LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VI (PAVASARIO) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 314

STENOGRAMA

 

2019 m. liepos 23 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ

 

 

 

PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­de­da­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2019 m. lie­pos 23 d. po­sė­dį. (Gon­gas) Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 103 Sei­mo na­riai.

Ger­bia­mi ko­le­gos, mums rei­kia pa­­tvir­tin­ti bal­sų skai­čia­vi­mo gru­pę. Yra toks pa­siū­ly­mas: A. Ažu­ba­lis, K. Bac­vin­ka, A. Dumb­ra­va, K. Gla­vec­kas, A. Ma­zu­ro­nis, D. Ša­ka­lie­nė, L. Tal­mon­tas. Ar ga­li­me pa­tvir­tin­ti to­kią gru­pę ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. Dė­ko­ju.

 

10.01 val.

Se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2019 m. lie­pos 23 d. (ant­ra­die­nio) po­sė­džių darbotvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, tvir­ti­na­me dar­bo­tvarkę. Tu­riu pra­neš­ti, kad yra Pre­zi­den­to grą­žin­ti du įsta­ty­mai. Tai yra Pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2630 ir Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių tur­to val­dy­mo, nau­do­ji­mo ir dis­po­na­vi­mo juo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2622. Juos įra­šy­si­me į va­ka­ri­nę dar­bo­tvarkę.

Dėl dar­bo­tvarkės A. Ne­kro­šius. Pra­šom.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF*). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, la­bas ry­tas. Aš tik no­rė­čiau pri­min­ti, kad pra­ei­tą po­sė­dį, ket­vir­ta­die­nį, bu­vo pa­pra­šy­ta iš­brauk­ti du įsta­ty­mų projek­tus ir juos įra­šy­ti į ant­ra­die­nio dar­bo­tvarkę. Tie­siog Sei­mas dėl to bu­vo ap­si­spren­dęs. Šiuo me­tu tų pro­jek­tų dar­bo­tvarkėje nė­ra. Tie­siog frak­ci­jos var­du pra­šau įtrauk­ti pro­jek­tą Nr. XIIIP-3626, tai yra LRT klau­si­mas.

PIRMININKAS. V. Čmi­ly­tė-Niel­sen.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, frak­ci­jos var­du pra­šau iš­brauk­ti Miš­kų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tą Nr. XIIIP-2288, nes ko­mi­te­tas at­me­tė ins­ti­tu­ci­jų nei­gia­mas iš­va­das, ne­pa­tei­kęs ar­gu­men­tų. Ir ka­dan­gi ko­le­ga A. Ne­kro­šius pa­siū­lė pa­tei­ki­mą, nors, at­ro­do, bu­vo­me su­ta­rę, kad nau­jų pa­tei­ki­mų jau ne­bus, sa­vo ruož­tu taip pat siū­lo­me pa­tei­ki­mą Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įmo­nių įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­to Nr. XIIIP-3691.

PIRMININKAS. J. Raz­ma, pra­šom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Frak­ci­jos var­du siū­lau iš­brauk­ti dar­bo­tvarkės ga­le esan­čius 2-14, 2-15, 2-16 klau­si­mus. Jie su­si­ję su so­cia­li­nių įmo­nių veik­los reg­la­men­ta­vi­mu. Ma­no­me, kad tai ga­na su­dė­tin­gi, jaut­rūs klau­si­mai, bū­tų nau­din­ga dar iki ru­dens pa­si­gi­lin­ti, nes tai iš­ties su­si­ję su mū­sų pi­lie­čiais, ku­rių su­dė­tin­ges­nė būk­lė, kad mes čia ne­pa­da­ry­tu­me klai­dos.

PIRMININKAS. A. Ne­kro­šius, pra­šom.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju dar kar­te­lį. Ka­dan­gi pra­ei­tą kar­tą bu­vo su­tar­ta su D. Ša­ka­lie­ne, kad kar­tu ei­tų tie pro­jek­tai, tai dar pa­pil­do­mai pra­šau, kad ir Do­vi­lės kar­tu bū­tų įtrauk­tas.

PIRMININKAS. R. Ša­la­še­vi­čiū­tė, pra­šom.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš no­riu at­kreip­ti dė­me­sį dėl J. Raz­mos pa­siū­ly­mo. So­cia­li­nių įmo­nių klau­si­mai ap­svars­ty­ti, bu­vo svars­to­mi dve­jus me­tus. Ap­svars­ty­ta ne­ma­žai pa­siū­ly­mų, pa­to­bu­lin­ta tai, dėl ko bu­vo ne­ra­mu įmo­nėms, iš tik­rų­jų tu­rė­tų bū­ti svars­to­mi, aš ma­nau ir mū­sų ko­mi­te­tas taip ma­no, ir pri­im­ti ati­tin­ka­mi pa­siū­ly­mai dėl ki­tų pa­siū­ly­mų pri­ėmi­mo ru­de­nį, nes nie­kas ne­sku­ba pri­im­ti. Mū­sų tiks­las yra, kad ši­tie klau­si­mai bū­tų ap­svars­ty­ti.

PIRMININKAS. Dau­giau pa­siū­ly­mų dėl dar­bo­tvarkės nė­ra. Pra­dė­si­me nuo pir­mo­jo. A. Ne­kro­šius siū­lė įra­šy­ti pro­jek­tus Nr. XIIIP-3661 ir Nr. XIIIP-3626 dėl LRT. Ir kar­tu ly­di­mie­ji. Bal­suo­ja­me. Tie, ku­rie pri­ta­ria, kad LRT įsta­ty­mų pro­jek­tai bū­tų įtrauk­ti į dar­bo­tvarkę, bal­suo­ja už, tie, ku­rie ma­no, kad jie tu­ri bū­ti svars­to­mi ki­tu me­tu, bal­suo­ja ki­taip.

Bal­sa­vo 108 Sei­mo na­riai: už – 51, prieš – 38, su­si­lai­kė 19 Sei­mo na­rių. Į dar­bo­tvarkę šie klau­si­mai ne­įtrauk­ti.

Ger­bia­ma Vik­to­ri­ja Čmi­ly­te, ar pra­šė­te įtrauk­ti pro­jek­tą Nr. XIIIP-3691? Taip. Ta­da tu­ri­me bal­suo­ti ir ap­si­spręs­ti. Pa­va­di­ni­mas – Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įmo­nių įsta­ty­mo 10 ir 11 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Bal­suo­ja­me. Tai bū­tų pa­tei­ki­mas.

Bal­sa­vo 114 Sei­mo na­rių: už – 29, prieš – 28, su­si­lai­kė 57 Sei­mo na­riai. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta.

To­liau Li­be­ra­lų frak­ci­jos var­du bu­vo pra­šo­ma iš­brauk­ti dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mą – Miš­kų įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIIIP-2288 pri­ėmi­mą. Bal­suo­ja­me. Pri­ta­rian­tie­ji, kad bū­tų iš­brauk­ta iš dar­bo­tvarkės, bal­suo­ja už, ki­ti – ki­taip.

Bal­sa­vo 115 Sei­mo na­rių: už – 13, prieš – 53, su­si­lai­kė 49 Sei­mo na­riai. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta. Dar­bo­tvarkėje Miš­kų įsta­ty­mas lie­ka.

Ki­tas pa­siū­ly­mas. Jį Tė­vy­nės są­jun­gos var­du tei­kė J. Raz­ma. Šis pa­siū­ly­mas bu­vo, Se­niū­nų su­ei­go­je bu­vo siū­lo­ma ap­si­spręs­ti bal­suo­jant sa­lė­je. To­dėl mes tu­ri­me bal­suo­ti čia. Klau­si­mai nuo 2-14.1 iki 2-16. Tai yra So­cia­li­nių įmo­nių įsta­ty­mas ir ly­di­mie­ji įsta­ty­mai. Kas už tai, kad šie pro­jek­tai bū­tų iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės, bal­suo­ja už, kas ma­no ki­taip, bal­suo­ja ki­taip.

Bal­sa­vo 116 Sei­mo na­rių: už – 39, prieš – 40, su­si­lai­kė 37 Sei­mo na­riai. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta, lie­ka dar­bo­tvarkėje.

Dar­bo­tvarkė yra da­bar be po­ky­čių. Ar ga­lė­tu­me jai pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ne, gir­džiu bal­są, ne­ga­li­ma. Bal­suo­ja­me dėl pa­čios dar­bo­tvarkės, ir plius yra įra­šy­ti Pre­zi­den­to grą­žin­ti įsta­ty­mai.

Bal­sa­vo 115 Sei­mo na­rių: už – 96, prieš – 2, su­si­lai­kė 17 Sei­mo na­rių. Dar­bo­tvarkė pa­tvir­tin­ta.

 

10.11 val.

In­for­ma­ci­niai pra­ne­ši­mai

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, gau­ti du pra­ne­ši­mai. Pra­šy­mas. Pra­šau ma­ne nuo 2019 m. lie­pos 23 d. pri­im­ti į frak­ci­ją „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas (Su­ve­re­ni Lie­tu­va)“, Sei­mo na­rė A. Jan­ku­vie­nė.

Ki­tas pra­šy­mas dėl Sei­mo na­rės A. Jan­ku­vie­nės įtrau­ki­mo į frak­ci­jos su­dė­tį. Pra­ne­ša­me, kad 2019 m. lie­pos 23 d. Sei­mo frak­ci­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas (Su­ve­re­ni Lie­tu­va)“ nu­ta­rė pri­tar­ti Sei­mo na­rės A. Jan­ku­vie­nės pra­šy­mui įtrauk­ti į frak­ci­jos su­dė­tį.

 

10.12 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko kan­di­da­tū­ros“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-3706 (svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, dar­bo­tvarkės 1-2 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko kan­di­da­tū­ros“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-3706. Svars­ty­mas. Ger­bia­mi ko­le­gos, ne­ga­liu ne­pa­mi­nė­ti, šian­dien S. Skver­ne­lis šven­čia sa­vo gim­ta­die­nį, sa­vo pa­sky­ri­mo die­ną. (Plo­ji­mai)

Ger­bia­mi ko­le­gos, šiuo klau­si­mu tu­ri kal­bė­ti frak­ci­jos. Sta­tu­to 193 straips­ny­je yra pa­ra­šy­ta, kad šia­me po­sė­dy­je pir­miau­sia iš­klau­so­mos frak­ci­jų iš­va­dos, pra­de­dant di­džiau­sia frak­ci­ja.

K. Gla­vec­kas – dėl ve­di­mo tvar­kos.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, mes pri­si­jun­gia­me prie svei­ki­ni­mų Mi­nist­rui Pir­mi­nin­kui, bet šian­dien dar ir po­no G. Ste­po­na­vi­čiaus, ir K. Star­ke­vi­čiaus gi­mi­mo die­na, tad bū­ki­te ge­ras ir juos pa­svei­kin­ki­te. Ačiū.

PIRMININKAS. Ma­lo­nu. Svei­ki­na­me ir šiuos Sei­mo na­rius. (Plo­ji­mai) K. Star­ke­vi­čių ir G. Ste­po­na­vi­čių.

Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos var­du kal­bės J. Ja­ru­tis. Pra­šom.

J. JARUTIS (LVŽSF). Ger­bia­ma­sis Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ko­le­gos, bū­si­ma­sis prem­je­re, ti­kiuo­si, šian­dien esa­me po­li­ti­nio pro­ce­so ir pro­ce­dū­rų, ku­rios mums, val­dan­čia­jai ko­a­li­ci­jai, yra dau­giau nei for­ma­lu­mas, da­ly­viai. Prem­je­ro kan­di­da­tū­ros tei­ki­mas šian­dien mus įga­lio­ja ne tik ap­žvelg­ti pa­da­ry­tus dar­bus, bet ir api­brėž­ti bei pa­tvir­tin­ti po­li­ti­nę dar­bo­tvarkę, ku­ri at­lie­pia Lie­tu­vos žmo­nių lū­kes­čius tu­rė­ti so­cia­liai at­sa­kin­ges­nę vals­ty­bę, glo­bo­jan­čią kiek­vie­ną jos gy­ven­to­ją.

Per­žvel­giant jau be­veik tre­jų me­tų lai­ko­tar­pį, aki­vaiz­du, kad prem­je­ro ir mi­nist­rų ka­bi­ne­to veik­la pa­tei­si­no lū­kes­čius ir pel­nė di­džiu­lį pa­si­ti­kė­ji­mą. Ne­daug bu­vo prem­je­rų, ku­rie ne­pa­bi­jo­jo im­tis drą­sių žings­nių, tei­gia­mai ir žen­kliai vei­kian­čių vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mo ko­ky­bę. Kar­tu vyk­do­mos re­for­mos su­lau­kė ir di­de­lio įta­kin­gų ver­slo struk­tū­rų, ypač vei­kian­čių ne­skaid­riai, pa­si­prie­ši­ni­mo. Dau­gu­ma S. Skver­ne­lio vie­to­je bū­tų pa­si­rin­kę leng­ves­nį ke­lią plau­k­ti pa­sro­viui, ne­er­zin­ti opo­zi­ci­jos ir juo la­biau įta­kin­gų in­te­re­sų gru­pių. Ta­čiau bu­vo pa­si­rink­tas ne leng­ves­nis, o Lie­tu­vai rei­ka­lin­gų re­for­mų ir per­mai­nų ke­lias.

So­cia­li­nio tei­sin­gu­mo ir ge­ro­vės vals­ty­bės kū­ri­mas ta­po S. Skver­ne­lio va­do­vau­ja­mos Vy­riau­sy­bės ypa­ty­be. Im­ta per­žiū­rė­ti il­gai kai ku­rių in­te­re­sų gru­pių pa­si­pel­ny­mo šal­ti­niu bu­vu­sių vals­ty­bi­nių įmo­nių fi­nan­sų val­dy­mą ir pa­ga­liau at­si­gręž­ta į ei­li­nį Lie­tu­vos žmo­gų. Vi­du­ti­nė se­nat­vės pen­si­ja iš­au­go nuo 255 eu­rų 2016 me­tų gruo­dį iki 319 eu­rų 2018 me­tų gruo­dį. 2019 me­tų sau­sio mė­ne­sį pen­si­jos di­din­tos dar kar­tą ir da­bar vi­du­ti­nė pen­si­ja sie­kia apie 340 eu­rų.

Pa­nai­kin­ta „Sod­ros“ sko­la, sie­ku­si 3,7 mlrd. eu­rų, ir pra­dė­tas kaup­ti „Sod­ros“ re­zer­vas, ku­ris už­tik­rins „Sod­ros“ tva­ru­mą. 2018 me­tais įves­ti vai­ko pi­ni­gai, su­kur­ta ir pra­dė­ta įgy­ven­din­ti pa­ra­ma pir­ma­jam būs­tui įsi­gy­ti.

Au­go at­ly­gi­ni­mai. Vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis bru­to 2018 me­tais dar au­go 9,6 % iki 921 eu­ro. 2017 me­tais tas au­gi­mas bu­vo 8,6 %. Mo­ky­to­jų vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis bru­to 2018 me­tais bu­vo 14 %, ar­ba 136 eu­rais, di­des­nis nei 2017 me­tais. Dės­ty­to­jų, moks­lo dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mai vi­du­ti­niš­kai pa­di­din­ti 20 %. Per dve­jus me­tus vie­šo­sio­se gy­dy­mo įstai­go­se dir­ban­čių gy­dy­to­jų vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis pa­di­dė­jo 307 eu­rais, tai yra 20 %, o slau­gy­to­jų – 179, tai yra 23 %. Nuo 7,9 % iki 6,2 % ma­žė­jo ne­dar­bo ly­gis. Ma­žė­jo vais­tų kai­nos, vais­tai ta­po kom­pen­suo­ja­mi 100 %, o ne 80 ar 90 %.

Ši­tos Vy­riau­sy­bės veik­los me­tu pir­mą kar­tą įvyk­dy­tas Lie­tu­vos įsi­pa­rei­go­ji­mas NATO kraš­to gy­ny­bai skir­ti 2 % nuo ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to. Dar vie­nas ben­dras Vy­riau­sy­bės ir Sei­mo dar­bo pa­sie­ki­mas 2018 me­tais – „Doing Bu­si­ness“ 2019 rei­tin­ge Lie­tu­va pa­sie­kė aukš­čiau­sią ka­da nors tu­rė­tą po­zi­ci­ją – 14 vie­tą tarp 190 ša­lių ir yra vie­na iš pa­sau­lio vals­ty­bių, ku­rio­se ver­slo są­ly­gos yra pa­lan­kiau­sios. Tarp ES vals­ty­bių na­rių Lie­tu­va už­ima 4 vie­tą.

Vi­sa tai lė­mė, kad Lie­tu­va tam­pa pa­trauk­lia ša­li­mi gy­ven­ti ir su­grįž­ti emig­ra­vu­siems. Į Lie­tu­vą su­grį­žo re­kor­di­nis skai­čius tau­tie­čių nuo ša­lies įsto­ji­mo į Eu­ro­pos Są­jun­gą – 16,6 tūkst. žmo­nių. Tai di­des­nis skai­čius nei 2017 me­tais, kai į Lie­tu­vą iš sve­tur su­grį­žo 10 tūkst. 200 tau­tie­čių.

Vi­si šie at­lik­ti dar­bai kaip už­da­vi­niai bu­vo įvar­din­ti su­da­rant 2016 me­tų ko­a­li­ci­nę Vy­riau­sy­bę, o jos pro­gra­mos pa­grin­du pa­si­rink­ta Lie­tu­vos rin­ki­mų pro­gra­ma. Mes ver­ti­na­me, kad at­lik­ti dar­bai pa­tei­si­no Lie­tu­vos žmo­nių lū­kes­čius ir ženg­ti žings­niai ne­abe­jo­ti­nai pri­si­dė­jo prie so­cia­liai tei­sin­ges­nės Lie­tu­vos kū­ri­mo.

Po šių me­tų rin­ki­mų su­da­rė­me nau­ją ir pla­tes­nę ko­a­li­ci­ją, už­tik­rin­da­mi dau­gu­mą Sei­me. Šios ko­a­li­ci­jos su­da­ry­mą ly­di to­les­ni įsi­pa­rei­go­ji­mai už­tik­rin­ti pra­dė­tų re­for­mų tęs­ti­nu­mą, di­din­ti vai­ko pi­ni­gus, stip­rin­ti sa­vi­val­dos ga­lias, plės­ti ir ge­rin­ti ke­lių in­fra­struk­tū­rą, už­tik­rin­ti bū­ti­niau­sius ne­mo­ka­mus vais­tus sen­jo­rams ir taip to­liau. Tad dar­bų, ku­riuos tu­ri­me nu­veik­ti kar­tu, lau­kia dar daug.

Prem­je­ras S. Skver­ne­lis, bū­da­mas ne­par­ti­nis, pel­nė di­de­lį Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos ir, ma­nau, ne­su­kly­siu, ko­a­li­ci­jos part­ne­rių pa­si­ti­kė­ji­mą. Mes ne­abe­jo­ja­me, kad S. Skver­ne­lis yra pa­si­ren­gęs įgy­ven­din­ti ko­a­li­ci­jos pri­si­im­tus įsi­pa­rei­go­ji­mus, su­for­muo­ti ko­a­li­ci­nę Vy­riau­sy­bę ir jai va­do­vau­ti tą lai­ką, ku­ris li­ko iki Sei­mo rin­ki­mų. Ti­ki­me ir tuo, kad kar­tu su S. Skver­ne­lio va­do­vau­ja­ma Vy­riau­sy­be to­liau siek­si­me, kad Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos rin­ki­mų pro­gra­ma, jos įsi­pa­rei­go­ji­mai rin­kė­jams, ku­rie mus at­ve­dė į Sei­mą, bū­tų mak­si­ma­liai įgy­ven­din­ti. Kvie­čiu bal­suo­ti pla­čio­mis aki­mis ir at­vi­ra šir­di­mi.

PIRMININKAS. Kvie­čiu G. Land­sber­gį, Tė­vy­nės są­jun­ga.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas prem­je­re, šian­dien jūs esa­te dė­me­sio cen­tre ir kaip gim­ta­die­nio da­ly­vis, ir kaip kan­di­da­tas į prem­je­rus, dėl ku­rio ap­si­sprę­si­me.

Pir­ma, pra­dė­siu nuo jū­sų ir pra­dė­siu nuo pa­dė­kos. Iš tik­rų­jų jūs iš sa­vo at­sto­vau­ja­mos frak­ci­jos va­do­vy­bės, ko ge­ro, bu­vo­te pir­mas, ku­ris at­si­trau­kė­te nuo pyk­čio re­to­ri­kos ke­lio. Ir jū­sų iš­tar­ti žo­džiai, kad es­mi­nės re­for­mos ga­li bū­ti pa­da­ry­tos tik su­ta­rus vie­nai ir ki­tai Sei­mo pu­sei, bu­vo iš­girs­ti ir nu­skam­bė­jo reikš­min­gai. Tai tik­rai la­bai ver­ti­nu, tai da­ro, ma­nau, ir mū­sų ko­le­gos. Ti­kė­ki­mės, kad ir ki­ti jū­sų at­sto­vau­ja­mos frak­ci­jos ir par­ti­jos ko­le­gos iš­girs tą pa­tį, ir mes jus iš es­mės su­pra­si­me, kad vals­ty­bė daž­niau­siai val­do­ma per su­ta­ri­mą, o ne kon­flik­tą.

Kal­bant apie šian­die­nos bal­sa­vi­mą ir apie bū­si­mą Vy­riau­sy­bę, ku­ri, ko ge­ro, jau ne­tru­kus gaus įga­lio­ji­mus, es­mi­nis klau­si­mas ky­la, dėl ko yra ši­ta Vy­riau­sy­bė, ką ji yra nu­vei­ku­si ir ką ji dar ga­li nu­veik­ti at­ei­nan­čius me­tus. Aš kaž­kaip ir­gi gal­vo­jau, kad es­mi­nė dis­ku­si­ja… Mes la­bai daug dis­ku­ta­vo­me apie dau­ge­lį mi­nist­rų, ku­rie gal­būt kei­sis, ku­rie gal­būt vie­ni ar ki­ti liks. Da­lis tos dis­ku­si­jos yra tei­sin­ga. Dau­ge­liui ke­lia ne­ri­mą (ly­giai taip pat ir mums, ne­abe­jo­ju, kad dau­ge­liui ir Vals­tie­čių frak­ci­jos na­rių ar nau­jos ko­a­li­ci­jos na­rių) tai, kad prie nau­jos val­dan­čio­sios ko­a­li­ci­jos pri­si­jun­gė par­ti­ja, ku­riai yra pa­reikš­ti įta­ri­mai. To­kiu at­ve­ju yra daug jaut­riau žiū­ri­ma į tas mi­nis­te­ri­jas, ku­rias gaus, joms va­do­vaus bū­tent šios par­ti­jos as­me­nys. Tai ke­lia ne­ri­mą ne tik man, ypač, kai mes iš­gir­do­me, kad ga­li bū­ti, jog Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja ati­ten­ka par­ti­jai „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas (Su­ve­re­ni Lie­tu­va)“. Aš su­pran­tu, kad tai kai kam bu­vo rau­do­na ri­ba.

Skaid­ru­mas yra nu­me­ris vie­nas, ko ge­ro, da­ly­kas, dėl ku­rio mes rū­pi­na­mės. To­dėl Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja bu­vo tiek svar­bi. Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja yra tur­būt an­tra ne­skaid­riau­sia mi­nis­te­ri­ja, ku­rią pa­vel­dė­jo po­no S. Skver­ne­lio Vy­riau­sy­bė, pra­dė­ju­si dar­bą 2016 me­tais. Mes kal­bė­jo­me apie vals­ty­bę vals­ty­bė­je, mes kal­bė­jo­me apie ver­slo in­te­re­sus, ku­rie bu­vo ne­be­at­sie­ja­mi nuo vals­ty­bės in­te­re­sų, apie gau­sy­bę ne­skaid­rių san­do­rių, ku­rių iš­nar­plio­ti dar iki da­bar nė­ra pa­vy­kę. Mes tu­rė­jo­me mi­nist­rą, ku­ris at­si­rai­to­jęs ran­ko­ves ėmė­si šią sri­tį tvar­ky­ti. Ir aš pri­pa­žįs­tu, kad gal tas mi­nist­ras ne­bu­vo tas, ku­ris pa­si­ė­męs vė­lia­vą kal­bė­tų apie pro­ver­žį ir gau­sy­bę nau­jų pro­jek­tų, ki­ta ver­tus, tai bu­vo žmo­gus, ku­ris pa­sa­kė, kad šią ne­skaid­rią sri­tį vals­ty­bė ga­li su­tvar­ky­ti, ir dė­jo pir­muo­sius žings­nius tai da­ry­ti.

Šian­dien aš šiek tiek su liū­de­siu ir nu­si­mi­ni­mu ste­biu si­tu­a­ci­ją klau­sy­da­mas prem­je­ro žo­džių, kad ši mi­nis­te­ri­ja bus ati­duo­ta kaž­kam ki­tam. Nes gir­džiu aiš­kių ar­gu­men­tų, ko­dėl, li­kus me­tams, ši mi­nis­te­ri­ja – žmo­gaus, ku­ris skaid­riai tvar­kė­si, tu­rė­tų bū­ti per­leis­ta kam nors ki­tam, gal­būt net­gi tai par­ti­jai, ku­riai pa­reikš­ti įta­ri­mai, ir tai iš tik­rų­jų kel­tų di­de­lį su­si­rū­pi­ni­mą.

Ant­ras da­ly­kas, pa­lie­kant skaid­ru­mą nuo­ša­ly, tos dis­ku­si­jos iš es­mės mes ap­skri­tai ne­gir­di­me Lie­tu­vo­je. Jei­gu aš šian­dien tu­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti, ku­ris mi­nist­ras yra pats svar­biau­sias, tur­būt dau­ge­lis iš­si­rink­tu­mė­te pa­gal sa­vo at­sto­vau­ja­mą ko­mi­te­tą, pa­gal sa­vo su­pra­ti­mą, kaip vei­kia po­li­ti­ka. Vie­nas sa­ky­tų – svei­ka­tos ap­sau­gos, ki­tas sa­ky­tų, ko­dėl – dėl to, kad ne­po­pu­lia­rus, ki­tas sa­ky­tų – kul­tū­ra, nes ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas šau­nus; švie­ti­mas ir gau­sy­bė ki­tų sri­čių. Ma­no su­pra­ti­mu, šian­dien vie­nin­te­lis mi­nist­ras, ku­ris yra pa­lik­tas ir ne­kal­bi­na­mas, bet ku­ris yra ab­so­liu­čiai es­mi­nis – fi­nan­sų mi­nist­ras. Nuo jo re­a­liai pri­klau­so, ko­kia Vy­riau­sy­bės po­li­ti­ka bus. Mes kal­bė­si­me apie di­de­lį vie­šą­jį sek­to­rių ar apie ma­žą vie­šą­jį sek­to­rių, mes ga­li­me kal­bė­ti apie tai, kad mi­nist­ras L. Ku­ku­rai­tis ne­pa­da­ro pa­kan­ka­mai so­cia­li­nė­je sri­ty­je. Mi­nist­ras L. Ku­ku­rai­tis so­cia­li­nė­je sri­ty­je pa­da­ro tiek, kiek jam fi­nan­sų su­tei­kia fi­nan­sų mi­nist­ras ir kiek jis su­ren­ka vals­ty­bė­je pi­ni­gų.

Šis fi­nan­sų mi­nist­ras, ko ge­ro, yra vie­nas iš ne­dau­ge­lio, da­bar­ti­nis – V. Ša­po­ka, be mi­nist­ro A. Ve­ry­gos, pa­sa­kęs po­rą po­li­ti­nių da­ly­kų. Va­di­na­si, jis yra po­li­ti­nis, jis pri­si­i­ma aiš­kią po­li­ti­nę at­sa­ko­my­bę, sa­vo asmeninę. Jis pa­sa­kė, kad jis yra li­be­ra­las, jis pa­sa­kė, kad jis yra už ma­žą vie­šą­jį sek­to­rių. Ir ši­to klau­si­mo nie­kas ne­kru­ti­na, nes tai iš kar­to ka­te­go­riš­kai ker­ta­si su vi­sais Vy­riau­sy­bės pro­gra­mi­niais punk­tais. Ne­ga­li­ma tu­rė­ti pa­ža­dų, pa­ža­dė­ti vi­siems ir kul­tū­ros dar­buo­to­jams, kad Ope­ros ir ba­le­to te­at­ras ne­ban­kru­tuos, kad mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mai augs, kad me­di­kų at­ly­gi­ni­mai augs, kad slau­gių at­ly­gi­ni­mai augs, ir kar­tu pa­ža­dė­ti vi­siems, kad mes ga­lė­si­me ki­ta ran­ka su­ma­žin­ti mo­kes­čius ir tu­rė­ti ma­žą vie­šą­jį sek­to­rių. Taip tie­siog ne­vei­kia, to­kios al­che­mi­jos pa­sau­lio eko­no­mi­ka, pa­sau­lio po­li­ti­ka dar ne­iš­ra­do.

To­dėl aš ste­biuo­si iš es­mės, kad dis­ku­si­jo­je apie bū­si­mą Vy­riau­sy­bę, kad ir me­tus dirb­sian­čią, mes pra­lei­do­me es­mi­nį punk­tą apie tai, ką ši­ta Vy­riau­sy­bė da­rys fi­nan­sų sri­ty­je. Pra­ėju­siais me­tais su­ma­žin­ti mo­kes­čiai (ga­lų ga­le pa­aiš­kė­jo, kad su­ma­žė­jo dau­giau­siai už­dir­ban­tiems) vals­ty­bės biu­dže­tą su­ma­ži­no reikš­min­go­mis su­mo­mis, ku­rios šian­dien leis­tų mums pa­di­din­ti tuos pa­čius da­ly­kus, įvyk­dy­ti tuos pa­ža­dus, ku­riuos jūs tei­kė­te.

Mes ne­gir­dė­jo­me, prem­je­ras po­ra žo­džių bu­vo už­si­mi­nęs, kad yra to­kių svars­ty­mų, bet bū­tų la­bai ge­rai aiš­kiai iš­girs­ti pir­miau­sia iš prem­je­ro, vė­liau ir iš fi­nan­sų mi­nist­ro, jei­gu jis lie­ka, ar ta po­li­ti­ka, ku­ri bu­vo vyk­do­ma pas­ku­ti­nius tre­jus me­tus, ne­si­kei­čia, nes, ma­no su­pra­ti­mu, ji yra ne­su­de­ri­na­ma su pa­ža­dais. Jei­gu ji yra ne­su­de­ri­na­ma su pa­ža­dais, tai ji ne­su­de­ri­na­ma su Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma, jei­gu ji ne­su­de­ri­na­ma su Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma, tai ji tie­siog ne­bus įgy­ven­din­ta. Tai yra es­mi­nis da­ly­kas.

Kon­kre­čiai dėl prem­je­ro, ką aš ir mi­nė­jau, as­me­niš­kai ne­tu­ri­me nie­ko prieš, to­dėl prieš tik­rai ne­bal­suo­si­me. Tė­vy­nės są­jun­gos frak­ci­ja bal­suo­jant ža­da su­si­lai­ky­ti. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Frak­ci­jos var­du kal­bės A. Pa­lio­nis. So­cial­de­mok­ra­tų dar­bo frak­ci­ja.

A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos Sei­mo na­riai, prieš ma­ne kal­bė­jęs frak­ci­jos ko­le­ga pir­mi­nin­kas ak­cen­ta­vo dau­giau val­dy­mo sri­tis. Aš no­rė­čiau kaip ko­a­li­ci­jos part­ne­ris… Jau dve­jus su pu­se me­tų da­ly­vau­ja­me su ko­a­li­ci­ja ir for­muo­jant Vy­riau­sy­bę 2016 me­tais, ir da­bar per vi­sas vyk­dy­tas de­ry­bas.

Pa­grin­di­niai ak­cen­tai bu­vo ne pos­tai, o ver­ty­bi­niai ak­cen­tai. Vi­sa dvie­jų mė­ne­sių de­ry­bų ei­ga ro­dė, kad nė vie­nai frak­ci­jai ne­bu­vo ak­tu­a­lu pos­tai, o bu­vo ver­ty­bi­niai da­ly­kai. Pra­ei­tą ket­vir­ta­die­nį su­si­ti­kę su kan­di­da­tu į Mi­nist­rus Pir­mi­nin­kus ap­ta­rė­me dar­bus, ku­rie bu­vo įgy­ven­din­ti per šiuos dve­jus su pu­se me­tų, įvyk­dy­tus pa­gal Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą pla­nus ir ką mes dar ga­lė­tu­me įvyk­dy­ti per at­ei­nan­čius pus­an­trų me­tų dėl so­cia­li­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mo.

Mes pui­kiai su­pran­ta­me, kad ir Lie­tu­vos žmo­nės pa­lai­ko vai­ko pi­ni­gų, ku­riuos įve­dė ši Vy­riau­sy­bė, klau­si­mą, ir pen­si­jų di­di­ni­mo klau­si­mus. Su prem­je­ru bu­vo su­tar­ta ir to­liau tęs­ti so­cia­li­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mo vi­sas pro­gra­mas.

Mū­sų frak­ci­ja bal­suos už Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko S. Skver­ne­lio kan­di­da­tū­rą.

PIRMININKAS. Kvie­čiu V. Čmi­ly­tę-Niel­sen kal­bė­ti Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos var­du.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, šian­die­ną mums ten­ka pri­im­ti vie­ną svar­biau­sių spren­di­mų per šią ka­den­ci­ją – spren­di­mą dėl to­les­nio pa­si­ti­kė­ji­mo prem­je­ru S. Skver­ne­liu.

Pra­ėju­sią sa­vai­tę čia, Sei­me, ir pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis per po­kal­bius frak­ci­jo­se mes pa­ma­tė­me kiek ki­to­kį prem­je­rą nei pa­pras­tai. Prem­je­ras pri­pa­ži­no pa­da­ry­tas klai­das ir kal­bė­jo apie tai, kad ben­dra­dar­bia­vi­mas ir pla­tūs su­si­ta­ri­mai, o ne dau­gu­mos dik­ta­tas ma­žu­mai yra ke­lias į ge­res­nę Lie­tu­vą. Ta­čiau, at­me­tę gra­žias, abst­rak­čias vi­zi­jas, tu­rė­tu­me kon­sta­tuo­ti, kad esa­me ga­na keis­to­je si­tu­a­ci­jo­je. Val­dan­čio­ji ko­a­li­ci­ja bu­vo lip­do­ma nuo pat ge­gu­žės mė­ne­sio pa­bai­gos, ta­čiau net šian­dien, kai iki bal­sa­vi­mo li­ko ma­žiau nei ke­lios va­lan­dos, mes ne­ži­no­me kon­kre­čių at­sa­ky­mų į la­bai kon­kre­čius es­mi­nius klau­si­mus: ar prem­je­ras ke­ti­na pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę ir vyk­dy­ti įsi­pa­rei­go­ji­mus, nu­ma­ty­tus ko­a­li­ci­jos su­tar­ty­je? Kas yra tik­rie­ji kan­di­da­tai tap­ti mi­nist­rais ir ar tarp jų yra bent vie­na mo­te­ris? Jei­gu ne – ko­dėl? Ką pla­nuo­ja­ma da­ry­ti su Sei­mo Pir­mi­nin­ko pos­tu? Ar bus kei­čia­ma Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma? Jei­gu ne, ar tai reiš­kia, kad val­dan­čių­jų nuo­mo­nė nuo 2016 me­tų Lie­tu­vo­je vi­siš­kai ne­si­kei­tė ir se­ni įsi­pa­rei­go­ji­mai pui­kiau­siai tin­ka?

Pra­ėju­sią sa­vai­tę prem­je­ras, at­sa­ky­da­mas į vie­no iš ko­le­gų už­duo­tą klau­si­mą, čia, Sei­mo po­sė­džių sa­lė­je, pa­sa­kė įsi­min­ti­ną fra­zę: vien dėl to, kad nie­ko ne­ži­no­te apie vyks­tan­čias de­ry­bas, dar ne­reiš­kia, kad jos ne­vyks­ta. Ci­tuo­ju lais­vai. No­rė­jo­si, kad šian­dien, bent prieš bal­suo­jant, bū­tų at­sa­ky­ta į tuos klau­si­mus, ku­rie ky­la ne tik opo­zi­ci­jos at­sto­vams, bet ir bet ku­riam kri­tiš­kai mąs­tan­čiam Lie­tu­vos rin­kė­jui, kad pa­ga­liau ir mes ži­no­tu­me, kas vyks­ta iš tik­rų­jų. Ta­čiau iš­sa­mių at­sa­ky­mų ne­iš­gir­do­me, o tai reiš­kia, kad esa­me kvie­čia­mi pa­si­ti­kė­ti avan­su.

Prem­je­ras sa­vo kal­bo­je įvar­di­jo dar­bus, ku­riems skirs pri­ori­te­tą, ta­čiau ne­apib­rėž­ta si­tu­a­ci­ja val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je, la­bai tra­pi dau­gu­ma Sei­me, ne­su­ta­ri­mai tarp di­džiau­sios frak­ci­jos ly­de­rių pra­na­šau­ja to­les­nį pa­kri­ki­mą ir stag­na­ci­ją. Val­dan­čio­sios ko­a­li­ci­jos su­tar­ty­je iš­sa­ky­ti pa­ža­dai ro­do, kad ji grei­čiau orien­tuo­ta į ar­tė­jan­čius rin­ki­mus, prieš ku­riuos kiek­vie­nas mė­gi­na ras­ti kuo pa­to­ges­nį tram­pli­ną į ki­tus Sei­mo rin­ki­mus, o gal ir at­gal į Vy­riau­sy­bę.

Lie­tu­vo­je pas­ta­ruo­ju me­tu mėgs­ta­ma apie po­li­ti­ką kal­bė­ti pa­si­tel­kiant šach­ma­tų ar­ba šaš­kių ter­mi­nus, ta­čiau tam, ką da­ro val­dan­tie­ji, ana­lo­gi­ja su šiais žai­di­mais ne­ti­nka, nes juo­se vi­sos fi­gū­ros yra kaip ant del­no ir re­zul­ta­tas pri­klau­so tik nuo žai­dė­jų ge­bė­ji­mo nu­ma­ty­ti įvy­kius. Šian­dien prem­je­ras mums siū­lo pa­žais­ti po­ke­rį. Kaip įpras­ta, po­ke­ry­je vi­sos kor­tos lie­ka už­deng­tos iki pas­ku­ti­nės se­kun­dės, o var­žo­vas mus ban­do įti­kin­ti, kad jau šį kar­tą jis tik­rai ne­ble­fuo­ja. Ma­no nuo­mo­ne, mums, po­li­ti­kams, ten­ka per di­de­lė at­sa­ko­my­bė, kad žais­tu­me to­kius žai­di­mus, to­dėl aš iš­lik­siu nuo­sek­li ir to­kio siū­ly­mo ne­pa­lai­ky­siu.

PIRMININKAS. Kvie­čiu R. An­dri­kį Miš­rios gru­pės var­du.

R. ANDRIKIS (MSNG). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, Miš­ri gru­pė tu­rė­jo in­for­ma­ty­vų ir tu­ri­nin­gą su­si­ti­ki­mą su kan­di­da­tu į Mi­nist­rus Pir­mi­nin­kus ir, gerb­da­ma Miš­rios gru­pės Sei­mo na­rių nuo­mo­nių įvai­ro­vę, nu­ta­rė bal­suo­ti lais­vai. Ačiū.

PIRMININKAS. Kvie­čiu R. Ta­ma­šu­nie­nę Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos-Krikš­čio­niš­kų šei­mų są­jun­gos frak­ci­jos var­du.

R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos-Krikš­čio­niš­kų šei­mų są­jun­gos frak­ci­jos var­du no­riu iš­reikš­ti pa­si­ti­kė­ji­mą ir pa­lai­ky­mą prem­je­rui. To­kį pa­si­ti­kė­ji­mą, ko­kį jis tu­ri tarp Lie­tu­vos pi­lie­čių, to­kį pa­si­ti­kė­ji­mą, ko­kį jam iš­reiš­kė Lie­tu­vos Pre­zi­den­tas, pa­tei­kęs jo kan­di­da­tū­rą, ir taip pat vi­sų ko­a­li­ci­jos frak­ci­jų var­du ne­bu­vo net svars­to­mas ki­tas kan­di­da­tas į prem­je­rus – tik S. Skver­ne­lis.

Be abe­jo, tai su­si­ję su tuo, kad žmo­nės lau­kia ir sta­bi­lu­mo, ir dar­bų tęs­ti­nu­mo, ir ta Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma, ku­ri kaip nie­ka­da yra orien­tuo­ta į so­cia­li­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mą, į pa­ja­mų ne­ly­gy­bės ma­ži­ni­mą, tu­ri bū­ti pra­tęs­ta. Dėl to iš tie­sų mums ne­ki­lo abe­jo­nių, ar prem­je­ras, ši­tas žmo­gus, tu­ri lik­ti prem­je­ru. Be abe­jo, įgy­ta pa­tir­tis ir kom­pe­ten­ci­ja bu­riant mi­nist­rus ben­dram dar­bui ir Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mui yra tai, kas da­bar, li­kus pus­an­trų me­tų iki rin­ki­mų, yra svar­biau­sia.

Taip pat mū­sų frak­ci­jos na­riai šian­dien iš ry­to su­si­ti­kę su prem­je­ru S. Skver­ne­liu pa­brė­žė tai, kad šis žmo­gus ne­si­kra­to at­sa­ko­my­bės, įver­ti­nęs ir ko­a­li­ci­nius su­si­ta­ri­mus, ir prie­mo­nių pla­ną, ku­ris pa­pil­dė Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą, pa­si­ra­šė ir tai pa­tvir­ti­na, kad ir Lie­tu­vos pi­lie­čiai, ir mes, po­li­ti­kai, ga­li­me ti­kė­tis, kad ben­dra­dar­biau­jant, ieš­kant ben­drų var­dik­lių pa­vyks įgy­ven­din­ti dar­niai tą, ką esa­me įsi­pa­rei­go­ję.

Il­gai ne­tęs­da­ma sa­vo kal­bos, no­riu pa­lin­kė­ti prem­je­rui sklan­daus nau­jo mi­nist­rų ka­bi­ne­to su­for­ma­vi­mo, pra­tęs­ti dar­bus, nes nau­jai ne­teks nie­ko im­tis, vis­kas yra ge­rai ži­no­ma. Frak­ci­jos var­du lin­ki­me sėk­mės, kad šios ka­den­ci­jos pa­bai­go­je ga­lė­tu­me iš­di­džiai pa­sa­ky­ti, kad tie pa­ža­dai, ku­rie bu­vo duo­ti mū­sų pi­lie­čiams, pa­gal ga­li­my­bes yra įgy­ven­din­ti. O pa­ža­dai – tai tie, ką ir įver­ti­no mū­sų žmo­nės pa­si­sa­ky­da­mi apie pa­grin­di­nius dar­bus, ku­rie, jų nuo­mo­ne, yra svar­biau­si. Tai pen­si­jų di­di­ni­mas, vai­ko pi­ni­gų di­di­ni­mas. Tai su­si­ję su tuo, kad jie nuo­lat di­di­na­mi, to­dėl pi­lie­čiai pa­reiš­kė, kad tai tu­ri bū­ti žen­kles­nė su­ma, kad mū­sų šei­mos tik­rai jus­tų vals­ty­bės dė­me­sį ir po­rei­kį auk­lė­ti ir ug­dy­ti jau­ną­ją kar­tą. Taip pat tei­gia­mai ver­ti­na­me prie­mo­nes, skir­tas ko­vai su al­ko­ho­liz­mu, su še­šė­li­ne eko­no­mi­ka.

Vi­si tie dar­bai bus pra­tęs­ti ir mū­sų frak­ci­ja de­le­guos pa­čius at­sa­kin­giau­sius ir kom­pe­ten­tin­gus žmo­nes už­im­ti pa­rei­gas mi­nis­te­ri­jo­se. Jau tu­ri­me pa­tir­ties de­le­guo­da­mi sa­vo mi­nist­rus, to­dėl vi­są Sei­mą no­riu pa­ti­kin­ti, kad ne­kil­tų abe­jo­nių, kad žmo­nės, ei­da­mi sa­vo pa­rei­gas, dirbs tin­ka­mai ir at­sa­kin­gai mū­sų vals­ty­bės la­bui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos frak­ci­jos var­du kal­bės A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­mas Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, pir­miau­sia frak­ci­jos var­du svei­ki­na­me su gi­mi­mo die­na. No­ri­me pa­dė­ko­ti ir jums, ir Vy­riau­sy­bei už rei­ka­lin­gus ir ge­rus dar­bus, ku­riuos pa­da­rė­te, bet ka­dan­gi mes ne jū­sų gi­mi­mo die­nos ba­liu­je, tai at­leis­ki­te, iš­gir­si­te ir kri­ti­kos, be ne­pri­im­ki­te nie­ko as­me­niš­kai, tik biz­nis, tik po­li­ti­ka, nes ko­le­gos iš dau­gu­mos pa­gi­ria­mų­jų žo­džių ga­na daug jau pa­sa­kė.

Aš tik no­rė­čiau pri­min­ti, ka­dan­gi mes tu­rė­jo­me pro­gą su Mi­nist­ru Pir­mi­nin­ku pa­na­šio­je dis­ku­si­jo­je da­ly­vau­ti, kai tvir­ti­no­me pir­mai ka­den­ci­jai, kad pro­gra­ma bu­vo apie dar­ną. Ten bu­vo pen­ki di­de­li punk­tai apie dar­ną. Aiš­ku, po be­veik tre­jų me­tų ga­li­ma pa­sa­ky­ti, ar tik­rai dar­na bu­vo pir­miau­sia pa­čio­je Vy­riau­sy­bė­je, pa­čio­je Sei­mo dau­gu­mo­je. Tur­būt kiek­vie­nas ga­li pa­sa­ky­ti, kad dar­nos pri­trū­ko, spren­džiant net iš šios die­nos veiks­mų, ku­rie vyks­ta.

Bu­vo daug pa­ža­dų, be ga­lo daug pa­ža­dų. Bu­vo la­bai gra­žių pa­ža­dų ir apie Dar­bo ko­dek­są, ir apie dar­bo už­mo­kes­tį, ir apie ba­zi­nį dy­dį – vi­so­kių pa­ža­dų bu­vo pri­da­lin­ta. Po tam tik­ro lai­ko mes ga­li­me pa­da­ry­ti ir pa­sa­ky­ti sa­vo iš­va­dą, ar tik­rai tie iš­sa­ky­ti ir ža­dė­ti pa­ža­dai rin­kė­jams bu­vo įvyk­dy­ti. Aš ga­liu drą­siai pa­sa­ky­ti po ši­tų me­tų, kad dau­go­ka pa­ža­dų įvai­rio­se sri­ty­se ne­įvyk­dy­ta. Bu­vo už­si­mo­ta la­bai stip­riai, ant vie­nos ran­kos pirš­tų ne­su­tel­pa vi­sos re­for­mos, ku­rios bu­vo pra­dė­tos, o ko ver­tas vien mi­li­jar­das mi­li­jo­nui? Jis kaž­kaip da­bar žiau­riai ker­ta­si su Pre­zi­den­to iš­sa­ky­tais pen­kiais svar­biau­siais da­ly­kais, ku­riuos rei­kė­tų įvyk­dy­ti, tai yra at­skir­ti­mi, skur­du, pa­di­di­ni­mu per­skirs­ty­mo iki 35. Tai­gi mi­li­jar­das mi­li­jo­nui šiek tiek truk­do tai da­ry­ti.

Kaip sa­kiau, bu­vo už­si­mo­ta daug re­for­mų. Pri­si­me­na­me gar­si­ą­ją mo­kes­čių ir pen­si­jų re­for­mą. Kal­bant apie pen­si­jų, ga­li­ma ra­šy­ti šio­kį to­kį ma­žą pliu­są, nors vis tiek vie­ni mo­kes­čių mo­kė­to­jai mo­ka ki­tiems, kad jų pen­si­jos bū­tų di­des­nės at­ei­ty­je. Su mo­kes­čiais iš es­mės nie­ko ne­pa­da­ry­ta, mus ir to­liau įvai­rios Eu­ro­pos ins­ti­tu­ci­jos kri­ti­kuo­ja, kad mes min­džiu­kuo­ja­me vie­to­je, ir mū­sų per­skirs­ty­mas yra per ma­žas.

Švie­ti­mo re­for­ma, tai yra eta­ti­nis ap­mo­kė­ji­mas ir ki­ti da­ly­kai. Vėl tur­būt pir­ma bu­vo iš­šau­ta, po to pa­gal­vo­ta. Apie svei­ka­tą, svei­ka­tos re­for­mą. Li­go­ni­nių re­or­ga­ni­za­vi­mas – kiek čia vi­so­kių ie­čių su­lau­žy­ta. Nors ko­le­ga kal­bė­jo apie tai, kad dėl vais­tų pa­da­ry­ta ge­rų da­ly­kų, ma­tau iš ap­klau­sų… Jei­gu mes klau­sia­me pi­lie­čių, ko­kie di­džiau­si ne pa­tys ge­riau­si dar­bai, ku­riuos pa­da­rė Vy­riau­sy­bė, tai vais­tų re­for­ma įra­šy­ta vie­na pir­mų­jų. Va­di­na­si, kaž­kas čia ne taip iki ga­lo pa­da­ry­ta.

Miš­kų re­for­ma at­ski­rai, čia bu­vo daug kal­bų, di­de­lių pa­ža­dų ply­nų kir­ti­mų ne­da­ry­ti. Čia pat prie Vil­niaus, vi­sai ne­to­li, ga­li­ma pa­va­žiuo­ti ir pa­ma­ty­ti, kaip lyg su sku­ta­muo­ju pei­liu­ku iš­pjau­ti di­džiau­si miš­kų plo­tai. O bu­vo pa­ža­das vi­siš­kai at­virkš­ti­nis, kad ply­nų kir­ti­mų tiek ne­bus. Taip pat dėl urė­di­jų re­for­mos, bet aš apie tai ne­kal­bė­siu.

Ir vai­ko tei­sių re­for­ma. Tik­rai rei­ka­lin­ga, vis­kas bu­vo pa­kan­ka­mai sty­guo­ja­ma, de­ja, ne­bu­vo pa­da­ry­tas pa­grin­di­nis da­ly­kas, ne­bu­vo pa­da­ry­ti na­mų dar­bai, o tai su­kė­lė di­de­lę pa­ni­ką vi­suo­me­nė­je. Pri­si­me­na­me, kaip čia vis­kas vy­ko, tai vy­ko bū­tent bu­vu­sio Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko va­do­vau­ja­mai Vy­riau­sy­bei.

Tai­gi, na­mų dar­bų ne­pa­da­rė­me, in­for­ma­ci­nės sis­te­mos ne­su­kū­rė­me, kad in­for­muo­tu­me, nes re­zul­ta­tai, ku­rie ro­do, pa­si­ro­do, vis­kas ten ge­rai su re­for­ma, ju­da tei­sin­ga kryp­ti­mi, ma­žiau… vyks­ta di­des­nė pa­ra­ma. Bet jei­gu mes žiū­rė­tu­me į pa­slau­gas, ku­rios bū­tų tei­kia­mos šei­moms, de­ja, jų ne­pa­kan­ka tiek, kiek rei­kė­tų. Spe­cia­lis­tų mo­ky­mai. Mes nuo pa­čių pra­džių sa­kė­me, kad pi­ni­gė­lių ši­tiems da­ly­kams tu­rė­tų bū­ti dau­giau. De­ja, jų pri­trū­ko kaip vi­sa­da.

Apie skur­dą ir at­skir­tį ne­kal­bė­siu, nes bent jau šio­je sa­lė­je ir net­gi šio­je se­si­jo­je bu­vo pa­da­ry­ti, kaip eko­no­mis­tai va­di­na, „Gy­vu­lių ūkio“ spren­di­mai, ku­rie tik­rai ne­su­ma­ži­na at­skir­ties. To­kie spren­di­mai daž­niau­siai pa­di­di­na… kai at­ski­roms gru­pėms pa­da­ro­me iš­ly­gas, jie ga­li ma­žiau mo­kė­ti ar į „Sod­rą“, ar gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čių.

Biu­dže­ti­nis sek­to­rius. Bu­vo su­da­ry­ta net Vy­riau­sy­bės ko­mi­si­ja dėl dar­bo ap­mo­kė­ji­mo stra­te­gi­jos. La­bai gai­la, pa­grin­di­nis pa­ža­das ba­zi­nį dy­dį grą­žin­ti į prieš­kri­zi­nį ly­gį taip ir li­ko ne­įvyk­dy­tas ir ne­bus įvyk­dy­tas, nes ki­tiems me­tams su­de­rė­jo su prof­są­jun­go­mis pri­dė­ti dar tris eu­rus prie ba­zi­nio dy­džio, bet tai ne­pa­sieks prieš­kri­zi­nio ly­gio.

Tuos pa­ža­dus bū­tų ga­li­ma var­din­ti ir var­din­ti. Ma­nau, kad mū­sų soc­de­mų frak­ci­ja dar­niai, pa­si­nau­do­siu šiuo žo­džiu, dar­niai ne­truk­dys Sei­mo dau­gu­mai pa­si­tvir­tin­ti Mi­nist­rą Pir­mi­nin­ką. O mes pa­lin­kė­si­me, kad Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas pri­si­min­tų prieš tre­jus me­tus duo­tus pa­ža­dus ir bent iš da­lies juos ga­lė­tų įvyk­dy­ti, nes tik­rai ne Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas di­di­na pen­sijas, ne Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas di­di­na vai­ko pi­ni­gus. Tai di­di­na mo­kes­čių mo­kė­to­jai, ku­rie sune­ša pi­ni­gus, o są­ži­nin­gai, do­rai, ge­rai pa­skirs­to Sei­mas ir Vy­riau­sy­bė. Sėk­mės, ger­bia­mas Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Frak­ci­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas (Su­ve­re­ni Lie­tu­va)“ var­du kal­bės V. Kam­ble­vi­čius.

V. KAMBLEVIČIUS (TTSLF). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ger­bia­mas bū­si­mas Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke! Šian­dien sto­viu prieš jus no­rė­da­mas pri­sta­ty­ti mū­sų par­ti­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ frak­ci­jos po­zi­ci­ją dėl ger­bia­mo kan­di­da­to į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko pos­tą. Su kan­di­da­tu esa­me ne kar­tą su­si­ti­kę, dis­ku­ta­vę įvai­riais rū­pi­mais klau­si­mais, kal­bė­ję apie prie­mo­nes ir bū­dus, ku­rie svar­būs Lie­tu­vos pi­lie­čių pro­ble­moms sprę­sti. Ga­liu pa­si­džiaug­ti, kad „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“, kaip val­dan­čio­sios ko­a­li­ci­jos part­neris, da­ly­vaus įgy­ven­di­nant Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą, ben­dro­mis jė­go­mis sieks tęs­ti pra­dė­tus dar­bus.

Šian­dien ry­te ger­bia­mas Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas lan­kė­si mū­sų frak­ci­jo­je ir dar kar­tą tu­rė­jo­me ga­li­my­bę įsi­ti­kin­ti, kad šis as­muo yra pats pa­ti­ki­miau­sias kan­di­da­tas ir to­liau sėk­min­gai va­do­vau­ti mi­nist­rų ka­bi­ne­tui. Di­džiau­siems kri­ti­kams no­riu pri­min­ti, kad šį kan­di­da­tą dek­re­tu pa­si­rin­ko ir nau­ja­sis mū­sų Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas ger­bia­mas G. Nau­sė­da, o tai reiš­kia, kad S. Skver­ne­lis yra tas as­muo, ku­ris vie­ni­ja ir ge­ba dirb­ti vals­ty­bės la­bui.

S. Skver­ne­lis yra pa­ty­ręs po­li­ti­kas, per sa­vo kar­je­rą ėjęs ne vie­nas svar­bias aukš­tas pa­rei­gas. Jis ži­no­mas ne tik kaip da­ly­kiš­kas žmo­gus, ku­ris lai­ko­si sa­vo duo­to žo­džio, bet ir kaip pui­kus va­do­vas, ge­ban­tis spręs­ti kon­kre­čias pro­ble­mas, ob­jek­ty­viai ir re­a­liai įver­tin­ti si­tu­a­ci­ją. Prem­je­ras ne­si­mė­tė sun­kiau­sio­mis si­tu­a­ci­jo­mis ir ne­ža­dė­jo ypa­tin­gų pa­ža­dų, bet kon­kre­čiais dar­bais įro­dė, kad pui­kiai su­si­tvar­ko su pa­rei­go­mis ir tu­ri aiš­kią vals­ty­bės val­dy­mo vi­zi­ją. Pen­si­jų di­di­ni­mas, mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos kė­li­mas ir ki­ti da­ly­kai ro­do, kad ger­bia­mas Pir­mi­nin­kas sa­vo dar­bą iš­ma­no ir ži­no, ko­kia kryp­ti­mi rei­kia ei­ti.

Nors ir kaip ne­no­rė­tų pri­pa­žin­ti opo­zi­ci­ja, po pas­ku­ti­nių rin­ki­mų, kai mi­nist­rų ka­bi­ne­to va­do­vu ta­po ger­bia­mas S. Skver­ne­lis, Lie­tu­vo­je žmo­nių gy­ve­ni­mas pa­ge­rė­jo. Tai ro­do ne tik vi­suo­me­nės ap­klau­sos, bet ir fak­tai bei skai­čiai. Ne­no­riu jų mi­nė­ti, ta­čiau dau­gu­ma iš­sa­ky­tų pa­vyz­džių dėl vi­du­ti­nio mė­ne­si­nio dar­bo už­mo­kes­čio, dėl aukš­tų­jų mo­kyk­lų dės­ty­to­jų at­ly­gi­ni­mų, pa­sau­lio kon­ku­ren­cin­gu­mo in­dek­so pa­di­dė­ji­mas ir pa­ki­li­mas į 14 vie­tą ir ga­liau­siai 2 %, skir­ti kraš­to gy­ny­bai, pa­ro­do, kad Pir­mi­nin­kas rū­pi­na­si vi­sais klau­si­mais, ku­rie yra ak­tu­a­liau­si šian­dien. Vi­sa tai nu­veik­ta per są­ly­gi­nai trum­pą lai­ką, kai S. Skver­ne­lis ėjo Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko pa­rei­gas.

Bū­ki­me nuo­šir­dūs ir tei­sin­gi iki ga­lo – tai vie­nin­te­lis kan­di­da­tas šia­me Sei­me, ku­ris ne tik už­si­re­ko­men­da­vo sa­vo nu­veik­tais dar­bais, bet ir su­ge­bė­jo su­bur­ti ir su­telk­ti val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą, ne­bi­jo im­tis at­sa­ko­my­bės ir to­liau ei­ti šias svar­bias pa­rei­gas, at­sa­kin­gas pa­rei­gas.

Nau­jo­ji ko­a­li­ci­ja pa­si­ra­šė su­tar­tį, įsi­pa­rei­go­jo tęs­ti pra­dė­tus dar­bus ir draus­min­gai įgy­ven­din­ti Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą, ku­ri at­lie­pia po­rei­kį rū­pin­tis gy­ven­to­jų ge­ro­ve, siek­ti so­cia­li­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mo. Aš ti­kiu, kad tiek prem­je­ras, tiek mū­sų nau­jo­ji ko­a­li­ci­ja dirbs ne dėl to, kad įtik­tų rin­kė­jui, o dėl to, kad bū­tų ge­ri­na­mas kiek­vie­no Lie­tu­vos pi­lie­čio gy­ve­ni­mas.

S. Skver­ne­lis, kaip jau mi­nė­jau, yra žo­džio žmo­gus ir tik­ras ly­de­ris. Bal­suo­da­mi už jo kan­di­da­tū­rą į Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko pa­rei­gas, bal­suo­si­me ne tik už mi­nist­rų ka­bi­ne­to va­do­vą, bet ir pa­si­rink­si­me Lie­tu­vos at­ei­tį. Siū­lau už­tik­rin­ti dar­bų tęs­ti­nu­mą, to­dėl frak­ci­jos var­du kvie­čiu vi­sus bal­suo­ti už S. Skver­ne­lį ir pa­lai­ky­ti jo kan­di­da­tū­rą.

Baig­da­mas nuo­šir­džiai krei­piuo­si į opo­zi­ci­ją. Is­to­ri­jo­je nuo ne­at­me­na­mų lai­kų, kai ka­riau­da­vo dvi ša­lys ir bū­da­vo vie­no iš va­do­vų gim­ta­die­nis, bu­vo nu­trau­kia­mas ka­ras ir bū­da­vo pa­liau­bos tą die­ną. Ka­dan­gi mes ne­sa­me prie­šai, opo­zi­ci­ja tam ir yra opo­zi­ci­ja, ku­ri kri­ti­kuo­ja – kar­tais tei­sin­gai, kar­tais ne­tei­sin­gai, no­rė­da­ma pa­si­ro­dy­ti prieš tau­tą, ta­čiau šian­dien pa­ro­dy­ki­me po­li­ti­nį, sa­ky­čiau, bran­du­mą. No­riu nuo­šir­džiai pa­kvies­ti ne­su­ga­din­ti mū­sų prem­je­ro gim­ta­die­nio nuo­tai­kos. Aš ju­mis ti­kiu.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, Sta­tu­tas ra­šo: po to ren­gia­ma dis­ku­si­ja, ku­rio­je už­si­ra­šę tur­būt 14 Sei­mo na­rių, no­rin­čių kal­bė­ti. Mes tu­rė­tu­me ap­si­ri­bo­ti dėl lai­ko, nes pa­gal pa­tvir­tin­tą dar­bo­tvarkę tu­rė­tu­me su­tilp­ti į tą vi­są ben­drą lai­ką, tai yra iki 12 val. 20 min. To­dėl siū­lau dis­ku­si­ją iki 40 mi­nu­čių. Ga­li­me pri­tar­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Mes pa­tvir­ti­no­me dar­bo­tvarkę, pa­gal ku­rią tie­siog tiek lai­ko ne­lie­ka. Siū­lau bal­suo­ti. Ma­no pa­siū­ly­mas yra 40 mi­nu­čių. Kas už to­kį pa­siū­ly­mą, bal­suo­ja taip, kas ma­no ki­taip, bal­suo­ja ki­taip.

Bal­sa­vo 98 Sei­mo na­riai: už – 73, prieš – 9, su­si­lai­kė 16 Sei­mo na­rių. Dis­ku­si­jai skir­ta 40 mi­nu­čių.

Dis­ku­tuo­si­me pa­gal frak­ci­jas – taip, kaip per Vy­riau­sy­bės va­lan­dą. Kvie­čiu kal­bė­ti Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jos at­sto­vę, Sei­mo na­rę A. Ged­vi­lie­nę. Iki pen­kių mi­nu­čių.

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ge­rą die­ną. Man šian­dien yra pir­mo­ji kal­ba iš šios tri­bū­nos, to­dėl tik­rai jau­di­nuo­si, at­si­pra­šau, jei­gu strigs kal­ba.

At­ėjau į po­li­ti­ką, nes ti­kiu po­li­ti­kais ir vis dar žiū­ri į po­li­ti­kus ir ap­skri­tai į po­li­ti­ką la­bai ide­a­lis­tiš­kai. Ta­čiau šian­dien mes tvir­ti­na­me Mi­nist­rą Pir­mi­nin­ką ir tu­riu ke­le­tą pa­sta­bų: ne tik man, bet ir dau­ge­liui jau­nų žmo­nių ky­la daug klau­si­mų ir no­ri­si at­sa­ky­mų ar­ba bent jau pa­mąs­ty­mų į at­ei­tį. Man at­ro­do, kad vie­na pa­grin­di­nių žmo­nių ver­ty­bių yra pa­si­ti­kė­ji­mas. Tam, kad jis bū­tų, pri­va­lu lai­ky­tis žo­džio. Man at­ro­do, prem­je­ras, tryp­čio­da­mas, neap­si­spręs­da­mas ir po­rą mė­ne­sių lai­ky­da­mas vals­ty­bę ne­ži­nio­je, ne­te­sė­jo žo­džio, ku­rį pa­sa­kė prieš rin­ki­mus. Ma­nau, kad vals­ty­bės va­do­vo dar­bas nė­ra NVO moks­lei­vio, NVO ly­gio įsi­pa­rei­go­ji­mas. Čia ne­ga­li pa­sa­ky­ti – pa­bo­do, už­da­rau du­ris ir iš­ei­nu.

Prieš ke­le­rius me­tus ža­dė­jo­te, kad jo­kiu bū­du ne­dirb­si­te su teis­to­mis par­ti­jo­mis, ta­čiau šian­dien jūs esa­te pa­si­ra­šę ko­a­li­ci­nę su­tar­tį su vie­na iš jų. Dar dau­giau, jūs su­da­rė­te nuo­mos su­tar­tį ir pa­sko­li­no­te po­nią A. Ši­rins­kie­nę. Tie­sa, šian­dien su­tar­ties ob­jek­tas pa­si­kei­tė. Ža­dė­jo­te ko­vą su ko­rup­ci­ja, bet, de­ja, šian­dien mes gir­di­me, kad vie­nas skaid­riau­sių mi­nist­rų grei­čiau­siai ne­be­tęs dar­bo jū­sų ko­man­do­je.

Pa­bai­gai, prieš ke­le­tą me­tų kal­bė­jo­te apie pro­fe­sio­na­lų Vy­riau­sy­bę, ta­čiau di­džio­ji da­lis jū­sų ko­man­dos jau pa­si­kei­tė ir at­ei­ty­je pla­nuo­ja­te pa­si­kei­ti­mus. Da­bar mū­sų Vy­riau­sy­bė yra vie­nin­te­lė Eu­ro­po­je, ku­rios su­dė­ty­je nė­ra nė vie­nos mo­ters.

Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, man at­ro­do, kad pro­fe­sio­na­lų Vy­riau­sy­bės pa­va­di­ni­mas yra dis­kre­di­tuo­tas. Bū­tent dėl šių prie­žas­čių šian­dien aš bal­suodama su­si­lai­kysiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Kvie­čiu Sei­mo na­rį K. Gla­vec­ką. Ruo­šia­si L. Bal­sys. Dėl ve­di­mo – tvar­kos R. Že­mai­tai­tis.

R. ŽEMAITAITIS (TTSLF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Aš ger­bia­ma­jai ko­le­gei, ku­ri sa­kė: aš jau­din­siuo­si, bet jei­gu ką, at­si­pra­šo­me. Ger­bia­ma ko­le­ge, šiaip jūs prieš ke­le­tą sa­vai­čių (krei­piuo­si į A. Ged­vi­lie­nę) duo­da­ma prie­sai­ką Sei­me prieš Kon­sti­tu­ci­ją pa­si­ža­dė­jo­te vyk­dy­ti ir lai­ky­tis Lie­tu­vos tei­sės ak­tų ir įsta­ty­mų. Aš ne­ži­nau, ar jū­sų tei­si­nis ne­raš­tin­gu­mas, ar tie­siog kvai­lu­mas jus ve­da į tri­bū­ną sa­ky­ti, kad su teis­ta par­ti­ja. Aš ci­tuo­ju: „Su teis­to­mis, nu­teis­to­mis par­ti­jo­mis.“ De­ja, jei­gu jūs ne­ži­no­te, ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­ja šian­dien ga­lio­ja. Žmo­gus ne­kal­tas ar ins­ti­tu­ci­ja ne­kal­ta tol, kol teis­mas to ne­pri­pa­ži­no. Tie­siog jums dėl at­ei­ties ir gerb­ki­te ki­tus ko­le­gas. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. K. Gla­vec­kas.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, iš tik­ro gra­ži ir įdo­mi die­na ne tik gim­ta­die­nio pras­me, bet ir tuo, kad mes ap­ta­ri­nė­ja­me Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko S. Skver­ne­lio kan­di­da­tū­rą ži­no­da­mi, kad dau­gu­ma vis tiek jį pa­lai­ko. O pa­lai­ky­ti iš tik­ro yra už ką.

Kal­ba­ma apie du da­ly­kus. Vie­nas da­ly­kas, apie jį as­me­niš­kai, apie jo įdir­bį ir jo pa­sie­ki­mus. Ant­ras klau­si­mas, ko­kia at­ei­ty­je bus Vy­riau­sy­bė, ku­ri yra for­muo­ja­ma, ir kas to­je Vy­riau­sy­bė­je bus, ko­kiu ke­liu ji to­liau eis.

Dau­gu­ma kal­bė­ju­sių­jų ban­do da­ry­ti pa­sta­bas bu­vu­siam, dar esa­mam Mi­nist­rui Pir­mi­nin­kui, kad jo va­do­vau­ja­ma Vy­riau­sy­bė ne­pa­kan­ka­mai sky­rė pi­ni­gų, ne­pa­kan­ka­mai di­fe­ren­ci­ja­vo mo­kes­čius, ne­pa­kan­ka­mai da­rė tą. Ki­taip sa­kant, re­for­mos bu­vo gei­džia­mos vi­sų ir jų vi­si no­rė­jo, bet kaip vi­sa­da bū­na, no­ri re­for­mos, o kai tik pra­de­da­ma re­for­ma, vi­si pra­de­da ieš­ko­ti, kuo ji blo­ga ir ką rei­kia da­ry­ti vi­siš­kai ki­taip.

Aš trum­pai pa­sa­ky­siu sa­vo nuo­mo­nę apie tuos iš­šū­kius, ku­rie lau­kia bū­si­mos Vy­riau­sy­bės ir Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko, ne tik kaip at­sto­vau­jan­čio Lie­tu­vai Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­bo­je ar dar kur nors, bet ir vi­sa­me kon­teks­te, ku­ria­me da­bar yra Eu­ro­pa.

Ka­dan­gi esa­me eu­ro zo­nos su­dė­ty­je, pui­kiai ži­no­me, kad eu­ro zo­nos šiuo me­tu yra ga­na sun­ki pa­dė­tis. Eu­ro­pos Cen­tri­nis Ban­kas ban­do ska­tin­ti, ypač Vo­kie­ti­ja, di­din­ti sa­vo eks­por­tą, ga­my­bą, nes Vo­kie­ti­jos nuos­mu­kis, kar­tu ir Pran­cū­zi­jos, yra la­bai reikš­min­gas vi­sai eu­ro zo­nai ta pras­me, kad va­liu­tos, eu­ro, kur­sas, kaip ži­no­te, po tru­pu­tį kren­ta ir de­val­vuo­ja­si ki­tų va­liu­tų at­žvil­giu ir Eu­ro­pa ieš­ko iš­ei­čių, kaip pa­ska­tin­ti ga­my­bą, nes nuo ga­my­bos lė­tė­ji­mo pri­klau­so ir Vo­kie­ti­jos trau­ki­nys, ga­lų ga­le pri­klau­so Eu­ro­pos Są­jun­gos fon­dai ir vi­si ki­ti da­ly­kai.

Tai štai Lie­tu­va at­si­dū­rė to­kio­je pa­dė­ty­je, kad ji tu­ri pri­im­ti tuos iš­šū­kius. Tie iš­šū­kiai tie­sio­giai lies ir Mi­nist­rą Pir­mi­nin­ką.

Pir­mas iš­šū­kis bus, ko­kią po­li­ti­ką da­ry­ti, ar to­liau ei­ti tau­py­mo po­li­ti­kos ke­liu, ki­taip sa­kant, tau­py­ti, kur ga­li­ma ma­žin­ti ir taip to­liau, sie­kiant pa­da­ry­ti žen­kles­nį re­zer­vą, nors re­zer­vas 300–400 mln. iš tik­ro yra nie­kas, pa­ly­gin­ti su tuo, ko rei­kia. Ant­ras ke­lias yra tas, ku­riuo ei­na da­bar Eu­ro­pos Cen­tri­nis Ban­kas ir dau­ge­lis vals­ty­bių, dėl jo vyks­ta di­džiu­lės dis­ku­si­jos, – tai ska­ti­ni­mo ke­lias. Ki­taip sa­kant, įlie­ji­mas fi­nan­sų į eko­no­mi­ką ir ska­ti­ni­mas.

Mes, Lie­tu­va, tu­ri­me ne tik ga­li­my­bę per cen­tri­nį ban­ką iš Eu­ro­pos Cen­tri­nio Ban­ko ir ska­ti­ni­mo pro­gra­mų gau­ti pi­ni­gų ir įdieg­ti į eko­no­mi­ką, bet ir pa­tys tu­ri­me to­kių, ku­rių ne­iš­nau­do­ja­me. Mes tu­ri­me apie 14 mlrd. in­dė­lių mo­kė­to­jų pi­ni­gų, ku­rie gu­li nu­li­nė­mis pa­lū­ka­no­mis, fak­tiš­kai pa­lū­ka­nos tuoj bus mi­nu­si­nės, ir mes jų nie­kaip ne­ga­li­me įtrauk­ti į eko­no­mi­kos au­gi­mą. Žmo­nės, ku­rie yra sa­vi­nin­kai ir ku­rie yra ati­dė­ję sa­vo mo­kią pa­klau­są į at­ei­tį, pui­kiai su­pran­ta, kad in­flia­ci­ja, ku­ri da­bar ky­la ir au­ga, tų pi­ni­gų su­val­gys dau­giau, ne­gu gaus pa­lū­ka­nų, ar­ba jų iš vi­so ne­gaus. Šia­me fo­ne, be abe­jo, Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas ir fi­nan­sų mi­nist­ras tu­ri pri­im­ti ra­di­ka­lius ir grei­tus spren­di­mus, kaip įjung­ti ska­ti­ni­mo me­cha­niz­mą. Jei­gu mes jo ne­tu­rė­si­me, mes ne­tu­rė­si­me pi­ni­gų, o jei ne­tu­rė­si­me pi­ni­gų, tai jų pa­skirs­ty­mas taip pat bus la­bai sun­kus.

Ki­tas da­ly­kas – tai ver­slas. Mū­sų ver­slas iš tik­ro yra trau­kian­tis, bet jo trau­ki­mas iš es­mės su­si­jęs ir pri­klau­so nuo to, kad mū­sų biu­ro­kratija yra la­bai ne­efek­ty­vi, ir ačiū Die­vui. Jei­gu bū­tų efek­ty­vi, ver­slas aukš­tyn ko­jo­mis at­si­gul­tų. Ka­dan­gi mū­sų biu­ro­kratija ne­efek­ty­vi, tai ver­slas iš­gy­ve­na, ieš­ko ke­lių, ran­da bū­dų pa­ga­min­ti, par­duo­ti, už­dirb­ti ir mo­kė­ti vals­ty­bei mo­kes­čius, ir ki­tus da­ly­kus. Šia pras­me iš­šū­kis yra val­di­nin­ki­jos su­ma­ži­ni­mas, ypač funk­ci­jų, gal ne fi­ziš­kai, bet funk­ci­jų.

Tre­čias da­ly­kas yra eko­no­mi­kos ir vis­ko skait­me­ni­za­vi­mas. Mums Svei­ka­tos mi­nis­te­ri­jos, svei­ka­tos sri­ties skait­me­ni­za­vi­mas pa­ro­dė, kad mes iš tik­ro be­veik nie­ko ne­da­ro­me, iš­sky­rus di­džiu­les in­ves­ti­ci­jas… į pi­ni­gus. Sis­te­ma ar­ba ne­dir­ba, ar­ba dir­ba la­bai blo­gai. Mes tu­ri­me, Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, is­to­ri­nę pro­gą su­jung­ti dvi mi­nis­te­ri­jas – Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ją ir Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­ją – tam, kad nau­do­da­mi šiuo­lai­ki­nes prie­mo­nes (o mes tiek pri­kū­rė­me pro­gra­mų) ga­lė­tu­me, tuos abu sek­to­rius su­jun­gę, tu­rė­ti ma­žiau biu­ro­kratų ir efek­ty­viau spręs­ti pro­ble­mas. Ly­giai tas pats fak­tiš­kai dėl vi­sų ša­kų. Tai čia iš­šū­kiai, ku­rie ne­pri­klau­so nuo to, kas bu­vo, jie bus ir juos rei­kės da­ry­ti.

Pa­bai­goje no­riu pa­sa­ky­ti ke­le­tą nuo­mo­nių. Ger­bia­mas Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, dau­gu­ma jus ver­ti­na už jū­sų ge­bė­ji­mus, ži­nias, pa­tir­tį. Bet aš ma­nau, kad jūs iš tik­rų­jų esa­te ver­tas dar ki­tokio ver­ti­ni­mo, tai, kad jūs ne­sa­te pik­tas ir tu­ri­te hu­mo­ro jaus­mą. Nes su hu­mo­ro jaus­mu ir be pyk­čio vi­suo­met žmo­gus la­biau my­li­mas ir jo klau­so­ma la­biau ne­gu to, ku­ris yra pik­tas ir pyk­da­mas gal­vo­ja, kad val­gy­da­mas ar ger­da­mas nuo­dus nuo­di­ja ki­tą. Svei­ki­nu jus su gim­tadie­niu…

PIRMININKAS. Lai­kas.

K. GLAVECKAS (LSF). …ir žiū­rė­si­me, ko­kią pro­gra­mą jūs bū­si­te pa­tei­kęs. Ačiū.

PIRMININKAS. Kal­bės Sei­mo na­rys L. Bal­sys. Ruo­šia­si P. Gra­žu­lis.

L. BALSYS (LSDPF). Ger­bia­mi ko­le­gos, tik­rai ne­si­ruo­šiau kal­bė­ti, ei­ti į tri­bū­ną ir gai­šin­ti čia vi­sų mū­sų bran­gaus lai­ko. At­ro­dy­tų, ką čia tre­čius me­tus be­bai­giant prem­je­rui la­bai pa­sa­ky­si nau­jo, nes ne nau­ją prem­je­rą ski­ria­me, at­lie­ka­me to­kią tech­ni­nę, funk­ci­nę pro­ce­dū­rą, kai rei­kia per­skir­ti, per­tvir­tin­ti esa­mą prem­je­rą. Bet kaž­kaip po su­si­ti­ki­mo frak­ci­jo­je ki­lo toks dve­jo­pas įspū­dis, apie ku­rį no­rė­tų­si tar­ti ke­le­tą žo­džių.

Su­si­ti­ki­mas mū­sų frak­ci­jo­je bu­vo at­vi­ras, da­ly­va­vo ži­niask­lai­da, tad jo­kių pa­slap­čių ten ne­bu­vo. Es­mi­nis klau­si­mas, ku­ris tur­būt yra ak­tu­a­lus šių lai­kų po­li­ti­ko­je, yra pa­si­ti­kė­ji­mo klau­si­mas. Ar ga­li­ma pa­si­ti­kė­ti po­li­ti­ku, kai jis ei­na į rin­ki­mus ir kai už jį bal­suo­ja žmo­nės, ar­ba šiuo at­ve­ju mes bal­suo­si­me už prem­je­ro kan­di­da­tū­rą, ar mes ga­li­me tuo žmo­gu­mi pa­si­ti­kė­ti? At­ro­dy­tų, gal ir rei­kė­tų pa­si­ti­kė­ti, bet po­li­ti­ko­je ga­li­ma ne­su­tar­ti ir rei­kia tur­būt ne­su­tar­ti, ga­li­ma gin­čy­tis ir rei­kia gin­čy­tis. Tai aš vi­siš­kai su­pras­čiau, jei­gu, pa­vyz­džiui, žmo­gus ei­tų į rin­ki­mus su po­li­ti­ne jė­ga, ku­ri sa­ko at­vi­rai: di­din­si­me ply­nus kir­ti­mus Lie­tu­vo­je, miš­ką kir­sime, nes tai svar­bi ūkio ša­ka. Rei­kia kuo dau­giau iš­skirs­ti miš­ko ir jo kuo dau­giau par­duo­ti va­di­na­mie­siems už­sie­nio in­ves­tuo­to­jams. Nor­mas di­din­si­me, nes mums at­ro­do, kad taip tei­sin­ga. Ir jie tam­pa iš­rink­ti, žmo­nės už juos bal­suo­ja, iš­ren­ka, at­ro­dy­tų, ta­da vis­kas ge­rai, ga­li­me pa­si­ti­kė­ti, nors ir ne­pri­ta­ria­me, nes ži­no­me, ką žmo­gus da­rys, nes jis iš­rink­tas su to­kia nuo­sta­ta.

Bet ką mes da­bar tu­ri­me? Dėl to ir no­ri­si apie tai kal­bė­ti. Mes tu­ri­me vi­sai ki­to­kį, ma­to­me vi­sai ki­to­kį pa­vyz­dį. Mes ma­to­me, kad žmo­gus, ger­bia­mas S. Skver­ne­lis, ėjo į rin­ki­mus aukš­tai iš­kė­lęs vals­tie­čių vė­lia­vą ir aukš­tai iš­kė­lęs lai­kė vals­tie­čių pro­gra­mą. To­je pro­gra­mo­je pa­ra­šy­ta, kad ply­nų kir­ti­mų tu­ri bū­ti ne dau­giau kaip 30 %. O vi­si 70 % – ne ply­ni kir­ti­mai. Ten kal­ba­ma, kad rei­kia di­din­ti sau­go­mas te­ri­to­ri­jas ir stip­rin­ti, o ne jas ma­žin­ti. Kai mes da­bar pa­žiū­ri­me, kas vyks­ta re­a­liai, mes ma­to­me, kad ply­nų kir­ti­mų kaip bu­vo, taip ir yra 70 %, ir tas skai­čius net ne­ke­ti­na ma­žė­ti. Mes ma­to­me, kad ši Vy­riau­sy­bė, va­do­vau­ja­ma S. Skver­ne­lio, pa­di­di­no miš­kų kir­ti­mo nor­mą, o ne ją su­ma­ži­no ar­ba bent jau ne­di­di­no ir ne­pa­li­ko to­kios, ko­kia yra.

Mes ma­to­me, kad sau­go­mos te­ri­to­ri­jos ne tik stip­ri­na­mos, ple­čia­mos ir puo­se­lė­ja­mos, bet stab­do­mos, Pu­nios ši­lo re­zer­va­to pli­ti­mas yra stab­do­mas. Aš su­tin­ku, gal­būt rei­kia per­žiū­rė­ti sau­go­mų te­ri­to­ri­jų kon­cep­ci­ją, gal­būt kai ko ga­li­me at­si­sa­ky­ti, bet stab­dy­ti jau pra­dė­tą ge­rą pro­ce­są, Pu­nios ši­lą, kur yra vie­nin­te­lė vie­ta, kur yra sen­gi­rė… At­ro­do vi­siš­kai aki­vaiz­du, kad žmo­gus da­ro ne tai, ką ji­sai de­kla­ruo­ja. Va­di­na­si, pa­si­ti­kė­ti yra la­bai sun­ku.

Ki­tas da­ly­kas, mes čia Sei­me pa­tvir­ti­no­me Ener­ge­ti­kos stra­te­gi­ją, ku­rią pa­ren­gė Vy­riau­sy­bė, va­do­vau­ja­ma S. Skver­ne­lio, ge­rą stra­te­gi­ją, tik­rai pui­kią. Ten nu­ma­ty­ta lo­giš­kai pa­grįs­tais skai­čiais, lo­giš­ka ei­ga, kaip Lie­tu­va at­si­sa­ko iš­kas­ti­nio ku­ro po 2030 me­tų iki 2050 me­tų. Tai la­bai il­gas lai­ko tar­pas, bet stra­te­gi­ja tam ir skir­ta. Mes ją pri­ima­me ir pa­lai­ko­me, vis­kas ge­rai. Bet stai­ga mes ma­to­me, kad iš kaž­kur, ne iš kaž­kur, o iš Vy­riau­sy­bės at­ei­na siū­ly­mas įtei­sin­ti CO2, an­glies dvi­de­gi­nio, lai­do­ji­mo įsta­ty­mą, pa­gal ku­rį stai­ga, pa­si­ro­do, bū­tų sta­to­ma kaž­ko­kia di­džiu­lė du­jų de­gi­ni­mo ga­myk­la, tos ga­myk­los CO2 bū­tų su­ren­ka­mas ir su­ki­ša­mas kaž­kur į naf­tos grę­ži­nius. Na, kaip tai de­ra su stra­te­gi­ja, ku­rio­je iš vi­so iš­kas­ti­nio ku­ro pla­nuo­ja­ma at­si­sa­ky­ti, ne­aiš­ku.

Į ma­no klau­si­mą frak­ci­jo­je, kaip, prem­je­re, pa­si­ra­šė­te to­kį me­mo­ran­du­mą, tu­rė­da­mas to­kią stra­te­gi­ją, prem­je­ras sa­ko: ai, tie me­mo­ran­du­mai dar nie­ko ne­reiš­kia. Na, mes ben­drau­ja­me su už­sie­nio in­ves­tuo­to­jais, jiems ką nors pa­ža­da­me ir sa­ko­me – mes net ne­si­lai­ky­si­me. Ar ne­bū­tų są­ži­nin­ga pa­sa­ky­ti už­sie­nio in­ves­tuo­to­jams: klau­sy­ki­te, ger­bia­mi in­ves­tuo­to­jai, mū­sų to­kia stra­te­gi­ja, pas mus iš­kas­ti­nio ku­ro at­si­sa­ko­ma, gal jūs no­ri­te in­ves­tuo­ti, pa­vyz­džiui, ne į iš­kas­ti­nį ku­rą, o į at­si­nau­ji­nan­čią ener­ge­ti­ką – at­ei­ki­te, lau­kia­me. Tai ne, mes ma­to­me to­kį mė­ty­mą­si – kaip rei­kės, taip ir da­ry­si­me. Tai yra ele­men­tai, ku­rie sa­ko, kad pa­si­ti­kė­ti sun­ku.

Bet pas­ku­ti­nis klau­si­mas, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke…

PIRMININKAS. Lai­kas!

L. BALSYS (LSDPF). …ar ga­lė­jo bū­ti blo­giau? Ga­lė­jo bū­ti blo­giau, ga­lė­jo ne­bū­ti vai­ko pi­ni­gų, ga­lė­jo ne­bū­ti pa­di­din­tų pen­si­jų. Ar ga­li bū­ti ge­riau? Ne­ži­nau. To­dėl mes frak­ci­jo­je nu­spren­dė­me ne­truk­dy­ti prem­je­rui tęs­ti dar­bus, už ne­bal­suo­si­me, bet prieš ir­gi ne­bal­suo­si­me. Dar­bus tęs­ti ne­truk­dy­si­me, bet no­ri­si, kad pa­ža­dų ne­bū­tų tuš­čių, kad pro­gra­mų bū­tų lai­ko­ma­si ir kad po­li­ti­nio ci­niz­mo bū­tų kuo ma­žiau. To ir lin­kiu.

PIRMININKAS. Kal­bės Sei­mo na­rys P. Gra­žu­lis. Ruo­šia­si V. Ačie­nė.

P. GRAŽULIS (MSNG). Ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, iš tik­ro ko ieš­ko­si, tą ir ra­si. Jei­gu no­rė­si ieš­ko­ti prie­kaiš­tų ar­ba trū­ku­mų Vy­riau­sy­bei, Vy­riau­sy­bės dar­be, vi­sa­da jų ra­si, o jei­gu no­rė­si ras­ti ir ieš­ko­ti ge­rų dar­bų, vi­sa­da jų ra­si. Ir tik­rai tų dar­bų yra.

Aš no­riu ne vie­ną prie­kaiš­tą pa­sa­ky­ti Tė­vy­nės są­jun­gos, kad juos nu­ste­bi­no, kad su­da­ro­ma ko­a­li­ci­nė su­tar­tis su par­ti­ja, ku­ri yra tei­sia­ma. Aš no­riu pa­sa­ky­ti taip: ne vie­na par­ti­ja bu­vo tei­sia­ma, bet te­ro­ris­ti­ne or­ga­ni­za­ci­ja per vi­są par­la­men­ta­riz­mo is­to­ri­ją bu­vo pri­pa­žin­ta, ne pro­ce­sas vyks­ta, bu­vo pri­pa­žin­ta ir šian­dien tas pri­pa­ži­ni­mas ga­lio­ja, tik vie­na – Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai. Pri­pa­žin­ta te­ro­ris­ti­ne or­ga­ni­za­ci­ja. Tai, man at­ro­do, yra bai­siau ne­gu tei­sia­ma par­ti­ja.

Ant­ras da­ly­kas. Aš no­riu pa­žiū­rė­ti į at­ei­tį. Jei­gu taip su­si­klos­tys at­ei­nan­tys Sei­mo rin­ki­mai, tai tei­sia­ma ir Li­be­ra­lų par­ti­ja. Su kuo jūs su­da­ry­si­te val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą? Pa­žiū­rė­si­me, kaip jūs lai­ky­si­tės prin­ci­pų. Aš jums ga­liu pri­min­ti, kaip jūs kri­ti­ka­vo­te A. Va­lins­ko par­ti­ją įsteig­tą, o, de­ja, pa­sky­rė­te Sei­mo Pir­mi­nin­ku. At­lei­do­te vi­sas nuo­dė­mes, vi­są kri­ti­ką pa­mir­šo­te ir dėl val­džios la­bai daug ką pa­mir­šo­te.

Ant­ras da­ly­kas. Ži­no­te, aš pa­sa­ky­siu apie teis­tu­mą. Jei­gu mes bū­tu­me tei­si­nė vals­ty­bė, kon­ser­va­to­riai bū­tų nu­teis­ti ma­žiau­siai de­šimt kar­tų už la­bai sun­kius fi­nan­si­nius nu­si­kal­ti­mus mū­sų vals­ty­bei. Tai yra už pi­ni­gų sko­li­ni­mą 8 mlrd. de­šim­čiai me­tų fik­suo­to­mis pa­lū­ka­no­mis, tai už fik­suo­tą du­jų kai­ną, ku­ri per­ka­ma per su­skys­tin­tų du­jų ter­mi­na­lą, tai ir už tai, kad vi­sa „Klai­pė­dos naf­tos“ ba­zė bu­vo iš­nuo­mo­ta Ru­si­jos „Gaz­pro­mui“ ir da­ro­ma di­džiu­lė eko­no­mi­nė ža­la mū­sų vals­ty­bei, tai, kad no­rė­jo įkiš­ti mums „Hi­ta­chi“ re­ak­to­rių, ku­rio ne­pri­ėmė nė vie­na vals­ty­bė, nes jis ne­sau­gus. Tų nu­si­kal­ti­mų tik­rai bu­vo la­bai daug, bet žmo­nės juos grei­tai pa­mirš­ta.

O jei­gu kal­bė­si­me apie G. Land­sber­gio šei­mos ver­slą, tai čia tik­rai, man at­ro­do, ne vie­na by­la. Ne tik by­la, bet, man at­ro­do, G. Land­sber­giui gre­sia ir ap­kal­ta už jo vyk­do­mą po­li­ti­ką. Jūs įsi­vaiz­duo­ki­te, mo­kyk­lų biz­nis, pa­si­ro­do, daug pel­nin­ges­nis ne­gu pre­ky­ba nar­ko­ti­kais. Na, nė­ra gir­dė­ta pa­sau­ly­je, kad ši­taip ge­o­met­ri­ne pro­gre­si­ja, kas už­si­i­ma mo­ky­mu, vai­kų ug­dy­mu, bū­tų toks pel­nin­gas ver­slas. Kas tai yra? Ši­tas ver­slas fi­nan­suo­ja­mas iš „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ ne­le­ga­liai, ne­tei­sė­tai ir ši­taip tur­tė­ja vi­sa Land­sber­gių gi­mi­nė ir kla­nas. To ne­ga­li bū­ti. Po­ne Gab­rie­liau, to ne­ga­li bū­ti! Nė­ra pa­sau­ly­je to­kio pel­nin­go švie­ti­mo sis­te­mos ver­slo. Man at­ro­do, pir­miau­sia kri­ti­kuo­da­mi ki­tus, pa­žiū­rė­ki­te į sa­ve.

Da­bar aš no­riu pa­sa­ky­ti apie da­bar­ti­nę val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą. Kas man šiek tiek ke­lia ne­ri­mą? Ne­ri­mą ke­lia prem­je­ro at­si­grę­ži­mas į kon­ser­va­to­rius ir nu­si­grę­ži­mas nuo vals­tie­čių ir nuo val­dan­čiosios dau­gu­mos.

Prem­je­re, aš šią po­li­ti­nę jė­gą pa­žįs­tu la­bai se­niai, jie tik dėl to jums lai­žo, kaip čia pa­sa­kius, jums pa­tai­kau­ja, nes ti­ki­si, kad jus su­skal­dys ir kad val­dan­čio­ji dau­gu­ma su­by­rės. Nie­ko jie dau­giau iš jū­sų ne­si­ti­ki. Pir­ma ma­no kal­ba bu­vo pa­sa­ky­ta, kai iš­rin­ko val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą: pa­sa­kiau, kad įvy­ko ste­buk­las, kad ši­to­kia di­de­le bal­sų per­sva­ra tiek daug Sei­mo vie­tų ga­vo vals­tie­čiai, bet įvyks dar vie­nas ste­buk­las, jei­gu jū­sų kon­ser­va­to­riai ne­su­skal­dys. De­ja, jie ban­dė tru­pin­ti, ban­dė skal­dy­ti, at­skė­lė ke­le­tą Sei­mo na­rių, kon­ser­va­to­riai kir­ši­no vi­so­kiais bū­dais, bet, de­ja, jiems ne­pa­vy­ko su­skal­dy­ti val­dan­čiosios dau­gu­mos. Tik­rai eg­za­mi­ną val­dan­čio­ji dau­gu­ma iš­lai­kė, tai yra svar­biau­sia.

Ant­ras da­ly­kas, ma­nau, kad jūs iš­lai­ky­si­te ši­tą eg­za­mi­ną iki ga­lo, nes su­si­for­ma­vo val­dan­čio­ji dau­gu­ma, pa­tvir­ti­no pro­gra­mą, pa­tvir­tins mi­nist­rus ir tik­rai tar­naus Lie­tu­vai, ne ko­kioms nors fi­nan­si­nėms ar ki­to­kioms už­sie­nio struk­tū­roms, kaip bu­vo prie kon­ser­va­to­rių.

Ger­bia­mie­ji, aš no­riu taip pat, ka­dan­gi tu­riu ne­ma­žą par­la­men­ti­nę pa­tir­tį, ir yra Pi­ta­go­ras pa­sa­kęs, kai pa­ly­gi­ni reiš­ki­nius, ta­da daug kas pa­si­da­ro aiš­kiau… Taip, klai­dų bu­vo, ir tai pri­pa­ži­no prem­je­ras. Gal­būt aš pri­pa­žin­čiau čia S. Skver­ne­lio… Gab­rie­liaus… so­cia­li­nė po­li­ti­ka tu­ri bū­ti tik­rai la­biau at­sa­kin­ga. Ma­nau, kad ši­tas biu­dže­tas bus su­for­muo­tas so­cia­liai at­sa­kin­ges­nis. Ir tie 300 mln., kur su­ma­žin­ti mo­kes­čiai, ati­teks tiems, ku­riems la­biau­siai rei­kia. Iš­lai­ky­ki­te vie­ny­bę, bū­ki­te stip­rūs ir ta­da pa­ma­ty­si­te, prem­je­re, ne­my­lės jū­sų kon­ser­va­to­riai, kai jūs bū­si­te vie­nin­gi.

PIRMININKAS. Kal­bės Sei­mo na­rė V. Ačie­nė. Ruo­šia­si J. Raz­ma.

V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, ma­no iš­sa­ky­tos min­tys gal­būt dau­ge­liu at­ve­jų ir pa­si­kar­tos, bet tai gal yra nor­ma­lu, nes kal­ba­me apie žmo­gų, Vy­riau­sy­bės va­do­vą, ku­rį jau vi­si ge­rai pa­žįs­ta­me. Da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė jau tu­ri sa­vo veik­los is­to­ri­ją. Is­to­ri­jos pra­džia yra šios ka­den­ci­jos Sei­mo pra­džia. Nau­ja su­da­ry­ta Vy­riau­sy­bė su prem­je­ru prie­ša­ky­je ėmė­si ryž­tin­gų žings­nių se­niai po­ky­čių rei­ka­lau­jan­čio­se ša­lies so­cia­li­nė­je, ūkio, kraš­to ap­sau­gos, švie­ti­mo ir ki­to­se sri­ty­se.

Mū­sų tau­tie­čių iner­ci­nis mąs­ty­mas, kad nie­ko ne­ga­li­me pa­da­ry­ti, kad vis tiek bus tas pats, bus kaip vi­sa­da, ne­su­stab­dė prem­je­ro ir Vy­riau­sy­bės žings­nių pra­dė­ti po­ky­čius. Nor­ma­lu, kad kiek­vie­na ini­cia­ty­va su­ke­lia dis­ku­si­ją, abe­jo­nių, ga­liau­siai pa­si­prie­ši­ni­mą. Te­ko iš­gy­ven­ti ir tai. No­riu iš­skir­ti S. Skver­ne­lio stip­ri­ą­ją pu­sę: tai pla­tus ir kom­plek­siš­kas pro­ble­mų ma­ty­mas, jų spren­di­mų mo­de­lia­vi­mas, kon­kre­tu­mas pri­imant spren­di­mus, ap­iman­čius įvai­rių gy­ven­to­jų sluoks­nių pro­ble­mas. Reik­lu­mas ir at­sa­kin­gu­mas, ži­no­ji­mas, kad leng­va ne­bus. Vi­sa­da bu­vo ir bus da­lis ne­pa­ten­kin­tų, kri­ti­kuo­jan­čių, ieš­kan­čių Vy­riau­sy­bės dar­bo ne­sėk­mių. Taip jau yra, kad vie­nų sėk­mė yra ne­sėk­mė ki­tiems. Bet pa­klaus­ki­me šian­dien sen­jo­rų, ar jie no­rė­tų grįž­ti prie tos pen­si­jos, ku­ri bu­vo mo­ka­ma 2016 me­tais? Pa­klaus­ki­me tė­vų, gal jie no­ri at­si­sa­ky­ti vai­ko pi­ni­gų, jei jie to­kie ma­ži? Ar jau­nos šei­mos at­si­sa­ky­tų leng­va­tos į pa­ra­mą būs­tui? Gal at­si­sa­ky­tų kas nors di­des­nio at­ly­gi­ni­mo, ku­ris di­dė­jo nuo 2016 me­tų. Ar tik­rai vi­siems ne­pa­tin­ka tai­ky­tos prie­mo­nės prieš ko­rup­ci­ją ir še­šė­li­nę eko­no­mi­ką?

Svei­ka­tos re­for­ma. Ar tik­rai vi­si žmo­nės ne­pa­ten­kin­ti, tu­rė­da­mi ga­li­my­bę įsi­gy­ti pi­ges­nių vais­tų? Ar dau­gu­ma gy­ven­to­jų pri­tar­tų Al­ko­ho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mo at­šau­ki­mui? Ar ga­li­te pa­neig­ti, kad mig­ra­ci­ja ma­žė­ja? Pa­teik­ti klau­si­mai yra už­da­ri, į to­kius at­sa­ko­me taip ar­ba ne. Svars­tant įdo­mu, ko­kių at­sa­ky­mų bū­tų dau­giau? Ma­nau, kad taip.

Tai­gi pri­ta­riu S. Skver­ne­lio kan­di­da­tū­rai lik­ti prem­je­ro pos­te, ti­kė­da­ma jo at­sa­ko­my­be, ge­bė­ji­mais, prin­ci­pin­gu­mu, vals­ty­bi­niu po­žiū­riu į pro­ble­mas ir pro­ble­mų spren­di­mą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kal­bės Sei­mo na­rys J. Raz­ma. Ruo­šia­si S. Gent­vi­las.

J. RAZMA (TS-LKDF). La­ba die­na, ger­bia­mas prem­je­re, ger­bia­mi ko­le­gos. Pri­si­de­du prie svei­ki­ni­mų prem­je­rui su gim­ta­die­niu ir, ma­nau, ne­tru­kus Sei­mo na­riai tą pa­grin­di­nę do­va­ną įteiks pa­tvir­tin­da­mi ei­ti prem­je­ro pa­rei­gas. Gal tik pa­si­gen­du šio­je pro­ce­dū­ro­je vie­nin­te­lio da­ly­ko. Vis dėl­to tai yra, ma­nau, be­ne pats svar­biau­sias po­li­ti­nis klau­si­mas šių me­tų po­li­ti­nė­je dar­bo­tvarkėje ir bū­tų lo­giš­ka iš šios tri­bū­nos su­lauk­ti ir val­dan­čio­sios ko­a­li­ci­jos va­do­vo R. Kar­baus­kio pa­si­sa­ky­mo, bet jo čia ne­bu­vo.

Kaip ma­to­te, prem­je­re, mū­sų frak­ci­ja taip pat nė­ra la­bai kri­tiš­kai nu­si­tei­ku­si jū­sų at­žvil­giu, tik­rai ver­ti­na­me tą mo­men­tą, kad ne­ven­gia­te vie­šai pri­pa­žin­ti ir kai ku­rių klai­dų, kad su­ge­bė­jo­te vie­šai pa­skelb­ti po­zi­ty­vius mū­sų par­ti­jos ver­ti­ni­mus, nors pui­kiai su­pra­to­te, kad to­kiu pra­ne­ši­mu tik­rai ne­bus su­ža­vė­ti kai ku­rie šio­je pu­sė­je sė­din­tys Sei­mo na­riai.

Ne­abe­jo­jant, kad bus tei­gia­mas spren­di­mas dėl jū­sų kan­di­da­tū­ros, ga­li­ma ne­bent ke­le­tą pa­sta­bų dėl bu­vu­sios pra­ei­ties ir pa­lin­kė­ji­mų dėl at­ei­ties. O pa­grin­di­nis pa­lin­kė­ji­mas yra pa­lin­kė­ji­mas su­pras­ti, kad šį kar­tą jus ski­riant vi­suo­me­nė tu­ri ypač di­de­lių lū­kes­čių. Ne­pa­mirš­ki­me, kad tu­ri­me ką tik iš­rink­tą nau­ją Pre­zi­den­tą, žmo­nės įsi­dė­mė­jo jo skel­bia­mą ge­ro­vės vals­ty­bės idė­ją ir vi­si pui­kiai su­pran­ta­me, kad tos idė­jos įgy­ven­di­ni­mas pri­klau­so iš es­mės nuo Vy­riau­sy­bės. Lin­kiu kuo ge­riau tas žmo­nių vil­tis pa­ten­kin­ti. O kad tai bū­tų įma­no­ma, dar ke­le­tas pa­pil­do­mų pa­lin­kė­ji­mų ma­tant kai ku­riuos da­ly­kus, ku­rių pa­si­gen­da­me.

Pir­mas da­ly­kas. Lin­kė­čiau ne­veng­ti di­des­nės po­li­ti­nės ly­de­rys­tės. Kai jūs čia kal­ba­te iš tri­bū­nos kar­tais ir pa­kel­tu bal­su, tai ta ly­de­rys­tė kaip ir jau­čia­ma, bet kai mes pa­si­žiū­ri­me į Sei­mo vir­tu­vę, vis dėl­to tos ly­de­rys­tės la­bai daž­nai ne­ma­to­me. Ma­to­me jus kaip ei­li­nį Sei­mo na­rį, ne­pa­si­sa­kan­tį, kai svars­to­me svar­bius pro­jek­tus, ne­pa­ra­gi­nan­tį Sei­mo val­dan­čių­jų grei­čiau svars­ty­ti Vy­riau­sy­bei svar­bius pro­jek­tus, net ir ne­pa­kvie­čian­tį opo­zi­ci­nių frak­ci­jų pa­si­tar­ti dėl jums svar­biau­sių pro­jek­tų. Aš ma­nau, kad tą rei­kė­tų drą­siau da­ry­ti, ne­nu­si­tei­kiant, kaip jūs sa­kė­te mū­sų frak­ci­jo­je, kad čia yra jau R. Kar­baus­kio val­dos ir jis tu­ri dau­giau lai­ko ir ga­li čia tvar­ky­tis. Vis dėl­to Vy­riau­sy­bės dar­bai strigs, jei­gu ne­si­rū­pin­si­te jų ju­dė­ji­mu Sei­me.

Lin­kė­čiau tik­rai iš­nag­ri­nė­ti, ku­rie svar­būs pro­jek­tai yra su­sto­ję da­bar ko­mi­te­tuo­se, ne­įra­šo­mi į Sei­mo dar­bo­tvarkę, pa­vyz­džiui, Ke­lių ko­dek­so pa­tai­sos, ku­rios tu­rė­tų tram­dy­ti še­šė­li­nį ver­slą tak­si ir pa­vė­žė­jų sek­to­riu­je, ar ki­ti svar­būs pro­jek­tai.

Taip pat lin­kė­čiau jums drą­siau ir kon­kre­čiau pa­si­sa­ky­ti dėl tų re­for­mų, ku­rios dar nu­ma­to­mos įvyk­dy­ti. Štai Pre­zi­den­tas vis dėl­to la­bai kon­kre­čiai pa­si­sa­kė dėl vie­šų­jų fi­nan­sų ap­im­ties pa­mi­nė­da­mas, kad tai ga­lė­tų bū­ti apie 35 % BVP per­skirs­ty­mo per na­cio­na­li­nį biu­dže­tą. Tuo­met iš tik­rų­jų ga­li ma­ty­ti, ko­kios tai ap­im­tys, ko­kias sri­tis kiek ga­li pa­pil­do­mai fi­nan­suo­ti.

Iš jū­sų to­kio aiš­ku­mo ne­gir­di­me, kiek, sa­ky­ki­me, ta Pre­zi­den­to nu­brėž­ta kryp­ti­mi jūs pla­nuo­tu­mė­te nu­ei­ti per šią ka­den­ci­ją. Ir dėl kai ku­rių svar­bių sri­čių ir ga­li­mų re­for­mų, kai ma­to­te, kad mi­nist­ras kar­tais įklimps­ta ir vis­kas ten strin­ga, lin­kė­čiau ne­veng­ti jums pri­si­im­ti tos ly­de­rys­tės, pa­vyz­džiui, svei­ka­tos ap­sau­gos sri­ty­je, ne­sa­kant, kad aš ne­la­bai ži­nau de­ta­lių, ir čia yra mi­nist­ro at­sa­ko­my­bė. Tai su tais pa­lin­kė­ji­mais, ne­abe­jo­jant re­zul­ta­tu, sėk­mės.

PIRMININKAS. Kvie­čiu dis­ku­tuo­ti Sei­mo na­rį S. Gent­vi­lą. Ruo­šia­si G. Bu­ro­kie­nė.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­mas prem­je­re, svei­kin­ti­nas Lie­tu­vos sta­bi­lu­mas, ir aš Lie­tu­vai lin­kė­čiau de­mo­kra­tinio sta­bi­lu­mo, ku­ris bū­din­gas Va­ka­rų Eu­ro­pai. Lie­tu­vą už­sie­nio po­li­to­lo­gai ver­ti­na iš to, kad iki 2008 me­tų Lie­tu­vai va­do­va­vo 13 prem­je­rų. Nuo 2008 me­tų per 11 me­tų tu­ri­me tik tris, ir tai yra ge­ro­ji Lie­tu­vos po­li­ti­kos pa­dan­gė­je nau­jie­na, nes mes tu­ri­me po­li­ti­kų, ku­rie ga­li įgy­ven­din­ti re­for­mas ir už jas nuo­šir­džiai at­sa­ky­ti. Ne­bė­ra to per­da­vi­mo, kur bū­da­vo: vie­nas pra­de­da, ki­tas nai­ki­na.

Bet, prem­je­re, ne­bū­tu­me mes opo­zi­ci­ja, jei­gu jū­sų ko­le­gų pa­gi­ria­mų­jų žo­džių ne­at­sver­tu­me pa­siū­ly­mais, ku­riuos iš tik­rų­jų ga­lė­tu­mė­te įgy­ven­din­ti. Vi­sų pir­ma Pre­zi­den­to kam­pa­ni­jo­je daug dis­ku­ta­vo­te su Pre­zi­den­tu G. Nau­sė­da apie įvai­rius skir­tu­mus, bet abu­du pri­ėjo­te prie na­cio­na­li­nių su­si­ta­ri­mų bū­ti­ny­bės. Na­cio­na­li­niai su­si­ta­ri­mai kaip nie­ka­da rei­ka­lin­gi švie­ti­mo sek­to­riu­je, svei­ka­tos ap­sau­gos, so­cia­li­nės ap­sau­gos ir mo­kes­čių re­for­mo­se, nes bu­vo ga­na kok­tu klau­sy­tis, kaip vi­suo­me­nei pa­tei­kia­ma ži­nia apie tai, kad Vy­riau­sy­bės dau­gu­mos de­ry­bo­se (iki da­bar­ti­nio mo­men­to) vie­nas pa­grin­di­nių klau­si­mų bu­vo vai­ko pi­ni­gai. Vie­ni siū­lė 70 eu­rų, ki­ti 100 eu­rų, kaž­ku­ri frak­ci­ja siū­lė 120 eu­rų, o ger­bia­mas V. Ba­kas sa­kė, kad ga­lė­tu­me vai­kams mo­kė­ti net ir 700 eu­rų, jei­gu pa­nai­kin­tu­me ko­rup­ci­ją.

O Lie­tu­va gy­ve­na vi­siš­kai ki­to­mis pro­ble­mo­mis. Lie­tu­va iš­si­ski­ria į dvie­jų grei­čių Lie­tu­vą, ir so­cia­li­nė ly­gy­bė vi­sų pir­ma su­si­da­ro ne iš pa­ja­mų ne­ly­gy­bės, bet iš ga­li­my­bių ne­ly­gy­bės. Ir pri­va­tus moks­las, pri­va­tūs dar­že­liai, ku­rie eg­zis­tuo­ja, iš­ski­ria Lie­tu­vą į ga­li­my­bių Lie­tu­vą ir į Lie­tu­vą, kur žmo­nės ne­ga­li įpirk­ti ga­li­my­bės. Tai yra ir li­be­ra­lų, ir so­cial­de­mok­ra­tų, ir jū­sų pro­ble­ma, ger­bia­mi vals­tie­čiai. To­kių su­si­ta­ri­mų mums rei­kia il­ga­me­čių – pen­kme­čio, de­šimt­me­čio. Prem­je­re, mes la­bai lau­kia­me šių su­si­ta­ri­mų ar­ti­miau­siais me­tais. Ti­kiu, kad jūs esa­te įga­lus kaip ne­par­ti­nis prem­je­ras juos įgy­ven­din­ti.

Prem­je­re, taip pat no­ri­si pa­lin­kė­ti jū­sų, kaip sa­kė ger­bia­mas J. Raz­ma, di­des­nio bal­so čia, Sei­me. Per daug mes Sei­me gir­dė­jo­me ata­kų prieš „Re­vo­lut“ ir tris kar­tų jų iš­tei­si­ni­mo vy­riau­sy­bi­nė­je ko­mi­si­jo­je. Per daug ata­kų mes gir­dė­jo­me prieš Skan­di­na­vi­jos ban­kus, siū­lo­mą par­da­vi­mą ki­tų vals­ty­bių ak­ci­nin­kams. Per daug ata­kų mes gir­dė­jo­me prieš at­lie­kų de­gi­ni­mo jė­gai­nes, kur jūs ga­liau­siai nie­ko ne­pa­kei­tė­te, bet su­gai­šo­me ai­bę lai­ko dis­ku­tuo­da­mi ir gąs­din­da­mi gy­ven­to­jus. Per daug ata­kų mes ma­tė­me prieš Lie­tu­vos ban­ką ir ki­tas ne­pri­klau­so­mas ins­ti­tu­ci­jas, to­kias kaip VRK, LRT. Ir čia prem­je­ro žo­dis ir sva­rus au­to­ri­te­tas Sei­me pa­sa­ky­ti ko­le­goms, kad, ko­le­gos, jūs griau­na­te kai ku­riuos de­mo­kra­tinius pa­ma­tus, yra be ga­lo svar­bus. Prem­je­re, mes jū­sų bal­so pa­si­il­go­me ir dėl ki­tų da­ly­kų, pa­vyz­džiui, ypač dėl trą­šų im­por­to ty­ri­mų, kad bū­tu­mė­te tei­sin­gas vi­siems, ne tik tiems, ku­rie yra ša­lia.

Ga­liau­siai, prem­je­re, mes la­bai lau­kia­me kan­di­da­tū­rų į mi­nist­rus, nes šian­dien, įteik­da­mi jums pa­si­ti­kė­ji­mo man­da­tą, mes lei­džia­me jums pa­si­rink­ti kar­tu su Pre­zi­den­tu mi­nist­rus. Prem­je­re, no­ri­me, kad jūs pri­si­im­tu­mė­te at­sa­ko­my­bę iki ga­lo, nes ką mes nu­jau­čia­me, ma­ty­da­mi iš to žo­džio žmo­gaus po­le­mi­kos ir kad emo­cin­gi spren­di­mai kar­tais už­val­do jus, kad, ne­įti­kus kai ku­riems kan­di­da­tams, ga­li pa­si­keis­ti jū­sų in­to­na­ci­ja ar­ti­miau­siais mė­ne­siais. To­dėl kai mes no­ri­me lin­kė­ti Lie­tu­vai sta­bi­lu­mo, prem­je­re, mes no­ri­me ma­ty­ti jus iki ga­lo griež­tą Sei­mo ko­le­goms vals­tie­čiams, ne tik opo­zi­ci­jai, ir iki ga­lo griež­tą sa­vo ne­pri­klau­so­mu­mui kaip prem­je­rui ski­riant kai ku­riuos mi­nist­rus. Čia bū­ki­te prin­ci­pin­gas iki ga­lo, o opo­zi­ci­ja yra tam, kad pa­ste­bė­tų ir pa­siū­ly­tų. Mes esa­me pa­si­ruo­šę na­cio­na­li­niams su­si­ta­ri­mams, kvie­čia­me jus juos ini­ci­juo­ti ir la­bai lau­kia­me ko­rek­tiš­kų pa­siū­ly­mų Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je, ku­ri pri­va­lo bū­ti kei­čia­ma. Pri­va­lo bū­ti kei­čia­ma vien dėl to, kad Pre­zi­den­tas tu­ri sa­vo dar­bo­tvarkę, ku­ri tu­ri at­si­spin­dė­ti Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je, pri­si­jun­gia nau­ja frak­ci­ja – jos idė­jos tu­ri at­si­spin­dė­ti, kei­tė­si be­veik pu­sė Vy­riau­sy­bės, o su kiek­vie­nu as­me­niu at­ei­na ir as­me­ni­nės idė­jos.

Sėk­mės ir ge­ro gim­ta­die­nio!

PIRMININKAS. Kvie­čiu Sei­mo na­rę G. Bu­ro­kie­nę.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dė­kui, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, tik­riau­siai su ma­ni­mi šian­dien nie­kas ne­si­gin­čy­tų, jog prem­je­ras S. Skver­ne­lis yra stip­rus, cha­riz­ma­tiš­kas ly­de­ris, dir­ban­tis Lie­tu­vai. Tvir­tai ži­nau, kad sa­vo dar­be jis va­do­vau­ja­si cre­do „už tė­vy­nę“, ku­ris ir api­brė­žia vi­są jo dar­bo po­bū­dį ir kryp­tį.

No­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį į jau at­lik­tus ir pra­dė­tus XVII Vy­riau­sy­bės dar­bus. Vie­nas pa­grin­di­nių, il­gai lauk­tas, – pa­si­ra­šy­tas Na­cio­na­li­nis su­si­ta­ri­mas dėl mig­ra­ci­jos ir de­mo­gra­fijos po­li­ti­kos. Daug kri­ti­kuo­tas, ta­čiau mes jau da­bar ma­to­me, kad tai yra po­li­ti­nių par­ti­jų su­si­ta­ri­mas, ku­rį pa­si­ra­šė ir vi­suo­me­ni­nių, ir ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, ir po­li­ti­nių par­ti­jų at­sto­vai.

Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mo pla­ne spren­džiant mig­ra­ci­jos ir de­mo­gra­fijos pro­ble­mas dau­giau­sia dė­me­sio ski­ria­ma jau­ni­mui, jau­noms šei­moms, au­gi­nan­čioms vai­kus, re­gio­ni­nei po­li­ti­kai, smul­kaus ir vi­du­ti­nio ver­slo plėt­rai, mo­kes­čių naš­tos ma­ži­ni­mui, in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mui, re­gio­nų ne­to­ly­gu­mų ma­ži­ni­mui. Tai yra kom­plek­si­nės prie­mo­nės, ku­rias pa­siū­lė moks­li­nin­kai ir vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos, po­li­ti­kai. Į jas Vy­riau­sy­bė at­si­žvel­gė ir ne­pa­bi­jo­jo pri­si­im­ti tik­rai di­de­lės at­sa­ko­my­bės ją įgy­ven­din­ti. Juo­lab kad yra at­lik­ti es­mi­niai dar­bai įgy­ven­di­nant šią mig­ra­ci­jos po­li­ti­kos kryp­tį.

Pri­im­ta ir įgy­ven­din­ta De­mo­gra­fijos, mig­ra­ci­jos, in­teg­ra­ci­jos stra­te­gi­ja 2018–2030 me­tams, įgy­ven­di­na­mas 2019–2021 me­tų ins­ti­tu­ci­nis veik­los pla­nas, ku­rio di­džiau­si iš­šū­kiai yra įveik­ti ma­žą gims­ta­mu­mą, trum­pą vi­du­ti­nę gy­ve­ni­mo truk­mę, di­de­lę mig­ra­ci­ją ir ska­tin­ti grįž­ta­mą­ją mig­ra­ci­ją. Kad stra­te­gi­ja vei­kia, įro­do grįž­tan­čių­jų į Lie­tu­vą skai­čius. Ma­nau, tai ge­riau­sias įro­dy­mas, kad stra­te­gi­ja bu­vo se­niai rei­ka­lin­ga ir ženg­tas žings­nis bu­vo sėk­min­gas.

Dar vie­nas iš pa­mi­nė­ti­nų dar­bų – tai vals­ty­bės tar­ny­bos per­tvar­ka. Per­tvar­ky­ti tei­si­niai vals­ty­bės tar­ny­bos pa­grin­dai, su­da­ry­tos są­ly­gos lanks­tes­niam pri­ėmi­mui į vals­ty­bės tar­ny­bą, laik­me­tį ati­tin­kan­ti mo­ty­va­ci­jos ir dar­bo už­mo­kes­čio sis­te­ma. Nau­ja­me įsta­ty­me at­si­sa­ko­ma ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jų, pa­lie­ka­ma dau­giau ga­li­my­bių, žmo­gui rei­ka­lau­jant, jei jis bu­vo pras­tai įver­tin­tas, vėl su­da­ry­ti ko­mi­si­ją ir taip to­liau. Vals­ty­bės tar­ny­ba at­si­nau­ji­na, lau­kia ga­bių žmo­nių, ku­rie no­ri at­nau­jin­ti ir no­ri da­ly­vau­ti vals­ty­bės tar­ny­bo­je.

Nors daž­nai kri­ti­kuo­ja­ma, ta­čiau po tru­pu­tį žen­gia į prie­kį re­for­muo­ja­ma Lie­tu­vos re­gio­ni­nė po­li­ti­ka. Stip­ri­na­mos re­gio­nų ta­ry­bos ir re­gio­nų ren­gia­mos spe­cia­li­za­ci­jos, di­di­na­mos sa­vi­val­dos ga­lios, ge­ri­na­mos fi­nan­si­nės per­spek­ty­vos ir pa­ska­tos, įtrau­kia­mi pi­lie­čiai. Ti­kiu, kad 2019–2020 me­tai taps led­lau­žiu įtvir­ti­nant re­gio­nų ga­lias.

Nuo­sek­liai ir efek­ty­viai spren­džia­mi po­li­ti­kos skaid­ru­mo už­tik­ri­ni­mo klau­si­mai. Pa­keis­ta po­li­ti­nių par­ti­jų fi­nan­sa­vi­mo sis­te­ma, spren­džia­mas ko­rup­ci­jos ma­ži­ni­mas vals­ty­bės ly­giu ir skaid­ru­mas re­gio­nuo­se. Be abe­jo, ženg­tas la­bai svar­bus žings­nis link ne­vy­riau­sy­bi­nių ir ben­druo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų stip­ri­ni­mo, pa­tvir­tin­tas il­gai lauk­tas Ben­druo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų plėt­ros įsta­ty­mas ir ku­ria­mas Ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų fon­das. Per­duo­da­mas įvai­rių so­cia­li­nių funk­ci­jų vyk­dy­mas ne­vy­riau­sy­bi­nėms or­ga­ni­za­ci­joms pri­si­de­da prie Lie­tu­vos NVO sek­to­riaus stip­ri­ni­mo, gir­di­mu­mo ir įga­li­ni­mo.

Tai tik ke­li pra­dė­ti pre­ten­den­to į prem­je­rus va­do­vau­ja­mos Vy­riau­sy­bės dar­bų ak­cen­tai. Dar­bai tu­ri bū­ti tę­sia­mi. Ti­kiu ir pa­si­ti­kiu šiuo žmo­gu­mi. S. Skver­ne­lis yra ne kar­tą pa­brė­žęs, jog yra ko­man­dos žmo­gus. Ti­kiu, jog taip bus ir to­liau, nes tik dar­niai dirb­da­mi kar­tu ga­li­me pa­siek­ti už­si­brėž­tų tiks­lų, tar­nau­ti at­sa­kin­gai ir są­ži­nin­gai Lie­tu­vos žmo­nėms. To­dėl vi­siems siū­lau bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Kaip tik iš­se­ko dis­ku­si­joms skir­tas lai­kas. Dis­ku­si­jos pa­bai­gai kvie­čiu pre­ten­den­tą S. Skver­ne­lį. Pa­gal Sta­tu­tą jums yra ski­ria­ma iki 20 mi­nu­čių.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). La­ba die­na, mie­li ko­le­gos. Pir­miau­sia no­riu pa­dė­ko­ti už svei­ki­ni­mus ta pro­ga, nuo ku­rios ne­pri­klau­sau nei aš, tie­siog taip jau su­si­klos­tė ši die­na. No­riu pa­svei­kin­ti taip pat ko­le­gas Gin­ta­rą ir Ka­zį, net ne­ži­no­jau, kad vi­si trys esa­me gi­mę to­kią svar­bią die­ną. Taip pat no­riu pa­dė­ko­ti už su­si­ti­ki­mus frak­ci­jo­se, tik­rai jie bu­vo, ma­nau, kon­struk­ty­vūs, kai ku­rio­se – ir pro­duk­ty­vūs, ir la­bai nuo­šir­dūs.

Aš gal­būt ke­le­tą pa­sta­bų dėl jū­sų pa­si­sa­ky­mų šian­dien no­rė­čiau pa­sa­ky­ti. Iš­ties dėl at­ei­ties ir kaip mes įsi­vaiz­duo­ja­me pus­an­trų me­tų, li­ku­sių pus­an­trų me­tų, Vy­riau­sy­bės veik­los ir dėl spren­di­mų pri­ėmi­mo. Čia nu­skam­bė­jo, ma­tyt, es­mi­nė fra­zė: vals­ty­bė tu­rė­tų bū­ti val­do­ma su­ta­ri­mu. Aš ma­nau, kad tie dve­ji su pu­se me­tų pa­ro­dė šio ke­lio tei­sin­gu­mą ir re­zul­ta­ty­vu­mą, nes vi­sais at­ve­jais, kai mes ban­dė­me spręs­ti klau­si­mus be su­ta­ri­mo, daž­niau­siai ar­ba ne­pri­im­da­vo­me spren­di­mo, ar­ba pri­im­da­vo­me spren­di­mą, ku­ris po to kel­da­vo daug įvai­riau­sių aud­rų. Tai yra to­kia re­a­ly­bė, to­kia ma­no nuo­mo­nė.

Bu­vo nu­skam­bė­ję ant­raš­tė­se, kad Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas no­ri kaž­kam įsi­teik­ti ar­ba įtik­ti. Tik­rai ne. Ne­no­riu nie­kam nei įsi­teik­ti, nei įtik­ti, bet ma­tau re­a­lią si­tu­a­ci­ją ša­ly­je, vals­ty­bė­je ir svar­biau­siais klau­si­mais mes tu­ri­me su­si­tar­ti, gal­būt tai bū­tų da­lis at­sa­ky­mo į šian­dien skam­ban­čius siū­ly­mus dėl įvai­riau­sių na­cio­na­li­nių su­si­ta­ri­mų. Taip, jei­gu mes gal­vo­ja­me apie il­ga­lai­kius tva­rius spren­di­mus, ypač su­si­ju­sius su švie­ti­mu, svei­ka­tos ap­sau­ga, tu­ri­me pri­im­ti po­li­ti­nius su­si­ta­ri­mus, ku­rie lems mū­sų vi­sų at­ei­tį, vi­siš­kai ne­pri­klau­so­mai nuo to, kas bus 2020 me­tų ru­de­nį, ko­kie re­zul­ta­tai 2024 me­tais ir taip to­liau. Pa­vyz­dys yra tik­rai, ma­nau, siek­ti­nas ir ge­ras, su­si­ta­ri­mas dėl ša­lies gy­ny­bos rei­ka­lų. Tai nė­ra vien fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mas. Gal­būt ne pa­grin­di­nis fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mas, pa­tys prin­ci­pai, kur mes ma­to­me pri­ori­te­tus, ko­kią mū­sų kraš­to ap­sau­gą įsi­vaiz­duo­ja­me, ko­kį mo­de­lį ga­liau­siai pa­si­ren­ka­me. Tai la­bai svar­bus su­si­ta­ri­mas. Ne vi­sos po­li­ti­nės par­ti­jos pa­si­ra­šė, bet pri­si­jung­ti nie­ka­da nė­ra per vė­lu. Tu­rė­si­me ei­da­mi to­kiu ke­liu ir ki­tų su­si­ta­ri­mų siek­ti. Pa­na­šiai bu­vo dėl su­si­ta­ri­mų dėl gy­ny­bos – bu­vo dis­ku­si­jų, bet ne­iš­ju­dė­jo iš mir­ties taš­ko, kol Vy­riau­sy­bė ne­si­ė­mė ly­de­rys­tės. Mes pa­si­ruo­šę tai pa­da­ry­ti ir kal­bant apie ki­tus svar­bius su­ta­ri­mus, kaip mi­nė­jau, ypač kal­bant apie švie­ti­mą ir svei­ka­tos ap­sau­gą.

Dėl ben­dra­dar­bia­vi­mo ar­ba dar­bo su at­ski­ro­mis po­li­ti­nė­mis par­ti­jo­mis, įvai­rius anks­tes­nius pa­reiš­ki­mus. Iš­ties gy­ve­ni­mas kei­čia­si. Klau­si­mas tik yra, ar kei­čia­si tos ap­lin­ky­bės ir po­li­ti­nės jė­gos, apie ku­rias bu­vo pa­sa­ky­ta prieš tre­jus ir dau­giau me­tų. Jei­gu ne­si­kei­čia, ir po­zi­ci­jos ne­ga­li keis­tis. Ta­čiau jei­gu mes ma­to­me po­ky­čius, ir ne tik tei­si­nius po­ky­čius, bet iš es­mės at­si­nau­ji­ni­mą, ma­nau, ga­li­me ieš­ko­ti su­ta­ri­mų ir ko­rek­ci­jų to­mis te­mo­mis, ku­rios kaž­ka­da bu­vo iš­sa­ky­tos pa­kan­ka­mai ka­te­go­riš­kai. Ne vie­na po­li­ti­nė par­ti­ja šian­dien tu­ri tei­si­nių pro­ble­mų, tiek po­zi­ci­jos, tiek opo­zi­ci­jos, ta­čiau vėl­gi žiū­rė­ki­me, kaip kei­čia­si, koks po­ky­tis vyks­ta. Kal­bant apie pa­ga­liau su­si­vie­ni­ju­sią opo­zi­ci­ją, ten ir­gi yra po­li­ti­nių jė­gų, ku­rios da­ro tuos po­ky­čius, ku­rie bu­vo už­prog­ra­muo­ti kaž­ka­da anks­čiau dėl gal­būt at­ski­rų žmo­nių, gal­būt ne dėl žmo­nių. Tik­rai ne­ma­tau, kad bū­tų skir­tis, ku­ri ne­leis­tų pa­da­ry­ti tam tik­rus po­zi­ci­jų pa­kei­ti­mus.

Vie­na ri­ba, ku­ri tik­rai ne­ga­li bū­ti kves­tio­nuo­ja­ma, ir aš nie­ka­da to ne­da­ry­siu, – tai iš es­mės tos rau­do­nos li­ni­jos, ku­rios nu­brai­žy­tos, už­si­brėž­tos kal­bant apie veik­lą ar vei­ki­mo me­to­dus an­ti­ko­rup­ci­jos klau­si­mais, skaid­ru­mo klau­si­mais, ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos klau­si­mais, apie įsta­ty­mų pro­jek­tus, ku­rie yra la­bai svar­būs, ku­rie bu­vo pa­reng­ti po la­bai skau­džių mū­sų vals­ty­bei įvy­kių, po par­la­men­ti­nių ty­ri­mų. Čia jo­kio at­si­trau­ki­mo bū­ti ne­ga­li, ir ma­nau, kad tai ge­riau­siai pa­ro­dys, kal­bant apie po­li­ti­nes jė­gas, ar jos iš tik­rų­jų yra pa­si­kei­tu­sios, nu­si­tei­ku­sios pa­da­ry­ti vis­ką, kad vals­ty­bė­je to­kių sis­te­mi­nių skau­du­lių ne­bū­tų.

Kal­bant apie at­ski­ras mi­nis­te­ri­jas, skaid­ru­mas nė­ra vie­no as­mens ar vie­no mi­nist­ro mo­no­po­lis. Šian­dien pa­sa­ky­ti, kad ki­tas mi­nist­ras bus gal­būt ma­žiau skaid­rus ar­ba jam rū­pės ma­žiau įgy­ven­din­ti an­ti­ko­rup­ci­nių prie­mo­nių, tik­rai ne­ga­lė­tu­me, juo la­biau kad ma­no po­zi­ci­ja šiuo at­ve­ju yra ka­te­go­riš­ka ir ne­si­kei­čia. Tai yra ver­tin­ti kan­di­da­tus, ga­li­mus kan­di­da­tus, per pa­ti­ki­mu­mo, ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos priz­mę, ge­bė­ji­mus, vi­zi­jos tu­rė­ji­mą ir jos įgy­ven­di­ni­mą – čia nie­kas ne­si­kei­čia. Ne­bus Vy­riau­sy­bė­je nė vie­no žmo­gaus, dėl ku­rio aš abe­jo­čiau ir ne­ga­lė­čiau bū­ti ra­mus ar­ba man rei­kė­tų žiū­rė­ti į mi­nis­te­ri­ją bai­mi­nan­tis, kad gal­būt kas nors mė­gins ką nors ne­skaid­raus ar­ba ne­są­ži­nin­gą veiks­mą pa­da­ry­ti.

Dėl mū­sų vals­ty­bės biu­dže­to fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių ga­li­me tu­rė­ti įvai­rių skir­tin­gų nuo­monių. Rei­kia su­pras­ti, aš tik­rai džiau­giuo­si, kad mū­sų Vy­riau­sy­bė­je ne­bu­vo iki šiol, ma­nau, ne­bus ir at­ei­ty­je, kad vie­nas žmo­gus, kad ir la­bai svar­bus fi­nan­sų mi­nist­ras, spręs­tų, kaip fi­nan­suo­ti vie­ną ar ki­tą pro­gra­mą, mi­nis­te­ri­ją, duo­ti kam nors pi­ni­gų ar ne­duo­ti. Taip nė­ra. Tai yra ko­le­gia­lūs spren­di­mai. Jei­gu mes bū­tu­me el­gę­si bū­tent to­kiu bū­du, tai, aiš­ku, ne­bū­tu­me… Ga­li­me skir­tin­gai ver­tin­ti re­for­mas, jų sėk­mę, jos net ne­bū­tų pra­dė­tos įgy­ven­din­ti, jei­gu ne­bū­tų ben­dro 14 mi­nist­rų su­pra­ti­mo, kad mes kal­ba­me apie vals­ty­bei rei­ka­lin­gus po­ky­čius, prie ku­rių fi­nan­sais tu­ri pri­si­dė­ti vi­sos mi­nis­te­ri­jos, net ir ne­da­ly­vau­jan­čios tie­sio­giai da­rant tuos po­ky­čius.

Dėl vie­šo­jo sek­to­riaus at­ei­ties. Aš ir­gi ne­slėp­siu, ma­nau, mes tu­ri­me kal­bė­ti, ir ne tik kal­bė­ti, o pa­siek­ti, kad vie­ša­sis sek­to­rius tar­nau­tų žmo­nėms, bū­tų efek­ty­vus ir op­ti­ma­lus mū­sų vals­ty­bė­je. Yra ki­ta po­zi­ci­ja, kad vie­ša­sis sek­to­rius yra vie­nin­te­lis darb­da­vys, ir jei­gu mes ne­su­ge­ba­me spręs­ti so­cia­li­nių klau­si­mų ki­taip, tai su­tei­ki­me vi­siems dar­bo vie­tas vie­ša­ja­me sek­to­riu­je. Mes jį tik­rai tu­ri­me di­de­lį, po­ky­čiai per tuos be­veik dve­jus su pu­se me­tų įvy­ko tik­rai es­mi­niai, kal­bant apie vie­šą­jį sek­to­rių, ku­ris pri­klau­so nuo Vy­riau­sy­bės veik­los. Aš kal­bu apie cen­tri­nes ins­ti­tu­ci­jas. Ir iš es­mės nie­ko ne­įvy­ko kal­bant apie sa­vi­val­dą. Tam mes ne­ga­li­me tu­rė­ti įta­kos net ir kal­bant apie sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jas, kiek ten bus žmo­nių įdar­bin­ta, ko­kia bus struk­tū­ra.

Ma­to­me la­bai di­de­lių ne­to­ly­gu­mų pa­na­šio­se sa­vi­val­dy­bė­se – kar­tais ski­ria­si tar­nau­to­jų, vie­ša­ja­me sek­to­riu­je dir­ban­čių žmo­nių skai­čius, o sa­vi­val­dy­bes ap­tar­nau­jan­čių žmo­nių skai­čius iš es­mės yra tas pats. Jei­gu mes gal­vo­ja­me, kad ga­li­me, di­din­da­mi fi­nan­sa­vi­mą, šį ne vi­sai efek­ty­viai dir­ban­tį sek­to­rių fi­nan­suo­ti, fi­nan­suo­ti ir fi­nan­suo­ti, tai tu­rė­si­me is­to­ri­ją be ga­lo. Kiek­vie­nais me­tais rei­kės vis dau­giau, dau­giau ir dau­giau.

Rei­ka­lin­gi spren­di­mai. Ma­nau, kad Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mas, ku­ris yra pri­im­tas, tik­rai pa­ro­dė, kad ga­li­ma tuos po­ky­čius įgy­ven­din­ti. Kal­bant apie sa­vi­val­dą, čia bus iš­šū­kis. Aš jau kar­to­ju, sa­kiau ir pra­ei­tą kar­tą kal­bė­da­mas, kad ne­ga­li bū­ti taip, kad ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je pa­grin­di­nių darb­da­vių pen­ke­tu­ke yra tik sa­vi­val­dy­bė ir jos biu­dže­ti­nės įstai­gos.

Dėl mi­nist­rų pa­var­džių, dėl ne­ži­no­mų­jų ar­ba ne­at­sa­ky­tų klau­si­mų. Aš bu­vau ir šian­dien vie­no­je iš opo­zi­ci­nių frak­ci­jų, Li­be­ra­lų frak­ci­jo­je, kal­bė­jau tą pa­tį, ga­liu dar kar­tą kar­to­ti. Aš su­pra­siu, kad jū­sų po­zi­ci­ja yra gal­būt ne­iš­girs­ti ar­ba ne­no­ras iš­girs­ti, bet jū­sų po­zi­ci­ja gerb­ti­na: kiek rei­kės, tiek aš kar­tų kar­to­siu, kad yra ki­taip. Aiš­ku, kiek jūs gir­dė­si­te, pri­klau­sys ir nuo jū­sų, ir nuo ma­no ge­bė­ji­mo jus įti­kin­ti. Tad nie­ka­da ir ne­bu­vo ki­taip, kal­bant apie Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko tvir­ti­ni­mą Sei­me. Kol nė­ra pa­tvir­tin­tas Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas, tol nė­ra Vy­riau­sy­bės na­rių pa­var­džių. Ka­da at­si­ran­da Vy­riau­sy­bė, mi­nist­rai, ta­da pri­sta­to­ma pri­ima­ma pro­gra­ma. Aš no­riu tik pri­min­ti, kad mes ne­kal­ba­me apie nau­ją Vy­riau­sy­bę, mes kal­ba­me apie Vy­riau­sy­bės įga­lio­ji­mų su­grą­ži­ni­mą ir jų ga­vi­mą to­liau veik­ti iš Sei­mo.

Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma tik­rai ne­bus kai­ta­lio­ja­ma, ir šį kar­tą aš ne­ma­tau pras­mės keis­ti, jei­gu mes elg­tu­mės ar žiū­rė­tu­me tuos trum­pa­lai­kius po­ky­čius, mes, Vy­riau­sy­bė, tu­rė­tu­me kie­k­vie­ną se­si­ją – pa­va­sa­rio, ru­dens se­si­ją, at­ei­ti ir ko­re­guo­ti pro­gra­mą. Gal­būt ir toks mo­de­lis yra pri­im­ti­nas ir efek­ty­vus. Pa­­kei­si­me Sei­mo sta­tu­tą, Vy­riau­sy­bės įsta­ty­mą ir ga­lė­si­me ši­tą pra­ti­mą at­li­ki­nė­ti.

Da­bar stra­te­gi­niai tiks­lai, ku­rie yra už­si­brėž­ti pro­gra­mo­je, dar yra pus­an­trų me­tų juos įgy­ven­din­ti. Ir tik­rai ne­ma­tau, kad kaž­ko rei­kė­tų at­si­sa­ky­ti ar­ba iš es­mės ko­re­guo­ti. Taip, prie­mo­nių pla­nas tu­rės bū­ti ko­re­guo­ja­mas, nes tai yra su­si­ta­ri­mai, ir Vy­riau­sy­bė jų ne­vyk­dy­ti tik­rai ne­ga­lės. Taip, be­je, bu­vo ir anks­tes­niais lai­kais, kai kei­tė­si ar­ba kai bu­vo grą­ži­na­mi įga­lio­ji­mai po Pre­zi­den­to iš­rin­ki­mo ar­ba per­rin­ki­mo. Man ne­te­ko gir­dė­ti, kad bū­tų kei­čia­ma Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma, nors vi­si va­rian­tai yra įma­no­mi ir svars­ty­ti­ni.

Dėl įvai­riau­sių pa­ža­dų, ku­rie gal­būt bu­vo iš­sa­ky­ti. Vie­niems jie yra įvyk­dy­ti, ki­tiems ne­įvyk­dy­ti. Mi­li­jar­das mi­li­jo­nui – čia po­nas A. Sy­sas pa­mi­nė­jo. Vėl­gi – dis­ku­si­ja ir ta­da, kai mes tu­rė­jo­me dis­ku­si­ją dėl mo­kes­čių re­for­mos, bu­vo spren­di­mas, ku­ris pa­lie­tė vi­sus dir­ban­čius žmo­nes, ir nė­ra taip, kad dau­giau­sia iš tos mo­kes­čių re­for­mos iš­lo­šė, kaip sa­ko­ma, ar­ba lai­mė­jo, ar­ba di­džiau­sią nau­dą tu­rė­jo dau­giau­sia už­dir­ban­tys as­me­nys. Tik­rai taip nė­ra. Mes kal­bė­jo­me bū­tent apie vi­du­ri­nę kla­sę, už­dir­ban­čius la­bai aiš­kiai, yra rė­žis – ne dau­giau kaip 2 tūkst. eu­rų. Ir gal­būt bu­vo ir ki­tas ke­lias, ir ki­tas va­rian­tas vėl ieš­ko­ti bū­dų, kaip se­lek­ty­viai at­rink­ti tas gru­pes ir ne vi­siems leis­ti pa­si­nau­do­ti šio­mis ga­li­my­bė­mis, bet mes pa­si­rin­ko­me ke­lią ma­žin­ti dar­bo jė­gos ap­mo­kes­ti­ni­mą, kur ne kar­tą bu­vo­me links­niuo­ja­mi, ne vie­ne­rius me­tus įvai­riau­sių tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų, ir kol kas tas ver­ti­ni­mas yra pa­kan­ka­mai po­zi­ty­vus.

Ar mes pra­ra­do­me vie­šų­jų fi­nan­sų da­lį? Taip, be abe­jo, pra­ra­do­me, bet rei­kia ne­pa­mirš­ti, kad mes tų pi­ni­gų ne­pa­ė­mė­me kaž­kur, ne­pa­si­dė­jo­me į stal­čiu­ką, nie­kam ne­duo­da­me. Tie pi­ni­gai per mo­kes­čių re­for­mą ati­te­ko dau­gu­mai žmo­nių, ku­rie dir­ba pa­gal dar­bo san­ty­kius ir ga­li dau­giau iš­leis­ti, at­si­dė­ti, dau­giau in­ves­tuo­ti į sa­vo at­ei­tį. Ar ta plėt­ra, to­les­nė plėt­ra, kal­bant apie NPD, bus? Ma­tyt, mes ma­ty­si­me jau teik­da­mi biu­dže­tą ir grei­čiau­siai mes pri­va­lė­si­me da­ry­ti ko­rek­ci­jas.

Dėl svei­ka­tos re­for­mos ir vais­tų re­for­mos. Rei­kia su­pras­ti, su­si­vok­ti, kad tos si­tu­a­ci­jos, ku­ri bu­vo – sta­tus quo, ku­ri bu­vo il­gą lai­ką pa­lik­ta, ne­ga­lė­jo dau­giau bū­ti. Mes tik­rai tu­rė­jo­me su­pras­ti, kad tu­ri­me ir kaip vals­ty­bė ga­liau­siai pa­sa­ky­ti, kad ne­ga­li­me be­ato­dai­riš­kai far­ma­ci­jos pra­mo­nei, far­ma­ci­nin­kams teik­ti tai, ką mes tei­kė­me iš vie­šų­jų fi­nan­sų per kom­pen­sa­vi­mą. Tik­rai mes tu­rė­jo­me pa­da­ry­ti, kad kom­pen­sa­vi­mo in­ten­sy­vu­mas gy­ven­to­jams bū­tų mak­si­ma­lus – iki 100 % ri­bos.

Dėl vais­tų są­ra­šų, ko­kie yra. Ma­tyt, tik­rai įgy­ven­di­nant bu­vo ne vie­na ir ne dvi pro­ble­mos, kaž­kas ne­ga­vo to gy­dy­mo vais­tu, ku­ris bu­vo įpras­tas, kaž­kas bu­vo įsi­ti­ki­nęs, kad taip tu­ri bū­ti, kaž­kur bu­vo nepa­žiū­rė­ta, ne­pa­da­ry­ta, bet pa­lik­ti si­tu­a­ci­ją to­kią, nie­ko ne­kei­čiant, ne­ma­nau, ar tai… Ko ge­ro, mes šian­dien ir­gi bū­tu­me su­lau­kę dau­gy­bės prie­kaiš­tų, kad nie­ko ne­da­rė­me šia­me sek­to­riu­je.

Dėl miš­kų jaut­rūs klau­si­mai. Ply­nie­ji kir­ti­mai – tik­rai nė­ra nė vie­no me­džio iš­kirs­ta dau­giau, ne­gu tai bu­vo da­ro­ma anks­tes­niais me­tais. Taip, mes ga­li­me šian­dien kal­bė­ti apie 2016 me­tus, apie tam tik­rus įsi­pa­rei­go­ji­mus – dar tu­ri­me lai­ko juos įgy­ven­din­ti, bet ne­ma­ty­ti pro­ble­mos, ku­ri yra šia­me sek­to­riu­je, pa­lik­ti ją sa­vie­i­gai ar­ba už­si­merk­ti, nes tai nė­ra juo­da ar­ba bal­ta… Daug bė­dų šia­me sek­to­riu­je bu­vo, dar yra ir, ma­tyt, urė­di­jų per­tvar­ka vis­ko ne­iš­spren­dė ir ar­ti­miau­siu me­tu ne­iš­spręs, ta­čiau tu­ri­me su­vok­ti, kaip mes sa­vo tur­tą, o tai yra mū­sų vi­sų tur­tas, tvar­ko­me, ar ra­cio­na­liai, ar lei­džia­me da­liai miš­ko bū­ti še­šė­ly­je. Tai nė­ra pa­pras­ti klau­si­mai, nė­ra pa­pras­ti spren­di­mai ir juos da­rant tik­rai, ma­tyt, vie­no tei­sin­go at­sa­ky­mo ne­bu­vo ir nie­ka­da ne­bus.

Kad rei­kia dau­giau gir­dė­ti, kal­bant apie ben­druo­me­nę, aš tik­rai su­tin­ku ir tą pa­lai­kau, nes mes esa­me pri­kū­rę daug re­zer­va­tų, ne tik kal­bant apie gam­tą, ir ki­to­kių, kur ką nors re­gu­liuo­ja­me, sten­gia­mės pri­mes­ti sa­vo va­lią, bet ne­gir­dė­ti žmo­nių, tos pa­čios ben­druo­me­nės tik­rai ne­ga­li­me. Emo­ciš­kai la­bai svar­bu kiek­vie­nam iš mū­sų, bet su emo­ci­ja tu­rė­tų bū­ti ir ra­cio­na­lūs ar­gu­men­tai, ku­rie taip pat tu­ri bū­ti gir­di­mi.

Dėl įvai­riau­sių pa­lin­kė­ji­mų bū­ti dau­giau Sei­me. Aš mi­nė­jau ne kar­tą, tai yra ne­iš­ven­gia­ma kal­bant apie at­ei­tį. Kal­bant apie tuos įsta­ty­mus, ku­riuos rei­kės pri­im­ti ir da­ry­ti spren­di­mus, rei­kės dau­giau bū­ti čia, bet, de­ja, ma­žiau Vy­riau­sy­bė­je. Nuo to tik­rai Vy­riau­sy­bės dar­bui ne­bus ge­riau, ta­čiau nie­ko ne­pa­da­ry­si.

Ly­giai tą pa­tį ga­liu pa­sa­ky­ti apie mi­nist­rus, apie at­sa­ko­my­bę už mi­nist­rus. Taip, tai yra ir ma­no at­sa­ko­my­bė už jų veik­lą ir gal­būt ma­no ir­gi vie­na iš klai­dų, ypač kal­bant apie 2016 me­tais su­for­muo­tą Vy­riau­sy­bę, kiek įma­no­ma steng­tis pa­dė­ti mi­nist­rams, pri­deng­ti juos, bū­ti jų už­nu­ga­riu, vis ti­kė­tis tų dar­bų, ku­rie bu­vo su­pla­nuo­ti pa­čių, pa­čių su­pla­nuo­ti, pa­čių pa­si­rink­ti įgy­ven­di­ni­mo ter­mi­nai, jų ne­sant, vis lauk­ti dar pu­sę me­tų, dar pu­sę me­tų, dar pu­sę me­tų.

Ma­nau, kad šiuo me­tu žmo­nės yra jau tik­rai su­bren­dę ir kaip po­li­ti­kai, ku­rie nau­jai at­ėję į po­li­ti­ką bu­vo, ir kaip pro­fe­sio­na­lai. At­sa­ko­my­bė už sa­vo sri­tį taip pat tu­ri bū­ti ge­ro­kai di­des­nė ir pa­rei­ka­la­vi­mas, rei­ka­la­vi­mas re­zul­ta­tų taip pat tu­ri bū­ti, nes pro­ble­mos ne­spren­di­mas ar­ba jos ati­dė­lio­ji­mas ve­da prie to, kad rei­kia da­ry­ti kar­di­na­lius, kar­tais chi­rur­gi­nius spren­di­mus, ku­rie su­lau­kia ne­vie­na­reikš­miš­ko ver­ti­ni­mo.

Dėl Lie­tu­vos ga­li­my­bių. Iš tie­sų šian­dien ga­li­me kal­bė­ti apie skir­tin­gas Lie­tu­vas, skir­tin­gų grei­čių Lie­tu­vas. Vi­siš­kai su­tin­ku. Ga­li­my­bės, vie­no­dos ga­li­my­bės. Vie­no­das pri­ei­na­mu­mas, vie­no­dos ga­li­my­bės da­ry­ti spren­di­mus, vie­no­dos ga­li­my­bės gau­ti tin­ka­mą iš­si­la­vi­ni­mą, svei­ka­tos prie­žiū­rą ir taip to­liau yra es­mi­nis iš­šū­kis, ku­rį mes tu­ri­me įgy­ven­din­ti. Ne­rei­kia su­prie­šin­ti gal­būt vie­šo­jo ir pri­va­taus sek­to­riaus in­te­re­sų. Ga­li­my­bės mak­si­ma­liai tu­ri bū­ti vie­no­dos.

Ar mes su­ge­bė­si­me tą pa­siek­ti? Ne­bus pa­pras­ta, ka­dan­gi mes tu­ri­me pro­ble­mą ir dėl so­cia­li­nės at­skir­ties. Skir­tin­gos ga­li­my­bės pir­miau­sia kal­bant apie ga­li­my­bes, su­si­ju­sias su pa­ja­mo­mis, su tam tik­ru tur­tu. Tai su­si­ję su dau­ge­liu sri­čių nuo švie­ti­mo iki svei­ka­tos prie­žiū­ros, nuo pri­ei­na­mu­mo kul­tū­ros, spor­to in­fra­struk­tū­ros ir taip to­liau. To­dėl tai yra sie­kis.

Pas­ku­ti­nis siekis, no­ras, kad BVP per­skirs­ty­mą pa­siek­tu­me kuo di­des­nį – 50 %, 35 %. Tai nie­ko ne­iš­spręs. Per­skirs­ty­da­mi sa­vo biu­dže­to ar­ba ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to da­lį ne­efek­ty­viai vei­kian­tiems sek­to­riams mes pro­ble­mos ne­iš­sprę­si­me. Tie­siog tu­rė­si­me ar­ba ją ati­dė­ti į at­ei­tį ir kaž­kam už­prog­ra­ma­vę iš­spręs­ti, ar­ba tu­rė­tu­me kal­bė­ti ir apie di­des­nį per­skirs­ty­mą į efek­ty­viai vei­kian­čius sek­to­rius, o tai ir­gi yra la­bai svar­bu ir rei­ka­lau­ja pa­kan­ka­mai svar­baus po­li­ti­nio su­ta­ri­mo.

Baig­da­mas dar kar­tą no­riu pa­dė­ko­ti vi­siems, ku­rie čia sto­vė­jo, ku­rie kal­bė­jo, ku­rie iš­sa­kė ir nuo­gąs­ta­vi­mus, ir pa­lin­kė­ji­mus, ir abe­jo­nes, ir prieš­ta­ra­vi­mus, tai yra jū­sų va­lia, jū­sų spren­di­mas. Ką aš kal­bė­jau ir frak­ci­jo­se lan­ky­da­ma­sis, ir ga­liu dar kar­tą pa­kar­to­ti: kai at­eis bal­sa­vi­mo mo­men­tas, bal­suo­ki­te taip, kaip jūs esa­te įsi­ti­ki­nę pa­gal sa­vo są­ži­nę, su­pra­ti­mą ir no­rą. Tai yra jū­sų va­lia ir ji bet ko­kiu at­ve­ju gerb­ti­na kaip ir kiek­vie­na iš­sa­ky­ta nuo­mo­nė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, prem­je­re, jūs li­ki­te dar. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri vi­si du Sei­mo na­riai. Klau­sia Sei­mo na­rys A. Sy­sas. Ruo­šia­si A. Sa­la­ma­ki­nas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ma­tyt, nie­kas nepa­ste­bėjo, kad yra to­kia sta­tu­ti­nė tei­sė pa­klaus­ti, tai tik du Sei­mo na­riai ir už­si­ra­šė. Čia ga­lė­jo už­si­ra­šy­ti, ko ge­ro, dau­giau.

Ger­bia­mas prem­je­re, su­pran­tu, kad ne­no­ri­te at­skleis­ti daug pa­slap­čių, gal ir ne­rei­kia, tai ma­no klau­si­mas iš dvie­jų da­lių. Kaip jūs ma­no­te, kiek il­gai šiais me­tais dar po­sė­džiaus Sei­mas, kad su­for­muo­tų Vy­riau­sy­bę ir ji ga­lė­tų dirb­ti? Ir kas lai­mi pir­mą­jį ma­čą – ko­a­li­ci­ja ar Pre­zi­den­tas? La­bai ačiū.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Sun­ku man pa­sa­ky­ti, kiek Sei­mas dirbs. Koks bus po­rei­kis, tiek ir dirbs. Ti­kiuo­si, kad Vy­riau­sy­bės for­ma­vi­mas ir pe­ri­pe­ti­jos la­bai ne­su­ga­dins jū­sų ki­to­kių pla­nų, bent jau ti­kiuo­si. Jei­gu kam nors su­ga­di­no­me, tai at­leis­ki­te, ne daž­nai taip bū­na – kar­tą per pen­ke­rius me­tus to­kia pro­ce­dū­ra iš­tin­ka ša­lį ir Vy­riau­sy­bę.

Kal­bant apie ma­čą ar par­ti­ją, kas lai­mė­jo, aš ma­nau, kad nė­ra pras­mės apie tai kal­bė­ti, nes aš tik ga­liu pa­tvir­tin­ti tas ke­lias sa­vai­tes dar­bo su Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tu. Šian­dien aš ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tai yra kon­struk­ty­vus, da­ly­kiš­kas, la­bai da­ly­kiš­kas ben­dra­dar­bia­vi­mas, ti­kiuo­si, kad jis iš­liks toks pat vi­sos Pre­zi­den­to ka­den­ci­jos me­tu, nes jam rei­kės ben­drau­ti jau su skir­tin­go­mis Vy­riau­sy­bė­mis.

Mū­sų tiks­las, ma­no už­da­vi­nys – kad tas ben­dra­dar­bia­vi­mas tik­rai bū­tų nau­din­gas vals­ty­bei, Lie­tu­vai, vi­soms val­džios ins­ti­tu­ci­joms. Kol kas tik­rai aš ne­ma­tau prie­lai­dų, kad bū­tų ki­taip.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys A. Sa­la­ma­ki­nas. Ruo­šia­si D. Ša­ka­lie­nė.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas prem­je­re, tik­rai ge­rai, kad jūs sa­ko­te, kad Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma ne­bus kei­čia­ma, tai yra di­de­lis pliu­sas. Bet aš no­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti, ar tiks­lin­ga vyk­dy­ti tai, ko nė­ra Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je? Pir­mas ma­no klau­si­mas apie Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos kė­li­mą į Kau­ną. Pro­gra­mo­je šios nuo­sta­tos nė­ra. Pa­eks­pe­ri­men­ta­vo­me, pa­ma­tė­me, kas yra veid­ro­di­nė mi­nis­te­ri­ja, su­ži­no­jo­me žem­dir­bių nuo­tai­ką, de­da­me taš­ką ir kraus­to­mės at­gal. Nes bus kaip prieš 50 me­tų – iš Dot­nu­vos kraus­tė­si į Vil­nių. Tai pir­mas klau­si­mas.

Ant­ras klau­si­mas taip pat su­si­jęs su ta pa­čia mi­nis­te­ri­ja. Eks­pe­ri­men­tas, mais­to ta­lo­nai, va­di­na­mi vau­če­riais. Ku­riems ga­lams už­si­i­ma­me kaž­ko­kia ne­są­mo­ne: du eu­rai per mė­ne­sį vie­nam ne­pil­na­me­čiam vai­kui ikimo­kyk­li­nio am­žiaus. Jei­gu tu­ri­me tuos du eu­rus, duo­ki­me tai šei­mai, jie pa­tys ką nors nu­si­pirks. Kam steig­ti dar kaž­ko­kią par­duo­tu­vę…

PIRMININKAS. Lai­kas.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). …nei tai vals­ty­bi­nes, nei tai dar ir da­lin­ti po tuos du eu­rus šioms šei­moms?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Dėl mi­nis­te­ri­jos per­kė­li­mo, kas bu­vo prieš 50 me­tų, tik­rai man sun­ku pri­si­min­ti, šian­dien gy­ve­nu dar tik 49. Švel­niai pa­juo­kau­jant, jei­gu ga­li­ma, is­to­ri­jo­je vis­ko bu­vo. Šian­dien aš tik­rai ma­nau, kad tas spren­di­mas yra tei­sin­gas, nors tur­būt įvai­riau­sių ver­ti­ni­mų yra. Man tik­rai keis­ta, kaip įvai­rios ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos to­kius nuo­gąs­ta­vi­mus ir bai­mes su­ke­lia. Aš šian­dien ma­tau, net ir kal­bė­da­mas apie tą veid­ro­di­nę mi­nis­te­ri­ją, ku­ri ten yra, ir ben­drau­da­mas su tar­nau­to­jais, tik­rai stip­rų im­pul­są, kal­bant apie Kau­ną. Vi­so­kie rin­ki­mai pra­ėjo, da­bar bū­tų ga­li­ma… kaip ir sa­kė, kad čia yra duok­lė kaž­kam, tik­rai tos duok­lės nė­ra. Bet aš ma­tau di­džiu­lį po­ten­cia­lą to mies­to, ta­me mies­te gy­ve­nan­čių jau­nų žmo­nių, tu­rin­čių tin­ka­mą iš­si­la­vi­ni­mą ir no­rin­čių da­ry­ti kar­je­rą vals­ty­bės tar­ny­bo­je, skaid­rią, ge­rą kar­je­rą sa­vo mies­te. Kal­bant apie cen­tri­nę ins­ti­tu­ci­ją, aš ma­nau, tai bus di­džiu­lis pliu­sas ir im­pul­sas tiek mies­tui, tiek re­gio­nui, tiek ten vei­kian­čioms aukš­to­sioms mo­kyk­loms, tiek ir ga­liau­siai pa­čiam sek­to­riui, nes šian­dien po­ky­čiai, ku­rie rei­ka­lin­gi, pa­ro­dė, kad Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jo­je juos rei­kia da­ry­ti. Ma­tyt, tai ir­gi at­si­spin­dės.

Taip, no­ras. Kam nors yra ne­pa­to­gu­mas, kas nors ne­be­no­ri va­ži­nė­ti, spe­cia­lis­tai pra­ran­da­mi, ta­čiau šian­dien mes ga­li­me pa­siū­ly­ti tik­rai ga­na daug to­kių pa­čių po­zi­ci­jų vals­ty­bės tar­ny­bo­je, kur skel­bia­mi kon­kur­sai ir ne­at­si­ran­da pre­ten­den­tų, sa­ko, nė vie­no. Kau­ne si­tu­a­ci­ja yra ki­ta, tu­ri­me ke­le­tą ar ke­lio­li­ka pre­ten­den­tų va­di­na­mo­jo­je veid­ro­di­nė­je mi­nis­te­ri­jo­je į at­si­lais­vi­nu­sias pa­rei­gy­bes.

Dėl va­di­na­mo­sios pa­ra­mos ar­ba vau­če­rių, mais­to ku­po­nų. Tai nė­ra, ma­tyt, vi­siš­ka ne­są­mo­nė, mes ga­vo­me pri­ta­ri­mą ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jo­je. Tik­rai ne­bus stei­gia­mos spe­cia­li­zuo­tos par­duo­tu­vės. Yra ke­li tiks­lai: pa­rem­ti mū­sų ga­min­to­jus, pa­dė­ti jiems ir pa­rem­ti iš tik­rų­jų tas šei­mas, ku­rios no­rės to­kio­je pa­ra­mo­je da­ly­vau­ti. Jo­kios prie­var­tos nė­ra, jo­kios pa­pil­do­mos naš­tos ne­bus, tie­siog su­tei­kia­me to­kią ga­li­my­bę. Ga­li­ma įvai­riai tuos pi­ni­gus pa­da­lin­ti, bet šiuo at­ve­ju mes sie­kia­me ke­lių tiks­lų ir dėl mū­sų ga­min­to­jo, ir dėl kon­ku­ren­cin­gu­mo pre­ky­bos sek­to­riu­je, gal­būt tam tik­rų al­ter­na­ty­vų. Pa­ra­ma, dar vie­na sim­bo­li­nė pa­ra­ma, ta su­ma iš tik­rų­jų nė­ra to­kia, ku­ri la­bai gel­bė­tų, bet ir tie 3 eu­rai ar 2 eu­rai už vai­ką tik­rai la­bai svar­bu. Jei­gu kaip nors bū­tų ža­lin­ga, kenk­tų, ta­da taip. Ko­dėl ne­da­ry­ti to, kas tik­rai jo­kios ža­los, jo­kios pa­pil­do­mos ža­los vals­ty­bei ne­pri­de­da, o, ma­tyt, tuos tiks­lus, ku­riuos ke­lia­me, ma­no gal­va, tu­rė­tu­me pa­siek­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rė D. Ša­ka­lie­nė. Pri­me­nu, kad klaus­ti – mi­nu­tė, at­sa­ky­ti – dvi mi­nu­tės.

D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Kaip žmo­gus, ku­ris fak­tiš­kai bu­vo su­de­gin­tas ant lau­žo dėl jū­sų Vy­riau­sy­bės ne­pa­da­ry­tų dar­bų, na­mų dar­bų, dėl vai­ko tei­sių re­for­mos, tik­rai jau­čiuo­si tu­rin­ti tei­sę pa­klaus­ti la­bai kon­kre­čiai.

Ne ar da­ry­si­te vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo kam­pa­ni­ją, už­tik­rin­si­te spe­cia­lis­tų ap­mo­ky­mą, už­tik­rin­si­te pa­slau­gų ko­ky­bę, pri­ei­na­mu­mą vi­soms šei­moms, bet, kaip ir klau­siau jū­sų frak­ci­jo­je, kaip kon­kre­čiai jūs už­tik­rin­si­te, kad tai bus pa­da­ry­ta, ko­kių kon­kre­čių prie­mo­nių im­si­tės? Čia tie­siog abst­rak­taus pa­lai­ky­mo ne­už­ten­ka, čia iš tie­sų rei­kia jū­sų ly­de­rys­tės ir la­bai kon­kre­taus įsi­pa­rei­go­ji­mo.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Mes jau ko­kį tre­čią ar ket­vir­tą kar­tą tuo pa­čiu klau­si­mu dis­ku­tuo­ja­me. Jei­gu kas nors gal­vo­ja, kad vie­na ar ki­ta re­for­ma ir jos sėk­mė pri­klau­so nuo to, kiek mes įdė­si­me vie­šų­jų fi­nan­sų ir pi­ni­gų į to­kių re­for­mų ar­ba įsta­ty­mų vie­ši­ni­mą per ži­niask­lai­dos prie­mo­nes, ir tai bus sėk­mė, ne­ži­nau, ma­tyt, rei­kė­tų iš­ma­tuo­ti. Vi­so­kių prak­ti­kų tu­rė­jo­me, kur yra įvai­riau­sia va­di­na­mo­ji so­cia­li­nė re­kla­ma. Ji yra la­bai svar­bi, vie­nais at­ve­jais pa­si­tei­si­na, ki­tais at­ve­jais ne. Bu­vo įvai­riau­sių pa­vyz­džių.

Aš ma­nau, jei­gu So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja nu­ma­tys tuos pi­ni­gus, ku­rie skir­ti vie­ši­ni­mui, pi­ni­gai įvai­riau­si, ne tik iš na­cio­na­li­nio biu­dže­to, bet ir iš Eu­ro­pos Są­jun­gos pro­jek­tų, įdė­ti į to­kio ti­po in­for­ma­ci­nę kam­pa­ni­ją, tai bus jos spren­di­mas. Aš ga­liu pa­sa­ky­ti apie sa­ve, apie Vy­riau­sy­bės ar­ba mi­nist­rų pa­vyz­džius. Ma­tyt, mū­sų ko­mu­ni­ka­ci­ja ir el­ge­sys nuo pat pra­džių pa­ro­dė la­bai aiš­kiai, kaip mes įsi­vaiz­duo­ja­me vai­ko tei­sių ap­sau­gą, ko­kiais prin­ci­pais va­do­vau­ja­mės, ko­kios yra mū­sų ver­ty­bės, to­dėl aš džiau­giuo­si Vy­riau­sy­be ir jos na­riais.

O kal­bant apie kon­kre­čias prie­mo­nes, jos yra nu­ma­ty­tos ir įgy­ven­di­na­mos. Aš nie­ko dau­giau ne­ga­liu pa­sa­ky­ti. Mes su­si­du­ria­me, ma­tyt, su vie­nu da­ly­ku – fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mu, bet kal­bant apie šiuos me­tus, kai bu­vo žen­kliai pa­di­din­tas fi­nan­sa­vi­mas, ly­giai tą pa­tį aš ga­liu pa­sa­ky­ti, kad kal­bant apie vai­kų tei­sių ap­sau­gą ki­tų me­tų biu­dže­te taip pat yra nu­ma­ty­tas di­dė­ji­mas ir jis bus įgy­ven­din­tas.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys S. Gent­vi­las. Ruo­šia­si P. Gra­žu­lis.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mas prem­je­re, ma­tė­me ko­a­li­ci­nes de­ry­bas, vie­nas di­džiau­sių gin­čų bu­vo dėl So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos mi­nist­ro pos­to. Ma­ne šiek tiek ap­ima toks déjà vu dėl to, kas vy­ko prieš 12 me­tų, prieš eko­no­mi­nę kri­zę.

Po­li­tiš­kai kal­bant – kam ati­teks tos te­tos ar­ba dė­dės ran­kos, ku­rio­mis bus da­li­na­mi pi­ni­gai. Ir vai­ko pi­ni­gai yra vie­nas iš to­kių ele­men­ta­rių pa­vyz­džių, kai be tiks­lo yra mė­to­mi iš ma­lūns­par­nio pi­ni­gai. Ir ma­no di­dy­sis klau­si­mas yra jums, ar rin­ki­mų me­tais bus at­si­spir­ta di­din­ti so­cia­li­nės pa­šal­pos ir pa­ra­mos lė­šas, tu­rint ome­ny pa­mo­kas, ku­rias tu­rė­jo­me iš­mok­ti po 2008 me­tų kri­zės. Ar ne­bus ne­pro­por­cin­gai di­di­na­mos so­cia­li­nės pa­ra­mos lė­šos, tu­rint ome­ny, kad da­bar iš­lei­džia­me so­cia­li­nei pa­ra­mai dau­giau ne­gu…

PIRMININKAS. Lai­kas.

S. GENTVILAS (LSF). …2009–2010 me­tais? Dė­kui.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tik­rai, mie­las ko­le­ga, ne­su­tik­siu, kad vai­ko pi­ni­gai yra pi­ni­gų mė­ty­mas iš lėk­tu­vo ar dar ko nors. Ma­nau, kad tai yra es­mi­nė ir pras­min­ga in­ves­ti­ci­ja. Ji tik­rai bus di­di­na­ma, ir tai nie­ko ben­dro ne­tu­ri su rin­ki­mų me­tais. Taip, tai pi­ni­gai, ku­riuos šei­mos pa­nau­do­ja įvai­riai – vie­ni pra­val­go, ki­ti in­ves­tuo­ja į vai­kus, į in­ven­to­rių, rū­bus, bū­re­lius. Šei­mų ap­si­spren­di­mo klau­si­mas yra. Tai ypač (aš jau ir­gi kar­to­ju) pa­ro­dė kal­bant apie šei­mas, kai tik vie­nas iš tė­vų au­gi­na vai­ku­čius. Šis spren­di­mas, šis mo­de­lis tik­rai lei­džia ir lei­do iš­bris­ti iš to skur­do ri­zi­kos ri­bos.

Dar dau­giau, ma­tyt, įves­da­mi ir pa­kel­da­mi vals­ty­bės re­mia­mų pa­ja­mų dy­dį, ten­kan­tį vie­nam šei­mos na­riui, ir tą pa­pil­do­mą iš­mo­ką su tuo sie­da­mi, mes ga­lė­si­me per vai­ko pi­ni­gų fi­nan­si­nį in­stru­men­tą ir to­liau spręs­ti so­cia­li­nės ne­ly­gy­bės šei­mo­je klau­si­mus.

O kal­bant apie vi­sus ki­tus no­rus gal­būt dau­giau iš­leis­ti, mū­sų Vy­riau­sy­bė tuo ir iš­si­sky­rė, ir ne­ma­tau ki­tos al­ter­na­ty­vos – fi­nan­si­nė, fis­ka­li­nė draus­mė yra la­bai svar­bi. No­ras paiš­lai­dau­ti ta­da, kai ne­ga­li­ma, smo­gė ki­tu ga­lu. Iš­lai­dau­ti gal­būt ir rei­kės ar­ba di­din­ti iš­lai­das iš tų su­kaup­tų re­zer­vų ta­da, jei­gu mes su­si­dur­si­me su eko­no­mi­kos lė­tė­ji­mu, ga­li­ma re­ce­si­ja ir ki­tais to­kiais ne vien nuo mū­sų pri­klau­san­čiais fak­to­riais. Mes to lai­ky­si­mės, o čia, šia­me Sei­me, vi­si biu­dže­tai yra pri­ima­mi, ir ma­nau, kad Sei­mas ne­leis sau da­ry­ti to, kad pa­žeis­tu­me sa­vo fis­ka­li­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus, ypač kal­bant apie tai, kad esa­me eu­ro zo­nos na­riai.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys P. Gra­žu­lis. Ruo­šia­si E. Gent­vi­las.

P. GRAŽULIS (MSNG). Ger­bia­mas prem­je­re, čia gal ne tik su vai­ko pi­ni­gais su­si­ju­sios pro­ble­mos klau­si­mą už­duo­siu, bet ir dėl vi­sų so­cia­li­nių sri­čių. Ar ne­rei­kė­tų vis tik vai­ko pi­ni­gus su­sie­ti su šei­mos pa­ja­mo­mis. Tiems, ku­rie tu­ri di­de­les pa­ja­mas, rei­kė­tų ne­skir­ti, bet duo­ti tru­pu­tį dau­giau tiems, ku­rie tu­ri la­bai ma­žas pa­ja­mas. Tai bū­tų tik­rai ko­va su skur­du. Taip pat ga­li­ma ir ki­to­se sri­ty­se, ir pen­si­jas di­di­nant, ga­li­ma di­din­ti tiems, ku­rie tu­ri ma­žiau­sias pa­ja­mas ir pa­na­šiai.

Ir ki­tas klau­si­mas: daug aist­rų šian­dien ke­lia urė­di­jų re­for­ma, miš­kų kir­ti­mas. Ar jūs ne­ma­no­te, kad šią pro­ble­mą bū­tų ga­li­ma iš­spręs­ti, jei­gu įsta­ty­me įtvir­tin­tu­me dvie­jų ly­gių miš­ko par­da­vi­mo auk­cio­nus. Tie, ku­rie per­dir­ba miš­ką, kai ap­si­rū­pi­na, kas lie­ka, tie, ku­rie pre­kiau­ja ap­va­lia me­die­na.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Dėl pir­mo klau­si­mo. Iš tie­sų mes tu­rė­jo­me to­kį mo­de­lį, kai bu­vo su­si­ję su pa­ja­mo­mis, va­di­na­ma­sis pa­pi­ldo­mas ne­ap­mo­kes­ti­na­masis pa­ja­mų dy­dis. Bet tą mo­de­lį įgy­ven­di­nus ir bu­vo pa­ra­dok­sas, kad tą nau­dą tu­rė­jo dau­giau­sia už­dir­ban­tys, mes juos ir rė­mė­me, to­dėl bu­vo pa­si­rink­tas ki­tas mo­de­lis, kad iš tik­rų­jų tai bū­tų ir uni­ver­sa­li iš­mo­ka, ir po to pri­klau­san­ti, kaip mi­nė­jau, nuo vie­nam šei­mos na­riui ten­kan­čių pa­ja­mų. Tai šis mo­de­lis, ma­nau, yra pa­si­tei­si­nęs. Ir vėl ga­li­me dis­ku­tuo­ti, gin­čy­tis – mė­to­mi pi­ni­gai, ne­mė­to­mi. Bet čia bū­tent su­da­ry­ta ga­li­my­bė tą uni­ver­sa­lią iš­mo­ką gau­ti ir tiems, ku­rie anks­čiau ne­ga­lė­jo pa­si­nau­do­ti PNPD.

Apie ap­rū­pi­ni­mą mū­sų me­die­nos pra­mo­nės ža­lia­vo­mis. Vėl­gi yra dis­ku­si­ja, ko mes sie­kia­me, ko mes no­ri­me. Ar no­ri­me bū­ti… Yra to­kių vals­ty­bių, daug yra tų, ku­rios tu­ri įvai­riau­sių iš­tek­lių, ir tuos sa­vo iš­tek­lius eks­por­tuo­ja kaip ža­lia­vą. To­kios vals­ty­bės su­si­du­ria su įvai­riau­sio­mis pro­ble­mo­mis, ka­dan­gi tai yra tik ža­lia­vos, ne­tu­rin­čios pra­mo­nės, ne­ku­rian­čios pri­dė­ti­nės aukš­tos ver­tės pro­duk­to vals­ty­bės.

Aš ma­nau, kal­bant apie miš­ką, tai yra mū­sų vi­sų tur­tas, ku­rį mes tu­ri­me puo­se­lė­ti ir iš­nau­do­ti, jei­gu jau mes iš­kir­to­me mak­si­ma­liai, kad bū­tų nau­da vals­ty­bei. Yra vėl­gi eks­per­tų, moks­li­nin­kų nuo­mo­nių, kad ga­lu­ti­nis pro­duk­tas, ku­ris pa­ga­min­tas Lie­tu­vo­je, ku­ria ir pa­pil­do­mų dar­bo vie­tų, ir ge­ne­ruo­ja pa­pil­do­mus mo­kes­čius ne­gu ža­lia­va, ku­ri tie­siog kaip ža­lia­va iš­ve­ža­ma iš Lie­tu­vos. Dar dau­giau, tos pro­ble­mos šian­dien nė­ra nie­kur din­gu­sios, tos ža­lia­vos iš­ve­ži­mo pe­ri­pe­ti­jos yra įvai­rios ir yra iš­ve­ža­ma dau­giau ža­lia­vos, ne­gu de­kla­ruo­ja­ma, kad iš­ve­ža­ma. Pa­te­kus ši­tai ža­lia­vai į ga­my­bą, to­kių va­rian­tų ne­bū­tų.

Ma­nau, tu­ri bū­ti tam tik­ras ba­lan­sas. Aš pa­si­sa­kau, kad iš ža­lia­vos bū­tų su­kur­tas kuo aukš­tes­nę pri­dė­ti­nę ver­tę tu­rin­tis pro­duk­tas, ge­ne­ruo­jan­tis tiek to­je pa­čio­je pra­mo­nė­je dar­bo vie­tas, ge­rus at­ly­gi­ni­mus, tiek ir la­bai daug su­si­ju­sių pra­mo­nės rū­šių, ku­rios taip pat da­ly­vau­ja ku­riant aukš­tos pri­dė­ti­nės ver­tės pro­duk­tą.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys E. Gent­vi­las. Ruo­šia­si K. Star­ke­vi­čius.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mas prem­je­re, ma­nęs ne­ža­vi pra­si­de­dan­čios kal­bos, ku­rio­se ne­iš­ven­gia­mai ir jums ten­ka da­ly­vau­ti, apie ga­li­mą nau­jų mo­kes­čių įve­di­mą, ki­taip sa­kant, biu­dže­to per­skirs­ty­mo di­di­ni­mą per mo­kes­čius. Čia ma­no klau­si­mas. Jei­gu jau taip jums bus lem­ta per li­ku­sius me­tus, tai ko­kių žings­nių, ku­rio mo­kes­čio: au­to­mo­bi­lių, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to, im­tu­mė­tės?

Ir ant­ras trum­pas pro­ce­dū­ri­nis klau­si­mė­lis. Nie­kas jū­sų ne­trau­kė už lie­žu­vio, jūs pats pa­sa­kė­te, kad no­rė­tu­mė­te slap­to bal­sa­vi­mo. Tai kaip so­le­ni­zan­tas, pra­šom pa­sa­ky­ti, kaip no­ri­te, jei­gu no­ri­te slap­tai bal­suo­ti, mes pa­si­ren­gę. At­sa­ky­ki­te į tą klau­si­mą.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Į an­trą la­bai pa­pras­tai. Jei­gu Sei­mas to­kią va­lią pa­reiš­kia, ma­no no­rui pri­ta­ria, slap­tas bal­sa­vi­mas pra­smin­gas, pri­im­ti­nas ir aš tik­rai pa­lai­kau, ypač kal­bant apie per­so­na­li­jų sky­ri­mą. Slap­tas bal­sa­vi­mas yra ob­jek­ty­ves­nis, drą­ses­nis tur­būt, lai­ko im­les­nis. Aš ir vie­nam, ir ki­tam va­rian­tui esu pa­si­ruo­šęs, tik­rai nei dėl vie­no, nei dėl ki­to ne­ma­tau jo­kių pro­ble­mų ir bė­dų.

Kal­bant apie mo­kes­čius, to­kios dis­ku­si­jos, ypač su li­be­ra­lais, vi­są lai­ką yra įdo­mios. Kai vals­ty­bė ir Vy­riau­sy­bė ma­ži­na mo­kes­čius, li­be­ra­lai sa­ko, kad ne­ge­rai, nes mo­kes­čių rei­kė­tų kaž­ko­kiam sek­to­riui dau­giau tu­rė­ti. Kal­ba­me apie ga­li­my­bę at­si­ras­ti tiems mo­kes­čiams, ku­rie iš tik­rų­jų ne­pa­žei­džia fis­ka­li­nės draus­mės, ne­ska­ti­na iš­lai­da­vi­mo, – vėl­gi ne­ge­rai. Aiš­ku, aš pa­si­ruo­šęs dis­ku­tuo­ti su ju­mis dėl vi­sų mo­kes­čių klau­si­mų, siek­da­mas įti­kin­ti, kas yra ge­rai, kas yra ne­ge­rai. Bet, aiš­ku, es­mi­nis da­ly­kas, ką aš tik­rai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tą žings­nį mes da­ro­me ir da­ry­si­me ir sau­sio 1 die­ną tai tik­rai bus įpras­min­ta.

Kal­bant apie tar­šius au­to­mo­bi­lius, tar­šius se­nus au­to­mo­bi­lius, ku­riuos no­ri­ma įvež­ti į Lie­tu­vą, kad tai bū­tų tam tik­ra fi­nan­si­nė pa­ska­ta jų ne­įvež­ti. Aš ne­kal­bu apie tai, kas yra šian­dien mū­sų ša­ly­je re­gist­ruo­ta, žmo­nės nau­do­ja­si, bet tie­siog bent jau pir­mas žings­nis bus, kad Lie­tu­va ne­bū­tų to se­no au­to­mo­bi­lių par­ko im­por­to ša­li­mi, kad per re­gist­ra­ci­jos mo­kes­tį ar­ba per rin­klia­vą, kaip mes pa­va­din­si­me, tie­siog ne­ap­si­mo­kė­tų se­nų, tar­šių au­to­mo­bi­lių įvež­ti į Lie­tu­vą, ir nau­do­ti ska­ti­ni­mo prie­mo­nę, kal­bant apie esan­tį au­to­mo­bi­lių par­ką, kad bū­tų už pa­ska­tą įsi­gy­ti ma­žiau tar­šų au­to­mo­bi­lį nu­ma­ty­tas fi­nan­si­nis kom­pen­sa­vi­mas tą au­to­mo­bi­lį vi­siš­kai uti­li­za­vus.

Dėl ki­tų mo­kes­čių. Mes tu­ri­me ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį, bet, ma­tyt, dis­ku­si­ja ne­iš­ven­gia­ma. Ar jis yra efek­ty­vus, ar jis yra tei­sin­gas, ar ba­zė yra tin­ka­ma – tai nie­kur ne­ding­si­me, mes čia at­ei­si­me ru­de­nį, nes biu­dže­tas tu­ri ne tik iš­lai­dų, ku­rias mes vi­si la­bai mie­lai ma­to­me, pri­ta­ria­me ir no­ri­me di­des­nių, bet ir pa­ja­mų. No­rint di­din­ti iš­lai­das, rei­kia tu­rė­ti ir pa­pil­do­mų pa­ja­mų.

Bet ko­kiu at­ve­ju šie abu klau­si­mai dar­bo­tvarkėje bus ir mes jų iš­veng­ti ne­ga­lė­si­me, kaip ne­iš­vengs nė vie­na Vy­riau­sy­bė, ku­ri ar da­bar bus, ar vė­liau bus, bet tuos klau­si­mus tu­rės spręs­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys K. Star­ke­vi­čius.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mas prem­je­re, šian­dien tri­jų S die­na, ir dė­kui už svei­ki­ni­mus. Tai Ste­po­na­vi­čiaus, Star­ke­vi­čiaus ir Skver­ne­lio. Su gi­mi­mo die­na! Bet kar­tu aš no­riu vie­no to­kio jaut­raus klau­si­mo – so­cia­li­nės at­skir­ties klau­si­mo pa­klaus­ti. Di­džiau­sia at­skir­tis per šį lai­ko­tar­pį yra per švie­ti­mo sis­te­mą, ir ko­le­gos Sei­mo na­riai dau­ge­liu at­ve­jų klai­di­na vi­suo­me­nę, kai va­ži­nė­ja po Lie­tu­vą ir sa­ko: aš iš­lai­ky­siu mo­kyk­lą. Bet ar pa­gal­vo­ja, ar aš iš­lai­ky­siu ko­ky­bę, at­ei­ties mo­ki­nius. Kai da­bar yra pri­ėmi­mas į aukš­tą­sias mo­kyk­las, ma­to­me, iš kur pa­ten­ka, ir at­skir­tis tarp mies­to ir kai­mo ypač ma­ty­ti. Štai ką šio­je sri­ty­je da­ry­si­me…

PIRMININKAS. Lai­kas.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). …ar mes įsi­pa­rei­go­si­me, kad at­sa­kin­gai kal­bė­si­me ir kal­bė­si­me už mo­ki­nį, už at­ei­tį, bet ne už mo­ky­to­ją, kad iš­sau­go­tu­me jam dar­bo vie­tą kai­me.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, ko­le­ga. Ma­tyt, tai, nuo ko pra­dė­jo­me, klau­si­mas vėl ta­po dar­bo­tvarkės vir­šu­je. Su­si­ta­ri­mas mū­sų, es­mi­nis po­li­ti­nis su­si­ta­ri­mas, ką mes ma­to­me švie­ti­me ir ko­kį tiks­lą ke­lia­me. Koks tiks­las yra: ar vai­kas, ar pa­sta­tai, ar tuo­se pa­sta­tuo­se dir­ban­tys tiek ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jai, tiek ir mo­ky­to­jai? Jei­gu mes vi­si čia su­tar­si­me, kad pa­grin­di­nis tiks­las yra vai­kas, jo iš­si­la­vi­ni­mas, jo ga­li­my­bės, tuos spren­di­mus rei­kės pri­im­ti. Tik­rai ne­ga­lė­čiau su­tik­ti, kad vi­so­se kai­mo mo­kyk­lo­se yra blo­giau pa­ren­gia­mi vai­kai ir gau­na men­kes­nį iš­si­la­vi­ni­mą. Vis­ko yra, bet iš es­mės kal­bant, mes tik­rai ga­li­me. Di­de­lių dis­ku­si­jų ne­rei­kia, jei­gu vie­no­je kla­sė­je mo­ko­si penk­to­kas, šeš­to­kas ir sep­tin­to­kas, apie ko­ky­bę, apie so­cia­li­za­ci­ją, apie ben­dra­vi­mo įgū­džius ir tam tik­rą svei­ką kon­ku­ren­ci­ją, ly­de­rys­tę kal­bė­ti sun­ku.

Tu­ri­me ap­si­spręs­ti, nes iš tie­sų la­bai po­pu­lia­rus pa­sa­ky­mas: ir aš ne­lei­siu už­da­ry­ti vie­nos ar ki­tos mo­kyk­los. Pa­gal­vo­ki­me, ką mes pa­sa­ko­me, man at­ro­do, kad mes tu­rė­tu­me sa­ky­ti: aš da­ry­siu vis­ką, kad ten be­si­mo­kan­tys vai­kai gau­tų to­kias pat pa­slau­gas, to­kią pat ko­ky­bę kaip ir ki­to­se mo­kyk­lo­se. Čia mes vie­ni ne­iš­sprę­si­me šio klau­si­mo. Aš dar kar­tą sa­kau, vie­nas iš es­mi­nių dar­bo­tvarkės klau­si­mų šia­me Sei­me yra su­ras­ti spren­di­mą, na­cio­na­li­nį spen­di­mą. Vy­riau­sy­bė im­sis ly­de­rys­tės šiuo klau­si­mu. Mes tik­rai kal­bė­si­mės. Kai ku­rios po­li­ti­nės par­ti­jos jau de­kla­ruo­ja, kad jau tu­ri tam tik­rų pa­mąs­ty­mų dėl na­cio­na­li­nio su­si­ta­ri­mo. Vi­si dar­bai pa­da­ry­ti, siū­ly­mai ga­li bū­ti svars­to­mi, ir ma­nau, kad vie­nin­te­lis ke­lias yra, kaip mes dir­ba­me su na­cio­na­li­niu su­si­ta­ri­mu dėl gy­ny­bos, Vy­riau­sy­bė­je ėmė­me iš po­li­ti­nių par­ti­jų eks­per­tus. Žmo­nės pa­ren­gė, su­ra­do­me kom­pro­mi­są, nes čia ir­gi rei­kės kom­pro­mi­so. Be kom­pro­mi­so, va­lios spren­di­mų ne­iš­sprę­si­me, nes vis tiek kaž­kas liks ne­lai­min­gas. Bet aš ma­nau, kad pa­grin­di­nis tiks­las – kad lik­tų lai­min­gas vai­kas, ku­ris pa­bai­gęs mo­kyk­lą ga­lė­tų pa­sa­ky­ti: man ne­svar­bu, aš tu­riu ga­li­my­bę įsto­ti į bet ko­kį uni­ver­si­te­tą, nes aš ga­vau to­kį iš­si­la­vi­ni­mą, to­kias ži­nias, kad ga­liu kon­ku­ruo­ti su bet ku­riuo did­mies­čio ar ma­žes­nio mies­te­lio vai­ku.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, prem­je­re. Pail­sė­ki­te. Mo­ty­vai. Dėl mo­ty­vų už­si­ra­šė daug Sei­mo na­rių, ta­čiau kal­bės tik po ke­tu­ris. Mo­ty­vai už – Sei­mo na­rys K. Gla­vec­kas.

K. GLAVECKAS (LSF). No­riu vis dėl­to pa­lai­ky­ti po­ną Mi­nist­rą Pir­mi­nin­ką S. Skver­ne­lį tap­ti Mi­nist­ru Pir­mi­nin­ku vien dėl pa­pras­tos ap­lin­ky­bės. Ka­dan­gi Pre­zi­den­tas su­for­ma­vo ge­ro­vės vals­ty­bės mo­de­lį ir pa­sa­kė, kad vi­sa Lie­tu­vos vals­ty­bė eis ge­ro­vės vals­ty­bės link, ma­nau, šis eta­pas yra la­bai svar­bus. Tai, kad Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas S. Skver­ne­lis bus šio eta­po, to au­to­mo­bi­lio ar­ba tos jė­gos vai­ri­nin­kas, taip pat yra svar­bu. Lin­kiu sėk­mės, vai­ruo­jant vi­są vals­ty­bę į ge­ro­vės vals­ty­bę ir įgy­ven­di­nant ir Pre­zi­den­to, ir Lie­tu­vos lū­kes­čius. Ačiū.

 PIRMININKAS. Mo­ty­vai prieš – Sei­mo na­rė G. Skais­tė.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Man sun­ku pa­lai­ky­ti prem­je­rą vien dėl to, kad jis pats neap­si­spren­džia, kas ji­sai toks. Kal­bant apie mo­kes­čių po­li­ti­ką, jis no­ri bū­ti li­be­ra­las, ta­čiau kai kal­ba­ma apie iš­mo­kų da­li­ni­mą, tar­si no­rė­tų bū­ti so­cial­de­mok­ra­tas. To­dėl klau­sant K. Gla­vec­ko tik­rai ne­ste­bi­na, kad li­be­ra­lai iš da­lies re­mia prem­je­ro kan­di­da­tū­rą.

Ki­ta ver­tus, to­kio mo­kes­ti­nio ir iš­mo­kų blaš­ky­mo­si pa­sek­mė yra au­gan­ti ne­ly­gy­bė ir pas­ta­ruo­ju me­tu ji ma­ži­na­ma tik kal­bo­mis. Ne kar­tą gir­dė­jo­me, kad pri­ori­te­tas yra pa­ja­mų ne­ly­gy­bės ir at­skir­ties ma­ži­ni­mas, ta­čiau kai pa­ima­me sta­tis­ti­ką, ma­to­me, kad žo­džiais si­tu­a­ci­jos ne­pa­kei­si, o rei­kia nuo­sek­lių dar­bų.

Man, kaip kon­ser­va­to­rei, iš­ties šio­je sri­ty­je no­rė­tų­si ne žu­vų da­li­ji­mo, o vis dėl­to kad bū­tų pri­ori­te­tas tei­kia­mas meš­ke­rei, ku­ri iš tik­rų­jų ga­lė­tų su­trau­ky­ti skur­do ra­tą ir kur­ti di­des­nę pri­dė­ti­nę ver­tę mū­sų eko­no­mi­kai. Ta meš­ke­rė tik­rai ga­lė­tų bū­ti mū­sų švie­ti­mas. La­bai keis­ta klau­sy­tis prem­je­ro, ku­ris po tre­jų me­tų stai­ga su­pran­ta, kad švie­ti­mas yra mū­sų pri­ori­te­tas ir mes čia tu­rė­tu­me su­tar­ti ir ras­ti ben­drą su­ta­ri­mą, kaip tas švie­ti­mas tu­rė­tų vys­ty­tis.

No­riu pa­saky­ti, kad per tuos tre­jus me­tus, kol jūs bu­vo­te prem­je­ru, ne­pa­ste­bė­jau jo­kio es­mi­nio pro­ver­žio šio­je sri­ty­je. Iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo pri­ei­na­mu­mas yra to­kio pa­ties že­mo ly­gio, ben­dro­jo ug­dy­mo ko­ky­bė re­gio­nuo­se vis dar at­si­lie­ka, aukš­to­jo moks­lo re­for­ma vir­to kaž­ko­kia ka­ko­fo­ni­ja, na, o mo­ky­ma­sis vi­są gy­ve­ni­mą, ku­ris ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se tik­rai pa­de­da su­kur­ti di­des­nę pri­dė­ti­nę ver­tę, yra vie­nas iš ma­žiau­sių vi­so­je Eu­ro­po­je. Už­si­brė­žė­me, kad mes no­ri­me tris kar­tus pa­di­din­ti mo­ky­mo­si vi­są gy­ve­ni­mą ro­dik­lius, ta­čiau nė per na­go juo­dy­mą nepa­si­stū­mė­jo­me į tą pu­sę ir ne­ma­tau, ko­dėl tu­rė­tu­me, nes jo­kių prie­mo­nių tam ne­bu­vo skir­ta.

Dar no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad eko­no­mi­ka au­ga, ne­pai­sant jū­sų, o ne dėl jū­sų. To­dėl pri­tar­ti jū­sų kan­di­da­tū­rai nie­kaip ne­ga­liu.

PIRMININKAS. Mo­ty­vai už – Sei­mo na­rė G. Bu­ro­kie­nė.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ką tik kal­bė­ju­si ma­no ko­le­gė ne­no­ri pri­tar­ti, o aš kaip tik la­bai pri­ta­riu prem­je­ro kan­di­da­tū­rai, ka­dan­gi pra­dė­ti dar­bai tu­ri bū­ti tę­sia­mi. Tai, ką mi­nė­jo apie so­cia­li­nę at­skir­tį, rei­kia pri­pa­žin­ti, kad tai dau­ge­lį me­tų bu­vo ap­leis­ta sri­tis ir per vie­ne­rius dve­jus me­tus pa­keis­ti iš es­mės vi­są si­tu­a­ci­ją nie­kaip ne­įma­no­ma.

Aš ma­tau žmo­gų, ku­ris ima­si es­mi­nių re­for­mų ir tu­ri ryž­to jas įgy­ven­din­ti iki ga­lo. To­dėl ti­kiu, kad vi­si pa­lai­ky­da­mi jį tik­rai ga­li­me pa­dė­ti įgy­ven­din­ti, kad Lie­tu­vos žmo­nėms bū­tų ge­ra gy­ven­ti Lie­tu­vo­je, kad ne­bū­tų dvie­jų grei­čių Lie­tu­vos ar da­bar jau tri­jų grei­čių Lie­tu­vos, kad ne­bū­tų tik Vil­nius ir re­gio­nai, kad bū­tų vie­na Lie­tu­va. Ma­nau, kad tu­ri­me su­si­telk­ti ir pa­dė­ti šiam žmo­gui, ku­ris no­ri im­tis at­sa­ko­my­bės, ku­ris jau įro­dė, kad ga­li pa­da­ry­ti, įgy­ven­din­ti už­si­brėž­tus tiks­lus iki ga­lo. To­dėl kvie­čiu bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. Mo­ty­vai prieš – Sei­mo na­rys M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Mie­li ko­le­gos, S. Skver­ne­lis – ne­abe­jo­ti­nai di­de­lę pa­tir­tį tu­rin­tis pa­rei­gū­nas. Prie A. Ku­bi­liaus bu­vo kon­ser­va­to­rių pa­tvir­tin­tas ge­ne­ra­li­niu po­li­ci­jos ko­mi­sa­ru, prie A. But­ke­vi­čiaus bu­vo „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ de­le­guo­tas vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ru, prie R. Kar­baus­kio bu­vo Vals­tie­čių par­ti­jos de­le­guo­tas Mi­nist­ru Pir­mi­nin­ku.

Č. R. Dar­vi­nas sa­kė, kad iš­lie­ka ne stip­riau­sios ir net ne pro­tin­giau­sios rū­šys, o tos, ku­rios ge­riau­siai pri­si­tai­ko prie po­ky­čių. S. Skver­ne­lis pui­kiai pri­si­tai­ko ir tik­rai iš­liks ir šį kar­tą prie nau­jos ko­a­li­ci­jos ir nau­jų ap­lin­ky­bių. Vis dėl­to no­riu pa­lin­kė­ti, kad sek­tų­si ne tik jam vie­nam, bet ir jo ko­man­dai – tai, ku­ri juo ti­ki. No­riu pa­lin­kė­ti, kad ne­iš­duo­tų mi­nist­rų, ku­rie, jū­sų pri­ta­ri­mu, ger­bia­mas Skver­ne­li, ima­si ko­vo­ti su ko­rup­ci­ja, ku­rie, jū­sų pri­ta­ri­mu, ima­si per­tvar­kų vals­ty­bi­nė­se įmo­nė­se, ku­rie, jū­sų pri­ta­ri­mu, ima­si re­for­mų švie­ti­mo ir ap­lin­kos ap­sau­gos sek­to­riuo­se.

No­riu pa­lin­kė­ti ne au­ko­ti juos pir­ma pa­si­tai­kiu­sia pro­ga, o už­sto­ti sa­vo ko­man­dos na­rius ir pa­gal­vo­ti ne tik apie sa­vo sėk­mę, bet ir apie tų žmo­nių, ku­rie ju­mis ti­ki. Ne­ap­vil­ki­te ir sėk­mė ly­dės ne tik jus, bet, ma­nau, ir vi­są Lie­tu­vą. Ačiū.

PIRMININKAS. Mo­ty­vai už – Sei­mo na­rė V. Ačie­nė.

V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Sa­vo mo­ty­vus, dėl ko rei­kė­tų bal­suo­ti už da­bar­ti­nį prem­je­rą S. Skver­ne­lį, iš­dės­čiau dis­ku­si­jo­je. Ką tik kal­bė­jęs prem­je­ras pa­mi­nė­jo, kad pro­gra­ma iš­lie­ka ta pa­ti. Aš už tęs­ti­nu­mą, pro­gra­ma yra tik­rai ge­ra, po­ky­čių yra pa­da­ry­ta daug. Įver­tin­da­ma dar kar­tą, kad šiai Vy­riau­sy­bei va­do­vau­ja pro­fe­sio­na­las, kad vyks­ta po­ky­čiai, ra­gi­nu bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. Mo­ty­vai prieš – Sei­mo na­rys A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, skir­tin­gai nei Sei­mo Pir­mi­nin­kas ir Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas, mes vi­si vai­ruo­ja­me ma­ši­nas, jiems da­bar net drau­džia­ma vai­ruo­ti, juos ki­ti ve­žio­ja. Tas pa­ly­gi­ni­mas, kad vai­ruos vals­ty­bę to­liau, ne­la­bai tin­ka. Mū­sų frak­ci­jos ar­gu­men­tus iš­dės­čiau kal­bo­je. Ir dar kar­tą pa­­kar­to­siu, kad mes ne­truk­dy­si­me val­dan­čia­jai dau­gu­mai, nau­jai ko­a­li­ci­jai, nau­jai se­nai ko­a­li­ci­jai pa­si­tvir­tin­ti prem­je­rą. Tai da­ro­me spe­cia­liai, kad ga­lė­tų tęs­ti dar­bus ar nau­jus ko­kius nors te­sė­tų ir kad ga­lu­ti­nai vals­tie­čiai (tu­riu gal­vo­je ne po­li­ti­kus, o vals­tie­čius), ku­rie da­bar ku­lia lau­kus, au­gi­na gy­vu­lius, pa­ga­liau įsi­ti­kin­tų, kad prieš tre­jus me­tus pa­da­ry­tas pa­si­rin­ki­mas ne pats ge­riau­sias. Ir to­kios kal­bos jau gir­di­mos.

La­bai no­rė­čiau pa­lin­kė­ti prem­je­rui kar­tais pa­var­ty­ti sa­vo Vy­riau­sy­bės prieš tre­jus me­tus pa­tvir­tin­tą pro­gra­mą ir nors iš da­lies iš­te­sė­ti vie­ną ar ki­tą pa­ža­dą.

PIRMININKAS. Mo­ty­vai už – Sei­mo na­rys P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (MSNG). Aš taip pat no­rė­čiau pa­lin­kė­ti ger­bia­mam prem­je­rui, kaip čia pa­sa­kė, ne pri­si­tai­ky­ti, o iš­lik­ti są­ži­nin­gam, prin­ci­pin­gam ir ypač bū­ti ly­de­riu, kad iš­sau­go­tų val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą, bū­tų jos tel­kė­jas, ir jo­kiu bū­du ne­at­mes­tų opo­zi­ci­jos siū­ly­mų, ku­rie kon­struk­ty­vūs, ku­rie yra nau­din­gi mū­sų vals­ty­bei. Lin­kė­čiau bū­ti bud­riam, kad jūs įžvelg­tu­mė­te ir opo­zi­ci­jos klas­tą, ku­rios pa­grin­di­nis tiks­las – su­skal­dy­ti val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą. Prem­je­re, jums iš­min­ties ir ge­rų dar­bų.

PIRMININKAS. Ir mo­ty­vai prieš – Sei­mo na­rys A. Kup­čins­kas.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Pir­miau­sia no­riu pa­svei­kin­ti prem­je­rą su jo gim­ta­die­niu ir ti­kiuo­si, kad Sei­mo dau­gu­ma jam su­teiks do­va­ną. De­ja, mes pri­si­dė­ti prie tos do­va­nos ne­ga­li­me. Pa­svei­kin­si­me pa­spaus­da­mi ran­ką, bet ne bal­suo­da­mi.

Ki­tas da­ly­kas – ma­ne nu­ste­bi­no, kad vals­tie­čių dau­gu­ma sa­ko, kad rū­pi­na­ma­si re­gio­nų po­li­ti­ka, kaip di­di­na­mas fi­nan­sa­vi­mas sa­vi­val­dy­bėms, plė­to­ja­mos re­gio­nų ta­ry­bos, rū­pi­na­ma­si ki­ta so­cia­li­ne at­skir­ti­mi, bet skai­čiai ro­do ką ki­ta. Iš­ties 48 sa­vi­val­dy­bės ne­gau­na su­pla­nuo­to gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio. Mes siū­lė­me, įre­gist­ra­vo­me įsta­ty­mo pa­tai­są kar­tu su biu­dže­tu, kad bū­tų pro­por­cin­gai kom­pen­suo­ja­mas ne­gau­tas gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tis, de­ja, šis pa­siū­ly­mas bu­vo at­mes­tas. Ir jei­gu pa­žiū­rė­tu­me sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tus, de­ja, jie kol kas nė­ra su­ren­ka­mi.

Ki­tas da­ly­kas – kaip re­gio­ni­nės po­li­ti­kos vi­nis pa­tei­kia­mas Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos per­kė­li­mas į Kau­ną. De­ja, rei­kia pa­sa­ky­ti, kad ši vi­nis bus ge­ro­kai su­lin­ku­si, nes ir My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­tas pla­nuo­ja per­kel­ti į Vil­nių Vie­šo­jo sau­gu­mo aka­de­mi­ją. Pa­žiū­rė­jus, kiek dės­ty­to­jų, kiek stu­den­tų tu­rės per­si­kel­ti į Vil­nių, aki­vaiz­du, kad Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos per­kė­li­mas į Kau­ną ir Vie­šo­jo sau­gu­mo aka­de­mi­jos per­kė­li­mas į Vil­nių fak­tiš­kai vie­na ski­tą kom­pen­suos, ir ta vi­nis, kur de­kla­ruo­ja­ma, kad bus kaip re­gio­no ska­ti­ni­mo ir re­gio­nų plėt­ros pa­vyz­dys, de­ja, bus ge­ro­kai už­lin­ku­si. To­dėl lin­kė­čiau vis dėl­to re­gio­ni­nę po­li­ti­ką plė­to­ti taip, kaip pri­klau­so. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuo­mo­nės iš­sa­ky­tos. Ger­bia­mi ko­le­gos, tu­ri­me bal­suo­ti dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko kan­di­da­tū­ros. Bu­vo nu­skam­bė­jęs pa­siū­ly­mas slap­tai, bet nie­kas jo ir ne­siū­lė. Bal­suo­ja­me įpras­tu bū­du.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 114 Sei­mo na­rių: už – 83, prieš – 1, su­si­lai­kė 30 Sei­mo na­rių. Nu­ta­ri­mas pri­im­tas, S. Skver­ne­lis – prem­je­ras. (Gon­gas, plo­ji­mai) At­si­pra­šau, pri­tar­ta kan­di­da­tū­rai.

K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Pir­mi­nin­ke, aš…

PIRMININKAS. Kvie­čia­me S. Skver­ne­lį ar­čiau tri­bū­nos. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Ger­bia­mas prem­je­re, svei­ki­na­me, ir Sei­mo Pir­mi­nin­kas vi­so Sei­mo var­du svei­ki­na ir lin­ki sėk­mės taip pat, kaip ir ko­le­gos, ku­rie tai pa­ly­di aplo­dis­mentais.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tie­sų dar kar­tą no­riu pa­dė­ko­ti vi­siems da­ly­va­vu­siems bal­sa­vi­me, ypač tiems, ku­rie pa­lai­kė, tiems, ku­rie su­si­lai­kė, tam, ku­ris bal­sa­vo prieš. No­riu pa­lin­kė­ti mums vi­siems ben­dro kon­struk­ty­vaus dar­bo. Pa­ban­dy­ki­me, kad tas dar­bas bent per li­ku­sius pus­an­trų me­tų bū­tų ki­tos ko­ky­bės, ki­tos re­to­ri­kos, ki­tos at­mo­sfe­ros, ir gal pa­si­ro­dys, kad taip dirb­da­mi mes ga­li­me pa­da­ry­ti ge­ro­kai dau­giau, ne­gu pjau­da­mie­si, rie­da­mie­si, ieš­ko­da­mi vie­nas ki­to as­me­ny­je prie­šų, kur­da­mi įvai­rias są­moks­lo te­ori­jas.

Nuo­šir­džiai dė­ko­ju ir aš da­ry­siu vis­ką, kad dar­bo kul­tū­ra, dar­bo at­mo­sfe­ra ir ben­dra­dar­bia­vi­mas tarp val­džių bū­tų ki­toks, o kaip pa­vyks, pa­ma­ty­si­me. La­bai ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, tę­sia­me dar­bą. Ar tik­rai no­ri­te re­pli­kuo­ti? (Bal­sai sa­lėje) Ger­bia­mas D. Krei­vys. Pra­šau.

D. KREIVYS (TS-LKDF). No­riu, kad ma­no bal­są įskai­ty­tu­mė­te kaip su­si­lai­kiu­sį, o ne prieš.

PIRMININKĖ. D. Krei­vys su­si­lai­kė. K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš no­riu pa­klaus­ti, ar vi­sos te­le­vi­zi­jos Lie­tu­vo­je yra ly­gios? Aš ma­tau, kad kai ku­rios yra ly­ges­nės, ir ne­tu­rė­tų taip bū­ti.

PIRMININKĖ. Ma­nau, jūs as­me­niš­kai tai iš­si­aiš­kin­si­te. Ž. Pa­vi­lio­nis.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Pra­šau ir ma­no bal­są įskai­ty­ti kaip su­si­lai­ky­mą.

PIRMININKĖ. Ž. Pa­vi­lio­nis su­si­lai­kė. Ge­rai. Ko­le­gos, dė­ko­ju. Dar­bo­tvarkė tę­sia­ma to­liau.

Dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ger­bia­ma pir­mi­nin­ke, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke! (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Dar re­pli­ką – G. Land­sber­gis.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš at­krei­piau dė­me­sį iš tik­rų­jų į ben­drą ko­le­gų nuo­mo­nę. Ma­no bal­sas – taip pat su­si­lai­kęs. (Bal­sai sa­lė­je)

 

12.28 val.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so pa­pil­dy­mo 3701 straips­niu ir 3701, 589 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3477(2) (pri­ėmi­mas)

 

PIRMININKĖ. G. Land­sber­gis su­si­lai­kė. Mie­lie­ji ko­le­gos, dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas – Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so pa­pil­dy­mo 3701 straips­niu ir 3701, 589 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3477(2). Pri­ėmi­mas. Pri­ėmi­mas pa­straips­niui. Pa­siū­ly­mų ne­bu­vo gau­ta.

1 straips­nį ga­li­me pri­im­ti? Pri­ima­me. 2, 3, 4, 5 straips­nius ga­li­me pri­im­ti? Pri­ima­me.

Dėl vi­so įsta­ty­mo pro­jek­to no­rin­čių kal­bė­ti nė­ra. Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­šo­me bal­suo­ti. Kvie­čiu bal­suo­ti dėl įsta­ty­mo pro­jek­to pri­ėmi­mo.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 107 Sei­mo na­riai: už – 103, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 4. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIIIP-3477(2) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

12.30 val.

Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos įsta­ty­mo Nr. X-1666 6 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3609(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mas – Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos įsta­ty­mo 6 strai­ps­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3609(2). Pri­ėmi­mas. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, in­for­muo­ju jus, kad pa­siū­ly­mų ne­bu­vo gau­ta. Pa­straips­niui. 1 straips­nis. Ga­li­me pri­im­ti? Pri­ima­me. 2 straips­nis. Ga­li­me pri­im­ti? Pri­ima­me.

Dėl vi­so įsta­ty­mo pro­jek­to dėl mo­ty­vų. Prieš – S. Šed­ba­ras. Pra­šom.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš su­pran­tu, kad jūs su­ta­rę ir tur­būt pri­im­si­te šią įsta­ty­mo pa­tai­są, bet tik tu­rė­ki­te gal­vo­je tai, kad ja yra siau­ri­na­mas ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų da­ly­va­vi­mas šios ko­mi­si­jos veik­lo­je. Bū­tent – ar tei­si­nin­kų drau­gi­ja, ar ki­ta aso­cia­ci­ja čia ga­lė­tų bū­ti svars­to­ma ir gal­vo­ja­ma. Bet kai mes LiJOTʼą įtrau­kia­me į siū­ly­to­jus, kai 50 % LiJOTʼo su­dė­ties yra vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai, čia nie­kas nie­ko ne­įti­kins, kad tai yra ne­vy­riau­sy­bi­nio sek­to­riaus plė­ti­mas, for­muo­jant Vy­riau­si­ą­ją tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ją. Tai aš tik­rai siū­lau ne­bal­suo­ti už.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai už – G. Bu­ro­kie­nė. Pra­šom.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. No­riu tik pa­brėž­ti, kad LiJOT yra vie­nas iš ko­a­li­ci­jos part­ne­rių, iš ta­ry­bos na­rių. Yra daug dau­giau tų or­ga­ni­za­ci­jų. Yra 20 or­ga­ni­za­ci­jų, ku­rios pri­klau­so ta­ry­bai, ir ne­ga­li­ma kal­bė­ti už vie­ną jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­ją, ku­ri tik pa­gal jus at­sto­vau­tų. Ji bus iš vi­sų 20 skė­ti­nių ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, ku­rios vie­ni­ja, bi­jau pa­me­luo­ti, ar­ti 20 tūkst. žmo­nių. Bus pi­lie­čių ren­ka­mas at­sto­vas į VTEKʼą. Tai­gi, ma­nau, nie­kaip ne­ga­li­me sa­ky­ti, kad yra siau­ri­na­mas ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų da­ly­va­vi­mas, tai yra pir­mas kar­tas, kai ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos ga­li de­le­guo­ti sa­vo na­rį ir da­ly­vau­ti VTEKʼo veik­lo­je. Iki šiol bu­vo kaž­ko­dėl pa­da­ry­ta vie­nin­te­lė iš­ly­ga da­ly­vau­ti net dviem Tei­si­nin­kų drau­gi­jos žmo­nėms. Ne­ži­nau, ko­kie bu­vo mo­ty­vai ir dėl ko jie bu­vo taip pa­skirs­ty­ti, bet ma­nau, kad mes kaip tik ati­da­ro­me di­des­nį skaid­ru­mą, dau­giau įga­li­na­me ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas da­ly­vau­ti vi­suo­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me. Bal­suo­ja­me už.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. E. Pu­pi­nis – mo­ty­vai prieš.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, ne­tu­rė­tų su­si­da­ry­ti įspū­dis, kad mes ne­ger­bia­me vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų. Šau­nu, kad jos yra, ta­čiau vėl­gi Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja spren­džia ne vi­sai vi­suo­me­ni­nius rei­ka­lus, o rei­ka­lus, su­si­ju­sius ir su tei­se. Ten spren­džia­mi žmo­nių li­ki­mai, ir iš tik­rų­jų ma­nau, kad tei­si­nin­kai vis dėl­to ge­riau ga­li su­pras­ti tuos pro­ce­sus ir ge­riau yra įsi­gi­li­nę. Tuo la­biau kad ne vi­sos skė­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos at­sto­vau­ja­mos šio­je or­ga­ni­za­ci­jo­je. Ma­nau, vėl­gi at­sto­va­vi­mas ne­bus pil­nas, ir su­si­dur­si­me su pro­ble­ma, kaip at­rinks vie­ną at­sto­vą į VTEKʼą daug vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų, kur iš tik­rų­jų vie­nas ki­to ne­la­bai pa­žįs­ta ir ne­ga­li ver­tin­ti kom­pe­ten­ci­jos. Ma­nau, tik ap­sun­ki­na­me pa­tį pro­ce­są to­kios svar­bios ins­ti­tu­ci­jos, ku­ri tu­ri daug su­pra­ti­mo tu­rė­ti apie tei­si­nius da­ly­kus, apie ki­tus as­pek­tus, ne tik spręs­ti iš nuo­gir­dų, pa­si­klau­sy­mo ir taip to­liau. Siū­lau vis dėl­to ne­pri­tar­ti šiam įsta­ty­mo pro­jek­tui.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai už – S. Gent­vi­las.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mie­ji, ne­rei­kia spin­du­liuo­ti ne­pa­si­ti­kė­ji­mu ne­vy­riau­sy­bi­niu sek­to­riu­mi, nes kol jis ne­tu­rės šio pa­si­ti­kė­ji­mo, nie­ka­da ne­taps stip­rus, ir čia yra už­suk­tas ar į vie­ną pu­sę, ar į ki­tą spi­ra­lės ra­tas. Su kiek­vie­nu įga­li­ni­mu ne­vy­riau­sy­bi­nis sek­to­rius tu­ri ga­li­my­bę su­stip­rė­ti. Ir ne­tie­sa, kad ne­vy­riau­sy­bi­nia­me sek­to­riu­je nė­ra kom­pe­ten­tin­gų tei­si­nin­kų. Ten yra gau­su ad­vo­ka­ta­vi­mu už­si­i­man­čių ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, ku­rios ei­na pas mus į ko­mi­te­tus, reikš­min­gai, aiš­kiai pa­si­sa­ko ir tu­ri mil­ži­niš­ką kom­pe­ten­ci­ją. Ir ne­mo­no­po­li­zuo­ki­me to, kad kom­pe­ten­tin­gi tei­si­nin­kai dir­ba ir pri­klau­so tik­tai tei­si­nin­kų ben­druo­me­nei. Aš siū­lau bal­suo­ti už.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai prieš – K. Star­ke­vi­čius. K. Star­ke­vi­čiaus nė­ra sa­lė­je. K. Ma­siu­lis – prieš.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ši­ta ko­mi­si­ja yra la­bai spe­cia­li­zuo­ta. Yra Tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja. Ga­li­ma su­pras­ti, kad ją ski­ria au­to­ri­te­tin­gos ins­ti­tu­ci­jos, to­kios kaip Pre­zi­den­tas sa­vo at­sto­vus, Sei­mo Pir­mi­nin­kas, Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas, dėl to, kad vi­si tie au­to­ri­te­tai at­sa­kin­gi už vie­šo­jo sek­to­riaus eti­ką tik­rą­ja to žo­džio pras­me. Ga­li­me su­pras­ti tei­si­nin­kus, kad jie tu­ri da­ly­vau­ti, nes jie su­si­du­ria teis­muo­se ir daž­nai su­si­du­ria su eti­kos pa­žei­di­mais. Aš dar su­pras­čiau, jei­gu mes siū­ly­tu­me ko­kius nors Baž­ny­čios at­sto­vus, hie­rar­chus ar ki­tų ko­kių su eti­ka su­si­ju­sių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vus, ta­čiau aš ne­su­pran­tu, kuo čia dė­tos ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos. Jų yra la­bai įvai­rių ir kuo jos yra ypa­tin­gos, kuo jos kom­pe­ten­tin­gos eti­kos sri­ty­je, ypač tar­ny­bi­nės eti­kos sri­ty­je, ko­dėl tu­rė­tų tu­rė­ti at­sto­vą, aš ne­ga­liu su­vok­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai už – D. Ša­ka­lie­nė. Ko­le­ge, aš tu­rė­čiau in­for­muo­ti, ir Sei­mo na­rius taip pat, jū­sų pa­siū­ly­mo ne­ga­lė­jo­me svars­ty­ti, nes jūs už­re­gist­ra­vo­te per vė­lai, ne­pa­kan­ka­mas lai­kas iki pri­ėmi­mo, tik 8 val. 15 min., tad ne­ga­li­me svars­ty­ti. O da­bar mo­ty­vai už. Jū­sų žo­dis.

D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Iš tie­sų vie­na­reikš­miš­kai pri­ta­riu ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų įtrau­ki­mui į VTEK’o veik­lą. Tai yra la­bai la­bai svar­bu. Ma­no pa­siū­ly­mas iš tie­sų ir bu­vo dar įtrauk­ti pa­pil­do­mą sau­gik­lį, kad iš NVO ta­ry­bos bū­tų de­le­guo­tas bū­tent ne­vy­riau­sy­bi­nin­kas, nes šian­die­ną NVO ta­ry­bą per pu­sę su­da­ro 10 vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vų ir 10 ne­vy­riau­sy­bi­nin­kų. Jei­gu kil­tų pro­ble­mų įgy­ven­di­nant šią įsta­ty­mo nuo­sta­tą, bū­tų ga­li­ma tie­siog re­gist­ruo­ti to­kią pa­tai­są. Ta­čiau es­mė yra ta, kad ne­vy­riau­sy­bi­nin­kų įtrau­ki­mas į spren­di­mų pri­ėmi­mo pro­ce­sus yra vals­ty­bės de­mo­kra­tijos ga­ran­tas. Tai­gi tai yra ge­ras žings­nis į prie­kį.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ma­tau, jau grį­žo K. Star­ke­vi­čius. Pra­šo­me – mo­ty­vai prieš.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš at­virkš­čiai, ką čia da­bar ko­le­gė D. Ša­ka­lie­nė kal­bė­jo, kad ge­rai, bet aš ma­tau – blo­gai, jei­gu ne­bus įtrauk­ti tei­si­nin­kai, Tei­si­nin­kų drau­gi­jos at­sto­vai į Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ją. Kas tai yra Tei­si­nin­kų drau­gi­ja? Tai yra kva­li­fi­kuo­ti, pro­fe­sio­na­lūs spe­cia­lis­tai, tu­rin­tys tei­si­nį iš­si­la­vi­ni­mą, už­si­i­man­tys prak­ti­ka ir ga­lin­tys dau­ge­liu at­ve­jų, pri­imant kon­kre­čius spren­di­mus, bū­da­mi lais­vi pri­im­ti lais­vus spren­di­mus, ku­rie tik pa­si­tar­nau­tų de­mo­kra­tijos plėt­rai. Tai­gi da­bar­ti­nis pro­jek­tas ma­ne šiek tiek ste­bi­na.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai už – A. Skar­džius, Pra­šom, ko­le­ga.

A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Tur­būt pri­si­me­na­te, kai di­džiau­sios frak­ci­jos se­niū­nas R. Kar­baus­kis, iš­gir­dęs bu­vu­sio VTEK’o na­rio M. Siau­rio liu­di­ji­mą ir įra­šus, kaip jis bu­vo ne­etiš­kai ir pa­žei­džiant įsta­ty­mus krapš­to­mas iš sa­vo tar­ny­bos tų pa­čių ko­le­gų tei­si­nin­kų, kaip ko­mi­si­jo­je liu­di­ję žmo­nės pa­tei­kė do­ku­men­tus čia, Sei­mo ko­mi­si­jo­je, kad Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos na­riai pus­an­trų me­tų už lė­šas, skir­tas te­le­fo­no ry­šio pa­slau­goms ap­mo­kė­ti, pir­ko lo­te­ri­jos bi­lie­tus… Tai apie ko­kią čia tei­sę mes ga­li­me kal­bė­ti?

Tie­siog trūks­ta vi­suo­me­nės at­sto­vų da­ly­va­vi­mo, nes kal­ba­me apie mo­ra­li­nius, o ne tei­si­nius da­ly­kus. O kai ku­rie spren­di­mai gal­būt tik­rai bu­vo dik­tuo­ja­mi tul­pės paš­tu, ko­kius rei­kia pri­im­ti tiems pa­tiems tei­si­nin­kams. Juo la­biau kad ne abu Tei­si­nin­kų drau­gi­jos tei­kia­mi at­sto­vai nai­ki­na­mi, o tik vie­nas iš jų. Ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų ir vi­suo­me­nės bal­sas šio­je itin svar­bio­je ir aukš­tos mo­ra­lės ko­mi­si­jo­je tu­ri bū­ti gir­di­mas. Čia iš­ties trūks­ta svei­ko pro­to, o tie­siog yra di­džiu­lė po­li­ti­nė įta­ka spren­di­mams.

Aš ma­nau, ji tu­ri iš es­mės at­si­nau­jin­ti, iš es­mės tu­rė­jo at­si­nau­jin­ti po to ki­lu­sio skan­da­lo. Bet mes su­žai­dė­me gra­žiai, tei­si­nin­kai su­žai­dė. Nors įra­šas tik­ras, bet jis pa­da­ry­tas ne­tei­sė­tai. Aš kal­bu apie ko­mi­si­jos na­rio M. Siau­rio liu­di­ji­mą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, bal­suo­ja­me dėl Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos įsta­ty­mo 6 straips­nio pri­ėmi­mo.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 79 Sei­mo na­riai: už – 76, prieš – 1, su­si­lai­kė 2. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIIIP-3609) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

12.40 val.

Miš­kų įsta­ty­mo Nr. I-671 4 ir 41 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2288(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mas – Miš­kų įsta­ty­mo 4 ir 41 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2288(2). Ger­bia­mi ko­le­gos, kvie­čiu pra­ne­šė­ją A. Gai­džiū­ną, nes yra gau­ta pa­siū­ly­mų.

Dėl 1 straips­nio, kei­čiant 4 straips­nio 3 da­lį, yra Sei­mo na­rio M. Ma­jaus­ko pa­siū­ly­mas. Ger­bia­mas Ma­jaus­kai, pra­šom.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mie­li ko­le­gos, iš tie­sų šis bal­sa­vi­mas dėl su­si­ju­sių as­me­nų pa­ro­dys, ar jū­sų rū­pi­ni­ma­sis miš­kais yra nuo­šir­dus, ar ap­si­mes­ti­nis. Aš tik pri­me­nu, kad jau šiuo me­tu ga­lio­ja ri­bo­ji­mas įsi­gy­ti dau­giau ne­gu 500 hek­ta­rų že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės, tačiau jis ne­vei­kia. R. Kar­baus­kis, kaip įsta­ty­mų lei­dė­jas ir žem­val­dys, pa­ro­do pui­kų „pa­vyz­dį“, kaip rei­kia apei­­ti įsta­ty­mus, ir do­va­no­ja lė­šas pil­na­me­čiams vai­kams be jo­kių mo­kes­ti­nių pa­sek­mių, o jie vė­liau iš­nuo­mo­ja že­mę tė­vui, ku­rio val­do­ma ben­dro­vė val­do dau­giau ne­gu 30 tūkst. hek­ta­rų že­mės.

Pri­ėmus įsta­ty­mą to­kį, koks da­bar yra čia prieš mus, šis ri­bo­ji­mas įsi­gy­ti dau­giau ne­gu 1 tūkst. 500 hek­ta­rų miš­ko bū­tų tie­siog de­kla­ra­ty­vus. Ir jei­gu jums iš tik­rų­jų rū­pi miš­kų ap­sau­ga, tu­ri bū­ti su­dė­ti la­bai aiš­kūs sau­gik­liai, to­kie, ko­kie yra ir Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­me. Taip, kaip yra api­brė­žia­mi su­si­ję as­me­nys, kad ne­bū­tų ga­li­my­bės ma­ni­pu­liuo­ti tarp fi­zi­nių as­me­nų, tarp ju­ri­di­nių as­me­nų ir tarp fi­zi­nių ir ju­ri­di­nių as­me­nų, kaip kad, pa­vyz­džiui, jei­gu fi­zi­nis as­muo tu­ri 1 tūkst. hek­ta­rų miš­ko, kad jis ne­ga­lė­tų įkur­ti ben­dro­vės, ku­ri ga­li įsi­gy­ti dar 1 tūkst. hek­ta­rų miš­ko. Ir yra daug bū­dų, kaip pa­gal to­kią re­dak­ci­ją, ko­kia yra pa­teik­ta, bū­tų ga­li­ma apei­ti vi­sas šias nu­sta­ty­tas nau­jas nor­mas. To­dėl siū­lau bal­suo­ti už ir pa­ro­dy­ti, kad jū­sų rū­pi­ni­ma­sis miš­kais yra tik­rai nuo­šir­dus. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ar bū­tų 29 Sei­mo na­riai, pri­ta­rian­tys, kad svars­ty­tu­me M. Ma­jaus­ko pa­siū­ly­mą? Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 55 Sei­mo na­riai: už – 37. Svars­to­me. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ko­mi­te­to ar­gu­men­tai.

A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Ko­mi­te­to spren­di­mas – ne­pri­tar­ti. Mo­ty­vai: siū­lo tai­ky­ti ana­lo­giš­ką Že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės įsi­gi­ji­mo įsta­ty­me nu­sta­ty­tai for­mu­luo­tei. (Bal­sai sa­lė­je) Kaip ne?

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai už, kas pri­ta­ria M. Ma­jaus­ko pa­siū­ly­mui. A. Stan­či­kas. Pri­ta­ria.

A. STANČIKAS (LVŽSF). At­si­pra­šau, aš, ko ge­ro, šiuo at­ve­ju ne taip už­si­re­gist­ra­vau. Iš es­mės, ką pa­sa­kė A. Gai­džiū­nas…

PIRMININKĖ. Jūs ne­pri­ta­ria­te?

A. STANČIKAS (LVŽSF). Ne­pri­ta­ria­me, o mo­ty­va­ci­ja – kad įsta­ty­mas bū­tent dėl su­sie­tų as­me­nų… tu­ri bū­ti vie­no­das vi­suo­se įsta­ty­muo­se. Čia da­bar vie­na­me Že­mės įsta­ty­me vie­noks, o Miš­kų įsi­gi­ji­mo įsta­ty­me ki­toks, keis­tai at­ro­dy­tų. Tai ta­da bū­tų prie­lai­da teis­mams ir mo­tyva­ci­jai.

PIRMININKĖ. Aš at­si­pra­šau A. Sa­la­ma­ki­no, nes jau da­bar iš­ei­na taip, kad ko­le­ga pa­sakė. Bet… (Bal­sai sa­lė­je) Jūs da­bar kal­bė­si­te at­virkš­čiai. Ge­rai, A. Sa­la­ma­ki­nas bū­tų už M. Ma­jaus­ko pa­siū­ly­mą.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Kal­bė­siu už, ka­dan­gi pir­mi­nin­kas kal­bė­jo prieš, bet bu­vo už­si­re­gist­ra­vęs ki­taip. Iš­ties siū­ly­mas yra ra­cio­na­lus, ta­čiau jei­gu jis bū­tų at­si­ra­dęs pa­tei­ki­mo me­tu, svars­ty­mo me­tu, ko­mi­te­tas bū­tų įsi­gi­li­nęs į vi­są šią es­mę, pras­mę, ta­da tik­rai bū­tų ga­li­ma pri­tar­ti. Da­bar, pri­ėmi­mo me­tu… Mes šian­dien tu­rė­jo­me tik pus­va­lan­di­nį po­sė­dį, ir tai yra vi­siš­kai nau­jas siū­ly­mas, tad šiuo at­ve­ju aš sa­kau už, bet jis tu­rė­tų bū­ti svars­to­mas ru­dens se­si­jo­je nor­ma­liai pa­tei­kiant, dis­ku­tuo­jant ir Sei­mui at­ne­šant dis­ku­tuo­tą siū­ly­mą. My­ko­lai, ne­pyk, bet šį kar­tą pri­tar­ti ne­ga­liu.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, ap­si­sprę­si­me bal­suo­da­mi. Bal­suo­jan­tys už bal­suo­ja už M. Ma­jaus­ko pa­siū­ly­mą, prieš ar­ba su­si­lai­kan­tys tam ne­pri­ta­ria. (Bal­sai sa­lė­je) Ne, ko­le­gos, vis­kas ge­rai, ne­si­ner­vin­ki­me, bal­suo­ki­me la­bai at­sa­kin­gai ir bal­suo­da­mi iš­reikš­ki­me sa­vo po­zi­ci­ją. (Bal­sai sa­lė­je)

Bal­sa­vo 85 Sei­mo na­riai: už pa­siū­ly­mą – 31, prieš – 19, su­si­lai­kė 35.

Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš, pir­mi­nin­ke, dėl ve­di­mo tvar­kos. Na, vis dėl­to mes nie­ka­da taip ne­si­elg­da­vo­me. Jei­gu A. Sa­la­ma­ki­nas ban­do gud­rau­ti, ne­pa­lai­ky­ti ir sa­ky­ti, kad kal­bės už, tai taip ne­si­el­gia­ma. A. Sa­la­ma­ki­nui ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tai yra ne­so­li­du ir ne­džen­tel­me­niš­ka, o jums rei­kė­tų ta­da leis­ti dviem kal­bė­ti už, nes du kal­bė­jo prieš.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mas ko­le­ga, vie­nas – už, vie­nas – prieš, toks yra Sta­tu­tas, o į jū­sų gal­vas ir min­tis ge­bė­ji­mo įlįs­ti ne­tu­riu.

S. Gent­vi­lo pa­siū­ly­mas. Siū­lo keis­ti 4 straips­nį – kei­čia­mo­jo 1-ąjį. Ger­bia­mas Si­mo­nai, pra­šau.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, nė vie­no­je Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­je nė­ra nu­ma­ty­ta nuo­sa­vy­bės plo­to ri­bo­ji­mo, jei­gu yra nu­ma­ty­ti nuo­sa­vy­bės ri­bo­ji­mai, tai yra rin­kos kon­cen­tra­ci­jos ri­bo­ji­mai. Ši­tuo pa­siū­ly­mu yra siū­lo­ma, kad Lie­tu­vos pri­va­čių miš­kų… kad di­džiau­sia miš­ko kon­cen­tra­ci­ja bū­tų 2,2 % nuo vi­sų miš­kų. Daž­nas nu­si­ste­bi, sa­ko, kad Lie­tu­vo­je liks 20 ben­dro­vių, bet iš es­mės Lie­tu­vo­je yra 250 tūkst. miš­ko sa­vi­nin­kų ir nie­kas ne­sku­ba par­duo­ti. Per­duo­da iš kar­tos į kar­tą. Su ta są­ly­ga, jei­gu Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ne­įves kas­me­ti­nių mo­kes­čių ir varg­šus 3 hek­ta­rų sa­vi­nin­kus ap­mo­kes­tins de­šim­ti­mis eu­rų kas me­tus. Ta­da žmo­nės tik­rai par­duos. Bet čia gąs­di­ni­mas, kad da­bar stai­ga kaž­kas su­stam­bės, prie­var­ta su­pirks… Taip miš­kuo­se ne­įvyks, miš­kuo­se ne­rei­kia pirk­ti trą­šų, pra­si­sko­lin­ti trą­šų ga­min­to­jui ar­ba tech­ni­kos par­da­vė­jui. Miš­kuo­se… tu 70 me­tų nu­ei­ni į miš­ką, ke­le­tą die­nų ski­ri, pra­re­ti­ni ir ga­li tu­rė­ti tą miš­ką, nie­kas čia ne­stam­bins per prie­var­tą.

To­dėl siū­ly­mas yra iš tik­rų­jų nu­ma­ty­ti, kad pro­fe­sio­na­lu­mui bū­tų at­ver­tos ga­li­my­bės, pro­fe­sio­na­lūs miš­kų sa­vi­nin­kai ir ju­ri­di­niai as­me­nys ga­lė­tų stam­bė­ti, dau­giau ne­gu 1 tūkst. 500 hek­ta­rų, bet ne dau­giau kaip 2,2 % vi­sų miš­kų, kas yra tik­rai… Net ir kon­ku­ren­ci­jos at­žvil­giu su vals­ty­be, ku­ri tu­ri ir val­do pu­sę Lie­tu­vos miš­kų, ne­įma­no­ma kon­ku­ruo­ti. Tai­gi kvie­čiu pri­tar­ti šiam pa­siū­ly­mui.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ar yra 29 Sei­mo na­riai, pri­ta­rian­tys S. Gent­vi­lo pa­siū­ly­mui? (Bal­sai sa­lė­je) Bal­suo­ja­me. Ar yra 24, ku­rie ma­no, jog rei­kia to­liau tęs­ti svars­ty­mą.

Už siū­ly­mą bal­sa­vo 14 Sei­mo na­rių. S. Gent­vi­lo pa­siū­ly­mo ne­svars­to­me.

1 straips­nį su jau ap­tar­tu pa­siū­ly­mu ir ko­mi­te­to ar­gu­men­tais ga­li­me pri­im­ti? Pri­ima­me.

2 straips­nis. Pa­siū­ly­mų nė­ra, ga­li­me pri­im­ti? Pri­ima­me. 3 straips­nis. S. Gent­vi­lo pa­siū­ly­mas dėl įgy­ven­di­ni­mo da­tos. Ar čia yra ben­dras?.. Pri­tar­ta iš da­lies. Ar jūs su­tin­ka­te?

S. GENTVILAS (LSF). Su­tin­ku.

PIRMININKĖ. Su­tin­ka su ko­mi­te­to pa­siū­ly­mu pri­tar­ti iš da­lies. Įsi­ga­lio­ji­mas nuo 2020 m. sau­sio 1 d., taip? (Bal­sas sa­lė­je: „Taip.“) Taip. Dė­ko­ju ger­bia­ma­jam pra­ne­šė­jui. Mo­ty­vai. 3 straips­nį ga­li­me pri­im­ti? Pri­ima­me. Mo­ty­vai dėl vi­so. P. Sau­dar­gas – už.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dė­kui, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų klau­si­mas fun­da­men­ti­nis, jį mes už­da­vi­nė­jo­me dar prieš jums vyk­dant miš­kų re­for­mą. Vi­suo­me­nė­je tik­rai ki­lo pa­grįs­tų nuo­gąs­ta­vi­mų, ar ne­at­si­tiks taip, kad at­eis stam­bus ver­slas ir ne­lie­tu­viš­kos kil­mės ver­slas, ir iš­ties į mū­sų miš­kus pa­žiū­rės kaip į pra­mo­ni­nį ob­jek­tą, duo­dan­tį pel­no, ir tiek ži­nių. O kas bus po 10, 20 ar 50 me­tų, kuo kvė­puos mū­sų vai­kai ir anū­kai, jiems bus nu­si­spjau­ti.

Jūs sa­kė­te, kad tai ne­są­mo­nės. Įvyk­džius re­for­mą, vėl­gi pra­si­dė­jo be­ato­dai­riš­kas me­džių kir­ti­mas, pa­di­di­no­te kir­ti­mo nor­mą, ir ly­giai taip dar kar­tą at­krei­pė dė­me­sį vi­suo­me­nė, ži­niask­lai­da ir opo­zi­ci­ja: kar­to­jo­me, ar jūs ne­ma­to­te, kad štai tie stam­bie­ji žai­dė­jai jau at­ėję, jau kir­viu mo­suo­ja Lie­tu­vo­je. Kas pri­ver­tė jus da­bar at­si­to­kė­ti, aš net ne­ži­nau. Gal tai, kad vis dėl­to pri­va­čių miš­kų sa­vi­nin­kai ėmė bruz­dė­ti, vals­ty­bi­nių miš­kų, ma­tyt, jau pri­trūks­ta. Jūs šiek tiek kei­čia­te sa­vo po­zi­ci­ją ir ėmė­te rū­pin­tis Lie­tu­vos miš­ku kaip pa­vel­du, ne tik kaip me­die­na, bet ir kaip rek­re­a­ci­jos ob­jek­tu. Vis­ką rei­kia da­ry­ti su pro­tu – par­da­vi­nė­ti že­mę taip pat rei­kia su pro­tu ir ne­leis­ti jos kon­so­li­duo­ti di­die­siems žai­dė­jams vie­no­se ran­ko­se, kaip tai sėk­min­gai da­ro­ma su že­mės ūkio pa­skir­ties že­me.

Tik vie­nas as­pek­tas, kad jūs at­me­tė­te pa­tai­są, pa­siū­ly­mą, ar­gu­men­tuo­da­mi tuo, jog Že­mės įsta­ty­me yra ki­taip su­for­mu­luo­ta ir tu­ri bū­ti ana­lo­gi­ja. Tai keis­ki­te ne miš­kų, o že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės pa­r­da­vi­mo api­brė­ži­mą, ten rei­kia tvar­ky­ti. Ši­to aš ir lin­kiu. Da­bar bal­suo­si­me už, aš kvie­čiu pa­rem­ti, nors tai bu­vo iš tie­sų opo­zi­ci­jos…

PIRMININKĖ. Lai­kas.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). …siū­ly­mas, jūs jį pe­rė­mė­te. Ne­pai­sant to, kvie­čiu bal­suo­ti už.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Prieš – E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Čia už vi­są?

PIRMININKĖ. Už vi­są.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mie­ji, tai yra toks, ma­no ma­ny­mu, ban­dy­mas, ku­ris kve­pia nesu­si­pra­ti­mu ar­ba ne­su­pra­ti­mu, ar­ba tam tik­ra de­ma­go­gi­ja. Žiū­rė­ki­te, že­mės ūky­je der­lių nui­ma­me kas me­tus. Čia iš es­mės der­lius yra nui­ma­mas kar­tą per 60, per 100 me­tų, pri­klau­so­mai nuo me­dy­no, nuo me­džių bran­dos. Sa­ky­čiau taip, kad smul­kūs miš­kai ne­ap­sau­go nuo tų smul­kių miš­kų iš­kir­ti­mo. Sa­vi­nin­kas, kol tu­ri miš­ką, no­ri jį nu­kirs­ti ir gau­ti nau­dą. Re­tas, ku­ris au­gi­na vai­kui, anū­kams ar pro­anū­kiams. Tad lei­di­mas tu­rė­ti stam­bes­nius miš­kus iš es­mės už­tik­ri­na, kad stam­baus, pri­va­taus miš­ko sa­vi­nin­kas ga­lės la­bai ra­cio­na­liai ūki­nin­kau­ti: tu­rė­ti ir jau­nuo­ly­nus, ir pu­siau bran­džius miš­kus, ir bran­džius miš­kus, ir už­tik­rins miš­kų ma­sy­vo gy­vy­bin­gu­mą ir la­bai ra­cio­na­lų nau­do­ji­mą. Tai­gi, kai tu­ri di­de­lį miš­kų ma­sy­vą, ga­li ra­cio­na­liai ūki­nin­kau­ti ne­pa­da­ry­da­mas ža­los miš­kui. Kai tu­ri ma­žą miš­ke­lį, tu no­ri šian­dien iš jo pa­si­im­ti. Daž­nas yra toks mo­ty­vas.

Ki­tas ar­gu­men­tas – drau­di­mas ir ri­bo­ji­mas tu­rė­ti stam­bes­nius miš­kus tik­rai ma­ži­na, blo­gi­na in­ves­ti­ci­nę ap­lin­ką. Ma­ža­me miš­ke­ly­je tu­rė­ti ge­rą tech­ni­ką tik­rai ne­ap­si­mo­ka, tam rei­kalin­gas stam­bes­nis miš­ko ma­sy­vas. Tai iš tie­sų pa­dė­tų, o esa­mi ap­ri­bo­ji­mai truk­dy­tų ge­rin­ti in­ves­ti­ci­nę ap­lin­ką. Ir iš­kreip­ta kon­ku­ren­ci­ja tarp vals­ty­bės, ku­ri val­do mi­li­jo­ną hek­ta­rų, ir pri­va­čių sa­vi­nin­kų, ku­rių vi­du­ti­nis miš­ko skly­po plo­tas sie­kia 3,4 hek­ta­ro. Čia ne­vie­no­dos są­ly­gos. To­dėl su­si­lai­kau.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. E. Pu­pi­nis – mo­ty­vai už.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, tur­būt ne­ga­li bū­ti vie­no­das po­žiū­ris. Vie­ni į miš­kus žiū­ri­me kaip į tam tik­rą pi­ni­gų krū­vą ar­ba ža­lia­vą, ki­ti dau­giau žiū­ri­me kaip į rek­re­a­ci­ją, to­dėl ir nuo­mo­nės skir­tin­gos yra. Džiau­giuo­si, kad šis įsta­ty­mas pa­sie­kė pas­ku­ti­nę sta­di­ją. Džiau­giuo­si, kad ir mū­sų frak­ci­jos na­rys J. Raz­ma šie­met tei­kė to­kį pat įsta­ty­mo pro­jek­tą, bu­vo šiek tiek ma­žes­nis plo­tas – 1 tūkst. hek­ta­rų. Dar per­ei­to­je ka­den­ci­jo­je, kiek pri­si­me­nu, bu­vo K. Star­ke­vi­čiaus įsta­ty­mo pro­jek­tas.

Ma­ny­čiau, kad šia­me įsta­ty­me tik­rai yra daug tie­sos, nes ne vi­sa­da vals­ty­bė no­rė­tų pa­leis­ti iš sa­vo ran­kų ža­lia­vas. Ir iš tik­rų­jų kon­cen­truo­da­mas pri­va­čio­se ran­ko­se tam tik­rą kie­kį me­die­nos ne­ga­li prog­no­zuo­ti, kaip vis­kas pa­si­suks: ar ji tik­rai nu­sės per­dir­bi­mo pra­mo­nė­je, ar bus iš­vež­ta į už­sie­nį, sun­ku prog­no­zuo­ti. O ūki­nin­kau­ti ga­li­ma įvai­riai, nie­kas dar ne­įro­dė, kad, pa­vyz­džiui, že­mės ūkio sek­to­riu­je ma­ži ūkiai dir­ba kur kas pras­čiau ne­gu di­de­li. Jie leng­viau orien­tuo­ja­si, leng­viau pri­si­tai­ko prie rin­kos są­ly­gų, o kuo­met di­de­li kon­glo­me­ra­tai dir­ba že­mės ūkio sri­ty­je, tai iš tik­rų­jų la­bai nu­ken­čia ir nuo rin­kos są­ly­gų.

Iš tik­rų­jų ma­ži ūkiai lanks­tes­ni, o ūki­nin­kau­ti ga­li­ma ko­o­pe­ruo­jan­tis. 1 tūkst. 500 hek­ta­rų nė­ra per daug ma­ža te­ri­to­ri­ja, ku­rio­je ne­ga­li ga­na nor­ma­liai ūki­nin­kau­ti, pa­si­telk­da­mas gal­būt ne tie­sio­giai sa­vo įran­gą, o gal­būt kaip pa­slau­gą pri­žiū­rė­da­mas tuos miš­ko skly­pus ir taip pa­lai­ky­da­mas pa­slau­gų sek­to­rių. Ypač svar­bu pa­lai­ky­ti per­dir­bi­mo sek­to­rių, nes ir mes, pa­vyz­džiui, že­mės ūky­je ne­gau­na­me vis­ko iš grū­dų iš­ve­ži­mo. Dė­kui Die­vui, kad at­si­ran­da sek­to­rius, ku­ris tuos grū­dus ima per­dirb­ti čia, vie­to­je, ir taip vals­ty­bė gau­na di­des­nę pri­dė­ti­nę ver­tę. To­dėl ma­nau, kad vis dėl­to šiam įsta­ty­mui tu­ri­me pri­tar­ti ir ma­ty­ti pla­tes­nę nau­dą ne­gu tie­sio­giai iš sta­čios me­die­nos. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. K. Gla­vec­kas – mo­ty­vai prieš.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tik­ro ne­ma­nau, kad rei­kė­tų pri­tar­ti šiam įsta­ty­mo pro­jek­tui dėl kai ku­rių ap­lin­ky­bių. Vi­sų pir­ma ži­no­ma tai, kad že­mės sau­gik­lių įsta­ty­mas iš prin­ci­po ne­vei­kia, jį la­bai ne­sun­ku apei­ti, jis tė­ra de­kla­ra­ty­vaus po­bū­džio. Ly­giai taip pat ši­tas įsta­ty­mas yra to­kio pat po­bū­džio.

Dar vie­nas da­ly­kas. Jei­gu jūs pa­žiū­rė­si­te į pa­tį įsta­ty­mą ir pa­ma­ty­si­te tą gar­si­ą­ją for­mu­lę, ją per­skai­tęs bet koks miš­ki­nin­kas ga­lė­tų iš­pro­tė­ti ar­ba bent jau ar­tė­tų prie tos bū­se­nos, nes ten aukš­čiau­sios ma­te­ma­ti­kos už­da­vi­nys, ne­ži­nau, ar nors vie­nas Sei­mo na­rys at­sa­ky­tų į tą klau­si­mą. Tai ro­do, kad iš tik­ro klau­si­mas yra dau­giau po­pu­lis­ti­nis, o ne re­a­lus. To­dėl aš siū­lau ne­pri­tar­ti ši­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. K. Ma­siu­lis – mo­ty­vai už.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, bent jau man bu­vo la­bai sun­ku įsi­gi­lin­ti ir su­pras­ti, koks yra tei­sin­gas bal­sa­vi­mas ir kaip rei­kia tei­sin­gai bal­suo­ti. Ar­gu­men­tų tu­ri abid­vi pu­sės. Tie, kas sa­ko, kad rei­kė­tų ne­ri­bo­ti ar­ba leis­ti tu­rė­ti di­de­lius miš­kus, pa­si­sa­ko už efek­ty­vų miš­kų tvar­ky­mą, nes tai lei­džia iš tik­ro efek­ty­viai tiems, kas tu­ri di­de­lių miš­kų, efek­ty­viai juos val­dy­ti. Tai di­di­na ir miš­kų kai­ną, taip pat ir ne­bran­džių, pa­pras­tų, ma­žų plo­te­lių kai­ną, nes to­kie žmo­nės, ku­rie tu­ri ma­žus miš­kus, ga­li ir ne­bran­džius miš­kus par­duo­ti tiems di­die­siems. In­te­re­sų bū­tų pa­lai­ky­ti to­kią po­zi­ci­ją. Ta­čiau tie, ku­rie sa­ko, kad rei­kia elg­tis prie­šin­gai, jie iš es­mės pa­lai­ko Lie­tu­vos miš­kų sa­vi­nin­kų in­te­re­są ir Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų in­te­re­są, kad ši­ta pra­mo­nės ša­ka lik­tų Lie­tu­vos sub­jek­tų ran­ko­se. Ir šiuo at­ve­ju yra tie­sos.

Ku­rią pu­sę pa­lai­ky­ti, kaip sver­ti, yra sun­ku ap­si­spręs­ti. Aš pir­mą kar­tą bal­sa­vau vie­naip, da­bar ne­be­bal­suo­siu taip, pa­lai­ky­siu Lie­tu­vos in­te­re­są. Gal čia nė­ra to­kios blo­gy­bės, ta­čiau vie­ną klai­dą mes pa­da­rė­me. Jei sa­ko­me, kad rei­kia ri­bo­ti su­si­ju­sių as­me­nų da­ly­va­vi­mą, tai tas ri­bo­ji­mas yra for­ma­lus ir ne­vei­kian­tis, vi­siš­kai sky­lė­tas. Iš­ei­na, kad suk­čiau­ti mo­kan­tys lie­tu­vai­čiai ga­lės elg­tis taip, kaip skan­di­na­vai čia ne­drįs­tų elg­tis.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, mes pra­tę­si­me 10 mi­nu­čių po­sė­džio lai­ką, kad ga­lė­tu­me pa­baig­ti, taip? (Bal­sai sa­lė­je) Ben­dru su­ta­ri­mu. S. Gent­vi­las – mo­ty­vai prieš.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ši­tas įsta­ty­mas yra nu­kreip­tas prieš Lie­tu­vą, ir aš pa­ban­dy­siu per dvi mi­nu­tes tai įro­dy­ti. Vi­sų pir­ma dėl įsta­ty­mo nei­gia­mas iš­va­das pa­ra­šė tiek Vy­riau­sy­bė, tiek pa­ti Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba, Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba ir ki­tos. Nė į vie­ną iš ši­tų siū­ly­mų ar pa­sta­bų nė­ra at­si­žvelg­ta nei tai­sant, nei ko­re­guo­jant ir ne­pa­ra­šy­ta nė vie­no ar­gu­men­to, ko­dėl neat­si­žvelg­ta į ar­gu­men­tuo­tą nuo­mo­nę. Po ko­kių aš­tuo­ne­rių me­tų ly­giai taip, kaip ir da­bar, pa­bu­si­me ki­tos ka­den­ci­jos na­riai ir su­pra­si­me, kad iš tik­rų­jų su­si­for­ma­vo mil­ži­niš­kos kor­po­ra­ci­jos, ne­pai­sant Miš­kų ri­bo­ji­mo įsta­ty­mo. Ko­dėl?

Aš tre­čia­kur­sio tei­si­nin­ko pa­pra­šiau per dvi die­nas pa­ruoš­ti po­rą įsta­ty­mo apė­ji­mo va­rian­tų, ku­rių net ne­no­rė­jo svars­ty­ti Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Pa­vyz­džiui, štai jo ke­le­tas pa­siū­ly­mų. NŽT tu­rės kon­tro­liuo­ti 15 tūkst. miš­kų pir­ki­mo ir par­da­vi­mo san­do­rių. NŽT tu­rės klau­s­ti už­sie­nio vals­ty­bių apie ten esan­čių fi­zi­nių as­me­nų su­si­ju­sius as­me­nis – te­tas, dė­des, pus­bro­lius ir taip to­liau. Kaip NŽT tai ga­lės pa­da­ry­ti? NŽT tu­rės kon­tro­liuo­ti su­si­ju­sius as­me­nis ir ak­ci­nė­se ben­dro­vė­se, ku­rios re­gist­ruo­tos už­sie­ny­je, nes Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių pi­lie­čiai ir ben­dro­vės ga­lės pirk­ti, to NŽT nie­kaip ne­ga­lės pa­da­ry­ti. Ga­lų ga­le ir le­ga­liai bus ga­li­ma įsi­gy­ti di­des­nį ne­gu 1 tūkst. 500 hek­ta­rų plo­tą per už­sie­nio ko­o­pe­ra­ty­vi­nę ben­dro­vę ar­ba stei­giant ir tu­rint ma­žiau ne­gu 25 % lie­tu­viš­ko­je ben­dro­vė­je, pri­stei­giant ai­bę įmo­nių. Ga­lų ga­le vie­šo­ji įstai­ga ga­lės įsi­gy­ti ne­val­do­mą tur­to dy­dį, ir tai bus dar vie­nas šio įsta­ty­mo apė­ji­mas.

Trum­pas at­sa­ky­mas, ko­dėl tai šian­dien vyks­ta? Tai yra ne dėl ne­iš­ma­ny­mo, bet dėl ne­no­rė­ji­mo gi­lin­tis į tuos že­mės sau­gik­lių apė­ji­mus, ku­riais pa­si­nau­do­jo R. Kar­baus­kis. Ir bū­tent ta­da, kai bu­vo tai iš­si­aiš­kin­ta, bu­vo už­re­gist­ruo­ti šie Miš­kų ri­bo­ji­mo įsta­ty­mai, sie­kiant nu­kreip­ti dė­me­sį nuo tik­ro­sios pro­ble­mos.

PIRMININKĖ. Lai­kas.

S. GENTVILAS (LSF). Ta­da po­li­ti­nės par­ti­jos ly­de­ris pa­žei­di­nė­ja tai, ir tai bu­vo nu­tai­ky­ta prieš miš­kų sa­vi­nin­kus, ku­rie dar­niai ir do­rai ug­dė miš­ką. Kvie­čiu bal­suo­ti prieš.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai už – M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Pri­ta­riu siū­ly­mui ri­bo­ti miš­ko val­dos kon­cen­tra­ci­ją vie­no­se ar ke­lio­se ran­ko­se. Vis dėl­to, kaip ir mi­nė­jau, šiuo pro­jek­tu ro­do­mas rū­pi­ni­ma­sis miš­kais yra de­kla­ra­ty­vus ir ap­si­mes­ti­nis. Kaip ge­rai ži­no­me, kad nu­sta­ty­tų ri­bo­ji­mų ga­li­ma iš­veng­ti, kaip iš­ven­gė R. Kar­baus­kis, pirk­da­mas že­mės ūkio pa­skir­ties že­mę. Ly­giai taip bus ga­li­ma iš­veng­ti ir per­kant miš­kus.

R. Kar­baus­kis yra įsta­ty­mų lei­dė­jas ir žem­val­dys, ku­rio pa­vyz­džiu tik­rai ga­lės pa­si­nau­do­ti ir ki­ti as­me­nys, ir iš­veng­ti nu­sta­ty­tų ri­bo­ji­mų įsi­gy­ti dau­giau nei 1 tūkst. 500 hek­ta­rų miš­ko val­dos. Lin­kiu bal­suo­ti ne tik už šį pro­jek­tą, bet ir už­kai­šy­ti įsta­ty­mų spra­gas, ku­rios lei­džia pik­tnau­džiau­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, bal­suo­ja­me dėl Miš­kų įsta­ty­mo 4 ir 41 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 98 Sei­mo na­riai: už – 87, prieš – 6, su­si­lai­kė 5. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIIIP-2288) pri­im­tas. (Gon­gas)

K. Ma­siu­lis, re­pli­ka po bal­sa­vi­mo.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš no­rė­čiau pa­sa­ky­ti vals­tie­čiams: jūs sa­vo pa­stan­go­mis efek­ty­viai ir skaid­riai dir­ban­čius skan­di­na­vus, jų pen­si­nius fon­dus ir ikė­jas iš­stu­mia­te, o R. Kar­baus­kio prak­ti­ką pa­ska­ti­no­te.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. K. Star­ke­vi­čius, re­pli­ka.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš tu­riu vie­ną to­kią mi­si­ją pa­sa­ky­ti, kad da­bar bus Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos po­sė­dis. Bet tam tik­rą re­pli­ką dėl šio bal­sa­vi­mo ir Si­mo­no nuo­gąs­ta­vi­mų. Si­mo­nai, ne­nu­ogąs­tauk, Lie­tu­vo­je vei­kia Lie­tu­vos įsta­ty­mai ir vi­sos tos už­sie­nio kom­pa­ni­jos, ku­rios per­ka že­mę, pa­čios de­kla­ruo­ja, kiek tu­ri miš­ko že­mės, ir taip pat no­ta­rai dar kar­tą pa­tik­ri­na, ir Re­gist­rų cen­tre yra už­re­gist­ruo­ta. Šio­je vie­to­je pa­vo­jų ne­ma­tau. Yra ki­tų pa­vo­jų – tai su­si­ję as­me­nys. Čia mums rei­kia iš tik­rų­jų pa­dir­bė­ti. Pas­ku­ti­niu mo­men­tu bu­vo pa­teik­tas pro­jek­tas, į ku­rį mes ne­spė­jo­me įsi­gi­lin­ti. Ačiū.

 

13.05 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2016 m. lap­kri­čio 16 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIII-14 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ko­mi­te­tų su­dė­ties pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-3723 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, mes su­ta­rė­me, kad dir­ba­me iki 13 val. 10 min. Ir kaip tik dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mas dėl ko­mi­te­tų su­dė­ties. (Triukš­mas sa­lė­je) Ger­bia­mi ko­le­gos, ne­triukš­mau­ki­te, tai­gi aš su ju­mis ta­riuo­si. Dar­bo­tvarkėje bu­vo už­ra­šy­ta, kad per­trau­ka iki ki­to po­sė­džio. (Bal­sai sa­lė­je: „Ne­svar­bu.“) Ger­bia­mie­ji, kaip ta­da dir­ba­me? (Bal­sai sa­lė­je) Po­sė­dį pra­tę­sia­me 10 mi­nu­čių. Ar su­tin­ka­te, kad pa­baig­tu­me šį klau­si­mą? Su­tin­ka­te. Bal­suo­ja­me. Kas už tai, kad, kaip ir ta­rė­mės, dar 10 mi­nu­čių, kad pa­baig­tu­me šį Sei­mo nut­a­ri­mą, ku­rį bu­vo­me pra­dė­ję, ir per­trau­ka bu­vo iki ki­to po­sė­džio?

Bal­sa­vo 76 Sei­mo na­riai. Už tai, kad pra­tęs­tu­me ir pa­baig­tu­me svars­ty­ti šį Sei­mo nu­ta­ri­mą, 61, prieš – 9, su­si­lai­kė 6.

Pri­me­nu, Sta­tu­tas… tai yra mū­sų ste­nog­ra­ma li­ko, bu­vo iš­sa­ky­ti mo­ty­vai ir sa­kant mo­ty­vus J. Raz­ma pa­pra­šė per­trau­kos, bu­vo pa­da­ry­ta per­trau­ka iki ki­to po­sė­džio, va­di­na­si, iki šio po­sė­džio. Po pa­tei­ki­mo li­ko tik bal­sa­vi­mas. Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­šo­me bal­suo­ti. Svars­ty­mo sta­di­jo­je yra gau­ta pa­siū­ly­mų, tai juos ir ap­tar­si­me. O da­bar po pa­tei­ki­mo kvie­čiu pri­tar­ti.

Po pa­tei­ki­mo bal­sa­vo 77 na­riai: už – 60, prieš – 4, su­si­lai­kė 13.

Svars­ty­mas. Dėl 1 straips­nio pa­siū­ly­mų ne­gau­ta. Dėl 2 straips­nio yra gau­tas ko­le­gės A. Nor­kie­nės pa­siū­ly­mas ati­tin­ka­mai pa­keis­ti Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to su­dė­tį. A. Nor­kie­nė.

A. NORKIENĖ (LVŽSF). Ko­le­gos, siū­lo­me R. An­dri­kį iš­brauk­ti iš Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to ir įra­šy­ti G. Kir­ki­lą, o R. An­dri­kį įra­šy­ti į Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tą.

PIRMININKĖ. Kaip ir bu­vo iki tol. Dar tik no­riu, ko­le­gos Sei­mo na­riai, ar yra frak­ci­jų tei­ki­mai ir su­de­ri­ni­mas su Sei­mo na­riais?

A. NORKIENĖ (LVŽSF). Taip.

PIRMININKĖ. Taip, yra. Į 2 straips­nį įra­šy­ti G. Kir­ki­lą, o iš­brauk­ti R. An­dri­kį. Mo­ty­vų nė­ra. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me. Dė­ko­ju.

3 straips­nis. Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas. Mes ap­ta­rė­me ir pa­siū­ly­mų nė­ra. 4 straips­nis. Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Ja­me to­liau lie­ka dirb­ti taip, kaip ir siū­lė ko­le­gė A. Nor­kie­nė, R. An­dri­kis. Ga­li­me pri­tar­ti? Pri­ta­ria­me. 5 straips­nis. Bu­vo pa­siū­ly­mas, kad A. But­ke­vi­čius dirb­tų Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­te. Ir dar Auš­ri­nės pa­siū­ly­mas pa­pil­dy­ti nau­juo­ju straips­niu – kei­čia­si Kul­tū­ros ko­mi­te­to su­dė­tis. A. Nor­kie­nė.

A. NORKIENĖ (LVŽSF). Siū­lo­me iš­brauk­ti G. Kir­ki­lą.

PIRMININKĖ. Ka­dan­gi mes pri­ta­rė­me, kad G. Kir­ki­las Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­te kei­čia A. But­ke­vi­čių, jį iš­brau­kia­me iš Kul­tū­ros ko­mi­te­to. Tam ga­li­me pri­tar­ti? Dė­ko­ju. Po svars­ty­mo dėl vi­so. Ga­li­me pri­tar­ti? Mo­ty­vų ne­ma­tau. Ga­li­me.

Pri­ėmi­mas. Mo­ty­vai. Dėl vi­so kal­bė­ti no­ri, ar nie­kas ne­no­ri? No­ri J. Raz­ma. Mo­ty­vai už.

J. RAZMA (TS-LKDF). Pa­tei­ki­mo sta­di­jo­je kal­bė­jau šiek tiek kri­tiš­kai. Aš ti­kiuo­si, kad bu­vo iš­girs­tos kai ku­rios mū­sų pa­sta­bos, ir da­bar, man at­ro­do, frak­ci­jų at­sto­va­vi­mas ko­mi­te­tuo­se yra tvar­kin­gai iš­spręs­tas. Pa­keis­tam nu­ta­ri­mo pro­jek­tui ga­li­ma pri­tar­ti.

PIRMININKĖ. Nuo­šir­džiai dė­ko­ju. Mo­ty­vai prieš – P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (MSNG). Man la­bai keis­ta, kad bu­vo iš­sa­ky­ti kaž­ko­kie ar­gu­men­tai, nuo­gąs­ta­vi­mai po­no J. Raz­mos ir Sei­mas stai­ga su­klu­so, kad R. An­dri­kis ga­li kel­ti kaž­ko­kią na­cio­na­li­nę grės­mę. Bet jūs pri­si­min­ki­te, kad VSD kiek­vie­nais me­tais tei­kia, kas Lie­tu­vai ke­lia na­cio­na­li­nių grės­mių. Kaip bu­vo mi­nė­ta, vie­na iš ži­niask­lai­dos prie­mo­nių eks­per­tai.eu, o jos vie­nas iš ak­ci­nin­kų yra po­nas V. Ba­kas, Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas. Tai ko­dėl jums ne­ke­lia grės­mės? Jūs tri­bū­no­je taip pat kal­bė­jo­te, kad po­nas V. Ba­kas ben­dra­dar­bia­vo su Ru­si­jos pro­fe­si­nė­mis są­jun­go­mis, ir jūs ma­no­te, kad toks žmo­gus ne­ga­lė­tų dirb­ti Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­te. Taip pat LRT yra at­li­ku­si ty­ri­mą dėl jo, kaip prof­są­jun­gie­čio, veik­los, jis tu­ri bū­ti skaid­rus. Ma­no už­re­gist­ruo­ta re­zo­liu­ci­ja, kad po­nui V. Ba­kui bū­tų pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Bet Sei­mas į dar­bo­tvarkę šio klau­si­mo net ne­trau­kia. Tai kaip čia su­pras­ti? Ko­dėl jūs taip at­sto­vau­ja­te V. Ba­kui. Gal dangs­to jus, dangs­to jū­sų ry­šį su „MG Bal­tic“, jū­sų dė­žu­tes pri­den­gia, ku­rias ga­vo­te. Ko­dėl jūs čia taip la­bai rū­pi­na­tės po­nu V. Ba­ku?

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, mo­ty­vai iš­sa­ky­ti, tik pri­me­nu dar kar­tą, kad Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to su­dė­tis lie­ka to­kia, kaip ir yra. Dėl skai­čiaus, mes ket­vir­ta­die­nį pa­kei­si­me skai­čių nu­me­ra­ci­ją. Mo­ty­vai. Šio Sei­mo nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mo sta­di­ja. Bal­suo­ja­me po iš­sa­ky­tų mo­ty­vų, kad su­de­rin­tu­me ko­mi­te­tus, dėl ku­rių ras­ti spren­di­mai ir kom­pro­mi­sai.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 76 Sei­mo na­riai: už – 74, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. Nu­ta­ri­mas (pro­jek­tas Nr. XIIIP-2974) pri­im­tas. (Gon­gas) V. Ba­kas, re­pli­ka po bal­sa­vi­mo.

V. BAKAS (MSNG). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ka­dan­gi iš tie­sų daug bu­vo pa­sa­ky­ta šmeiž­to, no­riu pa­sa­ky­ti, kad Ru­si­jo­je pas­ku­ti­nį kar­tą bu­vau, kai man bu­vo še­še­ri me­tai, tai dar bu­vo so­viet­me­tis. Tai vie­nas da­ly­kas. Ant­ras, ne­su joks nei da­li­nin­kas, nei ak­ci­nin­kas jo­kių por­ta­lų. O tre­čias da­ly­kas, tie­siog po­nas P. Gra­žu­lis, ma­tyt (yra įta­ri­mų), sa­vo kol­dū­nų biz­nį vyk­dė ga­li­mai su Bal­ta­ru­si­ja, siek­da­mas Bal­ta­ru­si­jos val­džios tar­pi­nin­ka­vi­mo. Ma­tyt, kaž­kas jums ra­šo to­kias kal­bas, ku­rios vi­siš­kai dis­kre­di­tuo­ja vals­ty­bę.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. P. Gra­žu­lis no­ri re­pli­kuo­ti. Pra­šom.

P. GRAŽULIS (MSNG). Tai, ką aš kal­bė­jau vie­šai, bu­vo ne kar­tą ra­šy­ta ži­niask­lai­do­je, o ne ma­no bu­vo. Ir pa­si­skai­ty­ki­te VSD ata­skai­tas, kas ke­lia na­cio­na­li­nes grės­mes. O jūs esa­te tas žmo­gus, ku­ris dangs­to­te, gi­liu ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, kon­ser­va­to­rių pa­da­ry­tus di­džiu­lius nu­si­kal­ti­mus vals­ty­bei. Už tai taip kon­ser­va­to­riai ju­mis rū­pi­na­si, čia G. Land­sber­gis laks­tė dvi die­nas nuo ry­to iki va­ka­ro…

PIRMININKĖ. Ačiū, Pet­rai.

P. GRAŽULIS (MSNG). …kad jūs iš­lik­tu­mė­te Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku.

PIRMININKĖ. V. Kam­ble­vi­čius kal­ba pas­ku­ti­nis ir palinkim sėkmės.

V. KAMBLEVIČIUS (TTSLF). Mie­li ko­le­gos, pa­gal Pet­ro pa­sa­ky­mą, jei­gu iš tik­rų­jų Pet­ras kal­ba tei­sin­gai, tai šiuo me­tu kve­pia V. Ba­ko ap­kal­ta. Jei­gu jis dir­ba ki­toms struk­tū­roms, už­sie­niui ir taip to­liau, tad rei­kia iš tik­rų­jų iš­si­aiš­kin­ti, ar Pet­ras me­luo­ja, ar V. Ba­kas tei­sus. Rei­kia iš­si­aiš­kin­ti.

PIRMININKĖ. Taip, už sa­vo žo­džius kiek­vie­nas tu­ri­me bū­ti at­sa­kin­gas. Jau da­bar tik­rai K. Ma­siu­lis pas­ku­ti­nis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Tik ke­li žo­džiai. Ko­kia šian­dien mė­nu­lio fa­zė?

PIRMININKĖ. Ma­nau, kad jau pil­na­tis bai­gė­si.

Ger­bia­mi ko­le­gos, re­gist­ruo­ja­mės ir bai­gia­me ry­ti­nį po­sė­dį. Po­pie­ti­nį po­sė­dį pra­dė­si­me 14 va­lan­dą, su­lau­kę Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vy­riau­sio­sios pa­ta­rė­jos J. Šo­vie­nės. 14 va­lan­dą.

Už­si­re­gist­ra­vo 59 Sei­mo na­riai. Ry­ti­nį po­sė­dį bai­gia­me. (Gon­gas) Dė­ko­ja­me vi­siems.


* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTSLF – frakcija „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“.