LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

aplinkos apsaugos komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1625

 

2022-06-22  Nr. 107-P-23

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, Komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę), Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus.

Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Rasa Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys: aplinkos ministras Simonas Gentvilas, AM Teisės ir personalo skyriaus vyr. specialistė Erika Giedraitienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(1)I

 

 

Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas atskiros eilutės centre.

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(1)

2,

2

 

2,

8

 

Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje vietoj sąvokos „racionaliai tvarkoma žemės ūkio valda“ siūloma apibrėžti sąvoką „racionaliai tvarkoma žemės valda“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatose tebevartojama ankstesnioji sąvoka „racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos“. Siekiant aiškumo, siūlytina šiose projekto nuostatose suvienodinti sąvokų vartojimą.

Nepritarti

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateikiama patikslinta „racionaliai tvarkomos žemės valdos“ sąvoka ir jos turinys. Kaip matyti, ši patikslinta sąvoka nėra susijusi su žemės naudojimo būdu, t. y. žemės ūkio veikla, kaip yra numatyta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Todėl sąvokos tikslinti į „racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos“ nereikėtų.

Paminėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, konsolidacijos projektai rengiami tik kaimo gyvenamosiose vietovėse. Todėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje išdėstytoje „žemės konsolidacija“ sąvokoje ir yra naudojama „racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos“ apibrėžtis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad sąvokos neturi būti tikslinamos.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(1)

2

 

4

 

Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,ūkis”. Pažymėtina, kad Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateiktas sąvokos ,,ūkininko ūkis” apibrėžimas. Jeigu teikiamame projekte turimas tikslas apibrėžti ne bet kokio ūkio, bet būtent ūkininko ūkio sąvoką, tai atkreipiame dėmesį, kad teikiamame projekte siūlomas sąvokos ,,ūkis” apibrėžimas neatitinka Ūkininko ūkio įstatyme apibrėžtos sąvokos ,,ūkininko ūkis” apibrėžimo. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje siūlomo sąvokos ,,ūkis” apibrėžimo nereikėtų patikslinti atsižvelgiant į Ūkininko ūkio įstatymo nuostatas. Be to, šiose projekto nuostatose dėstytinas pilnas jame nurodyto įstatymo pavadinimas, t. y. įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(1)

2

 

15

 

Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „žemės sklypo naudojimo būdas“, tačiau toliau įstatymo tekste yra vartojama ne tik ši sąvoka, bet ir sąvokos „žemės naudojimo būdas“, „naudojimo būdas“ ar tik „būdas“. Siekiant teisinio aiškumo ir įstatyme apibrėžtų sąvokų nuoseklaus vartojimo, reikėtų peržiūrėti visą keičiamo įstatymo tekstą ir jame vartoti vieną ir tą pačią, įstatyme apibrėžtą sąvoką.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(1)

2

 

19

 

Atsižvelgiant į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 dalyje apibrėžtą sąvoką, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje po žodžių „prie kito“ įrašytinas žodis „žemės“.

 

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(1)

2

 

27

 

Tikslintina projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalis, vietoje žodžio „Nacionalinė“ įrašant žodį „Nacionalinės“. Be to, šiose projekto nuostatose reikėtų vartoti pilną nurodytos institucijos pavadinimą, nes pavadinimo trumpinys yra įvestas tik projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(1)

2

 

28N

 

Teikiamu įstatymo projektu siūloma atsisakyti galiojančio keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje pateiktos sąvokos ,,žemėtvarkos projektas” apibrėžimo. Atkreipiame dėmesį, kad ši sąvoka projekte vartojama kaip sudėtinė sąvokų „kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, „žemės reformos žemėtvarkos projektai“ dalis, pavyzdžiui teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad nors „kaimo plėtros žemėtvarkos projekto“ apibrėžimas yra detalizuotas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 (2014 m. liepos 28 d. redakcija) patvirtintose Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklėse, Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnyje neturėtų būti pateiktas šios sąvokos apibrėžimas.

Pritarti

Argumentai:

Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnį papildyti nauja 28 dalimi, apibrėžiančia „Žemėtvarkos projekto“ sąvoką.

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(1)

5

 

2

 

Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodomi sandoriai, kurie gali būti sudaromi disponuojant valstybine žeme. Atkreipiame dėmesį, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad valstybės turtu disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios nuostatos nereikėtų atitinkamai papildyti, atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatą.

Pritarti

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(1)

6,

27

 

1

3

 

2

Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte dėstytinas pilnas jame nurodyto įstatymo pavadinimas, t. y. įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostatose nurodytų Aplinkos apsaugos ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymų pavadinimams

Pritarti

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(1)

7,

13,

32

 

1

1

 

4

Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte valstybinės žemės patikėtiniu vietoj valstybės įmonės Valstybės žemės fondas siūloma įrašyti valstybės įmonę Žemės informacijos centras. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1176(2)) ir su juo susiję įstatymų projektai, kuriais valstybės įmonė Valstybės žemės fondas keičiama į valstybės įmonę Žemės ūkio duomenų centras. Pažymėtina, kad projekte Nr. XIVP-1176(2) ir su juo susijusiuose įstatymų projektuose siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data yra 2023 m. sausio 3 d., tai yra vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, nei teikiamo projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data - 2023 m. sausio 1 d. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje ir abiem projektais keičiamo įstatymo nuostatose vartoti vieną kurį iš siūlomų valstybės įmonės pavadinimų. Be to, turėtų būti derinamos ir skirtingai abiejuose projektuose dėstomos keičiamo įstatymo nuostatos (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 32 straipsnio atitinkamos nuostatos ir kt.).

Pritarti

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(1)

7,

11,

17,

31,

40

 

3,

3,

1,

5,

8

 

Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje prieš žodį „miškų“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, nes pilnas šio įstatymo pavadinimas pirmą kartą vartojamas projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo 11 straipsnio 3 daliai, 17 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 5 daliai, 40 straipsnio 8 daliai dėl jose nurodytų įstatymų pavadinimų.

Pritarti

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(1)

7

 

4

 

Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypai, reikalingi viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, perduodami patikėjimo teise viešosios transporto infrastruktūros valdytojui Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Aplinkos ministerija, jeigu tai nustatyta viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais atvejais Aplinkos ministerija galėtų atsisakyti derinti valstybinių žemės sklypų perdavimą viešosios transporto infrastruktūros valdytojui. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. lapkričio 23 d. Seimo priimtame Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XIV-695 (jo įsigaliojimo data yra numatyta 2023 m. sausio 2 d.), minėti atsisakymo derinti pagrindai yra įtvirtinti keičiamo Žemės įstatymo 7 straipsnyje, tačiau vadovaujantis teikiamo projekto 3 straipsniu, „įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-695“. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, manytina, kad atsisakymo derinti pagrindai turėtų būti nustatyti įstatyme, todėl projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti.

Pritarti

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(1)

7

 

6

 

Siekiant aiškumo ir formuluočių suderinamumo įstatymo tekste, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje po žodžių „negali perduoti“ įrašytinas žodis „valstybinės“, o vietoj formuluotės „miško žemės ar kitus žemės sklypus“ įrašytina formuluotė „valstybinės miško žemės ar kitus valstybinės žemės sklypus“.

Pritarti

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(1)

8

 

1,

5

 

Siekiant aiškumo ir formuluočių suderinamumo įstatymo tekste, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies trečiajame sakinyje prieš abu žodžius „žemės“ įrašytinas žodis „valstybinės“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies antrajam sakiniui.

Pritarti

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(1)

8,

9,

47

 

7,

19,

1,

9

 

Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti įstatymo tekste vartojamas formuluotes, nes pagal vienas projekto nuostatas yra atlyginama „sodinių“ vertė (pavyzdžiui, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalis, 9 straipsnio 19 dalis), o pagal kitas – „želdinių“ vertė (pavyzdžiui, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 ir 9 dalys).

Pritarti

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(1)

9,

 

11

 

3,

6,

5,

8

 

 

1

Siekiant aiškumo ir formuluočių suderinamumo įstatymo tekste, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos aiškiai nurodant, kad išnuomojama valstybinė žemė ar valstybinės žemės sklypas ir kad turimas omenyje būtent valstybinės žemės nuomos terminas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui, taip pat 11 straipsnio 5 ir 8 dalių nuostatams, kuriose nenurodyta kokios nuosavybės žemės sklypas ar žemė turima omenyje.

Pritarti

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(1)

9

 

6

 

3

Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinė žemė be aukciono išnuomojama jeigu ,,jos reikia Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ir kitiems valstybei svarbiais projektams”. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokius projektus apimtų nuostata ,,kiti valstybei svarbūs projektai” bei kuris subjektas turėtų teisę nustatyti, kad atitinkamas projektas, išskyrus tuos, kuriuos valstybei svarbiais projektais pripažintų Vyriausybė, yra svarbus valstybei. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pažymėtina, kad ne visi valstybei svarbūs projektai pripažįstami Vyriausybės nutarimais. Investicijų įstatymo 155 straipsnio 2 dalis numato, kad: „Sudarius stambaus projekto investicijų sutartį, stambus projektas įtraukiamas į stambių projektų sąrašą ir nuo įtraukimo į šį sąrašą dienos yra laikomas valstybei svarbiu projektu. Stambus projektas netenka valstybei svarbaus projekto statuso jį išbraukus iš stambių projektų sąrašo.“ Laisvosios ekonominės zonos valstybei svarbaus projekto statusą įgyja, kai yra priimamas konkrečios zonos įstatymas. Pavyzdžiui, Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nustato: „Zona laikoma valstybei svarbiu ekonominiu projektu.“

Siūloma Pakeisti 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) jos reikia Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ir kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais laikomiems pripažintiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais pripažįsta regiono plėtros taryba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, įgyvendinti, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti;“

 

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(1),

9

 

(2),

9,

11

 

(2)

7

 

6

 

(6),

6,

5

 

(4)

13,

15

 

 

4

 

 

3,

4,

Pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, be aukciono išnuomojami Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai, įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos „valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2015 m. vasario 24 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, manytina, kad be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų dydžiai arba kriterijai, pagal kuriuos tokius dydžius nustatytų Vyriausybė, turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme. Be to, siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose vartojamą formuluotę „žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų“ siūlytina tikslinti formuluote „valstybinės žemės sklypai yra įsiterpę tarp išnuomotų valstybinės žemės sklypų“.

Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktą, 11 straipsnio 5 dalies 4 punktą bei projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 13 ir 15 dalių, kurios įsigaliotų 2023 m. gegužės 1 d., nuostatas.

Pritarti

 

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(1)

9

 

8

 

Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje po formuluotės „Jei tokių asmenų nėra,“ įrašytini žodžiai „valstybinės žemės ūkio paskirties“, o po žodžio „išnuomoti“ įrašytinas žodis „valstybinės“; trečiajame sakinyje po žodžių „yra keli,“ įrašytinas žodis „valstybinės“.

Pritarti

 

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(1)

9

 

12

 

Siekiant aiškumo ir formuluočių suderinamumo įstatymo tekste, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 12 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „Žemės“ įrašytini žodžiai „Valstybinės žemės“, po žodžio „skaičiuojamas“ įrašytinas žodis „valstybinės“.

Pritarti

 

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(1)

13,

21

 

2,

 

 

 

1

Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje po žodžio „pagrindinę“ įrašytinas žodis „žemės“.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo 21 straipsnio 1 punktui.

 

Pritarti

 

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(1),

22

47

 

2,

1

 

Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. balandžio 26 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1048, kurio 1 straipsniu Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalį papildė nauju 7 punktu ir kuris įsigalios 2022 m. liepos 1 d. Iš projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, ar minėto įstatymo nuostatos yra inkorporuotos į projektu keičiamą įstatymą, ar ne. Taip pat nėra pakankamai aišku, ar ir minėto įstatymo 2 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 47 straipsnio pakeitimai yra inkorporuoti į projektu keičiamą įstatymą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų derinti su minėto įstatymo nuostatomis.

Pritarti

 

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(1)

22

 

7

 

Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patirtų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, ją suderinant su Civilinio kodekso 4.129 straipsniu, pagal kurį atlyginami ne dėl servituto nustatymo asmenų patirti nuostoliai, bet dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai.

Pritarti

 

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(1)

22

 

7

 

Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas, nereikėtų papildyti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatų, nustatant į kokį subjektą reikėtų kreiptis dėl nuostolių, patirtų nustatant servitutą, kai servitutas reikalingas valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, ir kaip tokiu atveju atlyginami atsiradę nuostoliai.

Pritarti

Pakeisti 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatas ir jas išdėstyti taip:

„7. Žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, atsiradusių patirtų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą. Kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam ar valstybei svarbiam projektui įgyvendinti, – į stambų ar valstybei svarbų projektą įgyvendinantį investuotoją. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu. Kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam ar valstybei svarbiam projektui įgyvendinti, – investuotojo, įgyvendinančio stambų ar valstybei svarbų projektą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė ir nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(1)

31

 

2,

4

 

Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytos ministerijos pavadinime brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.

Pritarti

 

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(1)

32T

 

 

Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje yra reglamentuojama ir šioje dalyje nurodytos valstybės įmonės kompetencija reguliuojant žemės santykius, atitinkamai tikslintinas projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio pavadinimas.

Pritarti

 

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(1)

32

 

1

 

3

Atsižvelgiant į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43 straipsnio nuostatas, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte žodis „valstybinės“ turėtų būti perkeltas ir įrašytas po žodžio „nustato“.

Pritarti

 

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(1),

32

 

(2)

32

 

3

 

(9)

3

 

15,

 

 

12

Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punkte siūloma nustatyti, kad ,,Kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą“. Abejotina, ar viešąjį interesą pažeidžiančius sprendimus priėmusi institucija pati būtų suinteresuota juos išaiškinti ir dėl savo pažeidimų kreiptis į prokuratūrą, kad pastaroji kreiptųsi į teismą dėl jų panaikinimo bei teisinių pasekmių pašalinimo. Svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti kitą – nesuinteresuotą instituciją, kuri pati tiesiogiai turėtų teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo aukščiau nurodytais atvejais.

Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 9 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 121.  punkto nuostatas.

Pritarti

Pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:

„15) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba Aplinkos ministerija dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;“

 

Pakeisti Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba Aplinkos ministerija dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;“

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(1)

34

 

1

 

Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. birželio 6 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 13, 21, 34, 48 ir 51 straipsnių pakeitimo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIII-2193, kurio 5 straipsniu Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalį išdėstė nauja redakcija. Pažymėtina, kad ši Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d., t. y. tą pačią dieną kaip ir teikiamas projektas. Taigi, 2023 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatos. Siekiant to išvengti, projekto nuostatos turėtų būti derinamos su minėto įstatymo nuostatomis.

Pritarti

 

30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(1)

36

 

4

 

Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra suprantamos, nes neaišku, kokio turinio nuostatas siekiama nustatyti, ar siekiama nustatyti, kad, atliekant žemės naudojimo patikrinimą, tikrinama ar objektas atitinka visus keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 – 7 punktus, ar turima omenyje kas kita. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „tikrinamas objektas“ turinys.

Pritarti

 

31.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(1)

37

 

10,

11

 

Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 10 dalis tikslintina, nustatant, kad šioje dalyje nurodytus poįstatyminius teisės aktus tvirtina ne ministerijos, o atitinkamų sričių ministrai. Pritarus šiai pastabai, reikėtų tikslinti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 11 dalies nuostatas, išbraukiant jose žodžius „Lietuvos Respublikos“.

Pritarti

 

32.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(1)

38,

48

 

3

2

 

Siekiant nuoseklumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti pilną Viešųjų pirkimų įstatymo pavadinimą, o projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje – šio įstatymo sutrumpintą pavadinimą.

 

Pritarti

 

33.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(1)

39,

42

 

6

1

 

Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje tikslintinas jose nurodyto įstatymo pavadinimas, t. y. vietoj formuluotės „Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme“.

Analogiško turinio pastaba taikytina projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatoms, jose įrašant sutrumpintą šio įstatymo pavadinimą.

Pritarti

 

34.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(1)

40

 

1

 

2

Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžių „atvejus, kai“ įrašytinas žodis „pagrindinė“.

Pritarti

 

35.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(1)

40

 

6

 

2

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 76 punkte be kita ko nustatyta, kad teisės akte „vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų, pvz.: „teisės aktų nustatyta tvarka“, „kituose teisės aktuose“, „įstatymų nustatyta tvarka“ ir pan. Prireikus pateikti nuorodą į nekonkrečius teisės aktus, reikia paminėti bent sritį, pvz., „teisės aktų, reguliuojančių valstybės registrų ir informacinių sistemų saugą, nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatose vartojama formuluotė „teisės aktų nustatyta tvarka“ tikslintina.

Pritarti

 

36.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(1)

40

 

9

 

5

Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 41 straipsnis reglamentuoja kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti ir šio straipsnio nuostatose vartojamas tokio pažymėjimo termino trumpinys „kvalifikacijos pažymėjimas“. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškios projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 9 dalies 5 punkto nuostatos, kuriose vartojamas terminas „geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas“. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, šiame termine nereikėtų išbraukti žodžio „geodezininko“.

Pritarti

 

37.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(1)

43

 

1

 

Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalis tikslintina, nurodant kokių dokumentų rengimo, derinimo ir svarstymo procedūrų kontroliavimas turimas omenyje.

Nepritarti

Vengiant poreikio ateityje keisti Žemės įstatymo nuostatas, pasikeitus bent kuriai iš žemėtvarkos planavimo dokumentų rūšių, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje šių dokumentų neįvardyti.

Be to, šie dokumentai minimi kituose poįstatyminiuose teisės aktuose, pvz., Žemės valdos projektų valstybinės priežiūros tvarkos apraše, patvirtintame Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1415 ir kt.

38.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(1)

48

 

1

 

Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai teikia Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar prašymas galėtų būti teikiamas bet kuriam Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, ar teritoriniam padaliniui, kuris veikia teritorijoje, apimančioje žemės sklypo buvimo vietą, ar padalinys, kuriam teikiamas prašymas turėtų būti nustatomas pagal kitus kriterijus. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą.

Pritarti

 

39.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(1)

53

 

 

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnyje siūloma nustatyti asmenų – tiek fizinių, tiek juridinių - atsakomybę už įstatymo pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 53 straipsnyje dėstomas teisinis reguliavimas neatitinka susiklosčiusios teisėkūros praktikos.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad fizinių asmenų, juridinių asmenų vadovų bei kitų atsakingų asmenų atsakomybė už administracinius nusižengimus yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK), tuo tarpu juridinių asmenų atsakomybė yra dėstoma specialiuosiuose, atitinkamą sritį reguliuojančiuose įstatymuose, tokiuose kaip, pavyzdžiui, Statybos, Aplinkos apsaugos, Alkoholio kontrolės, Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymuose. Šiuose specialiuosiuose įstatymuose yra išsamiai reglamentuojama, kas yra laikoma įstatymo pažeidimu, išsamiai apibrėžiami visi subjektyvieji ir objektyvieji teisės pažeidimo požymiai, nustatoma atsakomybės už šiuos įstatymo pažeidimus taikymo tvarka, sankcijas skiriantys subjektai, protokolų surašymo tvarka, bylų nagrinėjimo procesas ir terminai, sunkinančios, lengvinančios aplinkybės, baudos dydžio nustatymo taisyklės ir pan. Būtent išvardintomis specialiesiems įstatymams būdingomis nuostatomis turėtų būti pildomas ir vertinamas įstatymo projektas.

Antra, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad „nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai. Juridiniams asmenims taikomos sankcijos atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose fiziniams asmenims taikomas sankcijas“. Taigi, siūlomu teisiniu reguliavimu yra sukuriama situacija, kai juridiniams asmenims būtų de facto taikomos ANK nuostatos. Pastebėtina, kad toks teisinis reguliavimas ne tik neatitinka ANK 2 straipsnio 1 dalies nuostatų - pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo (toliau – asmuo), jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte – bet ir neatsižvelgia į fizinių ir juridinių asmenų sisteminius skirtumus sankcijų taikymo srityje. Atkreiptinas dėmesys, kad įprastai juridiniams asmenims už tuos pačius teisės pažeidimus yra taikomos kur kas didesnės baudos nei fiziniams asmenims. Be to, tam tikrų specifinių administracinių nuobaudų taikymas (pavyzdžiui, įspėjimas, numatytas ANK 110 straipsnio 1 dalyje, 276 straipsnio 3 dalyje bei 333 straipsnio 1 dalyje) juridiniams asmenims apskritai nėra būdingas.

Trečia, tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalies formuluotė, nes juridinių asmenų padaliniams bei užsienio organizacijoms ir jų padaliniams turėtų būti taikoma atsakomybė už pažeidimus, o ne „taikomi pažeidimai“.  

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlytina sistemiškai tobulinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnyje siūlomą teisinį reguliavimą, aiškiai išskiriant fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už įstatymo pažeidimus reglamentavimą.

Pritarti

 

40.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)T

 

 

Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 13 - 17 dalių nuostatas, projekto 2 straipsnio pavadinimas tikslintinas, vietoj žodžių „ir įgyvendinimas“, įrašytini žodžiai „įgyvendinimas ir taikymas“.

Pritarti

 

41.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

2

 

(1)

36

(3)

27

 

Pagal projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį, kurioje pateiktas sąvokos ,,žemės naudojimo valstybinė kontrolė“ apibrėžimas, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdytų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Pastaroji institucija tokią veiklą pradėtų vykdyti nuo 2023 m. gegužės 1 d. Ši nuostata nedera su projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba. Siekiant projekto nuostatų suderinamumo, projekto 2 straipsnį reikėtų papildyti atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų dėstomas keičiamo įstatymo 36 straipsnis, įsigaliosiantis 2023 m. gegužės 1 d., nustatant, kad nuo šios datos žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei šios institucijos teises, vykdant tokią kontrolę.

Pritarti

 

42.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

7

(4)

1

 

2

Pagal projekto 2 straipsnio 4 dalimi Žemės įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą savivaldybėms nuo 2023 m. gegužės 1 d. perduodama patikėjimo teise valdyti savivaldybių teritorijoje esančių miestų valstybinę žemę. Taigi, projektu siūlomu teisiniu reguliavimu valstybės turtas (miestų teritorijoje esanti valstybinė žemė) bus perduodama patikėjimo teise valdyti savivaldybėms. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą tokios valstybinės žemės patikėtiniu yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, t. y. viena valstybės institucija.

Projektu siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais:

Atkreipiame dėmesį, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui. Minėto įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Taigi, įstatymų leidėjas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtino nuostatą ir siekį valstybės nekilnojamąjį turtą valdyti centralizuotai. Pažymėtina, kad vykdant kito valstybės turto - valstybinių miškų valdymo reformą, įstatymų leidėjas Miškų įstatyme nustatė, kad valstybinius miškus valdo viena miškų urėdija vietoje anksčiau tokį valdymą atlikusių 42 miškų urėdijų. Taigi, pastaraisiais metais buvo vykdoma valstybės turto valdymo pertvarka, vykdant tokio turto valdymo centralizaciją, kai tokį turtą valdo vienas subjektas. Pagal galiojančias keičiamo įstatymo nuostatas miestuose esanti valstybinė žemė taip pat valdoma centralizuotai – šios žemės patikėtinis yra viena valstybės institucija. Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu siūloma decentralizuoti miestuose esančios valstybinės žemės valdymą ir patikėjimo teise žemę perduoti valdyti savivaldybėms, kurių Lietuvos Respublikoje yra 60. Taigi, valstybinės žemės valdymas būtų perduodamas santykinai dideliam subjektų skaičiui. Kyla abejonių, ar tokiu atveju būtų užtikrinta vieninga, nuosekli tokio valstybės turto valdymo politika, vienoda turto disponavimo praktika. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad teikiamu įstatymo projektu vietos savivaldai miestuose būtų suteikiama galimybė efektyviai planuoti ir naudoti savo teritoriją, vykdyti įsipareigojimus bendruomenei ir jos interesams, kartu įgyvendinant efektyvaus ir racionalaus valstybės turto valdymo tikslus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą valstybinė miestų žemė, reikalinga savivaldybėms, savivaldybių bendruomenių poreikiams tenkinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis savivaldybėms perduodama patikėjimo teise viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui, viešojo naudojimo poilsio objektams, gatvėms ir vietiniams keliams, komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti, gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti, ūkinei komercinei veiklai bei kitoms reikmėms. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą jau yra numatytas valstybinės žemės, reikalingos savivaldybių poreikiams tenkinti, perdavimas savivaldybių nuosavybėn ar ją valdyti patikėjimo teise.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teises; neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai). Kaip jau buvo minėta, valstybinė žemė, reikalinga savivaldybių poreikių tenkinimui, jau yra perduota (perduodama) nuosavybės ar patikėjimo teise savivaldybėms. Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu valstybė atsisakytų visos miestuose esančios valstybinės žemės valdymo ir disponavimo teisių, tokios žemės valdymo ir disponavimo teises suteikdama savivaldybėms, jų poreikiams tenkinti, kas galimai sąlygotų tokios valstybinės žemės naudojimą savivaldybės bendruomenės, bet ne visos visuomenės poreikių tenkinimui. Šiame kontekste taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2020 m. liepos 15 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VAE-6 ,,Valstybės nekilnojamojo turto, perduoto savivaldybėms patikėjimo teise, valdymas“ pažymėjo, kad audito metu nustatyta, kad 39 (iš 49) savivaldybės neužtikrino, kad 53 proc. savivaldybėms patikėto valstybės nekilnojamojo turto būtų, racionaliai valdoma ir naudojama, o priimami sprendimai dėl šio turto naudojimo ir valdymo užtikrintų maksimalią naudą visuomenei ir jos interesų tenkinimą[1]. Atlikto audito tikslas – įvertinti, ar savivaldybėms patikėjimo teise perduotas valstybės nekilnojamasis turtas valdomas efektyviai. Taigi, valstybinio audito metu nustačius, kad nemaža dalis savivaldybių neužtikrina joms jau perduoto valstybės nekilnojamojo turto racionalaus valdymo ir naudojimo, teikiamu įstatymo projektu savivaldybėms siūloma perduoti dar daugiau valstybės nekilnojamojo turto.

Be to, pažymėtina, kad pagal projekto nuostatas savivaldybių kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūrą ir kontrolę nuo 2023 m. gegužės 1 d. vykdytų Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teikiamo projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo VI1 skyriuje nustatyta tvarka. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad, perdavus valstybinės žemės miestuose patikėjimo teises savivaldybėms, į savivaldybių administracijas bus perkelta nuo 206 iki 298 Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos  inspekcijai prie Aplinkos ministerijos iš Nacionalinės žemės tarnybos bus perduota 112 pareigybių (etatų) žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijų vykdymui, o 15 pareigybių (etatų) žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinei priežiūrai vykdyti. Taigi, kyla pagrįstų abejonių, ar Nacionalinė žemės tarnyba, sumažėjus darbuotojų skaičiui, sugebėtų realiai vykdyti 60 savivaldybių - valstybinės žemės miestuose patikėtinių - veiklos priežiūrą ir kontrolę, jiems valdant patikėtą valstybinę žemę miestuose. Manytina, kad vienos valstybės institucijos, kuri pagal galiojantį teisinį reguliavimą vykdo valstybinės žemės miestuose patikėtinio funkcijas, kontrolė ir veiklos priežiūra galėtų būti efektyvesnė, nei veiklos šioje srityje priežiūra ir kontrolė didelio skaičių savivaldybių.

Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 10 punkto nuostatas savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise yra valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 27 punkte ir 6 dalyje atitinkamai nustatyta, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirta sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas, o išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar sprendimų priėmimas, įgyvendinant valstybinės žemės sklypų patikėjimo teisę, atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatyme nustatytas savivaldybės tarybų priimamų teisės aktų priėmimo procedūras, būtų efektyvesnis nei sprendimų priėmimo procedūros, vykdomos pagal galiojantį teisinį reguliavimą.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar vertinamoji projekto nuostata atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktriną bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus.

Nepritarti

Siūloma pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir jį tobulinti, atsižvelgiant į įstatymo projektui pateiktas pastabas.

43.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

7

(4)

1

 

4

Projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio, kuris įsigalios 2023 m. gegužės 1 d., 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės įmonė Žemės ir informacijos centras yra visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose) patikėtinis. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,Numatoma, kad VĮ ŽIC valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų patikėjimo teisė perduodama įstatymu“. Iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, ar valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės įmonei Žemės informacijos centras būtų perduodami priimant atskirą įstatymą, ar perduodami šiuo įstatymu. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.

Pritarti iš dalies

Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnis reglamentuoja į valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektus.

Minėtam straipsniui įsigaliojus 2023 m. gegužės 1 d. valstybės įmonė Žemės ir informacijos centras įgys valstybinės žemės patikėtinio statusą. Manytina, kad yra aišku, jog valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės sklypai patikėjimo teise valstybės įmonei Žemės informacijos centras bus perduodami vadovaujantis Žemės, o ne kitu įstatymu.

Visgi sutiktina, kad svarstomame įstatymo projekte nėra aptarta valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų perdavimo valdyti patikėjimo teise valstybės įmonei tvarka.

Įvertinus, kad įstatymų rengėjai antruoju etapu planuoja atlikti kokybinius teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčius, kartu tikslinga įvertinti, ar įstatyminiu lygmeniu neturi būti aptartos valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų perdavimo valdyti patikėjimo teise valstybės įmonei procedūros, apribojimų ir kontrolės procedūros.

 

44.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

7

(4)

4,

10

 

Projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės nutarimas ir priėmimo – perdavimo aktai, kuriais savivaldybėms patikėjimo teise perduodama miestų administracinėse ribose esanti valstybinė žemė, parengiami juos suderinant su Aplinkos ministerija ir savivaldybėmis. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas privalėtų parengti aukščiau minėtų Vyriausybės nutarimų ir priėmimo – perdavimo aktų projektus bei juos suderinti su Aplinkos ministerija bei atitinkamomis savivaldybėmis. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujanti aukščiau nurodytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 dalies nuostatas.

Pritarti

 

45.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

7

(4)

4

 

Siekiant aiškumo, reikėtų tarpusavyje suvienodinti projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojamą formuluotę „savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės“, šio straipsnio 4 dalyje vartojamas formuluotes „Valstybinė žemė miestų administracinėse ribose“, „savivaldybių teritorijose miestuose esančia valstybine žeme, jų administracinėse ribose“, „savivaldybių miestų teritorijose esantys valstybinės žemės“.

Pritarti

 

46.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

7

(4)

7

 

Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo 7 straipsnio 7 dalies nuostatose išbraukiamos nuostatos, nustatančios, kad „jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo“. Atsisakius šių nuostatų nėra aišku, kas būtų daroma su savivaldybės reikmėms perduota ir toms reikmėms nebenaudojama valstybine žeme tose savivaldybės teritorijose, kurios nėra miestų administracinėse ribose. Ši pastaba taikytina ir dėl pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį valstybinės žemės perdavimo, kuri savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu perduodama kitoms reikmėms.

Pritarti

 

47.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

7

(4)

15

 

Projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo 7 straipsnio 15 dalyje reikėtų vartoti sutrumpintus joje nurodytų įstatymų pavadinimus. Be to, siūlytina peržiūrėti projekto 2 straipsnyje dėstomas visas keičiamo įstatymo nuostatas, kurios įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. ir šių nuostatų inkorporavimo į naują Žemės įstatymo redakciją, įsigaliosiančią 2023 m. gegužės 1 d., kontekste, šiose projekto nuostatose nurodytus pilnus ar sutrumpintus įstatymo pavadinimus tikslinti pagal nustatytus teisės technikos reikalavimus.

Pritarti

 

48.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

8

(15)

2

 

Projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje reikėtų vartoti pilnus joje nurodytų ministerijų pavadinimus.

Pritarti

 

49.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2),

8

 

(2)

9

(5)

7

 

(6)

10

 

 

Projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Savivaldybės joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali suteikti neatlygintinai naudotis tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinių žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, panaudai nustato Vyriausybė.“ Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos „valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2015 m. vasario 24 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, valstybinės žemės sklypų, kuriuos savivaldybės turėtų teisę suteikti panaudos pagrindais kitiems asmenims, ploto dydžiai ir vertė turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme arba keičiamame įstatyme turėtų būti nustatyti kriterijai, pagal kuriuos Vyriausybė nustatytų suteiktinų pagal panaudą valstybinių žemės sklypų dydžius bei vertę. Be to, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatą nereikėtų formuluoti kaip imperatyvią normą, nustatant, kad savivaldybės, gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą, turėtų teisę suteikti pagal panaudą tik nustatytą ploto bei vertės dydį neviršijančius valstybinės žemės sklypus. Kitu atveju, projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad žemės sklypus, neatitinkančius ploto ir vertės kriterijų, savivaldybės galėtų suteikti pagal panaudą ir negavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimo.

Kartu svarstytina, ar nuostatos ,,kriterijus, taikomus <...> panaudai, nustato Vyriausybė“ nereikėtų patikslinti, nes nėra pakankamai aišku, kokius dar kriterijus nustatytų Vyriausybė, t. y. ar papildomus kriterijus valstybinės žemės sklypams, kuriuo pagal panaudą galėtų suteikti savivaldybės, ar kriterijus žemės panaudos suteikimo procedūroms.

Jeigu būtų pritarta aukščiau išdėstytoms pastaboms, vadovaujantis analogiškais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 6 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 dalies nuostatas.

Pritarti

 

50.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

9

(6)

20

 

 

Projekto 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 20 dalyje pateikta nuoroda į ,,šio straipsnio 13 dalyje nustatytą tvarką“ tikslintina, nes projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 13 dalyje jokia tvarka nenurodoma. Svarstytina, ar nuoroda neturėtų būti pateikiama į projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 16 dalį.

Pritarti

 

51.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

11

(7)

1

 

3

Projekto 2 straipsnio 7 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad ,,Savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės, kurią nuspręsta parduoti, pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, savivaldybei perdavus reikalingą parduoti valstybinės žemės sklypą Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiomis teisėmis valstybinės žemės sklypas prieš jo pardavimą būtų perduodamas Nacionalinei žemės tarnybai. Jeigu žemės sklypas Nacionalinei žemės tarnybai būtų perduodamas patikėjimo teise, tai projekte tai turėtų būti aiškiai nurodyti.

Pritarti

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Valstybinės žemės, perduotos patikėjimo teise Nacionalinei žemės tarnybai, pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės, kurią nuspręsta parduoti, pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, savivaldybei perdavus reikalingą parduoti valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka.“

52.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

23

(8)

9

 

Projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje siūloma įtvirtinti, kad savivaldybės teritorijoje (išskyrus miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti) per vienerius kalendorinius metus žemės ūkio paskirties žemės keitimas negali viršyti vieno procento bendrojo savivaldybės teritorijoje esančio žemės ūkio paskirties žemės ploto, išskyrus nustatytus atvejus. Atkreiptinas dėmesys, kad gali būti atvejų, kai savivaldybės teritorijoje keisti žemės ūkio paskirties žemę į kitos paskirties žemę gali būti pateikta prašymų, kuriuose nurodytas žemės ūkio paskirties žemės plotas viršytų vieną procentą savivaldybės teritorijoje esančio žemės ūkio paskirties žemės ploto, o prašymuose nebūtų duomenų, kad bent vienas iš jų atitinka projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalies 1-5 dalyje nurodytas išimtis. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis tokiu atveju būtų atrinkti asmenys, kuriems būtų leidžiama keisti žemės ūkio paskirties žemės paskirtį. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.

Pritarti

 

53.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

23

(8)

9,

11

 

Nėra aiškus, projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 ir 11 dalių nuostatų tarpusavio santykis, t. y., šio straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad žemės ūkio paskirties žemės keitimo apribojimas netaikomas miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti teritorijose, o pagal šio straipsnio 11 dalį į vieno procento apskaičiavimo nuostatas yra įtraukiamas bendras konkrečios savivaldybės teritorijos kaimo gyvenamojoje vietovėje esančios žemės ūkio paskirties žemės plotas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostatas „Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai“. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar į vieno procento apskaičiavimo taisyklę yra įtraukiamos miestelių teritorijos, ar ne.

Pritarti

 

54.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

23

(8)

9,

11

 

Iš projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 ir 11 dalių nuostatų, nėra aiškus šių projektų nuostatų įgyvendinimo mechanizmas, t. y. neaišku, ar asmenys, kurie inicijuoja žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimą ir kurie pagal projekto nuostatas vienais metais privalėtų mokėti kompensaciją, negalėtų atidėti žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimo kitiems metams, kai bus iš naujo perskaičiuojamas vienas procentas bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijoje esančios žemės ūkio paskirties žemės ploto, ir tokiu būdu išvengti kompensacijos mokėjimo. Taip pat nėra aišku, kaip būtų mokama kompensacija, jei žemės sklypas yra dviejų ir daugiau savivaldybių teritorijose, ir vienoje savivaldybėje yra viršijamas vienas procentas, o kitoje ne.

Pritarti

 

55.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

23

(8)

11

 

Projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 11 dalyje po žodžių „inicijuojantys žemės ūkio paskirties“ įrašytinas žodis „žemės“.

Pritarti

 

56.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

32,

40

(9)

4

7

 

2

4

Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 9 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, projekto 2 straipsnyje turėtų būti dėstoma ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkto nauja redakcija, nes nuo 2023 m. gegužės 1 d. šiame punkte nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas atliks Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Pritarti

 

57.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

32

(9)

6

 

4

Projekto 2 straipsnio 9 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalies 4 punkte nėra pakankamai aiškus jose vartojamos formuluotės „žemės ūkio paskirties žemės konsolidacijos projektų“ turinys, nes kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartojamas terminas „žemės konsolidacijos projektas“.

Nepritarti

Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, kad valstybės įmonė Žemės informacijos centras – visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose) <...> patikėtinis. Taigi, projekto 2 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalies 4 punkte ir yra nurodoma, kad, kad valstybės įmonė Žemės informacijos centras (valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras) organizuoja tik žemės ūkio paskirties žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą.

58.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

351

(10)

3

 

Tikslintina projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 3 dalies struktūrinių dalių numeracija.

Pritarti

 

59.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

351

(10)

3,

 

 

4

 

1,

4,

5

Nėra aiškios projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos tuo aspektu, kad neaišku, kokius sandorius (visus ar tik keičiamame įstatyme nustatytus žemės sandorius) ir su kokio objekto (valstybinės žemės ar kito turto) patikėjimo teisės įgyvendinimu tie sandoriai turėtų būti susiję, kuriuos privalėtų tikrinti Nacionalinė žemės tarnyba.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktų, 4 dalies nuostatoms.

Pritarti

 

60.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

351

(10)

3

 

5

Tikslintinas projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 3 dalies 5 punktas, detalizuojant kreipimosi į teismą tikslą – „kreipiasi į teismą dėl...“.

Pritarti

 

61.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

351

(10)

4

 

4

Tikslintinas projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 4 dalies 4 punktas, detalizuojant, kokie/kokiame keičiamo įstatymo straipsnyje nurodyti sprendimai buvo sustabdyti.

 

Pritarti

 

62.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

351,

 

352

 

(10)

6,

7

1

 

 

Siekiant įstatyme suvienodinti formuluočių vartojimą, projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 6 ir 7 dalyse, keičiamo įstatymo 352 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų“ siūlytina įrašyti „valstybinės žemės patikėtinių“.

Pritarti

 

63.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

351

(10)

8

 

 

Redakciniu aspektu tikslintina projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 8 dalis, nes sprendimų vykdymas įprastai yra sustabdomas, o ne nutraukiamas.

Pritarti

 

64.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

352

 

(10)

2

 

1

 

Projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 352 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad Nacionalinė žemės tarnyba atitinkamiems subjektams pateikia rašytinį reikalavimą neatidėliotinai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, tačiau taip pat šiose nuostatose minėtiems kolegialiems subjektams ir subjektų kolegialiems valdymo organams suteikiamas ir galimas 1 mėnesio terminas šiam reikalavimui apsvarstyti. Tokiu atveju nėra aišku, ką reiškia reikalavimas „neatidėliotinai įgyvendinti“.

Nepritarti

Projekto 2 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo 352 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos numato, kad Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialus valdymo organas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį. Ilgesnis terminas reikalingas tam, kad laikantis teisės aktuose numatytų procedūrų, būtų spėta sušaukti kolegialaus organo posėdį, bei atlikti kitus iki posėdžio reikalingus atlikti veiksmus. Pavyzdžiui, Vietos savivaldos įstatymas apibrėžia savivaldybės tarybos, t. y. vieno iš kolegialaus organo, posėdžių organizavimo tvarką, savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės paskelbimo terminus, komitetams teikiamų svarstyti klausimų terminus ir kt.

65.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

352

(10)

2

 

2

Projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 352 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokius veiksmus atliktų Nacionalinė žemės tarnyba, jeigu šiose nuostatose nurodytą reikalavimą atsisakytų įvykdyti valstybės įmonė Žemės informacijos centras.

Pritarti

 

66.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

352

(10)

4

 

Atkreiptinas dėmesys, kad turėtų būti pildoma projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 352 straipsnio 4 dalis, nes vadovaujantis minėto straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, Nacionalinė žemės tarnyba į teismą dėl viešąjį interesą pažeidžiančių administracinių sprendimų, veiksmų/neveikimo gali kreiptis tik nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 352 straipsnio 4 dalyje, t. y. Nacionalinei žemės tarnybai pasinaudojus administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, teisė/pareiga kreiptis į teismą nėra nustatyta.

Nepritarti

Projekto 2 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo 352 straipsnio 4 dalyje nurodoma procedūra su administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise ir šioje dalyje aiškiai aprašoma teisė kreiptis į teismą, pagal kurią. Nacionalinė žemės tarnyba:

1.    ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po neteisėto administracinio sprendimo, susijusio suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimo savo nurodymu stabdo jo vykdymą (352 straipsnio 4 dalies1 punktas);

2.    ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nurodymo priėmimo dienos atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui motyvuotu pasiūlymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti (352 straipsnio 4 dalies 2 punktas);

3.    per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie atsisakymą tenkinti motyvuotą pasiūlymą gavimo dienos, jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, įvertinusi atsisakymo motyvus, kreipiasi į teismą su pareiškimu arba ieškiniu prašydamas teismo imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių (352 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Be to, projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 352 straipsnio 5 dalyje numatoma galimybė kreiptis į teismą, kuomet Nacionalinė žemės tarnyba nepasinaudoja administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise.

67.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

(13)

 

Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 13 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti, nurodant, kokios konkrečiai procedūros šioje straipsnio dalyje turimos omenyje. Taip pat nėra aišku, kodėl pasirinkta būtent 2023 m. balandžio 30 d. data, ne projekto 2 straipsnyje išdėstytų keičiamo įstatymo nuostatų įsigaliojimo data.

Pritarti

 

68.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

(15)

 

Projekto 2 straipsnio 15 dalyje nėra pakankamai aiškus formuluotės „iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ turinys, nes neaišku, kuri įstatymo įsigaliojimo data - 2023 m. sausio 1 d. ar 2023 m. gegužės 1 d. - turima omenyje.

Pritarti

 

69.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

(16)

 

Projekto 2 straipsnio 16 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas galėtų būti aiškinamas taip, kad, įsigaliojus įstatymui, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pakeičia registro duomenis ir visų valstybinės žemės sklypų, kuriuos iki įstatymo įsigaliojimo patikėjimo teise valdė Nacionalinė žemės tarnyba, patikėtiniu nurodo savivaldybes, ,,kurios teritorijoje yra miestas“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą savivaldybėms patikėjimo teise perduodama ne bet kuri valstybinė žemė, bet valstybinė žemė, esanti miestų administracinėse ribose. Be to, valstybinė žemė savivaldybėms būtų perduodama Vyriausybės nutarimais, taip pat pasirašomas valstybinės žemės priėmimo - perdavimo aktas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas Nekilnojamojo turto registre savivaldybes valstybinės žemės patikėtiniais galėtų nurodyti tik esant aukščiau nurodytoms aplinkybės, t. y. galiojančiam Vyriausybės nutarimui bei žemės priėmimo - perdavimo aktui. Projekto nuostatos tikslintinos.

Pritarti

 

70.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

(17)

 

Projekto 2 straipsnio 17 dalyje reikėtų nustatyti momentą, nuo kada savivaldybės būtų laikomos perėmusios Nacionalinės žemė tarnybos teises pagal jos sudarytas valstybinės žemės sklypų, esančių miestuose ir Vyriausybės nutarimais perduotų patikėjimo teise savivaldybėms, sutartis. Be to, svarstytina, ar nuostatos ,,neįvykdytose sutartyse“ nereikėtų pakeisti nuostata ,,nepasibaigusiose sutartyse“. Kartu, svarstytina, ar data ,,iki 2022 m. gruodžio 31 d.” neturėtų būti pakeista data ,,iki 2023 m. balandžio 30 d.”

Taip pat nėra aišku, kokias argumentais remiantis teisių ir pareigų perėmimas siejamas su sudarytų sutarčių ,,nepakeitimu“, t. y. pakeistose sutartyse teisių perėmimas jau neįvyktų. Nesant pagrįstų tokio teisinio reguliavimo nustatymo argumentų, svarstytina, ar pastarosios nuostatos nereikėtų atsisakyti

Pritarti

 

71.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

*

 

 

Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, svarstytina, ar Specialiųjų tyrimų tarnybos nereikėtų prašyti atlikti projekto antikorupcinio vertinimo.

Pritarti

2022-05-30 pateikta Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-45-41.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija,

2022-05-10

*

 

 

Pažymėtina, kad LRV programa yra vienas iš programavimo lygmens planavimo dokumentų (Lietuvos Respublikos strateginio planavimo įstatymo 8 straipsnio 2 punktas), todėl tiek LRV programos planavimas, tiek ir jos įgyvendinimas turi būti vykdomas vadovaujantis Strateginio planavimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintais strateginio valdymo sistemos principais: darnumo ir integralumo, veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus, įrodymais grindžiamo valdymo, efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo, bendradarbiavimo, atvirumo ir įtraukimo, ateities vertinimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju rengiant Įstatymų projektus buvo nesilaikyta beveik visų nurodytų principų. Įrodymais grindžiamo valdymo principas reiškia, kad viešojo valdymo sprendimų priėmimas turi būti grindžiamas pasiektų rezultatų stebėsenos duomenimis ir sprendimų finansinio, administracinio, socialinio ir kito poveikio vertinimu. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte (toliau - Aiškinamasis raštas) teigiama, kad papildomų biudžeto lėšų neprireiks, nes bus naudojamos tos lėšos, kurios šiuo metu skirtos. Tačiau šis teiginys yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais skaičiavimais. Aiškinamajame rašte aprašyta, kiek ir kokių paslaugų ir funkcijų atlieka NŽT ir kiek galimai gali prireikti darbuotojų toms funkcijoms atlikti, tačiau apie papildomų lėšų poreikį neužsimenama, kas akivaizdžiai verčia abejoti vykdomos NŽT pertvarkos skaidrumu ir efektyvumu. Pažymėtina, kad nei Aiškinamajame rašte, nei prie Įstatymų projektų pridėtuose dokumentuose nėra jokio pasiektų rezultatų stebėsenos duomenų vertinant Tarnybos veiklą, tiek savivaldybių, tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro (reorganizuojamų įmonių), kurioms planuojama perduoti Tarnybos funkcijas, veiklą. Taip pat nėra pridėta jokių finansinio, administracinio, socialinio ir kito poveikio vertinimo, susijusio su Tarnybos pertvarkymu. Atitinkamai yra pažeidžiamas ir efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo principas, pagal kurį viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai turi būti įgyvendinami siekiant didžiausios naudos mažiausiomis sąnaudomis, racionaliai skirstant turimus finansinius išteklius, atsižvelgiant į strateginius tikslus, uždavinius ir finansines galimybes naudoti ir išlaikyti pasiektus rezultatus. Aplinkos ministerijos viceministre, pristatydama RPF NŽT reformą, patvirtino, kad tikslūs skaičiavimai (kaštų ir naudos analizė) nebuvo atlikti ir bus atlikti, kai NŽT pavaldumas pereis Aplinkos ministerijai, t. y. kai jau bus priimti Įstatymų projektai ir juos reikės įgyvendinti, kas prieštarauja ankščiau išvardytiems principams, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įvardytiems valstybės turto valdymo principams, t. y. visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės.

Pažymėtina, kad net nebuvo svarstoma išlaikyti Tarnybos pasiektų rezultatų įvertinant galimus Tarnybos pokyčius ir nepertvarkant esamos sistemos. Vienas iš esminių principų yra ateities vertinimo principas, kuris reiškia, kad strateginis valdymas turi būti grindžiamas ateities įžvalgomis, tai yra rengiant planavimo dokumentus turi būti sistemiškai ir kompleksiškai nagrinėjamos ir vertinamos įvairios ateities galimybės ir jų įtaka Lietuvai Europos ir pasaulio pokyčių kontekste, o vertinimo rezultatai pateikiami kartu su planavimo dokumentais juos tvirtinantiems strateginio valdymo sistemos dalyviams. Strateginiai tikslai turi būti formuluojami vertinant valstybės pažangos scenarijų įtaką Lietuvai ir atskiroms valstybės veiklos sritims. Šiuo atveju Įstatymų projektai buvo rengiami nesivadovaujant šiuo principu, kadangi vertinimai nebuvo atlikti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad Įstatymų projektai parengti pažeidžiant Strateginio valdymo įstatyme įtvirtintus strateginio valdymo sistemos principus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Aiškinamajame rašte nurodytais žemės politikos efektyvinimo tikslais, kurie yra deklaratyvūs ir nepagrįsti konkrečiais duomenimis, verčia abejoti ir tai, kad NŽT reforma vykdoma dviem etapais, kas tikrai nelaikytina efektyvumu, nusimatyti terminai yra neadekvatūs, nes per laikotarpį, nuo Įstatymų projektų priėmimo iki jų įsigaliojimo reikės pakeisti, kaip nurodyta Aiškinamajame rašte, 36 Vyriausybės nutarimus, panaikinti daugybę žemės ūkio ministro įsakymų ir atitinkamai priimti aplinkos ministro įsakymus, taip pat pakeisti visus NZT direktoriaus įsakymus, kurių yra labai didelis skaičius, ir tik todėl, kad keičiasi NZT pavaldumas. Antruoju etapu, kuris iš esmės prasidės priėmus Įstatymų projektus, bus peržiūrimos NZT funkcijos ir siekiama patobulinti teisinį reguliavimą, sumažinti administracinę naštą. Taigi tai reiškia, kad antruoju etapu vėl turės būti rengiami tų pačių įstatymų, Vyriausybės nutarimų, ministrų įsakymų projektai ir tai turės būti padaryta ir projektai patvirtinti iki 2023-05-01. Taigi, pirmiausia bus eikvojami žmogiškieji ištekliai ir atitinkamai valstybės biudžeto lėšos neefektyviam ir pertekliniam darbui, teisės aktų keitimui, susijusiam su NZT pavaldumo pakeitimu, ir atitinkamai dėl to, gali nukentėti tiesioginių NZT funkcijų vykdymas, kita vertus, tuo pačiu laikotarpiu dar turės būti atliekamas ir teisės aktų projektų rengimas siekiant patobulinti teisinį reguliavimą. Pažymėtina, kad Aplinkos ministerijos atstovė, pristatydama NZT reformą NZT darbuotojams, negalėjo atsakyti, ar Aplinkos ministerija turi pakankamai žmogiškųjų išteklių, kad galėtų įvykdyti tokio masto ir apimties reformą. Tai tik patvirtina, kad skubota ir nepasverta reforma atliekama neturint vizijos ir pagrindimo.

Kitas labai svarbus klausimas, susijęs su Įstatymų projektų rengėjų kompetencija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ (toliau - Nutarimas dėl sričių) 1.14.3 ir 1.14.4 papunkčiuose nustatyta, kad žemės ūkio ministro valdymo sričiai priskiriamos šios sritys: žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sritys. Nutarimo dėl sričių 1.1 papunktyje įvardytos aplinkos ministrui priskirtinos veiklos sritys: teritorijų planavimas ir priežiūra, teritorinė sanglauda, urbanistika ir architektūra, statyba ir jos priežiūra, gyvenamųjų pastatų valdymas, priežiūra ir atnaujinimas (modernizavimas), taip pat gamtos ištekliai ir aplinkos apsauga ir taršos prevencija. Taigi aplinkos ministro sričiai Nutarime dėl sričių nėra pavesta spręsti su žemės tvarkymu ir administravimų susijusių klausimų.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.3 papunktyje nustatyta, kad vienas iš Žemės ūkio ministerijos tikslų yra formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Taigi būtent Žemės ūkio ministerija yra kompetentinga formuoti politiką žemės tvarkymo ir administravimo, geodezijos ir kartografijos srityse, o ne Aplinkos ministerija, todėl tik Žemės ūkio ministerija turėtų rengti teisės aktus, susijusius su šios srities pertvarkymu. Manytina, kad šiuo atveju Aplinkos ministerija viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Be to labai abejotina, ar institucija, kuri nėra kompetentinga rengti teisės aktų projektus žemės tvarkymo ir administravimo srityje ir formuoti šioje srityje politiką, gali parengti kokybiškus teisės aktų projektus. Ypač svarbu paminėti ir tai, kad reforma siekiama tik perskirstyti funkcijas, tačiau teisės aktų nuostatos, kurios turėtų užtikrinti efektyvesnį žemės valdymą ir naudojimą, nekeičiamos. Pakeitus struktūrinį pertvarkymą ir Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas perdavus kitiems subjektams, pastarieji tas pačias funkcijas turės vykyti pagal tuos pačius teisės aktus, todėl akivaizdu, kad įstatymų projektų rengėjai užtikrinti efektyvesnį žemės valdymą teikiamais įstatymo projektais neketina ir neturi vizijos, kaip tai atlikti.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 1 1 d . nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau - Reglamentas), 18 punktą parengti teisės aktų projektai (išskyrus teisės aktų, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, ir teisės taikymo aktų, kuriuose yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, projektus) teikiami derinti Reglamento 25 ir 26 punktuose nurodytoms institucijoms (toliau - išvadas teikiantys subjektai, suinteresuotos institucijos) per Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinę sistemą (toliau - TAIS). Reglamento 25 punkte nustatyta, kad dėl Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų (išskyrus Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus) turi būti gautos išvados pagal kompetenciją iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar organizacijų.

Pažymėtina, kad derinimui suinteresuotoms institucijoms buvo teikti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymas ir susiję įstatymų projektai (žr. TAIS Nr. 22-3242), kurie savo turiniu iš esmės skiriasi nuo Seimui pateiktų Įstatymų projektų. Pirmajame Įstatymų projektų variante buvo suplanuota NZT likviduoti ir jos funkcijas išskirstyti šešioms įstaigoms ir įmonėms. Seimui pateiktame Įstatymų projektų pakete atsisakoma likviduoti NZT, o tik pakeisti jos pavaldumą ir numatyti, kad valstybės politiką žemės tvarkymo srityje formuos Aplinkos ministerija, o antruoju pertvarkos etapu planuojama peržiūrėti NZT atliekamas funkcijas ir jas tobulinti, tačiau neatmetama galimybė, kad būtent antruoju etapu NZT gali būti likviduota kaip institucija išskirsčius jos atliekamas funkcijas kitoms įstaigoms ir valstybės įmonėms. Pažymėtina, kad nei vienas Įstatymų projektų paketas nebuvo derintas su NZT, neatsižvelgiant į tai, NZT pateikė savo pastabas. NZT pertvarka vykdoma paskubomis, NZT darbuotojams 2022-05-02 buvo pristatytas kitoks NZT pertvarkos variantas lyginant su tuo, kuris pateiktas Vyriausybei ir Seimui ir vėliau 2022-05-05 atitinkamai pristatytas Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinės sąjungos federacijai (toliau -RPF). Tokia skuba ir atsisakymas išdiskutuoti ir įvertinti Įstatymų projektus, pateiktus Seimui, kelia abejonių reformos skaidrumu, rezultatų efektyvumu ir keliamais reformos tikslais, kurie iš esmės yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais skaičiavimais, matavimais ar stebėjimu.

Atsižvelgdami į tai, kad Įstatymų projektai nebuvo pakartotinai teikti derinti suinteresuotoms institucijoms, manome, kad tokiu būdu buvo pažeisti Reglamento 18 ir 25 punktai ir yra didelė tikimybė, kad Įstatymų projektai nebus parengti tinkamai, nebus išdiskutuoti ir įvertinti teikti pasiūlymai.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, prašome grąžinti Įstatymų projektus rengėjams, įpareigoti Įstatymų projektų rengėjus perduoti Įstatymų projektų rengimą kompetentingai institucijai Žemės ūkio ministerijai, ir atitinkamai įpareigoti Įstatymų projektų rengėjus įvertinti NŽT reformą, vadovaujantis Strateginio valdymo įstatyme įtvirtintais principais, parengti NŽT reformos kaštų ir naudos analizę ir pagrįsti šios reformos efektyvumą konkrečiais duomenimis ir skaičiavimais, taip pat, vadovaujantis Reglamento 18 ir 25 punktais, Įstatymų projektus pateikti derinti suinteresuotoms institucijoms.

<...>

Nepritarti

Siūloma priimti sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti jį tobulinti, atsižvelgiant į įstatymo projektui pateiktas pastabas pasiūlymus.

2.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga,

2022-05-25

*

 

 

<...>

Pažymėtina, kad LRV programa yra vienas iš programavimo lygmens planavimo dokumentų (Lietuvos Respublikos strateginio planavimo įstatymo 8 straipsnio 2 punktas), todėl tiek LRV programos planavimas, tiek ir jos įgyvendinimas turi būti vykdomas vadovaujantis Strateginio planavimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintais strateginio valdymo sistemos principais: darnumo ir integralumo, veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus, įrodymais grindžiamo valdymo, efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo, bendradarbiavimo, atvirumo ir įtraukimo, ateities vertinimo. Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju rengiant Įstatymų projektus buvo nesilaikyta nurodytų principų. Įrodymais grindžiamo valdymo principas reiškia, kad viešojo valdymo sprendimų priėmimas turi būti grindžiamas pasiektų rezultatų stebėsenos duomenimis ir sprendimų finansinio, administracinio, socialinio ir kito poveikio vertinimu. Nei Įstatymų projektų aiškinamajame rašte (toliau - Aiškinamasis raštas), nei prie Įstatymų projektų pridėtuose dokumentuose nėra jokio pasiektų rezultatų stebėsenos duomenų vertinant tiek Tarnybos veiklą, tiek savivaldybių, ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - VTPSI) ir įmonių, kurios reorganizuojamos į Žemės informacijos centrą, kurioms planuojama perduoti didžiąją dalį Nacionalinės žemės tarnybos (toliau - Tarnybos) funkcijų, veiklą. Atitinkamai yra pažeidžiamas ir efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo principas, pagal kurį viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai turi būti įgyvendinami siekiant didžiausios naudos mažiausiomis sąnaudomis, racionaliai skirstant turimus finansinius išteklius, atsižvelgiant į strateginius tikslus, uždavinius ir finansines galimybes naudoti ir išlaikyti pasiektus rezultatus. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad Įstatymų projektai yra parengti pažeidžiant Strateginio valdymo įstatyme įtvirtintus strateginio valdymo sistemos principus.

Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad valstybinės žemės valdymo decentralizavimas gali ne tik sukelti eilę neigiamų pasekmių, bet ir prieštarauti aukščiausios galios teisės aktams.

Konstitucijoje vietos savivalda yra įtvirtinta kaip savaveiksmiškumo pagrindais veikianti ir valstybės valdžios institucijoms tiesiogiai nepavaldi vietinė viešojo administravimo sistema. Valstybės valdymas ir vietos savivalda - tai dvi Konstitucijoje numatytos viešosios valdžios sistemos, kurios nėra tapačios. Vietos savivalda yra formuojama ir funkcionuoja kitokiais nei valstybės valdžia konstituciniais pagrindais. Kiekviena iš minėtų viešosios valdžios sistemų įgyvendina jai būdingas funkcijas. Konstituciškai negali būti pateisinama, kad savivaldos institucijoms perduodant vykdyti vieną pagrindinių valstybinių funkcijų - valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja, tiesiogiai darančios įtaką visų valstybės žmonių gyvenimui, būtų užtikrinti viešajam interesui svarbūs tikslai.

Valstybinė žemė tarnauja viešajam interesui ir visos tautos gerovei. Konstitucinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei, arba pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių, netarnauja tautos gerovei. Tokius nutarimus Konstitucinis Teismas yra priėmęs 2003.09.30, 2005.07.08 ir 2007.07.05.

Siekis valstybinės žemės valdymą miestuose perduoti savivaldybėms neatitinka Konstitucinio Teismo suformuotos doktrinos, kadangi perdavus savivaldybėms valdyti miestuose esančią valstybinę žemę yra didelė rizika, kad valstybinė žemė nebus naudojama visos visuomenės gerovei, o tik vienos ar kelių socialinių grupių interesams. Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad negalima savivaldos institucijoms priskirti tokių funkcijų, kurių jos nebūtų pajėgios vykdyti (Konstitucinio Teismo 2002.01.14, 2005.07.08 nutarimai).

Valstybinės žemės, kaip riboto kiekio ištekliaus (valstybės turto), valdymas, naudojimas ir disponavimas negali būti išskaidytas 60-iai vietos savivaldos institucijų, nes tokiu būdu atsirastų realios prielaidos savivaldybėms priimti neprognozuojamus, skirtingus, tik vietinius poreikius atitinkančius sprendimus, neatsižvelgiant į bendrąjį valstybės ir visuomenės interesą. Specialiųjų tyrimų tarnybos duomenimis savivaldybės yra pripažįstamos, kaip labiausiai korumpuotos viešajame sektoriuje, o nepotizmo lygis savivaldybėse siekia net iki 20 proc. įdarbintų giminystės ryšiais susijusių asmenų. Valstybės kontrolė ne kartą yra nustačiusi ir savo auditu išvadose paskelbusi apie savivaldybėms perduoto valstybinio turto ydingą valdymą bei naudojimą.

Savivaldybės šiuo metu turi teisę gauti patikėjimo teise valdyti valstybinės žemės sklypus, reikalingus viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui, viešojo naudojimo poilsio objektams, gatvėms ir vietiniams keliams, komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti, gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti, ūkinei komercinei veiklai. Teisės aktuose yra numatyti visi instrumentai, leidžiantys savivaldybėms vystyti įvairius projektus ir pritraukti investicijas. Taip pat savivaldybės visada turėjo teritorijų planavimo dokumentų organizatoriaus funkciją miestų teritorijose ir per šią funkciją turėjo ir tebeturi teisę planuoti miestų teritorijas įvairioms veikloms taip, kad jos būtų palankios verslo investicijoms, atitiktų darnios visuomenės vystymą, žaliųjų erdvių kūrimą. Su šia funkcija savivaldybės turi galimybę įgyvendinti Jūsų Vyriausybės iškeltus tikslus.

Nors savivaldybės šiuo metu turi pakankamai daug įrankių savo funkcijoms vykdyti valstybinėje žemėje, tačiau menkai jais naudojasi.

Atkreiptinas dėmesys, kad teiginiai dėl neefektyviai ginamo viešojo intereso ir skirtingų visuomenės interesų derinimo yra deklaratyvus ir nepagrįsti objektyviais duomenimis. Panašiais teiginiais yra paremta visa vykdoma žemėtvarkos reforma. Nėra aišku, kokiais atvejais Tarnyba netinkamai gina viešąjį interesą, taip pat, kad negeba suderinti skirtingų visuomenės interesų. Pažymėtina, kad Tarnyba vykdo teisės aktuose įtvirtintas funkcijas ir neturi teisės nukrypti tiek nuo teisinio reguliavimo, tiek nuo formuojamos teismų praktikos tam, kad patenkintų vienos ar kitos visuomenės grupės interesus.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.3 papunktyje nustatyta, kad vienas iš Žemės ūkio ministerijos tikslų yra formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Taigi būtent Žemės ūkio ministerija yra kompetentinga formuoti politiką žemės tvarkymo ir administravimo, geodezijos ir kartografijos srityse. Tačiau Įstatymų pataisas parengė Aplinkos ministerija ir, galimai dėl to, įstatymų pataisose įžvelgiama gausybė pavojų sklandžiam žemėtvarkos procesų, jos algoritmų tęstinumui ir tvariam žemėtvarkos funkcijų užtikrinimui ateityje. Pabrėžtina, kad kyla labai rimtų abejonių dėl Įstatymų projektų kokybės, kadangi Įstatymų projektus parengė nekompetentinga institucija, t. y. institucija, kuri veikia visiškai kitoje veiklos srityje.

Be to, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad visi teiginiai, nurodyti Aiškinamajame rašte, kaip grindžiantys neefektyvų politikos formavimą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis. Pabrėžtina, kad institucijos, formuojančios politiką, t. y. Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija, turi visus įrankius suderinti politiką atitinkamoje srityje vadovaudamosi Teisėkūros pagrindų įstatymu, LRV darbo reglamentu ir kitais teisės aktais, t. y. aktyviai ir glaudžiai bendradarbiauti rengiant teisės aktų projektus ir remiantis kiekvienos iš šių institucijų patirtimi, parengti kokybiškus teisės aktus. Taigi šiuo atveju nėra būtina perduoti Tarnybos pavaldumą Aplinkos ministerijai vien todėl, kad institucijos, formuojančios politiką, atitinkamose veiklos srityse, negeba tinkamai parengti teisės aktų.

Žemės įstatymo projekte numatyta, kad miestuose esančių valstybinės žemės plotų patikėjimo teisės subjektai yra ne tik savivaldybės, bet ir kiti patikėtiniai. Minėtoje Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje nėra apibrėžiama, pagal kokius duomenis bus identifikuojami savivaldybėms patikėjimo teise perduodami valstybinės žemės plotai, kuriuose nėra suformuoti žemės sklypai, ir kaip jie bus atskiriami nuo kitų patikėtinių valdomų valstybinės žemės plotų. Todėl kyla pagrįsta abejonė dėl galimybės įgyvendinti minėtą nuostatą.

Pažymėtina, kad perduodant savivaldybėms valstybinės žemės sklypus patikėjimo teise pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pastebimas savivaldybių siekis perdavimą įgyvendinti paprastesne tvarka, t. y. perdavimą įforminti Tarnybos sprendimais, suderintais su Žemės ūkio ministerija, kadangi Vyriausybės nutarimų projektų parengimas ir sprendimų priėmimas užtrunka žymiai ilgiau nei perduodant valstybinės žemės sklypus Tarnybos sprendimais. Siūlymas valstybinę žemę perduoti savivaldybėms su Aplinkos ministerija suderintu Vyriausybės nutarimu ir perdavimo priėmimo-perdavimo aktais reikšmingai pailgins proceso trukmę. Taigi nebus pasiekti Aiškinamajame rašte deklaruojamas administracinės naštos mažinimas, palankesnių sąlygų ilgalaikei ir darniai ekonomikos plėtrai sudarymas.

Įstatymų pakeitimų Aiškinamajame rašte deklaruojama vieningesnė ir efektyvesnė žemėtvarkos politika Lietuvoje, tačiau žemėtvarkinės funkcijos išskaidomos tarp 103 patikėtinių savivaldoje ir dar 3 patikėtinių centrinės valdžios institucijose. Toks deklaruojamų vertybių, numatomų tikslų bei rezultatų neatitikimas su realiai planuojamos struktūrinėmis permainomis kelia pagrįstus nuogąstavimus dėl žemėtvarkos reformos perspektyvos. Be to, biurokratinės procedūros išnuomojant, parduodant arba suteikiant panaudai valstybinę žemę pagal siūlomus Įstatymų pataisose numatytus pakeitimus ir algoritmus ne sutrumpės, bet priešingai - pailgės. Atsiras papildoma administracinė našta visiems gyventojams.

NŽT profesinė sąjunga ne kartą kreipėsi į LR Vyriausybę, LR žemės ūkio ministeriją ir LR Aplinkos ministeriją dėl NŽT profsąjungos narių ir žemėtvarkos specialistų įtraukimo į Įstatymų pataisų rengimo procesą, į darbo grupes žemėtvarkos reformai parengti, tačiau į mūsų pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje yra apie 1,7 mln. žemės savininkų, tiek fizinių asmenų tiek ir juridinių. Tokiu būdu žemėtvarkos pertvarka tiesiogiai palies labai didelį ratą asmenų.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta prašome gražinti rengėjams Įstatymų pataisų paketą tobulinti apjungiant žemėtvarkos I ir II etapus į vieną išbaigtą, racionalų ir labai aiškų paketą, apimantį tiek struktūrines, institucines permainas, tiek ir efektyvesnių, tobulesnių žemėtvarkinių procesų, racionalesnių žemėtvarkos algoritmų sprendinius.

<...>

Nepritarti

Siūloma priimti sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti jį tobulinti, atsižvelgiant į įstatymo projektui pateiktas pastabas pasiūlymus.

3.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-05-30,

2022-06-06

(2)

2

(3)

8N

 

Argumentai:

Nėra suprantama dėl kokių priežasčių nėra sprendžiamas miestų ir miestelių teritorijose likusių rėžinių kaimų reliktų klausimas. Dėl šių nuostatų atskyrimo, konsolidacija urbanizuotose bei urbanizuojamose teritorijose iš esmės yra paneigiama, t.y. sukuriamos praktiškai neįveikiamos kliūtys konsolidaciją vykdyti miestų ir miestelių teritorijose bei išspręsti šias egzistuojančias problemas.

 

Pasiūlymas:

Numatyti konsolidacijos galimybes ir miestų bei miestelių teritorijose.

Siūlome papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 3 dalį taip:

3. 2023 m. gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 8, 27, 28 ir 29 dalies redakcija:

„8. Žemės konsolidacija – žemėtvarkos dalis, kai kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, šiuos žemės sklypus sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos, pagerinta jų struktūra, sukurta reikiama infrastruktūra ir įgyvendinti kiti žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos politikos tikslai ir uždaviniai.

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad tokia žemės konsolidacijos sąvoka yra įtvirtinta šiuo metu galiojančioje Žemės įstatymo redakcijoje.

Paminėtina ir tai, kad kaip nurodyta šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte[2], pirmuoju pertvarkos etapu vykdomi tik tie teisinio reguliavimo pakeitimai, kurie yra susiję su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Todėl kitos, su šiuo etapu nesusijusios teisės aktų nuostatos nėra tikslinamos.

4.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-05-30

(2)

2

(3)

27,

28N,

29

 

Argumentai:

Nėra atskyrimo tarp privačios žemės savininkų kontrolės ir valstybinės žemės patikėtinių vykdomos kontrolės. Nuo 2023-05-01 įsigaliojantis VI1 skyrius sumaištį dar padidina, nes jame taip pat naudojama kontrolės sąvoka.

 

Pasiūlymas:

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančioje įstatymo redakcijoje atskirti žemės naudojimo valstybinės kontrolės sąvokas nuo valstybinės žemės patikėtinių kontrolės sąvokos įvedant naują sąvoką:

„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

...

27. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė –  savivaldybės teritorijoje savivaldybės organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos kontrolė, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus ir pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų nustatytas sankcijas.“

28. Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos organizuojama ir vykdoma įstatymais bei kitais teisės aktais reglamentuota valstybinės žemės patikėtinių veiklos priežiūra, kuria siekiama užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą, identifikuojant teisės aktų pažeidimus valstybinės žemės pateiktiniams sudarant sandorius ar priimant administracinius sprendimus, susijusius su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu.

29. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir kituose įstatymuose.“

Nepritarti

Projekte išskiriamos dvi atskiros kontrolės rūšys, kurios yra aiškiai atskirtos funkciniu, organizaciniu ir kitais aspektais:

1.       Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje apibrėžiama sąvoka „Žemės naudojimo valstybinė kontrolė – Nacionalinė žemės tarnybos organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos kontrolė, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą bei teisinę apsaugą taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus bei pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų numatytas sankcijas.“ Paminėtina, kad ši kontrolė Nacionalinės žemės tarnybos jau yra atliekama daugelį metų. Esminis pokytis bus tik tas, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d. šią kontrolę atliks Valstybinė teritorijų ir planavimo statybos inspekcija.

2.       Projekto 2 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo VI1 skyriuje numatoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba vykdys savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių priežiūrą ir kontrolę.

5.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-05-30

(2)

2

(3)

28N

(2)

 

Argumentai:

Nėra atskyrimo tarp privačios žemės savininkų kontrolės ir valstybinės žemės patikėtinių vykdomos kontrolės. Nuo 2023-05-01 įsigaliojantis VI1 skyrius sumaištį dar padidina, nes jame taip pat naudojama kontrolės sąvoka.

 

Pasiūlymas:

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančioje įstatymo redakcijoje atskirti žemės naudojimo valstybinės kontrolės sąvokas nuo valstybinės žemės patikėtinių kontrolės sąvokos 2 straipsnyje įvedant naują sąvoką:

28. Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė – Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė - įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuota valstybinės žemės patikėtinių veiklos priežiūra, kuria siekiama užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą, identifikuojant teisės aktų pažeidimus valstybinės žemės pateiktiniams sudarant sandorius ar priimant administracinius sprendimus, susijusius su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu.

Nepritarti

Manytina, kad naujos sąvokos įvedimas nėra prasmingas, nes savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūros ir kontrolės turinys yra aiškiai atskleidžiamas VI1 skyriuje.

Pagal VI1 skyriaus nuostatas, Nacionalinei žemės tarnybai pavedama atlikti savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūrą ir kontrolę. Tačiau iš pateikiamos sąvokos matyti, kad ji nėra tiksli, nes apima daug platesnį patikėtinių ratą ir pagal šią sąvoką, kontrolė turėtų būti atliekama visų patikėtiniu atžvilgiu. Taip pat neapibrėžiama kas tą priežiūrą atlikti turėtų. Todėl atsižvelgiant į tai, kad VI1 skyriaus nuostatose yra aiškiai identifikuoti kontrolės ir ją atliekantys objektai, taip pat apibrėžti visų jų veiksmai ir atlikimo terminai, siūlytina naujos sąvokos neįvesti.

6.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-05-30,

2022-06-06

(2)

7

(4)

1

 

2

Argumentai:

Straipsnio nuostatos yra labai nekonkrečios. Nėra pateikiami kriterijai dėl tokios perduotinos valstybinės žemės, Vyriausybės nutarimo priėmimo pagrindų, ar galimybės savivaldybėms reikalauti perduoti atitinkamą valstybinę žemę patikėjimo teise savivaldai. Tokiu būdu yra sukuriama teisinės reformos iliuzija, nes valstybė neprisiima pareigos dėl valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise savivaldybėms. Tai suteikia galimybę, priklausomai nuo politinės įtakos Vyriausybėje, selektyviai valstybinę žemę patikėjimo teise perduoti politiškai artimą valdžią turinčioms savivaldybėms ir to nedaryti politinių konkurentų valdomose savivaldybėse. Tai neatitinka 2020-12-11 Lietuvos Respublikos seimo nutarimu Nr. XIV-72 patvirtintos Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kurioje numatyta miesto teritorijose esančią valstybinę žemę perduoti savivaldybėms patikėjimo teise. Vykdant programą, valstybinė žemė patikėjimo teise savivaldybėms turėtų būti perduodama įstatymui pagrindu, o ne priimant poįstatyminius teisės aktus. Tai suteiktų reformuojamai sistemai stabilumą bei galimybes savivaldai planuoti bei įgyvendinti valstybinės žemės įveiklinimą. Viešieji interesai būtų užtikrinami per galimybę atitinkamą patikėtą valstybinę žemę paimti iš savivaldybių, esant tokiam poreikiui.

 

Pasiūlymas:

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas pakeisti –

 

savivaldybės – savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;

 

arba

 

savivaldybės – savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Konkrečių savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės identifikaciniai duomenys yra nurodomi Vyriausybės nutarime, kuriame identifikuojamos savivaldybės valdomos valstybinės žemės kadastro vietovės. Valstybinės žemės sklypai arba nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos, kurie nėra perduoti savivaldybei, Vyriausybės nutarime yra identifikuojami, pateikiant jų unikalius ir kadastrinius numerius ir/arba pridedant neperduotų teritorijų planus.;

Nepritarti

Paminėtina, kad kaip nurodyta šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte[3], atliekant šią pertvarką nuo 2023 m. gegužės 1 d. savivaldybės nustatomos savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektu. Savivaldybėms patikėjimo teise perduotinos valstybinės žemės etapai ir kiti susiję dalykai apibrėžiami įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnyje.

Be to, Aštuonioliktosios Vyriausybės programos 157.4 papunktyje numatyta, jog „<…> Miesto teritorijose esančią valstybinę žemę perduosime savivaldybėms patikėjimo teise.“

7.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-06-06

(2)

7

(4)

1

 

2

Argumentai:

Jeigu būtų nusprendžiama patikėjimo teisės perdavimą vykdyti Vyriausybės nutarimo pagrindu, straipsnio nuostatos turėtų būti papildomos detalizacija dėl Vyriausybės nutarimo turinio ir jo paskirties. Vyriausybės nutarimas turėtų būti tik techninis įrankis skirtas identifikuoti perduodamą valstybinės žemės patikėjimo teisę.

 

Pasiūlymas:

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas pakeisti –

 

savivaldybės – savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Konkrečių savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės identifikaciniai duomenys yra nurodomi Vyriausybės nutarime, kuriame identifikuojamos savivaldybės valdomos valstybinės žemės kadastro vietovės. Valstybinės žemės sklypai arba nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos, kurie nėra perduoti savivaldybei, Vyriausybės nutarime yra identifikuojami, pateikiant jų unikalius ir kadastrinius numerius ir/arba pridedant neperduotų teritorijų planus.

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės, kaip valstybės turto, santykių reguliavimui yra svarbios ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 nuostatos. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad valstybės turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip. Remiantis šia paminėta įstatymo nuostata, yra patvirtintas[4] Valstybės turto perdavimo patikėjimo teise ir savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašas, turto patikėjimo sutarties pavyzdinė forma, turto perdavimo – priėmimo akto forma ir kt. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, perduodant valstybinę žemę miestuose, kaip valstybės turtą patikėjimo teise savivaldybėms, turi būti išlaikomas teisės normų nuoseklumo principas ir remiamasi jau šiuo metu galiojančiomis teisės normomis.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, Vyriausybės nutarimai ir priėmimo–perdavimo aktai dar rengimo procese bus derinami ir su savivaldybėmis, manytina, kad joms pakaks duomenų ir informacijos patikėjimo teise perimamiems sklypams identifikuoti. Todėl informacija apie valstybinę žemę, kuri nebus perduodama savivaldybės patikėjimo teise, nėra reikalinga. Paminėtina, kad savivaldybės perėmusios patikėjimo teisę į miestų teritorijose esančią nesuformuotą valstybinę žemę, kaip miestų šeimininkai turi imtis lyderystės ir dėti visas pastangas, kad visi šie sklypai būtų suformuoti ir užregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

8.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-05-30,

2022-06-06

(2)

7

(7)

1

 

2

Argumentai:

Įstatyme nėra numatyta perduoti valstybinę žemę patikėjimo teise miestelių teritorijose.

Tokiu būdu yra ignoruojama, kad miestai ir miesteliai yra funkcine prasme tapačios kategorijos. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 157.4 punkte nurodytas valstybinės žemės aptikėjimo funkcijų perskirstymas yra orientuotas į aiškų atskyrimą tarp miestams priskiriamų teritorijų ir kaimiškų teritorijų. Tokioms miestų teritorijoms nepriskiriant miestelių būtų paneigiamas funkcinis šių teritorijų tapatumas, kuris įtvirtintas Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme. Įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad „Miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse“ , o miesteliai tai „kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai.“. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad miestai ir miesteliai yra apibrėžiami per tapačias funkcijas.  Žemės įstatymu nepriskyrus miesteliuose esančios valstybinės žemės patikėjimo teise valdyti savivaldai, miesteliai būtų prilyginami kaimiškoms vietovėms, kas iš esmės paneigia  Vyriausybės programos turinį ir tikslus.

 

Pasiūlymas:

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas pakeisti –

 

savivaldybės – savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;

 

arba

 

savivaldybės – savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Konkrečių savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės identifikaciniai duomenys yra nurodomi Vyriausybės nutarime, kuriame identifikuojamos savivaldybės valdomos valstybinės žemės kadastro vietovės. Valstybinės žemės sklypai arba nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos, kurie nėra perduoti savivaldybei, Vyriausybės nutarime yra identifikuojami, pateikiant jų unikalius ir kadastrinius numerius ir/arba pridedant neperduotų teritorijų planus.;

Nepritarti

Paminėtina, kad kaip nurodyta šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte[5], atliekant šią pertvarką nuo 2023 m. gegužės 1 d. savivaldybės nustatomos savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektu.

9.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-05-30,

2022-06-06

(2)

7

(4)

1

 

2

Argumentai:

Šiuo metu dalies savivaldybių teritorijų ribos nėra iki galo sutvarkytos ir suregistruotos. Įvedant savivaldybės teritorijos sąvoka sukuriamos prielaidos formaliais pagrindais vengti atiduoti konkrečią valstybinę žemę patikėjimo teise savivaldybei, nepaisant fakto, kad dėl tokios valstybinės žemės buvimo konkrečioje savivaldybėje nėra abejonių. Šie netikslumai privalo būti ištaisyti atsisakant nuorodos į savivaldybės teritoriją.

 

Pasiūlymai:

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas pakeisti - savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;

 

Arba

 

savivaldybės – savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Konkrečių savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės identifikaciniai duomenys yra nurodomi Vyriausybės nutarime, kuriame identifikuojamos savivaldybės valdomos valstybinės žemės kadastro vietovės. Valstybinės žemės sklypai arba nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos, kurie nėra perduoti savivaldybei, Vyriausybės nutarime yra identifikuojami, pateikiant jų unikalius ir kadastrinius numerius ir/arba pridedant neperduotų teritorijų planus;

Nepritarti

Pagal įstatymo projekte išdėstytas nuostatas, nuo 2023 m. gegužės 1 d. savivaldybės tampa valstybinės žemės valdytojos (patikėtiniai) miestų administracinėse ribose. Taigi, savivaldybės jau dabar žinodamos apie planuojamus pokyčius, gali imtis lyderystės ir reikalingų veiksmų savivaldybių teritorijų riboms sutvarkyti ir registruoti.

10.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-05-30

(2)

7

(4)

11

 

Argumentai:

Nėra numatytas terminas nutarimo ir priėmimo-perdavimo aktų parengimui.

 

Pasiūlymas:

Įgyvendinamosiose nuostatose numatyti terminą, kad atitinkamas nutarimas ir priėmimo-perdavimo aktai (jų projektai) yra parengiami iki 2023-05-01, bei turi būti patvirtinti iki 2023-06-01.

11. Patikėjimo teise perduodama valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse bei nurodoma priėmimo–perdavimo akto priede. Suformavus naujus žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, valstybinės žemės patikėtinis įregistruoja patikėjimo teisės į suformuotus valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre.

Arba

11. Patikėjimo teise perduodama valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse bei nurodoma priėmimo–perdavimo akto priede. Suformavus naujus žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, priėmimo–perdavimo akto priedas tikslinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo patikėtinis per 3 mėnesius nuo valstybinės žemės sklypo suformavimo turi įregistruoti patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre.

Nepritarti

Pagal įstatymo projekto nuostatas savivaldybės valstybinės žemės patikėtinėmis miestų administracinėse ribose taptų nuo 2023 m. gegužės 1 d., taigi Vyriausybės nutarimas ir priėmimo-perdavimo aktai turi būti parengti iki šios datos.

 

11.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-05-30,

2022-06-06

(2)

7

(4)

11

 

Argumentai:

Papildoma administracinė našta savivaldybių patikėjimo teise valdomos žemės atžvilgiu. Nėra aišku kam toks tikslinimas yra reikalingas ir kokios tokio nepatikslinimo pasekmės. Papildomos biurokratijos būtų išvengiama numatant atitinkamos valstybinės žemės suteikimą valdyti patikėjimo teise savivaldybėms įstatyminiu pagrindu.

 

Pasiūlymas:

Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 11 dalies nuostatas - savivaldybės – Patikėjimo teise perduodami valstybinės žemės plotai, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai, reikalingi identifikuoti perdavimo–priėmimo akte, nurodytame šio straipsnio 7 dalyje, nurodomi perdavimo–priėmimo akto priede. Suformavus naujus žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo-perdavimo akto priede nurodytus valstybinės žemės plotus,  valstybinės žemės patikėtinis įregistruoja patikėjimo teisės į suformuotus valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre.

 

Arba

 

Patikėjimo teise perduodama valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse bei nurodoma priėmimo–perdavimo akto priede. Suformavus naujus žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, priėmimo–perdavimo akto priedas tikslinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo patikėtinis per 3 mėnesius nuo valstybinės žemės sklypo suformavimo turi įregistruoti patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre.

Nepritarti

Paminėtina, kad valstybinė žemė yra valstybės turtas, todėl su ja turi būti elgiamasi rūpestingai ir atsakingai, taip pat privalo būti aiškiai apibrėžti ir sureguliuoti šios žemės patikėjimo teisių perdavimo ir pasibaigimo etapai ir procesai, bei aiškus perduodamos valstybinės žemės mastas.

12.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-05-30,

2022-06-06

(2)

7

(4)

13

 

Argumentai:

Įstatyminiu lygmeniu nėra identifikuojama kas nutinka su asmenų atliktomis investicijomis į žemės sklypą bei jų atlyginimu. Siūloma pateikti nuorodą į įstatymo 45 straipsnį. Nėra aišku, kas nutinka su regioninės svarbos projektais, nes jų atveju nėra galimas paėmimas visuomenės poreikiams.

 

Pasiūlymas:

Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 13 dalies nuostatas :

„13. Kai valstybinė žemė reikalinga Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiais atvejais Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės patikėtiniu tampa Nacionalinė žemės tarnyba. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo ir kompensacijų tvarką nustato Vyriausybė.“

Pritarti iš dalies

Pritarti pasiūlymui ir numatyti, kad atliktų investicijų atlyginimo klausimai turi būti aptarti ir išnagrinėti antruoju etapu, kuriuo planuojama atlikti kokybinius teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčius.

 

13.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-05-30

(2)

9

(6)

1

 

1

Argumentai:

Didinama administracinė našta. Kadangi, skirtingai nei panaudos atveju, valstybinės žemės nuomos sutarčių bus sudaroma ženkliai didesnis skaičius, visas sutartis (įskaitant ir jų pakeitimus) reikalauti patvirtinti tarybos sprendimu, yra neracionalu. Valstybinė žemė ne aukciono tvarka gali būti išnuomojama tik įstatyme nustatytais pagrindais. Įvedus ir kontrolės mechanizmą, tikimybė, kad nuomos sutartys būtų sudaromos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus yra minimali.

 

Pasiūlymas:

Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas - – valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos darbuotojas.

„9 straipsnis. Valstybinės žemės išnuomojimas

1. Valstybinės žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja:

1) savivaldybė – valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos darbuotojas;

Nepritarti

Pagal šiuo metu galiojančio Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 27 p. nuostatas, sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija.

To paties straipsnio 6 dalis nurodo, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai.

14.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-06-06

(2)

9

(6)

1

 

1

Argumentai:

Didinama administracinė našta. Kadangi, skirtingai nei panaudos atveju, valstybinės žemės nuomos sutarčių bus sudaroma ženkliai didesnis skaičius, visas sutartis (įskaitant ir jų pakeitimus) reikalauti patvirtinti tarybos sprendimu, yra neracionalu. Valstybinė žemė ne aukciono tvarka gali būti išnuomojama tik įstatyme nustatytais pagrindais. Įvedus ir kontrolės mechanizmą, tikimybė, kad nuomos sutartys būtų sudaromos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus yra minimali.

 

Pasiūlymas:

Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas - – valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos darbuotojas.

Nepritarti

Žr. argumentus prie aukščiau esančio 13 pasiūlymo

15.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-05-30

(2)

9

(6)

10

 

Argumentai:

Kriterijai turi būti nustatomi įstatyminiu lygmeniu. Nėra aišku, ar šie kriterijai yra taikytini žemės sklypo nuomai aukciono ir ne aukciono tvarka. Nėra suprantama kokiu pagrindu šiose procedūrose dalyvauja Nacionalinė žemės tarnyba, jeigu teisė išnuomoti sklypus yra suteikiama įstatyminiu pagrindu. Tokiu atveju valstybinė institucija gauna veto teisę, kuri gali būti naudojama atsižvelgiant į politinį palankumą. Nuostatos yra ydingos korupciniu požiūriu. Sukuriamas biurokratinis aparatas, kuris yra visiškai nereikalingas bei netikslingas. Teisė nuomoti valstybinius žemės sklypus valdomus patikėjimo teise turi būti suteikiama įstatyminiu pagrindu, įskaitant ir atitinkamų kriterijų numatymą. Negali būti nustatomi papildomi apribojimai poįstatyminiu lygmeniu. Neturi būti suteikiama galimybė valstybinei institucijai vetuoti atitinkamus sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos, pagrindais, kurie nebus įtvirtinti įstatyme.

 

Pasiūlymas:

Šias problemas siūlome spręsti atsisakant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 9 straipsnio 10 dalies nuostatų.

10. Savivaldybės joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali išnuomoti tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinių žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, nuomai nustato Vyriausybė.

Pritarti iš dalies

Pritarti pasiūlymui ir numatyti, kad minimi kriterijai privalo būti turi būti įtvirtinti įstatyme. Todėl šie pakeitimai turėtų būti numatyti antruoju etapu, kuriuo planuojama atlikti kokybinius teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčius.

 

16.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-06-06

(2)

9

(6)

10

 

Argumentai:

Kriterijai turi būti nustatomi įstatyminiu lygmeniu. Nėra aišku, ar šie kriterijai yra taikytini žemės sklypo nuomai aukciono ir ne aukciono tvarka. Nėra suprantama kokiu pagrindu šiose procedūrose dalyvauja Nacionalinė žemės tarnyba, jeigu teisė išnuomoti sklypus yra suteikiama įstatyminiu pagrindu. Tokiu atveju valstybinė institucija gauna veto teisę, kuri gali būti naudojama atsižvelgiant į politinį palankumą. Nuostatos yra ydingos korupciniu požiūriu. Sukuriamas biurokratinis aparatas, kuris yra visiškai nereikalingas bei netikslingas. Teisė nuomoti valstybinius žemės sklypus valdomus patikėjimo teise turi būti suteikiama įstatyminiu pagrindu, įskaitant ir atitinkamų kriterijų numatymą. Negali būti nustatomi papildomi apribojimai poįstatyminiu lygmeniu. Neturi būti suteikiama galimybė valstybinei institucijai vetuoti atitinkamus sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos, pagrindais, kurie nebus įtvirtinti įstatyme.

 

Pasiūlymas:

Šias problemas siūlome spręsti atsisakant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 9 straipsnio 10 dalies nuostatų.

Pritarti iš dalies

Žr. argumentus prie aukščiau esančios 15 pastabos.

17.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-05-30,

2022-06-06

(2)

9

(6)

17

 

Argumentai:

Kadangi reguliuojami teisiniai santykiai yra susiję su jautriu klausimu – kompensacija už pastatytus statinius, manytina, kad negalima patikėti tokios svarbos klausimą reglamentuoti ne Vyriausybės lygmens institucijai. Be to, nėra aišku kokia institucija priims sprendimą, kad statiniai yra nenaudojami pagal paskirtį. Tokia funkcija yra suteikta savivaldybės, tačiau įstatymo projektu yra nurodoma, kad savivaldybė yra tik informuojama apie nustatytą faktą.

 

Pasiūlymas:

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 9 straipsnio 17 dalies nuostatas pakeisti:

„17. Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Sprendimas dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį turi būti priimamas remiantis savivaldybės išduodama pažyma.  Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę.„

Nepritarti

Pažymėtina, kad Žemės įstatymo pakeitimo projekte esanti ir Lietuvos savivaldybių asociacijos minima nuostata yra išdėstyta dabar galiojančiame Žemės įstatyme.

Be to, kaip jau minėta, pirmajame pertvarkos etape atliekami pakeitimai, susiję su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai.

 

18.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-05-30,

2022-06-06

(2)

12

(7)N

 

Argumentai:

Nėra suprantama kokiu tikslu yra išskiriami skirtingi patikėtiniai. Siūlytina trumpinti formuluotes.

 

Pasiūlymas:

Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 12 straipsnio nuostatas:

 „Bendroji dalinė valstybės ir savivaldybių arba kitų asmenų žemės nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš valstybės ar valstybei įsigijus iš savivaldybių arba kitų asmenų statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo arba vandens telkinio dalį, pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, atkūrus nuosavybės teises į pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą suformuoto neužstatyto žemės sklypo dalį, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiais atvejais valstybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės sklypą įgyvendina valstybinės žemės patikėtinis“

Nepritarti

Pažymėtina, kad Žemės įstatymo pakeitimo projekte esanti ir Lietuvos savivaldybių asociacijos minima nuostata yra išdėstyta dabar galiojančiame Žemės įstatyme.

Minėta, pirmajame pertvarkos etape atliekami pakeitimai, susiję su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai.

 

19.

AB „Energijos skirstymo operatorius“,

2022-05-19

(2)

32

(9)

 

<...>

Bendrovė pažymi, kad Įstatymo projekte dėstomas siūlomas reguliavimas turi tiesioginės įtakos Bendrovės, kaip valstybės reguliuojamą veiklą vykdančio subjekto, galimybėms vykdyti imperatyvių teisės aktų reikalavimus tenkinant ypatingas visuomenės reikmes ir  reikšmingus socialinius poreikius, tai yra operatyviai ir sklandžiai prijungti vartotojų (ir gamintojų) įrenginius prie Bendrovės valdomų skirstomųjų tinklų. Būsimų tinklo naudotojų įrenginiams prijungti būtini skirstomieji tinklai projektuojami ir tiesiami valstybės, savivaldybių ir privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančioje žemėje.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, kai energetikos objektas įrengiamas sistemos operatoriui nuosavybės teise nepriklausančioje ar kitais pagrindais teisėtai nevaldomoje žemėje, operatoriai turi teisę tokias sistemas įrengti tik sudarę sutartis su žemės savininkais ar gavę žemės savininko sutikimą arba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančios Žemės įstatymo redakcijos 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog valstybine žeme disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

Vadovaujantis Žemės įstatymo nuostatomis, servitutai valstybinėje žemėje nustatomi administraciniu aktu arba sudarant notarinius sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo. Tačiau rengiant Bendrovei priklausančių kilnojamų energetikos objektų įrengimo projektus teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai nėra rengiami, todėl nustatyti servituto administraciniu aktu, kaip tai numatyta Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, nėra galimybės, todėl, remiantis Žemės įstatymo 22 straipsnio 9 dalimi, valstybinės žemės patikėtiniai šiais atvejais su Bendrove sudaro sandorius dėl žemės servitutų nustatymo.

Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnį, visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtiniu yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). Todėl šiuo metu didžiąją daugumą valstybinės žemės panaudojimo energetikos objektų įrengimui reikalingų sprendimų priima NŽT (sudaro servituto sutartis, išduoda sutikimus nesuformuotoje žemėje, taip pat teikia sutikimus dėl apsaugos zonų nustatymo), bei taiko vienodą teisės aktų nuostatų taikymo praktiką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kas užtikrina greitą sprendimų priėmimą bei efektyvų valstybinės žemės valdymą, o tuo pačiu ir padeda išlaikyti neilgus vartotojų prijungimo prie skirstymo sistemų terminus bei gerina verslo aplinkos Lietuvos Respublikoje vertinimo reitingus.

Susipažinus su Įstatymo projektu nustatyta, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d. savivaldybėms suteikiant valstybinės žemės patikėjimo teisę miestuose, išplečiama patikėjimo teisė neapims teisės disponuoti valstybine žeme, o tarp savivaldybei priskirtų kompetencijų nenumatyta teisė valstybinės žemės sklypuose nustatyti servitutus ir/ar išduoti kitus energetikos objektų įrengimui reikalingus sutikimus (nuo 2023 m. gegužės 1 d. įsigaliosianti Žemės įstatymo 32 straipsnio redakcija).

Kaip jau minėta, vartotojų įrenginiams prijungti būtini skirstomieji tinklai projektuojami tame tarpe ir valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, tuo tarpu iš Įstatymo projekte siūlomo reguliavimo nėra aišku, kokia institucija nuo 2023 m. gegužės 1 d. bus atsakinga už savivaldai patikėjimo teise perduotoje valstybinėje žemėje servitutų nustatymo sutarčių sudarymo klausimus. Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai Nacionalinė žemės tarnyba nėra valstybinės žemės patikėtinė, sudaryti sandorių dėl servitutų nustatymo kitų patikėtinių Lietuvos Respublikos įstatymų ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pagrindu valdomuose žemės sklypuose Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo.

Antra, Įstatymo projekte nesprendžiamas sutikimų tiesti inžinerinius tinklus nesuformuotoje valstybinėje žemėje, patikėjimo teise perduotoje savivaldybei, išdavimo klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad nesuformuotoje valstybinėje žemėje nėra galimybės nustatyti žemės servitutų, todėl, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai išduodami rašytiniai sutikimai tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-265 patvirtintos Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės). Iš Įstatymo projekto neaišku, ar savivaldybėms suteikiama teisė išduoti tokius sutikimus nesuformuotoje valstybinėje žemėje.

Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijos nustatomos tik gavus į šias teritorijas patenkančio valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą. Tarp Įstatymo projekte savivaldybėms suteiktų įgalinimų teisė išduoti sutikimus tokių teritorijų nustatymui valstybinėje žemėje taip pat nenumatyta.

Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad Įstatymo projekte, valstybei atsisakant valdymo, naudojimo ir disponavimo didele dalimi valstybinės žemės ir šias funkcijas perduodant vykdyti vietos savivaldos institucijoms, nėra tinkamai aptarti visi disponavimu tokiu turtu klausimai, o laiku nepašalinus šių teisės spragų nuo 2023 m. gegužės 1 d. dalyje valstybinės žemės bus visiškai apribotos galimybės sudaryti sandorius dėl žemės servitutų nustatymo ir/ar gauti kitus sutikimus, reikalingus energetikos objektų plėtrai, kas neabejotinai pablogins infrastruktūros vystymo prielaidas bei turės neigiamos įtakos vartotojų prijungimo prie skirstymo sistemų terminams bei verslo aplinkos Lietuvos Respublikoje vertinimo reitingams.

Bendrovės nuomone, išskaidžius valstybinės žemės valdymo funkcijas, t. y. miestuose perdavus savivaldybėms, kurios yra nepavaldžios kitoms institucijoms, o kitoje dalyje Vyriausybės įgaliotai institucijai, yra didelė rizika, kad nebus užtikrinta vienoda, nuosekli ir aiški teisės aktų nuostatų taikymo praktika, nebus tinkamai užtikrintas bendras valstybės ir visuomenės interesas, sukuriamos prielaidos savivaldybėms ir jų institucijoms priimti neprognozuojamus ir nevieningus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina, sprendimų priėmimo teisę dėl valstybinės žemės panaudojimo inžinerinių tinklų įrengimo tikslu suteikti NŽT, tokiu būdu išvengiant rizikos, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siekiami tikslai (tame tarpe skaidrinti ir optimizuoti valstybinės žemės valdymą ir naudojimą ir infrastruktūros plėtros tikslais) iš esmės neturėtų neigiamos įtakos bendram valstybinės žemės valdymo efektyvumui bei atitinkamai nepablogintų verslo, ekonomikos, ir infrastruktūros vystymo prielaidų.

<...>

Pritarti iš dalies

Pritariant AB „Energijos skirstymo operatorius“ išdėstytai problematikai, siūlytina įstatymo projekte numatyti nuostatą, kuri aiškiai apibrėžtų subjektą, turintį teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų, kai jie negali būti nustatyti administraciniu aktu ir (ar) kai valstybinės žemės patikėtiniui nesuteikta tokia kompetencija.

20.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-05-30

(2)

32

(9)

1

 

2

Argumentai:

Tai yra bendro pobūdžio funkcija.

 

Pasiūlymas:

Šios nuostatos galėtų būti perkeliamos į nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 32 straipsnio 1 dalį. Siūlome Vyriausybės funkcijas apibrėžti taip:

2. Vyriausybė:

1) nustato savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, veiklos, išorinio vertinimo taisykles;

2) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas pagal kompetenciją.

Nepritarti

Minėta, kad valstybinė žemė yra valstybės turtas, todėl su ja turi būti elgiamasi rūpestingai ir atsakingai, taip pat privalo būti aiškiai apibrėžti ir sureguliuoti šios žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja principai, padalytos atsakomybės ir funkcijos. Todėl manytina, kad siekiant vienodos valstybinės žemės reguliavimo praktikos, savivaldybėms ir kitiems patikėtiniams perduotos valstybinės žemės nuomos, pardavimo ir perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) taisykles ir kt. dokumentus ar jų formas privalo tvirtinti Vyriausybė.

21.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-06-06

(2)

32

(9)

1

 

2

Argumentai:

Tai yra bendro pobūdžio funkcija.

 

Pasiūlymas:

Šios nuostatos galėtų būti perkeliamos į nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 32 straipsnio 1 dalį – 5) nustato valstybinės žemės nuomos ir perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) taisykles, tvirtina pavyzdines sutarčių formas.

Nepritarti

Žr. argumentus prie 20 Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabos.

22.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija,

2022-06-06

(2)

32

(9)

9

 

Kaip Lietuva vykdys ambicingą miškingumo didinimo programą, jei (galimai) mišką įveisti savo žemėje panorusiajam savininkui dar reiks sumokėti papildomai to ploto rinkos kainos dydžio įmoką į valstybės biudžetą? Tas įtvirtinta LR žemės įstatymo 23 straipsnio „Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarka“ 11 dalyje:

11. Kai žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas per vienerius kalendorinius metus viršija vieną procentą bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijos kaimo gyvenamojoje vietovėje esančios žemės ūkio paskirties žemės plotą, asmenys, inicijuojantys žemės ūkio paskirties keitimą, privalo į valstybės ir savivaldybių biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurios dydis lygus keičiamos žemės ūkio paskirties žemės sklypo vidutinei rinkos vertei, apskaičiuotai atliekant žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka ir (arba) individualiu vertinimo būdu. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį norima pakeisti, dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, mokamos piniginės kompensacijos dydis yra du kartus didesnis.

 

Pasiūlymas:

LR žemės įstatymo 23straipsnio 9 dalyje reikėtų numatyti išimtį, kad įveisiant mišką nereikėtų mokėti šios 11 dalyje įvardintos kompensacijos.

Pritarti iš dalies

Pastebėtina, kad siūlytini pokyčiai gali turėti įtakos įstatymo projekte nustatytiems saugikliams, kuriais buvo ribojamas žemės ūkio paskirties keitimas kaimo vietovėse. Atsižvelgiant į tai, kad dėl siūlomos nuostatos nebuvo diskutuota, o ji taps aktualia tik antruoju etapu, kuriuo įstatymo projekto iniciatoriai, be kita ko, planuoja įvertinti ir pirmajame etape gautas institucijų pastabas ir pasiūlymus, susijusius su teisės aktų tarpusavio suderinimu, procesų optimizavimu, kitais teisinio reguliavimo turinio klausimais, siūlytina nuosekliai įvertinti papildomai pateiktus siūlymus dėl atskirų įstatymų nuostatų tobulinimo.

 

23.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-05-30,

2022-06-06

(2)

351

(10)

1

 

Argumentai:

Šią priežiūrą turėtų atlikti ne kitas valstybinės žemės patikėtinis, o centrinės valdžios subjektas atsakingas už žemės naudojimo kontrolę. Šiuo atveju Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

 

Pasiūlymas:

Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 351 straipsnio 1, 3 – 8  dalies nuostatas vietoje Nacionalinės žemės tarnybos nurodant Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos.

„351 straipsnis. Savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir jų kompetencija

1. Savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.“

Nepritarti

Žr. argumentus prie 4 Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabos.

24.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-05-30,

2022-06-06

(2)

351

(10)

3

 

2

 

Argumentai:

Kriterijai turi būti nustatomi įstatyminiu lygmeniu. Neturi būti suteikiama galimybė valstybinei institucijai vetuoti atitinkamus sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos.

 

Pasiūlymas:

Šias problemas siūlome spręsti atsisakant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 351 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatų.

 

Punktą išbraukti

 

Arba

 

nuostatas išdėstyti taip: „2) derina savivaldybių administravimo subjektų sudaromus valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai atitinka Vyriausybės nustatytus, arba atsisako derinti savivaldybių administravimo subjektų sudaromus valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai neatitinka Vyriausybės nustatytų.“

Pritarti iš dalies

Žr. argumentus prie 12 Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabos.

25.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-05-30,

2022-06-06

(2)

351

(10)

3

 

5

Argumentai:

Įstatymu nėra suteikta teisė teikti privalomuosius nurodymus. Siūlytina suderinti su 352 straipsnio nuostatomis.

 

Pasiūlymas:

Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 3 dalies 5 punkto nuostatas;

 „5. kai savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo rašytinio reikalavimo, kreipiasi į teismą;“

Pritarti

 

26.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-05-30,

2022-06-06

(2)

351

(10)

5,

6,

7

 

 

 

Argumentai:

Iš esmės dubliuojamos Vyriausybės atstovų funkcijos. Be to, įvedamos papildomos biurokratinės kliūtys įgyvendinti patikėtinio teises.

 

Pasiūlymas:

Šias problemas siūlome spręsti atsisakant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 351 straipsnio 5 dalies nuostatų.

5. Be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įgaliojimų, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 352 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atlieka išankstinę savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą.

6. Nustačiusi, kad, remiantis valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų administraciniu sprendimu, susijusiu su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinkančiu šio ar kitų įstatymų ir teisės aktų, yra sudarytas sandoris valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto vardu ir tas sandoris pažeidžia viešąjį interesą, taip pat kai yra kitų įstatymų numatytų sandorių negaliojimo pagrindų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bendrosios kompetencijos teismui pateikia ieškinį dėl viešojo intereso gynimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl tokių administracinių sprendimų ar veiksmų (neveikimo) Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas.

Nepritarti

Paminėtina, kad pagal įstatymo projekto nuostatas, savivaldybėms ir valstybės įmonei Žemės informacijos centrui, kaip valstybinės žemės patikėtiniams, yra suteikiama daugiau teisių valdant, naudojant ir disponuojant valstybine žeme, pvz., jiems suteikiama teisė išnuomoti valstybinės žemės sklypus ir kt. Tokių įgalinimų kiti valstybinės žemės patikėtiniai, pavyzdžiui, viešosios transporto infrastruktūros valdytojas, Miškų įstatyme nustatyti subjektai neturi ir negali sudaryti patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės nuomos sutarčių, negali suteikti jų panaudai ir kt. Todėl atsižvelgiant į tai, kad su valstybinė žeme, kaip su valstybės turtu turi būti elgiamasi atsakingai ir rūpestingai, įstatymo projekto nuostatose įtvirtinama savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūra.

27.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-05-30,

2022-06-06

(2)

351

(10)

8

 

Argumentai:

Nesuprantama nuostatų logika. Siekiant įgyvendinti tokias teises turi būti neginčijamai konstatuotas sandorių ar administracinių sprendimų neteisėtumas. Šiomis nuostatomis suteikiama veto teisė nes ir nesimaterializavus jokioms pasekmėms, t. y. pakanka jokiais motyvais nepagrįstomis prielaidomis priimto sprendimo, kad būtų apribojamas įstatyminių teisių įgyvendinimas. Be to dubliuojamos Vyriausybės atstovo funkcijos.

 

Pasiūlymas:

Šias problemas siūlome spręsti atsisakant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 351 straipsnio 8 dalies nuostatų.

8. Jeigu savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriais remiantis sudaromi viešąjį interesą pažeidžiantys sandoriai, arba jeigu savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie gali pažeisti viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 352 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka savo nurodymu nutraukia tokių savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinių sprendimų vykdymą ir sandorių pasirašymą.

Nepritarti

Žr. argumentus prie 19 Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabos.

28.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-05-30,

2022-06-06

(2)

352I

(10)

 

 

Argumentai:

Šią funkciją turėtų atlikti ne kitas valstybinės žemės patikėtinis, o centrinės valdžios subjektas atsakingas už žemės naudojimo kontrolę. Šiuo atveju Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Pasiūlymas:

Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 352 straipsnio nuostatas vietoje Nacionalinės žemės tarnybos nurodant Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos.

352 straipsnis. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos funkcijų įgyvendinimo tvarka

Nepritarti

Žr. argumentus prie 4 Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabos.

 

29.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-05-30,

2022-06-06

(2)

352

(10)

 

 

Argumentai:

Nėra suprantama kokiais atvejais būtų taikomos 1 arba 4 dalies, o kuriais 2 dalies nuostatos. Sudaromos prielaidos tuos pačius patikėtinių veiksmus ginčyti tiek vadovaujantis 1 dalies, tiek 2 dalies, tiek 4 dalies nuostatomis. Pavyzdžiui, yra galima priimtą patikėtinio sprendimą ginčyti pagal 1 dalį, bet, NŽT pateikus rašytinį reikalavimą sprendimą panaikinti ir šio reikalavimo neįvykdžius, gali būti inicijuojamos procedūros 2 dalies pagrindu. Taip pat nėra išspręstas klausimas, jeigu sprendimu suteiktos teisės jau yra realizuotos – nuomos sutartis sudaryta. Tokiu atveju toks ginčas turėtų būti priskiriamas bendrosios kompetencijos teismams, o ne administraciniams.

 

Pasiūlymas:

Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 352 straipsnio 3 dalies nuostatas, įvedant aiškų atskyrimą tarp 1 ir 2 dalies nuostatų taikymo bei išsprendžiant sandorių ginčijimo teismingumo klausimą.

352 straipsnis. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos funkcijų įgyvendinimo tvarka

1. Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos:

1) teikia motyvuotą pasiūlymą atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pasiūlymą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialus valdymo organas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas – per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą informuoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras, apsvarstęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pasiūlymą, atsisako ginčijamą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti pasiūlymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, šį administracinį sprendimą skundžia administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos:

1) pateikia atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašytinį reikalavimą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialus valdymo organas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas – per 5 darbo dienas nuo rašytinio reikalavimo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašytinį reikalavimą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti rašytinį reikalavimą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto neveikimo.

3. Atlikdama išankstinę savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektų priežiūrą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę:

1) tikrinti savivaldybės administravimo subjektams ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui priimti pateiktus administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektus. Administracinių sprendimų ar sandorių projektus savivaldybės administracija privalo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikti tokia pačia tvarka, kaip pagal savivaldybės tarybos veiklos reglamentą savivaldybės tarybos nariams pateikiami savivaldybės tarybos sprendimų projektai;

2) dalyvauti savivaldybės kolegialių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialių valdymo organų posėdžiuose, kai svarstomi priimti projektai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, ir kai yra pagrindas pranešti savivaldybės tarybos nariams ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialaus valdymo organo nariams, kad svarstomi projektai neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų.

4. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas ar valstybė įmonė Žemės informacijos centras priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, išskyrus šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą atvejį, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos:

1) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po neteisėto administracinio sprendimo, susijusio suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimo savo nurodymu stabdo jo vykdymą;

2) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nurodymo priėmimo dienos atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui motyvuotu pasiūlymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti;

3) per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie atsisakymą tenkinti motyvuotą pasiūlymą gavimo dienos, jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras, apsvarstęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos  pasiūlymą, atsisako pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, įvertinusi atsisakymo motyvus, kreipiasi į teismą su pareiškimu arba ieškiniu, prašydamas teismo imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių.

5. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo savivaldybės ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro atsisakymo ar neveikimo per nustatytą terminą pateikti savo sprendimą dienos.

6. Visais atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui pateiktą motyvuotą pasiūlymą ar rašytinį reikalavimą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos informuoja merą arba valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovą. Meras artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje privalo su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius. Valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas artimiausiame kolegialaus valdymo organo posėdyje privalo su šia informacija supažindinti kolegialaus valdymo organo narius.

7. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinio sprendimo ar sandorio, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektas prieštarauja šiam įstatymui, kitiems įstatymams ar Vyriausybės nutarimams, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apie pažeidimus praneša kitai valstybės institucijai, jeigu ji įgaliota vykdyti atitinkamo įstatymo ar Vyriausybės nutarimo įgyvendinimo kontrolę ir priežiūrą.

Nepritarti

Kaip jau minėta, įstatymo projekte išskiriamos dvi atskiros kontrolės rūšys, kurios yra aiškiai atskirtos funkciniu, organizaciniu ir kitais aspektais. Taip pat aiškiai detalizuota, kuri iš priežiūrą ar kontrolę atliekančių institucijų, galės ginčyti valstybinės žemės patikėtinio veiksmus, ar inicijuoti kitas kontrolės priemones.

 

30.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-06-06

(2)

352

(10)

3

 

 

Argumentai:

Nėra suprantama kokiais atvejais būtų taikomos 1 arba 4 dalies, o kuriais 2 dalies nuostatos. Sudaromos prielaidos tuos pačius patikėtinių veiksmus ginčyti tiek vadovaujantis 1 dalies, tiek 2 dalies, tiek 4 dalies nuostatomis. Pavyzdžiui, yra galima priimtą patikėtinio sprendimą ginčyti pagal 1 dalį, bet, NŽT pateikus rašytinį reikalavimą sprendimą panaikinti ir šio reikalavimo neįvykdžius, gali būti inicijuojamos procedūros 2 dalies pagrindu. Taip pat nėra išspręstas klausimas, jeigu sprendimu suteiktos teisės jau yra realizuotos – nuomos sutartis sudaryta. Tokiu atveju toks ginčas turėtų būti priskiriamas bendrosios kompetencijos teismams, o ne administraciniams.

 

Pasiūlymas:

Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 352 straipsnio 3 dalies nuostatas, įvedant aiškų atskyrimą tarp 1, 2 ir 4 dalies nuostatų taikymo bei išsprendžiant sandorių ginčijimo teismingumo klausimą, pakoreguojant 2 ir 4 dalies nuostatas:

2. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos:

4. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas ar valstybė įmonė Žemės informacijos centras priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, išskyrus šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą atvejį, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

Nepritarti

Žr. argumentus prie 29 Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabos.

31.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-05-30,

2022-06-06

(2)

352

(10)

8N

 

Argumentai:

Straipsnyje nėra nurodyta kokia atsakomybė yra taikoma valstybės įgaliotai institucijai ir konkrečiam darbuotojui/tarnautojui, kurie priėmė nepagrįstą sprendimą dėl tariamo administracinių aktų/sandorių neteisėtumo. Priešingu atveju yra didinama korupcinė rizika.

 

Pasiūlymas:

Siūlome nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 352 straipsnį papildyti nuostatomis reglamentuojančiomis valstybės įgaliotos institucijos ir konkretaus darbuotojo/tarnautojo atsakomybę, jeigu jo teikiami pasiūlymai buvo nepagrįsti.

„8. Teismui pripažinus, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nepagrįstai reiškė reikalavimus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, asmenų patirti nuostoliai dėl nepagrįstų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos veiksmų atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka.“

Nepritarti

Projekto 2 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo VI1 skyriuje numatoma, kad savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūrą ir kontrolę vykdys Nacionalinė žemės tarnyba.

Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis teises, pareigas, atsakomybę ir kt. nustato Valstybės tarnybos įstatymas, Darbo kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai.

32.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-05-30,

2022-06-06

(2)

 

49

(13)N

1

 

Argumentai:

Nėra suprantama dėl kokių priežasčių nėra sprendžiamas miestų ir miestelių teritorijose likusių rėžinių kaimų reliktų klausimas. Dėl šių nuostatų atskyrimo, konsolidacija urbanizuotose bei urbanizuojamose teritorijose iš esmės yra paneigiama, t. y. sukuriamos praktiškai neįveikiamos kliūtys konsolidaciją vykdyti miestų ir miestelių teritorijose bei išspręsti šias egzistuojančias problemas.

Pasiūlymas:

„49 straipsnis. Žemės konsolidacijos projektų parengiamieji darbai

1. Žemės konsolidacijos projektai rengiami tik kaimo gyvenamosiose vietovėse. Žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoja valstybės įmonė Žemės informacijos centras. Žemės konsolidacijos projektas gali būti rengiamas tik tose kadastro vietovėse, kurias apima patvirtintas savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas.“

Nepritarti

Minėta, kad kaip nurodyta šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte[6], pirmuoju pertvarkos etapu vykdomi tik tie teisinio reguliavimo pakeitimai, kurie yra susiję su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Todėl kitos, su šiuo etapu nesusijusios teisės aktų nuostatos, nėra tikslinamos.

 

33.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-05-30,

2022-06-06

(2)

(15)

 

Argumentai:

Nėra detalizuota kokius sutikimus ar leidimus yra turima omenyje. Nėra aišku kaip tokios nuostatos turėtų būti traktuojamos statybos leidimų, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ar panašiais atvejais. Negali būti atliekamas generalizuotas sistemos atnaujinimas, neanalizuojant konkrečių atvejų, susijusių su leidimų/sutikimų pagrindu vykdomomis administracinėmis procedūromis.

 

Pasiūlymas:

Šias problemas siūlome spręsti koreguojant 2 straipsnio 15 dalies nuostatas, detalizuojant konkrečius leidimus, sutikimus arba administracines procedūras, kurių atžvilgiu yra taikytinos tokios nuostatos.

 

15. Visi terminuoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduoti sutikimai, suderinimai, leidimai lieka galioti iki juose nurodytų terminų, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. Visi neterminuoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduoti sutikimai, suderinimai, leidimai lieka galioti. Jeigu sandoris ar atitinkama procedūra, kuriai atlikti buvo išduotas sutikimas ar leidimas, nesudaryti ar neatlikti iki 2023 m. gruodžio 31 d., suinteresuoti asmenys turi gauti naują sutikimą, leidimą, suderinimą iš institucijos pagal kompetenciją.

Pritarti

Pritarti Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymo esmei, siūlytina tikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 15 dalį.

 

34.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-05-30

(2)

(18)N

 

Argumentai:

Nėra numatytas terminas nutarimo ir priėmimo-perdavimo aktų parengimui.

 

Pasiūlymas:

Įgyvendinamosiose nuostatose numatyti terminą, kad atitinkamas nutarimas ir priėmimo-perdavimo aktai (jų projektai) yra parengiami iki 2023-05-01, bei turi būti patvirtinti iki 2023-06-01, papildant pakeitimo įstatymo 2 straipsnį 18 dalimi:

18. 2023 m. gegužės 1 d. įsigaliojančių šio įstatymo nuostatų įgyvendinamieji teisės aktai ir priėmimo-perdavimo aktai yra parengiami iki 2023 m. gegužės 1 d., bei turi būti patvirtinti iki 2023 m. birželio 1 d.

Nepritarti

Manytina, kad tai yra perteklinė nuostata, nes įstatymo projekte yra ir kitų nuostatų, kuriomis įtvirtinamas galutinis terminas, per kurį turi būti pakeičiamas valstybinės žemės patikėtinis.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

*

 

 

<...>

1. Dėl Įstatymų projektų derinimo

Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – LRV darbo reglamentas), 18 punkte nustatyta, kad parengti teisės aktų projektai (išskyrus teisės aktų, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, ir teisės taikymo aktų, kuriuose yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, projektus) teikiami derinti Reglamento 25 ir 26 punktuose nurodytoms institucijoms (toliau – išvadas teikiantys subjektai, suinteresuotos institucijos) per Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinę sistemą (toliau – TAIS). LRV darbo reglamento 25 punkte nustatyta, kad dėl Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų (išskyrus Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus) turi būti gautos išvados pagal kompetenciją iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar organizacijų.

Pažeidžiant LRV darbo reglamento nuostatas, Tarnybai, kaip tiesiogiai su Įstatymų projektais siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu susijusiai institucijai, ir kitoms suinteresuotoms institucijoms nebuvo pateiktas derinti Seimui perduotas Įstatymų projektų paketas, todėl manome, kad būtina Įstatymų projektų paketą grąžinti rengėjams pakartotinai derinti su suinteresuotomis institucijomis.

Nepritarti

Iš Vyriausybės 2022 m. gegužės 4 d. posėdžio medžiagos matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2022 m. kovo 28 d. raštu Nr. 1SD-602-3(3.3 E) pateikė pastabas svarstomam įstatymo projektui ir jį lydintiesiems įstatymų projektams. Tarnybos pateiktos pastabos įvertintos derinimo pažymoje.

2.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

*

 

 

2. Dėl neefektyvaus politikos formavimo

Aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymų projektų rengimą paskatino „neefektyvus politikos formavimas. Teritorijų planavimo ir statybos sritys priskirtinos AM politikos formavimo kompetencijai, tačiau su šių procesų įgyvendinimu susijusią žemės tvarkymo ir administravimo, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo ir nekilnojamojo turto kadastro srityse politiką formuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija – procesas vienas, o politiką formuoja dvi ministerijos.“

Šis Aplinkos ministerijos argumentas nėra pakankamas pagrindas sujungti nurodytas veiklos sritis, kadangi su žemės tvarkymo klausimais yra susiję daugybė procesų, įskaitant energetiką, krašto apsaugą, susisiekimą, inžinerinę infrastruktūrą, žemės ūkį ir ekonomiką. Taigi analogišką argumentą galėtų pateikti bet kuri ministerija. Pagal Žemės įstatymą valstybinės žemės valdymas negali būti laikomas teritorijų planavimo dalimi, kadangi tai yra valstybės, kaip turto savininkės, interesų atstovavimas, todėl su teritorijų planavimu tai nėra susiję. Be to, ,,neefektyvus politikos formavimas“ nesusijęs su Tarnybos, kaip institucijos, gebėjimu atlikti jai pavestas funkcijas. Parengtais projektais nesiūloma naujų nuostatų reglamentavimo, kuris padėtų reguliuoti žemės teisinius santykius.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Aplinkos ministerija, deklaruodama savo tikslą efektyviau vykdyti žemės tvarkymo politiką, šią žemėtvarkos reformą iš esmės vykdo ypač neefektyviai dviem etapais, t. y. pirmuoju etapu pakeisdama Tarnybos pavaldumą, o antruoju etapu vėl iš naujo planuodama sisteminę valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijų bei Tarnybos atliekamų funkcijų, vykdomų procedūrų analizę, teisinio reguliavimo tobulinimą, kas iš esmės kelia abejonių reformos efektyvumu. Pirmiausia, du kartus turės būti rengiami ne tik įstatymų projektai, bet ir visi poįstatyminiai teisės aktai, o tai pareikalaus išskirtinai daug tiek finansinių, tiek žmogiškųjų išteklių, bus sutrikdytas tiesioginis tiek Tarnybos, tiek ir kitų institucijų funkcijų atlikimas. Be to, numatyti reformos terminai yra neadekvatūs, kadangi per tokius trumpus terminus neįmanoma atlikti tokio masto valstybinės reformos tinkamai ir kokybiškai. Žemės administravimo sistemoje įsivyraus chaosas, nes lydimieji teisės aktai nebus parengti laiku ir institucijos nežinos kaip taikyti Įstatymus ir tai ypač aktualu toms institucijoms, kurioms bus perduotos Tarnybos funkcijos, nes tai bus naujų, joms nebūdingų funkcijų vykdymas. Darytina išvada, kad labiausiai šiuo atveju nukentės asmenys, kurie tiesiogiai susiję su Tarnybos vykdomų funkcijų atlikimu ir teikiamomis paslaugomis.

Pritarti iš dalies

Siūloma pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti jį tobulinti, atsižvelgiant į įstatymo projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

 

3.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

*

 

 

3. Dėl Tarnybos priimtų sprendimų kontrolės vykdymo teisėtumo ir siūlomo reguliavimo ydingumo

Aiškinamajame rašte teigiama, kad „NŽT kontroliuoja savo sprendimų teisėtumą, o tai prieštarauja teisėtumo ir kitiems principams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme.“

Atkreipiame dėmesį, kad Tarnyba atlieka tuos veiksmus ir tas funkcijas, kurie jai pavesti įstatymų. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą administracinį sprendimą. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Tarnyba neturi teisės kontroliuoti savo sprendimų teisėtumo.

Pažymėtina, kad Tarnybos priežiūrą ir kontrolę iš esmės atlieka daugybė institucijų pagal savo kompetenciją, įskaitant ir Žemės ūkio ministeriją, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, prokuratūrą, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolę ir, be abejo, teismus pagal asmenų teikiamus skundus ir ieškinius. Taigi Tarnybos veikla yra pakankamai prižiūrima, ir iš esmės nemažai pokyčių vyksta atsižvelgiant į kontroliuojančių institucijų sprendimus, išvadas ir siūlymus.

Pabrėžtina, kad Tarnybos sprendimų teisėtumas buvo ne kartą tikrintas teismuose ir nė karto teismai nėra iškėlę abejonių ar sprendę klausimą dėl teisės aktuose reglamentuojamos Tarnybos sprendimų kontrolės teisėtumo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad įtvirtintas teisinis reguliavimas prieštarauja teisėtumo principui. Bet kokiu atveju, esant objektyviems argumentams, o ne deklaratyviems teiginiams, teisinį reguliavimą galima peržiūrėti ir įvertinti galimus pokyčius.

Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybėms perdavus savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės patikėjimo teisę, priešingai, nei deklaruojama aiškinamajame rašte, bus nesumažinta, bet padidinta korupcijos pasireiškimo tikimybė žemės valdymo ir naudojimo srityje. Remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2021“ duomenimis, tiek gyventojai, tiek įmonių vadovai, tiek valstybės tarnautojai savivaldybes priskyrė prie labiausiai korumpuotų įstaigų (23 proc. gyventojų, 24 proc. įmonių vadovų ir 38 proc. valstybės tarnautojų). Tuo pat metu nei gyventojai, nei įmonių vadovai, nei valstybės tarnautojai atvirame klausime tarp labiausiai korumpuotų įstaigų Nacionalinės žemės tarnybos  nenurodė.

Atsižvelgti

 

4.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

*

 

 

6. Dėl administracinės naštos mažinimo ir funkcijų perdavimo

6.1. Aiškinamajame rašte teigiama, kad teikiamais pertvarkos sprendimais siekiama Konstitucinio Teismo ne kartą pažymėtų konstitucinių vertybių efektyvesnio įgyvendinimo: racionalesnio valstybės turto tvarkymo, jo tausojimo ir didesnės naudos visuomenei, kad siūlomą pertvarką paskatino ilgos, perteklinės, administracinę naštą kuriančios valstybinės žemės sklypų perdavimo savivaldybei procedūros. Kaip perteklinių procedūrų pavyzdys pateikiama Tarnybos, vadovaujantis teisės aktais, parengta schema, nurodanti, kaip yra sudaromos valstybinės žemės sklypų panaudos sutartys. Pažymėtina, kad iš Aiškinamojo rašto nėra aišku, kuri procedūros dalis yra perteklinė. Pabrėžtina, kad abejotina, ar galima sukurti paprastesnį valstybinės žemės sklypo panaudos sutarties sudarymo procesą, kadangi pagal schemą asmuo, suinteresuotas panaudos sutarties sudarymu, pateikia prašymą Tarnybos teritoriniam skyriui, šis prašymas užregistruojamas dokumentų valdymo sistemoje, perduodamas Tarnybos teritorinio skyriaus vadovui nukreipti vykdyti. Tarnybos teritorinio skyriaus darbuotojas, gavęs prašymą, atlieka atitinkamus veiksmus ir parengia sutarties projektą, jį suderina su Tarnybos teritorinio skyriaus vadovu ir pateikia suinteresuotam asmeniui pasirašyti. Taigi, tai yra standartinė visų dokumentų nagrinėjimo ir rengimo procedūra, todėl nėra aišku, kokia šio proceso dalis yra perteklinė, kaip nurodoma Aiškinamajame rašte, ir kaip tokią procedūrą reikėtų tikslinti.

Pritarti iš dalies

Įstatymo projekto rengėjai šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte[7] nurodo, kad antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai. Todėl šio etapo metu reikalinga nuosekliai peržiūrėti ir sistemiškai įvertinti numatytas procedūras ir procesus.

 

5.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

*

 

 

6.2. Aiškinamajame rašte teigiama, kad „Antrajame pertvarkos etape, atlikus NŽT atliekamų funkcijų analizę, planuojami atlikti kokybiniai procedūrų ir vykdomų funkcijų pokyčiai. Sumažės derinančių institucijų tiek teritorijų planavimo, tiek ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesuose. Dėl to savivaldos projektų įgyvendinimas bus sklandesnis, kas užtikrins visuomeninę naudą, sudarys sąlygas visuomenei ir savivaldybėms reikalingoms iniciatyvoms, atitinkamai pagerės verslo, ekonomikos, teritorinės infrastruktūros vystymo prielaidos.“

Taigi reikia pabrėžti, kad Įstatymų projektais problemos nėra sprendžiamos, o tik siekiama perimti Tarnybos valdymą. Taip pat tai reiškia, kad LRV programa nėra įgyvendinama, nes pagal programą turi būti peržiūrėtos funkcijos ir patikslinta teisinė bazė, jeigu yra poreikis. Šiuo atveju problemų sprendimas atidedamas neapibrėžtam laikui, kas iš esmės neužtikrins deklaruojamų tikslų dėl administracinės naštos mažinimo, visuomenės naudos, nepagerins verslo sąlygų, neužtikrins tinkamo disponavimo valstybine žeme. Pažymėtina, kad Aplinkos ministerija, perimdama Žemės ūkio ministerijos funkcijas per pusę metus ar metus neįgis tos patirties žemės tvarkymo ir administravimo srityje, kurią turi sukaupusi tiek Žemės ūkio ministerija, tiek ir Tarnyba. Taigi tai reiškia, kad tinkamas reformos įvykdymas ir teisės aktų projektų parengimas priklauso nuo to, kiek ir kurie Žemės ūkio ministerijos ir Tarnybos darbuotojai pereis dirbti į Aplinkos ministeriją ir jai pavaldžias institucijas. Kadangi žinias ir patirtį yra sukaupę būtent žmonės ir jie yra didžiausias šių institucijų turtas. Tačiau nėra garantijų, kad tie darbuotojai, kurie turi didžiausią patirtį ir kompetenciją, pereis dirbti į atitinkamas institucijas, o ne pasirinks kitą kelią – išeitinę kompensaciją. Ilgametė Tarnybos patirtis, susijusi su reorganizacijomis, parodė, kad per reorganizacijas labai dažnai įstaigą palieka jauni, perspektyvūs, gabūs ir kompetentingi darbuotojai, todėl darytina prielaida, kad ši reforma nebus išimtis. Pabrėžtina, kad šiuo metu Tarnybai trūksta labai daug darbuotojų, o esant tokiai neapibrėžtai Tarnybos situacijai, surasti norinčių dirbti Tarnyboje praktiškai neįmanoma. Taigi, nors Aplinkos ministerijos tikslai ir siekiamybės yra sveikintini, tačiau realybėje vargu, ar bus įgyvendinti.

Atsižvelgti

 

6.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

*

 

 

12. Dėl įstatymų projektų kaštų

Įstatymų projektų aiškinamajame rašte (19 psl. ,,13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti“) nurodyta, kad „Įstatymų įgyvendinimui papildomų lėšų neprireiks. Siūlomų pakeitimų įgyvendinimui numatoma skirti ne daugiau biudžeto lėšų, nei šiuo metu naudojama.“, „Preliminariai skaičiuojama, kad VTPSI perdavus funkcijas, žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinės priežiūrą vykdyti reikalinga iš NŽT perduoti 15 pareigybių (etatų), o žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityje numatoma, kad iš NŽT į VTPSI reikalingas perduoti pareigybių (etatų) skaičius galėtų būti apie 112“, „numatoma, kad dalis kompetentingų ir didelę patirtį turinčių NŽT darbuotojų bus perkeliami į savivaldybių administracijas deleguotoms funkcijoms vykdyti. Preliminariai skaičiuojama, kad valstybinės žemės sklypų perdavimui neatlygintinai naudoti (panaudai), nuomai, sprendimams dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, nuosavybės teisių atkūrimo, sutikimų, derinimų ir kt. funkcijų vykdymui gali būti perkeliama nuo 206 iki 428 darbuotojų (preliminariai skaičiuojama, kad vidutiniškai kiekviename mieste bus reikalingi 2-4 darbuotojai, o didmiesčiuose – 5-6 darbuotojai). Tikslesni skaičiavimai bus atliekami antrame etape.“

Vertinant Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodytą informaciją ir Įstatymų projektų pakeitimus, galima teigti, kad visiškai neįvertinti kaštai, nes įvyks dalies Tarnybos darbuotojų (954 etatų) perskirstymas tarp institucijų, dalies darbuotojų atleidimas / priėmimas, kas pareikalaus papildomų lėšų. Teisės aktų projektų įgyvendinimas vien dėl darbuotojų socialinių garantijų užtikrinimo – išeitinių kompensacijų išmokėjimo – iš valstybės biudžeto pareikalaus maždaug 2 mln. Eur išlaidų, neįskaitant nedarbo išmokų, kurias taip pat turėtų mokėti įgaliota  institucija.

Taip pat neanalizuota, kiek kainuos informacinių sistemų, infrastruktūros pertvarkymas. Tarnybos veiklos ir dokumentų valdymo procesai yra nuolat automatizuojami taip užtikrinant sklandų Tarnybai pavestų uždavinių atlikimą ir funkcijų vykdymą. Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje (DVS) jau yra realizuotos integracinės sąsajos su išorinėmis informacinėmis sistemomis: Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VIISP), Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacine sistema (ŽPDRIS), Lietuvos erdvinės informacijos portalu (www.geoportal.lt), Elektroninio archyvo informacine sistema (EAIS), Teisės aktų registru (TAR), E. pristatymo sistema, Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu, Nekilnojamojo turto registro posisteme „GeoMatininkas“. Įgyvendinus Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, šiuo metu automatizuoti Tarnybos veiklos procesai būtų perduoti skirtingų institucijų su skirtingomis dokumentų valdymo sistemomis kompetencijai, kas suponuoja, kad bus apsunkintas, o kartais ir neįmanomas, minėtų integracinių sąsajų su skirtingomis dokumentų valdymo sistemomis realizavimas, tai didins kaštus, skirtus sistemų priežiūrai ir tobulinimui, atnaujinimo darbai užims daug laiko, pareikalaus nemažai žmogiškųjų resursų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad šiuo metu Tarnybos veiklos ir dokumentų valdymo procesai yra įgyvendinami bendrose informacinėse sistemose, manytina, kad Įstatymų projektuose siūlomų pakeitimų įgyvendinimas modernizuojant Tarnybos valdomas ir tvarkomas informacines sistemas apsunkins sklandų ir efektyvų elektroninių paslaugų teikimą bei sudarys prielaidas korupcijos pasireiškimo tikimybei.

Jeigu Tarnybai tektų perduoti dalį savo funkcijų kitoms institucijoms, ji turėtų perduoti ir DVS sudarytų ir gautų dokumentų skaitmenines kopijas, elektroninius dokumentus bei dokumentų popierinius originalus, saugomus Tarnybos centrinio padalinio ir 50-ies teritorinių skyrių patalpose. Šių dokumentų perkėlimas į kitų institucijų dokumentų valdymo sistemas bei popierinių dokumentų išskirstymas pagal Tarnybos funkcijas ir pervežimas į kitų institucijų patalpas pareikalautų milžiniškų laiko ir finansinių išteklių. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba disponuoja 105 archyvavimo patalpomis, kurios yra visoje Lietuvoje, bendras archyvų plotas sudaro 3 198,35 kv. m. Jeigu prireiktų archyvus kraustyti į kitas patalpas, tai pareikalautų didelių finansinių išlaidų. Archyvo perkraustymo į kitas patalpas, esančias tame pačiame mieste, kainuotų apie 30 Eur su PVM už 1 kv. m (kainą sudaro: archyvinių dokumentų pervežimas, archyvinių stelažų demontavimas ir sumontavimas).

Taip pat neįvertinta, kiek laiko išteklių kainuos naujų teisės aktų rengimas (Įstatymų projektų aiškinamajame rašte (17–18 psl.) nurodoma, kad vien Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų reikės keisti 36, be jų keistini ir kiti teisės aktai) ir kt. Realiai tokios pertvarkos sukelia didžiulį chaosą, kuris gali tęstis ne vienerius metus, kol institucijos sugebės suderinti savo veiklas.

Pažymėtina, kad tai yra tik dalis pastabų, kurias per trumpą laiką, įvertinus pateiktus Įstatymų projektus, Tarnybai pavyko nustatyti, tačiau Įstatymų projektai reikalauja gilesnės analizės, siekiant, kad jie būtų parengti tinkamai, išdiskutuoti visi galimi tinkamo, efektyvaus, atitinkančio Strateginio valdymo įstatyme, Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintus principus, teisinio reguliavimo variantai ir priimtas sprendimas dėl teisinio reguliavimo atitiktų tiek valstybės, tiek ir visuomenės interesus.

Akivaizdu, kad Aiškinamajame rašte deklaruojami žemės administravimo reformos tikslai nebus pasiekti ir įgyvendinti, ypač tai atskleidžia reformos vykdymo skubotumas ir Įstatymų projektuose paliktos spragos. Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta šiame rašte, prašome Lietuvos Respublikos Seimo įvertinti Įstatymų projektus ir grąžinti juos rengėjams tikslinti, įpareigojant Įstatymų projektus dar kartą derinti su suinteresuotomis institucijomis. Tarnyba suvokia siūlomos žemės administravimo reformos reikšmę ir yra pasirengusi bendradarbiaudama su kitomis suinteresuotomis institucijomis dalyvauti rengiant šiai reformai įgyvendinti reikalingų teisės aktų projektus, kad būtų pasiektas visuomenės interesus atitinkantis šios pertvarkos tikslas.

Pritarti

 

7.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2022-05-30

*

 

 

Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi: dalis Projektu siūlomų nuostatų yra svarstytinos teisinio aiškumo aspektais; savivaldybėms suteikus administracinio pobūdžio sprendimų teisę dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, priimant sprendimus galima rizika, kuomet savivaldybės savo sprendimais pirmiausiai sieks užtikrinti savo (savivaldybės ar vietos bendruomenės), o ne viešojo valstybinio masto interesus; dalis Projekto nuostatų galimai nepagrįstai sudarytų palankesnes sąlygas siauroms interesų grupėms ar atskiriems asmenims lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoti valstybinės žemės sklypus neužtikrinant įstatymo ir Turto įstatymu saugomų vertybių.

Pritarti iš dalies

Manytina, kad įstatymo projektą patobulinus pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas ir siūlymus, Žemės įstatymo projekto nuostatos taps aiškesnės.

Be to, nuosekliai ir sistemiškai privalo būti užtikrinti ir atlikti visi teisinio reguliavimo pokyčiai, kuriuos planuojama atlikti antrojo etapo pertvarkos metu. Manytina, kad tik tuomet visų šių atliktų darbų visuma sudarys sąlygas efektyvesniam valstybinės žemės valdymui, naudojimui ir disponavimui ja.

8.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2022-05-30

(1),

9,

 

(2)

9

 

6

 

(6)

6

 

4

 

 

4

<...>

Dėl nuo 2023 m. sausio 1 d. galiosiančių Projektu siūlomo Įstatymo nuostatų:

1.             Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

1.1.       Projektu siūlomo Įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punktas nustato, kad „valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu: 4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;“.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais:

1.1.1.  Projektas neatskleidžia valstybinės žemės sklypų išnuomojimo tikslų, todėl galimai neužtikrintų tikslinio šių žemės sklypų naudojimo konkrečiai paskirčiai. Dėl minėtos priežasties manytume, kad minėti Projekto siūlymai svarstytini ir dėl Įstatymo tikslų (pavyzdžiui: tenkinti asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę ir vykdyti ūkinę veiklą) bei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Turto įstatymas) 9 straipsnyje nustatytų principų (pavyzdžiui: valstybės turtą naudoti racionaliai ir efektyviai) užtikrinimo.

1.1.2. Reikšminga gali būti tai, kad Projekto nuostatomis neatskleidžiami „įsiterpusių“ valstybinės žemės sklypų kriterijai (arba papildomos sąlygos), o pati formuluotė „įsiterpę sklypai“ gali būti interpretuojama itin plačiai, pavyzdžiui: „įsiterpusiu“ sklypu gali būti laikomas nors ir įsiterpęs tarp išnuomotų valstybinės žemės sklypų, tačiau nuo jų nutolęs ir su išnuomotais valstybinės žemės sklypais nesiribojantis žemės sklypas (ir pan.). Teisiniu požiūriu toks sklypas pagal Projekto nuostatas galėtų būti išnuomotas nuo jo nutolusio valstybinio žemės sklypo nuomininkui. Dėl minėtos priežasties Projektu siūlomomis nuostatomis gali būti „užprogramuojamas“ Įstatymo ir Turto įstatymo tikslų neužtikrinantis valstybinės žemės sklypų išnuomojimo išskirtinėmis lengvatinėmis sąlygomis (mažesne kaina) mechanizmas, atskiroms asmenų kategorijoms (t. y. esamiems valstybinės žemės nuomotojams) sudarantis išimtines galimybes išsinuomoti valstybinės žemės sklypus neužtikrinant tikslinio jų naudojimo.

1.1.3. Aukščiau išdėstytose pastabose nurodyti argumentai sukuria neaiškumą dėl konkrečių valstybinės žemės sklypų dydžių nustatymo įgyvendinant Projektu siūlomas nuostatas (Projekto priėmimo atveju): Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tik atskleidus Projektu siūlomos įsiterpusių valstybinių žemės sklypų nuomos tikslus ir kriterijus vėliau (priėmus Projektą) galima objektyviai ir pagrįstai nustatyti konkrečius leistinus išnuomoti valstybinių žemės sklypų dydžius. Šiuo atveju, kadangi šie aspektai Projektu neatskleidžiami, sprendimus dėl tokių dydžių nustatymo priimantiems asmenims galimai būtų sudaromos diskrecinės sąlygos savo nuožiūra (galimai nepagrįstai) spręsti dėl tokių dydžių nustatymo. Kitą vertus, jeigu būtų neatsižvelgiama į aukščiau išdėstytas pastabas (t. y. nekonkretinami papildomi įsiterpusių valstybinės žemės sklypų kriterijai), atsižvelgdami į galimybes itin plačiai interpretuoti Projektu siūlomas nuostatas, siūlomą teisinį reglamentavimą, pagal kurį Vyriausybė nustatytų tik išnuomoti leidžiamų valstybinių žemės sklypų dydžius) vertintume kaip nepakankamą.

<...>

Dėl nuo 2023 m. gegužės 1 d. galiosiančių Projektu siūlomų įstatymo nuostatų:

<...>

Projektu siūlomo įstatymo 6 dalies 4 punktas nustato, kad „valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu: 4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;“.

Minėtos nuostatoms yra aktualūs dėl nuo 2023 m. sausio 1 d. galiosiančių Projektu siūlomo Įstatymo nuostatų 1 (1.1 – 1.4) pastaboje išdėstyti argumentai.

Pritarti

 

9.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2022-05-30

(1)

9

 

15

 

2.             Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

2.1.       Projektu siūlomo Įstatymo 9 straipsnio 15 dalis numato, kad „Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Apie sprendimą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį turi būti informuojama savivaldybė. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę“.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų nuostatų pirmame sakinyje kalbama apie sprendimą nutraukti (valstybinės žemės) nuomos sutartį, o trečiame – apie sprendimą sutartį nutraukti arba jos nesudaryti.

Šiuo atveju reikšminga gali būti tai, kad:

a)             Pagal pirmąjį minėtų Projekto nuostatų sakinį, konstatavus statinio ar įrenginio nenaudojimo faktą, jų savininkui nustatomas 2 metų terminas „pažeidimams“ pašalinti. Tuo tarpu pagal minėtų Projekto nuostatų trečiąjį sakinį, konstatavus statinio ar įrenginio nenaudojimo faktą, sutartis dėl valstybinės žemės nuomos negalės būti sudaroma, o statinys ar įrenginys valstybės bus išperkamas. Šiuo atveju joks terminas „pažeidimams“ (ar kitoms sutarčiai sudaryti trukdančioms aplinkybėms) pašalinti nebūtų nustatomas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, svarbu gali būti tai, kad statinio ar įrenginio naudojimas atskirais atvejais gali būti tiesiogiai susijęs su jam reikalingo žemės sklypo naudojimu ir, atvirkščiai, neįmanomas būtent dėl aplinkybės, kad jų naudojimui reikalingas žemės sklypas nepriskirtas. Tačiau pagal minėtas Projekto nuostatas galima situacija, kad asmeniui kreipusis dėl valstybinės žemės nuomos (reikalingos statiniui ar įrenginiui naudoti pagal paskirtį) galėtų būti priimamas sprendimas valstybinės žemės sklypo neišnuomoti (taip eliminavus prielaidas statinio arba įrenginio naudojimui), o statinį ar įrenginį (dėl nenaudojimo) išpirkti valstybės nuosavybėn. Specialiųjų tyrimų tarnyba sutinka, kad atskirais atvejais dėl statinio ar įrenginio nenaudojimo (ar kitų aplinkybių) gali būti keliamas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo (reikalingo jų naudojimui) išnuomojimo tikslingumo (pavyzdžiui: jeigu statinys negali būti naudojamas kuriai nors savarankiškai funkcijai atlikti), tačiau manytume, kad svarstytina ar atskirais atvejais neturėtų būti nustatomas terminas dėl valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti trukdančių reikšmingų aplinkybių pašalinimo.

Šiuo atveju manytume, kad Projektu siūlomos nuostatos gali būti svarstytinos ir dėl galimybių pasielgti nesąžiningai sudarymo (kadangi, pavyzdžiui: gali būti vengiama sudaryti nuomos sutartį, o vėliau konstatuojant statinio ar įrenginio nenaudojimo faktą, siekti inicijuoti statinio ar įrenginio išpirkimo procedūras).

b)            Projektu siūlomos nuostatos susijusios su nuosavybės teisės santykiais, iš kurių kylantys teisėti interesai yra užtikrinami Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis. Pagal Projekto nuostatas asmens nuosavybės teisės į statinius ir įrenginius galėtų būti prarandamos atvejais, kada „valstybinės žemės nuoma dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo neatitiktų valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, iš Projekto nėra aišku, kokios konkrečios sąlygos turėtų būti tokiomis laikytinos, todėl siekiant teisinio aiškumo ir sąlygų išvengti asmenų teisėtų interesų pažeidimams manytume, kad Projektu tokios sąlygos ar jų kriterijai turėtų būti aiškiai įvardinami.

<...>

Pritarti iš dalies

Šios minimos nuostatos yra įtvirtintos šiuo metu galiojančiame Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio 15 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip ir nurodyta šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte[8], pirmuoju pertvarkos etapu vykdomi tik tie teisinio reguliavimo pakeitimai, kurie yra susiję su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Todėl kitos, su šiuo etapu nesusijusios teisės aktų nuostatos nėra tikslinamos. Kaip nurodo įstatymų projektų rengėjai, antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai.

 

10.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(1)

36

 

3

 

9.3. Pagal Žemės įstatymo projektą nuo 2022 m. gegužės 1 d. Tarnyba prižiūri ir kontroliuoja, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę.

Pagal Žemės įstatymo projekto 36 straipsnį žemės naudojimo kontrolės turinį sudaro tikrinimas, ar žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų; eksploatuojant naudingąsias iškasenas, laikomasi įstatymų ir Vyriausybės nutarimų, žemės darbų vykdymo aprašų ir schemų, žemės gelmių naudojimo planų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuota pažeista žemė; žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai; nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai; žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti po to, kai buvo raštu įspėti tai padaryti; valstybinė žemė naudojama laikantis dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė naudotis valstybine žeme, nustatytų sąlygų.

Pažymėtina, kad Tarnyba, kontroliuodama, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas, turės patikrinti, ar valstybinės žemės patikėtiniai nepažeidžia Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalyje išvardytų reikalavimų.

Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad valstybinės žemės naudojimo kontrolės funkciją vykdys dvi institucijos – Tarnyba ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūra ir kontrolė bus neveiksminga, bus sudarytos visos prielaidos neskaidriam, neatitinkančiam teisės aktų reikalavimų valstybinės žemės valdymui, naudojimui ir disponavimui ja, viešojo intereso pažeidimui ir žalos visai visuomenei atsiradimui.

Nepritarti

Projekte išskiriamos dvi atskiros kontrolės rūšys, kurios yra aiškiai atskirtos funkciniu, organizaciniu ir kitais aspektais:

1.       Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje apibrėžiama sąvoka „Žemės naudojimo valstybinė kontrolė – Nacionalinė žemės tarnybos organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos kontrolė, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą bei teisinę apsaugą taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus bei pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų numatytas sankcijas.“ Paminėtina, kad ši kontrolė Nacionalinės žemės tarnybos jau yra atliekama daugelį metų. Esminis pokytis bus tik tas, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d. šią kontrolę atliks Valstybinė teritorijų ir planavimo statybos inspekcija.

2.       Tuo tarpu Projekto 2 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo VI1 skyriuje numatoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba vykdys savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių priežiūrą ir kontrolę.

Be kita ko, kaip nurodo įstatymų projektų rengėjai, antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai. Todėl tikimasi, kad iki antrojo etapo pradžios bus kompleksiškai ir nuosekliai įvertintos visos procedūros ir eliminuotos besidubliuojančios funkcijos ir procesai.

11.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(1)

37

 

11

 

5.6. Žemės įstatymo projekto 37 straipsnio 11 dalyje ir Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 47 straipsnio 1 dalyje  nurodyti skirtingi Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatus tvirtinantys asmenys – Žemės įstatymo projekto 37 straipsnio 11 dalyje nurodytas žemės ūkio ministras, o Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 47 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkos ministras. Todėl neaišku, kas bus Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (ŽPDRIS) valdytojas.

Pritarti

Pakeisti 1 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos paskirtis, organizacinė, informacinė ir funkcinė struktūra, kaupiamų duomenų šaltiniai nustatomi Lietuvos Respublikos žemės ūkio aplinkos ministro patvirtintuose Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatuose.“

12.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(1)

51

 

 

5.4. Pažymėtina, kad ir į ankstesnes Tarnybos 2022-03-28 raštu Nr. 1SD-602-(3.3 E.) „Dėl įstatymų projektų derinimo“ teiktas pastabas nebuvo atsižvelgta, kadangi Žemės įstatymo projekto 51 straipsnio nuostatose nenumatomas žemės konsolidacijos projektų tikrinimas.

Nepritarti

Šiuo metu galiojančiame Žemės įstatymo Nr. I-446 51 straipsnyje tokia nuostata neįtvirtinta.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaip ir nurodyta šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte[9], pirmuoju pertvarkos etapu vykdomi tik tie teisinio reguliavimo pakeitimai, kurie yra susiję su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Todėl kitos, su šiuo etapu nesusijusios teisės aktų nuostatos nėra tikslinamos. Kaip nurodo įstatymų projektų rengėjai, antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai.

13.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(1)

53

 

1

 

10

10.4. Žemės įstatymo projekto 53 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatoma reglamentuoti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys pagal šį įstatymą atsako už geodezijos ir kartografijos darbų atlikimą ar kadastrinių matavimų metu nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir keitimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą.

Pažymėtina, kad geodezininko ir matininko veiklos sąlygas, kvalifikaciją, teises ir pareigas bei atsakomybę nustato Geodezijos ir kartografijos įstatymas ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Taigi, Žemės įstatymo projekto 53 straipsnio 1 dalies 10 punkte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas prieštarauja Geodezijos ir kartografijos, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymams.

Pritarti

Pritariant Nacionalinės žemės tarnybos išdėstytam pasiūlymui, siūlytina papildyti svarstomą įstatymo projektą atitinkamomis nuostatomis, numatančiomis juridinių asmenų atsakomybę už geodezijos ir kartografijos darbų atlikimą, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir keitimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą.

14.

 

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2022-05-30

(2)

7

(4)

1

 

2

Dėl nuo 2023 m. gegužės 1 d. galiosiančių Projektu siūlomų įstatymo nuostatų:

1.             Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

1.1.            Pagal Projektu siūlomu Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą savivaldybėms būtų perduodamos administracinio pobūdžio savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės valdymo funkcijos, o pagal Projektu siūlomo Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas valstybinė žemė savivaldybėms patikėjimo teise taip pat būtų perduodama konkrečioms reikmėms (naudojimui). Taip pat pagal minėto Projektu siūlomo Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat būtų sudaroma galimybė savivaldybėms patikėjimo teise perduoti valstybinę žemę minėto straipsnio 2 dalies a – h punktuose nenumatytoms reikmėms (naudojimui).

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:

1.1.1.      Pagal minėtas nuostatas savivaldybės savo nuožiūra galėtų priimti sprendimus dėl valstybinės žemės perdavimo Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas atitinkantiems subjektams. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad savivaldybių tiesioginė paskirtis susijusi su valstybės teritorijos administracinio vieneto (savivaldybės) bendruomenės interesų įgyvendinimu. Tuo tarpu pagrindiniai valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja tikslai yra žymiai platesnio masto ir susiję su viešojo intereso valstybiniu mastu užtikrinimu. Dėl minėtos priežasties kyla abejonių, ar savivaldybės institucijos visais atvejais išvengs savivaldybių ir viešojo intereso (valstybiniu mastu) konflikto ir savo sprendimais sieks užtikrinti pirmiausiai visos valstybės visuomeninius, o ne tik susijusius su savivaldybės gyventojų bendruomene, interesus.

1.1.2.      Projekto priėmimo atveju sprendimų dėl valstybinės žemės priėmimo teisė būtų suteikiama 60 savivaldybių, kurios, tikėtina, turėtų savo priimamais teisės aktais reglamentuoti su projektu siūlomu Įstatymu susijusias procedūras. Taigi, skirtingose savivaldybėse galimai būtų taikoma ir įgyvendinama skirtinga praktika. Šiuo atveju gali būti aktualu tai, kad Projekto siūlymų priėmimas galimai apsunkintų savivaldybėse priimamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo priežiūros ir kontrolės funkcijų užtikrinimą.

1.1.3.      Reikšminga gali būti tai, kad išplėtus sprendimų dėl valstybinės žemės priėmimo teisę turinčių subjektų ratą ir nustačius nepagrįstų sprendimų priėmimo faktus, vadovaujantis Projektu siūlomo Įstatymo 352 straipsnio nuostatomis Nacionalinė žemės tarnyba (subjektams atsisakius vykdyti teisėtumą užtikrinančius Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimus ar pasiūlymus) dėl  teisėtų interesų užtikrinimo privalėtų kreiptis į administracinius teismus. Atsižvelgiant į šiandienines aktualijas (teismų užimtumas, ilgi bylų nagrinėjimo terminai ir pan.) manytume, kad atskirais atvejais šios aplinkybės apsunkintų galimybes valstybinę žemę išreikalauti iš neteisėto (arba nepagrįsto) valdymo nedelsiant, todėl būtų sudaromos sąlygos ydingai situacijai, kuomet valstybės turtas tam tikrą laikotarpį galimai būtų valdomas, naudojamas ar juo disponuojama nepagrįstai ir neužtikrinant Įstatymu ir Turto įstatymo saugomų vertybių.

Pritarti iš dalies

Konstitucinio Teismo ne kartą konstatuota, kad kiekviena iš viešosios valdžios sistemų (tiek centrinė valdžia, tiek vietos savivalda – past.) įgyvendina jai būdingas funkcijas. Kita vertus, savivaldybių teritorinė bendruomenė yra visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos dalis, todėl savivaldybių – teritorinių bendruomenių viešojo intereso negalima priešpriešinti visos valstybinės bendruomenės viešajam interesui, kurį pagal savo kompetenciją turi garantuoti ir valstybės institucijos.

Atkreiptinas dėmesys, kad išplečiant savivaldybių patikėjimo teisę miestuose, tuo pačiu stiprinama savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinio kontrolė, kurią pavedama vykdyti Nacionalinei žemės tarnybai.

 

15.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

7

(4)

1

 

2,

4

6.3. Pagal Žemės įstatymo projekto (redakcija nuo 2023-05-01) 7 straipsnio 1 dalį valstybinė žemė miestuose perduodama savivaldybėms, o žemės ūkio paskirties žemė kaimo gyvenamosiose vietovėse – valstybės įmonei Žemės informacijos centrui (toliau – ŽIC). Tuo metu nuosavybės teisių į žemę atkūrimą vykdys Tarnyba. Todėl atkuriant piliečių nuosavybės teises į miesto žemę, kiekvieną kartą turės būti rengiamas Vyriausybės nutarimas dėl žemės sklypo perdavimo Tarnybai patikėjimo teise. Kokia tvarka Tarnybai patikėjimo teise bus perduodami ŽIC patikėjimo teise valdomi žemės sklypai, kai bus atkuriamos piliečių nuosavybės teisės į kaimo gyvenamojoje vietovėje esančią žemę, Įstatymų projektuose apskritai nereglamentuojama.

Pažymėtina, kad savivaldybės dažnu atveju nesuinteresuotos miestuose esančią žemę perduoti asmenims, pretenduojantiems atkurti nuosavybės teises į žemę. Ši aplinkybė sudarys prielaidas vilkinti atkūrimo procesą.

Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymo projektu kuriama ilga ir sudėtinga vienų patikėtinių patikėjimo teisės perdavimo kitiems patikėtiniams, iš esmės priešingus savivaldybių ir pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemę interesus, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas gali užsitęsti dar labai ilgą laiką.

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad piliečių nuosavybės teisių atkūrimas kaimo teritorijose iš esmės yra baigtas. Miestų teritorijose šis procesas tebėra aktualus iš esmės Vilniaus ir Trakų m.

Taip pat minėta, kad kaip nurodo įstatymo projekto iniciatoriai, pirmajame pertvarkos etape atliekami pakeitimai, susiję su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai.

16.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

7

(4)

1

 

4

7.7. Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte, įsigaliosiančiame nuo 2023-05-01, nustatyta, kad valstybinės žemės patikėtinis yra valstybės įmonė Žemės informacijos centras – visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose), taip pat valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų šio įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų ŽIC administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti. Pažymėtina, kad ŽIC taps tik valstybinės žemės sklypų patikėtiniu, o nesuformuotos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės patikėtiniu kaimo teritorijose bus Tarnyba, kadangi kitoks reguliavimas nėra numatytas. Be to, pagal Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalies 6 ir 7 punktus Tarnyba organizuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu,  tvirtina žemės reformos žemėtvarkos projektus (toliau – reformos projektas), kuriuose suformuojami žemės sklypai asmenims nuomai ir pardavimui bei neatlygintinam perdavimui nuosavybėn. Tuo metu  ŽIC tepriskiriama funkcija sudaryti  žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos sutartis su asmenimis, kuriems šie žemės sklypai suprojektuoti  reformos projekte. Taigi nėra aišku, kokie veiksmai bus atliekami dėl nesuformuotos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, kaip ši žemė bus ir ar bus perduodama ŽIC, kaip bus formuojama vienoda valstybinės žemės ūkio paskirties žemės politika, kai valstybinę žemės ūkio paskirties žemę valdys dvi institucijos (Tarnyba ir ŽIC), kurios pavaldžios skirtingoms institucijoms – atitinkamai Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai. Iš viso to atitinkamai kyla ir klausimai, kur asmuo turės kreiptis, siekdamas išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris šiuo metu dar nėra suformuotas, – į Tarnybą, kuri atsakinga už žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, ar į ŽIC – valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomotoją, kuris realiai neturi patikėjimo teisės į nesuformuotą valstybinę žemę ir nedisponuoja informacija, ar šis žemės plotas galės būti išnuomotas. Be to, naujai steigiamas subjektas – ŽIC neturi patirties, tačiau jai patikima tokia svarbi funkcija, kaip valstybinės žemės valdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad sujungus tris įmones į ŽIC, neabejotinai kils problemų integruojant kiekvienos iš jų anksčiau vykdytas funkcijas. Negana to, nauja įstaiga gaus naują labai sudėtingą valstybinės žemės disponavimo funkciją. Siūlome planuojamai įsteigti ŽIC neperduoti patikėjimo teise žemės ūkio paskirties žemės sklypų vienintelei funkcijai vykdyti – sudaryti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis.

Akivaizdu, kad Aplinkos ministerijos deklaruojamas valstybinės žemės valdymo efektyvumas nebus pasiektas, o bus sukeltas dar didesnis chaosas valstybinės žemės valdyme.

Nepritarti

Pagal Įstatymo projekto nuostatas matyti, kad valstybės įmonė Žemės informacijos centras – visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų patikėtinis. Šiam centrui suteikiamos teisės perduoti neatlygintinai naudotis bei nuomoti patikėjimo teise valdomus žemės ūkio paskirties žemės sklypus tretiesiems asmenims bei suteikiamos kitos funkcijos toje apimtyje, kokioje buvo suteiktos valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. Kaip žinia, šis fondas reorganizuojamas jungimo būdu su kitomis įstaigomis ir jo teises ir pareigas po reorganizavimo perims valstybės įmonė Žemės informacijos centras. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas fondas ir iki šiol atliko funkcijas, susijusias su valstybinės žemės valdymu, taip pat buvo tam tikros dalies valstybinės žemės patikėtiniu, manytina kad kompetencijų tolesnių funkcijų vykdymui pakaks. Nesuformuota valstybinė žemės ūkio paskirties žemė, pagal šio įstatymo projekto nuostatas, šiam centrui nebus perduodama.

17.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2),

7

 

(1)

7

(4)

2

 

 

2

 

7. Dėl ydingo teisinio reglamentavimo

7.1. Žemės įstatymo projekto (redakcija nuo 2023-05-01) 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu šioms reikmėms:

a) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui;

b) viešojo naudojimo poilsio objektams;

c) gatvėms ir vietiniams keliams;

d) komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti;

e) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti;

f) ūkinei komercinei veiklai;

g) kapinių priežiūrai;

h) piliakalnių ir kitų nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui ir apsaugai.

Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo projekte nenustatyta, kokia tvarka savivaldybėms bus perduodami Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms valstybinės žemės sklypai, kuriuos patikėjimo teise valdo ŽIC. Todėl atitinkamai turi būti tikslinamas Žemės įstatymo projektas.

Pritarti

 

18.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

7

(4)

1,

4

 

2

7.2. Žemės įstatymo projekto (redakcija nuo 2023-05-01) 7 straipsnio 2 dalyje išvardyta, kokioms reikmėms valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise tarnybos vadovo sprendimu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu kitoms reikmėms, nenumatytoms šio straipsnio 2 dalyje ir įtvirtintoms įstatymuose. Iš esmės nėra aišku, kokiu tikslu yra paliekamos galiojančios Žemės įstatymo nuostatos, papildant Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalį dar keletu reikmių, kai pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, įsigaliosiantį nuo 2023-05-01, visa miestuose esanti valstybinė žemė Vyriausybės nutarimu bus perduota savivaldybėms. Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančioje Žemės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „valstybinę žemę miestų administracinėse ribose patikėjimo teise perduodant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui (savivaldybėms), parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama savivaldybių teritorijose miestuose esančia valstybine žeme, jų administracinėse ribose, kartu su nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai, o perduodamos nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos nurodomos priėmimo–perdavimo aktų prieduose. Valstybės poreikiams reikalingi valstybinės žemės sklypai, kurie neperduodami patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui, identifikuojami ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Vyriausybės nutarimas ir priėmimo–perdavimo aktai parengiami juos suderinant su Aplinkos ministerija ir savivaldybėmis.“ Taigi Vyriausybės nutarime, kuriuo savivaldybei perduodama visa mieste esanti valstybinė žemė, nebus nurodomos jokios reikmės. Taigi nėra aišku, kuriais atvejais turėtų būti rengiami Tarnybos vadovo sprendimai, kuriais valstybinė žemė savivaldybėms perduodama atitinkamoms reikmėms.

Nepritarti

Pažymėtina, kad savivaldybės nuo 2023 m. gegužės 1 d. tampa savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės patikėtinėmis. Tačiau savivaldybės veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (už miestų administracinių ribų taip pat), todėl dabar galiojanti Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostata paliekama, kad savivaldybės už miestų administracinių ribų tebegalėtų tapti valstybinės žemės patikėtinėmis atitinkamoms reikmėms.

Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio, kuris įsigalios 2023 m. gegužės 1 d., 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Tad yra aišku, kad tarnyba įstatymo projekte numatytais atvejais savivaldybėms patikėjimo teise galės perduoti ne savivaldybių miestų teritorijose esančius valstybinės žemės sklypus.

19.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2),

7

 

(1)

7

(4)

2

 

 

2

 

7.3. Pažymėtina, kad savivaldybių reikmių įvardijimas Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje, įsigaliosiančioje nuo 2023-01-01 ir įsigaliosiančioje nuo 2023-05-01, skiriasi.

Pritarti

 

20.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

7

(4)

4

 

7.4. Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančioje Žemės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „<,,,> Valstybės poreikiams reikalingi valstybinės žemės sklypai, kurie neperduodami patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui, identifikuojami ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Vyriausybės nutarimas ir priėmimo–perdavimo aktai parengiami juos suderinant su Aplinkos ministerija ir savivaldybėmis.“ Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės poreikių nustatymas nėra vienkartinis veiksmas. Valstybės poreikiai yra nuolat kintantis dalykas ir kinta atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę, geopolitinę situaciją ir pan. Tarnyba nėra ta institucija, kuri gali nustatyti valstybės poreikius, juos turi pateikti atitinkamos ministerijos ir joms pavaldžios institucijos, valstybės įmonės, atsakingos už tam tikrų funkcijų vykdymą, pvz., valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, kuri gali pateikti valstybinės žemės poreikį valstybinės reikšmės keliams tiesti, atsižvelgdama į valstybės strateginius poreikius, finansavimą, ar Krašto apsaugos ministerija, ir pan. Todėl nėra aišku, kaip nurodyta nuostata bus įgyvendinama praktikoje.

Pritarti iš dalies

Atkreiptinas dėmesys, kad svarstomu įstatymo projektu Nacionalinė žemės tarnyba nėra įpareigojama identifikuoti valstybinės žemės sklypų, reikalingų valstybės poreikiams, kurie Vyriausybės nutarimu ir priėmimo-perdavimo aktu nebus perduoti savivaldybėms patikėjimo teise.

Visgi siekiant identifikuoti institucijų bendradarbiavimo procesus, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 44 pastabai, projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis tikslintina, nustatant, kad Vyriausybės nutarimą ir perdavimo-priėmimo aktą rengia Aplinkos ministerija suderinant su Nacionaline žemės tarnyba ir savivaldybėmis.

21.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

7

(4)

4

 

7.5. Žemės įstatymo projekto (redakcija nuo 2023-05-01) 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinę žemę miestų administracinėse ribose patikėjimo teise perduodant savivaldybėms, parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama savivaldybių teritorijose miestuose esančia valstybine žeme, jų administracinėse ribose, kartu su nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai, o perduodamos nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos nurodomos priėmimo–perdavimo aktų prieduose. Valstybės poreikiams reikalingi valstybinės žemės sklypai, kurie neperduodami patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui, identifikuojami ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teritorija suskirstyta į 60 savivaldybių, ir į tai, kad kiekvienos savivaldybės teritorijoje esančiuose miestuose yra nemažas valstybinės žemės sklypų skaičius, teigtina, kad žemės sklypų perdavimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir priėmimo–perdavimo aktais procesas užsitęs ilgai, pareikalaus didžiulių finansinių, žmogiškųjų ir laiko sąnaudų. Be to, atsižvelgiant į Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 13, 14 ir 15 dalyse nustatytą reguliavimą, pagal kurį šiose normose nustatytais atvejais žemės patikėtine tampa Tarnyba, arba suformavus žemės sklypus miestų teritorijoje, kurioje nebuvo suformuoti žemės sklypai, Vyriausybės nutarimas, nurodytas Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje, turės būti labai dažnai keičiamas arba dėstomas nauja redakcija. Pažymėtina, kad žemės sklypų patikėjimo teisė turės būti perregistruota Nekilnojamojo turto registre, o tai pareikalaus didelių finansinių išlaidų, apie kurias Aplinkos ministerija Aiškinamajame rašte neužsimena. Nėra aišku, kuri institucija šias išlaidas turės apmokėti ir iš kokio biudžeto – valstybės ar savivaldybės.

Pritarti iš dalies

Pritartina Nacionalinės žemės tarnybos pastabai, kad svarstomo įstatymo projekto iniciatoriai neatskleidė lėšų, reikalingų patikėtinių perregistravimui Nekilnojamojo turto registre, poreikio. Paminėtina, kad įstatymo projekto iniciatorių teigimu, lėšos, reikalingos patikėtinių perregistravimui Nekilnojamojo turto registre  bus apmokamos Aplinkos ministerijos lėšomis.

 

22.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

7

 

(4)

4

 

 

7.6. Pažymėtina, kad pagal siūlomą reguliavimą nuo 2023-05-01 visa miestuose esanti valstybinė žemė turėtų būti perduota savivaldybėms. Tai reiškia, kad iki šios datos turėtų būti identifikuoti miestuose esantys valstybinės žemės sklypai, neperduoti kitiems subjektams, taip pat identifikuota nesuformuota valstybinė žemė, kuri nėra aišku, kaip turėtų būti apibrėžta, pažymėta ir identifikuota, nes Vyriausybės patvirtintos taisyklės bus rengiamos tuo pačiu laikotarpiu, įvertinti valstybės poreikiai pagal Vyriausybės tvirtinamus teisės aktus, kurie nėra aišku, kada bus parengti ir patvirtinti (Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalis). Iki nurodytos datos turės būti parengtas, teisės aktų nustatyta tvarka suderintas ir priimtas Vyriausybės nutarimas, parengti ir pasirašyti valstybinės žemės perdavimo ir priėmimo aktai, valstybinės žemės sklypų patikėjimo teisė perregistruota savivaldybių vardu. Šiam procesui įgyvendinti finansavimas šiuo metu nėra numatytas. Akivaizdu, kad visų šių veiksmų tiesiog neįmanoma padaryti iki 2023-05-01. Be to, akivaizdu dar ir tai, kad visus šiuos veiksmus turės atlikti Tarnyba, neturėdama tinkamo teisinio reguliavimo, paskirto finansavimo, taigi visų kitų Tarnybos funkcijų atlikimas dėl nurodytų priežasčių sustos neribotam laikui. Tas pat pasisakytina ir dėl valstybinės žemės perdavimo ŽIC proceso vykdymo.

Pritarti

 

23.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

7

(4)

4

 

7.8. Pagal Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalį valstybinę žemę miestų administracinėse ribose patikėjimo teise perduodant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui (savivaldybėms), parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama savivaldybių teritorijose miestuose esančia valstybine žeme, jų administracinėse ribose, kartu su nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai, o perduodamos nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos nurodomos priėmimo–perdavimo aktų prieduose. Valstybės poreikiams reikalingi valstybinės žemės sklypai, kurie neperduodami patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui, identifikuojami ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Vyriausybės nutarimas ir priėmimo–perdavimo aktai parengiami juos suderinant su Aplinkos ministerija ir savivaldybėmis.

Pažymėtina, kad per 4 mėnesius – nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d., turės būti parengtos ne tik valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms taisyklės, bet ir labai didelis skaičius Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų, susijusių su numatoma pertvarka. Todėl kyla grėsmė, kad laiku nebus parengti atitinkami teisės aktai. Tuo pačiu nebus užtikrintas ir tinkamas valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja.

Pritarti

 

24.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

7

(4)

7

 

6.5. Aptariama Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 7 dalies nuostata analizuotina ir dar kitu aspektu. Pagal šią nuostatą Tarnyba privalės prižiūrėti nesuformuotos valstybinės žemės, perduotos patikėjimo savivaldybėms, tinkamą naudojimą. Pažymėtina, kad nesuformuota valstybinė žemė neturi paskirties, nėra aišku, kokiems tikslams bus naudojama ir pan., todėl nėra aišku, kokiu aspektu Tarnyba turės vykdyti tokios žemės naudojimo priežiūrą.

Nepritarti

Šiuo metu žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančių Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 (Vyriausybės 2016 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 1067 redakcija) 6 p. numato, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo tvirtinamame metiniame žemės tvarkymo darbų plane Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniams skyriams nustatomas žemės naudojimo patikrinimų skaičius, prioritetai ir gairės, pagal kuriuos parenkami tikrintini žemės sklypai ar valstybinės žemės plotai (toliau – tikrinami objektai).

Taigi, remiantis šiuo metu esančiu teisiniu reguliavimu matyti, kad nesuformuoti valstybinės žemės plotai jau ir dabar yra tikrinami, nepaisant to, kad nesuformuota valstybinė žemė neturi paskirties ir nėra aišku, kokiems tikslams ji naudojama ir pan.

Pastebėtina, kad nuosekliai vertinant minimas 7 dalies nuostatas matyti, kad laikantis jų, Nacionalinei žemės tarnybai šiuo atveju pavedama tikrinti, ar patikėjimo teise patikėtiniui perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai yra naudojami. Taip pat šioje dalyje apibrėžta, kokių veiksmų turės imtis Nacionalinė žemės tarnyba tuomet, jeigu minimi patikėtiniai jiems patikėjimo teise perduotos žemės nenaudos.

25.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2022-05-30

(2)

7

(4)

7

 

1.        Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

1.1.   Projektu siūlomo Įstatymo 7 straipsnio 7 dalis Nacionalinę žemės tarnyba įpareigoja prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams (t.y. savivaldybėms, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ir Turto įstatymo nustatytiems subjektams) būtų tinkamai vykdomi. Atitinkamai minėtoje straipsnio dalyje numatoma, kad viešosios transporto infrastruktūros valdytojui nebenaudojant ir / ar šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems subjektams nebeatliekant Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, šių subjektų atžvilgiu inicijuojami veiksmai dėl patikėjimo teisės į valstybinius žemės sklypus pasibaigimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtose nuostatose nekonkretinama, kokių veiksmų įgyvendindama jai keliamą įpareigojimą Nacionalinė žemės tarnyba galėtų imtis savivaldybių – valstybinės žemės patikėtinių – atžvilgiu, jeigu šios tinkamai Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo nevykdo ir patikėjimo teise tiksliniam naudojimui perduotų valstybinės žemės sklypų nenaudoja.

Siekiant teisinio aiškumo bei užtikrinant Įstatymu ir Turto įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimo (pavyzdžiui: kad patikėjimo teise perduoti valstybinės žemės sklypai būtų naudojami racionaliai ir efektyviai), Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtomis Projekto nuostatomis šis neaiškumas turėtų būti pašalinamas.

Pritarti

 

26.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

7

(4)

7

 

 

6.4. Pagal Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą savivaldybės yra savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, patikėtinė. Šios dalies 4 punkte nurodyta, kad valstybinės žemės patikėtinė yra „valstybės įmonė Žemės informacijos centras – visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose), taip pat valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų šio įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų valstybės įmonės Žemės informacijos centro administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti“. Aptariamame Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte teikiama nuoroda į šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus patikėtinius, t. y. Miškų įstatyme nurodytus subjektus, kuriems valstybinės miško žemės sklypai perduodami patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais, ir viešosios transporto infrastruktūros valdytojai, kuriems valstybinės žemės sklypai perduodami Tarnybos vadovo sprendimu.

  Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad „kai valstybinė žemė patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms, tačiau yra reikalinga viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti viešosios transporto infrastruktūros valdytojui, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiais atvejais viešosios transporto infrastruktūros valdytojas kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą, nurodydamas valstybinės žemės, perduotos savivaldybei valdyti patikėjimo teise, poreikį viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, o Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės patikėtiniu tampa Nacionalinė žemės tarnyba.“

  Šiuo atveju būtų vertinga paanalizuoti hipotetinę situaciją, kaip visas procesas atrodytų praktikoje. Darykime prielaidą, kad savivaldybė valdo atskiru žemės sklypu nesuformuotą valstybinės žemės plotą miesto ribose, kuris reikalingas viešosios infrastruktūros valdytojui. Pagal siūloma reguliavimą viešosios infrastruktūros valdytojas kreipiasi į Tarnybą, nurodydamas žemės plotą, kuris jam yra reikalingas. Kyla klausimas, kaip tą žemės plotą viešosios infrastruktūros valdytojas turėtų apibrėžti, atvaizduoti, kadangi žemės sklypas nėra suformuotas ir šiame etape pagal siūlomą reguliavimą jis nebus formuojamas. Taigi, ar žemės perdavimo Tarnybai etape viešosios infrastruktūros valdytojas turėtų parengti tikslų perduodamo valstybinės žemės ploto brėžinį, kuris iš esmės bus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto atitikmuo. Tačiau pažymėtina, kad tokio brėžinio parengimas valdytojui kainuos papildomus kaštus. Tuo atveju, jeigu tokio brėžinio parengimas nebūtų reikalingas ir užtektų apytikslių valstybinės žemės ploto duomenų, kyla rizika, kad vėliau projektuojant valstybinės žemės sklypą ne visas perimtas žemės plotas bus įtrauktas (likutis turės būti perduotas savivaldybei atgal Vyriausybės nutarimu) arba projektuojant žemės sklypą atsiras poreikis didesniam žemės plotui (valstybinės žemės perėmimo Vyriausybės nutarimu procesas bus kartojamas) ar iš esmės siekiant išvengti administracinės naštos bus projektuojamas žemės sklypas toks, kokio ploto perimta valstybinė žemė, nors poreikis jau gali būti pasikeitęs. Tačiau pagal galiojantį reguliavimą, kai valstybinės žemės patikėtinis yra Tarnyba, viešosios infrastruktūros valdytojas iš esmės turėtų tik inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą ir atitinkamai įteisinus valstybinės žemės sklypo perdavimą Tarnybos vadovo sprendimu perimti suformuotą žemės sklypą valdyti patikėjimo teise. Taigi akivaizdu, kad Aplinkos ministerija Žemės įstatymo projektu nemažina, o didina administracinę naštą.

  Vertėtų paanalizuoti ir atgalinį valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms procesą. Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 7 dalyje, įsigaliosiančiose nuo 2023-05-01, nustatyta, kad „Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams būtų tinkamai vykdomi. Jeigu viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti ir viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojantys įstatymai nenumato galimybės tokį valstybinės žemės sklypą išnuomoti ar perduoti laikinai neatlygintinai naudotis, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo. <...>“ Taigi, tokiu atveju, kai viešosios infrastruktūros valdytojui nebereikia žemės sklypo, Tarnybos vadovas priima sprendimą dėl valdytojo patikėjimo teisės į žemės sklypą pasibaigimo. Nors Žemės įstatymo projekte nėra įtvirtinta tolesni Tarnybos veiksmai, tačiau vadovaujantis Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad valstybinės žemės miestuose patikėtiniai yra savivaldybės, turėtų būti rengiamas Vyriausybės nutarimo, kuriuo valstybinė žemė perduota savivaldybei, pakeitimo projektas. Taigi, kaip jau minėta, administracinė našta Įstatymų projektais yra didinama, o ne mažinama, kaip deklaruoja Aplinkos ministerija. Paminėtinas ir kitas aspektas: įtvirtinus tokį reguliavimą, Vyriausybė iš esmės ims vykdyti valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo funkciją, kas iš esmės taip pat sukels chaosą, nes Vyriausybė turėtų nustatyti žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką, procesus, o ne vykdyti žemės administravimą. Pastaraisiais metais teisinis reguliavimas krypo būtent ta linkme, kad žemės administravimas iš Vyriausybės didesniąja dalimi perduodamas Tarnybai ir, tam tikrais atvejais, Žemės ūkio ministerijai (pavyzdžiui, Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas; siūlomas Žemės įstatymo nuostatų, susijusių su viešosios transporto infrastruktūros valdytojui perduodamais valstybinės žemės sklypais Tarnybos sprendimu, įteisinimas ir kt.).

  Įvertinus siūlomą nustatyti reguliavimą, akivaizdu, kad kuriama gremėzdiška biurokratinė valstybinės žemės valdymo sistema. Tokia pat sistema, kuriama ir dėl valstybinės žemės, perimamos iš ŽIC, kai ši žemė yra reikalinga valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams įgyvendinti, viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti (Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 13, 14 ir 15 dalys).

Pateiktas pavyzdys akivaizdžiai parodo siūlomos pertvarkos ydingumą. Valstybinę žemę išdalijus įvairiausiems patikėtiniams, kuriamas neracionalus, biurokratinis disponavimo valstybine žeme įgyvendinimo procesas, o tai lems, kad taps sudėtinga užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą.

Pritarti iš dalies

Atkreiptinas dėmesys, kad kaip ir nurodyta šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte[10], pirmuoju pertvarkos etapu vykdomi tik tie teisinio reguliavimo pakeitimai, kurie yra susiję su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Pirmajame etape įstatymų projektai parengti siekiant, kad:

1.         Aplinkos ministerija nuo 2023 m. sausio 1 d. formuotų valstybės politiką žemės tvarkymo: žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse;

2.         Nacionalinė žemės tarnyba taptų pavaldi Aplinkos ministerijai.

Šio etapo įstatymų projektuose, be kita ko, nurodoma, jog nuo 2023 m. gegužės 1 d.

1.    savivaldybės tampa valstybinės žemės valdytojos (patikėtiniai) miestų administracinėse ribose;

2.        valstybės įmonė Žemės informacijos centras – visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų patikėtinis, kuris negalės disponuoti valstybiniais žemės ūkio paskirties žemės sklypais.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaip nurodo įstatymų projektų iniciatoriai, kitos, su šiuo pirmuoju etapu nesusijusios teisės aktų nuostatos nėra tikslinamos. Kaip nurodo įstatymų projektų rengėjai, antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai.

 

27.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

7

(4)

10

 

7.9. Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, kai žemės sklypas šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms perduodamas savivaldybei arba kai valstybinės žemės sklypas, perduodamas viešosios transporto infrastruktūros valdytojui jo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, ar Vyriausybės įgaliotas asmuo, kai valstybinės žemės sklypas, perduodamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 ir 5 dalyse nurodytiems subjektams. Jeigu valstybinės žemės patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo neįregistruoja patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą arba Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo konkretaus žemės sklypo atžvilgiu ir nuo šio Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.

Nurodytoje teisės normoje įtvirtinamas Vyriausybės įgalioto asmens institutas, tačiau jis plačiau nėra apibrėžtas.

Pažymėtina, kad Žemės įstatymo projekte Vyriausybės įgaliotas asmuo neapibrėžiamas, nėra aiškūs jo įgalinimai. Taip pat nereglamentuojama, kuriais atvejais nurodytus žemės priėmimo–perdavimo aktus pasirašys Tarnybos vadovas ir kuriais atvejais – Vyriausybės įgaliotas asmuo.

Pritarti iš dalies

Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priėmimo-perdavimo aktą parengia ir pasirašo tais atvejais, kai žemės sklypas šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms perduodamas savivaldybei arba kai valstybinės žemės sklypas, perduodamas viešosios transporto infrastruktūros valdytojui jo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti. Tuo tarpu Vyriausybė priėmimo-perdavimo aktą parengia Vyriausybė ir jį pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo kai valstybinės žemės sklypas, perduodamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 ir 5 dalyse nurodytiems subjektams. Manytina, kad reglamentavimas yra aiškus.

Visgi, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 44 pastabą, aptariama straipsnio dalis tikslintina, nurodant, kurie subjektai ne tik pasirašo, bet ir parengia priėmimo-perdavimo aktus.

Apibrėžti Vyriausybės įgalioto asmens įstatyme netikslinga, nes jis bus skiriamas Vyriausybės, jų gali būti ne vienas.

28.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

7

(4)

11

 

7.10. Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad patikėjimo teise perduodama valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse bei nurodoma priėmimo–perdavimo akto priede. Suformavus naujus žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, priėmimo–perdavimo akto priedas tikslinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto priedo patikslinimo turi įregistruoti patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre.

Žemės įstatymo projekte neatskleidžiamas identifikavimo sąvokos turinys – pagal kokius duomenis, požymius ir pan. bus apibrėžiama konkreti teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Be to, kiekvieną kartą, kai šioje teritorijoje bus formuojami žemės sklypai, turės būti rengiami Vyriausybės nutarimai, ir jų susidarys labai didelis skaičius.

Nepritarti

Projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „<...> parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama savivaldybių teritorijose miestuose esančia valstybine žeme, jų administracinėse ribose, kartu su nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui priėmimo–perdavimo aktai <...>“. Taigi bus rengiamas vienas Vyriausybės nutarimas, o priėmimo-perdavimo aktai bus rengiami kiekvienai savivaldybei atskirai.

Teritorija identifikuota Projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje, numatant, kad tai yra teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Iniciatorių teigimu teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, bus apibrėžiama teritorijos užimamu plotu.

29.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

7

(4)

13,

14,

15

 

7.11. Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 13, 14 ir 15 dalyse nustatyta, kad žemė reikalinga Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, valstybinė žemė patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms, tačiau reikalinga viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti viešosios transporto infrastruktūros valdytojui, valstybinis žemės ūkio paskirties sklypas reikalingas Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba ar Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai žemės reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybėms ar ŽIC patikėjimo teise perduotas valstybinis žemės ūkio paskirties žemės sklypas perduodamas patikėjimo teise Tarnybai. Tokiais atvejais Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo.

Kyla klausimas, kokiu būdu Tarnyba sužinos, pavyzdžiui, apie regiono plėtros tarybos sprendimą pripažinti projektą regioninės svarbos projektu ir įvykdys pareigą per dešimt darbo dienų informuoti savivaldybę; be to, parengs, suderins ir pateiks Vyriausybei nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės nutarimų rengimo, derinimo, svarstymo ir tvirtinimo procedūra yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, tačiau šios procedūros nebūtų įmanoma laikytis, jei būtų įtvirtinti Žemės įstatymo projekte nustatyti terminai.

Taigi, akivaizdu, kad Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 13, 14 ir 15 dalyse nustatyti terminai Tarnybai – per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoti savivaldybę ir pateikti Vyriausybei nutarimo projektą dėl savivaldybės ar ŽIC patikėjimo teisės pasibaigimo, yra neįgyvendintini.

Pritarti iš dalies

Lyderystės galėtų imtis Nacionalinė žemės tarnyba pasirašydama bendradarbiavimo susitarimą su Regiono plėtros ar kitomis institucijoms, su kuriomis reikės keistis atitinkama informacija. Be kita ko, Regiono plėtros tarybų informacija ir priimti sprendimai talpinami internetiniame puslapyje. Taip pat įvertinus kylančią rizika, jog Nacionalinė žemės tarnyba gali per 10 darbo dienų nespėti atlikti šiame Nacionalinės žemės tarnybos pastebėjime nurodytų veiksmų, siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui apsvarstyti galimybę pratęsti šį terminą iki 15 darbo dienų.

 

30.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2022-05-30

(2)

8

(5)

7,

9,

10

 

1.1.   Projektu siūloma Įstatymo 8 straipsnio („Valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai ja naudotis (panauda)“ 7 dalimi ir 9 straipsnio („Valstybinės žemės išnuomojimas“) 10 dalimi siūloma nustatyti, kad „savivaldybės joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali suteikti neatlygintinai naudotis ir išnuomoti tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinių žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, nuomai nustato Vyriausybė“.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtų nuostatų pirmąjį sakinį numatoma, kad Vyriausybė (Projekto priėmimo atveju) nustatytų panaudos arba nuomos pagrindais perduodamų žemės sklypų ploto ir (ar) vertės kriterijus. Tuo tarpu pagal antrojo sakinio nuostatas Vyriausybė nustatytų valstybinės žemės sklypų nuomai taikomus kriterijus.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos gali būti suvokiamos dviprasmiškai; nepakankamai aiški nuostatų, kad Vyriausybė nustatytų „nuomai taikomus kriterijus“ prasmė (ir kodėl tik nuomos, o ir ne perdavimo panaudos pagrindais atvejais); ar panaudos pagrindais perduodamų sklypų atžvilgiu gali būti nustatomi ir kiti (ne tik ploto ir vertės) kriterijai ir panašiai.

Siekiant teisinio aiškumo siūlytume apsvarstyti minėtų Projekto nuostatų tobulinimo tikslingumą.

Pritarti iš dalies

1. Atkreiptinas dėmesys, kad:

1.1. Projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalies nuostata yra: „7. Savivaldybės joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali suteikti neatlygintinai naudotis tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinių žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, panaudai nustato Vyriausybė.“

1.2. Projekto 2 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 dalies nuostata yra: „10. Savivaldybės joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali išnuomoti tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinių žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, nuomai nustato Vyriausybė.“

Taigi, aptarta tiek nuomos, tiek panaudos atvejai.

 

31.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

8

 

(2)

9

(5)

10N

 

(6)

12N

 

7.12. Žemės įstatymo projekto 8 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybėms perdavus neatlygintinai naudotis (suteikus panaudai) joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, valstybinės žemės sklypų panaudos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri ir kontroliuoja savivaldybės. Savivaldybės, nustačiusios, kad panaudos gavėjas nevykdo sutarties sąlygų, inicijuoja panaudos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taiko kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus.

Pagal siūlomą nustatyti reglamentavimą pareiga prižiūrėti ir kontroliuoti panaudai perduotų savivaldybės patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų panaudos sutarčių sąlygų vykdymą nustatyta tik savivaldybėms.

Atkreiptinas dėmesys, kad ŽIC taip pat suteikiama teisė perduoti panaudos pagrindais jo patikėjimo teise valdomus valstybinės žemės sklypus, tačiau ŽIC ir kitų patikėtinių, turinčių teisę perduoti valstybinės žemės sklypus panaudos pagrindais, pareiga prižiūrėti, ar laikomasi panaudos sutarčių sąlygų, nenustatyta.

Pritarti

 

32.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

9

(6)

1,

6

 

1,

10

7.14. Žemės įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimą dėl šių žemės sklypų nuomos savivaldybės taryba gali priimti tik gavusi Tarnybos pritarimą (Žemės įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalies 10 punktas), bus sukurta sudėtinga ir neefektyvi valstybinės žemės sklypų išnuomojimo procedūra, o procesas atitinkamai pailgės keliais mėnesiais.

Pagal Žemės įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Taigi, nuo 2023-05-01 savivaldybei perduoti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypai, kuriuos fiziniai ar juridiniai asmenys pageidaus įsigyti nuosavybėn, Vyriausybės nutarimu turės būti perduoti vadyti, naudoti ir disponuoti jais Tarnybai. Tarnyba, gavusi fizinio ar juridinio asmens prašymą įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą, kurį patikėjimo teise valdo savivaldybė, turės kreiptis į savivaldybę dėl patikėjimo teisės valdyti valstybinį žemės sklypą perdavimo Tarnybai. Savivaldybės taryba turės priimti sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo patikėjimo teisės pasibaigimo, turės būti parengtas Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo valdyti patikėjimo teise Tarnybai projektas, bus priimamas atitinkamas Vyriausybės nutarimas, įforminamas žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktas, patikėtinio pakeitimas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Šie procesai labai užtęs valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūrą. Be viso to, bus papildomai naudojamos valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšos, neracionaliai naudojami žmogiškieji ištekliai.

Nepritarti

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 27 p. ir 6 d., sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, kuriai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai, taigi ir savivaldybės administracijos direktoriui.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybinė žemės yra valstybės turtas ir su juo turi būti elgiamasi atsakingai, Projekto 2 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo, kuris įsigalios 2023 m. gegužės 1 d. 9 straipsnio 10 dalies nuostata yra numatyta kaip vienas iš saugiklių, su valstybės turtu elgtis atsakingai.

Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalies 10 punkte įtvirtintoje nuostatoje numatyta, kad savivaldybės turės gauti Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą išnuomoti joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus tik tuomet, kai šie planuojami išnuomoti sklypai viršys teisės aktuose įtvirtintus ploto ir (ar) vertės kriterijus. Taigi, savivaldybėms prašyti Nacionalinės žemės tarnybos pritarimo reikės ne visais, o tik tam tikrais numatytais atvejais. Ir toks derinimo procesas yra kaip vienas iš saugiklių, sudarantis galimybes su valstybine žeme elgtis atsakingai.

Paminėtina ir tai, kad, kaip nurodo įstatymo projekto iniciatoriai, antrojo pertvarkos etapo metu bus analizuojami teisės aktų tarpusavio suderinamumai, vertinamas procesų optimizavimas ir kiti teisinio reguliavimo turinio klausimai.

33.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2022-05-20

(2)

9

(6)

17

 

Projektu siūloma Įstatymo 9 straipsnio 17 dalis numato valstybinės žemės nuomos sutarties prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo nutraukimo arba nesudarymo atvejus, o taip pat tokių objektų išpirkimo valstybės nuosavybėn galimybes.

Minėtoms nuostatoms yra aktualūs aukščiau aktualūs dėl nuo 2023 m. sausio 1 d. galiosiančių Projektu siūlomo Įstatymo nuostatų išdėstytoje 2.1 pastaboje nurodyti argumentai.

Pritarti iš dalies

Pažymėtina, kad minima nuostata yra įtvirtinta šiuo metu galiojančiame Žemės įstatyme (90 straipsnio 15 dalis).

Minėta, kad pirmajame pertvarkos etape atlikti pakeitimai, susiję su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai.

Paminėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba atliktose korupcijos rizikos analizėse yra pateikusi atitinkamoms institucijoms siūlymų dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, tačiau dalis jų vis dar neįgyvendinta, siūlytina Aplinkos ministerijai juos įtvirtinti antruoju pertvarkos etapu rengiamuose atitinkamuose įstatymų projektuose.

34.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

11

(7)

1

 

3

7.13. Pagal Žemės įstatymo projektą savivaldybės miestų teritorijoje valstybinę žemę galės išnuomoti, tačiau sprendimas žemę parduoti priskiriamas Tarnybos kompetencijai.

Miestuose didesniąją dalį gyvenamųjų pastatų sudaro daugiabučiai gyvenamieji namai, o juose esančių butų savininkai gali nuomotis arba pirkti jiems tenkančią pastatui eksploatuoti skirtą žemės sklypo dalį. Žemės įstatymo projekte nėra reglamentuojama, ar dėl kiekvieno buto savininko pageidavimo pirkti jam tenkančią žemės sklypo dalį turės būti rengiamas Vyriausybės nutarimas dėl šios žemės sklypo dalies perdavimo Tarnybai patikėjimo teise, kad Tarnyba po to galėtų priimti sprendimą parduoti žemę, ar kiekvienąkart atitinkamai turės būti keičiamas Vyriausybės nutarimas, kuriuo žemė buvo perduota savivaldybėms patikėjimo teise.

Žemės įstatymo projekte nėra numatyta, kaip bus įgyvendamos disponavimo valstybine žeme procedūros, o tai didins administracinę naštą ir kaštus.

Pritarti iš dalies

Paminėtina, kad miestuose didesniąją dalį gyvenamųjų pastatų sudaro daugiabučiai gyvenamieji namai ir juose dažnu atveju yra įkurta Daugiabučio namo savininkų bendrija, kuri ir sprendžia atitinkamus klausimus. Todėl šiuo nurodytu atveju bendrija ir kreipsis į Nacionalinę žemės tarnybą prašydama sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad kaip ir nurodyta šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte[11], pirmuoju pertvarkos etapu vykdomi tik tie teisinio reguliavimo pakeitimai, kurie yra susiję su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Todėl kitos, su šiuo etapu nesusijusios teisės aktų nuostatos nėra tikslinamos. Kaip nurodo įstatymų projektų rengėjai, antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai.

35.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

23

(8)

7

 

7.17. Žemės įstatymo projekto 23 straipsnio 7 dalyje numatyta galimybė pakeisti išnuomotų valstybinės žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ŽIC yra visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose), patikėtinis. Pakeitus žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kuris yra išnuomotas, naudojimo paskirtį, ŽIC patikėjimo teisė pasibaigtų. Tačiau nėra aišku, kaip turėtų būti sprendžiama dėl žemės nuomos santykių, pasibaigus nuomotojo patikėjimo teisei į išnuomotą valstybinės žemės sklypą.

Nurodytas atvejis dar kartą patvirtina siūlomo sprendimo išskaidyti žemės politikos formavimą tarp ministerijų ir perduoti valstybinės žemės patikėjimo teisę įvairiausiems patikėtiniams, priklausantiems skirtingoms ministerijoms, neįvertinus visų dėl to kylančių problemų, ydingumą.

Pritarti

 

36.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

23

(8)

11

 

7.15. Žemės įstatymo projekto 23 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas per vienerius kalendorinius metus viršija vieną procentą bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijos kaimo gyvenamojoje vietovėje esančios žemės ūkio paskirties žemės plotą, asmenys, inicijuojantys žemės ūkio paskirties keitimą, privalo į valstybės ir savivaldybių biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurios dydis lygus keičiamos žemės ūkio paskirties žemės sklypo vidutinei rinkos vertei, apskaičiuotai atliekant žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka ir (arba) individualiu vertinimo būdu. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį norima pakeisti, dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, mokamos piniginės kompensacijos dydis yra du kartus didesnis.

Pateiktas teisinis reguliavimas yra ydingas, kadangi lingvistinis šios nuostatos vertinimas suponuoja išvadą, kad kompensacijos dydis nustatomas pasirinktinai arba sumuojant žemės sklypo vertę, apskaičiuotą atliekant žemės sklypo vertinimą masiniu būdu ir individualų vertinimą, arba atlikus individualų vertinimą. Taip pat nėra nustatyta, kokia tvarka turi būti sumokama nurodyta kompensacija.

Pažymėtina, kad siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas didina korupcijos riziką. Nėra aišku, ar skaidriai bus atrenkami žemės sklypai, patenkantys į pirmąjį 1 procentą kaimo gyvenamosios vietovės teritorijos, kurių pagrindinę žemės naudojimo paskirtį keičiant nereikės mokėti kompensacijos.

Pritarti iš dalies

Siūloma pritarti išdėstytam pasiūlymui, esminiai dalykai (kriterijai, eiliškumas ar pan.), kaip bus atrenkami žemės sklypai, patenkantys į pirmąjį 1 procentą kaimo gyvenamosios vietovės teritorijos, kurių pagrindinę žemės naudojimo paskirtį keičiant nereikės mokėti kompensacijos, turi būti įtvirtinti įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų rengėjai antruoju etapu planuoja atlikti kokybinius teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčius, minėtas pakeitimas privalo būti atliktas ir numatytos nuostatos įtvirtintos įstatyme.

Atkreiptinas dėmesys, kad minimos kompensacijos sumokėjimo tvarka nustatyta to paties straipsnio 12 dalyje.

37.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

32

(9)

2

 

5

7.19. Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodoma, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovauja valstybei bylose dėl žemės mainų. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės mainai pagal galiojantį ir siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą apskritai yra negalimi.

Nepritarti

Paminėtina, kad valstybinės žemės mainai panaikinti nuo 2007 m., tačiau teisminių bylų dėl jų vyksta ir šiuo metu, todėl manytina, kad nuostata reikalinga. Be to, šiuo metu galiojančiame Žemės įstatyme Nr. Nr. I-446 ši nuostata taip pat yra išlikusi.

38.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

32

(9)

2,

3

 

 

12

7.18. Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos:

1) rengia ir tvirtina žemės tvarkymo, administravimo apskaitos taisykles, metodikas ir instrukcijas;

2) rengia ir įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją kitas valstybines programas;

3) planuoja valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės valstybinės apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja valstybės biudžeto ir specialiųjų programų, įskaitant Europos Sąjungos, lėšas, skiriamas nurodytiems darbams, ir kontroliuoja, kaip jos naudojamos;

4) koordinuoja žemės naudojimo valstybinę kontrolę;

5) atstovauja valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su valstybinės žemės perleidimu, mainais, nuoma ar perdavimu naudotis neatlygintinai, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, panaikinimo, šių sprendimų pagrindu sudarytų žemės sandorių pripažinimo negaliojančiais ir sandorių dėl valstybinės žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų, pripažinimo negaliojančiais ar nutraukimo prieš terminą.

Minėtoje teisės normoje nenurodytos konkrečios Vyriausybės įgaliotos institucijos, kurios vykdo šioje teisės normoje išvardytas funkcijas. Toks teisinis reguliavimas, kai net nėra nustatytos už atitinkamų funkcijų vykdymą atsakingos institucijos, turės reikšmingos neigiamos įtakos valstybinės žemės valdymui, tvarkymui, administravimui ir tai vienareikšmiškai patvirtina, kad žemės valdymo pertvarka yra neparengta ir skubota.

Tačiau analogiška funkcija yra numatyta Tarnybai Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalies 12 punkte: ,,kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą.“ Taigi, pagal siūlomą reglamentavimą dvi (ar daugiau) institucijos atliks tą pačią funkciją, todėl nenustačius aiškių kriterijų, kokiais atvejais ir kuri institucija kreipiasi į teismą, valstybės ir visuomenės interesas gali likti neapgintas.

Nepritarti

Paminėtina, kad šios nuostatos įtvirtintos šiuo metu galiojančiame Žemės įstatyme. Be kita ko, kaip ir nurodyta šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte[12], pirmuoju pertvarkos etapu vykdomi tik tie teisinio reguliavimo pakeitimai, kurie yra susiję su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Todėl kitos, su šiuo etapu nesusijusios teisės aktų nuostatos nėra tikslinamos. Kaip nurodo įstatymų projektų rengėjai, antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai.

39.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

32

(9)

3,

4

 

4. Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijų perdavimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nuo 2023-05-01

4.1. Aiškinamajame rašte teigiama, kad „<...> Praktikoje dažnai pasitaiko, jog vykdant planinius ar neplaninius statybos patikrinimus ar žemės naudojimo valstybinę kontrolę, vyksta glaudus VTPSI ir NŽT bendradarbiavimas, siekiant kuo efektyviau bei greičiau išaiškinti valstybinės žemės užėmimo savavališkai pastatytais statiniais atvejus, šių statinių šalinimo klausimus, bendrų patikrinimų organizavimą, dalinimąsi informacija apie nustatytus pažeidimus ar jų pašalinimą bei kitus tarnybinės pagalbos teikimo atvejus. Įvertinus šių abiejų institucijų vykdomas veiklas ir siekiant eliminuoti funkcijų dubliavimąsi, numatoma žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir žemėtvarkos procesų priežiūros funkcijas perduoti VTPSI <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad dar 2018 m. tobulinant ūkio subjektų veiklos priežiūros procesus, Vyriausybė pritarė[13] tuometės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos pateiktam Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų ir (ar) jų funkcijų konsolidavimo ir optimizavimo priemonių planui[14] (toliau – Planas), kuriuo atsakingoms ministerijoms pavedė parengti ir suderinti ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijoms ar jų funkcijoms konsoliduoti reikalingus teisės aktų pakeitimų projektus. Pažymėtina, kad Plane[15] Žemės ūkio ministerijai ir Tarnybai buvo numatyta priemonė parengti ir Vyriausybei pateikti reikalingus teisės aktų pakeitimo projektus, kuriais būtų aiškiai atribotos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) ir Tarnybos atliekamos priežiūros funkcijos žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityje ir suteikiami reikalingi teisiniai įgaliojimai Tarnybai, tokiu būdu užtikrinant efektyvų ir operatyvų nelegalių nesudėtingų statinių, pastatytų valstybinėje žemėje, pašalinimo procesą. Taigi, minėtu Vyriausybės protokoliniu sprendimu siekta aiškios takoskyros tarp VTPSI ir Tarnybos nurodytose veiklos srityse, o Įstatymų projektais priešingai, nepaisant anksčiau priimtų Vyriausybės sprendimų, siekiama minėtas institucijas sujungti (žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir statybos valstybinės priežiūros srityse).

Pažymėtina ir tai, kad įgyvendinant minėtą Planą buvo parengti Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo VTPSI taisyklių (neteko galios nuo 2022-05-01[16]) pakeitimai[17], pagal kuriuos VTPSI nenagrinėjo asmenų pateiktų prašymų ir skundų dėl teisės aktų pažeidimų vykdant statinių, kuriems nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statybą. Pastebėtina, kad minėtose taisyklėse įtvirtintos nuostatos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 251 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2022-05-01), kuriame nurodyti pagrindai, kada prašymai ir skundai, pateikti pagal kompetenciją teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, yra nenagrinėjami. Remiantis Įstatymo 251 straipsnio 2 dalies 10 punkto[18] nuostatomis, VTPSI nenagrinėja atvejų, kai skundas paduotas dėl inžinerinių statinių, – užtvarų (tvorų, aptvarų, diendaržių, voljerų), atraminių sienelių, lieptų ir plokščiųjų horizontaliųjų inžinerinių statinių, kurių statybai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, ir šiuos skundus persiunčia žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdančiai Tarnybai. 

Remiantis pirmiau aptartu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad tarp Tarnybos ir VTSPI atliekamų veiksmų, nagrinėjant (sprendžiant) atvejus dėl valstybinėje žemėje savavališkai pastatytų statinių ir jų pašalinimo, yra įvesta aiški takoskyra ir tokie atvejai, kai Tarnyba esant VTPSI išreikštam poreikiui teikia tarnybinę pagalbą dėl nekilnojamųjų daiktų koordinačių, servitutų ribų, atstumų tarp nekilnojamųjų daiktų ar kitų objektų nustatymo vietovėje, kai to padaryti neturėdama reikiamos matavimo įrangos VTPSI negali pati, negali būti laikoma kaip šių institucijų vykdomų funkcijų dubliavimasis. Be to, Tarnyba žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo metu vertina ne tik galimo savavališko žemės užėmimo (naudojimo) atvejus, bet ir kitus galimai daromus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus pagal tikrinimo kriterijus, reglamentuojamus Kontrolės nuostatų 11.1–11.10 papunkčiuose. Taigi, šiuo metu VTPSI ir Tarnybos funkcijos, susijusios su žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymu, nesidubliuoja ir nėra tikslinga bei prasminga, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijas nuo 2023-05-01 perduoti VTPSI. Siūlome minėtą kontrolės vykdymo funkciją, kaip iki šiol, taip ir nuo 2023-01-01, palikti vykdyti tik Tarnybai.

Pažymėtina ir tai, kad Aplinkos ministerijai pristatant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančias Žemės įstatymo nuostatas, susijusias su žemės naudojimo kontrole, nebuvo nurodyta aiški vizija, kaip VTPSI vykdys žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Buvo nurodyta, kad tais atvejais, kai galimai bus padarytas tiek Statybos įstatymo, tiek žemės naudojimo pažeidimas, į patikrinimą turės vykti du specialistai, kas Tarnybos nuomone, visiškai nėra efektyvu, nes iš esmės ir šiuo metu tokia galimybė institucijoms yra suteikta.

Nepritarti

Siekiant efektyvinti žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir išvengti galimo funkcijų dubliavimo, tikslinga šios kontrolės vykdymą perduoti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Taip būtų aiškiau atskirtos šių dviejų institucijų atliekamos funkcijos. Be kita ko, pavedus šios funkcijos vykdymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, patikrinimų metu būtų atliekamas visapusiškas įvertinimas, t. y. įvertinamas ne tik žemės sklypo naudojimas pagal paskirtį, bet ir jame esančių statinių būklė, savavališkai pastatyti statiniai ir kiti susiję dalykai.

Paminėtina, kad Valstybės kontrolė atlikusi auditus valstybinės žemės naudojimo srityje ne kartą pateikė pastebėjimų dėl nepakankamos žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo[19].

40.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

32

(9)

3,

5

 

10.5. Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalyje numatoma reglamentuoti, kad Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus. To paties straipsnio 5 dalyje numatoma reglamentuoti, kad savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus.

Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojanti teisinį reglamentavimą Tarnyba, Nuostatų[20] 65 punkte nustatyta tvarka, patikrinusi per Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ pateiktą pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuoto valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir suderinusi žemės sklypo planą, priima sprendimą dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo arba žemės sklypo pertvarkymo ir nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo (toliau – sprendimas), t. y. yra priimamas vienas administracinis sprendimas dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo arba žemės sklypo pertvarkymo ir nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo, kuris per Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ pateikiamas Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui valstybinės žemės sklypų kadastro duomenims įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Remiantis Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 5 dalyje siūlomu įtvirtinti teisiniu reglamentavimu, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuoto valstybinės žemės sklypo, esančio miesto teritorijoje, kadastro duomenų byla turės būti teikiama tikrinti Tarnybai, kuri, patikrinusi valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir suderinusi žemės sklypo planą, priimtų sprendimą tik dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo, nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, o savivaldybės institucijos turėtų priimti sprendimą dėl valstybinė žemės sklypo suformavimo arba žemės sklypo pertvarkymo, t. y. dvi atskiros institucijos turės parengti du administracinius sprendimus tam pačiam žemės sklypui. Taigi administracinė našta nemažės, o didės, nes nėra aišku, kaip tos dvi institucijos tarpusavyje bendradarbiaus.

Svarbu pastebėti, kad vadovaujantis Nuostatų 631 punktu žemės sklypo kadastro duomenų bylos pateikimo, tikrinimo, derinimo, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo, panaikinimo, pataisymo darbai atliekami elektroninėmis ryšio priemonėmis Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“. Šiuo metu Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ funkcionalumas sėkmingai pritaikytas ir naudojamas Tarnybai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ pavestoms funkcijoms (tikrinti parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas) vykdyti, valstybinės žemės sklypų kadastro duomenims Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui perduoti, kad šie būtų įrašyti (ar pakeiti) į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Tarnybos nuomone, Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ pritaikymas (pertvarkymas bei adaptavimas ir kitų institucijų funkcijoms vykdyti) Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 5 dalyje siūlomam reglamentavimo įgyvendinimui, kai Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“ Tarnyba tikrintų žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir priimtų sprendimus tik dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo, nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, o savivaldybės institucijos priimtų sprendimus dėl žemės sklypo suformavimo arba žemės sklypo pertvarkymo, pareikalaus didelių papildomų žmogiškųjų išteklių, laiko bei atitinkamai papildomų finansinių išteklių. Akivaizdu, kad toks reguliavimas tik padidins valstybinio valdymo kaštus.

Pritarti iš dalies

Paminėtina, kad šuo metu galiojančios Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „Savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje: 1) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės lygmens žemėtvarkos schemas, o savivaldybės administracijos direktorius tvirtina vietovės lygmens žemėtvarkos schemas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus; 2) savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą;“.

Kartu paminėtina ir tai, kad kaip nurodo įstatymų projektų rengėjai, antruoju etapu planuojama kokybinė teisės aktuose nustatytų procedūrų peržiūra, sisteminė vykdomų funkcijų analizė ir įvertinimas, siekiant eliminuoti besidubliuojančias funkcijas ir išgryninti procesus.

 

41.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

32

(9)

3

 

5

7.16. Pagal Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalies 5 punktą Tarnybai pavedama veikti valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti.

Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kaip nurodytais būdais, valstybei įsigijus nuosavybės teise miestų teritorijoje esančią žemę, turės būti įforminama savivaldybės patikėjimo teisė. Tačiau akivaizdu, kad bet kuriuo atveju bus didinama administracinė našta.

Įvertinus siūlomą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad šie žemės sklypai turės būti perduoti savivaldybei. Tačiau paveldėjimo atveju atsiradus palikėjo kreditoriams toks žemės sklypas turės būti perimtas Tarnybos, kadangi pagal galiojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ Tarnyba yra atsakinga už atsiskaitymą su palikėjo kreditoriais. Atkreiptinas dėmesys, kad Aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kad šis nutarimas bus keičiamas, taigi atsiskaitymo su kreditoriais tvarka liks tokia, kokia yra dabar. Pažymėtina, kad atitinkamai nėra aišku, kaip bus atsiskaitoma su kreditoriais, jeigu valstybė paveldės žemės ūkio paskirties žemę, kadangi patikėtinis pagal Žemės įstatymo projekto, įsigaliosiančio nuo 2023-05-01, ŽIC, taigi manytina, kad būtent ŽIC turėtų atsiskaityti su palikėjo kreditoriais, kadangi valstybinė žemės ūkio paskirties žemė šiuo metu nėra parduodama, ir tai ŽIC turėtų daryti iš šiai įmonei skirto finansavimo.

Pritarti

Išdėstytam siūlymui pritartina. Būtina šiuos pakeitimus atlikti antruoju pertvarkos etapu, kurio metu yra planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai.

 

42.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

32

(9)

3,

4

 

13

4.2. Pagal numatomą teisinį reglamentavimą nuo 2023-05-01 pareiga prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas, priskirta Tarnybai (Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalies 13 punktas), o žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu be kitų tikrinimo kriterijų taip pat tikrinama, ar žemės savininkai, naudotojai, valdytojai, patikėtiniai laikosi įsipareigojimų, atliks ne pati kontroliuojančioji institucija (Tarnyba), o VTPSI. Taigi, nuo 2023-05-01 VTPSI pareigūnai, atliekantys žemės naudojimo valstybinę kontrolę, turės tikrinti, ar žemės savininkai (naudotojai, valdytojai, patikėtiniai) laikosi įsipareigojimų, kurie nustatyti teisės aktuose arba kitos institucijos (Tarnybos) parengtuose individualiuose administraciniuose aktuose (nuomos sutartyse, sutikimuose, leidimuose ir t. t.).

Įgyvendinus numatytą teisinį reglamentavimą, nuo 2023-05-01 susidarytų situacija, kai VTPSI atliktų žemės naudojimo patikrinimus, o kita institucija (šiuo atveju Tarnyba) esant nustatytiems pažeidimams (asmenims nesilaikant dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė naudotis valstybine žeme, nustatytų sąlygų) turėtų priiminėti sprendimus dėl šiais dokumentais suteiktų teisių nutraukimo, o tai didintų žmogiškųjų bei finansinių išteklių poreikį bei nepagrįstai pailgintų funkcijos vykdymo laiką. Be to, Tarnyba negalės užtikrinti Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio
3 dalies 13 punkte Tarnybai priskirtos funkcijos vykdymo, nes žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcija, kurią vykdant kontroliuojami ir prižiūrimi kiti valstybinės žemės patikėtiniai, nuo 2023-05-01 numatoma perduoti VTPSI. Atsižvelgiant į tai, žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijos vykdymas turėtų būti paliktas Tarnybai.

Pritarti iš dalies

2023 m. gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 2 straipsnio 27 dalies redakcija:

„27. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos kontrolė, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus ir pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų nustatytas sankcijas.“

Taigi, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdys Valstybinės teritorijų ir planavimo statybos inspekcija. Tuo tarpu nuo tos pačios datos, pagal projekto 2 straipsnyje dėstomo 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo VI1 skyriaus nuostatas numatoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba vykdys savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūrą ir kontrolę. Numatoma, kad pvz., Nacionalinė žemės tarnyba tikrins, ar savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro sudaryti sandoriai ar patvirtinti administraciniai sprendimai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams ir kt.

Taigi, kaip matyti, šios dvi kontrolės rūšys nėra tapačios ir jas pavesta atlikti skirtingoms institucijoms.

Siekiant užtikrinti, kad Nacionalinė žemės tarnyba galėtų tinkamai atlikti jai pavestą valstybinės žemės patikėtinių priežiūros funkciją ir suprantant, kad šiai priežiūrai atlikti Nacionalinei žemės tarnybai bus reikalingi duomenys apie Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atliktus žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimus, kurių metu buvo tikrintas valstybinės žemės naudojimas, siūlytina, papildyti projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 4 dalį naujų 5 punktu, jame numatant teisę Nacionalinei žemės tarnybai kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų atlikimo ir (ar) rezultatų apie atliktus patikrinimus pateikimo.

43.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2),

32

 

(1)

36

(9)

3,

4

 

5

 

12

4.5. Pagal Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 5 dalį numatoma įtvirtinti, kad kai yra pagrindas manyti, kad yra pažeistas viešasis interesas valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja srityje, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl jo gynimo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios teisės (kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo) pagal Žemės įstatymo projektą (redakcija, įsigaliosianti nuo 2023-05-01) VTPSI net neturėtų, vadinasi, atlikusi valstybinės žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kiekvienu atveju turėtų kreiptis į Tarnybą.

Darytina išvada, kad toks iš esmės vieno proceso išskaidymas tarp institucijų neužtikrins tinkamo valstybinės žemės valdymo.

Pritarti

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d. žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuos ir vykdys Valstybinė teritorijų ir statybos inspekcija, sutiktina su pastaba, kad turi būti tikslinamas Projekto 2 straipsnis, suteikiant teisę ir inspekcijai kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo atliekant žemės naudojimo valstybinę kontrolę.

44.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

32

(9)

4

 

4.3. Pažymėtina, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu siekiant tinkamai atlikti žemės naudojimo patikrinimus pagal visus tikrinamam objektui (žemės sklypui) numatomus taikyti Žemės įstatymo pakeitimo projekto 36 straipsnio 3 dalies punktus, dar prieš atliekant žemės naudojimo patikrinimą vietovėje (sprendimo priėmimo dėl patikrinimo atlikimo / neatlikimo metu) ir jo atlikimo metu yra būtina įsivertinti tikrinamo objekto (žemės sklypo) suformavimo (privatizavimo) dokumentus (pavyzdžiui, neturint žemės sklypo suformavimo (privatizavimo) dokumentų nėra galimybių patikrinti, ar tikrinamas objektas yra naudojamas pagal privatizavimo dokumentuose nurodytas ribas ir nėra savavališkai užėmęs greta esančios valstybinės žemės, ar laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų, kadangi žemės sklypo suformavimo (privatizavimo) dokumentuose yra pažymėtos ne tik žemės sklypo ribos, bet ir pažymėta servituto vieta, jo plotis ir kiti duomenys) ir išduotus leidimus / sutikimus (pavyzdžiui, siekiant įvertinti  pranešime nurodytą galimą savavališką valstybinės žemės užėmimą (naudojimą) visų pirma turi būti patikrinta, ar yra / nėra išduoto leidimo / sutikimo naudotis šia valstybine žeme, ir tik tada, esant pagrįstam poreikiui, inicijuojamas tokios žemės patikrinimas vietoje).

Didžioji dalis patikrinimui reikalingų dokumentų (žemės sklypų suformavimo / privatizavimo bylos bei dalis tuomečių apskričių viršininkų administracijų išduotų sutikimų ar leidimų naudotis valstybine žeme) neskaitmenizuoti, o saugomi Tarnybos teritorinių skyrių archyvuose. VTPSI pareigūnui, atliekančiam žemės naudojimo kontrolės funkciją, bus reikalinga kreiptis į Tarnybą dėl žemės sklypų suformavimo / privatizavimo bylų bei sutikimų ar leidimų naudotis valstybine žeme gavimo, o tai pareikalaus papildomų žmogiškųjų bei finansinių išteklių. Dėl to procedūros taps ilgesnės bei sudėtingesnės, ir tokia situacija sukels visuomenės pagrįstą nepasitenkinimą.

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad Nacionalinės žemės tarnybos sukaupti duomenys nuolat teikiami įvairioms kitoms institucijoms teismams ir kt. Todėl neskaitmenizuotų dokumentų perdavimas kitoms institucijoms jau dabar reikalauja papildomų žmogiškųjų išteklių naudojimo. Paminėtina, kad pagal 2021–2027 m. ES fondų investicijas Lietuvai nemaža dalis lėšų suplanuota skirti vienai iš prioritetinių sričių – skaitmeninimui piliečiams, įmonėms ir valstybei. Todėl jau dabar siekiant proveržio ir efektyvesnių procesų, Nacionalinė žemės tarnyba turi imtis iniciatyvos ir dėti visas pastangas pasinaudoti šiomis lėšomis bei skaitmenizuoti jos turimus sukauptus dokumentus.

 

45.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2),

32

(9)

4

 

1

4.4. Žemės įstatymo projekto 2 straipsnio 24 dalyje ir 36 straipsnio 1 dalyje numatyta reglamentuoti, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuos ir vykdys Tarnyba, o koordinuos Aplinkos ministerija. Pažymėtina, kad Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio reglamentavimas nuo 2023-05-01 nebus keičiamas, tai yra galios nuostata, įsigaliosianti 2023-01-01, nors minėto įstatymo redakcijos, numatytos įsigalioti nuo 2023-05-01, 32 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę turėtų organizuoti ir vykdyti ne Tarnyba, o VTPSI. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad nuo 2023-05-01 pagal Žemės įstatymo projekto 2 straipsnio 27 dalį ir 32 straipsnio 4 dalies 1 punktą teisė vykdyti ir organizuoti žemės naudojimo valstybinę kontrolę numatyta VTPSI, o pagal minėto įstatymo projekto 36 straipsnio 1 dalį šias funkcijas vykdytų Tarnyba. Minėtos Žemės įstatymo projekto nuostatos akivaizdžiai prieštarauja viena kitai, todėl turi būti patikslintos, atsisakant perduoti VTPSI šiuo metu Tarnybos tinkamai vykdomą žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkciją.

Pritarti

 

46.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2),

32

 

(1)

36

(9)

4

 

 

3

 

 

 

 

 

4.6. Pagal parengtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – ANK pakeitimo projektas), surašyti administracinio nusižengimo protokolus už žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, nurodytus ANK 110, 112, 113, 257, 258, 261 ir 333 straipsniuose, turės teisę Tarnybos, o nuo 2023-05-01 –  VTSPI pareigūnai. Be to, Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti 7 konkrečius tikrinimo kriterijus, kurie turėtų būti tikrinami vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Pastebėtina, kad šiuo metu Tarnyba žemės naudojimo patikrinimus atlieka ir vietovėje vertina žemės sklypų naudojimą pagal 10 tikrinimo kriterijų (Kontrolės nuostatų[21] 11.1–11.10 papunkčiai), kurie iš esmės sutampa su ANK[22] 110, 112, 113, 257, 258, 261 ir 333 straipsniuose nurodytais administraciniais nusižengimais, už kurių padarymą Tarnyba turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Taigi, iš Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalyje numatyto reglamentavimo matyti, kad minėtos institucijos neatliks žemės naudojimo patikrinimų, kurių metu būtų vertinama: 1) ar įgyvendinamos įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytos dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo priemonės; 2) ar žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kuriuose yra žemės ūkio naudmenos, prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad žemės ūkio naudmenos savaime neapaugtų medžiais, krūmais ar kitais daugiamečiais sumedėjusiais augalais, kad šie žemės sklypai būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 3) ar pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą įsigijus žemės ūkio paskirties žemės užtikrinamas jos naudojimas žemės ūkio veiklai. Nepaisant to, ANK pakeitimo projekte numatyta, kad būtent Tarnyba, o nuo 2023-05-01 – VTPSI, nors tokių patikrinimų ir neatliks, bet už ANK 258 ir 333 straipsniuose numatytus nusižengimus turės teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir taikyti administracinę atsakomybę. Kaip matyti, ANK pakeitimo projektu Tarnybai, o nuo 2023-05-01 VTPSI, numatoma suteikti teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną platesne apimtimi, nei Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalyje siūlomi reglamentuoti tikrinimo kriterijai. Be to, nei Žemės įstatymo projekte, nei kituose su šiuo įstatymu pateiktuose įstatymų paketo projektuose nėra numatyta, kokia institucija tokius žemės naudojimo patikrinimus turėtų atlikti, kokiais duomenimis remiantis dėl šių pažeidimų Tarnyba, o nuo 2023-05-01 – VTPSI turėtų teisę (pagrindą) pradėti administracinių nusižengimų teiseną. Taigi lieka neaišku, kokiu tikslu ir kokiu pagrindu Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalyje neįtraukti minėti ir Tarnybos šiuo metu vertinami 3 tikrinimo kriterijai ir kas šiuos kriterijus turėtų tikrinti, nepaisant to, kad ANK pakeitimo projekte administracinės atsakomybės taikymas už šiuos pažeidimus yra paliktas minėtoms institucijoms. Apibendrindami tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalies ir ANK pakeitimo projekto nuostatas, jas suderinant tarpusavyje.

Pritarti

 

47.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

32

(9)

4

 

2

5. Dėl žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros ir kontrolės

5.1. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad nuo 2023-05-01 „žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą kontrolę vykdys VTPSI“, tačiau Tarnyba žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą vykdo tinkamai, o žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros funkcijos perkėlimo tikslas nėra aiškiai pagrįstas. Perdavus VTPSI žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą ir kontrolę, kaip tik gali būti sutrikdytas valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros nepertraukiamas ir nuolatinis atlikimas, o pasiekti rezultatai (teritorijų ir žemėtvarkos planavimo valstybinė priežiūros koncentracija vienoje institucijoje) neduos jokios apčiuopiamos naudos, priešingai, bus neracionaliai panaudotos valstybės lėšos skirtos pertvarkymui įgyvendinti. Pažymėtina, kad Tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, per metus patikrina daugiau kaip 8 tūkst. (pvz., 2021 m. – 8383) žemėtvarkos planavimo dokumentų (projektų), iš kurių apie 85 proc. sudaro žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai (kurie nepriskiriami teritorijų planavimo dokumentams), 13 proc. – kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, ir apie 2 proc. – kiti žemėtvarkos planavimo dokumentai. Atsižvelgiant į Tarnybai įstatymais priskirtas funkcijas ir darbuotojų kompetenciją bei į tai, kad valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra yra atliekama ne teritoriniu principu Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) kokybiškai ir skaidriai, užtikrinant vieno langelio principą, Tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, funkcijas perduoti VTPSI ar kitai institucijai yra netikslinga, kadangi ši veikla nedubliuoja jokių kitų institucijų atliekamų funkcijų, nesukelia papildomos administracinės naštos ūkio subjektams, o atliekami darbai yra glaudžiai tarpusavyje susiję su žemės ūkio veikla ir kaimo plėtros priemonėmis.

Nepritarti

Žemės ūkio ministro pavedimu, tarpinstitucinės keturių ministerijų auditorių grupės 2021-10-22–2022-02-28 atliktas auditas nustatė, kad Žemėtvarkos planavimo dokumentų sistema pilnai neskaitmenizuota, procesai vyksta nepagrįstai ilgą laiką, o Nacionalinė žemės tarnyba ne visuomet gali užtikrinti jų savalaikę kontrolę.

Manytina, kad sukoncentravus valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą vienoje institucijoje, procesai bus efektyvesni.

48.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2),

32

 

(1),

40

 

(9)

4

 

 

7

 

 

 

2

 

 

4

 

 

5.3. Taip pat ir pagal Žemės įstatymo projekto nuostatas tampa neaišku, kaip turės būti atliekamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų tikrinimas, kadangi 32 straipsnio 4 dalies 2 punkte (nuo 2023-05-01) nurodyta, kad „Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą“, tačiau Žemės įstatymo projekto 40 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatyta, kad „suderintus ir Nacionalinės žemės tarnybos patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga“ (ši nuostata nuo 2023-05-01 nekeičiama).

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad nuo 2023-05-01 žemės valdos projektų (žemės reformos žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų bei žemės konsolidacijos projektų) tikrinimas negalės vykti sklandžiai, taps chaotišku, o dėl to nukentės žemės valdos projektų iniciatoriai, organizatoriai ir rengėjai.

Pritarti

 

49.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

32

(9)

5

 

3

7.20. Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus.

Pažymėtina, kad žemės sklypų suformavimas yra vientisas procesas, kurio metu nustatomi žemės sklypo kadastro duomenys, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, servitutai, ir žemės sklypo suformavimas įforminamas vienu sprendimu.

Pagal siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą, savivaldybės priimtų sprendimus dėl žemės sklypo suformavimo, tačiau servitutai administraciniu aktu būtų nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu (Žemės įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalis). Vientisas žemės sklypų suformavimo procesas dirbtinai išskaidomas, todėl žemės sklypų suformavimo procedūra taps paini, žymiai pailgės žemės sklypų suformavimo procesas, padidės klaidų tikimybė. Tai turės neigiamos įtakos visam žemės sklypų suformavimo procesui – jis taps ilgesnis, padidės klaidų ir neteisėtų sprendimų priėmimo tikimybė.

Dėl siūlomo nustatyti reglamentavimo taps ilgesnis ir painesnis žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas, kadangi Tarnyba vykdys paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, o savivaldybės – miesto teritorijoje esančių paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų, pertvarkymą ir suformavimą. Dėl to turės būti nustatytos papildomos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.

Perdavus miesto žemę savivaldybėms patikėjimo teise, nebus užtikrintas tinkamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinimas, nes dažniausiai ypatingos svarbos projektai yra vykdomi paimant ne tik privačią žemę, bet ir valstybinę, ir esant tokiam reglamentavimui, kad valstybinę žemę valdo atskiros savivaldybės, praktiškai tampa neįmanoma įgyvendinti ypatingos svarbos projektų, kurie yra ne vienos ir net ne dviejų savivaldybių teritorijose, kaip, pvz., Lietuvos Respublikos Seimo 2013-06-18 nutarimu Nr. XII-381pripažintas ypatingos svarbos projektas, kuris apima  Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir jo privažiuojamųjų kelių infrastruktūrą, transeuropinio IX b transporto koridoriaus automobilių kelių ir kelio E28 ruožus, transeuropinių IX b, IX d ir I transporto koridorių geležinkelių transporto ruožus, nurodytus nutarimo priedėlyje. Įgyvendinant minėtus projektus, reikia vienodos praktikos, skubių sprendimų priėmimo ir turimos patirties tiek valstybinės žemės valdyme, tiek žemės sklypų formavime, perdavime kitiems patikėtiniams ir, žinoma, žemės paėmimo visuomenės poreikiams.

Atsižvelgiant į skirtingus valstybės ir savivaldybių interesus, tikimybę, kad skirtingose savivaldybėse formuosis nevienoda įstatymų įgyvendinimo praktika, žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso metu neišvengiami interesų konfliktai tarp valstybės ir savivaldybių. Tai apsunkins ir prailgins žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesus. Taigi, aptarto teisinio reguliavimo analizė leidžia daryti išvadą, kad deklaruojami tikslai atsisakyti perteklinių, besidubliuojančių funkcijų ir sumažinti administracinę naštą nebus pasiekti. Priešingai, nurodytas teisinis reglamentavimas sukels visas anksčiau nurodytas neigiamas pasekmes.

Nepritarti

Manytina, kad įstatymo projektą patobulinus pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas ir siūlymus, Žemės įstatymo projekto nuostatos taps aiškesnės.

Be to, nuosekliai ir sistemiškai privalo būti užtikrinti ir atlikti visi teisinio reguliavimo pokyčiai, kuriuos planuojama atlikti antrojo etapo pertvarkos metu.

Taip pat paminėtina, kad tarp valstybės valdymo ir vietos savivaldos yra sąveika, pasireiškianti tuo, kad valstybė įvairiais būdais ir formomis remia savivaldybes, taip pat tuo, kad valstybė įstatymų apibrėžtomis formomis prižiūri savivaldybių veiklą ir koordinuoja valstybės ir savivaldybių bendrus veiksmus, kai yra siekiama reikšmingų socialinių tikslų (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d., 2000 m. birželio 13 d., 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

50.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

351

(10)

 

8. Dėl valstybinės žemės patikėtinių priežiūros ir kontrolės

Žemės įstatymo projekto 351 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūrą ir kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba“. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnyje nustatyta, kad „savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai“, Konstitucijos 123 straipsnyje nustatytas savivaldybių kontrolės subjektas, t. y. Vyriausybės skiriami atstovai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnyje nurodyta, kad „kaip savivaldybės laikosi įstatymų, kaip vykdo Vyriausybės sprendimus, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka prižiūri Vyriausybės skiriami valstybės pareigūnai – Vyriausybės atstovai; gyventojų skundus dėl savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai; jų įgaliojimai nustatyti Seimo kontrolierių įstatyme; savivaldybės institucijų ir valstybės tarnautojų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys gyventojų, institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka; savivaldybių funkcijos ir teisių apribojimai, kai skelbiama karo ir (ar) nepaprastoji padėtis, nustatoma specialiuose įstatymuose.“ Taigi siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas, pagal kurį nustatoma papildoma institucija, Tarnyba, prižiūrėti savivaldybių veiklą, prieštarauja Konstitucijai ir Vietos savivaldos įstatymui.

Žemės įstatymo projekto 351 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad Tarnyba „neteisėtus savivaldybių administravimo subjektų ar ŽIC sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, šio įstatymo 352 straipsnio
1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti“.

Analizuojant Žemės įstatymo projekto 352 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad Tarnybos siūlymas valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančiam subjektui nėra privalomas, savivaldybei ar ŽIC atsisakius jį vykdyti, Tarnyba turi kreiptis į teismą. Taigi iš esmės kuriama institucija, analogiška Vyriausybės atstovo institucijai, kuri realiai jokių galių neturi ir paveikti tiesiogiai savivaldos administracijos negalės. Be to, kol bus vykdoma 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta procedūra, pažeidimai gali būti tęsiami (pavyzdžiui, tęsiami neteisėti statybos darbai, atliekami neteisėti žemės sklypų pertvarkymai), kurių pasekmes būtų neįmanoma ištaisyti arba savivaldybės administravimo subjektų ar ŽIC neteisėtų sprendimų pasekmės sukeltų didelę žalą. Todėl Aiškinamajame rašte deklaruojamas kontrolės funkcijų vykdymas yra tik teorinis, bet praktikoje akivaizdžiai neveiks. Tarnyba susiduria su Vilniaus miesto savivaldybės neveikimu nuosavybės teisių atkūrimo srityje, tačiau Vyriausybės atstovas nesiima jokių veiksmų, kad įpareigotų Vilniaus miesto savivaldybę atlikti privalomus veiksmus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir laikytis teisės aktuose nustatytų terminų.

Minėta, kad pagal Konstitucijos 120 straipsnį savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, o savivaldybės administracinę priežiūrą atlieka Vyriausybės atstovas, taigi manytina, kad siūlomas reguliavimas iš esmės prieštarauja Konstitucijai.

Pritarti iš dalies

Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Tai reiškia, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos, turi būti įgyvendinama tiesiogiai, o priimti savivaldybių tarybų sprendimai negali peržengti jų kompetencijos ribų.

Tačiau pabrėžtina, kad net ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Todėl nemanytina, kad siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijai.

Kartu paminėtina ir tai, kad kaip nurodo įstatymų projektų rengėjai, antruoju etapu planuojama kokybinė teisės aktuose nustatytų procedūrų peržiūra, sisteminė vykdomų funkcijų analizė ir įvertinimas, siekiant eliminuoti besidubliuojančias funkcijas ir išgryninti procesus.

Siūlytina Aplinkos ministerijai antruoju etapu įstatymų projektuose įtvirtinti atitinkamas nuostatas, taip pat įvertinti, ar atitinkami procesai yra aiškūs ir nuoseklūs ir realizuotini, nėra dubliuojamos funkcijos, užtikrinamas kontrolės mechanizmas ir numatoma aiški funkcinė atsakomybė ir kt.

51.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

351

(10)

3

 

5

8.1. Žemės įstatymo projekto 351 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatoma, kad tais atvejais, kai savivaldybių administravimo subjektai ar ŽIC nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo, Tarnyba kreipiasi į teismą.

Nagrinėjamu atveju, nėra aišku, kokia privalomojo nurodymo paskirtis, jeigu jis nėra privalomas vykdyti, t. y. neturi vykdomojo dokumento galios (nenumatytos privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmės), o dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą turi būti kreipiamasi į teismą. Akivaizdu, kad praktikoje tokia nuostata nepadės užtikrinti neteisėtų sprendimų ištaisymų ir neteisėtų veiksmų nutraukimo funkcijos.

Nepritarti

Paminėtina, kad Nacionalinei žemės tarnybai suteikiami labai aiškūs įgaliojimai ir funkcijos, atliekant valstybinės žemės patikėtinių priežiūrą ir kontrolę. Šios priežiūros turinys, funkcijos, veiksmai ir atsakomybės išdėstyti projekto VI1 skyriuje.

52.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

351

(10)

3

 

6

8.2. Žemės įstatymo projekto 351 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodoma, kad ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus Tarnyba prašo pateikti savivaldybių administravimo subjektų ir ŽIC ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti. Taigi įstatymu numatyta savivaldybių išorinė priežiūra, tačiau išorinės priežiūros sąvokos apibrėžimas nepateikiamas ir išorinės priežiūros turinys neatskleidžiamas. Atsižvelgiant į tai turi būti papildytas Žemės įstatymo projekto 2 straipsnis, įtvirtinant jame išorinės priežiūros sąvoką ir nustatant kriterijus bei atvejus, kaip tokia priežiūra turės būti atliekama.

Nepritarti

Išorinės priežiūros turinys atskleidžiamas per projekto VI1 skyriaus nuostatas.

53.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

351

(10)

4

 

2

8.3. Žemės įstatymo projekto 351 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad Tarnyba turi teisę rašytiniu kreipimusi pareikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės ŽIC priimtų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie nėra viešinami, kopijų, taip pat savivaldybės kolegialių administravimo subjektų posėdžių protokolų kopijų. Šis pareikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos.

Pažymėtina, kad efektyvi kontrolė galima tik tuo atveju, kai vertinami ne tik administraciniai sprendimai ar sudaryti sandoriai, bet ir visa su jų priėmimu ar sudarymu susijusi medžiaga. Todėl siūlytina patikslinti minėtą teisės normą, ją atitinkamai praplečiant ir numatant, kad pateikiamos ne tik sprendimų ir sandorių kopijos, bet ir visa su jų sudarymu susijusi informacija ir medžiaga.

Pritarti

 

54.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

351

(10)

5

 

 

8.4. Žemės įstatymo projekto 351 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Tarnyba šio įstatymo 352 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atlieka išankstinę savivaldybės administravimo subjektų ar ŽIC rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo projekte nėra pateiktas išankstinės savivaldybės administravimo subjektų ar ŽIC rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių projektų priežiūros apibrėžimas ir neatskleistas išankstinės priežiūros turinys, todėl ši nuostata negalės būti tinkamai įgyvendinama. Atsižvelgiant į tai, turi būti pildomas Žemės įstatymo projekto 2 straipsnis, įtvirtinant jame išankstinės projektų priežiūros sąvoką ir nustatant kriterijus bei atvejus, kaip tokia priežiūra turės būti atliekama.

Nepritarti

Išankstinės priežiūros turinys atskleidžiamas per projekto VI1 skyriaus nuostatas.

55.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

351

(10)

7

 

8.5. Žemės įstatymo projekto 351 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Tarnyba dėl tokių administracinių sprendimų ar veiksmų (neveikimo) Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas.

Pažymėtina, kad ne visi administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas) laikytini viešojo intereso pažeidimu. Pavyzdžiui, nelaikytinas viešojo intereso pažeidimu valstybinės žemės sklypo dalių, reikalingų jame esantiems statiniams eksploatuoti, nors ir priimtas pažeidžiant teisės aktus, nustatymas.

Atsižvelgiant į tai, kad viešasis interesas yra vertinamojo pobūdžio sąvoka, siekiant užtikrinti tinkamą Žemės įstatymo projekto 351 straipsnio 7 dalyje nustatytos funkcijos vykdymą, siūlytina apibrėžti viešojo intereso turinį minėtos teisės normos kontekste, atitinkamai papildant Žemės įstatymo projekto 2 straipsnį, įtvirtinant jame viešojo intereso žemės teisinių santykių gynimo srityje sąvoką.

Nepritarti

Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad viešasis interesas yra dinamiškas, kinta. Kita vertus, jis yra labai įvairus. Iš esmės neįmanoma a priori pasakyti, kokiose gyvenimo srityse, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų arba kuriose gali prireikti taikyti teisę, viešajam interesui gali atsirasti grėsmių arba gali prireikti viešąjį interesą užtikrinti įsikišant viešosios valdžios institucijoms ar pareigūnams (Konstitucinis Teismas. 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Viešojo intereso apibrėžimas kaip tik gali apriboti galimybes jį ginti, nes ne visas situacijas įstatymų leidėjas gali numatyti.

56.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

352

(10)

1,

2

 

1

2

8.6. Žemės įstatymo projekto 352 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Tarnyba teikia motyvuotą pasiūlymą atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar ŽIC pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą (Žemės įstatymo projekto 352 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas ar ŽIC neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, Tarnyba pateikia atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar ŽIC rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu (Žemės įstatymo projekto 352 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad abiem atvejais, kai nurodyti subjektai atsisako vykdyti pasiūlymą arba reikalavimą, Tarnyba kreipiasi į teismą.

Nėra aišku, kuo skiriasi motyvuotas pasiūlymas ir rašytinis reikalavimas, ir kokios priežastys paskatimo šiuo dokumentus įvardyti skirtingai. Pažymėtina, kad įtvirtinus skirtingais dokumentais įforminamus Tarnybos kreipimusis į savivaldybės administravimo subjektus ar ŽIC rašytinį, turės būti rengiami skirtingos dokumentų formos, skirsis jų parengimo ir įforminimo tvarka, ir tai neprisidės prie efektyvesnio Tarnybos funkcijų atlikimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, turėtų būti tikslinamos anksčiau minėtos Žemės įstatymo projekto nuostatos.

Nepritarti

Pagal Projekte išdėstytas nuostatas:

1.    projekto 2 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo 352 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Nacionalinė žemės tarnyba: 1) teikia motyvuotą pasiūlymą <...>“;

2.    projekto 2 straipsnio 10 dalimi dėstomo keičiamo įstatymo 352 straipsnio 2 dalyje nurodoma: „Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, Nacionalinė žemės tarnyba: 1) pateikia atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą <...>“.

Kaip matyti iš išdėstyto teisinio reguliavimo, šie dokumentai yra skirtingi, nes skiriasi jų pateikimą lėmusios sąlygos.

57.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

352

(10)

3

 

4,

5

9. Dėl valstybinės žemės kaip valstybės turto valdymo, korupcijos sumažinimo ar eliminavimo

9.1. Aiškinamajame rašte teigiama, kad teikiamais pertvarkos sprendimais siekiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ne kartą pažymėtų konstitucinių vertybių efektyvesnio įgyvendinimo: racionalesnio valstybės turto tvarkymo, jo tausojimo ir didesnės naudos visuomenei. Žemės įstatymo projektu savivaldos institucijoms perduodama vykdyti viena pagrindinių valstybinių funkcijų – beveik visos valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas, teisė priimti sprendimus, darančius įtaką visų valstybės žmonių gyvenimui, viešajam interesui. Aiškinamajame rašte taip pat teigiama, kad „Pertvarkos sprendimai priimami pripažįstant, kad išplėtus savivaldybėms perduodamos patikėjimo teisės ribas miestuose, bus sudarytos geresnės sąlygos efektyvesniems valstybinės žemės tvarkymo sprendimams, naudos visuomenei kūrimui, racionalesniam valstybės turto tvarkymui, o vienodą praktiką savivaldybėse užtikrins norminis atliekamų procedūrų ir priimamų sprendimų teisinis reguliavimas, kontrolės mechanizmai, taip pat valstybės institucijų įgyvendinamos metodinės, konsultavimo, mokymų ir kitos priemonės, kaip tai šiuo metu atliekama kitose savivaldybių kuruojamose, visai šalies visuomenei svarbiose srityse.“

Toliau teikiamas kai kurių Žemės įstatymo projekto VI1 skyriaus nuostatų vertinimas paneigia Aiškinamajame rašte pateiktus nepagrįstus teiginius.

Pagal siūlomą nustatyti reglamentavimą Tarnyba neteisėtus savivaldybių administravimo subjektų sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, Žemės įstatymo projekto 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti. Kai savivaldybių administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo, kreipiasi į teismą (Žemės įstatymo projekto 351 straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktai).

Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad savivaldybės institucijų ir valstybės tarnautojų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys gyventojų, institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad įstatymuose nustatytas terminas, per kurį turi būti kreipiamasi dėl pažeistų teisių teisminės gynybos. Praleidus nustatytą terminą, teismas gali atsisakyti priimti pareiškimą ar skundą. Atsižvelgiant į Žemės įstatymo projekte nustatytus Tarnybos pasiūlymo pakeisti ar panaikinti teisės aktų reikalavimų neatitinkantį savivaldybės administravimo subjekto sprendimą terminus, beveik visais atvejais gali būti praleistas terminas kreiptis į teismą, ir teismas tiesiog atsisakys priimti pareiškimą. Tokiu būdu nebus pasiekiami tikslai užtikrinti racionalesnį valstybės turto tvarkymą, jo tausojimą ir didesnę naudą visuomenei. Priešingai, bus padaryta didžiulė žala valstybei ir visais visuomenei, nebus tinkamai ginamas viešasis interesas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo projekto 352 straipsnis 4 dalies 1 punktas, kuriame numatyta Tarnybos teisė sustabdyti neteisėto administracinio sprendimo, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, vykdymą.

Kaip siūloma reglamentuoti Žemės įstatymo projekto 352 straipsnio 5 dalyje, nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Tarnyba, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo viešojo intereso pažeidimo paaiškėjimo dienos. Šios normos vertinimas suponuoja išvadą, kad Tarnyba gali pasirinkti, ar sustabdyti administracinio sprendimo vykdymą, ar kreiptis į teismą.

Manytina, kad dėl tokio ydingo reglamentavimo nebus tinkamai ginamas viešasis interesas.

Nepritarti

Paminėtina, kad Nacionalinei žemės tarnybai suteikiami labai aiškūs įgaliojimai ir funkcijos, atliekant valstybinės žemės patikėtinių priežiūrą ir kontrolę. Šios priežiūros turinys, funkcijos, veiksmai ir atsakomybės, bei atitinkamų veiksmų atlikimo terminai išdėstyti projekto VI1 skyriuje. Paminėtina, kad savo esme panašias funkcijas, tik platesnėje, apimtyje vykdo Vyriausybės atstovai atlikdami savivaldybių administracinę priežiūrą. Jie atitinkamus veiksmus turi atlikti iš esmės per tokius pačius terminus, kurie yra numatyti aptariamame Žemės įstatymo projekte.

58.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

352

(10)

6

 

9.2. Taip pat nėra aišku, kokio tikslo siekiama Žemės įstatymo projekto 352 straipsnio 6 dalyje nustatytu reikalavimu visais atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui pateiktą motyvuotą pasiūlymą ar rašytinį reikalavimą informuoti merą, o pastarajam reikalavimas artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius.

Nepritarti

Tikslas – informuoti merą, kaip savivaldybės vadovą, be to pastarajam yra įtvirtinamas reikalavimas artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius.

59.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

352

(10)

14

 

8.7. Žemės įstatymo projekto 352 straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti, kad teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, kurie buvo pradėti nagrinėti, bet neišspręsti iki 2023 m. gegužės 1 d., duomenys ir dokumentai nuo 2023 m. gegužės 1 d. lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir neperduodami atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją, laikoma, kad iki 2023 m. gegužės 1 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios Tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Tarnybai.

Atsižvelgiant į tai, kad numatoma pakeisti valstybinės žemės patikėtinius, Tarnybos funkcijas perduoti kitiems patikėtiniams, netikslinga palikti Tarnybai pareigą tęsti dalyvavimą anksčiau pradėtuose teisminiuose  procesuose. Pasikeitus savininko, t. y. valstybės atstovui (patikėtiniui), turi būti pakeistas ir atstovas teisminėse bylose, turintis civilinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Nepritarti

Šia teisine nuostata siekiama užtikrinti tinkamą pradėtų ir dar nebaigtų teisminių ginčų proceso eiga.

60.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

 (16)

 

11.3. Žemės įstatymo projekto 352 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovaudamasis susitarimu, sudarytu su Aplinkos ministerija, nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d. pakeičia valstybinės žemės sklypų, kurių patikėtinis – Tarnyba, registro duomenis, įrašydamas miestuose esančių valstybinių žemės sklypų registro įraše patikėjimo teisės turėtoją – atitinkamą savivaldybę, kurios teritorijoje yra miestas. Valstybinės žemės sklypų, kurių registro įraše padaryta žyma apie juridinio fakto – žemės sklypo priskyrimo teritorijai žemės sklypo konsolidacijos projektui rengti – įregistravimą, patikėtiniu vietoj Valstybės žemės fondo įrašo ŽICF arba atitinkamai kitą valstybinės žemės patikėtinį.

Atkreipiame dėmesį, kad Žemės įstatymo projekto 7 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu. Todėl tik Vyriausybės nutarimas, kartu su parengtu priėmimo–perdavimo aktu, yra pagrindas įregistruoti savivaldybių patikėjimo teisę į joms perduotą valstybinę žemę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Žemės įstatymo projekto 352 straipsnio 16 dalis prieštarauja Žemės įstatymo projekto 7 straipsnyje nustatytam teisiniam reguliavimui.

Pritarti

 

61.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

43

(11)

2

 

5.2. Žemės įstatymo projekto bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nuostatos tarpusavyje nėra suderintos.

Pagal Žemės įstatymo projekto nuostatas nuo 2023-05-01 keičiama 43 straipsnio 2 dalis, nurodant, kad „valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros tvarką nustato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas“, tačiau Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros tvarka nuo 2023-05-01 nenumatyta, t. y. nereglamentuojama, kaip turės būti atliekama valstybinė žemės valdos projektų (žemės reformos žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus bei žemės konsolidacijos projektų) priežiūra. Pažymėtina, kad žemės valdos projektai, kaip minėta, nėra teritorijų planavimo dokumentai, todėl žemės valdos projektų priežiūros reglamentavimas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme apskritai yra ydingas. Atkreiptinas dėmesys, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte numatyti pakeitimai, susiję su Tarnybos pavaldumo pakeitimu, įsigalios tik nuo 2023 m. sausio 1 d., tačiau Žemės įstatymo projekte numatyti pakeitimai, įsigaliosiantys nuo 2023-05-01 ir susiję su valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros tvarka, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte apskritai nėra numatyti.

Pritarti

 

62.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

(13)

 

11. Dėl Žemės įstatymo projekto pereinamųjų nuostatų

11.1. Žemės įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad „procedūros, kurios buvo pradėtos, bet nepabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti tęsiamos ir pabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis, visi pradėtų ir nebaigtų procedūrų dokumentai ir duomenys nuo 2023 m. balandžio 30 d. perduodami atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją.“ Nėra aišku, kaip ši nuostata turėtų būti taikoma. Iš šios nuostatos darytina išvada, kad tuo atveju, jeigu, pavyzdžiui, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos procedūra nebus baigta iki 2023-04-30, visi dokumentai, susiję su valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuoma, turės būti perduoti ŽIC, t. y. žemės sklypą galės išnuomoti ŽIC, tačiau procedūra turės būti tęsiama pagal iki Žemės įstatymo projekto įsigaliojimo galiojusią tvarką, kai valstybinės žemės nuomotojas buvo Tarnyba, kas akivaizdžiai yra nelogiška.

Pritarti

 

63.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

(2)

(15)

 

11.2. Žemės įstatymo projekto 352 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad visi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduoti sutikimai, suderinimai, leidimai lieka galioti iki juose nurodytų terminų, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. Jeigu sandoris ar atitinkama procedūra, kuriai atlikti buvo išduotas sutikimas ar leidimas, nesudaryti ar neatlikti iki 2023 m. gruodžio 31 d., suinteresuoti asmenys turi gauti naują sutikimą, leidimą, suderinimą iš institucijos pagal kompetenciją.“

Pažymime, kad Tarnyba kasmet išduoda didelį skaičių sutikimų, leidimų,  kurie dažnu atveju yra neterminuoti. Vien sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas ir inžinerinius tinklus, Tarnyba per metus išduoda apie 20 tūkst. vienetų. Dažniausiai išduoti sutikimai yra suderinti su savivaldybėmis arba sutikimui gauti suinteresuoti asmenys Tarnybai pateikė su savivaldybėmis suderintus statybų projektus. Todėl visiškai nesuprantamas motyvas tokius sutikimus pripažinti negaliojančiais ir reikalauti, kad asmenys iš naujo dėl tų pačių sutikimų išdavimo kreiptųsi į Tarnybą ar kitą juos išdavusią instituciją.

Pritarti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys

S. Gentvilas,

2022-06-01

(1)

45

 

1

 

4

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad pažangių elektroninių ryšių technologijų ir tinklų plėtra (tame tarpe 5G ryšio) yra strategiškai svarbi (Lietuvos Respublikos 2020 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 577 „Dėl Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gairių patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gairės), taip pat į tai, kad Elektroninių ryšių įstatymo 42 str. 5 d. nustatyta pareiga valstybei plėtoti viešąją sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse, kuriose jos nėra ar kuriose nėra konkurencijos teikiant sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugas, šiems strateginiams tikslams įgyvendinti turėtų būti numatytos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, kurios pagal parengtus specialiojo plano sprendinius, leis įrengti elektroninių ryšių infrastruktūros objektus. Taip pat, siekiant laiku ir pilna apimtimi įgyvendinti valstybės numatytus tikslus dėl Lietuvos teritorijos padengimo 5G ryšiu yra numatyta 5G infrastruktūros diegimą pripažinti valstybinės svarbos projektu.

Efektyvus energetikos sektoriaus funkcionavimas yra vienas svarbiausių valstybės ekonominio vystymosi pagrindų. Energetikos sektoriaus plėtra ir vystymasis yra neatsiejami nuo galimybių naudotis esamais ir plėtoti naujus energetikos infrastruktūros projektus, tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), įskaitant ir centralizuotus (bendrojo naudojimo) tinklus, kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Vienas iš esminių šios veiklos elementų yra tam reikalingos žemės (teritorijų) prieinamumas ir efektyvus reikalingų sprendimų priėmimas ir administravimas. Atsižvelgiant į tai. svarbu užtikrinti, kad sprendimai dėl valstybinės žemės panaudojimo, susiję su energetikos objektais būtų priimami efektyviai. Energetikos sektorius apima ne tik elektros, tačiau ir dujų bei šilumos sritis, todėl yra svarbu numatyti žemės paėmimo galimybę visiems energetikos objektams.

 

Pasiūlymas:

Siūloma tikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotę numatant, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros galėtų būti taikomos visiems elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti.

„<...>4) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;“

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų projektų rengėjai aiškinamajame rašte, taip pat atliepdami į institucijų pateiktas pastabas ne kartą ir nuosekliai konstatavo, kad pirmuoju pertvarkos etapu vykdomi tik tie teisinio reguliavimo pakeitimai, kurie yra susiję su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Todėl kitos, su šiuo etapu nesusijusios teisės aktų nuostatos nėra tikslinamos.

Todėl manytina, kad turi būti laikomasi įstatymo projekto rengėjų išsakytos pozicijos ir ne sistemiškos išimtys šiame etape neturėtų būti daromos.

2.

Seimo narys

S. Gentvilas,

2022-06-01

(2)

23

(8)

9

 

6N

Argumentai:

Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostata, pagal kurią žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas (išskyrus miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti teritorijose) per vienus kalendorinius metus negali viršyti 1 procento bendro konkrečios savivaldybės teritorijos žemės ūkio paskirties žemės ploto, gali įtakoti mažesnį investicijų pritraukimą, ypač į mažesnes savivaldybes.

Didelė dalis ne miestų, miestelių ar kitų urbanizuotų ar planuojamų urbanizuoti teritorijų ribose esančių žemės sklypų yra būtent žemės ūkio paskirties. Nemaža dalis bendrovių, atsidarančių savo gamyklas ar vykdančių veiklą mažesnėse savivaldybėse, tai daro būtent už miestų ribų dėl apribojimų, taikomų gamykloms esančioms arti gyvenamųjų teritorijų. Todėl nustatant apribojimus pakeisti žemės paskirtį šiose teritorijose, būtų apribojamos savivaldybių galimybės pritraukti investuotojus, kuriems negali būti suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas ar neįsikuria savo veiklos vykdymui skirtų gamyklų teritorijose, kurioms jau suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas.

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalimi nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalį 6 punktu ir numatyti papildomą išimtį apdirbamosios gamybos investicijų projektams, kurie neturi valstybei svarbaus projekto statuso.

„9. Žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas (išskyrus miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti teritorijose) per vienerius kalendorinius metus negali viršyti vieno procento bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijoje esančio žemės ūkio paskirties žemės ploto, išskyrus šiuos atvejus:

<...>

6) teritorijose, kurios reikalingos apdirbamosios gamybos investicijų projektams įgyvendinti.“

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pastebėtina, kad siūlytini pokyčiai gali turėti įtakos įstatymo projekte nustatytiems saugikliams, kuriais buvo ribojamas žemės ūkio paskirties keitimas kaimo vietovėse. Atsižvelgiant į tai, kad dėl siūlomos nuostatos nebuvo diskutuota, o ji taps aktualia tik antruoju etapu, kuriuo įstatymo projekto iniciatoriai, be kita ko, planuoja įvertinti ir pirmajame etape gautas institucijų pastabas ir pasiūlymus, susijusius su teisės aktų tarpusavio suderinimu, procesų optimizavimu, kitais teisinio reguliavimo turinio klausimais, siūlytina nuosekliai įvertinti papildomai pateiktus siūlymus dėl atskirų įstatymų nuostatų tobulinimo.

3.

Seimo narys

S. Gentvilas,

2022-06-01

(2)

23

(8)

9

 

7N,

8N

Argumentai:

Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, numatyta:

150.1. Lietuvos miškingumas pasieks 35 proc. šalies teritorijos (šiuo metu – 33,7 proc.).

150.2. Lietuvos saugomų teritorijų plotas pasieks 20 proc. (šiuo metu – 17,64 proc.), ketvirtadalis jų – griežtai saugomos teritorijos.

151.4. 30 proc. šalies teritorijos pateks į saugomų teritorijų ribas (šiuo metu – 17,63 proc.), iš jų trečdaliui bus taikoma griežta apsauga.

162.3. Daug anglies turinčių ekosistemų (miškų ir šlapžemių) atkūrimas ir tvaraus naudojimo užtikrinimas. Šalies miškingumo didinimas ir pažeistų pelkių atkūrimas gali daryti svarbų didinamąjį ekonominį poveikį ir teigiamą poveikį klimatui. Iki 35 proc. didinsime šalies miškingumą. Baigsime žemės reformą, spręsdami rezervinių miškų nuosavybės klausimą. Parengsime nusausintų, netinkamų toliau eksploatuoti ir pažeistų šlapžemių atkūrimo veiksmų planą. Uždrausime naujų natūralių pelkių eksploatavimą.

161. Siekdami užtikrinti tvarų gamtos išteklių naudojimą, turime įvertinti ir tausoti ekosistemų, tokių kaip dirvožemis, švarus oras, vanduo ir biologinė įvairovė, teikiamas paslaugas. Siekdami mažesnių ŠESD emisijų, išskirtinį dėmesį skirsime plėsdami ir atkurdami daug anglies turinčias ekosistemas (miškus ir pelkes), plėsime saugomų teritorijų tinklą, rūpinsimės vandens telkinių būkle.

162.1. Saugomų teritorijų plotas didės iki 20 proc., ketvirtadalis jų bus griežtai saugomos. Didelės gamtinės vertės teritorijoms privalome skirti ypatingą dėmesį. Tobulindami „Natura 2000“ tinklą, užtikrinsime veiksmingą natūralių gamtinių buveinių ir jose esančių nykstančių rūšių apsaugą. Plėsime saugomas teritorijas Baltijos jūroje ir užtikrinsime realią jų apsaugą. Peržiūrėsime saugomų teritorijų sistemos valdymą, siekdami padaryti jį efektyvesnį, labiau atitinkantį gamtos ir vietos bendruomenių poreikį. Sėkminga apsauga įmanoma tik įtraukus vietos bendruomenes ir žemės savininkus, todėl sukursime schemas, leisiančias prie gamtosaugos prisidėti visiems.

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalimi nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalį 7 ir 8 punktais ir numatyti papildomas išimtis saugomų teritorijų tinklo plėtrai bei teritorijoms, skirtoms šalies miškingumui didinti.

„9. Žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas (išskyrus miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti teritorijose) per vienerius kalendorinius metus negali viršyti vieno procento bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijoje esančio žemės ūkio paskirties žemės ploto, išskyrus šiuos atvejus:

<...>

7) teritorijoms, skirtoms saugomų teritorijų tinklo plėtrai, „Natura 2000“ tinklo tobulinimui, veiksmingam natūralių gamtinių buveinių ir jose esančių nykstančių rūšių apsaugos užtikrinimui;

8) teritorijoms, skirtoms šalies miškingumui didinti ir pažeistų pelkių atkūrimui.“

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Žr. aukščiau išdėstytus argumentus dėl Seimo nario pasiūlymų

4.

Seimo narys
J. Urbanavičius
2022-06-10

2(7)

(1)

(4)

Argumentai:

Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto (įsigaliosiančio 2023-05-01) nuostata, pagal kurią valstybės įmonė Žemės informacijos centras yra patikėtinis visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose), įgyvendinti, gali apsunkinti žemės paėmimą visuomenės poreikiams, kai žemė reikalinga valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams įgyvendinti, viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti (Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 13, 14 ir 15 dalys). Įtvirtinus siūlomą teisinį reglamentavimą, dėl valstybinės žemės sklypų, kurie patikėjimo teise perduoti valstybės įmonei Žemės informacijos centrui (toliau – ŽIC), kai šie žemės sklypai reikalingi valstybei svarbiems projektams, turėtų būti rengiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl ŽIC patikėjimo teisės pasibaigimo ir žemės sklypo perdavimo patikėjimo teise kitam patikėtiniui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą dėl patikėjimo teisės perdavimo, ši teisė turėtų būti registruojama Nekilnojamojo turto registre ir tik po to būtų pradedamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams įgyvendinimo procedūros.

ŽIC pagal siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą tik sudarytų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės  sklypų nuomos ir panaudos sutartis, tačiau jokių kitų veiksmų neatliktų. Taip dirbtinai didinamas valstybinės žemės patikėtinių skaičius. Nepateikiamas pagrindimas, kodėl naujai kuriamai valstybės įmonei, neturinčiai įgūdžių, perduodama patikėtinio funkcija, kuri tik prailgins valstybinės žemės valdymo procesus. Pats ŽIC žemės sklypų neprojektuotų, neformuotų, o tik sudarytų žemės nuomos ir panaudos sutartis. Dėl projektavimo reikėtų kreiptis į kitas institucijas, ir tai prailgintų procesus. Vienoje teritorijoje būtų du patikėtiniai – ŽIC ir Nacionalinė žemės tarnyba. Todėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai neturi būti perduodami ŽIC.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nenustatant ŽIC patikėjimo teisės į valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus kaimo gyvenamojoje vietovėje:

„4) valstybės įmonė Žemės informacijos centras – visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose), taip pat valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų šio įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų valstybės įmonės Žemės informacijos centro administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti;“

Pritarti

 

5.

Seimo narys
J. Urbanavičius
2022-06-10

2(7)

(15)

 

Argumentai:

Prie 4 pasiūlymo.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 dalį:

„15. Kai valstybinis žemės ūkio paskirties sklypas reikalingas Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, valstybės įmonei Žemės informacijos centrui patikėjimo teise perduotas valstybinis žemės ūkio paskirties žemės sklypas perduodamas Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiais atvejais Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja valstybės įmonę Žemės informacijos centrą ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl valstybės įmonės Žemės informacijos centro patikėjimo teisės pasibaigimo. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl valstybės įmonės Žemės informacijos centro patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinio žemės ūkio paskirties žemės sklypo patikėtiniu tampa Nacionalinė žemės tarnyba. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo tvarką nustato Vyriausybė.“

Pritarti

 

6.

Seimo narys
J. Urbanavičius
2022-06-10

2(8)

(3)

(4)

Argumentai:

Prie 4 pasiūlymo.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punktą:

„4) valstybės įmonė Žemės informacijos centras – valstybinius žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą priima ir valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo panaudos sutartį sudaro valstybės įmonės Žemės informacijos centras vadovas arba jo įgaliotas asmuo;

5)4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.“

Pritarti

 

7.

Seimo narys
J. Urbanavičius
2022-06-10

2(9)

(1)

(4)

Argumentai:

Prie 4 pasiūlymo.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą:

4) valstybės įmonė Žemės informacijos centras – valstybinius žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Sprendimą išnuomoti valstybinį žemės ūkio paskirties žemės sklypą priima ir valstybinio žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomos sutartį sudaro valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas arba jo įgaliotas asmuo;

5)4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.“

Pritarti

 

8.

Seimo narys
J. Urbanavičius
2022-06-10

2

(32)

 

(6)

 

(1)

Argumentai:

Prie 4 pasiūlymo.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 6 dalies 1 punktą:

6. Valstybės įmonė Žemės informacijos centras:

1) perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai;

2)1) rengia duomenis apie šalies žemės fondo būklę, vykdo žemės išteklių naudojimo stebėseną;

3)2) įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus;

4)3) organizuoja žemės ūkio paskirties žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;

5)4) veikia valstybės vardu jai paveldint žemės ūkio paskirties žemės sklypus (išskyrus miestų administracinėse ribose) ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;

6)5) atlieka kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas, susijusias su žemės ūkio veikla.“

Pritarti

 

9.

Seimo narys
J. Urbanavičius
2022-06-10

2

(351)

 

 

Argumentai:

Prie 4 pasiūlymo.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo VI1 skyrių:

„VI1 SKYRIUS

SAVIVALDYBIŲ IR VALSTYBĖS ĮMONĖS ŽEMĖS INFORMACIJOS CENTRO, KAIP VALSTYBINĖS ŽEMĖS PATIKĖTINIŲ, PRIEŽIŪRA IR KONTROLĖ

351 straipsnis. Savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir jų kompetencija

1. Savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūrą ir kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba.

2. Vyriausybė:

1) nustato valstybinės žemės nuomos ir perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) taisykles, tvirtina pavyzdines sutarčių formas;

2) nustato savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, veiklos, išorinio vertinimo taisykles;

3) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas pagal kompetenciją.

3. Nacionalinė žemės tarnyba:

1) tikrina, ar savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro sudaryti sandoriai ar patvirtinti administraciniai sprendimai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams;

2) derina arba atsisako derinti savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro sudaromus valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai atitinka Vyriausybės nustatytus;

4) neteisėtus savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, šio įstatymo 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti;

5) kai savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo, kreipiasi į teismą;

6) ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus prašo pateikti savivaldybių administravimo subjektų ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti.

4. Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę:

1) susipažinti su savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro priimtais administraciniais sprendimais, susijusiais su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;

2) rašytiniu kreipimusi pareikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro priimtų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie nėra viešinami, kopijų, taip pat savivaldybės kolegialių administravimo subjektų posėdžių protokolų kopijų. Šis pareikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos;

3) kreiptis į savivaldybės administravimo subjektus ar valstybės įmonės Žemės informacijos centrą dėl informacijos, susijusios su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo;

4) išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas sustabdyti, teikti pasiūlymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, arba reikalauti, kad būtų neatidėliojant įgyvendinamas įstatymas, vykdomas Vyriausybės nutarimas, motyvuotu nurodymu tokį pasiūlymą ar reikalavimą atšaukti, jeigu jie dar neįvykdyti.

5. Be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įgaliojimų, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 352 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atlieka išankstinę savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą.

6. Nustačiusi, kad, remiantis valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų administraciniu sprendimu, susijusiu su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinkančiu šio ar kitų įstatymų ir teisės aktų, yra sudarytas sandoris valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto vardu ir tas sandoris pažeidžia viešąjį interesą, taip pat kai yra kitų įstatymų numatytų sandorių negaliojimo pagrindų, Nacionalinė žemės tarnyba bendrosios kompetencijos teismui pateikia ieškinį dėl viešojo intereso gynimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba dėl tokių administracinių sprendimų ar veiksmų (neveikimo) Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas.

8. Jeigu savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriais remiantis sudaromi viešąjį interesą pažeidžiantys sandoriai, arba jeigu savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie gali pažeisti viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 352 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka savo nurodymu nutraukia tokių savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinių sprendimų vykdymą ir sandorių pasirašymą.

 

Pritarti

 

10.

Seimo narys
J. Urbanavičius
2022-06-10

2

(352)

 

 

Argumentai:

Prie 4 pasiūlymo.

 

Pasiūlymas:

352 straipsnis. Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų įgyvendinimo tvarka

1. Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Nacionalinė žemės tarnyba:

1) teikia motyvuotą pasiūlymą atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialus valdymo organas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas – per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą informuoti Nacionalinę žemės tarnybą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako ginčijamą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti pasiūlymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, šį administracinį sprendimą skundžia administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, Nacionalinė žemės tarnyba:

1) pateikia atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį reikalavimą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialus valdymo organas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas – per 5 darbo dienas nuo rašytinio reikalavimo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį reikalavimą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti rašytinį reikalavimą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto neveikimo.

3. Atlikdama išankstinę savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektų priežiūrą, Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę:

1) tikrinti savivaldybės administravimo subjektams ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui priimti pateiktus administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektus. Administracinių sprendimų ar sandorių projektus savivaldybės administracija privalo Nacionalinei žemės tarnybai pateikti tokia pačia tvarka, kaip pagal savivaldybės tarybos veiklos reglamentą savivaldybės tarybos nariams pateikiami savivaldybės tarybos sprendimų projektai;

2) dalyvauti savivaldybės kolegialių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialių valdymo organų posėdžiuose, kai svarstomi priimti projektai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, ir kai yra pagrindas pranešti savivaldybės tarybos nariams ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialaus valdymo organo nariams, kad svarstomi projektai neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų.

4. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas ar valstybė įmonė Žemės informacijos centras priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba:

1) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po neteisėto administracinio sprendimo, susijusio suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimo savo nurodymu stabdo jo vykdymą;

2) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nurodymo priėmimo dienos atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui motyvuotu pasiūlymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti;

3) per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie atsisakymą tenkinti motyvuotą pasiūlymą gavimo dienos, jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos  pasiūlymą, atsisako pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, įvertinusi atsisakymo motyvus, kreipiasi į teismą su pareiškimu arba ieškiniu prašydamas teismo imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių.

5. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo savivaldybės ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro atsisakymo ar neveikimo per nustatytą terminą pateikti savo sprendimą dienos.

6. Visais atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui pateiktą motyvuotą pasiūlymą ar rašytinį reikalavimą Nacionalinė žemės tarnyba informuoja merą arba valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovą. Meras artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje privalo su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius. Valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas artimiausiame kolegialaus valdymo organo posėdyje privalo su šia informacija supažindinti kolegialaus valdymo organo narius.

7. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinio sprendimo ar sandorio, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektas prieštarauja šiam įstatymui, kitiems įstatymams ar Vyriausybės nutarimams, Nacionalinė žemės tarnyba apie pažeidimus praneša kitai valstybės institucijai, jeigu ji įgaliota vykdyti atitinkamo įstatymo ar Vyriausybės nutarimo įgyvendinimo kontrolę ir priežiūrą.“

Pritarti

 

11.

Seimo narys
J. Urbanavičius
2022-06-10

2

(32)

 

(3)

 

(10)

Argumentai:

Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 5 dalies 3 punkte numatoma reglamentuoti, kad savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus.  Tokiu būdu, dvi institucijos turi atlikti

Pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuoto valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų byla turės būti teikiama tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiu būdu, dvi institucijos turės atlikti veiksmus dėl žemės sklypo suformavimo / pertvarkymo, kuriuos šiuo metu atlieka viena institucija. Dirbtinis išskaidymas prailgins procesą ir neduos jokios naudos. Sprendimas suformuoti / pertvarkyti  žemės sklypą yra neatsiejamai susijęs su kadastro duomenų nustatymu, todėl neaišku, kodėl tai turėtų daryti dvi institucijos, kai veiksmas yra vienas.

Šiuo metu žemės sklypo kadastro duomenų bylos pateikimo, tikrinimo, derinimo, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir kiti darbai atliekami elektroninėmis ryšio priemonėmis Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“, kuri yra pritaikyta vienai institucijai. Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ pertvarkymas ir kitų institucijų funkcijoms vykdyti yra neracionalus ir reikalaujantis didelių papildomų išteklių ir kaštų.

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalį 10 punktu ir nustatyti, kad žemės sklypų formavimo procesas išliktų vientisas ir jį vykdytų viena institucija:

„10) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;

1011) išduoda kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti;

1112) organizuoja žemės išteklių naudojimo stebėseną;

1213) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;

1314) prižiūri ir kontroliuoja, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas;

145) vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus ;

1516) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas.“

Pritarti

 

12.

Seimo narys
J. Urbanavičius
2022-06-10

2

(32)

 

(5)

 

(3)

Argumentai:

Prie 11 pasiūlymo.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 5 dalies 3 punktą:

5. Savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje:

1) tvirtina žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;

2) organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą;

3) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;

4)3) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei;

5)4) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikia Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;

6)5) sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo klausimus;

7)6) teikia pasiūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti;

8)7) organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą;

9)8) atlieka kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas.“

Pritarti

 

13.

Seimo narys
J. Urbanavičius
2022-06-10

2

(351)

 

(3)

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 351 straipsnio 3 dalyje Nacionalinei žemės tarnybai nustatoma valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcija, užtikrinant, kad savivaldybių administravimo subjektai, įgyvendindami jiems suteiktą valstybinės žemės patikėjimo teisę, laikytųsi  įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, o nustačius pažeidimus reikalautų juos pašalinti ir gintų valstybės, kaip žemės savininko, interesus. Numatomas painus, sudėtingas kontrolės vykdymo mechanizmas, tačiau Įstatymo projekte nenumatyta, kad būtų nustatoma atskira priežiūros ir kontrolės vykdymo tvarka, kurioje būtų detalizuojami konkretūs veiksmai, kuriuos atliktų kontroliuojanti institucija.

Tinkama valstybinės žemės naudojimo priežiūra ir kontrolė galima tik tokiu atveju, kai aiškiai reglamentuota, kokius veiksmus, kokia tvarka ir kokiomis sąlygomis gali atlikti prižiūrinčioji institucija.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 351 straipsnio 3 dalį, 4 dalį ir 352 straipsnio 1–3 dalis, papildant nuostata, kad priežiūrą ir kontrolę vykdanti institucija ją atlieka Vyriausybės nustatyta tvarka:

„3. Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka:

1) tikrina, ar savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro sudaryti sandoriai ar patvirtinti administraciniai sprendimai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams;

2) derina arba atsisako derinti savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro sudaromus valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai atitinka Vyriausybės nustatytus;

4) neteisėtus savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, šio įstatymo 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti;

5) kai savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo, kreipiasi į teismą;

6) ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus prašo pateikti savivaldybių administravimo subjektų ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti.

 

Pritarti

 

14.

Seimo narys
J. Urbanavičius
2022-06-10

2

(352)

 

(4)

 

Argumentai:

prie 13 pasiūlymo.

 

Pasiūlymas:

„4. Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę:

1) susipažinti su savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro priimtais administraciniais sprendimais, susijusiais su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;

2) rašytiniu kreipimusi pareikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro priimtų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie nėra viešinami, kopijų, taip pat savivaldybės kolegialių administravimo subjektų posėdžių protokolų kopijų. Šis pareikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos;

3) kreiptis į savivaldybės administravimo subjektus ar valstybės įmonės Žemės informacijos centrą dėl informacijos, susijusios su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo;

4) išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas sustabdyti, teikti pasiūlymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, arba reikalauti, kad būtų neatidėliojant įgyvendinamas įstatymas, vykdomas Vyriausybės nutarimas, motyvuotu nurodymu tokį pasiūlymą ar reikalavimą atšaukti, jeigu jie dar neįvykdyti.“

Pritarti

 

15.

Seimo narys
J. Urbanavičius
2022-06-10

2

(352)

 

(1,

2,

3)

 

Argumentai:

Prie 13 pasiūlymo.

 

Pasiūlymas

„352 straipsnis. Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų įgyvendinimo tvarka

Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka:

1) teikia motyvuotą pasiūlymą atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialus valdymo organas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas – per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą informuoti Nacionalinę žemės tarnybą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako ginčijamą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti pasiūlymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, šį administracinį sprendimą skundžia administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka:

1) pateikia atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį reikalavimą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialus valdymo organas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas – per 5 darbo dienas nuo rašytinio reikalavimo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį reikalavimą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti rašytinį reikalavimą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto neveikimo.

3. Atlikdama išankstinę savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektų priežiūrą, Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę:

1) tikrinti savivaldybės administravimo subjektams ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui priimti pateiktus administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektus. Administracinių sprendimų ar sandorių projektus savivaldybės administracija privalo Nacionalinei žemės tarnybai pateikti tokia pačia tvarka, kaip pagal savivaldybės tarybos veiklos reglamentą savivaldybės tarybos nariams pateikiami savivaldybės tarybos sprendimų projektai;

2) dalyvauti savivaldybės kolegialių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialių valdymo organų posėdžiuose, kai svarstomi priimti projektai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, ir kai yra pagrindas pranešti savivaldybės tarybos nariams ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialaus valdymo organo nariams, kad svarstomi projektai neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų.

Pritarti

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1625 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktas pastabas ir Seimo narių pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymai: nėra.

7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė – 3.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė.

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                                  (Parašas)                                                                      Aistė Gedvilienė

 

 

 

 

 

Biuro patarėja Aistrida Latvėnė


[1] https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/23925/valstybes-nekilnojamojo-turto-perduoto-savivaldybems-patikejimo-teise-valdymas

[2] Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų reg. Nr. XIVP-1625- XIVP-1644. Prieiga per internetą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/255467d0cc3e11ecb69ea7b9ba9d787b?jfwid=1c5jgiyol4.

[3] Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų reg. Nr. XIVP-1625- XIVP-1644. Prieiga per internetą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/255467d0cc3e11ecb69ea7b9ba9d787b?jfwid=1c5jgiyol4.

[4] Valstybės turto perdavimo patikėjimo teise ir savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 16 (Vyriausybės 2020 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 553 redakcija).

 

[5] Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų reg. Nr. XIVP-1625- XIVP-1644. Prieiga per internetą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/255467d0cc3e11ecb69ea7b9ba9d787b?jfwid=1c5jgiyol4.

[6] Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų reg. Nr. XIVP-1625- XIVP-16 44. Prieiga per internetą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/255467d0cc3e11ecb69ea7b9ba9d787b?jfwid=1c5jgiyol4.

[7] Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų reg. Nr. XIVP-1625- XIVP-1644. Prieiga per internetą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/255467d0cc3e11ecb69ea7b9ba9d787b?jfwid=1c5jgiyol4.

[8] Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų reg. Nr. XIVP-1625- XIVP-1644. Prieiga per internetą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/255467d0cc3e11ecb69ea7b9ba9d787b?jfwid=1c5jgiyol4.

[9] Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų reg. Nr. XIVP-1625- XIVP-1644. Prieiga per internetą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/255467d0cc3e11ecb69ea7b9ba9d787b?jfwid=1c5jgiyol4.

[10] Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų reg. Nr. XIVP-1625- XIVP-1644. Prieiga per internetą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/255467d0cc3e11ecb69ea7b9ba9d787b?jfwid=1c5jgiyol4.

[11] Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų reg. Nr. XIVP-1625- XIVP-1644. Prieiga per internetą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/255467d0cc3e11ecb69ea7b9ba9d787b?jfwid=1c5jgiyol4.

[12] Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų reg. Nr. XIVP-1625- XIVP-1644. Prieiga per internetą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/255467d0cc3e11ecb69ea7b9ba9d787b?jfwid=1c5jgiyol4.

[13] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. pasitarimo protokolas Nr. 55.

[14] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. pasitarimo sprendimo (protokolo Nr. 55 3 klausimas) priedas.

[15] Plano II skyriaus „Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų ir (ar) jų funkcijų optimizavimas“ 7 punktas.

[16] Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2022 m. kovo 10 d. įsakymas Nr. 1V-34 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 1V-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“.

[17] Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2020 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. 1V-194 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 1V-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo VTPSI taisyklės).

[18] Įstatymo 251 straipsnio 2 dalies 10 punkte reglamentuojama, kad skundas paduotas dėl pažeidimų vykdant statybą, kai statybos darbams nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, išskyrus atvejus, kai: įvyko ar gresia statinio avarija; statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, jeigu įtariama, kad statant tokį statinį yra pažeistas viešasis interesas; rašytinį sutikimą dėl statybos privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio, kai statyba vykdoma valstybinėje žemėje (išskyrus atvejus, kai skundas paduotas dėl inžinerinių statinių – užtvaros (tvoros, aptvaro, diendaržio, voljero), atraminės sienelės, liepto ir plokščio horizontalaus inžinerinio statinio – dėl kurių skundus nagrinėja žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantis viešojo administravimo subjektas (tokiu atveju skundas persiunčiamas nagrinėti pagal kompetenciją).

[19] Prieiga per internetą: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/23640/valstybines-zemes-valdymas-igyvendinant-zemes-tvarkymo-ir-administravimo-programa; https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/23447.

[20]  Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai).

[21] Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Kontrolės nuostatai).

[22] Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK).