PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2024 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMo PROJEKTO

NR. XIVP-3128

2023-10-19

Vilnius

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

Argumentai:

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“[1] patvirtintas Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles (toliau – Taisyklės) savivaldybės turėjo reorganizuoti ir / ar uždaryti mokyklas. 2018 m. šalyje 5,6 proc. suformuotų 5–8 klasių buvo jungtinės, kaimo vietovėse – 14,4 proc[2]. 2022 m. atnaujinus Taisykles jungtinių bendrosios paskirties 5–8 klasių savivaldybės pavaldumo mokyklose nebeliko. Nebeliko ir mokyklų, turinčių mažiau nei 60 mokinių.

Nuo 2024 m. pradedamas įgyvendinti įtraukusias ugdymas ir mokykloms reikės užtikrinti saugų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pavėžėjimą. Dėl šių ir kitų Taisyklių reikalavimų, ženkliai padaugėjo pavežamų mokinių skaičius, iš savivaldybių tai pareikalavo didesnių finansinių išteklių.

Mokinių vežiojimo į mokyklą paslauga – priemonė, padedanti gerinti ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo prieinamumą toliau nuo mokyklos gyvenantiems mokiniams. 2022 m. buvo vežiojama 2,9 proc. (2019 m. – 2,6 proc.) ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ir 20,5 proc. (2019 m. – 21,6 proc.) bendrojo ugdymo mokyklas lankančių mokinių. 2022 m. SUP turintys mokiniai sudarė 18,7 proc. (2019 m. – 23,4 proc.) vežiojamų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ir 18,4 proc. (2019 m. – 18,9 proc.) vežiojamų bendrojo ugdymo mokinių. Mokiniai ikimokyklinio ugdymo mokyklas dažniausiai pasiekia privačiu transportu (40 proc.; 36,6 proc. turinčiųjų SUP), geltonaisiais autobusais (31,1 proc.; 35,2 proc. turinčiųjų SUP); bendrojo ugdymo mokyklas – maršrutiniu transportu (36 proc.; 23,1 proc. turinčiųjų SUP), geltonaisiais autobusais (31,4 proc.; 43,5 proc. turinčiųjų SUP). Per 2018–2022 m. laikotarpį padaugėjus mokinių, besimokančių

pagal bendrojo ugdymo programas, padaugėjo ir vežiojamų mokinių skaičius: nuo 71 810 iki 73 274 mokinių. Į mokyklą vežiojamas kas penktas mokinys (2018 m. – 21,6 proc., 2022 m. – 20,8 proc.), ir tai yra gerokai daugiau, palyginti su ikimokyklinio ugdymo programų mokiniais[3].

Iki 2021 m. savivaldybėms didelė parama būdavo valstybės vykdoma Geltonųjų autobusų programa, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija centralizuotai pirkdavo autobusus ir paskirstydavo savivaldybių mokykloms. Savivaldybės, atliepdamos mokinių pavėžėjimo poreikį pirkdavo ir perka autobusus mokinių pavėžėjimui iš savo biudžeto, tačiau dėl finansų stygiaus to nepajėgia padaryti.

Pasiūlymas:

Skirti Švietimo mokslo ir sporto ministerijai 6 mln. eurų mokykliniams autobusams pirkti.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos.

[1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, 2011 m. birželio 29 d. Nr. 768, in: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.402875/ShIyhsYZXj