LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
SVEIKATOS REIKALŲ KOMITETAS
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 71 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 4831 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-95
2021-05-19 Nr. 111-P-16
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas A. Veryga, Komiteto nariai M. Danielė, V. Giraitytė, A. Kubilienė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė, J. Sejonienė, L. Slušnys, R. Šalaševičiūtė, R. Žemaitaitis, Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjas A. Astrauskas, patarėja K. Civilkienė, patarėjas E. Jankauskas, patarėja V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas S. Mikšys, Vidaus reikalų viceministras V. Dmitrijev, Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas M. Tamošaitis, Sveikatos apsaugos viceministras A. Pečkauskas, ministerijos kanclerė J. Grebenkovienė, ministro patarėja E. Butkevičienė, Teisės skyriaus patarėja A. Storpirštienė, Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas I. Rubikas, patarėja J. Talačkienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas G. Karanda, Stebėsenos ir analizės skyriaus patarėja J. Žilinskaitė, Generalinės prokurorės pavaduotojas G. Ivanauskas, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos patarėjas M. Juozapavičius, Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdybos Analizės skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. Vitkauskas, Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja A. Širvinskienė, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas S. Bikelis.
.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-11 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Po įstatymo projekto pavadinimu nurodant įstatymo priėmimo datą mėnesio ir dienos nurodyti nereikia. |
Pritarti |
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-11 |
1 |
|
|
2. Siūlytina įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 71 straipsnio pavadinimą formuluoti taip: „71 straipsnis. Disponavimas nedideliu kiekiu narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų be tikslo jas platinti“. |
Pritarti |
|
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-11 |
1 |
1 |
|
3. ANK 71 straipsnio 1 dalies formuluotėje „Nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ir siuntimasis“ vietoje jungtuko „ir“ turėtų būti vartojamas jungtukas „ar“, kadangi ne visų kartu, o bet kurio iš nurodytų veiksmų padarymas turėtų užtraukti administracinę atsakomybę. |
Pritarti |
|
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-11 |
1 |
|
|
4. Nors įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad „psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ir su tuo susijusios rizikos klausimas privalo būti sprendžiamas“, tačiau įstatymo projektu siūloma panaikinti galiojančios redakcijos ANK 71 straipsnio nuostatas, numatančias administracinę atsakomybę už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo[1]. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik atitinkamų medžiagų vartojimo faktas neleistų savaime konstatuoti, kad šios medžiagos prieš tai buvo gamintos, perdirbtos, įgytos, laikytos, gabentos ar parsisiųstos be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, kadangi kiekvienas iš šių išvardintų veiksmų turi savarankišką turinį ir kiekvieną iš jų reikėtų atitinkamai įrodyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jau yra atkreipęs dėmesį, kad „konstatuojant, kad buvo padarytos kelios BK 259 ar 260 straipsniuose nurodytos alternatyvios veikos, kiekvienos jų padarymas turi būti ne preziumuojamas (pavyzdžiui, jei kaltininkas medžiagas laikė, tai jas ir įsigijo), bet pagrindžiamas teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma“[2]. Šiuo atveju tai reiškia, kad vien tik vartojimo fakto nustatymas neleistų asmens patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 71 straipsnį už atitinkamų medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir pan. Dėl to abejotina, ar pagrįstai siūloma atsisakyti minėto galiojančios redakcijos ANK 71 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo. |
Atsižvelgti |
|
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-11 |
1 |
1 |
|
. Lingvistinė ANK 71 straipsnio 1 dalies analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinė atsakomybė galėtų kilti ne tik už neteisėtą, bet ir už teisėtą nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimąsi be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Pastebėtina, kad toks teisinis reguliavimas sistemiškai nederėtų su Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (toliau – NPMKĮ) nuostatomis, pagal kurias narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta (įskaitant gaminimą, importavimą, eksportavimą ir pan.) yra leidžiama, jeigu atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ANK 71 straipsnio 4 dalyje kalbama tik apie tokį atleidimą nuo administracinės atsakomybės, kai asmuo kreipiasi į valstybės institucijas norėdamas atiduoti būtent neteisėtai (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) pasigamintas, įgytas, laikytas ar parsiųstas narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina ANK 71 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „gaminimas“ įrašyti „neteisėtas“. |
Pritarti |
|
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-11 |
1 |
4 |
|
6. ANK 71 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad atleistas nuo administracinės atsakomybės galėtų būti asmuo, kuris kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas ar parsiųstas narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Neaišku, ar ši atleidimo nuo administracinės atsakomybės rūšis galėtų būti taikoma, jeigu atitinkamos medžiagos prieš tai būtų gabentos arba perdirbtos, t. y. su jomis atlikti veiksmai, nurodyti ANK 71 straipsnio 1 dalyje, tačiau nenurodyti ANK 71 straipsnio 4 dalyje. |
Atsižvelgti |
|
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-11 |
1 |
|
|
7. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 71 straipsnyje numatomo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nedidelio kiekio vertinamieji kriterijai įtvirtinti ne pačiame ANK, o Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, manytina, jog į šį teisės aktą ANK 71 straipsnyje turėtų būti pateikta nuoroda. Pastebėtina, jog analogiško pobūdžio nuoroda pateikta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 269 straipsnio 2 dalyje. |
Atsižvelgti |
|
|
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-11 |
1 |
|
|
8. ANK 71 straipsnyje trūksta nuostatų dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų privalomo konfiskavimo. |
Atsižvelgti |
|
|
9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-11 |
1 |
|
|
9. Diskutuotina, ar keičiamame ANK 71 straipsnyje numatomi baudų dydžiai yra proporcingi įstatymo projektu siūlomų įtvirtinti administracinių nusižengimų pavojingumo laipsniui. Pažymėtina, kad jeigu asmuo neturėdamas tikslo platinti neteisėtai gamintų, perdirbtų, įgytų, laikytų, gabentų ar siųstųsi narkotines ar psichotropines medžiagas, kurių kiekis yra didesnis nei nedidelis, tačiau mažesnis negu labai didelis, tuomet jis atsakytų jau pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam grėstų arba bauda nuo 15 iki 500 MGL (nuo 750 iki 25 000 eurų), arba areštas, arba laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų. Tuo tarpu už analogiškų veikų padarymą, kai atitinkamų medžiagų kiekis yra nedidelis, grėstų tik įspėjimas arba bauda nuo dvidešimt iki vieno šimtų eurų, arba bauda nuo vieno šimto iki dviejų šimtų eurų, kai veika padaryta pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, kad riba tarp nedidelio bei didesnio nei nedidelis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio gali būti itin menka, svarstytina, ar padarius ganėtinai panašaus pavojingumo veikas teisiniai padariniai turėtų būti tokie skirtingi. |
Siūloma spręsti pagrindiniame komitete |
|
|
10. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-11 |
2 |
|
|
10. ANK specialiąją dalį pildant nauju straipsniu su novela naujajame straipsnyje numatyta administracinio nusižengimo sudėtis turėtų būti bent minimaliai susijusi su administracinio nusižengimo sudėtimi, įtvirtinta ANK specialiosios dalies straipsnyje be novelos. Dėl to yra pagrindas teigti, kad ANK 4831 straipsnyje numatomos naujos administracinio nusižengimo sudėties vieta ANK specialiosios dalies sistemoje parinkta netinkamai, kadangi narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas viešose vietose arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens pasirodymas viešose vietose iš esmės neturi jokių turinio sąsajų su civilinių pirotechnikos priemonių įsigijimo, naudojimo tvarkos pažeidimu (galiojančios redakcijos ANK 483 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, siūlytina naująją administracinio nusižengimo sudėtį įtvirtinti ANK 4842 straipsnyje. |
Atsižvelgti |
|
|
11. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-11 |
|
|
|
11. Norint ANK specialiąją dalį papildyti nauju straipsniu, įtvirtinančiu administracinio nusižengimo sudėtį, kartu turėtų būti pildomas ir galiojančios redakcijos ANK 589 straipsnis, nustatantis, kokios konkrečios institucijos pareigūnai turėtų tirti atitinkamus administracinius nusižengimus ir surašyti dėl jų protokolus. Priešingu atveju atsakomybės įtvirtinimas už atitinkamą administracinį nusižengimą būtų tik deklaratyvaus pobūdžio, kadangi nebūtų subjektų, kurie galėtų ją taikyti. |
Atsižvelgti |
|
|
12. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-11 |
2 |
|
|
12. Už ANK 4831 straipsnyje numatomo administracinio nusižengimo padarymą grėstų bauda nuo dvidešimt iki vieno šimto eurų bei nuo vieno šimto iki dviejų šimtų eurų, kai veika padaryta pakartotinai. Abejotina, ar tokio dydžio sankcijos tinkamai atspindėtų šio administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį ir ar jos būtų sistemiškai suderinamas su galiojančios redakcijos ANK 484 straipsniu „Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose“. Antai tiek už alkoholinių gėrimų, tiek už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą viešose vietose galimos skirti baudos minimali bei maksimali ribos būtų visiškai identiškos nepaisant to, kad pastarųjų medžiagų, priešingai negu alkoholinių gėrimų, turėjimas savo žinioje jau pats savaime yra neteisėtas (išskyrus atvejus, kai tai daroma laikantis NPMKĮ, Farmacijos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų) ir turėtų užtraukti administracinę atsakomybę pagal įstatymo projekte numatomą teisinį reguliavimą (ANK 71 straipsnis). |
Siūloma spręsti pagrindiniame komitete |
|
|
13. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-11 |
|
|
|
13. Atsižvelgiant į kėsinimosi objekto skirtumus, veikų padarymo vietos ypatumus bei kitus ANK 71 bei 4831 straipsniuose numatomų administracinių nusižengimų sudėčių objektyviųjų požymių skirtumus, manytina, jog ANK 4831 straipsnyje numatomos baudos turėtų būti griežtesnės lyginant ir su ANK 71 straipsniu. |
Siūloma spręsti pagrindiniame komitete |
|
|
14. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-11 |
2 |
|
|
14. ANK 4831 straipsnio pavadinime kalbama apie atitinkamų veikų darymą viešose vietose. Viešąja vieta, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pripažįstama vieta, kurioje veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys be kaltininko leidimo, taip pat tai viešoji erdvė, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems[3]. Manytina, kad ANK 4831 straipsnio 1 dalyje nurodomas automobilio salonas išvardintų ir teismų praktikoje visuotinai pripažįstamų viešosios vietos kriterijų neatitinka, todėl siūlytina jo atsisakyti[4]. |
Pritarti |
|
|
15. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-11 |
2 |
1 |
|
15. Kita vertus, pastebėtina, kad konkrečių viešų vietų vardinimas ANK 4831 straipsnio 1 dalyje apskritai yra perteklinis, kadangi šių vietų sąrašas bet kuriuo atveju turėtų būti nebaigtinis. Dėl to siūlytina ANK 4831 straipsnio 1 dalies pradžią formuluoti taip: „Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas viešose vietose <...>“. |
Atsižvelgti |
|
|
16. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-11 |
|
|
|
16. Jeigu 15 pastabai būtų nepritarta, tuomet ANK 4831 straipsnio 1 dalyje po žodžių „ir kitose“ įrašytinas žodis „viešose“. |
Atsižvelgti |
|
|
17. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-11 |
2 |
1 |
|
17. ANK 4831 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „apsvaigusio asmens pasirodymas viešose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę“ turėtų būti įrašyti žodžiai „nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“. |
Pritarti |
|
|
18. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-11 |
|
|
|
18. Remiantis NPMKĮ bei Farmacijos įstatymu, tam tikrais atvejais narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimas laikytinas teisėtu (pvz., kai šios medžiagos yra sudedamoji vaistinio preparato dalis[5]). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar ANK 4831 straipsnio 1 dalis neturėtų būti papildyta nuostatomis, pagal kurias administracinė atsakomybė už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą viešose vietose galėtų būti taikoma tik tada, kai atitinkamos medžiagos vartojamos nesilaikant teisės aktų reikalavimų. |
Pritarti |
|
|
19. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-11 |
|
|
|
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, įstatymo projektas koreguotinas pagal teisės technikos taisykles: 19.1. Projekto 1 straipsnio pavadinimas ir esmė turėtų būti dėstomi taip: „1 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „71 straipsnis. Straipsnio pavadinimas (Straipsnio tekstas).“ 19.2. Projekto 2 straipsnio pavadinimas ir esmė turėtų būti dėstomi taip: „2 straipsnis. Kodekso papildymas 4831 straipsniu Papildyti Kodeksą 4831 straipsniu: „4831 straipsnis. Straipsnio pavadinimas (Straipsnio tekstas).“ |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Asociacija „Kalinių sąjunga“, 2020-12-21 |
|
|
|
Šių dienų realijos, apgailėtina padėtis Lietuvos įkalinimo įstaigose, teisiamų, įkalintų jaunų žmonių kiekiai Lietuvoje, verčia reaguoti Asociaciją „Kalinių Sąjunga“ į susiklosčiusią padėtį bei išreikštą iniciatyvą Lietuvos Respublikos Seime, siekiant pakeisti gėdingą situaciją. Niekam nėra paslaptis kas vyksta Lietuvos įkalinimo įstaigose, nėra paslaptis ir tai, kad resocializacijos šiose įstaigose taip pat nėra, nėra priklausomų žmonių gydymo, reabilitacijos, nėra galimybės įgyti aukštąjį mokslą, kaip nėra, beje niekad ir nebuvo skaidrumo, viešumo. Tokia situacija, su periodiškais, desperatiškais bandymais, politiškai populistiškomis trumpalaikėmis iniciatyvomis, trukusiomis trisdešimt metų, išliko iki šių dienų. Tokios situacijos pasekoje, daugelis socialiai pažeidžiamų įkalintųjų, neturėdami alternatyvų, atsiranda užburtame rate, kai už vartojimą įkalinimo vietose yra persekiojami ir pakartotinai baudžiami, taip prarasdami galimybę į lygtinį paleidimą, dažnai prailgindami bausmės atlikimo laiką (pakartotinis teistumas įkalinimo įstaigoje), ne retas atvejis kai tokie asmenys tampa pastoviais Lietuvos lagerių gyventojais, užkrečiamų lygų židiniais (tame tarpe ŽIV, hepatito C, B), o bylas kurpiantiems pareigūnams „lengvas grobis“, karjeros laiptais kilti užtikrinantis veiksnys. Nužmogėjimas, sadizmas, smurtas (tame tarpe psichologinis smurtas), piktnaudžiavimas, biurokratizmas, korupcija, narkotinių medžiagų prekybos-vartotojų monopolio kontroliavimas yra tikrieji darbo su nuteistaisiais, principai, instrumentai. Raginame neapsisprendusius, kitaminčius bei palaikome iniciatorius dėl mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo. |
Atsižvelgti |
|
|
2. |
Vytautas Vaičeliūnas, 2020-12-21 |
|
|
|
Kreipiuosi į Jus dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo ir raginu Jus dalyvauti balsavime pasisakant už mažų kiekių narkotinių medžiagų (be tikslo platinti) dekriminalizavimą. Tai turėtų būti baudžiamosios atsakomybės už mažų narkotikų kiekių turėjimą pakeitimas administracine – bauda arba areštas. Mokslo įrodymai rodo, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas, kokį turime dabar, yra ydingas ir neracionalus. Taip pat tai kelia didelę naštą visuomenės sveikatai, o taip pat ir teisinei sistemai, kuri turi spręsti vis daugiau tokių bylų, kurių pasekmė paprastai yra tik sudarkytas žmogaus gyvenimas, o ne pasimokymas ar nubaudimas, atitinkantis (!) padarytą nusižengimą. Todėl šis įstatymas turėtų būti priimtas kuo skubiau, kad Lietuvoje galima būtų formuoti tikrai veiksmingą, šiuolaikišką ir žmogų beigi į sveikatos apsaugą orientuotą narkotikų politiką. Be to taip „bus sumažintos ir baudžiamosios justicijos sistemos patiriamos finansinės ir laiko sąnaudos šių nusikalstamų veikų tyrimui, nuteistųjų išlaikymui laisvės atėmimo vietų įstaigose“ (LR Seimo Kanceliarijos Teisės Departamentas. Išvada Dėl Lietuvos Respublikos BK 259 str. pakeitimo įstatymo projekto, 2020-12-10 Nr. XIVP-96), o narkotikų kontrolės politika bus labiau orientuota į visuomenės sveikatą, nei į tikslą tik nubausti. Į aklą griežčiausią baudimą orientuota narkotikų politika yra visiškai neveiksminga ir nesprendžia problemų, o yra netgi žalinga praktika. Vietoj bausmių turėtų būti taikoma efektyvi prevencija, griežta platinimo kontrolė ir lengvai prieinamas priklausomybių gydymas visoms socialinėms grupėms. Tikiuosi žengsite žingsnį į racionalesnę ir efektyvesnę, paremtą šiuolaikiniais tyrimais, narkotikų politiką ir balsuosite už mažų kiekių narkotikų dekriminalizavimą. |
Atsižvelgti |
|
|
3. |
Almantas Seliukas, 2020-12-21 |
|
|
|
Kviečiu balsuoti už dekriminalizacijos projektą. Taip bus nukeltas didelis krūvis nuo policijos ir teismų rankų, sutaupyta pinigų. Taip pat, suteikiama galimybė pasveikti priklausomybe sergantiems žmonėms. Tikiu, kad pasirinksite teisingai. |
Atsižvelgti |
|
|
4. |
Mantas Stonkus, 2020-12-21 |
|
|
|
Augau provincijoje, mažame mieste. Mane visada, nuo pat vaikystės traukė kompiuteris, tad prie jo praleisdavau daugiausia laiko. Neturėjau draugų, tėvai buvo labai užsiėmę darbu, prižiūrėdavau savo brolį, kuris turi negalią nuo vaikystės. Būdamas 17 metų susirgau depresija. Mano tėvai tuo metu dirbo teisėsaugoje. Lankydavausi pas psichologą, gerdavau antidepresantus. Kartą mokykloje man pasiūlė parūkyti “žolės”. Sakė tai padeda atsipalaiduoti, pagerėja miegas. Taigi, pabandžiau ir man visai patiko. Parūkydavau dažniausiai prieš miegą. Po 3 mėnesių pastebėjau, kad dingo nemiga, nebebūdavau toks įsitempęs ir labai gerai išsimiegodavau. Parūkius labiau norėdavosi valgyti, tad priaugau svorio. Nuo to laiko ir neberūkiau. Vieną dieną naršydamas internete radau, kad galima užsisakyti medicininės žolės iš Olandijos. Sugalvojau pabandyti užsisakyti, nes iš gydytojų girdėjau, kad Lietuvoje mažai kokybiškos žolės, dėl didesnio pelno jas mirko visokioje chemijoje. Taigi, užsisakiau. Laukiau siuntos, bet ji neatėjo. Vietoj jos sulaukiau muitinės kriminalistų, kurie atvažiavo pas mane į namus, paėmė mano kompiuterį, bei telefoną. Kadangi mano tėvai užėmė aukštas pareigas teisėsaugoje, dėl to jiems teko išeiti iš darbo. Tada man teko važinėti po 300 km į apklausas pas ikiteisminio proceso pareigūnus. Nuo pat pradžių prasidėjo psichologinis smurtas. Mane žemino tokiomis frazėmis kaip “tu esi visuomenės atmata”, “narkomanas”, tokių gražuoliukų kaip tu seni kaleimčikai oi kaip laukia”, “tu kalėjime neišgyvensi”, “nesvarbu prisipažinsi ar ne vis tiek keliausi į kalėjimą, ten kur ir vieta tokiems kaip tu”. Aš labai nerimavau. Neturėjau pinigų samdomam advokatui. Gavau nemokamą valstybės advokatą. Jis man pasakė, kad man baudžiamojo kodekso 2 straipsniai: už disponavimą narkotikais mažu kiekiu be tikslo platinti ir narkotikų kontrabanda, o už tai gresia laisvės atėmimas. Nuo tada aš kiekvieną dieną jaučiau nerimą, baimę ir nežinomybę. Galiausiai mane ištiko panikos ataka ir buvau hospitalizuotas į psichiatrinę ligoninę. Ten man pasakė, kad nuo streso man atsirado serotonino disbalansas ir man buvo diagnozuotas bipolinis sutrikimas. Dabar kiekvieną savaitę lankausi pas psichologą, o kartą į mėnesį pas psichiatrą. Tėvai iki šiol mane kaltina dėl prarasto darbo, nes jie dirbo jį iš pašaukimo ir tai jiems teikė didelę laimę – kovoti su tikrais nusikaltėliais. Paradoksalu tai, kad aš, pagal įstatymus, atsiradau kitoje barikados pusėje. Negaliu susirasti darbo dėl žymės, kad esu teistas. Apart to, dabar turiu psichinę negalią. Iš gydytojų girdžiu tik tai, kad reikia gerti vaistus, nes bus geriau, o mano liga nepagydoma, tik apgydoma. Kartą bandžiau nusižudyti išgėręs vaistų, kurie, taip pat, yra psichoaktyvios medžiagos, narkotikai, turintys begalę šalutinių poveikių, tokių kaip: drebulys, nuovargis, kaulų laužymas, nevaisingumas, atminties sutrikimai ir t.t. Džiaugiuosi, kad tėvai laiku mane rado ir man nepavyko nusižudyti. Štai kiek man kainavo smalsumas ir noras parūkyti žolės. Pats dabar neberūkau, bet kreipiuosi į visuomenę – ar adekvati bausmė už jaunatvišką pakvailiojimą, norint parūkyti žolės? Nesu nusikaltėlis. Visą gyvenimą gyvenau dorai. Mes visi išsilavinę žmonės: mano tėvai dirbo teisėsaugoje, dabar giminės dirba. Aš nepakenkiau jokiam žmogui. Tad kodėl švelnesnes bausmes gauna tie, kurie smurtauja, prievartauja žmones? Ar aš nusipelniau šitokios bausmės? |
Atsižvelgti |
|
|
5. |
Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija „Galiu gyventi“, 2021-02-26 |
|
|
|
Pritaria ir palaiko teikiamą teisės akto projektą. Nedidelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimo be tikslo platinti dekriminalizavimas yra vienas iš efektyviausių būdų spręsti su vartojimu susijusias problemas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ne kartą yra nurodžiusi, kad valstybės į narkotinių medžiagų vartojimo problemą visų pirma turėtų žiūrėti per socialinę ir sveikatos prizmę, o ne taikyti teisines priemones. Tyrimai rodo, kad represinė narkotikų politika nėra veiksminga, ji ne tik nesprendžia vartojimo problemų, bet sukuria naujas. Atkreipiame dėmesį, kad dar 2016 m. JT Generalinės Asamblėjos specialiosios sesijos (UNGASS) metu priimtoje rezoliucijoje valstybės narės raginamos siekti proporcingos ir efektyvios narkotikų politikos, vystant alternatyvias priemones vietoj įkalinimo ar baudimo. |
Atsižvelgti |
|
|
6. |
Lietuvos medicinos studentų asociacija, 2021-03-26 |
|
|
|
Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA), atstovaudama Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto biomedicinos sričių studentams, kreipiasi į Jus ragindama palaikyti LR Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo bei LR Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 4831 straipsniu įstatymų projektus. Europos Sąjungos (ES) Tarybos patvirtintoje ES narkotikų strategijoje 2021-2025 metams1 pabrėžiama, jog ES šalys narės įsipareigoja vadovautis mokslo įrodymais pagrįstais sprendimais. Manome, jog siūlomi įstatymų projektai prisideda įgyvendinant ES strategiją bei mažinant su narkotinių medžiagų vartojimu susijusias problemas Lietuvoje[6]: užkrečiamų ligų (pvz., ŽIV, hepatitų B ir C infekcijų) plitimą, vengimą gydytis priklausomybes, prastą priklausomybę turinčių žmonių psichikos sveikatos būklę, narkotines medžiagas vartojančių asmenų artimųjų patiriamą stigmą, priklausomybę turinčių žmonių nedarbą. Norime pabrėžti, jog, remiantis užsienio šalių patirtimi[7], dekriminalizavus nedidelius narkotikų kiekius, narkotinių medžiagų vartojimo mastai nepakito, tačiau žymiai sumažėjo mirčių nuo narkotinių medžiagų perdozavimo. Mes, būsimi medicinos srities specialistai, nepalaikome narkotinių medžiagų vartojimo, tačiau palaikome mokslu ir gerąja praktika grįstus žalos mažinimo metodus, todėl raginame palaikyti šiuos įstatymų projektus, kurie prisideda prie visuomenės sveikatos gerovės kūrimo. |
Atsižvelgti |
|
|
7. |
Ambulatorinių psichikos sveikatos centrų asociacija, 2021-04-30 |
|
|
|
Psichikos sveikatos priežiūros specialistai su dideliu nerimu stebi narkotikų, alkoholio, tabako verslo pastangas plėsti vartotojų skaičių. Pasigendame išsamios analizės, kaip mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo, alkoholio pardavimo apribojimų atlaisvinimo ir gal net marihuanos legalizavimo įstatymai paveiktų psichotropinių medžiagų vartojimo mąstą, kokia papildoma finansinė našta tektų sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos, teisėsaugos, švietimo sritims. Šiuo metu galime konstatuoti, kad psichikos sveikatos sistema nepajėgi suteikti savalaikę, pilnavertę pagalbą nuo psichoaktyvių medžiagų priklausomiems asmenims. Lietuva neturi psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos, priklausomybių gydymo, reabilitacijos strategijos, taktikos, nėra įvardinti visuomenei ir specialistams suprantami tikslai, uždaviniai, finansavimo poreikiai ir šaltiniai. Raginame šiuos neatidėliotinus darbus atlikti prieš svarstant psichoaktyvių medžiagų vartojimo atlaisvinimo įstatymus. |
Atsižvelgti |
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2020-12-28 |
|
|
|
Įvertinę
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio
pakeitimo ir papildymo 4831 straipsniu įstatymo projekto |
Atsižvelgti |
|
|
2. |
Lietuvos teisės institutas, 2020-12-29 |
|
|
|
Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIV-96 (toliau – BK pakeitimo projektas) ir administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 pakeitimo ir 483 (1) straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIV-95 (toliau – ANK pakeitimo ir papildymo projektas) iš esmės pritariame. Abiem projektais žengiami žingsniai įgyvendinant Seimo 2018 metų gruodžio 13 d. nutarimu patvirtintą Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programą (toliau – Programa). Narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo asmeniniams poreikiams be tikslo jų platinti reguliavimo švelninimas, socialinio, o ne baudžiamojo požiūrio akcentavimas yra plačiai moksliškai pripažintas kelias, kuris yra nurodomas ir šios programos 89-93 punktuose. Kita vertus, BK pakeitimo projektas nėra pakankamai išsamus, neatspindi Programos 92 punkte minimos problemos, susijusios su neproporcingai griežtu baudimu už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų atsisiuntimą iš užsienio (kontrabandą). Lietuvos BK yra išskirtinis tuo, kad jame disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis yra reguliuojamas ne viename specialiame skyriuje (BK XXXVII skyriuje, kurį sutrumpintai pavadintume „nusikaltimai, susiję su narkotinėmis medžiagomis“), bet ir skyriuje, skirtame nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai (BK XXXII skyrius). Toks reguliavimas prieštarauja BK struktūrai, yra perteklinis ir būtent BK XXXII skyriuje numatyta atsakomybė už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (jų kontrabandą, BK 199 straipsnio 4 dalis) yra pati problematiškiausia atsakomybės proporcingumo požiūriu. Tačiau BK pakeitimo projektu nesiūloma keisti BK 199 straipsnio 4 dalies. Tokiam požiūriui nepritariame ir siūlome projektą papildyti nuostata, keičiančia BK 199 straipsnio 4 dalį. Pakeitimo esmė – iš skyriaus „Nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai“ pašalinti nuostatas, numatančias atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, jas sukoncentruojant skyriuje, specialiai skirtame atsakomybei už neteisėtą disponavimą tokiomis medžiagomis (XXXVII skyrių). Argumentai: 1) Dabartinis reguliavimas prieštarauja BK struktūrai ir kodekso logikai BK nusikalstamos veikos yra suskirstytos į skyrius pagal tai, kokią vertybę jos pažeidžia. Vertybė dažniausiai įvardijama skyriaus pavadinime. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda, akivaizdu, nėra susijusi su ekonomika ir verslo tvarka, tai visuomenės sveikatos ir visuomenės saugumo problema. Tad atsakomybė už tokią veiką neturėtų būti numatyta skyriuje, kuris numato atsakomybę už nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, kuriame yra numatytas kontrabandos nusikaltimas (BK 199 straipsnis).[14] Dabartinis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos reguliavimas netinkamame skyriuje yra ydingos „tradicijos“ pasekmė. Toks reguliavimo modelis perimtas iš senojo baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.), kuriame lygiai taip pat atsakomybė už narkotinių medžiagų kontrabandą buvo numatyta skirsnyje „nusikaltimai ūkininkavimo tvarkai“, nors disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis su ūkininkavimo tvarka iš esmės neturi nieko bendro.[15] Tinkamas reguliavimo pavyzdys galėtų būti Vokietijos baudžiamoji teisė. Vokietijoje atsakomybė už visas baudžiamąsias veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, yra numatytos viename, specialiai disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis reguliavimui skirtame įstatyme[16] (Lietuvoje atitikmuo būtų BK XXXVII skyrius). Jame numatyta atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (29-30b straipsniai) apima ir jų kontrabandą (lygiai kaip Lietuvos BK 259-261 straipsniai). Vokietijos įstatyme, numatančiame atsakomybę už kontrabandą (370 ir 372 straipsniai),[17] narkotinės ir psichotropinės medžiagos neminimos (kaip ir turėtų būti Lietuvos BK 199 straipsnyje). Pabrėžtina ir tai, kad vokiškasis reguliavimo modelis visiškai atitinka tarptautinių įpareigojimų dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų apyvartos kontrolės reikalavimus. 2) Dabartinis reguliavimas yra perteklinis Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda praktikoje visuomet kvalifikuojama kaip idealioji sutaptis tarp BK 199 straipsnio 4 dalies ir atitinkamai BK 259 arba 260 straipsnių. Praktiniu požiūriu tai yra perteklinis kvalifikavimas. BK 259 ir 260 straipsniai yra savaime pakankami apibrėžti minėtų medžiagų kontrabandą (kuri yra tas pats disponavimas (gabenimas, siuntimas, įgijimas) ir numato pakankamai griežtas bausmes (BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalys numato netgi daug griežtesnes sankcijas, nei BK 199 straipsnio 4 dalis), kurios leistų tinkamai įvertinti nusikalstamą veiką net jei tai būtų tarptautinės organizuotos grupės daroma stambaus masto narkotinių medžiagų kontrabanda. Tad iš BK 199 straipsnio 4 dalies pašalinus narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandos požymius, teisinė spraga ar nepagrįstai švelnios atsakomybės galimybė nesusidarytų. 3) Dabartinis reguliavimas problematiškas sankcijų proporcingumo požiūriu Dabartinis reguliavimas problematiškas sankcijų proporcingumo požiūriu, kai sprendžiama dėl atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų atsisiuntimą. Palyginkime: į Vilnių atsisiuntus nedidelį kiekį kanapių iš Kauno, grėstų atsakomybė pagal BK 259 straipsnį kaip už baudžiamąjį nusižengimą (griežčiausia – iki 45 parų arešto, teistumo neužtraukia, plačios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybės), o tokį patį daiktą atsisiuntus iš Lenkijos ar kitos užsienio šalies, grėstų atsakomybė ne tik pagal BK 259 straipsnį, bet ir už narkotinės medžiagos kontrabandą pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo, teistumas už sunkų nusikaltimą, itin ribotos galimybės švelninti bausmę). Toks reguliavimas yra nenuoseklus ir neadekvatus, pernelyg sureikšminantis aplinkybę iš kur daiktas atsisiųstas, nors tokia aplinkybė neturėtų turėti reikšmės. Didelė reikšmė daiktų atsisiuntimui iš užsienio istoriškai būdavo teikiama tarybiniais laikais, kai kontrabanda buvo laikoma valstybiniu nusikaltimu. Bet laikai yra stipriai pasikeitę. Atsakomybės griežtumas turi priklausyti nuo medžiagų kiekio ir disponavimo jomis tikslo (platinti ar savo reikmėms), bet ne nuo to, iš kur medžiagos išsiųstos. Manytina, būtų logiška atsakomybę už narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą siuntimąsi suvienodinti, ją taikyti nepriklausomai nuo to, iš kur medžiagos siunčiamos (pagal BK 259-260 straipsnius). Jeigu medžiagų kiekis nedidelis ir jos skirtos asmeniniam vartojimui, pakaktų atsakomybės pagal ANK 71 straipsnį, kaip jį siūloma apibrėžti ANK pakeitimo ir papildymo projekte. Kartu norime atkreipti dėmesį, kad Seimo narys M. Majauskas yra pateikęs BK 199 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3166, taip pat Vyriausybė yra parengusi BK pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-4856, kuriuo taip pat siūloma keisti BK 199 straipsnį, tačiau abu šie projektai minėtų problemų neišsprendžia. Jas galima išspręsti tik iš šio straipsnio pašalinus narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandos požymius. |
Pritarti |
|
|
3. |
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 2021-02-18 |
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 4831 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-95 (toliau – ANK projektas), nepritariame siūlomai ANK 71 straipsnio 1 dalies sankcijai. Jeigu sankcijos konstrukcijoje numatomas įspėjimas ir bauda, tai praktikoje bauda iš esmės netaikoma. ANK 608 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu už padarytą administracinį nusižengimą ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra ANK 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą. Administracinio nusižengimo protokolas šiuo atveju nesurašomas. Taigi siūlome atsisakyti įspėjimo, kaip nuobaudos už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 71 straipsnio 1 dalyje. Siūlome ANK 4831 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „Narkotinių, psichotropinių
ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą gatvėse, stadionuose,
skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte ir transporto priemonėse, |
Siūloma spręsti pagrindiniame komitete |
|
|
4. |
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2021-02-23 |
|
|
|
Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 4831 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-95 (toliau – Projektas) teikiamos šios pastabos: 1. Sprendžiant dėl ANK 71 straipsnio pakeitimų pirmiausia siūlytina apsvarstyti pastabas, pateiktas dėl siūlomų BK 259 straipsnio pakeitimų. 2. Projektu siūlomais ANK 71 straipsnio pakeitimais siekiama suderinti šio ANK ir BK 259 straipsnių nuostatas. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 71 straipsnyje nurodomas alternatyvus dalykas – „kitos psichiką veikiančios medžiagos“ BK 259 straipsnyje nenustatytas. Šios medžiagos bendriausia prasme gali atitikti „stipriai veikiančias ar nuodingąsias medžiagas“, nurodytas kitame – BK 267 straipsnyje. Kita vertus, šiame BK straipsnyje nėra apibrėžiamas disponuotų medžiagų kiekis, taip pat tokių medžiagų kiekio (nedidelio), aktualaus taikant administracinę ar baudžiamąją atsakomybę, neapibrėžia ir kiti teisės aktai. 3. Projektu siūlomais ANK 71 straipsnio pakeitimais yra siūloma atsisakyti administracinio nusižengimo – narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo. Pažymėtina, kad ši veika pagal savo pobūdį nėra analogiška tokioms ANK 71 straipsnyje siūlomos įtvirtinti narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų disponavimo veikoms kaip gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas. 4. Galiojant ATPK 44 straipsniui, administracinė atsakomybė buvo nustatyta tik už narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą, kitų veikų, pavyzdžiui, gaminimo ar perdirbimo, siuntimo ar gabenimo atveju taikyta baudžiamoji atsakomybė. Šiuo aspektu siūlytina apsvarstyti galimas dekriminalizavimo apimtis, pavyzdžiui, ar turėtų būti nustatyta administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė už veikas, susijusias su narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimu ir perdirbimu (pavyzdžiui, heroino gamyba). 5. Administracinė atsakomybė už nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą (pagal Projektu siūlomą ANK 71 straipsnį) turėtų kilti tik tuo atveju, jei šios veikos yra padaromos neteisėtai. Į tai atkreipiamas dėmesys ir Projekto aiškinamajame rašte. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis ANK straipsnis turi būti papildytas minėtu sudėties požymiu. Šiuo aspektu pildytinas ir Projektu siūlomas ANK 4831 straipsnis. 6. Gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ir siuntimo veikos laikytinos alternatyviomis, todėl Projektu siūlomame ANK 71 straipsnyje jos turi būti sujungtos jungtuku „ar“, o ne „ir“. Atitinkamai turėtų būti peržiūrimas ir Projektu siūlomas ANK 4831 straipsnis. 7. Nustačius administracinę atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gabenimą ar siuntimą (be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti), siūlytina spręstina ir dėl BK 199 straipsnio 4 dalies reglamentavimo. Aktualu tai, kad siunčiant ar gabenant per valstybės sieną net ir nedidelį kiekį narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų neturint tikslo jų platinti, yra taikoma baudžiamoji atsakomybė už šių medžiagų kontrabandą. 8. Projektu siūlomame ANK 4831 straipsnio 3 dalyje nustačius administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose), tokia priemone pildytinas ir ANK 27 straipsnis, įtvirtinantis baigtinį administracinių poveikio priemonių sąrašą. |
Siūloma spręsti pagrindiniame komitete |
|
|
5. |
Lietuvos apeliacinis teismas, 2021-02-25 |
|
|
|
Informuojame, kad Lietuvos apeliaciniame teisme iš esmės pritarta pagrindiniam siūlomų pakeitimų tikslui – švelninti atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo jas platinti, t. y. už tokią veiką numatyti ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Tuo pačiu dėl siūlomų įstatymų pakeitimų buvo pareikštos kelios pastabos: 1. Vertinant siūlomo naujo ANK 4831 straipsnio dispoziciją, kyla abejonių, ar tikrai reikia Kodekse naujo straipsnio. Šiuo atveju gal būtų tikslinga tiesiog atitinkamai praplėsti jau esančio ANK 484 straipsnio (Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose) dispoziciją, nes neblaivumas bei apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų praktikoje bet kuriuo atveju dažnai nurodomi kartu, o ir šių veikų objektyvieji požymiai beveik tapatūs. |
Atsižvelgti |
|
|
6. |
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2021-02-26 |
|
|
|
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-96 (toliau – BK projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 4831 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-95 (toliau – ANK projektas), ir visiškai pritaria šių įstatymų projektų tikslui, kuris atitinka nuoseklią Departamento poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės už su narkotinių ir psichotropinių medžiagų (toliau – narkotikai) vartojimu susijusias veikas peržiūros, siekiant subalansuotos, įrodymais pagrįstos ir humaniškos baudžiamosios politikos, numatant veikos pavojingumui proporcingas bausmes, sumažinant su priverstinėmis bausmėmis susijusį neigiamą šalutinį poveikį asmenims, kuriems jos yra taikomos, t. y. stigmatizavimą, socialinės reintegracijos bei reabilitacijos problemas. Departamentas pažymi, kad projektų tikslas atitinka 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos, 1971 metų psichotropinių medžiagų konvencijos ir 1988 metų konvencijos „Dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta“, kurios yra laikomos pagrindiniais tarptautinės narkotikų kontrolės sistemos dokumentais, nuostatas. Pirmiausia šiose konvencijose nustatoma giežta narkotikų kontrolės sistema, ir šalys įpareigojamos užtikrinti, kad bet kokia neteisėta tyčinė disponavimo narkotikais veika būtų laikoma baudžiamaisiais teisės pažeidimais. Tačiau kartu konvencijos palieka šalims teisę tais atvejais, kai pažeidimus padaro piktnaudžiaujantys narkotikais asmenys, numatyti, kad vietoj nuteisimo ar bausmės, ar papildomai su bausme tokiems asmenims būtų taikomos priemonės, kuriomis siekiama juos gydyti, auklėti, stebėti baigus gydymą, atkurti jų darbingumą ir grąžinti juos į visuomenę. Projektų tikslas taip pat atitinka 2004 m. spalio 25 d. Europos Sąjungos Tarybos pamatinio sprendimo 2004/757/TVR, nustatančio būtiniausias nuostatas dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių neteisėtos prekybos narkotikais srityje, nuostatą, kad neteisėtos veikos, kurias kaltininkai darė išimtinai savo pačių asmeniniam vartojimui, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, neįtraukiamos į šio pamatinio sprendimo taikymo sritį. Lietuvoje po Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo 2017 m. sausio 1 d. stebėtas žymus nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, skaičiaus augimas, t. y. 14,6 proc. (2017 m.), kai asmenims, turėjusiems nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti, pradėta taikyti ne administracinė atsakomybė, o baudžiamoji. Šį ryšį patvirtina ir tai, kad 2017 m. buvo registruota 1516 nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, o 2016 m. – 1555, t. y. 2,5 proc. nusikaltimų mažiau, tačiau baudžiamųjų nusižengimų, susijusių su neteisėtu disponavimu nedidelio kiekio narkotikų, skaičius padidėjo nuo 733 2016 metais, iki 1 106 – 2017 m., t. y. net 50,9 proc. Lyginant 2019 ir 2020 m. matyti, kad tiek bendras nusikalstamų veikų skaičius Lietuvoje, tiek nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, skaičius mažėjo atitinkamai 10 proc. ir 3,8 proc. Be abejonės, nusikalstamų veikų skaičiaus mažėjimui įtakos turėjo COVID-19 situacija šalyje ir taikyti judėjimo apribojimai. Tačiau 2020 metais išliko ta pati tendencija kaip ir ankstesniais metais, kad nusikalstamo veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotikais, sudaro vis didesnę registruoto nusikalstamumo dalį: 2020 m. – 6,4 proc., 2019 m. – 5,98 proc., 2018 m. – 5,6 proc., 2017 m. – 4,1 proc., 2016 m. – 3,8 proc., 2015 m. – 3,4 proc., 2014 m. – 3,0 proc., 2013 m. – 2,7 proc. Vertinant nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotikais, pagal baudžiamąją teisinę klasifikaciją, stebima neteisėto disponavimo narkotikais be tikslo juos platinti (BK 259 str.) atvejų skaičiaus didėjimo tendencija – 2014 m. neteisėtas disponavimas narkotikais be tikslo juos platinti tarp visų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, sudarė 59,6 proc., o 2019 m. – net 77 proc., 2020 m. – 74,5 proc. Šios tendencijos rodo, kad baudžiamoji politika už neteisėtą disponavimą narkotikais savo reikmėms yra orientuota į baudžiamąjį narkotikų vartotojų persekiojimą. Tai patvirtina ir neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotikų be tikslo juos platinti (BK 259 str. 2 d.) atvejų skaičiaus nuoseklus didėjimas – 2015 m. buvo užregistruota 617, o 2019 m. – 1310 (2020 m. – 1142) baudžiamųjų nusižengimų. 2019 m. užregistruotų asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotikais, buvo užregistruoti 127 nepilnamečiai asmenys, kurie kartu su jaunimo amžiaus grupėmis nuo 18 iki 29 m. sudarė daugiau kaip pusę visų nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotikais, padariusių asmenų, t. y. 63 proc. Nors 2020 m. duomenys dėl COVID-19 aplinkybių neturėtų būti vertinami reprezentatyviais lyginant su ankstesniais metais, bendras asmenų, įtariamų (kaltinamų) nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, skaičius mažėjo nuo 2389 2019 metais iki 2103 2020 metais, tačiau 2020 m. buvo užregistruoti 128 nepilnamečiai asmenys, kurie kartu su jaunimo amžiaus grupe nuo 18 iki 29 m. sudarė 65 proc. visų nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotikais, padariusių asmenų. Šie didėjantys skaičiai[8] rodo, kad narkotikų vartojimo ir su tuo susijusio nusikalstamumo problemos niekur nedingsta, nemažėja, o priešingai, toliau gilėja, ir baudžiamosios teisės priemonės nėra raktas joms spręsti. Viena dažniausiai pateikiamų sėkmės istorijų keičiant požiūrį į narkotikų vartojimo problemą yra taip vadinamas Portugalijos modelis. Portugalija dekriminalizavo su asmeniniu vartojimu susijusį neteisėtą disponavimą narkotikais 2001 metais, ir jau du dešimtmečius duomenys, gaunami iš šios šalies, rodo šio sprendimo didelę įtaką ir naudą visuomenės sveikatai ir visuomenei, kuri pasiekiama derinant dekriminalizavimo sprendimus ir žymiai didesnes investicijas į gydymo ir žalos mažinimo paslaugas. Tačiau Portugalija nėra vienintelė šalis, priėmusi dekriminalizavimo sprendimus[9]. Šiuo metu Norvegijos Vyriausybė svarsto narkotikų vartojimo ir neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotikų asmeniniam vartojimui dekriminalizavimo klausimą[10]. Šalys yra laisvos nustatyti tokį reglamentavimą, kuris, jų manymu, geriausiai atspindėtų šių nuostatų dvasią, t. y. rūpintis žmogaus sveikata ir gerove, kartu užtikrinant balansą tarp visuomenės sveikatos ir visuomenės saugumo, todėl Departamentas mano esant tikslinga nagrinėjant ANK ir BK projektus įvertinti šiuos aspektus: - atsakomybė už neteisėtą narkotikų vartojimą. Pagal Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą II ir III narkotikų sąrašuose įrašytas medžiagas galima vartoti tik sveikatos priežiūros tikslais, o I sąraše įrašytas medžiagas vartoti sveikatos priežiūros tikslais yra draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai šios medžiagos yra registruotų vaistinių preparatų sudėtyje. Taigi visais atvejais vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra I sąrašo medžiagų bei į II ir III sąrašus įrašytas medžiagas vartoti galima tik esant gydytojo paskyrimui. Pagal dabar galiojančią Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio redakciją numatyta atsakomybė už neteisėtą narkotikų vartojimą be gydytojo paskyrimo. ANK projekte atsisakoma sąvokos „neteisėtas vartojimas be gydytojo paskyrimo“ ir siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už neteisėtą narkotikų vartojimą tik viešose vietose (siūlymas papildyti ANK 4831 straipsniu), o tai reiškia, kad už vartojimą bet kurioje kitoje vietoje asmuo nebūtų baudžiamas, nepaisant to, kad narkotikus vartoti be gydytojo paskyrimo yra draudžiama. Rengėjai projektų aiškinamajame rašte nenurodo motyvų, kodėl yra siūloma nenustatyti arba atsisakoma administracinės atsakomybės už neteisėtą narkotikų vartojimą ne viešose vietose, nepaisant to, kad narkotikų vartojimas be gydytojo paskyrimo yra draudžiamas apskritai bet kurioje vietoje. Toks siūlomas požiūris į neteisėtą narkotikų vartojimą, Departamento manymu, neprieštarauja tiek konvencijų, tiek pamatinio sprendimo nuostatoms, tiek tarptautinei bei ES formuojamai narkotikų politikai, kurios centre yra žmogus ir jo sveikata, kuomet skatinama asmenis ne bausti, o nukreipti į prevencijos, ankstyvosios intervencijos, gydymo, reabilitacijos, reintegracijos ar pan. programas. Tačiau lygiai taip pat reikia pripažinti, kad administracinės atsakomybės už neteisėtą narkotikų vartojimą apskritai, nepaisant vietos, numatymas neprieštarauja nurodytiems dokumentams ir puoselėjamai politikai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal dabar esantį reglamentavimą už neteisėtą narkotikų vartojimą pakartotinai galima asmens sutikimu paskirti administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos ir t.t. programose. Jeigu būtų pritarta projektų siūlomam reglamentavimui, pirmiausia, manytina, būtų paskleista klaidinga žinutė visuomenei, kad yra legalizuojamas narkotikų vartojimas namie. Ir šioje vietoje, deja, negelbėtų net visų suinteresuotų institucijų bendros pastangos tinkamai iškomunikuoti siūlomo reglamentavimo ir pakeitimų tikslus ir esmę. Taip pat būtų dar sunkiau pasiekti asmenis, kurie vartoja narkotikus, ypač švirkščiamuosius, suteikti jiems pagalbą ir nukreipti juos į atitinkamas programas. Taigi apibendrindami manome, kad siūlomas reglamentavimas, akivaizdu, stipriai įtakotų narkotikus vartojančių asmenų padėtį vertinant jų neteisėtus veiksmus, tačiau siekiant išlaikyti balansą tarp visuomenės sveikatos ir viešojo saugumo, reikalinga išsami ir detali politinė diskusija Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose, įvertinant visus už ir prieš argumentus, kad būtų priimtas tikrai pasvertas ir subalansuotas sprendimas. - neteisėtas disponavimas (gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas). Pagal ANK ir BK projektus yra siūloma šiuo metu galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 2 dalies baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. visas alternatyvias neteisėto disponavimo nedideliu narkotikų kiekiu be tikslo platinti veikas (gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas), perkelti į ANK 71 straipsnį. Toks siūlomas reguliavimas, Departamento manymu, neprieštarauja tiek konvencijų, tiek pamatinio sprendimo nuostatoms, kurios leidžia šalims numatyti kitokias poveikio priemones nei baudžiamosios už visas alternatyvias neteisėto disponavimo narkotikais veikas, tais atvejais, kai šiuos teisės pažeidimus padaro piktnaudžiaujantys narkotikais asmenys arba kai veikos padarytos išimtinai asmeniniam vartojimui. Taip pat toks reglamentavimas visiškai atitinka ir įgyvendina projektų aiškinamajame rašte nurodytą tikslą užtikrinti tinkamą, protingumo, proporcingumo, teisingumo ir baudžiamosios teisės kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio) principų taikymą. Kartu, atkreipiame dėmesį, kad pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, yra kontroliuojama daugiau nei tūkstantis narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Narkotikų nedidelio kiekio dydis yra nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“. Šiuo įsakymu nustatomos nedidelio kiekio grynos medžiagos ribos nereiškia vienos narkotikų dozės, iš tokio nedidelio kiekio kartais gali būti gaunamos kelios ar kelios dešimtys dozių atitinkamos rūšies narkotikų. Todėl turėtų būti išsamiai politiškai ir ekspertų lygmenyje išdiskutuota, pasverta ir įvertinta asmeninio vartojimo samprata, koks kiekis laikytinas skirtu asmeniniam vartojimui, bei lygiagrečiai peržiūrėtos nedidelio narkotikų kiekio ribos asmeninio vartojimo kontekste. - nedidelio kiekio narkotikų kontrabanda. BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų (prekursorių) gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną neturint leidimo, baudžiant laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Šiuo atveju nėra atsižvelgiama nei į gabenamų medžiagų kiekį, nei į tai, ar medžiagos buvo gabenamos siekiant jas platinti ar asmeniniam vartojimui, o vienintelė numatyta bausmė yra laisvės atėmimas, kurio žemiausia riba yra trys metai. Lietuvos Respublikos muitinės duomenimis[11], didžioji dalis (pvz., 2018, 2019, 2020 metais virš 90 proc.) pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl narkotikų kontrabandos ir neteisėto disponavimo jais paprastai yra susiję su draudžiamų medžiagų siuntimusi pašto siuntomis. Didžiąja dalimi asmenys siuntėsi medžiagas nedideliais kiekiais ir asmeniniam vartojimui (be tikslo platinti). Abejotina, ar tokiais atvejais toks itin griežtas reglamentavimas ir numatyta sankcija yra proporcingi aptariamų veikų pavojingumui. Be to, esant tokiam griežtam reglamentavimui (sunkus tyčinis nusikaltimas), neatsižvelgiant į gabentos medžiagos kiekį ir nediferencijuojant veikos pavojingumo, taip pat sumažėja galimybės asmeniui taikyti alternatyvias priverstinėms bausmėms poveikio priemones, numatytas įstatyme (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės atidėjimas). Taigi siekiant dekriminalizuoti atsakomybę už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotikų neturint tikslo platinti (savo reikmėms), t. y. nustatyti administracinę atsakomybę vietoje baudžiamosios, kartu tikslinga įvertinti atsakomybę už su šia nusikalstama veika, kaip minėta, dažnai susijusį teisės pažeidimą, t. y. neteisėtą nedidelio kiekio narkotikų gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, kai tai yra daroma išimtinai asmeninėms reikmėms. - projektai koreguotini ir kitais aspektais, kurie yra plačiai nagrinėjami Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadose, kurioms Departamentas visiškai pritaria. Įvertinus projektus manome, kad bendradarbiaujant su suinteresuotomis institucijomis ir sistemiškai koreguojant šiuos projektus, įgyvendindami ir plačiau bei dažniau taikydami jau esamus instrumentus (pvz., alternatyvas priverstinėms bausmėms), o taip pat lygiagrečiai finansiškai sustiprinę ir labiau įgalinę prevencijos, gydymo, socialinės pagalbos ir pan. sektorius, kartu bendromis pastangomis pasieksime, kad projektais būtų įgyvendintas Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018-2028 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-1765 „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018-2028 metų programos patvirtinimo“, penktasis tikslas t. y. užtikrinti pagalbos teikimu grįstas atsako priemones narkotikų vartotojams, plėtojant humanistinę, į asmens sveikatą orientuotą ir įrodymais pagrįstą baudžiamąją politiką. Kartu pasieksime, kad Lietuvos vykdoma narkotikų politika atitiktų tiek Jungtinių Tautų dokumentuose[12], tiek Europos Sąjungos strateginiuose narkotikų politikos dokumentuose[13] išskirtinai pabrėžiamą subalansuotą narkotikų politiką bei žmogaus teisių užtikrinimą, sveikatos dimensiją, kaip įrankį ir tikslą. |
Atsižvelgti |
|
|
7. |
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, 2021-03-01 |
|
|
|
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, pagal kompetenciją išnagrinėjusi pateiktus derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483 (1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIV-95 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIV-96, teikia siūlymus dėl šių projektų tobulinimo: 1. Įstatymo projekto ANK 4831 straipsnyje siūlant numatyti administracinę atsakomybę už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, vardinamos konkrečios viešos vietos, paliekant neapibrėžtai nurodytas ir kitas vietas. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma formuluotė kelia nemažai klausimų, tarkim nurodyta, kad draudžiama atitinkamas medžiagas vartoti automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos. Taigi, jei toks reikalavimas įvykdytas, už minėtų medžiagų vartojimą atsakomybė pagal dabartinę formuluotę nekiltų. Pažymėtina, kad neteisėtai vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas draudžiama ne tik nurodytose viešose vietose, bet apskritai visose vietose. Atitinkamas narkotines ir psichotropines medžiagas galima vartoti tais atvejais, kai jos paskirtos gydytojo, tačiau pagal siūlomą šio straipsnio formuluotę net ir asmeniui, kuriam tokios medžiagos paskirtos ir kuris jas vartoja viešojoje vietoje, grėstų administracinė atsakomybė. Taigi, svarstytina, ar tikslingai atsisakoma šiuo metu ANK 71 straipsnyje numatytos atsakomybės už nurodytų medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo ir draudimą vartoti nurodytas medžiagas siejant tik su tokių veiksmų darymu viešosiose vietose. 2. Pažymėtina, kad įstatymų projektų Nr. XIV-95 ir Nr. XIV-96 aiškinamajame rašte vienas iš šių projektų rengimo argumentų nurodytas LRS patvirtintos Valstybinė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018-2028 m. programos nuostatų įgyvendinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomais pakeitimais įgyvendinami atskiri programos elementai (dekriminalizuojamos mažiau pavojingos veikos ir atsakomybė už jas numatoma ANK), todėl pasigendama nuoseklios baudžiamosios politikos, taikomos asmenims vartojantiems narkotikus, siekiant subalansuotos narkotikų kontrolės politikos Lietuvoje, peržiūrėjimo. Reikalingas nuoseklus visos programos elementų įgyvendinimo užtikrinimas, nes atskirų elementų įgyvendinimas savaime situacijos nepagerins. Taigi, siekiant visapusiško ir efektyvaus šios programos įgyvendinimo, tikslinga sistemiškai peržiūrėti ir apsvarstyti nuostatų, susijusių su atsakomybės asmenims, kurie yra priklausomi nuo minėtų medžiagų, taikymu ir spręsti dėl įstatymų projektų Nr. XIV-95 ir Nr. XIV-96 tobulinimo krypčių. 3. Taip pat, pažymėtina, kad į patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus patenka itin platus spektras medžiagų, pradedant kanapėmis ar jų dalimis ir baigiant heroinu bei kokainu. Šių medžiagų pavojingumas, atsižvelgiant į jų savybes, charakteristikas, poveikį žmogui ir pan., yra labai skirtingas. Pagal Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenis Lietuvoje vyrauja neteisėtas disponavimas kanapėmis ir jų dalimis. Yra pagrindas manyti, kad pritarus siūlymui dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą (nors ir nedideliu kiekiu) be išimties visomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, gali gerokai išplisti sąlygiškai pavojingesnių medžiagų, tokių kaip heroinas, amfetaminas, LSD, kitų sintetinių medžiagų disponavimas, jų vartojimas. |
Siūloma spręsti pagrindiniame komitete |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Seimo narys Tomas Bičiūnas, 2021-03-23 |
1 |
|
|
|
Argumentai: atsižvelgdamas į 2020-12-10 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą teikiu siūlymą:
Pakeisti 1 straipsnį jį išdėstant taip:
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „71 straipsnis. Nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų disponavimas be tikslo jas platinti 1. Nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ir siuntimasis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą
nuo vieno |
Siūloma spręsti pagrindiniame komitete |
|
|
2. |
Seimo narys Tomas Bičiūnas, 2021-03-23 |
2 |
|
|
|
Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį jį išdėstant taip:
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso papildymas 4831 straipsniu Papildyti Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksą 4831 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „4831 straipsnis. Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas viešose vietose arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens pasirodymas viešose vietose 1. Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte, automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, mažmeninės prekybos ir viešo maitinimo vietose, sporto varžybų metu salėse ir kitose vietose, arba apsvaigusio asmens pasirodymas viešose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę, arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo, užtraukia baudą nuo 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą
nuo vieno |
Siūloma spręsti pagrindiniame komitete |
|
|
3. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-13 |
1 |
|
|
|
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 4831 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-95 (toliau – ANK projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-96 (toliau – BK projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti juos tobulinti pagal pateiktas pastabas: 3. ANK 29 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais, todėl ANK projekte (71 straipsnyje) turėtų būti įtvirtinta ir administracinio poveikio priemonė – narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų konfiskavimas. |
Pritarti |
|
|
4. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-13 |
|
|
|
|
4. ANK projekte siekiama už nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų disponavimą be tikslo jas platinti taikyti administracinę atsakomybę vietoje šiuo metu numatytos baudžiamosios atsakomybės. Dekriminalizuojamo baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, sankcijoje numatyta minimali bauda – nuo 750 eurų. ANK projekte už aptariamą veiką numatyta maksimali bauda – 100 eurų. Taigi ANK projekte numatytas baudos maksimalus dydis yra 7,5 karto mažesnis už BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą minimalų baudos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad ANK projekte maksimalų baudos dydį yra siūloma gerokai mažinti, šis aspektas turi būti detaliau pagrįstas arba gali būti sprendžiama dėl ANK projekte numatyto maksimalaus baudos dydžio padidinimo, jį labiau priartinat prie dekriminalizuojamo baudžiamojo nusižengimo minimalios baudos ribos. |
Siūloma spręsti pagrindiniame komitete |
|
|
5. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-13 |
|
|
|
|
5. Numatant atsakomybę už tam tikrą neteisėtą veiklą, ANK 589 straipsnyje nurodoma, kokių institucijų pareigūnams pavedama pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Atsižvelgus į tai, ANK pildant nauju 4831 straipsniu, keistinas ir ANK 589 straipsnis, nurodant instituciją (-as), kurios (-ių) pareigūnai atliks minėtus veiksmus, |
Pritarti |
|
|
6. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-13 |
|
|
|
|
6. ANK projekte siūloma atsisakyti galiojančio ANK 71 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinės atsakomybės už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo ir ANK 4831 straipsnyje numatyti administracinę atsakomybę už šių medžiagų vartojimą viešose ir kitose vietose. Jei mintyje turėta tai, kad žodžių junginys „kitose vietose“ apima visas vietas, taip pat privačias, ši nuostata iš ANK XXIV skyriaus „Administraciniai nusižengimai, susiję su viešąja tvarka“ perkeltina į ANK VIII skyriaus „Su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga susiję administraciniai nusižengimai“ 71 straipsnį. Jei vis dėlto ANK projekto 2 straipsnyje dėstomo ANK 4831 straipsnio 1 dalyje siekiama nustatyti administracinę atsakomybę už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą tik viešose vietose, asmenys, neteisėtai vartojantys šias medžiagas privačioje erdvėje, išvengtų administracinės atsakomybės. Atsižvelgus į tai, kad narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, išskyrus Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme numatytus atvejus, laikytinas neteisėtu, ANK turėtų būti nustatyta administracinė atsakomybė už šių medžiagų vartojimą ir privačioje erdvėje. |
Atsižvelgti |
|
|
7. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-13 |
2 |
|
|
|
7. ANK projekto 1 straipsnyje keičiamo ANK 71 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti galimybę atleisti asmenį nuo administracinės atsakomybės, tačiau, ANK projekto 2 straipsnyje dėstomame ANK 4831 straipsnyje įtvirtinus administracinę atsakomybę už neteisėtą narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą viešose vietose arba apsvaigusio nuo šių medžiagų asmens pasirodymą viešose vietose, toks asmuo negalės būti atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės. Tam, kad ANK pakeitimai leistų įgyvendinti į sveikatą orientuotą politiką, o socialinės problemos būtų sprendžiamos pasitelkiant ne baudžiamojo pobūdžio priemones, ANK 4831 straipsnyje turėtų būti įtvirtinta analogiška siūlomai ANK projekto ANK 71 straipsnio 4 dalyje nuostata. |
Pritarti |
|
|
8. |
Seimo narys Algimantas Dumbrava, 2021-04-29 |
1 |
|
|
|
Argumentai: Baudos dydis 20 eurų yra labai menka suma, nemotyvuojanti nedaryti administracinio nusižengimo, todėl siūlau šią sumą padidinti:
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „71 straipsnis. Nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų disponavimas be tikslo jas platinti 1. Nedidelio kiekio narkotinių,
psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gaminimas, perdirbimas,
įgijimas, laikymas, gabenimas ir siuntimasis be tikslo jas parduoti ar kitaip
platinti, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo
|
Siūloma spręsti pagrindiniame komitete |
|
|
9. |
Seimo narys Algimantas Dumbrava, 2021-04-29 |
2 |
|
|
|
Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį jį išdėstant taip:
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso papildymas 4831 straipsniu Papildyti Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksą 4831 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „4831 straipsnis. Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas viešose vietose arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens pasirodymas viešose vietose 1. Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte, automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, mažmeninės prekybos ir viešo maitinimo vietose, sporto varžybų metu salėse ir kitose vietose, arba apsvaigusio asmens pasirodymas viešose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę, arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo, užtraukia baudą nuo 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą
nuo |
Siūloma spręsti pagrindiniame komitete |
|
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-95 ir siūlyti pagrindiniam Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Lietuvos teisės instituto pastabas bei pasiūlymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą.
6.2. Pasiūlymai: nėra.
7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 4, susilaikė – 0.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Slušnys, R. Žemaitaitis.
.
Komiteto pirmininkas Antanas Matulas
Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjas Egidijus Jankauskas