LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 64
STENOGRAMA
2017 m. gegužės 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDPF*). Sveiki, gerbiami kolegos, pradėsime šios dienos popietinį posėdį. (Gongas)
Skelbiu pirmąjį darbotvarkės klausimą. (Balsai salėje) Registracijos pageidaujate? Prašom.
Taigi užsiregistravo 72 Seimo nariai.
15.02 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-530(2), Farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-531(2) (svarstymas)
Skelbiu pirmąjį vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimą – Viešojo administravimo įstatymo 2 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-530(2) ir jį lydintysis Farmacijos įstatymo 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-531(2). Pranešėja – A. Širinskienė. Prašom, komiteto pirmininke.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Norėčiau projektus pristatyti kartu, nes tai yra projektai, kurie Lietuvoje sudarytų galimybę vykdyti kontrolinius pirkimus vaistinėse. Pirmasis projektas Nr. XIIIP-530 yra Viešojo administravimo įstatymo pataisos, kurios nustato ir patikslina kontrolinio pirkimo sąvoką. Turėjome Teisės departamento pastabų, į didžiąją dalį jų atsižvelgėme. Komitetas pritarė patobulintam variantui tokiu balsų santykiu: 6 – už, 3 – prieš ir 1 susilaikė.
Antrasis yra Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-531. Šiuo projektu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai suteikiama teisė vykdyti kontrolinius pirkimus tik po to informuojant kontroliuojamą asmenį ir pateikiant kontroliuojančių pareigūnų dokumentus. Projektą, dėl kurio vėlgi Teisės departamentas turėjo dvi pastabas, mes pataisėme pagal Teisės departamento pastabas. Komitete buvo pritarta gegužės 10 dieną balsuojant taip: 6 – už, 2 – prieš ir 2 susilaikė. Tikrai labai dėkojame.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama pranešėja. Diskutuoti užsirašė keturi. Dar papildomą komitetą turėjome, atsiprašau. Kviečiame Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją Z. Streikų. Prašom, kolega.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, komiteto sprendimas: pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pritarta bendru sutarimu. Atkreipiame dėmesį į tai, kad buvo įregistruotas ir alternatyvus įstatymo projektas, kurį pateikė Seimo narė R. Šalaševičiūtė. Šis projektas Seime pateiktas tik balandžio 25 dieną, bet Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nebuvo paskirtas jį svarstyti, todėl mūsų komitetas nusprendė, kad sprendimą dėl projekto Nr. XIIIP-477 turi priimti pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas. Mūsų balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, pradedame diskusiją. Dėl vedimo tvarkos – R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). …atkreipiu jūsų dėmesį, kad mano projektas įregistruotas kovo 17 dieną, pateikimas, kaip nustatyta Statute, alternatyvos turėjo eiti kartu, bet nežinau, kodėl man nebuvo sudarytos galimybės projektą pateikti kartu su ministro A. Verygos pateiktu projektu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pradedame diskusiją. Prašom. Pirmasis kalba A. Matulas. Kviečiu, kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties mūsų komitete šią kadenciją vyksta labai įdomūs dalykai. Kolegė R. Šalaševičiūtė yra teisi, kad ji buvo pateikusi panašų įstatymo projektą gerokai anksčiau, bet kažkodėl buvo pasirinktas kaip pagrindas ir balsuotas šitas įstatymo projektas, o dabar darbotvarkėje esantis įstatymo projektas, kurį įregistravo kolegė R. Šalaševičiūtė, yra atmestas. Logiškai mąstant abu projektai turėjo būti sujungti ir svarstomas vienas iš variantų.
Apskritai kalbant apie tą naują seną idėją slaptai tikrinti vaistininkus, farmacininkus, vykdyti slaptus pirkimus neprisistačius, kad atėjai kontroliuoti, yra visiškai nešiuolaikinis ir nelogiškas sprendimas. Tokie tikrinimai vykdavo sovietmečiu, vykdavo po to, kai buvo atkurta nepriklausomybė, ir buvo gaunama labai daug skundų, kad kontroliuojančios institucijos tiesiog trukdo verslui, reketuoja tą verslą. 2012 metais buvo priimtas sprendimas, kad atsisakytume tų slaptų, neplaninių patikrinimų neprisistačius.
Tai dabar ko bus siekiama aiškinamuoju raštu? Bus siekiama stebėti, ar nepateikta informacija apie vaistinius preparatus monitoriaus aparate, ar paaiškinta, kad pigūs vaistiniai preparatai yra taip pat veiksmingi, kaip ir brangūs. Kolegos, aš, kaip medikas, galiu iškart pasakyti, kad yra visiškai nesuvokiama, kodėl yra bandoma įteigti visuomenei, kad pigiausias vaistinis preparatas, nors turi tą pačią veikliąją medžiagą, veikia taip pat kaip ir brangesnis, modernesnis šiuolaikinis vaistas? Tai kodėl tada, atsakykite kas nors, kompanijos toliau išranda modernius vaistus su ta pačia veikliąja medžiaga ir jų poveikis yra skirtingas? Todėl, kad tai priklauso nuo rezorbcijos vietos, laiko ir panašiai, ir panašiai. Aš pats esu išbandęs vaistus, kurie dėl ritmo sutrikimo veikia nevienodai, nors turi tą pačią veikliąją medžiagą. Jeigu vadovautumės tuo pačiu principu, kad vaistinių tikrintojai slapta klausysis, ar jam yra pasiūloma, kad būtinai pirk pigiausią vaistą, tai aš asmeniškai dar kartą sakau, aš esu tikras kaip medikas, kad vaistų poveikis yra panašus, bet toli gražu ne analogiškas, ne toks pats, tai kodėl vaistininkas turi būtinai pasiūlyti? Apskritai yra keista, kodėl valstybė, teigdama Vyriausybei, kad mes taupome išlaidas vaistams, kodėl pirmiausia neveda derybų ir nebando atpiginti vaistų, bet bando daryti įtaką pacientui, kad jis pirktų pigiausią vaistą, neduoda jam galimybės pasirinkti, nes Vyriausybė priėmė nutarimą ir visi vaistai, kurie bus brangesni negu 10 % pigiausio vaisto kaina, iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo artimiausiu metu bus išbraukti. Tai skandalas! Jau dabar žmonės kreipiasi. Jie sako, kodėl aš turėsiu dabar mokėti 100 % vaisto kainos, nes man valstybė nekompensuos, kompensuos tik pigiausią vaistą. Todėl, kolegos, šitie kontroliniai pirkimai yra visiškai necivilizuotas reiškinys. Yra jums išplatinta vaistininkų profesinių sąjungų kreipimasis, kurį pasirašė virš 1700 žmonių. Jie sako: baikite mus terorizuoti! Mes normaliai dirbame savo darbą, bendraujame su pacientais, ir kodėl dabar kažkas turi ateiti ir žmogų, kuris gauna šiek tiek daugiau negu minimumą, turi iš šalies kontroliuoti? Tegul tas kontroliuojantis atsistoja ir žiūri, ar pasiūlytas tas pigesnis vaistas, ar parodytas tas monitorius ir panašiai.
Labai prašau, kolegos, nepritarti. Tai yra nešiuolaikinis metodas. Tikrai yra kitų efektyvių būdų, kaip sumažinti Lietuvoje vaistų kainą, bet, deja, naudojami tokie populistiniai metodai, bet tos priemonės, kurios gali duoti efektą, tiesiog nesiūlomos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu komiteto pirmininkę A. Širinskienę. Prašau. Jau dabar kalbėsite kaip Seimo narė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų greičiausiai reikėtų pradėti kalbėti remiantis dabartine situacija ir kodėl šitos pataisos atsirado. Problema ta, kad farmacinės paslaugos kontrolė šiuo metu iš esmės yra neįmanoma, nes kontroliuojančios institucijos pareigūnai turi parodyti vaistinės darbuotojui savo dokumentus ir po to kontroliuoti. Aš manau, įsivaizduojame, kas įvyksta, kai asmuo pamato, ir kaip skiriasi paslaugų teikimas nežinant, kad bendrauji su tarnybos darbuotoju, ir žinant, kad bendrauji su kontroliuojančios tarnybos darbuotoju.
Yra kalbama ne tik apie pigesnių vaistų siūlymus ar nesiūlymus. Yra kalbama apie visos farmacinės paslaugos teikimo kontrolę. Tai yra tai, kaip farmacininkas pasakoja, kaip jis konsultuoja savo klientą, ar jis kalba ir konsultuoja dėl vaistų suderinamumo ir kitų dalykų, kurie yra numatyti ir yra pareiga konsultuoti.
Kitas dalykas, kada Valstybės kontrolė atliko auditą tikrindama ir Lietuvos vaistinėse buvo padaryta 14 ar 16 patikrinimų skirtingose vietose, paaiškėjo, kad tik vienoje vaistinėje buvo suteikta tinkama paslauga taip, kaip numatyta teisės aktuose. Taigi pažeidimų tikrai yra. Manau, kad jeigu žmogus dirba arba vaistininkas dirba tinkamai teikdamas paslaugą, jam bijoti ateinančių kontroliuoti institucijų nėra pagrindo.
Dar daugiau. Šitos priemonės – slaptieji pirkimai, kurie siūlomi, iš esmės nėra skirti bausti. Jie neišvengiamai veiks kaip prevencinė priemonė, kai vien žinojimas, kad gali būti kontroliuojamas, drausmins ir skatins teikti paslaugas, atitinkančias teisės aktų reikalavimus.
Nuskambėjo žodžiai, kad tai nėra civilizuotos priemonės, kuriomis mes siekiame kontroliuoti. Deja, reikia pripažinti, kad kitose Europos Sąjungos šalyse taip pat vyksta kontrolė. Tarkime, Jungtinėje Karalystėje į bet kokias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias institucijas gali ateiti akredituota institucija bet kuriuo paros metu ir tikrinti. Lietuvoje mes taip pat turime tam tikrą slaptąją kontrolę. Aš manau, jūs dauguma esate vairuotojai ir puikiai matote, kad vis dėlto važiuojant automobiliu yra automobilių su nepažymėtais numeriais, kurie kontroliuoja mūsų vairavimą. Lietuvoje toje pačioje „Regitroje“ taip pat yra vykdoma slapta kontrolė. Dalis privačių įmonių, prekybos centrų netgi savo vidinėse sistemose turi slaptuosius pirkimus, kur jau pačių prekybos centrų darbuotojai, kurie nėra identifikuojami, perka kaip klientai ir žiūri, kaip yra teikiama paslauga. Aš manyčiau, kad tikrai reikėtų žengti tą žingsnį priimant sprendimą, kad mes turime užtikrinti adekvačią farmacinių paslaugų kontrolę, o ne tik kontroliuoti tada, kada iš anksto pasakome, kad mes kontroliuosime, ir paliekame laiko kontroliuojamam subjektui iš tiesų pasirengti kontrolei, kas realios situacijos, realios padėties rinkoje anaiptol nerodo.
Kartu tikrai labai norėčiau padėkoti Seimo narei R. Šalaševičiūtei, kuri jau ne vieną kadenciją deda didžiules pastangas, kad tam tikra farmacinių paslaugų kontrolė būtų įgyvendinta. Aš suprantu, kad praėjusios kadencijos Seimas nesiryžo priimti tokių pasiūlymų, tačiau tikrai tikiu, kad ta jos iškelta idėja, kad farmacijos paslaugų teikėjai, vaistinės turėtų būti kontroliuojamos, ras palaikymą šitos kadencijos Seime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. Martinėlį.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau pasakyti, kad tuo įstatymo pakeitimu siekiame gerinti vaistinėse teikiamos farmacinės paslaugos kokybę: gyventojų informavimą apie vaistinių preparatų pasirinkimo galimybę, mažiausias vaistinių preparatų kainas ir tuo tikslu sustiprinti vaistinių farmacinės paslaugos teikimo priežiūrą, sudarant sąlygas priežiūros institucijoms veiksmingiau išaiškinti pasitaikančius pažeidimus ir trūkumus. Vaistininkai turi suteikti farmacinę paslaugą. Jeigu yra dirbama sąžiningai, neturėtų būti jokių baimių dėl savo darbo. Vaistininkai turi atlikti sąžiningai savo pareigą ir aš čia tikrai nematau kokios nors baimės.
Dėl padidinimo galinčių atlikti kontrolę pareigūnų skaičiaus irgi manau, kad yra tikslinga, nes bus kaip tiktai padidintas tikrinamų objektų skaičius, bus efektyvesnė kontrolė ir prevencija. Kaip yra minima, kad tai nėra samdomų farmacijos darbuotojų diskriminavimas ar nepasitikėjimo jais parodymas. Tai daugiau kontrolė pačių savininkų, kurie neretai darbuotojams teikia kitokias rekomendacijas. O gyventojai iš to gaus tiktai išsamią informaciją apie mažiausias vaistinių preparatų kainas. Aš manau, kad tai bus netgi gyventojams daug patogiau ir medikamentų pasirinkimo prasme.
Be to, ir viešajame, ir privačiame sektoriuje tikrai yra pakankamai kontroliuojančių institucijų ir kitose srityse. Iš principo niekas dėl to nekelia jokių problemų. Aš manau, kad jeigu sąžiningai farmacininkai atlieka savo pareigą, kuo aš ir dabar neabejoju, tai tikrai neturėtų būti jokios baimės. Aš siūlau palaikyti šitą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje paskutinis kalbėtojas – E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Sveiki, gerbiamieji! Gegužės 18 dieną Ministras Pirmininkas S. Skvernelis juokaudamas pasakė (aš, beje, sutinku, kad juokaudamas pasakė): „Policinėje valstybėje alternatyva yra tiktai kriminalinė valstybė.“ Tačiau Nacionalinė vaistų prekybos asociacija jau balandžio 14 dieną, teikdama savo nuomonę dėl šitų projektų, pasakė: „Kuriama policinė valstybė.“ Specialistai, dirbantys farmacijos sektoriuje, mato, kokios priemonės yra siūlomos. Tokių priemonių nėra nė vienoje Europos Sąjungos šalyje. Valdantieji sakė, kad mažins kontroliuojančių institucijų skaičių. Dabar kuria naujus kontroliavimo mechanizmus. Dabar ką tik nuskambėjo žodžiai, kad reikėtų išplėsti asmenų, kurie turi teisę kontroliuoti, ratą. Tikrai panašu, kad kuriame policinę valstybę. Vienintelė išimtis, kai leidžiami tokie slaptieji kontroliniai pirkimai. Kas čia per išimtis vaistų biznyje? Kodėl kitur nedaromi tokie dalykai?
Svarbiausia, kad nepanaudotos priemonės, kurios iš tiesų leistų kalbėti apie vaistų atpiginimą. Dabar yra sakoma, kad turi būti pasiūlytas pigiausias vaistas. Na, gerai. Paaiškėja, kad tik 20 % Lietuvos žmonių, arba net 20 %, bet vis dėlto tai tik penktadalis, ieško pigiausio vaisto. Jiems kokybė, apie kurią kalbėjo A. Matulas, nesvarbi, jiems svarbi yra tiktai kaina. Tai dabar dėl šitų 20 % žmonių yra reikalavimas ir kontrolė slaptojo pirkėjo pavidalu, ar yra pasiūlytas pigiausias vaistas.
Žiūrėkite, tie patys vaistininkai paminėjo kai kurių Europos Sąjungos šalių gerąją praktiką, kad išmuša monitoriuje iš karto informaciją apie tai, koks yra pigiausias adekvatus generinis vaistas tam, kurį klientas užsisakė. Jis užsisakė kokį nors vaistą, iš karto įveda ir monitoriuje pasirodo. Yra penkis kartus pigesnių tokių vaistų. Nereikia jokių slaptųjų kontrolierių, slaptų pirkėjų. Šiuolaikinės technikos priemonės tai leidžia daryti. Jeigu skaitėte E. M. Remarko „Tris draugus“, yra aprašyta, kaip po viešbučius vaikšto, apsigyvena slaptieji kontrolieriai, nuo kurių priklauso, kiek žvaigždučių bus suteikta viešbučiui arba bus atimta kokia žvaigždutė. Praėjo šimtas metų, mes diegiame štai tokias policinės valstybės priemones.
Aš sakyčiau, jeigu mes norime pigesnių vaistų, o mes tikrai norime, stabdykime farmacinių tinklų plėtrą. Mes apie tai nešnekame. Kodėl Vokietijoje, Šveicarijoje vienas savininkas gali turėti ne daugiau kaip penkias vaistines? Ne daugiau kaip penkias. Ką mes padarėme? Ir jokių stabdymo priemonių, konkurencijos didinimo priemonių nedarome, įvedame slaptuosius agentus.
Skatinkime privačių mažų vaistinių kūrimą, kokias nors paramos priemones regioninės politikos rėmuose sugalvokime. Leiskime prekiauti nereceptiniais vaistais kitose prekybos vietose. Juk atmetėte mano pateiktą projektą, išsityčiojote, kad skatins suicidinius potraukius, matai, marlę ten parduoda, bintą, tai gali naktį ateiti į degalinę nusipirkti.
Jūs nesprendžiate esminio klausimo arba bandote spręsti esminį klausimą, taikydami visiškai neesmines priemones, didindami reguliavimą. Neatmetu konkurentų, konkuruojančių firmų provokacijų galimybės. Gerai, čia jau jų cecho reikalai.
Manau, kad svarbiausias dalykas, apie kurį reikėtų kalbėti sveikatos apsaugos strategams, tiek ministerijos, tiek komiteto strategams – gydytojų nepriklausomumas nuo farmacininkų. Turiu pažįstamų gydytojų, kurie pasakoja: oi, labai geras buvo farmacininkų seminaras Brazilijoje, oi, labai geras Indijoje, na, bet ten viešbutis tik keturių žvaigždučių. Už kieno pinigus važinėja? Už farmacininkų. Tai štai šitoje vietoje kirskime, o ne pristatykime prie kiekvieno vaistininko slaptą, apsimetantį kontrolierių. Priešingu atveju aš sutiksiu, kad S. Skvernelis nejuokauja, o kalba rimtai, tiktai S. Skvernelis pasakė, kad policinei valstybei gali būti alternatyva kriminalinė. Aš sakyčiau, policinei valstybei gali būti dar viena alternatyva – tai normali, demokratinė, rinkos pagrindais veikianti valstybė. Šito jūs turbūt nesuprantate. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, diskusijos baigtos. Suprantu, kad bendru sutarimu neišeis pritarti, negalėsime. Prašom, motyvai už ir motyvai prieš. Kadangi eina su vienu lydimuoju, tai sutariame taip, kad du kalba už ir du – prieš.
Motyvai už. Pirmasis kalba M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Ačiū projekto iniciatoriams. Aš suprantu farmacininkų rūpestį – čia reikia dirbti su knygelėm, čia su bobutėm, gyvenimas sunkus. Bet kam dabar lengva? Aš žinau, kam dabar tikrai yra labai sunku. Labai sunku tiems, kurie yra priversti pirkti vaistus. Lietuva pasižymi itin aukštomis vaistų kainomis. Mano supratimu, diegti tokias priemones mes privalome. Privalome rūpintis žmonėmis, kurie yra priversti mokėti dideles kainas už vaistus. Aš kviečiu palaikyti šį sprendimą.
Bet taip pat kviečiu labai sąmoningai stebėti, kaip šis sprendimas yra įgyvendinamas. Ir jeigu matysime, kad strigs, matysime, kad yra perlenkta lazda, tiesiog sąmoningai grįžti čia ir peržiūrėti savo sprendimą. Bet šiandien turime imtis atsakingų priemonių tam, kad vaistų kainos mažėtų. Man atrodo, kad tai yra, na, tiesiog būtinas sprendimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir argumentai prieš – S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, Europos Sąjunga ir Lietuva, Lietuva adaptavo irgi Europos Sąjungos direktyvą, kad nuo šių metų liepos 1 dienos taikys tik ekonominio naudingumo konkursus viešuosiuose pirkimuose. Ką tai reiškia? Mūsų valstybė ir Europa pasakė, kad pigiausias produktas nėra savaime geriausias, ir privaloma tvarka nurodė visoms valstybinėms institucijoms pirkti ne pigiausią prekę, o pagal ekonominio naudingumo konkursus, tai yra pagal savybes, pagal charakteristiką, pagal dar kažką, bet ne tik pagal kainą.
Mes manome, kad farmacijoje pigiausias produktas yra pats geriausias, nors tyrimai rodo, kad tik penktadalis pirkėjų ieško pigiausio produkto. Dar kartą įsignybkime sau į žandą ir paklauskime, ar tikrai tai yra įstatymo projektas, išsprendžiantis mūsų susidariusią oligopoliją farmacijos sektoriuje. Ne, iš tikrųjų priemonės turi būti ieškomos visai kitos. O pastangos kriminalizuoti ir didinti kontrolę dažnai atsigręžia tiktai dideliu biurokratiniu sektoriumi ir kontroliuojančiu aparatu. Aš tik priminsiu, kad pastarąjį mėnesį laisvą Lietuvos pilietį mes pavertėme persekiojamuoju. Pavyzdžiui, visus telefonų mobiliųjų tinklų operatorius įpareigojome registruoti SIM korteles, STT leista be teismo leidimo tikrinti kiekvieną sąskaitą šioje valstybėje, žmonėms planuojama neduoti nešiotis daugiau negu 3 tūkst. eurų pinigų ir filmuoti juos perkant alkoholį.
Ar tikrai šitos priemonės išgydys mus nuo terorizmo, nuo nusikalstamumo, nuo per didelių kainų? Aš tuo tikrai abejoju. Man atrodo, pastangos kreipiamos ne ta linkme. Kviečiu nepalaikyti šio projekto.
PIRMININKĖ. Argumentai už – A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tiesiog atsiprašau, aš išsibraukiau, bet kažkodėl sistema dar rodo.
PIRMININKĖ. Nenorite kalbėti?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ne.
PIRMININKĖ. L. Balsys – prieš. Nėra, nematau.
L. BALSYS (MSNG). Yra, yra. Viskas gerai.
PIRMININKĖ. Atsiprašau.
L. BALSYS (MSNG). Laba diena, gerbiami kolegos. Ačiū, pirmininke. Man šitas siūlymas, šitas projektas kelia daugiau kažkokių įtarimų negu suvokimo, kad čia yra naudos. Geriausiu atveju čia būtų galima įtarti nenumaldomą komiteto pirmininkės norą ką nors uždrausti arba kontroliuoti. Blogiausiu atveju aš čia matau paliktą didžiulę korupcinę landą tiems visokiems inspektoriams, kurie gali piktnaudžiauti ir rodydami savo pažymėjimą, lyg kokie sovietiniai KGB atstovai atėję, ir darydami slaptuosius pirkimus.
Šiuo metu kontrolės sistema veikia, mano supratimu, pakankamai sklandžiai ir gerai, yra skaidri. Vyksta planiniai patikrinimai, vyksta neplaniniai patikrinimai. Galima viską žiūrėti, o vaistininkams turbūt nėra labai daug erdvės, kur sukčiauti. Ryšio su vaistų atpigimu šita kontrolės sistema… Tikrai nėra čia jokio ryšio, kad atpigs vaistai dėl to, kad kažkas slapta kontroliuos. Aš siūlyčiau valdančiajai daugumai susikoncentruoti ties normalia vaistų kompensavimo sistema, kad žmonės gautų ne pigiausius bet kokius vaistus, o tuos vaistus, kurie juos gydo už pigiausiai prieinamą kainą. Tai ne tas pats.
Norėčiau taip pat patarti, kad valdantieji ir komiteto pirmininkė pagalvotų apie tai, kaip padaryti, kad vaistinėse, ypač didžiųjų tinklų vaistinėse, už prekystalio į kasą muštų diplomuoti farmacininkai, o ne kokie nors konsultantai už minimalią algą. Ir apskritai vaistinės šiuo metu gyvena, ypač mažosios, visai ne iš vaistų pardavimo, o iš vadinamosios nonfarmos, tai yra visokių tepaliukų, čiulpinukų ir kitų dalykų, kurių kainos yra nekontroliuojamos ir antkainiai nereguliuojami. Šitas siūlymas yra perteklinis, eilinis noras pademonstruoti savo galią ir kas čia viršesnis. Aš manau, kad jo palaikyti šį kartą tikrai negalime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Per šoninį mikrofoną – A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kadangi bandžiau išsibraukti ir man iš pradžių rodė sistema, kad išsibraukiau, paskui kažkaip įvyko, tai gal galėtų kitas asmuo po manęs kalbėti?
PIRMININKĖ. Jeigu pageidaus.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Išlaikant proporciją, tai yra Seimo narys D. Kaminskas.
PIRMININKĖ. Prašau. D. Kaminskas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kontroliniai pirkimai – nei kažkoks persekiojimas, nei baudimas, tai daugiau prevencinė priemonė. Jos tikslas – išsiaiškinti trūkumus ir numatyti veiksmus, kad gyventojui būtų pateikta visa reikalinga informacija ir kad jis, pasikonsultavęs su vaistininku, galėtų pasirinkti jam reikalingus vaistus.
Kontrolinių pirkimų įteisinimas vaistinėse nėra nepasitikėjimas vaistininkais, stovinčiais už prekystalio, – tai apsaugo ir pačius samdytus darbuotojus nuo vaistinių administracijų neteisėtų nurodymų parduoti tam tikrus preparatus. Būtent tai skatina skaidrumą ir mažina korupcijos apraiškas. Vaistininkas galės atlikti įstatymo nustatytas pareigas, todėl tikrai nematau pagrindo vaistininkams bijoti patikrinimo, jeigu viskas atliekama įstatymo numatyta tvarka. Nustačius trūkumus, vaistinės bus įpareigotos juos pašalinti, tuo turėtų būti suinteresuotos ir pačios vaistinės, kad gyventojai gautų kokybišką farmacinę paslaugą. Gyventojai labiau patikės sistema, kad nėra apgaudinėjami, ir galės sutaupyti primokamas lėšas. Todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, balsuosime dėl abiejų pateiktų įstatymų projektų po svarstymo. Prašom balsuoti.
Kolegos, balsavo 109 Seimo nariai: už – 68, prieš – 12, susilaikė 29 Seimo nariai. Po svarstymo Viešojo administravimo įstatymo ir Farmacijos įstatymo pakeitimo projektams yra pritarta.
15.32 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-477, Farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-478 (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 2-2a klausimas – Viešojo administravimo įstatymo 2 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-477 ir lydimasis Farmacijos įstatymo 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-478. Komiteto išvada. Prašom, komiteto pirmininke Agne Širinskiene.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tai yra alternatyvūs tie įstatymų projektai, kuriems mes ką tik per svarstymą pritarėme. Sveikatos reikalų komitetas bendru sutarimu siūlo juos atmesti. Mūsų motyvai yra tokie, kad mes iš tiesų pritariame, kaip jau ir minėjome anksčiau, bendrai idėjai vykdyti slaptuosius pirkimus vaistinėse, tačiau dėl šių projektų yra daug Teisės departamento pastabų. Antra vertus, buvo registruoti alternatyvūs projektai. Komitetas jiems pritarė. Siūlymas – bendru sutarimu atmesti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, dėl svarstymo niekas neužsirašė. Čia tik motyvai, lieka už ir prieš. Prašom. Pirmasis M. Majauskas – motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Atsisakote. Prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kažkoks padorumas, kažkokia etika turėtų būti. Iš tribūnos minėjo kiti asmenys, kad tą idėją, mano manymu, ne visai solidžią ir normalią, neatitinkančią laikmečio, jau seniai pasiūlė ir kelintą kartą teikia buvusi ministrė R. Šalaševičiūtė. Dabar jis labiau subalansuotas, ir kažkodėl komitetas priima sprendimą, kad šitą projektą, kuris turi būti priimtas kaip pagrindas, atmesti, o tų žmonių, reikalingų žmonių, kurių dabar yra dauguma, analogišką projektą stumiam toliau.
Mano manymu, elgiamasi labai nekorektiškai. Aš tiksliai nežinau, neatsimenu, bet, mano manymu, aš tikrai nebalsavau už, ir tas bendru sutarimu gali būti, kad yra šiek tiek suklastota, aš pasitikslinsiu stenogramoje, ar buvo balsavimas, ar kaip visada komiteto pirmininkė mėgsta kažką paburbuliavusi priimti sprendimą, kad yra bendras sutarimas. Bet, mano manymu, galėtų būti variantas toks, kad per priėmimą po svarstymo, jeigu mes nepritariame komiteto nuomonei atmesti, galėtume priimti komitete sprendimą ir tuos du projektus sujungti po svarstymo, priėmimo stadijoje. Tai tikrai būtų ir etiška, ir korektiška gerbiamosios kolegės R. Šalaševičiūtės atžvilgiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi du įstatymų projektai, dar motyvai už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tuo klausimu yra ne vieną kartą burbuliavusi ir Seimo Antikorupcijos komisija. Kalbant apie kontrolinius pirkimus, kaip norite, taip vadinkite, jeigu juos darome iš anksto žinomus, jie neturi jokios prasmės ir jokio poveikio – nei prevencinio, nei kitokio. Praktika yra pasitvirtinusi: arba mes įteisiname nežinomybę kontrolės klausimu, taip, kaip ir viešajame transporte, niekas nežino, kada viešajame transporte tikrins, ir panašiai, arba iš viso atsisakome tokios idėjos. Bet aš nemanau, kad turėtų būti atsisakoma. Aišku, tai visų problemų neišspręs, ir tikrai dramatiškai jokių kainų nesumažinsime, nes tam reikėtų valstybinio ir visuomeninio platintojo, kuris įsiterptų į rinką su mažesnėmis kainomis, arba pertvarkyti mūsų ligonių kasų veiklą, kontroliuojančią kainodarą šitoje srityje, ir daug dalykų, kuriuos reikia… Bet iš dalies piktnaudžiavimą tikrai šiuo atveju sumažins. Būtent dėl poveikio tam kasininkui galimybės – jis pats turės… Šiuo atveju visa atsakomybė teks administratoriui. Jis turėtų prisiimti visą atsakomybę. Einame tuo keliu, žiūrėkime, kaip sureglamentuoti pirmąjį įstatymą, kad jis būtų protingas, bet jeigu mes darome kokį nors planinį patikrinimą, tikrai jokios prasmės nėra. Tikrai galiu priminti, kad Antikorupcijos komisija ne kartą tuo klausimu burbuliavo būtent ta linkme, kaip mes šiandien apsisprendėme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, argumentai išsakyti, balsuojame dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-477 ir Nr. XIIIP-478. Prašom. Kas balsuojate už komiteto sprendimą – už, kas nepritariate, prieš arba susilaikote.
Kolegos, balsavo 108 Seimo nariai: už – 72, prieš – 7, susilaikė 29 Seimo nariai. Komiteto sprendimui yra pritarta.
15.39 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 6, 8, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-674 (pateikimas)
Kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 2, 6, 8, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-674. Pateikimas. Pranešėja G. Šakalytė – sveikatos apsaugos viceministrė.
G. ŠAKALYTĖ. Laba diena. Teisės akto projekto tikslas (neprieštarauja privalomosios sveikatos draudimo specifikai) yra suderinti du įstatymus, t. y. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nuostatas su pakeistu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu. Teisės akte sukonkretinamos apdraustųjų asmenų kategorijos ir, išskiriant iš visų kitų, įtraukiamos kitos kategorijos, kurios yra nurodytos pasikeitusiame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, tačiau nėra numatytos šiuo metu galiojančiame Sveikatos draudimo įstatyme. Tikslinamos vartojamos sąvokos, nustatomos palūkanų skaičiavimo už privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo ir mokėjimų tvarkos pažeidimus.
Taip pat derinant šiuos du įstatymus įtvirtinamos baudų, delspinigių, palūkanų, padidintų palūkanų išieškojimo procedūros, kurių tvarka nustatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatymu. Kiti įstatymo projekto pakeitimai yra redakcinio pobūdžio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmoji klausia A. Širinskienė. Prašom. Jūsų klausimas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ar gerai supratau, kad projekto esmė yra redakciniai pakeitimai, kurie atsirado keičiantis įstatymams ilgą laiką?
G. ŠAKALYTĖ. Taip, jūs esate teisi, nes paskutinis įstatymas yra įsigaliojęs šių metų sausį, o prieš tai buvo 2008 metų įstatymas, ir jie yra suderinti tarpusavyje.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava. Prašom.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiama viceministre, teko susidurti su asmenimis, kurie užsiima individualia veikla, jie kas mėnesį moka 9 % įmoką, bet jie negali, neturi teisės gauti ligos lapelio, vadinamojo biuletenio. Jiems neapmokama. Šiuo atveju taip pat aš matau, jie moka tuos įnašus, bet, ko gero, liga jiems nebus apmokama, kompensuojama, ar ne?
G. ŠAKALYTĖ. Šį klausimą labai gerai žinau, nes vienu iš tų mokėtojų aš taip pat buvau ganėtinai ilgą laiką dirbdama ir mokėdama privalomąsias draudimo įmokas, bet šiame įstatyme yra suderinamos nuostatos. Nėra įdėta jokių naujų pakeitimų, nes tai nebuvo svarstyta. Šis pakeitimas yra dėl to, kad būtų suderinti du esami galiojantys įstatymai. Kadangi diskusijos dėl papildomų pakeitimų nebuvo, tai tas nėra pristatoma.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar, kolegos, po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Norite balsuoti? Prašom. Balsuojame.
Taigi, kolegos, balsavo 98 Seimo nariai: už – 98, prieš ir susilaikiusių nėra. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstymo data yra šių metų birželio 22 diena. Sutinkate? Dėkoju.
15.43 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 191, 192 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 193 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-667ES (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 6, 19, 191, 192 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 193 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-667ES. Pranešėjas – aplinkos apsaugos ministras K. Navickas. Prašom į tribūną.
K. NAVICKAS. Gerbiamosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai, iš esmės šio įstatymo pakeitimo įstatymas sąlygotas dviejų priežasčių. Viena yra eurointegracinė – įgyvendinti direktyvą, kita yra praktiniai dalykai, susiję su aiškesne kontrole arba aiškesniu reglamentavimu, kada gali būti paimami taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimai.
Esminiai pakeitimai šiuo įstatymu yra šie: taršos leidime nustatyti įrenginio eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygas; įstatymo lygmeniu nustatyti atvejus, kada paraiška TIPK leidimui ar taršos leidimui negali būti priimta; patikslinti leidimo galiojimo panaikinimo atvejus; patikslinti leidimo neišdavimo, keitimo ar nekeitimo sąlygas ir atvejus; detalizuoti, kad aplinkos ministras, tvirtindamas leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, nustato paraiškos leidimui gauti viešinimo nagrinėjimo, priėmimo, tvarką.
Apibrėžti įgaliotos institucijos veiksmus, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo, ar sprendimus dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, jei tokia išvada ar toks sprendimas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą tam, kad būtų išduotas leidimas.
Taip pat nustatyti reikalavimą, kad per ketverius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo įrenginiams, kuriems pagal 2002 metais patvirtintų TIPK taisyklių 2 priedo reikalavimus buvo išduotas seno pavyzdžio TIPK leidimas, eksploatuoti privaloma turėti taršos leidimų taisyklių reikalavimus atitinkantį taršos leidimą.
Ketvirtas. Atsižvelgti į tai, kad 2010 metų TIPK direktyvoje numatyta galimybė tam tikras veiklos rūšis tam tikro pajėgumo organinius tirpiklius naudojančiuose įrenginiuose vykdyti tuos įrenginius tik įregistravus. Siūloma įstatymo 6 ir 19 straipsnius papildyti nuostatomis apie įrenginių registravimą, kuriuo apibūdinami organinius tirpiklius naudojantys įrenginiai ir nustatoma pareiga asmenims tokius įrenginius eksploatuoti tik įregistravus, taip pat įrenginių įregistravimo ir išregistravimo pagrindai.
Ir paskutinis yra papildomas įstatymo priedas, kuriame yra įtraukiamas, perkeliamas direktyvos priedas dėl vieno 50 megavatų įrenginio eksploatavimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai, o liko ketvertas. Pirmoji klausia V. Vingrienė. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Aš norėjau paklausti aplinkos ministro. Kadangi vienas iš projekto tikslų yra nurodomas siekis užtikrinti, kad integruotai per leidimų sistemą būtų vertinama, kaip ūkio subjektų išgaunami gamtos ištekliai gali paveikti aplinkos taršą, aš norėjau paklausti, kaip tikimasi šio tikslo įgyvendinimo? Ar yra numatytas mechanizmas per leidimų sistemą, ar kaip nors kitaip?
K. NAVICKAS. Per triukšmą nelabai išgirdau jūsų klausimo. Pačią pradžią, jeigu galėtumėte?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Vienas iš tikslų, siekiama, kad per leidimų sistemą būtų vertinama, kaip ūkio subjektai, išgaudami gamtos išteklius, gali paveikti aplinkos taršą? Kaip mes šitą užtikrinsime? Ar numatyti kokie kontrolės mechanizmai?
K. NAVICKAS. Taip, yra, jei aš teisingai suprantu klausimą. Pirmiausia bus aiškiau apibrėžtos išmetimo ribos, nuo kokių ribų leidimai yra reikalingi, ir tada jau per agentūras kontroliuojančias… įgyvendinimas bus užtikrintas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Atsiimu klausimą. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, o apskritai šis projektas ar sugriežtina sąlygas, padarys jas sudėtingesnes, ar supaprastins, ar aiškesnes jas padarys? Kadangi kiekvienas sugriežtinimas ir sudėtingesnių procedūrų įvedimas didina korupcijos riziką. Kaip čia šiuo atveju? Tai irgi yra problema.
K. NAVICKAS. Vienu aspektu, kur siūloma aiškiau reglamentuoti TIPK leidimo išdavimo ir sustabdymo sąlygas, šioje vietoje naštos papildomos nėra. Ten, kur yra perkeliami direktyviniai reikalavimai, tiesiog yra aiškiau apibrėžiama, kuriems deginimo įrenginiams nuo kokių išmetimų normų tas leidimas bus privalomas. Čia ta priemonė reikalinga, kaip ir sakiau, įgyvendinti direktyvą ir valdyti taršą, patenkančią į orą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pagrindinis komitetas yra siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstymo data – birželio 29 diena.
Taigi toliau darbotvarkėje būtų Susisiekimo ministerijos klausimai, bet nematau pranešėjo.
15.49 val.
Baudžiamojo kodekso 20, 226, 227 ir 230 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-675 (pateikimas)
Galbūt galėtume paimti, nes yra atvykusi teisingumo ministrė, ir pereiti prie darbotvarkės 2-7 klausimo – Baudžiamojo kodekso 20, 226, 227 ir 230 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-675. Pateikimo stadija. Prašom, ministre, į tribūną.
M. VAINIUTĖ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Labai dėkoju už suteiktą galimybę pristatyti ir pateikti tikrai labai svarbų įstatymo projektą, kuris yra susijęs su Lietuvos įstojimu į EBPO. Tai darome iš tikrųjų skubėdami.
Porą sakinių apie tai. Apskritai šio projekto tikslas yra suderinti Lietuvos baudžiamuosius įstatymus su konvencija dėl kovos su užsienio šalių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose ir taip pat su jau pateiktomis rekomendacijomis. Taigi iš esmės galime pasakyti, kad šį projektą mes teikiame nelaukdami darbo grupės, kuri dabar kaip tik atlieka vertinimą, ir tos pirmosios fazės vertinimas turėtų baigtis birželio mėnesį… Iš tikrųjų mums yra labai svarbu tai padaryti, todėl prašome atkreipti dėmesį į šitą įstatymą ir svarstyti, kaip ir buvo paminėta, skubos tvarka.
Tiesa, norėčiau atkreipti dėmesį dėl derinimo procedūrų, kad be pastabų yra suderinta su Generaline prokuratūra, su Specialiųjų tyrimų tarnyba. Teisės departamentas yra pateikęs tam tikrų išvadų. Esame pateikę ir derinimo lentelę. Aišku, stengsimės. Labai tikimės, kad rytoj Teisės ir teisėtvarkos komitete bus svarstoma. Derinsime, atsižvelgsime į pastabas tam, kad įstatymas būtų kuo tobulesnis.
Dabar, kalbant trumpai apie esmę, noriu atkreipti dėmesį, kaip iš esmės jau pirmaisiais pristatymo sakiniais atkreipiau dėmesį, kad Lietuvos baudžiamieji įstatymai yra derinami su konvencija dėl papirkinėjimo. Visus momentus, visas priežastis esame labai detaliai išdėstę, kodėl tai reikia daryti, aiškinamajame rašte, bet vis dėlto labai trumpai norėčiau atkreipti dėmesį į tokius penkis momentus, koks yra šio projekto tikslas.
Taigi, kaip matyti, būtų keičiami keturi Baudžiamojo kodekso straipsniai ir vienas iš jų galbūt būtų esminis pakeitimas, t. y. Baudžiamajame kodekse mes stengtumės patikslinti, kad valstybės ir savivaldybių įmonės, akcinės bendrovės, viešosios įstaigos šio kodekso prasme nėra laikomos valstybės ar savivaldybės institucijomis ar įstaigomis ir gali būti traukiamos baudžiamojon atsakomybėn. Čia 1 straipsniu būtų keičiamas 20 straipsnis. Kitaip sakant, praplečiamas subjektų ratas, įmonės, kurios turėtų būti traukiamos baudžiamojon atsakomybėn.
Antras momentas yra dėl kvalifikuotos papirkimo ir prekybos poveikiu nusikaltimo sudėties, kai duodamu kyšiu papirkėjas siekia didesnės negu 250 MGL turtinės naudos sau arba kitam asmeniui.
Dėl trečio momento. Čia būtų keičiami, kaip minėjau, 226, 227 kodekso straipsniai. Trečias momentas. Būtų keičiamas 227 straipsnis. Tikslinimo esmė yra tokia, kad papirkėjas atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, neatsižvelgiant į tai, kaip jis konkrečiai suformuluoja pageidavimą dėl paperkamo valstybės tarnautojo veikimo arba neveikimo vykdant įgaliojimus, taip pat nepaisant to, kaip jo atliekamus veiksmus suprato paperkamas valstybės tarnautojas.
Dar vienas pakeitimas būtų susijęs su 230 straipsniu. Tarp kitko, noriu atkreipti dėmesį, čia būtų nauja dalis, kurios esmė būtų tokia, kad Baudžiamajame kodekse siekiama įtvirtinti autonomišką užsienio valstybės pareigūno apibrėžimą. Tai yra nuostata, kad sprendžiant, ar asmuo laikomas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, neturi įtakos jo turimas teisinis statusas pagal užsienio valstybės ar tarptautinės viešosios organizacijos teisės aktus.
Penktas momentas yra svarbus. Tai būtų 230 straipsnio naujoji 5 dalis. Patikslinama, kad pagal baudžiamąjį įstatymą draudžiamas kyšininkavimas ir tais atvejais, kai kyšiu siekiama, kad valstybės tarnautojas atliktų veiksmus, kurie neįeina į jo tiesiogiai atliekamas funkcijas. Čia iš tikrųjų atkreipiamas dėmesys į ekspertų nuomonę, kad Lietuvoje susiformavusi teismų praktika kelia abejonių, nes mes neturime tokių bylų, kurios būtų nagrinėtos atsižvelgiant į tai, ar tas tarnautojas atliko tokius veiksmus, kurie nėra tiesiogiai susiję su oficialiomis funkcijomis.
Tokie pagrindiniai, nes iš esmės, kaip mes matome, keičiama ne tiek daug, bet tos pataisos, kaip minėjau, yra svarbios, esminės.
Prieš pateikdama turinį, atkreipiau dėmesį į derinimo procedūras. Dar norėčiau pasakyti, kad yra atsižvelgiama į EBPO ekspertų rekomendacijas. Reikėtų paminėti, kad iš tikrųjų atsiliepimas buvo teigiamas.
Gal dar taip pat reikėtų paminėti, kad ministerijoje veikia Baudžiamojo kodekso priežiūros komitetas. Šitos siūlomos pataisos buvo svarstytos platesniu kontekstu įtraukiant ir mokslininkus, kitus narius, kurie priklauso šitam komitetui.
Dar kartą dėkoju ir prašytume pritarti pateikimo stadijoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Prašau. Gerbiamas kolega S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama ministre, jūs kalbėjote apie tai, kad valstybės tarnautojas būtinai turi dirbti pagal apibrėžtas funkcijas. Bet ar viską įmanoma numatyti? Man yra iškilusi viena gyvenimiška situacija. Tiesiog atvežė siuntinį į savivaldybę ir pasirašiau, kad jį priėmiau. Po to buvo visokių kalbų, kodėl aš tai padariau. Ar taip jau viską griežtai mes sudėsime į sąrašą tų funkcijų ir būtinai laikysimės, ar bus koks nors unifikuotas tų pareigybinių funkcijų sąrašas pateiktas? Kas jį nustatys ir pagal kokį… mes tada turėsime laikytis? Ačiū.
M. VAINIUTĖ. Ačiū už klausimą. Taip, ką jūs ir sakote, tą pavyzdį pateikėte, apskritai turime, aišku, suvokti, kad tai yra pareigybės aprašyme, ką jūs ir minėjote, numatytos funkcijos.
Kita vertus, čia nebūtų automatiškas taikymas. Aišku, tie subjektai, kurie turėtų taikyti Baudžiamąjį kodeksą, turėtų įvertinti visas aplinkybes, kaip jūs ir sakote, negali būti kažkoks automatiškas…
PIRMININKĖ. Dėkoju.
M. VAINIUTĖ. …Baudžiamojo kodekso taikymas. Gal taip.
PIRMININKĖ. Daugiau klausiančių nėra.
M. VAINIUTĖ. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar bendru sutarimu po pateikimo galime pritarti? Norite balsuoti. Prašau balsuoti.
Kolegos, balsavo 87 Seimo nariai: už – 85, susilaikė 2, prieš nėra. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas nori būti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstymo data – birželio 22 diena. Viskas gerai? Pritariame.
15.58 val.
Želdynų įstatymo Nr. X-1241 9, 13 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-676 (pateikimas)
Toliau, kolegos, kitas darbotvarkės klausimas yra 2-5 – Želdynų įstatymo 9, 13 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-676. Pranešėjas – susisiekimo ministras R. Masiulis. Prašau į tribūną.
R. MASIULIS. Gerbiami Seimo nariai, noriu pristatyti Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 9, 13 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Parengimo priežastys. Teikiamu Želdynų įstatymo pakeitimo projektu siekiama įgyvendinti 2015 metų Susisiekimo ministerijai pateiktas Valstybės kontrolės rekomendacijas. Iš principo įstatymą reikia sutvarkyti pagal realų gyvenimą, nes želdiniai prie geležinkelių yra specialiai auginami, kad apsaugotų geležinkelį nuo sniego, nuo kitų dalykų. Tam jie prižiūrimi, inventorizuojami, tvarkomi. Pagal Želdynų įstatymą jie taip ir turi būti tvarkomi.
Lygiai ta pati tvarkymo, priežiūros, inventorizavimo funkcija yra įrašyta prižiūrintiems regioninius kelius, nors prie kelių kaip tik želdinių neturi būti. Jie nėra inventorizuojami. Jie kaip tik turi būti pašalinti, kad nebūtų kliūtis prie kelių, todėl dabartinis įstatymo reikalavimas, kad jie būtų inventorizuojami, saugomi, prižiūrimi, apskaitomi, yra atgyvenęs ir nereikalingas. Norima atskirti dalykus: viena – geležinkelių kelius, kita – paprastus kelius, tiesiog pagal realų gyvenimą sutvarkyti želdinių tvarkymą. Tokia šio įstatymo esmė. Detaliai jau neskaitysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis – K. Starkevičius. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, ministre. O pačios geležinkelio normos, kiek užima ta apsauginė zona, nesikeičia, čia kalbama tiktai apie želdinius? Jinai, kiek man žinoma, buvo 25 metrai. Ar dabar yra kokių nors pakoregavimų, susijusių su europinio geležinkelio tiesimu, ar išlikusios tos pačios normos?
R. MASIULIS. Normos išlieka tos pačios, šiuo įstatymu nekeičiami jokie kiti reikalavimai. Tik tai, kad tvarkančios kelius įmonės neturėtų tų želdinių inventorizuoti, apskaityti ir t. t.
PIRMININKĖ. Klausia K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų noriu tik pastabą pasakyti, nežinau, kiek tai yra realu ir įgyvendinama. Tikriausiai ir jums, važiuojant autostrada ar kitais keliais, kur neva kelininkai prižiūri tuos želdynus, visiškai net negalima pasakyti, kad nekompetentingai, bet net neprofesionaliai ir visaip kitaip yra nugenėti tie medžiai. Nupjautos šakos, viršūnė, tiesiog pusė medžio palikta ar dar kaip nors, tiesiog nupjaunama ten, kur patogu. Pirminis vaizdas, kad reikėtų nemažai kam ten pasimokyti pirmiausia, kaip tai daryti, bent jau, kad minimaliai tas vaizdas atrodytų estetiškai. Kai žiūri tas paprastas žmogus važiuodamas, tai atrodo, kad yra niokojama pirmiausia, o ne tvarkoma. Tai tokia pastaba. Aš nežinau, kur tai būtų galima užfiksuoti, kaip tą tvarkyti. Kitą kartą galbūt geriau pažemiui nupjauti tą medį, kad jis nesukeltų neigiamos visuomenės reakcijos, kad išties daugiau kaip koks nors paminklas stovi tas medis sužalotas ir apdžiūvęs. Tai tokia pastaba būtų, kad, jeigu įmanoma, geriau reikia padaryti darbą, kad jis neatrodytų toks kaip pusiau padarytas. Ačiū.
R. MASIULIS. Ačiū už pastabą. Priimta. Duosime nurodymą Kelių direkcijai, kad su prižiūrinčia įmone susisiektų, kad atkreiptų dėmesį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, aš suprantu, iniciatyva dėl šio įstatymo projekto atsirado dėl dukterinės „Lietuvos geležinkelių“ bendrovės, rodos, jos pavadinimas „Lietuvos geležinkelių aplinkosaugos projektai“ ar kaip. Sakykite, ar planuojate dar panašių iniciatyvų, kurias sveikintume, kurios buvo iš esmės atliekamos per vidinius sandorius tik geležinkelių bendrovės? Jūs štai šituo įstatymo projektu, suprantu, atveriate galimybę ir kitoms įmonėms atlikti paslaugas tiek prižiūrint geležinkelius, tiek kelių infrastruktūrą?
R. MASIULIS. Sunku pasakyti, ar dar tokių bus. Be abejo, tas skaidrinimo procesas tęsiamas. Šio įstatymo pagrindinis tikslas, dėl ko jis atsirado, tas, kad nebūtų tos prievolės prie kelių tvarkymo, jis tiesiog nelogiškas buvo. O kiti tokie kosmetiniai pataisymai eina kaip šio įstatymo priedai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, ministre, už pristatymą. Norėjau paklausti, ar panaikinus norminius dokumentus, kurių pagrindu numatoma želdynų apsauga prie valstybinių kelių ir geležinkelių, panaikinus teisę tai numatyti ministerijoms, nesusiklostys chaotiška situacija, nes vis dėlto lieka pareiga juos tvarkyti? Kaip bus numatytos metodikos, kas kiek laiko ir t. t., kas numatys visus tuos norminius dokumentus?
R. MASIULIS. Metodikos kol kas nekeičiamos. Norima tiktai sutvarkyti, kad įstatymu nebūtų privaloma, kad kelininkai tuos želdynus inventorizuotų, tvarkytų. Čia jau atskiras klausimas. Jeigu matysime, kad reikia koreguoti tas normas, tai jos bus atskirai, bet šiuo įstatymu tai neliečiama.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiamas ministre. Norėjau pasiteirauti, kokia yra metams biudžeto eilutė, skirta prie geležinkelių genėti medžius, prižiūrėti juos? Ar yra tokia eilutė, ar tiesiog yra į bendrą?..
R. MASIULIS. Geležinkeliai, aišku, turi savo sąmatas, bet šiuo metu negalėčiau atsakyti. Galiu pasižymėti klausimą ir atsakyti jums atskirai.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Atsakėte į visus klausimus. Kolegos, ar bendru sutarimu po pateikimo? (Balsas salėje) Vienas J. Olekas nori balsuoti. Gerai, balsuosime.
Kolegos, balsavo 85 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną.
16.06 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-687, Administracinių nusižengimų kodekso 415, 589 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-688 (pateikimas)
Ministras tribūnoje pasirengęs pristatyti ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-687. Prašau, ministre, pateikimo stadija. Ir lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso 415, 589 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-688. Taip pat pateikimas. Prašau.
R. MASIULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pristatyti ką tik paminėtų įstatymų pakeitimus, kuriuos irgi diktuoja realus gyvenimas. Dabar dažna situacija yra, kai naudojamės svetimu automobiliu. Iki šiol nėra numatyta prievolė tam tikrais atvejais savininkui pateikti informaciją apie tai, kas vairavo automobilį, jeigu padaryti nusižengimai, nėra galimybės priversti savininką… ar jį nubausti siekiant išsiaiškinti padarytą nusižengimą. Minėtu įstatymu yra numatoma daugelis teisių muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, VKTI pareigūnams, siekiant išsiaiškinti teisės pažeidimus, pareikalauti iš transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodyti duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonę ar ja naudojosi.
Taip pat suteikti teisę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, VKTI pareigūnams pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl minėto reikalavimo nurodyti duomenis nevykdymo tuo atveju, jeigu žmogus (savininkas) nevykdytų to nurodymo.
Taip pat nustatyti, kai transporto priemonė neįregistruota, be privalomosios techninės apžiūros arba nesumokėtas mokestis už naudojimąsi keliais ir šis nusižengimas užfiksuojamas automatinėmis nusižengimus fiksuojančiomis priemonėmis – daugiafunkciniais matuokliais, kuriuos pradėsime diegti šiais metais ir kuriuos turi nemaža dalis pagrindinių mūsų kelių, kad administracinių nusižengimų protokolas surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui).
Taip pat nuo 2018 metų numatyti atsakomybę, jeigu dešiniavairė transporto priemonė vairuojama be privalomos tiesioginio matymo įrangos, kuri skirta vairuotojo priekiniam matomumui pagerinti. Noriu priminti, kad mes įstatymais numatome, kad jeigu vairuojama dešiniavairė automobilio priemonė, turi būti tam tikros saugumo priemonės, kad vairuotojas geriau matytų važiuojamąją dalį, geriau orientuotųsi kelyje. Tai čia numatome atsakomybę už tuos dalykus, jeigu vairuos ir neturės tos specialios įrangos.
Galiausiai suderinti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, siekiant užkirsti vairuotojų, pažeidusių Kelių eismo taisykles, atsakomybės neišvengiamumą. Tai yra transporto priemonių savininkas turės pateikti ne tik informaciją apie vairavusį asmenį: vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, bet ir apie dokumentų, suteikiančių teisę vairuoti transporto priemonę, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją. Iš principo tiek patikslinančių dalykų, kuriuos reguliuoja pats realus mūsų gyvenimas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, labai aiškiai paaiškinote, bet aš vis tiek noriu pasitikslinti dėl papildomų duomenų. Ar čia nebus papildomos biurokratijos, nes ir taip jau daug kas pasakydavo pavardę, asmens kodą, faktiškai dubliuojama – asmens kodas, gimimo data, tiesiog papildomas biurokratinis apkrovimas. Ačiū už atsakymą.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Galbūt tai galime įvertinti jau svarstymo metu, bet šie prašymai buvo kaip tik tų institucijų, kurios kontroliuoja situaciją. Galime įvertinti, ar neperteklinis, tikrai pasiliekame atviri šiai diskusijai. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis ministre, man teko kirsti Rusijos sieną, tai vairuotojo pažymėjimo nereikalavo. Bet ten pagrindinis dokumentas – notariškai patvirtintas įgaliojimas, jeigu tu jo neturi, tai automobilio negali vairuoti. Mes panaikinome įgaliojimus, jūs savotiška forma grąžinate įgaliojimą. Ar yra nors vienoje Europos Sąjungos šaly įgaliojimas, kad tik su įgaliojimu galėtum vairuoti automobilį? Čia jūs dar daugiau reikalaujate. Kaip pasakė gerbiamasis J. Olekas, tiesiog ir vairuotojo pažymėjimą, ir asmens pažymėjimą, ir vardą, ir pavardę, ir asmens kodą. Net esant sovietų sistemai nereikalavo tiek pateikti duomenų, užteko notariškai patvirtinto įgaliojimo. Gal grąžinkime įgaliojimus, ir viskas? Ar dabar yra problema? Jeigu pažeidė taisykles, kelių policija pagal automobilio numerį surašė protokolą, atsiuntė savininkui. Savininkas nurodo, kas vairuotojas, o jeigu jis nenurodo, jį nubaudžia patį. Kas čia per problema, kam jūs kuriate sovietinę sistemą, jūs man atsakykite? Mes prieš tris mėnesius atmetėme šį įstatymą, jūs vėl antrą kartą ateinate čia.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Būtent, kad savininkas tos informacijos nepateikia, šiais pakeitimais norima numatyti prievolę jam pateikti arba drausminę nuobaudą, ar kitą nuobaudą, jeigu jis to nepadaro. Mes turime dabar pavyzdžių, kai kertant valstybinę sieną automobilis nesustoja, pravažiuoja pareigūnus, pareigūnai suranda pagal automobilio numerį savininką, o savininkas sako, kad pagal įstatymus aš jums neprivalau pateikti šios informacijos. Norime tai pataisyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia Kęstas Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Kęstutis.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, Kęstutis.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų pateiktas įstatymo projektas iš dalies, atrodo, savo turiniu yra perteklinis, mano supratimu. Dabartiniu metu, jeigu, kaip jūs sakėte, kad yra buvę situacijų, kad savininkas nepasako pavardės to, kas vairavo, kita žodžio prasme reiškia, kad automobilį vairavo vaiduokliai. Kažkas turi vairuoti automobilį, pats gi nevažiuoja. Aš manau, kad vaiduoklių problemos nevertėtų šiuo įstatymu spręsti, o tai, ką mes turime, visiškai pakanka tam, kad būtų užfiksuotas ir konstatuotas tas faktas, kad jeigu šeimininkas kažkam davė automobilį, tai jis kartu atidavė visą savo atsakomybę už automobiliu padarytas pasekmes, jeigu avariją padarys, ar pažeis taisykles. Jeigu jis nenori nurodyti kito žmogaus ar kaltininko, jis tiesiog automatiškai prisiima. Tokia tvarka iš esmės dabartiniu metu pas mus irgi taikoma. Aš nežinau, kam viską plėsti ir vis didinti tuos reikalavimus, kurie baigsis tuo, kad saugiausias važiavimas bus garaže, sėdint už vairo ir imituojant pypsėjimą. Ačiū, ministre.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Šis įstatymo pakeitimas ir nebūtų atsiradęs, jeigu nebūtų problemos. Taip ir yra, kad mes galiausiai negalime išsiaiškinti, kas vairavo tą automobilį, nes tokios prievolės nėra savininkui pranešti. Yra nurodoma, kad tas klausimas bus išspręstas prievoliniu būdu, nes kitaip neįmanoma.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai už. Nėra. Prieš? Prašom, P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis ministre, aš jau matau, kad jūs ruošiatės kitą Seimo kadenciją būti vidaus reikalų ministru, nes jau buvote energetikos, dabar susisiekimo, būsite vidaus reikalų ministras. Bet ar jūs galvojate, ką darote? Kiek yra lizingu įsigytų automobilių, kur savininkas bankas. Tai bankas dabar gaudys jums visus automobilių savininkus, kurie įsigijo, ir kas vairuoja jums pasakys? Kiek yra kompanijų, kurios nuomoja automobilius atvykusiems iš užsienio? Dabar tos kompanijos važinės po užsienį ir gaudys, kas važiavo ir kokios šalies pilietis. Aš manau, kad šiandien šitie teisės aktai yra tikrai gana teisiškai sutvarkyti. Nesuteikei duomenų, baudžiamas automobilio savininkas, ir be jokių kalbų. Kam reikia papildomai ieškoti problemų? Aš tikrai nepritariu ir, man atrodo, nepritarkime, tobulinkime tą įstatymą, o geriausiai – atmeskime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Kolegos, balsavo 83 Seimo nariai: už – 42, prieš 5, susilaikė 36. Vieno balso persvara. Prašom, per šoninį mikrofoną P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, kadangi tik vieno balso persvara pritarta, gal dar Seimo nariai susivoks, kad negrįžkime į sovietinę sistemą, tikrai prašau perbalsuoti. Frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Gerai, kolegos. Išspręsime dilemą. Perbalsuojame dar kartą ir bus aišku, be debatų. Gerai, balsuojame dar kartą.
Kolegos, visiškai aiškus rezultatas. Balsavo 84 Seimo nariai: už – 48, prieš – 8, susilaikė 28. Abiem įstatymų projektams po pateikimo yra pritarta. Siūlomas kaip pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Bus svarstoma rudens sesijoje. Abiem įstatymų projektams pritarėme.
Tuo šiandien mūsų popietinė darbotvarkė būtų baigta. Dėl vedimo tvarkos prašom per šoninį mikrofoną. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš prašau dėl ankstesnio klausimo, kur prieš tai pristatė teisingumo ministrė, Baudžiamojo kodekso pataisų projekto, kuris mums būtinas priimti dėl narystės EBPO ir kur Vyriausybė prašė kuo skubiau jį apsvarstyti, kad nebūtų paskirtas papildomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Aš dabar tikslinausi, pirmininkas komandiruotėje, negalėjo paprašyti. Kalbėjau su biuro vedėju, jie sutinka, kad nebūtų svarstomas papildomai, nes reikia kuo skubiau jį apsvarstyti. Kad būtų perbalsuota, kad nebūtų paskirtas papildomas komitetas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar galime bendru sutarimu be balsavimo atsisakyti papildomo komiteto? (Balsas salėje: „Balsuokime.“). Ar sutariame bendru sutarimu, kad papildomo nebus? (Balsai salėje) Reikalaujate balsavimo. Prašom. Kas už tai, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nebūtų kaip papildomas? Dar norite motyvų? Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Labai ačiū, kad suteikėte žodį. Gal ir yra rimti motyvai, bet kai sako, kad komiteto pirmininkas yra komandiruotėje ir štai nelabai gali svarstyti, tai palaukite, komiteto pirmininkas gali duoti įgaliojimus pavaduotojui. Tai neturi būti priežastis. Gal yra kitų priežasčių? (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …svarstome. Mes Teisės ir teisėtvarkos komitete rytoj numatę svarstyti šitą projektą. Kai bus paskirtas papildomas, vadinasi, mes negalėsime svarstyti. Dar reikės laukti savaitę, dvi ar kiek, aš nežinau. O iki birželio mėnesio jį reikia priimti.
PIRMININKĖ. Gerai, kolegos, motyvai yra pasakyti.
Balsuojame. Kas už tai, kad nebūtų skiriamas papildomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, prašom balsuoti už. Kas už tai, kad nebūtų, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: balsavo 89 Seimo nariai: už – 71, prieš – 7, susilaikė 11. Taigi papildomas komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nėra skiriamas šiuo klausimu. Kaip ir… Prašau. Dėl vedimo tvarkos – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, mano kolega Julius sakė, kad nesusisiekė su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku. Kaip aš suprantu, jis išvykęs, kur turbūt nėra telefoninio ryšio, nes jums reikia su biuro vadais aiškintis. Buvo galima paskambinti jam ir paklausti dėl to, ar jie sutinka, ar nesutinka. Dabar susidarė įspūdis, kad jis kažkur pasikavojęs, ir mes visi nežinome, kur jis yra.
PIRMININKĖ. Tikėkime, kolegos, kad viskas išaiškinta. Mes priėmėme sprendimą.
Šiandien mūsų darbotvarkės klausimai yra baigti. Seimo narių pareiškimų taip pat neturime. Taigi šios dienos popietinio posėdžio darbotvarkė… (Balsai salėje) Dar norite registracijos? Prašau registruotis.
Užsiregistravo 90 Seimo narių.
Šios dienos popietinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Gero vakaro!
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.