LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kultūros komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 2, 27, 28 IR 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-3649

2020-12-16    Nr. 121-P-40

Vilnius

Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto nariai: Kristijonas Bartoševičius, Petras Gražulis, Vytautas Kernagis, Arminas Lydeka, Liuda Pociūnienė, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas; komiteto biuras: vedėja Agnė Jonaitienė, patarėjos Milda Gureckienė, Deimantė Pukytė, Deimantė Žegunė, padėjėja Giedrė Lukošiūnienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas, Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovė Monika Krikštopaitytė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius,  Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentė Gabrielė Andrašiūnienė, VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Teisės ir vindikacijos skyriaus konsultantas Armen Airapetian, Internetinės žiniasklaidos asociacijos pirmininkas Arnas Marcinkus, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos vadovas Ernest Alesin, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo Tarybos pirmininkė Vaiva Žukienė, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius Gintaras Songaila.

1. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09	3 (28)	(11)	(4)	Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 11 dalies nuostatos derintinos su projekto 4 straipsnio 2 dalimi pildomos keičiamo įstatymo 45 straipsnio 4 dalies nuostatomis, išbraukiant 28 straipsnio 11 dalyje žodžius „prie Kultūros ministerijos“.	Pritarti
1.2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09	3 (28)	(2)		2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsniu keičiamoje įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Žiniasklaidos rėmimo fondo steigėjas ir vienintelis dalininkas yra valstybė, valstybės teises ir pareigas fonde įgyvendina šio įstatymo 45 straipsnyje numatyta Vyriausybės įgaliota institucija, o taip pat projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamoje įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad valstybės politiką visuomenės informavimo srityje formuoja ir jos įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija, dėl šio projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė.	Pritarti	LR Vyriausybės išvada gauta.
1.3	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09	3 (28)	(3)		3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies antrasis sakinys neturi loginių jungčių su pirmuoju sakiniu ir iš jo neseka, todėl jis vertintinas kaip atskira teisės norma, kuri turėtų būti dėstoma po 28 straipsnio 4 dalies, nuo kurios prasideda su Fondo taryba susijęs teisinis reguliavimas.	Atsižvelgti
1.4	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09	3 (28)	(4)		4. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalies 1-7 punktuose vadovaujantis teisės akto glaustumo reikalavimu atsisakytina pasikartojančių perteklinių žodžių „vieną narį“ vartojimo. Vietoje šių žodžių kartojimo 28 straipsnio 4 dalies esmėje nurodytina, jog viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijos deleguoja po vieną narį.	Pritarti
1.5	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09	3 (28)	(4)		5. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalies antrojoje pastraipoje nurodomas „paprastas balsavimo būdas“. Pastebėtina, jog tokio balsavimo būdo turinys ir esmė nėra aiškūs, manytina, jog vadovaujantis teisinio aiškumo principu, įstatyme turėtų būti aiškiai nurodyta kvalifikacinė Fondo senato narių dauguma, reikalinga, kad balsavimas būtų laikomas teisėtu, be to, manytina, kad aiškiai turėtų būti įvardintas ir balsų daugumos kiekis, reikalingas sprendimui priimti, t. y., ar užtektų tik balsavime dalyvavusių narių daugumos, taip pat turėtų būti aptarti atvejai, jei balsų skaičius pasiskirstytų vienodai.	Pritarti
1.6	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09	3 (28)	(4)		6. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalies antrojoje pastraipoje žodžiai „ir jais gali būti ne ilgiau“ keistini į žodžius „ne daugiau“.	Pritarti
1.7	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09	3 (28)	(4)		7. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalies antrojoje pastraipoje siūloma nustatyti, kad „Fondo tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina Fondo tarybos sudėtį.“ Pastebėtina, jog nuostatos turinys kelia neaiškumų. Pirma, iš nuostatos turinio galima daryti prielaidą, jog Vyriausybės įgaliotai institucijai suteikiama teisė netvirtinti Fondo tarybos sudėties. Jei tokia prielaida teisinga, įstatyme derėtų aiškiai tai nurodyti ir nustatyti atvejus, kai Fondo tarybos sudėtis gali būti netvirtinama, pavyzdžiui, dėl kandidatų neatitikties įstatymo reikalavimams ir pan. Be to, derėtų nustatyti, ar Fondo tarybos sudėtis gali būti tvirtinama ne pilnos sudėties, t. y. kai tam tikri kandidatai neatitiko įstatymo reikalavimų. O tuo atveju, jei Fondo taryba gali būti tvirtinama tik pilnos sudėties, derėtų aptarti atvejį, jog paskirta Fondo taryba veikia iki tol, kol bus paskirta naujos sudėties Fondo taryba, kad šios institucijos veikla nebūtų sutrikdyta ir nutraukta. Antra, pastebėtina, jog Įstatymo projekte nėra nuostatos įtvirtinančios Fondo tarybos kadencijos trukmę, tačiau analizuojama nuostata nustato tokios kadencijos pradžios momentą. Tuo atveju, jei tokia kadencijos trukmė yra numatoma, derėtų aiškiai ją įvardinti. Be to, tokiu atveju derėtų aptarti kaip koreliuoja nenurodytos trukmės Fondo tarybos in corpore ir Fondo tarybos atskirų narių 4 metų kadencijos trukmė. Pastebėtina, kad Fondo tarybos nariai dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali nustoti eiti pareigas, todėl nebūtų aišku, ar tokiu atveju turėtų būti tvirtinama visa Fondo tarybos sudėtis iš naujo, ar tik atskiri jos nariai. Neaišku, ar tokiu atveju turėtų būti iš naujo skaičiuojama Fondo tarybos kadencija, ar tik naujai paskirto nario kadencija. Taip pat turėtų būti sprendžiamas klausimas, ar tais atvejais, kai Fondo tarybos narys paskirtas vėliau, nei patvirtinta Fondo tarybos sudėtis, laikoma, jog jis išbuvo visą kadenciją ir jam taikomas dviejų iš eilės kadencijų ribojimas. Trečia, pastebėtina, jog siekiant užtikrinti nepertraukiamą Fondo tarybos veiklą, įstatyme galimai derėtų įtvirtinti nuostatas dėl terminų, kuriems likus iki Fondo tarybos narių kadencijos pabaigos, turėtų būti deleguojami nauji nariai. Ketvirta, teigtina, kad vadovaujantis teisinio aiškumo principu, įstatymo projektą derėtų papildyti nuostatomis dėl priešlaikinio Fondo tarybos narių kadencijos pasibaigimo atvejų. Be to, manytina, kad turėtų būti nustatyta ir jų atšaukimo tvarka, siejant tokio atšaukimo pagrindus su nebeatitikimu įstatymo reikalavimams, netinkamu pareigų vykdymu ir pan., kad Fondo tarybos nariai būtų apsaugoti nuo nepagrįsto jų atšaukimo nesant tam jokių teisinių pagrindų. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl Fondo senato narių.	Pritarti
1.8	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09	3 (28)	(5)		8. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje, kalbant apie Fondo tarybos narius vartojamas terminas „skiriami“. Pastebėtina, jog šis terminas nedera su prieš tai 28 straipsnio 4 dalyje vartojamais terminais „deleguoti, rinkti, patvirtinti“, todėl šio termino turėtų būti atsisakyta ir parinktas terminas, derantis su ankstesne straipsnio dalimi.	Atsižvelgti
1.9	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09	3 (28)	(6)		9. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad Fondo taryba iš savo narių renka Fondo tarybos pirmininką, kuris pagal šio straipsnio 9 dalį vienintelis turi teisę šaukti Fondo tarybos posėdžius. Svarstytina, ar nederėtų nustatyti Fondo tarybos pirmininko pavaduotojo instituto arba pakeisti posėdžių sušaukimo tvarkos, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesant pirmininko Fondo tarybos veikla nebūtų sutrikdyta.	Pritarti
1.10	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09	3 (28)	(9)		10. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad Fondo tarybos posėdžiai šaukiami ne mažiau kaip 1/3 Fondo tarybos narių prašymu, o posėdžiai laikomi teisėtais, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Fondo tarybos narių. Pastebėtina, jog Fondo tarybos narių iš viso bus vienuolika, todėl nėra aišku, kaip reikės taikyti tokius proporcinės daugumos reikalavimus. Siūlytina galimybė atsisakyti proporcijų ir įstatyme įrašyti konkrečius skaičius, kad dėl nuostatų esmės nekiltų ginčų ir jos būtų paprastai pritaikomos.	Pritarti
1.11	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09	3 (28)	(4-10)		11. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4-10 dalyse siūloma įtvirtinti teisinį reguliavimą, susijusį su Fondo taryba. Pastebėtina, jog iš teikiamo reguliavimo nėra aišku kokiais pagrindais veiktų Fondo tarybos nariai, t. y. nėra aiškus jų teisinis statusas, nėra aišku ar Fondo tarybos nariams už veiklą yra atlyginama ir jei taip, kokia tvarka. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina reguliavimą papildyti.	Pritarti
1.12	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09	3 (28)	(11)		12. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, jog kiekviena šio straipsnio dalyje nurodyta organizacija į Fondo senatą turi teisę deleguoti ne daugiau kaip du atstovus, atitinkančius šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pasiūlymo turinys kelia abejonių. Pirma, pastebėtina, jog Fondo senato sudėties formaliai netvirtins jokia institucija, todėl galima teigti, jog Fondo senato formavimas gali vykti stichiškai, nesant jokio atsakingo asmens, nustatančio Fondo senato nario kadencijos pradžios momentą ir tikrinančio nario atitiktį įstatymo reikalavimams. Todėl svarstytina, ar reguliavimas neturėtų būti papildytas. Antra, pažymėtina, kad keičiamame įstatymo 28 straipsnyje nėra nustatyta jokių reikalavimų, kuriuos turėtų atitikti Fondo senato nariai. Situacija vertintina kaip teisiškai ydinga, nes Fondo senato nariai galėtų neatitikti jokių reikalavimų. Siūlytina tobulinti reguliavimą.	Pritarti
1.13	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09	3 (28)	(12)	(1)	13.           Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 12 dalies pirmame punkte pateikta neteisinga nuoroda į straipsnio 3 dalį. Nuoroda taisytina.	Pritarti
1.14	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09	3 (28)	(12)		14.           Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 12 dalyje siūloma įtvirtinti Fondo senato funkcijas. Pastebėtina, jog vienintelė iš šių funkcijų, įtvirtinta 1 punkte (rinkti Fondo tarybos narius), yra teisiškai reikšminga. Tuo tarpu 2 ir 3 punktuose siūlomos įtvirtinti Fondo senato funkcijos (išklausyti ir įvertinti Fondo tarybos veiklą šio straipsnio 21 dalyje nustatyta tvarka; teikti pastabas ir pasiūlymus Fondo tarybai dėl Fondo veiklos gerinimo, taip pat dėl Fondo tarybos parengtų finansuojamų projektų teikimo gairių) yra iš esmės niekinės, nes įstatymas nenumato jokių teisinių pasekmių, kurios turėtų ar galėtų kilti Fondo senatui atlikus šiuos veiksmus. Joks asmuo, įskaitant Fondo tarybą, neprivalo nei vertinti, nei atsižvelgti į tokių funkcijų vykdymo faktą. Toks teisinio reguliavimo pobūdis Fondo senato institutą daro itin menkaverčiu ir galimai pertekliniu, nes Fondo senatas iš esmės neturės jokių įgalinimų įtakoti Fondo veiklą.	Pritarti
1.15	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09	5			15.           Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytus įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, jog projekto 3 straipsnyje nenurodomi (neišdėstyti) jokie įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, todėl nuostata yra klaidinanti. Manytina, jog įstatymo projektas turėtų būti papildytas aiškiomis ir konkrečiomis įstatymo įgyvendinimo nuostatomis. Tarp kurių, pavyzdžiui, turėtų būti aiškiai nurodytos datos iki kurių: turėtų būti įsteigtas Žiniasklaidos rėmimo fondas; Vyriausybės įgaliota institucija turėtų kreiptis į įstatymo projekte minimas institucijas ir organizacijas dėl kandidatų į Fondo tarybą bei senatą pateikimo; tokie kandidatai galėtų būti pateikiami; turėtų būti patvirtinta Fondo tarybos sudėtis. Teigtina, jog tokia įstatymo įgyvendinimo tvarka užtikrintų sklandžią Žiniasklaidos rėmimo fondo veiklos pradžią.	Pritarti
1.16	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09	5			16.           Projektu siūloma keisti galiojantį įstatyminį teisinį reguliavimą ir vietoje Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo įsteigti Žiniasklaidos rėmimo fondą. Pastebėtina, jog tai bus naujas viešasis juridinis asmuo, kuris vykdys iš esmės tokias pat funkcijas, kurias vykdo dabar veikiantis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Pastebėtina, kad valstybė šiuo metu yra tik viena iš keleto šio fondo dalininkų ir dalyvauja šio fondo valdyme lygiais pagrindais su kitais dalininkais, todėl fondo tolimesnės veiklos klausimai gali būti sprendžiami vadovaujantis Civilinio kodekso ir Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis. Tuo tarpu manytina, kad įstatymo projekte turėtų būti aptartas galimas valstybės pasitraukimas iš dabar veikiančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo dalininkų, nes dalyvauti dviejų analogiškų fondų (dabar veikiančio ir naujai įsteigto) veikloje ir skirti jiems valstybės biudžeto lėšų būtų neekonomiška ir neproporcinga.	Pritarti
1.17	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09	1 (2)	2,4		17. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis: -     Papildžius straipsnį nauja įterpiama dalimi, po jos iš eilės einančios straipsnio dalys iš karto pernumeruojamos ir jiems suteikiami nauji numeriai iš eilės. Todėl projekto 1 straipsnio 1 dalimi papildžius keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja 28 dalimi, buvusios šio straipsnio 28-42 dalys turi būti iš karto, t. y. projekto 1 straipsnio 2 dalimi, pernumeruojamos atitinkamai 29-43 dalimis. Atitinkamai, keičiamo įstatymo 2 straipsnis turi būti papildomas nauja 44 dalimi projekto 1 straipsnio 3 dalimi, o likusios buvusios keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalys turi būti pernumeruojamos projekto 1 straipsnio 4 dalimi. Be to, projekto 1 straipsnio 2 ir 4 dalimis pernumeruojant keičiamo įstatymo 2 straipsnio atitinkamas dalis atsisakytina perteklinių žodžių „prieš tai“, šiuo metu dėstomų projekto 1 straipsnio 3 dalyje; -     Įstatymo straipsnį sudaro dalys ir punktai, kurie gali būti skaidomi į papunkčius. Tai reiškia, kad straipsnio dalys negali būti dėstomos nenumeruotomis pastraipomis. Atsižvelgiant į tai, taisytinas projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 4 ir 11 dalių dėstymas. Norint išlaikyti ištisinę šių straipsnio dalių teksto formą, siūlytina atsisakyti institucijų dėstymo straipsnio dalies punktų forma.	Pritarti
2.	Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019-07-18				Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Europos Sąjungos teisei, pastabų neturime.	Pritarti
3.1	Nepriklausomas ekspertinis vertinimas, atliktas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docento Deimanto Jastramskio 2019-10-29				Pateikto Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3649 (toliau – Įstatymo projektas) aiškinamajame rašte yra suformuluotas Įstatymo projekto tikslas – atnaujinti Lietuvos žiniasklaidos (viešosios informacijos rengėjų) paramos modelį taip, kad jis skatintų Lietuvos žiniasklaidos ir informacinės erdvės gyvybingumą, o paramą skirstyti per Žiniasklaidos rėmimo fondą, kurio valdymas ir sprendimų priėmimas būtų grindžiami valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumo, kontrolės ir atskaitingumo, bet ne politinės valdžios įtakos ir sprendimo galios didinimu. Tokiu būdu Įstatymo projekto rengėjai suformuluoja tris siekinius: 1) skatinti Lietuvos žiniasklaidos ir informacinės erdvės gyvybingumą; 2) Žiniasklaidos rėmimo fondo valdymą ir sprendimų priėmimų grįsti valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumu, kontrole ir atskaitingumu ir 3) Žiniasklaidos rėmimo fondo  valdymo ir sprendimų priėmimo negrįsti politinės valdžios įtakos ir sprendimo galios didinimu. Dabar veikiančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) dalininkais yra 20 organizacijų, tarp kurių – 9 menininkus buriančios organizacijos, 6 žiniasklaidos organizacijų asociacijos, 2 žurnalistų profesinės organizacijos, Kultūros ministerija, po 1 mokslininkų ir teisininkų organizaciją. SRTRF tarybą, kurią tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas ir kuri priima sprendimus dėl žiniasklaidos projektų finansavimo, sudaro 7 nariai: 3 deleguoja žiniasklaidos organizacijų asociacijos, po 1 – žurnalistų profesinės organizacijos, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Kultūros ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija (nuo 2019 m. – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija). Pagal dabar galiojantį Visuomenės informavimo įstatymą, SRTRF tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje turi pateikti lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą. Įstatymo projekte siūloma įsteigti Žiniasklaidos rėmimo fondą (ŽRF) su vienu dalininku – Vyriausybės įgaliota institucija (Kultūros ministerija). Į ŽRF tarybą, kurios sudėtį tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija ir kuri priima sprendimus dėl žiniasklaidos organizacijų projektų finansavimo, siūloma 6 iš 11 tarybos narių deleguoti žiniasklaidos organizacijų asociacijoms, 1 – Lietuvos meno kūrėjų asociacijai, kitus 4 deleguotų ŽRF senatas, formuojamas Tautinių bendrijų tarybos, Nevyriausybinių organizacijų tarybos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Lietuvos kultūros ir meno tarybos, Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos švietimo tarybos, Medijų tarybos prie Kultūros ministerijos, Lietuvos teisininkų draugijos. ŽRF atskaitingumą Įstatymo projekte siūloma įprasminti per ŽRF tarybos veiklos vertinimą, kurį atliktų ŽRF senatas. Ir dabar galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme, ir Įstatymo projekte SRTRF ir ŽRF juridinis statusas įvardijamas vienodai – pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Tai atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme  analogiškai apibrėžtą viešosios įstaigos sampratą (2 straipsnio 1 dalis). Lyginant esamo SRTRF ir Įstatymo projektu siūlomo ŽRF nuosavybės struktūras ir valdyseną, susijusią su viešosios įstaigos dalininkais, konstatuotina, kad vietoj 20 dabartinių SRTRF dalininkų siūlomas palikti vienintelis ŽRF dalininkas – Kultūros ministerija, eliminuojant iš nuosavybės struktūros visas nevyriausybines organizacijas. Viena vertus tai supaprastintų viešosios įstaigos nuosavybės teisių valdytojų sprendimų priėmimą, kita vertus, vienintelio dalininko teisė ir tai, kad ŽRF tarybos, priimančios sprendimus dėl žiniasklaidos projektų finansavimo, sudėtį tvirtintų Vyriausybės įgaliota institucija suteiktų didesnes galimybes politinei valdžiai daryti įtaką ŽRF veiklai nei SRTRF atveju. Nors Įstatymo projektu atsisakoma į ŽRF deleguoti du ministerijų atstovus, kaip yra šiuo metu veikiančioje SRTRF taryboje, tačiau visos ŽRF tarybos sudėties tvirtinimas, kurį turėtų atlikti Kultūros ministerija, rodo, kad tai iš dalies neatitinka Įstatymo projekto siekinio, kad, atnaujinant Lietuvos žiniasklaidos (viešosios informacijos rengėjų) paramos modelį, bus siekiama nedidinti politinės valdžios įtakos ir sprendimo galios. Vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymu (4 straipsnis), jeigu steigėja yra valstybė, viešosios įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas surašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Iki viešosios įstaigos įregistravimo šaukiamas steigiamasis susirinkimas. Jis turi paskirti viešosios įstaigos vadovą, taip pat sudaryti kolegialius organus, jeigu jie yra numatyti viešosios įstaigos įstatuose. Todėl galima konstatuoti, kad Įstatymo projekte ŽRF steigėju ir vieninteliu dalininku įvardijus valstybę, ir, kad valstybės teises bei pareigas ŽRF įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija, bei derinant Įstatymo projektą su galiojančio Viešųjų įstaigų įstatymo normomis, kolegialių ŽRF organų ir jų funkcijų reglamentavimas yra perteklinis, nes tai pagal Viešųjų įstaigų įstatymą turi būti apibrėžta viešosios įstaigos įstatuose, kuriuos tvirtina viešosios įstaigos dalininkai (-as) (šiuo atveju Vyriausybės įgaliota institucija). Veikiančio SRTRF ir Įstatymo projektu siūlomo ŽRF kolegialūs organai – tarybos, priimančios sprendimus dėl žiniasklaidos projektų finansavimo, sudėtyse daugumą sudaro žiniasklaidos organizacijų deleguoti atstovai. Tokiu būdu yra sudaromos sąlygos interesų konfliktui, kai paramos skirstytojai gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su paramos gavėjais. Vertinant Įstatymo projekte siūlomų kolegialių organų, ŽRF tarybos ir senato, struktūros tikslingumą, galima teigti, kad palyginti su SRTRF struktūra yra siūlomas sudėtingesnis struktūrinis variantas, turintis potencialo apsunkinti ŽRF valdyseną ir tarybos formavimo procesą. Viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnyje yra apibrėžti atskaitingumo reikalavimai – viešosios įstaigos vadovas pasibaigus finansiniams metams turi parengti ir eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui pateikti: 1) metinių finansinių ataskaitų rinkinį; 2) veiklos ataskaitą. Tačiau įstatymo projekte nustatant, kad ŽRF fondo tarybos veiklą kiekvienais metais vertina ŽRF senatas, nenumatomas atskaitingumo ryšys su ŽRF dalininku – Vyriausybės įgaliota institucija. Todėl konstatuotina, kad Įstatymo projekto siekinys, kad ŽRF valdymas ir sprendimų priėmimas būtų grindžiami valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumu, kontrole ir atskaitingumu, nėra teisiškai ir vadybiškai pagrįstas. Be to, atsisakant dabar galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, kad  SRTRF tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje turi pateikti lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą, ŽRF neatitiktų Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio nuostatų, privalomų organizacijoms, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai. Įstatymo projektu siūloma, kad ŽRF viešojo konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų projektus pagal šias programas: 1) kultūros ir meno; 2) regionų informacinio skatinimo; 3) medijų ir informacinio raštingumo; 4) šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo; 5) Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis) ir lietuvių išeivijos (diasporos); 6) kitas ŽRF tarybos patvirtintas programas, kurias ŽRF taryba gali inicijuoti, atsižvelgdama į visuomenės informavimo srities prioritetus ir šios srities plėtrą. Dabar galiojančio Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad SRTRF konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus. Tokiu būdu Įstatymo projektu siūloma praplėsti žiniasklaidos projektų teminį sąrašą bei palikti ŽRF galimybę inicijuoti papildomas programas (temas). Tam pasiekti reikia papildomų lėšų, kas nurodoma Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 12 straipsnyje (įvardijama suma iš viso 5,4 mln. eurų). Įstatymo projekte nurodoma, kad ŽRF veiklai lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas (2 straipsnio 1 dalis), tačiau nekonkretizuojamas skiriamų lėšų kiekis, kaip tai yra padaryta Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatyme, kurio 3 straipsnio 2 dalyje nurodama, kad planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Kultūros rėmimo fondui numatoma: 1) 3 procentai praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo pajamų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką ir 2) 10 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. Todėl galima teigti, kad Įstatymo projekto siekinys, numatantis Lietuvos žiniasklaidos ir informacinės erdvės gyvybingumo skatinimą, turi potencialo būti įgyvendintas tik tokiu atveju, jeigu teisiškai bus apibrėžtas konkretus finansavimas, garantuojantis Įstatymo projekte siūlomą ŽRF išplėstų tematinių programų įgyvendinimą. Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3649 iki nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo buvo registruoti du Seimo narių pasiūlymai. Abu dėl Įstatymo projekto 3 straipsnio 20 dalies 1 punkto nuostatos, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai, taip pat kitų viešosios informacijos rengėjų (juridinių asmenų) pateikti projektai, įgyvendinami LRT programose, neremiami iš ŽRF lėšų. 2019-07-16 registruotas Seimo nario Arvydo Anušausko pasiūlymas, kuriuo siūloma atsisakyti 3 straipsnio 20 dalies 1 punkto nuostatos, argumentuojant, kad anksčiau SRTRF finansuojami projektai buvo realizuojami ir visuomeninio transliuotojo eteryje, todėl ŽRF turėtų ir toliau remti tokius projektus. 2019-07-18 registruotas Seimo nario Jurgio Razmos pasiūlymas, kuriuo siūloma išbraukti nuostatą, draudžiančią ŽRF finansuojamas laidas transliuoti visuomeninio transliuotojo eteryje, tačiau palikti nuostatą, draudžiančią pačiam nacionaliniam transliuotojui teikti projektus  paramai gauti, argumentuojant, kad nereiktų drausti privatiems laidų rengėjams, gavusiems ŽRF paramą, tų laidų transliavimui rinktis visuomeninį transliuotoją. Įstatymo projekto 3 straipsnio 20 dalies 1 punkto nuostata yra pagrįsta, nes LRT finansavimo modelis iš valstybės biudžeto yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme (LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų). Nuo 2015 m. įtvirtinus šį LRT finansavimo modelį, LRT finansavimas iš valstybės biudžeto nuo 30 mln. eurų 2015 m. padidėjo iki 41,6 mln. eurų 2019 m. Lietuvos komercinė žiniasklaida nuo 2018 m. prarado lėšas iš alkoholio reklamos, kuri Lietuvoje buvo uždrausta, o interneto erdvėje yra priversta dėl reklamos pajamų kovoti su globalių paieškos platformų ir socialinių medijų organizacijomis: „Google“, „Facebook“. „Youtube“, kurių planuojama Lietuvos interneto reklamos biudžeto dalis 2018 m. buvo 44 proc. Todėl nėra tikslinga, kad į ŽRF paramą galėtų pretenduoti kasmet didėjantį finansavimą gaunanti LRT bei ekonomiškai racionalu diferencijuoti žiniasklaidos finansavimą iš valstybės biudžeto taip, kad ŽRF lėšos būtų skiriamos komercinės žiniasklaidos projektams, o LRT būtų finansuojama pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą.	Atsižvelgti
3.2	Nepriklausomas ekspertinis vertinimas, atliktas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docento Deimanto Jastramskio 2019-10-29				Išvados 1. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje suformuluotus tikslingumo, proporcingumo, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, atvirumo ir skaidrumo bei aiškumo teisėkūros principus, tačiau iš dalies neatitinka efektyvumo ir sistemiškumo teisėkūros principų. Efektyvumo principo iš dalies neatitinka todėl, kad Įstatymo projektu negarantuojama, kad bus įtvirtinamos veiksmingiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės: 1) siūlomi du ŽRF kolegialūs organai (taryba ir senatas) turi potencialo apsunkinti ŽRF valdyseną ir tarybos formavimo procesą, 2) nenumatomas ŽRF valdysenos atskaitingumo ryšys su ŽRF dalininku. Sistemiškumo principo iš dalies neatitinka todėl, kad Įstatymo projektu negarantuojama, jog teisės aktu nustatytos normos derės tarpusavyje su kitais teisės aktais, tai yra su galiojančiais Viešųjų įstaigų ir Biudžeto sandaros įstatymais.	Atsižvelgti
3.3	Nepriklausomas ekspertinis vertinimas, atliktas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docento Deimanto Jastramskio 2019-10-29				2. Įstatymo projektu siekiamas tikslas (siekiniai) turi potencialo būti iš dalies įgyvendintas, nes siūloma praplėsti žiniasklaidos remiamų projektų teminį sąrašą (programas) bei palikti ŽRF galimybę inicijuoti papildomas tematikas, taip paskatinant Lietuvos žiniasklaidos ir informacinės erdvės gyvybingumą. Tačiau tai gali būti įgyvendinama aiškiai teisiškai apibrėžus konkretų žiniasklaidos remiamų projektų finansavimą, kaip tai numatyta Kultūros rėmimo fondo įstatyme. Siekinio dėl ŽRF valdymo ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumo, kontrolės ir atskaitingumo įgyvendinimą komplikuoja tai, kad Įstatymo projekte nenumatomas atskaitingumo ryšys su ŽRF dalininku ir (arba) valstybės institucija, kas yra numatyta galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme, apibrėžiant SRTRF veiklą. Siekinys – ŽRK valdymo ir sprendimų priėmimo negrįsti politinės valdžios įtakos ir sprendimo galios didinimu – Įstatymo projektu yra nepasiekiamas, nes vienintelio ŽRF dalininko teisė suteikiama valstybės institucijai.	Atsižvelgti
3.4	Nepriklausomas ekspertinis vertinimas, atliktas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docento Deimanto Jastramskio 2019-10-29	3 (28)	(16)		3. Įstatymo projekto privalumas, palyginti su galiojančiu Visuomenės informavimo įstatymu, yra tai, kad siūlomos penkios (dabar yra trys) ir išsamesnės ŽRF viešojo konkurso tvarka remiamos viešosios informacijos rengėjų projektų programos (tematikos). Be to, paliekama ŽRF tarybai galimybė patvirtinti kitas programas, kurias ŽRF taryba gali inicijuoti, atsižvelgdama į visuomenės informavimo srities prioritetus ir šios srities plėtrą. Toks paramos teikimo Lietuvos žiniasklaidai atnaujinimas turėtų teigiamą įtaką žiniasklaidos turinio įvairovės aspektu.	Pritarti
3.5	Nepriklausomas ekspertinis vertinimas, atliktas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docento Deimanto Jastramskio 2019-10-29	3 (28)	(4)		4. Įstatymo projekto trūkumas (kas būdinga ir dabar galiojančiam Visuomenės informavimo įstatymui) yra tai, kad ŽRF tarybos, priimančios sprendimus dėl žiniasklaidos projektų finansavimo, sudėtyje daugumą sudaro žiniasklaidos organizacijų deleguoti atstovai (SRTRF atveju – žiniasklaidos organizacijų ir žurnalistų atstovai). Tokiu būdu yra sudaromos sąlygos interesų konfliktui, kai paramos skirstytojai gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su paramos gavėjais.	Atsižvelgti
3.6	Nepriklausomas ekspertinis vertinimas, atliktas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docento Deimanto Jastramskio 2019-10-29	3 (28)	(20)	(1)	5. Įstatymo projekto nuostata (LRT projektai arba kitų rengėjų projektai, įgyvendinami LRT programose, neremiami iš ŽRF lėšų), kurią siūlo keisti pasiūlymus pateikę Seimo nariai yra pagrįsta, nes ekonomiškai yra racionalu diferencijuoti žiniasklaidos finansavimą iš valstybės biudžeto taip, kad ŽRF lėšos būtų skiriamos komercinės žiniasklaidos projektams, o LRT būtų finansuojama pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, paskutiniais metais užtikrinantį didėjantį LRT biudžetą.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	VšĮ „Energijos taupymo priemonės“ 2019-07-11	3 (28)	(20)	(1)	Mūsų Nepelno organizacija – viešoji įstaiga „Energijos taupymo priemonės“ nuo įsteigimo 1998 m. kuria ekologines, paveldo ir gamtos pažinimo laidas. Pastaruosius ketverius metus pagrindinis laidų rėmėjas buvo Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas. Laidos buvo transliuojamos, suteikiant nemokamą eterį ir nemokamą TV kameros naudojimo galimybę, LRT Kultūra, vėliau LRT Plius kanalu. Buvo sukurta per 110 programų – 7 laidų ciklai apie gamtininkus kūrėjus, bendruomenes ir aplinkosaugą, paveldo apsaugą. Viena iš šių programų apie paukščių žieduotoją Leoną Jezerską laimėjo P. Abukevičiaus konkurso pagrindinį apdovanojimą, kita – apie gamtininką rašytoją Henriką Gudavičių buvo pateikta Pragiedrulių konkursui. Paskutinį ciklą apie Gamtos patriarchus ketiname teikti V. Kudirkos premijai. Vien tik už SRTVRF skiriamus pinigus nebūtų įmanoma sukurti TV programos, juo labiau, kad komerciniai kanalai reikalautų mokėti už laidos eterį, o LRT suteikia nemokamą eterį ir aprūpina dalimi kūrybai reikalingos technikos. Žinome, kad ir kitos nepelno organizacijos, remiamos SRTVRF ir transliuojančios laidas per LRT, gauna analogišką galimybę pasiekti žiūrovą. Tokių švietėjiškų laidų žiūrovas yra pagrindinis LRT žiūrovas, jos geriausiai atitinka LRT švietėjišką specifiką. Panaikinus galimybę transliuoti SRTVRF remiamas laidas LRT kanalais tokios mažytės specifinės nepelno organizacijos, kaip mūsų, turės tiesiog išnykti, nes atlaikyti didžiųjų prodiuserinių firmų spaudimą tiesiog bus neįmanoma.	Atsižvelgti
2.	VšĮ „STUDIJA TViP“ 2019-07-11	3 (28)	(20)	(1)	Mes, Viešoji įstaiga Studija TViP, apie 15 metų kuriame TV kultūros projektus ir renginius. Komandoje dirbo ir dirba tokie kultūros ekspertai ir žinomi menininkai, kaip menotyrininkės dr. Agnė Narušytė, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, TV ir kino režisieriai Juozas Javaitis, Gintaras Šeputis, Mikas Žukauskas, Virginija Vareikytė ir kt. Studijos TViP kuriamus dokumentinius filmus, dokumentines apybraižas „Kultmisijos”, „Indivizijos” apie aktualius kultūros reiškinius ir iškilius Lietuvos menininkus dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Mes nesutinkame, dėl įstatymo pakeitimo ir prieštaraujame dėl to, kad Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiami projektai negali būti transliuojami per LRT. Lietuvos žmonės nebeturės galimybės per visuomeninį transliuotoją susipažinti kultūros ir meno; regionų informacinio skatinimo; medijų ir informacinio raštingumo; šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo; Lietuvos tautinių bendrijų ir lietuvių išeivijos (diasporos) temomis. Šviesti, ugdyti, skleisti informaciją apie kultūros įvykius, reiškinius ir problemas yra Nacionalinio transliuotojo misija. LRT yra vienintelis profesionalus ir patikimas nacionalinės kultūros skleidėjas. Joks komercinis TV kanalas ar naujai formuojamas transliuotojas nepajėgus vykdyti kultūros sklaidos ir kultūros politikos nacionaliniu mastu. LRT net finansinės krizės metu sugebėjo sukurti ir išlaikyti kultūros kanalą. Tai laiko patikrintas transliuotojas, kurio vertybių negali įtakoti verslas ar politika. Tikintis, jo g šalies kultūra ir švietimas yra aukščiausioje pozicijoje valstybės prioritetų sąraše, pabrėžiame, jog minėtas įstatymas užkerta kelią pasiekti plačią auditoriją kokybiškiems, nepriklausomiems TV produktams.	Atsižvelgi
3.	VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2019-09-24 (Žmogaus teisių komitetui); 2019-11-11 (Švietimo ir mokslo komitetui)	3 (28)	(20)	(1)	LR Seimo Žmogaus teisių komiteto (toliau – Komitetas) 2019-09-25 darbotvarkėje įrašytas klausimas dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3649. Kadangi VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) yra dėl šio projekto pateikusi pastabų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, priede prie šio rašto pateikiame jas Komitetui ir prašome, remiantis rašte pateiktais argumentais, siūlyti keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio 20 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pateikti projektai;“. VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT), išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3649 ir Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3650 “ projektą, pagal kompetenciją teikia šias pastabas. Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3649 (toliau – Projektas) keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio 20 dalies 1 punkte numatyta, kad pagal šį straipsnį neremiami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai, taip pat kitų viešosios informacijos rengėjų (juridinių asmenų) pateikti projektai, įgyvendinami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose. Projekte numatyta, kad Žiniasklaidos rėmimo fondas (toliau – Fondas) viešojo konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų projektus pagal kultūros ir meno, regionų informacinio skatinimo, medijų ir informacinio raštingumo, šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis) ir lietuvių išeivijos (diasporos) ir kt. programas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Fondo lėšomis remiamų projektų žanrai suponuoja LRT įstatymo 3 str. nurodytus veiklos principus (kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą ir kt.) ir 4 str. nurodytus programoms keliamus reikalavimus (juose turi būti užtikrinama temų ir žanrų įvairovė, programos turi būti skirtos įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairių tautybių ir įsitikinimų žmonėms, o pirmenybė turi būti teikiama nacionalinei kultūrai, taip pat publicistikos, pažintinėms, šviečiamosioms, meno programoms). Todėl toks draudimas apribotų visuomeninio transliuotojo galimybes transliuoti įstatyme jos misijai priskirtas atitinkamas programas. Minėtas draudimas susiaurintų ir pačių viešosios informacijos rengėjų (juridinių asmenų) galimybes pasirinkti transliuojančią organizaciją, o tai gali veikti ir konkurencinę aplinką ir, neatmestina, padidintų transliuotinų projektų sąnaudas dėl negalimumo pasirinkti visuomeninio transliuotojo kaip projektą transliuojančios organizacijos. Reikėtų taip pat pažymėti, kad istoriškai LRT tapo kultūros, meno, šviečiamojo, religinio žanro programų transliuotoju – LRT žiūrovai yra įpratę ir tikisi tokias programas matyti LRT eteryje. Remiantis visuomenės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ 2019 m. gegužės mėn. atliktos Lietuvos gyventojų apklausos apie Lietuvos radiją ir televiziją išvadomis (https://apie.lrt.lt/storage/app/media/LRT%20Dokumentai/Sociologiniai%20tyrimai/B313-2019-05-LRT-8.pdf), LRT žiniasklaidos grupė pagal savybę „Kultūros puoselėjimas“ vertinama geriausiai, palyginti su kitomis žiniasklaidos grupėmis – net 72 proc. 18 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų nurodė LRT kaip labiausiai kultūrą puoselėjančią žiniasklaidos grupę. Antroje vietoje esanti komercinė žiniasklaidos grupė nuo LRT atsilieka daugiau kaip 50 proc. punktų (Tyrimų 12 psl.). Lyginant su 2018 m. lapkričio mėn. atliktos apklausos rezultatais kultūros puoselėjimo vertinimas pagerėjo 3 procentiniais punktais (Tyrimų 11 psl.). Todėl draudimas LRT transliuoti Fondo lėšomis parengtas programas neišvengiamai sumažins visuomeninio transliuotojo kultūros, šviečiamojo turinio programų žiūrovų ratą. Projekte minimi viešosios informacijos rengėjai, kurie galėtų naudotis Fondo lėšomis, iš esmės būtų tie nepriklausomi kūrėjai, kurių statusas yra apibrėžtas LR visuomenės informavimo įstatyme, t. y. tie, kurie su transliuotojais nėra susiję darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla ir kurie savo sukurtus kūrinius perleidžia viešai skleisti. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES (įvertinant 2018 m. pakeitimus ir papildymus) 17 str. numato, kad valstybės narės turėtų siekti, kad transliuotojai ne mažiau kaip 10 % savo programų laiko skirtų Europos kūriniams, sukurtiems nuo transliuotojų nepriklausančių kūrėjų. LR visuomenės informavimo įstatymo 38 str. 8 d. numato, kad televizijos programų transliuotojai daugiau kaip pusę televizijos programos laiko, <...>, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams. Svarbu pažymėti, kad minėtos direktyvos preambulės 68 p. paaiškina, kad „įsipareigojimas tam tikrą transliuojamų programų laiko dalį skirti, jei įmanoma, nepriklausomoms laidoms, kurias sukuria nuo transliuotojų nepriklausomi kūrėjai, skatins naujų televizijos programų šaltinių atsiradimą, ypač mažų ir vidutinių įmonių kūrimąsi. Dėl tokio įsipareigojimo atsiras naujos galimybės ir realizavimo rinka kūrybiniams talentams, su kultūra susijusių profesijų atstovams ir darbo dirbantiesiems kultūros srityje.“ Akivaizdu, jog esant tokiai nuostatai Projekte būtų sunkiau pasiekti išvardytus tikslus. Papildomai informuojame, kad patikrinome 2015–2019 m. LRT finansinius dokumentus ir nustatėme, jog minėtu laikotarpiu nesame gavę Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšų. Atsižvelgdami į pateiktus argumentus, siūlome keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio 20 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pateikti projektai;“. Kitų pastabų pateiktam derinti LR Vyriausybės nutarimo projektui neturime.	Atsižvelgti
4.	Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija 2019-11-14				Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, vienijanti trisdešimt vieną regioninį ir rajoninį laikraštį, turinti bendrą apie šimto tūkstančių egzempliorių vieno spausdinimo tiražą, prašo visų Seimo frakcijų pritarti Visuomenės Informavimo Įstatymo projektui Nr. XIIIP-3649. Asociacija atkreipia dėmesį, kad šiuo metu regioninės periodinės spaudos leidiniai į valstybės projektinę paramą gali pretenduoti konkurso būdu  teikdami paraiškas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui. Konkursas skelbiamas šešioms programoms, iš kurių Regioninės periodinės spaudos programa kiekvienais metais Fonde sulaukia bene didžiausio skaičiaus projektų, pretenduojančių gauti valstybės finansinę paramą. Akivaizdu, kad tuo pačiu nuolat auga ir konkurencija programos viduje. 2018 metais Fondo Regioninės periodinės spaudos programai buvo pateikta 117 projektų, iš kurių dalinį finansavimą gavo tik 87 projektai. Asociacija akcentuoja, jog per pastarąjį dešimtmetį ir dėl naujųjų technologijų įtakos, ir dėl mokesčių sistemos pakeitimų, ir dėl ES fondų neprieinamumo mažoms redakcijoms, ir dėl Lietuvos pašto permainų periodinių spaudos leidinių finansinė situacija pasikeitė. Finansinių išteklių stoka galėjo turėti įtakos ir spaudos leidinių turinio kokybei, ir jų įvairovei. 2009 m. padidintas PVM tarifas periodinei spaudai iki 18 proc., o paskui ir iki 21 proc. (dabar sumažintas nuo 9 iki 5 proc.), 2011 m. autorinių honorarų prilyginimas darbo santykių mokestinei bazei, ekonominės krizės bei naujųjų technologijų plėtros įtakoje stipriai kritusios reklamos pajamos turėjo ir tebeturi neigiamų padarinių spaudos leidinių gyvybingumui. Ypač tai jaučiama regionuose, kur didelę įtaką daro ir emigracijos procesai. Minėto įstatymo projekto paruošimo metu darbo grupės nariai išskyrė kultūrinę spaudą ir regioninę žiniasklaidą kaip dvi prioritetines ir valstybei svarbias remtinas sritis. Taigi, atsižvelgiant į realų ir savalaikį poreikį skatinti bei remti regioninę spaudą, prašome Jūsų pritarti VIĮ Nr. XIIIP-3649 projektui Seime. Projektu siūlomas reglamentavimas padėtų sustiprinti spaudą regionuose, prisidėtų prie vietos bendruomenių kritinio mąstymo ugdymo, demokratijos plėtros savivaldoje, sudarytų sąlygas pateikti įvairesnes šviečiamąsias, kultūrines temas leidiniuose. Asociacijos manymu, siekiant įgyvendinti šiuos tikslus būtina ženkliai – dvigubai – didinti naujai kuriamo Žiniasklaidos rėmimo fondo biudžetą. Šiuo metu SRTR Fondui skiriami apie 2,7 mln. eurų (visoms programoms) yra akivaizdžiai nepakankami siekiant sudaryti optimalias sąlygas skatinti informacinės erdvės gyvybingumą ir nepriklausomumą. Esame pasirengę atsakyti į su projektu ir jo reikalingumu susijusius Jūsų klausimus.	Atsižvelgti
5.	Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacija, Regioninių radijo stočių asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija 2012-12-10	3 (28)	(20)	(1)	Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas buvo rengiamas 2 metus dvejose darbo grupėse, kuriose dalyvavo skirtingų žiniasklaidos sektorių atstovai ir kurie per minėtą laikotarpį gilinosi į esamo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veiklą, ieškojo būtų ir priemonių veiklai tobulinti ir paversti ją efektyvesne. Asociacijų susirūpinimą kelia Seimo narių A. Anušausko ir J. Razmos įregistruotos įstatymo pataisos. Kaip papildomi, J. Razmos pasiūlymui, pritarė LR Seimo Švietimo ir mokslo bei Žmogaus teisių komitetai, nors Seimo kanceliarijos užsakytoje nepriklausomo eksperto išvadoje irgi nedviprasmiškai neigiamai atsiliepiama apie galimybę Žiniasklaidos rėmimo fondo lėšomis finansuoti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programas. Priėmus J. Razmos siūlomą pakeitimą, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai, taip pat kitų viešosios informacijos rengėjų (juridinių asmenų, t.y. prodiuserių) pateikti projektai, įgyvendinami LRT programose, galėtų būti remiami (finansuojami) iš kuriamo Žiniasklaidos rėmimo fondo (ŽRF) lėšų. Esame įsitikinę, kad norint išvengti dvigubo LRT finansavimo, neturėtų būti sudaromos galimybės LRT naudotis kitais, ne valstybės biudžeto asignavimais, įskaitant ir nepriklausomų prodiuserių kuriamą turinį, transliuojamą per LRT.  · LRT yra finansuojamas iš valstybės biudžeto (finansavimo modelis yra įtvirtintas specialiajame Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme), kiekvienais metais LRT finansavimas didėja (nuo 30 mln. eurų 2015m., iki 41,6 mln. 2019 m.). · ŽRF pinigai būtų skiriami iš valstybės biudžeto, todėl LRT dalyvaujant konkursuose ar kitų viešosios informacijos rengėjų pinigais kuriant produkciją LRT kanalams, būtų užtikrinamas dvigubas LRT finansavimas. · Komercinė žiniasklaida neturi alternatyvių finansavimo šaltinių, todėl visas savo veiklos pajamas generuoja tik iš reklamos pardavimo. Pastaruoju metu ši rinka sparčiai traukiasi įvedant naujus reklamos ribojimus prekėms ir paslaugoms, todėl galimybė turinio projektus finansuoti iš projektinių lėšų yra ypatingai svarbi. LRT, vienintelė rinkoje esanti žiniasklaidos priemonė turi garantuotą metinį finansavimą. · ŽRF skirtas į komercinę žiniasklaidą pritraukti daugiau kultūros, tautinių mažumų, išeivijos, regionų gyventojams skirtų projektų, o tokie projektai, skirti LRT misijai įgyvendinti, užtikrinami valstybės skiriamais pinigais iš šalies biudžeto finansuojant LRT veiklą. · Lietuvos komercinė žiniasklaida vis labiau susiduria su informacinėmis platformomis (socialiniais tinklais, paieškos platformomis, vaizdo peržiūrų, muzikos ar kitų kūrinių atkūrimui skirtomis platformomis), todėl reklamos rinka ir to sąlygotas žiniasklaidos turinio finansavimas dar  labiau prarandamas. · Nepriklausomi prodiuseriai, prieš dalyvaudami ŽRF konkursuose, privalo iš LRT gauti raštišką sutikimą, kad jų sukurta produkcija bus transliuojama LRT eteryje. Tai sudaro galimybę LRT ir nepriklausomiems prodiuseriams nesinaudoti LRT skirtomis dotacijomis turiniui, bet pritraukiant iš kitų, t.y., papildomų šaltinių. Tai yra tiesioginis dvigubas LRT finansavimas. Nepalaikome Seimo nario A. Anušausko ir J. Razmos siūlymų Įstatymo projekto 3 straipsnio 20 dalies 1 punkto nuostatoms, kurios iš esmės pakeistų įstatymo logiką.	Atsižvelgti
6.	Lietuvos Vyskupų Konferencija 2019-12-10	3 (28)	(20)	(1)	Lietuvos vyskupų konferencijai kelia susirūpinimą Visuomenes informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3649 28 straipsnio 20 dalies 1 punkte siūloma įtvirtinti nuostata, numatanti, kad pagal šį straipsnį neremiami ne tik LRT pateikti ir/ar įgyvendinami projektai, bet ir kitų viešosios informacijos rengėjų juridinių asmenų pateikti projektai, įgyvendinami LRT programose. Jei toks siūlymas būtų priimtas, LRT nebegalėtų transliuoti jau daug dešimtmečių veikiančios ir klausytojų pamėgtos Katalikų radijo Mažosios studijos programos, nes jos rengimas paremtas fondo lėšomis. Katalikų radijo Mažosios studijos laidos transliuojamos per LRT nuo 1989 m. ir per visus tuos dešimtmečius išliko klausytojų mėgiamos ir laukiamos. Daugelis be jų neįsivaizduoja LRT Radijo programų. Nuo 1998 m. Katalikų radijo Mažoji studija dalyvauja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (toliau - SRTRF) konkursuose ir gauna param4 savo rengiamoms kultūrinėms laidoms. Per daugiau kaip 20 metų ši parama tapo svarbia nekomercinės Mažosios studijos finansavimo dalimi. Draudimas LRT transliuojamų laidų rengėjams gauti Žiniasklaidos rėmimo fondo paramą Katalikų radijo Mažąją studiją prilygintų komercinių radijo stočių laidų rengėjams, o tam prieštarauja tiek pats laidų formatas, tiek studijos finansiniai pajėgumai. Pažymetina, kad reklama religinėse laidose draudžiama, todėl Mažoji studija neturi galimybių gauti pajamų iš savo laidų transliacijų. Jei įstatymas uždraustų per LRT transliuojantiems laidų rengėjams gauti Žiniasklaidos rėmimo fondo paramą, tai būtų tikras smūgis ne tik Mažąjai studijai, bet ir visiems smulkiesiems rengėjams, kurie visi kartu sudaro ir palaiko nacionalinio transliuotojo "ekosistemą". Klausytojams būtų didžiule netektis, jei dėl tokio įstatymo pakeitimo būtų priverstos užsidaryti neatsiejama LRT dalimi tapusios programos. Atsižvelgiant į tai, prašome pakeisti Projekto 3 straipsniu keičiamo Visuomenes informavimo įstatymo 28 str. 20 dalies 1 punkto nuostatas numatant, kad apribojimas Žiniasklaidos rėmimo fondui remti kitų viešosios informacijos rengėjų (juridinių asmenų) pateiktus projektus, įgyvendinamus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose netaikomas nekomercinio pobūdžio projektams.	Atsižvelgti
7.	Asociacija „Naujoji spauda“, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija 2019-12-02				Gerbiami LR Seimo Kultūros komiteto nariai. Artėjant galutinio sprendimo dėl Žiniasklaidos rėmimo fondo priėmimo datai, norime dar kartą atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad diskusija šiuo klausimu tęsiasi ilgiau nei pusantrų metų. Visos pozicijos yra išdiskutuotos ne po vieną kartą. Taip pat specialiai šiam įstatymo projektui buvo atliktas ekspertinis vertinimas, kuris patvirtina jo pagrįstumą ir nekelia abejonių. Atsižvelgiant į tai, kad šis fondas yra itin svarbus visoms žiniasklaidos rūšims, taip pat į tai, kad procesas trunka jau ilgiau nei pusantrų metų, įstatymo projektui atliktas ekspertinis vertinimas, siūlome, jog įstatymas įsigaliotų nuo 2020 liepos 1 dienos, tam numatant reikalingus resursus ir priemones.	Atsižvelgti
8.	Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacija 2019-12-10				Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas buvo rengiamas 2 metus ir sulaukė didelio visuomenės dėmesio.  Įvairios darbo grupės dirbo ties šiais pakeitimais, bet Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis atstovai pasigedo dėmesio jų galimiems pageidavimams ir poreikiams. 2015 metų visuotinio surašymo duomenimis Lietuvoje gyveno virš 360.000 piliečių, kurių pagrindinė kalba buvo lenkų, rusų, gudų ar ukrainiečių.  Tai sudarė daugiau nei 12% Lietuvos piliečių, kurie pagrindines žinias ir informaciją gauna naudodami rusų ir lenkų kalbas. Nuolat daugėja užsieniečių,kurie naujienas apie Lietuvą gauna tik angliškai, taip pat auga skaičius ir naujų imigrantų iš buvusios Sovietų Sąjungos, kurių lingua franca yra rusų kalba.  Siekiant užtikrinti profesionalios ir kokybiškos bei socialiai atsakingos žiniasklaidos ir žurnalistikos vystymą, 2019 m. buvo įkurta Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacija. Šiuo metu Lietuvoje veikia: dvi radijo stotys rusų kalba (RUSRADIO LT - nacionalinė, Raduga - regioninė), radijo stotis lenkų kalba ( Znad Wilii - Vilniaus apskr. ir internetu), laikraštis Klaipėda, savaitraštis Ekspress Nedelia, Pensioner rusų kalba, Kurier Wilienski lenkų kalba, portalai the Lithuania Tribune, EN.15min ir EN.Delfi anglų kalba,  ZW.lt, Ru.Delfi.Lt, Visaginietis, TTS, news.rusradio lt,Televizinė žinių tarnyba TVP Wilno ir kt.  Šios informacijos priemonės yra puikiai žinomos ir mielai naudojamos daugiau nei 12% Lietuvos gyventojų kaip pirminis informacijos šaltinis apie Lietuvą.  Asociacijos steigėjai UAB Savaitės Ekspresas, UAB Znad Wilii radijo stotis, Viešoji įstaiga „Baltoscandia Media“, UAB RADIOCENTRAS.  Pagrindinis asociacijos tikslas yra užtikrinti profesionalios ir kokybiškos informacijos sklaidą apie įvykius Lietuvoje, svarbiausius politinius sprendimus ir padėti suartinti Lietuvos piliečius valstybei svarbiais klausimais. Profesionali, kokybiška ir jaučianti reikalinga žiniasklaida Lietuvos tautinių bendrijų kalbomis yra stiprus valstybės ramstis hibridinių grėsmių akivaizdoje.  Matome būtinybę išskirti žiniasklaidą tautinių bendrijų kalbomis ir dėl jų gebėjimo skleisti informaciją ne tik vidaus rinkai, bet ir į kitas valstybes. Dar vienas svarbus aspektas - imigrantai Lietuvoje, kurių skaičius auga kasmet. Tai nauji imigrantai iš Rytų Europos bei Azijos, kuriems būtina turėti informaciją apie mūsų šalį. Visos išvardintos žiniasklaidos priemonės registruotos Lietuvoje ir daug metų bendradarbiauja su Lietuvos institucijomis.  Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacija, atstovaudama žiniasklaidos priemones rusų, lenkų, anglų kalbomis, prašo atkreipti dėmesį, kad žiniasklaidos priemonės kitomis  kalbomis nedalyvavo svarstant projektą, bei negalėjo teikti pasiūlymus. Prašytume atkreipti dėmesį į mūsų teikiamas pastabas: - 28 straipsnio 15 punktas galėtų būti papildytas žiniasklaidos priemonės tautinių bendrijų kalbomis; - 28 straipsnio 16 punktas galėtų būti papildytas atskiriant tautinių bendrijų ir išeivijos projektus; - 28 straipsnio 19 punktas galėtų būti papildytas skiriant ne mažiau 10 proc. žiniasklaidos priemonėms tautinių bendrijų kalbomis; - taip pat numatyti žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis dalyvavimą fondo veikloje.	Atsižvelgti
9.	Kultūros periodinių leidinių asociacija, Lietuvos meno kūrėjų asociacija 2019-12-17	3 (28)	(18)		Seimo narių Ramūno Karbauskio, Onos Valiukevičiūtės, Roberto Šarknicko ir Stasio Tumėno Seimo svarstymui teikiamo LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 2, 27, 28 IR 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto teksto formuluotė yra pragaištinga kultūros periodiniams leidiniams kaip sričiai ir drastiškai mažina kultūros programų rėmimo apimtį iki 25 proc. kuriamame Žiniasklaidos rėmimo fonde, kai dabar veikiančiame Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fonde praktiškai visi projektai turėjo atitikti Kultūrinį ir šviečiamąjį profilį pagal Fondo prioritetą. Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimas buvo inicijuotas deklaruojant pastangas pagerinti kultūros periodinių leidinių situaciją, atsižvelgiant į jų leidėjų protestus dėl nepakankamo finansavimo ir de minimis apribojimo, tačiau Įstatymo keitimo formuluotė iš esmės keičia valstybės finansinės paramos viešosios informacijos rengėjams pobūdį (SRTRF tikslas yra remti kultūros ir šviečiamuosius projektus), išplečiant jį kitų (neįvardytų) programų projektais (Žiniasklaidos rėmino fondo tikslas – įvairiapusė visuomenės informavimo plėtra). Kultūros nenaudai keičiasi ir jai atstovaujančių narių skaičius Fondo taryboje (9 iš 20 SRTR fondo dalininkų ir 2 iš 11 Žiniasklaidos fondo tarybos narių). SRTRF vien Kultūros periodiniams leidiniams atskirai yra skirta 25 proc., o kiti kultūros projektai kitose žiniasklaidos priemonėse pretenduoja į kitą valstybės paramos biudžeto dalį kartu su šviečiamaisiais projektais. Teikiamame Įstatymo pakeitime, esant tokiam menkam kultūros ir meno projektų programos paramos procentui, kultūros ir meno periodinių leidinių leidyba atsidurtų ant visiško žlugimo ribos, o kultūros ir meno projektai kitose žiniasklaidos priemonėse taptų beveik nepastebimi, nors SRTRF fonde jie yra prioritetiniai. Kultūros komiteto sudarytoje darbo grupėje, kultūros sričiai atstovavo tik du asmenys (Kultūros periodinių leidinių asociacijos ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijos atstovai). Jie išreiškė savo nerimą dėl valstybės finansinės paramos žiniasklaidai pobūdžio kaitos ir mažo atstovavimo kultūros sričiai Žiniasklaidos fondo taryboje, reikalavo saugiklių kultūros ir meno periodinių leidinių leidybai, kad Įstatymo pakeitimo projekte jų projektų paramai būtų numatyta ne mažiau nei 25 proc. Fondui kasmet skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Deja, teikiamo Įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsnio (28 straipsnio pakeitimo 18 punktas) formuluotė „Kultūros ir meno programai skiriama Fondo lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus Fondui kasmet skiriamų valstybės biudžeto lėšų“ ją drastiškai sumažina ir paneigia paramos viešosios informacijos rengėjų kultūros ir šviečiamiesiems projektams prioritetą, didina komercinės žiniasklaidos rėmimą pelno nesiekiančių organizacijų sąskaita. Manome, kad prioritetas kultūros ir šviečiamajam turiniui turi būti išsaugotas. Pareiškiame, kad dabartinei Įstatymo pakeitimo projekto formuluotei kategoriškai nepritariame ir prašome Seimo narius už jį nebalsuoti.	Atsižvelgti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.1	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-08-09	2 (27) 2 (27)	(1) (16)	(6)	Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atlikome Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 (toliau – Įstatymas) 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3649 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Projekto nuostatomis siekiama atnaujinti Lietuvos žiniasklaidos (viešosios informacijos rengėjų) paramos modelį taip, kad jis skatintų Lietuvos žiniasklaidos ir informacinės erdvės gyvybingumą, jo valdymas ir sprendimų priėmimas būtų grindžiami valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumo, kontrolės atskaitingumo principais^[1]. Pažymime, kad esame atlikę ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 4-01-6874 Kultūros ministerijai pateikę aukščiau minėto Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veiklą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą^[2]. Dalis pateiktų pastabų ir rekomendacijų yra aktualios ir Projektu siūlomų pakeitimų kontekste. Siekdami siūlomo teisinio reguliavimo aiškumo, išsamumo, vienprasmiškumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai dėl Projekto nuostatų teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus. 1. Projektu siūloma pakeisti 27 straipsnio 1 dalį nustatant, kad valstybė remia viešosios informacijos rengėjų – juridinių asmenų – kultūrinius, šviečiamuosius ir kitų temų projektus. Projektu siūlomo keisti Įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje taip pat numatoma, kad Žiniasklaidos rėmimo fondas (toliau – Fondas) viešojo konkurso tvarka be įvardintų kultūros ir meno; regionų informacinio skatinimo; medijų ir informacinio raštingumo; šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo; Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis) ir lietuvių išeivijos (diasporos) programų galėtų remti ir kitas Fondo tarybos patvirtintas programas, kurias Fondo taryba gali inicijuoti, atsižvelgdama į visuomenės informavimo srities prioritetus ir šios srities plėtrą. Iš aukščiau minėtų Projekto nuostatų nėra aišku, ar siūlomais pakeitimais siekiama tobulinti ir efektyvinti kultūrinės žiniasklaidos rėmimo modelį, kaip tai akcentuojama Projekto aiškinamajame rašte, ar siekiama remti bet kokios tematikos ir visuomeninės vertės žiniasklaidos projektus (tarp kurių galimai – ir komercinį ar politinį atspalvį turinčiuosius), kurie Fondo tarybos diskrecija galėtų būtų priskiriami prie Įstatymo nuostatomis neapibrėžtų „kitų“ temų ir programų projektų. Aukščiau minėta situacija vertintina kaip ydinga antikorupciniu požiūriu, nes išsamiai nereglamentuojant ar nukrypstant nuo valstybės finansinės paramos žiniasklaidos priemonėms tikslų biudžeto lėšų panaudojimo pagrįstumas, efektyvumas ir skaidrumas keltų abejonių. Atsižvelgdami į tai, siūlome svarstyti minėtų Projekto nuostatų tobulinimo galimybę.	Atsižvelgti
1.2	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-08-09	3 (28)	(4)		2. Projekto nuostatos neužtikrina išsamios ir aiškios Fondo tarybos sudarymo tvarkos. Keičiamo Įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje įvardintos viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijos, deleguojančios 7 Fondo tarybos narius. Likusius 4 narius, remiantis to paties straipsnio nuostatomis, paprasto balsavimo būdu iš juridinių ir fizinių asmenų pasiūlytų kandidatų sąrašo, skelbiamo viešai Fondo interneto svetainėje, išrenka Fondo senatas. Fondo tarybos nariai renkami ir deleguojami 4 metų kadencijai ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. <...> Fondo tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina Fondo tarybos sudėtį. <...> Aukščiau minėtos nuostatos svarstytinos keliais aspektais: -(1) nėra aišku, iš kokių juridinių ir fizinių asmenų pasiūlytų kandidatų būtų sudaromas galimų Fondo senato siūlytinų Fondo tarybos narių sąrašas – ar siūlyti galėtų žurnalistų, meno kūrėjų, kultūros organizacijos, asociacijos, išskyrus tas, kurios siūlo kitus 7 Fondo tarybos narius, ar pavieniai meno kūrėjo statusą turintys asmenys, nepriklausomi žurnalistai ar kitų profesijų atstovai, ar apskritai bet kurie fiziniai ar juridiniai asmenys; -(2) kiek pasiūlytų kandidatų galėtų būtų įtraukiami į viešai skelbiamą sąrašą; -(3) kokia tvarka bei kriterijais remdamasis Fondo senatas atrinktų 4 Fondo narius iš aukščiau minėto sąrašo; -(4) nėra detalizuota Fondo tarybos narių rotacijos, nušalinimo ir pakeitimo tvarka; -(5) nėra reglamentuotas Fondo tarybos narių ir Fondo tarybos kadencijos trukmės santykis, taip pat nėra aišku, kaip būtų užtikrinamas nepertraukiamas ir netrukdomas Fondo tarybos darbas, jeigu keistųsi narių sudėtis, kiek narių esant Fondo tarybos veikla ir priimami sprendimai būtų laikomi teisėtais, kt. Atsižvelgdami į tai, siūlytume patikslinti atitinkamas Projekto nuostatas.	Atsižvelgti
1.3	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-08-09	3 (28)	(8)		3. Projektu keičiamo Įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje siūloma įtvirtinti, kad Fondo taryba parenka ne mažiau kaip 3 skirtingus ekspertus kiekvienai programai. Ekspertai teikia Fondo tarybos sprendimams priimti būtinas rekomendacijas. Ekspertai skiriami 2 metams. Tas pats asmuo ekspertu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Aukščiau minėtos nuostatos vertintinos keliais aspektais: -(1) iš aukščiau minėtų nuostatų nėra visiškai aišku, ar paskirtas ekspertas negali teikti ekspertinio vertinimo paslaugas daugiau kaip dvi kadencijas tik toje programoje, kurioje jis paskirtas, ar ir kitose; -(2) antikorupciniu požiūriu teigiamai vertintinas kadencijų nustatymo aspektas, tačiau svarstytina, ar per tiek laiko riboto dydžio bendruomenėje (Projekte numatyta, kad ekspertais gali būti skiriami ne mažesnę kaip penkerių metų patirtį visuomenės informavimo, kultūros, švietimo ar mokslo srityse, tai yra tose pačiose srityse, kurių atstovai teikia projektus ekspertiniam vertinimui ir valstybės finansinei paramai gauti) – negali susiformuoti neformalūs ir galimai nesąžiningi susitarimai (pavyzdžiui, vienais metais negavus finansavimo projektui gali būti bandymų paveikti ekspertus ir pan.). Siūlome svarstyti Projekto nuostatų tobulinimo tikslingumą, be kita ko, apsvarstant vertinamų projektų paraiškų nuasmeninimo, suteikiant specialius kodus ar taikant panašias priemones, mažinančias projektų teikėjų identifikavimo galimybes.	Atsižvelgti
1.4	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-08-09	3 (28)			4. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto nuostatomis dar labiau susiaurinami ekspertams taikytini reikalavimai, palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, dėl kurio esame pateikę pastabų aukščiau minėtoje 2019 m. rugpjūčio 2 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-6874. Todėl siūlytume tikslinti Projekto 28 straipsnio nuostatas, nustatant aiškesnius ir tikslesnius ekspertams taikytinus reikalavimus, apimant, bet neapsiribojant specialių žinių, įgūdžių ir reikiamos kompetencijos aspektais bei viešųjų ir privačių interesų konfliktų prevencija.	Atsižvelgti
1.5	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-08-09	3 (28)	(11,12)		5. Projekto nuostatomis nepakankamai reglamentuojama Fondo senato sudarymo tvarka. Projekto 28 straipsnio 11 dalyje siūloma įtvirtinti, kad Fondo senatą sudaro asmenys, kuriuos skiria šios Lietuvos Respublikoje veikiančios tarybos ir kitos organizacijos: 1) Tautinių bendrijų taryba; 2) Nevyriausybinių organizacijų taryba; 3) Lietuvos jaunimo organizacijų taryba; 4) Lietuvos kultūros ir meno taryba; 5) Lietuvos mokslo taryba; 6) Lietuvos švietimo taryba; 7) Medijų taryba prie Kultūros ministerijos; 8) Lietuvos teisininkų draugija. Iš aukščiau minėtų ir kitų Projekto nuostatų nėra visiškai aišku: -(1) kokios „kitos“ organizacijos gali skirti (deleguoti) Fondo senato narius; -(2) koks iš viso gali būti Fondo narių skaičius; -(3) kuris subjektas tvirtina galutinę Fondo senato sudėtį; -(4) kokia tvarka keičiami Fondo senato nariai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Projekto nuostatos nedetalizuoja Fondo senato nariams taikytinų reikalavimų bei apribojimų, išskyrus tai, kad į Fondo senatą negali būti deleguojami Fondo tarybos nariai, Fondo administracijos vadovas ir darbuotojai, Fondo ekspertai. Be to, Projekto 28 straipsnio 12 dalyje siūloma įtvirtinti Fondo senato funkcijas, tačiau nėra numatyta Fondo priimamų sprendimų teisinės galios ir pasekmių, pavyzdžiui, neigiamai įvertinus Fondo tarybos veiklą ar tam tikrus sprendimus. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti Projekto nuostatas, susijusias su Fondo senato sudarymo tvarka ir jo funkcijomis.	Atsižvelgti
1.6	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-08-09	2 (28)	(18)		6. Projekto 28 straipsnio 18 dalyje siūloma įtvirtinti, kad parama kultūros periodinių leidinių projektams pagal kultūros ir meno programą gali būti skiriama iki trijų metų. Reikalavimai ilgalaikių kultūros periodinių leidinių projektų paraiškoms nustatomi finansuojamų projektų teikimo gairėse. Svarstytina, ar vienareikšmiškam, vienprasmiškam, aiškiam ir skaidriam minėtos nuostatos taikymui užtikrinti minėti reikalavimai ilgalaikių kultūros periodinių leidinių projektų paraiškoms, nustatantys tam tikras ypatingas sąlygas pareiškėjams, kuriems valstybės finansinė parama būtų skiriama ilgesniam laikotarpiui, nei pagal kitas programas finansuojamiems projektams, neturėtų būti nustatyti įstatyminiu lygmeniu.	Atsižvelgti
1.7	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-08-09	2 (28)	(20)		7. Projekto 28 straipsnio 20 dalyje siūloma įtvirtinti, kad pagal šį straipsnį neremiami: 1) Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai, taip pat kitų viešosios informacijos rengėjų (juridinių asmenų) pateikti projektai, įgyvendinami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose; 2) viešųjų ryšių agentūrų pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai; 3) šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatytų juridinių asmenų pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai; 4) kiti projektai šiame įstatyme nustatytais atvejais. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Projekto, nei aktualios redakcijos Įstatymo nuostatos išsamiau nedetalizuoja, kokie projektai negali būti remiami. Kaip atkreipėme dėmesį ir ankstesnėje antikorupcinio vertinimo išvadoje, Įstatymo įgyvendinamojo teisės akto – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1190 „Dėl Valstybės teikiamos dalinės finansinės paramos kultūriniams, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamiesiems projektams pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateiktas paraiškas bendrųjų konkursų nuostatų patvirtinimo“ 23 punktas tenumato, kad neremiami projektai, kurių turinys skatina komercinę kultūrą (23.1 papunktis) arba skleidžia politinių partijų agitaciją (23.2 papunktis), tačiau joks galiojantis teisės aktas išsamiau neatskleidžia turinio, skatinančio komercinę kultūrą, sąvokos, taip pat nėra detalizuojama komercinės kultūros samprata. Mūsų nuomone, tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu, nes nei įstatyminiu lygmeniu, nei Įstatymą įgyvendinančiame teisės akte nenustačius aiškių, objektyvių, skaidrių ir vienprasmiškų kriterijų, kuriais remiantis tam tikri projektai negalėtų būti remiami, sprendimus dėl paramos skyrimo priimančiam subjektui suteikiama pernelyg plati diskrecija, sudaranti galimybes nesąžiningam elgesiui, piktnaudžiavimui ir korupcijai pasireikšti. Todėl siūlome svarstyti galimybę tobulinti Projekto 28 straipsnio 20 dalies nuostatas.	Atsižvelgti
1.8	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-08-09				8. Projekto rengėjų skaičiavimais, siūlomiems pakeitimams įgyvendinti nuo 2021 m. reikėtų papildomų 2,659 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, siekiant Žiniasklaidos rėmimo fondo biudžetą padidinti iki 5,4 mln. Eurų. Šiuo metu viešosios informacijos rengėjams paramą skirstančio VšĮ „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ 2019 m. biudžetas sudaro 2,741 mln. Eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad nei aiškinamasis raštas, nei Projekto nuostatos neatskleidžia didesnio lėšų poreikio tikslingumo, šaltinių, taip pat nėra aišku, ar beveik dvigubai didesnė suma skirtina kasmet ar tik siūlomiems pakeitimams įgyvendinti.	Atsižvelgti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-11-27	3 (28)	(6)		Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. SV-S-1321 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3649 ir Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3650 ir pateikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo: 1.   Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3649 (toliau – Projektas) keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Projektu keičiamas įstatymas) 28 straipsnio 4 dalyje siūloma, kad Žiniasklaidos rėmimo fondo (toliau – Fondas) tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina Fondo tarybos sudėtį. Siūlome nurodyti atvejus, kada Fondo tarybos sudėtis gali būti netvirtinama, pavyzdžiui, dėl kandidatų neatitikties įstatymo reikalavimams ir pan. Taip pat siūlome nustatyti, ar Fondo tarybos sudėtis gali būti tvirtinama ne visos sudėties, pavyzdžiui, kai tam tikri kandidatai neatitiko įstatymo reikalavimų. Tuo atveju, jei Fondo taryba gali būti tvirtinama tik visos sudėties, siūlome aptarti atvejį, jog paskirta Fondo taryba veikia iki tol, kol bus paskirta naujos sudėties Fondo taryba, kad šios institucijos veikla nebūtų sutrikdyta ir nutraukta. Taip pat siūlome Projekte įvardyti Fondo tarybos kadencijos trukmę ir aptarti, kaip koreliuoja Fondo tarybos in corpore ir Fondo tarybos atskirų narių 4 metų kadencijos trukmė. Fondo tarybos nariai dėl įvairių priežasčių gali nustoti eiti pareigas, todėl nebūtų aišku, ar tokiu atveju turėtų būti tvirtinama visa Fondo tarybos sudėtis iš naujo, ar tik atskiri jos nariai. Taip pat neaišku, ar tokiu atveju turėtų būti iš naujo skaičiuojama Fondo tarybos kadencija, ar tik naujai paskirto nario kadencija. Taip pat siūlome nustatyti, ar tais atvejais, kai Fondo tarybos narys paskirtas vėliau, nei patvirtinta Fondo tarybos sudėtis, laikoma, jog jis išbuvo visą kadenciją ir jam taikomas dviejų iš eilės kadencijų ribojimas. Siekiant užtikrinti nepertraukiamą Fondo tarybos veiklą, siūlome Projekte įtvirtinti ir nuostatas dėl terminų, kuriems likus iki Fondo tarybos narių kadencijos pabaigos turėtų būti deleguojami nauji nariai, ir dėl priešlaikinio Fondo tarybos narių kadencijos pasibaigimo atvejų. Be to, siūlome nustatyti ir Fondo tarybos narių atšaukimo tvarką, siejant tokio atšaukimo pagrindus su neatitikimu įstatymo reikalavimams, netinkamu pareigų vykdymu ir kitais panašiais atvejais, kad Fondo tarybos nariai būtų apsaugoti nuo nepagrįsto jų atšaukimo nesant tam jokių teisinių pagrindų. Analogiška pastaba taikytina ir dėl Fondo senato narių.	Atsižvelgti
1.2	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-11-27	3 (28)	(5)		2.   Projektu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje siūloma, kad Fondo tarybos nariai kadencijos laikotarpiu negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje. Siūlome atsisakyti šios nuostatos kaip galimai pažeidžiančios Lietuvos Respublikos Konstituciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutarime išaiškinta, kad konstitucinės teisės laisvai vienytis į politines partijas ir politines organizacijas apribojimai ir draudimai yra nustatyti pačioje Konstitucijoje (expressis verbis nustatyti arba iš jos nuostatų kildinami), draudimo negalima nustatyti įstatymu arba kitu teisės aktu.	Pritarti
1.3	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-11-27	3 (28)	(5)		3.  Projektu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Fondo tarybos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, savivaldybių tarybų nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, Fondo administracijos darbuotojai ir ekspertai. Siekiant priimamų sprendimų nešališkumo, siūlome nustatyti, kad Fondo tarybos nariais negali būti ir Vyriausybės įgaliotos institucijos, įgyvendinančios Fondo dalininko teises ir pareigas (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija), darbuotojai ir Europos Parlamento nariai, su išlyga, jeigu Europos Sąjungos teisės normos nenustato kitaip. Analogiškus draudimus siūlome nustatyti ir Fondo ekspertams. Be to, siūlome ne vardyti atskiras politikų kategorijas, o pasitelkti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme vartojamą sąvoką „valstybės politikai“.	Pritarti
1.4	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-11-27	3 (28)	(10)		4.   Projektu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje siūloma Fondo tarybos sprendimus dėl lėšų skyrimo viešai skelbti kartu su ekspertiniais vertinimais. Siekiant didesnio žiniasklaidos paramos modelio skaidrumo, siūlome nustatyti, kad viešai būtų skelbiami ir sutrumpinti atrinktų viešosios informacijos rengėjų projektų aprašymai su numatytais tikslais ir jų pasiekiamumo vertinimo objektyviai pamatuojamais rodikliais.	Pritarti
1.5	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-11-27	3 (28)	(10)		5.   Projektu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje aptariamus Fondo ekspertams keliamus patirties atitinkamose srityse reikalavimus siūlome praplėsti žmogaus teisių sritimi, tokiu būdu Fondo ekspertams ir Fondo tarybos nariams numatytos sritys būtų vienodos.	Pritarti
1.6	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-11-27	3 (28)	(11)		6.   Projektu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje siūloma, kad Fondo tarybos posėdžiai šaukiami ne mažiau kaip 1/3 Fondo tarybos narių prašymu, o posėdžiai laikomi teisėtais, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Fondo tarybos narių. Fondo tarybos narių iš viso bus vienuolika, todėl nėra aišku, kaip reikės taikyti tokius proporcinės daugumos reikalavimus. Siūlome atsisakyti proporcijų ir Projekte įrašyti konkrečius skaičius, kad dėl nuostatų esmės nekiltų ginčų ir jos būtų paprastai pritaikomos.	Pritarti
1.7	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-11-27	3 (28)	(11)		7.   Projekte taip pat siūloma, jei Fondo tarybos posėdyje balsai pasidalija po lygiai, priimant sprendimą lemia Fondo tarybos pirmininko balsas. Kadangi Projekte nėra numatytas nei Fondo pirmininko pavaduotojas, nei aptarta situacija, kas galėtų pirmininkauti posėdžiams laikinai nesant Fondo tarybos pirmininko, darytina išvada, kad laikinai nesant Fondo tarybos pirmininko (pavyzdžiui, jam susirgus), Fondo tarybos posėdžiai negalėtų vykti. Siekiant spręsti tokias situacijas, siūlome Projektą tikslinti atitinkamomis nuostatomis.	Pritarti
1.8	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-11-27	3 (28)	(11)		8. Projektu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje siūloma formuluotė „privatūs asmens duomenys“. Siekiant vieningo sąvokų vartojimo, siūlome naudoti formuluotę „asmens duomenys, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų“.	Pritarti
1.9	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-11-27	3 (28)	(14)		9.        Projektu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 11 dalies nuostatą, numatančią, kad už veiklą Fondo senato nariams nėra atlyginama, siūlome braukti kaip perteklinę atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 7 dalį ir valstybės kaip vienintelio dalininko teisę spręsti dėl Fondo įstatų turinio.	Pritarti
1.10	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-11-27	3 (28)	(15)	(2)	10. Projektu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 12 dalies 2 punkte siūloma Fondo senato funkcija išklausyti ir įvertinti Fondo tarybos veiklą šio straipsnio 21 dalyje nustatyta tvarka. Siekiant Fondo senato veiklos efektyvumo, siūlome šią funkciją pakeisti numatant, kad Fondo senatas įvertina Fondo tarybos veiklą šio straipsnio 21 dalyje nustatyta tvarka ir teikia dėl jos pastabas ir pasiūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai.	Pritarti
1.11	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-11-27	3 (28)	(16)		11. Projektu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 14 dalį siūlome tikslinti nustatant, kad Fondo lėšų šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, juridinių ar fizinių asmenų dovanotos lėšos ir kitos teisėtai įgytos lėšos.	Pritarti
1.12	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-11-27	3 (28)	(20)		12. Projektu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 17 dalyje siūloma, kad finansuojamų projektų teikimo gaires tvirtina Vyriausybė Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu. Siekiant mažinti Vyriausybės priimamų nutarimų skaičių ir atsižvelgiant į šiuo klausimu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pateiktas rekomendacijas, siūlome nustatyti, kad šias gaires gali tvirtinti ne tik Vyriausybė, bet jos pavedimu – ir pati Vyriausybės įgaliota institucija.	Pritarti
1.13	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-11-27	3 (28)	(21)		13. Iš Projektu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 18 dalies formuluotės „ilgalaikiai kultūros periodinių leidinių projektai“ nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis projektai galėtų būti priskiriami tokiai kategorijai. Siūlome konkrečiai įvardyti, kad projektai, kurie apima laikotarpį nuo 1 iki 3 metų, laikytini ilgalaikiais.	Pritarti
1.14	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-11-27	3 (28)	(23)	(4)	14. Projektu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 20 dalies 4 punkte siūloma, kad pagal šį straipsnį neremiami kiti projektai įstatyme nustatytais atvejais. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome konkrečiai įvardyti šiuos atvejus.	Pritarti
1.15	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-11-27				15.     Projekto nuostatos vertintinos Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyto teisinio reguliavimo dėl viešųjų įstaigų organų sistemos kontekste (žr. Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 3 ir 7 dalis). Todėl Projektu keičiamame įstatyme nėra iki galo aiški Fondo organų struktūra, t. y., kokius Viešųjų įstaigų įstatyme nurodytus organus atitinka Fondo taryba, Fondo senatas ir Fondo administracijos direktorius. Siūlome konkrečiai įvardyti, kurie iš šių subjektų yra valdymo organai.	Atsižvelgti
1.16	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-11-27	3 (28)	(4)		16. Projektu keičiamo įstatymo 28 straipsnio dalies, einančios po šio straipsnio 4 dalies 7 punkto, kuri turėtų būti sunumeruota, formuluotė „iš juridinių ir fizinių asmenų pasiūlytų kandidatų“ neapima kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, todėl šią nuostatą siūlome tikslinti.	Pritarti
1.17	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-11-27	3 (28)	(13)	(7)	17. Projektu keičiamame įstatyme vartojamos skirtingos formuluotės, apibūdinančios tą patį subjektą – 28 straipsnio 11 dalies 7 punkte nurodoma Medijų taryba prie Kultūros ministerijos, o 45 straipsnio 4 dalyje nurodoma Medijų taryba prie Vyriausybės įgaliotos institucijos. Siūlome jas suvienodinti.	Pritarti
1.18	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-11-27	5			18. Projektu siūloma keisti galiojantį įstatyminį teisinį reguliavimą ir vietoje Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo įsteigti Fondą. Siekiant sklandžios Fondo  veiklos pradžios, siūlome Projektą papildyti konkrečiomis įstatymo įgyvendinimo nuostatomis, pavyzdžiui, nustatyti datą, iki kurios turi būti įsteigtas Fondas, aptarti galimą valstybės pasitraukimą iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo dalininkų.	Pritarti
1.19	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-11-27				19. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog Projektu keičiamam įstatymui įgyvendinti 2021 metais iš valstybės biudžeto prireiks papildomų lėšų – 2,659 mln. eurų, tačiau toks papildomų lėšų poreikis nėra pagrįstas skaičiavimais ar kitais argumentais.	Atsižvelgti
2.	Seimo narys Arvydas Anušauskas 2019-07-16	3 (28)	(23)		Argumentai: Dėl keičiamos Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio 20 dalies formuluotės, kad Žiniasklaidos rėmimo fondo neremiami „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai, taip pat kitų viešosios informacijos rengėjų (juridinių asmenų) pateikti projektai, įgyvendinami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose“ objektyvių priežasčių (kodėl tokie projektai neremiami) niekas neįvardino. Vertėtų tokią nuostatą išbraukti, remiantis tuo, kad anksčiau Radijo, televizijos ir spaudos rėmimo fondo finansuojami projektai buvo realizuojami ir visuomeninio transliuotojo eteryje, todėl Žiniasklaidos rėmimo fondas turėtų ir toliau remti tokius projektus. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 straipsnį. 28 straipsnio pakeitimas. Išbraukti nauja redakcija dėstomo įstatymo 28 straipsnio 20 dalies 1 punktą ir dalį išdėstyti taip: „20. Pagal šį straipsnį neremiami: 1) Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai, taip pat kitų viešosios informacijos rengėjų (juridinių asmenų) pateikti projektai, įgyvendinami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose; 2) 1) viešųjų ryšių agentūrų pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai; 3) 2) šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatytų juridinių asmenų pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai; 4) 3) kiti projektai šiame įstatyme nustatytais atvejais“.	Atsižvelgti
3.	Seimo narys Jurgis Razma 2019-07-18	3 (28)	(23)		Argumentai: Siūlau išbraukti nuostatą, draudžiančią Radijo, televizijos ir spaudos rėmimo fondo (toliau – Fondo) finansuojamas laidas transliuoti visuomeninio transliuotojo eteryje, tačiau palikti nuostatą, draudžiančią pačiam nacionaliniam transliuotojui teikti projektus Fondo paramai gauti. Kadangi visuomeninis transliuotojas išlaikomas valstybės biudžeto lėšomis, logiška, kad jis nepretenduotų į Fondo lėšas, tačiau nereiktų drausti privatiems laidų rengėjams, gavusiems Fondo paramą, tų laidų transliavimui rinktis visuomeninį transliuotoją, kur tos laidos dažniausiai jau daug metų transliuojamos ir yra susiformavusi atitinkama auditorija, kuri nebūtinai pereis į privačių transliuotojų kanalus, jei ten būtų priversti persikelti tų laidų rengėjai. Kita vertus, tų laidų rengėjams gali ir nepavykti susitarti su privačiais transliuotojais ir kai kurios visuomeniškai svarbios nekomercinės laidos dingtų iš eterio. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 20 dalies 1 punktą ir dalį išdėstyti taip: „20. Pagal šį straipsnį neremiami: 1) Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai, taip pat kitų viešosios informacijos rengėjų (juridinių asmenų) pateikti projektai, įgyvendinami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose; 2) viešųjų ryšių agentūrų pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai; 3) šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatytų juridinių asmenų pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai; 4) kiti projektai šiame įstatyme nustatytais atvejais“.	Atsižvelgti
4.1	Seimo narys Ramūnas Karbauskis 2019-12-17	3 (28)	(20)		Argumentai: Projekte numatyti procentai Kultūros ir meno bei Regionų informacinio skatinimo programoms garantuoja tam tikrą paramos dalį šioms dviem programoms. Ši nuostata tikslintina, nes praktikoje gali susiklostyti situacija, kuomet Fondas, gavęs net ir nekokybiškus projektus, turės jiems skirti numatytus procentus, nes jie numatyti įstatyme. Atsižvelgiant į tai, siūlytina į keičiamo įstatymo 28 str. 17 d. įterpti nuostatą, kuria remiantis Taryba, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas galėtų perkelti iki 5 proc. Fondo lėšų kitoms remiamoms programoms. Šiuo metu analogiška nuostata yra numatyta Spaudos radijo ir televizijos fondo Bendruosiuose konkurso nuostatuose. Pasiūlymas: Įstatymo 28 straipsnio 17 dalį išdėstyti taip: „17. Fondo veiklai skiriamo valstybės finansavimo pagal šio straipsnio 15 ir 16 dalyse numatytas sritis ir programas, išskyrus nurodytas šio straipsnio 18 ir 19 dalyse, paskirstymas, nurodant procentinę skiriamų lėšų dalį, ir kiti reikalavimai nustatomi finansuojamų projektų teikimo gairėse. Taryba motyvuotu sprendimu ir atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas gali perkelti iki 5 procentų Fondo lėšų tarp šio straipsnio 16 dalyje numatytų programų, jeigu svarstant projektus paaiškėja, kad jie netenkina minimalių vertinimo kriterijų, nustatytų finansuojamų projektų teikimo gairėse. Šias gaires rengia Taryba, tvirtina Vyriausybė arba jos pavedimu Vyriausybės įgaliota institucija.“	Atsižvelgti
4.2	Seimo narys Ramūnas Karbauskis 2019-12-17	3 (28)	(21)		Argumentai: Projektas numato dvi prioritetines programas, t. y. Kultūros ir meno bei Regionų informacinio skatinimo programas. Atsižvelgiant į tai, kad reglamentuojant Regionų informacinio skatinimo programos prioritetą yra numatyta, jog parama pagal Regionų informacinio skatinimo programą gali būti skiriama tik vietinių ir regioninių viešosios informacijos rengėjų projektams, analogiškas patikslinimas turėtų būti numatytas ir kultūros periodinių leidinių projektų atžvilgiu. Taip pat reikia patikslinti paskutinį minėtos nuostatos sakinį, nurodant, kad reikalavimai finansuojamų projektų teikimo gairėse numatomi visų, ne tik ilgalaikių,  kultūros periodinių leidinių projektų paraiškoms. Pasiūlymas: Įstatymo 28 straipsnio 18 dalį išdėstyti taip: „18. Kultūros ir meno programai skiriama Fondo lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus Fondui kasmet skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Parama pagal kultūros ir meno programą gali būti skiriama tik kultūros periodinių leidinių projektams, tarp jų ir ilgalaikiams kultūros periodinių leidinių projektams, t. y. projektams, kurių įgyvendinimo laikotarpis yra nuo 1 iki 3 metų. Reikalavimai ilgalaikių kultūros periodinių leidinių projektų paraiškoms nustatomi finansuojamų projektų teikimo gairėse.“	Atsižvelgti
5.1	Seimo narys Mantas Adomėnas 2019-12-17	3 (28)	(23)	(1)	Argumentai: Žiniasklaidos rėmimo fondo paskirtis – visų pirma remti turinio kūrėjus, o taip pat užtikrinti kuo platesnę sukurto turinio sklaidą.  Kita vertus, sutariama, kad LRT neturėtų gauti paramos per Žiniasklaidos rėmimo fondą. Tačiau dabartinė straipsnio formuluotė gali būti traktuojama kaip užkertanti galimybę antrinei sklaidai ir taip gali būti esmingai sumažintos kultūrinių projektų sklaidos galimybės. Teikiamas pasiūlymas užtikrina, kad LRT negauna Žiniasklaidos rėmimo fondo paramos nei turinio kūrimui, nei sklaidai, tačiau neužkerta tolesnės antrinės turinio sklaidos galimybės. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsniu koreguojamą 28 straipsnio 20 dalies 1 punktą  ir jį išdėstyti taip: „20. Pagal šį straipsnį neremiami: 1) Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai, taip pat kitų viešosios informacijos rengėjų (juridinių asmenų) pateikti projektai, įgyvendinami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose kurių pagrindinis skleidėjas yra Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija;“	Atsižvelgti
5.2	Seimo narys Mantas Adomėnas 2019-12-17	3 (28)	(4)		Argumentai: Žiniasklaidos rėmimo fondo valdymo organai turėtų atspindėti ir turinio kūrėjų, ne tik transliuotojų ir žiniasklaidos priemonių interesus. Todėl siūloma keisti Fondo tarybos sudarymo principus, įtraukiant daugiau Meno kūrėjų asociacijos deleguotų narių ir įtraukiant žurnalistų atstovą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsniu koreguojamą 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Fondo tarybą sudaro 11 narių. Į Fondo tarybą 11 7 nariusų deleguoja šios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijos organizacijos: 1) vieną 4 narįius – Lietuvos meno kūrėjų asociacija; 2) vieną narį – Kultūros periodinių leidinių asociacija; 3) vieną narį – Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija; 4) vieną narį – asociacija „Nacionalinė spauda“; 5) vieną narį – Lietuvos radijo ir televizijos asociacija ir Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija bendru sutarimu; 6) vieną narį – Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu; 7) vieną narį – Interneto žiniasklaidos asociacija; 8) vieną narį – Lietuvos žurnalistų draugija ir Lietuvos žurnalistų sąjunga bendru sutarimu. Likusius 4 narius paprasto balsavimo būdu iš juridinių ir fizinių asmenų pasiūlytų kandidatų sąrašo, skelbiamo viešai Fondo interneto svetainėje, išrenka Fondo senatas. Fondo tarybos nariai renkami ir deleguojami 4 metų kadencijai ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybos nariu negali būti renkamas ar deleguojamas Fondo senato narys. Fondo tarybos nario kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina Fondo tarybos sudėtį delegavusios institucijos valdymo organų sprendimo priėmimo dienos. Fondo tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas.“	Atsižvelgti
5.3	Seimo narys Mantas Adomėnas 2019-12-17	3 (28)	(4, 15)		Argumentai: Žiniasklaidos rėmimo fondo valdymo organai turėtų atspindėti ir turinio kūrėjų, ne tik transliuotojų ir žiniasklaidos priemonių interesus. Taip pat ne mažiau svarbu atspindėti tautinių mažumų žiniasklaidos priemones vienijančią asociaciją. Todėl siūloma keisti Fondo tarybos sudarymo principus, įtraukiant daugiau Meno kūrėjų asociacijos deleguotų narių, įtraukiant žurnalistų atstovą ir tautinių mažumų kalba leidžiamos žiniasklaidos atstovą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsniu koreguojamą 28 straipsnio 4 ir 12 dalis ir jas išdėstyti taip: „4. Fondo tarybą sudaro 11 12 narių. Į Fondo tarybą 12 7 nariusų deleguoja šios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijos organizacijos: 1) vieną 4 narįius – Lietuvos meno kūrėjų asociacija; 2) vieną narį – Kultūros periodinių leidinių asociacija; 3) vieną narį – Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija; 4) vieną narį – asociacija „Nacionalinė spauda“; 5) vieną narį – Lietuvos radijo ir televizijos asociacija ir Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija bendru sutarimu; 6) vieną narį – Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu; 7) vieną narį – Interneto žiniasklaidos asociacija; 8) vieną narį – Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacija; 9) vieną narį – Lietuvos žurnalistų draugija ir Lietuvos žurnalistų sąjunga bendru sutarimu. Likusius 4 narius paprasto balsavimo būdu iš juridinių ir fizinių asmenų pasiūlytų kandidatų sąrašo, skelbiamo viešai Fondo interneto svetainėje, išrenka Fondo senatas. Fondo tarybos nariai renkami ir deleguojami 4 metų kadencijai ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybos nariu negali būti renkamas ar deleguojamas Fondo senato narys. Fondo tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina Fondo tarybos sudėtį. Fondo tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas. 12. Fondo senato funkcijos: 1) rinkti Fondo tarybos narius šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka; 2) išklausyti ir įvertinti Fondo tarybos veiklą šio straipsnio 21 dalyje nustatyta tvarka; 32) teikti pastabas ir pasiūlymus Fondo tarybai dėl Fondo veiklos gerinimo, taip pat dėl Fondo tarybos parengtų finansuojamų projektų teikimo gairių.“	Atsižvelgti
5.4	Seimo narys Mantas Adomėnas 2019-12-17	3 (28)	(3, 13, 14, 15, 16, 25)		Argumentai: Žiniasklaidos rėmimo fondo Senato sudarymas, kaip liudija nepriklausomo eksperto išvada, padaro Fondą priklausomą nuo vykdomosios valdžios, kadangi didelę dalį jo narių sudaro Vyriausybės skiriamų įstaigų atstovai. Todėl siūloma Fondą padaryti nepriklausomesnį nuo vykdomosios valdžios, Senatą panaikinant. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsniu koreguojamą 28 straipsnio 3, 11, 12, 13, 21 dalis ir jas išdėstyti taip: „3. Fondas turi šiuos kolegialiusų organusą – Fondo senatą ir Fondo tarybą (toliau – Taryba). Sprendimus dėl Fondo teikiamos valstybės finansinės paramos priima Fondo taryba. 11. Fondo senatą sudaro asmenys, kuriuos skiria šios Lietuvos Respublikoje veikiančios tarybos ir kitos organizacijos: 1) Tautinių bendrijų taryba; 2) Nevyriausybinių organizacijų taryba; 3) Lietuvos jaunimo organizacijų taryba; 4) Lietuvos kultūros ir meno taryba; 5) Lietuvos mokslo taryba; 6) Lietuvos švietimo taryba; 7) Medijų taryba prie Kultūros ministerijos; 8) Lietuvos teisininkų draugija. Kiekviena šio straipsnio dalyje nurodyta organizacija į Fondo senatą turi teisę deleguoti ne daugiau kaip du atstovus, atitinkančius šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Į Fondo senatą negali būti deleguojami Fondo tarybos nariai, Fondo administracijos vadovas ir darbuotojai, Fondo ekspertai. Fondo senato nariai deleguojami 4 metų laikotarpiui. Fondo senato nariu asmuo gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Už veiklą Fondo senato nariams nėra atlyginama. Fondo senato personalinė sudėtis skelbiama Fondo interneto svetainėje. Fondo senato posėdžiai yra vieši. 12. Fondo senato funkcijos: 1) rinkti Fondo tarybos narius šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka; 2) išklausyti ir įvertinti Fondo tarybos veiklą šio straipsnio 21 dalyje nustatyta tvarka; 3) teikti pastabas ir pasiūlymus Fondo tarybai dėl Fondo veiklos gerinimo, taip pat dėl Fondo tarybos parengtų finansuojamų projektų teikimo gairių. 13. Fondo senato veiklos organizavimo tvarka nustatoma Fondo nuostatuose. 21. Fondo tarybos veiklą kiekvienais metais vertina Fondo senatas Fondo nuostatuose nustatyta tvarka. Fondas kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos viešai paskelbia savo praėjusių metų veiklos ataskaitą ir metinių ataskaitų rinkinį.“	Atsižvelgti

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.1	Švietimo ir mokslo komitetas 2019-11-04	3 (28)	(19)		Argumentai: Įstatyme nurodytas programų sąrašas, pagal kurį Fondas remia viešosios informacijos rengėjų projektus. Manytina, kad šis programų sąrašas turi būti baigtinis, nepaliekant neapibrėžtų nuostatų. Jeigu vėliau Fondo taryba, senatas ar fondo dalininkas matys poreikį praplėsti programų sąrašą, turėtų būti keičiamas įstatymas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 str. keičiamo Įstatymo 28 straipsnio 16 dalį išdėstyti taip: „16. Fondas viešojo konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų projektus pagal šias programas: 1) kultūros ir meno; 2) regionų informacinio skatinimo; 3) medijų ir informacinio raštingumo; 4) šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo; 5) Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis) ir lietuvių išeivijos (diasporos); 6) kitas Fondo tarybos patvirtintas programas, kurias Fondo taryba gali inicijuoti, atsižvelgdama į visuomenės informavimo srities prioritetus ir šios srities plėtrą.“	Atsižvelgti
1.2	Švietimo ir mokslo komitetas 2019-11-04	3 (28)	(23)	(1)	Argumentai. Draudimas viešosios informacijos rengėjams gauti Fondo paramą projektams, kuriuos įgyvendintų Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, būtų diskriminacinis. Tokiu būdu būtų ribojama smulkių viešosios informacijos rengėjų veikla, jie būtų įpareigojami rinktis kitus transliuotojus, kurie, tikėtina, turėtų mažesnę auditoriją, reikalautų susimokėti už eterio laiką ir kt. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 28 straipsnio 20 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „20. Pagal šį straipsnį neremiami: 1) Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai, taip pat kitų viešosios informacijos rengėjų (juridinių asmenų) pateikti projektai, įgyvendinami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose;“	Atsižvelgti
1.3	Švietimo ir mokslo komitetas 2019-11-04	3 (28)	(23)	(4)	Argumentai: Įstatyme turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kokie projektai yra neremiami. Nuostata „kiti projektai šiame įstatyme nustatytais pagrindais“ yra neaiški ir atveria kelius galimam piktnaudžiavimui. Neremiamų projektų sąrašas turėtų būti baigtinis. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 3 str. keičiamo Įstatymo 28 straipsnio 20 dalies 4 punktą: „4) kiti projektai šiame įstatyme nustatytais atvejais.“	Atsižvelgti
2.1	Žmogaus teisių komitetas 2019-11-04	5	1		Argumentai: Raštu teikta žiniasklaidos asociacija nuomonė,  Išsakyta regioninės spaudos atstovės Rasos Navickienės nuomonė,  kad atsižvelgiant į numatomus paskelbimo apie kvietimą teikti paraiškas, paraiškų teikimo terminus siūlyti nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą 2020 liepos 1d. atitinkamai tikslintina antroji 5 straipsnio dalis Pasiūlymas: Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20210 m. sausio liepos 1 d.	Atsižvelgti
2.2	Žmogaus teisių komitetas 2019-11-04	3 (28)	(19)	(2, 5, 6, 7)	Argumentai: Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, siekiant aiškumo ir pozityvaus rezultato visuomenei nustatant programas, pagal kurias remiami viešosios informacijos rengėjų projektai, atsisakant neaiškių sąvokų, tokių, kaip „regionų informacinis skatinimas“,  nekeliant preteksto konkuruoti tautinėms bendrijoms Lietuvoje ir Išeivijai dėl jų temų rėmimo;  parama Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis) programoms turėtų būti nustatyta kitame punkte nei parama  lietuvių išeivijos (diasporos) programoms. Taip pat siekiant užtikrinti tik pozityvią reikšmę visuomenei teikiančių programų finansavimą iš Fondo lėšų bei neužkertant kelio finansuoti projektus, kurie turėtų didelę reikšmę visuomenei, tačiau nepatektų į griežtai nustatytas temas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 str. keičiamo Įstatymo 28 straipsnio 16 dalį išdėstyti taip: „16. Fondas viešojo konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų projektus pagal šias programas: 1) kultūros ir meno; 2) regionų informacinio skatinimo  regioninės žiniasklaidos gyvybingumo skatinimo; 3) medijų ir informacinio raštingumo; 4) šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo; 5) Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis) ir Lietuvių išeivijos (diasporos); 6) Lietuvių išeivijos (diasporos);  6) 7) kitas Fondo tarybos patvirtintas programas, kurias Fondo taryba gali inicijuoti, atsižvelgdama į visuomenės informavimo svarbą vaikų ir jaunimo etiniam, socialiniam ir (ar) kultūriniam ugdymui, gamtosaugai ar  kitą,  aktualų ir didelę reikšmę visuomenei turintį, programos turinį.	Atsižvelgti
2.3	Žmogaus teisių komitetas 2019-11-04	5			Siūloma aiškiai teisiškai įtvirtinti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veiklos nutraukimo faktą pradėjus veiklą Žiniasklaidos rėmimo fondui ir užtikrinti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo darbuotojams tokiu atveju priklausančias išeitines kompensacijas.	Atsižvelgti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3649 siūloma sukurti naują žiniasklaidos finansavimo modelį įkuriant naują Žiniasklaidos rėmimo fondą, savo paskirtimi labai panašų į šiuo metu galiojantį Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą, atsižvelgiant į tai, kad siekiant atnaujinti žiniasklaidos rėmimo modelį svarbu įvertinti ir apsvarstyti galimybes peržiūrėti šiuo metu jau esamo žiniasklaidos finansavimo modelio nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad atnaujinant žiniasklaidos rėmimo modelį svarbu įvertinti visų suinteresuotų asmenų, institucijų ir organizacijų teisėtus lūkesčius ir pasiūlymus, siūlyti iniciatorių pateiktą Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3649 atmesti.

8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaiko – 1.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Lydeka.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Vytautas Juozapaitis

Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė