AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24, 25, 32, 391, 2491, 2502, 2504, 2506 IR 2521 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai.
2023 m. balandžio 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija gavo Europos Komisijos pagrįstą nuomonę Nr. INFR(2021)2087 dėl netinkamo 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančios tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančios Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (toliau – Direktyva 2017/541), nuostatų perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį (toliau – pagrįsta nuomonė).
Komisijos nuomone, Lietuva neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnį ir 15 straipsnio 3 dalį, aiškinamus kartu su 28 straipsnio 1 dalimi, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatose nepakankamai aiškiai apibrėžiama teroristinės grupės sąvoka. Atsižvelgiant į tai, Teisingumo ministerija parengė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24, 25, 32, 391, 2491, 2502, 2504, 2506 ir 2521 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas), kurio tikslas – suderinti Lietuvos nacionalinės teisės nuostatas su Direktyvos 2017/541 reikalavimais ir pašalinti Komisijos pagrįstoje nuomonėje identifikuotas Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalies, 4 straipsnio ir 15 straipsnio 3 dalies perkėlimo į nacionalinę teisę spragas.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės (grupės vadovė Simona Mesonienė, tel. (+370) 60256889, el. p. [email protected]) vyriausiasis patarėjas Jevgenijus Kuzma (tel. (+370) 61851147, el. p. [email protected]).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptariami teisiniai santykiai.
Pažymėtina, kad Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teroristinė grupė – organizuota daugiau kaip dviejų asmenų grupė, sukurta tam tikram laikotarpiui ir darniai veikianti turint tikslą vykdyti teroristinius nusikaltimus; organizuota grupė – grupė, kuri nėra atsitiktinai sudaryta nedelsiant vykdyti kokią nors nusikalstamą veiką ir kurioje nebūtinai turi būti formaliai nustatyti jos narių vaidmenys, užtikrintas narystės tęstinumas ar išplėtota struktūra. Direktyvos 2017/541 4 straipsnyje yra numatyta, kad valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad už toliau išvardytas tyčines veikas būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką: a) vadovavimą teroristinei grupei; b) dalyvavimą teroristinės grupės veikloje, be kita ko, teikiant informaciją ar materialinius išteklius arba bet kuriuo būdu finansuojant jos veiklą, žinant, kad tokiu dalyvavimu bus prisidėta prie teroristinės grupės nusikalstamos veiklos.
Šiame kontekste analizuojant Lietuvos nacionalinį teisinį reguliavimą, privalu pastebėti, kad BK 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (BK 25 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu BK 25 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija bei teroristinė grupė.
BK 249 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje (BK 249 straipsnio 1 ir 2 dalis) ir nusikalstamo susivienijimo organizavimą ar vadovavimą jam (BK 249 straipsnio 3 dalis). Be to, BK 2491 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė ir už dalyvavimą organizuotoje grupėje, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, o taip pat už šių gupių kūrimą bei vadovavimą joms. Šio straipsnio 2 – 4 dalyse įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už dalyvavimą teroristinės grupės veikloje, o taip pat už šios grupės kūrimą bei vadovavimą jai.
Pažymėtina, kad Komisija įvertinus Lietuvos nacionalinio teisinio reguliavimo atitiktį Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatoms 2021 m. liepos 15 d. pateikė oficialų pranešimą dėl ES teisės pažeidimo procedūros Nr. INFR(2021)2087 dėl Direktyvos 2017/541 netinkamo perkėlimo ir įgyvendinimo Lietuvos nacionalinėje teisėje (toliau – oficialus pranešimas), kuriame išdėstė sekančius Lietuvos teisinio reguliavimo trūkumus:
- Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalyje teroristinė grupė apibrėžiama kaip organizuota daugiau kaip dviejų asmenų grupė, o pagal Lietuvos teisę ši riba aukštesnė – čia nusikalstami susivienijimai sudaryti iš trijų ir daugiau asmenų (pastebėtina, kad šis Komisijos argumentas vėlesnėse derybų stadijose buvo nuginčytas).
- Pagal Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalį teroristinė grupė sukuriama iš anksto bei tam tikram laikotarpiui, jai būdingas veiklos darna, tačiau nereikia išplėtotos struktūros, o jos nariams – formaliai nustatytų vaidmenų ir narystės tęstinumo. BK 25 straipsnio 4 dalyje – priešingai – nurodyta, kad asmenis, sudarančius nusikalstamą susivienijimą (prilyginamą teroristinei grupuotei), sieja „pastovūs tarpusavio ryšiai“ (o ne tam tikras laikotarpis, kaip nurodyta Direktyvoje 2017/541). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išanalizavęs organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) elementus, pažymėjo, kad „organizuota grupę [...] išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienlaikiškumas“ (žr., pvz. 2019 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį byloje Nr. 2K-178-303/2019; 2017 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį byloje Nr. 2K-297-942/2017). Tai reiškia, kad nukrypstama nuo Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalies apibrėžties, o Lietuvos teisėje pateiktos apibrėžties aprėptis yra siauresnė nei Direktyvoje 2017/541.
- BK 249 straipsniu baudžiama už nusikalstamų susivienijimų organizavimą ir už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje. Kita vertus, BK 2491 straipsnyje kriminalizuotas organizuotų grupių, kurių tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, veikloje. Tačiau nei BK 249 straipsnyje, nei BK 2491 straipsnyje nepateikiama teroristinės grupės apibrėžtis.
- Direktyvoje 2017/541 nustatytos teroristinės grupės apibrėžties nesilaikymas neišvengiamai padarys poveikį kitų Direktyvos 2017/541 nuostatų, susijusių su teroristinės grupės veikla, perkėlimui. Visų pirma tai pasakytina apie Direktyvos 2017/541 4 straipsnį („Su teroristine grupe susijusios nusikalstamos veikos“), kuriuo nustatoma, kad turi būti baudžiama už vadovavimą teroristinei grupei, dalyvavimą teroristinės grupės veikloje. Kadangi nesilaikoma teroristinės grupės apibrėžties, bus padarytas poveikis Direktyvos 2017/541 4 straipsnio perkėlimui.
Būtina pastebėti, kad Teisingumo ministerija, įvertinusi nustatytus Lietuvos teisinio reguliavimo trūkumus, pateikė Komisijai sekančius papildomus paaiškinimus ir argumentus:
Visų pirma buvo pažymėta, kad Lietuva BK 25 straipsnio 4 dalies turinio nesieja konkrečiai su Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalies, kurioje pateikta teroristinės grupės apibrėžtis, įgyvendinimu. Nusikalstamas susivienijimas, kuriam pagal BK 25 straipsnio 4 dalį Lietuvos nacionalinėje teisėje prilyginamos antikonstitucinė ir teroristinė grupės, siejamas su didžiausio organizuotumo ir pavojingumo grupėmis. Bendrininkavimo formų kontekste nusikalstamas susivienijimas pagal nacionalinį reglamentavimą laikomas pačiu pavojingiausiu dariniu, pasižyminčiu didžiausiu organizuotumu, veiklos intensyvumu, išplėtota struktūra ir hierarchija, aiškiu užduočių pasiskirstymu, kruopščiu veiklos planavimu, pasirengimu jai ir pan., todėl pagal Lietuvos nacionalinę teisę tokiems susivienijimams priskiriamos tik tokio pat aukšto organizuotumo ir intensyvumo antikonstitucinės ir teroristinės grupės, kurios ir vardinamos šalia nusikalstamo susivienijimo (BK 25 straipsnio 4 dalis). Šių didžiausio pavojingumo ir organizuotumo teroristinių grupių kūrimas, vadovavimas joms ir dalyvavimas jų veikloje yra atskirai kriminalizuotas BK 2491 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, už tai nustatant itin griežtas laisvės atėmimo bausmes (už tokių grupių kūrimą ar vadovavimą joms numatyta net laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė). Atsižvelgiant į tai, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir BK 2491 straipsnio 2 – 4 dalyse nurodytos teroristinės grupės, kurios Lietuvos nacionalinėje teisėje įtvirtintoje bendrininkavimo formų sistemoje pasižymi aukščiausiu organizuotumo ir intensyvumo laipsniu, nėra ir negali būti siejamos su Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teroristinės grupės, kuriai keliami kur kas mažesni reikalavimai (tiek dėl organizuotumo, tiek dėl veiklos intensyvumo ir kt.), definicija.
Su Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais teroristinės grupės požymiais sietina būtent BK 2491 straipsnio 1 dalis, sistemiškai ją vertinant kartu su BK 25 straipsnio 3 dalyje pateikta organizuotos grupės samprata. BK 25 straipsnio 3 dalyje nurodyti organizuotos grupės požymiai atitinka Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus teroristinės grupės požymius (tiek dėl struktūros, tiek dėl organizuotumo lygio ir pan.). Tuo tarpu organizuotos grupės, kurių tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, pilnai kriminalizuotos BK 2491 straipsnio 1 dalyje, kaip ir reikalaujama pagal Direktyvos 2017/541 4 straipsnį. Būtent toks tikslas (daryti teroristinius nusikaltimus) papildo BK 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus organizuotos grupės struktūrinius ir organizuotumo požymius, todėl tokias grupes (t. y. organizuotas grupes) galima laikyti teroristinėmis.
Atsižvelgiant į tai, Lietuvos baudžiamajame įstatyme įtvirtintos su dviejų pakopų teroristinių grupių kriminalizavimu susijusios nuostatos: mažesnio organizuotumo ir Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalį atitinkančios teroristinės grupės įtvirtintos BK 25 straipsnio 3 dalies ir BK 2491 straipsnio 1 dalies nuostatomis, o didžiausio galimo organizuotumo ir pavojingumo teroristinės grupės, kurios nesiejamos su Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalies įgyvendinimu, kriminalizuojamos BK 25 straipsnio 4 dalimi ir BK 2491 straipsnio 2 – 4 dalių nuostatomis.
Komisija, įvertinusi Teisingumo ministerijos pateiktus papildomus paaiškinimus ir argumentus, pateikė Lietuvai pagrįstą nuomonę, kurioje pažymėjo, kad Direktyva 2017/541 neužkertamas kelias Lietuvai nustatyti atskiro režimo didžiausio pavojingumo ir organizuotumo teroristinėms grupėms, jeigu teroristinėms grupėms taikomas bazinis režimas atitinka Direktyvos 2 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Tačiau Komisijos nuomone Lietuvos nacionalinėje teisėje nepakankamai aiškiai apibrėžiama teroristinės grupės sąvoka, todėl nesilaikoma Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl šių priežasčių:
a) neišsprendžiamas prieštaravimas, kylantis pažodžiui aiškinant BK 25 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad teroristinė grupė prilyginama nusikalstamam susivienijimui. Kitaip nei BK 25 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, kurioje kalbama apie „organizuotas grupes“, sąvoka „teroristinė grupė“ neminima. Vienintelis elementas, siejantis 25 straipsnio 3 dalį su „teroristinės grupės“ sąvoka, yra BK 2491 straipsnio 1 dalis, kurioje kalbama apie organizuotą grupę, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus. Tačiau manytina, kad BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatų ir 2491 straipsnio 1 dalyje numatyto papildomo tikslo daryti teroristinius nusikaltimus derinimo nepakanka, kad būtų užtikrinta atitiktis Direktyvai 2017/541.
b) organizuotos grupės požymiai nesutampa su daugeliu teroristinės grupės požymių, apibrėžtų Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalyje, ypač kalbant apie požymius „sukurta tam tikram laikotarpiui“ ir „nėra atsitiktinai sudaryta“. Be to, Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalį teroristinei grupei nereikia išplėtotos struktūros, o jos nariams – formaliai nustatytų vaidmenų ir narystės tęstinumo. Tuo tarpu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išanalizavęs organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) elementus, pažymėjo, kad „organizuota grupę [...] išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienlaikiškumas“ (žr., pvz. 2019 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį byloje Nr. 2K-178-303/2019; 2017 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį byloje Nr. 2K-297-942/2017). Tai reiškia, kad ir šiuo atveju nukrypstama nuo Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalies apibrėžties, o Lietuvos teisėje pateiktos apibrėžties aprėptis yra siauresnė nei Direktyvoje 2017/541.
c) BK 2491 straipsnio 1 dalyje kriminalizuojamas vadovavimas teroristinei grupei skiriant laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų, o Direktyvos 2017/541 15 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad maksimali bausmė būtų ne mažesnė kaip penkiolika metų. Tai lemia netinkamą Direktyvos 2017/541 15 straipsnio 3 dalies perkėlimą į nacionalinę teisę.
Atsižvelgiant į tai, Komisija ir toliau laikosi nuomonės, kad Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalies nuostatos į nacionalinę teisę perkeltos netinkamai, todėl siekiant pašalinti iškeltą pažeidimo procedūrą būtina Lietuvos nacionalinėje teisėje apibrėžti teroristinės grupės sąvoką, kuri atitiktų Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalies nuostatas.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu, siekiant pašalinti Komisijos identifikuotas nacionalinio teisinio reguliavimo spragas, planuojama Lietuvos baudžiamajame įstatyme apibrėžti Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalyje numatytos teroristinės grupės požymius. Šiam tikslui pasiekti Įstatymo projektu planuojama pakeisti BK 25 straipsnio 3 dalį įtvirtinant teroristinės grupės apibrėžimą, t. y. numatyti sekančias nuostatas: „Teroristinė grupė – trijų ar daugiau asmenų iš anksto sukurta tam tikram laikotarpiui ir suderintai veikianti grupė turinti tikslą daryti vieną ar kelis teroristinius nusikaltimus.“. Aptariamais pakeitimais siekiama aprobuoti visus Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalyje numatytos teroristinės grupės apibrėžties elementus, tokiu būdu tikimasi užtikrinti visišką Lietuvos nacionalinės ir ES teisės atitikimą nagrinėjamais aspektais, be kita ko, nutraukti Komisijos pradėtą pažeidimo procedūrą, kuri šiuo metu yra pagrįstos nuomonės etape – paskutiniame etape prieš bylos iškėlimą ES Teisingumo Teisme.
Be to, siekiant pašalinti Komisijos identifikuotus Direktyvos 2017/541 4 straipsnio ir 15 straipsnio 3 dalies nuostatų perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę trukumus, atsakomybę už: a) dalyvavimą teroristinės grupės veikloje, numatant ne mažiau kaip aštuonerių metų maksimalią bausmę ir b) vadovavimą teroristinei grupei, numatant ne mažiau kaip penkiolikos metų maksimalią bausmę, siekiama reglamentuoti BK 2491 straipsnio 1 ir 2 dalyse, įtvirtinant sekančias nuostatas: „Tas, kas dalyvavo teroristinės grupės veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų“ (1 dalis); „Tas, kas kūrė teroristinę grupę arba jai vadovavo, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų“ (2 dalis). Manytina, kad nurodyti pakeitimai suderinti su BK 25 straipsnio 3 dalyje siekiama įtvirtinti teroristinės grupės apibrėžtimi leis tinkamai užtikrinti Lietuvos nacionalinės teisės atitiktį Direktyvos 2017/541 4 straipsnio ir 15 straipsnio 3 dalies nuostatoms.
Taip pat, Įstatymo projekto siūlomais pakeitimais siekiama išlaikyti jau šiuo metu Lietuvos nacionalinėje teisėje numatytą mechanizmą, tiems atvejams, kai asmenys dalyvauja aukštesnio pavojingumo ir organizuotumo teroristinėse grupėse nei apibrėžta Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalyje. Šiuo tikslu, Įstatymo projektu BK 25 straipsnio 5 dalyje siekiama įtvirtinti nuostatas, reglamentuojančias organizuotos teroristinės grupės požymius, kurie būtų prilyginami šiuo metu Lietuvos baudžiamajame įstatyme apibrėžtai nusikalstamo susivienijimo bendrininkavimo formai. Pažymėtina, kad šiomis teisėkūros iniciatyvomis siekiama, kad už dalyvavimą organizuotoje teroristinėje grupėje arba už vadovavimą tokiai grupei ar jos kūrimą būtų baudžiama griežtesnėmis sankcijomis nei reikalaujama pagal Direktyvos 2017/541 nuostatas, t. y.: i) už dalyvavimą organizuotos teroristinės grupės veikloje – laisvės atėmimu iki 15 metų; ii) už dalyvavimą ginkluotos organizuotos teroristinės grupės veikloje – laisvės atėmimu iki gyvos galvos; iii) už organizuotos teroristinės grupės kūrimą – laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Aptariami pakeitimai, t. y. teroristinės grupės diferencijavimas į dvi skirtingo organizuotumo bendrininkavimo formas: žemesnio organizuotumo lygio – teroristinę grupę ir aukščiausio organizuotumo lygio – nusikalstamą susivienijimą, kuriam prilyginama teroristinė grupė, leis užtikrinti ne tik Komisijos pagrįstoje nuomonėje identifikuotų spragų šalinimą, bet ir pasiekti aukštesnio lygio apsaugos standartą kovojant su teroristiniais nusikaltimais.
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu baudžiamajame įstatyme įtvirtinama nauja bendrininkavimo forma (teroristinė grupė), Įstatymo projektu taip pat siūlomi ir BK 24, 25, 32, 391 straipsnių pakeitimai, siekiant šia nauja bendrininkavimo forma įtvirtinti ir kituose BK bendrosios dalies susijusiose normose. Taip pat, atsižvelgiant į Įstatymo projektu siūlomus BK 2491 straipsnio 1 dalies pakeitimus, kyla neišvengiamai šiuos pokyčius reiktų sistemiškai suderinti ir su BK 2502, 2504, 2506 ir 2521 straipsnių nuostatomis.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Numatoma, kad Įstatymo projektas neigiamų pasekmių neturės.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams?
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės.
10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas.
Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projektas naujų sąvokų nenustato, todėl jų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nereikia.
11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai.
Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.
Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks, taip pat nenumatoma ir papildomo lėšų sutaupymo.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „Baudžiamasis kodeksas“, „teroristinė grupė“, „organizuota teroristinė grupė“, „Teroristinės arba organizuotos teroristinės grupės kūrimas ir veikla“.