LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

sveikatos reikalų komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAGALBINIO APVAISINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2608 1, 2, 3, 4, 8, 9, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 15STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-879

 

2022-04-20  Nr. 111-P-14

Vilnius

 

 

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai M. Danielė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga.

Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėja D. Žukauskė.

Kviestieji asmenys: Seimo nariai A. Lydeka, A. Širinskienė, sveikatos apsaugos viceministrai D. Jankauskienė, A. Pečkauskas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovai O. Vitkūnienė, I. Cechanovičienė, I. Laniauskienė, A. Storpirštienė, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė D. Ramašauskaitė, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos Nevaisingumo sekcijos pirmininkas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros vaisingumo centro vedėjas R. Gricius, VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros vaisingumo centro gydytoja akušerė ginekologė, Europos Žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos (ESHRE) narė R. Baušytė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Reprodukcinės medicinos centro vadovė E. Drejerienė, Nacionalinio vėžio instituto gydytojas akušeris ginekologas K. Žilinskas, Vaisingumo asociacijos vadovė R. Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė, Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas R. Aušrotas, Lietuvos vyskupų konferencijos atstovas V. Malinauskas.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-09-29

 

 

 

 

Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.         Projekto pavadinime prieš žodį „papildymo“ įrašytinas žodis „įstatymo“.

 

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-09-29

 

1

 

 

2.         Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „asmenų, kuriems atliekamos vaisingumo išsaugojimo procedūros“ įrašytini žodžiai „o taip pat asmenų, kuriems teikiamos vaisingumo išsaugojimo paslaugos“.

 

Pritarti

Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas nustato moters pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat įstatymų nustatyta tvarka santuoką sudariusių asmenų (toliau – sutuoktiniai) arba registruotos partnerystės sutartį sudariusių asmenų (toliau –  partneriai), kurių prašymu atliekamas pagalbinis apvaisinimas, taip pat asmenų, kuriems atliekamos teikiamos vaisingumo išsaugojimo procedūros paslaugos teises.“

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-09-29

 

2

6 (9)

1

(1)

 

3.         Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje vietoj žodžio „galimi” siūlome įrašyti žodį „prognozuojami“, taip sveikatos sutrikimus siejant ne apskritai su jų teoriniu galimumu, o su objektyvia medicinine prognoze. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 daliai.

 

Pritarti iš dalies

Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūlytina atsisakyti vaisingumo išsaugojimo paslaugų sąvokos apibrėžtyje pateikiamų šių paslaugų teikimo sąlygų nustatymo. Atsižvelgiant į tai, vietoje žodžio „galimi“ įrašant žodį „prognozuojami“ tikslintina tik keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis.

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-09-29

 

2

 

 

4.         Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiamos sąvokos yra dėstomos abėcėline tvarka, projektu siūloma sąvoka „žmogaus reprodukciniai audiniai“ turėtų būti dėstoma ne 91 dalyje (kaip numatyta projekte), o 181 dalyje.

 

Pritarti

Projekto 2 straipsnio 2 dalį laikyti projekto 2 straipsnio 5 dalimi (buvusias 3-5 dalis laikyti atitinkamai 2-4 dalimis), ją pakeisti ir išdėstyti taip:

2. 5. Papildyti 2 straipsnį 91 181 4dalimi:

91. 181. Žmogaus reprodukciniai audiniai – žmogaus lytinių organų audiniai, kuriuose yra lytinių ląstelių.“

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-09-29

 

3

 

 

5.         Projekto 1 straipsniu siūloma „sugyventinių“ sąvoką keisti į sąvoką „partneriai“. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis teisinio aiškumo ir reglamentavimo nuoseklumo principu, vienoda sąvokų terminija turėtų būti vartojama visuose keičiamo įstatymo straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, sąvoka „sugyventiniai“ keistina į sąvoką „partneriai“ ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse, 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse bei 10 straipsnio 1 dalyje. 

 

Pritarti

Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

7. Pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir lytinių ląstelių donoro, su ja gyvenančio įstatymu įstatymų nustatyta tvarka sutuoktinio ar sugyventinio partnerio, lytines ląsteles, išskyrus atvejus, kai vieno iš sutuoktinių ar partnerio lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka ir dėl to jos negali būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui, taip pat tais atvejais, kai su jomis yra didelė rizika perduoti ligą, sukeliančią didelę negalią, kurios kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras.“

Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „8. Embriono donorystė yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai donorystei yra naudojamas lytinių ląstelių banke laikomas embrionas, kurio raštu atsisakė asmenys, nurodyti šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje. Šiuo atveju embriono donorais laikomi abu sutuoktiniai (sugyventiniai) (partneriai). Embriono atsisakymas yra galimas ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios. Embriono atsisakymo ir jo panaudojimo kitų sutuoktinių (sugyventinių) (partnerių) pagalbiniam apvaisinimui tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.“

Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „9. Lytinių ląstelių ar embriono recipiento, lytinių ląstelių donoro, duodančio lytines ląsteles ne sutuoktinio (sugyventinio) (ne partnerio) pagalbiniam apvaisinimui (toliau – lytinių ląstelių donoras (trečiasis asmuo), embriono donorų ir vaiko, pradėto panaudojant lytinių ląstelių donoro (trečiojo asmens) lytines ląsteles ar embriono donorų embrioną, asmens duomenys yra konfidencialūs. Lytinių ląstelių ar embriono recipientui, jo sutuoktiniui (sugyventiniui) (partneriui) ir vaikui, gimusiam panaudojant lytinių ląstelių donoro (trečiojo asmens) lytines ląsteles ar embriono donorų embrioną, lytinių ląstelių donoro (trečiojo asmens) ar embriono donorų tapatybė neatskleidžiama, o lytinių ląstelių donorui (trečiajam asmeniui) ar embriono donorams neatskleidžiama lytinių ląstelių ar embriono recipiento, jo sutuoktinio (sugyventinio) (partnerio) ir vaiko tapatybė, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje nurodytus atvejus.“

 

 

Pakeisti keičiamo įstatymo 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

7 straipsnis. Informuoto paciento sutikimas

1. Prieš pagalbinio apvaisinimo pradžią asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas, atliekantis pagalbinį apvaisinimą, privalo suprantamai informuoti abu sutuoktinius (sugyventinius) (partnerius) apie pagalbinio apvaisinimo galimybes, numatomus naudoti pagalbinio apvaisinimo būdus, alternatyvas, naudą, riziką, galimas procedūrų medicinines, psichologines pasekmes, daugiavaisio nėštumo keliamą riziką motinai ir vaisiui, pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę, nurodydamas klinikinių nėštumų ir gimdymų skaičių (tiek bendrai žinomą medicinos praktikoje, tiek ir konkrečiai pasiekiamą pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikiančioje sveikatos priežiūros įstaigoje), tenkantį numatomam taikyti būdui, taip pat sukurtų, tačiau į moters organizmą neperkeltų embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke terminus.

2. Informacija, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, prieš pagalbinio apvaisinimo pradžią turi būti pateikta ir raštu, sutuoktiniams (sugyventiniams) (partneriams) užpildant ir pasirašant informuoto paciento sutikimą.

3. Prieš pasirašant informuoto paciento sutikimą, abu sutuoktiniai (sugyventiniai) (partneriai) yra raštu informuojami apie preliminarią visos pagalbinio apvaisinimo procedūros kainą.

4. Nuo informuoto paciento sutikimo pasirašymo dienos iki pagalbinio apvaisinimo procedūros pradžios turi praeiti ne mažiau kaip septynios kalendorinės dienos.

5. Informuoto paciento sutikimas gali būti atšauktas iki moteriškos lytinės ląstelės apvaisinimo.“

 

Pakeisti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybė skatina pagalbinio apvaisinimo technologijų, kuriomis siekiama embrionų gyvybingumo ir didžiausios saugaus nėštumo bei gimdymo tikimybės, taip pat kuriomis embrionai sukuriami panaudojant šaldytas moteriškas lytines ląsteles, vystymą. Embrionų gali būti sukuriama tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, tačiau galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priima abu sutuoktiniai (sugyventiniai) (partneriai), pasitarę su gydytoju. Sprendimas fiksuojamas medicinos dokumentuose, gavus informuoto paciento rašytinį sutikimą. Vienu metu į moters organizmą perkeliamų embrionų skaičius negali viršyti trijų. Medicinos dokumentuose taip pat fiksuojama informacija apie:

1) paimtų moteriškų lytinių ląstelių skaičių;

2) subrendusių moteriškų lytinių ląstelių skaičių;

3) apvaisintų moteriškų lytinių ląstelių skaičių;

4) embrionų, tinkamų perkelti į moters organizmą, skaičių;

5) į moters organizmą perkeltų embrionų skaičių;

6) šio straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju saugomų embrionų skaičių;

7) embrionų, kurie buvo saugomi šio straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju, perkėlimą į moters organizmą.;

8) embrionų, kurie šio straipsnio 5 7 dalyje nustatytais atvejais buvo sunaikinti ir (ar) nutrauktas jų saugojimas, skaičių.

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-09-29

 

8

 

 

6.         Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad visi klausimai, susiję su pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimu, privalo būti sprendžiami atsižvelgiant į vaiko, kuris gims po pagalbinio apvaisinimo, interesus. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, kaip gali būti vertinami vaiko, kuris gims po pagalbinio apvaisinimo, interesai vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo atveju, nes šiuo atveju dar apskritai nebūtų jokios pagalbinio apvaisinimo sąlygos, o tik būtų siekiama prevenciškai išsaugoti asmens vaisingumą ateičiai. Kitaip sakant, vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo atveju vaiko, kuris galbūt kažkada ateityje gimtų panaudojus žmogaus reprodukcinius audinius, interesai paprasčiausiai negali būti objektyviai įvertinti, nes šios procedūros tikslas ir objektas yra ne vaiko gimimas, o asmens vaisingumo išsaugojimas neapibrėžtai ateičiai. Atsižvelgiant į šią pastabą, svarstytina, ar projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1-3 dalys neturėtų būti performuluotos, atskiriant pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo principus.

 

Pritarti

Keičiamo įstatymo 9 straipsnį, reglamentuojantį vaisingumo išsaugojimo paslaugas, siūlytina papildyti dalimi, nustatančia, kad visi sprendimai, susiję su vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimu, priimami vadovaujantis asmens, kuriam teikiamos šios paslaugos, sveikatos prioriteto principu, įvertinus jam galinčią kilti naudą ir žalą bei laikantis atsargumo priemonių, o pagalbinio apvaisinimo principų keitimo atsisakyti.

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-09-29

 

4

 

 

7.         Atsižvelgiant į projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurioje siūloma nustatyti reikalavimus, kuriuos turi atitikti juridiniai asmenys, siekiantys teikti vaisingumo išsaugojimo paslaugas, reikėtų atitinkamai papildyti ir keičiamo 4 straipsnio pavadinimą. Be to, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje brauktina perteklinė nuostata „(toliau – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas)“.

 

Pritarti

Keičiamo įstatymo 4 straipsnio pavadinimą ir šio straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. Teisė teikti pagalbinio apvaisinimo, vaisingumo išsaugojimo ir (ar) lytinių ląstelių banko paslaugas

1. Pagalbinio apvaisinimo paslaugas, vaisingumo išsaugojimo paslaugas ir (ar) lytinių ląstelių banko paslaugas turi teisę teikti tik Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys ar užsienio valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje (toliau šiame straipsnyje – juridiniai asmenys), Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme (toliau – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas) nustatyta tvarka gavę licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai, kurioje nurodyta, kad jie įgijo teisę teikti licencijuojamas pagalbinio apvaisinimo ir (ar) lytinių ląstelių banko paslaugas.“

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-09-29

 

4

 

 

8.         Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3-5 dalyse yra išplečiamos konservavimo, paruošimo ir autologinio naudojimo sąvokos, be žmogaus lytinių ląstelių ir embrionų nurodant ir reprodukcinius audinius, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti pildomi ir keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai.

 

Pritarti

Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus išdėstyti taip:

3) lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embriono paėmimo, paruošimo, laikymo, paskirstymo ir naudojimo organizavimas ir valdymas atitinka lytinių ląstelių banko paslaugų teikimo reikalavimus, nustatytus sveikatos apsaugos ministro;

4) įdiegta lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embriono paėmimo, paruošimo, laikymo, paskirstymo ir naudojimo sistema užtikrina atsekamumą.“

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-09-29

 

 

8

(9)

 

(1)

 

9.         Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje vaisingumo išsaugojimo paslaugų esmę ir turinį,  siūloma nustatyti, kad asmuo gali sudaryti sutartį, kad būtų paimtos lytinės ląstelės ir (ar) reprodukciniai audiniai ir (ar) sukurti embrionai jo vaisingumui išsaugoti. Tuo tarpu projekto 2 straipsniu keičiamoje įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje, apibrėžiančioje „vaisingumo išsaugojimo paslaugų“ sąvoką, nustatyta, kad tai yra sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos asmeniui, siekiant paimti, užšaldyti ir saugoti jo lytines ląsteles ir (ar) embrioną (-us)  ir (ar) reprodukcinius audinius. Mūsų nuomone, pastarasis apibrėžimas yra tikslesnis, nes vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo atveju procedūros esmė yra ne embrionų sukūrimas (tai yra būtent pagalbinio apvaisinimo procedūros tikslas), o esamų embrionų ir (ar) reprodukcinių audinių paėmimas ir jų užšaldymas ateičiai. Atsižvelgiant tai, siūlome patikslinti projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatą.

 

Pritarti iš dalies

Argumentai: siekiant užtikrinti paslaugų, susijusių su embriono sukūrimu, kontrolę ir nustatyti aiškias šių paslaugų teikimo sąlygas, siūlytina atskirti embriono „paėmimą“, užšaldymą ir saugojimą iš vaisingumo išsaugojimo paslaugų, ir priskirti šias paslaugas prie pagalbinio apvaisinimo paslaugų, išplečiant šių paslaugų sąlygas (t. y. nustatant, kad pagalbinis apvaisinimas taip pat gali būti atliekamas ir tais atvejais, kai esama asmens sveikatos būklė ir (ar) prognozuojami sveikatos sutrikimai ir (ar) paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl tokio asmens tolesnio vaisingumo ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas). Atitinkamai patikslinama vaisingumo išsaugojimo paslaugų sąvoka, nustatant, kad tai lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių paėmimas, konservavimas ir saugojimas (išbraukiant embriono sukūrimą) bei sąvokoje atsisakant šių paslaugų teikimo sąlygų – kai esama asmens sveikatos būklė ir (ar) prognozuojami sveikatos sutrikimai ir (ar) paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl tokio asmens tolesnio vaisingumo ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas – įtvirtinimo (ši sąlyga lieka projekto nuostatose, reglamentuojančiose vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimą).

 

Pasiūlymas: pakeisti projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Papildyti 2 straipsnį 61 dalimi:

„61. Vaisingumo išsaugojimo paslaugos – sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos asmeniui, siekiant paimti, užšaldyti ir saugoti jo lytines ląsteles ir (ar) embrioną (-us) ir (ar) reprodukcinius audinius, jeigu esama sveikatos būklė ir (ar) galimi sveikatos sutrikimai ir (ar) paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl tokio asmens tolesnio vaisingumo ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas asmeniui teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, kurias sudaro jo lytinių ląstelių ir (ar) reprodukcinių audinių paėmimas, konservavimas ir saugojimas.

 

Pakeisti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Veiksnus pilnametis asmuo, o taip pat nepilnametis asmuo, atstovaujamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatyta tvarka, gali sudaryti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikiančia pagalbinio apvaisinimo ir (ar) lytinių ląstelių banko paslaugas, kad būtų paimtos, užkonservuotos ir saugomos jo lytinės ląstelės ir (ar) reprodukciniai audiniai ir (ar) sukurti embrionai jo vaisingumui išsaugoti, jeigu esama sveikatos būklė ir (ar) galimi prognozuojami sveikatos sutrikimai ir (ar) paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl tokio šio asmens tolesnio vaisingumo ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas.“

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-09-29

 

8

 

 

10.     Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje brauktina perteklinė nuostata „(toliau – Civilinis kodeksas)“.

 

Pritarti

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-09-29

 

9

 

 

11.     Projekto 7 straipsnio struktūrinės dalys numeruotinos. Be to, šio straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje brauktini pertekliniai žodžiai „ir jį išdėstyti taip“, o 2 dalies pakeitimų esmėje – vietoj skaičiaus „1“ įrašytinas žodis „pirmąją“.

 

Nepritarti

Pasiūlymas neaktualus – keičiamo įstatymo 10 straipsnis dėstytinas nauja redakcija, kadangi keičiasi daugiau nei pusė straipsnio nuostatų.

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-09-29

 

9

 

 

12.     Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte pateikta netinkama dispozicinė nuoroda į šio straipsnio 5 dalį, nes minėtoje dalyje nėra įtvirtinti atvejai, kuriems esant embrionai sunaikinami ir (ar) nutraukiamas jų saugojimas. Galbūt turėta omenyje šio straipsnio 7 dalis, nes būtent šioje dalyje siūloma nustatyti tokius atvejus.

 

Pritarti

Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą išdėstyti taip:

8) embrionų, kurie šio straipsnio 5 7 dalyje nustatytais atvejais buvo sunaikinti, ir (ar) nutrauktas jų saugojimas nutraukiant jų saugojimą, skaičių.“

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-09-29

 

9

 

 

13.     Siekiant teisinio aiškumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje reikėtų arba įtvirtinti konkrečią sprendimų saugoti embrionus valstybės lėšomis priėmimo tvarką ir tokio sprendimo pagrindus, arba nurodyti subjektą, įgaliotą nustatyti tokio pobūdžio administracinių sprendimų priėmimo reikalavimus.

 

Pritarti

Komiteto patobulintu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pasibaigus santuokai ar nutrūkus registruotai partnerystei, jei abu sutuoktiniai (partneriai) yra sutikę dėl embrionų panaudojimo donorystei, embrionų laikymas tęsiamas valstybės lėšomis sveikatos apsaugos ministro nustatytais pagrindais ir tvarka.

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-09-29

 

9

(10)

 

(7)

 

14.     Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies pirmojoje pastraipoje siūloma nustatyti, kad draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą besivystantį embrioną ir (ar) nutraukti jo saugojimą, išskyrus, kai <...>. Tokia nuostatos formuluotė suponuoja, kad embriono sunaikinimas bei jo saugojimo nutraukimas yra dvi atskiros procedūros, kurios gali būti atliekamos tiek abi kartu, tiek ir tik viena iš jų. Tačiau tokiu atveju lieka neaišku, kur ir kaip embrionas turėtų būti laikomas ir kas su juo daroma, jeigu (pagal projekto nuostatomis suponuojamą situaciją) būtų nutraukiamas jo saugojimas, tačiau jis pats nebūtų sunaikinamas. Mūsų nuomone, embriono saugojimo nutraukimas automatiškai suponuotų besąlyginę jo žūtį, todėl, siekiant teisinio aiškumo, aukščiau minėtą nuostatą siūlome formuluoti taip: „draudžiama nutraukti pagalbinio apvaisinimo metu sukurto ir į moters organizmą neperkelto besivystančio embriono saugojimą ir jį sunaikinti, išskyrus, kai:“

 

Pritarti

Pakeisti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

7. Draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą besivystantį embrioną ir (ar) nutraukti jo saugojimą, išskyrus, kai:

„7. Draudžiama nutraukti pagalbinio apvaisinimo metu sukurto ir į moters organizmą neperkelto besivystančio embriono saugojimą ir jį sunaikinti, išskyrus atvejus, kai:“

 

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-09-29

 

9

 

 

15.     Derinant projekto terminiją tarpusavyje, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą siūlome dėstyti taip: „1) pasibaigia embrionų saugojimo terminas ir nėra abiejų sutuoktinių (partnerių) įstatymo nustatyta tvarka pareikšto sutikimo dėl saugomų embrionų panaudojimo donorystei arba prašymo pratęsti embrionų saugojimo terminą“.

 

Pritarti

Pakeisti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) pasibaigia pagal sutuoktinių (partnerių) pareikštą valią embrionų saugojimo terminas ir nėra abiejų sutuoktinių (partnerių) šio įstatymo nustatyta tvarka pareikšto sutikimo dėl saugomų embrionų panaudojimo donorystei arba prašymo pratęsti embrionų laikymo termino pratęsimui saugojimo terminą;“

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-09-29

 

12

 

 

16.     Projekto 8 straipsniu siūloma įstatymą papildyti 151 straipsniu, jame nustatant, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugų ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto arba valstybės biudžeto lėšų sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Vertinant tokį siūlymą, pažymėtina, kad Sveikatos sistemos įstatymo, reglamentuojančio Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą, jos struktūrą, sveikatinimo veiklos organizavimo ir valstybinio valdymo pagrindus bei šios veiklos subjektų teises ir pareigas, 3 straipsnio 1 dalies 28 punkte imperatyviai nustatyta, jog sveikatos draudimo sistemą, privalomojo sveikatos draudimo lėšų surinkimo tvarką, savanoriškojo sveikatos draudimo teisinius pagrindus, apdraustųjų, draudėjų ir draudikų teises ir pareigas, sveikatos draudimo įstaigų steigimo ir veiklos tvarką, šių įstaigų teises ir pareigas nustato tik įstatymai. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad teisinio reguliavimo pagrindai, nustatantys privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų teisę naudotis PSDF biudžeto lėšomis, inter alia gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugų ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo išlaidų kompensavimą, turi būti įtvirtinti įstatyme. Atitinkamai, teisinio reguliavimo pagrindai, nustatantys privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų teisės naudotis PSDF biudžeto lėšomis, kurie turi būti nustatyti įstatyme, apima ir apribojimus, apsunkinančius privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų teisės gauti išlaidų kompensavimą iš PSDF lėšų įgyvendinimą, t. y. tokie apribojimai (jeigu jie bus) taip pat turi būti įtvirtinti pačiame įstatyme. 

 

Pritarti

Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktą siūlymą, projekto 8 straipsnį laikyti 12 straipsniu, jį pakeisti ir išdėstyti taip:

8 12 straipsnis. Įstatymo papildymas 151 straipsniu

Papildyti Įstatymą 151 straipsniu:

„151 straipsnis. Išlaidų kompensavimas ir atlyginimas

Pagalbinio apvaisinimo paslaugų ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo (apimant asmens sveikatos priežiūros specialistų konsultacijas, ištyrimą, gydymą ir atitinkamų medicinos technologijų taikymą), lytinių ląstelių, embrionų ir reprodukcinių audinių paruošimo, saugojimo, įsigijimo ir paskirstymo, embrionų, kuriems šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka tęsiamas saugojimas, laikymo išlaidos šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto arba valstybės biudžeto lėšų sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“

„151 straipsnis. Pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų apmokėjimas

Pagalbinio apvaisinimo paslaugos ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos apmokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu.“

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-09-29

 

12

 

 

17.     Projekto 8 straipsniu pildomas įstatymo 151 straipsnis tikslintinas:

- vietoj žodžio „apimant“ įrašant žodį „įskaitant“;

- vietoj žodžių „tęsiamas saugojimas“ įrašant žodžius „laikymas tęsiamas valstybės lėšomis“;

- patikslinant dispozicinę nuorodą, nes šiame straipsnyje minimoje įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje yra nurodyti ne asmenys (kuriems būtų kompensuojamos jų turėtos išlaidos), o nustatomi reikalavimai rašytinio prašymo atlikti pagalbinį apvaisinimą ir informuoto paciento sutikimo atlikti pagalbinį apvaisinimą formai.

 

Nepritarti

Pagal Vyriausybės išvadoje pateiktą siūlymą patikslinus  151 straipsnio nuostatas, pastabos neaktualios.

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-09-29

 

13

 

 

18.     Projekto 9 straipsnio 1 dalyje, vietoj skaičiaus „6“ įrašytinas skaičius „4“.

 

Pritarti

 

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-09-29

 

13

 

 

19.     Nėra aiškus projekto 9 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad sutuoktiniai (partneriai), iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėję pagalbinio apvaisinimo procedūras, su informacija, nurodyta įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse, supažindinami raštu ir valią gali pareikšti iki 2021 m. gruodžio 31 d, tikslas ir esmė. Pažymime, kad minėtas įstatymo 7 straipsnis projektu apskritai nėra keičiamas, todėl šiame straipsnyje reglamentuota informacijos pateikimo informuotam pacientui tvarka turėtų būti taikoma ir įgyvendinama bendrąja įstatyme nustatyta tvarka (projektu siūlomos nuostatos niekaip šios tvarkos neįtakoja). Atsižvelgiant į tai, projekto 9 straipsnio 2 dalis brauktina.

 

Pritarti

Siūlytina išbraukti straipsnio, reglamentuojančio įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą,  2 dalį bei, atsižvelgiant į tai, kad projektu keičiamas embrionų saugojimo terminas, siūlytina šią dalį išdėstyti taip:

„2. Sutuoktiniams (partneriams), kurių embriono (embrionų) saugojimas lytinių ląstelių banke pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos raštu pateikiama šio įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 7 dalyse nustatyta informacija. Sutuoktiniai (partneriai) savo valią dėl embriono (embrionų), kurio (kurių) saugojimas lytinių ląstelių banke pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, saugojimo termino pagal šio įstatymo 9 straipsnyje išdėstytame Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir saugomų embrionų panaudojimo donorystei šio įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais atvejais raštu pareiškia ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 1 d. Sutuoktiniams (partneriams) per nustatytą terminą raštu nepareiškus valios dėl embriono (embrionų), kurio (kurių) saugojimas lytinių ląstelių banke pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, saugojimo termino, laikoma, kad abu sutuoktiniai (partneriai) sutiko dėl embrionų panaudojimo donorystei, ir embriono (embrionų) laikymas sveikatos apsaugos ministro nustatytais pagrindais ir tvarka tęsiamas valstybės lėšomis, tačiau ne ilgiau kaip dešimt metų nuo embriono (embrionų) saugojimo lytinių ląstelių banke pradžios.“

 

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-09-29

 

13

 

 

20.     Projekto 9 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims numatyta išlaidų apmokėjimo tvarka taikoma ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų ir po šio įstatymo įsigaliojimo tęsiamų“ įrašytini žodžiai „Šiame įstatyme nustatyta išlaidų kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarka taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų, tačiau po įstatymo įsigaliojimo dar tęsiamų“.

 

Nepritarti

 

 

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Vyriausybės siūlymą komiteto patobulintu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos apmokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu,  t. y. kad šiuo įstatymu atitinkamu sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas nėra sprendžiamas, siūlytina minėtos 3 dalies formuluotės atsisakyti.

 

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-09-29

 

13

 

 

21.     Projekto 9 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „sveikatos apsaugos ministras“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.

 

Nepritarti

Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 112 punktu, teisės akte nurodant pareigų pavadinimą, jis paprastai rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“ ar „Lietuvos“.

 

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-09-29

 

 

 

 

22.    Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai priklauso valstybės politikos privalomojo sveikatos draudimo srityje formavimas, organizavimas, koordinavimas ir jos įgyvendinimo kontroliavimas, bei į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikės papildomų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (o šio fondo biudžetas šiuo metu jau yra planuojamas), dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.

 

Pritarti

Vyriausybės išvada pateikta Vyriausybės 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1119 „Dėl Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 1, 2, 3, 4, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo 15-1 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-879“.

 

23.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė,
2021-10-18

 

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 1, 2, 3, 4, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo 15(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-879 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

 

Atsižvelgti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos vyskupų konferencija,
2021-10-20

 

 

 

 

Susipažinę su Lietuvos Respublikos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII2608 1, 2, 3, 4, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo 15(1) straipsniu įstatymo projektu (XIVP-879) (toliau – Projektas) teikiame šias pastabas: Katalikų Bažnyčia anksčiau ne kartą pasisakė, o ir šia proga primena, kad pagalbinis (dirbtinis) apvaisinimas turėtų būti atliekamas tik santuoką sudariusiems vyrui bei moteriai. Nedera prilyginti santuoką vienai iš partnerystės formų. Lietuvos respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas principas, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Akivaizdu, jog vaiko interesų neatitinka toks teisinis reguliavimas, kuriuo iš anksto nulemiama, jog vaikas augs ne įsipareigojusių biologinių tėčio ir mamos šeimoje ir negalės žinoti savo biologinių tėvų. Dėl šios priežasties neigiamai vertintinos visos Projekto nuostatos, kurios pažeidžia vaiko geriausių interesų prioriteto principą.

Siūlomi Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimai sukuria prielaidas neribotam žmogaus embrionų kūrimui ir vėlesniam jų naikinimui. Tai nedera su pagarbos žmogaus gyvybei ir jo orumui principu. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „gyvybė ir orumas yra neatimamos žmogaus savybės, todėl negali būti traktuojamos atskirai. [...] žmogaus gyvybė ir orumas, kaip išreiškiantys žmogaus vientisumą ir jo nepaprastą esmę, yra aukščiau įstatymo. Atsižvelgiant į tai, žmogaus gyvybė ir orumas vertintini kaip ypatingos vertybės. Konstitucijos paskirtis tokiu atveju yra užtikrinti šių vertybių gynimą ir gerbimą. Šie reikalavimai keliami visų pirma pačiai valstybei” (1998 m. gruodžio 9 d. Konstitucinio teismo nutarimas). Todėl teisinis reguliavimas, kuris leistų neribotai kurti žmogaus embrionus, o vėliau jų atsikratyti kaip medicininių atliekų, yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintomis pamatinėmis teisinės valstybės vertybėmis.

Ypatingą nerimą ir susirūpinimą kelia siūlymas iš galiojančio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies išbraukti nuostatą, kad „Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui“. Šios svarbios nuostatos panaikinimas atveria kelią embrionų naudojimui ne tik apvaisinimui, bet ir kaip biologinės žaliavos, kas šiurkščiai pažeidžia pagarbos žmogaus gyvybei ir jos orumui principą.

Solidarizuodamiesi su nevaisingais sutuoktiniais norime priminti, kad pagalba nevaisingumo atveju negali peržengti pagarbos žmogaus gyvybei, orumui, vaikui bei šeimai ribų. Teisinė valstybė negali egzistuoti, jei įstatymų leidėjai nepaiso pamatinių moralės ir konstitucinių principų. Dėl šių priežasčių kviečiame nepritarti siūlomam Projektui.

 

Nepritarti

Dėl embrionų saugojimo termino: Neterminuotas embrionų saugojimas lytinių ląstelių banke, neatsižvelgiant nei į poros reprodukcinius lūkesčius, nei į embrionų kokybę, neatitinka tarptautinės praktikos, kelia etinių abejonių ir praktinių sunkumų. Nors neterminuotas embrionų saugojimas šiuo metu yra privalomas įstatymų nustatyta tvarka, valstybė neprisideda prie finansinių embrionų saugojimo išlaidų padengimo. Pora, kurios pagalbiniam apvaisinimui embrionai buvo sukurti, jų atsisakyti gali tik donuodami juos kitų porų pagalbiniam apvaisinimui, o tai diskredituoja ir embrionų donorystės programos įgyvendinimą, nes neretai tai tampa vieninteliu būdu išvengti priverstinio „amžino“ embrionų saugojimo ir mokėjimo už tai. Daugėja atvejų, kai kurios poros nebemoka už embrionų saugojimą  ir yra nepasiekiamos nurodytais kontaktiniais duomenimis, todėl šiais atvejais embrionų saugojimas yra atliekamas gydymo įstaigos lėšomis.

Remiantis tarptautine praktika, vyraujanti embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke trukmė yra 10 metų. Embrionų saugojimas terminuotą laiką yra taikomas pažangiose ir išsivysčiusiose Europos valstybėse[1].

Be to, projekto nuostatos palieka galimybę ir „amžinam“ embrionų šaldymui, t. y. embrionai pagal sutuoktinių (partnerių) raštu pareikštą valią jų lėšomis saugomi informuoto paciento sutikime nurodytą terminą, bet ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent sutuoktiniai (partneriai) yra pareiškę valią ilgesniam embrionų laikymo terminui. Be to, embrionų gali būti sukuriama tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, tačiau galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus visgi priima abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju. Taigi, ir sukuriama embrionų gali būti tiek, kiek ir bus perkelta į moters organizmą, visiškai išvengiant embrionų šaldymo.

Dėl embrionų naudojimo ne moters pagalbiniam apvaisinimui: Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus embrionų kūrimas biomedicininių tyrimų tikslais yra draudžiamas, be to, su žmogaus embrionu ir žmogaus vaisiumi leidžiama atlikti tik tuos biomedicininius tyrimus, kurių numatoma nauda tiriamam žmogaus embrionui ir žmogaus vaisiui viršija riziką. Biomedicininiai tyrimai su žmogaus embrionu ar žmogaus vaisiumi, kurių metu arba kuriems pasibaigus žmogaus embrionas ar žmogaus vaisius yra sunaikinamas arba žmogaus embrionas neperkeliamas į moters gimdą, draudžiami.

Taip pat pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant įstatymo paskirtį, nustatyta, kad įstatymas nustato moters pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką. Pagalbinio apvaisinimo sąvokos apibrėžtyje taip pat nustatoma, kad tai procesas, (...) apimantis su lytinėmis ląstelėmis ir (ar) embrionu atliekamus veiksmus, taikomus siekiant sukelti moters nėštumą.

Taigi, sisteminė pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančių teisės normų analizė leidžia teigti, jog embriono sukūrimas yra galimas tik pagalbinio apvaisinimo tikslu. Be to, pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalį, kol sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke, kiti embrionai tos pačios moters pagalbiniam apvaisinimui negali būti kuriami, tad naujų embrionų kūrimas yra griežtai kontroliuojamas.

 

2.

Rengimo šeimai asociacija,
2021-10-21

 

 

 

 

Rengimo šeimai asociacija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 7 str. 1 d. ir LR Seimo statuto 147 str. 7 d., ir turėdama omenyje, jog Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijos, pasirašytos 1997 m. balandžio 4 d. Ovjede (toliau - Ovjedo konvencijos) 28 straipsnis numato Europos Tarybos valstybėms narėms įpareigojimas pasirūpinti, „kad svarbiausi klausimai, kylantys dėl biologijos ir medicinos naujovių, būtų deramai svarstomi viešai, pirmiausia atsižvelgiant į jų aktualią medicininę, socialinę, ekonominę, etinę ir teisinę reikšmę, ir kad būtų deramai konsultuojamasi dėl jų galimo taikymo“, teikia šiuos pasiūlymus ir pastabas LR Seime svarstomam Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 1, 2, 3, 4, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo 15(1) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-879 (toliau - įstatymo projektui): 1.Pagal Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 1 str. 1 d., Pagalbinio apvaisinimo įstatymo objektas yra moters pagalbinis apvaisinimas ir iš to kylančios asmenų, kurių prašymu atliekamas pagalbinis apvaisinimas, teisės.

1 Iš Įstatymo projekte pateikiamo vaisingumo išsaugojimo paslaugų apibrėžimo akivaizdu, kad vaisingumo išsaugojimo paslaugų tikslas yra kitas - reprodukcinių audinių paėmimas ir jų užšaldymas ateičiai ir su tuo susijusios asmenų, kurių prašymu yra teikiamos vaisingumo išsaugojimo paslaugos, teises.

2 Tą pastebėjo ir Teisės departamentas savo išvadoje įstatymo projektui (9 p.: “vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo atveju procedūros esmė yra ne embrionų sukūrimas (tai yra būtent pagalbinio apvaisinimo procedūros tikslas), o esamų embrionų ir (ar) reprodukcinių audinių paėmimas ir jų užšaldymas ateičiai.”, taip pat 6 p.: “šios procedūros tikslas ir objektas yra ne vaiko gimimas, o asmens vaisingumo išsaugojimas neapibrėžtai ateičiai.”). Todėl, vadovaujantis teisės sistemiškumo principu, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina vaisingumo išsaugojimo paslaugų teisinį reglamentavimą išdėstyti atskiru įstatymu.

2. Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 7 str. 3 d. bei BTEĮ 2 str. 20 d. pateikta embriono apibrėžtis3 leidžia teigti, kad įstatymo leidėjas žmogaus embrioną vienareikšmiškai laiko atskira žmogiška gyvybe genezės stadijoje, netapačia asmens (vyro ar moters) lytinėms ląstelėms ir (ar) jo (jos) reprodukciniams audiniams. Tokia pačia nuoseklia logika vadovaujantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 9 str. suformuluota autologinį naudojimą reglamentuojanti teisės norma, apimanti asmens lytines ląsteles, bet ne jų pagrindu sukurtą žmogaus embrioną. Būtent todėl, kad embrionas yra atskira žmogiška gyvybė genezės stadijoje, jam yra nustatoma atitinkama teisinė apsauga ir atitinkamas jos lygis. Sisteminė pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančių teisės normų analizė leidžia teigti, jog embriono sukūrimas yra galimas tik dirbtinio apvaisinimo tikslu (žr. Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 3 str. 1, 3, 5 dalys, 10 str. 3 dalis konjunkcijoje su Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 pakeitimo įstatymo Nr. XII-1938 (toliau - BTEĮ) 3 str. 2, 3, 4 ir 6 d., Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 str. 6, 7 ir ypač 8 dalimi (“Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui.”)

Be to, pagalbinio apvaisinimo procedūros tikslas ir objektas yra vaiko gimimas, kurio būtina sąlyga yra embriono sukūrimas, o vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo atveju procedūros tikslas ir objektas yra asmens vaisingumo išsaugojimas neapibrėžtai ateičiai, kuriam embriono sukūrimas nėra reikalingas. Tą patį pastebi ir Teisės departamentas, rekomenduodamas atskirti pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo principus.(6 p.)4 Todėl, atsižvelgiant į skirtingą pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo procedūrų prigimtį, taip pat į tai, kad embriono sukūrimas neatitinka vaisingumo išsaugojimo procedūros tikslo ir objekto, ir šios procedūros kontekste yra perteklinis, taip pat į tai, kad embriono kūrimas vaisingumo išsaugojimo tikslu, prieštarauja Pagalbinio apvaisinimo įstatymo ir BTEĮ normoms, leidžiančioms kurti embrioną tik pagalbinio apvaisinimo tikslu, o ypač į tai, kad įstatymo leidėjui tenkančią teisinę pareigą užtikrinti pakankamą embriono, kaip žmogiškos gyvybės esančios genezės stadijoje, apsaugos lygį, siūlome įstatymo projekte atitinkamai koreguoti vaisingumo išsaugojimo paslaugų sąvoką ir atsisakyti autologinio naudojimo sąvokos keitimo.

 

Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1dalį ir išdėstyti taip:

1. Papildyti 2 straipsnį 61 dalimi:

„61. Vaisingumo išsaugojimo paslaugos – sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos asmeniui, siekiant paimti, užšaldyti ir saugoti jo lytines ląsteles ir (ar) embrioną (-us) ir (ar) reprodukcinius audinius, jeigu esama sveikatos būklė ir (ar) galimi sveikatos sutrikimai ir (ar) paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl tokio asmens tolesnio vaisingumo ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas.“

 

Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti taip:

5. Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Žmogaus lytinių ląstelių, embrionų arba reprodukcinių audinių autologinis naudojimas (toliau – autologinis naudojimas) – iš žmogaus paimtų lytinių ląstelių, embrionų arba reprodukcinių audinių naudojimas jam pačiam pagalbinio apvaisinimo tikslu.“

 

Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

6 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

9 straipsnis. Vaisingumo išsaugojimo paslaugos

1. Veiksnus pilnametis asmuo, o nepilnametis asmuo, atstovaujamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatyta tvarka, gali sudaryti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikiančia pagalbinio apvaisinimo ir (ar) lytinių ląstelių banko paslaugas, kad būtų paimtos lytinės ląstelės ir (ar) reprodukciniai audiniai ir (ar) sukurti embrionai jo vaisingumui išsaugoti, jeigu esama sveikatos būklė ir (ar) galimi sveikatos sutrikimai ir (ar) paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl tokio asmens tolesnio vaisingumo ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas.

2. Prieš vaisingumo išsaugojimo procedūrų pradžią asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas, atliekantis šią procedūrą, privalo suprantamai informuoti asmenį (jei vaikas yra nepilnametis – jo tėvus, įtėvius ar globėjus įstatymų nustatyta tvarka) apie vaisingumo išsaugojimo ir autologinio naudojimo galimybes (tiek bendrai žinomas medicinos praktikoje, tiek ir konkrečiu atveju), alternatyvas, naudą, riziką, galimas procedūrų medicinines, psichologines pasekmes, veiksmus, susijusius su reprodukcine sveikata, pastojimo planavimu bei pagalbinio apvaisinimo procedūrų atlikimu ateityje.“

 

Pritarti iš dalies

Komiteto patobulintu įstatymo projektu, siekiant užtikrinti paslaugų, susijusių su embriono sukūrimu, kontrolę ir nustatyti aiškias šių paslaugų teikimo sąlygas, siūlytina išskirti embriono „paėmimą“, užšaldymą ir saugojimą iš vaisingumo išsaugojimo paslaugų, ir priskirti šias paslaugas prie pagalbinio apvaisinimo paslaugų, išplečiant šių paslaugų teikimo sąlygas (t. y. nustatant, kad pagalbinis apvaisinimas taip pat gali būti atliekamas ir tais atvejais, kai esama asmens sveikatos būklė ir (ar) prognozuojami sveikatos sutrikimai ir (ar) paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl tokio asmens tolesnio vaisingumo ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas). Atitinkamai patikslinama vaisingumo išsaugojimo paslaugų sąvoka, nustatant, kad tai lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių paėmimas, konservavimas ir saugojimas (išbraukiant embriono sukūrimą) bei sąvokoje atsisakant šių paslaugų teikimo sąlygų – kai esama asmens sveikatos būklė ir (ar) prognozuojami sveikatos sutrikimai ir (ar) paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl tokio asmens tolesnio vaisingumo ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas – įtvirtinimo (ši sąlyga lieka projekto nuostatose, reglamentuojančiose vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimą).

Atitinkamai, išbraukiant su embrionu atliekamus veiksmus, tikslintinos ir kitos projekto nuostatos (pvz., autologinio panaudojimo sąvokos apibrėžtis).

 

3.

Rengimo šeimai asociacija,
2021-10-21

 

 

 

 

3. Projekto 1 straipsniu siūloma „sugyventinių“ sąvoką keisti į sąvoką „partneriai“. Sutikdami su Teisės departamento išvadoje pateikiama argumentacija, jog „vadovaujantis teisinio aiškumo ir reglamentavimo nuoseklumo principu, vienoda sąvokų terminija turėtų būti vartojama visuose keičiamo įstatymo straipsniuose“, taip pat norime atkreipti dėmesį, kad tas pats teisinio aiškumo ir reglamentavimo nuoseklumo principas reikalauja, jog įstatymo projekte vartojamos sąvokos derėtų ir su kitais įstatymais ir teisės aktais bei juose pateikiamomis sąvokomis, šiuo atveju - su LR Civiliniu kodeksu. LR civilinis kodeksas „partnerių“ sąvoką iš esmės naudoja apibūdinti asmenis, sudariusius jungtinės veiklos sutartį. Tais atvejais, kai CK kalba apie partnerystę ne jungtinės 5 veiklos kontekste, žodis „partnerystė“ ir „partneriai“ naudojami kaip sinonimas „kohabitacijai“ ir „sugyventiniams“. Kaip sinonimas kohabitacijai žodis „partnerystė“ yra vartojamas CK III knygos nuostatose kalbančiose apie bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos (1 kartą), ir kaip sinonimas žodis „partneriai“ yra vartojamas VI knygos dalyje, kuri kalbama apie atstovavimą nepilnamečiui sveikatos priežiūros įstaigoje, kiekvieną kartą nurodant, kad sugyventinis = partneris. Todėl, siekiant užtikrinti teisės sistemiškumą ir išvengti teisės normų dviprasmiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatyme sąvoka „sugyventiniai“ vartojama ir 3 straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse, 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse bei 10 straipsnio 1 dalyje, siūlytina suderinti įstatymo Projekte naudojamas sąvokas su LR Civiliniu kodeksu, įstatymo projekte žodį partneriai pakeičiant žodžiu „sugyventiniai“.

 

Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1dalį ir išdėstyti taip:

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas nustato moters pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat įstatymų nustatyta tvarka santuoką sudariusių asmenų (toliau - sutuoktiniai) arba registruotos partnerystės sutartį sudariusių asmenų bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos vedančių asmenų (toliau – partneriai sugyventiniai), kurių prašymu atliekamas pagalbinis apvaisinimas, asmenų, kuriems atliekamos vaisingumo išsaugojimo procedūros teises.“

 

Pasiūlymas:

1.Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:

4. Pakeisti 3 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

7. Pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir lytinių ląstelių donoro, su ja gyvenančio įstatymu nustatyta tvarka sutuoktinio ar sugyventinio, lytines ląsteles, išskyrus atvejus, kai vieno iš sutuoktinių ar partnerio sugyventinio lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka ir dėl to jos negali būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui, taip pat tais atvejais, kai su jomis yra didelė rizika perduoti ligą, sukeliančią didelę negalią, kurios kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras.

 

Pasiūlymas:

2.Papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu, įstatymo projekto 5 - 9 straipsnius atitinkamai pernumeruojant, ir jį išdėstyti taip:

1.Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik įstatymų nustatyta tvarka santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems ar bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos vedantiems veiksniems asmenims pateikus: asmens tapatybę, amžių, santuokos ar sudarymą ar bendro gyvenimo faktą neįregistravus santuokos patvirtinančius dokumentus, medicinos dokumentus, patvirtinančius šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų egzistavimą, rašytinį prašymą atlikti pagalbinį apvaisinimą ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka pasirašytą nustatytos formos informuoto paciento sutikimą atlikti pagalbinį apvaisinimą.

 

Nepritarti

Atsižvelgiant į tai, kad Civilinio kodekso nuostatos pripažįsta tiek sugyventinio, tiek partnerio sąvoką asmenims, gyvenantiems kartu, neįregistravus santuokos, apibūdinti, Komiteto patobulintu įstatymo projektu nėra pagrindo nepritarti projekto iniciatorių siekiui pakeisti sąvoką visuomenei priimtinesne.

 

4.

Rengimo šeimai asociacija,
2021-10-21

 

 

 

 

5. Įstatymo projekte yra siūloma Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytą moters sveikatos prioriteto ir nevaisingos poros lygiateisiškumo principą keisti asmens, kuriam bus atliekama ši procedūra, sveikatos prioriteto ir sutuoktinių arba partnerių lygiateisiškumo principu. Toks pasiūlymas yra teisiškai ydingas. Pažymėtina, kad 3 straipsnis reguliuoja pagalbinio apvaisinimo principus, o moters sveikatos prioriteto ir nevaisingos poros lygiateisiškumo principas yra vienas iš jų. Moters sveikatos prioriteto ir nevaisingos poros lygiateisiškumo principas (pirmoji jo dalis) yra specifiškai suformuotas ir taikomas moters teisėms apsaugoti ir jos sveikatai išsaugoti, kadangi pagalbinis apvaisinimas vyksta siekiant sukelti moters nėštumą, pagalbinio apvaisinimo in vivo atveju - pagalbinio apvaisinimo procedūrą atliekant moters kūne, o pagalbinio apvaisinimo in vitro atveju - implantuojant mėgintuvėlyje sukurtą embrioną į moters kūną. Taigi jis susijęs su medicininėmis intervencijomis į moters kūną ir tai tiesiogiai veikia jos sveikatą. Todėl siūlytina šio principo nekeisti, suformuluojant naują teisinį principą arba atskirame įstatyme reguliuojančiame vaisingumo išsaugojimo teisinius santykius (kaip yra siūloma 1 punkte), arba, jei įstatymo leidėjas mano, kad atskiras įstatymas tam yra nebūtinas, suformuluojant kaip atskirą teisės principą šiame įstatyme ir jį išdėstant atskiru straipsniu. Atkreipiame dėmesį, jog atskirti pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo principus, atsižvelgiant į skirtingą pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo procedūrų tikslą ir objektą, siūlo ir Teisės departamentas (6.p.)

 

Be to, siūloma lyčiai neutrali principo formuluotė straipsnyje, kuris, kaip minėta, nustato pagalbinio apvaisinimo principus, suponuoja, jog įstatymu siūloma įteisinti galimybę pagalbinio apvaisinimo procedūra pasinaudoti biologinei moteriai, kuri save identifikuoja vyru, ar netgi vyrui, save identifikuojančiam moterimi. Tokia įstatymo formuluotė sukurs nepagrįstus teisinius lūkesčius dėl lyties tapatumo sutrikimo (gender disforijos) kenčiantiems žmonėms, jog jiems, nepriklausomai nuo jų biologinės lyties, pagalbinis apvaisinimas yra galimas. Ji yra neetiška, nes leidžia mokslu nepagrįstą įsivaizdavimą apie žmogaus lytiškumą turintiems žmonėms gyventi iliuzijoje, kad moteris gali būti vyru, ir mediciniškai nepagrįsta, nes biologinis vyras niekaip negali pastoti.

 

Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip:

2. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Visi sprendimai, susiję su pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimu, priimami vadovaujantis asmens, kuriam bus atliekama ši procedūra, moters sveikatos prioriteto ir sutuoktinių arba partnerių sugyventinių lygiateisiškumo principu.“

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti taip:

3. Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Visi sprendimai, susiję su pagalbiniu apvaisinimu ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimu, priimami įvertinus galinčią kilti naudą bei žalą asmeniui, kuriam teikiamos atitinkamos paslaugos ir (ar) motinai ir (ar) vaikui (vaikams), kuris (kurie) gims po pagalbinio apvaisinimo, ir laikantis atsargumo priemonių.“

 

Pritarti

Keičiamo įstatymo 9 straipsnį, reglamentuojantį vaisingumo išsaugojimo paslaugas, siūlytina papildyti dalimi, nustatančia, kad visi sprendimai, susiję su vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimu, priimami vadovaujantis asmens, kuriam teikiamos šios paslaugos, sveikatos prioriteto principu, įvertinus jam galinčią kilti naudą ir žalą bei laikantis atsargumo priemonių, o pagalbinio apvaisinimo principų keitimo atsisakyti.

 

5.

Rengimo šeimai asociacija,
2021-10-21

 

 

 

 

5. Lietuvos teisėje yra įtvirtinta nedviprasmiška ir moderniu medicinos mokslu paremta nuostata, jog embrionas yra žmogaus gyvybė genezės stadijoje. BTEĮ 3 str. 20 d. sakoma, jog “Žmogaus embrionas – besivystantis žmogaus organizmas nuo apvaisinimo momento (zigotos susidarymo) iki aštuntos nėštumo savaitės pabaigos”. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir 2016 m., priėmus Pagalbinio apvaisinimo įstatymą (Įstatymo 2 str. 7 d.) Kadangi embrionas yra žmogaus gyvybė genezės stadijoje, įstatymo leidėjui tenka teisinė pareiga užtikrinti tinkamą embriono, kaip žmogiškos gyvybės esančios genezės stadijoje, apsaugos lygį. Reikalavimas nustatyti tinkamą embriono apsaugos lygį, atitinkantį Lietuvos teisėje įtvirtintą embriono sampratą, kyla iš tarptautinių įsipareigojimų.

Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijos (toliau - Ovjedo konvencija) 18 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad „kai įstatymai leidžia atlikti tyrimus su embrionais in vitro, jie turi užtikrinti atitinkamą embriono apsaugą“. Europos žmogaus teisių teismas, laikosi pozicijos, kad embriono teisinis apibrėžimas priklauso konvencijos šalių narių jurisdikcija, tačiau taip pat kalba apie tai, kad konvencijos šalys narės turi 8 užtikrinti pakankamą embriono apsaugą, atitinkančią jų teisėje įtvirtintą embriono sampratą. Europos sąjungos teisė reikalauja, kad nacionaliniu lygmeniu būtų apibrėžta pakankama embriono apsauga , kuri atsižvelgtų į tai, kad embrionas būtų naudojamas atsižvelgiant į pagrindines teises, 9 ypač – į žmogaus orumą.” Byloje C-34/10 Oliver Brüstle prieš Greenpeace eV Europos teisingumo teismas įtvirtimo embriono, kaip mogiškosios gyvybės genezės stadijoje, sampratą, taip pat pabrėžė, jog dėl savo ypatingos prigimties “embrionas” yra autonomiška Sąjungos teisės sąvoka, kurią Sąjugos teritorijoje būtina aiškinti plačiai ir vienodai 10 11 12 Čia pastebėtina, kad žmogiškojo orumo apsauga gali būti teikiama tik tokiam subjektui, kuris turi žmogiškąją prigimtį. Žmogiškos prigimties turėjimas nepriklausomo nuo to, ar jis teisinio subjektiškumo prasme yra laikomas asmeniu. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lietuva gali savarankiškai nusistatyti embriono apsaugos lygį, tačiau jis turi būti pakankamas ir atitikti šalyje įtvirtintą teisinę embriono sampratą.

Kaip minėta, Lietuvos teisėje embriono sąvoka yra apibrėžta kaip žmogaus gyvybė esanti genezės stadijoje. Lietuvos valstybė, siekdama užtikrinti pakankamą embriono apsaugą, atitinkančią Lietuvos teisėje įtvirtintą embriono sampratą, Lietuvos teisėje yra įtvirtinusi tris teisinės nuostatas: a) žmogaus embrono kūrimas kitu, ne su pagalbiniu apvaisimimu susijusiu tikslu, yra negalimas b) biomedicininiai eksperimentai su žmogaus embrionu yra ribojami c) nepanaudoti žmogaus embronai yra šaldomi neribotam laikui.

Kad žmogaus embrono kūrimas kitu, ne su pagalbiniu apvaisinimu susijusiu tikslu, yra negalimas, nurodo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 str. 8 dalis (“Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui.”), kurią dera skaityti konjunkcijoje su BTEĮ 3 str. 2, 3, 4 ir 6 d. Ši nuostata kyla iš Ovjiedo konvencijos 18 str. 2 d.: “Kurti žmogaus embrionus moksliniams tyrimams yra draudžiama.”.

Reikalavimas užtikrinti pakankamą embriono, kaip žmogiškos gyvybės esančios genezės stadijoje, apsaugos lygį, taip pat reiškia, jog žmogaus embriono negalima naudoti bet kokiu kitu, ne su pagalbiniu apvaisimimu susijusiu tikslu. Kad sukurtas žmogaus embrionas negali būti naudojamas bioemedicininiams eksperimentams, nurodo BTEĮ, kurio 3 str. 2, 3, 4 ir 6 d. įtvirtina šiuos žmogaus gyvybės apsaugos principus: a) kad kurti embrionus biomedicininių tyrimų tikslais draudžiama, b) kad su žmogaus embrionu leidžiama atlikti tik tuos biomedicininius tyrimus, kurių numatoma nauda tiriamam žmogaus embrionui yra didesnė negu žala ir c) kad biomedicininiai tyrimai su žmogaus embrionu, kurių metu arba kuriems pasibaigus žmogaus embrionas yra sunaikinamas arba žmogaus embrionas neperkeliamas į moters gimdą, draudžiami. Tokia pati nuostata netiesiogiai kyla Ovjiedo konvencijos 18 str. 2 d. loginės analizės: jei žmogaus embrionus kurti moksliniams tyrimams draudžaima, lygiai taip pat draudžiama moksliniams tyrimams jau sukurtis, bei nepanaudotus žmogaus embrionus, nes jie buvo sukurti dirbtinio apvaisinimo tikslu. Kitaip interpretuojant būtų sukurta teisės spraga, kuria galima būtų pagalbinio apvaisinimo proceso metu sąmoningai sukurti perteklinius žmogaus embrionus, ketinant juos panaudoti ne pagalbinio apvaisinimo tikslais. Toks teisinis reguliavimas atitinka ES teisės reikalavimą, kad embrionas būtų naudojamas atsižvelgiant į pagrindines teises, ypač – į žmogaus orumą.” (ETT byla C-34/10 Oliver Brüstle prieš Greenpeace eV)

Būtent todėl, siekiant išvengti galimo piktnaudžavimo ir užtikrinti tinkamą žmogaus embriono apsaugos lygį, Pagalbinio apvaisinimo įstatyme yra numatyta, kad dirbtinio apvaisinimo metu sukurti ir nepanaudoti žmogaus embrionai negali būti naikinami ir turi būti šaldomi, įtvirtina Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 str. 5 (“Sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke.” Ir 7. dalys (“Draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną.”). Kad toks piktnaudžiavimas yra realus, liudija faktas, vos užregistravus Įstatymo pakeitimo projektą viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie Vilnuje įsikursiantį naują kamieninių ląstelių tyrimų centrą.

Iš viso to, kas pasakyta, akivaizdu, jog teisės normos, išreiškiančios aukščiau minimas teisines nuostatas, yra tampriais susijusios tarpusavyje ir sąveikaudamos sudaro vieningą ir logišką žmogaus gyvybės genezės stadijoje apsaugos sistemą. Jų keitimas ją ardytų ir neatitiktų pakankamo žmogaus embriono apsaugos lygio, kurio iš Lietuvos reikalauja ES teisės normos ir kiti tarptautiniai įsipareigojimai. Įstatymo projektas, siūlantis išbraukti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje įrašytą nuostatą, jog “ Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui”, suponuoja, kad įstatymo projektu yra siekiama leisti panaudoti sukurtus, bet į moters organizmą neperkeltus žmogaus embrionus biomedicininių tyrimų ar kitu, įstatymo projekte neidentifikuotu, tikslu. Siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja jau minėtoms BTEĮ nuostatoms, draudžiančioms kurti ir naudoti embrionus biomedicininių tyrimų tikslais bei iškreipia 13 Lietuvoje galiojančią žmogaus embriono teisinės apsaugos sistemą. 2015 m. svarstant naują Biomedicinių tyrimų etikos įstatymo redakciją, buvo keliamas klausimas, kaip elgtis embrionais, kurie buvo kurti pagalbinio apvaisinimo tikslais, bet nebuvo tam panaudoti. Paprastai pagalbiniam apvaisinimui nepanaudotus embrionus yra siekiama naudojami kamienių lastelių gavybos tikslais. Kaip žinia, ląstelių gavimo procedūros metu embrionas žūva. Būtent todėl embrioninių kamieninių ląstelių tyrimai yra visiškai uždrausti Airijoje, Austrijoje, Lenkijoje, o Vokietijoje ir Italijoje tyrimus leidžiama atlikti tik su tomis ląstelių linijomis, kurios buvo išskirtos iki tam tikros datos. Todėl, žmogaus embriono apsaugos tikslais, buvo priimtas sprendimas į įstatymą įrašyti, jog "biomedicininiai tyrimai su žmogaus embrionu ar žmogaus vaisiumi, kurių metu arba kuriems pasibaigus žmogaus embrionas ar žmogaus vaisius yra sunaikinamas arba žmogaus embrionas neperkeliamas į moters gimdą, draudžiami." (Įstatymo 3 str. 6 d.) Siūlome, vadovaujantis pakankamo žmogaus embriono apsaugos lygio reikalavimu, ir Lietuvoje jau įtvirtinta žmogaus embriono esančio vystymosi stadijoje teisinės apsaugos sistema, siūlomo teisinio reguliavimo atsisakyti.

Pasiūlymas:

1. Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti taip:

Pakeisti 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą besivystantį embrioną ir (ar) nutraukti jo saugojimą. Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui išskyrus, kai:

1)        pasibaigia embrionų saugojimo terminas ir nėra abiejų sutuoktinių (partnerių) įstatymo nustatyta tvarka pareikšto sutikimo embrionų donorystei arba embrionų laikymo termino pratęsimui;

2) miršta vienas ar abu sutuoktiniai (partneriai) ir nėra abiejų šių asmenų įstatymo nustatyta tvarka pareikšto sutikimo dėl saugomų embrionų panaudojimo donorystei;

3) pasibaigia santuoka ar registruota partnerystė ir nėra abiejų šių asmenų įstatymo nustatyta tvarka pareikšto sutikimo dėl saugomų embrionų panaudojimo donorystei.“

 

Nepritarti

Neterminuotas embrionų saugojimas lytinių ląstelių banke, neatsižvelgiant nei į poros reprodukcinius lūkesčius, nei į embrionų kokybę, neatitinka tarptautinės praktikos, kelia etinių abejonių ir praktinių sunkumų. Nors neterminuotas embrionų saugojimas šiuo metu yra privalomas įstatymų nustatyta tvarka, valstybė neprisideda prie finansinių embrionų saugojimo išlaidų padengimo. Pora, kurios pagalbiniam apvaisinimui embrionai buvo sukurti, jų atsisakyti gali tik donuodami juos kitų porų pagalbiniam apvaisinimui, o tai diskredituoja ir embrionų donorystės programos įgyvendinimą, nes neretai tai tampa vieninteliu būdu išvengti priverstinio „amžino“ embrionų saugojimo ir mokėjimo už tai. Daugėja atvejų, kai kurios poros nebemoka už embrionų saugojimą  ir yra nepasiekiamos nurodytais kontaktiniais duomenimis, todėl šiais atvejais embrionų saugojimas yra atliekamas gydymo įstaigos lėšomis.

Remiantis tarptautine praktika, vyraujanti embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke trukmė yra 10 metų. Embrionų saugojimas terminuotą laiką yra taikomas pažangiose ir išsivysčiusiose Europos valstybėse.

Be to, projekto nuostatos palieka galimybę ir „amžinam“ embrionų šaldymui, t. y. embrionai pagal sutuoktinių (partnerių) raštu pareikštą valią jų lėšomis saugomi informuoto paciento sutikime nurodytą terminą, bet ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent sutuoktiniai (partneriai) yra pareiškę valią ilgesniam embrionų laikymo terminui. Be to, embrionų gali būti sukuriama tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, tačiau galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus visgi priima abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju. Taigi, ir sukuriama embrionų gali būti tiek, kiek ir bus perkelta į moters organizmą, visiškai išvengiant embrionų šaldymo.

Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus embrionų kūrimas biomedicininių tyrimų tikslais yra draudžiamas, be to, su žmogaus embrionu ir žmogaus vaisiumi leidžiama atlikti tik tuos biomedicininius tyrimus, kurių numatoma nauda tiriamam žmogaus embrionui ir žmogaus vaisiui viršija riziką. Biomedicininiai tyrimai su žmogaus embrionu ar žmogaus vaisiumi, kurių metu arba kuriems pasibaigus žmogaus embrionas ar žmogaus vaisius yra sunaikinamas arba žmogaus embrionas neperkeliamas į moters gimdą, draudžiami.

Taip pat pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant įstatymo paskirtį, nustatyta, kad įstatymas nustato moters pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką. Pagalbinio apvaisinimo sąvokos apibrėžtyje taip pat nustatoma, kad tai procesas, (...) apimantis su lytinėmis ląstelėmis ir (ar) embrionu atliekamus veiksmus, taikomus siekiant sukelti moters nėštumą.

Taigi, sisteminė pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančių teisės normų analizė leidžia teigti, jog embriono sukūrimas yra galimas tik pagalbinio apvaisinimo tikslu. Be to, pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalį, kol sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke, kiti embrionai tos pačios moters pagalbiniam apvaisinimui negali būti kuriami, tad naujų embrionų kūrimas yra griežtai kontroliuojamas.

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Nacionalinis vėžio institutas,
2021-11-03

 

 

 

 

Nuo 2014-07-01 Nacionalinio vėžio instituto (toliau - NVI) vykdoma „Onkologinių pacientų vaisingumo išsaugojimo programa“. Į programą įtraukti onkologiniai pacientai iki 35 metų amžiaus, kuriems bus skiriama spindulinė ir/ar medikamentinė vėžio terapija. Pirminis svarbos tikslas - išvystyti onkologinių pacientų kiaušidžių ir sėklidžių audinių užšaldymo ir atšildymo technologijas ir įvertinti šių audinių transplantacijos galimybes tam pačiam pacientui, siekiant atstatyti vaisingumą ir/ar pažeisto audinio funkciją. Onkologų nuomone reprodukcinių audinių šaldymas bei transplantacija, pagydžius onkologinę ligą, perspektyviausiais vaisingumo išsaugojimo būdas onkologiniams pacientams, tuo pačiu leidžiantis atstatyti natūralią lytinių hormonų sekreciją. Šiai dienai NVI saugomi 43 pacienčių kiaušidžių audinio fragmentai, bei 14 sėklidžių audinio fragmentų. Vykdant programą, NVI eksperimentaliai patvirtintas reprodukcinių organų audinių gyvybiškumas naudojant „lėto“ užšaldymo metodiką. Tai koreliuoja ir su kitų tyrėjų duomenimis. Pažymėtina, kad didelei daliai onkologinių pacientų nėra galimybės ir laiko užšaldyti ir saugoti lytines ląsteles ir/ar embrionus, prieš pradedant onkologinės ligos gydymą. Todėl Nacionalinis vėžio institutas rekomenduoja pakeisti ir papildyti „Pagalbinio apvaisinimo įstatymą“ straipsniais, kuriuose minimas terminas - žmogaus reprodukciniai audiniai, kaip ir numatyta projekte.

 

Pritarti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2021-12-22

 

 

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-265 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 1, 2, 3, 4, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo 15¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-879 (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagrindus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas. Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos pirminės, antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Sveikatos draudimo įstatymo 9² straipsnyje nurodyta, kad naujas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis jau apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių teikimo sąnaudos padidėjo dėl organizacinių pakeitimų ir (ar) diegiamų naujų technologijų, vertina Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komitetas ir jas įtraukia (arba ne) į Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą. Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos išvardijamos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše. Pažymėtina ir tai, kad  vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsniu, Sveikatos draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims. Atsižvelgiant į nurodytą  teisinį reguliavimą ir siekiant, kad Įstatymo projekto 8 straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo 15straipsnio nuostatos neprieštarautų galiojančioms nuostatoms, t. y. nebūtų nustatomas asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, nepaisant Sveikatos draudimo įstatyme nustatytų sąlygų ir tvarkos joms apmokėti, Įstatymo projekto 8 straipsniu pildomo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 151 straipsnis dėstytinas taip:

151 straipsnis. Pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų apmokėjimas

Pagalbinio apvaisinimo paslaugos ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos apmokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu.“

 

Pritarti

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2021-12-22

 

9

(10)

3

(5)

 

 

2. Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalyje siūlomos keisti Įstatymo 10 straipsnio 5 dalies trečiajame sakinyje trūksta aiškumo dėl maksimalaus embrionų saugojimo termino – ar jis yra 10 metų ar ilgesnis. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina minėtą sakinį išdėstyti taip: „Embrionai pagal sutuoktinių (partnerių) raštu pareikštą valią jų lėšomis saugomi informuoto paciento sutikime nurodytą terminą, bet ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios.“

 

Nepritarti

Atsižvelgiant į pažengusių šalių gerąją praktiką, siūlytina palikti teisinį reguliavimą, pagal kurį embrionai pagal sutuoktinių (partnerių) raštu pareikštą valią jų lėšomis saugomi informuoto paciento sutikime nurodytą terminą, bet ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent sutuoktiniai (partneriai) yra pareiškę valią ilgesniam embrionų laikymo terminui.

 

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2021-12-22

 

9

(10)

5

(8)

 

 

3. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 6–8 straipsniuose planavimo dokumentų rūšis „programa“ nenustatyta, Įstatymo projekto 7 straipsnis papildytinas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 straipsnio 8 dalies keitimu, kuriuo būtų atsisakyta embriono donorystės programos įvardijimo ir nurodyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija planavimo dokumentuose numato valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas embriono donorystės palaikymo priemones, kurias vykdo universiteto ligoninės, Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nustatyta tvarka įgijusios teisę teikti licencijuojamas pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas.

 

Pritarti

Pakeisti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

8. Valstybė įgyvendina embriono donorystės programą (toliau – Prenatalinio įvaikinimo programa). Vyriausybė parengia Prenatalinio įvaikinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato šios programos finansavimą valstybės lėšomis. Prenatalinio įvaikinimo programą vykdo universiteto ligoninės, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusios teisę teikti licencijuojamas pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas.

8. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija planavimo dokumentuose numato valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas embrionų donorystės palaikymo priemones, kurias įgyvendina universitetų ligoninės, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusios teisę teikti licencijuojamas pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas.

 

4.

Seimo narė A. Širinskienė,
2022-04-20

 

9

(10)

 

(2)

 

 

Argumentai: Siūlytina išlaikyti aukštus embriono apsaugos standartus užtikrinantį praėjusioje kadencijoje pasiektą kompromisą priimant Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, o taip pat garantuoti, kad embrionų saugojimo našta nebus perkelta ant tėvų pečių, t. y. kad embrionų saugojimas bus kompensuojamas PSDF arba valstybės biudžeto lėšomis.

 

Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 7 straipsniu keičiamą Įstatymo 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„7 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Papildyti 10 straipsnio 1 dalį  8 punktu ir jį išdėstyti taip:

„8) embrionų, kurie šio straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais buvo sunaikinti ir (ar) nutrauktas jų saugojimas, skaičių.“

Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 1 pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„2. Įvertinus galinčią kilti žalą motinos ir (ar) tėvo ir (ar) vaiko (vaikų), kuris (kurie) gims po pagalbinio apvaisinimo, sveikatai ir imantis atsargumo priemonių, procedūros su embrionu ar lytinėmis ląstelėmis, neatsižvelgiant į procedūros, skirtos lytinėms ląstelėms in vitro subrandinti, embriono implantacijai gimdoje pagerinti ar atliekamos kitais, ne biomedicininių tyrimų, tikslais, pobūdį (mechaninis ar medikamentinis poveikis), yra leidžiamos tik tuo atveju, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:“

Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Sukurti besivystantys, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke. Lytinių ląstelių banke embrionai saugomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Embrionai pagal sutuoktinių (partnerių) raštu pareikštą valią jų lėšomis saugomi informuoto paciento sutikime nurodytą terminą, bet ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent sutuoktiniai (partneriai) yra pareiškę valią ilgesniam embrionų laikymo terminui. Pasibaigus pagal sutuoktinių (partnerių) raštu pareikštą valią embrionų laikymo terminui, mirus vienam arba abiems sutuoktiniams (partneriams), taip pat pasibaigus santuokai arba registruotai partnerystei embrionų laikymas gali būti tęsiamas valstybės lėšomis, jei abu sutuoktiniai (partneriai) yra sutikę dėl embrionų panaudojimo donorystei, tačiau ne ilgiau kaip dešimt metų nuo embrionų donacijos pradžios.“

Pakeisti 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą besivystantį embrioną. Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui. ir (ar) nutraukti jo saugojimą, išskyrus, kai:

1) pasibaigia embrionų saugojimo terminas ir nėra abiejų sutuoktinių (partnerių) įstatymo nustatyta tvarka pareikšto sutikimo embrionų donorystei arba embrionų laikymo termino pratęsimui;

2) miršta vienas ar abu sutuoktiniai (partneriai) ir nėra abiejų šių asmenų įstatymo nustatyta tvarka pareikšto sutikimo dėl saugomų embrionų panaudojimo donorystei;

3) pasibaigia santuoka ar registruota partnerystė ir nėra abiejų šių asmenų įstatymo nustatyta tvarka pareikšto sutikimo dėl saugomų embrionų panaudojimo donorystei.

 

Nepritarti

Neterminuotas embrionų saugojimas lytinių ląstelių banke, neatsižvelgiant nei į poros reprodukcinius lūkesčius, nei į embrionų kokybę, neatitinka tarptautinės praktikos, kelia etinių abejonių ir praktinių sunkumų. Pora, kurios pagalbiniam apvaisinimui embrionai buvo sukurti, jų atsisakyti gali tik donuodami juos kitų porų pagalbiniam apvaisinimui, o tai diskredituoja ir embrionų donorystės programos įgyvendinimą, nes neretai tai tampa vieninteliu būdu išvengti priverstinio „amžino“ embrionų saugojimo. Daugėja atvejų, kai poros nebemoka už embrionų saugojimą  ir yra nepasiekiamos nurodytais kontaktiniais duomenimis, todėl šiais atvejais embrionų saugojimas yra atliekamas gydymo įstaigos lėšomis.

Remiantis tarptautine praktika, vyraujanti embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke trukmė yra 10 metų. Embrionų saugojimas terminuotą laiką yra taikomas pažangiose ir išsivysčiusiose Europos valstybėse.

Be to, projekto nuostatos palieka galimybę ir neribotam embrionų šaldymui, jei tai atitinka poros įsitikinimus, t. y. embrionai pagal sutuoktinių (partnerių) raštu pareikštą valią jų lėšomis saugomi informuoto paciento sutikime nurodytą terminą, bet ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent sutuoktiniai (partneriai) yra pareiškę valią ilgesniam embrionų laikymo terminui. Be to, pagal keičiamo įstatymo nuostatas, embrionų gali būti sukuriama tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, tačiau galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus visgi priima abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju. Taigi, ir sukuriama embrionų gali būti tiek, kiek ir bus perkelta į moters organizmą, visiškai išvengiant embrionų šaldymo.

 

5.

Seimo narė A. Širinskienė,
2022-04-20

 

12

 

 

 

Argumentai: Žr. aukščiau

 

Pasiūlymas: Pakeisti projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Įstatymo papildymas 151 straipsniu

Papildyti Įstatymą 151 straipsniu:

„151 straipsnis. Išlaidų kompensavimas ir atlyginimas

Pagalbinio apvaisinimo paslaugų ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo (apimant asmens sveikatos priežiūros specialistų konsultacijas, ištyrimą, gydymą ir atitinkamų medicinos technologijų taikymą), lytinių ląstelių, embrionų ir reprodukcinių audinių paruošimo, saugojimo, įsigijimo ir paskirstymo, embrionų, kuriems šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka tęsiamas saugojimas, laikymo išlaidos šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto arba valstybės biudžeto lėšų sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“

 

Nepritarti

Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktą pasiūlymą, komiteto patobulintu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos apmokamos, vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymu.

6.

Seimo narė A. Širinskienė,
2022-04-20

 

13

 

 

 

Argumentai: Žr. aukščiau

 

Pasiūlymas: Pakeisti projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

2. Sutuoktiniai (partneriai), iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėję pagalbinio apvaisinimo procedūras, su informacija, nurodyta įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse, supažindinami raštu ir valią gali pareikšti iki 2021 m. gruodžio 31 d.

3. Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje 8 straipsnyje nurodytiems asmenims numatyta išlaidų apmokėjimo tvarka taikoma ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų ir po šio įstatymo įsigaliojimo tęsiamų nevaisingumo gydymo, vaisingumo išsaugojimo, lytinių ląstelių, embrionų ir reprodukcinių audinių paruošimo, laikymo, įsigijimo ir paskirstymo, pagalbinio apvaisinimo procedūrų (įskaitant vaistus) išlaidų, patirtų po šio įstatymo įsigaliojimo, apmokėjimui.

4. Sveikatos apsaugos ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

Nepritarti

Komiteto patobulintu įstatymo projektu pritariama projekto iniciatorių siūlomam embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke termino nustatymui. Įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatos patikslintos, atsižvelgiant į projektu siūlomus pakeitimus.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo Žmogaus teisių komitetas,
2021-10-27

 

 

 

 

 

Sprendimas: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti.

 

Nepritarti

Komitetas patobulino  projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės išvadose pateiktus pasiūlymus, suinteresuotų asmenų pastabas, kuriems komitetas pritarė.

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti komiteto išvadai ir komiteto patobulintam įstatymo projektui.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2022-04-13

 

 

 

I

Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, taip pat papildomai keičiamus įstatymo straipsnius, tikslintinas įstatymo pavadinimas.

 

Pasiūlymas: pakeisti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

LIETUVOS RESPUBLIKOS
PAGALBINIO APVAISINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2608 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 14, 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 151 STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS“

 

Pritarti

 

2.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2022-04-13

1

 

 

 

Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą, tikslintinas projekto 1 straipsnis.

 

Pasiūlymas: pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas nustato moters pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat įstatymų nustatyta tvarka santuoką sudariusių asmenų (toliau – sutuoktiniai) arba registruotos partnerystės sutartį sudariusių asmenų (toliau – partneriai), kurių prašymu atliekamas pagalbinis apvaisinimas, taip pat asmenų, kuriems atliekamos teikiamos vaisingumo išsaugojimo procedūros paslaugos teises.“

 

Pritarti

 

3.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2022-04-13

2

 

 

 

Argumentai: siekiant užtikrinti paslaugų, susijusių su embriono sukūrimu, kontrolę ir nustatyti aiškias šių paslaugų teikimo sąlygas, siūlytina išskirti embriono „paėmimą“, užšaldymą ir saugojimą iš vaisingumo išsaugojimo paslaugų, ir priskirti šias paslaugas prie pagalbinio apvaisinimo paslaugų, išplečiant šių paslaugų teikimo sąlygas (t. y. nustatant, kad pagalbinis apvaisinimas taip pat gali būti atliekamas ir tais atvejais, kai esama asmens sveikatos būklė ir (ar) prognozuojami sveikatos sutrikimai ir (ar) paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl tokio asmens tolesnio vaisingumo ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas). Atitinkamai tikslintina vaisingumo išsaugojimo paslaugų sąvoka, nustatant, kad tai lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių paėmimas, konservavimas ir saugojimas (išbraukiant embriono sukūrimą) bei sąvokoje atsisakant šių paslaugų teikimo sąlygų – kai esama asmens sveikatos būklė ir (ar) prognozuojami sveikatos sutrikimai ir (ar) paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl tokio asmens tolesnio vaisingumo ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas – įtvirtinimo (ši sąlyga lieka projekto nuostatose, reglamentuojančiose vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimą). Vaisingumo išsaugojimo paslaugų sąvokos apibrėžtyje, vietoje žodžio „užšaldyti“ siūloma įrašyti žodį „užkonservuoti“, atsižvelgiant į tai, kad konservavimas pagal keičiamo įstatymo nuostatas – tai cheminių medžiagų naudojimas, aplinkos sąlygų arba kitų priemonių pakeitimas žmogaus lytinių ląstelių arba embrionų apdorojimo metu, siekiant sustabdyti arba sulėtinti biologinį arba fizinį audinių ir ląstelių irimą, o šaldymas – vienas iš konservavimo būdų.

Atitinkamai, išbraukiant su embrionu atliekamus veiksmus, tikslintina ir autologinio panaudojimo sąvokos apibrėžtis.

 

Pasiūlymas: pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 2 straipsnį 61 dalimi:

„61. Vaisingumo išsaugojimo paslaugos – sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos asmeniui, siekiant paimti, užšaldyti ir saugoti jo lytines ląsteles ir (ar) embrioną (-us) ir (ar) reprodukcinius audinius, jeigu esama sveikatos būklė ir (ar) galimi sveikatos sutrikimai ir (ar) paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl tokio asmens tolesnio vaisingumo ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas asmeniui teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, kurias sudaro jo lytinių ląstelių ir (ar) reprodukcinių audinių paėmimas, konservavimas ir saugojimas.

3. 2. Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Žmogaus lytinių ląstelių, embrionų arba reprodukcinių audinių konservavimas (toliau – konservavimas) – cheminių medžiagų naudojimas, aplinkos sąlygų arba kitų priemonių pakeitimas žmogaus lytinių ląstelių, arba embrionų arba reprodukcinių audinių apdorojimo metu, siekiant sustabdyti arba sulėtinti biologinį arba fizinį audinių ir ląstelių irimą.“

4. 3. Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Žmogaus lytinių ląstelių, embrionų arba reprodukcinių audinių paruošimas (toliau – paruošimas) – žmogaus lytinių ląstelių, embrionų arba reprodukcinių audinių tvarkymas ir konservavimas tinkamomis sąlygomis.“

5.  4. Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Žmogaus lytinių ląstelių, embrionų arba reprodukcinių audinių autologinis naudojimas (toliau – autologinis naudojimas) – iš žmogaus paimtų lytinių ląstelių, embrionų arba reprodukcinių audinių naudojimas jam pačiam pagalbinio apvaisinimo tikslu.“

2. 5. Papildyti 2 straipsnį 91 181 dalimi:

91. 181. Žmogaus reprodukciniai audiniai – žmogaus lytinių organų audiniai, kuriuose yra lytinių ląstelių.“

 

Pritarti

 

4.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2022-04-13

3

 

 

 

Argumentai: pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai dėl pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo principų atskyrimo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad komiteto patobulintu projektu embriono „paėmimas“, užšaldymas ir saugojimas iš vaisingumo išsaugojimo paslaugų išskiriami, priskiriant šias paslaugas prie pagalbinio apvaisinimo paslaugų, keičiamo įstatymo 9 straipsnį, reglamentuojantį vaisingumo išsaugojimo paslaugas, siūlytina papildyti dalimi, nustatančia, kad visi sprendimai, susiję su vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimu, priimami vadovaujantis asmens, kuriam teikiamos šios paslaugos, sveikatos prioriteto principu, įvertinus jam galinčią kilti naudą ir žalą bei laikantis atsargumo priemonių, o pagalbinio apvaisinimo principų keitimo atsisakyti.

Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7-9 dalys tikslintinas, „sugyventinio“ sąvoka pakeičiant „partnerio“ sąvoka.

 

Pasiūlymas: pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Visi klausimai, susiję su pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimu, privalo būti sprendžiami atsižvelgiant į vaiko, kuris gims po pagalbinio apvaisinimo, interesus.“

2. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Visi sprendimai, susiję su pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimu, priimami vadovaujantis  asmens, kuriam bus atliekama ši procedūra, sveikatos prioriteto ir sutuoktinių arba partnerių lygiateisiškumo principu.

3. Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Visi sprendimai, susiję su pagalbiniu apvaisinimu ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimu, priimami įvertinus galinčią kilti naudą bei žalą asmeniui, kuriam teikiamos atitinkamos paslaugos ir (ar) motinai ir (ar) vaikui (vaikams), kuris (kurie) gims po pagalbinio apvaisinimo, ir laikantis atsargumo priemonių.“

1. Pakeisti 3 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

7. Pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir lytinių ląstelių donoro, su ja gyvenančio įstatymu įstatymų nustatyta tvarka sutuoktinio ar sugyventinio partnerio, lytines ląsteles, išskyrus atvejus, kai vieno iš sutuoktinių ar partnerio lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka ir dėl to jos negali būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui, taip pat tais atvejais, kai su jomis yra didelė rizika perduoti ligą, sukeliančią didelę negalią, kurios kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras.“

2. Pakeisti 3 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Embriono donorystė yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai donorystei yra naudojamas lytinių ląstelių banke laikomas embrionas, kurio raštu atsisakė asmenys, nurodyti šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje. Šiuo atveju embriono donorais laikomi abu sutuoktiniai (sugyventiniai) (partneriai). Embriono atsisakymas yra galimas ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios. Embriono atsisakymo ir jo panaudojimo kitų sutuoktinių (sugyventinių) (partnerių) pagalbiniam apvaisinimui tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.“

3. Pakeisti 3 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Lytinių ląstelių ar embriono recipiento, lytinių ląstelių donoro, duodančio lytines ląsteles ne sutuoktinio (sugyventinio) (ne partnerio) pagalbiniam apvaisinimui (toliau – lytinių ląstelių donoras (trečiasis asmuo), embriono donorų ir vaiko, pradėto panaudojant lytinių ląstelių donoro (trečiojo asmens) lytines ląsteles ar embriono donorų embrioną, asmens duomenys yra konfidencialūs. Lytinių ląstelių ar embriono recipientui, jo sutuoktiniui (sugyventiniui) (partneriui) ir vaikui, gimusiam panaudojant lytinių ląstelių donoro (trečiojo asmens) lytines ląsteles ar embriono donorų embrioną, lytinių ląstelių donoro (trečiojo asmens) ar embriono donorų tapatybė neatskleidžiama, o lytinių ląstelių donorui (trečiajam asmeniui) ar embriono donorams neatskleidžiama lytinių ląstelių ar embriono recipiento, jo sutuoktinio (sugyventinio) (partnerio) ir vaiko tapatybė, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje nurodytus atvejus.“

 

Pritarti

 

5.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2022-04-13

4

 

 

 

Argumentai: projekto 4 straipsnis tikslintinas, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus.

 

Pasiūlymas: pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

4 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 4 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

4 straipsnis. Teisė teikti pagalbinio apvaisinimo, vaisingumo išsaugojimo ir (ar) lytinių ląstelių banko paslaugas“.

2. Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pagalbinio apvaisinimo paslaugas, vaisingumo išsaugojimo paslaugas ir (ar) lytinių ląstelių banko paslaugas turi teisę teikti tik Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys ar užsienio valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje (toliau šiame straipsnyje – juridiniai asmenys), Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme (toliau – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas) nustatyta tvarka gavę licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai, kurioje nurodyta, kad jie įgijo teisę teikti licencijuojamas pagalbinio apvaisinimo ir (ar) lytinių ląstelių banko paslaugas.“

3. Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embriono paėmimo, paruošimo, laikymo, paskirstymo ir naudojimo organizavimas ir valdymas atitinka lytinių ląstelių banko paslaugų teikimo reikalavimus, nustatytus sveikatos apsaugos ministro;“

4. Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) įdiegta lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embriono paėmimo, paruošimo, laikymo, paskirstymo ir naudojimo sistema užtikrina atsekamumą.“

 

Pritarti

 

6.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2022-04-13

5

 

 

N

Argumentai: siekiant užtikrinti paslaugų, susijusių su embriono sukūrimu, kontrolę ir nustatyti aiškias šių paslaugų teikimo sąlygas, siūlytina išskirti embriono „paėmimą“, užšaldymą ir saugojimą iš vaisingumo išsaugojimo paslaugų, ir priskirti šias paslaugas prie pagalbinio apvaisinimo paslaugų. Atsižvelgiant į tai, siūloma išplėsti šių paslaugų teikimo sąlygas ir nustatyti, kad  pagalbinis apvaisinimas taip pat gali būti atliekamas ir tais atvejais, kai esama asmens sveikatos būklė ir (ar) prognozuojami sveikatos sutrikimai ir (ar) paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl tokio asmens tolesnio vaisingumo ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas).

 

Pasiūlymas: papildyti projektą nauju 5 straipsniu, paskesnius projekto straipsnius atitinkamai pernumeruojant:

5 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pagalbinį apvaisinimą atlikti leidžiama tik tada tais atvejais, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės, taip pat tais atvejais, kai siekiama išvengti didelę negalią sukeliančios ligos, kurios kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras, ar ją gydyti, ir tais atvejais, kai esama asmens sveikatos būklė ir (ar) prognozuojami sveikatos sutrikimai, ir (ar) paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl tokio asmens tolesnio vaisingumo ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas.“

 

Pritarti

 

7.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2022-04-13

6

 

 

N

Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad projektu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatoma, jog embrionai pagal sutuoktinių (partnerių) raštu pareikštą valią jų lėšomis saugomi informuoto paciento sutikime nurodytą terminą, tikslintinos ir nuostatos, reglamentuojančios informuoto paciento sutikimo reikalavimus, papildant jas, kad prieš pagalbinio apvaisinimo pradžią asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas, atliekantis pagalbinį apvaisinimą, privalo suprantamai informuoti abu sutuoktinius (partnerius) ir apie sukurtų, tačiau į moters organizmą neperkeltų embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke terminus.

 

Pasiūlymas: papildyti projektą nauju 6 straipsniu, paskesnius projekto straipsnius atitinkamai pernumeruojant:

6 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

7 straipsnis. Informuoto paciento sutikimas

1. Prieš pagalbinio apvaisinimo pradžią asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas, atliekantis pagalbinį apvaisinimą, privalo suprantamai informuoti abu sutuoktinius (sugyventinius) (partnerius) apie pagalbinio apvaisinimo galimybes, numatomus naudoti pagalbinio apvaisinimo būdus, alternatyvas, naudą, riziką, galimas procedūrų medicinines, psichologines pasekmes, daugiavaisio nėštumo keliamą riziką motinai ir vaisiui, pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę, nurodydamas klinikinių nėštumų ir gimdymų skaičių (tiek bendrai žinomą medicinos praktikoje, tiek ir konkrečiai pasiekiamą pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikiančioje sveikatos priežiūros įstaigoje), tenkantį numatomam taikyti būdui, taip pat sukurtų, tačiau į moters organizmą neperkeltų embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke terminus.

2. Informacija, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, prieš pagalbinio apvaisinimo pradžią turi būti pateikta ir raštu, sutuoktiniams (sugyventiniams) (partneriams) užpildant ir pasirašant informuoto paciento sutikimą.

3. Prieš pasirašant informuoto paciento sutikimą, abu sutuoktiniai (sugyventiniai) (partneriai) yra raštu informuojami apie preliminarią visos pagalbinio apvaisinimo procedūros kainą.

4. Nuo informuoto paciento sutikimo pasirašymo dienos iki pagalbinio apvaisinimo procedūros pradžios turi praeiti ne mažiau kaip septynios kalendorinės dienos.

5. Informuoto paciento sutikimas gali būti atšauktas iki moteriškos lytinės ląstelės apvaisinimo.“

 

Pritarti

 

8.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2022-04-13

8

 

 

 

Argumentai: siekiant užtikrinti paslaugų, susijusių su embriono sukūrimu, kontrolę ir nustatyti aiškias šių paslaugų teikimo sąlygas, siūlytina išskirti embriono „paėmimą“, užšaldymą ir saugojimą iš vaisingumo išsaugojimo paslaugų, ir priskirti šias paslaugas prie pagalbinio apvaisinimo paslaugų, išplečiant šių paslaugų teikimo sąlygas. Atitinkamai tikslintina vaisingumo išsaugojimo paslaugų sąvoka ir šias paslaugas reglamentuojančios nuostatos, nustatant, kad tai lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių paėmimas, konservavimas ir saugojimas (išbraukiant embriono sukūrimą). Vietoje žodžio „užšaldyti“ siūloma įrašyti žodį „užkonservuoti“, atsižvelgiant į tai, kad konservavimas pagal keičiamo įstatymo nuostatas – tai cheminių medžiagų naudojimas, aplinkos sąlygų arba kitų priemonių pakeitimas žmogaus lytinių ląstelių arba embrionų apdorojimo metu, siekiant sustabdyti arba sulėtinti biologinį arba fizinį audinių ir ląstelių irimą, o šaldymas – vienas iš konservavimo būdų (analogiškai, kaip vaisingumo išsaugojimo paslaugų sąvokos apibrėžtyje).

Nuostatos taip pat papildytinos vaisingumo išsaugojimo paslaugų principais, kuriais akcentuojamas asmens, kuriam teikiamos atitinkamos paslaugos, sveikatos prioritetas, nes vaisingumo išsaugojimo paslaugos pirmiausia yra sietinos su individualiu asmeniu.

 

Pasiūlymas: projekto 6 straipsnį laikyti 8 straipsniu, jį pakeisti ir išdėstyti taip:

6 8 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„9 straipsnis. Vaisingumo išsaugojimo paslaugos

1. Veiksnus pilnametis asmuo, o taip pat nepilnametis asmuo, atstovaujamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatyta tvarka, gali sudaryti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikiančia pagalbinio apvaisinimo ir (ar) lytinių ląstelių banko paslaugas, kad būtų paimtos, užkonservuotos ir saugomos jo lytinės ląstelės ir (ar) reprodukciniai audiniai ir (ar) sukurti embrionai jo vaisingumui išsaugoti, jeigu esama sveikatos būklė ir (ar) galimi prognozuojami sveikatos sutrikimai, ir (ar) paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl tokio šio asmens tolesnio vaisingumo ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas.

2. Prieš vaisingumo išsaugojimo procedūrų procedūros pradžią asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas, atliekantis šią procedūrą, privalo suprantamai informuoti asmenį (jei vaikas asmuo yra nepilnametis – jo tėvus, įtėvius ar globėjus įstatymų nustatyta tvarka) apie vaisingumo išsaugojimo ir autologinio naudojimo galimybes (tiek bendrai žinomas medicinos praktikoje, tiek ir konkrečiu atveju), alternatyvas, naudą, riziką, galimas procedūrų medicinines, psichologines pasekmes, veiksmus, susijusius su reprodukcine sveikata, pastojimo planavimu bei ir pagalbinio apvaisinimo procedūrų atlikimu ateityje.

3. Visi sprendimai, susiję su vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimu, priimami vadovaujantis asmens, kuriam teikiamos šios paslaugos, sveikatos prioriteto principu, įvertinus šiam asmeniui galinčią kilti naudą ir žalą bei laikantis atsargumo priemonių.

 

Pritarti

 

9.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2022-04-13

9

 

 

 

Argumentai: keičiamo įstatymo 10 straipsnis tikslintinas pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės pastabas. Minėto straipsnis taip pat papildytinas embrionų saugojimo nutraukimo pagrindu, nustatant, kad saugojimo nutraukimas galimas ir tuomet, kai valstybės lėšomis saugomi embrionai nebuvo panaudoti donorystei per dešimt metų nuo embrionų donacijos. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad donacija – tai vienkartinis veiksmas, siūlytina išbraukti žodį „pradžios“.

 

Pasiūlymas: projekto 7 straipsnį laikyti 9 straipsniu, jį pakeisti ir išdėstyti taip:

7 9 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 10 straipsnio 1 dalį  8 punktu ir jį išdėstyti taip:

 „8) embrionų, kurie šio straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais buvo sunaikinti ir (ar) nutrauktas jų saugojimas, skaičių.“

Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„10 straipsnis. Embriono apsauga

1. Valstybė skatina pagalbinio apvaisinimo technologijų, kuriomis siekiama embrionų gyvybingumo ir didžiausios saugaus nėštumo bei gimdymo tikimybės, taip pat kuriomis embrionai sukuriami panaudojant šaldytas moteriškas lytines ląsteles, vystymą. Embrionų gali būti sukuriama tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, tačiau galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priima abu sutuoktiniai (sugyventiniai) (partneriai), pasitarę su gydytoju. Sprendimas fiksuojamas medicinos dokumentuose, gavus informuoto paciento rašytinį sutikimą. Vienu metu į moters organizmą perkeliamų embrionų skaičius negali viršyti trijų. Medicinos dokumentuose taip pat fiksuojama informacija apie:

1) paimtų moteriškų lytinių ląstelių skaičių;

2) subrendusių moteriškų lytinių ląstelių skaičių;

3) apvaisintų moteriškų lytinių ląstelių skaičių;

4) embrionų, tinkamų perkelti į moters organizmą, skaičių;

5) į moters organizmą perkeltų embrionų skaičių;

6) šio straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju saugomų embrionų skaičių;

7) embrionų, kurie buvo saugomi šio straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju, perkėlimą į moters organizmą.;

8) embrionų, kurie šio straipsnio 5 7 dalyje nustatytais atvejais buvo sunaikinti ir (ar) nutrauktas jų saugojimas nutraukiant jų saugojimą, skaičių.“

2. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 1 pastraipą ir ją išdėstyti taip:

2. Įvertinus galinčią kilti žalą motinos ir (ar) tėvo, ir (ar) vaiko (vaikų), kuris (kurie) gims po pagalbinio apvaisinimo, sveikatai ir imantis atsargumo priemonių, procedūros su embrionu ar lytinėmis ląstelėmis, neatsižvelgiant į procedūros, skirtos lytinėms ląstelėms in vitro subrandinti, embriono implantacijai gimdoje pagerinti ar atliekamos kitais, ne biomedicininių tyrimų, tikslais, pobūdį (mechaninis ar medikamentinis poveikis), yra leidžiamos tik tuo atveju, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

1) procedūrų saugumas ir efektyvumas yra pagrįstas klinikiniais tyrimais;

2) procedūroms atlikti reikalingi medicinos prietaisai ir vaistiniai preparatai naudojami laikantis jų registracijos ar rinkodaros teisės suteikimo metu patvirtintų indikacijų ir kitų nustatytų reikalavimų;

3) procedūros atliekamos pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą procedūrų, atliekamų su embrionu ir lytinėmis ląstelėmis, sąrašą ir laikantis sveikatos apsaugos ministro nustatytos tvarkos.

3. Biomedicininiai tyrimai su embrionais gali būti atliekami tik Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.

4. Iki perkėlimo į moters organizmą embrionai gali būti auginami in vitro (ne moters kūne) ne ilgiau kaip šešias paras po apvaisinimo (zigotos susidarymo).

3. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Sukurti besivystantys, tačiau į moters organizmą neperkelti besivystantys embrionai laikomi lytinių ląstelių banke. Lytinių ląstelių banke embrionai saugomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Embrionai pagal sutuoktinių (partnerių) raštu pareikštą valią jų lėšomis saugomi informuoto paciento sutikime nurodytą terminą laiką, bet ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent sutuoktiniai (partneriai) yra pareiškę valią ilgesniam dėl ilgesnio embrionų laikymo terminui saugojimo termino. Pasibaigus pagal sutuoktinių (partnerių) raštu pareikštą valią embrionų laikymo saugojimo terminui, mirus vienam arba abiems abiem sutuoktiniams (partneriams), taip pat pasibaigus santuokai arba registruotai partnerystei, jei abu sutuoktiniai (partneriai) yra sutikę dėl embrionų panaudojimo donorystei, sveikatos apsaugos ministro nustatytais pagrindais ir tvarka embrionų laikymas gali būti tęsiamas valstybės lėšomis, jei abu sutuoktiniai (partneriai) yra sutikę dėl embrionų panaudojimo donorystei, tačiau ne ilgiau kaip dešimt metų nuo embrionų donacijos pradžios.

6. Kol dėl šio straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių embrionai laikomi lytinių ląstelių banke, kiti embrionai tos pačios moters pagalbiniam apvaisinimui negali būti kuriami.

4. Pakeisti 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

7. Draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą besivystantį embrioną ir (ar) nutraukti jo saugojimą, išskyrus, kai:

7. Draudžiama nutraukti pagalbinio apvaisinimo metu sukurto ir į moters organizmą neperkelto besivystančio embriono saugojimą ir jį sunaikinti, išskyrus atvejus, kai:

1) pasibaigia pagal sutuoktinių (partnerių) raštu pareikštą valią embrionų saugojimo terminas ir nėra abiejų sutuoktinių (partnerių) šio įstatymo nustatyta tvarka pareikšto sutikimo dėl saugomų embrionų panaudojimo donorystei arba prašymo pratęsti embrionų laikymo termino pratęsimui saugojimo terminą;

2) miršta vienas ar abu sutuoktiniai (partneriai) ir nėra abiejų šių asmenų šio įstatymo nustatyta tvarka pareikšto sutikimo dėl saugomų embrionų panaudojimo donorystei;

3) pasibaigia santuoka ar registruota partnerystė ir nėra abiejų šių asmenų buvusių sutuoktinių (partnerių) šio įstatymo nustatyta tvarka pareikšto sutikimo dėl saugomų embrionų panaudojimo donorystei.;

4) valstybės lėšomis saugomi embrionai nebuvo panaudoti donorystei per dešimt metų nuo embrionų donacijos.

 8. Valstybė įgyvendina embriono donorystės programą (toliau – Prenatalinio įvaikinimo programa). Vyriausybė parengia Prenatalinio įvaikinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato šios programos finansavimą valstybės lėšomis. Prenatalinio įvaikinimo programą vykdo universiteto ligoninės, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusios teisę teikti licencijuojamas pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas.

8. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija planavimo dokumentuose numato valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas embrionų donorystės palaikymo priemones, kurias įgyvendina universitetų ligoninės, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusios teisę teikti licencijuojamas pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas.“

 

Pritarti

 

10.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2022-04-13

10

 

 

 

Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3-4 dalyse yra išplečiamos konservavimo, paruošimo sąvokos, be žmogaus lytinių ląstelių nurodant ir reprodukcinius audinius, taip pat į tai, kad nustatomas embrionų saugojimo terminas, atitinkamai pildytinas ir keičiamo įstatymo 14 straipsnis, reglamentuojantis duomenų kaupimą, bei 15 straipsnis, nustatantis kompetentingos institucijos funkcijas.

 

Pasiūlymas: papildyti projektą nauju 10 straipsniu, paskesnius projekto straipsnius atitinkamai pernumeruojant:

10 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. Duomenų kaupimas

1. Duomenys apie lytines ląsteles, reprodukcinius audinius bei embrionus ir jų naudojimą turi būti atsekami jų įsigijimo, paruošimo, laikymo ir paskirstymo metu.

2. Duomenys apie lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių saugojimą lytinių ląstelių banke, jų paskirstymą ir naudojimą, asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliktas pagalbinio apvaisinimo procedūras, jų būdus, sukurtų, bei į moters organizmą perkeltų, lytinių ląstelių banke saugomų embrionų skaičių, taip pat embrionų, kurie buvo sunaikinti nutraukiant jų saugojimą, skaičių,  nėštumų ir gimdymų skaičių po pagalbinio apvaisinimo, taip pat apie po pagalbinio apvaisinimo gimusius vaikus turi būti įrašomi į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą.“

 

Pritarti

 

11.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2022-04-13

11

 

 

 

Argumentai: tie patys.

 

Pasiūlymas: papildyti projektą nauju 11 straipsniu, paskesnius projekto straipsnius atitinkamai pernumeruojant:

11 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) prižiūri lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių paėmimą, tyrimą, paruošimą, laikymą ir paskirstymą;“.

2. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) prižiūri lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embriono atsekamumo sistemos sukūrimą, įdiegimą ir atlieka šios sistemos priežiūrą;“.

 

Pritarti

 

12.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2022-04-13

12

 

 

 

Argumentai: atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktą pasiūlymą, tikslintinos projektu siūlomos pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų apmokėjimo nuostatos.

 

Pasiūlymas: projekto 8 straipsnį laikyti 12 straipsniu, jį pakeisti ir išdėstyti taip:

8  12 straipsnis. Įstatymo papildymas 151 straipsniu

Papildyti Įstatymą 151 straipsniu:

„151 straipsnis. Išlaidų kompensavimas ir atlyginimas

Pagalbinio apvaisinimo paslaugų ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo (apimant asmens sveikatos priežiūros specialistų konsultacijas, ištyrimą, gydymą ir atitinkamų medicinos technologijų taikymą), lytinių ląstelių, embrionų ir reprodukcinių audinių paruošimo, saugojimo, įsigijimo ir paskirstymo, embrionų, kuriems šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka tęsiamas saugojimas, laikymo išlaidos šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto arba valstybės biudžeto lėšų sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“

151 straipsnis. Pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų apmokėjimas

Pagalbinio apvaisinimo paslaugos ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos apmokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu.

 

Pritarti

 

13.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2022-04-13

13

 

 

 

Argumentai: tikslintina įstatymo įsigaliojimo data bei įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatos, jose išsprendžiant embrionų, kurie buvo pradėti saugoti lytinių ląstelių banke iki įstatymo įsigaliojimo saugojimo lytinių ląstelių banke termino nustatymo klausimą (sutuoktinių (partnerių) valios išreiškimas) ir pasekmes, jei per nustatyta terminą tai nebus padaryta. Taip pat nustatoma, kad į įstatymu nustatytą embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke terminą įskaičiuojamas ir embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke laikas iki šio įstatymo įsigaliojimo.

 

Pasiūlymas: projekto 9 straipsnį laikyti 13 straipsniu, jį pakeisti ir išdėstyti taip:

9 13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 6 4 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2022 m. liepos 1 d.

2. Sutuoktiniai (partneriai), iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėję pagalbinio apvaisinimo procedūras, su informacija, nurodyta įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse, supažindinami raštu ir valią gali pareikšti iki 2021 m. gruodžio 31 d.

3. Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims numatyta išlaidų apmokėjimo tvarka taikoma ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų ir po šio įstatymo įsigaliojimo tęsiamų nevaisingumo gydymo, vaisingumo išsaugojimo, lytinių ląstelių, embrionų ir reprodukcinių audinių paruošimo, laikymo, įsigijimo ir paskirstymo, pagalbinio apvaisinimo procedūrų (įskaitant vaistus) išlaidų, patirtų po šio įstatymo įsigaliojimo, apmokėjimui.

2. Sutuoktiniams (partneriams), kurių embriono (embrionų) saugojimas lytinių ląstelių banke pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos raštu pateikiama šio įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 7 dalyse nustatyta informacija. Sutuoktiniai (partneriai) savo valią dėl embriono (embrionų), kurio (kurių) saugojimas lytinių ląstelių banke pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, saugojimo termino pagal šio įstatymo 9 straipsnyje išdėstytame Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir saugomų embrionų panaudojimo donorystei šio įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais atvejais raštu pareiškia ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 1 d. Sutuoktiniams (partneriams) per nustatytą terminą raštu nepareiškus valios dėl embriono (embrionų), kurio (kurių) saugojimas lytinių ląstelių banke pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, saugojimo termino, laikoma, kad abu sutuoktiniai (partneriai) sutiko dėl embrionų panaudojimo donorystei, ir embriono (embrionų) laikymas sveikatos apsaugos ministro nustatytais pagrindais ir tvarka tęsiamas valstybės lėšomis, tačiau ne ilgiau kaip dešimt metų nuo embriono (embrionų) saugojimo lytinių ląstelių banke pradžios.

3. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke terminą įskaičiuojamas ir embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke laikas iki šio įstatymo įsigaliojimo.

4. Sveikatos apsaugos ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 2, susilaikė – 2.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Šalaševičiūtė, P. Kuzmickienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                 Antanas Matulas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) V. Valainytė

Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro vedėja J. Bandzienė



[1] Embrionų saugojimas terminuotą laiką yra taikomas pažangiose ir išsivysčiusiose Europos valstybėse: Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje bendrasis embrionų saugojimo terminas apibrėžtas 5 metais ir gali būti individualiai ilginamas/trumpinamas; Vokietijoje, Austrijoje ir Suomijoje pačios poros sprendžia dėl embrionų saugojimo pagrįsto termino; Islandijoje – saugoma iki 10 metų.

Jungtinės Karalystės Žmogaus apvaisinimo ir embriologijos tarnybos (angl. trumpinys HFEA) rekomenduojamas ilgiausias sukurtų embrionų saugojimo terminas – 15 metų. Australijoje  embrionų saugojimo trukmė skirtingose valstijose skiriasi, bet irgi neviršija 10 metų laiko: Viktorijos valstijoje embrionai saugomi 5 metus laiko, šis terminas gali būti tam tikrais atvejais pratęstas iki 10 metų laiko (pvz. poros prašymu), tačiau tam turi pritarti Viktorijos valstijos Pacientų priežiūros komisija (angl. Patient Review Panel). Naujojo Pietų Velso valstijoje embrionai saugomi nuo 10 iki 15 metų: jei embrionai saugomi poros, kurios pagalbiniam apvaisinimui jie buvo sukurti, poreikiui, saugojimas nustatomas individualiai 10-15 metų laikotarpyje, tačiau jei embrionai saugomi donacijos tikslu šis terminas negali būti ilgesnis kaip 10 metų. Kvynslende ir Pietų Australijoje embrionai saugomi 5 metus, tačiau poros prašymu ir turint embrionus saugančios gydymo įstaigos specialistų pritarimą, šis terminas gali būti pratęstas iki 10 metų. Pasibaigus saugojimo terminui (arba poros prašymu), embrionai yra sunaikinami. Taip pat nepanaudoti embrionai, kurių saugojimo laikas yra pasibaigęs, poros prašymu gali būti donuoti kitų porų pagalbiniam apvaisinimui. 

Analizuojant kitas šalis, JAV irgi nėra įstatymais nustatyto privalomo embrionų saugojimo  termino. Taip pat Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos (angl. trumpinys ASRM) parengtose gairėse rekomenduojama prieš pirmąjį pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklą, panaudojant šviežias kiaušialąstes, arba prieš pirmąjį pagalbinio apvaisinimo ciklą su atšildytais embrionais, arba abiem atvejais sudaryti išankstines sutartis, numatančias, kaip turėtų būti elgiamasi su saugomais embrionais susiklosčius skirtingoms gyvenimo (pavyzdžiui, skyrybų, mirties ir kitais atvejais). Kartu  yra sudaryta galimybė bet kuriuo metu keisti savo nuostatas, pakeičiant juos naujais, o sutikimo dėl embrionų saugojimo formose rekomenduojama nurodyti, jog saugojimo paslauga gali būti nutraukta (embrionas atšildytas, jo toliau nebe panaudojant), jei tam tikrą laiką nepavyksta susisiekti (nepaisant mėginimų tai padaryti) su pora, kurios embrionai yra saugomi, ir  pastarieji yra nepranešę tuo metu esamų kontaktinių duomenų. Labai panaši tvarka ir Kanadoje.