[Adresatas]

Lietuvos Respublikos Seimo valdybai Į 2024-09-25 Nr. SV-S-1510

E. pristatymo informacinė sistema

Kopija

Lietuvos Respublikos Seimo

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui

El. p. vvsk@lrs.lt

ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA

DĖL VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ įstatymo NR. I-1428 3, 5 ir 20 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-4125

2024 m. spalio d. Nr. 4-01-

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi (įgyvendindama 2024 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimą Nr. SV-S-1510[1]), atliko Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 3, 5 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4125[2] (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.

Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

Projekto 1 straipsniu, kuriuo keičiamas Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas, norima įtvirtinti draudimą viešajai įstaigai neatlygintinai perduoti viešosios įstaigos turtą nuosavybėn, taip pat patikėjimo teise ar panaudos pagrindais viešosios įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, tokiu būdu suteikiant galimybę viešosios įstaigos turtą minėtiems asmenims perleisti atlygintinio sandorio pagrindais.

1.1. Projektu nepakankamai užtikrinamas sprendimų dėl atlygintinio turto perleidimo viešosios įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui priėmimo skaidrumas ir objektyvumas

Vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punktu, visuotiniam dalininkų susirinkimui suteikta išimtinė teisė priimti sprendimą dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo. Todėl, priėmus Projektą, susiklostytų tokia situacija, kad dalininko sprendimu viešoji įstaiga galėtų atlygintinai perduoti savo turtą tam pačiam viešosios įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, kuris ir dalyvavo sprendimo priėmime. Atsižvelgiant į tai, kad Projekte nėra numatoma nuostatų, kuriomis būtų užtikrinamas sprendimų dėl viešosios įstaigos turto perleidimo dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui objektyvumas ir nešališkumas[3], Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, toks Projektu numatomas teisinis reguliavimas, jį priėmus, būtų ydingas antikorupciniu požiūriu – mažintų priimamų sprendimų dėl turto perleidimo skaidrumą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad toks reguliavimas nesiderintų su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1025 nuostatomis, pavyzdžiui, 2.5.3.6 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo siekti (o savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – užtikrinti), kad viešoji įstaiga užtikrintų, kad viešosios įstaigos nekilnojamąjį turtą parduotų viešo aukciono būdu didžiausią nekilnojamojo turto kainą pasiūliusiam viešo aukciono dalyviui, nustatydama pradinę viešo aukciono kainą, ne mažesnę kaip nekilnojamojo turto rinkos vertė, nustatyta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.

Remiantis Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, viešosios įstaigos dalininkais gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kurie pagal Civilinį kodeksą, skirstomi į viešuosius ir privačiuosius juridinius asmenis. Todėl viešųjų įstaigų, kurių pagrindinis tikslas yra tenkinti viešuosius interesus, turtas taip pat galėtų būti perleistas tiems dalininkams, kurie yra išimtinai privataus kapitalo juridiniai asmenys ir kurių tikslas yra privačių, o ne viešųjų interesų tenkinimas. Toks viešųjų įstaigų turto valdymas, kuomet galimai stokojant objektyvumo ir nešališkumo sprendimo dėl turto perleidimo priėmimo procese, nesiderintų su skaidraus, racionalaus ir sąžiningo turto valdymo principais.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodytas teiginys, kad turtas galės būti perleidžiamas atlygintinai už rinkos vertę, nustatytą nepriklausomo turto vertintojo, nėra reglamentuojamas Projekto nuostatose. Nepakankamas teisinis reguliavimas gali sąlygoti, kad viešajai įstaigai priklausantis turtas įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui būtų perleidžiamas pagal šalių sutartą kainą, kuri nebūtinai būtų lygi ar didesnė už rinkos vertę. Teisinio reguliavimo neapibrėžtumas gali sudaryti sąlygas neobjektyviam elgesiui pasireikšti, kas laikytina korupcijos rizikos veiksniu.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, Projektu numatomas teisinis reguliavimas gali lemti, kad visuotinio dalininko susirinkimo sprendimas perduoti atlygintinai viešosios įstaigos turtą jos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui galėtų būti neobjektyvus, priimtas piktnaudžiaujant turimomis teisėmis, šališkas bei finansiškai nenaudingas viešajai įstaigai. Atsižvelgiant į išdėstytą, rekomenduojame tobulinti Projekte numatytą teisinį reguliavimą.

2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

2.1. Projektu nėra tinkamai užtikrinamas teisėkūros principų – atvirumo ir skaidrumo, efektyvumo, tikslingumo – įgyvendinimas

Projekto aiškinamajame rašte, kaip viena iš Projekto parengimo priežasčių nurodoma, kad esamas teisinis reguliavimas suponuoja, kad sandoriai, kuriuose dalyvauja su valstybe susiję asmenys, laikomi rizikingesniais (pavyzdžiui, viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra, kurios savininkė yra valstybė, negali perduoti pagal mainų sutartį turto akcinei bendrovei Lietuvos oro uostams, kurios akcininkė yra valstybė, nors toks perdavimas yra būtinas tolimesniam akcinės bendrovės Lietuvos oro uostų vykdomam rekonstrukcijos projektui).

Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad kartu su Projektą lydinčiais dokumentais nėra pridedamas Projektu numatomo reguliavimo poveikio vertinimas, aiškinamajame rašte nėra pagrindžiamos nuostatos, susijusios su viešųjų įstaigų galimu turto atlygintiniu perdavimu dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, todėl nėra galimybės tinkamai įvertinti, ar Projektu yra sprendžiama praktikoje susiklosčiusi plataus masto problematika, ar, priešingai, bandoma teisės aktą pritaikyti vienai ar kelioms konkrečioms situacijoms.

Taip pat aiškinamajame rašte nurodoma, kad siekiant priimtą įstatymą inkorporuoti į teisinę sistemą, kitų teisės aktų nereikės keisti, tačiau kyla neaiškumas, kaip Projektas bus tinkamai suderinamas su aukščiau minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1025 nuostatomis.

Vadovaujantis išdėstytu, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projektu nėra tinkamai užtikrinamas vienas iš esminių teisėkūros principų, kad keičiant esamą teisinį reguliavimą būtų tinkamai įvertintos galimos numatomo teisinio reguliavimo pasekmės ir teisinio reguliavimo alternatyvos. Neaiškus teisinis reguliavimas, nesant galimybės identifikuoti jo keitimo poreikį bei galimas pasekmes, gali sudaryti palankias sąlygas piktnaudžiavimo atvejams kilti. Atsižvelgiant į tai, siūlytina kartu su aiškinamuoju raštu pateikti Projektu numatomo teisinio reguliavimo pakeitimų poreikio vertinimą, galimas kitas alternatyvas, taip pat pakartotinai įvertinti kitų teisės aktų papildymo ir (ar) keitimo poreikį, siekiant sklandaus ir aiškaus Projekto nuostatų inkorporavimo į galiojančią teisinę sistemą.

3. Kitos pastabos ir pasiūlymai:

3.1. Projekte numatyta galimybė atlygintinai perduoti viešosios įstaigos turtą patikėjimo teise ar panaudos pagrindais stokoja teisinio aiškumo

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, vertinamoje nuostatoje yra ydingai formuluojamas teisinis reguliavimas, dėl ko kyla teisinio aiškumo problematika. Draudimai viešajai įstaigai neatlygintinai perduoti viešosios įstaigos turtą tiek nuosavybėn, tiek patikėjimo teise, tiek panaudos pagrindais yra išdėstomi tame pačiame Projekto straipsnio punkte (įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte) ir pateikiami kaip vienarūšės sakinio dalys, todėl toks dviprasmiškumas ir struktūrinis sakinio dalių išdėstymas suponuoja nuomonę, kad viešajai įstaigai savo dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui bus galima ne tik atlygintinai perduoti viešosios įstaigos turtą nuosavybėn, bet ir atlygintinai perduoti viešosios įstaigos turtą patikėjimo teise ar panaudos pagrindais. Tokia nuostatos formuluotė iš esmės gali kelti teisinių normų koliziją, kadangi, pavyzdžiui, panaudos sandoris savo prigimtimi ir esme yra neatlygintinis sandoris[4].

Siekiant teisinio aiškumo ir teisinių normų suderinamumo, rekomenduojame tikslinti Projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiamas Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas.

Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektu siūlomos nuostatos ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi:

- Projektu nepakankamai užtikrinamas sprendimų dėl atlygintinio turto perleidimo viešosios įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui priėmimo skaidrumas ir objektyvumas.

- Projektu nėra aiškiai atskleidžiamas siekiamų atlikti pakeitimų poreikis, esama problematika praktikoje, todėl nėra galimybės tinkamai įvertinti, ar Projektu yra sprendžiama plataus masto problematika, ar, priešingai, norima teisės aktą pritaikyti konkrečiai situacijai.

- Projekte numatyta galimybė atlygintinai perduoti viešosios įstaigos turtą patikėjimo teise ar panaudos pagrindais stokoja teisinio aiškumo.

L. e. direktoriaus pareigas Elanas Jablonskas

Sandra Kaziukevičiūtė, tel. 0 706 63 362, el. p. [email protected]

[3] Pažymėtina, kad viešoji įstaiga gali turėti tik vieną dalininką, todėl susiklostytų situacija, kai viešosios įstaigos turto perleidimo sandoris priklausytų nuo to dalininko valios, kuriam (ar su kuriuo susijusiam asmeniui) ir būtų perleidžiamas turtas. Taip pat rizika dėl sprendimų objektyvumo ir nešališkumo egzistuotų ir tais atvejais, kai viešojoje įstaigoje būtų keli dalininkai, turintys vienodą balsų skaičių visuotiniame dalininkų susirinkime, arba daugiau nei kelis dalininkus, iš kurių vienas turėtų sprendžiamojo balso teisę; ir pan.

[4] Civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.