kuri turi daug supratimo turėti apie teisinius dalykus, apie kitus aspektus, ne tik spręsti iš nuogirdų, pasiklausymo ir taip toliau. Siūlau vis dėlto nepritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Motyvai už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, nereikia spinduliuoti nepasitikėjimu nevyriausybiniu sektoriumi, nes kol jis neturės šio pasitikėjimo, niekada netaps stiprus, ir čia yra užsuktas ar į vieną pusę, ar į kitą spiralės ratas. Su kiekvienu įgalinimu nevyriausybinis sektorius turi galimybę sustiprėti. Ir netiesa, kad nevyriausybiniame sektoriuje nėra kompetentingų teisininkų. Ten yra gausu advokatavimu užsiimančių nevyriausybinių organizacijų, kurios eina pas mus į komitetus, reikšmingai, aiškiai pasisako ir turi milžinišką kompetenciją. Ir nemonopolizuokime to, kad kompetentingi teisininkai dirba ir priklauso tiktai teisininkų bendruomenei. Aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – K. Starkevičius. K. Starkevičiaus nėra salėje. K. Masiulis – prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šita komisija yra labai specializuota. Yra Tarnybinės etikos komisija. Galima suprasti, kad ją skiria autoritetingos institucijos, tokios kaip Prezidentas savo atstovus, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, dėl to, kad visi tie autoritetai atsakingi už viešojo sektoriaus etiką tikrąja to žodžio prasme. Galime suprasti teisininkus, kad jie turi dalyvauti, nes jie susiduria teismuose ir dažnai susiduria su etikos pažeidimais. Aš dar suprasčiau, jeigu mes siūlytume kokius nors Bažnyčios atstovus, hierarchus ar kitų kokių su etika susijusių organizacijų atstovus, tačiau aš nesuprantu, kuo čia dėtos nevyriausybinės organizacijos. Jų yra labai įvairių ir kuo jos yra ypatingos, kuo jos kompetentingos etikos srityje, ypač tarnybinės etikos srityje, kodėl turėtų turėti atstovą, aš negaliu suvokti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – D. Šakalienė. Kolege, aš turėčiau informuoti, ir Seimo narius taip pat, jūsų pasiūlymo negalėjome svarstyti, nes jūs užregistravote per vėlai, nepakankamas laikas iki priėmimo, tik 8 val. 15 min., tad negalime svarstyti. O dabar motyvai už. Jūsų žodis.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Iš tiesų vienareikšmiškai pritariu nevyriausybinių organizacijų įtraukimui į VTEK’o veiklą. Tai yra labai labai svarbu. Mano pasiūlymas iš tiesų ir buvo dar įtraukti papildomą saugiklį, kad iš NVO tarybos būtų deleguotas būtent nevyriausybininkas, nes šiandieną NVO tarybą per pusę sudaro 10 valstybės institucijų atstovų ir 10 nevyriausybininkų. Jeigu kiltų problemų įgyvendinant šią įstatymo nuostatą, būtų galima tiesiog registruoti tokią pataisą. Tačiau esmė yra ta, kad nevyriausybininkų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus yra valstybės demokratijos garantas. Taigi tai yra geras žingsnis į priekį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Matau, jau grįžo K. Starkevičius. Prašome – motyvai prieš.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš atvirkščiai, ką čia dabar kolegė D. Šakalienė kalbėjo, kad gerai, bet aš matau – blogai, jeigu nebus įtraukti teisininkai, Teisininkų draugijos atstovai į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją. Kas tai yra Teisininkų draugija? Tai yra kvalifikuoti, profesionalūs specialistai, turintys teisinį išsilavinimą, užsiimantys praktika ir galintys daugeliu atvejų, priimant konkrečius sprendimus, būdami laisvi priimti laisvus sprendimus, kurie tik pasitarnautų demokratijos plėtrai. Taigi dabartinis projektas mane šiek tiek stebina.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – A. Skardžius, Prašom, kolega.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Turbūt prisimenate, kai didžiausios frakcijos seniūnas R. Karbauskis, išgirdęs buvusio VTEK’o nario M. Siaurio liudijimą ir įrašus, kaip jis buvo neetiškai ir pažeidžiant įstatymus krapštomas iš savo tarnybos tų pačių kolegų teisininkų, kaip komisijoje liudiję žmonės pateikė dokumentus čia, Seimo komisijoje, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai pusantrų metų už lėšas, skirtas telefono ryšio paslaugoms apmokėti, pirko loterijos bilietus… Tai apie kokią čia teisę mes galime kalbėti?
Tiesiog trūksta visuomenės atstovų dalyvavimo, nes kalbame apie moralinius, o ne teisinius dalykus. O kai kurie sprendimai galbūt tikrai buvo diktuojami tulpės paštu, kokius reikia priimti tiems patiems teisininkams. Juo labiau kad ne abu Teisininkų draugijos teikiami atstovai naikinami, o tik vienas iš jų. Nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės balsas šioje itin svarbioje ir aukštos moralės komisijoje turi būti girdimas. Čia išties trūksta sveiko proto, o tiesiog yra didžiulė politinė įtaka sprendimams.
Aš manau, ji turi iš esmės atsinaujinti, iš esmės turėjo atsinaujinti po to kilusio skandalo. Bet mes sužaidėme gražiai, teisininkai sužaidė. Nors įrašas tikras, bet jis padarytas neteisėtai. Aš kalbu apie komisijos nario M. Siaurio liudijimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 6 straipsnio priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 76, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3609) priimtas. (Gongas)
12.40 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 4 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2288(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Miškų įstatymo 4 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2288(2). Gerbiami kolegos, kviečiu pranešėją A. Gaidžiūną, nes yra gauta pasiūlymų.
Dėl 1 straipsnio, keičiant 4 straipsnio 3 dalį, yra Seimo nario M. Majausko pasiūlymas. Gerbiamas Majauskai, prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, iš tiesų šis balsavimas dėl susijusių asmenų parodys, ar jūsų rūpinimasis miškais yra nuoširdus, ar apsimestinis. Aš tik primenu, kad jau šiuo metu galioja ribojimas įsigyti daugiau negu 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės, tačiau jis neveikia. R. Karbauskis, kaip įstatymų leidėjas ir žemvaldys, parodo puikų „pavyzdį“, kaip reikia apeiti įstatymus, ir dovanoja lėšas pilnamečiams vaikams be jokių mokestinių pasekmių, o jie vėliau išnuomoja žemę tėvui, kurio valdoma bendrovė valdo daugiau negu 30 tūkst. hektarų žemės.
Priėmus įstatymą tokį, koks dabar yra čia prieš mus, šis ribojimas įsigyti daugiau negu 1 tūkst. 500 hektarų miško būtų tiesiog deklaratyvus. Ir jeigu jums iš tikrųjų rūpi miškų apsauga, turi būti sudėti labai aiškūs saugikliai, tokie, kokie yra ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Taip, kaip yra apibrėžiami susiję asmenys, kad nebūtų galimybės manipuliuoti tarp fizinių asmenų, tarp juridinių asmenų ir tarp fizinių ir juridinių asmenų, kaip kad, pavyzdžiui, jeigu fizinis asmuo turi 1 tūkst. hektarų miško, kad jis negalėtų įkurti bendrovės, kuri gali įsigyti dar 1 tūkst. hektarų miško. Ir yra daug būdų, kaip pagal tokią redakciją, kokia yra pateikta, būtų galima apeiti visas šias nustatytas naujas normas. Todėl siūlau balsuoti už ir parodyti, kad jūsų rūpinimasis miškais yra tikrai nuoširdus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar būtų 29 Seimo nariai, pritariantys, kad svarstytume M. Majausko pasiūlymą? Balsuojame.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 37. Svarstome. Gerbiamieji kolegos, komiteto argumentai.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Komiteto sprendimas – nepritarti. Motyvai: siūlo taikyti analogišką Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatytai formuluotei. (Balsai salėje) Kaip ne?
PIRMININKĖ. Motyvai už, kas pritaria M. Majausko pasiūlymui. A. Stančikas. Pritaria.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Atsiprašau, aš, ko gero, šiuo atveju ne taip užsiregistravau. Iš esmės, ką pasakė A. Gaidžiūnas…
PIRMININKĖ. Jūs nepritariate?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Nepritariame, o motyvacija – kad įstatymas būtent dėl susietų asmenų… turi būti vienodas visuose įstatymuose. Čia dabar viename Žemės įstatyme vienoks, o Miškų įsigijimo įstatyme kitoks, keistai atrodytų. Tai tada būtų prielaida teismams ir motyvacijai.
PIRMININKĖ. Aš atsiprašau A. Salamakino, nes jau dabar išeina taip, kad kolega pasakė. Bet… (Balsai salėje) Jūs dabar kalbėsite atvirkščiai. Gerai, A. Salamakinas būtų už M. Majausko pasiūlymą.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Kalbėsiu už, kadangi pirmininkas kalbėjo prieš, bet buvo užsiregistravęs kitaip. Išties siūlymas yra racionalus, tačiau jeigu jis būtų atsiradęs pateikimo metu, svarstymo metu, komitetas būtų įsigilinęs į visą šią esmę, prasmę, tada tikrai būtų galima pritarti. Dabar, priėmimo metu… Mes šiandien turėjome tik pusvalandinį posėdį, ir tai yra visiškai naujas siūlymas, tad šiuo atveju aš sakau už, bet jis turėtų būti svarstomas rudens sesijoje normaliai pateikiant, diskutuojant ir Seimui atnešant diskutuotą siūlymą. Mykolai, nepyk, bet šį kartą pritarti negaliu.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, apsispręsime balsuodami. Balsuojantys už balsuoja už M. Majausko pasiūlymą, prieš arba susilaikantys tam nepritaria. (Balsai salėje) Ne, kolegos, viskas gerai, nesinervinkime, balsuokime labai atsakingai ir balsuodami išreikškime savo poziciją. (Balsai salėje)
Balsavo 85 Seimo nariai: už pasiūlymą – 31, prieš – 19, susilaikė 35.
Replika po balsavimo – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš, pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Na, vis dėlto mes niekada taip nesielgdavome. Jeigu A. Salamakinas bando gudrauti, nepalaikyti ir sakyti, kad kalbės už, tai taip nesielgiama. A. Salamakinui galiu pasakyti, kad tai yra nesolidu ir nedžentelmeniška, o jums reikėtų tada leisti dviem kalbėti už, nes du kalbėjo prieš.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, vienas – už, vienas – prieš, toks yra Statutas, o į jūsų galvas ir mintis gebėjimo įlįsti neturiu.
S. Gentvilo pasiūlymas. Siūlo keisti 4 straipsnį – keičiamojo 1-ąjį. Gerbiamas Simonai, prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, nė vienoje Europos Sąjungos šalyje nėra numatyta nuosavybės ploto ribojimo, jeigu yra numatyti nuosavybės ribojimai, tai yra rinkos koncentracijos ribojimai. Šituo pasiūlymu yra siūloma, kad Lietuvos privačių miškų… kad didžiausia miško koncentracija būtų 2,2 % nuo visų miškų. Dažnas nusistebi, sako, kad Lietuvoje liks 20 bendrovių, bet iš esmės Lietuvoje yra 250 tūkst. miško savininkų ir niekas neskuba parduoti. Perduoda iš kartos į kartą. Su ta sąlyga, jeigu Aplinkos ministerija neįves kasmetinių mokesčių ir vargšus 3 hektarų savininkus apmokestins dešimtimis eurų kas metus. Tada žmonės tikrai parduos. Bet čia gąsdinimas, kad dabar staiga kažkas sustambės, prievarta supirks… Taip miškuose neįvyks, miškuose nereikia pirkti trąšų, prasiskolinti trąšų gamintojui arba technikos pardavėjui. Miškuose… tu 70 metų nueini į mišką, keletą dienų skiri, praretini ir gali turėti tą mišką, niekas čia nestambins per prievartą.
Todėl siūlymas yra iš tikrųjų numatyti, kad profesionalumui būtų atvertos galimybės, profesionalūs miškų savininkai ir juridiniai asmenys galėtų stambėti, daugiau negu 1 tūkst. 500 hektarų, bet ne daugiau kaip 2,2 % visų miškų, kas yra tikrai… Net ir konkurencijos atžvilgiu su valstybe, kuri turi ir valdo pusę Lietuvos miškų, neįmanoma konkuruoti. Taigi kviečiu pritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, pritariantys S. Gentvilo pasiūlymui? (Balsai salėje) Balsuojame. Ar yra 24, kurie mano, jog reikia toliau tęsti svarstymą.
Už siūlymą balsavo 14 Seimo narių. S. Gentvilo pasiūlymo nesvarstome.
1 straipsnį su jau aptartu pasiūlymu ir komiteto argumentais galime priimti? Priimame.
2 straipsnis. Pasiūlymų nėra, galime priimti? Priimame. 3 straipsnis. S. Gentvilo pasiūlymas dėl įgyvendinimo datos. Ar čia yra bendras?.. Pritarta iš dalies. Ar jūs sutinkate?
S. GENTVILAS (LSF). Sutinku.
PIRMININKĖ. Sutinka su komiteto pasiūlymu pritarti iš dalies. Įsigaliojimas nuo 2020 m. sausio 1 d., taip? (Balsas salėje: „Taip.“) Taip. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Motyvai. 3 straipsnį galime priimti? Priimame. Motyvai dėl viso. P. Saudargas – už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Iš tiesų klausimas fundamentinis, jį mes uždavinėjome dar prieš jums vykdant miškų reformą. Visuomenėje tikrai kilo pagrįstų nuogąstavimų, ar neatsitiks taip, kad ateis stambus verslas ir nelietuviškos kilmės verslas, ir išties į mūsų miškus pažiūrės kaip į pramoninį objektą, duodantį pelno, ir tiek žinių. O kas bus po 10, 20 ar 50 metų, kuo kvėpuos mūsų vaikai ir anūkai, jiems bus nusispjauti.
Jūs sakėte, kad tai nesąmonės. Įvykdžius reformą, vėlgi prasidėjo beatodairiškas medžių kirtimas, padidinote kirtimo normą, ir lygiai taip dar kartą atkreipė dėmesį visuomenė, žiniasklaida ir opozicija: kartojome, ar jūs nematote, kad štai tie stambieji žaidėjai jau atėję, jau kirviu mosuoja Lietuvoje. Kas privertė jus dabar atsitokėti, aš net nežinau. Gal tai, kad vis dėlto privačių miškų savininkai ėmė bruzdėti, valstybinių miškų, matyt, jau pritrūksta. Jūs šiek tiek keičiate savo poziciją ir ėmėte rūpintis Lietuvos mišku kaip paveldu, ne tik kaip mediena, bet ir kaip rekreacijos objektu. Viską reikia daryti su protu – pardavinėti žemę taip pat reikia su protu ir neleisti jos konsoliduoti didiesiems žaidėjams vienose rankose, kaip tai sėkmingai daroma su žemės ūkio paskirties žeme.
Tik vienas aspektas, kad jūs atmetėte pataisą, pasiūlymą, argumentuodami tuo, jog Žemės įstatyme yra kitaip suformuluota ir turi būti analogija. Tai keiskite ne miškų, o žemės ūkio paskirties žemės pardavimo apibrėžimą, ten reikia tvarkyti. Šito aš ir linkiu. Dabar balsuosime už, aš kviečiu paremti, nors tai buvo iš tiesų opozicijos…
PIRMININKĖ. Laikas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). …siūlymas, jūs jį perėmėte. Nepaisant to, kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Čia už visą?
PIRMININKĖ. Už visą.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, tai yra toks, mano manymu, bandymas, kuris kvepia nesusipratimu arba nesupratimu, arba tam tikra demagogija. Žiūrėkite, žemės ūkyje derlių nuimame kas metus. Čia iš esmės derlius yra nuimamas kartą per 60, per 100 metų, priklausomai nuo medyno, nuo medžių brandos. Sakyčiau taip, kad smulkūs miškai neapsaugo nuo tų smulkių miškų iškirtimo. Savininkas, kol turi mišką, nori jį nukirsti ir gauti naudą. Retas, kuris augina vaikui, anūkams ar proanūkiams. Tad leidimas turėti stambesnius miškus iš esmės užtikrina, kad stambaus, privataus miško savininkas galės labai racionaliai ūkininkauti: turėti ir jaunuolynus, ir pusiau brandžius miškus, ir brandžius miškus, ir užtikrins miškų masyvo gyvybingumą ir labai racionalų naudojimą. Taigi, kai turi didelį miškų masyvą, gali racionaliai ūkininkauti nepadarydamas žalos miškui. Kai turi mažą miškelį, tu nori šiandien iš jo pasiimti. Dažnas yra toks motyvas.
Kitas argumentas – draudimas ir ribojimas turėti stambesnius miškus tikrai mažina, blogina investicinę aplinką. Mažame miškelyje turėti gerą techniką tikrai neapsimoka, tam reikalingas stambesnis miško masyvas. Tai iš tiesų padėtų, o esami apribojimai trukdytų gerinti investicinę aplinką. Ir iškreipta konkurencija tarp valstybės, kuri valdo milijoną hektarų, ir privačių savininkų, kurių vidutinis miško sklypo plotas siekia 3,4 hektaro. Čia nevienodos sąlygos. Todėl susilaikau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis – motyvai už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, turbūt negali būti vienodas požiūris. Vieni į miškus žiūrime kaip į tam tikrą pinigų krūvą arba žaliavą, kiti daugiau žiūrime kaip į rekreaciją, todėl ir nuomonės skirtingos yra. Džiaugiuosi, kad šis įstatymas pasiekė paskutinę stadiją. Džiaugiuosi, kad ir mūsų frakcijos narys J. Razma šiemet teikė tokį pat įstatymo projektą, buvo šiek tiek mažesnis plotas – 1 tūkst. hektarų. Dar pereitoje kadencijoje, kiek prisimenu, buvo K. Starkevičiaus įstatymo projektas.
Manyčiau, kad šiame įstatyme tikrai yra daug tiesos, nes ne visada valstybė norėtų paleisti iš savo rankų žaliavas. Ir iš tikrųjų koncentruodamas privačiose rankose tam tikrą kiekį medienos negali prognozuoti, kaip viskas pasisuks: ar ji tikrai nusės perdirbimo pramonėje, ar bus išvežta į užsienį, sunku prognozuoti. O ūkininkauti galima įvairiai, niekas dar neįrodė, kad, pavyzdžiui, žemės ūkio sektoriuje maži ūkiai dirba kur kas prasčiau negu dideli. Jie lengviau orientuojasi, lengviau prisitaiko prie rinkos sąlygų, o kuomet dideli konglomeratai dirba žemės ūkio srityje, tai iš tikrųjų labai nukenčia ir nuo rinkos sąlygų.
Iš tikrųjų maži ūkiai lankstesni, o ūkininkauti galima kooperuojantis. 1 tūkst. 500 hektarų nėra per daug maža teritorija, kurioje negali gana normaliai ūkininkauti, pasitelkdamas galbūt ne tiesiogiai savo įrangą, o galbūt kaip paslaugą prižiūrėdamas tuos miško sklypus ir taip palaikydamas paslaugų sektorių. Ypač svarbu palaikyti perdirbimo sektorių, nes ir mes, pavyzdžiui, žemės ūkyje negauname visko iš grūdų išvežimo. Dėkui Dievui, kad atsiranda sektorius, kuris tuos grūdus ima perdirbti čia, vietoje, ir taip valstybė gauna didesnę pridėtinę vertę. Todėl manau, kad vis dėlto šiam įstatymui turime pritarti ir matyti platesnę naudą negu tiesiogiai iš stačios medienos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Glaveckas – motyvai prieš.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš tikro nemanau, kad reikėtų pritarti šiam įstatymo projektui dėl kai kurių aplinkybių. Visų pirma žinoma tai, kad žemės saugiklių įstatymas iš principo neveikia, jį labai nesunku apeiti, jis tėra deklaratyvaus pobūdžio. Lygiai taip pat šitas įstatymas yra tokio pat pobūdžio.
Dar vienas dalykas. Jeigu jūs pažiūrėsite į patį įstatymą ir pamatysite tą garsiąją formulę, ją perskaitęs bet koks miškininkas galėtų išprotėti arba bent jau artėtų prie tos būsenos, nes ten aukščiausios matematikos uždavinys, nežinau, ar nors vienas Seimo narys atsakytų į tą klausimą. Tai rodo, kad iš tikro klausimas yra daugiau populistinis, o ne realus. Todėl aš siūlau nepritarti šitam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis – motyvai už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, bent jau man buvo labai sunku įsigilinti ir suprasti, koks yra teisingas balsavimas ir kaip reikia teisingai balsuoti. Argumentų turi abidvi pusės. Tie, kas sako, kad reikėtų neriboti arba leisti turėti didelius miškus, pasisako už efektyvų miškų tvarkymą, nes tai leidžia iš tikro efektyviai tiems, kas turi didelių miškų, efektyviai juos valdyti. Tai didina ir miškų kainą, taip pat ir nebrandžių, paprastų, mažų plotelių kainą, nes tokie žmonės, kurie turi mažus miškus, gali ir nebrandžius miškus parduoti tiems didiesiems. Interesų būtų palaikyti tokią poziciją. Tačiau tie, kurie sako, kad reikia elgtis priešingai, jie iš esmės palaiko Lietuvos miškų savininkų interesą ir Lietuvos pramonininkų interesą, kad šita pramonės šaka liktų Lietuvos subjektų rankose. Ir šiuo atveju yra tiesos.
Kurią pusę palaikyti, kaip sverti, yra sunku apsispręsti. Aš pirmą kartą balsavau vienaip, dabar nebebalsuosiu taip, palaikysiu Lietuvos interesą. Gal čia nėra tokios blogybės, tačiau vieną klaidą mes padarėme. Jei sakome, kad reikia riboti susijusių asmenų dalyvavimą, tai tas ribojimas yra formalus ir neveikiantis, visiškai skylėtas. Išeina, kad sukčiauti mokantys lietuvaičiai galės elgtis taip, kaip skandinavai čia nedrįstų elgtis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, mes pratęsime 10 minučių posėdžio laiką, kad galėtume pabaigti, taip? (Balsai salėje) Bendru sutarimu. S. Gentvilas – motyvai prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, šitas įstatymas yra nukreiptas prieš Lietuvą, ir aš pabandysiu per dvi minutes tai įrodyti. Visų pirma dėl įstatymo neigiamas išvadas parašė tiek Vyriausybė, tiek pati Aplinkos ministerija, Konkurencijos taryba, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir kitos. Nė į vieną iš šitų siūlymų ar pastabų nėra atsižvelgta nei taisant, nei koreguojant ir neparašyta nė vieno argumento, kodėl neatsižvelgta į argumentuotą nuomonę. Po kokių aštuonerių metų lygiai taip, kaip ir dabar, pabusime kitos kadencijos nariai ir suprasime, kad iš tikrųjų susiformavo milžiniškos korporacijos, nepaisant Miškų ribojimo įstatymo. Kodėl?
Aš trečiakursio teisininko paprašiau per dvi dienas paruošti porą įstatymo apėjimo variantų, kurių net nenorėjo svarstyti Kaimo reikalų komitetas. Pavyzdžiui, štai jo keletas pasiūlymų. NŽT turės kontroliuoti 15 tūkst. miškų pirkimo ir pardavimo sandorių. NŽT turės klausti užsienio valstybių apie ten esančių fizinių asmenų susijusius asmenis – tetas, dėdes, pusbrolius ir taip toliau. Kaip NŽT tai galės padaryti? NŽT turės kontroliuoti susijusius asmenis ir akcinėse bendrovėse, kurios registruotos užsienyje, nes Europos Sąjungos valstybių piliečiai ir bendrovės galės pirkti, to NŽT niekaip negalės padaryti. Galų gale ir legaliai bus galima įsigyti didesnį negu 1 tūkst. 500 hektarų plotą per užsienio kooperatyvinę bendrovę arba steigiant ir turint mažiau negu 25 % lietuviškoje bendrovėje, pristeigiant aibę įmonių. Galų gale viešoji įstaiga galės įsigyti nevaldomą turto dydį, ir tai bus dar vienas šio įstatymo apėjimas.
Trumpas atsakymas, kodėl tai šiandien vyksta? Tai yra ne dėl neišmanymo, bet dėl nenorėjimo gilintis į tuos žemės saugiklių apėjimus, kuriais pasinaudojo R. Karbauskis. Ir būtent tada, kai buvo tai išsiaiškinta, buvo užregistruoti šie Miškų ribojimo įstatymai, siekiant nukreipti dėmesį nuo tikrosios problemos.
PIRMININKĖ. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). Tada politinės partijos lyderis pažeidinėja tai, ir tai buvo nutaikyta prieš miškų savininkus, kurie darniai ir dorai ugdė mišką. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Motyvai už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Pritariu siūlymui riboti miško valdos koncentraciją vienose ar keliose rankose. Vis dėlto, kaip ir minėjau, šiuo projektu rodomas rūpinimasis miškais yra deklaratyvus ir apsimestinis. Kaip gerai žinome, kad nustatytų ribojimų galima išvengti, kaip išvengė R. Karbauskis, pirkdamas žemės ūkio paskirties žemę. Lygiai taip bus galima išvengti ir perkant miškus.
R. Karbauskis yra įstatymų leidėjas ir žemvaldys, kurio pavyzdžiu tikrai galės pasinaudoti ir kiti asmenys, ir išvengti nustatytų ribojimų įsigyti daugiau nei 1 tūkst. 500 hektarų miško valdos. Linkiu balsuoti ne tik už šį projektą, bet ir užkaišyti įstatymų spragas, kurios leidžia piktnaudžiauti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Miškų įstatymo 4 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 87, prieš – 6, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2288) priimtas. (Gongas)
K. Masiulis, replika po balsavimo.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasakyti valstiečiams: jūs savo pastangomis efektyviai ir skaidriai dirbančius skandinavus, jų pensinius fondus ir ikėjas išstumiate, o R. Karbauskio praktiką paskatinote.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Starkevičius, replika.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš turiu vieną tokią misiją pasakyti, kad dabar bus Etikos ir procedūrų komisijos posėdis. Bet tam tikrą repliką dėl šio balsavimo ir Simono nuogąstavimų. Simonai, nenuogąstauk, Lietuvoje veikia Lietuvos įstatymai ir visos tos užsienio kompanijos, kurios perka žemę, pačios deklaruoja, kiek turi miško žemės, ir taip pat notarai dar kartą patikrina, ir Registrų centre yra užregistruota. Šioje vietoje pavojų nematau. Yra kitų pavojų – tai susiję asmenys. Čia mums reikia iš tikrųjų padirbėti. Paskutiniu momentu buvo pateiktas projektas, į kurį mes nespėjome įsigilinti. Ačiū.
13.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3723 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, mes sutarėme, kad dirbame iki 13 val. 10 min. Ir kaip tik darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimas dėl komitetų sudėties. (Triukšmas salėje) Gerbiami kolegos, netriukšmaukite, taigi aš su jumis tariuosi. Darbotvarkėje buvo užrašyta, kad pertrauka iki kito posėdžio. (Balsai salėje: „Nesvarbu.“) Gerbiamieji, kaip tada dirbame? (Balsai salėje) Posėdį pratęsiame 10 minučių. Ar sutinkate, kad pabaigtume šį klausimą? Sutinkate. Balsuojame. Kas už tai, kad, kaip ir tarėmės, dar 10 minučių, kad pabaigtume šį Seimo nutarimą, kurį buvome pradėję, ir pertrauka buvo iki kito posėdžio?
Balsavo 76 Seimo nariai. Už tai, kad pratęstume ir pabaigtume svarstyti šį Seimo nutarimą, 61, prieš – 9, susilaikė 6.
Primenu, Statutas… tai yra mūsų stenograma liko, buvo išsakyti motyvai ir sakant motyvus J. Razma paprašė pertraukos, buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio, vadinasi, iki šio posėdžio. Po pateikimo liko tik balsavimas. Gerbiami kolegos, prašome balsuoti. Svarstymo stadijoje yra gauta pasiūlymų, tai juos ir aptarsime. O dabar po pateikimo kviečiu pritarti.
Po pateikimo balsavo 77 nariai: už – 60, prieš – 4, susilaikė 13.
Svarstymas. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų negauta. Dėl 2 straipsnio yra gautas kolegės A. Norkienės pasiūlymas atitinkamai pakeisti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sudėtį. A. Norkienė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, siūlome R. Andrikį išbraukti iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir įrašyti G. Kirkilą, o R. Andrikį įrašyti į Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
PIRMININKĖ. Kaip ir buvo iki tol. Dar tik noriu, kolegos Seimo nariai, ar yra frakcijų teikimai ir suderinimas su Seimo nariais?
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Taip, yra. Į 2 straipsnį įrašyti G. Kirkilą, o išbraukti R. Andrikį. Motyvų nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju.
3 straipsnis. Švietimo ir mokslo komitetas. Mes aptarėme ir pasiūlymų nėra. 4 straipsnis. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jame toliau lieka dirbti taip, kaip ir siūlė kolegė A. Norkienė, R. Andrikis. Galime pritarti? Pritariame. 5 straipsnis. Buvo pasiūlymas, kad A. Butkevičius dirbtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Ir dar Aušrinės pasiūlymas papildyti naujuoju straipsniu – keičiasi Kultūros komiteto sudėtis. A. Norkienė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Siūlome išbraukti G. Kirkilą.
PIRMININKĖ. Kadangi mes pritarėme, kad G. Kirkilas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete keičia A. Butkevičių, jį išbraukiame iš Kultūros komiteto. Tam galime pritarti? Dėkoju. Po svarstymo dėl viso. Galime pritarti? Motyvų nematau. Galime.
Priėmimas. Motyvai. Dėl viso kalbėti nori, ar niekas nenori? Nori J. Razma. Motyvai už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pateikimo stadijoje kalbėjau šiek tiek kritiškai. Aš tikiuosi, kad buvo išgirstos kai kurios mūsų pastabos, ir dabar, man atrodo, frakcijų atstovavimas komitetuose yra tvarkingai išspręstas. Pakeistam nutarimo projektui galima pritarti.
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai dėkoju. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Man labai keista, kad buvo išsakyti kažkokie argumentai, nuogąstavimai pono J. Razmos ir Seimas staiga sukluso, kad R. Andrikis gali kelti kažkokią nacionalinę grėsmę. Bet jūs prisiminkite, kad VSD kiekvienais metais teikia, kas Lietuvai kelia nacionalinių grėsmių. Kaip buvo minėta, viena iš žiniasklaidos priemonių ekspertai.eu, o jos vienas iš akcininkų yra ponas V. Bakas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Tai kodėl jums nekelia grėsmės? Jūs tribūnoje taip pat kalbėjote, kad ponas V. Bakas bendradarbiavo su Rusijos profesinėmis sąjungomis, ir jūs manote, kad toks žmogus negalėtų dirbti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Taip pat LRT yra atlikusi tyrimą dėl jo, kaip profsąjungiečio, veiklos, jis turi būti skaidrus. Mano užregistruota rezoliucija, kad ponui V. Bakui būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Bet Seimas į darbotvarkę šio klausimo net netraukia. Tai kaip čia suprasti? Kodėl jūs taip atstovaujate V. Bakui. Gal dangsto jus, dangsto jūsų ryšį su „MG Baltic“, jūsų dėžutes pridengia, kurias gavote. Kodėl jūs čia taip labai rūpinatės ponu V. Baku?
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti, tik primenu dar kartą, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto sudėtis lieka tokia, kaip ir yra. Dėl skaičiaus, mes ketvirtadienį pakeisime skaičių numeraciją. Motyvai. Šio Seimo nutarimo priėmimo stadija. Balsuojame po išsakytų motyvų, kad suderintume komitetus, dėl kurių rasti sprendimai ir kompromisai.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2974) priimtas. (Gongas) V. Bakas, replika po balsavimo.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kadangi iš tiesų daug buvo pasakyta šmeižto, noriu pasakyti, kad Rusijoje paskutinį kartą buvau, kai man buvo šešeri metai, tai dar buvo sovietmetis. Tai vienas dalykas. Antras, nesu joks nei dalininkas, nei akcininkas jokių portalų. O trečias dalykas, tiesiog ponas P. Gražulis, matyt (yra įtarimų), savo koldūnų biznį vykdė galimai su Baltarusija, siekdamas Baltarusijos valdžios tarpininkavimo. Matyt, kažkas jums rašo tokias kalbas, kurios visiškai diskredituoja valstybę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Gražulis nori replikuoti. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Tai, ką aš kalbėjau viešai, buvo ne kartą rašyta žiniasklaidoje, o ne mano buvo. Ir pasiskaitykite VSD ataskaitas, kas kelia nacionalines grėsmes. O jūs esate tas žmogus, kuris dangstote, giliu mano įsitikinimu, konservatorių padarytus didžiulius nusikaltimus valstybei. Už tai taip konservatoriai jumis rūpinasi, čia G. Landsbergis lakstė dvi dienas nuo ryto iki vakaro…
PIRMININKĖ. Ačiū, Petrai.
P. GRAŽULIS (MSNG). …kad jūs išliktumėte Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku.
PIRMININKĖ. V. Kamblevičius kalba paskutinis ir palinkim sėkmės.
V. KAMBLEVIČIUS (TTSLF). Mieli kolegos, pagal Petro pasakymą, jeigu iš tikrųjų Petras kalba teisingai, tai šiuo metu kvepia V. Bako apkalta. Jeigu jis dirba kitoms struktūroms, užsieniui ir taip toliau, tad reikia iš tikrųjų išsiaiškinti, ar Petras meluoja, ar V. Bakas teisus. Reikia išsiaiškinti.
PIRMININKĖ. Taip, už savo žodžius kiekvienas turime būti atsakingas. Jau dabar tikrai K. Masiulis paskutinis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tik keli žodžiai. Kokia šiandien mėnulio fazė?
PIRMININKĖ. Manau, kad jau pilnatis baigėsi.
Gerbiami kolegos, registruojamės ir baigiame rytinį posėdį. Popietinį posėdį pradėsime 14 valandą, sulaukę Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiosios patarėjos J. Šovienės. 14 valandą.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Rytinį posėdį baigiame. (Gongas) Dėkojame visiems.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTSLF – frakcija „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“.