Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 399
STENOGRAMA
2024 m. liepos 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos, pradedame liepos 11 dienos, ketvirtadienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 112 Seimo narių.
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, Prezidentas grąžino Seimui pakartotinai svarstyti įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ Nr. I-497 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2823. Šiandien popietinėje darbotvarkėje šis klausimas bus svarstomas.
Taip pat, gerbiami kolegos, noriu atkreipti jūsų visų dėmesį, kad naujai išrinkti Europos Parlamento nariai, P. Saudargas ir A. Veryga, šiandien dalyvauja, matyt, viename iš paskutinių posėdžių. Tai yra paskutinė posėdžių diena, kuomet jie yra su mumis. Visų mūsų vardu aš norėčiau pasveikinti naujai išrinktus Europos Parlamento narius, palinkėti jiems produktyvaus darbo ir įteikti gėlių. (Plojimai)
Dar viena maloni proga – L. Jonauskas šiandieną švenčia labai gražų jubiliejų. (Balsas salėje: „Valio!“) (Plojimai)
Kolegos, pereikime prie darbotvarkės.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. liepos 11 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1-1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ar turite pasiūlymų? Nematau. Yra tik mano pastebėjimas, kad šiandieną turime į darbotvarkę įrašytus keturis klausimus, kurie nebuvo įrašyti į Seimo pavasario sesijos darbų programą. Ar pritartumėte, kad 2-2 klausimą, Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, svarstytume šiandieną? Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Darbotvarkės 2-28 klausimas – Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Ar galėtume jį svarstyti? Nematau prieštaraujančių.
Darbotvarkės 2-30 klausimas – Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Ar pritartumėte? Pritarta.
Ir darbotvarkės 2-31 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Ar galėtume šiandien svarstyti? Pritarta. Dėkoju.
R. Šalaševičiūtė. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF*). Labas rytas, kolegos ir Pirmininke. Aš norėčiau paklausti. Į šiandienos darbotvarkę dar vakar vakare, 18 val. 25 min., buvo įrašytas Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, kontrolės ir prevencijos įstatymo projekto svarstymas. Dėl neaiškių, bent man nežinomų priežasčių projektas šiandien ryte yra išimtas. Todėl aš ir noriu paklausti ar bent jau paprašyti, kad jeigu dėl didelės apimties darbų ir labai tokios išsamios darbotvarkės šiandien jo pateikti neleidžiama, nes prie jo jau visus metus buvo dirbama ir poreikis turėti šį įstatymą yra, tiesiog kitą savaitę nukeltume jį į antradienį, pakartotinai įrašytume, kad mūsų frakcija, kuri yra pasirašiusi, galėtų pateikti šį projektą.
PIRMININKĖ. Žinoma, patikslinsime, kodėl šiandien neliko, bet kitą savaitę dar turime dvi posėdžių dienas, tai tikrai pateikimas galėtų įvykti. Pažiūrėsime pagal darbotvarkes, kada geriau. Galbūt antradienį būtų geriau, kad nepaliktume paskutinei dienai. A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiama ponia Pirmininke. Aš norėčiau jūsų paklausti, kaip jūs vertinate tai, kad po jūsų atsakymų į Seimo narių klausimus dėl jūsų perleidžiamos 2 hektarų teritorijos Vilniaus miesto savivaldybei buvęs kancleris M. Gelbūda viešai pareiškė, kad tai yra melas, ką čia girdėjo, kad derybos vyksta, kad yra daromas spaudimas savivaldybei, kad laikinoji kanclerė tiesiog yra politinės valios, kuri yra čia, vykdytoja? Ar jūs nenorėtumėte, gerbiamoji Seimo Pirmininke, ką nors daugiau pasakyti Seimui, galbūt iš tribūnos atsakyti į klausimus, dėl kurių jūs nedrįsote stovėti tribūnoje ir atsakyti į parlamentarų klausimus? Negi jums valdžia suteikta nuo Dievo? Gi Seimo nariai balsavo už jus.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, aš vertinu, kad į man suformuluotus klausimus atsakiau. Dėl M. Gelbūdos nuomonės nebuvo ten pasakyta viso to, ką jūs dabar sakote…
A. SKARDŽIUS (MSNG). Viskas ten buvo pasakyta.
PIRMININKĖ. …jūs interpretuojate parašytus dalykus.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Tai atsakykite į klausimus, kodėl jūs bijote? Iš tribūnos į Seimo narių klausimus.
PIRMININKĖ. Kolega, į kokius klausimus ir ko aš bijau? Prašau neišsigalvoti, gerai? (Balsai salėje)
A. SKARDŽIUS (MSNG). Čia ne juokas yra.
PIRMININKĖ. Aš nesijuokiu. Praėjusį kartą atsakiau į jūsų suformuluotus klausimus ir laikau savo dalyvavimą šia tema išsemtu, nes tai ne mano prerogatyva ir ne mano tema, tai yra kanceliarijos tema. Aš maniau, kad gana išsamiai tai paaiškinau. Tikiuosi, kad kolegos mane išgirdo.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Apgailestauju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir dar dėl darbotvarkės. Ar yra tų, kurie nori pasisakyti? Nematau. Ar galėtume tuomet pritarti šios dienos darbotvarkei bendru sutarimu? Pritarta, nėra daugiau… Taip, pritarta darbotvarkei. Einame tada toliau.
10.07 val.
Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3953 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3953. Primenu, kad buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Taigi tęsiame pateikimą. Kviečiu J. Sejonienę, kad toliau pristatytų šį klausimą.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Seimo Pirmininke. Džiaugiuosi, kad galiu pristatyti Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros (toliau jūsų patogumui ir savo patogumui vartosiu santrumpą PAS) įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Tą pakeitimą paskatino siekis plėsti tinkamą aukštojo mokslo kvalifikaciją įgijusių specialistų, turinčių pakankamai žinių, gebėjimų ir įgytų kompetencijų ir galinčių suteikti kokybiškas papildomosios ir alternatyviosios medicinos priežiūros paslaugas, ratą, sudarant prielaidas jiems užsiimti PAS veikla. Kalbu būtent apie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentus, baigusius studijas pagal Gyvūno ir žmogaus sąveikos programą. Aišku, yra žinoma, kad tam tikrų gyvūnų asistuojamoji terapija pasižymi teigiamu poveikiu sveikatai, neabejoju, kad kiekvienas, kas turite ar turėjote gyvūną namuose, tą esate patyrę. Toks terapinis poveikis, aišku, yra pagrįstas moksliniais medicinos duomenimis, biologiniu ir psichologiniu, socialinių priemonių teigiamu poveikiu sveikatai, mokslo empirinėmis žiniomis ir taikoma tarptautine praktika, beje, ir vietine praktika, nes ir pas mus jau taikoma tokia terapija. Tačiau, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos duomenimis, tik 14 žmonių Lietuvoje šiuo metu turi tos PAS natūralios ir liaudies medicinos srities psichosocialinio poveikio paslaugų grupės, kurias teikiant naudojami gyvūnai, pogrupio specialistų licencijas, iš jų tik 6 asmenys turi kaniterapijos ar hipoterapijos specialisto licencijas. Čia norėčiau pabrėžti, kad būtent gyvulininkystės studijų krypties studijas, kaip jos šiuo metu yra apibrėžtos (šitas pavadinimas jau bus keičiamas), pagal Gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programą baigusieji asmenys yra parengti aukštos kvalifikacijos specialistais, studijų metu įgiję mokslo žinių, gebėjimų, kuriais grindžiama gyvūnų, naudojamų asistuojamoms veikloms, rekreacijai, veikla, taip pat įgiję žinių apie gyvūnų anatomiją, fiziologiją, elgseną, fiziologinius poreikius, gebėjimus vertinti gyvūno elgseną, racionaliai panaudoti gyvūnus kaip rekreacijos ir žmonių sveikatinimo išteklius. Neabejotina, tai yra Lietuvoje rengiami aukščiausios kvalifikacijos specialistai, kurių šiuo metu, deja, įstatymas nenumato. Tuo tarpu numato, kad tokias paslaugas gali teikti baigusieji medicinos, reabilitacijos, odontologijos, burnos priežiūros, visuomenės sveikatos, mitybos, farmacijos, biologijos, genetikos, mikrobiologijos arba molekulinės biologijos, biofizikos, biochemijos, socialinio darbo, psichologijos ir sociologijos ar antropologijos, pedagogikos, edukologijos, andragogikos krypties studijas. Kaip suprantate, žinoma, aš visiškai nekvestionuoju tų specialistų išsilavinimo ir kompetencijų, bet akivaizdu, kad žmogus, studijuojantis Gyvūno ir žmogaus sąveikos programą, įgyja pakankamai žinių ne tik apie gyvūnus, bet taip pat ir apie žmogų, nes studijuoja ir žmogaus biologijos, anatomijos, fiziologijos, patofiziologijos dalykus, taip pat žmogaus ir gyvūno psichologiją, todėl yra tikrai kompetentingas teikti tokias paslaugas. Siūlau išplėsti įstatyme numatytą ratą specialistų, kurie galėtų teikti tokias paslaugas.
Tikrai šitas įstatymas teikiamas ne pirmą kartą. Aš mačiau ir gerbiamo kolegos Aurelijaus kritiką, kad nusirašiau čia nuo kažko tą įstatymo projektą. Noriu patikinti, kad tikrai ne. Tikrai bendradarbiavome ir su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Norėčiau padetalizuoti, kuo šis projektas yra geresnis ir ką jau esame padarę, kad tie žmonės galėtų verstis savo praktika kaip įmanoma anksčiau. Pirmiausia, peržiūrėjome studijų programas, išanalizavome mokymosi dalykus. Noriu pabrėžti, kad ankstesniame projekte buvo įtrauktos dvi Lietuvos sveikatos mokslų universitete dėstomos gyvulininkystės studijų programos, tai yra Gyvūnų mokslai ir Gyvūno ir žmogaus sąveika. Atsisakėme Gyvūnų mokslų studijų programos, kuri skirta gyvūninės produkcijos, žemės ūkio kvalifikacijos specialistams rengti, žodžiu, tiems, kurie augina gyvūnus, gyvulius mėsai, pienui ir kitiems dalykams, taip pat verslininkams, veisėjams, ūkinių ar egzotinių gyvūnų augintojams, gyvūnų mitybos ir auginimo specialistams ir taip toliau. Palikome tik Gyvūno ir žmogaus sąveikos programą, kuri būtent ir yra, ką ir minėjau, apie žmogaus ir gyvūno fiziologiją, anatomiją ir psichologiją.
Taip pat, atsižvelgdami į Europos Sąjungos direktyvos dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, Vyriausybės nutarimą „Dėl teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, atlikome, jau atlikome teisės akto projekto, susijusio su reglamentuojama profesija, proporcingumo vertinimą, vertinimo išvadas suderinome su Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir gavome teigiamą proporcingumo išvadą. Dar atlikome išsamią kitų jau dabar įstatyme nurodytų aukštojo mokslo kvalifikacijų programų, jų studijų metu dėstomų dalykų analizę, palyginome ją su pagal Gyvūno ir žmogaus sąveikos programą dėstomais dalykais. Mano įsitikinimu, Gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programas baigusių asmenų pasirengimo lygis, ką jau esu minėjusi, pobūdis, taip pat ir pasirengimo trukmė, siekiant įgyti papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros psichosocialinio poveikio paslaugų, kurias teikiant naudojami gyvūnai, specialisto licenciją, yra lygiaverčiai, o gal net ir pranašesni už kitas šio įstatymo nuostatose jau įrašytas aukštojo išsilavinimo arba jam lygiaverčio aukštojo mokslo kvalifikacijas.
Taip pat kartu su patarėjomis aktyviai padedame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto iniciatyvai pakeisti Gyvulininkystės studijų krypties pavadinimą į Gyvūnų mokslų, nes, man atrodo, gyvulininkystė ir žuvininkystė yra per daug siaura ir žmonės visada supranta, kad juos tik moko gyvūnus dėl pieno, mėsos auginti, nors iš esmės ta programa yra kur kas platesnė.
Žodžiu, padarėme tikrai nemažai namų darbų. Neneigiu, kad ankstesni projektai irgi turėjo tą patį tikslą, bet man atrodo, kad būtų neteisinga, jeigu ir toliau labiausiai kvalifikuotiems savo žmonėms, kurie tikrai turi ypatingų kompetencijų, neleistume verstis alternatyviosios ir papildomosios sveikatos priežiūros veikla.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Veryga. Ruošiasi A. Skardžius.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Tiek prieš tai buvę projektai, tiek šis projektas, mano žiniomis, yra parengti universiteto specialistų ir čia jūsų tų namų darbų, aš manau, yra labai nedaug. Tai aš noriu paklausti, kas tokio stebuklingo pasikeitė, kad prieš tai du kartus balsavę prieš projektą ir kritikavę specialistų galimybes teikti tokią pagalbą ir paslaugas, nes tokia kritika ir buvo išsakyta, kad, suprask, jie nežinos, nesimoko ir taip toliau, šiandien jūs iš tribūnos jau sakote visiškai priešingus argumentus? (Gerbiamas Tomai, gal galėtumėte truputį į šonelį paeiti? Nematau pranešėjos.) Tai kas tokio stebuklingo pasikeitė? Galbūt jūs pripažįstate, kad vis dėlto klydote balsuodama prieš, neleisdama pataisyti tų projektų ir juos priimti? Jie jau galėtų galioti ir specialistai galėtų tam tikrus dalykus daryti. Labai ačiū.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Aurelijau, žinokite, pakartosiu, kad tikrai nenusirašiau jūsų projekto. Tikrai projektas yra rengtas ir mes ilgai dirbome su patarėjomis ir su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto komanda, ŠMSM komanda, Sveikatos apsaugos ministerijos komanda, ta pačia Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kad padarytume viską, kas nebuvo padaryta ir kas galėtų kliudyti. Projektas tikrai yra patobulintas, negalite to paneigti. Aš tiesiog nematau kliūčių. Žodžiu, neįtakojama… įtakojama aš niekaip nesu.
O dėl savo balsavimo. Aš pritariau jūsų ankstesniam projektui pateikimo stadijoje, bet balsavau, kad jisai būtų grąžintas tobulinti. Patobulintą projektą (tikiuosi, pritarsite, kad gerai patobulintą projektą) ir teikiu. (Balsas salėje) Pateikimo stadijoje balsavau už, komitete balsavau už grąžinimą tobulinti, taip pat balsavau ir svarstymo metu.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi D. Kepenis.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiama pranešėja, išties nieko čia gero, kad daugiau kaip dešimtmetį yra vilkinamas šis įstatymas. Man irgi teko prie to įstatymo nemažai dirbti, nemažai laužyti iečių su Sveikatos ministerija ir ne prie vieno ministro, tačiau esminis klausimas yra, kas atestuos ir kaip bus, sakykime, alternatyviosios sveikatos priežiūros specialistų licencijos išduodamos? Kaip ir kas juos vertins iš Sveikatos ministerijos pozicijų? Kaip jūs tą procesą suorganizuosite, kad tai būtų objektyvu, nešališka ir tai neužkirstų kelio būtent dėl kontrolės mechanizmo… vėl tų paslaugų neteikti arba jas vėl kažkur nukišti į pogrindį?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Artūrai, už klausimą. Aš tik noriu pasakyti, kad tos paslaugos jau ir dabar yra teikiamos, tiesiog jų neteikia tie specialistai, kurie akivaizdžiai pagal savo pasirengimą, matyt, tą galėtų daryti daugiausia. Niekas, matyt, neprieštarautų, kad tų paslaugų teikėjų ratas būtų išplėstas kompetentingiausiais specialistais.
O kas vykdo priežiūrą ir licencijavimą? Tai tas, kas ir numatyta dėl kitų papildomosios ir alternatyviosios medicinos paslaugas teikiančių specialistų, – Valstybinė kreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kepenis, ruošiasi I. Pakarklytė.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Jūs minėjote, gerbiama Jurgita, kad 14 asmenų šiandien dirba gyvūnų terapijos srityje, bet ar jums žinomi kokie nors moksliniai tyrimai, kurie pasakytų, kad ši terapijos rūšis yra kur kas efektyvesnė ir pigesnė, negu, sakysime, iki šiol naudojamos vadinamosios tradicinės formos? Ir kiek tų specialistų, remiantis moksliniais tyrimais, mums reikėtų Lietuvoje? Koks būtų ekonominis efektas ir kiek mums reikėtų investuoti, kad ne tik gyvūnų terapeutų, bet ir kitų sričių terapeutų mes rengtume, nes jie iš tikrųjų šiandien, pasaulis mato, yra kur kas efektyvesni, kur kas pigesni ir kartais prieinamesni? Ačiū.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Dainiau, už klausimą. Man atrodo, jau pati veiklos sritis ir pats įstatymo pavadinimas nusako, kad tai yra papildomoji veikla, kad jinai daugeliu atvejų negali pakeisti tradicinės medicinos, tačiau gali būti labai reikšmingas indėlis siekiant žmogaus sveikatos. Manau, kad turėtumėme išnaudoti visas – ir tradicines, ir netradicines, ir papildomąsias – sveikatinimo rūšis, gydymo būdus, na, kad Lietuvos žmonės jaustųsi geriau. Nors aš visada pritariu jums, kai jūs sakote, kad verčiausia investuoti į profilaktiką, kad nereikėtų gydyti. Kuo daugiau profilaktikos, tuo mažiau gydymo.
PIRMININKĖ. Klausia I. Pakarklytė. Ir paskutinis klaus K. Mažeika.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Išties labai keista, kad iki šiol nebuvo tokios nuostatos, nes gyvūnų terapija nėra jokia naujiena. Žinau, kad ir, na, Europos Sąjungos daugelis šalių taiko gana plačiai.
Dar viena spraga, kurią mes Lietuvoje turime, tai yra šunų vedlių rengimas. Realiai visi šunys asistentai, kurie, na, Lietuvoje darbuojasi, yra rengiami kitose šalyse. Kad ir Latvijoje turime aiškią tą rengimo sistemą. Tai kaip, ar šis projektas paskatintų, padėtų, ar nepadėtų? Gal buvo galima teikiant šitą apsvarstyti ir konkrečiai šunų asistentų, šunų vedlių dalį, nes mes vis dėlto, sakau, Lietuvoje nelabai turime to rengimo?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Ieva, už klausimą. Šiuo metu ir Lietuvoje yra taikoma gyvūnų asistuojamoji terapija, mes turime ir kaniterapeutų, ir hipoterapeutų, ir su delfinais dirbančių žmonių. Tiktai tiek, kad jų turime mažokai, tai yra, na, tas 14 žmonių, man atrodo, neaprėpia viso to, ką galėtumėme suteikti, juolab kad neaprėpia tų žmonių, kurie kvalifikuotai, kvalifikuočiausiai, drįsčiau teikti, galėtų tas paslaugas teikti.
Bet dėl šunų asistentų, ne, šis įstatymas to neaprėpia, nes mes kalbame apie gydymą, apie terapiją, o šunys asistentai yra pagalbininkai. Bet aš visiškai sutinku su jumis, kad poreikis taip pat yra kur kas didesnis, negu dabartinė šunų asistentų pasiūla. Vis dėlto tai nėra šio įstatymo objektas. Bet visiškai sutinku su jumis, kad tikrai reikėtų ir toje srityje susirūpinti, jų rengti kur kas daugiau, kad galėtumėme, na, pagerinti gyvenimą savo silpnaregiams ir akliesiems.
PIRMININKĖ. Dar buvo užsirašęs klausti K. Mažeika, bet šiuo metu jo salėje nematau. Taigi… Ar ateina K. Mažeika paklausti? Tiek to. Gerai. Ačiū, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai po pateikimo. A. Veryga kalba už. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tai, kad kažkas prieš tai projekto nepalaikė, jį nusiplagijavo, nepaneigia paties projekto prasmės, svarbos ir reikalingumo. Mes tikrai nesame, na, opozicijoje tokie, kurie tik dėl to, kad kažką daro projektą nukniaukę valdantieji, balsuotume prieš. Aš tikrai kviečiu visus šį projektą palaikyti. Jis, kaip ir kalbėjau klausdamas kolegės, dabar jau teikiančios projektą, tikrai galėjo būti ir anksčiau priimtas, galėjo būti pakoreguota komitete tai, ko trūko, ar buvo kažkokių trūkumų, kai buvo Teisės departamento pateikta ar panašiai. Deja, to neįvyko, bet tai tik sukuria dar didesnes paskatas mums šiandieną šį projektą palaikyti, nes tų paslaugų laukia labai daug žmonių, jeigu išsiplės ratas galinčių teikti tokias paslaugas (o tokių specialistų tikrai yra ne vienas ir ne du), nuo to laimės ir pacientai, ir bendruomenė, kuri mokosi šitų dalykų. Nepriklausomai nuo aplinkybių kviečiu palaikyti šitą projektą, o kolegas noriu paraginti ateityje visgi elgtis protingiau ir nežudyti be reikalo projektų tik dėl to, kad juos teikia opozicija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti.
Kadangi jau yra prasidėjęs balsavimo laikas, apsispręskime balsuodami dėl 1-2 klausimo – Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 88: už – 86, prieš – 1, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Ir siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Prašau. A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiama Seimo Pirmininke, atsiprašau, balsavau už, bet nuspaudžiau prieš.
PIRMININKĖ. Gerai. Pasižymėsime dėl protokolo.
10.26 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 50, 54, 67, 135, 136, 138, 147, 148, 149, 150, 151, 155, 160, 164, 165, 167, 170, 1713, 1716, 175, 1807, 18010, 18011, 18025 ir 182 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3896(2) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo statuto pakeitimo projektas Nr. XIVP-3896. Tai yra pateikimo tęsinys. Praėjusiame posėdyje pateikimas beveik įvyko, nes buvo atsakyta į klausimus ir liko tiktai motyvai ir balsavimas. Patikrinkime, ar yra kas nors užsirašęs dėl motyvų. Ne, nėra.
Taigi apsispręskime balsuodami dėl 1-3 klausimo – Seimo statuto pakeitimo projekto Nr. XIVP-3896. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 93: už – 51, prieš – 8, susilaikė 34. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis. Ir siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10.27 val.
Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4025 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo „Dėl Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4025. Kviečiu pranešėją viceministrą R. Plečkį. Prašau į tribūną.
R. PLEŠKYS. Laba diena. Gerbiama Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Prezidento teikimą, pristatau jums įstatymo „Dėl Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų denonsavimo“ projektą. Teikimą denonsuoti Konvenciją lemia poreikis išnaudoti visas galimybes stiprinti mūsų atgrasymą ir gynybą. Nuo 2010 metų, kai Lietuva tapo Konvencijos šalimi, saugumo situacija iš esmės pablogėjo, pasikeitė grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Nepateisinamas išprovokuotas ir neteisėtas Rusijos agresijos aktas – karas prieš Ukrainą – yra esminis pokytis. Rusijos pajėgos daugybę kartų pažeidė tarptautinę humanitarinę teisę, vykdydamos beatodairiškas atakas prieš ligonines, greitosios pagalbos automobilius, mokyklas, civilinį turtą ir infrastruktūrą. Neapsakomas kančias patyrė daugybė civilių gyventojų. Rusijos karas prieš Ukrainą rodo, kad veiksmingai pasikeisti kasetinius šaudmenis ir jų gynybinę galią stabdant plataus masto puolimą yra itin sunku. Pakeitus standartinę amuniciją į kasetinę, amunicijos kiekis tam pačiam efektui pasiekti tampa gerokai mažesnis. Mažesnė yra ir logistinė našta. Bendras išlaidas amunicijai būtų galima sumažinti per pusę. Kasetiniai šaudmenys – svarbi priemonė siekiant padidinti gynybos veiksmingumą prieš didelės teritorijos taikinius ir taip apsaugoti Lietuvos teritoriją bei gyventojus. Negalėdama turėti šios amunicijos, mokyti personalą, Lietuva ir jos teritorijoje dislokuoti sąjungininkai riboja savo gynybinius pajėgumus, mažina atgrasymo veiksmingumą, taip suteikdama pranašumą potencialiam agresoriui iš anksto žinoti, kad besiginanti šalis neturi ir negalės panaudoti veiksmingų gynybos priemonių. Iš NATO šalių, kurios ribojasi su Rusija, tik Lietuva ir Norvegija prisijungė prie Konvencijos. Jungtinės Amerikos Valstijos, taip pat kitos šalys, su kuriomis Lietuva glaudžiai bendradarbiauja organizuodama gynybą, Konvencijoje nedalyvauja.
Net ir pasitraukus iš Konvencijos, Lietuva įsipareigoja ir toliau laikytis pripažintų tarptautinės humanitarinės teisės principų. Labai rimtai vertiname visus įsipareigojimus, susijusius su Ženevos konvencijos ir jos papildomų protokolų įgyvendinimu. Esame įsipareigoję ir laikysimės visuotinai pripažintų teisės normų, susijusių su karo priemonėmis, metodais ir civilių gyventojų apsauga. Be to, imsimės visų būtinų priemonių, kad sušvelnintume bet kokius galimus kasetinių šaudmenų padarinius, pavyzdžiui, užtikrinsime kuo greitesnį nesprogusių šaudmenų sunaikinimą po karinės operacijos. Galimas neigiamas kasetinių šaudmenų poveikis bus sumažintas nustatant atitinkamas jų naudojimo taisykles ir procedūras. Konvencijoje numatyta, kad pasitraukimas iš Konvencijos įsigalios tik po 6 mėnesių nuo pranešimo įteikimo depozitarui – Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui. Be to, Konvencijoje nustatyta, kad, vykstant ginkluotam konfliktui, Lietuva negalėtų pasitraukti iš Konvencijos iki konflikto pabaigos. Atsižvelgus į dabartinę geopolitinę situaciją ir į tai, kad per 6 mėnesius saugumo situacija gali pablogėti, taip pat įvertinus, kad denonsavimas būtų kaip papildomas atgrasymo veiksnys, tikslinga denonsuoti Konvenciją kaip įmanoma greičiau. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, siūloma svarstyti ir priimti šį įstatymą skubos tvarka. Ačiū už jūsų dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą klausimą. Jūsų norėtų paklausti 12 Seimo narių. Pirmasis klausia A. Skardžius. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, išties Sun Tzu „Karo menas“ skelbia, kad sėkmingiausias mūšis – kuris laimimas be kovos. Jūs dabar bandote, remdamasis šios Konvencijos dėl kasetinių sprogmenų naudojimo, išplėsti tą mūšio lauką. Be abejo, naudojant šiuos sprogmenis kentės ne tik karinė jėga, bet ir civiliai, nes nesirinks kasetiniai sprogmenys, pasėti didžiulėje teritorijoje, savo taikinio. Tai koks poveikis bus civilinei visuomenei vykstant mūšiui naudojant šiuos kasetinius sprogmenis? Aš suprantu, kažkas jų turi sukaupę, juos reikia kažkur panaudoti. Atsiranda bandymų poligonas (Lietuva), ir kaip Jungtinės Tautos į tai reaguos? Ačiū.
PIRMININKĖ. Laikas.
R. PLEŠKYS. Ačiū už jūsų klausimą. Iš tikrųjų, paminėjau ir savo pristatyme, kad pirmiausia šitie ginklai bus naudojami gynybinėms operacijoms vykdyti, kai vyks agresija prieš Lietuvą. Todėl pirmiausia, matyt, dauguma priemonių turėtų būti naudojama, kad apgintume mūsų teritoriją, mūsų gyventojus. Aš jau ir paminėjau dėl to, kad siūlydami išstoti iš šios Konvencijos, mes prisiimame visas atsakomybes dėl tolesnio pripažintų humanitarinės teisės normų ir principų laikymosi, todėl tikrai imsimės visų priemonių. Bet mes sau negalime leisti iš karto, net ir taikos metu, sudaryti mūsų kaip ir potencialiam agresoriui sąlygų, kuriose mes patys save pastatome į situaciją, kai net ir dėl gynybos mes turime save apriboti ir surišti savo gebėjimus. Todėl yra siūloma pritarti būtent išstojimui.
PIRMININKĖ. Ž. Pavilionis. Ruošiasi A. Anušauskas.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Labai pritariu visiems jūsų argumentams. Tikiuosi, visi Seimo nariai pritars. Norėčiau pasitikslinti. Kaip jūs ir sakėte, mano žiniomis, Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija, taip pat ir Ukraina naudoja kasetinius šaudmenis. Kaip jūs manote, kodėl? Ar todėl, kad Rusijos taktika yra būtent nediskriminuojamas civilių žudymas, vaikų žudymas, moterų prievartavimas? Tai yra viskas, ko sau neleidžia civilizuotos kariuomenės, viskas, kas parašyta konvencijose, daroma rusų. Kodėl būtent šios kaimyninės šalys vis dėlto užėmė tokią poziciją, o ne tokią, kokią mes buvome užėmę?
R. PLEŠKYS. Ačiū už klausimą. Aš tik noriu patikslinti, kad Ukraina naudoja, bet Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija šiuo metu nenaudoja, nes nėra konflikto narės. Matyt, jos neprisijungė prie Konvencijos, nes matė, kad tai apribos jų galimybę gintis. Žinodamos, puikiai suprasdamos Rusijos kariavimo koncepciją ir jos požiūrį į humanitarinę teisę, į civilių apsaugą, matyt, jau anksčiau nusprendė prie tokios Konvencijos nesijungti, nes iš principo, kaip ir minėjau dėl praeito klausimo, apribotų savo galimybes užtikrinti gynybą. Todėl, matyt, mums reikėtų net ir pasekti savo kaimynų pavyzdžiu. Kitų argumentų, kodėl neturėtume prisijungti, matyt, nelabai būtų šioje situacijoje.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas. Ruošiasi K. Mažeika.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Raketa, kuri smogė į Kyjivo vaikų ligoninę, nėra uždrausta tarptautinių konvencijų. Be abejo, Sun Tzu karo meno specialistams pasakyčiau, kad ginklo naudojimas priklauso nuo to, kas jį naudoja, kokiu tikslu naudoja. Kasetiniai šaudmenys buvo panaudoti prieš Odesos gyventojus, sugriovė daugybę civilių… ir tai ne karo mūšio laukas. Be abejonės, aš tik noriu pasakyti, kad pasitraukimas yra pirmas žingsnis.
Antras žingsnis – kasetiniai šaudmenys, jų įsigijimas. Kokios perspektyvos? Čia greitų sprendimų nebus.
R. PLEŠKYS. Labai ačiū už klausimą. Galbūt čia šiek tiek užbėgame įvykiams į priekį. Lietuva, kaip buvusi arba esama Konvencijos narė, negalėjo ne tik domėtis, mokyti personalą, bet iš principo bandyti šią ginklų rūšį kultivuoti. Galbūt yra kažkoks įdirbis, kažkokios žvalgytuvės, kur galėtume įsigyti tos ginkluotės. Matyt, čia netolimos ateities klausimas, kaip mes kalbėsimės su sąjungininkais, kaip kalbėsimės su tais, kurie įsigiję, greičiausiai jungsimės į bendrus pirkimus su kitomis šalimis ir įsigysime tą ginkluotę. Bet taip pat labai svarbu ir personalo mokymas, kaip elgtis su ta ginkluote.
PIRMININKĖ. Klausia K. Mažeika. Ruošiasi G. Surplys.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, norėčiau paklausti apie vakarykštę situaciją, kai Europos šalys buvo raginamos priimti bendrą sprendimą atsisakyti šių ginklų. Tik trijų balsų persvara, kiek žinau, nebuvo pritarta. Kiekviena šalis individualiai spręs, ar ratifikuoti būtent šią konvenciją, ar neratifikuoti. Tikrai palaikau išėjimą iš šios konvencijos.
Noriu paklausti. Kaip jums atrodo, kodėl toks skirtingas požiūris Europoje į šią Konvenciją ir šių šaudmenų naudojimą? Kai kurios šalys turbūt dar žiūri į tai pro rožinius akinius. Kaip įtikinti kitus? Jūs minėjote pirkimus su kitomis šalimis. Galbūt galite pasakyti tą balansą…
PIRMININKĖ. Laikas.
K. MAŽEIKA (DFVL). …kiek yra šalių, kurios planuotų taip daryti? Ačiū.
R. PLEŠKYS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų klausimas ir sudėtingas, ir šiek tiek galbūt ne mano kompetencija atsakyti, ką galvoja kitos šalys. Čia galbūt Užsienio reikalų komitetas galėtų panagrinėti. Bet, matyt, tie rožiniai akiniai, kaip jūs minėjote, daugeliu atvejų vis dar yra ir gal užtruks laiko juos nusiimti. Dabar kalbėdamas apie tai, kurios šalys galėjo būti potencialūs Lietuvos partneriai, irgi turbūt vėlgi negalėsiu tiksliai atsakyti šiuo metu į tą klausimą, nes tai tikrai ne mano kompetencijos sritis. Bet mažių mažiausiai turbūt kaimynai, kaimyninės šalys, Jungtinės Amerikos Valstijos, mūsų pagrindiniai partneriai, su kuriais mes organizuosime savo gynybą, su kuriais mes bendradarbiaujame rengdami savo gynybos planus, matyt, mums ir padės.
PIRMININKĖ. Klausia G. Surplys. Ruošiasi V. Semeška.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Ačiū už pranešimą. Iš tikrųjų atrodo, kad idealistiniai norai nesutampa su tikrove, nes kai mes matome tuos brutalius Rusijos supratimo apie XXI amžiaus karą veiksmus, klausimų dėl pasitraukimo iš šios Konvencijos nekyla. Bet iš principo aš norėjau užduoti panašų klausimą į tą, kurį prieš tai kolegos uždavė. Nežinau, kiek jūs galėsite atsakyti, bet, jeigu pažiūrėtume į tų ratifikavusių Oslo konvenciją šalių žemėlapį, tai mes, Lietuva, esame vieni, aplink mus – Latvija, Estija, Lenkija neratifikavo. Gal galite pasakyti, kodėl taip nutiko? Ir čia vėlgi grįžtu prie to paties, būtų įdomu žinoti kontekstą, kaip mes atrodysime po metų ar dvejų? Ar kitos Europos Sąjungos, NATO valstybės irgi planuoja pasitraukti iš tos Konvencijos, kuri akivaizdžiai negalioja Rusijai ir akivaizdžiai silpnina mūsų gynybinius pajėgumus?
R. PLEŠKYS. Dar kartą dėkui už klausimą. Iš tikrųjų, kaip anksčiau atsakydamas ir minėjau, tikrai nesijaučiu kompetentingas atsakyti apie kitas šalis. Bet, kaip ir minėjau savo pristatymo metu, iš tų šalių, kurios turi sieną su Rusija, be Lietuvos, yra dar Norvegija, kuri taip pat yra ir mūsų gynybinių planų dalis, yra ir priešakinės pajėgos, kurios yra Lietuvoje ir taip pat turi Norvegijos karius savo sudėtyje. Todėl manau, kad būtent tos šalys, kurios bus įsitraukusios į kolektyvinę gynybą, ypač tas liečia daugiau NATO rytinį flangą, tikrai pasvarstys ir tokius sprendimus galbūt netolimoje ateityje priims.
Dėl kitų šalių, Europos, galbūt čia būtų spekuliacijos toliau kalbėti, nes galbūt jų yra kitokie ketinimai. Vis tiek, kad ir kaip ten būtų, pasikeitus saugumo situacijai, kiekviena šalis individualiai vertina, kiek jinai turėtų pakeisti savo požiūrį, pakeisti savo vienų ar kitų ginklų ar susitarimų politiką. Taigi todėl, matyt, čia dabar vėlgi spekuliacijos būtų, kas būtų, jeigu būtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 10 minučių baigėsi, tačiau dar nemažai Seimo narių norėtų paklausti, tai pratęsiu laiką, kad tie, kurie užsirašė, paklaustų. V. Semeška. Ruošiasi A. Širinskienė.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, kad leidote paklausti. Gerbiamas pranešėjau, tai tikrai yra labai efektyvi teritorijos gynybos priemonė. Galbūt nuramintumėte visuomenę ir pasakytumėte, kiek paveikia vakarietiški kasetiniai šaudmenys šūvio metu arba jau sprogimo metu, lyginant su rusiškais, nes tai tikrai kelia nerimą?
Ir kitas dalykas, kitas sudėtinis klausimas. Visiškai neseniai, pateikus šią idėją dar buvusiam krašto apsaugos ministrui, prezidentūra buvo kategoriškai prieš, kad būtų denonsuota ši konvencija. Kas nutiko tokio, kad pasikeitė prezidentūros nuomonė? Ar pavyko karininkams įrodyti, ar kas čia nutiko tokio? Ačiū.
R. PLEŠKYS. Ačiū už klausimą. Dėl prezidentūros tikrai neatsakysiu, nes neturiu tokios informacijos, kas nutiko, bet, matyt, pavyko susitarti. O dėl pačių vakarietiškų ir rusiškų šaudmenų skirtumo, tai iš tikrųjų vakarietiški šaudmenys yra daug modernesni. Pirmiausia, kai buvo klausimas dėl to, kas nutiks civiliams gyventojams, tai vakarietiški šaudmenys paprastai susinaikina po to, kai jie yra iššaunami, po kurio laiko arba kitaip jau užstatomas yra, kaip sakyti, tas sprogdiklis, o sovietiniai rusų gamybos šaudmenys kaip tik tokių dalykų neturi. Taigi ta grėsmė civiliams gyventojams yra daug didesnė naudojant rusiško tipo šaudmenis negu vakarietiškus. Čia visomis prasmėmis yra tikrai daug saugesnis ir pranašesnis variantas, žiūrint į tai, kas daugiau susiję su civilių gyventojų apsauga.
PIRMININKĖ. Klausia A. Širinskienė. Ruošiasi J. Urbanavičius.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš nežinau, ar jūs sekate tas teisininkų diskusijas, kurios vyksta šiuo metu dėl Konvencijos denonsavimo. Vienas iš tokių diskusinių straipsnių šią savaitę pasirodė ir LRT portale. Diskusija vyksta dėl to, kad kadangi šita Konvencija yra humanitarinės teisės dalis, tarptautinėje teisėje jau linkstama manyti, kad humanitarinė teisė yra paprotinė teisė, tai, kaip žinome, tarptautinis paprotys iš esmės gali būti ir išlieka nerašytas, netgi jeigu yra konvencija denonsuojama. Kitaip tariant, teisininkai diskutuoja, kad iš esmės konvencijos denonsavimas jau galbūt nepanaikina valstybės įsipareigojimo netaikyti kasetinių šaudmenų dėl to, kad tas netaikymas, kaip kitos normos, kaip, tarkime, nešaudymas į civilius gyventojus, jau yra tapę papročio dalimi. Tai ar jūs matėte diskusiją, ar jūs vertinote, kai teikėte denonsuoti, ir kaip jūs manote, kaip situacija gali, tarkime, rutuliotis Jungtinėse Tautose, kurios jau taip pat yra pasisakiusios, kad, tarkime, Pilietinių ir politinių teisių pakto denonsuoti yra neįmanoma, kad normos vis tiek liktų galioti valstybėje?
R. PLEŠKYS. Ačiū už klausimą. Tai pirmiausia pasakysiu, kad tikrai nedalyvavau ir negirdėjau, ir neturiu teisinio pagrindo, kad galėčiau geriau dalyvauti arba klausyti tokių diskusijų. Tačiau iš principo net jeigu ta paprotinė teisė ir yra, aš manau, kad jeigu šalis pasako, kad jinai nebesilaikys šito ankstesnio įsipareigojimo, tai yra iš principo vienas iš elementų, ir čia aš pabrėžiau savo pristatyme, tai yra tas elementas, kai yra atgrasomasis veiksnys. Daugiau kalbu apie potencialų agresorių, kadangi jisai žinos, kad Lietuva yra pasisakiusi, kad jinai nesilaikys. Kadangi Rusija pati nėra šitos Konvencijos dalyvė, tai turėtų gana tiesiai suprasti, kad Lietuva nesilaikys. Ir čia, matyt, pagrindinis faktorius yra, o kaip toliau plėtosis šitas teisinis paprotys ar paprotinė teisė, kad kitos šalys irgi… Aš manau, čia vėlgi turbūt ne mano kompetencija diskutuoti, bet manau, kad tiktai ateitis parodys, kaip mes toliau judėsime su šitais ir kaip mūsų didieji agresoriai toliau laikysis tų konvencijų.
PIRMININKĖ. Klausia J. Urbanavičius. Ruošiasi M. Matijošaitis.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Atsiprašau, paklausė mano klausimo, tai aš neklausiu.
PIRMININKĖ. Klausia M. Matijošaitis. Ruošiasi V. Juozapaitis.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš priešais jus. Priešas mūsų, kuris pats prisistato esantis mūsų priešu, negerbia nei tarptautinės teisės normų, nei moralės normų, nei konvencijų – tą matėme ir paskutinėmis dienomis po darželio bombardavimo, onkologinių ligonių, civilių bombardavimo. Ir mes turime geopolitinę situaciją, kad kartais net ir tie tam tikri žmogaus teisių principai ir sutartys, kurias kažkada pasirašėme, turėtų būti peržvelgiami. Dėl to aš labai palaikau šią iniciatyvą ir manau, kad laikas atėjo. Būtent gal paminėkime, kas nebuvo paminėta, kad to reikia tam, kad prasidėtų pirkimai, atsistotume į eilę, nes gynybos industrijos, na, pasiūla šlubuoja, buksuoja ir dėl to turbūt mes tai darysime skubos tvarka. Dėl to aš tai palaikau. Bet gal galite konkrečiai pristatyti, kodėl mes truputį šventesni už popiežių ir vis dėlto kartu su Norvegija tarp NATO šalių mes? Kodėl būtent Lietuva prisijungė prie šitos Konvencijos?
R. PLEŠKYS. Ačiū už klausimą, tikrai neatsakyčiau, nes šitoje salėje, matyt, ir buvo tos iniciatyvos prisijungti ankstesniais metais. Matyt, tuo metu buvo tokia geopolitinė ir grėsmių situacija. Aš norėčiau tik papildyti, ką jūs paminėjote. Vienas dalykas yra atsistoti į pirkimų eilę, bet lygiai taip pat reikia lygiagrečiai, na, rengti žmones, rengti personalą, nes tai yra iš principo šiek tiek kitoks ginklas ir reikia pasirengti, kad tokį ginklą galėtume įvaldyti, tai iš tikrųjų reikia ir žmones parengti atitinkamai.
PIRMININKĖ. Klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi L. Nagienė.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gal čia ne tiek klausimas, kiek replika, nes neturėsiu galimybės dėl motyvų pasisakyti. Be jokios abejonės, absoliučiai pritariu šios Konvencijos denonsavimui. Ir galbūt paklausiu jūsų, ar jūsų nestebina, kad Lietuvos Respublikos Seime atsiranda vis dėlto Tautos atstovų, kuriems kaip nors kitaip atrodo, negu sveikas protas šiandien sako? Kalbant apie paprotinę teisę, čia mes kaip tik demonstruojame, kad mes esame absoliučiai ir teisės šalininkai, ir turėdami tokius apribojimus negalėtume sau leisti panaudoti tokio ginklo, kurį absoliučiai be jokių suvaržymų rusofašistinis žvėris naudoja, ir mes esame pastatyti prieš faktą. Be jokios abejonės, kad pritariame. Kviečiu ir kitus Seimo narius vis dėlto apsispręsti teigiamai ir pasitikėti ir mūsų Krašto apsaugos ministerija, ir mūsų kariuomenės poreikiais.
Gal klausimas, ar jūsų nestebina, kad kažkas gali nepritarti ir ieško kabliukų to nedaryti?
R. PLEŠKYS. Ačiū už klausimą. Tikrai nežinau, kaip čia ir atsakyti, nes manau, kad Lietuvoje galimos įvairios nuomonės ir jų reiškimas. Dėl to dabar… Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir paskutinė klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, kuris pristatėte, aš tiesiog prieš jus sėdžiu. Žinote, aš pasižiūrėjau, kada mes pasirašėme šitą Konvenciją, įstojome – 2010 metais. 2008 metų gruodžio mėnesį jinai buvo paskelbta. Man truputėlį keista. Geopolitinė situacija visame pasaulyje buvo tokia, tokia situacija. Jūs dabar teikiate projektą, analizę vis tiek padarėte, kad kažką mes, motyvą teikdami ir pristatydami Seime, tokiu atveju aiškinome, kodėl privalome įstoti. Dabar pasikeitė. Aš asmeniškai tikrai palaikysiu. Labai gaila, kolega pasakė, kad čia yra tokių, kurie net nepalaikys, bet pamatysime balsavimą. Aš nebėgu priekyje traukinio, bet aš manau, kad tikrai visi suprantame, kokia situacija. Kodėl tada, tuo momentu, Pabaltijo šalys, kurios yra šalia Baltijos jūros, šalia Rusijos sienos…
PIRMININKĖ. Laikas!
L. NAGIENĖ (DFVL). …jos nestojo, nepalaikė, neratifikavo tos Konvencijos? Darėte analizę. Kaip jūs manote, kodėl?
R. PLEŠKYS. Aš tuo metu šiek tiek kitokia veikla užsiėmiau, todėl sunku pasakyti. Galimai, kadangi tada, tuo metu, vis dar buvo bandoma, kad Rusija galėtų būti partneris tiek Europoje, tiek NATO kontekste. Bet nežinau, matyt, mūsų šalis tokia yra, kad mes visur norime būti pirmi.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar motyvai. Dėkoju. Motyvai. A. Anušauskas kalba už. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties aš manau, kad svarbus sprendimas. Demokratinėje valstybėje konvencijos ratifikuojamos ir denonsuojamos Seime. Keičiantis geopolitinei situacijai, mes esame priversti priimti tokį sprendimą turėdami galvoje savo ginkluotųjų pajėgų stiprinimo perspektyvą. Kasetiniai šaudmenys, tie, kuriuos gamina demokratinės valstybės, yra visai kitos kokybės ir tenai nesprogusių dalių skaičius yra minimalus. Tų, kuriuos Rusija naudoja Ukrainoje, susprogstančių dalių skaičius viršija trečdalį. Jūs galite įsivaizduoti, kad Konvencija savo laiku buvo sudaroma turint galvoje būtent tas aplinkybes, bet technologijos keitėsi. Lietuva turi turėti tas galimybes, ypač naudodama savaeigę artileriją, kuomet tokių šaudmenų reikėtų stabdant dideles agresoriaus pajėgas 10–20 kartų mažiau ir iššauti atitinkamai mažesnį kiekį, negu reikėtų įprastinės amunicijos. Žinoma, bus nemenkas iššūkis įsigyti tokios amunicijos, nes Europoje gamintojų neliko. Jos gamintojai yra Azijoje arba Jungtinės Amerikos Valstijos, bet vis dėlto, aš manau, pirmą žingsnį reikia žengti ir žiūrėti Lietuvos gynybinių interesų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš kalba M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Prieš tai kalbėjęs Seimo narys, kolega iš valdančiųjų, aiškiai įvardino, kad Europoje tokių kasetinių sprogmenų gamintojų nėra likę. Taip pat yra akivaizdu, kad mes turime Ženevos konvenciją. Šio pobūdžio priemonės yra labai pavojingos civiliams, dėl to ir buvo priimta Ženevos konvencija, kuri draudžia kasetinių sprogmenų naudojimą. Akivaizdu, kad karo Ukrainoje lauke mes matome karinių ekspertų pasisakymų, kad jokio, sakykime, nei lūžio, nei pranašumo kasetinių šaudmenų naudojimas tame kare nei Ukrainos pusėje, nei Rusijos pusėje nesuteikia. Vadinasi, tokiai mažai valstybei kaip Lietuva atsisakyti Ženevos konvencijos, tokiu būdu kelti grėsmę būtent visų pirma civiliams žmonėms, nes tie sprogmenys tikrai yra labai pavojingi civiliams žmonėms, dėl to tokia Konvencija ir buvo tarptautiniu mastu priimta, būtų tikrai, mano požiūriu, klaidingas žingsnis.
Karas Ukrainoje rodo, kad visai kitos ginkluotės rūšys duoda efektą ir kad reikėtų kalbėti apie atskiras kariuomenės rūšis, tokias kaip dronų atskirus padalinius, kad būtų išmokyti kariai ir karininkai, kad jie galėtų veikti operatyviai ir jau kaip jungtiniai. Todėl aš tikrai raginčiau šio sprendimo ir siūlymo nepalaikyti, jį atmesti, nes mums, kaip civilizuotai vakarietiškai valstybei, civilių sveikata turėtų būti esminis rūpestis ir prioritetas. Dėkui.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate įstatymo „Dėl Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų denonsavimo“ projektui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 103: už – 99, prieš – 1, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta.
Kolegos, atkreipiu dėmesį, kad siūlomas kaip pagrindinis Užsienio reikalų komitetas. Respublikos Prezidentas siūlo taikyti skubos tvarką ir svarstyti kitą antradienį. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju. Pritarta.
A. Anušauskas – replika po balsavimo.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kad visi suprastume vienodai, ką mes denonsuojame, tai vis dėlto denonsuojame dalyvavimą Oslo konvencijoje – ne Ženevos.
PIRMININKĖ. Taip.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ženevos humanitarinėje konvencijoje mes iš tikrųjų kaip buvome, taip ir liekame.
PIRMININKĖ. Dėkoju už patikslinimą. Toliau svarstysime darbotvarkės 1-5.1 klausimą.
10.58 val.
Informaciniai pranešimai
Tik atkreipiu, kolegos, jūsų dėmesį, kad yra gautas pareiškimas dėl prisijungimo prie Lietuvos regionų partijos frakcijos. A. Mazuronis nuo šios dienos tampa tos frakcijos nariu. Šiam žingsniui Regionų partijos frakcija pritarė bendru sutarimu.
10.58 val.
Želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 5, 7, 8, 12, 13, 14, 15, 16, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3100(3) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Želdynų įstatymo keliolikos straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3100. Čia buvo padaryta pertrauka pagal Seimo statuto 158 straipsnį. Taigi turime apsispręsti tik dėl 12 straipsnio. Kviečiu komiteto pranešėją J. Urbanavičių pristatyti komiteto nuomonę dėl 12 straipsnio. Yra gauta Aplinkos apsaugos komiteto pataisa. Prašau pristatyti ją bei komiteto nuomonę.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Aplinkos apsaugos komitetas svarstė ir buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu visam 12 straipsniui su pasiūlymu, suredaguotam pagal Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymą? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta. Motyvai dėl viso? Tai yra priėmimo stadija, dėl motyvų niekas neužsirašė. Taigi apsispręskime balsuodami. Kas pritariate Želdynų įstatymo pakeitimo projektui, balsuojate už, ką manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 11. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3100) priimtas. (Gongas)
11.00 val.
Informaciniai pranešimai
Kolegos, kol svarstėme šį klausimą, gavome dar vieną Seimo nario pareiškimą dėl prisijungimo prie Regionų partijos frakcijos. Šį kartą V. Bukauskas praneša mums, kad prisijungia prie Regionų partijos frakcijos. Šitam dalykui yra pritarta bendru sutarimu. Žiūrėsime, ar šiandien dar bus panašių pareiškimų.
11.00 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3101(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3101. Jį sudaro du straipsniai. Dėl 1 straipsnio yra gauta Teisės departamento pataisa, ji yra visiškai redakcinio pobūdžio ir jai komitetas pritarė bendru sutarimu. Ar galėtume pritarti visam 1 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta.
2 straipsnis. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime. Kas pritariate 1-5.2 klausimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105: už – 84, prieš – 1, susilaikė 20. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3101) priimtas. (Gongas)
11.01 val.
Kriptoturto rinkų įstatymo projektas Nr. XIVP-3851(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Kriptoturto rinkų įstatymo projektas Nr. XIVP-3851(2). Priėmimo stadija. Šį projektą sudaro… Čia yra viena kita pastaba, todėl vis dėlto pakviesiu gerbiamą M. Lingę į tribūną, kad pristatytų tuos straipsnius, dėl kurių yra pataisos. Dėl straipsnių nuo 1 iki 8 pasiūlymų nėra. Ar galėtume kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 9 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Teisės departamento pastaba yra iš dviejų dalių. Mes siūlome pritarti iš dalies: pritarti tai daliai, kur siūloma papildyti, kad minimos sąvokos „klientų ir kitų asmeninių skundų nagrinėjimas“. Vienu atveju yra minima tiktai „klientų“. Kad neiškristų ir „kitų asmenų skundai“, siūlome suvienodinti tas sąvokas ir visame įstatyme patikslinti, kad būtų nagrinėjami ir kitų asmenų skundai. Komitetas nepritarė tai daliai, kur Teisės departamentas siūlo nurodyti, kad skundai yra nagrinėjami pateikiant nuorodą į ankstesnę straipsnio dalį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 9 straipsnio 1 dalies tvarka numato, kaip yra nagrinėjami ginčai, o 2 dalis – kaip yra nagrinėjami skundai. Kadangi skiriasi skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarka, negalima iš vieno straipsnio pateikti nuorodos į kitą dalį, nes tos tvarkos skiriasi. Todėl pritarta iš dalies, bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume 9 straipsniui pritarti bendru sutarimu, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta. Dėl straipsnių nuo 10 iki 22 pasiūlymų nėra gauta, ar galėtume… Dėl straipsnių nuo 10 iki 21 pasiūlymų nėra. Ar galėtume pritarti kiekvienam iš jų bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 22 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Teisės departamento pastaba pasikartos ir didžiojoje lydimųjų dalyje. Tiesiog trumpai pakomentuoju, kad siūloma atsisakyti nuostatos dėl įsigaliojimo terminų, minint sąvokas „nuo oficialaus paskelbimo momento“, tiesiog pažymint, kad tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 daliai, nustatančiai, kad norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame įstatyme, teisės akte, nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Tai tiesiog yra atsisakoma tos sąvokos ir yra įtvirtinama, kada konkrečiai įsigalioja įstatymas, pagal Teisėkūros…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume 22 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Taip pat yra priedas, dėl jo yra Teisės departamento viena trumputė pastaba. Prašau pristatyti.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Vienas perteklinis žodis. Siūloma atsisakyti paskutinio reglamento, paskutinio keitimo, nes reglamentas buvo keistas tik vieną kartą, tai nėra būtinybės nurodyti, kad paskutinis keitimas. Pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti suredaguotam priedui bendru sutarimu? Ačiū, viskas aptarta. Dėkoju pranešėjui. D. Kepenis norėtų pasisakyti.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkui. Paskutinio balsavimo metu susilaikiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Mes pasižymėsime dėl protokolo. Taigi, dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl Kriptoturto rinkų įstatymo projekto. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106: už – 101, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3851) priimtas. (Gongas)
11.05 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 43, 437, 47 straipsnių, 1 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3852(2) (priėmimas)
1-6.2 klausimas – Lietuvos banko įstatymo pakeitimo lydimasis projektas Nr. XIVP-3852. Šį pakeitimą sudaro… Taip, dėl straipsnių nuo 1 iki 5 pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip, jau kaip ir pagrindiniame įstatyme, – dėl „paskutinio reglamento keitimo“, tai siūlome atsisakyti perteklinio žodžio.
PIRMININKĖ. Ar galėtume suredaguotam 6 straipsniui pritarti? Dėkui, pritarta.
Dėl 7 straipsnio taip pat yra viena pastaba. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip pat buvo įsigaliojimo nuostatose atsisakyti „nuo paskelbimo momento“, vėl pagal tą patį Teisėkūros pagrindų įstatymą.
Ir dar buvo viena Teisės departamento dalis, kuri nebėra aktuali, kadangi jau suredaguotas ir įregistruotas antrasis įstatymo variantas aprėpia šios pastabos esmę. Pritariame iš dalies.
PIRMININKĖ. Ar galėtume pritarti 7 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107: už – 103, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3852) priimtas. (Gongas)
11.07 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 4 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3853(2) (priėmimas)
Toliau 1-6.3 klausimas – Bankų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3853.
Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
Dėl 3 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Atsisakoma nuostatos „nuo oficialaus paskelbimo momento“, pagal Teisėkūros pagrindų įstatymus redaguojame. Pritariame bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti 3 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime dėl 1-6.3 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3853) priimtas. (Gongas)
11.08 val.
Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 3 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3854(2) (priėmimas)
Toliau 1-6.4 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-3854.
Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 3 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė Teisės departamento pastabai, kuria siūloma atsisakyti „nuo oficialaus paskelbimo momento“ ir suredaguoti pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti 3 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104: už – 99, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3854) priimtas. (Gongas)
11.09 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 7, 9, 14, 19, 20, 22, 25, 29, 36, 49, 51 straipsnių, priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 361 straipsniu ir 251, 253 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3855(2) (priėmimas)
Toliau 1-6.5 klausimas – lydimasis įstatymo projektas Nr. XIVP-3855. Čia dėl straipsnių nuo 1 iki 17 pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu kiekvienam iš šių straipsnių? Dėkoju. Pritarta.
Dėl 18 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Viena pastaba iš dviejų dalių: vienoje šiek tiek papildomi praleisti straipsnių numeracijos pavadinimai, o antroji jau pasikartojanti – „nuo oficialaus paskelbimo momento“, tos nuostatos atsisakome, redaguojame pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą ir visiškai pritariame Teisės departamento pastaboms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti šiam suredaguotam straipsniui? Dėkui, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3855) priimtas. (Gongas)
11.10 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 9, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 253 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1374 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3856(2) (priėmimas)
Toliau 1-6.6 klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3856.
Du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3856) priimtas. (Gongas)
11.11 val.
Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 1, 2, 12, 13, 14 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3857(2) (priėmimas)
Toliau 1-6.7 klausimas – Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3857.
Dėl straipsnių nuo 1 iki 6 pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 7 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Tai yra ta pati pasikartojanti, kaip ir dėl kitų lydimųjų įstatymų, dėl įsigaliojimo nuostatos – atsisakoma nuostatos „nuo oficialaus paskelbimo momento“. Pritariame, suredaguojame pagal Teisės departamentą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 7 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3857) priimtas. (Gongas)
11.12 val.
Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 5, 7, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3858(2) (priėmimas)
Toliau 1-6.8 klausimas – Mokėjimo įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3858.
Jį sudaro penki straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106: už – 101, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3858) priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 4 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3859(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.9 klausimas – lydimasis Centrinių kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3859.
Šį pakeitimą sudaro trys straipsniai. Dėl pirmų dviejų straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 3 straipsnio, matyt, analogiška Teisės departamento pastaba, ar ne?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip. Redaguojame pagal įsigaliojimo datą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106: už – 101, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3859) priimtas. (Gongas)
11.14 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 4, 154, 155 , 29, 30, 411, 412, 413, 53, 72, 91, 93, 102, 112, 114 straipsnių ir II skyriaus penktojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3860(2) (priėmimas)
Toliau 1-6.10 klausimas – lydimasis įstatymo projektas Nr. XIVP-3860.
Pakeitimą sudaro 20 straipsnių. Pasiūlymų nėra gauta nė dėl vieno. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl 1-6.10 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106: už – 100, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3860) priimtas. (Gongas)
11.15 val.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3861(2) (priėmimas)
Toliau 1-6.11 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-3861. Pakeitimą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Apsispręskime balsavimu dėl 1-6.11 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106: už – 100, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3861) priimtas. (Gongas)
11.15 val.
Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 4, 41 ir, 411 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3862(2) (priėmimas)
Toliau 1-6.12 klausimas – Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3862. Jį sudaro keturi straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107: už – 103, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3862) priimtas. (Gongas)
11.16 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3863(2) (priėmimas)
Toliau 1-6.13 klausimas – Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3863. Pakeitimą sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Apsispręskime balsavimu dėl 1-6.13 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107: už – 103, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3863) priimtas. (Gongas)
11.17 val.
Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3864(2) (priėmimas)
Toliau 1-6.14 klausimas – Finansinės apskaitos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3864. Pakeitimą sudaro trys straipsniai. Dėl pirmų dviejų pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl trečiojo analogiška pataisa, kaip ir anksčiau, ar ne? Matau…
M. LINGĖ (TS-LKDF). Šiek kiek kita pastaba, bet visiškai redakcinio, tekstinio pobūdžio: „išskyrus 3 dalį“ tiesiog siūloma papildyti – „išskyrus šio straipsnio 3 dalį“. Tai redakcinis pataisymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu 3 straipsniui? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Apsispręskime balsavimu.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105: už – 102, prieš nebuvo, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3864) priimtas. (Gongas)
11.18 val.
Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 2, 211, 22, 23, 25, 251, 252, 253, 263 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3866(2) (priėmimas)
Toliau 1-6.15 klausimas – Finansinio tvarumo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3866. Pakeitimą sudaro devyni straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102: už – 99, prieš nebuvo, susilaikė 3. Įstatymas (projektas XIVP-3866) priimtas. (Gongas)
11.19 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3867(2) (priėmimas)
Toliau 1-6.16 klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3867. Jį sudaro tik vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105: už – 102, prieš nebuvo, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3867) priimtas. (Gongas)
Toliau 1-6.16 klausimas, tai yra paskutinis lydimasis iš šio paketo, – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3867. Sekundėlę, mes jį priėmėme.
Gerai, šitas paketas jau baigtas.
11.20 val.
Kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatymo projektas Nr. XIVP-3810(2)ES (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-7.1 klausimas – Kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatymo projektas Nr. XIVP-3810. Vėlgi kviečiu M. Lingę į tribūną, nes čia bus viena kita pataisa. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra trys Teisės departamento pataisos. Prašau pristatyti jas ir komiteto nuomonę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Čia atkreipiu dėmesį, kad iš esmės ši pastaba atsikartos ir bus koreguojama pagal tai likusiose įstatymo nuostatose ir straipsniuose. Teisės departamentas pažymi, kad vartojamos sąvokos „neveiksnios kredito sutarties pirkimas“, „sutarties pirkimas“ turėtų būti paaiškintos ir praplėstos, jeigu jos yra vartojamos, tačiau kartu Teisės departamentas pažymi, kad projekte siūlomas nustatyti kredito teisių pirkimas pagal neveiksnią kredito sutartį yra gana aiškus ir suprantamas. Komitetas priėmė sprendimą iš dalies pritarti Teisės departamento pastabai ir nesiimti atskirai aiškinti sąvokų, o tiesiog atsisakyti jų ten, kur ir taip yra aiškiai išdėstomos nuostatos ir kai veiktų be tų sąvokų minėjimo, nes visais atvejais kreditoriaus teisės yra perkamos pagal neveiksnią kredito sutartį. Iš įstatymo visur yra išbraukiamos tos nuostatos, kur perteklinai yra minimos šios sąvokos.
PIRMININKĖ. Ar galėtume pritarti 2 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Dėkoju, pritarta.
Dėl 3 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastabų. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip, 3 straipsnis. Tikslinamas įstatymo pavadinimas, nes įstatymas, kuris yra minimas šiame projekte, buvo pakeistas birželio 25 dieną Seime, todėl yra naudojamas patikslintas įstatymo pavadinimas. Pritariame šitai pastabai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti visam straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Ačiū, pritarta. Dėl 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti kiekvienam bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 10 straipsnio yra dvi Teisės departamento pastabos. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Atsikartojančios. Kadangi jau pritarėme toms dėl išbraukimo, dėl minimų neveiksnios kredito sutarties sąvokų, tai tie patys argumentai galiotų ir dėl šių pakeitimų. Pritariame iš dalies.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar 10 straipsniui galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 11 straipsnio taip pat yra komiteto, atsiprašau, Teisės departamento pastaba.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Analogiška pastaba prieš tai buvusiai, redaguojame nuosekliai.
PIRMININKĖ. Ar galėtume pritarti 11 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 12 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip pat analogiškai atsisakome minėjimo tų sąvokų, kurios laikomos perteklinėmis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume 12 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl straipsnių nuo 13 iki 18 pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 19 straipsnio yra Teisės departamento viena pastaba. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Analogiška, taip pat atsisakoma tos perteklinės sąvokos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti 19 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 20 straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Analogiška pastaba. Pritariame iš dalies, kaip ir prieš tai buvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume 20 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 21 straipsnio vėl ta pati situacija kartojasi, yra Teisės departamento pastaba. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu, jau aptarta ji yra? Ačiū, pritarta. Dėl 22 straipsnio vėlgi tie patys argumentai galioja dėl Teisės departamento pastabos. Ar galėtume pritarti 22 straipsniui? Pritarta. Dėl 23 straipsnio taip pat analogiški komiteto argumentai dėl pastabos. Ar galėtume 23 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl straipsnių nuo 24 iki 33 pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu kiekvienam iš jų? Ačiū, pritarta. Dėl 34 straipsnio, matyt, yra analogiška situacija dėl Teisės departamento pastabos.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Ar galėtume pritarti 34 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 35 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 36 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba ir analogiški komiteto argumentai. Ar galėtume pritarti straipsniui? Pritarta. Užsirašiusių dėl motyvų… Atsiprašau, yra priedas. Ar priedui galėtume pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl 1-7.1 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109: už – 107, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3810) priimtas. (Gongas)
11.25 val.
Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 2, 19, 221 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3811(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.2 klausimas – lydimasis Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo bei priedo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3811. Tą pakeitimą sudaro šeši straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109: už – 107, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3811) priimtas. (Gongas)
11.26 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 21, 33 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3812(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.3 klausimas – Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3812. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Tiksliname pagal Teisės departamento pastabą šiame projekte minimo įstatymo pavadinimą. Jis buvo pakeistas Seime birželio 25 dieną. Todėl reikia atnaujinti pagal dabar jau priimto įstatymo galiojantį pavadinimą.
PIRMININKĖ. Ar galėtume pritarti 1 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta. Toliau dėl straipsnių nuo 2 iki 6 pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl 1-7.3 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103: už – 101, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3812) priimtas. (Gongas)
11.27 val.
Juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3814(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.4 klausimas – Juridinių asmenų nemokumo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3814. Sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Užsirašiusių dėl motyvų nėra. Apsispręskime balsuodami.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104: už – 102, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3814) priimtas. (Gongas)
11.28 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 6, 14, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2580 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3976(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7.5 klausimas – lydimasis projektas Nr. XIVP-3976. Tik atkreipiu dėmesį, kad tai yra svarstymo stadija, o ne priėmimas, kaip šių ankstesnių lydimųjų. Prašau. Komiteto pirmininkas pristatys komiteto išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas liepos 8 dieną apsvarstė šį įstatymo projektą. Jisai yra lydimasis. Jisai buvo pateiktas papildomai, kadangi reikėjo keisti pakeitimo įstatymą, kuris buvo priimtas Seime, suderinti nuostatas. Tam, kad neįsigaliotų skirtingi reguliavimai ir skirtingos tos pačios įstatymo nuostatos, buvo papildomai pateiktas šis projektas. Komitetas priėmė išvadą pritarti iniciatorių pateiktam, komiteto patobulintam įstatymo projektui. Ir 2 punktu prašo, kad paketą pasivytų, svarstyti skubos tvarka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Užsirašiusių dėl motyvų nėra. Balsuokime dėl 1-7.5 klausimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 105: už – 102, prieš nebuvo, susilaikė 3. Pritarta po svarstymo.
Biudžeto ir finansų komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
11.30 val.
Principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-2709 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3831(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Principinės kariuomenės struktūros, karių ir taip toliau įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3831. Kviečiu pranešėją A. Pocių į tribūną. Toliau posėdžiui pirmininkaus pirmasis pavaduotojas J. Razma.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Pradėsime aptarimą pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio, kuris yra bendras straipsnis, naujai dėstant visą projektą, jau toliau dėl naujai dėstomo projekto 1 straipsnio pastabų nėra, niekas nereikalauja dėl jo atskirai balsuoti.
Dėl 2 straipsnio yra A. Pociaus pasiūlymų. Prašau apie juos informuoti ir išsakyti komiteto poziciją.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, labai paprastas pasiūlymas, tiksliau, du pasiūlymai. Kadangi Lietuvos kariuomenė transformuojasi, į Lietuvą atvyksta pastiprinimo pajėgos, kaip žinome, ateina vokiečių brigada, didėja poreikis tam tikrų karinių vienetų, kurie vykdys ir aptarnaujančias funkcijas. Taigi, kaip žinome, į Šiaulių aviacijos bazę taip pat atvyksta ne tik NATO oro policiją vykdantys vienetai, bet atvyksta ir tam tikri vienetai, kurie dalyvauja įvairiose pratybose. Ateityje, jeigu mes matome perspektyvą, kad nuo NATO oro policijos misijos pereisime prie oro gynybos užduočių, auga būtent ir poreikis, kad Ginkluotės ir technikos remonto depas išaugtų į didesnį vienetą. Todėl ir pirmas mano pasiūlymas yra Karinių oro pajėgų struktūrą papildyti būtent jau kaip karinį vienetą, kuris būtų atitinkantis karinio vieneto dydį, tai yra Ginkluotės ir technikos remonto depas.
Antras pasiūlymas yra Logistikos valdybos struktūrą papildyti Depų tarnyba. Ta Depų tarnyba yra mažesnio pajėgumo, bet vėlgi žiūrint į perspektyvą, į kariuomenės augimą ir būtent dėl sąjungininkų atvykimo reikės kaupti didesnes atsargas. Tam vėlgi Depų tarnyba plečiasi, auga, sandėlių skaičius didėja ir dėl aptarnavimo ji turi išaugti į karinio vieneto lygmenį, tai yra būtent Depų tarnyba.
Tai toks siūlymas. Principinei struktūrai yra pritarta mūsų komitete. Toks mano siūlymas. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Nematau, kad kas nors pageidautų dėl šių pasiūlymų pasisakyti. Skelbiu, kad jam pritariame bendru sutarimu.
A. POCIUS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Taip pat buvo Teisės departamento pastaba dėl šio straipsnio. Komitetas jai pritarė. Pritariame taip pat bendru sutarimu. Ir pritarsime visam 2 straipsniui bendru sutarimu. Nematau prieštaravimų, pritariame.
Dėl 3 straipsnio – dėl įstatymo įsigaliojimo – buvo Teisės departamento dvi pastabos, joms komitetas pritarė. Taip, jis pakeičia straipsnių numeravimą. Pritariame šiam straipsniui taip pat bendru sutarimu.
Tada dėl viso įstatymo projekto nematau pageidaujančių pasisakyti. O! Yra pageidaujančių. Bet, kolegos, nėra norinčių kalbėti prieš, ar tikrai?.. A. Anušauskas sutinka atsisakyti. Žiūriu į kolegą V. Rakutį, taip pat sutinka. Tada balsuojame dėl šio įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 106, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Kitas projektas pagal darbotvarkę turėtų būti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų projektas ir lydimasis, bet dabar svarstant būtų tam tikrų problemų su terminų išlaikymu, tai kelsime šį projektą į popietinį posėdį. Tada viskas bus gerai. Tęsiame nagrinėjimą projektų, kurie yra įrašyti toliau negu šis projektas.
11.36 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2162(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.1 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Du straipsniai, niekas nereikalauja atskirai dėl jų balsuoti. Apsisprendžiame iš karto dėl viso projekto. Vėlgi du užsirašę kalbėti už. D. Griškevičius atsisako, A. Petrošius atsisako. Balsuojame. Balsuojame dėl šio įvardinto įstatymo projekto, ar priimame jį.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 104, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.37 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2336(2) (priėmimas)
Lydimasis – Užimtumo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Du straipsniai, jokių pastabų, pasiūlymų nėra, niekas nereikalauja atskirai balsuoti dėl straipsnių. Apsisprendžiame dėl viso projekto. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 106, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.38 val.
Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3815(2)ES (priėmimas)
Kibernetinio saugumo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Jau čia pranešėją, matyt, reikės kviesti į tribūną, nes yra pastabų dėl atskirų straipsnių. Tai iš karto kalbame apie straipsnius pagal naujai dėstomų įstatymų redakciją. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau pranešėjo pasakyti komiteto poziciją.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, kolegos. Taip: pritarti Teisės departamento pastabai bendru sutarimu, 9 komiteto nariai.
PIRMININKAS. Tai tokiu atveju fiksuokime, kad pritariame bendru sutarimu 1 straipsniui su priimta Teisės departamento pastaba. Dėl 2 straipsnio čia jau yra daugiau visko. Tai yra L. Kasčiūno, K. Starkevičiaus, A. Kupčinsko pasiūlymai. Jie susiję ar ne, galbūt pats A. Kupčinskas ir pasakys, nes jis jau tribūnoje. Ar K. Starkevičius nori pristatyti pasiūlymus? Kaip čia jūs sutarę?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Tai lyg mes sutarę kartu ir esmė – tiktai išbraukti iš reglamentavimo žodį „registro“ ir būtų aukščiausio lygio duomenų, vardų registravimo paslaugas teikiantis subjektas, tiesiog „registro“ yra perteklinis žodis. Ir bendru sutarimu, dalyvaujant 9 komiteto nariams, pritariame iš dalies.
PIRMININKAS. Tai čia visi pasiūlymai su tuo pačiu susiję ir galėsime dėl jų apsispręsti vienu balsavimu. Ir kokia komiteto pozicija? Čia, matau, pritarta iš dalies. Tai paaiškinkite, ką tai reiškia.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Tiesiog buvo sąvokų suderinimas, kad ir kituose įstatymo projektuose, ir tiesiog tas „registro“ yra perteklinis, kaip ir kitose pastabose. Sakykime, kaip kompiuterinės debesijos paslauga. Tai „kompiuterinės“ išbraukiama, kad skambėtų ir būtų suderinta kituose įstatymo projektuose.
PIRMININKAS. Taip, čia daug tų pritarimų iš dalies. Iniciatorius, kaip suprantu, tas pritarimas iš dalies, pasiektas komitete, tenkina ir jūs nereikalaujate balsuoti dėl pradinių pasiūlymų varianto?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ne, komitete suderinome.
PIRMININKAS. Aš klausčiau, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto iš dalies pritartiems pasiūlymams, kurių čia nemažai? Pritariame bendru sutarimu ir 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Dėl 3, 4, 5, 6 straipsnių pasiūlymų nėra. Dėl 7 straipsnio yra tų pačių Seimo narių pasiūlymai. Prašysiu, kad A. Kupčinskas pakomentuotų.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Tai vėlgi tiksliname sąvoką „duomenų centro paslauga“. Išbraukiama… Patikslinama ir išeina „duomenų centro teikiama paslauga“. Komitetas pritarė iš dalies, bet vėlgi pakartosiu, kad čia derinta ir su kitais įstatymais, ir kad sąvokos būtų analogiškos. Tai pritarta iš dalies, bet visi komiteto nariai, dalyvavę posėdyje, bendru sutarimu pritarė. Mums, iniciatoriams, tinka.
PIRMININKAS. Tai pritariame ir mes Seime bendru sutarimu šiems pasiūlymams. Niekas nereikalauja balsuoti. 7 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu.
Dėl 8, 9 straipsnių pasiūlymų nėra, niekas dėl jų atskirai balsuoti neprašo.
Dėl 10 straipsnio yra tų pačių Seimo narių pasiūlymas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Patikslinama sąvoka: „kibernetinė erdvė – aplinka, kurią sudaro kompiuteriai ir kita tinklų ir informacinių technologijų įranga, ir jose sukuriami ar (ir) jais perduodami skaitmeniniai duomenys“. Bendru sutarimu pritarta. Iniciatoriams tinka.
PIRMININKAS. Tai taip pat pritariame bendru sutarimu šio pasiūlymo komiteto redakcijai ir pritariame bendru sutarimu visam 10 straipsniui.
Dėl 11 straipsnio taip pat yra tų pačių Seimo narių pasiūlymas, tiksliau, du pasiūlymai.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, dėl kibernetinio incidento valdymo vėlgi patikslinimas. Iniciatoriams pritarimas iš dalies tinka, komiteto nariams taip pat. Dalyvavo devyni komiteto nariai.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu pritariame tam daliniam pasiūlymo pritarimui, kaip suredagavo komitetas, pirmajam. Antrajam pritariame visiškai, ir pritariame 11 straipsniui taip pat bendru sutarimu.
Dėl 12 straipsnio vėlgi yra minėtų Seimo narių pasiūlymas, tiksliau, vėl du pasiūlymai.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Tie patys trys iniciatoriai ir išbraukiama sąvoka „ir kuris turi būti išreikštas“. Tiesiog patikslinama čia, tikslinant ir su Krašto apsaugos ministerija. Iniciatoriams tinka, nors komitete išreikšta „pritarti iš dalies“, bet visi dalyvavę devyni komiteto nariai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Niekas nereikalauja balsuoti. Pritariame bendru sutarimu šiems pasiūlymams su daliniu komiteto pritarimu ir 12 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Dėl 13 straipsnio yra Teisės departamento kelios pastabos. Jūs pasakysite. Čia skirtinga komiteto pozicija dėl jų, ir minėtų Seimo narių pasiūlymas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Tuoj pat.
PIRMININKAS. Dėl 13 straipsnio.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). 13 straipsniui pritarta.
PIRMININKAS. Pritarta antram Teisės departamento pasiūlymui, o pirmam vis dėlto nepritarta. Gal galite paaiškinti ir jūsų pasiūlymo…
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komiteto argumentai. Kibernetinio saugumo informacinės sistemos paskirtis nustatyta keičiamo įstatymo 19 straipsnyje ir apima septynis skirtingus uždavinius, tarp jų – ir registruoti Kibernetinio saugumo subjektų registro objektus ir tvarkyti duomenis. Tai reiškia, kad kibernetinio saugumo informacinė sistema bei kitų tik jai būdingų funkcijų apimtis ir registro informacinei sistemai būdingos funkcijos, tiek su ja susiję registro objektai registraciją atitinka. Manytina, kad, siekiant efektyvaus išteklių naudojimo atskiroms funkcijoms vykdyti, būtų netikslinga steigti atskiras informacines sistemas.
Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Dalyvavo devyni komiteto nariai.
PIRMININKAS. Seimo narių pasiūlymui, kuriam pritarta iš dalies, pagal komiteto redakciją pritariame bendru sutarimu. Taip pat atsižvelgiame į komiteto poziciją dėl dviejų Teisės departamento pastabų. Čia balsuoti jau nereikia. Bendru sutarimu pritariame 13 straipsniui.
Dėl 14 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Taupykime laiką ir nekomentuokime. Pritariame 14 straipsniui su komiteto priimta Teisės departamento pastaba.
Dėl 15 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Pritariame šiam straipsniui bendru sutarimu su priimta minėta pastaba.
Dėl 16 straipsnio pastabų nėra. Niekas nereikalauja balsuoti. Dėl 17 straipsnio yra Seimo narių pasiūlymas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, 17 straipsnis yra patikslinamas, įvedamas papildomas sakinys: „Aukščiausio lygio domenų vardų (žodį „registro“ išbraukiame) registravimo ir domenų vardų registravimo paslaugų teikimo reikalavimai.“ Iniciatorius tenkina, komiteto narius taip pat tenkina. Dalyvavo devyni komiteto nariai.
PIRMININKAS. Pritariame bendru sutarimu Seimo narių pasiūlymui pagal komiteto pritarimą iš dalies. Visam 17 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Dėl 18, 19, 20, 21, 22 straipsnių pasiūlymų nėra. Niekas dėl jų nereikalauja balsuoti.
Dėl 23 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Pritariame šiam straipsniui bendru sutarimu su Teisės departamento priimta pastaba.
Dėl 24, 25, 26, 27, 28 straipsnių pasiūlymų, pastabų nėra. Niekas nereikalauja dėl jų atskirai balsuoti.
Dėl 29 straipsnio yra tų pačių Seimo narių pasiūlymas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, posėdžio pirmininke. Čia vėl tas pats dėl pakeistų sąvokų: vietoj „registro paslaugas teikiantys subjektai“ būtų „registravimo paslaugas teikiantys subjektai“. Iniciatoriams tinka. Pritarta iš dalies. Komitetas, dalyvaujant 9 komiteto nariams, pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu pritariame iš dalies pritartam komiteto narių pasiūlymui. Bendru sutarimu pritariame 29 straipsniui.
Dėl 30 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas nepritarė. Pritariame šiam straipsniui be Teisės departamento pastabos.
Dėl 31 straipsnio pastabų nėra. Niekas dėl jo neprašo balsuoti.
Dėl 32 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Atitinkamai patikslino straipsnio nuostatas. Pritariame šiam straipsniui su priimta Teisės departamento pastaba.
Dėl 33 straipsnio taip pat Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Pritariame šiam straipsniui bendru sutarimu su Teisės departamento priimta pastaba.
Dėl 34, 35, 36 straipsnių nėra pastabų ir pasiūlymų. Niekas nereikalauja dėl jų balsuoti.
Dėl 37 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė bendru sutarimu. Pritariame šiam straipsniui bendru sutarimu su priimta Teisės departamento pastaba.
Dėl 38 straipsnio priedų yra fiksuota pastabų ir pasiūlymų. Pirmiausia L. Kasčiūno, K. Starkevičiaus, A. Kupčinsko pasiūlymai. Prašyčiau su jais supažindinti ir pasakyti komiteto poziciją.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Tose lentelėse minimi ypatingos svarbos sektoriai. Su kolegomis teikiame suderintą pastabą: vietoj „registro paslaugas teikiantys subjektai“ būtų „registravimo paslaugas teikiantys subjektai“. Komitetas pritarė iš dalies… tai yra komitetas pritarė bendru sutarimu. Iniciatoriai siūlo pritarti bendru sutarimu, iniciatoriams tinka.
PIRMININKAS. Fiksuojame, kad pritariame komiteto iš dalies pritartiems pasiūlymams bendru sutarimu. 1 priedui taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 2 priedo pastabų nėra. Tada visam šiam straipsniui, kuriame yra minėti priedai, galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dabar yra 2 straipsnis jau to viso… (Balsas salėje) Taip, dėl 3 priedo pastabų nebuvo. Jis yra minėtame straipsnyje ir jam pritarėme. Pritarėme visam straipsniui su trimis priedais bendru sutarimu.
2 straipsnis. Čia yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Bendru sutarimu priimame šį straipsnį. 3 straipsnis be pastabų. Niekas nereikalauja balsuoti. Dabar apsispręsime dėl viso gana nemažo projekto. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime, ar priimame šį projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 101, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.51 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3816(2)ES (priėmimas)
Lydimasis – Aviacijos įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Du straipsniai. Niekas dėl jų atskirai balsuoti nereikalauja. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame, ar priimame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 101, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.52 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 479, 480 ir 589 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3817(2)ES (priėmimas)
Lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektas. Taip pat priėmimas. Penki straipsniai. Niekas nereikalauja atskirai dėl straipsnių balsuoti. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame, ar priimame šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 98, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.53 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 8, 23, 36, 44, 45, 51, 74, 82 ir 98 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3818(2)ES (priėmimas)
Elektroninių ryšių įstatymo pataisų projektas. Dvylika straipsnių. Niekas dėl jų atskirai balsuoti neprašo. Apsisprendžiame dėl viso projekto. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 101, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.53 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1, 2, 13 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3819(2)ES (priėmimas)
Lydimasis – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pataisų projektas. Priėmimas. Penki straipsniai. Niekas dėl jų atskirai balsuoti neprašo. Apsisprendžiame dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 100, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.54 val.
Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo Nr. XIII-1120 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3820(2) (priėmimas)
Lydimasis – Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo pataisų projektas. Du straipsniai. Atskirai dėl straipsnių nebalsuojame, niekas neprašo. Balsuojame dėl viso projekto, ar priimame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 101, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.54 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 3, 4, 5, 7, 14, 15, 26, 27, 39, 41, 42, 43 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3821(2)ES (priėmimas)
Lydimasis – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pataisų projektas. Priėmimas. Penkiolika straipsnių. Niekas dėl jų atskirai balsuoti neprašo. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame, ar priimame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 105, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.55 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 37, 47 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3822(2)ES (priėmimas)
Dar vienas lydimasis – Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų projektas. Priėmimas. Šeši straipsniai. Niekas dėl jų atskirai neprašo balsuoti. Apsisprendžiame iš karto dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 104, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.56 val.
Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 50 ir 95 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3823(2)ES (priėmimas)
Dar vienas lydimasis – Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo pataisų projektas. Taip pat priėmimas. Penki straipsniai. Atskirai niekas neprašo dėl straipsnių balsuoti. Viso projekto priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 100, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.56 val.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3824(2)ES (priėmimas)
Paskutinis lydimasis – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 4, 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Trys straipsniai. Atskirai niekas dėl jų neprašo balsuoti. Apsisprendžiame dėl viso projekto, ar priimame šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 102, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.57 val.
Civilinio kodekso 2.46, 2.47, 2.54, 2.57, 2.62, 2.63, 2.64, 2.66, 2.68, 2.70, 2.110 ir 2.184 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2630 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3952(2) (priėmimas)
Dar, manau, čia greitai priimsime likusius tris įstatymų projektus. Civilinio kodekso pataisų projektas. Jokių pastabų negauta. Vienas straipsnis. Iš karto galime apsispręsti dėl viso projekto. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 105, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.58 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7, 12, 372, 45, 461 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-2637 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3954(2) (priėmimas)
Lydimasis Akcinių bendrovių įstatymo pataisų projektas. Taip pat priėmimas. Vienas straipsnis. Apsisprendžiame iš karto dėl viso projekto. Jokių pastabų, pasiūlymų nėra.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 101, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.58 val.
Bausmių vykdymo kodekso 27, 67, 68 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3927(2) (priėmimas)
Bausmių vykdymo kodekso pataisų projektas. Keturi straipsniai. Niekas dėl jų atskirai balsuoti neprašo. Dėl motyvų pažiūrėsime. Nėra užsirašiusių. Apsisprendžiame balsuodami.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101: už – 100, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Dabar, kolegos, aš noriu pasitarti. Aš dabar suteiksiu žodį trumpam pareiškimui P. Saudargui, kuris neturi galimybių vėliau tą pareiškimą pateikti. Manau, suprantame jo aplinkybes.
Dabar yra… Kreipiuosi į opoziciją, yra tokia galimybė, jeigu opozicija sutiktų, kad būtų Vyriausybės pusvalandis, per likusį pusvalandį premjerė atsakytų į šiandien gautus klausimus, jeigu taip tinka? Girdžiu, kad tinka, tai taip ir planuojame. Dabar P. Saudargui žodis padaryti pareiškimą, po to, nežinau, ar pirma premjerė, ar pirma Vyriausybės pusvalandis. Pirma pusvalandis. Gerai, nes taip pagal darbotvarkę. Prašau.
12.00 val.
Seimo narių pareiškimai
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Jurgi, ir ačiū, gerbiami kolegos, už kartu nueitą kelią. Tas kelias, na, keturios kadencijos – tai šioks toks kelias. Dėkoju už bendrus darbus, už bendrus projektus, bendrus iššūkius, kuriuos atrėmėme, ir už bendrus įvairius mūšius, ir bendrus debatus, įvairią patirtį. Dėkoju visiems už gyvenimo pamokas, kurios visokios yra prasmingos ir reikalingos. Taigi nuoširdžiai visus gerbiu, tikiuosi, kad išlaikiau ir jūsų pagarbą. Jeigu ką pasakiau ar padariau ne taip ar kažką įžeidžiau, tai nuoširdžiai už tai atsiprašau.
Noriu visiems palinkėti, svarbiausia, bendrų darbų Lietuvai, mums visiems kartu noriu to palinkėti ir atkreipti dėmesį, kad siekiant dirbti tėvynės labui reikia matyti ne tik kryptį ar susitarti, kur eiti, bet reikia ir bendrumo, kartais reikia bendros talkos ir paramos vieniems ir kitiems, ne tik kas yra valdžioje, bet ir kas yra opozicijoje. Aš turiu pasakyti, kad mes tą bendrumą pastaruoju metu demonstravome, esame tikrai geras pavyzdys pasauliui, kaip esant tikrai grėsmingiems iššūkiams ir problemoms mes sugebame visi kartu, nesvarbu, kas kokiai frakcijai priklauso, susitelkti ir balsuoti vieningai. Tai šitą vieningumą ir pagarbą vieni kitiems aš linkiu išlaikyti.
Taip pat aš noriu padėkoti ir visai Seimo kanceliarijai, ir gerbiamai naujai laikinajai kanclerei. Labai daug darbų kartu padaryta. Tikrai Seimo žmonės atsidavę savo darbui. Kiekvieną tikrai labai palaikau jūsų darbe ir linkiu tų sėkmingų darbų ir toliau.
Tiesą sakant, norėčiau išskirtinai padėkoti, taip pasirinkau, keturioms Seimo, arba valstybės, gal čia taip pasakyčiau, moterims. Tai visų pirma gerbiamai Seimo Pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen, kuri tikrai yra labai žmoniška, tikrai labai verta pagarbos ir talentinga politikė. Dėkoju gerbiamai premjerei I. Šimonytei, kurios dėka mes tikrai nuveikėme nemažai svarbių darbų, ir nežinau, ar be jūsų mes juos būtume įveikę, tuos iššūkius, tai žemai lenkiu galvą. Labai noriu padėkoti mūsų dabar jau buvusiai frakcijos seniūnei R. Morkūnaitei-Mikulėnienei, kuriai teko tikrai nelengvais laikais didžiausiai mūsų Seimo frakcijai vadovauti. Buvo įvairių sunkių momentų, tai ta atsakomybė gulė ant pačios pečių, dabar tenka už švietimą būti atsakingai. Tai aš tikrai linkiu sėkmės, manau, kad jos prireiks. Visiems linkiu susitelkti. Taip pat dar kartą noriu padėkoti ir mūsų gerbiamai naujai Seimo kanclerei V. Servetkienei, jai taip pat griūna labai daug neišspręstų įvairių rebusų ir problemų, kurias teks spręsti.
Vyriausybei linkiu nepamiršti Seimo, kartais reikia ir jūsų pagalbos, nes visi mes laikome Seimą, kad turėtų būti įstatymų leidžiamoji institucija, kokybės reikalaujame, efektyvumo, greičio norime, galų gale kad ir ta aplinka būtų adekvati darbui ir tiems dirbantiems čia, ir lankytojams, svečiams Seimo, bet tam reikia ir visų pagalbos, kartais ir finansų. Tai linkiu nenuskriausti mūsų Seimo.
Dėkoju savo komandai, su kuria tikrai ėjome per ugnį ir vandenį, bet ir toliau dirbsime, tik platesniuose vandenynuose. (Balsas salėje) Andrius sako, kad aš nepadėkojau opozicijai. Taigi pirma visą laiką aš tą ir dariau. Ačiū už bendrą sutelkimą ir vienybę tikrai konstruktyviai opozicijai.
Žinoma, dėkoju savo šeimai, be kurios nieko nebūtų, ar ne? Tai jie kentėjo mano nebuvimą ir kentės, deja, ir toliau nebuvimą ir skraidymą. Linkiu kantrybės. Ačiū visiems, didžiausia pagarba, kiekvienas liksite mano širdyje. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkui Pauliui už tą bendrų darbų netrumpą laikotarpį. Pradėsime Vyriausybės pusvalandį.
12.05 val.
Vyriausybės valanda
Paskutinis aplinkos ministras neskubėdamas eina į savo vietą, tai tuoj pradėsime.
Pirmasis frakcijos vardu klausimą pateikia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama premjere, kažkaip sutampa, kad kelintą kartą nerandu sau tinkamo ministro, kurio norėčiau paklausti, taigi vėlgi klausimas atitektų jums. Nors dėkoju už praeitą klausimą dėl medicinos reikalų. Labai jums ačiū, kad su manimi susisiekė viceministras. O! Atvyko ministrė, tada aš jos ir paklausiu.
Norėčiau paklausti ekonomikos ir inovacijų ministrės. Šiandien skaičiau, rodos, „Delfyje“ jūsų ministerijos poziciją dėl laisvosios ekonominės zonos steigimo Visagine. Truputį nuvylė tas straipsnis, nes nematyti didelio ryžto, kad jūs galėtumėte ar norėtumėte steigti laisvąją ekonominę zoną. Prieš mėnesį buvo išsiųstas tarybos sprendimas jums ir mes visi labai laukiame atsakymo. Būna taip, kad tikrai mes nepatenkinti, kartais būna dėl to, kaip žmonės balsuoja viename ar kitame regione, kyla didžiulis triukšmas, bet kai reikia ką nors padaryti, padėti, nematome valdžios tokių pastangų. Tikrai norėtume sužinoti jūsų poziciją, ką ketinate daryti, kokie planai, ir labai lauksime jūsų teigiamo atsakymo. Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Labai ačiū. Aš su „Delfio“ straipsniu nesu susipažinusi, tai negaliu jo pakomentuoti, bet galiu pakomentuoti poziciją. 2022 metais lankiausi Visagine pirmą kartą kaip ministrė ir su meru iš tikrųjų sutarėme, kad reikia laisvosios ekonominės zonos Visagine. Ten yra tinkamų kompetencijų, yra perkvalifikuojami žmonės iš tikrųjų net iš įmonių, kurios veikia, pavyzdžiui, Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Ten yra gerų mokyklų ir matyti, kad talentų pasiūla, palyginti su kitomis Lietuvos vietomis, yra aukštos kokybės. Matote, laisvoji ekonominė zona nėra tik infrastruktūra. Infrastruktūrą galima sutvarkyti. Svarbiausia yra, kas dirbs įmonėse. Visaginas pasižymi būtent ta gera baze. Mano asmeninė nuomonė yra tikrai už.
Aš manau, kad mums Vilniaus regione, apskritai Rytų Lietuvoje, gal taip reikėtų sakyti, ir savivaldybėse, kurios yra arčiau šiek tiek miesto (turiu omenyje sostinę), būtinai reikia verslo infrastruktūros, nes jeigu jūs pasižiūrėtumėte žemėlapį apskritai verslo infrastruktūros visoje Lietuvoje, jinai yra geresnė nuo Kauno į vakarus. Mane politiškai kaip sąjungininkę tikrai turite ir dirbame, žiūrime, kad būtų daugiau darbo vietų Visagine. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau klausia D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, pirmininke. Klausimas būtų gerbiamai premjerei I. Šimonytei. Lietuva, panašu, vis dar tęsia kandidatų į eurokomisarus poziciją… Spaudoje buvo nuskambėjusių irgi įvairiausių pavardžių. Taip pat buvo minima galbūt Prezidento lūpomis, kad buvo irgi pasiūlyta viena kandidatūra ir jums. Jūs jos neatmetėte. Ar tai buvo jūsų kandidatūra galbūt pasiūlyta? O jeigu tai buvo ne jūsų kandidatūra, ar vis dėlto, gavusi tokį pasiūlymą, svarstytumėte tapti Lietuvos kandidate į eurokomisarus?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš tikrai labai džiaugiuosi, kad mano kandidatūrą kaip svarstytiną palaiko tiek daug skirtingų politikų, įskaitant ir kai kuriuos opozicijos politikus, nes kartais atrodo, kad jau niekas taip blogai kaip aš nedirba, o štai netikėtai yra labai daug žmonių, kurie mano, kad aš visai gerai pavaryčiau Briuselyje.
Aš tikrai nesu pasiekusi tą stadiją, kai ketinčiau komentuoti pavardes. Mano supratimu, įvairių gandų komentuoti apskritai man nederėtų. Procesas bus labai paprastas. Kitą savaitę, tikiuosi, Europos Komisijos pirmininkė bus patvirtinta Europos Parlamento ir tada jau prasidės procesas daugiau mažiau oficialiai, tada bus oficialūs sprendimai ir Vyriausybės, ir Prezidento, ir, galiausiai, Seimo ir tada, manau, bus galima svarstyti ne kokias nors iš kepurės ištrauktas pavardes, apie kurias kas nors su kuo nors apie kažką koridoriuje pasikalbėjo ar tiesiog bando atspėti ir tikrinasi kažkokias versijas. Tada jau svarstysime, koks geriausias Lietuvos kandidatas galėtų užimti Komisijoje garbingą poziciją, gauti atsakingą portfelį ir didelę atsakomybę, kurios turbūt visi turėtume siekti. Manau, čia turėtų būti mūsų pagrindinis uždavinys, kad Lietuva tiesiog būtų matoma Komisijoje, turėtų rimtą atsakomybę ir galėtų pasiekti gerų rezultatų. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau klausia R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiama ministre Dobrowolska, norėjau jums užduoti klausimą. Socialdemokratai jau senokai kreipėsi į jus prašydami imtis tam tikrų priemonių, kad būtų pažabotos…
PIRMININKAS. Kalbėkite per mikrofoną.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai atsiprašau. Gerbiama ministre, pakartosiu, jeigu leidžiate, gerai?
PIRMININKAS. Taip.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiama ministre, socialdemokratai jau senokai kreipėsi į jus prašydami imtis kokios nors iniciatyvos, kad būtų pažabota vadinamoji infliacija. Tuomet, kai pirkėjas įsigyja prekę, kurios kiekis yra mažesnis, tačiau moka tą pačią kainą, kurią mokėjo už didesnį to produkto kiekį. Tikrai yra pavyzdžių, kad Europoje, pavyzdžiui, Prancūzija imasi priemonių, kad tokios prekės būtų tinkamai ženklinamos ir kad vartotojas nebūtų apgaudinėjamas. Galbūt reikia imtis netgi ir teisėkūros iniciatyvų. Mes klausiame jūsų nuomonės, ministre, ir kažkaip nesulaukiame atsakymo iš jūsų, bet, tikriausiai, kiek esame kalbėję, jūs turėtumėte imtis kokių nors iniciatyvų ar per savo Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, ar per kokias nors kitas Vyriausybei atskaitingas institucijas spręsti šį klausimą ir turėti aiškų atsakymą, tai yra mūsų problema ar nėra, reikia ką nors daryti ir ar galite pasiūlyti, jeigu reikia, teisėkūros iniciatyvą? Ačiū.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiama Rasa, ačiū už klausimą. Mane šiek tiek stebina, kad negavote atsakymo, nes tikrai asmeniškai esu jį pasirašiusi. Tikrai dar kartą patikrinsime, jeigu negavote, persiųsime pakartotinai.
Problema yra aktuali ir šiuo metu keliama Europos lygiu, jeigu kalbėtume būtent apie vartotojų susitikimus Taryboje. Yra du svarbūs aspektai: visų pirma reguliavimas Lietuvoje, kuris numato pareigą nurodyti labai aiškų kiekį, tai yra ar litrais, ar gramais, jau egzistuoja. Numatytos tarnybos, kurios tai kontroliuoja. Turėjome ir papildomą susitikimą, kad atkreiptume papildomą dėmesį, ar tinkamai nurodoma, koks yra pakuotės dydis arba kiekis. Tai pirmas dalykas.
Antras dalykas. Tikriname per visas įstaigas, kurios tiesiogiai prižiūri šią sritį, ar tai būtų vartotojai, ar maisto veterinarijos, ar yra gauta vartotojų skundų šia tema. Pateikti duomenys, kad šiandien iš vartotojų arba gyventojų nėra gauta nė vieno oficialaus skundo arba paklausimo šia tema. Tačiau matome, kad Europos Sąjungos lygiu šiuo metu yra diskutuojama, koks būtų racionaliausias sprendimas. Jūs minėjote Prancūziją kaip pavyzdį. Šiuo metu analizuojame ir paprašėme papildomų duomenų. Ką mes matome: prancūzai nusprendė įpareigoti papildomai pažymėti, jeigu pakeičiamas pakuotės dydis, bet kas praktiškai įvyko – kai kurie gamintojai nusprendė net sumažindami dydį ir papildomai pažymėdami, kad sumažėjo dydis, pakelti kainą, nes papildomas žymėjimas vėlgi kainavo, ir jie perkelia vartotojams, kas yra netinkamas sprendimas, nes tikslas yra labai paprastas – kad vartotojas žinotų, kiek už ką moka. Šiandien teisėkūros iniciatyvos jokios neturime, kuri tiesiogiai atsakytų į klausimą. Bet tas, kas jau yra sureguliuota dėl tinkamo dydžių žymėjimo, tikrai prižiūrima. Dėl atsakymo pažiūrėsiu, nes, žinokite, tikrai asmeniškai pasirašiau.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas būtų susisiekimo ministrui. Gerbiamas ministre, piliečiai teiraujasi, kaip už 500 eurų per mėnesį mokestį galima būtų išsinuomoti 40 metų 0,5 hektaro sklypą prie Vilniaus tarptautinio oro uosto su galimybe įrengti 80 vietų aikštelę, 3 tūkst. kvadratinių metrų biuro pastatus, ar čia tik vien jūsų kolegės ponios M. Navickienės vyrui prieinama, ar ir visiems piliečiams tokia galimybė yra sudaryta? Labai ačiū.
M. SKUODIS. Nežinau, apie kurį konkretų sklypą klausiate, man ir be to būtų sunku atsakyti, bet jeigu yra organizuojami nuomos aukcionai, tai jie yra prieinami tikrai visiems.
Ir dar pasakysiu daugiau: man atrodo, kiek aš esu informuotas, apskritai oro uostų sandorius nagrinėja, ruošiasi nagrinėti Antikorupcijos komisija. Kiek aš žinau, mūsų įmonė oro uostui yra pateikusi visą informaciją. Aš tik labai norėčiau tikėtis, kad ji ir liks konfidenciali, nes vis dėlto sutartys su labai labai daug įvairių sklypų išsinuomojusiais juridiniais ir fiziniais asmenimis, daug kur yra konfidencialumo reikalavimai ir panašiai. Visa informacija, tikrai žinau, ji yra pateikta, kiek esu informuotas.
PIRMININKAS. Taip, ministras atsakė. Toliau klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Ką tik pasibaigė nuostabi Dainų ir šokių šventė. Tai buvo tautos susivienijimo, harmonijos, darnos, džiaugsmo šventė, už kurią turbūt mes visi be galo dėkingi dainorėliams, šokėjėliams, jų vadovams, tiems, kurie padėjo čia, Vilniuje, gražiai juos priimti ir suteikti jiems puikias sąlygas. Be abejo, ir mūsų Vyriausybė verta padėkos už tai. Jų net nesimatė, bet jų ranka puikiai jautėsi ir visi tuo buvo labai patenkinti ir laimingi.
Nėra kultūros ministro, bet tikrai visus atsakymus žino gerbiama Ingrida. Noriu jūsų paklausti, ar… Mes girdėjome – giedojo ir J. Marcinkevičiaus žodžius, ir S. Nėries. Ar galime tikėtis, kad tie visi bandymai politizuoti mūsų poetus, mūsų muzikus pagaliau nustos ir leisime žmonėms pasirinkti, ką dainuoti, ką deklamuoti, ir daugiau mes nebekišime rankų prie šitų dalykų? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, man atrodo niekas kitas, išskyrus jus, ir nepolitizuoja tų klausimų. Tiesą sakant, aš turiu tokį galbūt buvusios choristės įprotį: kai dainuoja chorai, dainuoti kartu su jais. Tai, matyt, buvo matyti ir per transliaciją. Aš puikiausiai moku dainuoti ir tas dainas, kurios yra parašytos pagal J. Marcinkevičiaus ir kitų poetų eiles, ir man tai visiškai netrukdo dainuoti.
Man atrodo, kad reikia, kad tiems žmonėms, kurie kitus kaltina skaldymu, kažko ten kaitinimu ir taip toliau, ir panašiai, reikia tiesiog to nedaryti, nes dažniausiai patys tą daro. Mano supratimu, visi žmonės yra gyvenime padarę įvairių dalykų – galbūt kartais gerų, kartais ir mažiau pateisinamų. Todėl nereikia, matyt, jokių žmonių heroizuoti, idealizuoti ar kažkaip, tiesiog bandant sukurti konfliktą, pamiršti kažkokias žmonių biografijos aplinkybes. Mano supratimu, tai neturi nieko bendra su žmonių išsilavinimu, pareiga ir, sakykime, tokio akiračio plėtimo tikslais reikalingais susipažinimais su įvairia literatūra, įvairiais kūrėjais.
Žmonės skaito K. Hamsuną, nepaisant visų pastabų, kurias galima jam turėti kaip asmeniui, ir kitus autorius, arba net ir J. Hašeką, kuris buvo komunistas. Nepaisant to, kas paminėta, vis dėlto „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“ yra puiki knyga. Man atrodo, kad tie žmonės, kurie jaučia saiką, jie, visą laiką tą saiką jausdami ir konkrečiomis aplinkybėmis, geba tas aplinkybes įvertinti. Aš sakyčiau, kad gal jūs nekaitinkite to klausimo kaip kažkokio egzistencinio klausimo, ir žmonės tikrai atsirinks, kas jiems yra brangu, svarbu ir ką jie nori dainuoti, ir ką jie nori deklamuoti.
PIRMININKAS. Klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Tai yra susiję ir su Finansų ministerija, ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, bet vis tiek paklausiu premjerės, kadangi ta grupė biurokratijai mažinti buvo sudaryta prie Vyriausybės. Aišku, pateikė gaires, pateikė rekomendacijas. Mes puikiai žinome, ką tai reiškia. Per Vadovų asociacijos tą susirinkimą kalbėjo jūsų atstovės iš Kanceliarijos patarėja A. Kairienė. Kalbėjo, kad savivaldybes labai apkrauna. Bet, iš tikrųjų, pati pagrindinė forma ir sudėtingiausia forma, kurią tikrai labai prašau dar kartą peržiūrėti, tai yra Finansų ministerijos. Ten reikalauja tokių kompetencijų ir laiko!.. Tai mano vienintelis prašymas. Jau aš suprantu, kad nieko daugiau gal nepavyks padaryti, tai bent šitą formą. Labai ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gal pavyks, kas ten žino. Bet man atrodo, kad… Aš tikrai pažadu jums, kad mes prie tos temos grįšime ir pažiūrėsime, ką galima padaryti. Bet labai dažnai išties tas problemas gali išspręsti ir kai kurie savivaldybės padaryti sprendimai. Tam tikras funkcijas, reikalaujančias specifinių žinių arba kokių nors specifinių kompetencijų, tiesiog centralizuoja ir patiki kam nors vienam daryti tą darbą vietoj keleto įstaigų ar kelių dešimčių įstaigų. Tuomet paprastai tie žmonės tikrai moka padaryti šitą darbą. Tikrai nereikia kiekvienam mokėti visų popierių pildyti.
Bet aš pažadu jums, kad mes tikrai su ministrėmis ir Kanceliarijos kolegomis pasižiūrėsime, ar yra koks nors kitas būdas tai informacijai surinkti, galbūt pačias formas supaprastinti.
PIRMININKAS. Mūsų kompiuterinė sistema, matyt, nespėja pagal frakcijų pokyčius. Dabar turi klausti A. Vinkus, nors jis čia įrašytas toliau jau kaip atskiros frakcijos atstovas.
A. VINKUS (LRPF). Labai ačiū. Drįstu paklausti gerbiamos vidaus reikalų ministrės. Gerbiama ministre, gavau gerbiamo Skuodo savivaldybės mero S. Gutauto laišką, jame dėstoma tokia nuomonė. Priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 pakeitimo įstatymo projektas vertinamas kaip keliantis grėsmę visuomenės saugumui ir finansinei gerovei dėl neatskleisto ir nereikalingo finansavimo paliekant pagrindinį projekto rengėjų tikslą – priešgaisrinių pajėgų reformą. Taip pat savivaldybių gyventojų turtas paliekamas be reikiamos ir operatyvios pagalbos. Taigi esminis projekto tikslas, kaip jie supranta, daug kas taip komentuoja, turbūt yra sumenkinti savivaldybių priešgaisrinių pajėgų statusą ir reikšmę priešgaisrinės saugos sistemoje. Vietoj dviejų lygių, valstybės ir savivaldybių, palaipsniui būtų sukurta vieno lygio valstybės priešgaisrinė sistema. Visuomenei ir ugniagesiams nėra atvirai deklaruojamos galimos neigiamos pasekmės visuomenės saugumui. Būčiau dėkingas, jei pakomentuotumėte.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, ačiū už klausimą. Pirmiausia turėčiau pasakyti, kad šitas projektas šiuo metu yra derinimo stadijos. Atkreipiu dėmesį, kad jį parengti paskatino Valstybės kontrolės rekomendacijos.
Esminiai šiame projekte siūlomi dalykai. Norima įvesti komandų išdėstymo kriterijus. Gyventojų skaičius keičiasi, todėl labai svarbu, kad tas ugniagesių atstovavimas būtų tolygus. Taip pat suteiktume mūsų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui daugiau įgaliojimų tiek tikrinant pareigūnų kvalifikaciją, tiek juos mokant. Šiuo metu, kaip suprantate, turime dvi sistemas. Jeigu kalbėtume apie visą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento mokymo bazę, tikrai ji yra aukščiausio lygio. Kalbant apie savivaldybių lygmens pareigūnų parengimą, šiandien to negalima pasakyti. Šiuo atveju svarbiausias dalykas yra žmonių saugumas. Žmogui visiškai nesvarbu, kurio lygio pareigūnai atvyksta, svarbu, kad jie būtų kvalifikuoti, vienodai pasirengę, aprūpinti reikiama įranga ir apsaugos priemonėmis.
Trečias aspektas, dėl ko yra nuogąstaujama. Siūloma savivaldybėms pačioms nuspręsti, jeigu jos norėtų, tarkime, jungtis į vieną sistemą. Nėra jokios prievartos. Mes turime dabar keletą savivaldybių, jau dalyvaujančių bandomajame projekte, tai yra Radviliškio, Molėtų ir Druskininkų. Jos pačios nusprendė ir tikrai gauna daug naudos – pareigūnai gauna didesnį darbo užmokestį, geresnis aprūpinimas. Manau, yra abipusė nauda tiek gyventojams, tiek patiems pareigūnams.
Noriu dar kartą pabrėžti, kad jokios prievartos nėra. Bet noriu paprašyti vieno dalyko. Svarbiausias dalykas yra žmonių saugumas. Aš suprantu, galbūt kartais nuogąstauja konkretūs žmonės dėl savo pareigų, perspektyvų. Jei pažiūrėtume, mes darėme visą bandomąjį projektą vienoje ar kitoje savivaldybėje, nebuvo atleistų pareigūnų, dirbusių savivaldos lygmeniu. Visi yra tikrai patenkinti. Rezultatai yra geri. Tikrai nebijokite. Manau, perspektyvoje vis tiek ateis laikas, kai turėsime sujungti sistemas į vieną.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš pakartotinai kreipsiuosi į energetikos ministrą. Tiek jūs, tiek jūsų pavaduotojas, stovėdamas čia, tribūnoje, švelniai tariant, kalbėjo netiesą apie socialinį dialogą su Ignalinos atominės darbuotojais. Po to jie atsiuntė visiems Seimo nariams laišką, kuriuo patvirtino, kad į jus kreipėsi kovo mėnesį dėl susitikimo. Tai mano klausimas labai paprastas: ar jau radote laiko ir susitikote su Ignalinos atominės elektrinės darbuotojais, jų atstovais, profsąjunga? Vakar ar užvakar čia, Seime, buvo Europos Komisijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo darbo grupės generalinė direktorė C. Gauer. Jos aš irgi klausiau apie problemas, kurias galima būtų greičiau išspręsti, ar tai būtų skurdas, atskirtis, tai ji kaip vieną iš svarbiausių dalykų akcentavo socialinį dialogą. Jūsų Vyriausybė labai aktyviai pasisako, pati premjerė pasisako už socialinį dialogą, o va Energetikos ministerijai jo kažkaip pritrūksta. Tai ar buvote susitikę? Labai ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ne, nebuvau susitikęs. Laišką dėl įvairių problemų esu matęs. Tiesiogiai, dar kartą pakartosiu, nei su padėjėja… nesu gavęs jokių kreipimųsi.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. SYSAS (LSDPF). Premjere, pabarkite ministrą.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiama premjere, šiomis dienomis Lietuva tarptautinėse finansų rinkose pasiskolino 1 mlrd. eurų. Savaime suprantame, šią skolą, kaip ir išaugusias palūkanas dėl žemesnio kreditingumo, reikės grąžinti Lietuvos žmonėms. Tuo pat metu Lietuva negavo 8,7 mln. eurų RFF’o lėšų iš Europos Komisijos, jas mes rizikuojame visiškai prarasti, jeigu pralaimėsime teismą. Neslepiama, kad pinigų Europos Komisija nedavė dėl to, kad buvo neįgyvendinti mokesčių sistemos pakeitimai. Jų jums nepavyko padaryti su šia Vyriausybe ir susitarti su savo koalicijos partneriais, nors visai neseniai šioje salėje gana lengvai buvo priimami mokesčių pakeitimai, jie buvo ir didinami. Prašau pasakyti, kodėl jūsų Vyriausybei taip lengva priimti sprendimus, susijusius su Lietuvos žmonių finansinės situacijos apsunkinimu, ir joje visada stringa tie, kurie būtų akivaizdžiai naudingi Lietuvos žmonėms?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ar aš gerai suprantu, kad jūs teigiate, kad Vyriausybės siūloma mokesčių reforma yra akivaizdžiai naudinga Lietuvos žmonėms? Tai aš tam visiškai pritariu. Kadangi mokesčių reforma kaip tik šiuo metu yra Seime ir Seimas nėra apsisprendęs dėl Mokesčių reformos įstatymo, tai aš tiktai paraginčiau jus su kolegomis taip pat prisidėti prie to, kad tie sprendimai būtų priimti. O visa kita, dovanokite, kolega, bet yra retorika.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Kreipiuosi į teisingumo ministrę. Gerbiama ministre, liepos 3 dieną Vyriausybės posėdyje buvo svarstytas, tiksliau, persvarstytas 2020 metų nutarimas, susijęs su Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimu iš miesto centrinės dalies į Šiaulių rajono savivaldybę. Jūsų vadovaujama ministerija pasiūlė pakeisti Vyriausybės 2020 metų nutarimą – atsisakyti perduoti privačiam subjektui valdyti ir naudoti panaudos teise partnerystės sutarties galiojimo metu vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemą. Taip jūs tikitės sumažinti šio viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projekto vertę ir atitinkamai valstybės finansinius įsipareigojimus. Ar galite, ministre, pasakyti, kiek konkrečiai sumažės valstybės finansiniai įsipareigojimai, nes projekto lyginamajame rašte aš to neradau, tie patys skaičiai yra parašyti, kad valstybei tai kainuos 56 mln. 611 tūkst. eurų. Tai neramu, kad tokie keitimai dar atitolins Šiaulių tardymo izoliatoriaus statybos baigimo darbus, prie kurių ir taip jau mindžikuojama vietoje nuo 2020 metų. Tai ačiū. Ir ar nesumažins valstybės ir privataus sektoriaus partnerystės idėjos? Ačiū.
E. DOBROWOLSKA (LF). Ačiū, gerbiamas Stasy, kad sekate šį klausimą. Esu tikra, kad klausimas yra labai svarbus tiek Teisingumo ministerijai, Kalėjimo tarnybai, tiek ir Šiauliams. Pati esu kalbėjusi ir su Šiaulių meru turbūt praeitą savaitę, ir su ŠRATC’o vadovu. Yra du pagrindiniai dalykai, kodėl šitas nutarimas turėjo būti pakeistas. Matome poreikį patys atiduoti šiuos įrenginius „Šiaulių vandenims“ greičiau, negu bus pradėta pati statyba ir jinai pabaigta, nes, kiek mums yra žinoma, „Šiaulių vandenims“ perėmus šituos įrenginius, miestas galėtų nuspręsti, kokios ir kitos įmonės galėtų prisijungti ir naudoti. Mano žiniomis, tokį poreikį jau išreiškė ir ŠRATCʼas, kad galėtų naudotis šitais nuotekų valymo įrenginiais, nereikėtų naujų statyti ir galėtų pabaigti savo prisijungimus. Tam, kad įgalintume „Šiaulių vandenis“, tam, kad atiduotume ir nelauktume viso projekto pabaigos, tikimės, kad šį klausimą išspręsime žymiai anksčiau, dar šiemet. Kitaip sakant, kiek žinau, šiuo metu yra tvarkomi nustatyti įrenginių trūkumai. Labai norėčiau tikėti, kad dar šiemet pavyks sutarti ir atiduoti „Šiaulių vandenims“ ir jau šiemet naudoti įrenginius pagal miesto poreikius.
Jeigu mes kalbame apie patį projektą, mano žiniomis, šiuo metu niekur nėra stringama. Kaip tik padės greičiau judėti, o ne užsivelti su įrenginiais, kurie dabar jau gali būti eksploatuojami. Aš žinau, kad tikrai šiemet jau turėtų būti pateikti galutiniai pasiūlymai. Kiek žinau, yra netgi keli dalyviai ir tikrai analizuojama, tai norėčiau tikėti, kad tikrai laiku viskas bus padaryta. Kaip tik tai pagreitins, o ne atitolins Šiaulių kalėjimo statybą tam, kad galėtume iš miesto iškelti ir pagaliau turėti pirmąjį iš tikrųjų Lietuvoje pastatytą naują kalėjimą.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Matau, snūduriuoja aplinkos ministras, tai turiu klausimą, ministre, jums. Jūsų birželio 27 dienos įsakymas, kurį pasirašėte atsižvelgdamas į Baltijos aplinkos forumo prašymą skirti papildomai keliasdešimt tūkstančių eurų meldinės nendrinukės, tokio garsiausio Lietuvos paukščio, tolesniems reikalams… tai tas Lietuvos užpelkinimas, užmeldinimas ir užnendrukinimas vis dar vyksta. Nors Gamtos tyrimų centras savo rekomendacijose sakė, kad vis dėlto arealo pakraštys ir kiek yra to paukštelio Lietuvoje, tiek yra, bet ar jums sąžininga, pasakykite, kai mokslo įstaiga prašo keliasdešimt tūkstančių dėl rezidentų, kad juos rengtų dėl gyvūnų gerovės, kad būtų tam tikra mokslo kryptis ir eiga, jūs vis dėlto tuos pinigus paskiriate paukšteliui, dėl kurio realiai pagal mokslininkų rekomendacijas jau ką padarėme, tą padarėme? Ar vis dėlto manote, kad yra sąžininga? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Kažkaip tokiais klausimais kompromituojate save, Kęstuti, kaip buvusį aplinkos ministrą. Čia viena.
Dabar antra, dėl stipendijų. Ketvirtadienį aš buvau susitikęs su Sveikatos mokslų universiteto rektoriumi profesoriumi R. Benečiu ir Veterinarijos akademijos kancleriu ir dėl stipendijų mes sutarėme – pradėsime finansuoti rezidentūrą nuo šio rudens ir didinsime ją kitais metais. Čia atmetu bet kokią kritiką.
Dabar dėl meldinės nendrinukės. Tai dėl bendro publikos, auditorijos arba visuomenės Lietuvoje išsilavinimo: į stumbrus mes esame investavę beveik 10 mln. ir stumbrų populiaciją nuo 2 stumbrų 1969 metais šiandien mes turime 300 stumbrų. Esame atkūrę lūšių populiaciją per valstybines programas, atkūrinėjame balinių vėžlių programas ir išleidimas vyksta kiekvienais metais, prieš porą mėnesių buvo Veisiejų ir kituose regionuose. Lygiai taip pat atkuriamas vienas rečiausių Europos paukščių – meldinė nendrinukė. Dabar jūs turėjote per savo kadencijos laikotarpį galimybę nutraukti, peržiūrėti šitą projektą, bet jūs nieko nepadarėte ir dabar metate kaltinimus dėl to, kad projektas kažkuo yra blogas. Aš manau, kad projektas yra geras. Kad jisai geras, įrodo tai, kad šitam meldinės nendrinukės projektui pinigus skiria ne Lietuvos biurokratija, bet tiesiogiai Briuselio atrinkta komisija, LIFE projektas. Atranką vykdė net ne Lietuvos institucijos, bet tai buvo… Kodėl jūs šypsotės? Tai buvo Briuselio atrinkta komisija, LIFE projektų atrankos komisija, kuri ir skyrė beveik 5–6 mln. eurų tam, kad šitas paukštis, jo vietovės būtų atkurtos. Gal padėkime tašką dėl šitos spekuliacijos ir nekompromituokime Briuselio projekto finansuotojo. Grįžkite į bendruomenę ir papasakokite apie tai. Valstybė prisideda prie šitų LIFE projektų apie 20–30 %. Šiuo mano nutarimu buvo skirti papildomi 27 tūkst. eurų ir tam yra visiškas pagrįstumas.
Jeigu jūs turėjote pastabų dėl šio projekto, turėjote galimybę savo kadencijos laikotarpiu jį sustabdyti, nutraukti, nefinansuoti, revizuoti, audituoti – viską, bet jūs nieko nepadarėte, o dabar traukiate prieš rinkimus kažkokius papildomus kaltinimus, kurie yra tuščiaviduriai.
PIRMININKAS. Paskutinė klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkui. Mano klausimas bus vidaus reikalų ministrei. Ar jūs galėtumėte įvardinti, kiek šiuo metu, bent jau maždaug, neužimta pareigybių policijoje, pasienio tarnyboje ir kitose teisėsaugos institucijose? Kokiose srityse jaučiamas didžiausias trūkumas ir kokiuose regionuose? Taip pat ar yra numatyta papildomų priemonių dėl pareigūnų darbo užmokesčio, darbo sąlygų gerinimo siekiant išlaikyti esamus, kurie dirba, ir pritraukti naujų?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Galbūt aš dabar detaliai nepasakysiu kiekvienos tarnybos, bet, apskritai kalbant apie ne komplektą, taip, jisai yra pas mus egzistuojantis, galbūt didžiausias iššūkis yra su policija didžiuosiuose miestuose. Ieškome sprendimų. Buvo priimtas Vidaus tarnybos statutas tam, kad atsirastų galimybių tam tikromis išmokomis ir stipendijomis paskatinti naujų pareigūnų atėjimą. Dabar laukiame policijos mokyklą baigusių būsimų pareigūnų, kurie taip pat įsilies į sistemą, ieškome sprendimų. Šiuo atveju kaip pavyzdys: su Vilniaus savivaldybe buvo pasirašytas susitarimas dėl tam tikrų išmokų startuojantiems ir pradedantiems tarnybą būtent čia. Tikrai ieškome būdų.
Pirmiausia, aišku, darbo užmokesčio augimas. Turiu pažymėti, kad per šią kadenciją, kalbant apie pareigūnų finansavimą, pavyzdžiui, policijos, jisai tikrai augo ženkliai. Jeigu lygintume su praeita kadencija, tai buvo 6 %, o per mūsų kadenciją augo 40 %. Jeigu darbo užmokestis, tai 100 mln. eurų buvo skirta policijos sistemos finansavimui didinti. Tai, man atrodo, yra ženklūs pinigai. Bet akivaizdu, kad yra tokių skylių, kurios susidarė per ilgą laikotarpį iki tol, ir tas pojūtis ne taip greitai pasijaučia. Aš tikrai linkiu, kad vidaus reikalų sistema būtų finansuojama tokiu pačiu tempu, kaip buvo finansuota iki šiol, tada pareigūnai pajaus pokytį ir tikrai ta motyvacija padidės.
PIRMININKAS. Dėkui Vyriausybės nariams, atsakiusiems į klausimus. Dabar, kaip sutarėme, premjerė jau iš tribūnos atsakys į Seimo narių raštu pateiktus klausimus. Pagal Seimo statutą šitam veiksmui yra skiriama 20 minučių. Kiek liks laiko po premjerės atsakymo, dar bus galima pateikti papildomų klausimų. Prašau.
12.38 val.
Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už šiandien pateiktus man klausimus. Nors klausimuose remiamasi Seimo statuto 208 straipsnio 13 dalimi, kuri numato galimybę pakviesti Vyriausybės narius užduoti jiems aktualius klausimus, klausimai, kurie čia pateikti, tiesą sakant, mano vertinimu, nėra susiję su mano, kaip Vyriausybės vadovės, dabartiniu darbu arba situacija Vyriausybėje, turint mintyje, kad M. Navickienė atsistatydino iš ministro pareigų jau turbūt prieš gerą mėnesį. Todėl tie klausimai, kurie yra adresuojami man kaip, čia cituoju, „valdančiosios koalicijos lyderei“, ar dar kokiais nors kitais epitetais vadinant, tai Seimo statutas tokio statuso kaip valdančiosios koalicijos lyderis nenumato, juoba nežinau, kokiu pagrindu jūs teigiate, kad aš esu tos valdančiosios koalicijos lyderis. Lygiai taip pat kaip Seimo statutas nenumato galimybės užduoti klausimų kolegoms Seimo nariams. Todėl kaip Ministrė Pirmininkė noriu konstatuoti keletą dalykų.
Pirma. Man nėra žinomos ikiteisminio tyrimo institucijų atliekamų ikiteisminių tyrimų aplinkybės, turinys, ar yra kam nors ten pateikti kokie nors kaltinimai, įtarimai, ar dar yra kokia nors situacija, nes manau, kad aš ir neprivalau to žinoti. Esame teisinė valstybė. Ikiteisminio tyrimo institucijos, kaip ir kitos tyrimus galinčios atlikti institucijos, pavyzdžiui, Lietuvos bankas, šiuos tyrimus atlieka savarankiškai, sprendimus priima savarankiškai, o jeigu mato poreikį apie ką nors informuoti Ministrą Pirmininką, tai informuoja. Aš konstatuoju, kad aš, kaip Ministrė Pirmininkė, nesu gavusi iš šių institucijų jokios informacijos, kuri būtų man aktuali priimant kokius nors sprendimus. O į jokius atliekamus tyrimus nesikišu, jais nesidomiu, apie juos informacijos nerenku, nes manau, kad tai pažeistų teisėsaugos institucijų nepriklausomumo principą.
Tiek apie ikiteisminius tyrimus. Nežinau, kas juose figūruoja, nežinau, kas juose yra tiriamas, nežinau, kokios aplinkybės yra tiriamos, ir nemanau, kad privalau to klausinėti.
Kitas klausimas yra apie aplinkybes, dėl kurių ministrė M. Navickienė atsistatydino iš Vyriausybės, iš ministrės pareigų. Ji atsistatydino dėl sprendimo, kuris, mano supratimu, tikrai kėlė klausimų, ir dėl tų klausimų, į kuriuos ministrė turėtų atsakyti ir tai keltų problemų ministrės darbui, trukdytų ministrės darbui, ministrė paprašė tenkinti jos atsistatydinimo prašymą. Aš tenkinau ir daugiau nieko šiuo klausimu kaip Ministrė Pirmininkė nemanau, kad turiu pridurti.
Dar kartą noriu pakartoti, kad visos institucijos, kurios atlieka kokius tik, kaip joms atrodo, reikalingus tyrimus, tuos tyrimus turi atlikti nepriklausomai, tie tyrimai neturi būti politizuojami. Aš jų tikrai nepolitizuoju ir linkiu, kad kolegos to taip pat nedarytų. Daugiau nieko šiais klausimais pažymėti tikrai neturiu.
PIRMININKAS. Dabar klausimai. Pirmoji – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Premjere, nebuvo jokio klausimo apie ikiteisminius tyrimus ir nereikia žmonėms meluoti. Nors aš suprantu, kad dabar jūs nepažįstate tų draugų, nežinote, su kuo, kaip ir kur ministrė ką veikia, ir nevadovaujate valdančiajai daugumai, kuriai, atrodo, kad vadovaujate. Tai klausimas buvo labai aiškus. Jūs pasirašėte koalicinę sutartį kaip vadovė ir kaip valdančiosios daugumos viena iš lyderių sakydama, kad moralinius ir etinius kriterijus savo veiklai kelsite tolygiai teisiniams. Tikrai labai daug kyla klausimų ir dėl M. Navickienės šeimos verslo, dabar jau kyla klausimų ir dėl jos gyvenamojo būsto teisėtumo, kyla klausimų dėl jos kelionės ir dėl daugelio kitų dalykų. Tai gal jūs vis dėlto galite pasakyti: ar jūs toliau kaip premjerė tų žodžių apie moralę, politinę atsakomybę laikotės? Ar ir jums yra priimtina, kad jūsų kolegė Seime jūsų Vyriausybei ir jūsų valdančiajai daugumai…
PIRMININKAS. Laikas.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). …meta šešėlį? Tai toks jūsų klausimas ir buvo.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiama kolege, aš dar kartą atsakysiu jums į klausimą, jeigu jūs nesupratote mano atsakymo. M. Navickienė nebėra Vyriausybės narė, ir tai viskas, ką aš tuo klausimu noriu atsakyti. M. Navickienė yra frakcijos narė. Jeigu jūs turite klausimų M. Navickienei, jūs jai ir užduokite tuos klausimus. Jūs negalite manęs, kaip Tėvynės sąjungos frakcijos narės, klausinėti pagal Seimo statutą klausimų, kurie yra nesusiję su mano, kaip Vyriausybės vadovės, darbu. Nes čia būtų lygiai taip pat nekorektiška, jeigu aš jus pasikviesčiau į tribūną ir paklausčiau, ar jums būtų okay kandidatuoti sąraše žmogaus, kuris Konstitucinio Teismo yra pripažintas sulaužęs priesaiką. Man atrodo, tokie klausimai Seime yra neužduodami vienų kitiems.
Jeigu turite klausimų man, kaip Vyriausybės vadovei, aš, kaip Vyriausybės vadovė, priėmiau sprendimą, aš tenkinau ministrės atsistatydinimo prašymą. O visi tyrimai, kurie yra atliekami, tai yra kai tie tyrimai bus atlikti, bus išvados, bus sprendimai. Jeigu ten bus M. Navickienė asmeniškai, tada mes galėsime vertinti M. Navickienę. Aš noriu jums priminti, kad R. Žemaitis asmeniškai yra pripažintas sulaužęs priesaiką. Ne aš sakau, kad taip atsitiko, o Konstitucinis Teismas taip pasakė. Dėl M. Navickienės man nėra žinoma jokių institucijų priimtų sprendimų.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama premjere, jūs save keliate tokiu moralės etalonu. Vis dėlto po to, kas vyksta apie buvusią ministrę, jūsų frakcijos kolegę, frakcijoje Seime kolegę M. Navickienę, ar jums nesukelia diskomforto? Kaip jūs jaučiatės? Ar nemanote, kad vis dėlto metamas šešėlis, kaip, sakyti, ir jums? Jūs elgiatės, kol kas niekaip nesielgiate, neišsakote pozicijos, jūs tiesiog atsiribojate, neva tai čia ne jūsų daržas, ne jūsų pupos. Kas turi dar nutikti, kad jūs būtumėte principinga savo kolegės atžvilgiu ir galų gale viešai pasakytumėte, kad žmogus turėtų truputėlį atsitraukti nuo aktyvios politikos ir pademonstruotų, kaip sakyti, kitą moralę?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai dėkoju jums už susirūpinimą mano būsena. Tikrai niekada savęs nelaikiau jokiu moralės autoritetu. Priešingai, laikau, kad esu tik klystantis žmogus ir mane, tiesą sakant, glumina žmonės, kurie save laiko neklystančiais. Ir aš savęs tokia niekada nelaikiau.
Bet dar kartą pakartoju, kaip Vyriausybės vadovė sprendimą aš esu priėmusi. Tą sprendimą esu priėmusi nepaisydama to, kad jokių ikiteisminių tyrimų ar kokių kitų tyrimų ministrės atžvilgiu nebuvo priimta, buvo įvertintas ministrės poelgis, privatus poelgis, mano supratimu, netinkamas poelgis, aš jį įvertinau ir įvertinau tenkindama ministrės atsistatydinimo prašymą. Toliau jau, man atrodo, visi mes šitoje salėje esame politikai ir mūsų likimą politikoje sprendžia tie, kas už mus balsuoja arba nebalsuoja. Mano, jūsų ponios, kuri stovi prie mikrofono, ar M. Navickienės.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji premjere, taip nebūna, kad kabineto narys, vadovavęs net kelioms ministerijoms, vienu metu artimiausia jūsų bendražygė, ir jūs dabar jos nebepažįstate. Kalbama ne apie privačius dalykus, o apie valstybės lėšas, galbūt neskaidrius viešuosius pirkimus, susijusius su jų šeimos verslu. Tai yra M. Navickienės, jos vyro, galbūt neteisėtai užvaldyta žeme, apie kurią kalbėjome Vyriausybės valandoje, ir turbūt gal ne vienas dar toksai… Ar neteisėtu praturtėjimu. Tai nėra asmeniniai dalykai. Tai valstybės turtas, valstybės finansai ir ištiestos rankos į juos. Tai, gerbiama premjere, būkite nuosekli. Jūs su tokiu pasimėgavimu prieš tai kadencijoje kažkada ten knaisiojotės po kitų Seimo narių privačias skalbinių dėžes, šeimos narių, kurie nesusiję nei su valstybės turtu, nei su pinigais, tai kodėl jūs tokia dabar esate veidmainė stovėdama tribūnoje?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Pone akyčių parodymo specialiste, štai ką aš jums galėčiau atsakyti šiuo klausimu. Jūs gerai paminėjote žodį „galimai“, nes jūs pats puikiai žinote, kad faktinės aplinkybės yra tokios, kad visa tai, ką jūs teigiate, yra jūsų teiginiai. Nėra jokių institucijų sprendimų, kurie būtų konstatavę, kad kažkas kažką pasisavino, kažkoks buvo neskaidrus pirkimas, kažkas kažkur priėmė sprendimą dėl kažkieno interesų. Tokie sprendimai man nėra žinomi. Jūs pats sakote „galimai“. Tai štai, kai institucijos išsiaiškins tai, ką jos aiškinasi, o ką jos konkrečiai aiškinasi, dar kartą pakartosiu, aš nei domiuosi, nei gilinuosi, nei manau, kad turiu teisę kištis, todėl, kad tai yra poveikis institucijų nepriklausomumui. Dar kartą, jos turi teisę ir pareigą dirbti savo darbą laisvai, niekieno netrukdomos, niekieno neveliamos į politinius procesus, ir tikiuosi, taip ir daro. Tai tada mes jau galėsime vertinti, ar kažkas galimai buvo, ar galbūt nieko iš viso nebuvo. Pripažįstu jūsų teisę šią situaciją išnaudoti politiniais tikslais, tačiau aš, kaip politikė, tuos klausimus sprendžiu taip, kaip man atrodo teisinga. Tai buvo dalykas, kuris metė šešėlį, mano nuomone, Vyriausybei ir Vyriausybėje M. Navickienės nebėra.
PIRMININKAS. Matau A. Širinskienė, turbūt dėl vedimo tvarkos ką nors nori pasakyti?
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Ir dėl vedimo tvarkos, ir kadangi pavardė buvo paminėta, tai tikrai norėtųsi negirdėti melo, kad sprendimai nėra žinomi. Jūsų pačios vadovaujamos Vyriausybės sprendimas yra labai aiškus ir žinomas vienos komisijos, kur buvo pripažinta, jog M. Navickienės aplinkos artimi žmonės, su kuriais ji keliauja, kelia grėsmes nacionaliniam saugumui.
PIRMININKAS. Tai čia nematau, kad būtų dėl vedimo tvarkos. Jeigu…
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kitas dalykas, premjere, tikrai siūlau nesidangstyti už kitų asmenų kažką padarytus… ar nusižengimus, kaip jūs suprantate, bet atsakinėti į klausimus iš esmės. To aiškaus pasmerkimo situacijos, kokią mes matome su jūsų ministre, mes iki šiol neturime ir žmonės to įvertinimo lygiai taip pat neturi. Ir, galų gale, ji įtakinga frakcijos narė, kuri vėlgi gali turėti ir užkulisinę įtaką jūsų Vyriausybei. Tikrai norėtųsi, kaip jūs kažkada reikalavote atsakymų dėl kotletukų, dabar girdėti labai aiškius atsakymus ten, kur yra aiškiai konstatuotos institucijos grėsmės nacionaliniam saugumui.
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, jeigu jūs norėjote padaryti pareiškimą dėl premjerės atsakymų, tai jūs galite užsirašyti pareiškimų žanre, bet nekorektiškai elgiatės sakydama, kad dėl vedimo tvarkos kalbėsite. Dėl vedimo tvarkos…
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš vis tiek norėčiau tai pakomentuoti, nes dar kartą pakartosiu tą patį, ką sakiau, – jokia institucija, įskaitant ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę, nėra priėmusi jokio sprendimo ne tik kad dėl M. Navickienės, bet net ir dėl M. Navickienės sutuoktinio. Sprendimas, kurį jūs referuojate, yra priimtas dėl visai kito asmens. Tai, kad jūs norite išplėstinai traktuoti kažkieno ryšius, ar turite savo nuomonę, kas yra artimas ryšys, kas yra tolimas ryšys, tai yra jūsų interpretacijos klausimas. Aš kalbu tik apie faktus ir faktai yra tokie.
PIRMININKAS. Toliau klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena, Ministre Pirmininke. Na, iš tikrųjų, mane neramina pastaruoju metu viešumoje paskelbta informacija apie įvairias finansines galbūt makles (taip nelietuviškai pavadinus). Mes iki šiol nežinome aiškių atsakymų dėl Š. Stepukonio galimai praloštų milijonų, dabar išaiškėjo M. Navickienės artimos aplinkos įvairūs finansiniai dalykai. Tai noriu jūsų paklausti, ar buvo imtasi kažkokių priemonių dėl jums pavaldžių, Vyriausybės nariams pavaldžių institucijų darbo kokybės? Kodėl buvo pražiūrėti tokie dalykai? Ar turėjote kažkokių pasitarimų, ieškojote sprendimų, kad ateityje tiesiog atidžiau būtų stebimos šitos visos procedūros?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Na, pirmiausia, kad taip keltumėte klausimą, kaip jūs keliate, tai turi būti konstatuota, kad buvo padaryti pažeidimai. Tada jau, jeigu jie buvo pražiūrėti, kaip jūs sakote, tada jau reikia vertinti, kas savo darbo nepadarė ir kaip galima padaryti, kad darbas vyktų geriau. Tačiau dabar, kaip jūs taip pat puikiai žinote, tyrimai tiktai yra atliekami. Jų išvadų… Aš skaitau jūsų kreipimąsi. Suprantu, kad jūs apgailestaujate, kad tų išvadų greičiausiai nebus iki Seimo rinkimų, bet niekas ir negali spausti institucijų, kad jos pateiktų kažkokius atsakymus iki vienos ar kitos politikams patogios datos. Kiek reikės laiko tirti, tiek ir turi tirti.
Aš tikrai nesikišau. Nei aš, nei mano kolegos Vyriausybėje nesikišo į institucijų priimamus sprendimus pradėti tyrimus, nes tai yra institucijų kompetencija. Kai jos turės išvadas dėl tų tyrimų, tada jau mums bus galima daryti sprendimus.
Dėl vieno dalyko, tiesą sakant, taip, klausimas buvo. Klausimas buvo dėl to, kad Vyriausybės komisija priėmė sprendimą, apie kurį čia kolegė ką tik kalbėjo, nors nagrinėjo tas aplinkybes prieš kurį laiką. Tada pagrindo pradėti tyrimą nebuvo, nes institucijos neinformavo apie tai, kad yra pagrindas pradėti tyrimą tuo metu, kada buvo įsigyjamos įmonės akcijos. Tai, žinoma, šitą situaciją mes išsiaiškinome, bet aplinkybės, dėl kurių institucijos tuo metu informacijos nepateikė, mano žiniomis, yra pristatytos taip pat ir Antikorupcijos komisijai. Na, ir galima turbūt konstatuoti, bet čia jau yra vertinimo dalykas, kad tos aplinkybės yra pagrįstos, kad institucijos tos informacijos tiesiog nežinojo tuo metu ir ją sužinojo vėliau. Vėliau ją sužinoję pateikė komisijai, komisija priėmė sprendimą, Vyriausybė jį patvirtino.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tai, gerbiama premjere, ačiū, kad jūs taip nuoširdžiai atsakote, tai institucijoms svarbu, kad jos atliktų savo darbą, ir kad tikrai nepolitikuojama šiuo atveju.
Bet aš noriu šiek tiek iš kitos operos paklausti. Nepasirašiau po tais klausimais, bet, na, iš to konteksto, ką jūs čia šiek tiek atsakinėjote kitiems kolegoms. Na, kaip vertinate tą situaciją? Na, jūsų dabartinio frakcijos seniūno A. Vyšniausko ir jo, turbūt žinote, kolegės (na, jo padėjėjos) situacija Marijampolėje, kur jau teismui perdavė būtent dėl jos panaudotų tų vadinamųjų čekučių situacijos. Na, jinai opozicijos lyderė. Galbūt turėtų vis dėlto vertinti ir partijos Etikos komisija? Čia, na, tiesiog nežinau, ar čia jums klausimas.
Bet kalbant apie Vyriausybę, tai dėl tos pačios situacijos, na, ar nemanote, kad šiokį tokį šešėlį meta ir tų Vyriausybės narių (na, čekučių situacija), kurie irgi taip nei pateikė, nei nepateikė? Kiek žinau, dar yra ir tokių. Tai vis dėlto nėra turbūt taip visiškai, na, tas etalonas, kurio mes čia norėtumėme, kad būtų laikomasi. Turbūt ir jūs norėtumėte, kad taip būtų. Galbūt kokią nors remarką apie tai. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Na, ko aš norėčiau, kad būtų laikomasi, tai, manau, aš tą darau pati visą laiką. Aš manau, kad yra problema. Visi tokie atvejai, kiek besiaiškintumei, visą laiką bus, kas užduos klausimą, ir tai yra normalu. Gali būti, kad jau labai ilgai reikės aiškinti, ar Seimo nariui reikia gintarinių karolių, ar kam nors reikia tiek kilometrų nuvažiuoti, kiek nuvažiuoja. Mano supratimu, tai yra galbūt labai stimuliuojantys politiniai debatai, bet nežinau, ar politikai tikrai negali laiko efektyviau panaudoti. Aš vėlgi nenorėčiau grįžti prie tos diskusijos, kurią mes visi turėjome prieš metus. Tikrai manau, kad kiekvienas politikas tiesiog turi atsakyti į jam keliamus klausimus. Vis tiek situacijos yra skirtingos: ir savivaldybių tvarkos buvo skirtingos, ir dokumentų reikalavimai buvo skirtingi. Man visą laiką, tiesą sakant, labai nesmagu aiškintis dėl tų klausimų, nes aš pati tikrai neturiu jokios su tuo susijusios patirties ir niekaip negaliu būti apkaltinta dėl interesų konflikto ar dėl vengimo atsakyti į man skirtus klausimus. Aš norėčiau, kad klausimai būtų užduodami man, o ne man užduodami klausimai už visus Lietuvos konservatorius.
PIRMININKAS. Dėkoju premjerei. Atsakėte į visus užsirašiusių Seimo narių klausimus. Šio žanro laikas baigėsi.
Gerbiamoji kolege Agne, jeigu jūs norite kokį nors pareiškimą padaryti, užsirašykite, turite visas galimybes iš Seimo tribūnos čia skelbti. Aš paprašysiu, kad būtų atidarytas užsirašymas.
Dabar R. Šarknicko pareiškimas. (Balsas salėje) Prašom užsirašyti dėl pareiškimo, jeigu jūs norite. Dėl vedimo tvarkos. Jūs jau vieną kartą piktnaudžiavote šia teise. Vedimo tvarka yra tvarkinga: suteikiamas žodis klausiančiajam, premjerė atsako. Ką čia dėl vedimo tvarkos galima diskutuoti? Na, prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš, pirmininke, tik noriu priminti. Buvo likusios 3 minutės. Ministrė Pirmininkė neatsakė į klausimą dėl to, kaip jinai tobulins „Fintecho“ įmonių veiklą, kad jose negalėtų dirbti asmenys, turintys reputacinių problemų. Šita klausimo dalis liko neatsakyta. Dar liko 3 minutės, kurias dabar norima pavogti iš mūsų.
PIRMININKAS. Ministrai ar premjerė atsako į klausimus taip, kaip jie atsako. Čia visada gali atrodyti, kad jie kažko neatsakė. Taip jau yra.
12.56 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar R. Šarknickas padarys pareiškimą.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena, mieli kolegos. Iš tiesų keista būti Seimo salėje, tai tęsiasi metai iš metų, kai Seimo salė tampa teismo sale. Teisiame nuolat vieni kitus, tai kartojasi, o tautai tai tikrai nėra maloniausia girdėti. Ko gero, būtų geriausia dirbti, tarnauti Tautai, mūsų Lietuvai. Toks teismas susijęs ne tik su Seimo nariais, bet ir su Lietuvos asmenybėmis. Mes jau ir pastaruoju metu matome vykstančius šiuos reiškinius. Jau gal visus metus tęsiasi dėl J. Marcinkevičiaus žeminimo, dabar eilė atsirado kunigui R. Doveikai, ne per seniausiai buvo ir kunigui A. Toliatui. Nežinau, kas turi dėtis šioje valstybėje, kad baigtųsi šie reiškiniai? Gal jau tampa modernu menkinti, žeminti, kam nors gal patogu? Kam nors patogu biografiją padaryti pagal savo nuožiūrą, sukurti vertinimo kriterijus, kad antai kažkada gyvenęs poetas buvo toks ir toks. Kodėl nesant jo gyvo? Per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų to nebuvo. Visi politikai kaip žmonės gerbė poetą, o dabar matome visai kitus reiškinius.
Džiaugiuosi, kad Dainų šventė yra gyva, nėra žeminama. Džiaugiuosi organizatoriais iš Šiaulių miesto, Alytaus, Kauno, Vilniaus, kad mes galėjome išgirsti J. Marcinkevičiaus ir kitų poetų dainas. Ačiū jiems už drąsą. Mano ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos palinkėjimas kunigams A. Toliatui ir R. Doveikai – linkime drąsos kalbėti tiesą. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai buvo paskutinis pareiškimas. Tuo mes rytinį posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.