Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 21, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 277
STENOGRAMA
2023 m. gegužės 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Dabar pradėsime gegužės 23 dienos vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 61 Seimo narys.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1690(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1690. Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Taip, yra keturi straipsniai pradžioje. Dėl jų pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ir tada dėl I skyriaus yra pasiūlymų. Kviečiu M. Danielę, komiteto pranešėją. Pirmasis siūlymas yra Teisės departamento praėjusių metų gruodžio 21 dienos, jam siūloma pritarti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Pirmajam skirsniui, sakykime taip, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl antrojo skirsnio yra Seimo nario A. Bagdono pasiūlymas. (Balsai salėje) Suprantu, kad jūs prašysite dėl to balsuoti, taip? Komitetas nepritaria, prašysite dėl to balsuoti. Mes tuomet dėl jūsų siūlymo ir kitų siūlymų spręsime per balsavimo intervalą. Ačiū, kol kas tuomet darome tokią mažą pertrauką. Ačiū pranešėjai. Spręsime dėl pasiūlymų per balsavimo intervalą.
14.03 val.
Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2528(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2528(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime per balsavimo intervalą.
14.04 val.
Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatymo Nr. XII-1672 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1496(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1496. Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra pastabų, pasiūlymų. Galime pritarti? Pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra A. Matulo pasiūlymas dėl įsigaliojimo. Kolegos, komitetas tam pritarė, bet gal tuomet tikslumo dėlei palikime irgi per balsavimą, maža kas, kad galėtume su komiteto pirmininku viską nuosekliai priimti. Tuomet dėl šio įstatymo apsispręsime taip pat per balsavimo intervalą.
14.05 val.
Įmonių atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 1, 2, 3, 26, 29 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo dešimtuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2480(2)ES, Administracinių nusižengimų kodekso 223 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2481(2), Administracinių nusižengimų kodekso 12, 33, 223, 321, 325, 327, 401, 4131, 558, 560, 569, 578, 579, 589, 608, 609, 610, 611, 617, 618, 620, 621, 644, 664, 665 straipsnių, XXXIX skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 323 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-785 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2482(2), Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 90, 92, 93, 94, 223, 544, 545 straipsnių, XI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 851 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1382 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2483(2), Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 2, 12, 26, 28, 32, 35, 43, 49, 521, 61, 62, 68, 73 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2484(2) (svarstymas)
Toliau yra 2-4.1 klausimas, visas paketas – Įmonių atskaitomybės įstatymo kelių straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo dešimtuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2480 ir lydimieji. Svarstymo stadija.
Motyvai bus po pasiūlymų. Visada mes iš pradžių sprendžiame dėl pasiūlymų, tuomet sprendžiame dėl motyvų ir galima pasisakyti. Darbotvarkės 2-4.1 klausimas. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto… A. Čepononio salėje nematau. Gal kas iš Biudžeto ir finansų komiteto norėtų pristatyti išvadą? J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Komisijos sprendimas ir pasiūlymai: pasiūlymų negauta. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Čia tik patikslinu, kad yra ir dėl pagrindinio projekto, ir dėl lydimųjų, iš jų vieną lydimąjį svarstė Biudžeto ir finansų komitetas.
Taip pat yra Audito komiteto išvada. Pranešėja yra R. Budbergytė. Aš pakviesčiau Rasą pristatyti Audito komiteto išvadą dėl šio paketo, rodos, trijų projektų: Įmonių atskaitomybės, Administracinių nusižengimų kodekso ir Finansinių atskaitų audito. Prašom.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Audito komitetas buvo papildomas komitetas ir savo posėdyje priėmė sprendimą pritarti šiam projektui. Pasiūlėme pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas, kurioms Audito komitetas jau buvo pritaręs, taip pat Audito komiteto pateiktus siūlymus. Buvo balsuojama vienbalsiai už. Pagrindinis komitetas pritarė tiems mūsų siūlymams. Iš viso buvo pateikti septyni siūlymai: šešiems pritarta visiškai, vienam buvo pritarta iš dalies, tai yra dėl Įmonių atskaitomybės įstatymo.
Dėl Administracinių nusižengimų kodekso papildomas Audito komitetas savo posėdyje taip pat pritarė šiam projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į mūsų pateiktus siūlymus. Taip pat buvo balsuojama vienbalsiai už. Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė Audito komiteto pasiūlymams. Iš viso buvo teikti du pasiūlymai, jiems abiem visiškai pritarta.
Ir dėl Finansinių ataskaitų audito įstatymo pakeitimų Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, priėmė sprendimą pritarti šiam projektui, pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos ir Teisės departamento pateiktą pastabą, kuriai Audito komitetas pritarė. Už tai buvo balsuota vienbalsiai.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Įmonių atskaitomybės įstatymas, Audito komitetas… Atsiprašau. Dar svarstė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kviečiu pirmininkę I. Haase į tribūną pristatyti šio paketo taip pat, rodos, tris įstatymus, dėl kurių komitetas pasisakė. Prašom.
I. HAASE (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2481. Taip pat buvo apsvarstytas ir įstatymo projektas Nr. XIVP-2482, ir įstatymo projektas Nr. XIVP-2483. Kiekvienam projektui buvo pritarta vienbalsiai. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Sprendimai analogiški dėl visų kitų įstatymų projektų.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkei. Dėl šio paketo darbotvarkės 2-4.1 klausimo – Įmonių atskaitomybės įstatymo yra gautas Audito komiteto pasiūlymas dėl įsigaliojimo datos. Pagrindinis komitetas jam pritarė iš dalies. Aš suprantu, kad jeigu būtų galima (Audito komitetas, pagrindinis komitetas, pritaria, kad pritaria iš dalies tokiam siūlymui), tai gal galime jam pritarti bendru sutarimu ir iš karto eiti prie motyvų? Galime? Ačiū.
Diskutuoti nėra norinčių. Dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Balsuosime dėl šio įstatymo paketo balsuoti numatytu laiku.
14.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Liną Pernavą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi“ projektas Nr. XIVP-2704 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5.1 klausimas.
Prieš tai turiu perskaityti balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Liną Pernavą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi“ projekto Nr. XIVP-2704 priėmimo. Iš viso išduota 110 biuletenių, rasta 110 biuletenių, galiojančių – 108, negaliojančių – 2: už – 69, prieš – 23, susilaikė 16. Vadinasi, nutarimas yra priimtas. (Gongas) Sveikinimai direktoriui. (Plojimai)
14.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-2338(2), Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2339(2), Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2340(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, dirbame toliau. Dabar yra darbotvarkės 2-5.1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projekto svarstymas. Tikrai nemažai komitetų šį klausimą svarstė. Kviečiu visų pirma Audito komiteto atstovę R. Budbergytę pristatyti 2-5 klausimą. Taip, nutarimas „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas ir Seimo statuto pakeitimo projektas. Audito komiteto išvada.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas… Ne tas dokumentas, ką jūs… Taip, Audito komitetas… Labai atsiprašau, žinokite, labai daug medžiagos. Audito komitetas balsavo ir 3 buvo už, 2 susilaikė dėl to, kad… Dabar dėl visų pasiūlymų balsuojame, taip?
PIRMININKAS. Dabar bendra išvada, o pasiūlymus mes svarstysime šiek tiek vėliau. Dabar svarbu bendrą išvadą pristatyti.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Audito… (Balsas salėje) Ką? Jeigu galite, prašau. Aš labai rimtai. Aš labai rimtai.
PIRMININKAS. Tuoj, viskas bus gerai.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Jis gali kaip specialistas padėti, žinokite. Ne? Aš atsiprašau, bet aš šioje medžiagoje nerandu. Nėra gale. Gale yra pasiūlymai. Komiteto sprendimas, šitas. Audito komitetas priėmė sprendimą pritarti komiteto posėdyje svarstytam patobulintam Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo projektui – 4 balsavo už, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat yra svarstę ir kiti komitetai šį įstatymų projektų paketą. Ar yra Kultūros komiteto atstovų? (Balsas salėje) Pristatysiu aš. Gal tada Sveikatos reikalų komiteto atstovas L. Slušnys pristatytų, kaip Sveikatos reikalų komitetas pasisakė dėl šio nutarimo projekto. Taip pat Švietimo ir mokslo komitetas svarstė. Jeigu L. Nagienė pasiruošusi, galėtų pristatyti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą. Atsiprašau, L. Slušnys Sveikatos reikalų komiteto ir tada L. Nagienė. Prašau.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Mes, atrodo, jau pradedame varžytis, kuris prie tribūnos pirmas pribėgsime.
PIRMININKAS. Taip, prašau.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti projektui Nr. XIVP-2338 ir siūlyti pagrindiniam Seimo Audito komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Švietimo ir mokslo komiteto atstovę L. Nagienę kviečiu pristatyti išvadą.
L. NAGIENĖ (DFVL). Švietimo ir mokslo komitetas iš esmės pritarė Vidaus audito tarnybos paskyrimo projektui, tačiau siūlė Švietimo tarybą išbraukti iš to sąrašo ir spręsti pagrindiniam komitetui.
PIRMININKAS. Dėl siūlymų tikrai apsispręsime vėliau. Žmogaus teisių komitetas svarstė. Gal kas iš jo galėtų padėti mums atsakyti į klausimą, koks yra Žmogaus teisių komiteto sprendimas? Tada kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komitetą, taip pat svarstė pakete esantį Statuto pakeitimą. Pristatys išvadą I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projektą Nr. XIVP-2340(2). Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Seimo statuto projektui Nr. XIVP-2340(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kultūros komitetas taip pat svarstė Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektą ir siūlė pagrindiniam Seimo Audito komitetui tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Pritarta bendru sutarimu.
Žmogaus teisių komitetas irgi svarstė tą patį įstatymo projektą. Jis siūlė grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kontrolierių įstaigos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos raštuose išdėstytus argumentus, taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kad Seimo nutarime turi būti įtvirtintas Seimui atsakingų institucijų sąrašas. Už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 1.
Taigi, kolegos, dėl viso įstatymų paketo, aš matau, nėra norinčių kalbėti. Yra pasiūlymai Švietimo ir mokslo komiteto, taip pat Seimo narių A. Žukausko ir L. Nagienės. Dėl šių pasiūlymų apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.19 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 30, 45, 53, 71, 74, 77, 140 straipsnių, III dalies pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 471 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-2531(3) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo projektas. Atsiprašau, tikrai dar nebalsuojame, balsuosime šiek tiek vėliau. Išvadą dėl Seimo statuto kviečiu pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę I. Haase. Prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 11, 45, 53, 71, 74, 77, 140 straipsnių ir III dalies pavadinimo pakeitimo projektą Nr. XIVP-2531(2). Komiteto sprendimas – pritarti. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Pasiūlymų taip pat nėra.
Dėl motyvų. J. Razma nori kalbėti už. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tas kalbėjimas už čia jau bus be didelio įkvėpimo, nes pagrindinis komitetas priėmė A. Širinskienės pataisą ir Etikos ir procedūrų komisijoje, priešingai negu visose kitose komisijose, negalės būti komiteto narių pavaduotojų. Labai keista, kad vienoje komisijoje yra tokia nesisteminė išimtis, bet, šiaip ar taip, projektas sutvarko kai kuriuos formalumus. Kaip minėjau, kitose komisijose bus numatyti tie pavaduojantys nariai, tai bus, kaip ir komitetuose dabar yra. Aš manau, kad šiek tiek prisidės prie komisijų darbo efektyvumo, prie kvorumų užtikrinimo. Čia kai kurie kiti formalumai dėl pranešimų apie posėdžių nelankymą, manau, bus naudingi tiesiog sprendžiant tam tikrą situaciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Apsispręsime balsuodami vėliau.
14.21 val.
Baudžiamojo kodekso 191 ir 192 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2454(2), Administracinių nusižengimų kodekso 122 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2455(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-7 klausimai – Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymų projektų svarstymas. Kviečiu I. Haase pristatyti TTK išvadą dėl abiejų šių pakeitimų.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 191 ir 192 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2454. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš, susilaikiusių nebuvo.
Taip pat svarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 122 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2455. Analogiškai komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti, vadinasi, balsuosime vėliau balsuoti numatytu laiku.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
14.23 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 5, 6, 7, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2628(2), Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2629(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo ir Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymų projektai. Svarstymo stadija. Aplinkos apsaugos komitetas buvo pagrindinis. Matau, pirmininkės nėra. Gal kas galėtų, norėtų iš Aplinkos apsaugos komiteto pristatyti išvadą? Matau, kad nėra savanorių, teks man.
Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti šiam įstatymui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu. Čia dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo.
Taip pat svarstė Žemės gelmių įstatymo pakeitimą. Komiteto sprendimas – taip pat pritarti Žemės gelmių įstatymo 5 ir 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Dėl motyvų taip pat nebuvo norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2682(3), Seimo nutarimo „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIVP-2745(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas. Kviečiu D. Šakalienę pristatyti NSGK išvadas dėl šio ir lydimojo projektų. Prašau.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė išvadą dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos nuostatų patvirtinimo projekto ir komisijos sudarymo projekto. Abiem projektams pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Dėl motyvų irgi nėra norinčių kalbėti. Balsuosime per balsavimo intervalą.
14.25 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2448(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2448(2) svarstymas. Sujungtas klausimas iš trijų. Svarstė du komitetai. Svarstė Švietimo ir mokslo komitetas. Ar kas galėtų pristatyti ŠMK išvadą? E. Pupinis užtikrintai eina į tribūną. Kviečiu jį pristatyti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, komitetas svarstė ir priėmė sprendimą pritarti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2448(2), parengtam sujungus projektus Nr. XIVP-2448, Nr. XIVP-2587, Nr. XIVP-2675, ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat svarstė Socialinių reikalų ir darbo komitetas šį klausimą. Komiteto pranešėjos R. Petrauskienės nematau. Gal kas iš SRDK norėtų pristatyti komiteto išvadą? Teks man tada.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat svarstė šį Atmintinų dienų įstatymo projektą ir nusprendė pritarti pakeitimo įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui jį patobulinti, atsižvelgus į projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, diskusija. Joje užsirašė kalbėti S. Tumėnas. Kviečiu į tribūną.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Mieli kolegos, nebūčiau ėjęs kalbėti, jeigu nebūčiau sutrikęs posėdžio pradžioje, kai pabandžiau pasakyti tarsi ir visiems akivaizdžią tiesą, kad yra nesąmonių nesąmonė, kai į vieną puodą sumetamos net penkios atmintinos dienos. Čia aš jau esu skeptikas ir pritariu kolegai K. Masiuliui. Dar daugiau, man keistai pasirodė Seimo sekretoriato vadovės ar ne vadovės, nežinau, kuri taip keistai sureagavo, kad taip negalima daryti, turi būti krūvoje. Jeigu yra negerai, tai kas draudžia mums, Seimo nariams, ištaisyti tą nesusipratimą, aš nesuprantu.
Dabar yra penkios atmintinos dienos. Nacionalinė emancipacijos diena, tebūna. Pasaulinė nevyriausybinių organizacijų diena. Nuostabu. Nevyriausybininkai Lietuvoje puikiai dirba kiekviename mieste, kiekviename rajone. Pritariu. Tačiau kovo 24-oji bus jau Nuotoliu dirbančiųjų diena. Nežinau, ar čia tik tą dieną nuotoliu dirbsime ateityje, ar kaip bus, neaišku. Toliau Tarptautinė tolerancijos diena. Kolegos, pritarsite, kad tolerancija kiekvieną dieną turi būti, o ne tik vieną dieną ją prisiminti reikėtų, tą toleranciją. Toliau Lietuvių polifoninių dainų – sutartinių – diena. Visiškai iš kito pasaulio, iš vertybinio pasaulio, iš mūsų tautos istorijos atkeliavusi šita diena. Bet ji tik paliudijo „Eurovizijoje“, kai mūsų sutartinių tiktai porą elementų pavartojo ir visiems buvo įdomu, priminė, kad tas tradicines vertybes mums reikia saugoti, nes mes dėl jų ir esame įdomūs pasauliui. Tačiau Polifoninių dainų – sutartinių – dieną lyginti su Nuotoliu dirbančiųjų diena, atleiskite.
Dabar aš ir nežinau, norėčiau su jumis pasitarti. Čia panašiai kaip ir su Seimu: jeigu du ar trys Seimo nariai padarė ką nors ne taip, nesuprantu priežasties, kodėl turi atsakyti visas Seimas ir mes visi už tuos žmones, kurie nusižengė. Tai čia kitu lygmeniu irgi vyksta keistas dalykas, kai įkaitu tampa kuri nors diena, nes viskas sudėta į vieną krūvą. Taigi, kai kurioms atmintinoms dienoms aš nuoširdžiai pritariu, kai kurioms ne visai pritariu, bet visiškas nesusipratimas, kad mes kelsime rankas arba už visas, arba prieš visas. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Tiktai pastebėsiu, kad tikrai įmanoma priėmimui užregistruoti siūlymą, kur tai, kas nepatinka, būtų išbraukta, tai, kas patinka, paryškinta, ir viską dar įmanoma tame projekte nuveikti, ką jūs tik galėtumėte, norėtumėte nuveikti. Dabar ši diskusija baigta.
Kolegos, aš norėčiau pasitarti dėl 1 straipsnio. Dėl jo yra Seimo nario J. Džiugelio pataisa, kuri tiesiog yra išdėstoma nauju punktu ir pernumeruojami punktai. Pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Aš suprantu, kad tai yra techninė pataisa. Ar mes jai galime pritarti dabar, bendru sutarimu, kad galėtume dėl viso projekto spręsti vėliau? Galime? Matau, nėra prieštaraujančių, tai aš siūlau tai fiksuoti, kad mes tam pritariame ir tada kalbame dėl viso įstatymo projekto motyvų. A. Bagdonas – už. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Iš tiesų, toks atvejis turbūt pirmas, kada mes penkis atskirus siūlymus iš esmės sukeliame į vieną. Visiškai pritariu kolegai, kad neteisinga būtų balsuoti dėl visų.
Tikrai pritariu dėl Pasaulinės nevyriausybinių organizacijų dienos. Seimo Pirmininkė ėmėsi iniciatyvos ir, norėdama atkreipti dėmesį į nevyriausybininkų indėlį į Lietuvos gyvenimą, įregistravo šią dieną. Tikrai džiugu ir aš abiem rankom tikrai palaikau, kad tokia atmintina diena metuose būtų, kad mes ne tik padėkotumėme tą dieną nevyriausybininkams, bet ir kartu su jais prisimintumėme nuveiktus darbus ir tą pridėtinę vertę, kurią kuria nevyriausybinis sektorius.
Tačiau visiškas nesusipratimas yra Nuotoliu dirbančiųjų diena. Aš niekaip nesuprantu, kas norėtų tokią dieną švęsti ir kokia yra tos dienos šventimo prasmė. Tai aš labai tikiuosi, kad priėmimo stadijoje mes šį nesusipratimą tikrai išspręsime, rasime būdų – ar per siūlymus, ar kažkokį kitokį būdą, nes balsuoti už prasmingas dienas ir įtvirtinti visišką nesusipratimą, man atrodo, būtų visiškas nesusipratimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku. Kas galėjo pagalvoti, kad ir tai taps skaldančiu klausimu.
14.33 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 351 ir 352 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2765, Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2766, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2767, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 9, 20, 23, 25, 26, 30, 34, 37, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2768, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2769, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 3, 4, 5, 7, 9, 12, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2770, Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2771, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2772, Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 2, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2773, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 15, 151 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2774, Želdynų įstatymo Nr. X-1241 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2775, Vandens įstatymo Nr. VIII-474 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2776, Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2777, Statybos įstatymo Nr. I-301 14 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2778, Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2779, Kelių įstatymo Nr. I-891 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2780, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2781, Geležinkelių transporto kodekso 9, 231 ir 302 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2782 (pateikimas)
Dabar judame toliau. Kadangi lenkiame darbotvarkę, tai aš dabar kviesiu aplinkos ministrą S. Gentvilą, visų pirma, pateikti darbotvarkės 2-15 klausimą – Žemės įstatymo ir lydimųjų įstatymų projektų paketą. Jame yra tikrai nemažai įstatymų. Prašau, ministre.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai, gerbiami Lietuvos piliečiai ir gyventojai, Vyriausybės vardu teikiame antrąjį žemės politikos pertvarkos paketą. Yra didelis lūkestis, kad šitas žemės pertvarkos paketas būtų priimtas jau šią pavasario sesiją, ir su pagrindiniais įstatymų uždaviniais norėtume supažindinti.
Truputis priešistorės. Prieš gerus metus, birželį, Seimas priėmė administracinę pertvarką, tai yra žemės politiką pavedė formuoti ne Žemės ūkio ministerijai, o Aplinkos ministerijai ir numatė, kad 2024 metų sausį žemės įvairių politikos instrumentų įgyvendinimo funkcijos pereis vietos savivaldai ir savivaldybės taps valstybinės žemės patikėtinėmis visuose miestuose ir miesteliuose. Šiandien mes jau esame identifikavę, kad sausio 1 dieną Lietuvos miestams, miestų savivaldybėms pereis maždaug 52 tūkst. hektarų valstybinės žemės teritorijos patikėjimo teise. O miesteliuose arti 70 tūkst. hektarų pereis iš Nacionalinės žemės tarnybos į savivaldybių administracijas kaip valstybinė žemė. Tačiau didysis lūkestis buvo, kad pertvarka suteiktų ir kokybinį šuolį, ne tik administracinį persiskirstymą. Būtent šituo paketu mes norime išpildyti tą lūkestį, kuris buvo teiktas įvairiausių institucijų pirminiame pertvarkos pakete ir dabar susiformavęs per svarstymus. Nuo rugsėjo mėnesio iki sausio dirbo darbo grupė, buvo gerų 50 susitikimų, nuomonių derinimų ir mes turime šiandien paketą, kurį teikiame Seimui. Jis visiškai turėtų įsigalioti sausio 1 dieną.
Kokią naudą po šito paketo pajustų savivaldybės? Jos taptų iš esmės vienu beveik visų miestų valdomų valstybinės žemės patikėtinių procesų langeliu. Anksčiau reikėdavo gauti daugelį atskirų leidimų iš Nacionalinės žemės tarnybos dėl įvairiausių galimų statybos rūšių, atstumų nuo valstybinės žemės, aukštingumo, įvadų ir taip toliau, o savivaldybėms šiandien sukuriame įrankį, ir savivaldybės aptarnaus vieno langelio principu beveik dėl absoliučiai visų valstybinės žemės klausimų miestuose ir miesteliuose.
Mes sukuriame aiškias prielaidas, kad jau metų pabaigoje galėtume užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą Vilniuje, Vilniaus rajone ir Trakuose, kai bus patvirtinta nauja Trakų istorinio nacionalinio parko tvarkymo schema per dvejus metus. Mes sukuriame aiškesnį žemės nuomos santykių principą, ir apie jį šiek tiek išsamiau, sukuriame informacines sistemas 60 savivaldybių, nes kol kas Nacionalinė žemės tarnyba buvo viena didžioji patikėtinė ir dabar, išskaidžius valstybinę žemę į 60 savivaldybių kaip patikėtinių, mums reikės ir skaidrios sistemos, ir aiškių kontrolės mechanizmų, tad šiuo įstatymu tai sukuriame.
Visų pirma, kad žemę galėtų savivaldybės valdyti įstatymų paketais, mes aprašome ir institualizuojame elektronines sistemas, kuriomis naudosis savivaldybės ir jomis jos galės tiek suteikti leidimus, tiek priimti sprendimus. Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, miestuose ir miesteliuose, viena vertus, ir valdo žemę, kita vertus, išduoda ir statybos leidimus. Kad tas ryšys būtų labai aiškus, labai greitas, šie pakeitimai daugelyje įstatymų yra įgyvendinami.
Kad būtų 60 savivaldybių vienoda praktika, matome, kad tarp savivaldybių dažnai išsiskiria praktika, kaip jos įgyvendina vieną ar kitą funkciją, užtikriname šitokių įvairių taikymo procedūrų vienodumą ir Nacionalinė žemės tarnyba taps kontroliuojančia institucija valstybinės žemės patikėjimo teise valdomų sklypų ir kitu panaudojimo atveju.
Informaciniai ištekliai yra būtinybė tokioms aiškios kontrolės, savalaikės kontrolės galimybėms ir nuo šio įstatymo priėmimo savivaldybės įvairius leidimus, kuriuos seniau išduodavo Nacionalinė žemės tarnyba raštu, galės išduoti šiuos sutikimus per bendrą „Infostatybos“ sistemą. Gyventojas, verslininkas ar pati savivaldybė, ar kitos institucijos, besikreipdamos sutikimo ar statybos leidimų, naudosis viena vienintele sistema, tai yra „Infostatyba“. Kartu sukuriamos sistemos objektyviai kontrolei, nes valstybė turės turėti duomenis apie tai, kaip ir kada naudojama žemė vietos savivaldos ir kitų patikėtinių.
Šis paketas iš esmės labai stipriai yra susijęs ir su sklypų formavimu, ir nuoma prie esamų pastatų. Šiandien Lietuvoje vis dar, deja, yra įprasta, kad pastatai neturi priskirtų žemės sklypų, nors be žemės sklypo pastatas, nei gyvenamasis, nei komercinis, iš esmės negali funkcionuoti. Ir mes numatome galimybę, kaip spręsti šiuos klausimus. Šiuo paketu taip pat labai aiškiai aprašome, kaip bus užbaigtas žemės atkūrimo procesas, nuosavybės atkūrimo procesas, numatome galimybę susigrąžinti sklypus ir kitos paskirties, ne tik gyvenamosios statybos, bet ir ūkinės komercinės veiklos.
Taip pat numatome galimybę nuosavybės atkūrimą grąžinti ne pagal sklypų kiekį, bet plotą. Pavyzdžiui, Vilniuje šiandien jau yra suformuota pakankamai sklypų pagal plotą, bet nepakankamas skaičius, todėl įstatymu sukuriama galimybė grąžinti plotą. Galbūt bendrasavininkiai pretenduotų į vieną sklypą išsidalindami esamą suformuotą sklypą.
Numatome užbaigimo datą – šių metų pabaigą. Kad savivaldybės būtų motyvuotos užbaigti atkūrimo procesą, mes numatome prievolę – jos galės išnuomoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims valstybinę žemę tik tuomet, kai savivaldybėje bus užbaigtas restitucijos procesas. Labai svarbus įstatymų uždavinys yra leisti suformuoti sklypus prie pastatų, nes, kaip minėjau, pastatai negali egzistuoti be žemės. Nemažai pakeitimų ir principų, leidžiančių prie pastatų suformuoti tinkamus naudoti sklypus. Kita vertus, labai aiškiai parašoma, kada negalima suformuoti tokių sklypų. Pavyzdžiui, kai teritorijų planavimo dokumentuose yra numatytas pastatų griovimas, tai prie jų neformuojami sklypai. Čia būtų vienas iš tokių pavyzdžių pajūrio, Šventosios mediniai nameliai. Arba uždraudžiama sudaryti ir išnuomoti valstybinę žemę prie statinių, kurie iš esmės yra jau sunykę, tokie kaip blokai ar absoliučios pastatų liekanos, kad nebūtų piktnaudžiaujama, o iš esmės valstybė atsiimtų tą žemę ir išpirktų likutinę nuosavybę.
Taip pat numatomi pokyčiai dėl užstatymo mokestinės aplinkos. Savivaldybėms suteikiama teisė atleisti nuo savo pajamų dalies. Tai yra bendras principas tiek Žemės mokesčio, tiek Nekilnojamojo turto mokesčio, tiek Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme, kad savivalda turi tą teisę. Tam, kad išskaidrintume procesą ir atskirtume įgyvendinimą nuo kontrolės, mes išskiriame ir dalį funkcijų perduodame Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, išplečiame jos įgaliojimus, kad patys statybų inspektoriai to paties reido metu galėtų kontroliuoti statinių ir pastatų statybą ir būklę, kartu pažiūrėtų, ar nėra nelegalaus valstybinės žemės užėmimo, servituto pažeidimo ar kitų dalykų. Nacionalinė žemės tarnyba tampa viena, koordinuojančia vadinamąja superpatikėtine valstybinės žemės. Ji prižiūri, ar nėra piktnaudžiaujama valstybine žeme tiek savivaldybėse kaip patikėtinėse miestų ir miestelių teritorijose, tiek kituose patikėtiniuose. Tuo tarpu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atlieka žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, tai yra servitutai, galimas valstybinės žemės užvaldymas ar kitas neteisėtas valstybinės žemės naudojimas.
Baigdamas tikrai norėčiau paprašyti Seimo skubos tvarka apsvarstyti šitą projektą. Yra didelis 60 savivaldybių lūkestis, kad šitas procesas būtų skaidrus. Darbuotojų lūkestis irgi taip pat yra, kad jie iš anksto žinotų, kaip kada keičiasi jų funkcijos, kada jie pereina į savivaldybių administracijas, kiek etatų, finansų pereina. Dėl šių dalykų būtina priimti sprendimus dar šioje pavasario sesijoje.
Labai dėkoju už dėmesį ir mielai atsakysiu į klausimus. Jų, tikiuosi, bus.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Yra norinčių keletas paklausti. A. Skardžiaus salėje nematau. Klausia S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas ministre, už išsamų pristatymą. Na, iki šiolei Nacionalinė žemės tarnyba vis kaip šventa karvė buvo, bet čia dabar ji taip netikėtai dingsta iš panoramos šiek tiek ir atsiranda valstybės įgaliota institucija. Ar čia viena konkreti bus ta įgaliota institucija, ar čia bus galimi įvairūs variantai?
Toliau. Ypač daug funkcijų pereina savivaldybėms, taip? Minėjote ir 52 tūkst. hektarų valstybės žemės perėmimą pasitikėjimo pagrindu, 70 tūkst. minėjote hektarų. Ar savivaldybės, seniūnijos tam yra pasirengusios? Po šios kadencijos, pats matote, kaip kai kurie merai ypač sunerimę, kad tos srities…
PIRMININKAS. Laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …darbai, kuriuos pristatote, vos ne jiems ant pečių yra kraunami. Ar yra tai aptarta, numatyta ir ar tada bus finansavimas savivaldybėms? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Labai teisingas klausimas. Ačiū už progą pasisakyti, nes ir darbuotojai laukia šio atsakymo. Šiandien Nacionalinėje žemės tarnyboje dirba 950 darbuotojų arba bent tiek etatų yra. Labai svarbu įstatymą priimti dabar – iki metų vidurio, kad suteiktume aiškumą savivaldybėms, kas, kokie etatai konkrečiai pereina kaip valstybės deleguota funkcija su finansavimu savivaldybių administracijoms sausio 1 dieną. Kadangi tai palies beatodairiškai visas 60 savivaldybių, dėl to sprendimų nukėlimo į rudenį jau ir perspėjimų tvarka, ir… Jūsų klausimas yra aktualus ir jis pasiekia ausis kiekvieno mero, savivaldybės administracijos direktoriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio darbuotojo. Priėmus įstatymą, bus labai aišku, kokios funkcijos ir kaip, kokia apimtimi pereina, ir turėsime pakankamus terminus pasiūlyti funkcijas. Bet iš esmės planuojama, kad iš tų 950 darbo vietų apie 300–400 etatų pereis savivaldybių administracijoms, o dalis pereis Statybų inspekcijai.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų aš manau, kad galų gale gal ir anksčiau reikėjo tų Nacionalinės žemės tarnybos pokyčių. Mes žinome, ir kokių buvo gyventojų nusiskundimų, ir visko buvo. Dabar mane domina vis dėlto įgaliota valstybės institucija, ką jūs turite omenyje? Kaip jūs užtaisysite spragas teisės aktų, galbūt komitetuose svarstydami labai daug Teisės departamento pastabų? Pasakykite man, ar ten, kur yra valstybinė žemė, gali statyti statinius nemokamai? Apie kokius kriterijus jūs būtent šiame teisės akte kalbate? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū už palaikymą. Nacionalinės žemės tarnybos turbūt yda buvo, kad pati ir įgyvendino, ir savipriežiūra užsiėmė. Tai neturėtų būti atliekama tos pačios institucijos. Dabar, išskaidžius įgyvendinimą ir priežiūrą, tikrai pagerės ir bus objektyviau.
Dabar dėl valstybės įgaliotos institucijos. Čia yra bendras Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės principas, kad iš esmės į visus įstatymus reikia įtraukti tokią nuostatą – ne konkretų institucijos pavadinimą, bet Vyriausybės įgaliotą instituciją, kad Seimas apsisprendžia dėl politikos, o Vyriausybė pasirenka kelią, kaip, kokią instituciją pasitelkiant reikia įgyvendinti politiką. Turbūt tokių pakeitimų matysite daugiau. Vienas iš pavyzdžių buvo, kai prieš metus ėjome ir pakeitėme Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos. Tik dėl to turėjome 20–30 įstatymų pakeisti. Čia būtų toks pavyzdys.
Dėl kriterijų. Dabar yra taikoma valstybinei žemei, kai yra išnuomota ne aukciono būdu, tai yra ne per aukcioną, o priskirta prie esamo statinio, ir jeigu didinate užstatymo intensyvumą arba aukštingumą, gali susidaryti mokestis iki 75 %, tai jis yra skirstomas: pusė – į savivaldybės biudžetą, pusė – į valstybės biudžetą. Įstatymu leidžiama savivaldybei atleisti nuo savo dalies, bet įstatyme iš karto įrašoma tai, ką V. Bakas yra inicijavęs dėl daugiabučių aikštelių, yra įrašoma dėl viešosios infrastruktūros objektų ir yra įrašoma dėl energetinių bendrijų ir atsinaujinančios energetikos objektų. Papildomai įrašoma ir tai, kad savivaldybės taryba gali apsibrėžti kriterijus, pagal kuriuos ir kiti objektai būtų, kad būtų aišku. Čia buvo esminė pastaba Specialiųjų tyrimų tarnybos projekto rengimo metu, kad mes turėtume tuos aiškius kriterijus, o ne būtų atleidžiama individualiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. R. Tamašunienės nematau. Klausia K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, dėkoju už pristatymą. Mano būtų du klausimai.
Pirmasis klausimas lokalesnis. Jūs minėjote dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos – galimybė bus grąžinti. Ar tai suponuoja, kad naujų sklypų neatsiras, ar tai galbūt iš tos pertvarkomos teritorijos būtų grąžinami sklypai?
Antras klausimas dėl „Infostatybos“. Ar tai reiškia, kad sumažės „Infostatybos“ derinančių šalių, nes buvo nemažai derinusių projektus? Ar tai reiškia, kad tas ratas sumažės ir lengviau bus derinti projektus? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū už konkrečius klausimus. Kaip valstybė grąžinome nuosavybę arti 700 tūkst. Lietuvos gyventojų. Liko apie 3 tūkst., iš jų 28 gyventojai laukia Trakų mieste, tačiau Trakų mieste yra 30 metų senumo tvarkymo schema, kuri neleidžia suformuoti sklypų Trakų istoriniame nacionaliniame parke. Šiuo metu Kultūros ministerija jau nupirko rengėją ir organizuoja schemos atnaujinimą, bet tik parengus naują schemą atsirastų galimybė suformuoti naujus sklypus, tai užtruktų minimum dvejus metus. Bet mes turbūt pateikę įstatymą pateiksime pasiūlymą dėl įstatymo, kad visgi galima būtų Lentvaryje, jeigu yra gyventojų valia, sugrąžinti tokių apimčių sklypus, tada gyventojams nereikėtų laukti dvejų metų, bet galėtų jau… Tai aptarta ir su Trakų savivaldybe, ir su Kultūros paveldo departamentu.
Dėl „Infostatybos“. „Infostatyba“ iš esmės yra bendra sistema statybų leidimams išduoti, bet kadangi savivaldybės taps valstybinės žemės patikėtinėmis, pavyzdžiui, jeigu yra prašymas statyti daugiabučio namo aikštelę, tai savivaldybė jau nebeturi atsiklausti Nacionalinės žemės tarnybos, o pati kaip patikėtinė išduoda statybos leidimą, vadinasi, pati ir pritaria. Be to stalo teniso žaidimo tarp institucijų sutaupomi mėnesiai laiko ir viskas vyksta bendroje „Infostatybos“ sistemoje, bet čia yra viešasis objektas. Dėl privačių statybų Nacionalinė žemės tarnyba išduodavo iki septynių leidimų: dėl aukštingumo, atstumo nuo gretimo sklypo, vandens įvado tiesimo, servitutų ir taip toliau, tai mes juos suspaudžiame į vieną sutikimą ir tą sutikimą suteikia savivaldybė, o ne Nacionalinė žemė tarnyba.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Ačiū, ministre. Dėl viso paketo dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime šiek tiek vėliau.
14.52 val.
Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2758 (pateikimas)
Dabar, matau, K. Navickas, žemės ūkio ministras, yra su mumis. Darbotvarkės 2-12 klausimas – Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2758. Pateikimo stadija. Kviečiu pristatyti.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai ir narės, populiariai vadinamas Pieno įstatymas, turiu paminėti, galioja šiandien, bet 2021 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad kai kurie galiojančio įstatymo punktai prieštarauja Konstitucijai, ir dėl to iš jo liko iš esmės rėmas. Tai viena priežastis, kodėl mes teikiame šitą įstatymo pakeitimą.
Kita yra daug svarbiau ir aktualiau. Dabartinė pieno krizė aiškiai parodė, kad silpniausia ir neapginama grandis yra smulkūs ir vidutiniai pieno gamintojai, patys smulkiausi ūkininkai. Situacija yra ta… Ką mūsų siūlymas iš esmės keičia, mes panaikiname vadinamąsias pieno kainas pagal pieno grupes. Tai tikrai labai iškreipia rinką ir nepalankiai buvo vertinta, ypač pačių smulkiausių gamintojų. Kita vertus, įstatymas, ne įstatymas, o dabartinė galiojanti tvarka nereglamentuoja visų vadinamųjų priedų ir priemokų mokėjimo, nes pagal bazinę pieno kainą yra nustatoma ta pirminė grandis, o paskui iki 47 % gali būti jau mėnesio pabaigoje perskaičiuojama ta pieno kaina ir tada iš tikrųjų labai stipriai paveikia, neigiamai paveikia, pačią kainodarą ir ūkininkai negali programuoti, prognozuoti savo būsimų išlaidų.
Trečias dalykas, kurį mes siūlome įstatymu, kad tie priedai ir priemokos būtų ne didesni nei 20 %. Kitas dalykas yra tai, kad už tą patį pieno kiekį, pristatomą iki pieno perdirbimo įmonės, kaip pieno perdirbėjai arba pieno gamintojai žargonu vadina – iki vamzdžio, būtų mokama vienoda kaina. Noriu pasakyti, kad nebūtų diferenciacijos, nes mes turime tikrai labai negerą praktiką, kuomet skatiname įvairiomis priemonėmis, per kaimo plėtros programas ūkininkus kooperuotis, tačiau kooperatyvai, surinkdami pakankamą kiekį pieno ir atveždami iki pieno gamintojų, vis tiek gauna mažesnę kainą. Įstatymas iš esmės, kaip ir sakiau, pirmiausia nukreiptas į patį smulkiausią ir vidutinį pieno gamintoją, tai ūkininko interesų gynimas yra neišvengiamas ir labai prašau Seimo apsvarstyti ir pritarti šiam siūlymui. Tokia įstatymo esmė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra norinčių paklausti. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, sveikinu jūsų bandymus kaip nors reaguoti į tas visas problemas. Tačiau turbūt rinka yra rinka. Iš tikrųjų ir tie, kurie perka, ir tie, kurie parduoda, irgi skaičiuoja savo kaštus ir kai kuriais atvejais jie kiekvienas turi savo pagrindimą. Ar nemanote, kad vis dėlto tie tokie įsikišimai į rinką ne visada pasiekia tuos rezultatus, kuriuos mes norime reguliuoti įstatymu? Šiuo atveju vis tiek pagrindinis kriterijus yra sąžiningumas, iš tikrųjų žmoniškas elgesys ir abipusis supratimas. Ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš sutinku esminiu klausimu su jumis. Tikrai nebuvau ir nebūčiau kitomis sąlygomis didelis rinkos reguliavimo šalininkas. Bet patikėkite, neturime kitos išeities, nes ūkininko šeima, laikanti nuo 1 iki 10, 15, 20 karvių ir daugiau – 50, yra labai svarbi kaimo ląstelės dalis. Pagal verslo logiką, rinkos logiką vis tiek viskas orientuojama į didelius gamybinius kompleksus. Mes negalime jokiais būdais ignoruoti kaimo gyvybingumo konteksto, nes čia ne tik ekonomika.
Dar kartą noriu pabrėžti: ūkininkas, dirbdamas, laikydamas gyvulius, priduodamas pieną… Tai yra taip pat jo ir socialinis gyvybingumas, ir ekonominis ir tai yra to paties kaimo dalis, kaimo gyvybingumas. Patikėkite, nėra kitos išeities. Kaip sakiau, nesu didelis šalininkas rinkos reguliavimo, bet neturime kitų instrumentų, valstybė negali ir neturi galimybių visada kaip nors bandyti dotuoti ir panašiai. Juo labiau kad ta dotacija, arba parama, vis tiek galų gale nusėda į kainą nebūtinai ūkininko naudai. Tai šiuo atveju minimalus rinkos reguliavimas reikalingas.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamas kolega, teko apsilankyti pas ne vieną smulkųjį ūkininką. Ir jūs labai teisingai pasakėte, 20 ar 30 karvių – jis dirba juodai. Lygiai taip pat jis išlaiko savo šeimą, dirbdamas šitame nedideliame savo ūkelyje. Kaip jūs sakote, išskaidžius į tas grupes, kai būdavo didesni kiekiai, gaudavo visai kitokią kainą, ir būdavo sutartys.
Bet mano klausimas. Žiūriu, kad netaikoma kooperatyvams. Jeigu jie nėra kooperatyvų nariai, bet yra pasirašę sutartis su kooperatyvais, kaip tokiu atveju? Nes kooperatyvams, tiesiog ir aiškinamajame rašte yra, netaikomas šitas teisės aktas. Kaip bus tada?
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Matote, jūsų klausime yra užkoduoti keli dalykai. Kalbant apie valstybės pagalbą arba visas priemones, kurias finansuoja Europos Sąjungos dalis, pats kooperatyvas kaip vienetas nėra naudos gavėjas ir ūkininkas naudos gavėjas. Todėl, pavyzdžiui, kaip dabar yra, net 8 mln. paskirstymo dalis, mes paramą papildomai duodame kooperatyvų nariams, bet ne pačiam kooperatyvui, nes kooperatyvas yra kaip gėris, kuris realizuoja tuos dalykus. Ir daugiau priemonių yra numatyta būtent kooperatyvų nariams. Bet naudos, finansinės naudos, arba paramos, gavėjas yra pats ūkininkas.
Kalbant apie įstatymą, tai tos gamintojų grupės… Čia iš tikrųjų išplėsta ta kooperatyvo dalis ir kooperatyvas yra. Mes tikrai norime ir siekiame, kad kooperatyvo… Kaip pavyzdys: jeigu 2 tonas pristatytų iki gamyklos ūkininkas arba 2 tonas pristatytų kooperatyvas, per kooperatyvą, jisai gautų vienodą kainą. Dabar taip nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Ačiū jums už pateikimą. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuodami 15 val. 40 min. Toks yra balsavimo intervalas paminėtas.
15.00 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 12, 13, 15, 16, 17, 18, 20, 241 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2740 (pateikimas)
Taip pat matau, kad yra R. Juška, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas. Aš jį tada pakviesiu pateikti darbotvarkės 2-16 klausimą – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2740, taip pat dar gal ir rezervinį vėliau pateikti. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Pasiruošęs. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui pristatytos 2022 metų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos veiklos ataskaitos svarstymo metu iškeltus klausimus dėl įstaigos veiklos efektyvumo didinimo. Projektą inicijavo VTEKʼas. Parengė VTEKʼas kartu su mūsų komiteto biuru.
Įstatymo projektu siekiama: pirma, optimizuoti skirtingų pranešimų nagrinėjimo terminus; antra, suteikti VTEKʼui teisę teikti lobistams raginimus pateikti, patikslinti arba papildyti skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją bei asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, raginimus deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą; leisti daryti ir saugoti VTEKʼo posėdžių vaizdo įrašus (dabar daromi ir saugomi tik garso įrašai); ketvirta, įvardinti vieną aiškų subjektą, nagrinėjantį savivaldybių tarybų narių ir merų interesų derinimo problematiką, nustatyti, kad tokius tyrimus atlieka tik savivaldybių tarybų etikos komisijos, o jų sprendimai gali būti skundžiami VTEKʼui (dabar tokius tyrimus gali pradėti tiek etikos komisijos, tiek VTEKʼas); penkta, didinti teisėkūros ekonomiškumą, atsisakant perteklinio reguliavimo, kaip VTEKʼo įstatyme tiesiog atkartojamos kitų įstatymų nuostatos, bet nenumatoma jokių specialių taisyklių.
Komiteto nariai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toks pateikimas. Dabar yra klausimų dėl šio projekto. V. Semeška. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau pasiteirauti, kas jus paskatino pakeisti darbo apmokėjimo visas sąlygas VTEKʼo nariams, taip pat panaikinti visas socialines garantijas. Na, radikalūs pasikeitimai. Ar čia buvo derinta su VTEKʼu, ar čia jūsų iniciatyva ir ką tai duos? Ačiū.
R. JUŠKA (LSF). Jūs apie šį įstatymo projektą? O kur čia apie darbo užmokestį? Aš norėčiau klausimų, kurie susiję su įstatymo projektu.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą.
R. JUŠKA (LSF). Koks darbo užmokestis – Valstybės tarnybos įstatyme, šiandien jo nesvarstome.
PIRMININKAS. Tvarka.
R. JUŠKA (LSF). Aš pasiruošęs rezervinį.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, atsakėme į klausimus dėl šio įstatymo projekto, dėl VTEKʼo. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Vadinasi, balsuosime balsuoti numatytu laiku.
15.04 val.
Įstatymo Nr. I-833 „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2744 (pateikimas)
Kadangi R. Juška yra tribūnoje ir yra pasiruošęs, kaip sakė, tai prašom pateikti rezervinį 5 klausimą – įstatymo projektą Nr. XIVP-2744.
R. JUŠKA (LSF). Čia, kolegos, labai paprastas. Pati Savivaldybių asociacija atkreipė dėmesį ir kreipėsi į komitetą. Ji siūlo pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. I-833 „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“, nes tapo nebeaktualus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Trumpas ir aiškus pateikimas, toks, kad klausimų nėra.
Dėl motyvų po pateikimo nėra norinčių kalbėti. Vadinasi, balsuosime balsuoti numatytu laiku.
Gerbiami kolegos, dirbome spėriai. Būtent todėl mes dabar neturime daugiau pranešėjų, kurie galėtų pateikti įstatymų projektus. Mano siūlymas, nes balsavimo intervalas yra 15 val. 40 min., per jį mes turėsime spręsti ir dėl įstatymų projektų, ir dėl pasiūlymų dėl įstatymų projektų, padaryti pertrauką iki 15 val. 30 min., susitikti šiek tiek anksčiau prieš balsavimo intervalą, turbūt tuo laiku jau bus pranešėjai, pateikti dar likusius įstatymų projektus ir pradėti paskutinį šios dienos balsavimą. Pertrauka iki 15 val. 30 min.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, 15 val. 30 min. baigėme posėdžio pertrauką ir turime dar keletą pateikimų. Mes galėtume taip sutarti, kad nuo 15 val. 40 min. į prasidedantį balsavimo intervalą bandytume sudėti visus klausimus, dėl kurių šiandien reikia apsispręsti, kad tai būtų paskutinis balsavimo intervalas.
15.30 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2711 (pateikimas)
Dabar yra dar keli pateikimai. Aš kviesčiau G. Skaistę, pasiruošusi, matau. Tai darbotvarkėje įrašytas 2-17 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu pateikti tribūnoje. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į 2022 metų birželio mėnesį gautą Europos Komisijos oficialų pranešimą dėl poreikio patikslinti europinės direktyvos perkėlimą į Lietuvos teisėkūrą. Siūloma patikslinti Lietuvos hibridinio subjekto sąvokos apibrėžtį tik tiek, kiek tai susiję su valdymo dalies reikalavimu, vietoj daugiau kaip 50 % nustatant 50 % ar daugiau. Toks yra patikslinimas. Anksčiau šis įstatymas jau buvo pateiktas Vyriausybės, buvo pateikimo stadija, svarstymo stadiją Seime perėjo, bet kadangi pakeitimas buvo teiktas dėl Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, o per tą laiką įstatymas buvo priimtas, šiuo metu reikia tiesiog perkelti tas pačias siūlytinas nuostatas į Pelno mokesčio įstatymo pagrindinį įstatymą. Tai ir yra siūloma tam, kad būtų galima šioje sesijoje priimti ir kad mūsų teisės aktai atitiktų Europos direktyvas, kaip yra reikalaujama.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Klausiančių nėra. Ačiū, ministre, už pristatymą. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime dėl šio įstatymo pakeitimo gana greitai.
15.32 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 28, 42, 43, 44, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2759, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 564 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1726 16, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2760, Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2761 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-14.1 klausimo paketas – dviejų Švietimo įstatymų daugelio straipsnių ir Profesinio mokymo įstatymo pakeitimas. Kviečiu J. Šiugždinienę į tribūną. Čia matau dėl vedimo tvarkos A. Vyšniauską. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, čia mes truputį susistumdėme, bet draugiškai. Pusvalandžio pertraukėlės norėčiau šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Yra fiksuojamas prašymas pusvalandžio pertraukos. Aš tikrai atidžiai stebėjau salę, kaip čia viskas buvo. Jūs, Vilija, taip pat norėtumėte pasakyti. Prašau.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš noriu paprašyti iki kito posėdžio pertraukos.
PIRMININKAS. Na, tai dabar balsuojame visų pirma dėl pusvalandžio pertraukos, frakcijos vardu. Taip, balsuojame dėl pusvalandžio pertraukos dėl šito 2-14 klausimų paketo.
Balsavo 97: už – 57, prieš – 19, susilaikė 21. Tai yra pusvalandžio pertrauka.
Gerbiami kolegos, taip pat yra dar prieš tai nepateiktas įstatymo projektas, darbotvarkės 2-13 klausimas… (Balsai salėje) Pusvalandžio pertrauka, taip. Kolegos, natūralu, kad balsuojame dėl to, kas yra pasiūlyta pirmojo, yra pasiūlyta pusvalandžio pertrauka, jai Seimas pritarė.
15.35 val.
Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 preambulės, 2, 3, 4, 5, 6, 8 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2762 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo projekto Nr. XIVP-2762 taip pat pateikimas. D. Kreivys yra kviečiamas į tribūną pateikti šį įstatymo projektą. Prašau.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas svarstyti sinchronizacijos įstatymo pakeitimo projektas. Projekto tikslas – sudaryti teisines sąlygas ir prielaidas pasirengti ankstesnei elektros sistemos desinchronizacijai nuo IPS/UPS sistemos 2024 metais. Lietuva nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios kryptingai ir nuosekliai siekė ankstesnės sinchronizacijos, šitaip siekdama sumažinti grėsmes mūsų energetiniam ir valstybės saugumui. Šiam tikslui pasiekti mes esame padarę tiek techninius, tiek teisinius namų darbus.
Baltijos šalių ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriai intensyviai dirba ir baigia atlikti papildomas technines studijas, kurios parodys elektros sistemos techninį pasirengimą sinchronizuotis ankstesniais terminais. Turėdami studijų rezultatus ir jais remdamiesi, jau artimiausiu metu sieksime bendro visų Baltijos šalių politinio sutarimo dėl strateginės energetinės nepriklausomybės tikslo – paankstintos sinchronizacijos įgyvendinimo. Ankstesnė sinchronizacija yra mūsų prioritetinis uždavinys. Lietuva kryptingai ir nuosekliai siekia šio tikslo, skirdama visus reikiamus išteklius ir dėdama visas pastangas, kad mūsų elektros sistema būtų parengta paankstintai sinchronizacijai kaip įmanoma greičiau. Tai parodo ir visai neseniai sėkmingai atliktas nepriklausomo veikimo bandymas, kai Lietuvos energetinė sistema buvo pervesta į salos režimą, ir mes patys valdėme dažnį. Šiuo klausimu Lietuvoje turime visų institucijų palaikymą. Klausimas gegužės mėnesio pradžioje buvo aptartas VGT – Valstybės gynimo taryboje.
Taigi apibendrinu: įstatymo pakeitimu atliekame teisinius namų darbus. Įstatyme siūlome nustatyti (čia yra turbūt pagrindinis, esminis dalykas), kad Lietuvos elektros energetikos sistema turi būti techniškai parengta susijungti ir dirbti sinchroniniu režimu su paminėtais Europos tinklais 2024 metais. Taip būtų sukurtos teisinės prielaidos ankstesnei sinchronizacijai. Taigi, kaip minėjau, techninius namų darbus darome visu tempu. Čia yra teisiniai dalykai, teisiniai namų darbai, kuriuos mes parlamente turime padaryti todėl, kad po studijų rezultatų su aiškiomis techninėmis galimybėmis galėtume teisiškai įgyvendinti sinchronizacijos projektą. Siūlau Seimui balsuoti už šitą įstatymą, nes jis, kaip minėjau, yra labai svarbus mūsų tiek energetiniam, tiek nacionaliniam saugumui. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkui. Yra keletas norinčių paklausti. A. Skardžiaus nematau. L. Nagienė turi klausimą. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Šį kartą galiu klausti, ar ne? Nebesistumdau.
Gerbiamas ministre, prašau pasakyti, šitas sinchronizacijos teisės aktas priimtas 2012 metais. Dabar jūs irgi prašote skubos tvarka. Mes jau ėjome žingsnis po žingsnio, kaip teisingai jūs pasakėte, būtent dėl to, kad būtume nepriklausomi ir tikrai ta jungtis atsirastų su Lenkija ir kitomis šalimis. Sakykite, kodėl taip vėlai ir mes tik šiandien sprendžiame šitą klausimą? Mes galėjome tiktai prasidėjus karui, prieš metus, jau teikti. 2012 metais jau buvo pati pradžia, užuomazga šito įstatymo ir visos ankstesnės vyriausybės irgi kažkodėl delsė. Kodėl taip?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Žiūrėkite, įstatymą taisėme turbūt ne vieną kartą ir šį kartą įstatymas yra taisomas todėl, kad galėtume anksčiau tai padaryti. Šiuo metu mes sudarėme visas technines prielaidas tai padaryti anksčiau. Šita Vyriausybė sudarė prielaidas anksčiau sinchronizuotis techniškai. Griežtas projektų valdymas, pagrindinių projektų, kurių mirtinai reikia sinchronizacijai, įgyvendinimas ir jų priežiūra leidžia mums šiandien sakyti, kad Lietuva, kaip šalis, yra lyderiaujanti šitame procese ir kad mes galime tai padaryti. O po studijų, aš tikiuosi, kad ir mūsų kaimynams pasidarys aiškiau, kad mes tai galime daryti.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, dėkojame, kad toliau vystote mūsų energetinį nepriklausomumą, sinchronizuojate. Mano klausimas – dėl mūsų vidinių tinklų, nes puikiausiai suprantate, kad kuo didesnis energijos kiekis, ir atsinaujinančių šaltinių, ir sinchronizuojant, tuo didesnė apkrova ir mūsų vidaus tinklams. Kiek žinau ir kiek esu girdėjęs ir iš jūsų pasisakymų, kad šiuo atveju mes tiesiog dar turime smarkiai padirbėti. Kaip manote, ar atlaikys mūsų, liaudiškai sakant, tinklai?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Sinchronizacijos projekto apimtimi turime daug projektų, linijų stiprinimo projektų. Šiuo metu, netgi ką tik, yra pabaigtos kelios Jurbarko, Gumbinės linijos, ką tik užbaigtos yra. Daugybė tinklų linijų yra šiuo metu pertvarkomos. Tai galėtų būti vienas dalykas.
Mes pagal visą sinchronizacijos darbų planą turėsime visas linijas, kurios mums reikalingos, iki 2024 metų pradžios, kai numatome pagreitinti sinchronizaciją ir turėsime tuos projektus įgyvendinti. Kalbant apie skirstomąjį tinklą, kuris yra labai svarbus stengiantis integruoti kuo daugiau atsinaujinančių išteklių, ministerija planuoja tam panaudoti 83 mln. RRF lėšų, kad skirstymo tinklas būtų išplėstas, ypač tose vietose, kad būtų kuo didesnis efektas ir būtų galima prijungti kuo didesnę galią, o tie pinigai taip pat bus kryptingai panaudoti plečiant skirstomąjį tinklą. Ateityje, be abejo, esant poreikiui, žiūrėsime ir kitus šaltinius: ar tai Klimato kaitos, ar tai Modernizavimo fondą, šnekėdami kartu su Aplinkos ministerija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Ačiū ministrui. Dėl motyvų dėl šio projekto už kalbės L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų manau, kad mes visi turime pritarti šiam projektui, tik labai svarbu, kad ir kitos mūsų Baltijos šalys, Latvija, Estija, taip pat rengtųsi šitam sinchronizacijos etapui. Aš manau, kad tikrai nesutrukdys įgyvendinti iki 2024 m. sausio 1 d., taip, kaip ir nori vienerius metus paankstinti.
Manau, kad labai teisingu keliu einame, tai turėjome, aišku, daug anksčiau padaryti. Teisingai ministras sako, dabar mes einame priekyje visų kitų Baltijos šalių. Sveikinu ir manau, kad tikrai mes būsime nepriklausomi. Vis dėlto žalioji energija vystosi gana sparčiai ir šiuo atveju tikrai reikia galvoti apie tai, kad šiandien mes nuo Rusijos būsime nepriklausomi ir niekas mūsų negąsdins, kad atjungs elektrą ar mes neturėsime dujų, ar panašiai. Tikrai sveikinu ir siūlau palaikyti šitą projektą.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės P. Gražulis. (Šurmulys salėje)
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, jau 30 metų, girdžiu, įstatymo pataisas priimame, taisome, bet kaip neatsijungiame nuo Rusijos žiedo, taip neatsijungiame. Ir dar 30 metų kalbėsime, tikrai šitas Seimas kiek galima greičiau turi pasileisti. Pritariu premjerei I. Šimonytei. Sveikinu už tokią ryžtingą poziciją premjerę, kad jinai nesiblaško, turi pasileisti šitas Seimas, kuris paslydo ne ant banano žievės, o ant čekiukų.
PIRMININKAS. Nuomonės yra išsakytos. Balsavimo intervalas. Kviečiu apsispręsti: kas pritaria dabar svarstomam darbotvarkės 2-13 klausimui – Elektros energetikos sistemos sujungimo įstatymo projektui – po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 112: už – 111, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 20 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Gerbiami kolegos… Taip, J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Norėtume papildomai Energetikos ir darnios plėtros komisiją.
PIRMININKAS. Kaip papildomą komisiją. Taip, ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
15.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1690(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, tuomet einame į darbotvarkės pradžią dėl to, dėl ko dar nesame apsisprendę, tai yra darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1690(2). Priėmimas.
Kviečiu M. Danielę, Sveikatos reikalų komiteto pranešėją, į tribūną. Čia yra keletas pasiūlymų. Priminsiu, kad Teisės departamento pastabai, kuriai pritarė komitetas, mes pritarėme. Dabar yra Seimo nario A. Bagdono pasiūlymas. Kviečiu Seimo narį pristatyti šį siūlymą ir tuoj pat spręsime dėl jo palaikymo salėje. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, atsižvelgiant į tai, kad neįmanoma paneigti žalos mažinimo poreikio, jis vis dažniau diskutuojamas ir numatomas įvairiose pasaulio valstybėse, pavyzdžiui, Švedija jau sumažinusi rūkančiųjų skaičių iki 5,6 %. Tvirtinama nacionalinė darbotvarkė iki 2035 metų, joje taip pat reikia numatyti šią politinę kryptį ir galimybę ja pasinaudoti, jeigu būtų išpildytos pasiūlyme įvardijamos sąlygos. Be to, tokiam Verslo konfederacijos pasiūlymui, kurio pagrindu parengtas šis siūlymas, pritaria Seimo Priklausomybių prevencijos komisija.
Pats siūlymas skambėtų taip: papildyti nacionalinę darbotvarkę nauju 67.1.5 punktu, atsiradus daugiau nepriklausomų mokslinių tyrimų ir studijų apie skirtingą tabako ir nikotino produktų riziką bei keliamą žalą sveikatai, taip pat įvertinus, kad tabako žalos mažinimas derinamas su įrodymais, pagrįstais rūkymo prevencijos ir metimo priemonėmis, gali duoti esminės ir efektyvios naudos visuomenės sveikatai, svarstyti ir įgyvendinti konkrečias priemones, kurios sumažintų tabako ir nikotino gaminių vartojimą ir sukeliamą žalą.
Iš esmės tai yra neutralus siūlymas, jeigu ateityje atsirastų moksliniais tyrimais pagrįstų įvairiausių siūlymų, apie tai būtų galima tik svarstyti. Pasiūlymo esmė yra tokia. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, gal laiką taupydamas aš paklausiu, kad laikytume, jog yra 29 Seimo nariai, kad šitą siūlymą svarstome, ir tada apsispręsime dėl motyvų. Gerai? Laikome, kad yra. Prašom, kokia yra komiteto pozicija dėl šio siūlymo?
M. DANIELĖ (LF). Komitetas klausimą svarstė gegužės 17 dieną ir balsavo dėl šio pasiūlymo: už – 4, prieš – 2, susilaikė 3. Šiam pasiūlymui nepritarė.
PIRMININKAS. Nepritarė. Dėl motyvų. Dėl šio pasiūlymo už kalbės L. Slušnys. Prašom.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų palaikau, nes manau, kad mes labai daug žalos mažinimo dalykų išbraukėme ir visokius pasiūlymus jau pašalinome. Nemanau, kad šitas pasiūlymas, kuris iš esmės remiasi tuo faktu, kad jeigu atsiras mokslinių tyrimų, o tokių tyrimų jau yra Didžiojoje Britanijoje, kad kai kurie rūkymo įpročiai yra mažinami ir iš to tabako pereiname į kitas, nemanau, kad tai yra pats geriausias variantas. Bet šiuo atveju aš manau, kad palaikyti šitą pasiūlymą, tokį neutralų ir iš esmės nieko daug nereiškiantį, nėra didelės problemos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Aš nesutikčiau su kolega, kad tai yra neutralus pasiūlymas. Jau vien pažiūrėjus į tai, kas Sveikatos reikalų komitete šitą pasiūlymą gynė, tai apie sveikatą kalbėjo verslai, kurie yra tiesiogiai suinteresuoti šių produktų pardavimu, gamyba, pardavimo skatinimu ir panašiai.
Kalbant apie žalą, man būtų įdomu pamatyti tuos tyrimus, nes Pasaulio sveikatos organizacija tokio kaip tabako vartojimo žalos mažinimo iš viso net kaip termino nevartoja. Tad nežinau, ką mes čia išradinėjame.
Ir aš tik kolegoms priminsiu, su kokiu patosu buvo pristatinėjami tie visi nauji produktai, visokios elektroninės cigaretės ir panašūs reikalai, kai buvo kalbama apie mažesnę žalą. Kolega Linas yra gydytojas, ir tamsta puikiai žinai, kaip yra atliekami moksliniai tyrimai ir kiek metų užtrunka įrodyti žalą. Tai užtrunka, ko gero, dešimtmečius, ar ne? Ir mes čia kuriame iliuzijas vaikams mokyklose, kurie puikiai visas šitas diskusijas girdi, nugirsta apie galimą mažesnę žalą. Šiandien mes ištisai skaitome istorijas apie vaikus, kurie patikėjo tomis pasakomis, vartoja šituos produktus. Manau, yra didžiulė klaida tokias iliuzijas kurti, įsirašant tai į nacionalines darbotvarkes. Tikrai kviečiu šio siūlymo nepalaikyti, nes šio siūlymo tikrieji teikėjai yra šių produktų gamintojai, kurie nieko per daug neslėpdami Sveikatos reikalų komitete šią idėją ir palaikė, ir stūmė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu apsispręsti dėl šio pasiūlymo. Kas pritaria pasiūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame dėl A. Bagdono siūlymo dėl šios programos.
Balsavo 111: už – 45, prieš – 34, susilaikė 32. Nėra pritarta.
Replika po balsavimo – M. Maldeikis.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Mano balsą prašau skaičiuoti kaip už.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau, gerbiamieji kolegos, dėl programos 102 punkto yra Seimo narių A. Širinskienės, R. Žemaitaičio, A. Gedvilo, M. Puidoko, L. Girskienės, B. Pietkiewicz, R. Šarknicko pasiūlymas. Kviečiu turbūt A. Širinskienę pristatyti? Taip, prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Tai jau, matyt, man teks pristatyti kolegų ir mano pasiūlymą. O pasiūlymo esmė yra tokia, kad siūlome išbraukti iš nacionalinės darbotvarkės ilgamečius įsipareigojimus dėl narkotinių medžiagų dekriminalizavimo. Tiesiog suvokiame, kad šis Seimas, jei dar sugebės, tai apsispręs prieš pasileisdamas, o, matyt, kitiems seimams, kurie bus iki 2035 metų, vargu ar turėtų likti Laisvės partijos programos įpareigojimas tą padaryti. Tai labai kviečiame balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Irgi taupau laiką ir siūlau laikyti, kad yra 29, jeigu galime taip sutarti? Ir tada prašau pateikti, kokia yra komiteto pozicija.
M. DANIELĖ (LF). Komitetas klausimą svarstė gegužės 17 dieną. 5 balsais už, 5 balsais prieš ir lemiamu pirmininko balsu komitetas nepritarė tokiam siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl motyvų. Už pasiūlymą kalbės A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš nežinau, kiek iš jūsų skaitėte tą nacionalinę darbotvarkę, kiek turėjote galimybių į ją pasigilinti. Tai yra tikrai labai neblogas ir su gana ambicingais tikslais dokumentas. Džiaugiuosi, kad per praėjusį balsavimą mes neįtraukėme tokių rizikingų sričių, už kurių stovi visiškai ne sveikatos, o tam tikrų verslų interesai. Jeigu šis punktas, kurį dabar kolegos pasiūlė išbraukti iš darbotvarkės, būtų išbrauktas, aš neabejoju, kad ši darbotvarkė Seime sulauktų labai plataus palaikymo, nes mes nelabai turėtume dėl ko ginčytis ir diskutuoti. Klausimas dėl dekriminalizacijos puikiausiai be šios darbotvarkės gali atkeliauti į Seimą, parengus jį kartu su teisėsauga, parengus kartu su policija, su prokuratūra, aptarus, kokios galėtų būti alternatyvos žmonėms gauti pagalbą. Net tokių garsiai įvardinamų šalių, kaip Portugalija, atlikti vertinimai labai aiškiai sako, kad ne dekriminalizavimas, bet paslaugų plėtra ir sudarė sąlygas, kad mažėtų įvairiausių problemų. O Lietuvoje net ir ta prastai atlikta Valstybės kontrolės ataskaita parodo, kad vis dėlto nemaža dalis mūsų priklausomų asmenų negauna laiku arba savo gyvenamojoje vietoje tų reikiamų paslaugų. Kolegos, vis dėlto siūlyčiau pritarti šiam siūlymui, tada, manau, dėl tokios darbotvarkės mes galėtume turėti platų sutarimą Seime, užuot ginčijęsi ir nesutarę.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LF). Labai įdomu klausytis A. Širinskienės ir A. Verygos argumentų, kai 2018 metais, būdami valdantieji, valdydami Sveikatos apsaugos ministeriją, atnešė į Seimą lygiai tais pačiais principais grįstą prevencijos darbotvarkę, kur buvo nedidelio kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo būtinybė numatyta. Jūs patys atnešėte ir patys balsavote už, ir patys priėmėte, o dabar braukiate ir taisote. Aš nežinau, kas čia per kūlversčiai vyksta, neturiu paaiškinimo. Ką noriu pasakyti labai labai rimtai – šitas dokumentas yra rengtas ne politikų, jis yra rengtas priklausomybės specialistų, pareigūnų. Dalyvavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, kuris nuosekliai laikosi savo pozicijos. Tai nėra šiaip dokumentas, tai yra svarbus mūsų sveikatos politikos strateginis dokumentas, iš kurio plaukia visa prevencijos strategija.
Dabar, aš girdžiu, kolegos kartais sako – žiūrėkite, vartojimas auga. Tai būtent čia ir yra klausimas, kaip taip gali būti, jeigu galioja griežčiausi įstatymai, galioja kriminalinis kodeksas, viskas yra kriminalizuota, o vartojimas auga? Tai reiškia, kad šita draudimo politika neveikia, neduoda rezultatų, ir tai reiškia, kad šitą darbotvarkę reikia priimti ir pakeisti teisės aktus. Balsuokite prieš šitą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš balsavimą aš tik noriu atsiklausti. Yra toks pat, identiškas siūlymas šiek tiek vėliau dėl kito punkto, toks pat, vienodas komiteto balsavimas dėl to paties, dėl dekriminalizavimo. Ar siūlymo teikėjai sutinka, kad galėtume apsispręsti konsoliduotai vienu balsavimu dėl šitų abiejų punktų, nes jie iš esmės yra apie tą patį? Gerai? Tvarka. Balsuojame dėl šių abiejų punktų, dėl šio pasiūlymo, jo teikėjai yra A. Širinskienė ir kiti.
Balsavo 115: už – 53, prieš – 42, susilaikė 20. Nepritarta šiems pasiūlymams. Ačiū komiteto pranešėjai.
Gerbiami kolegos, taigi, mes nebeturime daugiau pasiūlymų dėl šio projekto. Galime fiksuoti, kad straipsniams nuo 1 iki 4 yra pritarta bendru sutarimu? Pasiūlymų dėl jų negauta. Galime pritarti taip pat ir visam priedui, sakykime taip, tai yra tai darbotvarkei? Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Motyvai. Už kalbės T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš ketinau kalbėti už vien dėl to, kad buvau tikras, jog pasiūlymui bus pritarta, dekriminalizavimas bus išbrauktas iš šio projekto, tai dabar kaip ir atsisakau žodžio.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Matyt, labai kažkuo džiaugtis priimant tokią darbotvarkę iki 2035 metų nėra, nes iš tiesų Laisvės partija turėjo visas galimybes dekriminalizavimą atnešti į posėdžių salę ir balsuoti normaliai, Seimo daugumos balsais priimant teisės aktą. Išties yra labai apmaudu, kai nesugebant atnešti į salę tiesiog imamasi arba įvairių Seimo narių išsiuntimų į komandiruotes, arba, kaip šituo atveju, imamasi tokių įdomių dalykų, kai stengiamasi kitiems seimams permesti savo asmenines darbotvarkes. Gaila, bet teks, matyt, balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Iš tiesų mes turime didelę problemą, kurią labai primityviai siūlome spręsti tuo aspektu, ar kriminalizuoti, ar dekriminalizuoti. Teikiame programą, kuri yra popierinė, kaip ir pradžioje, joje parašyta, kad ji neveikia, taip ir šita negali veikti, nes nėra panašaus supratimo, kas gi veikia. Kitų šalių, kurios sėkmingai kovoja su narkotikais, pavyzdžiai numato tokius tris pagrindinius dalykus, tai yra pirmą pagalbą vaikams arba priklausomybę turintiems žmonėms. Mes šiandien tos sistemos neturime. Žmonės stovi eilėse.
Antra, tai yra užimtumas, ypač vaikų popamokinė veikla su keliasdešimties eurų krepšeliu. Tiesiog tėvai negali atiduoti vaikų į būrelius, nes jie kainuoja. Daugeliui tėvų būreliai neprieinami. Šiuo atveju labai svarbu siūlyti konkrečias priemones, kur vaikai galėtų pasirinkti popamokinę veiklą, kuri neprieinama.
Ir, aišku, saugumas. Neseniai turėjau susitikimą su visomis Alytaus gimnazijomis. Tiesą sakant, gimnazijos laukia pagalbos, laukia rekomendacijų, kaip užtikrinti vaikų saugumą mokyklose. Nėra tų rekomendacijų, netgi elementaraus patarimo nėra. Programoje apsiriboti dekriminalizavimu ar kriminalizavimu – tai, vadinasi, nepadaryti nieko. Todėl tikrai nematydamas kažkokio proveržio, pasiūlymų nemanau, kad mes turime už tokį formalų dokumentą čia balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkui. Už kalbės M. Danielė. Prašau.
M. DANIELĖ (LF). Kolegos, aš irgi turiu pastabų dėl šios darbotvarkės. Šioje darbotvarkėje nėra naujojo rūkymo, nieko strategiškai nėra numatyta apie apskritai naujojo rūkymo reiškinį ir kaip mes gyvensime artimiausius 15 metų su šiuo reiškiniu. Jis yra absoliučiai ignoruojamas ir tiesiog senomis tezėmis kalbama apie tai.
Aš tikiu, kad dokumentas apima daug dalykų, ir kiekvienas iš mūsų ten randame ką nors, kam nepritariame, bet apie dekriminalizavimą yra juokinga klausytis, nes dokumentas yra rengtas ekspertų ir mokslininkų, akademikų ir praktikų. Tai nėra politikų rengtas dokumentas, kad ir kaip jūs dabar norite politikuoti, tai yra tai, ką ekspertai rekomenduoja. Priminsiu, kad už dekriminalizavimą pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos advokatūra, Lietuvos policija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Vyriausybė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas ir kiti specialistai.
Suprantu, kad politikai turi savo nuomones ir vadovaujasi nuomonėmis, bet, kalbant apie strategiją, strateginius dokumentus ir mūsų ekspertų indėlį į šitą darbą, siūlau palaikyti šitą programą nepaisant to, kad gal kiekvienam iš mūsų koks nors punktas ar sakinys ten netinka ir mes įsivaizduojame, kad turėtų būti kitaip. Vis dėlto 15 metų į priekį nusibrėžti gaires ir viziją, kokia kryptimi mes einame, turime ir šito dokumento mums šiandien reikia. Dar kartą pakartosiu: į jį investavo daug laiko mūsų visi šalies specialistai, kurie susiję su šiuo klausimu. Raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, nuolatinis kalbėjimas iš Seimo salės tribūnos, kad lengvieji ar kokie narkotikai nedaro žalos, ir siekimas juos dekriminalizuoti daro didžiulę žalą jaunimui. Tai, man atrodo, tiesiog niekais paverčia visas šitas kuriamas programas. Jūs pasižiūrėkite, ar jūs nematote, kad Laisvės partija nuolat pradėjo kalbėti, kad tai nedaro žalos.
Beveik kiekvieną dieną skaitome, kaip moksleiviai vartoja narkotikus, kaip jie atsiduria gydymo įstaigose ir panašiai. Taigi čia žala milžiniška. Dabar mes darome narkotikų prevenciją juos dekriminalizuodami. Tai pasityčiojimas iš šitos programos. Reikia aiškinti, kokia didelė žala, ir neatleisti nuo atsakomybės. Apie tai jau kalbėjo ir Generalinės prokuratūros atstovai, kad politikai daro didelę žalą kalbėdami apie narkotikus, kad reikia atleisti nuo atsakomybės. Tikrai tai yra milžiniška žala ir negalima pritarti šitai programai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuokime dėl šio nutarimo priėmimo. Kas už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 117: už – 64, prieš – 12, susilaikė 41. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
16.05 val.
Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2528(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymas. Priėmimas. Projektas Nr. XIVP-2528. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 114, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.05 val.
Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatymo Nr. XII-1672 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1496(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3 klausimas. Dėl Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio buvo du Seimo nario A. Matulo pasiūlymai dėl įsigaliojimo. Komitetas pritarė jiems bendru sutarimu. Ar galime fiksuoti, kad pritariame bendru sutarimu ir mes dėl įsigaliojimo? (Balsai salėje) Pritariame. Ar galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui? Pritarta bendru sutarimu. Dėl viso projekto nėra norinčių kalbėti.
Kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas pritaria Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatymo (projektas Nr. XIVP-1496(2) priėmimui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116: už – 113, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.07 val.
Įmonių atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 1, 2, 3, 26, 29 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo dešimtuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2480(2)ES, Administracinių nusižengimų kodekso 223 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2481(2), Administracinių nusižengimų kodekso 12, 33, 223, 321, 325, 327, 401, 4131, 558, 560, 569, 578, 579, 589, 608, 609, 610, 611, 617, 618, 620, 621, 644, 664, 665 straipsnių, XXXIX skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 323 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-785 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2482(2), Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 90, 92, 93, 94, 223, 544, 545 straipsnių, XI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 851 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1382 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2483(2), Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 2, 12, 26, 28, 32, 35, 43, 49, 521, 61, 62, 68, 73 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2484(2) (svarstymo tęsinys)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-4 klausimas, projektų paketas. Įmonių atskaitomybės įstatymo ir susiję projektai. Kas pritaria po svarstymo, kviečiu išsakyti savo nuomonę balsuojant.
Balsavo 105, visi 105 – už. Po svarstymo pritarta.
16.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-2338(2), Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2339(2), Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2340(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas, projektų paketas. Dėl Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projekto yra siūlymų. Aš suprantu, kad iš pradžių buvo Švietimo ir mokslo komiteto siūlymas, jam pritarė iš dalies, ir tada A. Žukausko ir L. Nagienės siūlymas, jam komitetas pritarė. Dėl Švietimo tarybos išbraukimo, taip? Komitetas pritarė, gal galime bendru sutarimu pritarti, nes tikrai klausimas kaip ir aiškus. Pritarta bendru sutarimu. Dėl viso nutarimo už nori kalbėti J. Razma, bet prieš nėra norinčių kalbėti, tai atsisako žodžio.
Kviečiu apsispręsti, kas pritariate darbotvarkės 2-5 klausimui – Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektui ir susijusiems projektams po svarstymo.
Balsavo 114: už – 110, prieš nebuvo, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
Per šoninį mikrofoną A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Prašau įskaityti dėl darbotvarkės 2-4 klausimo paketo mano balsą už.
PIRMININKAS. Dėl darbotvarkės 2-4 klausimo gerbiamo A. Vinkaus balsas už.
16.09 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 30, 45, 53, 71, 74, 77, 140 straipsnių, III dalies pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 471 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-2531(3) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo projektas. Prašau – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Aš irgi, kaip ir kolega A. Vinkus, dėl darbotvarkės 2-4 klausimo. Prašom įskaityti mano balsą už, nes mūsų buvo net trys, kurie nespėjome balsuoti, paspausti.
PIRMININKAS. Dėkui. Svarstymo metu aš vis tiek siūlau tą trumpąjį balsavimą naudoti. Seimo statuto pakeitimas. Kas pritaria po svarstymo, kviečiu apsispręsti balsuojant.
Balsavo 111: už – 91 prieš – 3, susilaikė 17. Po svarstymo pritarta.
16.10 val.
Baudžiamojo kodekso 191 ir 192 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2454(2), Administracinių nusižengimų kodekso 122 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2455(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymų projektų svarstymas. Kviečiu apsispręsti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 109: už – 98, prieš nėra, susilaikė 11. Pritarta po svarstymo.
Gerbiami kolegos, balsavimo intervalas baigėsi, bet aš siūlau jį pratęsti iki tol, kol mes apsvarstysime visus klausimus. Dar yra nemažai balsavimų, tai dabar greitai balsuojame ir tada dar laukia du pateikimai – J. Šiugždinienės ir J. Varkalio. Jeigu tinka? Gerai. Dirbame toliau.
16.10 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 5, 6, 7, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2628(2), Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2629(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8 klausimų paketas – Planuojamos ūkinės veiklos ir Žemės gelmių įstatymai. Kas pritaria po svarstymo?
Balsavo 114: už – 105, prieš nėra, susilaikė 9. Pritarta po svarstymo.
16.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2682(3), Seimo nutarimo „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIVP-2745(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 klausimas, tai yra nutarimo dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo… komisijos nuostatų projektas ir lydimasis. Kas pritaria po svarstymo?
Balsavo 112: už – 106, prieš – 2, susilaikė 4. Po svarstymo yra pritarta.
16.11 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2448(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 104: už – 78, prieš nėra, susilaikė 26. Po svarstymo yra pritarta.
16.12 val.
Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2758 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekto pateikimas. Kas palaiko po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 106: už – 102, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo yra pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 27 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dar siūlau apsispręsti dėl tų klausimų, dėl kurių nebalsavome, tai yra darbotvarkės 2-16 klausimas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo kai kurių straipsnių… Atsiprašau, vieną praleidau.
16.12 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 351 ir 352 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2765, Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2766, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2767, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 9, 20, 23, 25, 26, 30, 34, 37, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2768, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2769, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 3, 4, 5, 7, 9, 12, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2770, Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2771, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2772, Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 2, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2773, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 15, 151 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2774, Želdynų įstatymo Nr. X-1241 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2775, Vandens įstatymo Nr. VIII-474 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2776, Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2777, Statybos įstatymo Nr. I-301 14 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2778, Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2779, Kelių įstatymo Nr. I-891 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2780, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2781, Geležinkelių transporto kodekso 9, 231 ir 302 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2782 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-15 klausimų blokas, tai yra S. Gentvilo pristatytas Žemės įstatymo ir lydimųjų įstatymų pakeitimas. Kviečiu apsispręsti dėl to, ar pritariame po pateikimo šių įstatymų projektams.
Balsavo 114: už – 107, prieš nėra, susilaikė 7. Pritarta po pateikimo. Prašom, S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už pateikimą. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu norėčiau paprašyti dėl projektų skubos, nes čia buvo korekcija iš Vyriausybės skuba atėjusio projekto. Ir kartu norėčiau paprašyti Kaimo reikalų komiteto kaip papildomo dėl visų, išskyrus Teritorijų planavimo, Statybos ir Administracinių nusižengimų kodekso.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiūlymas suprastas. I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kadangi šitas projektas yra teikiamas vietoj to, kuris atėjo iš Vyriausybės ir sulaukė Teisės departamento pastabų, ir buvo pataisytas, Vyriausybės teikime buvo skubos prašymas, todėl aš patvirtinu ministro prašymą dėl skubos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Z. Balčytis. Prašom.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke, norėčiau, kad kaip papildomas būtų Audito komitetas.
PIRMININKAS. Audito komitetas. Dėl visų ar dėl pagrindinio įstatymo?
Z. BALČYTIS (DFVL). Dėl pirmų dviejų – projektų Nr. XIVP-2765 ir Nr. XIVP-2766.
PIRMININKAS. Supratau. Audito komitetas yra siūlomas kaip papildomas komitetas. Dėkui. Tą mes fiksuojame. Dar R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Jeigu mes nepaskyrėme, tai Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, nes tai susiję ir su savivaldybe, ir su piliečių nuosavybės grąžinimu, daug reikalų, kuriuos sprendžiame kartu su savivaldybėmis, prašyčiau įtraukti kaip papildomą komitetą.
PIRMININKAS. Taip, mes bandome fiksuoti visus siūlymus. (Balsai salėje) Tuoj, dar R. Juškai duosime žodį. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Mes komitete su biuru kalbėjomės. Turime Valstybės tarnybos reformų įstatymo paketą ir ten su savivalda labai mažai yra susiję. Mes, komitetas, nebenorime. Jeigu bus kuris nors vienas teisės aktas reikalingas komitetui, mes jį galėsime ir taip pasiimti, pasižiūrėti.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, tai dabar bandykime susitarti, dėl ko įmanoma susitarti, o dėl ko nesusitarsime, balsuosime. Aš siūlau tada, ar galime bendru sutarimu patvirtinti, kad Kaimo reikalų komitetas pagal S. Gentvilo prašymą yra nurodomas kaip papildomas, teisingai? Ir kad Audito komitetas yra nurodomas dėl pirmų dviejų kaip papildomas. Ar dėl šito galime susitarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Negalime“. „Galime“. „Eikit velniop“) (Juokas salėje) Ir dėl šito susitarti negalime. Tai aš tada siūlau apsispręsti, visų pirma, ar galime nurodyti Kaimo reikalų komitetą ir Audito komitetą, kuriuos nurodė Z. Balčytis? Papildomai balsuojame. Kas pritaria šiam bendram siūlymui – balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 111: už – 105, prieš – 1, susilaikė 5. Tai yra pritarta.
Dabar aš supratau dėl VVSK, teiksiu siūlymą. R. Tamašunienė dar patikslins.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš noriu patikslinti. Galima tuomet apsvarstyti piliečių nuosavybės teisių… Todėl, kad tai labai susiję su miestų savivaldybėmis ir su kaimiškomis ateityje taip pat bus susiję. Tai aš labai prašyčiau, kad tikrai būtų aišku ir savivaldybėms, ir komiteto nariams, kaip vyks procesai, kuriuos savivaldybės turi pabaigti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Supratome siūlymą. Kviečiu dėl jo apsispręsti, ar pritariate, kad VVSK būtų nurodytas dėl piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamą turtą kaip papildomas komitetas.
Balsavo 104: už – 45, prieš – 27, susilaikė 32. Tam nėra pritarta.
Dabar, gerbiami kolegos, dar I. Kačinskaitė-Urbonienė turi siūlymą. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Aš norėjau paprašyti gerbiamo Seimo, kadangi skuba ir tikrai didelė reforma vyksta, gal galima būtų paprašyti antikorupcinio vertinimo, kad galima būtų išsamiai susipažinti prieš priimant galutinį sprendimą.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, dabar pasiūlymai pilasi, mes nespėjame dėl visų apsispręsti, vis naujų atsiranda. Tai aš dabar siūlau dėl šito paskutinio, dėl antikorupcinio vertinimo. Taip, dar S. Gentvilas turi atsakymą, matyt.
S. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, bet Vyriausybės projektui yra atliktas antikorupcinis vertinimas, su STT yra derinta ir mano yra kreiptasi praeitą savaitę į STT dėl antikorupcinio vertinimo. Papildomai nereikėtų prašyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš neteiksiu šito balsuoti. Tada teikiu balsuoti, ar galime pritarti skubos tvarkai. Buvo skirtingų nuomonių. Balsuojame dėl skubos tvarkos visam šitam projektų paketui.
Balsavo 105: už – 68, prieš – 22, susilaikė 15. Skubos tvarkai pritarta.
Gerbiamieji kolegos, tada ar galime pritarti, kad pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas? Dėl vieno – Administracinių nusižengimų kodekso – kaip pagrindinis yra TTK. Siūloma svarstyti birželio 20 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
16.19 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 12, 13, 15, 16, 17, 18, 20, 241 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2740 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2740. Kviečiu balsuoti, kas pritaria po pateikimo.
Balsavo 109: už – 102, prieš nebuvo, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas VVS komitetas. Siūlomas svarstyti birželio 13 dieną. Galime tam pritarti? Ačiū, pritarta.
16.19 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2711 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo projekto Nr. XIVP-2711 pateikimas. Kviečiu apsispręsti, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 110: už – 92, prieš – 1, susilaikė 17. Pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 6 dieną. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
16.20 val.
Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2470(2), Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-427 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2471(2) (svarstymo tęsinys)
Taip pat dar nebalsavome dėl dviejų rezervinių, gal net trijų, atsiprašau. Rezerviniai 1.1 ir 1.2 klausimai, tai yra susiję su Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymu. Kas pritariate po svarstymo, prašau balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 107: už – 94, prieš nėra, susilaikė 13. Po svarstymo pritarta.
16.21 val.
Įstatymo Nr. I-833 „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2744 (pateikimo tęsinys)
Ir taip pat rezervinis 5 klausimas – įstatymo dėl Savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Pateikimas. Kas pritaria po pateikimo, balsuoja už.
Balsavo 109: už – 108, prieš nėra, susilaikė 1.
16.21 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 28, 42, 43, 44, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2759, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 564 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1726 16, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2760, Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2761 (pateikimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, dabar aš pakviesiu J. Šiugždinienę į tribūną pateikti Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir du lydimuosius. Darbotvarkės 2-14 klausimas. Prašau.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, mieli kolegos. Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 dalyje šiuo metu numatyta, kad mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus. Konstitucinis Teismas pripažino, kad ši Švietimo įstatymo nuostata, kai kriterijai nustatomi Vyriausybės nutarimu, o ne įstatymu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kriterijai turi būti nustatyti įstatymu. Konstitucinis Teismas nenagrinėjo tinklo taisyklių ir pačios kriterijų kokybės ir niekaip nesiūlė jų koreguoti.
Taigi šis projektas yra labiau techninis kriterijų iš tinklo taisyklių perkėlimas. Juo siūloma bendruosius ir specialiuosius kriterijus, kuriuos atitinkančios mokyklos gali vykdyti bendrojo ugdymo programas, perkelti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ir nustatyti Švietimo įstatymo projekte keičiamo 43 straipsnio 8–15 dalyse.
Taigi nustatyti, kad kriterijų kiekybinės reikšmės ir kokybinės reikšmės būtų nustatytos Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse. Nustatytais atvejais mokykloms, klasėms, kuriose mokinių skaičius neatitinka Vyriausybės nustatyto mažiausio ir (ar) didžiausio leistino mokinių skaičiaus, mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos arba skiriamos lėšos mažinamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Papildyti Švietimo įstatymą, kad bendrojo ugdymo mokyklų tinklas kuriamas, bendrojo ugdymo mokyklos steigiamos, reorganizuojamos, likviduojamos, pertvarkomos, jų struktūros pertvarka vykdoma vadovaujantis Švietimo įstatymo projekte nustatytais bendraisiais ir specialiaisiais kriterijais. Švietimo įstatyme nustatyti, kad savivaldybės taryba pagalbos įstaigas steigia, reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai.
Keisti Švietimo įstatymą ir Profesinio mokymo įstatymą, kad profesinio mokymo įstaigų tinklas vystomas ir šios įstaigos steigiamos, reorganizuojamos, likviduojamos ar pertvarkomos vadovaujantis Profesinio mokymo įstatymu. Nukelti Švietimo įstatymo nuostatų, susijusių su savivaldybių kadetų ugdymo gimnazijomis, skirtomis šalies mokiniams, įsigaliojimo laiką, nes įsigaliojimas buvo šių metų rugsėjo 1 dieną.
Šis įstatymo projektas buvo teiktas derinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Finansų ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, Krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos savivaldybių asociacijai, Mokyklų vadovų asociacijai, profesinėms sąjungoms. Labai svarbu, kad šis pakeitimas būtų priimtas iki šių metų rugsėjo 1 dienos. Konstitucinis Teismas mus įpareigoja iki kitų metų sausio 1 dienos, tačiau mokslo metai prasideda jau rugsėjo 1 dieną, todėl labai svarbu, kad mes dar šioje sesijoje įvykdytume Konstitucinio Teismo sprendimą, nutarimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra norinčių paklausti. Pirmasis klausia J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, tikrai sveikintina, kad greitai parengę teikiate įstatymo projektą po Konstitucinio Teismo nutarimo, nelaukiate rudens sesijos, iki sausio 1 dienos, kaip reikalauja Konstitucinis Teismas. Kaip suprantu, buvo siekis detalizuoti mokyklų tinklo kūrimo principus. Yra čia tų detalių. Bet ar bus visiškai įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, jeigu vis dėlto nėra svarbių detalių, kaip, sakykim, mokinių skaičius dar atskirai mokyklai išlaikyti, nepilnų klasių finansavimo principai ar klasių komplektų reikalavimas gimnazijoms? Visa tai toliau paliekama Vyriausybei. Kaip jūs žiūrėsite, jeigu Seimo nariai teiks tokius detalesnius pasiūlymus?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Konstitucinis Teismas tikrai neįpareigojo nustatyti įstatyme detalių kriterijų reikšmių. Tai, man atrodo, yra natūralu, nes tai yra Vyriausybės prerogatyva. Jeigu mes tokias detales nustatysime įstatymuose, tai turbūt nenustosime keisti įstatymų. Ir šiandien mes turime didelius krūvius įstatymų pakeitimo, kartais sukamės kaip voverės rate keisdami įstatymus vien dėl to, kad jie yra tiesiog per detalūs. Mes tikrai turime čia aiškią atsakomybę. Vyriausybė turi turėti galimybę savo nutarimu nustatyti detales, kurios gali keistis. Jos gali keistis priklausomai nuo besikeičiančios situacijos Lietuvoje. O situacija tikrai keičiasi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tiktai primenu, kad sutarėme balsuoti po šio klausimo, todėl balsavimo intervalas tęsiasi.
Klausia L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, iš tikrųjų teisingai pasakėte – čia tik formaliai perkeliate tai, kas buvo. Aš faktiškai nematau tokių kriterijų, kokie turėtų būti kriterijai. Pirmiausia nematau net kokybinių kriterijų. Jūs kalbate apie kiekybinius kriterijus, o kur mes kalbame apie mokyklą, kurioje mes siekiame rezultato? Jūsų tikslas, visada buvo aiškinta, – mes turime pasiekti kokybę. Man įvardinkite bent vieną kokybinį rodiklį iš šito pateikto teisės akto? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Laima. Visada taikliai klausiate. Galiu įvardinti ir skaičius. Jeigu atsiversite, tarkime, bendruosius kriterijus, tai pirmas kriterijus, jame yra labai aiškiai pasakyta, kad mokykloje vykdomų programų, išskyrus užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų bendrojo ugdymo programas, mokyklos ugdymo planas turi atitikti švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus bendruosius ugdymo planus, kad materialioji aplinka kuriama vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais standartais, kad užtikrinamas mokymosi ir švietimo pagalbos teikimas kiekvienam vaikui. Tai yra be galo svarbu. Visa tai yra kokybiniai kriterijai. Labai aiškūs kokybiniai kriterijai, kurie yra pritaikyti būtent tam, kad kiekvienas vaikas, nesvarbu, kokia gyvenamoji vieta, kur jis gyvena, kokia jo šeimos socialinė padėtis, kokie jo poreikiai, gautų vienodai kokybišką paslaugą. Tikrai kokybinių kriterijų yra daug. Jie taip pat yra nustatyti šiuo įstatymo pakeitimu.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiama ministre, kaip visada, jūs tokia pamotė tautinių mažumų mokykloms. Net bendruosiuose kriterijuose, kuriuos siūlote, nustatote specialiuosius kriterijus. Nustatote nemažai punktų, bet tautinių mažumų mokykloms ir ten vietos neatsirado. Net nevyriausybinėms mokykloms, tokioms, kurios pakliūna į mokyklas, aprėpiančias savitą ugdymo filosofiją, savitą ugdymo sistemą ir savitą ugdymo paradigmą, išsiskiriančias vertybinėmis nuostatomis, vietos ten užteko. Bet kodėl nėra tautinių mažumų mokyklų? Jos tikrai atitinka specialiuosius kriterijus, nes moko visų dalykų gimtąja kalba. Kaip mes spręsime tą problemą? Mokyklos veikia, žinome, kokio jos sulaukia rezonanso, kai yra uždaromos. Taip negali būti, nes mes esame… Konvencija saugo tautines mažumas, jų švietimą ir kalbos vartojimą.
PIRMININKAS. Laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš noriu paklausti, kaip yra ir kaip jūs numatote specialiuosius kriterijus?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Rita. Tikrai labai gerbiame ir mylime visus Lietuvos vaikus, nepriklausomai nuo jų tautybės, kaip aš ir minėjau. Ir šiandien yra nustatytos išimtys tautinių mažumų mokykloms, jūs pati tai žinote. Tos išimtys yra tikrai labai didelės. Tai ir dėl vaikų skaičiaus tiek pradinio ugdymo, tiek pagrindinio ugdymo, tiek vidurinio ugdymo yra visiškai kitokie reikalavimai ir tikrai tos išimtys yra didelės. Mes šiandien finansuojame tautinių mažumų mokyklas 20 % daugiau, negu finansuojame kitas mokyklas. Man atrodo, tikrai valstybė daro labai daug, kad tautinių mažumų mokyklos gyvuotų ir kad ten vaikai gautų kokybišką išsilavinimą. Aš nežinau, kaip dar kitaip galėtume tą daryti, bet yra tikrai nustatytos išimtys tautinių mažumų mokykloms ir reikalavimai yra daug mažesni nei valstybinėms mokykloms valstybine lietuvių kalba.
PIRMININKAS. Klausia V. Targamadzė. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Jūs labai teisingai pasakėte, kad yra perkeliamos iš taisyklių pagrindinės idėjos, bet ne dėl to mes, 57 Seimo nariai, kreipėmės į Konstitucinį Teismą, kad tai perkeltume. Iš tiesų nėra aiškių kriterijų ir netgi nėra nepilnų komplektų klasių finansavimo principų. Aš jau nekalbu apie tai, kad Vilnijos krašte lietuviškos gimnazijos sunyks ir kad tai yra nukreipta ne į regionų stiprinimą, o į regionų skurdinimą.
Ir dar į ką noriu atkreipti dėmesį. Jūs žiūrėkite, kaip jūs diferencijuojate mokyklas. Pavyzdžiui, privačių mokyklų ugdymas (ne valstybinėje mokykloje) grindžiamas savitos pedagoginės sistemos samprata ir taip toliau, o unifikuojamos yra valstybinės ir savivaldybių mokyklos. Tai iš viso, suprantate, yra nonsensas.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Vienodos taisyklės valstybinėms ir savivaldybių mokyklos yra taikomos. Nežinau, ką turite galvoje, profesore. O dėl lietuviškų mokyklų, tai tuose regionuose, Pietryčių Lietuvoje, yra taikomos išimtys lygiai taip pat ten esančioms lietuviškoms mokykloms. Taigi, tikrai išimčių yra ir reikalavimai yra daug mažesni nei gausiai gyvenamosiose, jeigu taip galima pasakyti, Lietuvos vietose.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama ministre, turbūt vis tiek laukia svarstymai komitete, galbūt bus vienas kitas pasiūlymas. Bet kaip toliau su tais poįstatyminiais įgyvendinamaisiais teisės aktais? Iš tikrųjų laukia nemažas darbas. Ar yra pagalvota, per kiek laiko jūs parengsite tas pagrindines taisykles? Ar vis dėlto jos bus aptariamos su bendruomenėmis ir ar bus platesnis svarstymas? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, dar noriu paaiškinti, kad Konstitucinis Teismas mūsų neįpareigojo perkelti kriterijų reikšmių į Švietimo įstatymą. Man atrodo, tai būtų tikrai nenormalu, jeigu mes perkeltume į įstatymą ne pačius kriterijus, o kriterijų reikšmes. Mes perkeliame kriterijus ir nežinau, ką gerbiamas Seimo narys Edmundas turi galvoje apie visa kita, nes šiandien tinklo taisyklės yra galiojančios. Konstitucinis Teismas niekaip nevertino ir nepasakė, kad jos yra blogos, kad jos negalioja. Perkėlus ir priėmus šį Švietimo įstatymo pakeitimą, jos galios tokios, kokios yra dabar.
PIRMININKAS. Klausia A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Ministre, dabar statistika jau skelbia, kad vyksta slinktis į privačių ugdymo įstaigų tinklą. Tikrai ne paslaptis, kad tame privačiame įstaigų tinkle interesą turi ir jūsų partijos lyderis, ir jo šeima. Aš noriu paklausti: ar išlieka tos pačios nuostatos ir tie patys kriterijai, kurie nustato skirtingas sąlygas savivaldybių ugdymo įstaigoms ir privačioms ugdymo įstaigoms? Ar ir toliau turintys pinigų tėvai galės savo vaikus leisti į privačią ugdymo įstaigą, kurioje yra mažesnė klasė, kuri neprivalo užtikrinti įtraukaus ugdymo ir panašiai, nes tokiu būdu yra kuriama atskirtis visuomenėje? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Šiandien tėvai, vesdami vaikus į nevalstybinę mokyklą, iš dalies patys finansuoja jų ugdymą ir gali rinktis įvairias ugdymo formas, ir vesti į mokyklas, mokėti įvairias sumas: nuo mažesnės iki didesnės, papildomai už visą tą dalį, kurią šiandien finansuoja valstybė. Turiu pasakyti, kad man keista girdėti, nes ką tik, neseniai, buvo kilęs labai didelis, aš sakyčiau, alasas, kuomet mes nustatėme vienodas taisykles tiek valstybiniam… bandėme nustatyti vienodas taisykles valstybinėms ir nevalstybinėms mokykloms pasakydami, kad jų klasėse neturėtų būti mažiau vaikų negu penki, tik tuomet jas finansuos valstybė. Aš girdėjau labai daug ažiotažo būtent iš kitų politinių opozicinių partijų, jog taip neturėtų būti, kad joms turėtų būti leista formuoti mažesnes klases. Aš kartais tiesiog nesuprantu, ar mums patiems yra aišku, ko mes iš tikrųjų norime ir kokie mūsų reikalavimai, ar ne. Aš manau, kad tėvai… šiandien Lietuva turi tokį modelį, kuomet tėvai finansuoja dalį vaiko ugdymo ir gali vaikus leisti į nevalstybines mokyklas. Turi tokį pasirinkimą.
Dėl atskirties didėjimo. Šiandien valstybinėje sistemoje yra labai daug kitų dalykų, kurie tikrai didina atskirtį. Tai yra tai, kad vaikai, kurie gyvena mažuose miesteliuose, dažnai neturi galimybių pasirinkti mokytis norimus dalykus aukščiausiu lygiu. Jų tėvų socialinė aplinka yra sudėtingesnė. Pas mus yra labai didelė konkurencija tarp mokyklų ir mes dažnai skatiname tą konkurenciją įvairiai reitinguodami mokyklas. To tikrai neturėtų būti, nes tai tikrai skatina atskirtį.
PIRMININKAS. Dėkoju. I. Kačinskaitė-Urbonienė, nes keli projektai, tai prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ministre, aš turiu kelis klausimus. Vienas klausimas dėl pačios derinimo procedūros. Ar nemanytumėte, kad reikėtų padiskutuoti plačiai dėl kriterijų su savivaldybėmis, švietimo bendruomene, kad neskubėtume šiuo klausimu? Tai vienas klausimas.
Kitas klausimas. Kadangi per pastaruosius kelerius metus labai daug švietimo pokyčių įvyko būtent pasiekimų vertinimo prasme, kad mes keliame kartelę dėl valstybinių egzaminų, dėl stojimo į aukštąjį mokslą ir panašiai, kodėl tada tarp kriterijų nėra pasiekimų įvertinimo? Kodėl klausiu? Nes mes visą laiką diskutavome, kad yra ir gerų mažų mokyklų, kurios galbūt neatitinka kiekybinių kriterijų, bet kokybiškai paruošia mokinius. Tai kodėl neatsirado tų pasiekimų rodiklių? Ir kaip manote, ar pakaks laiko parengti visus reikalingus poįstatyminius aktus?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėl diskusijos. Manau, kad tikrai turėtume padiskutuoti komitete, tam mes tikrai turėsime laiko ir turime plačiau padiskutuoti, nes tikrai klausimų yra ir į tuos klausimus mes visi turime išgirsti atsakymus. Manau, kad tolesnė diskusija reikalinga komitetuose. Svarbu, kad mes šitą pakeitimą priimtume iki sesijos pabaigos, nes artėja rugsėjo 1 diena ir šitie dalykai tikrai turi būti aiškūs. Dėl diskusijos tiek.
Ir dar? (Balsas salėje: „Pasiekimai.“) Pasiekimai. Taip. Kolegos, pasiekimai, jeigu mes galvosime apie valstybinius brandos egzaminus arba patikrinimus, nėra tas vienintelis įrodymas, kad yra kokybiškas ugdymas. Taip labai klaidinga manyti, nes kokybiškas ugdymas yra žymiai daugiau. Kokybiškas ugdymas taip pat yra pasirinkimo galimybė, apie ką aš neseniai sakiau, taip pat galimybė rinktis mokytis įvairius modulius, mokytis trečią užsienio kalbą. Pasiekimai labai daug priklauso ir nuo socialinės ir ekonominės aplinkos, iš kokių šeimų ateina vaikai. Todėl mes matuoti vaikų tik valstybiniais brandos egzaminais tikrai negalime, tai yra labai didelė klaida. Mes negalime lyginti socialinio konteksto, kuris yra mažame Lietuvos miestelyje, kur gali būti ir labai gerų mokytojų, puikių mokytojų, neabejoju, jie ten tokie ir yra, bet yra daugiau socialinėje rizikoje gyvenančių šeimų. Mokytojas gali tikrai būti pats geriausias, bet jo pažanga galbūt bus nuo penketuko iki šešetuko arba nuo šešetuko iki septintuko ir nebūtinai išlaikys valstybinius brandos egzaminus šimtukais. Tačiau tai nereiškia, kad ugdymo procesas yra blogas, kad jis yra nekokybiškas, nes mes turime labai rimtai žiūrėti į socialinį ir ekonominį kontekstą ir apskritai į socialinę riziką.
Mes šiandien atidarome mokyklas įtraukčiai. Kaip mes atidarysime jas įtraukčiai, jeigu mes jas bandome lyginti pagal valstybinius brandos egzaminus? Mes jų negalime lyginti pagal valstybinius brandos egzaminus, nes kokią šiandien matome tendenciją, kad kai kur net vyksta tokie dalykai, kad vaikams neleidžia laikyti valstybinių brandos egzaminų dėl to, kad bijo, kad rezultatai bus blogi. Tai mes visi turime susimąstyti, ką reiškia kokybė. Kad kokybė yra kur kas daugiau negu pasiekimų vertinimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū, ministre.
Dabar dėl motyvų. Taip, dėl vedimo tvarkos – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, atsakydama A. Verygai į klausimą, kaip yra finansuojama, ar vienodai finansuojamos valstybinės ir nevalstybinės mokyklos, jūs labai klaidinate ir visuomenę, ir mus visus. Aš noriu atsakyti.
PIRMININKAS. Aš…
L. NAGIENĖ (DFVL). Palaukite!
PIRMININKAS. Replikas tikrai bus galima po balsavimo, gerbiama kolege, pasakyti.
L. NAGIENĖ (DFVL). Tai yra replikų… Negalėsiu po to. Ne, aš noriu pasakyti.
PIRMININKAS. Labai trumpai.
L. NAGIENĖ (DFVL). Trumpai. Finansuojamos ugdymo lėšos vienodai tiek valstybinės, tiek nevalstybinės, išskyrus ūkio lėšas – yra savivaldybė. Ir tėvai dengia ūkio lėšas, o ne ugdymo lėšas.
PIRMININKAS. Dabar dėl motyvų už kalbės E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, turbūt nelabai turime kitą išeitį, tik pritarti įstatymo projektui, nes tą įpareigoja Konstitucinis Teismas. Aš suprantu, kad opozicija dirba savo darbą, iš tikrųjų turbūt norėtų, kad kiekviename kaime būtų mokykla, bet jau seniai tos mokyklos kaip ir buvo uždarytos. Galiu priminti, kad praeitą kadenciją buvo uždaryta 150 mokyklų, šią – 50. Aišku, aš suprantu, kad ten didesnis spaudimas buvo, nes taip jau yra.
Demografinę situaciją tikrai nelabai lengvai ir įstatymais, ir poįstatyminiais aktais sprendžiame. Tai yra turbūt kitų kriterijų, kurie natūraliai klostosi, ir kai kada nesupranti, kaip klostosi, nes lenkai bandė spręsti, davė daug pinigų, pasirodo, vienas pagausėjimas buvo, bet po to vėl atsistojo į savo vietas. Tai iš tikrųjų turbūt mes visi suprantame, kad lėšų yra tiek, kiek yra. Norėtųsi, kad didėtų švietimo sistemai. Bet, norint racionaliai naudoti, reikalingi tam tikri pertvarkymai.
Konstitucinis Teismas galbūt pasakė, kad ministerija šiek tiek daugiau turėtų kreipti dėmesio į bendrąsias tendencijas, kurias galėtų nustatyti įstatymu. Tą ir daro. O Švietimo ir mokslo komitete turbūt dar nemažai padiskutuosime, ar reikia kokių nors papildomų kriterijų, ar nereikia. Bet siūlau pradėti šią procedūrą, nes rugsėjis labai greitai ateis, o šios sesijos laiko ne tiek daug liko. Tai siūlau pritarti, diskutuoti ir priimti tuos įstatymų projektus, kurių reikalauja Konstitucinis Teismas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, čia prieš tai kalbėjęs kolega Edmundas sakė, kad mes neturime išeities. Išeitį mes visada turime ir jeigu nebūtų priimti šie sprendimai, kaip suprantu, liktų tas, kas buvo iki reformos. Ir tai turbūt nebūtų kažkoks pats blogiausias sprendimas. Ministrė minėjo apie konkurenciją, kuri yra nesveika ir kuri yra skatinama, tai gal pasakykime sąžiningai, kada ji atsirado. Ar ne tada, kai buvo įvesti mokinio krepšeliai ir kai prasidėjo tiek mokytojų, tiek mokinių migracija, jų siurbimas į tam tikrus centrus? O priemokos sukūrė prielaidas mokėti didesnį atlyginimą ir tai kūrė socialinę atskirtį, nes dalis tėvų negali turėti tokių lėšų, kad vaikus išleistų į šitas mokyklas.
Šis įstatymų paketas niekaip šitų problemų nesprendžia. Ugdymo įstaigos tolsta nuo regionų. Kalbantis su kai kurių mokyklų vadovais, jie sako, kad jie turės tapti savotiškais autobusų parkais. Vienos mokyklos direktorius, su kuriuo aš bendravau, sako: mes dabar turėsime turėti devynis geltonuosius autobusėlius, kad suvežtume vaikus iš viso regiono į tą vadinamąją tūkstantmečio gimnaziją. Dar tikrai galėtų ta mokykla išsaugoti gimnazines klases, jeigu nebūtų tokie aukšti kriterijai nustatomi.
Tikrai šis paketas problemų, deja, nesprendžia. Jūs teisingai paminėjote, kad mes nesusitariame, ko mes norime, todėl nėra jokios logikos balsuoti už šiuos įstatymų projektus. Kviečiu jiems nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas už projektus po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 101: už – 69, prieš – 9, susilaikė 23. Po pateikimo pritarta.
Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 13 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ne.
R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš pirmiausia vėlgi dėl skubos tvarkos. Aš nemanyčiau, kad jos reikia, nes įstatymas nesuderintas su socialiniais partneriais, įstatymas neišdiskutuotas, kriterijai iš Vyriausybės nutarimo aklai į įstatymą perkeliami.
Antras momentas. Vis dėlto aš siūlyčiau jau dabar Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, nes mokyklų tinklą formuoja savivaldybės, ir tikrai reikėtų išdiskutuoti. Kaip papildomą komitetą dėl to siūlau, nesvarbu, kad pirmininkas gal nenori dirbti, gal jis čia pasileisti nori, bet tikrai šis įstatymas vertas būtent šio komiteto dėmesio ir Savivaldybių asociacijos nuomonės.
PIRMININKAS. Supratome siūlymą. Dėkoju. Premjere, prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėl komiteto, matyt, Seimas apsispręs balsuodamas. Dėl skubos. Kolegos, išties Konstitucinio Teismo nutarimas įsigalioja nuo sausio 1 dienos, tačiau nemanau, kad Konstitucinis Teismas, priimdamas ir atidėdamas įsigaliojimą, įvertino tai, kad mokslo metai prasideda nuo rugsėjo 1 dienos ir vis dėlto yra gerai turėti visišką aiškumą.
Aš noriu atkreipti dėmesį, kad Vyriausybė nekeičia galiojančių taisyklių, todėl nelabai aišku, ką čia reikėtų iš naujo derinti. Tiesiog perkelia tą reguliavimą, kuris turi būti įstatyme, į įstatymą, o tas reguliavimas, kuris gali likti Vyriausybės nutarime, liktų Vyriausybės nutarime. Kadangi iš esmės nėra keičiamos taisyklės, niekaip negaliu suprasti, kam yra reikalingi kažkokie papildomi ekstensyvūs derinimai. Prašyčiau skubos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat R. Juška norėtų.
R. JUŠKA (LSF). Gerbiama kolege ir gerbiami kolegos, tikrai prašyčiau, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nėra Švietimo ir mokslo komitetas ir tikrai mums svarstyti nebereikia.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir paskutinė replika. V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Tai gal kita Vyriausybė turės kitą nuomonę ir kitaip taisykles formuluos. Jūs žadate atsistatydinti. O regionų tai gal nereikia naikinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, apsispręskime balsuodami. Kas pritaria pasiūlymui, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas būtų papildomas komitetas, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 94: už – 32, prieš – 35, susilaikė 27. Siūlymui nepritarta.
Tai ar galime dabar balsuoti dėl skubos tvarkos ir dėl pagrindinio Švietimo ir mokslo komiteto bei birželio 13 dienos? Kas pritaria skubos tvarkai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 88: už – 56, prieš – 14, susilaikė 18. Fiksuojame, kad skubos tvarka ir pagrindinis komitetas bus Švietimo ir mokslo komitetas.
Dabar yra dar dvi replikos po šio balsavimo. Pirmoji premjerė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Norėčiau neminėti niekieno pavardžių, kad paskui niekas neitų vėl kalbėti prie mikrofono, bet visų tų, susirūpinusių dėl regionų, aš vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad švietimas yra taip pat kainuojantis dalykas. Jūs ne tik rūpinkitės regionais, bet ir sugalvokite, kas finansuos mokyklų tinklą. Jis neatitinka mūsų perskirstymo nuo BVP lygio, kuris yra antras nuo galo Europos Sąjungoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Niekas nekainuoja brangiau negu pinigai, o valstybei švietimas turėtų būti prioritetas. Dėl to atrasti pinigų visada galėtume.
Antras momentas, kad mes įtvirtinsime įstatyme, o visada buvo galima tikėtis, kad susimils premjerė ir taisyklės… Vyriausybės nutarimą pakeisti yra daug lengviau negu įstatymą.
Trečias dalykas. Buvo Vietos savivaldos įstatymas, jo nebeliko pakete, dėl to labai liūdna. Galbūt ir tas komitetas, jo svarba kaskart yra menkesnė. Mes norime apriboti savivaldybes ir joms nesuteikti jokių galimybių spręsti. Dėl to, aš manau, tikrai buvo blogas mūsų sprendimas, nes komitetas neturi ką veikti ir tikrai kokybiškai, greitai atliktų savo darbą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar, gerbiamieji kolegos, primenu, kad svarstėme tiktai 5 rezervinį, įvyko pateikimas, nepatvirtinome siūlomų komitetų. Kaip pagrindinis siūlomas VVSK. Siūloma svarstyti birželio 13 dieną. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Galime. Čia yra Savivaldybių asociacijos pagrindinės nuostatos. Aš kalbu apie projektą Nr. XIVP-2744, jam pritarėme po pateikimo, bet nepatvirtinome pagrindinio komiteto. Galime tam pritarti? Galime.
16.59 val.
Darbo kodekso 14, 25, 27, 30, 52, 58, 139, 144, 221, 222, 223, 225, 226, 227 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1187 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2754 (pateikimas)
Dabar kviečiu J. Varkalį pateikti paskutinį šios dienos projektą – Darbo kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Jau sakiau, kad tai buvo paskutinė replika. Gerbiamas Jonai, prašau pateikti projektą Nr. XIVP-2754.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, klausimas yra nieko naujo, įprastinis, ir viskas buvo pateikta aiškinamajame rašte. Taip pat visi matėme Teisės departamento išvadas, visi turbūt skaitėme. Aš tik labai trumpai noriu priminti, kad Darbo kodekso 17 straipsnio 3 dalis… 9 straipsnis įsigalioja nuo birželio 1 dienos, pagal jį darbuotojams nutraukiamas kompensacijų išmokėjimas už kilnojamojo darbo pobūdį ir darbą lauko sąlygomis. Kas tai yra kilnojamojo darbo pobūdis, matyt, mes visi daugmaž suprantame. Galiu priminti, kad tai yra žmonių kelionė į darbą ir kelionė iš darbo. Jinai būna nuo 100 kilometrų iki 70, 50. Aišku, tai yra varginantis dalykas, kur darbdavys niekada neįvertina žmonių nuovargio ir to nekompensuoja. Jis apmoka tiktai už padarytą darbą, už tai, kiek tą dieną padaryta.
Kitas dalykas yra dėl darbo lauko sąlygomis, kada dirbant lauke atsiranda papildomų aprangos elementų, sunkių batų, žiemos metu sunkesnės aprangos ir kitų dalykų, dėl ko žmogus negali pasiekti tam tikro darbo našumo ir užsidirbti darbo užmokesčio tokio, kokį jis galėtų užsidirbti nedirbdamas lauko sąlygomis, o galbūt stovėdamas prie konvejerio.
Dėl šių dalykų susitikimuose su rinkėjais, su įvairių įmonių darbuotojais buvo išreikštas toks lūkestis, kad iš tikrųjų tą kompensaciją už kilnojamojo darbo pobūdį jie galėtų gauti ir po birželio 1 dienos. Esmė yra tokia. Ačiū, kad išklausėte.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra A. Sysas, norintis paklausti. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, kodėl tokiu siūlymu jūs norite, kad darbuotojai gautų mažiau pinigų už darbą, nes tai yra piktnaudžiavimas. Akivaizdu, ir tyrimai padaryti apie kilnojamąjį ir nekilnojamąjį darbą, ir ne vienas tyrimas, kad jūs dabar čia sugalvojote… Tai buvo, suprantu, krizinis laikotarpis – pandemija, buvo padarytos tam tikros išlygos ir jos buvo padarytos darbuotojų sąskaita. Jūs dabar norite tai įtvirtinti Darbo kodekse, kai yra normalios galimybės mokėti darbuotojui už viršvalandžius, už šventes tiek, kiek jam priklauso, kaip numato Darbo kodeksas. Kas čia jus paskatino? Labai ačiū.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju už klausimą. Viską puikiai suprantu, bet tie darbuotojai, kurie dirba ir gauna atlyginimą, jie gauna už padarytą darbą. Kelionė yra visiškai kitas dalykas, ko darbdavys negali įvertinti kaip darbo užmokesčio.
Kodėl tas klausimas iškilo šiandien? Mes turbūt visi jaučiame, kad vyksta ekonomikos recesija, kad yra tam tikra infliacija ir dalyvaujama konkursuose, statybos konkursuose, čia kalbama iš esmės apie du sektorius – apie kelininkus ir statybininkus. Konkursų metu padidėjusi konkurencija neleidžia gauti tokių pasiūlymų ir tokių kainų, kuriomis darbdaviai galėtų didinti darbo užmokestį dar daugiau, negu jis dabar yra. Iš tikrųjų darbo užmokesčio didėjimas jau dabar yra kaip ir nuslūgęs ir apstojęs. Matyt, ta kompensacija, kuri būtų mokama už nekilnojamojo darbo pobūdį arba už darbą lauko sąlygomis, kompensuotų tą dalyką, nes darbdaviai, kai su jais pakalbėjau, irgi neturi tokių galimybių, kad kompensuotų ir dar sumokėtų 40 % mokesčių nuo kompensacijos už nekilnojamąjį darbo pobūdį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Ačiū pateikėjui. Dėl motyvų už kalbės A. Dumbrava. Prašau.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tikrai man jau tada kilo klausimų, kai mes šiek tiek anksčiau svarstėme šį klausimą. Jis turi įsigalioti jau netrukus, nuo liepos 1 dienos. Tikrai, man atrodo, nei darbdaviai labai šoks mokėti, nei ką. Tiktai mums taip atrodo teoriškai, kad mes čia dabar nusiteiksime – darbdavys privalo mokėti. Anksčiau buvo tokia tvarka nusistovėjusi. Aš nežinau, čia lyg buvo kalbama, kad piktnaudžiaujama, bet nemanau, kad visi darbdaviai labai stipriai piktnaudžiavo.
Manyčiau, kad tai tikrai padėtų tiems žmonės, kurie turi keliauti arba dirbti lauke. Jiems tai būtų žymiai naudingiau, negu dabar jie iš darbdavio turi prašyti tų pinigėlių, kurių darbdavys tikrai nenori mokėti. Jis moka tiktai už tiesioginį darbą.
Aš manau, kad reikėtų palikti tą tvarką, kuri yra lig šiolei, ir, manau, ieškoti kitų būdų. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalbės M. Navickienė. Prašau.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų, čia toks pavyzdys, kai mes vis gręžiojamės atgal ir atgal. Atrodo, jau prieš metus priėmėme įstatymo projektą ir ne tik Seimas dėl jo balsavo, bet ir Trišalė taryba. Tiek darbdaviai, tiek darbuotojai susitarė, kad nereikalinga tokia forma.
Dėl ko atsirado tas panaikinimas? Nes buvo siekiama, kad darbdaviai mokėtų didesnius atlyginimus, didesnį darbo užmokestį, nuo kurio yra skaičiuojami mokesčiai, įmokos, ir didėja darbuotojų apsauga, išmokos, ir neblogėja darbuotojų situacija. Kodėl buvo panaikinta prieš metus? Nes Mokesčių inspekcija atkreipė dėmesį, kad dažnas darbdavys moka įvairius tokius kompensacinius dalykus vietoje darbo užmokesčio.
Man atrodo, mes turime vadovautis tuo, dėl ko jau sutarė mūsų socialiniai partneriai. Jeigu mes visur deklaruojame, kad gerbiame susitarimus, tai aš siūlau ir šiuo atveju nebesigręžioti atgal, nes iki šiol galiojusi sistema dėl šių kompensacijų blogindavo darbuotojų darbo sąlygas, mažindavo jų darbo užmokesčio dydį. Turime siekti, kad žmonės už darbą gautų atlyginimą, nuo kurio būtų sumokėti mokesčiai ir didėtų darbuotojų apsauga. Labai kviečiu, kolegos, nesigręžioti atgal ir nepritarti.
PIRMININKAS. Dabar apsispręsime balsuodami: kas pritaria šiam projektui po pateikimo – balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 86: už – 26, prieš – 19, susilaikė 41. Projektui nepritarta.
Kas balsuoja už, tai yra už projekto grąžinimą tobulinti iniciatoriams, prieš – už atmetimą.
Balsavo 87: už – 46, prieš – 41. Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Tai buvo paskutinis šios dienos klausimas. Ką tik balsavome. Registracijos nesiūlau. Skelbiu gegužės 23 dienos posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.