AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS VEIKLOS VERTINIMO“
PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
1940 m. birželio 15 d. įvykdyta brutali sovietinė Lietuvos okupacija atnešė Lietuvai ir jos žmonėms milžinišką žalą, o okupacijos metu įvykdytų okupacinio režimo nusikaltimų žmoniškumui vykdytojai iki šiol nesulaukia tinkamo tarptautinio ir nacionalinio įvertinimo. Tuo tarpu panašaus pobūdžio nacių režimo nusikaltimai tiek Vokietijoje, tiek nacių okupuotose teritorijose tarptautinės bendruomenės pastangomis buvo teisiškai įvertinti Niurnbergo Tribunolo ir kad šio proceso metu ne tik buvo įvertinti atskirų nacių režimo lyderių ar veikėjų padaryti nusikaltimai, bet ir pati nacionalsocialistų partija buvo pripažinta nusikalstama.
Tiesa, 1998 m liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos, kuriuo SSRS valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB – toliau VSK) pripažįstamas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje, ir nustatyti apribojimai buvusiems VSK kadriniams darbuotojams. Tačiau šis įstatymas yra nukreiptas į sovietinių nusikaltimų vykdytojus. Konkrečių asmenų, vykdžiusių ar dalyvavusių vykdant okupacinio režimo nusikaltimus, baudžiamosios atsakomybės klausimas yra sprendžiamas šiuo metu galiojančiais, baudžiamąją atsakomybę realizuojančiais įstatymais.
Šioje vietoje svarbu pažymėti, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą konstatavo lemiamą Sovietų Sąjungos komunistų partijos vaidmenį okupuojant ir aneksuojant Lietuvą bei kitas Baltijos valstybes. Tuo tarpu Lietuvos komunistų partija (toliau – LKP) sovietinės okupacijos laikotarpiu (1940–1941 m. ir 1944–1990 m.) šalyje įtvirtino diktatūrą, veikė kaip paklusni ir iniciatyvi Sovietų Sąjungos komunistų partijos valios reiškėja ir įgyvendintoja srities organizacijos teisėmis ir yra atsakinga už šias SSRS okupacinės valdžios priemones: Lietuvos piliečių genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, įskaitant masines represijas, terorą, baudžiamąsias akcijas, trėmimus, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, režimo priešininkų kalinimą ir kankinimą, kitokį jų persekiojimą, sovietizaciją, okupuotos Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų turto nacionalizavimą ir konfiskavimą, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, ateizaciją, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą. 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba priėmė deklaraciją, kurioje paskelbė, kad „Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma teisine partija“. Taigi, akivaizdu, kad Sovietų Sąjungos komunistų partijos padalinio Lietuvoje LKP veikloje galimai yra nusikalstamos veiklos požymių organizuojant ir per pavaldžias represines struktūras vykdant nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus – genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus. Tačiau jos kaip prisidėjusios organizuojant sovietinius nusikaltimus veikla iki šiol nėra deramai įvertinta.
2019 metais kovo 12 dieną Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė sprendimą byloje Drėlingas prieš Lietuvą, kuriuo pirmą kartą sovietų represijos prilyginamos genocidui. Tai sukuria pagrindą kalbėti apie LKP žiaurius nusikaltimus, remiantis tarptautine teise. Sovietų represijos prieš Baltijos valstybes ir Vidurio Europos regiono gyventojus turėtų būti Europoje visuotinai pripažintos genocidu. Tokiu būdu, siųstume aiškią žinią iš Lietuvos ir Europos Sąjungos, kad SSRS, o vėliau teroristinės Rusijos, vykdomi ir periodiškai pasikartojantys tarptautiniai nusikaltimai, ekspansiniai-imperialistiniai sumanymai yra dvasinis ir fizinis genocidas prieš kitas tautas ir valstybes. Priimtas įstatymo projektas dėl okupaciniam režimui tarnavusios LKP nusikalstamos veiklos sustiprintų Lietuvos Respublikos poziciją.
2015 m. lapkričio 5 d. Baltijos valstybių teisingumo ministrai priėmė bendrą pareiškimą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai pripažino būtinybę tinkamai įvertinti okupacinio komunistinio režimo padarytą žalą ir užtikrinti, kad ateities kartos turėtų objektyvų supratimą apie okupacinio laikotarpio nusikaltimus ir jų vykdytojus. 2017 m. birželio 27 d. Seimas priėmė rezoliuciją, kuria pakvietė Vyriausybę, vadovaujantis susiklosčiusia Lietuvos įstatymų leidybos tradicija vertinant Sovietų Sąjungos represines struktūras Lietuvoje (įstatymas dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos), parengti įstatymo, kuriuo LKP būtų pripažinta nusikalstama organizacija, projektą. Tačiau tokio įstatymo projekto Vyriausybė iki šiol nėra parengusi.
Atsižvelgiant į tai, parengtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo (toliau – Įstatymo projektas), kuriame sprendžiama LKP kaip juridinio asmens nusikalstamos veiklos vertinimo problema.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai?
Šiuo metu nėra įstatymo, kuriuo LKP būtų pripažįstama nusikalstama organizacija.
Atkreiptinas dėmesys, kad 1999 m. sausio 1 d. įsigaliojo įstatymas dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos, kuriuo SSRS valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB – toliau VSK) pripažįstamas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje. Šiuo įstatymu taip pat nustatyti apribojimai buvusiems VSK kadriniams darbuotojams – t. y. jie nuo šio įstatymo įsigaliojimo 10 metų negali dirbti Lietuvos Respublikoje valstybės pareigūnais arba tarnautojais valstybės valdžios ir valdymo, savivaldos, krašto apsaugos institucijose, Valstybės saugumo departamente, policijoje, prokuratūroje, teismuose, diplomatinėje tarnyboje, muitinėje, Valstybės kontrolėje ir kitose kontrolę bei priežiūrą vykdančiose valstybės institucijose, advokatais ir notarais, bankuose ir kitose kredito įstaigose, strateginiuose ūkio objektuose, saugos tarnybose (struktūrose), kitose tarnybose (struktūrose), teikiančiose detektyvų paslaugas, ryšių sistemoje, švietimo įstaigose pedagogais, auklėtojais ir šių įstaigų vadovais, taip pat negali dirbti darbo (eiti pareigų), susijusio su ginklo turėjimu.
Minėti apribojimai netaikomi tiems buvusiems VSK kadriniams darbuotojams, kurie, dirbdami VSK, tyrė tik kriminalines bylas ir ne vėliau kaip kitą dieną po 1990 m. kovo 11 d. nutraukė savo darbą VSK, taip pat tiems, kurie ir po 1990 m. kovo 11 d. dirbo VSK jau Lietuvos Respublikos valdžios institucijų pavedimu, šioms institucijoms suteikė visą turimą vertingą informaciją apie VSK veiklą ir kitokiu jų patvirtintu būdu veikė Lietuvos Respublikos labui.
Buvusių VSK kadrinių darbuotojų veiklos tyrimas yra reglamentuotas Įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ įgyvendinimo įstatyme.
Svarbu pažymėti ir tai, kad Prezidento rinkimų įstatyme yra numatytas įpareigojimas pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus po to, kai Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) priima sprendimą išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus, iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenis apie savo darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB ir kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose (struktūrose), apie mokymąsi šių tarnybų (struktūrų) mokyklose ar apie bendradarbiavimą su šiomis tarnybomis (struktūromis). Šiuos duomenis pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus įrašo duomenų anketoje. Joje turi būti nurodyta tarnybos (struktūros) pavadinimas ir pavaldumas, asmens pareigos, laipsnis, rangas ir funkcijos, darbo ar mokslo laikas ir vieta, apdovanojimai. VRK privalo šią anketą viešai paskelbti per 24 valandas nuo jos pateikimo.
2000 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymas (vadinamasis Liustracijos įstatymas), kuriuo siekiama apsaugoti valstybės gyventojus nuo užsienio specialiųjų tarnybų poveikio, šantažo ir verbavimo ar bandymo įtraukti į neteisėtą veiklą. Šiuo įstatymu taip pat įgyvendinama valstybės teisė taikyti asmens lojalumo ir patikimumo valstybei principą valstybės pareigūnams ir tarnautojams valstybės valdžios ir valdymo, savivaldos, krašto apsaugos institucijose, vidaus reikalų sistemoje, prokuratūroje, teismuose, Valstybės saugumo departamente, diplomatinėje tarnyboje, muitinėje, Valstybės kontrolėje ir kitose kontrolę bei priežiūrą vykdančiose valstybės institucijose, advokatams ir notarams, bankų ir kitų kredito įstaigų, strateginių ūkio objektų, ryšių sistemos, saugos tarnybų ir jų struktūrų bei kitų tarnybų, teikiančių detektyvų paslaugas, darbuotojams. Asmuo, slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiosmis tarnybosmis, ir eidamas Respublikos Prezidento, Seimo ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuodamas, turi prisipažinti Lietuvos valstybei bendradarbiavęs su minėtomis tarnybomis. To nepadariusius arba pateikus žinomai melagingas žinias, taikomi įstatyme numatyti veiklos apribojimai.
Pagal minėtą įstatymą, buvusios SSRS specialiosios tarnybos pagal šį įstatymą yra:
- Valstybės saugumo vyriausioji valdyba (GUGB), priklausiusi SSRS vidaus reikalų liaudies komisariatui (NKVD) bei veikusi nuo 1934 m. liepos 1 d. iki 1941 m. vasario 3 d. ir nuo 1941 m. liepos 20 d. iki 1943 m. balandžio 14 d.;
- SSRS valstybės saugumo liaudies komisariatas (NKGB), veikęs nuo 1941 m. vasario 3 d. iki 1941 m. liepos 20 d. ir nuo 1943 m. balandžio 14 d. iki 1946 m. kovo 15 d.;
- SSRS valstybės saugumo ministerija (MGB), veikusi nuo 1946 m. kovo 15 d. iki 1953 m. kovo 15 d.;
- SSRS vidaus reikalų ministerija (MVD), veikusi nuo 1953 m. kovo 15 d. iki 1954 m. kovo 13 d.;
- SSRS valstybės saugumo komitetas (KGB), veikęs nuo 1954 m. kovo 13 d. iki 1992 m. sausio 1 d.;
- Valstybės saugumo departamentas (VSD), veikęs nuo 1940 m. birželio 20 d. iki 1940 m. rugsėjo 3 d.;
- Lietuvos SSR NKVD struktūrai priklausiusi Valstybės saugumo valdyba, veikusi nuo 1940 m. rugsėjo 3 d. iki 1941 m. balandžio 1 d.;
- Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariatas, veikęs nuo 1943 m. balandžio 14 d. iki 1946 m. kovo 15 d.;
- Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerija, veikusi nuo 1946 m. kovo mėn. iki 1953 m. balandžio mėn.;
- Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerija, veikusi nuo 1953 m. balandžio mėn. iki 1954 m. balandžio mėn.;
- Valstybės saugumo komitetas prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos, veikęs nuo 1954 m. balandžio 1 d. iki 1978 m. rugsėjo 14 d.;
- Lietuvos SSR valstybės saugumo komitetas, veikęs nuo 1978 m. rugsėjo 14 d. iki 1991 m. spalio 1 d.;
- SSRS NKVD GUGB 4 skyrius, veikęs nuo 1938 m. rugsėjo 29 d. iki 1941 m. vasario 8 d.;
- SSRS liaudies gynybos komisariato (NKO) 3 valdyba, Karinio jūrų laivyno liaudies komisariato (NKVMF) 3 valdyba ir SSRS NKVD 3 skyrius, veikę nuo 1941 m. vasario 8 d. iki 1941 m. liepos 17 d.;
- SSRS NKVD Ypatingųjų skyrių valdyba, veikusi nuo 1941 m. liepos 17 d. iki 1943 m. balandžio 19 d.;
- SSRS NKO Vyriausioji kontržvalgybos valdyba „Smerš“, SSRS NKVMF Kontržvalgybos valdyba „Smerš“ ir SSRS NKVD Kontržvalgybos skyrius „Smerš“, veikę nuo 1943 m. balandžio 19 d. iki 1946 m. gegužės 4 d.;
- SSRS MGB 3 vyriausioji valdyba ir SSRS MVD Kontržvalgybos skyrius, veikę nuo 1946 m. gegužės 4 d. iki 1953 m. kovo 14 d.;
- SSRS MVD 3 valdyba, veikusi nuo 1953 m. kovo 14 d. iki 1954 m. kovo 18 d.;
- Informacijos komitetas prie SSRS Ministrų Tarybos, veikęs nuo 1947 m. kovo mėn. iki 1952 m. sausio mėn.;
- Vyriausioji žvalgybos valdyba prie Sovietų armijos generalinio štabo (GRU), veikusi nuo 1918 m. spalio mėn.
Visgi šiomis nuostatomis yra įvertinti sovietinių nusikaltimų vykdytojai. Tačiau iki šiol nėra deramai įvertinti šių nusikaltimų organizatoriai.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad LKP pripažįstama nusikalstama organizacija, 1940–1941 metais ir 1944–1990 metais SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje įtvirtinusi diktatūrą, kovojusi prieš lietuvių tautos valstybingumo ir nepriklausomybės siekį, veikusi kaip paklusni ir iniciatyvi Sovietų Sąjungos komunistų partijos valios reiškėja ir įgyvendintoja srities organizacijos teisėmis ir būdama atsakinga už šias SSRS okupacinės valdžios priemones: Lietuvos piliečių genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, įskaitant masines represijas, terorą, baudžiamąsias akcijas, trėmimus, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, režimo priešininkų kalinimą ir kankinimą, kitokį jų persekiojimą, sovietizaciją, okupuotos Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų turto nacionalizavimą ir konfiskavimą, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, ateizaciją, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą.
Įstatymo projekte taip pat numatyti įpareigojimai tam tikriems LKP nariams. Konkrečiai siūloma nustatyti, kad buvę LKP Centro Komiteto (toliau – LKP CK) nariai ir sekretoriai, buvę kandidatai į LKP CK narius, buvę LKP CK Prezidiumo nariai, buvę LKP CK biuro nariai, buvę kandidatai į LKP CK biuro narius, buvę LKP CK instruktoriai, skyrių vedėjai ir jų pavaduotojai, sektorių vedėjai ir jų pavaduotojai, buvę LKP sričių, apskričių, valsčių, miestų ir rajonų komitetų nariai, sekretoriai, biurų nariai, skyrių vedėjai ir jų pavaduotojai, sektorių vedėjai ir jų pavaduotojai, buvę Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos Centro Komiteto (toliau – LLKJS CK) nariai ir sekretoriai, buvę LLKJS CK biuro nariai, buvę Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos (toliau – LLKJS) instruktoriai, skyrių vedėjai ir jų pavaduotojai, buvę LLKJS sričių, apskričių, valsčių, miestų ir rajonų komitetų sekretoriai, buvę LLKJS operatyvinių būrių vadovai, buvę Sovietų Sąjungos komunistų partijos Centro Komiteto etatiniai darbuotojai, buvę Visasąjunginės Lenino komunistinio jaunimo sąjungos Centro Komiteto etatiniai darbuotojai, pageidaujantys būti kandidatais į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius – merus, savo anketose ir (ar) biografijose turi nurodyti savo priklausomybę minėtoms struktūroms. Taip pat šie asmenys, dalyvaudami konkursuose į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą, konkursuose ar atrankose į valstybės tarnybą ar skiriami į bet kokias aukštesnes pareigas valstybės tarnyboje, pateikdami savo gyvenimo aprašymą, jame irgi turėtų nurodyti savo priklausomybę minėtoms LKP struktūroms.
Įstatymo projekte numatoma ir duomenų vertinimo tvarka. Siūloma nustatyti, kad aukščiau minėtiems asmenims ketinant dalyvauti rinkimuose į Respublikos Prezidenus, Seimo, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius – merus, VRK tikrintų jų anketas ir (ar) biografijas tikrintų, ar jose nurodyti duomenys apie priklausomybę minėtoms LKP struktūroms yra teisingi.
Tikrinimas būtų atliekama tokia tvarka:
1) jeigu VRK gauna raštu informaciją, kad anketoje ir (ar) pateikti duomenys apie priklausomybę minėtoms LKP struktūroms yra neteisingi ar nuslėpti, taip pat, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, partijos keliamas kandidatas į Seimo narius daugiamandatėje ir (arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, taip pat į Europos Parlamento narius, rinkimų komiteto keliamas kandidatas į Europos Parlamento narius, asmuo, išsikėlęs kandidatu į Seimo narius, partijos, rinkimų komiteto keliamas kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus, asmuo, išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, ar kandidatas į Respublikos Prezidentus, Seimo narius daugiamandatėje ir (arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius – merus priklausė minėtoms LKP struktūroms, ir nustato, kad apie tai nėra įrašyta anketoje ir (ar) biografijoje, per 48 valandas privalo pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, partijos keliamą kandidatą į Seimo narius daugiamandatėje ir (arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, taip pat į Europos Parlamento narius, rinkimų komiteto keliamą kandidatą į Europos Parlamento narius, asmenį, išsikėlusį kandidatu į Seimo narius, partijos, rinkimų komiteto keliamą kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, asmenį, išsikėlusį kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, ar kandidatą į Respublikos Prezidentus, Seimo narius daugiamandatėje ir (arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius – merus supažindinti su gauta informacija ir pasiūlyti jam pateikti paaiškinimus.
2) jeigu aukščiau minėtas asmuo sutinka su VRK gauta informacija, jis turi nedelsdamas papildomai įrašyti šią informaciją į savo anketą ir (ar) biografiją. VRK ne vėliau kaip per 24 valandas privalo šią informaciją paskelbti viešai.
3) jeigu aukščiau minėtas asmuo nesutinka su VRK gauta informacija, kviečiamas neatvyksta į VRK ar atsisako pateikti paaiškinimus dėl gautos informacijos, VRK prireikus gali kreiptis į informaciją suteikusius asmenis, taip pat į kitas įstaigas ar organizacijas, prašydama pateikti papildomus duomenis ar dokumentus.
4) išnagrinėjusi gautą informaciją, VRK privalo priimti vieną iš šių sprendimų:
- gautą informaciją pripažinti nepagrįsta;
- kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu nustatyti faktą, kad aukščiau minėtas asmuo anketoje ir (ar) biografijoje nurodė neteisingus duomenis apie savo priklausomybę minėtoms LKP struktūroms arba tokius duomenis nuslėpė.
5) visais atvejais VRK ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo turi priimti sprendimą ir per 24 valandas nuo sprendimo priėmimo jį paskelbti.
6) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas VRK prašymą išnagrinėja per 72 valandas ir priima sprendimą. Šis sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
7) įsiteisėjusį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą VRK per 24 valandas paskelbia viešai.
8) jeigu minėtą informaciją apie neteisingus ar nuslėptus duomenis dėl priklausomybės LKP struktūroms VRK gauna iki rinkimų likus mažiau kaip 12 dienų, kandidatas į Respublikos Prezidentus, Seimo narius daugiamandatėje ir (arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius – merus su šia informacija nesupažindinamas ir VRK jos nenagrinėja.
9) VRK Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytą faktą gali viešai paskelbti ne vėliau kaip likus 72 valandoms iki balsavimo pradžios.
Asmenims, priklausiusiems minėtoms LKP struktūroms, ketinant dalyvauti konkursuose ar atrankose į valstybės ar diplomatinę tarnybą, konkursą organizuojančios įstaigos struktūrinis padalinys arba valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, (toliau – personalo administravimo tarnyba), vadovaudamasis Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašu, Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą nuostatais, patikrintų, ar pretendento į valstybės ar diplomatinę tarnybą gyvenimo aprašyme nurodyti duomenys apie priklausomybę toms LKP struktūroms yra teisingi. Personalo administravimo tarnyba, nustačiusi, kad pretendento į valstybės ar diplomatinę tarnybą gyvenimo aprašyme nurodyti duomenys apie priklausomybę LKP struktūroms yra neteisingi ar nuslėpti, taip pat, kad pretendentas į valstybės ar diplomatinę tarnybą priklausė šioms LKP struktūroms, bet tai nėra nurodyta jo gyvenimo aprašyme, jam nebūtų leidžiama dalyvauti konkurse ar atrankoje.
Pažymėtina, kad buvusios priklausomubės minėtoms LKP struktūroms viešinimas nėra tas pats, kas slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis viešinimas.
Tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas, moraliniu požiūriu vertinant, užtikrintų istorinį teisingumą.
Siūloma, kas teikiamas įstatymas įsigaliotų 2023 m. lapkričio 1 d.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta?
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai?
Įstatymo priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai?
Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios?
Asmens bendrųjų gebėjimų tikrinimą, vadovavimo gebėjimų tikrinimą ir konkurso į karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo, priimamo konkurso būdu, pareigas įstaigoje organizavimo tvarką reglamentuoja Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 478 redakcija). Priėmus Įstatymo projektą, šį aprašą reikės tikslinti.
Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2003 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 92 (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2018 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. V-120 redakcija). Priėmus Įstatymo projektą, šiuos nuostatus reikės tikslinti.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka?
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus?
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti?
Priėmus Įstatymo projektą, Vyriausybė iki 2023 m. spalio 31 d. turės priimti nutarimą dėl Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 478 redakcija), pakeitimo.
Priėmus Įstatymo projektą, Užsienio reikalų ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. turės priimti įsakymą dėl Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2003 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 92 (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2018 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. V-120 redakcija), pakeitimo.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)?
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Nebuvo gauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis.
„Lietuvos komunistų partija“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
Seimo nariai
Audronius Ažubalis
Laurynas Kasčiūnas
Valdas Rakutis
Angelė Jakavonytė
Kazys Starkevičius
Justinas Urbanavičius
Paulius Saudargas
Irena Haase
Antanas Čepononis