LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDIACIJOS ĮSTATYMO NR. X-1702 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 28, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 31 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO  NR. XIVP-3469

 

2024-05-22  Nr. 102-P-16

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilių Semešką pavaduojanti Rasa Petrauskienė, Algirdas Stončaitis, Andrių Vyšniauską pavaduojantis Andrius Navickas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vyriausioji specialistė Agnė Jakulytė, Lietuvos mediatorių rūmų pirmininkė Bernadeta Malinauskienė, Lietuvos mediatorių rūmų CEDR akredituota mediatorė Agnė Tvaronavičienė, Lietuvos mediatorių rūmų mediatorius Jonas Bartlingas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-02-19

1

4

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 1 straipsnio 4 dalyje dėstomo Mediacijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 6 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos mediatorių rūmai „tvarko duomenis apie metines mediatorių veiklos ataskaitas apie įvykdytas mediacijas“. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų tikslinti redakciniu aspektu, nurodant, kad Lietuvos mediatorių rūmai tvarko jiems pateiktų ataskaitų duomenis, o ne duomenis apie pačias ataskaitas.

Pritarti

Projekto 1 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) tvarko duomenis apie metines metinių mediatorių veiklos ataskaitas ataskaitų apie įvykdytas mediacijas duomenis;“.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-02-19

1

4

 

2. Projekto 1 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos mediatorių rūmai „imasi priemonių vienodinti mediatorių veiklos praktiką“. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinamoji nuostata nėra konkreti. Iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, kokių konkrečiai priemonių Lietuvos mediatorių rūmai turėtų imtis, vienodindami mediatorių veiklos praktiką. Siekiant aiškumo ir konkretumo, manytina, kad tokias priemones projekte reikėtų įvardinti.

Nepritarti

Vienodinti mediatorių veiklos praktiką galima įvairiais būdais, pvz., apibendrinti mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimus, rengti rekomendacijas dėl mediacijos paslaugų teikimo tam tikros kategorijos ginčuose, rengti seminarus ir pan. LMR, kaip savivaldos institucija, pasirinktų  būdus, kurie būtų efektyviausi vienodam mediacijos paslaugos standartui užtikrinti. Šiuo metu atitinkama LMR funkcija įtvirtinta ir detalizuota LMR įstatų 11.1.5 papunktyje, kuriame nurodyta, kad LMR, įgyvendindami savo uždavinius, imasi priemonių mediatorių praktikai suvienodinti, apibendrina mediatorių praktiką ir savo išvadas teikia mediatoriams. Prireikus, mediatorių veiklos praktikos vienodinimo būdai, formos ir toliau galėtų būti plėtojami būtent LMR įstatuose. Be to, analogiška nuostata įtvirtinta Notariato įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 67 straipsnio 1 dalies 9 punkte ir įstatymo lygiu nedetalizuota. Taigi nemanome, kad savivaldos veikimo formas ir būdus reikėtų detalizuoti įstatyme. Be to, įstatyme įtvirtinti baigtinį sąrašą priemonių, kuriomis gali būti vienodinama mediatorių veiklos praktika, nėra tikslinga ir proporcinga. Akcentuotina, kad tai neatitiktų įstatymo, kaip bendriesiems principams ir esminėms bendro pobūdžio reguliavimo nuostatoms įtvirtinti skirto teisės akto, paskirties. Projektu nesiekiama įstatymo lygiu imperatyviai sureguliuoti LMR veiklos šioje srityje.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-02-19

2

 

 

3. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad kiekvienas mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, išskyrus mediatorius, kurie yra teisėjai, yra Lietuvos mediatorių rūmų narys. Taikant įstatymą, ši nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad kiekvienas į mediatorių sąrašą įrašytas asmuo, išskyrus teisėjus, nepriklausomai nuo to, ar jis verčiasi mediacijos veikla, savaime tampa Lietuvos mediatorių rūmų nariu. Be to, projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad mediatoriaus narystė gali būti sustabdyta Lietuvos mediatorių rūmų įstatų nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, jog Konstitucinis Teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarime, vertindamas Architektų rūmų įstatymo nuostatas (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija) pažymėjo, kad minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kiek joje nustatyta, kad atestuoto architekto, nesiverčiančio atestuoto architekto veikla, privaloma narystė Lietuvos Respublikos architektų rūmuose, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projekto nuostatos atitinka Konstitucinio Teismo doktriną. Svarstytina, ar jų nereikėtų patikslinti taip, kad privaloma narystė būtų nustatoma tik į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytiems ir mediacijos veiklą vykdantiems mediatoriams. Taip pat, manytume, kad narystės sustabdymo pagrindai turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, nes įstatuose toks narystės sustabdymo pagrindas, kai mediatorius nuspręstų laikinai nevykdyti mediacijos veiklos, galėtų būti ir nenustatytas.

Pritarti iš dalies

Patikslinti Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kiekvienas mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, išskyrus mediatorius, kurie yra teisėjai, yra Lietuvos mediatorių rūmų narys. Mediatoriaus narystė gali būti sustabdyta Lietuvos mediatorių rūmų įstatuose nustatyta tvarka. Mediatoriaus narystė Lietuvos mediatorių rūmuose sustabdoma mediatoriui laikinai sustabdžius mediatoriaus veiklą šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka.“.

Galiojančio Mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) 4 straipsnyje nustatyti mediacijos paslaugų teikimo reikalavimai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Mediatorių sąrašą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus. Vadovaujantis MĮ 4 straipsnio 1 dalimi, įrašymas į Mediatorių sąrašą yra esminis mediacijos paslaugų teikimo reikalavimas, tai reiškia, kad įrašymas į Mediatorių sąrašą suponuoja tikslą būtent teikti mediacijos paslaugas, verstis mediacijos profesine veikla (MĮ 2 straipsnio 4 dalis). Jei asmuo nori įgyti mediatoriaus veiklai reikalingų žinių (įgyti kvalifikaciją), jis turi teisę išklausyti mokymus, laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą, bet nebūti Mediatorių sąraše (atitinkamai pagal Projektą – nebūti LMR nariu). Šiuo aspektu Projekto nuostatos iš esmės skiriasi nuo Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarime nagrinėtų Architektų rūmų įstatymo nuostatų (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija). Pažymėtina, kad įrašymo į Mediatorių sąrašą tvarka nustatyta šiuo metu galiojančio MĮ 6 straipsnyje, kuri, priėmus Projektą, nesikeis, o išbraukimo iš Mediatorių sąrašo pagrindai nustatyti galiojančio MĮ 9 straipsnyje, taigi kai asmuo būtų įrašomas į Mediatorių sąrašą, jis iš karto (be atskiro prašymo) taptų ir LMR nariu, o kai būtų išbraukiamas iš Mediatorių sąrašo – nebebūtų ir LMR nariu. Projektu nesuteikta teisė LMR įstatais keisti šią tvarką ar nukrypti nuo įstatyminio reguliavimo.

Jeigu mediatoriaus veikla yra laikinai sustabdoma, tai nurodoma Mediatorių sąraše (MĮ 10 straipsnio 3 dalis). Pagal siūlomą patikslintą nuostatą, mediatoriaus, laikinai sustabdžiusio mediatoriaus veiklą MĮ nustatytais atvejais ir tvarka, narystė LMR taip pat būtų sustabdoma.   

Taigi pagal MĮ nuostatas būtų aiški įtraukimo į Mediatorių sąrašą ir išbraukimo iš Mediatorių sąrašo bei buvimo LMR nariu koreliacija, teisės verstis mediatoriaus profesine veikla atsiradimo ir pabaigos pagrindai – jų baigtinis sąrašas aiškiai reglamentuoti įstatymo lygiu, kaip ir reikalaujama pagal Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimą. Be to, analogiškas Projektu siūlomoms nuostatoms reguliavimas įtvirtintas Notariato įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje, Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, manytina, kad Projekto nuostatos neprieštarauja Konstitucinio Teismo doktrinai.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-02-19

3

 

 

4. Tikslintina projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 9 dalis nurodant subjektą, kuriam mediatorius turėtų pateikti metinę mediatoriaus veiklos ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais įvykdytas mediacijas.

Pritarti

Kaip buvo nurodyta Projekto aiškinamajame rašte – metinė mediatoriaus veiklos ataskaita būtų teikiama kartą per metus TEISIS automatizuotu būdu – iš esmės mediatoriams įkeliant į TEISIS informaciją apie savo vykdomas mediacijas vėliau ir būtų automatiškai suformuojamos metinės ataskaitos. Detali tvarka, pagal kurią būtų teikiama metinė mediatoriaus veiklos ataskaita, ataskaitų duomenis tvarkantis subjektas – LMR, bus nurodyti Metinės mediatoriaus veiklos ataskaitos teikimo tvarkoje.

5.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė

4

 

 

2024 m. kovo 1 d. įsigaliojus Mediacijos įstatymo Nr. X-1702 4, 5 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. XIV-2291 įsigaliojo ir Mediacijos įstatymo 5 str. 6 d. pakeitimai, susiję su galimybe Ukrainos mediatoriams teikti paslaugas Lietuvoje. Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus tikslintina  Projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalis.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-02-19

5

 

 

5. Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad mokėjimo už įrašymą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos mediatorių rūmais. Kyla abejonių, ar siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra pakankamas. Iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra aišku, kuris subjektas nustatytų mokėjimo už įrašymą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dydį bei kokiais kriterijais vadovaujantis toks dydis būtų nustatomas. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą.

Pritarus pastabai, vadovaujantis analogiškais argumentais, reikėtų papildyti ir projekto 10 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Pritarti

Patikslinti Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatą ir ją išdėstyti taip: „4. <...> Mokėjimo už įrašymą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dydį, įvertinęs įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą sąnaudas, ir tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos mediatorių rūmais.“.

Patikslinti Projekto 10 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Mediatorių kvalifikacinio egzamino programą tvirtina ir šio egzamino organizavimo, vykdymo ir mokėjimo už šį egzaminą dydį, įvertinęs mediatorių kvalifikacinio egzamino vykdymo sąnaudas, ir tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos mediatorių rūmais.“.

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-02-19

19

5

 

6. Projekto 19 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad visi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše įrašyti mediatoriai Lietuvos mediatorių rūmų nariais tampa nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek pagal galiojančio keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, tiek pagal projekto 4 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas mediatoriai, kurie yra teisėjai, įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Taigi, pagal projekto 19 straipsnio 5 dalies nuostatas, įsigaliojus įstatymui, visi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašyti teisėjai taptų Lietuvos mediatorių rūmų nariais. Ši nuostata nedera su projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią į Lietuvos mediatorių sąrašą įrašyti teisėjai nėra Lietuvos mediatorių rūmų nariai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, projekto 19 straipsnio 5 dalyje nustatant išimtį, kad teisėjai, kurie įrašyti į Lietuvos mediatorių sąrašą, įsigaliojus įstatymui, netampa Lietuvos mediatorių rūmų nariais.

Pritarti

Projekto 20 straipsnio 5 dalį  (buvusi 19 straipsnio 5 dalis) išdėstyti taip:

„5. Visi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše įrašyti mediatoriai, išskyrus mediatorius, kurie yra teisėjai, Lietuvos mediatorių rūmų nariais tampa nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“.

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-02-19

20

6

 

7. Pagal projekto 19 straipsnio 6 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Lietuvos mediatorių rūmų pirmininkas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos sušaukia visuotinį Lietuvos mediatorių rūmų narių susirinkimą, kuriame Lietuvos mediatorių rūmų įstatų nustatyta tvarka išrenkami nauji Lietuvos mediatorių rūmų valdymo organai, patvirtinamas nario mokesčio dydis. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos mediatorių rūmų teisinė forma yra asociacija, jos valdymo organai yra renkami Asociacijų įstatymo ir Lietuvos mediatorių rūmų įstatų nustatyta tvarka tam tikram terminui (kadencijai). Pažymėtina, kad nauji valdymo organai galėtų būti renkami, kai pasibaigia anksčiau išrinktų valdymo organų kadencija arba valdymo organų nariai atšaukiami iš pareigų anksčiau termino. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar renkant naujus valdymo organų narius, jau būtų pasibaigusi ankstesnių valdymo organų kadencija, ar jie būtų atšaukti nepasibaigus terminui, kuriam jie buvo paskirti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, jog projekto nuostatas reikėtų patikslinti nustatant, kad nauji valdymo organai turėtų būti renkami pasibaigus anksčiau išrinktų organų kadencijai arba turėtų būti sprendžiamas anksčiau išrinktų valdymo organų narių atšaukimo nepasibaigus jų kadencijai klausimas.

Nepritarti

Pagal siūlomą Projekto 20 straipsnio 6 dalies (buvusi 19 straipsnio 6 dalis) teisinį reguliavimą, anksčiau išrinkti LMR valdymo organų nariai atšaukiami šio įstatymo pagrindu, o nuostata „išrenkami nauji“ suponuoja, kad anksčiau išrinkti LMR organų nariai netenka įgaliojimų. Pastebėtina, kad analogiška nuostata buvo Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 1, 2, 3, 4, 11 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XII-2725 7 straipsnio 4 dalyje; taip pat 2023 m. gruodžio 19 d. priimto Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. XIV-2395 20 straipsnio 3 dalyje.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Mediatorių rūmų teisėkūros komitetas

2024-04-08

3

2

 

Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo Nr. X-1702 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projekto (toliau – Projektas) 3 straipsnio 2 dalyje siūloma papildyti Mediacijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnį 9 dalimi, numatant, kad „Mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, kasmet iki kovo
1 dienos privalo pateikti metinę mediatoriaus veiklos ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais įvykdytas mediacijas, nurodydamas jų rūšį ir skaičių.“ Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos mediatorių rūmai 2023-11-03 rašte Nr. S-19 siųstame LR Teisingumo ministerijai informavo apie LMR bendruomenėje kylančius nuogąstavimus dėl galimos rizikos vienam svarbiausių mediacijos principų - konfidencialumui pažeisti, įgyvendinant siūlomus įstatymo pakeitimus pilna apimtimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pateiktame įstatymo projekte yra numatyta, kad apie mediatorių, kuris nepateikė metinės mediatoriaus veiklos ataskaitos, Lietuvos mediatorių rūmai perduoda pranešimą mediatorių veiklos vertinimo komisijai, tačiau lieka neaišku ar komisija nagrinėjanti pranešimą gali įpareigoti mediatorių pateikti papildomų duomenų, nei numatyta įstatyme.  Siekiant apsaugoti ir užtikrinti 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų 23 dalyje ir 7 straipsnyje, Europos mediatorių elgesio kodekso 4 straipsnyje bei LR Mediacijos įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintą konfidencialumo reikalavimą siūlytina numatyti, kad mediatorių veiklos vertinimo komisija neturėtų teisės kilus abejonėms, dėl mediatoriaus pateikiamų duomenų tikrumo reikalauti jį pateikti  kitų duomenų, nei mediacijų skaičių bei medijuotų ginčų rūšį, siekiant pagrįsti pateiktų statistinių duomenų tikrumą. Svarstytina, ar nereikėtų papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 9 dalies formuluotėmis, patikslinant mediatorių veiklos vertinimo komisijos įgaliojimus vertinant mediatoriaus veiklą šiuo aspektu arba atkreipti dėmesį į šį klausimą rengiant 2018 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo dėl Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo įgyvendinimo Nr. 1R-289 pakeitimus pagal rengiamą Projektą.

Pritarti iš dalies

Projekto aiškinamajame rašte yra aiškiai nurodyta, kad siekiant sudaryti prielaidas užtikrinti mediatorių pateikiamų duomenų teisingumą, tvirtinamoje metinės mediatoriaus veiklos ataskaitos teikimo tvarkoje bus tikslinga nustatyti, kad LMR, kilus akivaizdžių abejonių dėl mediatoriaus veiklos ataskaitoje pateiktų duomenų, turėtų teisę prašyti paaiškinti, pagrįsti ataskaitoje nurodytus duomenis, tačiau kartu užtikrinant konfidencialumo principo išlaikymą. Pažymėtina, kad vieno iš svarbiausių mediacijos proceso –  konfidencialumo principo laikymasis yra mediatoriaus pareiga ir šis principas negali būti pažeistas, o Projektu siūlomi įpareigojimai ataskaitoje teikti apibendrintą informaciją ar prireikus ją tikslinti, turi būti vykdomi laikantis konfidencialumo pareigos. Be to, šiuo metu galiojančių Mediatorių veiklos vertinimo komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1R-289, 9.2 punkte nustatyta, kad mediatorių veiklos vertinimo komisijos narys turi teisę gauti ir rinkti informaciją apie vertinamo mediatoriaus profesinę veiklą.

2.

Lietuvos Mediatorių rūmų teisėkūros komitetas

2024-04-08

18

 

 

Projekto 18 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas skundas (pranešimas) gali būti paduotas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, bet ne vėliau, kaip praėjus vieniems metams nuo pažeidimo padarymo dienos“. Siūlytinas skundo (pranešimo) terminas ilgesnis nei analogiski skundo pateikimo terminai antstolių ir kitų profesijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Svarstytina, ar nereikėtų sutrumpinti numatytų terminų, remiantis LR Civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje numatytais skundo padavimo terminais dėl antstolių ar notarinių veiksmų ir keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad „skundas (pranešimas) gali būti paduotas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą (pranešimą) pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie pažeidimą, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo nuo pažeidimo padarymo dienos“.

Nepritarti

Projekto 18 straipsnyje (buvęs 17 straipsnis) dėstomos keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje siūlomi nustatyti skundo (pranešimo) padavimo terminai buvo koreguojami atsižvelgiant į LMR 2023-11-03 rašte Nr. S-19 pateiktus siūlymus ir su LMR buvo suderinti darbo tvarka. Rašte nėra pateikta konkrečių argumentų, kodėl Projekte siūlomi skundo padavimo terminai nėra tinkami. Pažymėtina, kad Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos advokatūros 2020 m. rugpjūčio 28 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu, 4 punkte nustatyta, jog drausminės atsakomybės taikymo senatis – vienų metų terminas, kuriam suėjus advokatui už advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimą negali būti skirta drausminė nuobauda. Taigi pagal analogiją siūloma nustatyti, kad MĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodytas skundas (pranešimas) galėtų būti paduodamas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, bet ne vėliau, kaip praėjus vieniems metams nuo pažeidimo padarymo dienos. Akcentuotina, kad LMR nurodyta CPK 512 straipsnio nuostata dėl skundo padavimo terminų reguliuoja antstolių ar notarinių veiksmų apskundimą teismui, todėl kaip analogija negali būti taikoma, nes šiuo atveju keičiamo MĮ 28 straipsnio 3 dalyje reguliuojamas skundo (pranešimo) padavimas Mediatorių veiklos vertinimo komisijai, bet ne teismui.

Mediatorių veiklos vertinimo komisijos praktika rodo, kad pareiškėjai paprastai nedelsdami ir per protingą terminą kreipiasi su skundais į Mediatorių veiklos vertinimo komisiją.

3.

Lietuvos Mediatorių rūmų teisėkūros komitetas

2024-04-08

5

 

 

Pažymėtina, kad projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta jokių pakeitimų, tuo tarpu LMR ne kartą pabrėžė savo nuogastavimą, kad galiojantys kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, siekiantiems būti įrašytais į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą turėtų būti aukštesni, siekiant užtikrinti kokybišką mediacijos paslaugų teikimą. Manytina, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte šiuo metu numatytas reikalavimas būti išklausius ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos turėtų būti koreguojamas.

Įprastai mediacijoje sprendžiami ginčai esantys aukštame konflikto eskalacijos lygyje, todėl mediatorius privalo turėti ne tik pakankamą teisinių bei psichologinių žinių, bet ir, prieš pradedant vykdyti mediacijos veiklą, turėti pakankamai praktinių įgūdžių. Pastebėtina, kad Lietuvoje dauguma profesijų neapsiriboja vien egzamino išlaikymu, tačiau profesijos atstovams keliami reikalavimai turėti ir praktinių įgūdžių bei patirties. Kaip pavyzdį galima paminėti: (1) nemokumo administratoriaus veiklą, kuriuo asmuo gali tapti, jei <...> turi ne trumpesnę kaip 2 metų nemokumo administratoriaus padėjėjo darbo patirtį per paskutinius 3 metus arba yra pripažintas advokatu ar paskirtas antstoliu, arba turi ne trumpesnę kaip 5 metų įmonės vadovo darbo patirtį per paskutinius 7 metus (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 118 str. 3 p.);   (2) Turto arba verslo vertintojo veiklą, kuriuo asmuo gali tapti jei <...>  turi darbo, susijusio su turto vertinimu, patirties, kai siekiama turto vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos, arba darbo, susijusio su verslo vertinimu, patirties, kai siekiama verslo vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 str. 3 p.); turi ne trumpiau kaip trejus metus nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo asistento (žemiausią) kvalifikaciją, kai siekiama atitinkamai nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos, arba ne mažiau kaip septynerius metus nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją, kai siekiama atitinkamai nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos, ir ne mažesnę kaip trejų metų nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo srities vertinimo patirtį, kai siekiama atitinkamai nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos, arba ne mažesnę kaip septynerių metų nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo srities vertinimo patirtį ir yra parengęs ne mažiau kaip 50 atitinkamai turto arba verslo vertinimo ataskaitų, kai siekiama atitinkamai nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 str. 4 p.); (3) Advokatu pripažįstamas asmuo, jei :<..> 3) turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą arba atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką. <...> (Advokatūros įstatymo 7 str. 3 p.) ir kt.

Be kita ko pažymėtina, kad Mediatoriaus kvalifikacinį egzaminą sudaro dvi dalys: teorinė ir praktinė, tuo tarpu 2018 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo dėl Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo įgyvendinimo Nr. 1R-289 numatytoje Mediatorių kvalifikacinio egzamino programoje numatytas reikalavimas praktinėms mediacijos užduotims, tačiau nėra įvardintas konkretus praktinių žinių tobulinimo laikas. Atsižvelgiant į tai, kad 40 ak. valandų bazinių mediacijos mokymų skaičius nėra didelis, tikslinga numatyti papildomą konkretų valandų skaičių skirtą praktinių mediacijos įgūdžių tobulinimui. Taigi manytina, kad kad siekiant užtikrinti profesionalias ir kvalifikuotas paslaugas, tikslinga papildyti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą numatant reikalavimą būti išklausius „ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema bei būti dalyvavus ne trumpesnės trukmės nei 16 akademinių valandų praktinių įgūdžių lavinimo mokymuose taikant simuliacijos metodą ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos“.

Pritarti iš dalies

Patikslinti Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) būti išklausę ne trumpesnius kaip 4048 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos;“.

 

Pastebėtina, jog jau šiuo metu Mokymų mediacijos tema minimalių reikalavimų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1R-289, yra numatyta, kad teoriniams mokymams skiriamos 24 akademinės valandos, o iki 16 akademinių valandų skiriama praktiniams mokymams. Taigi,  atsižvelgiant į nustatomus išklausyti ne trumpesnius kaip 48 akademinių valandų mokymus mediacijos tema, 8 akademinės valandos bus pridedamos prie šiuo metu praktiniams mokymams skiriamų 16 akademinių valandų. Indikacijų, kad reikia didinti teorinių mokymų akademinių valandų skaičių, nėra, tad Mokymų mediacijos tema minimalių reikalavimų sąraše bus nustatyta, jog 24 akademinės valandos skiriamos teoriniams mokymams ir 24 akademinės valandos – praktiniams mokymams.

 

4.

Lietuvos Mediatorių rūmų teisėkūros komitetas

2024-04-08

11

2

 

Projekto 12 straipsnio 2 dalyje keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje siūloma tikslinti formuluotę apie mediatoriaus, šalių ir kitų asmenų dalyvavimą mediacijos procese.

Pastebėtina, kad praktikoje mediacijos šalims ir mediatoriaui dažnai kyla iššūkių susitariant dėl asmenų dalyvavimo mediacijoje jei viena šalis turi atstovą, ir mediacijoje sutinka dalyvauti tik su atstovu, o kita – neturi ir nesutinka, kad pirmoji mediacijoje dalyvautų su atstovu. Be kita ko, esant tokiai situacijai nei viena šalis iš mediacijos nepasitraukia, tačiau kelią lūkestį mediatoriui išspręsti šį konfliktą tarp šalių. Tačiau priimant sprendimą dėl tolimesnio mediacijos vykdymo ir atstovų įtraukimo ar neįtraukimo į procesą, mediatoriui kyla grėsmė pažeisti nešališkumo reikalavimą, nes toks sprendimas vienareikšmiškas yra palankus vienai ginčo pusei ir nepalankus kitai. Siekiant išvengti tarp šalių panašaus pobūdžio ginčų ateityje, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalį ją išdėstant sekančiai: „4. Civilinio ginčo mediacijos metu gali dalyvauti ginčo šalys ir mediatorius. Kartu su ginčo šalimis gali dalyvauti ir jų atstovai. Šalių atstovai mediacijoje dalyvauja, kai juos turi abi ginčo šalys, arba, neturinti atstovo šalis sutinka, kad kita ginčo šalis dalyvautų su atstovu. Ginčo šalių prašymu arba sutikimu civilinio ginčo mediacijos metu gali dalyvauti ir kiti asmenys. Mediatorius, nustatęs, kad yra ir daugiau sprendžiamo ginčo šalių, pasiūlo šioje civilinių ginčų sprendimo procedūroje dalyvaujančioms ginčo šalims įtraukti kitas ginčo šalis į ginčo sprendimą mediacijos būdu. Kitas ginčo šalis į civilinio ginčo sprendimą mediacijos būdu bendru sutarimu įtraukia mediacijos procedūroje dalyvaujančios ginčo šalys arba mediacijos procedūroje dalyvaujančių ginčo šalių bendru sutikimu - mediatorius. Mediatorius, nustatęs, kad yra vaikų ar kitų asmenų, kurių interesai įstatymų nustatyta tvarka privalo būti apsaugoti sprendžiant civilinį ginčą, gali įtraukti vaikus ar kitus asmenis į civilinio ginčo sprendimą mediacijos būdu. Vaikai į mediaciją įtraukiami bendru jų tėvų ar kitų įstatyminių atstovų sutikimu.“ 

Nepritarti

Projekto 11 straipsnio 2 dalyje keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies formuluotę siūloma keisti atsižvelgiant į LMR 2023-11-03 rašte Nr. S-19 pateiktą siūlymą. Be to, galiojančio MĮ 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ginčo šalys ir mediatorius nesusitaria dėl civilinio ginčo mediacijos pobūdžio ir tvarkos ar ginčo šalių susitarime nenustatyti konkretūs mediatoriaus veiksmai, mediatorius konkrečius veiksmus turi atlikti tinkamai, atsižvelgdamas į civilinio ginčo aplinkybes, įskaitant galimą ginčo šalių jėgų disbalansą, ginčo šalių pageidavimus ir poreikį greitai išspręsti ginčą, ir vadovaudamasis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mediaciją. Taigi, galiojančios MĮ nuostatos numato aktyvų mediatoriaus vaidmenį vadovaujant mediacijos procesui, ieškant būdų nepaisant šalių ginčų, tarp jų ir dėl procedūrinių klausimų, rasti bendrą sutarimą. Jeigu Projektas būtų patikslintas pagal pateiktą siūlymą, kuomet galutinį sprendimą dėl ginčo šalies atstovo įtraukimo priimtų pačios šalys, tai, tikėtina, neprisidėtų prie galutinės  mediacijos sėkmės, susilpnintų mediatoriaus vaidmenį ieškant bendro sutarimo. Be to, didesnė mediatoriaus diskrecija spręsti dėl ginčo šalių atstovų įtraukimo į mediaciją prisidėtų prie derybinio disbalanso tarp šalių mažinimo, finansiškai ir (ar) socialiai silpnesnės ginčo šalies interesų užtikrinimo.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen

2024-03-08

13

 

 

Argumentai:

2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje redakcija. Joje, be kita ko, buvo įtvirtintas naujas institutas – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.

Per antrąjį 2023 metų pusmetį Lietuvos policija gavo 26 000 įvairių pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje ir beveik dėl pusės jų – 10 747 – buvo išduoti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai. Jie buvo išduoti 7 343 asmenims. Kai kuriems asmenims apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai buvo skirti po du ir daugiau kartų. Dažnu atveju neapsiribojama vien apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje išdavimu: surinkus papildomus duomenis, pradedamas ir ikiteisminis tyrimas.

Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme, o konkrečiai – jo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pateikiamas sąrašas atvejų, kai sprendžiant šeimos ginčus privalomoji mediacija netaikoma, t. y. tais atvejais, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje.

Mediacijos įstatyme nenumatyta, kad sprendžiant šeimos ginčus privalomoji mediacija netaikoma ir tais atvejais, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir jam yra skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje arešto orderis. Kitaip tariant, šiuo aspektu Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas ir Mediacijos įstatymas nėra tarpusavyje suderinti.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo Nr. X-1702 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-3469 nauju 121 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„121 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir jam yra skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis arba yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje;“.

Pritarti

Privalomosios mediacijos institutu siekiamas taikus šeimos ginčų sprendimas, kuriuo naudojantis šeimos ginčo šalys tarp jų kylančius konfliktus skatinamos spręsti bendradarbiaujant ir ieškant abiejų šalių interesus atitinkančių sprendimų, tai leidžia rasti ne tik taikų ginčo sprendimą, bet ir išsaugoti tarpusavio santykius, kas ypač aktualu jei sutuoktiniai turi vaikų.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Žmogaus teisių komitetas

2024-05-08 

 

 

 

*

Siūlyti pagrindiniam Komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIVP-3469, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasiūlymus, Lietuvos Mediatorių rūmų pasiūlymus,  kuriems Komitetas pritarė.

Pritarti

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkė                                                      (Parašas)                                                                                                                   Irena Haase

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė