LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKININKO ŪKIO ĮSTATYMO NR. viii-1159 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO

projekto nr. xivP-2207GR

2023-03-15 Nr. 107-P-7

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Romualdas Vaitkus.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Agnė Jakstienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-01-20	1 (11)	(1)		Įvertinę Lietuvos Respublikos Prezidento 2022 m. gruodžio 30 d. dekretu Nr. 1K-1215 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1712 grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ (toliau – Dekretas) pateiktų siūlymų atitiktį Konstitucijai ir įstatymams, teikiame šias pastabas: 1. Dekreto 2 straipsniu siūloma pakeisti Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1712 (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsniu keičiamo Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį ir joje numatyti, kad „Neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje (išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtas teritorijas) esančioje žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas, kuris pastaruosius 3 metus yra deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, gali statyti vieną ūkininko sodybą (vieną gyvenamosios paskirties pastatą su pagalbinio ūkio pastatais). Reikalavimas pastaruosius 3 metus deklaruoti pajamas iš žemės ūkio veiklos netaikomas kitos paskirties pastatų, reikalingų ūkininko veiklai vykdyti, statybai. Ūkininko sodyba (gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio pastatais) statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, gali būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Saugomose teritorijose ūkininko sodybos pastatų statyba turi būti numatyta saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatytose vietose. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, nepatenkančioje į nacionalinę saugomą teritoriją, ūkininko sodybos pastatų statyba galima ne mažesnėje kaip 2 hektarai jo dalyje, esančioje už šios Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos ribų.“ Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje yra apibrėžta sąvoka „ūkininko sodyba“, kuri suprantama kaip „nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti“, t. y. šiose galiojančio įstatymo nuostatose skliaustuose yra pateiktas baigtinis sąrašas pastatų, kurie priskirtini ūkininko sodybai ir laikytini pagal šį įstatymą kitos paskirties pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti. Dekreto 2 straipsniu teikiamo siūlymo nuostatose vartojama sąvoka „kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti“, kurios turinys Ūkininko ūkio įstatymo kontekste nėra pakankamai aiškus, nes iš jos neaišku, ar kitos paskirties pastatais būtų laikomi tik Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytame baigtiniame sąraše išvardinti kitos paskirties pastatai, t. y. fermos, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo pastatai, ar kitos paskirties pastatais galėtų būti laikomi ir kokios kitos, nei išvardinta baigtiniame sąraše, paskirties pastatai. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad Dekreto 1 straipsnio 5 punkto b papunktyje išdėstytuose keičiamo įstatymo grąžinimo Seimui pakartotinai svarstyti motyvuose nurodyta, kad „Siekiant įstatymo tikslų – užkirsti kelią statyti ūkininko sodybas nesiverčiant žemės ūkio veikla, galimi ir proporcingesni apribojimai, leidžiant statyti pagalbinius ūkio ir kitos paskirties pastatus ir mažesniame nei 2 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype“. Iš esmes analogiškos nuostatos yra pakartotos ir Dekreto 1 straipsnio 7 punkte. Pažymėtina, kad Dekreto 2 straipsnyje teikiamame siūlyme siūloma nustatyti, kad mažesniame kaip 2 hektarai (bet ne mažesniame kaip 0,5 hektaro) žemės ūkio paskirties žemės sklype gali būti statomi tik kitos paskirties pastatai, o pagalbinio ūkio pastatai gali būti statomi tik ne mažesniame kaip 2 hektarai žemės ūkio paskirties žemės sklype. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar Dekreto 2 straipsnyje teikiamo siūlymo tikslai nurodytoje apimtyje atitinka Dekreto 1 straipsnyje nurodytus keičiamo įstatymo grąžinimo Seimui pakartotinai svarstyti motyvus. Trečia, iš Dekreto 2 straipsniu teikiamo siūlymo nėra pakankamai aišku, ar kitos paskirties pastatų, reikalingų ūkininko veiklai vykdyti, statyba būtų galima ne mažesniame kaip 0,5 hektarai žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame saugomose teritorijose (ypač tuo atveju, kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, patenkančioje į nacionalinę saugomą teritoriją). Jei šių pastatų statyba tokiuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose būtų galima, tai nėra aiškus teikiamo siūlymo tarpusavio santykis su kitomis teikiamo siūlymo nuostatomis, nustatančiomis, kad, kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, nepatenkančioje į nacionalinę saugomą teritoriją, ūkininko sodybos pastatų (įskaitant ir kitos paskirties pastatus) statyba galima ne mažesniame kaip 2 hektarai jo dalyje, esančioje už šios Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos ribų. Esant šiam neaiškumui, svarstytina, ar teikiamu siūlymu siūlomas reguliavimas nesukuria nevienodų sąlygų statant ūkininko sodybos kitos paskirties pastatus skirtingo dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, kai šio žemės sklypo dalis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, priklausomai nuo to, ar ši teritorija patenka į nacionalinę saugomą teritoriją, ar nepatenka.	Susipažinta
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-01-20	2			2. Dekreto 2 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnį ir jame nustatyti, kad „Įstatymas įsigalioja nuo 2023 m. liepos 1 d.“ Dekreto 1 straipsnio 5 punkto c papunktyje nurodoma, kad „nustačius žymiai griežtesnes sąlygas ūkininko sodybai statyti, kurių įgyvendinimas ne visais atvejais priklauso nuo paties ūkininko <...> ir nenumačius Įstatymo įsigaliojimo pereinamojo laikotarpio, būtų pažeisti teisėti jau esamų ūkininkų, neatitinkančių naujo teisinio reguliavimo sąlygų, lūkesčiai, jei jie dar yra tik pateikę dokumentus statybos leidimui gauti, bet nėra jo gavę. Todėl yra būtina atidėti ūkininkų sodybas statyti ribojančių sąlygų taikymą pusės metų laikotarpiui.“ Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad Dekreto 2 straipsniu teikiamu siūlymu siūloma nustatyti tik vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, tačiau jokių „įstatymo įsigaliojimo pereinamojo laikotarpio“ nuostatų bei nuostatų, reglamentuojančių įstatymo taikymą, nėra siūloma nustatyti, todėl pagal siūlomą reguliavimą ūkininkai iki pat naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimo dienos galės „pateikti dokumentus statybos leidimui gauti“. Atsižvelgiant į tai, abejotina, kad Dekreto 1 straipsnio 5 punkto c papunktyje nurodyti keičiamo įstatymo grąžinimo Seimui pakartotinai svarstyti motyvai ir tikslai bus pasiekti vien tik nustatant vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Seimo priimto keičiamo įstatymo 2 straipsnyje, reglamentuojančiame įstatymo taikymą, nustatyta, kad „Ūkininko sodybos pastatų, kurių statybą leidžiantys dokumentai išduoti arba šie pastatai pradėti statyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, statybai taikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, norint statyti ūkininko sodybos pastatus, reikia parengti Žemės įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti. Parengus kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, Statybos įstatymo nustatytais atvejais yra rengiami ūkininko sodybos statinių projektai ir išduodami statybą leidžiantys dokumentai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad, nustatant naują teisinį reguliavimą ir siekiant užtikrinti ūkininkų, pagal galiojantį teisinį reguliavimą jau pradėjusių realizuoti teisę statyti ūkininko sodybos pastatus (galbūt įskaitant pradėjusių rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, rengiančių statinių projektus ar pateikusių dokumentus statybos leidimui gauti, bet jo dar negavusių), teisėtus lūkesčius, keičiamame įstatyme turėtų būti nustatytos nuostatos, reglamentuojančios aiškų įstatymo nuostatų taikymo mechanizmą.	Susipažinta

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Prezidentas, 2022-12-30 dekretas Nr. 1K-1215	1 2				Argumentai: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio pirmąja dalimi: G r ą ž i n u Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1712 (toliau – Įstatymas) dėl šių motyvų: 1) Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies nuostata „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“ apibrėžia tautos ūkio pagrindą, kuris yra šios vertybės: privačios nuosavybės teisė, asmens ūkinės veiklos laisvė, iniciatyva (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. Konstitucinė asmens ūkinės veiklos laisvė sudaro sąlygas įgyvendinti įvairius asmens siekius (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2002 m. kovo 14 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai). Ūkinės veiklos teisinis reguliavimas nėra savitikslis dalykas, jis yra socialinės inžinerijos priemonė, būdas per teisę siekti tautos gerovės. Bet kokius valstybės institucijų, pareigūnų, taip pat savivaldybių institucijų, pareigūnų sprendimus ar veiksmus, kuriais neleidžiama reikštis, plėtotis asmenų iniciatyvai, užkertamas kelias tam tikroms ūkinėms pastangoms, turi nulemti atitinkamos iniciatyvos ar ūkinių pastangų žalingumas visuomenei; priešingu atveju būtų nukrypta nuo Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalies reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). 2) Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (toliau – Strateginis planas) siekia tvarios Lietuvos žemės ir maisto ūkio plėtros, didinant sektoriaus pridėtinę vertę ir konkurencingumą, remiant perspektyvių ūkių (ypač smulkių ir vidutinių) pajamas, kartų kaitą, kuriant gyvybingą, ūkininkavimui, verslui patrauklų kaimą ir prisidedant prie aplinkos ir klimato tikslų įgyvendinimo. Jauniesiems ūkininkams bus teikiama parama investicijoms į gamybinius pastatus, derliaus nuėmimo, pirminio paruošimo, apdorojimo, saugojimo, sandėliavimo įrangą. Didelis dėmesys bus skirtas ūkininkų kooperacijai, kas ypač aktualu mažiems ūkiams. 3) Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymą (toliau – ŪŪĮ) ūkininku tapti gali bet kuris fizinis asmuo, turintis žemės ir profesinį pasirengimą ūkininkauti (ŪŪĮ 7 straipsnio 1 dalis). Sąlygose ūkininko ūkiui registruoti nėra nustatytas reikalavimas pateikti, pavyzdžiui, ūkinės veiklos vykdymo planą, iš kurio būtų galima spręsti, kad asmuo, norintis registruoti ūkį, iš tikrųjų siekia užsiimti tam tikra ūkine veikla. Būtent tokios ūkio registravimo taisyklės galimai ir sukūrė nepalankias sąlygas, leidžiančias žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, ne mažesniuose nei 0,5 hektaro, statyti gyvenamosios paskirties pastatus (ūkininko sodybas), iš tikrųjų nesiverčiant žemės ūkio veikla ir miškininkyste. 4) Įstatymo 11 straipsniu keičiamos sąlygos neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje (išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtas teritorijas) esančioje žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkams statyti ūkininko sodybą – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytą gyvenamosios paskirties pastatą su pagalbinio ūkio ir kitos paskrities (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti, nurodant, kad a) vieną ūkininko sodybą leidžiama statyti tik tokiam ūkininkui, kuris pusę ir daugiau savo pajamų per pastaruosius 3 metus yra deklaravęs kaip pajamas iš žemės ūkio veiklos ir b) ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Tokiu būdu neva yra ribojamos galimybės ūkininko veikla neužsiimantiems asmenims statyti gyvenamosios paskirties pastatus žemės ūkio paskirties žemėje, kas dažnai nutinka aplink didžiuosius Lietuvos miestus esančiose teritorijose. 5) Įstatymo 11 straipsnio pakeitimas gali sukelti tokius padarinius: a) pradedantys ūkininkai, šeimos ūkiai, smulkieji ūkininkai veiklos pradžioje gali neturėti 50 proc. ir daugiau gaunamų pajamų iš žemės ūkio veiklos, iš kurios pajamos paprastai pradedamos gauti tik po kelerių metų intensyvaus darbo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pajamos iš žemės ūkio veiklos yra pajamos iš žemės ūkio produktų gamybos, paslaugų žemės ūkiui teikimo ar pajamos, gautos realizuojant iš savo ūkio žemės ūkio produktų pagamintus maisto produktus. Vadinasi, ūkininkai, norintys gauti 50 proc. ir daugiau pajamų iš žemės ūkio veiklos, turės ūkininkauti „nuotoliniu būdu“, negalėdami įkurti ne tik ūkininko sodybos jų nuosavybės teise valdomame žemės ūkio paskirties žemės sklype, bet ir kitų pagalbinio ūkio ar kitos paskirties pastatų, kas neabejotinai apsunkins ūkininkavimo sąlygas, pabrangins ūkininkavimo kaštus ir mažins žmonių motyvaciją įsitraukti į aktyvią žemės ūkio veiklą ir miškininkystę. Iš to išplaukia, kad reikalavimas gauti 50 proc. ir didesnes pajamas iš žemės ūkio veiklos per pastaruosius 3 metus atliepia tik gerokai „pažengusių“, stambiųjų ūkininkų, kurie žemės ūkio veiklą vysto ne vienerius metus ir todėl pastaruosius 3 metus gali turėti 50 proc. ir didesnes pajamas ir iš žemės ūkio veiklos, interesus. Tokio pobūdžio apribojimai yra nebūtini ir neproporcingi siekiant įstatymo tikslų – įsitikinti ir užtikrinti, kad ūkininko sodybas statytų tik realiai žemės ūkio veikla besiverčiantys asmenys. Be kita ko, šis tikslas negali prieštarauti ir kaimo plėtros strateginiams tikslams – užtikrinti kartų kaitą kaimuose ir vystyti gyvybingą, verslų kaimą. Įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau ribojančias priemones, kartu neužkertant kelio realiai žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims įsikurti ir vystyti žemės ūkio veiklą žemės ūkio paskirties žemėje; b) tam tikros žemės ūkio veiklos gali būti ir šiuo metu yra sėkmingai vystomos ir mažesniuose nei 2 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypuose. Nuo 0,5 iki 2 ha padidintas žemės sklypo apribojimas neleis ūkinę veiklą vykdantiems ūkininkams mažesniame nei 2 ha žemės sklype įkurti ne tik ūkinininko sodybos, bet ir statyti kitus ūkinei veiklai vykdyti reikalingus statinius, pavyzdžiui, šiltnamius. Tai neabejotinai apsunkins ūkininkavimo sąlygas tiems pradedantiems ūkininkams, kurie siekia įvertinti savo galimybes ūkininkauti ir gauti tam tikras pajamas iš žemės ūkio veiklos. Siekiant Įstatymo tikslų – užkirsti kelią statyti ūkininkų sodybas nesiverčiant žemės ūkio veikla, galimi ir proporcingesni apribojimai, leidžiant statyti pagalbinius ūkio ir kitos paskirties pastatus ir mažesniame nei 2 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype; c) nustačius žymiai griežtesnes sąlygas ūkininko sodybai statyti, kurių įgyvendinimas ne visais atvejais priklauso nuo paties ūkininko (pavyzdžiui, jei turi 1,8 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą) ir nenumačius Įstatymo įsigaliojimo pereinamojo laikotarpio, būtų pažeisti teisėti jau esamų ūkininkų, neatitinkančių naujo teisinio reguliavimo sąlygų, lūkesčiai, jei jie dar yra tik pateikę dokumentus statybos leidimui gauti, bet nėra jo gavę. Todėl yra būtina atidėti ūkininkų sodybas statyti ribojančių sąlygų taikymą pusės metų laikotarpiui. 6) Įstatymo reguliavimas neatitinka Konstitucijos 46 straipsnio, nes valstybė, siekdama išspręsti vieną problemą – žemės ūkio veikla nesiverčiančių „ūkininkų“ gyvenamosios paskirties pastatų statybas žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, apskritai apriboja asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą. Tuo tarpu bet koks ribojimas gali būti daromas tik tuo atveju, jei nustatomas tam tikros ūkinės pastangos žalingumas visuomenei. Šiuo atveju žemės ūkio veikla nesiverčiančių asmenų veiksmai neturėtų būti priežastis riboti ūkinę veiklą plėtojančių ūkininkų iniciatyvas ir veikimo sąlygas. Siekiant nustatyti, ar toks ribojimas yra būtinas ir pagrįstas, reikia įvertinti, ar siūlomos ribojimo priemonės yra tinkamiausios siekiamam tikslui pasiekti, ar išlaikoma teisinga visuomenės ir individualaus asmens, šiuo atveju, ūkininko, interesų pusiausvyra. Šiuo atveju Įstatymas nustato neproporcingai aukštus ribojimus pajamų ir žemės sklypo dydžio atžvilgiu, kas neabejotinai pažeidžia interesų pusiausvyrą, teisėtus asmenų lūkesčius ir neatitinka Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginių tikslų. 7) Dėl šių pirmiau išvardytų priežasčių yra būtina keisti sąlygas ūkininko sodybai įkurti, išlaikant teisingesnę visuomenės ir ūkininko interesų pusiausvyrą, t. y. nustatyti reikalavimą pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti, tačiau neriboti jų tam tikru dydžiu, paliekant Įstatymu nustatytą 3 metų laikotarpį pajamoms gauti ir draudimą statyti ūkininko sodybą, t. y. ne tik pagalbinio ūkio, bet ir gyvenamosios paskirties pastatą, ne mažesniame nei 2 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype. Tačiau leisti statyti pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatus dar tik pradedant ūkininkauti, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti, taip pat leisti statyti pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatus mažesniame nei 2 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype. 8) Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ateityje reikėtų svarstyti ūkininko ūkio registravimo taisyklių pakeitimus bei savivaldybių, ypač žiedinių, tvarios plėtros galimybes. Pasiūlymas: S i ū l a u pakeisti Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII- 1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1712 1 ir 2 straipsnius ir juos išdėstyti taip: „1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje (išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtas teritorijas) esančioje žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas, kuris pastaruosius 3 metus yra deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, gali statyti vieną ūkininko sodybą (vieną gyvenamosios paskirties pastatą su pagalbinio ūkio pastatais). Reikalavimas pastaruosius 3 metus deklaruoti pajamas iš žemės ūkio veiklos netaikomas kitos paskirties pastatų, reikalingų ūkininko veiklai vykdyti, statybai. Ūkininko sodyba (gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio pastatais) statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, gali būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Saugomose teritorijose ūkininko sodybos pastatų statyba turi būti numatyta saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatytose vietose. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, nepatenkančioje į nacionalinę saugomą teritoriją, ūkininko sodybos pastatų statyba galima ne mažesnėje kaip 2 hektarai jo dalyje, esančioje už šios Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos ribų.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Įstatymas įsigalioja nuo 2023 m. liepos 1 d.“	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos Prezidentas,

2022-12-30 dekretas Nr. 1K-1215

Argumentai:

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio pirmąja dalimi:

G r ą ž i n u Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1712 (toliau – Įstatymas) dėl šių motyvų:

1) Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies nuostata „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“ apibrėžia tautos ūkio pagrindą, kuris yra šios vertybės: privačios nuosavybės teisė, asmens ūkinės veiklos laisvė, iniciatyva (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. Konstitucinė asmens ūkinės veiklos laisvė sudaro sąlygas įgyvendinti įvairius asmens siekius (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2002 m. kovo 14 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai). Ūkinės veiklos teisinis reguliavimas nėra savitikslis dalykas, jis yra socialinės inžinerijos priemonė, būdas per teisę siekti tautos gerovės. Bet kokius valstybės institucijų, pareigūnų, taip pat savivaldybių institucijų, pareigūnų sprendimus ar veiksmus, kuriais neleidžiama reikštis, plėtotis asmenų iniciatyvai, užkertamas kelias tam tikroms ūkinėms pastangoms, turi nulemti atitinkamos iniciatyvos ar ūkinių pastangų žalingumas visuomenei; priešingu atveju būtų nukrypta nuo Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalies reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).

2) Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (toliau – Strateginis planas) siekia tvarios Lietuvos žemės ir maisto ūkio plėtros, didinant sektoriaus pridėtinę vertę ir konkurencingumą, remiant perspektyvių ūkių (ypač smulkių ir vidutinių) pajamas, kartų kaitą, kuriant gyvybingą, ūkininkavimui, verslui patrauklų kaimą ir prisidedant prie aplinkos ir klimato tikslų įgyvendinimo. Jauniesiems ūkininkams bus teikiama parama investicijoms į gamybinius pastatus, derliaus nuėmimo, pirminio paruošimo, apdorojimo, saugojimo, sandėliavimo įrangą. Didelis dėmesys bus skirtas ūkininkų kooperacijai, kas ypač aktualu mažiems ūkiams.

3) Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymą (toliau – ŪŪĮ) ūkininku tapti gali bet kuris fizinis asmuo, turintis žemės ir profesinį pasirengimą ūkininkauti (ŪŪĮ 7 straipsnio 1 dalis). Sąlygose ūkininko ūkiui registruoti nėra nustatytas reikalavimas pateikti, pavyzdžiui, ūkinės veiklos vykdymo planą, iš kurio būtų galima spręsti, kad asmuo, norintis registruoti ūkį, iš tikrųjų siekia užsiimti tam tikra ūkine veikla. Būtent tokios ūkio registravimo taisyklės galimai ir sukūrė nepalankias sąlygas, leidžiančias žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, ne mažesniuose nei 0,5 hektaro, statyti gyvenamosios paskirties pastatus (ūkininko sodybas), iš tikrųjų nesiverčiant žemės ūkio veikla ir miškininkyste.

4) Įstatymo 11 straipsniu keičiamos sąlygos neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje (išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtas teritorijas) esančioje žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkams statyti ūkininko sodybą – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytą gyvenamosios paskirties pastatą su pagalbinio ūkio ir kitos paskrities (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti, nurodant, kad a) vieną ūkininko sodybą leidžiama statyti tik tokiam ūkininkui, kuris pusę ir daugiau savo pajamų per pastaruosius 3 metus yra deklaravęs kaip pajamas iš žemės ūkio veiklos ir b) ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Tokiu būdu neva yra ribojamos galimybės ūkininko veikla neužsiimantiems asmenims statyti gyvenamosios paskirties pastatus žemės ūkio paskirties žemėje, kas dažnai nutinka aplink didžiuosius Lietuvos miestus esančiose teritorijose.

5) Įstatymo 11 straipsnio pakeitimas gali sukelti tokius padarinius:

a) pradedantys ūkininkai, šeimos ūkiai, smulkieji ūkininkai veiklos pradžioje gali neturėti 50 proc. ir daugiau gaunamų pajamų iš žemės ūkio veiklos, iš kurios pajamos paprastai pradedamos gauti tik po kelerių metų intensyvaus darbo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pajamos iš žemės ūkio veiklos yra pajamos iš žemės ūkio produktų gamybos, paslaugų žemės ūkiui teikimo ar pajamos, gautos realizuojant iš savo ūkio žemės ūkio produktų pagamintus maisto produktus. Vadinasi, ūkininkai, norintys gauti 50 proc. ir daugiau pajamų iš žemės ūkio veiklos, turės ūkininkauti „nuotoliniu būdu“, negalėdami įkurti ne tik ūkininko sodybos jų nuosavybės teise valdomame žemės ūkio paskirties žemės sklype, bet ir kitų pagalbinio ūkio ar kitos paskirties pastatų, kas neabejotinai apsunkins ūkininkavimo sąlygas, pabrangins ūkininkavimo kaštus ir mažins žmonių motyvaciją įsitraukti į aktyvią žemės ūkio veiklą ir miškininkystę. Iš to išplaukia, kad reikalavimas gauti 50 proc. ir didesnes pajamas iš žemės ūkio veiklos per pastaruosius 3 metus atliepia tik gerokai „pažengusių“, stambiųjų ūkininkų, kurie žemės ūkio veiklą vysto ne vienerius metus ir todėl pastaruosius 3 metus gali turėti 50 proc. ir didesnes pajamas ir iš žemės ūkio veiklos, interesus. Tokio pobūdžio apribojimai yra nebūtini ir neproporcingi siekiant įstatymo tikslų – įsitikinti ir užtikrinti, kad ūkininko sodybas statytų tik realiai žemės ūkio veikla besiverčiantys asmenys. Be kita ko, šis tikslas negali prieštarauti ir kaimo plėtros strateginiams tikslams – užtikrinti kartų kaitą kaimuose ir vystyti gyvybingą, verslų kaimą. Įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau ribojančias priemones, kartu neužkertant kelio realiai žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims įsikurti ir vystyti žemės ūkio veiklą žemės ūkio paskirties žemėje;

b) tam tikros žemės ūkio veiklos gali būti ir šiuo metu yra sėkmingai vystomos ir mažesniuose nei 2 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypuose. Nuo 0,5 iki 2 ha padidintas žemės sklypo apribojimas neleis ūkinę veiklą vykdantiems ūkininkams mažesniame nei 2 ha žemės sklype įkurti ne tik ūkinininko sodybos, bet ir statyti kitus ūkinei veiklai vykdyti reikalingus statinius, pavyzdžiui, šiltnamius. Tai neabejotinai apsunkins ūkininkavimo sąlygas tiems pradedantiems ūkininkams, kurie siekia įvertinti savo galimybes ūkininkauti ir gauti tam tikras pajamas iš žemės ūkio veiklos. Siekiant Įstatymo tikslų – užkirsti kelią statyti ūkininkų sodybas nesiverčiant žemės ūkio veikla, galimi ir proporcingesni apribojimai, leidžiant statyti pagalbinius ūkio ir kitos paskirties pastatus ir mažesniame nei 2 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype;

c) nustačius žymiai griežtesnes sąlygas ūkininko sodybai statyti, kurių įgyvendinimas ne visais atvejais priklauso nuo paties ūkininko (pavyzdžiui, jei turi 1,8 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą) ir nenumačius Įstatymo įsigaliojimo pereinamojo laikotarpio, būtų pažeisti teisėti jau esamų ūkininkų, neatitinkančių naujo teisinio reguliavimo sąlygų, lūkesčiai, jei jie dar yra tik pateikę dokumentus statybos leidimui gauti, bet nėra jo gavę. Todėl yra būtina atidėti ūkininkų sodybas statyti ribojančių sąlygų taikymą pusės metų laikotarpiui.

6) Įstatymo reguliavimas neatitinka Konstitucijos 46 straipsnio, nes valstybė, siekdama išspręsti vieną problemą – žemės ūkio veikla nesiverčiančių „ūkininkų“ gyvenamosios paskirties pastatų statybas žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, apskritai apriboja asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą. Tuo tarpu bet koks ribojimas gali būti daromas tik tuo atveju, jei nustatomas tam tikros ūkinės pastangos žalingumas visuomenei. Šiuo atveju žemės ūkio veikla nesiverčiančių asmenų veiksmai neturėtų būti priežastis riboti ūkinę veiklą plėtojančių ūkininkų iniciatyvas ir veikimo sąlygas. Siekiant nustatyti, ar toks ribojimas yra būtinas ir pagrįstas, reikia įvertinti, ar siūlomos ribojimo priemonės yra tinkamiausios siekiamam tikslui pasiekti, ar išlaikoma teisinga visuomenės ir individualaus asmens, šiuo atveju, ūkininko, interesų pusiausvyra. Šiuo atveju Įstatymas nustato neproporcingai aukštus ribojimus pajamų ir žemės sklypo dydžio atžvilgiu, kas neabejotinai pažeidžia interesų pusiausvyrą, teisėtus asmenų lūkesčius ir neatitinka Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginių tikslų.

7) Dėl šių pirmiau išvardytų priežasčių yra būtina keisti sąlygas ūkininko sodybai įkurti, išlaikant teisingesnę visuomenės ir ūkininko interesų pusiausvyrą, t. y. nustatyti reikalavimą pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti, tačiau neriboti jų tam tikru dydžiu, paliekant Įstatymu nustatytą 3 metų laikotarpį pajamoms gauti ir draudimą statyti ūkininko sodybą, t. y. ne tik pagalbinio ūkio, bet ir gyvenamosios paskirties pastatą, ne mažesniame nei 2 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype. Tačiau leisti statyti pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatus dar tik pradedant ūkininkauti, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti, taip pat leisti statyti pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatus mažesniame nei 2 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype.

8) Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ateityje reikėtų svarstyti ūkininko ūkio registravimo taisyklių pakeitimus bei savivaldybių, ypač žiedinių, tvarios plėtros galimybes.

Pasiūlymas:

S i ū l a u pakeisti Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII- 1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1712 1 ir 2 straipsnius ir juos išdėstyti taip:

„1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje (išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtas teritorijas) esančioje žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas, kuris pastaruosius 3 metus yra deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, gali statyti vieną ūkininko sodybą (vieną gyvenamosios paskirties pastatą su pagalbinio ūkio pastatais). Reikalavimas pastaruosius 3 metus deklaruoti pajamas iš žemės ūkio veiklos netaikomas kitos paskirties pastatų, reikalingų ūkininko veiklai vykdyti, statybai. Ūkininko sodyba (gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio pastatais) statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, gali būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Saugomose teritorijose ūkininko sodybos pastatų statyba turi būti numatyta saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatytose vietose. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, nepatenkančioje į nacionalinę saugomą teritoriją, ūkininko sodybos pastatų statyba galima ne mažesnėje kaip 2 hektarai jo dalyje, esančioje už šios Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos ribų.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Įstatymas įsigalioja nuo 2023 m. liepos 1 d.“

Pritarti

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos Prezidento 2022 m. gruodžio 30 d. dekretu Nr. 1K-1215 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1712 grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti” teikiamiems siūlymams ir siūlyti Seimui priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.

7.2. Pasiūlymai: nėra.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Aistė Gedvilienė

Biuro patarėja Aistrida Latvėnė