LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Sveikos gyvensenos komisija

PAPILDOMOS KOMISIJOS IŠVADA

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DĖL FARMACIJOS ĮSTATYMO NR. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 35¹, 59¹, 68¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR ĮSTATYMO PAPILDYMO AŠTUNTUOJU¹ SKIRSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1744

2018-05-09  Nr. 146-P-7(2)

Vilnius

1. Komisijos posėdyje dalyvavo: Komisijos pirmininkas Dainius Kepenis, Komisijos nariai: Kęstutis Bartkevičius, Algimantas Kirkutis, Andrius Kupčinskas, Artūras Skardžius, Gediminas Vasiliauskas. Komisijos sekretoriato patarėja Elena Mačiulaitytė, vyriausioji specialistė Rimantė Kniukštienė. SAM Farmacijos departamento Farmacinės veiklos skyriaus vedėja Gražina Bobelienė, SAM Farmacijos departamento Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vedėja Miglė Domeikienė, Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-12)	2	54^1 54^2		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis siūloma papildyti keičiamo Farmacijos įstatymo 2 straipsnį 54^1 bei 54^2 dalimis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnis 54^1 dalimi buvo papildytas 2017 m. gruodžio 19 d. priimtu Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-937. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo įstatymo 2 straipsnis turėtų būti pildomas 54^2 ir 54^3 dalimis.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-12)	2			2. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnį siūloma papildyti dalimi, nustatančia, kad vaistinio preparato dozuotė yra vaistinio preparato vienetas (tabletė, kapsulė, ampulė ir kt.), turintis tam tikrą veikliosios medžiagos kiekį. Pažymėtina, kad šiame apibrėžime vartojama formuluotė „turintis tam tikrą veikliosios medžiagos kiekį“ yra ir perteklinė, ir neinformatyvi. Atkreiptinas dėmesys, kad bet kokiame vaistinio preparato kiekyje (dozuotėje, vienkartėje dozėje, vienkartės dozės dalyje) visada yra tam tikras kiekis veikliosios medžiagos. Galbūt turimas omenyje ne bet koks veikliosios medžiagos, o būtinas (pakankamas), tam tikrą farmacinę formą ir (ar) stiprumą atitinkantis, tam tikram farmaciniam poveikiui reikalingas veikliosios medžiagos kiekis. Atsižvelgiant į tai, sąvokos „vaistinio preparato dozuotė“ apibrėžimas tikslintinas.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-12)	8	12^1		3. Projekto 2 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 8 straipsnio 12^1 dalyje esančią nuostatą siūlome dėstyti ne kaip abstrakčią, į jokį konkretų adresatą nenukreiptą nuostatą dėl parduotų vaistinių preparatų negrąžinimo ir nekeitimo, o kaip imperatyvų draudimą valstybės prižiūrimą farmacinę veiklą vykdantiems subjektams priimti atgal iš gyventojų ir (ar) keisti jų įsigytus vaistinius preparatus. Vertinant šią nuostatą, svarstytina, ar Administracinių nusižengimo kodekso 66 straipsnis, reglamentuojantis atsakomybę už farmacijos praktikos ir su vaistais (vaistiniais preparatais) ar veikliosiomis medžiagomis susijusios veiklos sąlygų pažeidimus, neturėtų būti papildytas nauja nusižengimo sudėtimi, numatančia atsakomybę už šio draudimo (priimti grąžinamus ar pakeisti vaistinius preparatus) nesilaikymą.	Atsižvelgti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-12)	19	1		4. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad vaistinių preparatų gamybos licenciją, didmeninio platinimo licenciją ar vaistinės veiklos licenciją gali būti išduodamos tik juridiniams asmenims. Šia nuostata siekiama pakeisti šiuo metu galiojančią nuostatą, kad minėtosios licencijos gali būti išduodamos ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų padaliniams, užsienio valstybių juridinių asmenų ir kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje. Nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nuostatų nėra aišku, kodėl licencijos negalės būti išduodama kitiems ūkio subjektams, teisės aktų nustatyta tvarka vykdantiems veiklą Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad Licencijavimo pagrindų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“, nustatyta, kad ūkio subjektu, t.y. subjektu kuriam gali būti išduodama licencija, laikomas ūkio subjektas, kaip jis apibrėžtas Viešojo administravimo įstatyme. Tuo tarpu minėto įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektu laikomas fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis teisės aktų reglamentuojamą ūkinę veiklą, kurią prižiūri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą subjektai. Taip pat pažymėtina, kad ir galiojančiose farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1191, nustatyta, kad šios taisyklės nustato licencijų išdavimo Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, užsienio valstybių juridinių asmenų ir kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje tvarką. Atsižvelgiant į tai, siūlytume neatsisakyti galiojančios nuostatos, pagal kurią licencijuojama farmacijos veikla gali užsiimti ne tik Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys. Dėl analogiškų motyvų ginčytina ir projekto nuostata, numatanti, kad vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmone galėtų būti laikomas tik Lietuvos Respublikos juridinis asmuo (kaip nustatyta projekto 1 straipsnio 3 dalimi pildomoje naujoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 69^1 dalyje).	Pritarti
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-12)	35	5		5. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje minimos dienos stacionaro paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau atkreipiame dėmesį, kad nei keičiamame įstatyme, nei Sveikatos sistemos įstatyme, nei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nėra apibrėžta, kas laikoma dienos stacionaro paslaugomis (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje tik nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos pagal paslaugų teikimo laiką ir vietą skirstomos į ambulatorines, stacionarines bei mišrias). Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytume įstatyminiu lygmeniu įtvirtinti „dienos stacionaro paslaugų“ ar „dienos stacionaro asmens sveikatos priežiūros įstaigų“ sąvokos turinį.	Pritarti
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-12)	35	5		6. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 5 dalies antrajame sakinyje po žodžio „teikia“ reikėtų įrašyti žodį „ir“, nes dabartinė siūloma formuluotė suponuoja, kad šis sakinys taikomas tik toms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios teikia išimtinai tik dienos stacionaro paslaugas. Be to, mūsų nuomone, šiame sakinyje žodis „ir“ turi būti įrašytas vietoj žodžio „tik“, nes siūloma formuluotė suponuoja, kad ir dienos stacionaro paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos ligoninės vaistinė nebegalės vykdyti kitos su vaistiniais preparatais susijusios veiklos, o tik parduoti (išduoti) kompensuojamuosius vaistinius preparatus dienos stacionare gydomiems pacientams.	Atsižvelgti
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-12)	35^1	1		7. Derinant projekto 5 straipsniu keičiamos įstatymo 35 straipsnio 5 dalies paskutinįjį sakinį su įstatymo 35^1 dalimi, nustatančioje vaistinių preparatų siūlymo parduoti gyventojams nuotoliniu būdu reikalavimus, turėtų būti patikslinta ir Farmacijos įstatymo 35^1  straipsnio 1 dalis, joje po žodžio „išskyrus“ įrašant žodžius „ligonines vaistines ir“.	Atsižvelgti
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-12)	41^2	2		8. Projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^2 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad Vaistinis preparatas įrašomas į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, jei „vaistinio preparato pakuotėje yra mažiausias to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir vaistinio preparato farmacinės formos vaistinio preparato dozuočių kiekis“. Atkreipiame dėmesį, kad siūloma formuluotė stokoja aiškumo. Tuo atveju, jei siekiama nustatyti, kad į minėtą sąrašą bus įrašomas vienintelio gamintojo vaistinis preparatas, t.y. tik to gamintojo, kurio vaistinio preparato dozuočių kiekis bus mažiausias rinkoje, nuostata keltų abejonių. Viena vertus, tokia nuostata nepagrįstai apribotų konkurenciją ir galimai skatintų nelogišką konkurenciją – gaminti kuo mažesnės dozuotės vaistinius preparatus, kad tik šiais preparatais būtų prekiaujama mažmeninės prekybos įmonėse. Kita vertus, svarstytina, ar tokia nuostata nepažeistų vartotojų interesų, kai jiems būtų parduodami galimai per mažos dozuotės vaistinės preparatai, kurių reikėtų suvartoti daugiau vienetų, kad būtų pasiektas laukiamas efektas. Tuo atveju, jei toks reguliavimo tikslas nesiekiamas, reguliavimas turėtų būti tobulinamas, kad būtų aiški jo esmė ir taikymo apimtis. Manytina, kad turėtų būti aiškiai nustatyta, kad į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą turėtų būti įrašomi visų gamintojų to paties bendrinio pavadinimo mažiausios dozuotės vaistiniai preparatai. Kartu atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekte aptariami tik vaistinių preparatų įrašymo į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, klausimai, tačiau nereguliuojami vaistinių preparatų išbraukimo iš šio sąrašo klausimai ir su išbraukimu susijusios problemos. Pavyzdžiui, nėra aišku, ar tuo atveju, jei atsirastų mažesnės dozuotės vaistinis preparatas nei įrašytas į sąrašą, ar tokiu atveju, anksčiau įrašytas preparatas turėtų būti išbraukiamas. Ar tokiu atveju didesnės dozuotės preparatus reikėtų išimti iš prekybos ir kokie asmenys turėtų kompensuoti dėl to atsiradusius nuostolius ir kt. klausimai.	Atsižvelgti
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-12)	41^3	2	1	9. Projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^3 straipsnio 2 dalies 1 punkto b papunktyje numatyta, kad mažmeninės prekybos vaistiniais preparatais veiklos vietos negali būti įrengtos kultūros įstaigose. Pažymėtina, kad galiojantys įstatymai nei apibrėžia pačios sąvokos „kultūros įstaiga“ turinį, nei kitaip priskiria tam tikrą veiklą vykdančias įstaigas kultūros įstaigos statusą turinčių įstaigų kategorijai. Todėl manytina, kad aptariamame keičiamo įstatymo punkte reikėtų aiškiai nurodyti kokiose įstaigose (muziejuose, kultūros centruose, bibliotekose ir kt.) negali būti pardavinėjami vaistiniai preparatai. Kartu atkreipiame dėmesį, kad teikiamas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis, nes nuo jo turinio priklausys, ar asmuo gali realizuoti savo teisę į prekybą. Todėl vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, kad visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimti turi būti nustatytas aiškiai ir tik įstatymuose, analizuojamame punkte atsisakytina žodžių skliaustuose „(interneto klubuose ir pan.)“. Visi teikiamo draudimo aspektai turi būti aiškūs, be to įstatyme turi būti įtvirtintas baigtinis sąrašas. To, kaip turėtų būti sureguliuotas siūlomas draudimas, pavyzdžiu galėtų būti laikomas Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnis.	Pritarti
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-12)	41^3	2	4	10. Projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^3 straipsnio 2 dalies 4 punkte prieš skaičių „6“ įrašytini žodžiai „ne mažiau kaip“. Analogiška pastaba taikytina ir pildomo įstatymo 41^5 straipsnio 3 daliai, žodžius „ne mažiau kaip“ įrašant po žodžio „kreiptis“.	Atsižvelgti
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-12)	41^4 41^3 41^3	1 4 5	5	11. Atsižvelgiant į tai, kad vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms teisė parduoti vaistinius preparatus sustabdoma tuo atveju, jei nesumokėta valstybės rinkliava (pildomo įstatymo 41^4 straipsnio 1 dalies  5 punktas) bei siekiant teisinio aiškumo dėl pareigos juridiniam asmeniui, siekiančiam būti įrašytam į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą, sumokėti valstybės rinkliavą, pildomo įstatymo 41^3 straipsnio 4 dalis, numatanti privalomus pateikti dokumentus, turėtų būti papildyta nuostata, numatančia, be kita ko, ir valstybės rinkliavos sumokėjimą. Analogiško turinio pastabos taikytina ir pildomo įstatymo 41^3 straipsnio 5 daliai.	Atsižvelgti
12.		41^3	4		12. Projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^3 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad juridinis asmuo laikomas įrašytu į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą kitą dieną po deklaracijos, kurioje pateikiami sveikatos apsaugos ministro nustatyti duomenys ir kuria deklaruojama atitiktis šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams. Vertinant šią nuostatą, visų pirma, nėra aišku, kokie sveikatos apsaugos ministro nustatyti duomenys, nenumatyti pačiame įstatyme, papildomai turi būti nurodyti deklaracijoje. Pažymėtina, kad su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Šiuo atveju įstatymu nustatomas teisinis reguliavimas, kurio pagrindu juridinių asmenų teisė būti įrašytu į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą vieną iš elementų - reikalingų pateikti duomenų turinį, nustatytų poįstatyminis teisės aktas. Atsižvelgiant į tai, informacija ar duomenys, kurie turi būti pateikiami deklaracijoje, turi būti aptarti pačiame įstatyme. Antra, nėra aišku, kodėl deklaracijos duomenis pavedama nustatyti sveikatos apsaugos ministrui, kai visi reikalingi dokumentai bei kita informacija yra nustatoma Vyriausybės tvirtinamose Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse. Trečia, ši nuostata tikslintina, nustatant, kad juridinis asmuo laikomas įrašytu į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą kitą dieną po deklaracijos, kuria deklaruojama atitiktis šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams, ir Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse nurodytų reikalingų dokumentus, patvirtinančių atitiktį minėtiesiems reikalavimams, pateikimo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai dienos, o tuo atveju jei dokumentai nepateikiami kartu su deklaracija, jie turi būti pateikti per 30 dienų nuo deklaracijos pateikimo dienos). Analogiško turinio pastabos taikytinos ir pildomo įstatymo 41^3 straipsnio 5 dalies nuostatoms.	Pritarti
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-12)	41^4	1	3 4	13. Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant į tai, kad pildomo įstatymo 41^4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai nustato beveik identiškus vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymo pagrindus, šiuos punktus siūlome sujungti į vieną, reglamentuojantį dokumentų nepateikimo bei nepilno, netinkamo ar netikslaus jų įforminimo atvejus.	Pritarti
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-12)	41^4	1	5	14. Pildomo įstatymo 41^4 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata netiesiogiai suponuoja, kad tam tikrais atvejais valstybės rinkliava dėl juridinių asmenų įrašymo į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą gali būti ir nemokama. Atkreiptinas dėmesys, kad visus atleidimo nuo valstybės rinkliavos pagrindus nustato Valstybės rinkliavų įstatymas. Šio įstatymo 6 straipsnyje nėra numatyta, kad už projekte reglamentuojamas Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos teikiamas juridinių asmenų įrašymo į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą paslaugas suinteresuoti asmenys atleidžiami nuo valstybės rinkliavos. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, pildomo įstatymo 41^4 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 2 dalies 5 punkte brauktini žodžiai „jei ji turėjo būti sumokėta“.	Pritarti
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-12)	41^4	3 5	2	15. Siekiant teisės akto nuostatų nuoseklumo, siūlome suvienodinti pildomo įstatymo 41^4 straipsnio 3 dalyje bei 5 dalies 2 punkte pateiktas blanketinės nuorodas – „šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir (ar) 5 punktuose“ bei „šio straipsnio 1 dalies 2-5 punktų“.	Pritarti
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-12)	41^4	6		16. Pildomo įstatymo 41^4 straipsnio 6 dalyje pateikiama nuoroda į šio straipsnio 3 dalies  1 punktą turėtų būti patikslinta (turi būti pateikta nuoroda į šio straipsnio 2 dalies 1 punktą).	Atsižvelgti
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-12)	41^6	1	4	17. Pildomo įstatymo 41^6 straipsnio 1 dalies 4 punkto c papunktis turėtų būti patikslintas, jame nustatant įspėjimą gyventojams ne apie absoliutų draudimą ardyti vaistinių preparatų pakuotes (kas iš esmės paneigtų pačią galimybę vartoti vaistinius preparatus neišardžius jų pakuotės), o apie draudimą ardyti vaistinių preparatų pakuotes prekybos vietoje jų neįsigijus.	Pritarti
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-12)	10			18. Projekto 10 straipsnio 1 dalyje turi būti pateikiama nuoroda ne į šio straipsnio 2, o 3 dalį.	Atsižvelgti
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-12)				19. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 17 punkto nuostatą, turi būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas.	Atsižvelgti
20.	Specialiųjų tyrimų tarnyba (2018-04-04)				Atliekant Projekto Nr. XIIIP-1744 antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad juo siekiama leisti į Vaistinių preparatų sąrašą įrašytus vaistinius preparatus parduoti gyventojams mažmeninės prekybos įmonėse, kurios nėra vaistinės, taip pat nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujantis bus sudaromas Vaistinių preparatų sąrašas ir kt. Dėl Projekto Nr. XIIIP-1744 antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (2018-05-02)	50	4 7	13	Dėl Farmacijos ¡statymo projektui pateiktų 2018-04-24 Seimo narių S. Tumėno ir A. Gumuliausko pasiūlymų, kuriais siūloma: reklamuojant vaistinius preparatus gyventojams drausti nurodyti kompensuojamųjų vaistų priemokų sumažinimą, „gerą kainą" (50 str. 4 d. 13 p.); drausti vaistinių reklamą per žiniasklaidos priemones (50 str. 7 d.). Abu pasiūlymuose išdėstyti ribojimai yra tiek procedūriškai, tiek savo esme žalingi, taip pat galimai prieštarauja LR Konstitucijai, todėl prašome LR Seimo Sveikatos reikalų komitetą bei LR Seimo Sveikos gyvensenos komisiją jiems nepritarti. Tai būtų jokiais argumentais nepagrįsta neproporcinga reguliacinė priemonė, kuri, kaip išdėstyta aukščiau, Lietuvos gyventojams būtų visiškai nenaudinga. LRTA nuomone šie pasiūlymai, visų pirma, prieštarauja Lietuvos Respublikoje galiojančioms teisėkūros procedūroms ir, antra, yra neproporcingi bei nepagrjsti, todėl neturėtų būti svarstomi. Pirmiausia, manome, kad šių pasiūlymų pateikimas Įstatymo projektui neatitinka teisinės valstybės teisėkūros principų dėl šių priežasčių: 1. Abu pasiūlymai yra pateikti jstatymo projekto 50 straipsniui (4 daliai ir 7 daliai), nors Farmacijos įstatymo 50 straipsnio įstatymo projektu nėra siūloma keisti. Jokie šio straipsnio keitimai nebuvo ir nėra numatyti įstatymo projektų rengėjų, jų siūlomi keisti straipsniai yra Nr. 2, 8, 19, 33, 35, 35(1), 59(1), 68(1) bei papildymas aštuntuoju(1) skirsniu. 2. įstatymo projekto rengėjas, LR Sveikatos apsaugos ministerija, nurodo, kad „Farmacijos įstatymo projekto tikslas - mažinti leistiną vaistinių preparatų prekybos koncentraciją vaistinėse, skatinti alternatyvių prekybos tam tikrais vaistais kanalų atsiradimą ir gerinti vaistų prieinamumą pacientams." įstatymo projektu reguliuojamas klausimas – vaistų pardavimas mažmeninės prekybos vietose, ligoninėse, vaistinių steigimas bei papildomos vaistų išdavimo taisyklės (pvz. amžiaus cenzas, kada galima įsigyti vaistų, vaistų grąžinimo klausimas ir kt.). Taigi iš esmės įstatymo projektas yra skirtas vaistų prekybos, bet ne reklamos reguliavimui, todėl nėra tinkama su įstatymo projekto tikslu ir esme nesusijusį šalutinį klausimą jungti prie viso įstatymo projekto. 3. Įstatymo projektas jau seniai yra derinamas ir analizuojamas valstybės institucijų ir suinteresuotų pusių, todėl visiškai naujo reklamos klausimo įtraukimas jau įsibėgėjus įstatymo projekto svarstymui, rodytų, kad šis teisėkūros procesas yra neprognozuojamas. Įstatymo projektas buvo derinamas LR Vyriausybėje tarp ministerijų bei kitų institucijų, jis jau yra praėjęs pateikimo procedūrą Seimo plenariniame posėdyje 2018 m. kovo 15 d., taip pat LR Sveikatos reikalų komitete 2018 m. balandžio 11 d. jau buvo surengti klausymai dėl įstatymo projekto. Tačiau pasiūlymai dėl reklamos ribojimų buvo pateikti tik 2018 m. balandžio 24 d., todėl dėl jų savo nuomonės nėra išreiškusi nei Vyriausybė, nei kitos suinteresuotos pusės. Reklamos reguliavimas, kaip šalutinis aspektas, nuo įstatymo projekto iniciavimo momento nebuvo svarstytas, nėra pateikta argumentacija, tinkamai neišnagrinėti siūlomo teisinio reguliavimo padariniai, atitiktis Konstitucijai ir kt. Manome, kad minėti du pasiūlymai, kaip nesusiję su įstatymo projekto esme, neturėtų būti svarstomi, nes tai prieštarautų teisėkūros proceso sklandumui ir nuspėjamumui. Pasiūlymai dėl reklamos reguliavimo nėra tinkamai argumentuoti, nėra įvertintos jų pasekmės. Antra, vertinant pasiūlymus turinio prasme, manome, kad minėti pasiūlymai dėl reklamos ribojimo yra neproporcingi ir nenaudingi Lietuvos visuomenei, taip pat jie galimai prieštarauja LR Konstitucijai. Vienu iš savo pasiūlymų jo autoriai siūlo drausti nurodyti kompensuojamųjų vaistų priemokų sumažinimą, „gerą kainą". Norėtume pažymėti, kad kompensuojamieji vaistai yra išduodami tik pagal receptą - tai reiškia, kad jie yra įsigyjami, kai juos pacientams paskiria ir receptą išrašo gydytojas, o ne kai asmuo pats nusprendžia jų nusipirkti. Todėl žinoti, kur yra sumažinta kompensuojamo vaisto priemoka asmeniui yra naudinga - jis nesirenka vartoti ar nevartoti vaistą tik dėl to, kad kažkur sumažinta priemoka, jis tik renkasi kur pirkti vaistą, kai jam jį paskiria gydytojas. Taigi šis draudimas būtų visiškai nenaudingas Lietuvos gyventojams - jie arba turėtų ieškoti, klausti skirtingose vaistinėse priemokų dydžių, arba apskritai vaistinėms išnyktų paskata konkuruoti priemokų dydžiais ir mažesnių priemokų gyventojai negalėtų tikėtis niekur. Kitas pasiūlyme nurodytas terminas „gera kaina" (pasiūlymo autorių rašomas kabutėse) apskritai yra nevartotinas teisės aktuose ir yra neaiškaus turinio. Kitas pasiūlymas drausti vaistinių reklamą per žiniasklaidos priemones galimai prieštarauja LR Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinam informacijos laisvės principui, Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui bei teisinės valstybės principui. LR Konstitucinis teismas savo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarime pabrėžė, kad įstatymų leidėjas, reklamos (kartu ir informacijos) laisvę įstatymu ribodamas tam, kad būtų apsaugota žmogaus sveikata, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų išlaikyta protinga pusiausvyra tarp Konstitucijoje valstybei nustatyto įpareigojimo rūpintis žmonių sveikata ir žmogaus konstitucinės teisės ieškoti informacijos, ją gauti bei skleisti. Informacija, taip pat ir reklaminio turinio, negali būti ribojama vien dėl to, kad, įstatymų leidėjo nuomone, ji žmonėms nėra naudinga, nors ir nėra jiems žalinga. <...> Ypač pabrėžtina, kad įstatymais nustatyti reklamos laisvės ribojimai pagal Konstituciją negali būti didesni nei būtina inter alia žmogaus sveikatai apsaugoti. Manome, kad šiuo pasiūlymu būtų varžoma ūkinės veiklos laisvė, nes draudimas yra itin platus ir neproporcingas. Taip pat būtų pažeista ir žmogaus konstitucinė teisė ieškoti informacijos, ją gauti bei skleisti. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad įstatymo projekto rengėjai siekia gerinti vaistų prieinamumą pacientams, tikimasi, kad didėjant konkurencijai dėl naujų atsiradusių vaistų pardavimo vietų mažėtų vaistų kainos. Tačiau šis pasiūlymas prieštarauja pačiam įstatymo projekto tikslui - uždraudus vaistinių reklamą gyventojams būtų ribotos galimybės sužinoti, pavyzdžiui, apie atsidariusią naują vaistinę, taip pat naujoms vaistinėms ateiti į rinką ir informuoti apie tai potencialius klientus būtų itin sudėtinga.	Spręsti pagrindiniam Komitetui
2.	Lietuvos nepriklausomų (netinklinių) vaistinių bendruomenė, vaistininkai (2018-03-27)	69^1			Papildyti 2 straipsnį nauja 69^1 dalimi: „69^1Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė - juridinis asmuo, išskyrus vaistines, šio įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę parduoti vaistinius preparatus gyventojams.“ Prie vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės apibrėžimo įtraukti prierašą ..išskyrus įmones, turinčias alkoholio platinimo licencijas“. Šios dalies lingvistinė konstrukcija suponuoja išvadą,' kad vaistais galės prekiauti ir įmonės, turinčios ir alkoholio platinimo licenciją. Visiems suprantama, kad vaistai ir alkoholis du visiškai nesuderinami dalykai. Prekybą vaistiniais preparatais alkoholiu prekiaujančiose įmonėse ne tik, kad didintų apsinuodijimo vaistais riziką, bet ir didintų neracionalų vaistų vartojimą. Vaistiniai preparatai ir alkoholis dažnu atveju gali lemti rimtus asmens sveikatos pažeidimus, o šių dviejų medžiagų vartojimas dideliais kiekiais (pvz. alkoholis + paracetamolis) gali sukelti tragiškas pasekmes asmeniui. Vaistinėje, gyventojas paprastai tiesiogiai, ar netiesiogiai pasisako kokiu tikslu perka vaistinius preparatus (pvz., asmeniui skauda galvą, yra pakilusi temperatūra ir pan.). Mažmeninės prekybos įmonės, neturėdamos farmacijos specialistų ir neturėdamos teisės konsultuoti gyventojų (draudžiama konsultacija pagal šį Farmacijos įstatymo projektą), nesugebės įvertinti galimų pasekmių. Tai savo ruožtu gali sukelti itin sunkius padarinius asmens sveikatai (pvz., asmuo, kuriam po išgertuvių skauda galvą, gali sugalvoti įsigyti paracetamolio).	Spręsti pagrindiniam Komitetui
3.	Lietuvos nepriklausomų (netinklinių) vaistinių bendruomenė, vaistininkai (2018-03-27)	35	5		1. Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Ligoninės vaistinė - vaistinė, kuri yra asmens sveikatos priežiūros į įstaigos padalinys, aprūpinantis šią įstaigą vaistiniais preparatais ir (ar) vaistinių prekėmis. Jei1 asmens sveikatos priežiūros įstaiga teikia dienos stacionaro paslaugas, jos struktūrinis padalinys ligoninės vaistinė gali parduoti (išduoti) tik šios įstaigos dienos stacionare gydomiems pacientams kompensuojamuosius vaistinius preparatus, kurie jiems skiriami gydyti šios įstaigos dienos stacionare suteikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugą. Draudžiama ligoninės vaistinei vaistinius preparatus siūlyti parduoti nuotoliniu būdu.“ Mūsų nuomone ligoninės vaistinėms ir visuomenės vaistinėms nustatomos nevienodos veiklos sąlygos. Neaišku, ar ligoninės vaistinėms bus taikomi LR sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 patvirtintų Receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams taisyklių reikalavimai. Šiose taisyklėse yra 34 punktai, į kuriuos vaistininkas turi atsižvelgti išduodamas kompensuojamus vaistus gyventojams. Taip pat lieka neaišku, ar privalomi monitoriai, kuriuose rodoma informacija apie kompensuojamų vaistų kainas bei nuo 2019 m. privalomi dvigubo skenavimo skeneriai (siekiant užtikrinti vaistų falsifikatų prevenciją) bus privalomi tik visuomenės vaistinėms. Kyla klausimas ir dėl to, ar ligoninės vaistinėms bus privalomi reikalavimai dėl kiekybinės apskaitos, kasos aparatų bei visos kitos visuomenės vaistinėms privalomos įrangos turėjimo.	Spręsti pagrindiniam Komitetui
4.	Lietuvos nepriklausomų (netinklinių) vaistinių bendruomenė, vaistininkai (2018-03-27)	35^1	4		Pakeisti 35^1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Siūlyti parduoti Lietuvos Respublikoje nuotoliniu būdu leidžiama registruotus receptinius vaistinius preparatus pagal elektroninius receptus, išskyrus vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, įrašytų į sveikatos apsaugos ministro tvirtinamus kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, ir nereceptinius vaistinius preparatus. Šis reikalavimas taikomas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims.“ Pirma, elektroninė prekyba kol kas Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius ir manome, kad tokia skubota receptinių vaistų prekyba internete yra didžiulė ministerijos klaida. Antra, Lietuvoje mažmeninės prekybos vaistiniais preparatais rinka yra visiškai monopolizuota. Farmacijos departamento teikiami skaičiavimai apie Lietuvos rinkoje veikiančias netinklines vaistines neatitinka realybės. Elektroninė prekyba reikalauja didelių investicijų, kurias sau gali leisti tik didieji vaistinių tinklai, todėl toks, receptų perkėlimas į elektroninę prekybą tiesiogiai stiprins vaistinių tinklų monopolinę padėtį mažmeninės prekybos vaistiniais preparatais sektoriuje. Provincijoje veikiančios vaistinės (pvz., Balbieriškio vaistinė) neturės galimybės prekiauti receptiniais vaistiniais preparatais elektroniniu būdu ir gali būti priverstos nutraukti veiklą, o gyventojų aprūpinimas vaistiniais preparatais pablogės, nes didiesiems vaistinių tinklams į kai kurias kaimo vietoves plėstis nėra ekonomiškai naudinga. Taip pat iki šiol nebuvo atlikta išsami nepriklausomą elektroninės prekybos vaistais analizė, t. y. neanalizuota, ar nuotoliniu būdu Lietuvoje veiklą vykdančios vaistinės realiai teikia farmacines konsultacijas gyventojams prieš parduodamos nereceptinius vaistinius preparatus. Ketvirta, elektroninio recepto sistema Lietuvoje neveikia taip, kaip tikėjose visuomenė, su programa dirbantys specialistai, vaistininkai. REIKALAUJAME baigti visus elektroninio recepto sistemos tobulinimo darbus, atlikti išsamią nepriklausomą elektroninės prekybos vaistais analizę ir tik tuomet teikti tokius pasiūlymus projektui.	Spręsti pagrindiniam Komitetui
5.	Lietuvos nepriklausomų (netinklinių) vaistinių bendruomenė, vaistininkai (2018-03-27)	8^1			Papildyti Įstatymą 8^1 skirsniu. AŠTUNTASIS^1 SKIRSNIS VAISTINIŲ PREPARATŲ PARDAVIMAS VAISTINIŲ PREPARATŲ MAŽMENINĖS PREKYBOS ĮMONĖSE 41^1 straipsnis. Vaistinių preparatų pardavimo vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse bendrosios nuostatos 1. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė turi teisę parduoti gyventojams tik vaistinius preparatus, kurie įrašyti į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą ir kurių pakuočių ženklinimas ir pakuotės lapelis yra pateikti lietuvių kalba. REIKALAUJAME, kad prieš tvirtinant šį skirsnį, yra privalu sudaryti tikslų vaistų sąrašą, kuris būtų specialistų (farmakologas) atidžiai išanalizuotas pagal konkrečias veikliąsias medžiagas, įvertintas galimas poveikis tarp sąrašo vaistų ir tik tuomet tvirtinamas. 41^1 straipsnis. Vaistinių preparatų pardavimo vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse bendrosios nuostatos 1 2. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytose veiklos vietose draudžiama teikti informaciją apie vaistinius preparatus, išskyrus šio įstatymo 41^6  straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą informaciją, kuri gali būti pateikiama tik kartu su laikomais vaistiniais preparatais. REIKALAUJAME griežtinti Projekte numatytą vaistų išdavimo tvarką ir išduodamų vaistų kiekius. 41^2straipsnis. Vaistinio preparato įrašymas į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą Vaistinis preparatas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įrašomas į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, jei atitinka visas šias sąlygas: 1) yra nereceptinis vaistinis preparatas; 2) vaistinio preparato pakuotėje yra mažiausias to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir vaistinio preparato farmacinės formos vaistinio preparato dozuočių kiekis; 3) į vaistinio preparato sudėtį įeina tik viena veiklioji medžiaga. Šis kriterijus netaikomas tradiciniams augaliniams preparatams ir homeopatiniams vaistiniams preparatams, registruotiems taikant supaprastintą registracijos procedūrą; 4) vaistinis preparatas pagal ATC (anatominę-terapinę-cheminę) vaistų klasifikaciją turi kodą, prasidedantį N02B, M01 AE, N07BA, R02AA, D08A, A07DA03, R06AX13 arba A02BC; 5) vaistinis preparatas nėra skirtas tik vaikams iki 12 metų; 6) vaistinio preparato, vartojamo per bumą, sudėtyje nėra etanolio. REIKALAUJAME perduoti farmacijos ir farmakologijos specialistams leidžiamą prekiauti mažmeninės prekybos įmonėse tikslų vaistų sąrašą su veikliosiomis medžiagomis, atitinkanti šiuose reikalavimuose numatytas ATC grupes ir įvertinti jų poveikį žmogaus sveikatai tam tikrose situacijose. 41^3straipsnis. Teisės parduoti vaistinius preparatus įgijimas ir įgyvendinimas 2. Juridinis asmuo, neturintis vaistinės veiklos licencijos ir siekiantis konkrečioje (-iose) veiklos vietoje (-ose) parduoti gyventojams vaistinius preparatus, įrašytus į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) turi patalpas, kuriose numatoma parduoti vaistinius preparatus, atitinkančias šiuos reikalavimus: a) jos yra veiklos vietoje (-ose), kuriai (-ioms) išduotas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas; b) jos nėra įrengtos viešojo maitinimo vietose, švietimo, kultūros įstaigose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.) ar gyvenamosiose patalpose; Stabdyti visą aštuntąjį skirsnį, kol į „mažmeninės prekybos įmonės“ apibrėžimą nebus įtraukti alkoholio licencijų turėtojai.	Spręsti pagrindiniam Komitetui
6.	Lietuvos nepriklausomų (netinklinių) vaistinių bendruomenė, vaistininkai (2018-03-27)	68^1	1	2	1. Pakeisti 68^1straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ir (ar) vaistinio preparato registruotojo inicijuojamus vaistinių preparatų atšaukimus iš didmeninių vaistinių preparatų platintojų, vaistinių, vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei gyventojų.“ REIKALAUJAME įtraukti šiuos patalpų reikalavimus mažmeninėse platinimo įmonėse bei privaloma tvarka įrašyti šias prekybos vietas kaip vietas kuriose gyventojai gali priduoti vaistus su pasibaigusiu galiojimu. Kaip jau minėjome 41^6 straipsnio 5 punkte, mažmeninė platinimo įmonė neturi prievolės įrengti patalpose atskiros vietos, kur būtų sandėliuojami atšaukti iš rinkos vaistai atskirti nuo kitų įmonės prekių. Taip pat niekur nėra paminėti vaistai, su pasibaigusiu galiojimo terminu, bei jų priėmimas iš gyventojų privaloma tvarka.	Spręsti pagrindiniam Komitetui
7.	Lietuvos laisvosios rinkos institutas (2018-04-09)	35			DĖL KONKURENCIJOS TARP VAISTINIŲ IR LIGONINIŲ VAISTINIŲ, TEIKSIANČIŲ VISUOMENINĖS VAISTINĖS PASLAUGAS Dėl leidimo ligoninių vaistinėms užsiimti mažmenine prekyba vaistais (5 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas)             Šiuo metu ligoninės gali įsigyti vaistus ir tiekti juos savo pacientams, gydomiems stacionare. Projekto 5 straipsnis suteikia teisę ligoninių vaistinėms pardavinėti kompensuojamuosius vaistinius preparatus tos gydymo įstaigos dienos stacionare gydomiems pacientams.             Pritariame, kad reikia sudaryti sąlygas suteikti pacientams sklandžią dienos stacionaro paslaugą, tačiau Projekto rengėjai neįvertina visų galimų alternatyvų - vaistų pristatymas gydymo įstaigai naudojantis privačių vaistinių paslaugomis ar galimybė pacientams iš anksto įsigyti vaistus dienos stacionaro procedūroms naudojantis E-receptu ar nuotoline prekyba vaistais ar kitas sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų teikimo tvarkos patobulinimas. Kadangi nėra išsamiai išnagrinėtos alternatyvos siūlomų ligoninių vaistinių plėtrai, kyla abejonių ar Projekto rengėjų pasiūlymas yra geriausias Projekto aiškinamajame rašte iškeltos problemos sprendimas. Projekte pasiūlymas, jog kiekviena gydymo įstaiga, teikianti dienos stacionaro paslaugas, įgautų teisę įsteigti prekybos vaistais vietą ir užsiimti mažmenine prekyba vaistais sukelia šias grėsmes: 1. Sprendimas leisti valstybinėms gydymo įstaigoms užsiimti komercine veikla - nepagrįstas. Dauguma ligoninių (ar gydymo įstaigų) priklauso valstybei ar savivaldybėms. Tai reiškia, kad valstybiniam kapitalui atsiranda galimybė užsiimti komercine veikla - mažmenine prekyba vaistais. Turint galvoje intensyvią konkurenciją mažmeninės prekybos vaistais sektoriuje ir tai, kad Lietuvos ūkis, t.y. komercinė veikla konstituciškai remiasi privačia nuosavybe (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis) ir privačia iniciatyva, komercine veikla neturėtų užsiimti valstybės ar savivaldybių gydymo įstaigos. Valstybės kontrolė taip pat konstatuoja, kad “Valstybės institucijų dalyvavimas valstybės ir savivaldybių funkcijų nevykdančiose įmonėse ir įstaigose nėra pagrįstas ir racionalus, jei tam naudojami žmogiškieji ištekliai, skiriama valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų ir perduodama turto, tačiau negaunama atitinkama investicijų grąža.” (VK, Nr. Y-2017-6). 2. Kyla grėsmė, kad viešieji resursai, skirti gydymui, bus naudojami mažmeninės prekybos veiklai. Ligoninė, pradėjusi prekiauti vaistais, vykdytų dvi skirtingas veiklas: gydymą, kuris finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo  (PSDF) lėšų, savivaldybių, valstybės biudžetų ir mažmeninę prekybą vaistais, kuri finansuojama vaistų vartotojų (ir PSDF lėšų, tiek, kiek vartotojai pasinaudoja vaistų kompensacijomis). Tai reiškia, kad gydymo įstaiga, kuri pradėtų prekiauti vaistais, veiktų ir viešaisiais finansais apmokamoje srityje su labai apribota konkurencija (t.y. gydyme), ir konkurencingoje rinkoje, finansuojamoje privačiomis vartotojų lėšomis (t.y. prekyba vaistais). Tuo tarpu vaistinės veiktų tik viename - prekybos vaistais - srityje. Kyla pavojus, kad gydymo įstaigos, užsiimančios dar ir vaistų prekyba, pradės kryžmiškai subsidijuoti prekybos vaistais sritį.             Šiuo metu dauguma mažmeninės prekybos vaistais įmonių yra privataus kapitalo, kurios privalo įsigyti ar išsinuomoti patalpas. Tuo tarpu ligoninės, gydymo įstaigos dažnai patalpas ar pastatus valdo patikėjimo teise, nors patys pastatai nuosavybės teise priklauso savivaldybėms ar valstybei. Taip pat šis turtas yra atleistas nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Naudojimasis šiomis patalpomis gydymo įstaigoms yra suteiktas vykdyti gydymo veiklą. Kyla grėsmė, kad ligoninėms ar kitoms įstaigoms pradėjus mažmeninę prekybą vaistais, patalpos, kurios buvo suteiktos gydymo veiklai, be kita ko bus naudojamos mažmeninei prekybai vaistais. Tokiu atveju viešieji resursai bus naudojami ne pagal paskirtį, o tai savo ruožtu prieštarautų valstybės ir savivaldybės turto naudojimo principams, išdėstytiems LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. 3. Gali būti pažeisti sąžiningos konkurencijos principai. Gydymo įstaigos iš esmės nepatiria pastatų kapitalo kaštų. Tuo tarpu privačios mažmeninės prekybos vaistais įmonės – patiria. Tokiu būdu, mažmeninės prekybos vaistais vietos, įsteigtos viešajam kapitalui priklausančių gydymo įstaigų, įgautų nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš prekybos vietas, įsteigtas privataus kapitalo. Tokiu būdu būtų pažeidžiami sąžiningos konkurencijos principas, ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad kai kuriose viešajam kapitalui priklausančiose gydymo įstaigose jau veikia privačiam kapitalui priklausančios mažmeninės prekybos vaistais vietos. Vaistinių asociacijos duomenimis, yra 53 vaistinės, esančios ligoninėse (apima vaistines, kurios yra ligoninių pastatuose; ligoninės pastate, tačiau tam tikra jos teritorija priklauso ne pačiai ligoninei; visai šalia ligoninių - tik išėjus iš ligoninės pastato arba priešais, kitoje gatvės pusėje) ir 141 vaistinės esančios kitose gydymo įstaigose (apima vaistines, kurios yra gydymo įstaigų pastatuose; gydymo įstaigos pastate, tačiau tam tikra jos teritorija priklauso ne pačiai gydymo įstaigai; visai šalia gydymo įstaigų - tik išėjus iš gydymo įstaigos pastato arba priešais, kitoje gatvės pusėje). Jei gydymo įstaigoms bus leidžiama steigti joms priklausančias vaistines ir, jei gydymo įstaigos galės pasinaudoti nesąžiningos konkurencijos priemonėmis (kaip paminėta aukščiau), kyla pavojus, kad gydymo įstaigos gali tiesiog išstumti konkurentus, t. y. privačias vaistines, iš gydymo įstaigų pastatų. Tokiu būdu ši Projekto nuostata sudarytų sąlygas konkurencijos principų pažeidimams. Projekto 5 straipsnio 3 dalis siūlo leisti ligoninės vaistinę steigti bet kuriai asmens sveikatos priežiūros įstaigai. Nors to paties straipsnio 1 dalyje siūloma leisti parduoti (išduoti) vaistus, jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga teikia dienos stacionaro paslaugas. Tai dar labiau išplėstų potencialų valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių tinklą. Atsižvelgiant į išvardintus argumentus ir identifikuotas grėsmes, siūlome: 1. Nepritarti įstatymo Projekto 5 straipsniui. 2. Kreiptis į Konkurencijos tarybą išaiškinimo, ar visas Projektas, ir ypač Projekto 5 straipsnis neprieštarauja sąžiningos konkurencijos principams ir LR Konkurencijos įstatymui. 3. Jei Projektas būtų priimtas, imtis šių, grėsmes konkurencijai mažinančių, priemonių: a. Atskirti valstybiniam kapitalui priklausančių gydymo įstaigų įsteigtų mažmeninės prekybos vaistais įmonių turtą, pajamas, pinigų srautus, darbuotojus nuo gydymo įstaigos gydymui naudojamo turto, pajamų, pinigų srautų, darbuotojų ir kt., užtikrinant, kad gydymo veiklai skirti resursai nebūtų naudojami mažmeninei prekybai vaistais. b. Sukurti kontrolės mechanizmą, kuris užtikrintų, kad viešajam kapitalui priklausančios gydymo įstaigos nesubsidijuotų ar kitaip neremtų jų pačių įsteigtų vaistinių, įskaitant bet neapsiribojant: patalpų, turto nuoma mažesne nei rinkos kaina, personalo naudojimu. DĖL TAISYKLIŲ REGLAMENTUOJANČIŲ VAISTŲ PARDAVIMĄ MAŽMENINĖS PREKYBOS  ĮMONĖMS BE FARMACIJOS LICENCIJOS             LR Farmacijos įstatymo papildymas aštuntu skirsniu, leidžiančiu mažmeninę prekybą vaistais, esančiais mažmeninės prekybos vaistais sąraše, nereikalaujant farmacijos licencijos, yra teigiamas pokytis, suteikiantis geresnes vaistų prieinamumo galimybes perkantiesiems, skatinantis konkurenciją ir, tikėtina, leisiantis sumažinti vaistinių preparatų kainas. Pritariame bendrai pokyčių krypčiai - leisti pardavinėti vaistus daugiau vietų. Kita vertus,  ne visos priemonės, numatytos Projekte, kuriomis siekiama reguliuoti mažmeninę prekybą vaistais, yra būtinos. Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir apriboti galimybes taikyti skirtingą reguliavimą,  siūlome peržiūrėti ir pakoreguoti šiuos aštuntojo skirsnio atitinkamus straipsnius.	Spręsti pagrindiniam Komitetui
9.	Lietuvos laisvosios rinkos institutas (2018-04-09)	41^1			Aštuntas skirsnis. 41^1  straipsnis.             3 punktas. Dėl draudimo vaistų etiketėse rodyti nuolaidą. Mažmeninės prekybos įmonėse pardavinėjamų vaistinių preparatų kainų etiketėse siūloma drausti nurodyti kainų sumažinimą. Tačiau ši nuostata būtų netaikoma visuomeninės paskirties vaistinėms.              Šis straipsnis  apriboja mažmenine prekyba užsiimančių įmonių galimybes informuoti pacientą apie mažesnę vaisto kainą. Projekto rengėjas nepagrindžia ir neįrodo, kodėl šis ūkinės veiklos suvaržymas yra pagrįstas, reikalingas ir naudingas. Įstatymo projekto rengėjai nepateikia pagrindimo, kad sumažinta vaisto kaina nulemia iracionalų vaistų vartojimą. Tačiau iš gyventojų atimama galimybė įsigyti jiems reikalingą vaistą pigiau, tuo  nepagrįstai pažeidžiant gyventojų ekonominę gerovę. 6 punktas. Dėl draudimo įsigytus vaistus gabenti (transportuoti) į kitą veiklos vietą.             Mažmeninės prekybos įmonėms siūloma drausti gabenti (transportuoti) įsigytus vaistus į kitą veiklos vietą.             Projekto rengėjas nepagrindžia kodėl toks ūkinės veiklos suvaržymas yra būtinas. Uždraudus gabenti vaistus iš vienos vietos į kitą, mažmeninės prekybos įmonėms sudaromos kliūtys ekonomiškai pagrįstomis priemonėmis užtikrinti reikalingą vaistų asortimentą. Ši nuostata riboja ūkio subjektų veiklą, o vaistų prieinamumas neišaugtų tiek, kiek galėtų dėl vaistų pardavimo vietų padidėjimo.
10.	Lietuvos laisvosios rinkos institutas (2018-04-09)	41^2			8 skirsnis. 41^2 straipsnis. 3 punktas.  Dėl vaistų, leidžiamų parduoti mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašo, sudarymo.             Šiuo straipsniu siūloma, kad vaistai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka būtų įrašomi į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, jei į vaisto sudėtį įeina tik viena veiklioji medžiaga. Šis kriterijus netaikomas tradiciniams augaliniams preparatams ir homeopatiniams vaistams, registruotiems taikant supaprastintą registracijos procedūrą. Paprastai tariant, mažmeninės prekybos įmonėse būtų galima pardavinėti tik tokius vaistinius preparatus, į kuriuos įeina tik viena veiklioji medžiaga.             Vaistai, kurių sudėtyje yra dvi ar daugiau veikliųjų medžiagų, sudaro didelę dalį Lietuvoje parduodamų vaistų. Šis sprendimas nepagrįstai apriboja galimybes vykdyti mažmeninę prekybą vienoda apimtimi kaip ir visuomeninėse vaistinėse. Todėl ši nuostata lemtų skirtingas veiklos taisykles mažmeninės prekybos įmonėms, lyginant su visuomeninėmis vaistinėmis. 5 punktas. Dėl vaistų, skirtų vaikams iki 12 m. pardavimo.             Šiuo punktu siūloma drausti vaistinių preparatų, skirtų vaikams iki 12 m., pardavimą mažmeninėse prekybos įmonėse.             Vaistai, kurie skirti vaikams iki 12 m., sudaro dalį Lietuvoje parduodamų vaistų. Draudimas parduoti šios grupės vaistus apriboja mažmeninės prekybos įmonių galimybes vykdyti prekybą vaistais. Todėl ši nuostata lemtų skirtingas veiklos konkurencines taisykles, taikomas mažmeninėms prekybos įmonėms, lyginant su visuomeninėmis vaistinėmis. 7 punktas. Dėl vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra etanolio, pardavimo.             Šiuo straipsniu siūloma drausti vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra etanolio, pardavimą mažmeninėse prekybos įmonėse.             Vaistai, kurių sudėtyje yra etanolio, sudaro dalį Lietuvoje parduodamų vaistinių preparatų. Todėl tai apriboja mažmeninės prekybos įmonių galimybes vykdyti prekyba vaistais. Todėl ši nuostata lems nevienodas konkurencijos taisykles tarp mažmeninės prekybos įmonių ir visuomeninių vaistinių. Atsižvelgiant į išvardintus argumentus, siūlome: 1. Leisti informuoti pirkėjus apie sumažintą parduodamų vaistų kainą ir atsisakyti draudimo neleisti transportuoti vaistų tarp mažmeninės prekybos įmonės filialų. Ši nuostata riboja įmonių konkurencingumą, o logistikos suvaržymai turi neigiamą poveikį efektyviam įmonės darbo organizavimui. 2. Atsisakyti draudimo neleisti parduoti vaistų, kurių sudėtyje yra daugiau negu viena veiklioji medžiaga. Draudimas  yra nepagrįstas, nes saugus vaistų vartojimas yra nesusijęs su veikliųjų medžiagų kiekiu vieno pavadinimo vaistiniame preparate. 3. Draudimas parduoti vaistus, skirtus vaikams iki 12 m. ir vaistų, kurių sudėtyje yra etanolio yra diskutuotinas. Viena vertus, šiuo draudimu yra siekiama išvengti komplikacijų, susijusių su neteisingu vaisto vartojimu ar jo dozavimu, tačiau kita vertus šį draudimą būtų galima peržiūrėti ir koreguoti, leidžiant parduoti šių grupių vaistus, tačiau apribojant tam tikrų vaistų, kurių neteisingas vartojimas potencialiai gali būti žalingas, sąrašą.	Spręsti pagrindiniam Komitetui
11.	Dominas Derlinga - Attorneys at Law Advokatas Vaidotas Puklevičius (2018-04-09)	42^1			Atsižvelgiant j tai, jog šie vaistiniai preparatai nesukelia didesnės grėsmės pacientui nei produktai, turintys vieną veikliąją medžiagą, kurių ATC kodas yra R02AA, Įstatyme turėtų būti numatyta galimybė leisti juos parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse. Dėl įstatymo 42^1 straipsnio 2 punkto nuostatų. Mūsų nuomone, ši nuostata sukels neaiškumų dėl vaistų pakuočių, kuriomis galima prekiauti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse. Ši nuostata yra neaiški, klaidinanti, ir, įvertinant tai, jog įmonės galės laisvai įregistruoti/išregistruoti pakuočių dydžius, sukeltų chaosą. Siūlome atsižvelgti į Lenkijos Respublikos pavyzdį, kurios teisės aktuose 2008 metais buvo įtvirtintas didžiausias galimas veikliosios medžiagos dydis pakuotėje. Toks reglamentavimas panaikintų neaiškumą ir klaidinimą bei nustatytų aiškius ir sąžiningus kriterijus visoms rinkoje veikiančioms įmonėms. Taip pat pažymėtina, jog būtų tikslinga nustatyti, jog vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse leidžiama parduoti vaistinius preparatus tik dėl tų negalavimų, kuriuos pacientas lengvai gali diagnozuoti savarankiškai, bei įtvirtinti, jog vienoje pakuotėje esančių vaistų užtektų turi užtekti ne ilgiau nei 2-3 gydymo dienoms. Įprastai jei po šio laikotarpio paciento savijauta ir simptomai pablogėja, jis turi kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. 2. Dėl Įstatymo 42^1 straipsnio 3,4 ir 6 punktų nuostatų. Mūsų nuomone, šie kriterijai nepadės pasiekti Įstatymo Projekto tikslų, nes jų pagrindu į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, negali būti įtraukti beveik visi vaistiniai preparatai gerklės skausmui malšinti. Norime atkreipti Jūsų dėmesį, jog Lietuvos Respublikoje yra užregistruota 113 vaistinių preparatų, kurių paskirtis – gerklės skausmo malšinimas (žr. Priedas Nr. 1). Priėmus Projektą tik septyni vaistiniai preparatai nuo gerklės skausmo atitiktų įstatymo 41^2 straipsnyje numatytus kriterijus (žr. Priedas Nr.2). iš šių septynių vaistinių preparatų tik du (Faringosept ir Liugolis) yra aktyviai platinami. Kiti penki vaistiniai preparatai arba nėra platinami (Chlorchinaldin, Lugolis and Septoiete (trys skoniai)), arba yra parduodami labai nedideliais kiekiais, kas suponuoja, jog asmenys, turintys teisę juos platinti, nėra tuo suinteresuoti. Nė vienas iš aukščiau nurodytų septynių vaistinių preparatų nėra platinamas pakankamai, jog būtų patenkinti pacientų poreikiai. Dėl šių aukščiau nurodytų priežasčių, Projektas teoriškai veiktų, bet praktiškai nesudarytų papildomų galimybių pacientams gydytis savarankiškai nuo gerklės skausmo. Taip pat norėtume pažymėti, jos susiaurinant vaistinių preparatų nuo gerklės skausmo sudėtį pagal Įstatymo 41^2 straipsnį iki vienos veikliosios medžiagos, nesuteikiama jokia papildoma nauda paciento saugumui ir tai nėra tikslinga farmaciniu požiūriu. Dauguma vaistinių preparatų, skirtų gerklės skausmui malšinti, turi dvi ar tris veikliąsias medžiagas ir tokiu būdu sukuriamas veikliųjų medžiagų sinerginis junginys, lemiantis tik labai minimalias saugumo rizikas. Kaip pavyzdį pateikiame Jums ataskaitą, skirtą įvertinti Strepsils Intensive flurbiprofenum 8.75mg ir Strepsils Alcohol 2.4-dichlorobenzylicus + Amylmetacresolum 1.2mg + 0.6 mg pastilių saugumui ir tinkamumui prekiauti mažmeninės prekybos įmonėse Lietuvos Respublikoje (žr. Priedas Nr. 3, toliau - Ataskaita). Plati flurbiprofen 8.75 mg ir AMC/DCBA klinikinės plėtros programa užtikrina, jog šie abu gydymo būdai būtų saugūs ir efektyvūs, siekiant numalšinti gerklės skausmo simptomus, t. y. indikacijos, kurią pacientas gali diagnozuoti savarankiškai. Ataskaitoje kiekvieno produkto saugumas aptariamas atskirai, atsižvelgiant į skirtingą šių dviejų veikliųjų medžiagų dozavimą, gydymo trukmę, pakuotės dydį ir nepageidaujamą poveikį. Taip pat norėtume akcentuoti, jog nėra jokių pagrįstų argumentų neįtraukti į sąrašą vaistinių preparatų, kurių ATC kodas yra R02AX ir R02AD, į sąrašą įtraukiant R02AA. Vaistiniai preparatai, kurių ATC kodas yra R02AX ir R02AD, priklauso grupei preparatų, turinčiai panašų saugumo lygį, kas taip pat nurodoma ir Ataskaitoje. Primygtinai rekomenduojame Jums susipažinti su pridedamais saugumo duomenimis dėl Flurbiprofen (ATC kodas -R02AX) ir AMC/DCBA (ATC kodas - R02AA), kurie abu formaliai neatitinka Įstatymo 41^2 straipsnyje ketinamų įtvirtinti kriterijų. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių taip pat manytina, jog įtvirtinus šias nuostatas, jose galimai nepagrįstai išskiriant tam tikras ATC grupes, nors kitos galimai pasižymi tokiu pat ar geresniu saugumo lygmeniu, būtų pažeidžiami Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo reikalavimai. Apibendrinant aukščiau nurodyta pažymėtina, jog mokslininkų išvadose nurodoma, jog vaistiniai preparatai, turintys daugiau nei vieną veikliąją medžiagą bei tie, kurių ATC kodai yra R02AX ir R02AD yra naudingi pacientui, tačiau taip pat užtikrina ir aukštą saugumo lygį.	Atsižvelgti
12.	Vaistų gamintojų asociacija (2018-04-05)	41^2			Siūlome LR Farmacijos įstatymo Nr. X-709 papildymo aštuntojo^1 skirsnio 41^2 straipsnį išdėstyti taip: 41^2 straipsnis. Vaistinio preparato įrašymas į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą Vaistinis preparatas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įrašomas į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka., jei atitinka visas šias sąlygas: 1) yra nereceptinis vaistinis preparatas; 2) vaistinio preparato pakuotėj e yra mažiausias to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir vaistinio preparato farmacinės formos vaistinio preparato dozuočių kiekis; 3) į vaistinio preparato sudėtį įeina tik viena veiklioji medžiaga. Sis kriterijus netaikomas tradiciniams augaliniams preparatams ir homeopatiniams vaistiniams preparatams, registruotiems taikant supaprastintą registracijos procedūrą; 4) vaistinis preparatas pagal ATC (anatominę terapinę cheminę) vaistų klasifikaciją turi kodą, prasidedantį N02B, M01AE, N07BA, R02AA, D08A, A07DA03, R06AX13 arba A02BC; 5) vaistinis preparatas nėra skirtas tik vaikams iki 12 metų; 6) vaistinio preparato, vartojamo per burną, sudėtyje nėra etanolio.	Atsižvelgti
13.	Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga (2018-04-03)				Farmacijos įstatymo projekto nurodyti pakeitimai ir straipsnių papildymai įteisintų nereceptinių vaistų pardavimą ne vaistinėse t.y. kitose mažmeninės prekybos vietose. Toks skubotai priimtas sprendimas neduotų jokios naudos, tačiau gali sukelti grėsmes visuomenės sveikatai, nes nebus užtikrintas gyventojų sveikatos saugumas, racionalus vaistų vartojimas, nebus užtikrinta vaistų kontrolė. Šis Farmacijos įstatymo projektas padarytų didelę sumaištį farmacijos sektoriuje. Farmacinės rūpybos elementų įdiegimas būtų tas procesas , kuris turėtų didelę naudą ne tik gyventojams , bet ir ekonominę naudą sveikatos sistemai. Tai atitolintų lėtines ligas, kurias ankstina ir neracionalus, besaikis vaistų vartojimas. Atkreipiame Jūsų dėmesį. 1. ES šalių patirtis rodo, kad tai nėra patraukli ir saugi praktika, nes ji vykdoma mažiau nei pusėje ES valstybių. Tose valstybėse, kur vaistai parduodami be farmacinės paslaugos t.y. be farmacijos specialisto, yra reikšmingai išaugęs neracionalus vaistų vartojimas bei apsinuodijimai vaistais. Lenkija ieško galimybių atsisakyti tokios praktikos, nes ne tik padaugėjo apsinuodijimų vaistais, bet valstybė neturi priemonių, kaip suvaldyti paauglių svaiginimąsi vaistais maišant juos su alkoholiniais gėrimais. 2. Lietuva neturi aiškios, nuoseklios politikos, tuo klaidindama ne tik visuomenę, bet ir Šio sektoriaus specialistus. Mūsų nuomone, šios pertvarkos turės didelę reikšmę ir farmacijos specialistų atlyginimų mažėjimui, juk Valstybė atima dalį farmacijos specialistų profesinių funkcijų atiduodama jas nespecialistams. Ar parduotuvėse kasoje parduodami vaistai taps alternatyva farmacijos specialisto teikiamai farmacinei paslaugai? 3. Kaimo vietovėse gyvena dauguma senyvo amžiaus žmonių. Todėl, jiems reikalingi vaistai lėtinėms ligoms gydyti kompensuojam i vaistai, o ne skausmui malšinti, kurie turi daugybę nesuderinamumų su kitais vaistais. Kaimuose dar veikiančios vaistinės , neatlaikę konkurencijos, bankrutuos. 4. Farmacijos įstatymas teigia, kad tik Vaistinė - juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę. 5. Jau nuo 2021 metų farmacijos specialistai - farmakotechnikai, turintys įgytą profesinio bakalauro išsilavinimą, negalės parduoti vaistų be vaistininko priežiūros, o degalinėse ir mažmeninės prekybos vietose galės pardavinėti vaistus bet kas ,net neturint jokio specialaus išsilavinimo. 6. Šiuo metu Lietuvoje, nors iki racionalaus vaistų vartojimo dar reikia daug ką nuveikti, nėra tokios ligos, kaip vaistaligė. Jei bus priimtas šis įstatymo projektas ,susidurtume su gausybę jo padarinių išaugusiu neracionaliu vaistų vartojimu, apsinuodijimais. Juk gyventojams gali atrodyti, kad jei vaistai prieinami bet kur ir bet kaip, tai jie nėra pavojingi, neturi šalutinio poveikio. 7. Prieštaringos nuostatos Farmacijos įstatyme. Vaistai parduodami be jokios kontrolės mažmeninės prekybos tinkluose, o tuo tarpu slapti pirkėjai kontroliuos farmacijos specialistų teikiamą paslaugą, ir kontrolierių vertinimu (tas pats veiksnias kiekvieno žmogaus požiūriu gali būti vertinamas skirtingai) gali būti baudžiami. Tikslas didinti vaistų kainas ir jų pardavimus, lyg ir ne šios vyriausybės politikos gairės . Šis Farmacijos įstatymo projektas yra absoliučiai netinkama priemonė , jei tikslas sveika, racionaliai vartojanti vaistus visuomenė.	Pritarti
14.	Nacionalinė vaistų prekybos asociacija				Asociacija iš esmės nepritaria siekiui reikšmingai keisti nusistovėjusią Lietuvoje mažmeninės prekybos vaistais tvarką, nes: Vaistų prieinamumas Lietuvoje yra pakankamai geras ( nėra jokių objektyvių tyrimų, jog būtų patvirtinta atvirkščiai). Leidimas prekiauti vaistiniais preparatais  mažmeninės prekybos vietose niekaip nesiderina su racionalaus vaistų vartojimo principais ir tikimybe dažniau apsinuodyti vaistiniais preparatais (pavyzdžiui, paracetamoliu). Asociacija mano, jo g suteikti farmacinę paslaugą išduodant vaistinius preparatus yra būtina visiems kas užsiima vaisinių preparatų mažmenine prekyba. Labai tikėtina, jo g vaistų kainų mažėjimo nebus, nes gamintojo kainos bus tos pačios, kuriomis tiekiami vaistai į vaistines. Pažymėtina, jo g vaistinės netaiko maksimalių antkainių (kaip nustato ir V V K T tyrimo išvados). Leidimas prekiauti vaistiniais preparatais mažmeninės prekybos vietose pareikalaus nemažų finansinių lėšų tokios veiklos priežiūrai vykdyti. Labai svarbu, kad paskutinės likusios pavienės vaistinės, kurios aprūpina gyventojus daugiausia atokesnėse vietovėse pilnu vaistinių preparatų asortimentu , gali užsidaryti. Todėl kai kurių atokesnių vietovių gyventojams vaistų prieinamumas gali reikšmingai pablogėti. Asociacija nepritaria valdžios vaistinių steigimui (kad ir tik dienos stacionarui aprūpinti), nes bus kuriamos nelygios sąlygos veiklai lyginant su visuomenės vaistinėmis. Asociacija, nepritaria Projektui ir prašo atsisakyti tokių radikaliai Farmacijos sistemą keičiančių iniciatyvų.	Pritarti
15.	Prezidentas prof. Eduardas Tarasevičius Viceprezidentė prof. Ona Ragažinskienė Viceprezidentas vaistininkas Kęstutis Ramanauskas Visuomenės vaistinių komiteto pirmininkė vaistininkė Indrė Trečiokienė Ligoninės vaistinių komiteto pirmininkė vaistininkė Birutė Varanavičienė Teisės ir etikos komisijos pirmininkas Mikas Gustainis				Sustabdyti nepagrįstą jokiais argumentais farmacijos įstatymo pakeitimų tolesnį svarstymą. Remiamės Europos praktika ir naujausiais moksliniais tyrimais ir glaustai Jums pateikiame svarbiausius argumentus. 1. Kaip rodo Europos praktika, siūlomi įstatymų projektai nepagerins vaistų prieinamumo. Pagal vaistų prieinamumą gyventojams Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje. 2. Europoje atlikti tyrimai rodo, kad šalyse kurios liberalizavo savo rinkas, t.y., leido kai kuriais nereceptiniais vaistai prekiauti kitose vietose, vaistų kainos nesumažėjo. Kaip pavyzdys galėtų būti kitos prekės, tame tarpe ir maisto, kurių kainos degalinėse yra ženkliai didesnės negu kitose mažmeninės prekybos vietose. 3. Susirūpinimą kelia Švedų paskelbta ataskaita ir ją patvirtinantis tyrimas – po vaistų prekybos liberalizacijos ženkliai padidėjo nepageidaujamų reakcijų į vaistus. Konkrečiai, paracetamolio atveju net 158 proc. pirmais metais po leidimo prekiauti parduotuvėse. 4. Atlikta Europos rinkos analizė rodo, kad šalyse narėse, kurios leido prekiauti nereceptiniais vaistais ne vaistinėse, ženkliai išaugo nereceptinių vaistų pardavimas. 5. Paskutiniai paskelbti Suomių tyrimai rodo, kad be receptiniai vaistai nuo skausmo, nuo kosulio, nuo skrandžio rūgštingumo ir kt. dažnai naudojami ne pagal indikaciją, taip didindami nepageidaujamų reakcijų riziką. 6. Abejotinas ir siekis receptinius vaistus išduoti per e-vaistines. Mūsų turimomis žiniomis, Jungtinėje Karalystėje ši paslauga veikia, tačiau jau pradedama NPA inicijuojama vartotojų švietimo kompanija, skatinanti rinktis tradicinę, o ne internetinę vaistinę. Pagrindinės priežastys – per daug fiksuojamų klaidų e-prekybos atveju, pacientų skundai ir farmacinės paslaugos netinkamas suteikimas. 7. Siūlymas riboti vieno tinklo vaistinių skaičių gyvenamoje vietoje neatitinka įstatymo dvasios ir gresia tarptautinėmis bylomis. Be to, kai vienas įstatymo projektas siūlomas dėl vaistų prieinamumo gerinimo, o kitas dėl vaistinių ribojimo, toki siūlymai atrodo mažų mažiausiai keistai ir tik sustiprina prielaidą, kad yra teikiami be jokio pagrindimo. 8. Mūsų žiniomis, siūloma leisti steigti vaistines gydymo įstaigose, kuriose farmacijos specialistas nereikalingas. Šis siūlymas prasilenkia su geriausia pasauline praktika ir priartina Lietuvą prie Afrikos šalių, kur tokios išimtys toleruojamos dėl specialistų trūkumo. Mūsų nuomone tokiose gydymo įstaigos vaistinėse gyventojas privalo aptarnauti farmacijos specialistas. Pasaulio sveikatos organizacija ir Tarptautinė farmacijos federacija siūlo, kad kiekvienoje gydymo įstaigoje būtų įdarbintas klinikinis vaistininkas, kuris dirbdamas komandoje su medicinos personalu, užkirstų kelią netinkamam vaistų skyrimui, patikrintų vaistų suderinamumą, išrašomus receptus ir t.t. Lietuvos farmacijos sąjunga, atstovaujanti Lietuvos vaistininkus ir vaistininkystę Lietuvoje, yra susirūpinusi dėl siūlomų pakeitimų. Jokie tyrimai, ekonominiai skaičiavimai ar poveikio analizė įrodanti būsimą pakeitimų naudą Lietuvoje nėra atlikta. Teisiškai įstatymų pakeitimo projektai iškreipia rinką ir sudaro sąlygas nesąžiningai konkurencijai, nes naujiems rinkos dalyviams bus suteikiamos išskirtinės sąlygos – nereikės farmacijos specialistų ir nereikės teikti farmacinės paslaugos. Esam susirūpinę, kad dalis išsilavinusių, mokslo magistro laipsnį turinčių vaistininkų liks be darbo. Mūsų visų, ir vaistininkų ir politikų, užduotis yra priartinti sveikatinimo paslaugas prie paciento, bet ne tabletę. Siūlomi pakeitimai pablogins situaciją regionuose, nes ten dar likusios nepriklausomos (vaistų tinklams nepriklausančios) vaistinės dėl e-prekybos ir alternatyvios prekybos kitose vietose bus priverstos užsidaryti. Be to, nereceptiniai vaistai gyventojams, kaip rodo kitų šalių praktika, neatpigs. Nereceptinių vaistų bus nuperkama daugiau, dažnai negaunant farmacinės paslaugos, ne pagal indikaciją ir atitolinant tikslingo gydymo paskyrimą. Neracionalus vaistų vartojimas ir pardavimas be farmacijos specialisto konsultacijos padarys nepataisomą žalą žmonių sveikatai. Kas iš politikų prisiims atsakomybę dėl nepagristų farmacijos įstatymo pataisų priėmimo? Prie šio laiško pridedame PGEU rengtas ataskaitas, su nuorodomis į mokslinius tyrimus, ir JK vykdomos kompanijos prieš e-prekybą lankstinuką. Suomijoje atlikto tyrimo rezultatai čia https://yle.fi/uutiset/osasto/news/finnish_pharmacies_list_misused_over-the-counter_medicines/10022291	Pritarti
16.	Lietuvos vaistinių asociacija (2018-04-03)				Dėl Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 35^1, 59^1, 68^1 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo aštuntuoju^1 skirsniu įstatymo projektas Lietuvos vaistinių asociacija išanalizavusi Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 35^1, 59^1, 68^1 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo aštuntuoju^1 skirsniu įstatymo projektą (toliau – Projektas) teikia argumentus bei pasiūlymus. Dėl vaistų prekybos mažmeninės prekybos įmonėse Projektu siūloma įteisinti leidimą tam tikrus nereceptinius vaistinius preparatus parduoti gyventojams ne tik vaistinėse, bet ir kitose mažmeninės prekybos įmonėse. Toks sprendimas prieštarauja šiuo metu valstybės vykdomai politikai, kuomet mažinamas alkoholinių gėrimų prieinamumas, tam, kad gyventojai mažiau jo vartotų. Tuo tarpu šiuo Projektu siūloma didinti vaistų prieinamumą, tačiau tikimasi, kad dėl to neišaugs nei vaistų vartojimas, nei bus daroma įtaka racionaliam vaistų vartojimui. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Tarptautinės farmacijos federacijos (FIP – International Pharmaceutical Federation) prezidentė dr. Carmen Peña pasisako už tai, kad gyventojai vaistus turėtų gauti tik iš farmacijos specialistų rankų, nes tik tokiu būdu bus užtikrinta ne tik vaistų kokybė, bet ir teisingas ir racionalus jų vartojimas. 1. Vaistų prieinamumas sumažės kaimo vietovėse Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šie pakeitimai sudarys sąlygas pagerinti vaistinių preparatų, įrašytų į vaistinių preparatų sąrašą, prieinamumą vietovėse, kuriose nėra vaistinių, ir gyventojai, teisės aktų nustatyta tvarka nėra aprūpinami vaistiniais preparatais per pirminės sveikatos priežiūros įstaigas. Lietuvoje vaistinės aptarnaujamų pacientų skaičius yra vienas didžiausių ES t.y. 100 tūkst. gyventojų tenka 45 vaistinės, kai tuo metu Danijoje – 6, Olandijoje – 12, D. Britanijoje – 22, Airijoje - 40. Negana to, gyventojai vaistiniais preparatais gali būti aprūpinami per pirminės sveikatos priežiūros įstaigas – tokia galimybės yra numatyta 2007 m. birželio 15 d. Geros vaistinių praktikos nuostatuose Nr. V-494, o nuo 2016 m. e.vaistinėms suteikiama teisė pardavinėti nereceptinius vaistus ir nuotoliniu būdu. Tad šiuo metu nereceptiniai vaistai gali būti pristatomi į bet kurį Lietuvos miestą ar kaimą, todėl netiesa, jog kaimo vietovėse gyventojai neturi galimybės įsigyti vaistinių preparatų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad net nuotoliniu būdu parduodant vaistus vaistininkas privalo susisiekti telefonu su pacientu ir suteikti farmacinę paslaugą. Svarbu paminėti, kad nesame gavę nei iš LR Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM), nei iš kitų juridinių ar fizinių asmenų informacijos, skundų ar tyrimų, patvirtinančių, kad Lietuvoje yra problemų susijusių su vaistinių preparatų prieinamumu. Priešingai, dažniausiai girdime, kad vaistinių yra netgi per daug. Turime pagrįstų nuogąstavimų, kad leidus vaistais prekiauti mažmeninės prekybos įmonėse, mažos vaistinės, ypatingai kurios yra įsikūrusios kaimo vietovėse, užsidarys, nes nesugebės išsilaikyti. Remdamiesi užsienio patirtimi,  pažymime, kad taip atsitikus vaistinių preparatų prieinamumas kaimo vietovėse tik sumažės, nes gyventojai nebeturės galimybės įsigyti receptinių vaistų. Vadinasi gyventojai parduotuvėje galės įsigyti nereceptinių vaistų, tačiau užsidarius vietinei vaistinei, receptinių ir kompensuojamųjų vaistų, kurių vartojimas pacientams yra būtinas, įsigyti nebeturės galimybės. 2. Vaistų suvartojimas ir apsinuodijimų skaičius augs Projekto aiškinamajame rašte jau pati SAM konstatuoja, kad vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių formuojama pasiūla skatins gyventojus įsigyti jiems nereikalingus vaistinius preparatus ir juos vartoti. Svarbu pažymėti, kad prekiaujant vaistiniais preparatais mažmeninėse prekybos vietose kils grėsmė gyventojams perdozuoti, pavyzdžiui: pacientas, nusipirkęs vaistus nuo peršalimo, temperatūros ir galvos skausmo bei juos vartodamas vienu metu gali perdozuoti veikliosios medžiagos paracetamolio. Tai patvirtina ir kitų ES valstybių praktika – tyrimas Švedijoje (Holm 2014) parodė, kad 38 proc. pacientų gavo gydymą vaistais, dėl kurių tarpusavio sąveikos reikia koreguoti dozę. Iš 15 dažniausių vaistų sąveikų 5 yra susiję su nereceptiniais vaistais ir tai sudarė 48 proc. visų sąveikų. Be to, Švedijoje pradėjus prekybą vaistais ne vaistinėse 40 proc. išaugo apsinuodijimų vaistais skaičius. Manome, kad leidus nereceptinius vaistinius preparatus pardavinėti mažmeninėse prekybos vietose vartotojams susidarys klaidingas įspūdis, kad vaistai nekelia jokios rizikos sveikatai ir gali būti bet kada ir bet kaip saugiai vartojami. Akcentuojame, kad pacientai dažniausiai nežino, kad kiekvienas vaistinis preparatas turi savo gydomąsias savybes, tačiau vartojant tam tikrus preparatus kartu ir jeigu jie nėra suderinami tai gali sukelti komplikacijas ar netgi mirtį. Lenkijoje keliamas klausimas dėl nereceptinių vaistų grąžinimo atgal į vaistines, nes šalia padidėjusio nereceptinio vaistų vartojimo išaugo apsinuodijimų ir netgi savižudybių skaičius. Žinoma keisti tvarką yra žymiai sunkiau, nei iš viso nepriimti sprendimų, kurie yra nepagrįsti ir neturi jokių iškeltų tikslų, o tiesiog griauna sveikatos apsaugos sistemą. Stebint Lenkijoje vykstančią situaciją matyti, kad ieškoma būdų, kaip sumažinti padidėjusį vartojimą, pvz. siūloma mažmeninės prekybos vietose vaistus laikyti nematomoje vietoje, kad gyventojai nepirktų vaistų pagauti impulso. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaistų prieinamumas Lietuvoje yra geras, nėra pagrindo numatyti tokių vaistų prekybos ne vaistinėse ribojimo būdų, o tiesiog atmesti visą Projektą. 3. Vaistų kainos ne mažės, bet tikėtinas vaistų kainų augimas Pažymime, kad vaistinių preparatų pardavimas ne vaistinėse nesumažins vaistų kainų, nes vaistinių preparatų gamintojo kaina Lietuvos rinkai liks tokia pati, o tikėtis, kad didesne marža dirbančios mažmeninės prekybos įmonės taikys mažesnius antkainius nei tarpusavyje intensyviai konkuruojančios vaistinės mažai tikėtina (VVKT duomenis vaistinės beveik 19 proc. taiko mažesnes kainas nei yra leidžiama). Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad SAM visada laikėsi pozicijos, kad vaistai turi būti parduodami tik suteikus farmacinę paslaugą, todėl vaistininkų bendruomenei nėra aišku, kodėl pasikeitė pozicija, kokio tikslo yra siekiama, ar yra atlikti tyrimai apie gyventojų žinias vartoti vaistus savarankiškai, ar įvertintos galimos pasekmės, t.y. didėjantis vaistų vartojimas, apsinuodijimai, savižudybių skaičiaus augimas, ar yra atlikti kitų šalių situacijos vertinimai, stebint vaistų kainų pokytį ir, žinoma, kokią tai įtaką gali padaryti esamoms Lietuvos vaistinėms ir tik vaistinėje parduodamų nereceptinių vaistų kainoms. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei dalis vaistinėje parduodamo vaistų segmento sumažės, vaistinės gali būti priverstos kelti kitų vaistų ir vaistinės prekių kainas tam, kad išlaikytų tuos pačius darbuotojus (vaistininkus ir farmakotechnikus bei visą kitą aptarnaujantį personalą), bei tas pačias vaistinės patalpas. Atsižvelgiant į visa tai, manome, jog turi būti atliktas išsamus teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, kurio šiuo metu nėra. Taip pat turi būti įvertinta, kiek papildomai reikės biudžeto lėšų ne tik papildomų inspektorių išlaikymui, kurie turės tikrinti mažmeninės prekybos vietas, bet ir gyventojų švietimui apie vaistų netinkamą vartojimą ir savigydos pasekmes ir, žinoma, galimas papildomas biudžeto išlaidas, dėl išaugusio gyventojų apsinuodijimo vaistais. 4. Bus ribojama konkurencija Šiuo Projektu yra nustatomos skirtingi reikalavimai vaistinėms ir mažmeninėms prekybos vietoms, prekiaujančiomis nereceptiniais vaistiniais preparatais. Pažymėtina, kad vaistinėje tuos pačius vaistus išduodantis asmuo privalo būti vaistininkas ar farmakotechnikas, tuo tarpu mažmeninės prekybos vietoje, parduoti vaistus gali neturintis farmacinio išsilavinimo. Vaistinės turi pareigą visada, net nereceptinius vaistus parduodant internetu, suteikti farmacinę paslaugą, tuo tarpu mažmeninės prekybos įmonėms pagal Projektą šios paslaugos, parduodant vaistus, suteikti nereikės.  Svarbu pažymėti, kad farmacinę paslaugą gali suteikti tik farmacijos specialistas.  Jų Lietuvoje trūksta, vaistininkų ir farmokotechnikų išlaikymas yra ženkliai brangesnis, nei parduotuvės kasininko ar degalinės operatoriaus. Reikalavimai patalpoms ir vaistų laikymo sąlygoms skirti tam, kad būtų užtikrintas vaistų saugumas. Siekiant išlaikyti vienodas konkurencijos sąlygas, reikėtų arba nustatyti analogiškus reikalavimus mažmeninėms prekybos vietoms (reikalavimai patalpoms, kuriuose galima pardavinėti nereceptinius vaitus, su atskiromis patalpomis karantinui, vaistų priėmimui, laikymui ir pan.) arba kartu su įstatymu turėtų būti keičiami poįstatyminiai teisės aktai, kuriuose nustatoma, kad vaistinės taip pat neprivalo laikytis šių reikalavimų tiek, kiek jie susiję su nereceptinių vaistų pardavimu, nes Projekte mažmeninės prekybos vietoms taikomi tik minimalūs reikalavimai. Taip pat mažmeninės prekybos vietoms, skirtingai nei vaistinėms, jos nėra įpareigotos iš gyventojų surinkti vaistinius preparatus. Priešingai, Projektu vaistinės netgi bus priverstos surinkti vaistus, net jei juos gyventojai pirko mažmeninės prekybos vietose. Vadinasi vaistinėms, net parduodant tuos pačius vaistus, reikalavimai yra žymiai didesni nei kitoms mažmeninės prekybos vaistais vietoms, dėl to yra sudaromos skirtingos konkurencinės sąlygos vaistinėms ir mažmeninės prekybos vietoms ir taip iškreipiama konkurencija. 5. Rinkoje gali atsirasti falsifikuotų vaistų Mažmeninės prekybos vietoms nors ir yra numatytas reikalavimo dalyvauti farmakologinio budrumo sistemoje, tačiau jos objektyviai negalės to užtikrinti dėl specialių žinių trūkumo ir farmacijos specialistų neturėjimo. Taip pat nėra aišku, kaip tokiose prekybos vietose bus užtikrinama, kad į rinką nepatektų falsifikuoti vaistiniai preparatai. Pažymėtina, kad toks reikalavimas vaistinėms nustatomas Europos Sąjungos lygmeniu. Be to šiuo metu derinamas sistemos diegimas vaistinėse, kuomet bus privalu atsekti vaisto kelią nuo gamintojo iki pat paciento. Tikėtina, kad šios sąlygos, mažmeninės prekybos vietos užtikrinti negalės. Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta, nepritariame siūlomam Projektui ir manome, kad prekiauti vaistiniais preparatais turi būti leidžiama išimtinai tik vaistinėms, nes priėmus šį Projektą: Užsidarys mažos, ypatingai esančios kaimo vietovėse vaistinės; Receptinių vaistinių preparatų prieinamumas kaimo vietovėse pablogės; Gyventojai bus skatinami vartoti daugiau vaistų bei užsiimti savigyda; Vaistų kainos nemažės, tačiau priešingai – gali išaugti; Išaugs apsinuodijimų skaičius vaistiniais preparatais; Didės valstybės biudžeto išlaidos papildomiems inspektoriams, gyventojų švietimui, apsinuodijusių pacientų gydymui; Bus sudaromos nevienodos konkurencinės sąlygos verslui; Nebus užtikrintas vaistų atšaukimo iš rinkos procesas, didės falsifikuotų vaistų prekybos vietose tikimybė. Dėl receptinių vaistų pardavimo nuotolinių būdu Asociacija yra už inovacijas ir už galimybę, kuo greičiau ir paprasčiau pacientams įsigyti vaistinių preparatų. Tačiau išduodant vaistus pagal e.receptą vaistinės kasdien susiduria su e.sveikatos bei e.recepto sistemos netobulumu bei neveikimu. E.recepto sistema ne tik kad neįmanoma greitai ir kokybiškai aptarnauti pacientų, bet dažnai tenka vaistininkams juos siųsti į kitas vaistines, ar net prašyti, kad atvyktų kitą dieną. Esant tokiai situacijai papildomos sistemos kūrimas bei siūlymas, kad receptinius vaistus būtų galima įsigyti nuotoliniu būdu yra nesavalaikis, nes šiuo metu nėra tinkamai sutvarkyta galimybė pacientui e.receptu įsigyti vaistų paprastuoju būdu, t.y. atvykus į vaistinę. Leisti receptinių vaistų pardavimą nuotolinių būdu, iki galo nesubalansavus e. recepto sistemos, neišsprendus eilės techninių šiuo metu veiklą stabdančių klausimų (pvz. 1. Korupcijos prevencijai, kodėl sistema gydytojui rodo konkrečią vaistinę, kurioje pacientas įsigijo vaistus; 2. Vaistinėje atleidus kompensuojamąjį e.receptą (t.y. pardavus vaistą) ir jį pristačius ligonių kasoms paaiškėja, kad receptas gydytojo yra atšauktas ir vaistinė turi prisiimti nuostolius; 3. Siūlėme, kad psichotropinius vaistus būtų galima įsigyti tik su e.receptu, tačiau tai nėra įgyvendinta - taip būtų išvengiama dažno receptų padirbinėjimo, ir visos vaistinės darbo stabdymo, kuomet pareigūnai tiria šiuos atvejus; 4. Sistema nuolat stringa ir t.t.)   yra ne tik neracionalu, bet taip pat gali reikšmingai pabloginti pacientų būklę. Svarbu paminėti, kad farmacinė paslauga nuotoliniu būdu šiuo metu negali užtikrinti tokios kokybės, kuri gali būti suteikiama vaistinėse, nes e.sveikatos ir e.recepto sistema dar neturi galimybės rinkti, kaupti ir parodyti visus šiuo metu vartojamus paciento vaistus farmacijos specialistui. Be to, žinant šios dienos e.sveikatos ir e.recepto galimybes kyla labai daug abejonių, ar e.recepto sistema, kuomet bandys prie jos jungtis daugiau pacientų, neužlūš, kaip jau buvo atsitikę ne kartą, ir neatims galimybės aptarnauti pacientus vaistinėje su e.receptu. Tokiu atveju daugybė pacientų, jau atvykę į vaistinę, sužinotų, kad sistema pakibo, ir vaistininkas, matydamas tik paciento asmens tapatybės kortelę, kompiuterio ekrane nematys jam gydytojo išrašyto e.recepto. Svarbu pažymėti, kad tokia situacija jau yra buvusi 2017 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais, kuomet sistemos tvarkymo darbai vyko ilgiau kaip kelias savaites, ko pasekoje tūkstančiai pacientų laiku negalėjo pradėti jiems būtino gydymo, nes negalėjo vaistinėse įsigyti vaistų. Pažymėtina, kad pacientas gavęs e.receptą, jį pakeisti paprastu popieriniu receptu greitai ir nesudėtingai negali, nes jam reikia vėl užsirašyti pas gydytoją, pas jį patekti, gydytojui naikinti išrašytą e.receptą, kas gali būti sudėtinga esant e.recepto strigimui, ir išrašyti paprastą popierinį receptą. Esame už inovacijas, tačiau tik tada, kai jos neturi neigiamos įtakos pacientų sveikatai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome nukelti receptinių vaistų pardavimą nuotoliniu būdu iki tol, kol e.sveikata bei e.receptas veiks be priekaištų. Matydami lėtą poslinkį ir daugybę sisteminių klaidų siūlome nuotolinę prekybą receptiniais vaistais įteisinti tik nuo 2023 m. Dėl valdiškų vaistinių steigimo Projektu siūloma ligoninės vaistinėms parduoti vaistinius preparatus pacientams, kurie gydosi ligoninės dienos stacionare. Nėra aiškus siekiamas tikslas, nes, atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą aukščiau, Lietuvoje vaistų prieinamumas yra geras. Apie nesklandumus, su kuriais, kaip Projekto rengėjai teigia, susiduria pacientai besigydantys dienos stacionare nei Lietuvos vaistinių asociacija, nei jos nariai, vaistinės, nebuvo informuoti ir, jei minimos problemos iš tiesų egzistuoja, nebuvo ieškoma, kaip esamos vaistinės galėtų prisidėti prie šių problemų sprendimo. 1. Bus ribojama konkurencija Iš Projekto matyti, kad gali būti ruošiamasi kurti valdiškų vaistinių tinklą ir taip eiti į verslo sektorių. Tokiu atveju vaistinės pastatomas į absoliučiai nelygias konkurencines sąlygas. Valdiškos vaistinės ne tik turės galimybę naudotis valstybiniu turtu, bet ir neturės pareigos teikti paslaugų, kurias privalo teikti visos visuomeninės vaistinės Lietuvoje – turėti visus rinkoje esamus vaistus ar juos pristatyti per teisės aktais nurodytą laiką, įsirengti monitorius, rodančius vaistų kainas, riboti vaistinės patalpų plotą ir t.t.  Jei būtų deklaruojama, kad valdiškos vaistinės veiks rinkos sąlygomis, tuomet turėtų būti pateikiami skaičiavimai ir duomenys, kiek papildomai tai kainuos mokesčių mokėtojams, įvertinat farmacijos specialistų darbą, patalpų nuomą ir t.t. Ar valstybė  neturėdama galimybės kelti gydytojų ir slaugių atlyginimus yra pajėgi kurti vaistininkams darbo vietas. Pažymėtina, kad Lietuvoje trūksta vaistininkų, tad, ar yra numatyta vaistininkams mokėti tokį atlyginimą, kokį dabar farmacijos specialistai gauna privačiame sektoriuje dirbantys farmacijos specialistai. 2. Bus neracionaliai naudojamas valstybės turtas bei didės korupcija Toks reglamentavimas prieštarauja teisinės valstybės, sąžiningumo ir lygybės prieš įstatymą principams. Manome, kad negali būti sukuriama situacija, kuomet valstybinės institucijos tiek vykdys visuomenės vaistinių, tiek ir savo pačių stebėseną bei priežiūrą. Projektas kelia abejonių dėl valdiškų vaistinių steigimo, nes valstybės pareiga visų pirma yra garantuoti viešąsias paslaugas žmonėms. Valstybės veikla savo esme negali būti pelno siekianti, o yra skirta tam, kad būtų tenkinami viešieji visuomenės interesai. Tad tokias visuomenei reikalingas paslaugas, kurių verslas neteikia, arba jos ekonominiu požiūriu yra neefektyvios, bet būtinos visuomenei, valstybė privalo užtikrinti. Tuo tarpu valstybei eiti į tiesioginę konkurenciją su efektyviai ir skaidriai veikiančiu verslu yra netikslinga. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje veikia net 6 vaistinių tinklai ir dar 100 vaistinių, kurios turi po vieną ar dvi vaistines, tad konkurencija tarp vaistinių yra didžiulė. Tą patvirtina ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenys, jog vaistinės beveik 19 proc. taiko mažesnes kainas nei yra leidžiama. Šalia viešojo intereso patenkinimo, taip pat valstybės pareiga yra verslo sąlygų nustatymas ir reguliavimas, bet ne verslo perėmimas iš verslo subjektų. 2017 m. balandžio 25 d. Valstybės kontrolė paskelbė išvadas dėl valstybinių įmonių valdymo bei informavo, jog „dalis viešajame sektoriuje veikiančių įmonių ir įstaigų nekuria pridėtinės vertės valstybei, o tam tikrais atvejais teikia naudą tik pačioms įmonėms, viešosioms įstaigoms ar net privačių asmenų grupėms”. 3. Bus prieštaraujama šiuo metu valstybės vykdomai politikai Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu Ūkio ministerijoje buvo įsteigta darbo grupė, kuri vertino esamų valstybinių įmonių reikalingumą, analizuoja jų rodiklius, sprendžia dėl jų privatizavimo ar listingavimo. Dar daugiau, šiuo metu yra svarstoma dėl kai kurių valstybinių įmonių privatizavimo, kurių tarpe yra valstybinės vaistinės. Tuo tarpu šiuo Projektu einama priešinga kryptimi visai valstybės vykdomai politikai – dar labiau didinamas valstybinių įmonių tinklas, kuriant naują valdiškų vaistinių tinklą. Valdiškos vaistinės nevykdys jokių naujų ar kitokių paslaugų, kurių šiuo metu nėra ar negali užtikrinti privačios vaistinės. Todėl visų pirma reikėtų pateikti analizę, ar reikia ir jeigu taip, kokių papildomų paslaugų reikia, ar jos galėtų būti teikiamos jau veiklą vykdančių vaistinių, o ne kurti naujo valdiško aparato. Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta, nepritariame siūlomam Projektui ir manome, kad prekiauti vaistiniais preparatais neturi valdiškos vaistinės, nes priėmus šį Projektą: 1. Nelygios konkurencinės sąlygos vaistinėms ir valdiškoms vaistinėms; 2. Valdiškos vaistinės naudos valstybinius resursus nekilnojamąjį turtą, jau dirbančius ir kitas funkcijas atliekančius sveikatos priežiūros specialistus; 3. Didės valstybės biudžeto išlaidos – valdiškoms vaistinėms steigi reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų: farmacijos specialistų darbo užmokesčiui, vaistinės patalpoms įrengti ir t.t.; 4. Atsiras niša korupcijai ir neefektyviam valstybinio turto panaudojimui; 5. Prieštaraujama vykdomai valstybės politikai dėl valstybinių įmonių.	Pritarti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo nariai Stasys Tumėnas    Arūnas Gumuliauskas (2018-04-24)	8	9			Pakeisti 8 straipsnio 9 dalį ir ją papildyti žodžiais „vaistinės veiklos“, ir išdėstyti taip: Juridiniai asmenys, turintys asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijas, vaistinius preparatus gali įsigyti tik iš juridinių asmenų, turinčių gamybos, ar didmeninio platinimo ir vaistinės veiklos licenciją, o kartinius vaistinius preparatus – iš vaistinės, kurios licencijoje nurodyta ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamyba.	Spręsti pagrindiniam Komitetui
2.	Seimo nariai Stasys Tumėnas Arūnas Gumuliauskas (2018-04-24)	41^1	3			Papildyti 41^1 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją  taip: 3. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytose veiklos vietose draudžiama vaistinius preparatus išdėti gyventojams matomoje vietoje, nurodyti kainų etiketėse bei kitose informacijos pateikimo vietose vaistinių preparatų kainų sumažinimą, vaistiniai preparatai turi būti pateikiami gyventojams tik vaistinius preparatus jiems pasirinkus iš informacinio leidinio, kuriame turi būti nurodomi visi turimi vaistiniai preparatai ir jų kainos. Teikiamais pasiūlymais siūloma mažinti padarinius (didėjantį vaistų vartojimą, neracionalų vaistų vartojimą, apsinuodijimų vaistais didėjimą), kuomet vaistiniais preparatais prekiauti galės mažmeninės prekybos įmonės. Vaistiniai preparatai mažmeninės prekybos vietose turėtų neskatinti jų įsigyti be reikalo, todėl turėtų būti nelaikomi gyventojams matomoje vietoje, juos turėtų galėti įsigyti tik pilnamečiai asmenys. Šiuo metu vaistinėje negalima įsigyti tam tikrų vaistinių preparatų daugiau nei vienos pakuotės, mažmeninės prekybos vietose, kuomet reikalinga tik staiga atsiradusius simptomus mažinti, turėtų būti leidžiama įsigyti tik vieną pakuotę vaistinių preparatų. Taip pat vaistais neturėtų galėti prekiauti įmonės, kurios pardavinėja alkoholinius gėrimus, nes vaistai ir alkoholis yra nesuderinami dalykai.	Spręsti pagrindiniam Komitetui
3.	Seimo nariai Stasys Tumėnas Arūnas Gumuliauskas (2018-04-24)	41^1	4	3		Papildyti 41^1 straipsnio 4 dalį ir išbraukti skaičius 16  ir išdėstyti ją  taip: 3) asmenims iki 16 18 metų. Kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 16 18 metų, vaistinių preparatų pardavėjai privalo iš perkančio vaistinius preparatus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia amžių liudijančio dokumento, vaistinių preparatų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam vaistinius preparatus.	Spręsti pagrindiniam Komitetui
4.	Seimo nariai Stasys Tumėnas    Arūnas Gumuliauskas (2018-04-24)	41^1	5			Papildyti 41^1 straipsnį 5 dalimi, o buvusias 5, 6  dalis atitinkamai laikyti 6, 7 dalimis, ir ją išdėstyti taip: 5. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama parduoti daugiau kaip vieną vaistinį preparatą vienam gyventojui;	Spręsti pagrindiniam Komitetui
5.	Seimo nariai Stasys Tumėnas Arūnas Gumuliauskas (2018-04-24)	41^1	8			Papildyti 41^1 straipsnį 8 dalimi: 8. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytose veiklos vietose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais.	Spręsti pagrindiniam Komitetui
6.	Seimo nariai Stasys Tumėnas Arūnas Gumuliauskas (2018-04-24)	41^3	2	1		Papildyti 41^3 straipsnio 2 dalies 1 punkto b papunktį taip: b) jos nėra įrengtos viešojo maitinimo vietose, švietimo, kultūros įstaigose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), patalpose, kurių adresu jau yra vaistinė ar gyvenamosiose patalpose;	Spręsti pagrindiniam Komitetui
7.	Seimo nariai Stasys Tumėnas Arūnas Gumuliauskas (2018-04-24)	41^3	5			Papildyti 41^3 straipsnį 5 dalimi taip: 5) neturi alkoholio produktų gamybos licencijos arba alkoholio produktų didmeninės prekybos licencijos arba alkoholio produktų mažmeninės prekybos licencijos.	Spręsti pagrindiniam Komitetui
8.	Seimo nariai Stasys Tumėnas Arūnas Gumuliauskas (2018-04-24)	41^6	1	3		Pasiūlymas: Papildyti 41^6 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei išbraukti žodžius ant atskirai nuo kitų prekių įrengtos laikymo įrangos, kuri negali būti greta žaislams laikyti skirtos įrangos ir jį išdėstyti taip: 3) vaistinius preparatus laikyti gyventojams nematomoje vietoje vaistinio preparato gamintojo nurodytomis sąlygomis ant atskirai nuo kitų prekių įrengtos laikymo įrangos, kuri negali būti greta žaislams laikyti skirtos įrangos;	Spręsti pagrindiniam Komitetui
9.	Seimo nariai Stasys Tumėnas    Arūnas Gumuliauskas (2018-04-24)	41^6	1	4		Papildyti 41^6 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei išbraukti žodžius įrangos, skirtos vaistiniams preparatams laikyti, ir jį išdėstyti taip: 4) ant informacinio leidinio, kuriame pateikta informacija, kokiais vaistiniais preparatais prekiaujama, įrangos, skirtos vaistiniams preparatams laikyti, turi būti pateikta aiškiai matoma, lengvai įskaitoma:	Spręsti pagrindiniam Komitetui
10.	Seimo nariai Stasys Tumėnas Arūnas Gumuliauskas (2018-04-24)	41^6	1	4		Papildyti 41^6 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktį bei išbraukti skaičių 16 ir jį išdėstyti taip: d) draudimas pirkti vaistinius preparatus asmenims iki 16 18 metų;	Spręsti pagrindiniam Komitetui
11.	Seimo nariai Stasys Tumėnas Arūnas Gumuliauskas (2018-04-24)	41^6	1	9		Papildyti 41^6 straipsnio 1 dalies 9 punktą, atitinkamai 9, 10, 11, 12 punktus laikyti 10, 11, 12, 13 punktais,  išdėstyti punktą taip: 9) parduoti vaistinius preparatus gyventojams tik patalpoje (-ose), esančioje (-iose) Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytoje (-ose) veiklos vietoje (-ose), kuriai (-ioms) nėra išduota alkoholio produktų gamybos licencija ar didmeninė alkoholio prekybos licencija ar mažmeninė alkoholio prekybos licencija;	Spręsti pagrindiniam Komitetui
12.	Seimo nariai Stasys Tumėnas Arūnas Gumuliauskas (2018-04-24)	57	2			Išbraukti žodžius „ne didesnius negu“, „ne didesnį kaip“, ir jį išdėstyti taip: „57 straipsnis. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainodaros bendrieji reikalavimai 2. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių mažmeninės kainos apskaičiuojamos prie vaistinio preparato registruotojo ar jo atstovo, lygiagretaus importo leidimo turėtojo ar asmens, pagal šį įstatymą turinčio teisę vykdyti vaistinių preparatų lygiagretų platinimą, ar jų atstovo arba medicinos pagalbos priemonės gamintojo ar jo atstovo (toliau – vaistinio preparato ar medicinos pagalbos priemonės tiekėjas) Lietuvai taikomos vaistinio preparato ar medicinos pagalbos priemonės kainos pridedant ne didesnius negu sveikatos apsaugos ministro nustatytus didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainius ir pridėtinės vertės mokestį, jeigu vaistinis preparatas ar medicinos pagalbos priemonė apmokestinama šiuo mokesčiu. Kompensuojamųjų ekstemporaliųjų vaistinių preparatų mažmeninės kainos apskaičiuojamos prie vaistinių medžiagų didmeninės kainos pridedant ne didesnį kaip 22 procentų šios kainos mažmeninės prekybos antkainį, ne didesnę kaip sveikatos apsaugos ministro patvirtintą šių vaistinių preparatų gamybos vaistinėse kainą, priklausančią nuo gamybos sąnaudų, vaistinių preparatų pakavimui ir ženklinimui naudojamų medžiagų kainas ir pridėtinės vertės mokestį, jeigu vaistinis preparatas apmokestinamas šiuo mokesčiu. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių bazinės kainos ir paciento priemokos už juos apskaičiuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.	Spręsti pagrindiniam Komitetui
13.	Seimo nariai Stasys Tumėnas Arūnas Gumuliauskas (2018-04-24)	50	4			Papildyti 4 punkto 13 teiginį žodžiais „kompensuojamųjų vaistų priemokų sumažinimą, „gerą kainą“: 13)  veikti gyventojus įkyriai siūlant vaistinius preparatus, nurodant kainoraščiuose, kainų etiketėse, vaistinių patalpose, kitose vietose kainų ir kompensuojamųjų vaistų priemokų sumažinimą, „gerą kainą“ sumažinimą, kitais gerai moralei ir viešajai tvarkai prieštaraujančiais būdais ir priemonėmis.
14.	Seimo nariai Stasys Tumėnas Arūnas Gumuliauskas (2018-04-24)	50	7			Papildyti 7 punktu: 7) Vaistinių reklama per žiniasklaidos priemones draudžiama.	Spręsti pagrindiniam Komitetui
15.	Seimo narys Jurgis Razma (2018-04-04)	1	3			Pasiūlymas: Išbraukti 2 straipsnio 3 ir 4 dalis „3. Papildyti 2 straipsnį nauja 69^1 dalimi: „69^1. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė – juridinis asmuo, išskyrus vaistines, šio įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę parduoti vaistinius preparatus gyventojams.“ 4. Buvusias 2 straipsnio 69^1 ir 69^2dalis laikyti atitinkamai 69^2 ir 69^3dalimis.“ Argumentai. Teikiamais pasiūlymais siūloma atsisakyti galimybės vaistiniais preparatais prekiauti mažmeninės prekybos įmonėse, nes tai sukeltų daugiau neigiamų nei teigiamų pasekmių: vaistinės, netekusios dalies apyvartos, pabrangintų vaistus, o smulkios, nepriklausančios tinklams, vaistinės galimai ir bankrutuotų.	Spręsti pagrindiniam Komitetui
16.	Seimo narys Jurgis Razma (2018-04-04)	2				Pasiūlymas: 8 straipsnio 9, 10 ir  12^1dalyse išbraukti žodžius „ir vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės“ ir šias dalis išdėstyti taip:  „9. Juridiniai asmenys, turintys asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijas, ir vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės vaistinius preparatus gali įsigyti tik iš juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją, o kartinius vaistinius preparatus – iš vaistinės, kurios licencijoje nurodyta ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamyba. Šie juridiniai asmenys įsigytus vaistinius preparatus laiko ir įtraukia į apskaitą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“  „10. Juridiniai asmenys, neturintys asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar licencijos verstis farmacine veikla, išskyrus šio straipsnio 17 dalyje nurodytus asmenis ir vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmones, vaistinių preparatų gali įsigyti tik iš vaistinių.“ „12^1. Vaistinėse ir vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse gyventojų įsigyti vaistiniai preparatai negrąžinami ir nekeičiami.“	Spręsti pagrindiniam Komitetui
17.	Seimo narys Jurgis Razma (2018-04-04)	3				Pasiūlymas: 1) 19 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „ vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių“ ir ją išdėstyti taip: „1. Vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, importas iš trečiųjų šalių, plazmos, naudojamos kaip pradinė medžiaga kraujo preparatams gaminti, ruošimas, didmeninis vaistinių preparatų platinimas, vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių ir vaistinės veikla yra licencijuojama farmacinė veikla“ 2) Išbraukti 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą:	Spręsti pagrindiniam Komitetui
18.	Seimo narys Jurgis Razma (2018-04-04)	4				Pasiūlymas: Išbraukti 4 straipsnį, o buvusius 5 ir 6 straipsnius atitinkamai laikyti 4 ir 5 straipsniais.	Spręsti pagrindiniam Komitetui
19.	Seimo narys Jurgis Razma (2018-04-04)	7,8,9				Pasiūlymas: Išbraukti 7, 8 ir 9 straipsnius, o buvusį 10 straipsnį laikyti 6 straipsniu.	Spręsti pagrindiniam Komitetui
20.	Seimo narys Jurgis Razma (2018-04-04)	10				Pasiūlymas: 10 straipsnį (būsimąjį 6) išdėstyti taip: „10 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 6 5 straipsnį, šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 6 5 straipsnis įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2018 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8 ir 9 straipsnių nuostatoms, o iki 2019 m. balandžio 30 d. – šio įstatymo 6 5 straipsnio nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“	Spręsti pagrindiniam Komitetui

6. Komisijos sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 35¹, 59¹, 68¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo aštuntuoju¹ skirsniu įstatymo projektą NR. XIIIP-1744 grąžinti iniciatoriams patobulinti.

7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu - už.

8. Komisijos paskirti pranešėjai: D. Šakalienė, A. Kirkutis.

Komisijos pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                  Dainius Kepenis

Komisijų sekretoriato vyr. specialistė Rimantė Kniukštienė