LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO VIII-2032 2, 3, 6, 9 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDO

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1250

2020-06-03 Nr. 109-P-21

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis (nuotoliniu), Gintarė Skaistė (nuotoliniu), Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė (nuotoliniu), Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017 m. spalio 27 d.				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektas parengtas siekiant užtikrinti principus „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“. Projektu siekiama labiau diferencijuoti rinkliavos tarifus pagal transporto priemonių taršos lygį. Atkreiptinas dėmesys, kad išmetami į aplinką teršalai yra apmokestinami pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar kartu neturėtų būti keičiamas ir aukščiau minimas įstatymas, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo už taršą.	Nepritarti.	Įstatymo projektu siekiama perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB 1999 m. birželio 17 d. „Dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra“ nuostatas diferencijuojant rinkliavos tarifus pagal transporto priemonių taršos lygį ir atsižvelgiant į kitų ES šalių taikomus modelius užtikrinant principus „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“. Taip pat pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą transporto priemonių ar jų junginių valdytojų už naudojimąsi magistraliniais keliais mokamo kelių naudotojo mokesčio dydžiai, atsižvelgiant į N₂ ir N₃ transporto priemonių kategorijų pavyzdį, taip pat diferencijuojami pagal transporto priemonių taršos lygį (EURO normas).
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017 m. spalio 27 d.	1			2. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį penkiomis naujomis sąvokomis: eismo akustinės taršos kaštai, eismo oro taršos kaštai, infrastruktūros mokestis, išorinių kaštų mokestis bei kelių rinkliava. Atkreiptinas dėmesys, jog tolimesniame projekto tekste yra vartojama vienintelė kelių rinkliavos sąvoka. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas likusių keturių sąvokų tikslingumas. Neatsižvelgus į šią pastabą, siūlomos projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio normos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, siūlytina papildyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalis, nurodant kam yra padaroma šiose dalyse įvardijama žala.	Pritarti.	Sąvokas „Eismo akustinės taršos kaštai“, „Eismo oro taršos kaštai“, „Infrastruktūros mokestis“ ir „Išorinių kaštų mokestis“ išbraukti, nes jos nevartojamos tolimesniame tekste.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017 m. spalio 27 d.	1			Antra, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse pateikiamos infrastruktūros bei išorinių kaštų mokesčių sąvokos, kuriose nurodoma, jog tai yra mokestis, renkamas tam tikroms patirtoms išlaidoms susigrąžinti. Nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku koks subjektas patiria šias išlaidas.	Pritarti.	Sąvokas „Eismo akustinės taršos kaštai“, „Eismo oro taršos kaštai“, „Infrastruktūros mokestis“ ir „Išorinių kaštų mokestis“ išbraukti, nes jos nevartojamos tolimesniame tekste.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017 m. spalio 27 d.	1			Be to, vadovaujantis projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateikta kelių rinkliavos sąvoka, spręstina, kad kelių rinkliavą jau sudarytų surinkti infrastruktūros ir (arba) išorinių kaštų mokesčiai. Tačiau nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiu būdu būtų „renkami“ šie mokesčiai. Pažymėtina, kad vadovaujantis projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi Vyriausybė nustatytų kelių rinkliavos, bet ne infrastruktūros ir (arba) išorinių kaštų mokesčių dydžius, mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką. Be to, vadovaujantis projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, už naudojimąsi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais keliais transporto priemonių valdytojai turi pareigą mokėti kelių rinkliavą, o ne aukščiau paminėtus mokesčius. Todėl atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos turi būti nustatomi įstatymu (2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas nėra aiškus, siūlytina jį tikslinti.	Pritarti.	Patikslinti sąvoką „kelių rinkliava“ ir ją išdėstyti taip: „Kelių rinkliava – privalomojo įmoka , mokama už transporto priemonę pagal nuvažiuotą atstumą naudojantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais valstybinės reikšmės keliais ir pagal transporto priemonės tipą.“
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017 m. spalio 27 d.	1			Taip pat siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį nurodant, kokios infrastruktūros statybos, priežiūros, eksploatavimo ir plėtros išlaidoms susigrąžinti renkamas infrastruktūros mokestis, o projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojamą žodį „susigrąžinti“ siūlytina keisti žodžiu „kompensuoti“.	Pritarti.	Sąvokas „Eismo akustinės taršos kaštai“, „Eismo oro taršos kaštai“, „Infrastruktūros mokestis“ ir „Išorinių kaštų mokestis“ išbraukti, nes jos nevartojamos tolimesniame tekste.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017 m. spalio 27 d.	1			Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje vartojamos sąvokos „eismo oro tarša“ ir „eismo akustine tarša“, nors projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiama sąvoka „eismo akustinės taršos kaštai“, o 2 dalyje – „eismo oro taršos kaštai“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas sąvokas.	Pritarti.	Sąvokas „Eismo akustinės taršos kaštai“, „Eismo oro taršos kaštai“, „Infrastruktūros mokestis“ ir „Išorinių kaštų mokestis“ išbraukti, nes jos nevartojamos tolimesniame tekste.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017 m. spalio 27 d.	1			Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje vietoje žodžio „atitinkama“ patikslinti kokia infrastruktūra turima omenyje.	Pritarti.	Patikslinti sąvoką „kelių rinkliava“ ir ją išdėstyti taip: „Kelių rinkliava – privalomojo įmoka, mokama už transporto priemonę pagal nuvažiuotą atstumą naudojantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais valstybinės reikšmės keliais ir pagal transporto priemonės tipą.“
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017 m. spalio 27 d.	3			3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių valdytojai moka kelių rinkliavą už naudojimąsi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais keliais. Už naudojimąsi vietinės reikšmės keliais (gatvėmis) kelių rinkliava nemokama. Atkreiptinas dėmesys, jog Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad keliai yra skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatytų kelių rinkliavą tik už dalį valstybinės reikšmės kelių. Jei būtų apmokestinami visi valstybinės reikšmės keliai, siūlytina vietoj formuluotės „Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais keliais“ rašyti formuluotę „valstybinės reikšmės keliais“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina analogiškai papildyti ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį.	Nepritarti.	Šiuo metu yra apmokestinamas važiavimas magistraliniais keliais. Nustačius, kad apmokestinamas važiavimas visais valstybinės reikšmės keliais, apmokestinamų kelių tinklas žymiai išsiplėstų. Todėl tikslinga palikti, kad apmokestinamų kelių tinklą nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Dėl galimo alternatyvių kelių apmokestinimo netikslinga pateikti galutinį apmokestintų kelių sąrašą.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017 m. spalio 27 d.	4			4. Atkreiptinas dėmesys, jog galiojanti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies redakcija nėra suskaidyta į punktus. Projektu siūloma keisti šio straipsnio redakcija įsigalios tik 2018 m. sausio 1 d., tad atsižvelgiant į teisės technikos taisykles turi būti keičiamas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-320.	Nepritarti.	Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-320 jau įsigaliojęs.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017 m. spalio 27 d.	5			5. Po projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 2 priedo lentele yra nurodyta, kad klasifikaciją pagal taršos lygį nustato Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos turi būti nustatomi įstatymu (2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas nėra aiškus, siūlytina jį tikslinti.	Pritarti.	Tikslinga nustatyti, kad transporto priemonės apmokestinamos pagal Euro klases, kaip yra šiuo metu.
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017 m. spalio 27 d.	6			6. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą gali būti mokamas kelių naudotojo mokestis dienai, savaitei, mėnesiui ir metams, siūlytina papildyti projekto 6 straipsnį baigiamosiomis nuostatomis, kuriose būtų aptartos iki įstatymo įsigaliojimo išduotų kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų galiojimo taisyklės.	Pritarti.	Numatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017 m. spalio 27 d.				7. Projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad „įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų nereikės“. Šio teiginio pagrįstumas abejotinas. Manytina priešingai - elektroninės sistemos diegimui, įgalinančiai praktiškai įgyvendinti atstuminiu principu paremtos kelių rinkliavos apskaičiavimą, surinkimą ir kontrolę, gali prireikti valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė.	Pritarti.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. birželio 20 nutarimo Nr. 600.
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017 m. spalio 27 d.				8. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-1227) yra pateiktas ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 1, 2, 3, 8, 10 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1232), kuriuo taip pat keičiami šio įstatymo 2 ir 3 straipsniai. Atsižvelgiant į tai, šio projekto nuostatos derintinos su projekto (reg. Nr. XIIIP-1232) nuostatomis.	Nepritarti.	Kartu su Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu priimtas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo nebuvo pakeisti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 ir 3 straipsniai.
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017 m. spalio 27 d.				9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 9.1. projekto pavadinime po žodžio „ĮSTATYMO“ įrašytinas trumpinys „NR.“; 9.2. projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje esanti formuluotė „pavyzdžiui, azoto oksido ir lakių organinių junginių“ brauktina kaip perteklinė; 9.3. projekto 6 straipsnio 2 dalyje vietoje formuluotės „2020 m. sausio 1 d.“ rašytina formuluotė „2019 m. gruodžio 31 d.“; 9.4. rekomenduotina sunumeruoti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 2 priede esančios lentelės eilutes.	Pritarti.
15.	Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2017 m. spalio 30 d.	1			Dėl lietuvos Respublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-1250 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1250 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas. 1. Projektu įstatymo 2 straipsnio 5 dalis keičiama nustatant, kad kelių rinkliava – tai nustatyto dydžio suma, mokama už transporto priemonę pagal nuvažiuotą atstumą naudojantis atitinkama infrastruktūra ir pagal transporto priemonės tipą, kurią sudaro infrastruktūros mokestis ir (arba) išorinių kaštų mokestis. Atsižvelgiant į tai yra keičiamas įstatymo 2 priedas jame įtvirtinant kelių rinkliavos ribinius tarifus pagal transporto priemonės tipą, kategoriją, klasę ir grupę, emisijos klasę, didžiausiąją leidžiamą masę. Iš Projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis ir į kokias 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (toliau – Direktyva 1999/62/EB) priedų nuostatas atsižvelgus yra nustatyti būtent tokie ribiniai tarifai už nuvažiuotą kilometrą, todėl kyla klausimas dėl nustatomų tarifų dydžių pagrįstumo. Įvertinę tai, manome, kad turi būti pateikta detali informacija, pagrindžianti, kodėl yra pasirinkti būtent tokie ribinių tarifų dydžiai ir kodėl toks dydis yra tinkamas ir proporcingas.	Pritarti.	Teikiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą yra pateikta detali informacija bei pagrindimai dėl rinkliavos dydžio nustatymo. (LRV 2018 m. birželio 20 nutarimas Nr. 600)
16.	Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2017 m. spalio 30 d.				2. Atsižvelgdami į tai, jog įstatyme yra atsisakoma kelių naudotojo mokesčio ir pasirenkama įgyvendinti kitą Direktyvos 1999/62/EB 7 straipsnyje numatytą alternatyvą – kelių rinkliavas – pažymime, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktą turi būti parengta Direktyvos 1999/62/EB ir Projekto nuostatų atitikties lentelė.	Pritarti.	Susisiekimo ministerija parengs atitikties lentelę.
17.	Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2017 m. spalio 30 d.				3. Galiausiai atkreipiame dėmesį, kad apie pakeistą mokesčio rūšį Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, vadovaudamasi Direktyvos 1999/62/EB 3 straipsnio 2 dalimi, turės pranešti Europos Komisijai.	Pritarti.	Apie pakeistą mokesčio rūšį Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, vadovaudamasi Direktyvos 1999/62/EB 3 straipsnio 2 dalimi, praneš Europos Komisijai priėmus Įstatymo pakeitimo projektą.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos ūkininkų sąjunga, 2018 m. rugsėjo 28 d. Nr. 18-09/23				DĖL SIŪLOMŲ KELIŲ RINKLIAVŲ KEITIMO NUO 2020 M. SAUSIO 1 D. Lietuvos ūkininkų sąjunga susipažino su Seimo Biudžeto ir finansų komitete svarstomais Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo (toliau – KPPPĮ projektas), Kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais. Kaip skelbiama įstatymo projektų aiškinamajame rašte, jų tikslas – užtikrinti principus „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“, kurių neužtikrina laikinis mokestis (vinjetė). KPPPĮ projekto tikslas – nustatyti, kad už naudojimąsi kelių infrastruktūra būtų renkama kelių rinkliava, kuri priklauso nuo nuvažiuoto atstumo ir transporto priemonės tipo. Siūloma nuo 2020 m. sausio 1 d. kelių naudotojo mokestį, mokamą transporto priemonių valdytojų už laikotarpį, kuriuo yra naudojamasi kelių infrastruktūra, pakeisti į kelių rinkliavą, mokamą už keliais nuvažiuotą atstumą. Perėjimas nuo laikinio prie intervalinio mokesčio tarifo reikalauja keisti teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, siekiant įteisinti kelių rinkliavos rinkimą ir kontrolę Lietuvos Respublikoje. Pats principas atrodytų yra teisingas, tačiau išnagrinėję projektus ir pradėję skaičiuoti ūkininkai įsitikino, jog siūloma kelių rinkliava stipriai išbrangins sunkiasvorių transporto priemonių paslaugas, kuriomis stambesni ūkininkai naudojasi patys veždami savo produkciją į pardavimo vietas arba dažniausiai naudodamiesi transporto įmonių teikiamomis paslaugomis. Ūkininkų skaičiavimu, pagal projekte siūlomas kelių rinkliavos ribinių tarifų lentelėje nurodytus įkainius, už nuvažiuotą kilometrą eurais (0,08 - 0,16 Eur) gaunasi, jog per mėnesį nuvažiavus iki 10 tūkst. km (būtent tiek ir daugiau km tenka nuvažiuoti, kai pardavimui išvežama produkcija per mėnesį), tai reikėtų mokėti nuo 600 iki 1600 Eur kelių rinkliavos, kai tuo tarpu šiuo metu metinis laikinis mokestis tokios sumos net nesiekia. Tie ūkininkai , kurie naudojasi vežėjų paslaugomis, įsitikinę, jog jeigu bus tokie tarifai, tai vežėjai ims iš ūkininkų didesnius įkainius už šią paslaugą. Taip dar viena finansinė našta nuguls ant ūkininko pečių. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad pasekmių verslui nebus, bet akivaizdu, jog, padidėjus kelių rinkliavoms, didės ir verslo subjektų išlaidos, o tuo pačiu ir krovinio pervežimo mokestis. Aiškinamajame rašte rašoma, jog „planuojamas investicijų poreikis elektroninės sistemos diegimui, įgalinančiai praktiškai įgyvendinti atstuminiu principu paremtos kelių rinkliavos apskaičiavimą, surinkimą ir kontrolę, yra apie 130 mln. eurų“, o „planuojamos metinės pajamos iš kelių rinkliavos siekia 110 mln. eurų, kas sudaro daugiau nei dvigubai šiuo metu surenkamų kelių mokesčio pajamų. Planuojami kelių rinkliavos infrastruktūros (fizinės ir informacinių technologijų) metiniai aptarnavimo kaštai siekia iki 30 mln. eurų“. Aiškinamajame rašte įvardintas tikslas yra nesvarus argumentas kelių mokesčio tvarkai keisti ir nepagrįstai jį didinti didesniajai daliai verslo atstovų, lyginant su kiekiu nuvažiuojančių trumpus atstumus. Taip pat visiškai neaiški nuvažiuotų kilometrų apskaičiavimo, sureguliavimo, administravimo tvarka. Lietuvos ūkininkų sąjunga nepritaria pateiktų įstatymų projektams ir siūlo juos detaliau išanalizuoti su socialiniais partneriais. Ūkininkai ir taip neturi jokių alternatyvių kelių, kaip kitose Europos Sąjungos šalyse, todėl produkcijos parsivežimui iš laukų į sandėliavimo vietas yra priversti naudotis magistraliniais keliais ir turi pilną teisę pagrįstai reikalauti už tai nemokėti.	Pritarti iš dalies.	Įstatymo projektu siekiama užtikrinant principus „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“. Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklą sudaro 21 tūkst. km, iš kurių tik apie 1600 km yra mokami, todėl ūkio subjektams visada išlieka galimybė pasinaudoti keliais, kurie nėra apmokestinti. Pateiktas siūlymas tikslinti įstatymo projektą Nr, XIIIP-1250, nurodant, kad būtų sudarytos sąlygos taikyti mažiausią ribinį tarifą už nuvažiuotą kilometrą.
2.	Lietuvos keleivių vežimo asociacija, 2019 m. balandžio 9 Nr. S-064				NUOMONĖ IR PASIŪLYMAI DĖL KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO VIII-2032 2, 3, 6 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 2 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-1250 Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui yra pateiktas Kelių priežiūros ir plėtros programos įstatymo VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – KPPPJ projektas). Parengtu įstatymo projektu numatoma keisti galiojantį kelių naudotojo mokestį, nustatant naują kelių rinkliavą, kuri būtų apskaičiuojama pagal transporto priemonės nuvažiuotą atstumą naudojantis atitinkama infrastruktūra ir pagal transporto priemonės tipą, kurią sudaro infrastruktūros mokestis ir (arba) išorinių kaštų mokestis (Išorinių kaštų mokestis - mokestis, renkamas patirtoms išlaidoms, susijusioms su eismo oro tarša ir (arba) eismo akustine tarša, susigrąžinti). KPPPJ projekto aiškinamojo rašto 7 dalyje „Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygos ir jo plėtrai" nurodoma, jog įstatymo pakeitimas leis efektyviau įgyvendinti principus „naudotojas moka" ir „teršėjas moka". Taip pat įtaką verslo sąlygoms analizuojančioje aiškinamojo rašto dalyje teigiama, jog pakeitimai atitinka Europos Sąjungoms šalims taikytiną reglamentavimą ir kitų šalių praktiką. Lietuvos keleivių vežimo asociacija (toliau - Asociacija) ir jos nariai susipažinę su KPPPJ projektu ir įstatymo pataisas pagrindžiančiu aiškinamuoju raštu yra įsitikinę, jog nors įstatymo pataisomis deklaruojamas siektinas taršos mažinimo rezultatas, tačiau realus šių pataisų efektas nėra analizuojamas, kadangi įstatymo pakeitimų priėmimas turės neproporcingai didelį neigiamą poveikį tiek keleivių vežimo veiklai, tiek ypač viešųjų susisiekimo paslaugų tiesioginiams vartotojams - keleiviams. <...> Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo už taršą, taip pat siekiant suderinti taršos mažinimo tikslus su keleivių vežimo veiklos vystymu, siūlome: 1. Nustatyti, kad rinkliava nemokama reguliaraus tolimojo, tarptautinio ir vietinio susisiekimo maršrutuose ir KPPPį 6 str. 3 d. 9 punktą išdėstyti taip: „9) tolimojo, tarptautinio ir vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais (nurodytais leidimuose) važiuojančiomis keleivinėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais." 2. Užsakomiesiems reisams nustatyti 0,007-0,014 Eur ribinius tarifus už nuvažiuotą kilometrą, atitinkamai pakeičiant Įstatymo projekto 2 priedą. 3. Netaikyti kelių rinkliavos mokesčio keleivinėms kelių transporto priemonėms su Euro 6 (ir aukštesnės) emisijos varikliais ar elektra varomoms transporto priemonėms - autobusams ir troleibusams. 4. Tuo atveju, jei kelių mokestis būtų skaičiuojamas pagal transporto priemonės nuvažiuotą atstumą, nustatyti pereinamąjį ne trumpesnį nei 3 metų laikotarpį, KPPPį pakeitimų tikslams pasiekti.	Pritarti iš dalies.	Kadangi įstatymo įsigaliojimo terminas siūlomas 2023 m. sausio 1d., o vežėjų sutartys dėl maršrutų aptarnavimo baigia galioti 2023 m., bus laikotarpis pasiruošti įstatymo nuostatų įsigaliojimui. Pateiktas siūlymas tikslinti įstatymo projektą Nr, XIIIP-1250, nurodant, kad būtų sudarytos sąlygos taikyti mažiausią ribinį tarifą už nuvažiuotą kilometrą.
3.	Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2020 m. birželio 2 d. Nr. 7-58				Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-1250 1. Lietuvos prekybos įmonių asociacija („Asociacija“) vienija mažmenines prekybos įmones, valdančias beveik du tūkstančius parduotuvių, kurias aptarnauja krovininės transporto priemonės. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo („KPPPFĮ“) VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektu XIIIP-1250 („Projektas“) siūloma iš esmės pakeisti kelių naudotojų apmokestinimo mechanizmą, nustatant, kas kelių rinkliavos dydžiai yra proporcingi nuvažiuotam atstumui, kai tuo tarpu, galiojančiame KPPPFĮ nustatyti mokesčio dydžiai yra proporcingi naudojimosi keliais trukmei. Asociacija toliau teikia pastabas dėl Projekto. 2. Anot Aiškinamojo rašto Projektas parengtas, siekiant užtikrinti principus „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“, kurių neužtikrina laikinis mokestis (vinjetė). Pažymėtina, kad išmetami į aplinką teršalai yra Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo objektas[1]. Svarstytina, ar Projektu nesiekiama nustatyti dvigubo apmokestinimo. 3. Galiojančiame KPPPFĮ įtvirtinta, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos („Programa“) finansavimo šaltiniai, be kita ko, yra dalis akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių degalai taip pat dalis akcizo pajamų, gautų už realizuotas suskystintas dujas, skirtas automobiliams. Akcizo mokesčio pajamos yra proporcingos realizuoto benzino, dyzelinių degalų, suskystintų dujų, skirtų automobiliams, kiekiui, kuris, savo ruožtu, tiesiogiai proporcingas transporto priemonių nuvažiuotam atstumui. Todėl siūlymas Programą finansuoti transporto priemonių nuvažiuotam atstumui proporcingu dar vienu mokesčiu (rinkliava) reiktų ne ką kitą, kaip transporto priemonių naudotojų dvigubą apmokestinimą. 4. Iš Projekto aiškinamojo rašto seka, kad kelių naudotojų apmokestinimo mechanizmą siūloma keisti atsižvelgiant į 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra („Direktyva 1999/62/EB“) nuostatas. Pažymėtina, kad Direktyva 1999/62/EB nereikalauja, kad transporto priemonės būtų apmokestinamos būtent pagal nuvažiuoto atstumo principą. Direktyvos 2 straipsnio c) punkte nurodyta, kad „naudotojo mokestis“ yra nustatyto dydžio mokestis, kuriuo suteikiama teisė tam tikrą laikotarpį eksploatuoti transporto priemonę 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoje infrastruktūroje, o 7 straipsnio 8 dalis numato, kad naudotojo mokesčio tarifai yra proporcingi naudojimosi infrastruktūra trukmei. Taigi, galiojančiame KPPPFĮ įtvirtintas teisinis reglamentavimas, pagal kurį nustatyti naudotojo mokesčio dydžiai yra proporcingi naudojimosi keliais trukmei, atitinka Direktyvos 1999/62/EB reikalavimus. 5. KPPPFĮ 2 priede siūloma įtvirtinti minimalų rinkliavos tarifą už nuvažiuotą kilometrą - 0,035 Eur, o maksimalų - 0,16 Eur. Tačiau Direktyva 1999/62/EB nenustato nei minimalaus, nei maksimalaus rinkliavos už nuvažiuotą kilometrą tarifo. Kadangi nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis ir į kokias Direktyvos 1999/62/EB priedų nuostatas atsižvelgus yra nustatyti būtent tokie ribiniai tarifai už nuvažiuotą kilometrą, todėl kyla klausimas dėl nustatomų tarifų dydžių pagrįstumo[2]. 6. LR teisėkūros pagrindų įstatymo („TPĮ“) numatyta[3], kad rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai ir kitoms sritims[4]. Įstatymo ar kito Seimo teisės akto projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte arba atskiru dokumentu (3 d.)[5]. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas atliekamas vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276. Neginčytina, jog Projektu siūloma iš esmės pakeisti kelių naudotojų apmokestinimo mechanizmą, Projekto rengėjai tokio pakeitimo būtinumą motyvuoja poreikiu papildomai surinkti virš 2 mlrd. Eur kelių plėtrai ir priežiūrai. TPĮ 15 straipsnio nuostatos yra imperatyvios, t.y. Projekto rengėjai neturi diskrecijos pasirinkti ar atlikti Projekto poveikio vertinimą, jie paprasčiausiai turi vykdyti TPĮ 15 straipsnio reikalavimus. Tačiau nei Projekto aiškinamajame rašte, nei atskiru dokumentu numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai nepateikti, taigi, konstatuotina, kad Projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliktas, todėl, atitinkamai jame siūlomų įtvirtinti rinkliavos tarifų už nuvažiuotą kilometrą pagrįstumas ir proporcingumas yra abejotinas. Atsižvelgdami į tai, siūlome Projektą svarstyti tik atlikus jame numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarime Nr. 276 nustatyta tvarka. Tokio vertinimo metu, be kita ko, turi būti įvertintas siūlomų įtvirtinti rinkliavos tarifų už nuvažiuotą kilometrą pagrįstumas ir proporcingumas, poveikis ekonomikai (įvertinant didėsiančių krovinių gabenimo tarifų poveikį pirmojo būtinumo prekių krepšeliui ir infliacijai), valstybės finansams (papildomai ketinamas surinkti rinkliavos sumas). 7. Projektu siūloma nustatyti, kad kelių rinkliavos dydžius, neviršydama šio įstatymo 2 priede nustatytų ribinių tarifų, nustato Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos turi būti nustatomi įstatymu[6]. Pastebėtina, kad Projekte nenustatyti jokie kriterijai, kuriais turi vadovautis Vyriausybė nustatydama vienokius ar kitokius kelių rinkliavos dydžius. Todėl Projektu iš esmės siūloma perduoti Vyriausybei mokesčio dydžio nustatymo funkciją, kas prieštarauja Konstitucinis teismo jurisprudencijai. 8. Įvedus mokestį už kilometražą, jis, lyginant su šiuo metu taikytinais mokesčiais, išaugtų 10-20 kartų. Logistikos kaštai yra viena iš stambių prekės kainos sudedamųjų dalių. Atitinkamai, didėjant mokesčiams, didėtų prekių savikaina ir galutinės kainos vartotojams. Šio mokesčio naštą tiesiogiai pajus vartotojai, kadangi brangs prekių, paslaugų, susisiekimo kainos, kas sudaro didžiausią namų ūkių išlaidų dalį. 9. Pastebėtina, jog, vadovaujantis Direktyvos 1999/62/EB 2 straipsnio d) punktu, "transporto priemonė" yra motorinė transporto priemonė arba sekcijomis sujungiama transporto priemonė, skirta tik kroviniams keliais vežti, kurios maksimalus leistinas bendras pakrautos transporto priemonės svoris yra ne mažesnis kaip 12 tonų. Tuo tarpu Projektu siūloma apmokestinti ir transporto priemones, kurių maksimalus leistinas bendras pakrautos transporto priemonės svoris yra mažesnis nei 12 tonų.	Nepritarti.	Visi klausimai yra atsakyti aiškinamajame rašte ir LRV išvadoje.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, 2018 m. spalio 9 d.	3			DĖL KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-2032 2, 3, 6, 9 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, įvertinusi 2018 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitete numatomą svarstyti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas), teikia šiuos siūlymus: 1. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktuose nėra apibrėžta ir vartojama karinės apsaugos sistemos sąvoka. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme apibrėžiamą krašto apsaugos sistemos sąvoką (3 straipsnis), taip pat Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme atvykstančių pajėgų apibrėžime vartojamą užsienio valstybių ginkluotųjų pajėgų sąvoką (2 straipsnio 1 dalis) ir siekiant suderinti minėtuose teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme vartojamas sąvokas, siūlytina Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 8 punktą išdėstyti taip: „8) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos ir užsienio valstybių ~~karinės apsaugos sistemos~~ ginkluotųjų pajėgų transporto priemonėmis ar jų junginiais;“. 2. Atsižvelgiant į ankstesnį siūlymą, atitinkamai siūlytina papildyti Įstatymo projektą Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimu ir šį punktą išdėstyti taip: „2) už užsienio valstybių ~~karinės apsaugos sistemos~~ ginkluotųjų pajėgų didžiagabarites ir (ar) sunkiasvores transporto priemones ar jų junginius.“	Nepritarti.	Siūlymai įvertinti ir priimti dabar galiojančioje Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo redakcijoje.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, 2018 m. spalio 9 d.

DĖL KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-2032 2, 3, 6, 9 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, įvertinusi 2018 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitete numatomą svarstyti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas), teikia šiuos siūlymus:

1. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktuose nėra apibrėžta ir vartojama karinės apsaugos sistemos sąvoka. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme apibrėžiamą krašto apsaugos sistemos sąvoką (3 straipsnis), taip pat Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme atvykstančių pajėgų apibrėžime vartojamą užsienio valstybių ginkluotųjų pajėgų sąvoką (2 straipsnio 1 dalis) ir siekiant suderinti minėtuose teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme vartojamas sąvokas, siūlytina Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 8 punktą išdėstyti taip:

„8) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos ir užsienio valstybių ~~karinės apsaugos sistemos~~ ginkluotųjų pajėgų transporto priemonėmis ar jų junginiais;“.

2. Atsižvelgiant į ankstesnį siūlymą, atitinkamai siūlytina papildyti Įstatymo projektą Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimu ir šį punktą išdėstyti taip:

„2) už užsienio valstybių ~~karinės apsaugos sistemos~~ ginkluotųjų pajėgų didžiagabarites ir (ar) sunkiasvores transporto priemones ar jų junginius.“

Nepritarti.

Siūlymai įvertinti ir priimti dabar galiojančioje Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo redakcijoje.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	LR Vyriausybės 2018 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 600	1				Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-658 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3, 4 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1250 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1250), Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1251 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1252 (toliau kartu – Įstatymų projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1250 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 straipsnio 1–4 dalyse apibrėžiamos sąvokos toliau įstatyme nevartojamos, siūloma atsisakyti šių sąvokų.	Pritarti.
2.	LR Vyriausybės 2018 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 600	1				2. Atsižvelgiant į tai, kad kelių rinkliava būtų mokama tik už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais, siūloma sąvoką „kelių rinkliava“ išdėstyti taip: „Kelių rinkliava – privalomoji įmoka, mokama už transporto priemonę pagal nuvažiuotą atstumą naudojantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais valstybinės reikšmės keliais ir pagal transporto priemonės tipą.“	Pritarti.
3.	LR Vyriausybės 2018 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 600	3				3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu, gatvės priskirtinos vietinės reikšmės keliams, todėl Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1250 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje išbrauktinas skliaustuose rašomas žodis „gatvėmis“ kaip perteklinis.	Pritarti.
4.	LR Vyriausybės 2018 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 600	5				4. Siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1250 5 straipsniu keičiamame Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 priede vietoj žodžių „transporto priemonės pagal taršos lygį“ rašyti žodžius „nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės“ ir atsisakyti išnašos „**“. Klasifikaciją pagal taršos lygį (pagal šio įstatymo 5 priedo 2 dalyje nurodytą 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/62/EB) nustato Vyriausybė.	Pritarti.
5.	LR Vyriausybės 2018 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 600					5. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme nustatyti mokesčio dydžiai yra proporcingi naudojimosi keliais trukmei (metų, mėnesio, savaitės ir dienos tarifai), o Įstatymo projekte Nr. XIIIP-1250 siūlomos įtvirtinti kelių rinkliavos dydžiai būtų proporcingi nuvažiuotam atstumui, siūlytina įtvirtinti pereinamojo laikotarpio nuostatas, užtikrinsiančias, kad nebūtų pažeisti transporto priemonių ar jų junginių valdytojų, sumokėjusių kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi magistraliniais keliais, interesai.	Pritarti.
6.	LR Vyriausybės 2018 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 600					6. Atsižvelgiant į tai, kad elektroninės rinkliavos sistemos diegimas bus finansuojamas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis, siūloma Įstatymų projektų įsigaliojimo datą nustatyti 2020 m. liepos 1 d., kad būtų užtikrintas tinkamas finansavimas einamųjų metų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis.	Nepritarti.	Siūloma įsigaliojimo data 2023 m. sausio 1 d.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Ekonomikos komitetas, 2018 m. rugsėjo 12 d. Nr. 108-P-33					Pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai, bei siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal LR Vyriausybės pateiktas pastabas ir pasiūlymus, bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Ekonomikos komitetas.	Atsižvelgti.
2.	Aplinkos apsaugos komitetas, 2018 m. rugsėjo 12 d. Nr. 107-P-27					Pritarti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1250 ir komiteto išvadoms.	Atsižvelgti.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: .

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, LR Vyriausybės siūlymus, Lietuvos ūkininkų sąjungos ir Lietuvos keleivių vežimo asociacijos siūlymus bei Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus, įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Biudžeto ir finansų komitetas, 2020 m. birželio 3 d.

Argumentai:

Siekiant įstatyme pateikti tikslias sąvokas, siūloma patikslinti sąvoką „kelių rinkliava“.

Pasiūlymas:

Papildyti 2 straipsnį nauja 3 dalimi, atitinkamai buvusias 3-5 dalis laikyti 4-6 dalimis, ir ją išdėstyti taip:

„Kelių rinkliava – privalomojo įmoka, mokama už transporto priemonę pagal transporto priemonės tipą ir EURO klasę, už nuvažiuotą atstumą naudojantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais valstybinės reikšmės keliais ~~ir pagal transporto priemonės tipą~~.“

Pritarti.

Biudžeto ir finansų komitetas, 2020 m. birželio 3 d.

Argumentai:

Siekiant užtikrinti palankesnes sąlygas žemės ūkio subjektams, kurie užsiima žemdirbyste ir tinkamą šių nuostatų įgyvendinimą bei atsižvelgiant į Lietuvos ūkininkų sąjungos ir Lietuvos keleivių vežimo asociacijos raštus, siūloma papildyti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 6 straipsnį papildant jį 4 dalimi.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 6 straipsnį papildant jį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„4. Sudaryti sąlygas taikyti mažiausią ribinį tarifą už nuvažiuotą kilometrą:

4.1. žemės ūkio veiklos subjektams, kurie atitinka šias sąlygas:

4.1.1. verčiasi žemdirbyste;

4.1.2. metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų;

4.1.3. kai gabena jiems priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir turi važtaraštį, patvirtinantį, kad krovinio siuntėjas, gavėjas ir vežėjas sutampa.

4.2. tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais važiuojančiomis keleivinėmis transporto priemonėmis ir(ar) jų junginiais.“

Pritarti.

Biudžeto ir finansų komitetas, 2020 m. birželio 3 d.

Argumentai:

Siekiant užtikrinti palankesnes sąlygas žemės ūkio subjektams,

kurie užsiima žemdirbystė ir užtikrinti tinkamą šių

nuostatų įgyvendinimą, siūloma pakeisti įstatymo projekto 5

straipsniu keičiamo Įstatymo 2 priedą

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu

keičiamo Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:

,,5 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos

kelių priežiūros ir

plėtros programos

finansavimo įstatymo

2 priedas

KELIŲ RINKLIAVOS RIBINIAI TARIFAI

	Transporto priemonės tipas, kategorija, klasė ir grupė, emisijos klasė, didžiausioji leidžiamoji masė			Ribiniai tarifai už nuvažiuotą kilometrą, eurais
1.	Autobusai	M₂ nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės	transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 5 t	0,035-0,07
2.		M₃ A B nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės	transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8, bet ne daugiau kaip 22 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 5 t	0,035- 0,07
3.		M₃ I–III nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės	transporto priemonė, kurioje telpa daugiau kaip 22 keleiviai, neįskaitant vairuotojo	0,035- 0,07
4.	Krovininės transporto priemonės	N₁ nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės	iki 3,5 t (įskaitytinai)	0,035-0,07
5.		N₂ nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės	nuo 3,5 t iki 12 t (įskaitytinai)	0,05-0,10
6.		N₃ nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės	nuo 12 t didžiausiosios leidžiamosios masės	0,08-0,16

* Didžiausioji leidžiamoji masė pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą.

Pritarti.

Biudžeto ir finansų komitetas, 2020 m. birželio 3 d.

Argumentai:

Tikslinamos įstatymo projekto 6 straipsnyje pateiktos nuostatos, nes keičiamas Kelių rinkliavos sistemos sukūrimo ir įdiegimo finansavimo modelis. Nustatytiems tikslams pasiekti įgyvendinamas didelės apimties projektas. Taip pat atsižvelgiama į elektroninės kelių rinkliavos modelio sukūrimo ir įdiegimo viešųjų pirkimų procedūras bei sudarytų pirkimo sutarčių sudėtingumą ir įgyvendinimo terminus.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

,,6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

2. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Kelių rinkliavos sukūrimo ir įdiegimo finansavimo užtikrinimui Valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai LR Vyriausybė skiria ne daugiau nei 90 mln. Eur arba suteikia valstybės garantiją paskolai ne didesnei nei 90 mln. Eur sumai.

4. Kelių rinkliavos sistemos metinės administravimo išlaidos neturi viršyti 12 procentų nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės skirtos sumos arba suteiktos valstybės garantijos paskolai limito.

5. Gautos lėšos iš kelių rinkliavos yra Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos pajamos. Šios lėšos naudojamos:

5.1. valstybinės reikšmės mokamų kelių priežiūrai ir plėtrai,

5.2. kelių rinkliavos sistemos administravimui ir plėtrai,

5.3. paskolų, jei bus suteikta valstybės garantija, paimtų sistemos sukūrimui ir įdiegimui, grąžinimui ir palūkanų mokėjimui

6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Pritarti.

8. Balsavimo rezultatai: už – 7 , prieš – 0 , susilaikė – 3 .

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1250(2), jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas

Biudžeto ir finansų komiteto biuro vyriausioji specialistė Agnė Gedraitytė

[2] Ši pastaba nurodyta Europos teisės departamento išvadoje dėl Projekto. Svarstant Projektą Seimo ekonomikos komitete, buvo nutarta šiai pastabai pritarti ir paprašyti pateikti siūlomų tarifų pagrindimą. Tačiau, mūsų žiniomis, tinkamas ir išsamus siūlomų tarifų pagrindimas iki šiol nepateiktas.

[6] Pvz., 2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimai.