Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 9, 2022Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 116
STENOGRAMA
2021 m. lapkričio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA,
Seimo Pirmininko pavaduotojai R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ
ir P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiami kolegos! 10 valanda. Pradėsime Seimo rytinį šios dienos posėdį. Registracija. (Gongas)
Užsiregistravo 90 Seimo narių.
10.01 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Liongino Šepečio 95-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Gerbiamieji, šios dienos mūsų posėdį, kaip matėte pagal darbotvarkę, pradedame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro L. Šepečio 95-ųjų gimimo metinių paminėjimu. Tylos minute pagerbkime signataro atminimą.
Tylos minutė
Dėkoju. Kviečiu į tribūną signatarą J. V. Paleckį pasidalinti mintimis apie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą L. Šepetį. Prašom.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Justo Vinco Paleckio kalba
J. V. PALECKIS. Gerbiami Seimo nariai, mieli Linai ir Lionginai, nedaug yra šioje salėje žmonių, kurie yra bendravę su L. Šepečiu, o jo vardas priklausomoje ir nepriklausomoje Lietuvoje garsiai skambėjo ne vieną dešimtmetį. Iš mano kartos žmonių kai kurie L. Šepetį prisimintų kaip vieną geriausių mūsų krašto kultūros ministrų, kiti – kaip Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto sekretorių – ideologijos sekretorių, sugebėjusį laviruoti, padėjusį išsaugoti nemažai tautai svarbių vertybių. Pagaliau gausiausia, regis, grupė įsiminė jį kaip inteligentišką, įžvalgų politiką, vairuojantį Aukščiausiosios Tarybos laivą lemtingais 1988–1989 metais, kai pseudoparlamentas vis labiau panašėjo į tikrą tautos atstovybę, kai Lietuva, pasinaudojusi M. Gorbačiovo pertvarkos atvertomis galimybėmis, žengė į demokratiją ir nepriklausomybę.
Žinoma, atsirastų ir kitokių, gana kritiškų, jo kartos ir jo biografijos žmonių vertinimų, suprantama – kitaip ir būti negali. Tik dažnai pagalvoju, kaip tie, kurie mūsų laikais ypač garsiai šūkauja, demonstruoja kietumą, karingumą, būtų elgęsi tais laikais, kai pasipriešinimas okupacijai seniai jau buvo nuslopintas, o atvirus disidentus, deja, buvo galima suskaičiuoti tik ant rankos pirštų.
Kita vertus, ir apie mūsų laikų politikus, kurie dirba laisvomis rankomis, ne supančiotomis kaip tada, tauta juk irgi susidaro labai įvairių nuomonių – nuo besaikio garbinimo iki nuožmios neapykantos. Mano galva, būtų geriau, jeigu tų vertinimo kraštutinumų turėtume mažiau, ypač pandemijos metu, kai gydytojai primygtinai rekomenduoja saugoti savo ir artimųjų psichikos sveikatą.
Nesakyčiau, kad L. Šepečio gyvenimo kelias, kuriame susipynė dvi epochos, buvo labai tipiškas, bet toli gražu ne vienetinis. Iš dirbusiųjų įvairiuose partiniuose ir vyriausybiniuose postuose priklausomoje Lietuvoje nemažai pasižymėjo ir laisvoje. Apytikriai penkios dešimtys tapo signatarais, Seimo nariais, ministrais, premjerais, prezidentais.
Aukštaitis, kilęs iš Ukmergės krašto, L. Šepetys Kauno politechnikos institute studijavo architektūrą. Gabų absolventą paliko katedroje, jis dėstė KPI, vėliau Vilniaus dailės institute, pasižymėjo komjaunimo veikloje, ypač kultūrinėje, paskui vienintelėje tuo metu „neklystančioje“ Komunistų partijoje. Bet L. Šepetys buvo iš tų, kurie daug kuo abejojo ir buvo linkę klysti tam, kad daugiau padarytų savo šaliai, o ne didžiajai tėvynei, kaip tuomet buvo sakoma.
Tapęs kultūros ministru, jis įgijo autoritetą menininkų bendruomenėje ne tik Lietuvoje, o ir plačiau. Kaimynuose net neįsivaizduotina, kad aukštas partinis veikėjas, CK sekretorius ima ir parašo knygą „Modernizmo metmenys“. Joje profesionaliai analizavo naujausias XX amžiaus vaizduojamojo meno sroves. Tai atverdavo kūrėjams didesnes galimybes ne tik Lietuvoje. Tačiau nenoriu supaprastinti – tekdavo ir jam drausti, pristabdyti ir kitus nemalonius veiksmus atlikti.
1980-ųjų pavasarį L. Šepetys atsistatydino iš LKP CK sekretoriaus pareigų po to, kai permainų Lietuvoje ir partijoje priešininkai užsipuolė jį ir bendražygius dėl žiniasklaidos „paleidimo“, dėl pataikavimo Sąjūdžiui. Deja, tuomet A. M. Brazauskas neatkalbėjo jo nuo atsistatydinimo. To pats L. Šepetys tikėjosi. Jo pasitraukimas smarkiai susilpnino tuo metu dar negausias LKP jėgas, kurios vairavo prie partijos savarankiškumo, Lietuvos nepriklausomybės. Tuomet išlaikęs grynai reprezentacines Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pareigas, permainų vėjuose L. Šepetys toje vietoje greit pasijuto politinio gyvenimo sūkuryje. Senojoje šių rūmų salėje pamažu įsisiūbavo nuomonių susidūrimai, aistros, priešprieša tarp siekiančių konservuoti senąją santvarką ir norinčių ją ryžtingai keisti.
LTSR XI šaukimo Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas L. Šepetys gebėjo tarpininkauti kalbantis Sąjūdžio ir Komunistų partijos žmonėms. Pastarojoje vis labiau ryškėjo takoskyra tarp norinčių tapti Lietuvos partija ir besikabinančių į praeitį. Audringo posėdžio metu vienas toks grėsmingai rėžė pirmininkui: „Tai pagaliau sakykite atvirai, su kuo jūs, draugas Šepety?“ Atsakymas buvo trumpas ir aiškus: „Aš – su tauta.“
Būtent toji dar priklausomos Lietuvos Aukščiausioji Taryba pasmerkė Molotovo–Ribentropo paktą, paskelbė negaliojančiais įstatymus dėl Lietuvos įstojimo į Tarybų Sąjungą ir pasiūlė pradėti derybas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Pasak V. Landsbergio, tai buvo esminiai žingsniai Lietuvos nepriklausomybės kelyje. Naujos Aukščiausiosios Tarybos rinkimuose populiarusis L. Šepetys įveikė konkurentus ir jau tikrame daugiapartiniame parlamente išliko pastebima figūra.
Akademikas, habilituotas filosofijos daktaras parašė nemažai knygų. Reikšmingiausios, sakyčiau, trys L. Šepečio memuarų knygos. Pirmoji ne vieną savaitę puikavosi „Vagos“ knygyno lange populiariausiųjų dešimtuke. Ir jos tiražas buvo didelis, ir pavadinimas skambus, daug ką pasakantis, – „Neprarastoji karta“. Juk toji karta po 64 metų pertraukos grąžino Lietuvai demokratiją, o jei jau demokratiją, tai, savaime aišku, ir nepriklausomybę.
L. Šepetys buvo šeimos žmogus. Joje jis sėmėsi tvirtybės. Su žmona gydytoja Nijole išaugino sūnus Liną ir Lionginą, sulaukė būrio vaikaičių. O gerai L. Šepetį pažinoję, manau, pirmiausia paminėtų jo neįprastą tai žlugusiai epochai toleranciją, diplomatiškumą, kultūringumą, džentelmeniškumą. Ir dabar šios savybės, manau, labai praverstų tikram politikui valstybininkui. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju signatarui J. V. Paleckiui. Į tribūną kviečiu Signatarų klubo prezidentę B. Valionytę.
Signatarų klubo prezidentės Birutės Valionytės kalba
B. VALIONYTĖ. Gerbiamas Seimo posėdžio pirmininke, Lietuvos Respublikos Seimo nariai ir visi, mus žiūrintys ir klausantys. Būtent šiandien sukanka Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signatarui L. Šepečiui 95-eri. Būtent šiandien, taip jau sutampa, mes minime jo nuveiktus darbus ir jo atminimą. Leiskite man pasakyti trumpai porą sakinių.
L. Šepetys buvo tas žmogus, kurį Aukščiausiojoje Taryboje girdėjo. Jo erudicija visada ir vieną, ir kitą pusę buvo sujungusi. Su L. Šepečiu visuomet buvo įdomu pakalbėti, jis visada turėjo ką pasakyti ir niekada nekalbėjo, nebėgo prie šoninio mikrofono, jei žinojo, kad galbūt klausimas yra ne jo lygmens.
L. Šepetys, kaip ir paminėta pranešime, buvo šeimos žmogus. Tradiciškai mes balso ir garso paveikslą norime padovanoti L. Šepečio šeimai, bet labiausiai aš norėčiau, kad anūkai ir palikuonys šį balso ir garso paveikslą šiandien iš šios salės parneštų žmonai, kuri negali čia dalyvauti, bet buvo jo bendražygė visą gyvenimą. Ir bendražygė ne tik kaip žmona, kaip šeimos narys, bet bendražygė ir sąjūdietė. Nuo šios moters palaikymo L. Šepečio elgesys daugeliu atveju buvo labai sustiprintas ir palaikytas.
Mes prisiminsime, kaip 1989 metais LTSR Aukščiausiojoje Taryboje vyko balsavimas ir kaip Linginas pasakojo: susodino prie stalo pusryčių visus ir vaikus, aš supratau, kad tokių pusryčių mūsų gyvenime dar nebuvo. O jis eina į LTSR Aukščiausiąją Tarybą pirmininkauti posėdžiui. Ir žmona jam tiesiai pasakė: kaip ką tu darysi, tavo reikalas, bet nubalsuota turi būti už Sąjūdį. Ir L. Šepetys tai padarė.
Taigi šio vaizdo ir balso paveikslą, kuris yra V. Augūnaitės įskaityti žodžio „Kovo 11-oji“, aš noriu, kad sūnūs parneštų bendražygio Liongino žmonai. Ačiū jums. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju Signatarų klubo prezidentei B. Valionytei už išsakytus jautrius žodžius. Taip pat dėkoju signataro L. Šepečio artimiesiems, visiems, dalyvavusiems šiame minėjime, ir skelbiu šį minėjimą baigtą.
Dabar pereisime prie mūsų klausimų. Turime šiandien taip pat tokių džiugų progų. Šiandien du mūsų kolegos mini jubiliejus. Pirmiausia noriu nuoširdžiai pasveikinti kolegą J. Baublį. Jam prieš keletą dienų sukako 60 ir kviečiu pavaduotoją Radvilę įteikti gėlių. (Plojimai)
Na, dar rimtesnę sukaktį, bet ne tokią apvalią mini A. Žukauskas, jam taip pat gėlės iš Radvilės rankų. (Plojimai)
10.15 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2011 m. lapkričio 23 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
O dabar posėdžio 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ar bus siūlymų frakcijos vardu? Prašau, A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu noriu paprašyti išbraukti iš darbotvarkės 2-14 klausimą, projektą Nr. XIVP-163(2) – Odontologų rūmų įstatymą.
PIRMININKAS. Taip. Dabar Darbo frakcijos siūlymas turbūt. Prašau. I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Taip pat frakcijos vardu turime prašymą išbraukti 1-3.1 klausimą, projektą Nr. XIVP-972(2) – Socialinio draudimo pensijų įstatymo priėmimą, ir pasakysiu kodėl. Iš tikrųjų tas klausimas yra labai svarbus ir iš principo kryptis yra labai teisinga, bet tiesiog praeitą savaitę vyko svarstymas, šią savaitę jau priėmimas, o rytoj susitinkame su ministre frakcijoje jau išsiaiškinti galutinius niuansus ir kol kas turime keletą pasiūlymų, kuriuos dar norėtume įregistruoti ir apsvarstyti. Kyla daug diskusijų opozicijoje ir mes prašytume, jeigu galima, išbraukti iki ketvirtadienio, iki kol galėsime tiek išdiskutuoti iki pačios pabaigos, tiek ir užregistruoti keletą pasiūlymų.
PIRMININKAS. Ministrė, matau, nori reaguoti. Prašau.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, noriu labai paprašyti palikti šitą klausimą šiandienos darbotvarkėje, nes jame taip pat yra ir kiti labai svarbūs sprendimai, ir vienišo asmens pensija, siekiame, kad ji įsigaliotų kuo greičiau, techniškai išpildyti tai yra svarbu, kad kuo daugiau žmonių gautų tą išmoką be papildomų prašymų. Tikrai didelė dalis žmonių to laukia. Taip pat ir pensijų didinimas, kuris yra numatomas šiuo projektu, yra ypač svarbus, manau, klausimas, kurį reikėtų priimti kuo skubiau ir visiems sutarus, kad reikia spręsti mažiausias pensijas gaunančių žmonių problemas. Tikrai jūsų frakcijai ir ministerijos kolegos bandė pristatyti patį modelį, skirsime dėmesį ir toliau diskutuodami apie perspektyvą…
PIRMININKAS. Galbūt per ilgai, ministre.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Prašyčiau, kolegos, palikti šitą klausimą darbotvarkėje, nes yra labai svarbu, kad ypač vienišo asmens pensijos klausimas būtų priimtas dar šiandien.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Dėl pasiūlymų paprastai nediskutuojama. Tai ar bus naujų pasiūlymų iš kolegės R. Tamašunienės?
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Taip. Frakcijos vardu posėdžio metu apsisprendėme ir siūlome išbraukti darbotvarkės 2-15 klausimo pateikimą iš šios dienos darbotvarkės. Siūlome iniciatoriams iš karto patobulinti ir teikti jį kitokį. Gyvūnų gerovės.
PIRMININKAS. Dar nesibaigė siūlymai, kad ir kaip būtų gaila. Prašau. Liberalų sąjūdžio frakcija ką siūlo?
A. ARMONAITĖ (LF). Kita frakcija – Laisvės frakcija. Jau metai dirbame kartu, galima ir prisiminti. (Juokas salėje) Bet suprantame, taip, liberalios partijos dauginasi, galima suklysti. Norime išbraukti projektą Nr. XIIIP-4274 – Žemės įstatymą, jis stabdys investicijas miestuose. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū už visą puokštę pasiūlymų. Tai, matyt, tada ne pateikimo tvarka, o ta tvarka, kaip jie surašyti darbotvarkėje, siūlysiu balsuoti. Tai gal, kolegos, nekomentuojame siūlymų, nes tai nenumatyta. Na, gerai, M. Majauskas labai trumpai. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Norėjau frakcijos vardu paprašyti išbraukti Žemės mokesčio įstatymą. (Balsai salėje) Ai, paprašė. Atsiprašau, neišgirdau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kurį? Čia yra keli žemės.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, leiskite pasitikslinti.
PIRMININKAS. Ar jūs dėl to paties prašote, ar skirtingų? (Balsai salėje) Gerai. Kaip suprantu, kalbame apie tą patį projektą, kurį jau pasiūlė išbraukti Laisvės frakcija. Gerai. Tada siūlymai baigti.
Balsuosime iš eilės. Einant pagal darbotvarkę, pirmiausia buvo Darbo partijos frakcijos siūlymas išbraukti projektus nuo 1-3.1 iki 1-3.3, nes mes, natūralu, turime išbraukti visą paketą, tai yra Socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir du lydimuosius. Aš siūlymus formuluoju pagal darbotvarkę. Kas pritaria Darbo partijos frakcijos siūlymui, atitinkamai balsuoja.
Balsavo 112: už – 45, prieš – 58, susilaikė 9. Projektai nėra išbraukti. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar, žiūrint pagal darbotvarkę, turbūt kitas balsavimas būtų dėl 1-15.1, 1-15.2 klausimų išbraukimo, ką pasiūlė Laisvės frakcija. Tai yra Žemės įstatymo pataisų ir Statybos įstatymo pataisų projektai. Balsuojame dėl išbraukimo.
Už – 58, prieš – 9, susilaikė 43. Pasiūlymui šiuo atveju pritarta.
Toliau tikriausiai būtų balsavimas dėl Odontologų rūmų įstatymo ir lydimųjų projektų išbraukimo, pasiūlė Valstiečių ir žaliųjų frakcija. Balsuojame.
Už – 40, prieš – 48, susilaikė 18. Neišbraukta, pasiūlymui nepritarta.
Ir paskutinis Regionų frakcijos pasiūlymas išbraukti 2-15.1 ir 2-15.2 klausimus – Gyvūnų gerovės apsaugos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir lydimuosius, tiksliau, lydimąjį. Balsuojame dėl šio pasiūlymo. (Šurmulys salėje) Tai pasakysiu žodžiu. (Balsai salėje)
Už – 30, prieš – 54, susilaikė 16. Pasiūlymui nepritarta. Lieka projektai darbotvarkėje. Visus siūlymus išsprendėme. (Balsai salėje) Darbotvarkę gal galime patvirtinti bendru sutarimu ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Girdžiu nedrąsius pasakymus, kad reikia balsuoti. Balsuojame: kas pritaria darbotvarkei, balsuoja už.
Balsavo 107: už – 82, prieš nėra, susilaikė 25. Darbotvarkei pritarėme.
10.26 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 2, 8, 17, 29, 33, 45 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-972(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1 klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-972(2). Aš komiteto atstovo į tribūną nekviečiu, nes jokių pasiūlymų nėra. Teisės departamento pastabų taip pat nėra. Iš karto prašysiu, jeigu kas nors norės dėl atskirų straipsnių balsuoti, kelti ranką, aš iš eilės vardinsiu straipsnius ir siūlysiu pritarti bendru sutarimu.
Galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame. 2 straipsniui? (Balsas salėje: „Taip!“) Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui? (Balsas salėje: „Taip!“) Pritariame. 4 straipsniui? (Balsas salėje: „Taip!“) Pritariame. 5 straipsniui? (Balsas salėje: „Taip!“) Pritariame. 6 straipsniui? 7 straipsniui? (Balsas salėje: „Taip!“) Pritariame. 8 straipsniui? (Balsas salėje: „Taip!“) Pritariame bendru sutarimu. Aš dėkoju A. Palioniui, kad jis viso Seimo vardu tą pritarimą čia mums vis skelbė. Dabar motyvai dėl viso įstatymo. Pirmiausia M. Lingė – už.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, išties svarbus sprendimas, jau nuo kitų metų gerinantis mūsų senjorų situaciją. Vyriausybės pateikti projektai ir pasiūlymai grynina bendrąją dalį, ji yra paremta solidarumu. Ji universalėja, o individualioji dalis, paremta įmokomis, tampa reikšmingesnė. Išties ateityje norint kelti individualiosios dalies svarbą ir svorį reikalingi pakeitimai, kad tų, kas mokėjo įmokas, sukaupė stažą, ir individualioji dalis būtų stipresnė ir reikšmingesnė.
Jau nuo kitų metų vidutiniškai skaičiuojama, kad pensija turėtų didėti apie 50 eurų, vienišiems asmenims taip pat pridedami papildomi 32 eurai, vyresniems senjorams. Papildomiems didinimams, didesniam indeksavimui ir spartesniam bendrosios dalies mažiausių pensijų atstovų didėjimui numatyta skirti papildomus 138 mln. Tikrai nėra teisinga, kad didelė dalis visuomenės, vyresnių asmenų, balansuoja ties absoliutaus skurdo riba, jų pajamos iš pensijos nesiekia 260 eurų, todėl šios Vyriausybės pasiūlymai – artėti prie tos ribos palaipsniui, kad tos pensijos augtų sparčiau. Kviečiu, raginu palaikyti.
PIRMININKAS. Prieš pasisakys L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Sveikindamas valdančiųjų iniciatyvą didinti pensijas atkreipiu dėmesį, kad yra, mano galva, labai nesavalaikis siūlymas, nes turime labai aukštą pensininkų skurdą, o absoliučiame skurde, apie kurį ką tik minėjo komiteto pirmininkas, yra tik 1 % pensininkų, lyginant su kita visuomenės dalimi, jų yra 5 %. Reikia spręsti santykinį skurdą, o jis šiuo siūlymu nėra sprendžiamas. Mano galva, nuo sausio mėnesio vyks tai, kad pensijos sparčiausiai augs tiems, kurie turi didžiausias pensijas, ir tiems, kurie neturi būtinojo stažo, vadinasi, tuo metu nedirbo ir nemokėjo mokesčių, kai visi dirbo ir mokėjo. Šiuo metu tai yra socialiai neteisinga, kai skurdas – 40 %, infliacija – 8,2 %, šildymo kainos auga labai sparčiai, o mes pensijas sparčiausiai didiname tiems, kurie turi dideles. Panaikinus stažo įtaką, nutinka taip, kad turintiems mažas pajamas faktiškai nėra jokio skirtumo, ar žmogus dirbo 15 metų, ar dirbo 30 metų ir mokėjo tuos pačius mokesčius. Todėl sparčiai kuriamas tam tikras socialinis neteisingumas visuomenėje šiuo metu yra netaiklus. Deja, mūsų siūlymai nebuvo priimti. Tikiuosi, jeigu šis įstatymas bus priimtas, valdantieji sugrįš prie pagrindinio klausimo – bazinė pensija turi būti indeksuojama tuo pačiu tempu kaip individuali, kad pensijos augtų visiems sparčiai, nes 40 % skursta.
PIRMININKAS. Už kalbės M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Šiandien priimamos labai svarbios Pensijų įstatymo pataisos, tai galima vadinti reforma. Jos labai stipriai prisidės prie šiuo metu skurstančių pagyvenusių žmonių gerovės, prie jų finansinio stabilumo. Taip pat šie pokyčiai atneš ir geresnį santykį tarp mokamų įmokų ir vėliau gaunamų pensijų. Daugiau uždirbantys gaus dar tiksliau jų uždarbį atitinkančias pensijas ateityje, todėl šios įstatymo pataisos yra dvigubai naudingos ir tikrai labai sveikintinos. Kviečiu visus balsuoti už. Dėkui.
PIRMININKAS. Prieš kalba L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, reikia sveikinti tai, kad pensijos didėja. Pirmiausia dėl to džiugu. Visi laukia didesnių išmokų. Tai susiję, kaip buvo paminėta, su individualiąja dalimi. Individualioji dalis didėja. Tačiau nepamirškime, kad visą gyvenimą pradirbęs asmuo, turintis 40 ar 42 metų darbo stažą, gaus tokį pat bazinės pensijos dydį kaip ir tas, kuris pradirbo 15 metų. Kodėl jūs atmetėte pateiktą siūlymą ne iš karto padidinti, proporcingai didinti bazinę pensiją? Mes visą gyvenimą dirbdami šioje sistemoje, pavyzdžiui, aš pradirbau 30 metų ir skatinau visus – tie, kurie neturės darbo stažo, negaus išmokos. Šiandien mes elgiamės priešingai, nes visiems suvienodiname. Ar dirbai 15 metų, ar 20 metų, tavo bazinės pensijos dydis bus vienodas. Taip, įtakos turi, individualioji dalis didėja proporcingai kiekvienam, priklauso nuo sumokėtų įmokų, tačiau neužmirškime, kad mes nesame tokie dosnūs, mes tiesiog neskatinsime dirbti, žmogus žinos, kad visais atvejais valstybė vis tiek juo pasirūpins. Todėl siūlyčiau šiandien šiam projektui nepritarti ir nagrinėti jį iš naujo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ministrė M. Navickienė kalba už.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš tikrai galvoju, kad mes turėtume sutarti, kokia yra esminė problema. Esminė problema šiandien yra ta, kad pensinio amžiaus žmonės vis dar gauna labai mažas pensijas ir patiria didelę skurdo riziką. Mūsų siūlomas modelis – mažų pensijų gavėjai, taip pat kaip ir tie pensijų gavėjai, kurie mokėjo daugiausia įmokų, pajustų didžiausią pensijų didinimo efektą. Kai kurių kolegų iš opozicijos siūlymai galbūt skamba kaip nors labai išganingai, bet iš esmės yra apie tą patį. Jie lygiai taip pat siūlo įvesti tam tikrą universalumą tos pačios bazinės dalies, tik per ilgesnį laikotarpį. Vadinasi, tą efektą, kurį pasiektume 2022 metais, mes pasiektume tokį patį, tik pensijos kiltų lėčiau.
Man atrodo, šiandien turime visi sutarti, kad pripažįstame, kad mažos pensijos vis dar yra didelė valstybės problema, didelė pagyvenusių žmonių problema, ir skurdo rizika yra tokia, kokią mes turime spręsti. Mūsų modelis, kurį šiandien pasiūlėme, siūlo tą daryti ir atsakingai, ir tvariai, ir kartu didinant motyvaciją mokėti daugiau įmokų. Todėl labai prašau kolegų palaikyti šį projektą. Tai yra labai svarbus signalas, kad pensininkų gyvenimas, pensininkų gerovė ne tik šiai Vyriausybei, bet ir visam parlamentui yra svarbi.
PIRMININKAS. Prieš kalba R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Vienaip ar kitaip teks palaikyti šį įstatymo projektą vien dėl to, kad išaugo dujų, elektros, šildymo kainos. Žmonėms yra labai sunku.
Bet kitas dalykas, ką aš noriu pasakyti, ką ir minėjo kolegė Laima. Dabar nebereikės įkalbinėti žmonių, kad eitų dirbti. Dabar bus galima pasakyti: jūs neikite dirbti, nes gaunate pašalpas, o kai būsite pensininkai, gausite pensijas. Čia ir atsiranda tas netolygumas ir priešprieša, moralinė priešprieša. Tik tokia pastaba. Dėkoju.
PIRMININKAS. Už kalba M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš norėčiau kreiptis į gerbiamąją Laimą ir gerbiamą Liną. Suprantu, kad jūsų pasiūlymai, kuriuos teikėte, nesulaukė Seimo palaikymo. Taip jau nutinka – man ne vieną kartą yra buvę. Bet kviesčiau asmenines nuoskaudas palikti nuošaly ir pasižiūrėti į visą projektą. Aš sunkiai suprantu jūsų argumentaciją, kai kalbate prieš visą projektą, kuriuo yra didinamos pensijos. Yra didinama 600 tūkst. žmonių pensijos 50 eurų per mėnesį. Papildomai 200 tūkst. vienišų asmenų gaus 35 eurų vienišo asmens išmoką.
Aš suprantu ir tikrai žmogiškai užjaučiu tą situaciją, kai Seimas nepalaiko pasiūlymo – esi tikras ir įsitikinęs, kad jis yra teisingas, bet Seimas nepalaiko. Bet šiuo atveju aš kviečiu žiūrėti į visą projektą ir paklausti savęs, ar šis projektas yra geriau nei tai, kas galioja dabar, ar ne. Man atrodo, kad tikrai geriau, nes daugiau žmonių gaus didesnes išmokas ir didesnes pensijas. Tai spręs skurdo klausimą, tai spręs socialinės atskirties klausimą. Tam yra numatytos labai reikšmingos išlaidos. Kviečiu nenumoti ranka į tuos asmenis, kurie laukia tiek vienišo asmens išmokos, tiek ir pensijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš matau, kad kolega L. Kukuraitis nori pasakyti. Bet, gerbiami kolegos, šiaip neįprasta reaguoti į motyvus, kuriuos išsako. Jūs savo motyvus išsakėte, tai…
L. KUKURAITIS (DFVL). Bet buvo paminėtas vardas, tai sureaguosiu.
PIRMININKAS. Labai trumpai prašom.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui, posėdžio pirmininke. Aš tik atkreipsiu dėmesį – tai nėra asmeninės nuoskaudos, tai yra principo keitimas. Iki šiol visiems pensijos augo tuo pačiu tempu. Nuo šiol pensijos sparčiau augs tiems, kurie turi didesnes pensijas. Tai yra principo keitimas ir aš jam nepritariu. Turint tuos resursus, kuriuos jūs skiriate iš biudžeto, galima padaryti, kad pensijos augtų visiems – ir mažiausiems tokiu pačiu tempu kaip didžiausiems. Kitaip sakant, mes skurdą iš tiesų spręstume, o dabar jūs tik tvarkote „Sodros“ sistemą, turėdami tuos resursus.
PIRMININKAS. Šiek tiek kartojamės vis dėlto, kolegos. P. Gražulis, jis buvo užsirašęs, bet nebenorėjo kalbėti. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Labai trumpai. Manyčiau, kad pasirinktas kelias yra teisingas. Socialinis skurdas – pati didžiausia problema, dėl jos mums jau daug metų Europos Taryba, kitos institucijos bado pirštu – spręskite šią problemą. Taip, gal truputį dėl darbo, kad neskatins dirbti, kai žinos žmogus, kad vis tiek gaus nemažą pensiją, yra problema, bet vis dėlto manau, kad skurdas yra didžiausia problema ir pasirinktas kelias tikrai yra teisingas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų nebetęskime, nes jau tos galimybės išnaudotos. Prie šio projekto stabtelime ir balsuosime netrukus, balsuoti numatytu laiku.
10.39 val.
Vienišo asmens išmokos įstatymo Nr. XIV-352 2, 3, 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-973(2) (priėmimas)
Dabar lydimasis projektas – Vienišo asmens išmokos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-973(2). Taip pat nėra jokių pasiūlymų nei Teisės departamento pastabų. Tada pastraipsniui.
1 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 4 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 5 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Visi straipsniai aptarti.
Dėl motyvų. Keturi užsirašė kalbėti tik už. Kolegos, gal taupykime laiką, nes mes šiek tiek atsiliekame nuo darbotvarkės. Gal trumpai komiteto pirmininkas pasakys, o kitus, kas užsirašė, kviečiu išsibraukti. Ar tikrai labai norite kalbėti? Nėra ką agituoti, niekas nepasisako prieš. Prašau, gal komiteto pirmininkas trumpai. Aš labai tikiuosi, kad kiti kolegos išsibrauks iš to sąrašo. Kai kurių salėje nėra.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Tai iš tiesų svarbūs pakeitimai, juo labiau kad esminis pakeitimas – numatoma skirti visiems vienišiems vyresniems asmenims ir mokama be papildomo prašymo, tai yra automatizuotu būdu. Tai yra kad išmokos pasiektų ir tuos vienišus asmenis, kurie turi teisę gauti vienišo asmens išmoką, bet to nežino. Be abejo, šiek tiek praplečiamas gavėjų ratas, tai yra gaus ir neįgalūs vieniši asmenys. Tokių papildomų gavėjų yra apie 3 tūkst. Tai svarbūs pakeitimai, reikalingi, kad įsigaliojimas būtų jau už šias… paskirtas šiais metais, kuo greičiau būtų pradėti išmokėjimai už tuos pirmuosius mėnesius, todėl tikrai kviečiu, raginu palaikyti ir pritarti.
PIRMININKAS. Matau, niekas mano prašymo neišgirdo. Už kalba M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju, pirmininke, ir atsiprašau, kad neišsibraukiau. Įstatymo pataisos yra tikrai labai labai svarbios žmonėms su negalia. Aš noriu pabrėžti, kad trečiosios grupės žmonės, gaunantys šalpos neįgalumo pensiją, nuo šiol galės gauti ir vienišo asmens pensiją. To iki šių įstatymo pataisų nebuvo ir jie buvo vieninteliai palikti nuošaly. Todėl jie turi žinoti, kad šias išmokas jie gaus automatiškai, ir gaus ne tik už mėnesius ateityje, bet nuo liepos mėnesio jiems priklauso gauti visas išmokas. Dėkui.
PIRMININKAS. Taip pat nori pasisakyti L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui, posėdžio pirmininke. Trumpai. Sveikinu valdančiuosius, kad atvedėte šį pasiūlymą iki galo ir jau nuo sausio 1 dienos visi gaus pensijas. Tikrai sveikinu ir linkiu, kad surastumėte lėšų, kad tos pensijos būtų didesnės, kaip ir buvo žadėta jūsų rinkiminiuose pažaduose, taip pat ir Vyriausybės programoje. Tikrai linkiu surasti resursų.
PIRMININKAS. Paskutinė už pasisako L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Mes tikrai nesame prieš išmokų didinimą ir būtent vienišų asmenų. Aš esu už indeksaciją, kuri yra numatyta, kad indeksuosime taip, kaip ir našlių pensijas. Mes tikrai turime ne vieną vienišą asmenį. Galbūt ateityje dar reikėtų sugrįžti prie to, kad ir nedirbantys, kurie gauna išankstinę pensiją… šiandien negaus vienišo asmens pensijos. Tikrai sveikinu, tikrai džiaugiuosi ir balsuosiu už.
PIRMININKAS. Pasisakymus dėl motyvų baigėme. Balsavimas nustatytu laiku.
10.44 val.
Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-974(2) (svarstymas)
Antras lydimasis projektas. Tiesa, jis yra pasiekęs tik svarstymo stadiją. Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Komiteto išvadas iš pradžių pateiks S. Šedbaras, po to M. Lingė. Kviečiu į tribūną.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio labai nedidelis pakeitimas. Konkretinami pensijų pavadinimai, atsiranda socialinio draudimo našlaičių pensija ir socialinio draudimo našlių pensija. Tik tiek. Koreguojamos sąvokos, kurios buvo truputį kitokios. Komitetas 2021 m. lapkričio 17 d. svarstė šį projektą, pritarė jam ir komiteto išvadoms. Balsavo už visi septyni dalyvavę posėdyje.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat apsvarstė lapkričio 10 dieną Civilinio kodekso pataisas ir bendru sutarimu pritarė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Diskutuoti užsirašiusių neturime. Dėl motyvų už nori pasisakyti R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Labai trumpai. Kadangi mes aptarėme dėl vienišo asmens pensijos, kad išmoka tokia yra, bet labai svarbu, kad iš vienišo asmens pensijos, taip pat ir socialinio draudimo našlių pensijos negalima bus išieškoti. Vadinasi, mes tikrai padarome gerą darbą, ir įžvalgiai, kad duodami mes kita ranka neatimame. Aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Spręsime balsuodami nustatytu laiku.
10.46 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-955(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 19, 191, 21, 23, 32, 33, 34, 341, 35 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-956(2), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1036(2), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 6, 8, 9, 10, 11, 111, 14, 16, 22, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-957(2), Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 25, 26, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-958(2), Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-959(2), Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-960(2) (svarstymas)
Dabar kitas darbotvarkės 1-4 klausimas. Pagrindinis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-955(2) ir šeši lydimieji. Aš jų nevardinsiu. Man regis, dėl visų projektų buvo tas pats pagrindinis ir papildomas komitetai. Turbūt tada komiteto atstovai išvadas pateiks dėl viso paketo. Pirmiausia kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką M. Lingę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėl pagrindinio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo komitetas apsisprendė lapkričio 17 dieną įvertinęs ir kitas apsvarstytas komitetų išvadas. Yra įvedamas vienas patikslinimas, daugiau koreguojantis datas. Buvo supainioti metai – vietoje 2021 metų reikės įrašyti 2022 metus. Tai tas techninis pataisymas. Šiai išvadai yra pritarta bendru sutarimu. Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėl lydimųjų jūsų išvada tokia pat ar ką nors norite paminėti? Dėl pataisų bus atskirai aptariama.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip, dėl pataisų dėl kito lydimojo bus balsuojama atskirai. Komitetas bendru sutarimu, jeigu aš taip gerai iš atminties, dėl visų lydimųjų, yra pritarta bendru sutarimu visiems lydimiesiems projektams.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką M. Majauską pateikti jų komiteto išvadą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė visą paketą, jam pritarė bendru sutarimu. Taip pat teikia pasiūlymą dėl lydimojo Valstybės socialinio draudimo įstatymo projekto, dėl jo prašysime balsuoti balsavimo metu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl pirmo projekto taip pat yra Audito komiteto išvada. Ją taip pat kviečiu pateikti R. Budbergytę.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, Audito komitetas lapkričio 20 dienos posėdyje apsvarstė projektą ir priėmė vienbalsiai sprendimą jam pritarti. Taip pat pasiūlė pagrindiniam komitetui projektą tobulinti atsižvelgiant į komiteto pateiktą siūlymą.
Taip pat papildomai atkreipė dėmesį į Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko išvadose pateiktus pastebėjimus ir nurodytus rizikos veiksnius dėl pensijų sistemos tvarumo, kad socialinio draudimo pensijų sistemą ateityje vis labiau veiks visuomenės senėjimo sukelti iššūkiai, o gyventojų pajamų mokesčio dalis, kuri yra skiriama pensijos bendrajai daliai finansuoti, nepadengia valstybės biudžeto asignavimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir norint sparčiau didinti pensijas reikia ilgalaikių pajamų šaltinių.
PIRMININKAS. Išvadas išklausėme. Čia prie kai kurių lydimųjų buvo nurodytos kitos Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovų pavardės, bet, matyt, mes laikome, kad komiteto pirmininkas čia visas išvadas pateikė. Taupome laiką. Dabar diskusija, jeigu būtų užsirašiusių, bet užsirašiusių nėra. Spręsime dėl pasiūlymų ten, kur jų yra įregistruota. Dėl pirmo, pagrindinio, projekto jų nėra. Yra dėl antro lydimojo. Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką ir spręsime dėl pasiūlymų, pateiktų dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-956(2). Pasiūlymas šiuo atveju yra pateiktas Biudžeto ir finansų komiteto. Kviečiu komiteto pirmininką pateikti pasiūlymą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš norėjau dėl vedimo tvarkos pasitikslinti. Ar dabar pristatyti, ar pristatyti tuo metu, kai mes prašysime balsuoti, nes, kaip suprantu, balsavimo laikas yra numatytas kitas.
PIRMININKAS. Gal iš tikrųjų logiška ir motyvus dėstyti tuomet, nes tada bus balsuojantiems aiškiau tikriausiai. Gerai, tada sustojame prie šio projekto.
Dėl viso paketo dėl motyvų. (Balsai salėje) Iš tikrųjų sudėtinga sakyti motyvus, nes neapsispręsta dėl pasiūlymų ir dėl lydimojo projekto. Tada stabtelime prie to projekto iki numatyto balsavimo intervalo. (Balsai salėje)
10.52 val.
Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-965(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-965(2). Pranešėjas M. Lingė pateiks Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto išvada yra panaši kaip ir dėl ankstesnių projektų. Lapkričio 17 dieną komitetas apsvarstė Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu tokiai išvadai – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateiks M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas taip pat apsvarstė šį įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gal nelabai priimta, kad pats posėdžio pirmininkas teiktų išvadas, bet Audito komitetas mane įpareigojo ir ta išvada yra visiškai formali. Taip pat pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Išklausėme komitetų išvadas. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Ar yra norinčių dalyvauti diskusijoje? (Balsai salėje) Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų? (Balsai salėje) Taip pat niekas neužsirašė. Dabar iki balsavimo stabtelime prie šio projekto.
Čia toliau likę projektai, kur numatytas tik pakartotinis balsavimas, todėl čia nėra ką mums kalbėti dėl jų. Tada spręsime, ką mes galėtume paimti galbūt iš popietinės darbotvarkės. Aš pažiūrėsiu į salę, ką mes galėtume. Galbūt paprasčiausiai būtų pateikimus daryti, nes svarstymo stadijoje užsirašę diskutuoti žmonės galbūt tikisi būtent kito laiko. (Balsai salėje) Finansų ministrės nėra salėje, negalime jos projekto imti. Kito ministro taip pat neturime. S. Šedbaro salėje nėra.
10.55 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1050, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 371 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1051 (pateikimas)
G. Kindurys, nematau, ar yra salėje? Yra. Mes galėtume dabar leisti pateikti projektą Nr. XIVP-1050, darbotvarkės 2-17 klausimas, ir lydimasis. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir lydimasis Akcinių bendrovių įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu G. Kindurį.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šiuo metu Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad bendrovės, kurios akcijos suteikia daugiau kaip pusę balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise. Vadovas priimamas į darbą penkerių metų kadencijai. Tas pats asmuo tos pačios bendrovės vadovu gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Tokia pati nuostata yra Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, kuris taip pat nustato, kad vadovas priimamas konkurso būdu penkerių metų kadencijai ir negali būti renkamas, skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Taigi, pagal dabartinį teisinį reguliavimą ir tais atvejais, kai vadovas dirba gerai, po dviejų kadencijų būtina atšaukti jį arba atleisti iš pareigų.
Teikiamais įstatymų projektais siekiama, kad tokių situacijų nebūtų, tai yra siūloma kadencijų skaičiaus tam pačiam vadovui neriboti ir sudaryti sąlygas, numatyti teisę ir galimybę gerai dirbančiam vadovui būti paskirtam ar išrinktam kitai kadencijai. Be to, būtų išvengta tendencijos, kai antrą kadenciją dirbantis vadovas, ypač antrosios kadencijos pabaigoje, nesistengia gerai dirbti, nes, nepriklausomai nuo jo darbo rezultatų, jis bus atšauktas iš pareigų, kadangi kadencijų skaičius yra ribotas. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Du Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, ar nemanote, kad per trumpai gyvavo tas priimtas įstatymas? Ir vis dėlto kodėl praeitą kadenciją, rodos, tas įstatymas buvo priimtas praeitą kadenciją, kokios nuostatos jus tada vertė balsuoti už tą įstatymo projektą esant daugumoje? Ačiū.
G. KINDURYS (LVŽSF). Niekada turbūt nebūna visiškai identiškos vienos nuomonės, priimamas toksai kompromisinis variantas. Aš pamenu, ir tada buvo ginčijamasi dėl kadencijų skaičiaus, ribojimo ar neribojimo, tai pasakysiu tik tiek, kad šiuo projektu pačios kadencijos nepaneigiamos, jos lieka. Tai lyg ir normalu tiek iš ateinančio vadovo pusės, įgyvendinti jo teisėtus lūkesčius per penkerius metus nuveikti gerų darbų, tiek iš savininko teises įgyvendinančios institucijos – paskirti vadovą ir tikėtis per kadenciją gerų rezultatų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Toliau klausia K. Bartoševičius.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, šio įstatymo pakeitimas yra remiamas geru valstybės ar savivaldybės įmonių vadovų darbu. Tačiau analizuojant šitą jūsų siūlomą įstatymo pakeitimo projektą iškyla labai paprastas klausimas: kas yra tas geras vadovas ir kokie konkrečiai kriterijai yra keliami, siekiant įvertinti vadovą kaip gerai atliekantį savo darbą? Ačiū.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū už gerą klausimą. Iš tiesų ir dabar yra numatyta tiek tarybai kaip savininkei, tiek Vyriausybei nustatyti kriterijus, ir jie yra galiojantys, tik ypač paskutiniai metai padarė šiam laikotarpiui tam tikrų paklaidų, nes, žinome, yra ekstremali situacija ir dalis įmonės veiklos tikrai nepriklauso nuo vadovo. Tarkime, kaip pavyzdį galime paminėti keleivių vežimą, kai buvo apribota. Manau, kad įmonių savininkai, tai būtent valstybė ir savivaldybė, turės kriterijus, kaip įvertinti, ar vadovas dirba gerai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Visi, kas pageidavo, paklausė. Dabar dėl motyvų. Ačiū. Pranešėjas gali grįžti į vietą. Dėl motyvų, matau, niekas nėra užsirašęs pasisakyti. Ar paskutinę akimirką čia kažkas bandė užsirašyti? Turbūt ne. Dabar dar mes galėtume kokį vieną pateikimą išklausyti.
11.00 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 139 ir 161 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1122 (pateikimas)
Galbūt S. Šedbaras, jis yra salėje, galėtų pateikti 2-12 klausimą – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto dviejų straipsnių pakeitimo projektą Nr. XIVP-1122. Kviečiu į tribūną.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ši Statuto pataisa yra susijusi su viena procedūra Seime, ją mes turbūt pirmą kartą, kiek aš pamenu, panaudojome. Kai yra atmetamas įstatymas, balsuojama nepritarti priėmimo stadijoje, atmetamas įstatymas, svarstymo stadijoje mes balsuojame grąžinti iniciatoriams tobulinti arba visiškai atmesti. Statute yra daugiau galimybių, bet tos pagrindinės visą laiką dominuoja. Dabar, kai įstatymas dėl dekriminalizavimo irgi buvo atmestas, Seimas balsavo pavesti komitetui parengti naują įstatymo projektą. Kiek aš esu Seime, nepamenu, kad Seimas būtų tuo naudojęsis, bet Statute tokia galimybė yra.
Dabar iškyla klausimas, o kas toliau? Nes jeigu ir atmetamas įstatymas, galioja šešių mėnesių taisyklė. Čia dėl atvėsimo, atšalimo, kaip mes sakome, kad nebūtų kas mėnesį atmetami ir vėl teikiami įstatymų projektai. Tai kaip ir suprantama. Bet dabar komitetui pavesta parengti naują įstatymą. Vadinasi, Seimas turbūt mato problematiką, tik nesutinka su tuo reguliavimu. Kilo mintis, ar tikrai komitetas tokiu atveju, ar šis, ar kitas komitetas, turi laukti šešis mėnesius? Galbūt jis gali, jei pavyksta, įregistruoti ir anksčiau? Galbūt šiuo atveju galėtų būti Statute išimtis?
Štai ir kilo tokia mintis, tad teikiu jūsų dėmesiui svarstyti tokią Statuto pataisą, kad tokiu atveju, kai būtent komitetui, gali ir rengėjams pavesti, bet kai komitetui paveda, vadinasi, Seimas nepaleidžia iš savęs to projekto ir tokiu atveju, matyt, komitetui neturėtų galioti šešių mėnesių taisyklė. Tai visa esmė.
PIRMININKAS. Ačiū. Trys Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau jūsų paklausti, kas paskatino tokį siūlymą. Bet jūs pristatydamas pats paminėjote vieną iš tų projektų, kur iškilo diskusija, kaip reikėtų elgtis, tad mano klausimas būtų šiek tiek kitoks. Ar nebus gudraujama ateityje dėl šio punkto, nes įprastai, kai atmeta projektą, balsuojama, ką su juo daryti: ar jį atmesti, ar jį tobulinti. Ar nebus gudraujama dar pasiūlant balsuoti ir pavesti komitetui parengti projektą, kad taip būtų trumpinamas laikas. Ačiū.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Geras klausimas. Aš galvoju, kad saugiklis būtų viso Seimo balsavimas. Nes jeigu Seime neužteko balsų priimti įstatymui ir jeigu iš tiesų toliau lygiai tokia pačia dauguma būtų priimamas sprendimas: siūloma pavesti ir Seimas nebalsuoja pavesti, ir nebūtų tokios situacijos. Čia, aš kaip supratau, balsų neužteko priimti, bet balsų pavesti komitetui buvo pakankamai iš abiejų pusių. Vadinasi, kaip ir suprantama, kad problema egzistuoja. Manau, čia ir būtų saugiklis – viso Seimo balsavimas.
PIRMININKAS. Toliau klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Norėjau pasiteirauti, ar iš tikrųjų ši pataisa yra vertinga ir reikalinga, nes kai mes Seime apsvarstome labai svarbius ir rezonanso sulaukusius klausimus, tokius kaip, pavyzdžiui, narkotikų dekriminalizavimo įstatymo pataisos, akivaizdu, kad to politinio sutarimo tais klausimais tikrai nėra ir reikia didesnio vadinamojo atšalimo periodo. Ar vis dėlto nepadės tos pataisos tam, kad tokie rezonansiniai projektai, šiuo pandemijos laikotarpiu skaldantys tiek mūsų visuomenę, tiek patį Seimą, bus teikiami vėl ir vėl, bus tuo pakeitimu naudojamasi? Dėkui.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai komiteto atsakomybė. Man, kaip pirmininkui, maksimaliai bandant parengti naują projektą, turintį didesnę paramą Seime, jeigu nepavyks per savaitę, antrą, trečią, žinoma, tai gali nusitęsti ir iki sesijos pabaigos. Tuomet atsiremtume į tą patį terminą, bet jeigu… čia juk norma ne dėl vieno projekto, jeigu būtų priimta, čia norma būtų į ateitį. Projektų gali būti ir labai svarbių, na, nepavyko surinkti balsų, projektas atmestas, tai šiuo aspektu.
O dabar, ar svarbus projektas, ar ne, aš dar sykį kartoju, pone Mindaugai. Jeigu visas Seimas nutaria, kad komitetas turi parengti naują, tai, matyt, kažkas yra jame. Ar šitas projektas, ar kitas, jų gali būti ir daugiau. Matyt, ta reikšmė ir atsiskleidžia per viso Seimo balsavimą. Jeigu daugumos nebūtų, tai nebūtų ir tokio sprendimo pavesti komitetui.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, aš norėčiau paklausti, ar iš viso nereikėtų šiek tiek įdėmiau pažiūrėti ne tik šią Statuto nuostatą, bet ir kitas, susijusias su projektų tobulinimu ir panašiai. Dabar, kaip aš suprantu, vis tiek pagrindiniai įstatymai leidybos iniciatyvos teise priklauso Seimo nariams, ne komitetui, Seimo nariai vis tiek pasirašys tą projektą. Kaip dabar išeina? Jeigu Seimo nariai teikia projektą, ta šešių mėnesių taisyklė, kaip aš suprantu, gali būti panaikinta surinkus reikiamą parašų skaičių, jeigu neklystu. Ar čia nebus, kad mes turėsime labai daug įvairiausių procedūrų, o bendras vaizdas bus tik labiau išblaškytas. Gal reikia labiau tas Statuto nuostatas pažiūrėti, patobulinti?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Galbūt svarstymo metu iš tiesų pasižiūrėsime. Šiaip jau išimties, kai atmeti projektą, nėra. Jeigu į sesijos darbų programą neįtraukta, reikėdavo papildomų balsų, dabar pataisėme Statutą. Šiaip jūs užčiuopėte visiškai teisingą mintį. Kas dabar bus iniciatorius, jeigu pavedė komitetui? Matyt, iš tiesų reikėtų kokios nors Statuto korekcijos, čia tikrai geras pastebėjimas, nors Konstitucijoje to nėra. Ar čia Seimo nariai, ar komitetas kaip toks balsuoja ir vėl teikia? Šiaip iniciatyvos teisę turi tik Seimo nariai. Čia išeina toks klausimas iš tiesų pasvarstyti, kad tokiu mechanizmu nebūtų piktnaudžiaujama. Taip, apie tai dar reikia pagalvoti.
PIRMININKAS. Ačiū, atsakėte į visus klausimus. Motyvai už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Mieli kolegos, visų pirma, matyt, reikia konstatuoti, kad turime labai neblogą Seimo statutą, mums iš esmės netrukdantį dirbti. Tačiau štai šita susiklosčiusi situacija parodė, kad Seimo narių daugumos nebuvo dėl paties įstatymo projekto, tačiau didelė Seimo narių dauguma pasakė, reikia pakeisti, patobulinti šitą projektą, ir pavedė komitetui. Tai yra išimtinis atvejis, rodantis Seimo valią imti ir svarstyti pakeitimus. Kodėl mes turėtume laukti šešis mėnesius, kai tokie atvejai bent kol kas yra vienetiniai ar unikalūs? Tačiau aš neatmetu galimybės. Šiandien iš darbotvarkės išbraukėme Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimą, svarstysime kitą savaitę. Tarkime, atmetame tą projektą dėl to, kad kažkam nepatiko procentai, įsigaliojimo data ir taip toliau, o pats įstatymas turi būti priimtas greitai, kad valstybė pradėtų gauti iš savo valstybės išnuomojamos žemės. Kam reikia turėti tą dirbtinį šešių mėnesių barjerą? Aš labai dėkingas ponui S. Šedbarui už tą pasiūlymą. Tai netaikoma visiems projektams, kurie… pavyzdžiui, tam tikroje stadijoje balsuojame, atmesti galutinai ar leisti tobulinti. Seimas, būna, atmeta be teisės tobulinti, tada, natūralu, šeši mėnesiai, nes Seimas parodė, jam nepatinka šitas projektas. Šiuo atveju Seimas parodė, šitas projektas turi potencijos, prašome komitete parengti patobulintą projektą ir tikrai nėra prasmės laukti šešis mėnesius, einame be šito apribojimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš pasisako M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Šis projektas ir Statuto pakeitimai atveria tam tikrą Pandoros skrynią, kai tokie rezonansiniai projektai kaip partnerystės, kaip visų rūšių narkotikų dekriminalizavimo, Stambulo konvencijos ir panašūs galės būti teikiami vėl ir vėl. Tai palengvins ir suteiks valdantiesiems papildomo laiko, kad priverstų savo kolegas koalicijos narius balsuoti taip, kaip jų frakcijų lyderiai nori, kad balsuotų. Aš manau, kad tai yra labai antidemokratiška, kai mes tuos rezonansinius projektus po ilgų diskusijų atmetame ir tik dėl diplomatijos leidžiama tuos projektus tobulinti, nes lygiai taip pat ir opozicijai didžiąją dalį projektų būna suteikiamas leidimas tobulinti, bet tai nereiškia, kad tie projektai vėliau būna priimami. Aš manau, kad tikrai pusės mėnesio atšalimo laikotarpis po sudėtingų projektų, kai jiems yra nepritariama, yra teisingas, reikalingas ir demokratiškas, todėl kviečiu nepritarti.
PIRMININKAS. Ką gi, motyvai išsakyti. Balsuosime nustatytu laiku, jis jau yra dabar. Galime, kol tas projektas yra mūsų ekrane, dėl jo ir balsuoti.
Kolegos, balsuojame, ar pritarti po pateikimo Seimo statuto 139 ir 161 straipsnių pakeitimo projektui Nr. XIVP-1122.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 64, prieš – 19, susilaikė 19. Po pateikimo projektui pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos, natūralu, dėl Seimo statuto pataisų. Svarstymo data numatoma gruodžio 14 dieną. Galime dėl to sutarti bendrai? Pritariame bendru sutarimu.
11.13 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 2, 8, 17, 29, 33, 45 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-972(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar žiūrime į darbotvarkės pradžią. Balsuosime dėl 1-3.1 klausimo – Socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-972(2). Balsuojame, ar priimame šį įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115: už – 98, prieš nėra, susilaikė 17. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.14 val.
Vienišo asmens išmokos įstatymo Nr. XIV-352 2, 3, 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-973(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau balsuojame dėl 1-3.2 klausimo, įrašyto darbotvarkėje, – Vienišo asmens išmokos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-973(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120: už – 120, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.15 val.
Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-974(2) (svarstymo tęsinys)
Paskutinis šio paketo lydimasis – Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-974(2). Šiuo atveju balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 123: už – 121, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo šiam projektui pritarta.
11.16 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-955(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 19, 191, 21, 23, 32, 33, 34, 341, 35 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-956(2), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1036(2), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 6, 8, 9, 10, 11, 111, 14, 16, 22, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-957(2), Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 25, 26, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-958(2), Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-959(2), Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-960(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar paketas, kurio yra svarstymo stadija. Tai darbotvarkės 1-4 klausimas. Dėl pirmo – pagrindinio projekto pasiūlymų nėra. Pasiūlymų yra dėl antro projekto – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo straipsniu įstatymo projekto. Konkrečiai dėl 5 straipsnio yra Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas. Kviečiu komiteto pirmininką M. Majauską pateikti pasiūlymą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, ministerijos siūlymo pati idėja yra teisinga, tačiau Biudžeto ir finansų komitetas atkreipė dėmesį, kad ministerija teikdama siūlymą praplėsti ratą asmenų, kuriems kiltų nauja prievolė, nėra pateikusi išsamios analizės, kuria remiantis būtų galima nustatyti problemos mastą. Panašu, kad priėmę pakeitimą papildomai apmokestintume 15 tūkst. asmenų ir jų mokestinė našta galėtų padidėti nuo 1 tūkst. iki 10 tūkst. eurų per metus. Atsižvelgdami į tai, mes siūlome priimti šį sprendimą, mokesčių darbo grupėje gerai išdiskutavus, pavasario sesijoje.
Taigi siūlome neskubėti su šiuo sprendimu. Atsižvelgdami į tai, kad Vyriausybė buvo įsipareigojusi nedaryti jokių mokestinių reformų kartu su biudžetu, siūlome šią dalį iš įstatymo projekto išbraukti ir ją apsvarstyti kartu su mokestinių pakeitimų paketu pavasario sesijoje.
PIRMININKAS. Taip. Pagrindinio komiteto pozicija.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas, žvelgdamas į turinį ir esmę, nepritarė šiam Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui ir pasiūlė nustatyti pusės metų įsigaliojimo datą. Pagrindinis motyvas buvo tas, kad tą naudą, kurią darbuotojai gauna ne iš pagrindinio darbdavio, bet iš susijusių įmonių… kad turi būti ta vienovė ir „Sodros“ įmokas apmokestinant. Šiam pasiūlymui nepritarti komitetas pritarė bendru sutarimu.
Tačiau svarbu pažymėti tai, ką tikrai esame sutarę: esame priėmę bendrą principą, kad visi mokestiniai pakeitimai neturi būti skuboti ir turi būti išdiskutuoti darbo grupėje. Šiuo atveju bus, matyt, raginimas palaikyti ir Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
PIRMININKAS. Už pasiūlymą pasisako V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų aš palaikau Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą, nes netgi šokiruoja tokie dalykai, kai iki metų galo liko keli mėnesiai ir ateinama su drastišku mokesčių didinimu, kuris palies 15 tūkst. žmonių ir 160 mln. eurų jiems teks susimokėti. Tikrai neužtenka tą nei pusei metų atidėti, nei ką, turi būti labai gerai išdiskutuota toje pačioje mokesčių darbo grupėje ir priimti kompleksiniai sprendimai, o ne bandoma šaudyti į vieną vietą ar į kitą vietą ir sakyti, kad taip mes užlopysime biudžetą. Tikrai to negalima daryti. Siūlau palaikyti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę.
PIRMININKAS. Gerai, balsuosime dabar dėl čia aptarto Biudžeto ir finansų komiteto siūlymo. Kas pritaria siūlymui, balsuoja už.
Balsavo 126 Seimo nariai: už – 121, prieš nėra, susilaikė 5. Siūlymui pritarta. Daugiau siūlymų dėl šio paketo projektų nėra. Galbūt dabar visam paketui galime pritarti bendru sutarimu? Matau, buvo užsirašiusių dėl motyvų, bet jeigu pritariame bendru sutarimu, gal kolega Antanas… Labai nori pasakyti? Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Jūs turite ydą vis man neduoti kalbėti. Aš noriu pakalbėti.
PIRMININKAS. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Nors keičiamų įstatymų pakete numatyti septyni pakeitimai, aš noriu akcentuoti du, dėl kurių, mano galva, yra labai svarbu. Pirma, balsuoti už pirmą. Pakeitimu siekiame padidinti socialines garantijas vaikus laikinai prižiūrimiems asmenims, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis yra laikinai apgyvendinamas pas fizinius asmenis. Dabartiniame įstatyme tokia galimybė nenumatyta, nes ligos išmoka, saugant sergančius vaikus ar prižiūrint sveikus, turi teisę gauti tėvai, įmotė ar įtėvis, seneliai, budintis globotojas, globėjas ir rūpintojas.
Antra, pakeitimu siekiama pagerinti socialines garantijas tais atvejais, kai gimsta daugiau nei vienas vaikas ar vienu metu globojami du ir daugiau vaikų, be kita ko, suteikiant galimybę kitam vaiko priežiūros išmoką turinčiam teisę gauti asmeniui vaiko priežiūros išmoką mokėti ne nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, o mamai dar esant nėštumo ir gimdymo atostogose. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Grįžtu prie savo siūlymų. Pritariame paketui bendru sutarimu? Gerai, girdžiu visuotinį pritarimą, taip ir fiksuojame.
Dabar toliau bus balsavimai tik dėl priėmimo. Tiesa, Pensijų anuitetų įstatymo dar yra svarstymo stadija.
11.22 val.
Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-965(2) (svarstymo tęsinys)
1-5 klausimas – projektas Nr. XIVP-965(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 128 Seimo nariai: už – 127, prieš nėra, susilaikė 1. Projektui pritarta po svarstymo.
11.23 val.
Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-729(2) (priėmimo tęsinys)
Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-729(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 73, balsavo Seimo 72 nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.24 val.
Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 pavadinimo, 2, 3, 4, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 232, 233, 25, 26, 28, 29 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 31 straipsniu ir trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-730(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo pavadinimo ir kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-730(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.25 val.
Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 pavadinimo, 3, 8, 9, 10, 101, 12, 15 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-731(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas įstatymo projektas, priėmimo stadija, – Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-731(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72: už – 72, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.26 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9, 10, 11, 111, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-732(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau – Viešųjų įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-732(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72: už – 72, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.26 val.
Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 1, 8, 9, 10, 101 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-733(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas įstatymo projektas – Asociacijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-733(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72: už – 72, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.27 val.
Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 8, 9, 11, 12, 22 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-734(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau – Labdaros ir paramos fondų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-734(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72: už – 72, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.28 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 7, 11, 12, 31, 391 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-735(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas projektas – Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-735(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75: už – 75, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.29 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 22 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-736(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau – Viešųjų pirkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-736(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 73, balsavo 71: už – 71, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.30 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 20, 372, 39, 472, 58, 59, 63, 74, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-737(2) (priėmimo tęsinys)
Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-737(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109: už – 104, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.31 val.
Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 13, 21, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-738(2) (priėmimo tęsinys)
Mažųjų bendrijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-738(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82: už – 79, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.32 val.
Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 11 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-739(2) (priėmimo tęsinys)
Ūkinių bendrijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-739(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86: už – 86, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.33 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 99, 148, 205 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-740(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-740(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88: už – 86, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.34 val.
Baudžiamojo kodekso 222 ir 223 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-741(2) (priėmimo tęsinys)
Baudžiamojo kodekso 222 ir 223 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-741(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88: už – 85, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.34 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3420 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-806(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo kai kurių straipsnių ir priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-806(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100: už – 91, prieš – 2, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.35 val.
Triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 9, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-807(2) (priėmimo tęsinys)
Triukšmo valdymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-807(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120: už – 94, prieš – 2, susilaikė 24. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.36 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-808(2) (priėmimo tęsinys)
Žemės įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-808(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 126: už – 96, prieš – 4, susilaikė 26. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.37 val.
Kultūros rėmimo fondo įstatymo Nr. X-1260 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-856(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau – Kultūros rėmimo fondo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-856(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71: už – 71, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas) (Triukšmas, balsai salėje: „Perbalsuojame!) Kad santykis labai aiškus, nėra dėl ko perbalsuoti. Niekas nepasisako prieš. (Balsai salėje)
11.38 val.
Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-857(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas paketo projektas – Lietuvos kultūros tarybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-857(2). Mes buvome sustoję prie 11 straipsnio. Dabar turime balsuoti dėl šio straipsnio. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl šio projekto 11 straipsnio. (Balsai salėje)
Balsavo 72: už – 72. Tam vidiniam 11 straipsniui pritarta.
Dabar balsuosime dėl viso pagrindinio projekto 1 straipsnio, nes visas Teisės departamento pastabas ir straipsnių turinį aptarėme. Balsuojame dėl 1 straipsnio. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 73, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Pritarta 1 straipsniui. Paminėsiu, kad 2 straipsniui bendru sutarimu buvome pritarę ankstesniame posėdyje.
Dabar motyvai dėl viso projekto. Niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso Lietuvos kultūros tarybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-857(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Profesionaliojo scenos meno įstatymo IX-2257 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-911(2) (priėmimo tęsinys)
Trečiasis paketo projektas – Profesionaliojo scenos meno įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-911(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.42 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1050, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 371 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1051 (pateikimo tęsinys)
Ir dar mes spėjome pateikti projektą, tiksliau, darbotvarkės 2-17 klausimo paketą – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1050 ir lydimasis. Juos pateikė Seimo narys G. Kindurys. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo. (Šurmulys salėje)
Balsavo 117 Seimo narių: už – 54, prieš – 16, susilaikė 47. (Balsai salėje) Palaukite, dabar reikia atidžiai skaičiuoti. (Balsai salėje) Nepritarta, nes daugiau nepritariančių. Dabar spręsime, ką darome. Balsuojantieji už palaiko grąžinimą tobulinti, balsuojantieji prieš pasisako už projekto atmetimą.
Už – 76, prieš – 42. Taigi, projektą grąžiname iniciatoriams tobulinti.
Toliau posėdžiui pirmininkaus kolega P. Saudargas.
11.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Jūratės Varanauskaitės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-943(2) (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tęsiame darbus. Sveiki, ko nemačiau. Toliau darbotvarkėje turime keletą teikimų.
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Jūratės Varanauskaitės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-943(2). Teikia Respublikos Prezidentas. Aš kviečiu gerbiamą komiteto pirmininką S. Šedbarą į tribūną pristatyti klausimą. Prašom, gerbiamas Stasy. Taip, dėl gerbiamos J. Varanauskaitės skyrimo.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, komitetas lapkričio 17 dieną svarstė Seimo nutarimo „Dėl Jūratės Varanauskaitės skyrimo Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektą. Komiteto sprendimas buvo toks: pritarti nutarimo projektui. Už tokį nutarimo projektą balsavo 6, susilaikė 1, prieš balsavusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam komiteto pirmininkui. Gerbiama teikiamoji sakė, kad nenori kalbėti. Nematau ir kolegų, kurie būtų užsirašę pasisakyti. Po svarstymo nebalsuojame, keliausime į slaptą balsavimą tam numatytu laiku.
Bet pirmiausia reikia pastraipsniui. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. O dėl viso nutarimo balsuosime slaptai. Aš norėčiau patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti tokiam balsavimo biuleteniui? Dėkoju, pritarta.
Priminsiu balsų skaičiavimo komisiją, jums leidus: K. Adomaitis – Laisvės frakcija, A. Bagdonas – Liberalų sąjūdžio frakcija, T. Bičiūnas – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, V. Jukna – Darbo partijos frakcija, G. Kindurys – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, L. Kukuraitis – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, A. Kupčinskas – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, A. Palionis – Lietuvos regionų frakcija. Tokia yra balsų skaičiavimo komisija. Ji dirbs savo darbą nuo 13 valandos ir lauks mūsų prie slapto balsavimo urnų.
11.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Dalios Višinskienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-944(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Dalios Višinskienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-944(2). Projektą pristatys gerbiamas komiteto pirmininkas S. Šedbaras. Prašom į tribūną.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, komitetas taip pat lapkričio 17 dieną svarstė Seimo nutarimo „Dėl Dalios Višinskienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektą. Balsavimo rezultatai: pritarti nutarimo projektui. Už balsavo 6, susilaikė 1, prieš balsavusių nebuvo.
PIRMININKAS. Labai dėkoju už pristatymą. Ar gerbiama kandidatė į teisėjus norėtų pasisakyti? Nepageidauja. Nemačiau, kad kolegos būtų užsirašę kalbėti, pasisakančių taip pat nėra. Užsirašiusių kalbėti taip pat nematau.
Po svarstymo nebalsuojame, priėmimo metu mums reikia pritarti pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Balsuosime, kaip žinoma, per slaptą balsavimą 13 valandą. Ar galėtume patvirtinti slapto balsavimo biuletenį bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Balsavimas dėl visų skyrimų numatytas 13 valandą.
11.48 val.
Baudžiamojo kodekso 189 ir 216 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-214(2)ES (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-12.1 klausimas – Baudžiamojo kodekso 189 ir 216 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-214(2). Pranešėja – gerbiama I. Haase. (Balsai salėje) Sako – nieko nėra. Pakeitimų ir pasiūlymų nebuvo, tai mes jūsų nevarginsime.
Reikia apsispręsti pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 3 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Niekas nenori kalbėti, lieka tik balsavimas. Balsuosime numatytu laiku.
11.49 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-215(2) (priėmimas)
Toliau, kaip suprantu, lydimasis 1-12.2 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-215(2). Taip pat nebuvo jokių pasiūlymų. Pabandysime pastraipsniui. Kalbančių taip pat nėra.
Taigi ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Kalbėti dėl motyvų niekas neužsirašė. Taigi balsuosime numatytu laiku.
11.51 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 268 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-346(2) (priėmimas)
1-13 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 268 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-346(2). Priėmimas. Taip pat nebuvo jokių pasiūlymų. Projektas vieno straipsnio. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių. Vadinasi, lieka balsavimas numatytu laiku.
11.51 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-457(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-457(2). Taip pat priėmimas. Dėl jo taip pat nebuvo jokių pasiūlymų. Projektas iš dviejų straipsnių.
Taigi pastraipsniui. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Yra redakcinis Teisės departamento pataisymas, bet tik redakcinis. Bendru sutarimu pritariame. Nematau norinčių kalbėti dėl motyvų. Balsuosime numatytu laiku.
11.52 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 17, 24, 27, 271, 28, 34, 39, 42, 44, 45, 47, 55, 56, 67 straipsnių ir vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3686(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-15.1 klausimas – Statybos įstatymo kai kurių straipsnių ir vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3686(3). Taip pat priėmimas. Čia kviesime pranešėją A. Gedvilą į tribūną. Bet mes jo neturime, ar ne? Gerai. Kol laukiame pranešėjo, galbūt galime eiti pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio nebuvo jokių pasiūlymų, pastabų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 3 straipsnio buvo Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas. Jam komitetas pritarė. Gal galime šiam pasiūlymui bendru sutarimu pritarti? Komitetas pritarė, komiteto pranešėjas vis tiek nieko naujo nepasakys, nes pritarė be diskusijų. (Balsai salėje) Nori, kad pristatytų. Gerai, tada mes pakviesime gerbiamą ministrą pristatyti savo pasiūlymą. Čia dėl 3 straipsnio – 27 straipsnio pakeitimo. Apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą. Kur statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovą, statinio architektus… Galėsite mums pristatyti? Prašom, gerbiamam S. Gentvilui suteikiu žodį.
S. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, kad uždusęs. Iš esmės visi pasiūlymai, per kuriuos eisime, tai yra dabartinių galiojančių įstatymų suvienodinimas, nes šis įstatymas buvo registruotas prieš dvejus su puse metų. Kadangi per dvejus su puse metų buvo priimta kitų redakcijų, tai iš esmės yra sinchronizavimas. Tai daugeliu atvejų techniniai dalykai. Bet kai kuriais atvejais, tokiais kaip šis, yra patikslinama dėl asmens duomenų, kad asmens duomenys turi būti paslėpti, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovą, statinio architektus ir kitus. Vadinasi, profesionalų pavardės ir vardai neturi būti slepiami, bet užsakovai, statytojai turi būti nuasmeninti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar po pristatymo galime bendru sutarimu pritarti, nes komitetas pritarė? Dėkoju, pritarta. Ar galime 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju, pritarta.
4 straipsnis. Dėl 4 straipsnio nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 5 straipsnio buvo pasiūlymų taip pat gerbiamo S. Gentvilo ir lygiai taip pat komitetas pritarė. Ar norite, kad pristatytų gerbiamas ministras? Tai įjunkime mikrofoną. Trumpai pristatykite.
S. GENTVILAS (LSF). Kaip sakau, įstatymas registruotas prieš dvejus su puse metų, tai atnaujiname terminologiją ir parašome, kad konkrečiai „Infostatybos“ sistema naudojama statybos užbaigimo aktams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiam pasiūlymui? Dėkoju, pritarta.
Kitas jūsų pasiūlymas dėl procedūros nutraukimo. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Kad statybos leidimą būtų leista išduoti net ir teisminio ginčo atveju, išskyrus tuomet, kai ginčija dėl viešojo intereso viešojo administravimo subjektai arba prokuratūra. Tuomet būtų sustabdyta statybos leidimo išdavimo procedūra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas pritarė. Ar gali Seimas pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir dar buvo trečias jūsų pasiūlymas dėl šio straipsnio. Prašom pristatyti. Čia yra papildymas: „šių dokumentų ir statinių“.
S. GENTVILAS (LSF). Čia techninis pataisymas.
PIRMININKAS. Techninis pataisymas, pridedate žodžius „šių dokumentų ir statinių“. Komitetas pritarė. Ar gali Seimas pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Ir dar vienas jūsų pasiūlymas, jeigu neklystu, jau ilgesnis. Jūs siūlote papildyti 28 straipsnį 14 dalimi. Tai čia gal pristatykite irgi trumpai.
S. GENTVILAS (LSF). Čia susiję su skaitmenizacija, kad dokumentai nepasimestų kur nors, bet būtų saugomos jų elektroninės kopijos. Tuomet statytojas turi turėti pareigą juos išlaikyti ir turėti originalus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dar vienas jūsų pasiūlymas buvo, ne, atsiprašau, jau apsvarstėme. Taigi visą 5 straipsnį apsvarstėme. Ar galime pritarti 5 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Toliau 6 straipsnis. Čia taip pat buvo S. Gentvilo keturi pasiūlymai. Aš jau nebeklausiu kolegų, nes visai čia gražiai pristatome. Gerbiamas ministre, gal galite pristatyti?
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, man atrodo, čia nėra diskusijos. Komitetas vienbalsiai visiems pritarė.
PIRMININKAS. Gerai. Aš paklausiu Seimo tada. Keturi pasiūlymai, jūs juos matote, visiems komitetas pritarė vienbalsiai. Ar galime pritarti šiems pasiūlymams? Dėkoju, pritarta.
Tada 6 straipsniui su šiais pasiūlymais galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
7 straipsnis. Taip pat buvo Seimo nario S. Gentvilo du pasiūlymai, jiems vėlgi komitetas pritarė. Ar galėtume jiems pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir 7 straipsniui galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
8 straipsnis. Čia nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
9 straipsnis. Čia buvo taip pat S. Gentvilo keturi pasiūlymai. Visiems jiems komitetas pritarė. Ar galime pritarti šiems pasiūlymams bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir visam 9 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
10 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu, pasiūlymų nebuvo. Dėkoju, pritarta. 11 straipsnis. Taip pat nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
12 straipsnis. Buvo S. Gentvilo pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 12 straipsniui galime pritarti? Dėkoju, pritarta.
Dėl 13 straipsnio nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 14 straipsnis. Nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 15 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 16 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Taigi procedūra pastraipsniui yra įvykdyta. Pasisakančių nematau, kalbėti norinčių. Vadinasi, balsuosime numatytu laiku.
11.59 val.
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 3, 4, 5, 6, 61, 8, 9, 10, 11, 16, 17, 25 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 251 ir 252 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3687(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-15.2 klausimas – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo keliolikos straipsnių pakeitimo ir pavadinimo pakeitimo įstatymas. Taip pat ilgėlesnis, bet čia lydimasis prieš tai buvusio įstatymo. Bandykime pastraipsniui taip pat įveikti. Dėl 1 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis. Nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 3 straipsnis. Ar galime pritarti? Dėkoju, pritarta. 4 straipsnis. Ar galime pritarti? Pritarta. 5 straipsnis. Ar galime pritarti? Pritarta. 6 straipsnis. Ar galime pritarti? Pritarta. 7 straipsnis. Ar galime pritarti? Pritarta. 8 straipsnis. Ar galime pritarti? Pritarta. 9 straipsnis. Ar galime pritarti? Pritarta. 10 straipsnis. Ar galime pritarti? Pritarta. 11 straipsnis. Ar galime pritarti? Galime. 12 straipsnis. Ar galime pritarti? Galime, pritarta. 13 straipsnis. Ar galime pritarti? Galime, pritarta. 14 straipsnis. Ar galime pritarti? Galime, pritarta. 15 straipsnis. Ar galime pritarti? Pritarta. 16 straipsnis. Ar galime pritarti? Pritarta. 17 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Kadangi nebuvo jokių pasiūlymų, viską greitai įveikėme pastraipsniui. Dėl motyvų taip pat nematau užsirašiusių kalbėti. Taigi balsavimas numatytu laiku.
Gerbiama Aplinkos apsaugos komiteto pirmininke, matau, kad jūs esate ir aktyviai dalyvaujate posėdyje, yra jūsų keletas projektų, jūs juos galėtumėte pristatyti iš vakarinės darbotvarkės. Ar būtų galima tada? 2-15.1, 2-15.2. Duosime, nes iš tikrųjų mes sutaupėme šiek tiek laiko, tai galime dar padirbėti. Anksčiau eisime namo. Prašom, gerbiama komiteto pirmininke, pristatyti 2-15.1 ir lydimąjį.
12.02 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1104, Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 8 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1105 (pateikimas)
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, džiaugiuosi šiandien galėdama pateikti mano ir grupės Seimo narių užregistruotą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektą. Juo mes siūlome iš principo nuo 2026 metų atsisakyti Lietuvoje auginti ir turėti kailinių žvėrelių fermų. Man atrodo, kad pagrindinė diskusija turėtų vykti dėl Lietuvos pozicijos, dėl mūsų, kaip valstybės, pozicijos ir požiūrio į gyvūnų gerovę. Tikrai daugybė oponentų kalba apie tai, kad jeigu šiandien atsisakome kailinių žvėrelių fermų, tuoj ateis laikas ir vištoms, kiaulėms, karvėms, arkliams ir visa kita, bet reikia skirti du dalykus – gyvūnų auginimą dėl mėsos, tai yra privalomojo produkto, ir gyvūno auginimą dėl prabangos prekės, tai yra dėl kailio. Man atrodo, šiais laikais, kai mes turime tikrai daug priemonių, kuo galima pakeisti kailį, ir žmonės tikrai turi galimybę pirkti rūbus, kurie taip pat gali sušildyti, mes tikrai galime atsisakyti žiauraus elgesio su gyvūnais. Tai turi būti mūsų valstybės pozicija. Tai yra daugiausia etinis klausimas.
Jeigu kalbama apie motyvus, kad mes prarandame labai daug finansų, tai kaip tik vakar aš paprašiau finansų ministrės pateikti informaciją. Pagal tai, kiek gyventojų pajamų mokesčio sumokama, taip, yra nemažai. Kita vertus, kadangi iš esmės visa produkcija yra eksportuojama, įmonės susigrąžina didžiulius PVM ir, kaip finansininkai pasakytų, išeina minusinis biudžetas.
Šiame sektoriuje yra per 500 darbo vietų. Tie, kurie kalba apie didžiulius užmokesčius, atlyginimus šiuo atveju, tikrai klaidina, nes vidutinis atlyginimas, spalio mėnesio duomenimis, yra tūkstantis eurų popieriuje. Vadinasi, dažniausiai yra minimalus atlyginimas. Mano nuomone, šiandien, kai yra tikrai didelis darbo jėgos poreikis, tie žmonės, kurie tikrai darbštūs, tikrai norintys dirbti, tikrai atras kitų galimybių dirbti ir tikrai neliks bedarbiais.
Tiesiog kviečiu Lietuvą žygiuoti su kitomis gyvūnų gerovės valstybėmis ir atsisakyti šito verslo. Taip jau padarė daugelis Europos Sąjungos šalių. Kai Nyderlandai atsisakė kailinių žvėrelių fermų, verslas persikėlė į Lietuvą. Tam tikra prasme tas jausmas, kad esame trečioji valstybė… Kviesčiau nebūti tokiai, mažiau rūpintis, kaip mes atrodome, kokių mes verslų turime ar neturime, kur tie verslai persikels. Formuokime savo valstybės politiką, už tai mes šiandien atsakingi. Aš siūlau priimti svarbius sprendimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiama pranešėja, aš norėjau paklausti, ar jūs iš karto pristatėte abu, ir lydimąjį, taip?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Iš principo lydimasis yra susijęs.
PIRMININKAS. Susiję, tai jūs iš karto dėl abiejų kalbėjote. Ir mes galime klausinėti ir kalbėti dėl abiejų, nes jie absoliučiai susiję?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Tinka parlamentui? Gerai. Tada pirmas klausia E. Pupinis, jis atskubėjo matydamas… Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, iš tiesų diskusijos senos yra dėl tos ūkio šakos. Turbūt ne paslaptis, kad ten vis dėlto dirba nemažai žmonių. Per 500 žmonių, galbūt net 600, tai iš tikrųjų ne taip mažai, bet netiesiogiai dirba dar ir pašarų ruošimo srityje. Ir tam tikras realizavimas vyksta subproduktų, kurių yra tūkstančiai tonų, kurie paverčiami pašarais. Iš tikrųjų atsiras ir tam tikra utilizavimo problema tų atliekų, kurios patenka dabar į žvėrelių fermas.
Bet aš norėčiau paklausti apie kitką. Čia diskutuojame, kalbame, kad Europos Sąjunga ruošiasi priimti sprendimus. Vis dėlto susidursime su kompensavimo problema, tai yra reikės kompensuoti pasitraukimą iš verslo. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto reikėtų klausimą atidėti, kol sprendimai bus priimti Europos Sąjungoje ir galėsime kompensuoti, jeigu reikės, iš Europos Sąjungos lėšų, o ne iš mūsų valstybės biudžeto? Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Dėl Europos Sąjungos pozicijos aš kreipiausi į ministeriją ir klausiau, ar toks sprendimas ateina, tačiau ministerija man negalėjo atsakyti dėl tokio sprendimo.
Kiek žinau, Europos Sąjungoje yra valstybių, kurios labai priešinasi kailinių žvėrelių ūkių uždraudimui, nes turi dideles industrijas, pavyzdžiui, Graikija. Tokio vieningo ir greito sprendimo čia turbūt nereikia tikėtis. Bet vėlgi aš sakyčiau, kad mes mažiau turėtume žvalgytis į kaimynus, kas, kaip, mes patys turime priimti pozicijas dėl gyvūnų gerovės klausimų. Tai yra mūsų valstybės įvaizdis. Kadangi to sprendimo Europos Sąjungoje nematyti… Jeigu būtų reali diskusija ir tikrai būtų popieriai bei tam tikros datos ant stalo, galbūt būtų galima diskutuoti. Kadangi to nėra, yra tik pokalbiai, tada siūlyčiau patiems imtis sprendimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitą klausimą užduos gerbiama M. Ošmianskienė. Prašom.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju už suteiktą žodį ir labai sveikinu atneštą projektą. Kalbant apie gyvūnų gerovę ir jų sąlygų užtikrinimą… Mes žinome, kad Lietuvoje daugiausia yra auginamos audinės ir šiek tiek šinšilų. Audinės yra gyvūnai, kurie gyvena paprastai po vieną, jie gyvena prie vandens telkinių, jų netgi kojytės turi tam tikrus pelekus ir jie dalį laiko praleidžia vandenyje. Kalbant apie šinšilas, vėlgi tai gyvūnai, kurie mėgsta šokinėti, gyvena smėlyje, maudosi smėlyje. Ir dažnas yra argumentas, kad gal tiesiog turėtume judėti geresnių gyvenimo sąlygų sudarymo gyvūnams link, o ne taip drastiškai drausti. Kaip manote, ar realu, ar įmanoma sudaryti tikrai tinkamas gyvenimo sąlygas šiems gyvūnams ir galbūt eiti tokiu keliu? Galbūt yra tokių praktikų Europoje ar kitose pasaulio šalyse?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Monika, už klausimą. Taip, buvo tokių šalių, kurios nusprendė per gyvūnų gerovės užtikrinimą eiti prie kailinių žvėrelių uždraudimo, sakykime taip. Kadangi verslui nebuvo finansiškai naudinga sukurti pakankamai geras sąlygas gyvūnams, susidarė situacija, kad ūkiai užsidarė dėl to, kad neapsimokėjo išlaikyti žvėrelių pagal pakankamai jiems tinkamas sąlygas.
Man atrodo, kad mes turime būti sąžiningi. Girdžiu aš pasiūlymų, kad sudėliotume taip, kad tiems žvėreliams būtų patogu, gera ir visa kita, bet iš principo tas verslui nebus naudinga. Būkime sąžiningi ir sakykime, kad mes nebenorime tokio verslo turėti. Mes esame už gyvūnų gerovę, mes norime teisingai atsiskaityti su verslu ir šito verslo nuo 2026 metų atsisakyti. Toks yra įstatymo teikėjų požiūris.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klaustų T. Tomilinas, bet aš jo salėje nematau. Tada klausimą užduos gerbiamas V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų mane labai stebina tokie įstatymų projektai, bet, žinoma, galima viską uždrausti, sužlugdyti verslą, ekonomiką, ypač regionuose, ir eiti tuo keliu. Bet turbūt, jeigu Europos Sąjunga to nedraudžia, tas verslas tegu dirba. Kalbant apie gyvūnų gerovę, yra tarnybų, kurios prižiūri, ar yra laikomasi gyvūnų gerovės, ar atitinka nustatytus reikalavimus. Čia turbūt tarnybų klausimas.
Bet iš kitos pusės, gal jūs galite pasiūlyti, kokiu reikia užsiimti verslu kaime, kad atlyginimas būtų per 1 tūkst. eurų į rankas, pajamos apie 200–300 tūkst. per mėnesį, produkcija eksportuojama ir taip kuriama regionų gerovė. Gal galite pasiūlyti, kuo pakeisti, kokio verslo imtis? Nekalbant apie kompensacijas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Valiau. Vėlgi pakartosiu – buvote išėjęs, gal negirdėjote: yra apie 570 darbo vietų, iš viso Lietuvoje dirbančių šioje ūkio šakoje. Tai yra spalio mėnesio duomenys. Vidutinė alga yra 1 tūkst. 48 eurai popieriuje, tai tikrai nėra tūkstantiniai atlyginimai. Šiandien, kai mes tikrai turime problemą dėl darbo jėgos, tikrai tie žmonės, būdami darbštūs ir gebantys dirbti, ras kitas darbo vietas ir tikrai nebus problema jiems įsidarbinti. O verslas visada yra linkęs persiorientuoti ir gabus tam. Nenurašykime, kad tik vienintelė veikla regione gali būti kailinių žvėrelių auginimas. Daugybė dalykų veikia regionuose. Aš nepradėsiu kurti sistemų už verslą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitą klausimą užduos gerbiamas A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš principo jūsų mintis, susijusi su gyvūnų gerove, gal ir sveikintina, bet man užkliuvo jūsų projekto straipsnis dėl kompensacijos verslui. Aš manau, kad kompensacija turėtų būti numatyta konkreti, įtvirtinta įstatymo projekte, o ne taip, kad ją paskui padarys Vyriausybė ar pavaldi įstaiga. Toks pavyzdys Danijoje: kas nutraukia verslą, verslas gauna tokias dešimties metų pajamas, kokios buvo prieš tai dešimt metų pelno. Aš manau, kad toks kompensavimas turėtų būti įtvirtintas įstatymu, o ne Vyriausybės.
Ir kitas labai didelis klausimas: kas bus su tomis teritorijomis, tomis fermomis, kas jas sutvarkys?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Daugybė verslų keičiasi, perorientuoja savo veiklą. Gal negaliu pasakyti, kad staiga dabar pradės auginti kiaules. Turi atsirasti idėjų, turi atsirasti minčių, žmonės gauna išmokas, kompensacijas ir galės galvoti, kaip savo verslus pakreipti kita linkme.
Dėl kompensavimo. Pagal mūsų teisinę sistemą aš tiesiog žinau, kad turi būti nurodyta, kad kompensacija bus, o kompensacijos nurodomos poįstatyminiuose teisės aktuose. Mes Teisės departamente esame gavę pastabų, kai teikėme įstatymą ir tiksliai nenurodėme, kaip vėliau bus. Tiesiog iš patyrimo nurodome, kad kompensacijos numatytos Vyriausybės ir toliau Vyriausybė turės rasti būdą apskaičiuoti, atsiremti į tai, kokie mokesčiai buvo mokami. Dėl žvėrelių Europoje praktika yra labai įvairi, tad mes turėsime apsiskaičiuoti savo modelį. Aš už tai, kad būtų labai tinkamai, oriai verslui sudarytos sąlygos pasitraukti ir tinkamai atlyginta už tuos nepatogumus, tinkamai finansuota, kad verslas galėtų vis dėlto persiorientuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduotų gerbiama M. Danielė, bet jos salėje nematau. Tada jos kaimynė gerbiama I. Pakarklytė užduos klausimą. Tai bus paskutinis klausimas. Prašom.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Labai džiugu, kad šis projektas galiausiai yra čia, Seime. Esame viena iš penkių valstybių (atsiprašau, gerbiamas Artūrai, galite nešaukti šalia, sunku save girdėti), viena iš penkių valstybių Europos Sąjungoje, dar nepriėmusių tokio sprendimo, Jungtinė Karalystė dar prieš 20 metų priėmė, prieš 21 metus. Kaip gerbiama pranešėja minėjo pristatydama projektą, kai Nyderlanduose atsirado toks draudimas, buvo perkeltos tos fermos į Lietuvą. Kaip atremtumėte tą projekto kritikų argumentą, kad Lietuvoje nebus, bet vis tiek bus perkelta vėl kitur, į kitas šalis, kur dar galimas tas verslas, ir kitos šalys gaus pajamų.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš visada už tai, kad kuo mažiau dairytumės į kaimynus ir susitvarkytume savo kieme. Jeigu mes turime politinę valią, politinę poziciją, kad mūsų šalis atsisako kailinių žvėrelių ūkių, tai galvokime, kad einame kartu su išsivysčiusia Europa į priekį, ir tikėkimės, kad ir kitos šalys seks mūsų pavyzdžiu. Už visą pasaulį mes, deja, negalime būti atsakingi, bet turime rūpintis savo valstybės sprendimais, savo valstybės požiūriu į gyvūnų gerovę ir priimti nuo mūsų priklausančius sprendimus. Šiandien kviečiu tą daryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mačiau, kolegos apeliuoja į tai, kad du projektai, ir dar norėtų paklausti. Ar sudarome tokią galimybę? Rodo, kad dar du. Klaustų R. Žemaitaitis, bet nematau jo. V. Valkiūnas. Jo taip pat nematau. K. Mažeika tuomet. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų, miela kolege, keistas jūsų eksporto supratimas. Jūs pasakėte, kad lyg ir nesukuria jokios pridėtinės vertės. Galbūt dar įsigilinkite į tą situaciją ir tas žinias pagilinkite, nes eksportas turbūt ir yra pagrindinė varomoji jėga ir didžiausią pelną atneša biudžetui. Keista jūsų logika, kai jūs sakote, per 500 augintojų…
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dirbančiųjų. Dirbančiųjų.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …yra niekas. Turbūt 100 vietų bandelių kepimo gamykla jums atrodo daug vertingesnė kur nors priemiestyje negu 500 darbo vietų regione. Tai turbūt irgi keistai skamba. Bet su tokia užsienio politika, esama šiandien, kai su Kinija, panašu, sudeginti visi tiltai, o žinome, kad kailinių žvėrelių pagrindinė rinka yra Kinija, aš abejoju, ar iš viso iki tų 2026 metų tos fermos išgyvens. Galbūt jūsų projektą reikėtų pasukti kita linkme, kaip padėti jiems sulaukti tų 2026 metų, arba bent jau dvejų, trejų metų, kad jie išgyventų, kad nereikėtų tų gyvūnėlių, dar nesulaukusių brandos, žudyti? Ne dėl kailių, nes tuoj tų kailių nereikės.
PIRMININKAS. Laikas!
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Linkiu jums tiesiog adekvatesnių projektų. Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Mes, Kęstuti, kaip visada esame tiesiog skirtinguose poliuose dėl požiūrio į gyvūnus ir jų gerovę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Čia, matyt, toks palinkėjimas buvo. Gerbiamas A. Skardžius klausia dar.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, tikrai sveikinu jus su šio projekto pateikimu. Turbūt jau ne pirma kadencija, kai šis klausimas yra svarstomas. Turbūt sunku įsivaizduoti, kad išsivysčiusioje Europoje, jos nare mes esame jau 25 metai, kailiai dar būtų naudojami kaip pirmykščių žmonių siūti rūbams, aprangai. Mokslas jau šiandien sukūręs dirbtinę odą, naudojamos drabužių pramonėje nanotechnologijos, kam dar vaikščioti apsigaubus kailiais kaip tais senais laikais, prieš milijoną metų? Ar čia vien tik darbo vietos? Verslas pateisina, sakykime, tokį barbarišką gyvenimo būdą?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš priimu kaip labai gražią jūsų poziciją ir dėkoju už ją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar pozicijos atstovai labai nori klausti, nes liko tik du iš pozicijos. Gal pataupykime laiką, dar mes galėtume kitą projektą pristatyti. Dėkoju gerbiamai komiteto pirmininkei.
Dabar dėl motyvų už, prieš. Taip pat nemažai užsirašiusių. Gal tuomet irgi po du, nes du projektai. Už kalba gerbiama M. Ošmianskienė. Prašom.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Pirmiausia norėčiau konstatuoti, kad gyvūnų įkalinimas narvuose, auginimas, žudymas tik dėl kailinių, vis dėlto yra tuštybė ir žiaurumas. Jei mes leidžiame taip elgtis su gyvūnais, tai mes pateisiname žiaurumą dengdamiesi ekonominiais argumentais, tai mes girdime šiandien, ir išskaičiavimais. Mes realiai leidžiame kankinti Dievo kūrinius tik dėl pelno. Žinote, taip mes pirmiausia menkiname patys save ir žalojame savo sąžinę, iškraipome teisingumą.
Kaip gali žmogus su negalia patikėti Seimo nariais, kurie viską matuoja tik ekonominiais išskaičiavimais? Juk diskusijose dėl žmonių su negalia teisių irgi visą laiką sakoma: pampersai kainuoja, liftai kainuoja ir kenkia ekonomikai. Tačiau, žinote, ar ekonominiai argumentai visada pirmauja ir yra svarbiausi?
Galų gale trėmimo procese taip pat buvo sukurta daug darbo vietų, tad mano klausimas oponentams: kaip manote, kai trėmimai buvo nutraukti, ar irgi reikėjo verkti dėl kokių nors traukinių vairuotojų teisių, dėl nutrūkusių darbo vietų? Siūlau labai rimtai pagalvoti prieš skiriant savo balsą, ar vien ekonominiai argumentai yra svarbu kuriant verslą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Čia turbūt labai tinka tas posakis: griauti – ne statyti – didelių gabumų nereikia, lengviau uždrausti ir sugriauti. Jeigu kalbame apie gyvūnus, žudymą, kitus dalykus, tai tada logika įdomi išeina – jautį paskersti galima, jo mėsą suvalgyti galima, bet iš jaučio odos nieko daryti negalima. Kažkoks įdomus reguliavimas. Tūkstančius metų žmonės vaikščiojo su kailiniais ir nematė problemos. Na, bet galbūt yra kokių nors interesų, kokių nors įmonių gynimas, dar kas nors.
Ir, žinoma, kaip visada mes turime būti pirmieji, kurie ką nors sunaikina ir sugriauna, nes mūsų ekonomiką griauti tapo labai madinga. Žinoma, visas grožis pasireiškia tada, kai paklausus, kuo užsiimti kaime, regione, gauti gerai apmokamą darbą, verslą sukurti gerą, pajamų gauti, – pasiūlymų nebeliko, visas mandrumas, gudrumas pasibaigė. Tikrai negalima pritarti tokiems dalykams ir negalime būti pionieriais. Geriau būkime paskutiniai, kurie uždarė šį verslą, ir tik tada, kai visa Europa jį uždraudė, ir tik tada, kai bus aiškios kompensacijos, verslo keitimas, finansavimo modeliai ir visa kita, bet nebūkime pirmi.
O tas pasakymas, mes jau žinome, kuo pasibaigia. Gerai bus, duosime, kompensacijos bus, dar kas nors bus, o finale išeina kaip visada, tai tik tampa simboliniu ko nors davimu ar nedavimu ir viskas. O jeigu dar paliksime Vyriausybės nutarimą, tai baigsis kaip su taršos mokesčiu, kur už dalį taršos mokesčio turi sodinti medžius, – nei kompensavimo tvarkos, nei medžių sodinimo, nei Vyriausybės nutarimo – nieko nėra. Tai eikime tuo pačiu keliu tada, griovimo, tik tada klausimas, kas kurs? Ar yra dar politikų, kurie siūlo ką nors kurti Lietuvoje?
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas R. Vaitkus. Prašom.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Noriu padėkoti Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkei, ji puikiai išdėstė pozicijas ir pristatė teikiamo projekto siūlymą. Toks klausimas. Koks valstybės ir mūsų visų požiūris į gyvūnų gerovę? Jį tikriausiai sau kiekvienas turime užduoti ir labai atsakingai šiandien balsuoti. Manau, kad, su visa pagarba šiam verslui, yra duodamas pereinamasis laikotarpis ir tikrai bus, esu įsitikinęs, sutarta ir dėl kompensacijų. Bet turime suvokti, kad nužudyti gyvūną ir naudoti jo kailį pasipuikuoti kur nors arba parodyti savo statusą turi būti praeitis. Aš tikrai kviečiu visus balsuoti už ir palaikyti šį projekto siūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas R. Žemaitaitis, bet jo salėje nematau. Tada gerbiamas K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų A. Veryga atėjo su alkoholio draudimais, panašu, kad konservatoriai su liberalais dabar nori uždrausti visą verslą kaime, kad žmonės tikrai negalėtų nieko daryti, na, nebent pasiūlys tose fermose auginti kanapes, tai galbūt dar koks nors pajamų šaltinis bus žmonėms.
Jei kalbėtume apie gyvūnų gerovę, manau, kad nieko bendro neturi su gyvūnų gerove tai, ką mes čia girdime, nes tie reikalavimai, kurie yra Lietuvoje, galioja visoje Europos Sąjungoje. Jeigu mes norime būti pirmūnais, na, taip ir pasakykite, bet pasakykite žmonėms, kad jiems uždraudžiama šita veikla, bet atveriamos kokios nors naujos galimybės. Tai, ką išgirdome iš tribūnos, manau, tik parodo, kad yra vaikymasis mados, jeigu vienos organizacijos kolegos, kurie čia tris dienas šalo prie Seimo, įtikino ir vertė staigiai priimti tokius sprendimus.
Aš manau, iš tiesų reikia pasiūlyti žmonėms, kurie tikrai daug metų dirbo, investavo, kūrė, kad jie tikrai nebūtų palikti kažkur paraštėse, nes tikrai kyla klausimų, kodėl, pavyzdžiui, audinės geresnės už žąsis, iš kurių plunksnų taip pat siuvamos ir striukės, ir pagalvės, ir patalynė. Turbūt reikėtų kompleksiškai vertinti, gerbiamieji. Tikrai norėtųsi dėl tų žmonių, kad jie neliktų nežinomybėje, ir dėl tų straipsnių, kurie šiandien girdėti, kad tikrai būtų pasiūlyta, kaip jiems išgyventi, išlaikyti šeimas ir toliau tęsti gyvybingo kaimo viziją. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku.
12.26 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1094 (pateikimas)
Dabar mes dar galime spėti kokį nedidelį klausimą apsvarstyti. Gal 2-13 klausimą mums galėtų gerbiamas S. Šedbaras pristatyti. Tai Teismų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1094. Pateikimas. Gal mes labai ilgai neužgaišime. Mes turime projektą. Galite prieiti, Sekretoriatas jums duos. Radote. Gerai. Tada prašau, tribūna jūsų.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, tai yra projektas, kurį pasiūlė Vyriausiasis administracinis teismas ir kuris yra susijęs su didžiuliu bylų srautu. Jas gauna administraciniai teismai dėl hibridinės atakos ir nelegalios migracijos. Teko matyti statistiką, kad jau yra per 200 bylų administraciniuose teismuose ir kasdien maždaug po 20 naujų bylų yra gaunama. Greičiausiai šiandien skaičiai yra dar didesni.
Teismų įstatymo 63 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad, atlikus tam tikrą procedūrą, Aukščiausiojo Teismo teisėjas gali būti perkeltas į Apeliacinį teismą talkinti, jeigu ten nelieka žmonių, suserga ar dar kas nors. Čia siūloma įrašyti ir Vyriausiąjį administracinį teismą. Tuo labiau kad Vyriausiasis administracinis teismas pagal hierarchiją greičiausiai yra panašiai kaip Apeliacinis, o gal ir truputį aukščiau. Toks pasiūlymas.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Jūsų norėtų paklausti gerbiamas V. Bakas, jeigu jis būtų salėje. Bet kadangi jo nėra, tai tada dėkojame. Dėl motyvų kol kas niekas neužsirašė kalbėti.
Turime dar 2 minutes. Kažin ar spėsime ką nors apsvarstyti iki balsavimo. Gal tada rezervinį 1 klausimą gerbiamas S. Šedbaras dar greitai pristatytų. Jums sekasi labai greitai. Per 2 minutes mes galėtume tada tą rezervinį 1 klausimą.
12.28 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1058(2) (svarstymas)
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, jeigu prisimenate, mes svarstėme Statuto pataisas. Viena iš jų buvo susijusi su tuo, kad Vyriausybė kasmet Seimui teikia savo veiklos ataskaitą. Mes išbraukėme žodelį „savo“, nes, pavyzdžiui, pirmais metais po rinkimų teikia Vyriausybė, bet jos ten būna mėnuo ar pusantro, todėl tas žodelis „savo“ yra dviprasmiškas. Po svarstymo buvo pritarta Statuto pataisoms, bet kartu reikia pakoreguoti ir Vyriausybės įstatymą. Taip pat po pateikimo buvo pritarta, kad pasivytų priėmimo stadijoje. Komitetas šių metų lapkričio 10 dieną šį projektą svarstė ir visais šešių dalyvavusiųjų balsais už pritarė tokiai pataisai.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Niekas nenori jūsų paklausti. Ar yra norinčių kalbėti? Ne, dėl motyvų niekas neužsirašė.
Dar liko kelios sekundės, bet mes jas galėtume išnaudoti būtent šiam įstatymui, kurį ką tik pristatė gerbiamas S. Šedbaras, pritarti po svarstymo, jeigu mes bendru sutarimu, pavyzdžiui, galėtume apsispręsti, kad pritariame. Galime apsispręsti dėl ką tik pristatyto projekto, tai yra Vyriausybės įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1058(2). Pritarta bendru sutarimu po svarstymo.
Dabar kaip tik yra 12 val. 30 min. ir mes galėsime eiti prie visų balsavimų iš eilės. Taigi, dėl teisėjų mes apsispręsime slaptu balsavimu 13 valandą.
12.30 val.
Baudžiamojo kodekso 189 ir 216 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-214(2)ES (priėmimo tęsinys)
Dabar tada darbotvarkės 1-12.1 klausimas – Baudžiamojo kodekso 189 ir 216 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-214(2). Aš kviečiu gerbiamus kolegas užimti vietas. Pradedame balsavimą. Baudžiamojo kodekso priėmimas. Balsuojame. Balsuojame dėl Baudžiamojo kodekso 189 ir 216 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Priėmimas. Balsuojame. (Šurmulys salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 85, balsavo 84: už – 69, prieš niekas nebalsavo ir susilaikė 15. Taigi, įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.31 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-215(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12.2 klausimas – lydimasis Baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-215(2). Priėmimas. Balsuojame. Balsuojame dėl Baudžiamojo proceso kodekso, lydimasis ką tik priimto įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 98, balsavo 98: už – 91, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 7. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.32 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 268 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-346(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-13 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 268 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-346(2). Balsuojame. Priėmimas. Vyksta balsavimas dėl Administracinių nusižengimų kodekso vieno straipsnio pakeitimo. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 98, balsavo 96: už – 90, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 6. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.33 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-457(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-14 klausimas – Rinkliavų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-457(2). Taip pat priėmimas. Balsuojame. Balsuojame dėl Rinkliavų įstatymo priėmimo. Kai kas vėluoja. Balsuojame dėl Rinkliavų įstatymo. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 102, balsavo 101: už – 99, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Balsavimo skaičiai auga, vis daugiau mūsų susirenka į salę.
12.34 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 17, 24, 27, 271, 28, 34, 39, 42, 44, 45, 47, 55, 56, 67 straipsnių ir vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3686(3) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-15.1 klausimas – Statybos įstatymo keliolikos straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3686(3). Priėmimas. Balsuojame dėl Statytos įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 105, balsavo 105: už – 101, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 4. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.34 val.
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 3, 4, 5, 6, 61, 8, 9, 10, 11, 16, 17, 25 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 251 ir 252 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3687(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-15.2 klausimas – lydimasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo kai kurių straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo keliais straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3687(2).
Balsuojame dėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo. Balsuojame, taip pat priėmimas. Teritorijų planavimas. Kolegos, tikrai dar spėsite, balsuojame dėl Teritorijų planavimo. Prašom.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 108, balsavo 107 Seimo nariai: už – 104, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.36 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1094 (pateikimo tęsinys)
Iš vakarinės darbotvarkės mes apsvarstėme 2-13 klausimą – Teismų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Balsuojame dėl Teismų įstatymo 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1094. Čia Teismų įstatymo 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Apsvarstėme iš vakarinės darbotvarkės, pristatė komiteto pirmininkas. Balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 109, balsavo 107 Seimo nariai: už – 99, prieš nėra, susilaikė 8. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis, žinoma, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 7 dieną. Ar galime pritarti? Dėkoju, pritarta.
12.37 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1104, Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 8 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1105 (pateikimo tęsinys)
Taip pat apsvarstėme kitą darbotvarkės klausimą – projektą Nr. XIVP-1104. Matau, per šoninį mikrofoną gerbiamas A. Vyšniauskas kažko norėjo? Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasiūlyti pertrauką frakcijos vardu iki kito posėdžio, kad balsuotume vakare.
PIRMININKAS. Dėl šio įstatymo siūlo pertrauką iki kito posėdžio. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Gerai. (Balsai salėje) 2-15.1, aš juk paskelbiau, projektas Nr. XIVP-1104, pertrauka iki kito posėdžio.
Mes apsvarstėme visus. Taip, mes įvykdėme balsavimus dėl apsvarstytų klausimų. Aš tik pranešu, kad ir 2-15.2 klausimą taip pat keliame į popietinę darbotvarkę, nes jie susiję, lydimasis. Dėl abiejų darome pertrauką,
Dabar galėtume apsvarstyti dar iš vakarinės darbotvarkės, nes iki pirmos valandos mes turime laiko. Tada buvo J. Sejonienės prašymas, kad pristatytų 2-14.1 klausimą. Balsavimas pirmą valandą, slaptas balsavimas. Dėl šito balsuosime, ne balsuosime, o tęsime procedūrą numatytu laiku, tai balsavimo metu, nes liko tik balsavimas. Popietinėje darbotvarkėje yra numatytas balsavimo laikas ir per jį ir balsuosime, o kaip kitaip. 15 val. 55 min. O kaip kitaip? Per šoninį mikrofoną L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas Pauliau, čia tokia idėja, gal galima paankstinti balsavimą dėl teisėjų 10 minučių? Slaptą.
PIRMININKAS. Palaukite, slaptas balsavimas numatomas iš anksto, žmonės susiplanuoja, taip pat yra paskirta komisija, kuri susiplanuoja darbą. Čia slapto balsavimo tikrai nesinorėtų taip greitai. Jeigu turėtume dar kelias valandas, tada galėtume susitarti. Bet kai liko 15 minučių…
12.39 val.
Odontologų rūmų įstatymo projektas Nr. XIVP-163(2), Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-164(2), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-165(2) (pateikimas)
Aš kviečiu į tribūną dėl 2-14 klausimų bloko. Jeigu galite, pristatykite. Aš perskaitysiu: 2-14.1 – Odontologų rūmų įstatymo projektas Nr. XIVP-163(2), 2-14.2 – Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros įstatymo projektas Nr. XIVP-164(2), 2-14.3 – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektas Nr. XIVP-165(2). Tai šitą trijų paketą kviesiu pristatyti. Bet per centrinį mikrofoną K. Adomaitis norėtų. Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Aš tik norėčiau visų posėdžio pirmininkų paprašyti neperkėlinėti projektų iš vakarinių posėdžių į rytinius, nes žmonės susiplanuoja ne tik slaptą balsavimą, bet ir dalyvavimą posėdžiuose, ir klausimus, ir pasisakymus, ir taip toliau. Tai labai prašome išlaikyti tą tvarką, kuri ryte būna patvirtinta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Žinoma, visi – ir planuojantieji darbotvarkę, ir Seniūnų sueiga, kai ją tvirtina, numato, kiek įmanoma, tą darbotvarkę, kokia ji turėtų būti, bet jeigu mes sutaupome laiko, o parlamento laikas yra brangus, tai mes, žinoma, stengiamės apsvarstyti kuo daugiau klausimų. Ir jeigu rytinės darbotvarkės visi klausimai yra apsvarstyti, mes svarstome rezervinius, o jeigu nėra pranešėjų, svarstome vakarinio posėdžio darbotvarkę. O kaip kitaip?
Dabar tęsiame pateikimą. Gerbiamai J. Sejonienei suteiktas žodis. Dirbame toliau.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Labai dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pristatau įstatymų projektus. Pagrindinis, aišku, yra Odontologų rūmų įstatymo projektas, kiti du yra lydimieji.
Prieš kelerius metus vyko daug diskusijų, kai buvo bandoma grąžinti, atimti dalį Odontologų rūmų funkcijų. Man atrodo, tai buvo neteisinga, ir tai rodo, kad šiuos įstatymų projektus pasirašė labai daug Seimo narių. Esu jiems už tai dėkinga.
Šiuo metu Odontologų rūmai vienija 8 tūkst. 132 narius. Tai yra absoliuti dauguma odontologijos srityje dirbančių specialistų. Narystė yra neprivaloma. Tai rodo, kad Odontologų rūmai patiems specialistams yra labai svarbūs. Pažymėtina, kad rūmuose niekada nėra ir niekada nebuvo nario stojamojo mokesčio, nebuvo licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūros mokesčio. Odontologų rūmai taikė nuolaidas absolventams: baigę studijas tais pačiais metais jie mokėdavo pusę nario mokesčio. Narystės mokestis tikrai nėra didelis ir tenkina bendruomenę. Rūmų nariai, prisijungę prie narių portalo, gauna sugeneruotą pažymą apie savo profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir jiems nereikia teikti skenuotų sertifikatų, tai yra labai patogu. Rūmai viešojo administravimo funkcijas vykdė, pacientų skundus dėl paslaugų kokybės, etikos nagrinėjo savo lėšomis, negaudami jokio valstybės finansavimo, ir dabar jo nesitiki.
Prieš kelerius metus Odontologų rūmų įgaliojimų sumažinimo klausimas, kaip ir minėjau, sulaukė labai daug nepritariančiųjų. Eskaluotos tokios problemos kaip Lietuva – bedančių tauta. Per tuos metus, kai Odontologų rūmų licencijavimo funkcija buvo atimta, situacija nė kiek nepagerėjo ir negalėjo pagerėti. Kad per didelės odontologinių paslaugų kainos. Taigi tos paslaugų kainos irgi nesumažėjo per šį laikotarpį. Buvo minima, kad padidės administracinė našta valstybei. Ir ji tikrai padidėjo, nes reikėjo naujų etatų Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai.
Rūmai aktyviai dirba su visomis šiomis problemomis, dėl kurių buvo kritikuojami. Aktyviausiai iš visų organizacijų dirba burnos ligų profilaktikos srityje, skatina savanorystę, taip pat bendradarbiauja su Valstybine mokesčių inspekcija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nuolat, periodiškai, spręsdami žinomas problemas dėl mokesčių odontologijos sektoriuje. Ir organizuoja akcijas, pavyzdžiui, „Graži šypsena yra balta“, raginančią pačius odontologus mokėti mokesčius. Taip pat dėl didelių paslaugų kainų dirba dėl PVM mažinimo, siūlo įteisinti mokesčių susigrąžinimo galimybę už odontologines paslaugas.
Pakeitus licencijavimą, matomos esminės problemos sektoriuje ne tik odontologams, bet ir pacientams. Nebekontroliuojamas tobulinimasis, nes kontroliuojančiose institucijose nėra nė vieno odontologo. Todėl užskaitomos privalomos tobulinimosi valandos apie šlapimo takų infekcijos, rožės gydymą ir panašiai. Tai, aišku, pačių odontologų visiškai netenkina. 2020-aisiais, pandemijos metais, panaikintos privalomos infekcijų kontrolės tobulinimosi valandos gydytojams odontologams.
Dėl pacientų skundų. Odontologinių paslaugų skundžiamumas nesumažėjo, o ankstesnius skundus, palyginti su Valstybine akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, Odontologų rūmai vertino netgi griežčiau. Tai matyti ir šiandien Odontologų rūmų atsiųstoje medžiagoje, tikiuosi, jūs ją matėte. Patys rūmai stengiasi užtikrinti kuo didesnį veiklos skaidrumą, atsisakė mokėjimų grynaisiais pinigais, teikia veiklos ataskaitas ir finansines ataskaitas. 2017 metais Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė buvo atlikusi valstybinį auditą, 2019 metais Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija atlikto priežiūros institucijų pažangumo vertinimą, ir ten Odontologų rūmai buvo įvertinti geriau negu Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.
Rūmų veikloje dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai. Noriu pasakyti, kad kasmetės ataskaitos, kurias teikdavo rūmai apie savo veiklą, buvo ministro tvirtinamos kaip tinkamos. Rūmai atliko savo narių apklausą, dalyvavo tikrai labai daug narių ir absoliuti dauguma, daugiau negu 96 %, pritartų, kad įstaigų ir asmenų licencijavimo funkcijos būtų grąžintos rūmams. Taip pat pritartų profesinės savivaldos, visos profesinės savivaldos, atkūrimui.
Manau, kad apskritai savivaldos stiprinimas ir veiklos kontrolė turėtų būti valstybės tikslas, turėtume taip stengtis įtraukti profesines grupes, bendruomenes ir taip didinti atsakomybę ne tik už savo srities vystymąsi, bet ir už visą valstybę. Dar kartą pabrėžiu, kad savivalda jai deleguotas funkcijas atlieka mažesniais kaštais, negu tai kainuoja valstybei, o jos biurokratinį aparatą, metai iš metų kalbame, reikėtų mažinti. Dar kartą dėkoju visiems pasirašiusiems projektą ir kviečiu šiandien jį palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmas gerbiamas A. Veryga nori paklausti. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, iš tikrųjų aš suprantu tą norą kalbėti apie savivaldą, bet nelabai supratau kai kurių pastebėjimų. Jūs minėjote apie Šypsenos dieną, apie visokius gražius dalykus. Pasakykite, kas trukdo dabar Odontologų rūmams visa tai daryti, juk iš jų yra paimta tik licencijavimo funkcija – vienintelė buvo iš jų paimta. Visas kitas veiklas jie kuo puikiausiai gali daryti. Ar nemanote, kad yra nelogiška tiesiog sukurti tam tikras išimtis vienai profesinei grupei, kai mes turime valstybėje licencijavimo priežiūros sistemą? Kiek aš turiu duomenų iš Akreditavimo tarnybos, buvo net 100 neveikiančių odontologinių įstaigų su licencijomis ir panašiai.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Galiu atsakyti, kad tas švietimo funkcijas Odontologų rūmai vykdė ir vykdo nepertraukiamai, ir vykdys toliau. Institucija nori turėti visas funkcijas, kurios užtikrina tą savivaldą, manau, tai yra natūralu. Beje, medikų bendruomenė taip pat galvoja, kad jų licencijavimo, akreditavimo ir profesinio tobulinimosi veikla būtų užtikrinama geriau, jeigu būtų ir medikų, gydytojų rūmai. Kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad tokiu atveju būtent profesinės kvalifikacijos klausimai užtikrinami daug geriau, negu tai darytų valstybė. Jūs neabejotinai žinote ne vieną tokios šalies pavyzdį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pranešėja, nustebinote, kad valstybė blogai atlieka savo funkcijas, sakydama dabar paskutinį sakinį. Ne čia esmė. Esmė ta, aš niekaip negaliu suprasti: įstatymas veikia tik metus, kas yra blogai, kur atlikti tyrimai, kad jūs iš karto dėl to keičiate teisės aktą?! Ar jūs nemanote, kad tai galimai yra viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmė šiuo atveju? Įvardinkite.
Kitas dalykas – jūs kalbate apie mokesčius, sakote, kad kainos nesumažėjo, bet jos vis tiek augo. Gal įvardinkite, kiek sumokėjo mokesčių odontologai? Jūs žinote, kad tikriausiai ne vieną kartą Mokesčių inspekcija tikrino šias įstaigas, tad kiek mokesčių buvo sumokėta? Labai ačiū.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Galiu atsakyti jums dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto. Aš nesu odontologė, aš niekada nebuvau Odontologų rūmų narė, bet esu medikė ir kaip medikė minėjau: taip, tikrai yra daug problemų, deja, valstybėje į medikų profesinės kvalifikacijos tobulinimą investuojama per mažai. O rūmai tą funkciją užtikrina ir veikia labai aktyviai, savo narius įtraukia ir užtikrina kvalifikacijos kėlimo kokybę. Dar dėl mokesčių tikrai galima patikslinti. Atsiųsime šią informaciją, pasidalinsime su visais nariais. Negaliu šiandien atsakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama I. Pakarklytė. Prašau.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš karto turiu pasakyti, kad tikrai šį projektą palaikau, esu viena iš teikėjų. Šiek tiek gaila, kad vėl taip užtruko jo pateikimas, nes ši situacija jau tęsiasi nuo gegužės mėnesio, bet geriau vėliau negu niekada.
Mano klausimas būtų gerbiamai Jurgitai apie kitų šalių praktikas. Kaip čia Lietuva dėl savo dabartinio reguliavimo, kai tą funkciją vykdo ne Odontologų rūmai, o valstybinė institucija, kaip mes atrodome Europos Sąjungos kontekste? Kokios yra Europos Sąjungos institucijų rekomenduojamos gerosios praktikos? Dėkui.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Ieva. Tikrai daug Europos Sąjungos šalių turi profesines savivaldas ne tik sveikatos priežiūros srityje, beje, kaip ir Lietuva, turi profesines savivaldas ir tuose sektoriuose, kurie yra grynai valstybiniai, ir tuose sektoriuose, kurie yra privatūs. Beje, kaip ir odontologijos sektorius didžiąja dalimi yra privatus. Ta pati Lenkija turi bendrus sveikatos priežiūros darbuotojų, ir odontologų, ir farmacininkų, ir medikų, rūmus. Yra tokių šalių, kurios turi atskirus rūmus, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė. Ne Europos Sąjungos šalis, bet manau, kad jų sistema yra pati efektyviausia galbūt dėl to, kad seniausiai veikia. Tų pavydžių tikrai yra labai daug ir Europos Sąjungoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas paklausti nori gerbiamas A. Palionis. Prašau.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nesu šio projekto teikėjas, bet palaikau jūsų iniciatyvą. Atsakydama į Ievos klausimą iš dalies paminėjote, kad ir Lietuvoje yra gerų pavyzdžių, kur vietos savivalda, net profesinė savivalda susitvarko ir su licencijavimu, ir su kontrole, ir su mokymais, ir su kompetencijos kėlimu.
Aš noriu paklausti. Kadangi narystė neprivaloma, ar daug per šiuos metus iš Odontologų rūmų pasitraukė odontologų? Tai irgi parodo, kaip tie rūmai dirbo iki tol. Ar turite tokios informacijos?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Tikrai nedaug pasitraukė, net kelių šimtų nesiekia. Sakau, tai įrodo, kad tikrai rūmų funkcija patiems odontologams yra labai svarbi. Bendruomenė palaiko, nori išlaikyti ir susigrąžinti visas funkcijas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat klausia gerbiamas R. Žemaitaitis. Nėra jo šiandien kažkaip. Tada klausia gerbiamas A. Dumbrava. Prašau.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pranešėja, jūs taip pasakojate, bet trupučiuką aptakiai. Bet aš vis dėlto norėčiau paklausti. Yra Odontologų rūmai. Gal pas mus ateityje galėtų atsirasti pediatrų rūmai, ginekologų rūmai, chirurgų rūmai? Irgi daug įvairių privačių praktikų. Ar taip galėtų būti? Galbūt ir valstybės kišimosi nereikėtų? Būtų visiška jų savivalda. Ar gali būti tokie galbūt teoriniai pamąstymai, ar kaip? Kodėl būtent odontologai? Ar čia kažkokia tradicija? Ačiū.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Algimantai, kaip ir minėjau, medikų bendruomenė… Nemanau, kad reikėtų atskirų profesinių sričių, kaip jūs sakėte, ginekologų ar kažkieno rūmų, bet medikų rūmų tikrai. Tokios diskusijos bendruomenėje vyksta. Beje, ir jaunieji gydytojai palaiko tokią idėją, nes iš esmės supranta savivaldos svarbą ir jos reikšmę užtikrinant profesinę kvalifikaciją. Aš tikrai siūlyčiau ateityje svarstyti valstybiniu lygiu tokį klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų taip pat nori paklausti gerbiamas A. Kupčinskas. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, man, kaip konservatoriui, beje, irgi atrodo, kad ten, kur gali susitvarkyti pati savivalda, valstybė neturėtų kištis. Labai gaila, kad po beveik dviejų dešimtmečių sėkmingos veiklos Odontologų rūmai turėjo ar buvo priversti dėl valdžios sprendimų… Gerbiamas Antanai, aš jums netrukdau, kai jūs klausiate, ir prašome nesinervinti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nediskutuokime iš vietos. Dabar kalba A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš būsiu priverstas kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, nes gerbiamas Antanas…
PIRMININKAS. Prašom išsakyti savo motyvus, o kitų gerbiamų kolegų prašysiu netrukdyti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). …kalba netiesą. Pirmiausia, gerbiamas Antanai, nusiraminkite.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanai Matulai, kolega kalba dėl motyvų. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis Antanas pagaliau leido, nes atrodo, kad jis vienintelis turi veto teisę dėl įvairių klausimų. Jis turbūt piktnaudžiauja ta teise.
Aš norėčiau paklausti. Rūmai vienija daugiau kaip 8 tūkst. narių ir dėl valdžios sprendimų teisė, savivaldos teisė, jiems buvo atimta. Kaip vertinate tokį buvusios valdžios palikimą? Ačiū.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Aš jau savo pasisakyme pasakiau, kad man atrodo, kad nereikėjo to daryti. Jeigu rūmų veikloje buvo kokių nors trūkumų, tai tuos trūkumus reikėjo pasistengti ištaisyti, taip skatinant savivaldą. Savivaldą, aišku, ne tik odontologijos sektoriuje. Aš taip įsivaizduoju valstybės vaidmenį, kaip galėtų, kaip minėjau, stiprinti bendruomenes ir profesines grupes ir jų įsitraukimą didinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduotų V. Mitalas, bet ar jis yra? Lyg ir nematau. Tada klausimą užduos J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, jūs čia savo pasisakyme taip ginančiai aiškinote apie Odontologų rūmų veiklą. Niekas turbūt nesako, kad ta veikla yra kuo nors ydinga ar ten kokių nors neigiamų finansinių dalykų yra, niekas niekada nekaltino pačių rūmų – viskas yra gerai. Žmonės savarankiškai buriasi, matyt, mato ir prasmę tai daryti. Bet kitas klausimas, kiek mes galime įpareigoti privalomai būti asociacijoje, kai asociacijoje, atrodo, yra svarbus savanoriškumo principas?
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aistras salėje šiek tiek gal galime sumažinti? Dabar klausia J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kitas dalykas, jeigu kitas medicinos paslaugas prižiūrėti paskiriame Akreditavimo tarnybą, tai kodėl, jūsų manymu, mažiau reikšmingos įvairios odontologijos paslaugos, kad čia jau galime patikėti savivaldai? Ir kaip dėl teisinio tikrumo principo, kad čia tik gana trumpą laiką buvo dabar pakeista kontrolės sistema ir mes iš karto vėl atkeičiame? Teisininkai paprastai tokiu atveju kelia tą konstitucinį teisinio tikrumo principą.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Jurgi. Kaip aš ir minėjau, manau, kad buvo nereikalingas veiksmas padarytas, todėl ir iniciatyva yra sugrąžinti į buvusią situaciją.
Dėl to, kad vienas veiklas kontroliuos pati savivalda, kitas sveikatos priežiūros veiklas Akreditavimo tarnyba, vėlgi paminėjau, kad siektina yra ir kitų medicinos sričių savivalda. Man atrodo, kad tos profesinės grupės irgi tvarkytųsi geriau, tai tiek, o kadangi tai jau buvo veikianti struktūra, tai ją atkurti, aišku, yra kur kas paprasčiau. Be to, odontologai yra tam pasiruošę, aktyviai dirba ir užtikrina, kad tikrai ateityje dar aktyviau ir geriau dirbs.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama kolege. Jūs atsakėte į klausimus per numatytą laiką. Dabar jis baigėsi ir yra laikas kalbėti dėl motyvų. Gal spėsime dar išsakyti motyvus iki slapto balsavimo, aš tikiuosi. Už kalba M. Danielė. Prašom.
M. DANIELĖ (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia noriu, mieli kolegos, priminti, kad savivaldos stiprinimas yra mūsų koalicijos sutartyje, mes esame apsibrėžę labai aiškią kryptį ir šita kryptimi turime eiti. Praėjusi kadencija šiuo atžvilgiu buvo žingsnis atgal, kai buvo grįžta prie valdiškų laikų, valdiškų ištakų, valdiškų sistemų ir bandyta tą stiprėjančią arba augančią savivaldą vėl ardyti, atimant iš jos kai kurias funkcijas.
Šiandien žinome, kad savivaldos stiprinimas, kad profesinių atstovų įsitraukimas į savireguliavimą – visa tai reiškia ir efektyvumą, ir augimą, ir savarankiškumą. Tai nėra tik Odontologų rūmų klausimas, tai yra iš principo klausimas, kuriuo keliu mes einame, kaip mūsų specialistai, kaip mūsų šiuo atveju odontologai, ateityje gal medikai, įsitrauks į sprendimų priėmimą. Ir mes taip ugdome tokią visuomenę, kuri nori, gali ir supranta, kad įsitraukimas yra būtinas ir kad jie yra tų sprendimų priėmimo dalis. Tai yra ir geroji užsienio praktika, kurią turime puoselėti visais būdais. Tikrai raginu eiti šiuo keliu ir palaikyti projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Taip, gerbiami kolegos, aš manau, kad kolegos J. Razmos pastebėjimas buvo labai teisingas, ir aš tą procesą, kuris čia vyksta, ūkiškai, liaudiškai galėčiau pavadinti stūmtraukiu, kai vienais metais į vieną pusę, kitais metais į kitą pusę ir iš tikrųjų neaišku, kokia yra logika. Aš net ir pristatyme pasigedau aiškių argumentų, nes man jis nuskambėjo kaip verslo modelio pristatymas. Nėra nario mokesčio, yra nuolaidos ir tam tikri dalykai.
Juk mes čia kalbame ne apie kažkokius verslus, o kalbame apie sveikatos paslaugų priežiūros tam tikrą mechanizmą. Aš sutinku su kolege Jurgita, kad yra šalių, kurios turi daugybę metų galiojančią tokią tvarką. Britai turi tas jų vadinamąsias draugijas, bet jos visą laiką tokios ir buvo, jie neturėjo kito modelio. Lietuva buvo pasirinkusi valstybinės kontrolės institucijos priežiūros modelį ir odontologai buvo vienintelė profesija, išskirta iš visų kitų ir palikta tokiai nepriežiūrai.
Aš manau, kad argumentai, kurie kalba apie tai, kad jie vis dėlto išliko nariai, kad vykdo visuomeninę veiklą, – tai toks ir yra visuomeninės organizacijos tikslas – vykdyti švietėjišką veiklą ir visus kitus dalykus. Tos pataisos, kurios buvo priimtos praeitoje kadencijoje, netrukdo nieko to daryti. Atvirkščiai, Akreditavimo tarnyba pamatė labai daug trūkumų, kurių buvo, nes yra žiūrima į tuos savo narius, matyt, nenorint jų supykdyti, įžeisti, kad jie neišeitų ir panašiai.
Aš tikrai kviečiu ir siūlau balsuoti prieš ir nepritarti grįžimui atgal.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi jau prasidėjo slaptas balsavimas, turime daryti mūsų posėdžio pertrauką. Motyvai išsakyti. Jeigu jūs norėsite kalbėti dėl motyvų, darysite tai vėliau, po slapto balsavimo. Dabar yra pradėta slapto balsavimo procedūra ir motyvus išsakysite po pertraukos.
Gerbiami kolegos, skelbiu posėdžio pertrauką iki 14 valandos ir tada bus galima išsakyti. Slaptas balsavimas iki 13 val. 20 min. Dėkoju. Pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF). Kolegos, sveiki susirinkę po pertraukos. Kadangi paskutinis darbotvarkės klausimas iki slapto balsavimo sulaukė daug aistrų ir kolegos norėjo pasisakyti dėl motyvų, aš nežinau, nebent būtų prieštaraujančių, suteiksiu galimybę žmonėms pasisakyti, kolegoms parlamentarams. Tada užbaigsime rytinį posėdį ir iš karto eisime prie popietinio, kur tęsime pagal darbotvarkę. Ar tinka taip? Tuomet, kadangi M. Danielė ir A. Veryga kalbėjo, dar po du žmones už ir prieš. Dėl motyvų už I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Raginu kolegas palaikyti šį projektą ir noriu atkreipti dėmesį į vieną labai svarbų dalyką – ką mano patys odontologai, dantų technikai ir kiti burnos priežiūros specialistai. Kokia tvarka yra jiems patogesnė. Ar daugelį metų egzistavusi tvarka, kokią ir siūlome sugrąžinti, ar ta įvalstybinta tvarka, kuri, pasak jų pačių, yra lėtesnė, labiau subiurokratinta. Jie palaikytų funkcijos sugrąžinimą Odontologų rūmams.
Visi šiandien gavome apklausas, kur 95 % rūmų narių pritartų, kad sugrįžtų ta funkcija jiems. Balsavo daugiau kaip 3 tūkst. žmonių. 2020 metais irgi atlikta tokia apklausa.
PIRMININKĖ. Kolegos, atsiprašau, truputį tyliau, nes nieko nesigirdi, ką kalba kolegė. Prašom. Kaip aš ir minėjau, dar nesibaigė rytinis posėdis. Po motyvų, dar truputį kantrybės.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Pratęsiu mintį. Įsiklausykime, ką mano patys tos srities darbuotojai, kaip jiems yra efektyviau organizuoti veiklą. Tai odontologai ir kiti burnos priežiūros specialistai pasisako už tokį modelį, kai licencijavimo veikla priklauso Odontologų rūmams. Galų gale įsiklausykime į tuos žmones, kuriuos tai liečia. Raginu balsuoti už šį projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiama Ieva. Toliau dėl motyvų prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pirmiausia valstybėje turi būti tam tikras tęstinumas. Negalima visada sakyti, kad buvusi valdžia viską darė blogai. Būtent šis atvejis ir yra tas, kuris padarytas būtent gerai, nes matėme, kaip veikia Odontologų rūmai. 2000 metų gegužės mėnesį buvo perduota akreditavimo funkcija Akreditavimo tarnybai. Šiandien, pasikeitus valdžiai, mes viską bandome atsukti.
Jūs paskaitykite, ramiai paskaitykite ataskaitą Akreditavimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos: ką rado, kiek įmonių dirbo be licencijos, pasibaigus licencijai, ne pagal licencijoje numatytą veiklą dirbo specialistai. Yra daugybė pažeidimų ir dabar Viešojo administravimo įstatyme aiškiai parašyta, kad tai yra valstybės funkcija. Mes nekeičiame Viešojo administravimo įstatymo, bet kažkodėl padarome išimtį ir vėlgi siekiame sugrąžinti tas funkcijas, vadovaudamiesi vien šių specialistų apklausa. Tai gal tada kokiai nors „Linavai“ ar kitiems duokime atlikti techninę priežiūrą.
Aš pamenu, dirbdami komitete, gaudavome daugybę skundų dėl blogai atliktų darbų, ir iš esmės nepamenu, gal aš klystu, bet nepamenu, kad Odontologų rūmai būtų suradę pažeidimų. Dabar, priešingai, Akreditavimo tarnyba randa ir protezavimo klaidų, ir bando žmonėms pasiūlyti atlyginti žalą, ir panašiai, ir panašiai.
Kolegos, šitaip tikrai negalima elgtis. Aš siūlau pirmiausia nepritarti, bet jeigu bus pritarta, siūlau prašyti STT išvados, nes tikriausiai STT turėtų atlikti ir finansinę apskaitą, nes iki tol nebuvo atlikta. Ir Vyriausybės išvados, matyt, reikėtų, nes kalbėjau asmeniškai su sveikatos apsaugos ministru ir viceministrėmis, jos irgi nepritarė šiam įstatymo projektui. Todėl, kolegos, tikrai nedarykime skubotų sprendimų. Čia yra ne žaidimas. Jeigu mes paklaustume visuomenės nuomonės, ar ji pritaria, kad kažkodėl išėmę vieną sritį jau galime atiduoti valstybės administravimo funkcijas.
Kitas dalykas, man yra labai keista liberalų pozicija.
PIRMININKĖ. Kolega, laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). (Baigiu.) Mano kolegų liberalų. Žiūrėkite, kas yra siūloma – privaloma narystė! Tai nuo kada liberalai pritaria privalomai narystei?
PIRMININKĖ. Dėkui. Paskutiniai du kalba dėl motyvų už. A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš irgi, kaip ir gerbiamas Antanas, esu už tęstinumą valstybėje ir noriu pasakyti, kad išties Odontologų rūmų veikla buvo pasiteisinusi. Ji veikė ne vieną dešimtmetį ir tik buvusios valdžios paskutinę kadencijos minutę, paskutiniais mėnesiais buvo įsteigta Akreditavimo tarnyba, kurios, matyt, labai reikėjo kai kuriems suinteresuotiems ministrams, galbūt ir Sveikatos reikalų komiteto nariams, ir ta Akreditavimo tarnyba buvo įsteigta. Tuo tarpu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija yra nurodžiusi, kad valstybė, kuriai gali būti partneris tokie rūmai kaip Antstolių, Advokatų, kiti rūmai, taip pat turėtų pasitikėti jų veikla ir, jeigu jie gali puikiai ir šauniai atlikti tas funkcijas, patikėti tas funkcijas ir vykdyti.
Kaip gali patys rūmai kontroliuoti savo narius, jei jie netekę licencijavimo tvarkos? Kokias sankcijas jie gali taikyti? Todėl, kaip gerbiamas Antanas mini, patikėkime, kad automobilių techninę priežiūrą atliktų nevalstybinės organizacijos. Jos ir dabar atlieka, tik valstybė organizuoja tą paslaugą ir konkurso būdu išnuomoja. Šiuo atveju aš manau, kad mes tikrai turėtume susikūrusia savivalda labiau pasitikėti ir 8 tūkst. narių, kurie dabar rūmuose veikia savanoriškai, tikrai nusipelno tam tikro mūsų dėmesio, palaikymo ir pripažinimo. Todėl raginčiau palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl motyvų prieš kolega V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Pratęsdamas A. Matulo pasakytus žodžius, turėčiau prisijungti prie to ir pasakyti, kad privaloma narystė būtų nonsensas. Jeigu jau ją palygintume su kuo nors, kokią nors paralelę išvestume, tai kaip tik dabar rengiame, žemės ūkio ministras paliudys, Žemės ūkio rūmų įstatymą, tai tada visi žemdirbiai privaloma tvarka turėtų būti Žemės ūkio rūmų nariais. Labai linkėčiau to veiksmo, kad tai įvyktų. Bet kita paralelė, tai yra Psichologų įstatymas, jį dar kaip tik rengiame. Dar jis nebaigtas, bet lygiai taip pat tada, ar psichologų rūmus sukursime ir ar kiekvienai profesijai, kaip, dabar nebeprisimenu kuris, kolega sakė, kad gal chirurgams atskirus rūmus ir visiems kitiems, tada taip turėtume skatinti. Atstovavimas savo savivaldos organizacijoje yra visiškai priimtinas ir geras dalykas. Taip, jam pritariu. Bet kokios yra valstybės funkcijos ir kokios yra savivaldos funkcijos, tai gali įvykti taip, kad uždaroje sistemoje inercija yra lygi nuliui. Todėl nepritarčiau tam pačiam veiksmui. Praeitoje kadencijoje man teko daug diskutuoti ir su viena, ir su kita puse. Čia kažkodėl nėra minima kita pusė. Lyg ir atrodytų, kad visi odontologai to ir siekia. Bet buvo atvažiavusi ir kita pusė žmonių, kurie nenorėdavo viešintis, ir jie sakydavo, kad mums pasidaro privalomas paskaitų lankymas, privalomas paskaitų skaitymas, visokie privalomi mokesčiai, ir tai yra privaloma, privaloma, privaloma, iš ko gyvena Odontologų rūmai. Tai lygiai taip pat galėtų gyventi ir kiti rūmai. Tai visos medicinos paslaugos yra vienoje Akreditavimo tarnyboje, manau, kad jos galėtų ir tęsti tą funkciją, būtent tik tą funkciją, o pati organizacija galėtų puikiausiai egzistuoti ir kaip savivalda teikti savo siūlymus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti. Balsavimas numatytu laiku – apie 15 val. 55 min., kaip yra darbotvarkėje. Per šoninį mikrofoną, pirmiausia pamačiau centre, E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ne tik pamatėte pirmiausia, bet aš pirmiausia ir atsistojau.
PIRMININKĖ. Viskas pagal teisybę.
E. GENTVILAS (LSF). Aš pasakysiu dėl privalomos narystės, kur čia yra liberalizmas. Žiūrėkite, jeigu ne visi, o tik dalis sueina į Odontologų rūmus, tai natūralu, kad jie neturi teisės spręsti už visus. Tik tada, kai yra privaloma narystė ir visi sueina, atsiranda pagrindas profesinei savivaldai atiduoti teises. Priešingu atveju tada geroji tetulė valdžia, Sveikatos apsaugos ministerija ir Akreditavimo tarnyba, sprendžia profesinės savivaldos aktualius klausimus. Kad būtų aiškiau, pavyzdžiui, Vokietijoje didžiausia organizacija yra Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kuriuose yra privaloma narystė. Kol ji nėra privaloma, tol valdžia imasi spręsti už profesinę savivaldą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Per šoninį mikrofoną – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pirmiausia aš noriu atsakyti gerbiamam mano draugui A. Kupčinskui, kuris kelis kartus pakartojo, kad tam buvo sukurta Akreditavimo tarnyba, kad perimtų licencijavimą iš Odontologų rūmų. Akreditavimo tarnyba veikia daugybę metų ir licencijuoja, akredituoja visas kitas sveikatos priežiūros įstaigas ir visus gydytojus. Tai niekas nesukūrė. Labai prašyčiau nesivadovauti nuogirdomis arba kažkieno prašymais, nes tokių prašymų, jaučiu, buvo daug. Kitas dalykas, jūs paskaitykite aiškinamajame rašte, kokie gero rūmų darbo argumentai. Sveikatos reikalų komiteto padėką gavo. Pamenu, ar aš, ar D. Mikutienė nešėme 10-mečio proga, na, tiesiog iš mandagumo pasveikinti. Tikrai ne laikas buvo įvertinti jubiliejaus proga, gerai ar blogai dirba.
PIRMININKĖ. Kolega, trumpinkite.
A. MATULAS (TS-LKDF). Arba kitas dalykas. Rašo, kad Akreditavimo tarnyba neperėmė dokumentų, kai Akreditavimo tarnyba ministerijai aiškiai rašo, daug kartų prašė, bet rūmai neperdavė dokumentų iki šiol. Čia viskas išverčiama. Jūs paskaitykite aiškinamąjį raštą, anekdotas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ir kolega K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš dėl rūmų, ar juose privaloma narystė, ar ne, nežinau, bet kad kaukes dėvėti Seimo salėje privaloma, tai žinau. Ačiū, Petrai.
PIRMININKĖ. Žiūrėkite, jus iš karto ir išgirdo. Dėkui, kolegos. Tuomet Seimo rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.