AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 16, 19, 27, 29 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1377 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 

 

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

 

Įstatymo projektas parengtas pastebėjus, kad priimtame įstatyme, kuris įsigalios 2019 m. sausio 1 d. nenustatytos įstatymo įgyvendinamosios nuostatos, t. y. neaptartas pareigas einančių seniūnų kadencijos pradžios klausimas įvedus kadencijas.

Įstatymo projekto tikslas – papildyti įstatymą įgyvendinamosiomis nuostatomis, reglamentuojančiomis neterminuotai į pareigas paskirtų seniūnų kadencijų įvedimo klausimą.

 

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

 

Įstatymo projekto iniciatoriai – Seimo nariai G. Kindurys, G. Burokienė ir kiti, įstatymo projektą parengė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuras (biuro vedėja L. Milonaitė).

 

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:

 

2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Vietos savivaldos įstatyme seniūnui nustatoma 5 metų kadencija, kadencijų skaičius neribojamas. Seniūnas gali būti arba biudžetinės įstaigos vadovas, arba filialo vadovas. Abiem atvejais seniūnas yra valstybės tarnautojas, todėl jam taikomos ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. Valstybės tarnybos įstatyme, įsigaliosiančiame 2019 m. sausio 1 d., kuriame yra sudaromos prielaidos valstybės tarnautojų kadencijų įvedimui, yra aptartos tik situacijos, kai yra neterminuotai paskirtas įstaigos vadovas, o po įstatymo įsigaliojimo tai pareigybei yra nustatomos kadencijos. Tokiu atveju yra laikoma, kad pirma kadencija prasideda 2019 m. sausio 1 d. Šis reguliavimas neapima seniūnų, kurie yra filialo (t. y. padalinio) vadovai. Specialios normos nėra nustatytos ir Vietos savivaldos įstatyme. Analogiška padėtis dėl karjeros valstybės tarnautojams įvedamų kadencijų yra nustatyta ir 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Vyriausybės įstatyme. Šiame įstatyme taip pat yra nustatytos specialiosios normos, kad ministerijų kanclerių, paskirtų į pareigas neterminuotai, pirma kadencija pradedama skaičiuoti nuo 2019 m. sausio 1 d.

 

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

 

Siūloma nustatyti, kad iki įstatymo įsigaliojimo į pareigas neterminuotai priimtiems seniūnams nuo įstatymo įsigaliojimo nustatoma penkerių metų kadencija eiti atitinkamos seniūnijos seniūno pareigas. Kadangi seniūnams kadencijų skaičius nėra ribojamas, tai reikštų, kad pareigas einantys seniūnai tęstų darbą penkerius metus, o paskui galėtų dalyvauti konkurse kitai kadencijai.

 

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

 

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

 

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

 

Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

 

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

 

Įstatymo projektas nesusijęs su verslo sąlygomis.

 

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

 

Kitų teisės aktų priimti ar pakeisti nereikės.

 

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

 

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekte naujos sąvokos nesiūlomos.

 

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

 

Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

 

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:

 

Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikia.

 

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

 

Įstatymo projektas nesusijęs su papildomų lėšų poreikiu.

 

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

 

Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

 

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

 

Seniūnas, kadencija, įstatymo taikymas.

 

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

 

Nėra.

 

Seimo nariai

Guoda Burokienė,

Zenonas Streikus,

Gintautas Kindurys,

Povilas Urbšys