AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 9 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 76¹, 76², 83¹ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO NR. XIV-654 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla reikalavimas įstatymu nustatyti valstybės paramos mokslui, skiriant mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto lėšas moksliniams tyrimams ir jų plėtrai, svarbiausius elementus, inter alia šių institucijų mokslinės veiklos vertinimo sistemos pagrindus ir rezultatų vertinimo kriterijus, tačiau šiuo metu mokslininkų visos darbo dienos reguliavimas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-1593 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 ,,Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ 2.2 – 2.6 papunkčių įgyvendinimo“.

Reguliavimas, kuris yra įteisintas iki šiol galiojančiame poįstatyminiame teisės akte yra diskriminacinio pobūdžio dėstytojų atžvilgiu. Dėstytojų visos darbo dienos ekvivalentas, skiriant bazinį mokslo finansavimą pagal palyginamojo ekspertinio vertinimo rezultatus, yra dalinamas iš 3. Toks reglamentavimas remiasi nuostata, kad dėstytojai maždaug trečdalį darbo laiko skiria moksliniam darbui, o kitus du trečdalius – atitinkamai studijoms bei ekspertinei, organizacinei ir kitai veiklai. Ši nuostata nepagrįstai suponuoja, kad mokslo darbuotojai moksliniam darbui skiria visą darbo laiką, nedalyvaudami ekspertinėje, organizacinėje ir kitoje veikloje. Kadangi iš tikrųjų mokslo darbuotojai taip pat dalyvauja ekspertinėje, organizacinėje ir kitoje veikloje, tai darytina išvada, kad jie skiria moksliniam darbui ne tris kartus, o tik du kartus daugiau darbo laiko nei dėstytojai. Toks dėstytojų diskriminavimas lemia disproporcijas skirstant lėšas pagal ekspertinio (palyginamojo, kuris priklauso nuo visos darbo dienos atitikmens) ir formalaus (kasmetinio, kuris nepriklauso nuo visos dienos atitikmens) vertinimo rezultatus. Pavyzdžiui, 2020 m. lėšų, skiriamų universitetams, kuriuose vyrauja dėstytojai, pagal ekspertinio ir formalaus vertinimo rezultatus santykis tesudaro 1,2, o mokslinių tyrimų institutams, kuriuose vyrauja mokslo darbuotojai, – 1,9. Priėmus siūlomą pataisą, universitetams šis santykis padidėtų iki 1,8, t.y. taptų palyginamu su mokslinių tyrimų institutų santykiu.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Iniciatorius Seimo narys Artūras Žukauskas.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:

Įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75³ straipsnio 2 dalis nustato, kad ,,Pagal palyginamojo ekspertinio vertinimo suminius įverčius universitetams ir mokslinių tyrimų institutams paskirstoma 70 procentų visoms mokslo sritims tenkančių lėšų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Lėšos kiekvienos mokslo srities moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skiriamos universitetams ir mokslinių tyrimų institutams proporcingai jų vertinamųjų vienetų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros palyginamojo ekspertinio vertinimo suminių įverčių ir šių vertinamųjų vienetų dydžių, išreikštų jų mokslininkų ir menininkų visos darbo dienos atitikmenimis, sandaugoms.“

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Siūloma nustatyti, kad mokslininkų ir menininkų visos darbo dienos atitikmuo būtų skaičiuojamas kaip tam tikros mokslo srities ar krypties visų institucijos dėstytojų, turinčių mokslo laipsnį, visos darbo dienos atitikmens, padalinto iš 2, ir visų mokslo darbuotojų, turinčių mokslo laipsnį, visos darbo dienos atitikmens suma.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.

Siūlomas projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

Projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės.

8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:

Neprieštarauja.

9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą.

Bus reikalinga pakeisti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. V-1593 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 ,,Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ 2.2–2.6 papunkčių įgyvendinimo“.

10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

11. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.

Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus.

12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys.

Įstatymo įgyvendinimo teisės aktų nereikės.

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).

Papildomų lėšų nereikės.

14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Negauta.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis yra ,,mokslininkas“, „mokslo darbuotojai“.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Nėra.