Viešoji įstaiga, Pramonės pr. 20, 50468 Kaunas, tel. (8 37)  352 324, el. p. [email protected], interneto svetainė http://www.kaunokolegija.lt.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 111965284

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai                                                                           2020 10 20

Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius, Lietuva

Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo pirkimo organizatoriams:

Irenai Šambaraitei;

Mildai Masteikienei;

Irmai Gražulienei;

Siunčiame el. paštu: [email protected]; [email protected]; [email protected].

LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO NR. XI-2017 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4571(2) NEPRIKLAUSOMO EKSPERTINIO VERTINIMO IŠVADOS

Išvada dėl Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4571(2) seimo narių pasiūlymų, registruotų iki nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo.

Seimo nario Raimundo Martinėlio teiktas pasiūlymas, jog reikia papildyti projekto 1 straipsnio 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „13¹ Vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teikiamos farmacinės paslaugos priežiūra ryšio priemonėmis galima tik tuomet, jei vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) turi ne trumpesnį kaip 3 paskutinių metų, kuriais jis yra įrašytas į vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, nepertraukiamąjį darbo stažą verčiantis vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktika“. Seimo nario teikiamas argumentas, jog: „Teikiamais pasiūlymais siūloma, kad kiekvienoje vaistinėje dirbtų vaistininkas, tačiau turėtų galimybę vaistininko padėjėją (farmakotechniką) prižiūrėti ne tik būdamas fiziškai vaistinėje, bet ir nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Tokia priežiūra būtų galima tik tam tikrą laiką vaistinėje išdirbusiems farmakotechnikams. Nuotolinis bendravimas ypatingai yra aktualus COVID-19 akivaizdoje, kuomet vis daugiau galimybių dirbti atrandama naudojant ryšio priemones. Tokiu būdu būtų užtikrinama ir farmacinių paslaugų kokybė, ir galimybė regionuose toliau veikti mažoms vaistinėms. Priešingu atveju, regionuose gyvenantys praras vaistų prieinamumą, o farmakotechnikai - vienintelį ten turimą darbą.“

Ekspertų nuomone, siekiant išvengti bet kokių nuostolių, kurie susiję su vaistinių uždarymu ar jų darbo laiko trumpinimu, vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) atleidimu bei vaistų prieinamumo mažėjimu, tikslingiausias būtų įstatymo projekto Nr. XIIIP-4571(2) priėmimas. Nepriėmus šio įstatymo projekto, galima būtų svarstyti ir Raimundo Martinėlio teiktą pasiūlymą, kad Vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teikiamos farmacinės paslaugos priežiūra ryšio priemonėmis galima tik tuomet, jei vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) turi ne trumpesnį kaip 3 paskutinių metų, kuriais jis yra įrašytas į vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, nepertraukiamąjį darbo stažą verčiantis vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktika. Analizuojant šio teikto pasiūlymo pasekmes, tikėtiną vienintelį nepatogumą patirtų vaistinių administracija, kadangi įdarbinant naują, ką tik studijas baigusį vaistininko padėjėją (farmakotechniką) turėtų atlikti darbuotojų rotacijas tarp vaistinės filialų, siekiant, ką tik studijas baigę vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) dirbtų didesnėse vaistinėse su vaistininkais, o jau reikiamos patirties turintys specialistai būtų perkeliami į mažesnes vaistines ir galėtų dirbti vieni, o esant reikalui, nuotolinio ryšio priemonėmis galėtų konsultuotis su vaistininku.

Tikėtina, jog šis siūlomas vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) veiklos priežiūros modelis nesukeltų tokių didelių nuostolių, kurie yra numatomi, jeigu nebus priimti jokie pakeitimai ir bus palikta įsigalioti Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 12 dalies nuostata, jog nuo 2021 m. sausio 1 d. vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) nebegalės teikti farmacinės paslaugos, jeigu tuo metu fiziškai vaistinėje nebus vaistininko. Numatomi  nuostoliai pateikti tolimesnėje išvadoje - dėl ilgalaikių ir trumpalaikių pasekmių farmacijos sektoriui, vaistinių tinklui ir farmacijos paslaugų prieinamumui, kurias sukeltų Įstatymo projektu Nr. XIIIP-4571(2) siūlomas reguliavimas.

Išvada dėl Įstatymo projektu Nr. XIIIP-4571(2) siūlomo reguliavimo Europos Sąjungos teisės atitikimui.

Remiantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos raštu Lietuvos Respublikos Seimui „Dėl Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4571(2) atitikties Europos Sąjungos teisei“ pažymima, jog įvertinus Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4571(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija pastabų neturi. 

Vertinant Farmacijos įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIIIP-4571(2) siūlomo reguliavimo atitikimą Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad šis projektas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. Atkreipiame dėmesį, kad Europos Komisijos rašte „Lietuvos vaistininko padėjėjų veiklą reglamentuojančių teisės aktų projektai“ patvirtinama, jog Europos Sąjungos teisėje nenustatyta, kaip valstybės narės turėtų reglamentuoti vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) veiklą. Valstybės narės gali savo nuožiūra pasirinkti tinkamiausią vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) veiklos kontrolės mechanizmą, be kita ko, atsižvelgdamos į vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) studijų metu įgytą būtiną kvalifikaciją ir įgūdžius, rinkos poreikius ir prieinamas technines galimybes.

Verta paminėti tai, jog 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo nuostatos nereguliuoja vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) veiklos, tačiau šių farmacijos specialistų veikla yra aprašyta nacionaliniuose teisės aktuose - LR SAM 2007 m. kovo 26 d. Nr. V-197 įsakyme Dėl vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teisių ir pareigų paskirstymo aprašų patvirtinimo (Galiojanti suvestinė redakcija – 2016 07 01 d.). Šiame LR SAM įsakymo III skyriaus 9 punkte yra aiškiai apibrėžiama vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesinė kompetencija ir V skyriaus 12 punkte – vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) pareigos:

Vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) kompetencija:

9. Farmakotechniko profesinė kompetencija apibrėžiama žiniomis apie:

9.1. nereceptinių vaistinių preparatų pardavimo skyriaus darbo vietos organizavimą;

9.2. vaistinių preparatų gamybos darbo vietos organizavimą ir visų ekstemporaliųjų vaistinių preparatų formų gamybą vaistinėse;

9.3. vaistinių preparatų pagal receptus pardavimą, jų vartojimą, laikymą gamintojo nurodytomis sąlygomis;

9.4. nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, įvertinus gyventojo poreikius, jei jis neturi recepto;

9.5. vaistinių prekių grupių pardavimą;

9.6. vaistinius augalus ir augalinius vaistinius preparatus;

9.7. vaistinių medžiagų tinkamą laikymą ir apsaugą;

9.8. sterilizacijos, aseptikos ir dezinfekcijos metodus;

9.9. vaistinių preparatų gamybai naudojamų vaistinių medžiagų tapatybę, ekstemporaliai pagamintų vaistinių preparatų analizę ir tyrimų vertinimą.

Vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) pareigos:

12. Vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) pareigos visuomenės, ligoninės, universiteto ar labdaros vaistinėje:

12.1. prižiūrint vaistininkui teikti farmacines paslaugas, parduoti (išduoti) vaistinius preparatus (toliau – vaistai), gaminti ekstemporaliuosius vaistus;

12.2. suteikti informaciją gyventojams apie vaistinių prekių vartojimą ar naudojimą;

12.3. atlikti pirminį pradinių medžiagų (žaliavų), veikliųjų ir pagalbinių medžiagų pakuotės kokybės patikrinimą ir, esant reikalui, perduoti ištirti vaistininkui;

12.4. papildyti vaistų, vaistinių medžiagų ir vaistinių prekių atsargas vaistinėje, teikti informaciją vaistininkui apie trūkstamų vaistų ir prekių atsargų užsakymą ir papildymą;

12.5. pastebėjus informuoti vaistininką apie vaistų, vaistinių prekių kokybės ar pakuotės pažeidimus;

12.6. tinkamai sutvarkyti darbo vietą vaistų gamybos patalpoje, oficinoje, vaistų laikymo patalpose;

12.7. vykdyti organoleptinę, fizinę ir, esant būtinybei, cheminę ekstemporaliųjų vaistinių preparatų kontrolę;

12.8. teikti informaciją apie vaistinių augalų gydomąsias savybes, vartojimą bei paaiškinti vaistinių augalų auginimo ir vaistinės žaliavos ruošimo ypatumus;

12.9. dalyvauti stiprinant ir gerinant gyventojų sveikatą;

12.10. laikytis vaistininko nurodymų vykdant farmacinę veiklą;

12.11. komplektuoti pagal vaistininko rekomendacijas vaistų ir vaistinių prekių užsakymus sveikatos priežiūros įstaigų padaliniams ir kitiems užsakovams;

12.12. kaupti ir sisteminti informaciją apie vaistus ir vaistinių prekes;

12.13. naudojantis informacinėmis technologijomis vesti vaistų, įskaitant kompensuojamuosius vaistus, apskaitą.

Atkreiptinas dėmesys į 12.1 punktą, kuriame viena iš vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) pareigų yra - Prižiūrint vaistininkui teikti farmacines paslaugas, parduoti (išduoti) vaistinius preparatus, gaminti ekstemporaliuosius vaistus. Svarbu pabrėžti, kad nei 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo nuostatos, nei Europos Komisija nenurodo, kad tokia priežiūra negali vykti elektroninio ryšio priemonėmis, kaip tai vyko iki šiol. Pažymėtina, kad šiuo metu pati farmacinė paslauga yra teikiama naudojantis ryšio priemonėmis, kai pacientai nereceptinius vaistus perka internetu.

Šiuo metu klientus vaistinėje aptarnaujantis vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) yra kvalifikuotas specialistas, gebantis suteikti profesionalią konsultaciją ir savo įgytomis žiniomis padėti žmogui. Farmakotechnikos studijas baigę specialistai įgyja reikiamų žinių ir gebėjimų bazinių pareigų atlikimui, t.y. išduoti/parduoti receptinius bei nereceptinius vaistinius preparatus gyventojams, įvertinti jų nusiskundimus bei atlikti visas kitas pareigas, kurios yra numatytos LR SAM 2007 m. kovo 26d. Nr. V-197 įsakyme Dėl vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teisių ir pareigų paskirstymo aprašų patvirtinimo.

Svarbu paminėti tai, jog 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo nuostatos apibrėžia, kokia veikla yra profesinė vaistininko veikla, ir nustato, kad tokios veiklos vykdymui būtina turėti atitinkamą vaistininko kvalifikaciją. Be to, teisės aktuose apibrėžiama „farmacinė paslauga“ nėra tapati direktyvos nustatytam vaistininko profesinės veiklos apibrėžimui, todėl vaistininkų padėjėjas (farmakotechnikas), įgijęs kvalifikaciją pagal valstybės nustatytą tvarką ir gavęs leidimą dirbti, turi reikalingą kvalifikaciją saugiai farmacinei paslaugai teikti.

Remiantis Europos farmakotechnikų asociacijos tyrimu (2017), kurio metu buvo apklausti 20-ies Europos šalių atstovai, ruošiantys farmakotechnikus, nustatyta, jog 12-oje šalių Farmakotechnikų profesija yra licencijuojama, tik 4-ose iš 12-os šalių, tame tarpe ir Lietuvoje, farmakotechnikams reikia pratęsti licenciją (Lietuvoje – vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašas (Žr. 1 priedą). Reikalavimas farmacijos specialistui kas penkeri metai pratęsti  licenciją  yra labai svarbus veiksnys, kuris, manome, tikrai turi įtakos pagrindžiant vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) savarankiškumą. Licencijos pratęsimas suponuoja nuolatinio profesinio tobulėjimo poreikį. Vaistininkai ir vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) kartu lanko tuos pačius kvalifikacijos tobulinimo seminarus, dalyvauja konferencijose. Svarbu tai, kad reikalavimai vaistininkui ir vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui) licencijai pratęsti yra visiškai vienodi ir žinios, įgytos mokymų metu yra tos pačios. Reikalaujama būti išklausius vienodą kvalifikacijos tobulinimo valandų skaičių, keliamos tos pačios sąlygos naujos licencijos gavimui ar įtraukimui į vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą (tuo atveju, jei prarandama licencija, ar vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) išbraukiamas iš vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašo). Testas, kurį reikia laikyti licencijos gavimui iš naujo, arba norint būti iš naujo įtrauktam į vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, sudarytas iš daugybės klausimų, apimančių visą vaistinės darbo specifiką. Žinių reikia daug, greituoju būdu pakartojamos studijos, tačiau neaišku, kokios – bakalauro ar magistro, nes išimčių nenumatyta, kadangi studijų dalykai, iš kurių yra laikomas testas, yra numatyti LR SAM 2020 m. Kovo 23 d. V-484, patvirtintame „Farmacijos specialistų teorinių žinių vertinimo tvarkos apraše“. Visi numatyti studijų dalykai yra tie patys. Visa tai tik patvirtina, kad vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai), taip kaip ir vaistininkai, pajėgūs dirbti savarankiškai, jų profesinės veiklos žinios ir kompetencija pakankama autonomiškam farmacinės paslaugos teikimui vaistinėje.

Atliekant nepriklausomą ekspertinį vertinimą, buvo kreiptasi į Europos farmakotechnikų asociaciją, siekiant plačiau išanalizuoti kai kuriose Europos šalyse taikomą vaistininko padėjėjų (farmakotecnhikų) veiklos priežiūros sistemą nuotolinio ryšio priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad Danijoje taikoma farmakotechnikų (šioje šalyje jie vadinami farmaekonomais) teikiamos farmacinės paslaugos priežiūros ryšio priemonėmis praktika yra tokia pati,  kokią norima įteisinti ir įstatymo projektu Nr. XIIIP-4571(2). Šioje šalyje farmakotechnikai vaistinėje jos darbo metu gali dirbti fiziškai vaistinėje nesant vaistininkui, tačiau visą laiką, kurį farmakotechnikas dirba vienas vaistinėje, kitoje vaistinėje dirba atsakingas vaistininkas, kuris visada pasiekiamas ir, iškilus neaiškumams ar atsiradus kitam poreikiui, nuotolinio ryšio priemonėmis konsultuoja farmakotechniką. Danijos pavyzdžio pasitelkimas grindžiamas panašia į Lietuvos farmakotechnikų rengimo patirtimi. Farmakotechnikų rengimas abiejose šalyse trunka 3 metus, studijos paremtos ECTS sistema ((European Credit Transfer System) – Europos kreditų perkėlimo sistema, susijusi su akademiniu mobilumu, leidžianti įvertinti ir palyginti studijų rezultatus bei pripažinti juos kitoje aukštojo mokslo institucijoje.). Abiejose šalyse visiems studijų dalykams, kartu ir praktikai, yra skiriama 180 ECTS kreditų (1 ECTS kreditas yra vertas 25-29 studento darbo valandų). Atlikta būsimų farmakotechnikų studijuojamų dalykų  lyginamoji analizė rodo, kad Danijoje ir Lietuvoje studijuojami labai panašūs studijų dalykai, ypatingai daug panašumų randama analizuojant farmacijos studijų krypties dalykus (2 priedas). Verta paminėti tai, jog abiejose šalyse profesinės veiklos praktikas studentai privalo atlikti visuomenės vaistinėse bei mokymo institucijose. Praktika ligoninės vaistinėse nėra privaloma, ją studentai gali rinktis savo noru. Pažymėtina, jog į Europos farmakotechnikų asociacijos atliekamą apklausą apie studijuojamus dalykus nebuvo įtraukti tokie studijų dalykai kaip: Socialinė farmacija, Ligų pagrindai ir būtinoji medicinos pagalba, Klinikinė farmacija, Farmakoterapija ir Kokybės sistemos farmacijoje. Išvardintų  dalykų studijos kartu su kitų krypties dalykų, kurie buvo įtraukti į vykdytą tyrimą, studijomis suteikia būsimiems vaistininko padėjėjams (farmakotechnikams) reikšmingų teorinių ir praktinių žinių bei įgūdžių, laiduojančių savarankišką bazinių funkcijų vaistinėje vykdymą.

Įvertinus pateiktą informaciją, iliustruojančią panašų būsimų farmakotechnikų rengimą bei įgyjamą žinių ir kompetencijų lygį, ekspertų nuomone, Lietuvoje tikslinga, panašiai kaip Danijoje, taikyti nuotolinėmis ryšio priemonėmis grįstą vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) veiklos priežiūros sistemą, kuri sudarytų galimybes vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui) dirbti savarankiškai, o iškilus poreikiui, nuotolinėmis ryšio priemonėmis konsultuotis su kitoje vaistinėje dirbančiu vaistininku.

Išvada dėl ilgalaikių ir trumpalaikių pasekmių farmacijos sektoriui, vaistinių tinklui ir farmacijos paslaugų prieinamumui, kurias sukeltų Įstatymo projektu Nr. XIIIP-4571(2) siūlomas reguliavimas.

Nepriėmus įstatymo projekto Nr. XIIIP-4571(2) ir palikus įsigalioti 2021 m. sausio 1 d. Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 12 dalies nuostatas, būtų absoliučiai draudžiama vaistininko padėjėjams (farmakotechnikams) dirbti be tiesioginės vaistininko priežiūros visuomenės vaistinėje. Nesant galimybių užtikrinti tinkamos vaistininkų padėjėjų priežiūros, tikėtina, atsirastų dar didesnis vaistininkų trūkumas bei būtų sutrikdyta vaistinių veikla. Tai sudarytų santykinai didesnę naštą mažesnėms, netinklinėms vaistinėms, ypač regionuose, palyginti su vaistinių tinklais, įsikūrusiais didžiuosiuose Lietuvos miestuose, nes pastarosiose vaistinėse, didesnė tikimybė, kad dirba bent vienas vaistininkas. Didmiesčiuose norinčių dirbti vaistininkų susirasti daug lengviau, palyginti su regionuose veikiančiomis vaistinėmis, ne tik dėl didesnės vaistininkų pasiūlos, bet ir dėl didesnių galimybių pasiūlyti konkurencingesnį atlygį, palyginus su mažesne netinkline vaistine. Taip pat paliktos įsigalioti 2021 m. sausio 1 d. Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 12 dalies nuostatos neišvengiamai mažins ir vaistų prieinamumą asmenims, kurie gali nebeturėti kitos alternatyvos įsigyti jiems būtinų vaistų. Asmenys bus priversti vykti į didesnius miestus ieškoti jiems reikalingų vaistų ir bus priversti patirti papildomas sąnaudas.

Remiantis pateiktais Lietuvos vaistinių asociacijos duomenimis, surinktais ir susistemintais iš Lietuvos vaistinių asociacijos narių, bei kitų vaistinių, kurios teikia farmacines paslaugas Lietuvoje, 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojus Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 12 dalies nuostatoms, nustatančioms, kad visu vaistinės darbo laiku vaistinėje turi būti vaistininkas, turės būti uždarytos 150 visuomenės vaistinių, esančių Lietuvos regionuose, taip pat 272 vaistinės privalės trumpinti savo darbo laiką, t.y. darbo dienomis dirbti trumpiau, o savaitgaliais ir švenčių dienomis nedirbti visai. Pažymėtina, kad vaistininkai turi 36 valandų darbo savaitę, todėl vaistinėje dirbant vienam vaistininkui, vaistinės galės užtikrinti darbo laiką tik nuo 8 val. iki 15 val. ir tik darbo dienomis. Be to, tokiu reguliavimu diskredituojama vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) specialybė – dėl priklausomumo nuo vaistininkų, jie taps nepaklausūs rinkoje ir nesamdomi, o iš dabar dirbančių 1234 vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) (Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenys) vaistinės turės atleisti 350 šių specialistų. O vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) perkvalifikavimas į vaistininkus – ilgas ir sudėtingas. Nuo 2016 tiesioginis vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) perkvalifikavimas nebėra vykdomas, kadangi nėra realizuojama vaistininko padėjėjams (farmakotechnikams) skirta farmacijos studijų programa. Paskutinė farmacijos absolventų laida, kurie buvo perkvalifikuojami, studijas baigė 2019 metais. Vienintelis šiuo metu esantis būdas vaistininko padėjėjams (farmakotechnikams) persikvalifikuoti į vaistininkus - stojimas į vientisąsias magistrantūros studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete arba Vilniaus universitete, trunkančias 5 metus. Lietuvos vaistinių asociacijos atstovai akcentuoja, jog esant vaistininkų trūkumui Lietuvoje, nėra įmanoma užtikrinti, kad visose šiuo metu veikiančiose vaistinėse visu darbo metu fiziškai būtų vaistininkas. Pažymima, kad situacija yra sudėtingiausia regionuose, tačiau net ir miestuose mažesnės vaistinės susidurs su iššūkiais. Tikėtina, kad ne visada pavyks net ir miestuose užtikrinti pilnos savaitės vaistinės darbą ne tik vaistininko atostogų metu, bet ir jam susirgus, ar, šiuo metu ypatingai aktualu, vaistininkui esant saviizoliacijoje. Tai reiškia, kad ir miestuose kai kurios vaistinės atskiromis dienomis ar tam tikrą laiką bus priverstos nedirbti, nes joje fiziškai nebus vaistininko.

Ekspertų nuomone, siekiant išvengti visų  aukščiau išvardintų problemų, būtų tikslingas Farmacijos įstatymo projekto Nr. XIIIP-4571(2) priėmimas, taip leidžiant vaistininkams nuotolinėmis ryšio priemonėmis, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, esant reikalui konsultuoti vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus).

Galutinė išvada dėl Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4571(2).

Teisės akto projekto tikslinti nesiūlome. Ekspertų nuomone, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4571(2) siūlomas reguliavimas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. Taip pat verta pažymėti, jog tokia pati praktika yra taikoma kitose Europos Sąjungos šalyse (Pavyzdžiui Danija). Remiantis aukščiau išvardintomis numatomomis pasekmėmis farmacijos paslaugų prieinamumui, vaistininkų trūkumui bei vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) darbo vietos praradimui, ekspertų nuomone, būtų tikslingas Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4571(2) siūlomo reguliavimo priėmimas, taip leidžiant vaistininkams nuotolinėmis ryšio priemonėmis, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, prižiūrėti vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus). Manome, kad vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) priežiūra nuotolinio ryšio priemonėmis problemų nesukels, kadangi nuotolinis bendravimas ypatingai yra aktualus COVID-19 akivaizdoje, kuomet vis daugiau galimybių dirbti atrandama naudojant ryšio priemones.

Jeigu būtų priimtas siūlomas įstatymo pakeitimo projektas, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų parengti ir priimti teisės aktą, reglamentuojantį vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) veiklos priežiūros tvarką.

Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo 2,4,5,7,35,39,76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIIP-4571(2) nepriklausomą ekspertinį vertinimą atliko:

Dr. Edita Kizevičienė

Aurimas Galkontas

Kristina Perminaitė

1 priedas. Farmakotechnikų profesijos reguliavimas Europos šalyse (Adaptuota ekspertų grupės pagal: https://www.eapt.info/pharmacy-technician-in-europe/)

Šalis	Licencijuojama farmakotechniko veikla	Privalomas kvalifikavimo egzaminas	Privalomas licencijos prasitęsimas
Kroatija	Ne	Taip	Ne
Čekija	Taip	Taip	Ne
Danija	Ne	Ne	Ne
Suomija	Ne	Taip	Ne
Prancūzija	Taip	Taip	Ne
Vokietija	Taip	Taip	Ne
Vengrija	Nėra duomenų	Nėra duomenų	Nėra duomenų
Airija	Taip	Taip	Ne
Norvegija	Taip	Ne	Ne
Portugalija	Taip	Taip	Ne
Serbija	Taip	Taip	Taip (kas 7 metus)
Slovėnija	Ne	Ne	Ne
Švedija	Ne	Ne	Ne
Jungtinė Karalystė	Taip	Taip	Taip (kas 1 metus)
Islandija	Ne	Taip	Ne
Lietuva	Taip	Taip	Taip (kas 5 metus)
Malta	Taip	Taip	Taip (kas 1 metus)
Nyderlandai	Taip	Taip	Ne
Lenkija	Taip	Ne	Ne
Ispanija	Ne	Taip	Ne