AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO,

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 584 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 53 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai:

Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 584 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant numatyti galimybę nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms gyvūnų gerovės srityje, atstovo teisėmis dalyvauti administracinio nusižengimo ir (ar) baudžiamojoje byloje dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimų, jeigu byla pradėta pagal šios nevyriausybinės organizacijos pateiktą informaciją.

Projektų rengimą paskatino kreipimasis iš gyvūnų gerovės srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, kuriame nurodoma, kad viena iš šios organizacijos veiklos sričių yra teikti pareiškimus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį bei Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnį atsakingoms institucijoms, tačiau organizacijai tik retais atvejais suteikiama teisė gauti informaciją apie bylos, kuri pradėta jų pateikto pareiškimo pagrindu, eigą ir rezultatus. Tai riboja nevyriausybinės organizacijos galimybes apskųsti priimtą sprendimą teisės aktų numatyta tvarka ir apsunkina jos galimybę įgyvendinti savo funkciją – gyvūnų gerovės interesų atstovavimą.

Pagrindinis Įstatymų projektų tikslas – užtikrinti efektyvesnę gyvūnų gerovės apsaugą administracinio nusižengimo ir baudžiamajame procesuose sudarant sąlygas juose dalyvauti gyvūnų gerovės srityje veikiančiai nevyriausybinei organizacijai, informavusiai atsakingą instituciją apie galimą įstatymo pažeidimą.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Įstatymų projektų iniciatorė ir rengėja – Seimo narė Ieva Pakarklytė. Rengiant Įstatymų projektus buvo konsultuotasi su Lietuvos policijos atstovais, Lietuvos aukščiausiojo teismo atstovais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovais, Teisingumo ministerijos atstovais bei nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis gyvūnų gerovės srityje.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:

Šiuo metu susipažinti su bylos medžiaga gyvūnų gerovės srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos gali tik tuo atveju, kai administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas pripažįsta šią organizaciją nukentėjusiuoju dėl patirtos neturtinės žalos. Gyvūnų gerovės srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų teigimu, nukentėjusiojo statusas joms yra suteikiamas tik retais atvejais, tad dažniausiai šios organizacijos negali susipažinti su jų pranešimo pagrindu pradėtų bylų medžiaga ir rezultatu, o tai apsunkina jų galimybes skųsti byloje priimtą sprendimą.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Įstatymų projektais siūloma, kad gyvūnų gerovės srityje veikianti nevyriausybinė organizacija, pateikusi pranešimą, kurio pagrindu pradėta administracinio nusižengimo ir (ar) baudžiamoji byla dėl galimo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimo, būtų laikoma atstovu pagal įstatymą ir turėtų teisę susipažinti su bylos medžiaga bei apskųsti priimtą sprendimą. Šios teisinio reguliavimo nuostatos užtikrintų efektyvesnę gyvūnų teisinę apsaugą ir didesnę atsakingų institucijų sprendimų kontrolę, kadangi sudarytų sąlygas suinteresuotoms šalims susipažinti su institucijų priimtais sprendimais gyvūnų gerovės bylose ir motyvuotai juos apskųsti.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai yra nenumatoma.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Įstatymų įgyvendinimas neturės pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:

Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Įstatymus inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.

10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.

12. Jeigu įstatymas reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:

Priėmus Įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės.

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Įstatymams įgyvendinti nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų.

14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Rengiant Įstatymų projektus buvo konsultuotasi su Lietuvos policijos atstovais, Lietuvos aukščiausiojo teismo atstovais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovais, Teisingumo ministerijos atstovais bei nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis gyvūnų gerovės srityje.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „gyvūnų apsauga“, „gyvūnų gerovė“.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Nėra.