PASIŪLYMAS DĖL NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2932(3)
2023-10-17
Vilnius
|
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||
|
1. |
4 |
|
3 |
Argumentai:
Lietuvoje 89 proc. žmonių turi nuosavą būstą, nemaža dalis jų dalį atlyginimo skiria paskolai už būstą mokėti. Europos Centrinio Banko (ECB) 2023 m. rugpjūčio mėn. duomenimis, Lietuvoje bankų būsto paskolų palūkanų normos siekė 5,75 proc. ir atsiliko tik nuo Latvijos. ECB jau dešimt kartų iš eilės didino pagrindines palūkanų normas ir negali garantuoti, kad jau pasiektas palūkanų normų pikas.
Dėl prastėjančių būsto įperkamumo rodiklių yra viešai įspėjęs ir Lietuvos bankas (LB) - norint įsigyti vidutinį būstą, šiuo metu reikia jau daugiau vidutinių atlyginimų nei prieš vienus ar dvejus metus. Per pandemiją vidutiniam būstui įsigyti reikalingas vidutinių mėnesinių atlyginimų skaičius išaugo nuo 67 iki 75.
LB skaičiavimais 2023 I ketv. Lietuvoje buvo išduota 108 924 paskolų. Vidutinė būsto paskolos likutinė vertė siekė daugiau nei 42 tūkst. eurų. Vidutinė vienos būsto paskolos likutinė vertė dėl aukštos infliacijos ir griežtėjančių skolinimosi sąlygų per metus paaugo 4,6 proc.
Pagrindinių Lietuvos būsto paskolas teikiančių bankų duomenimis (Swedbank, SEB, Luminor), vidutiniškai besiskolinantys asmenys yra 33-35 m. poros, kurių bendros pajamos per mėnesį „į rankas“ siekia 2000-2800 Eur, jų paskolos siekia ~90-105 tūkst. eurų. Tai – jaunos šeimos, besiformuojanti vidurinioji klasė.
Tuo tarpu, įgyvendinus dabartiniame NT mokesčio įstatymo projekte siūlomą modelį, Vilniaus m. neapmokestinama 1,5 medianos riba siektų 90 tūkst. eurų, Kaune - 62 tūkst. eurų, Klaipėdoje - 71 tūkst. eurų, o NT vertė virš šių sumų galėtų būti apmokestinama 0,05-4 proc. tarifais. Pavyzdžiui, pritaikius 1 proc. mokesčio dydį Vilniuje už 150 tūkst. eurų vertės būstą reikėtų mokėti papildomus 600 eurų, Kaune už 100 tūkst. eurų vertės būstą - 385 eur, Klaipėdoje - už 120 tūkst. eurų vertės būstą 490 eurų.
Pabrėžtina, kad regionuose, esant mažesnei NT medianai (pvz., Kėdainiuose, kur mediana siekia 14 tūkst. eurų), gali apskritai būti pristabdytas naujų NT objektų šeimoms vystymas, kadangi NT mokestis jiems būtų neproporcingai didelis. Tai pažeistų horizontalaus teisingumo principą.
Esant neapibrėžtai ekonominei situacijai, viešojoje politikoje būtina vengti tiek sprendimų, mažinančių būsto įperkamumą gyventojams, tiek apsunkinančių finansinę situacijų tų žmonių, kurie būstus yra įsigiję, ypač paėmus paskolą, todėl siūlome neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto.
Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 4 straipsnį 3 punktu ir jį išdėstyti taip:
„3) pagrindinį gyvenamąjį būstą.“
|
|
2. |
6 |
2 |
|
Argumentai:
Lietuvoje 89 proc. žmonių turi nuosavą būstą, nemaža dalis jų dalį atlyginimo skiria paskolai už būstą mokėti. Europos Centrinio Banko (ECB) 2023 m. rugpjūčio mėn. duomenimis, Lietuvoje bankų būsto paskolų palūkanų normos siekė 5,75 proc. ir atsiliko tik nuo Latvijos. ECB jau dešimt kartų iš eilės didino pagrindines palūkanų normas ir negali garantuoti, kad jau pasiektas palūkanų normų pikas.
Dėl prastėjančių būsto įperkamumo rodiklių yra viešai įspėjęs ir Lietuvos bankas (LB) - norint įsigyti vidutinį būstą, šiuo metu reikia jau daugiau vidutinių atlyginimų nei prieš vienus ar dvejus metus. Per pandemiją vidutiniam būstui įsigyti reikalingas vidutinių mėnesinių atlyginimų skaičius išaugo nuo 67 iki 75.
LB skaičiavimais 2023 I ketv. Lietuvoje buvo išduota 108 924 paskolų. Vidutinė būsto paskolos likutinė vertė siekė daugiau nei 42 tūkst. eurų. Vidutinė vienos būsto paskolos likutinė vertė dėl aukštos infliacijos ir griežtėjančių skolinimosi sąlygų per metus paaugo 4,6 proc.
Pagrindinių Lietuvos būsto paskolas teikiančių bankų duomenimis (Swedbank, SEB, Luminor), vidutiniškai besiskolinantys asmenys yra 33-35 m. poros, kurių bendros pajamos per mėnesį „į rankas“ siekia 2000-2800 Eur, jų paskolos siekia ~90-105 tūkst. eurų. Tai - besiformuojanti vidurinioji klasė.
Tuo tarpu, įgyvendinus dabartiniame NT mokesčio įstatymo projekte siūlomą modelį, Vilniaus m. neapmokestinama 1,5 medianos riba siektų 90 tūkst. eurų, Kaune - 62 tūkst. eurų, Klaipėdoje - 71 tūkst. eurų, o NT vertė virš šių sumų galėtų būti apmokestinama 0,05-4 proc. tarifais. Pavyzdžiui, pritaikius 1 proc. mokesčio dydį Vilniuje už 150 tūkst. eurų vertės būstą reikėtų mokėti papildomus 600 eurų, Kaune už 100 tūkst. eurų vertės būstą - 385 eur, Klaipėdoje - už 120 tūkst. eurų vertės būstą 490 eurų.
Pabrėžtina, kad regionuose, esant mažesnei NT medianai (pvz., Kėdainiuose, kur mediana siekia 14 tūkst. eurų), gali apskritai būti pristabdytas naujų NT objektų šeimoms vystymas, kadangi NT mokestis jiems būtų neproporcingai didelis. Tai pažeistų horizontalaus teisingumo principą.
Esant neapibrėžtai ekonominei situacijai, viešojoje politikoje būtina vengti tiek sprendimų, mažinančių būsto įperkamumą gyventojams, tiek apsunkinančių finansinę situacijų tų žmonių, kurie būstus yra įsigiję, ypač paėmus paskolą, todėl siūlome neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto.
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pagrindinis gyvenamasis būstas
neapmokestinamas Nekilnojamojo turto mokesčiu
|
|
3. |
7 |
6-7 |
|
Argumentai:
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus ir pritarus neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto, asmenims, turintiems teisę gauti piniginę socialinę paramą, lengvata dėl pagrindinio gyvenamojo būsto taps nebeaktuali, nes toks būstas bus nebeapmokestinamas.
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnio 6 ir 7 dalis ir jas išdėstyti taip:
„
|
|
4. |
12 |
2 |
|
Argumentai:
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus ir pritarus neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto, siūloma išbraukti nuostata, kaip apskaičiuoti mokesčio tarifus, taps neaktuali, nes toks būstas bus nebeapmokestinamas.
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Bendraturčiai mokestį moka proporcingai jiems tenkančiai (jų įsigyjamai)
nekilnojamojo turto daliai. |
Teikia
Seimo nariai