LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO ĮSTATYMO NR. IX-1314

4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslas ir uždaviniai:

Lietuvos Respublikos teritoriją sudaro 6,53 mln. ha žemės. Iki 2022-01-01 Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 1 579 279 žemės ūkio paskirties žemės sklypai (3,70 mln. ha), iš jų –
113 393 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai (200,18 tūkst. ha). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre – 658,75 tūkst. ha. Laisvos žemės fondo žemė sudaro 289,55 tūkst. ha ploto. Pagal naujausius Nacionalinės žemės tarnybos duomenis, sudarytos 90 857 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartys (169,10 tūkst. ha), iš kurių 3 971 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sutartis miestų ir miestelių teritorijose (3,52 tūkst. ha) ir 86 886 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sutartys kaimo vietovėse (165,58 tūkst. ha).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įstatymas)
4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha.

Žemės reformos metu, formuojant valstybinės žemės sklypus dėl teritorijų planavimo proceso trūkumų ir kitų priežasčių, liko laisvų valstybinės žemės plotų, kurie dėl savo savybių – mažo dydžio, nepatogios konfigūracijos ir pan., negali būti formuojami kaip atskiri žemės sklypai ir būti tinkamai savarankiškai eksploatuojami. Taip pat žemės reformos metu liko laisvų valstybinės žemės plotų, likusių be privažiuojamojo kelio (pvz., valstybinės žemės plotas nesiriboja su keliu (gatve); valstybinės žemės plotas ribojasi su valstybinės reikšmės keliu, nuo kurio nėra galimybės įrengti nuovažos ir kt.), kurių tinkamą naudojimą nesiimant papildomų priemonių (pvz., nenustatant servitutų), gali užtikrinti tik besiribojančių žemės sklypų naudotojai.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, nėra galimybės pirmiau minėtų valstybinės žemės plotų parduoti besiribojančių žemės sklypų savininkams, jeigu šie žemės plotai nėra įsiterpę tarp privačių žemės ūkio paskirties žemės sklypų, o tai reiškia, kad gana daug valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotų lieka efektyviai nenaudojami pagal paskirtį. Tokių laisvų valstybinės žemės plotų buvimas didina apleistos žemės plotus, trukdo įgyvendinti žemės reformos tikslus ir yra ekonomiškai nenaudingas valstybei (nenaudojama žemė neužtikrino pridėtinės vertės kūrimo, už tokią žemę nebuvo mokami mokesčiai ir kt.), be to, netvarkinga ir neprižiūrima žemė gadina kraštovaizdį ir kelia rūpesčių aplinkinių žemės sklypų naudotojams.

Pažymėtina, kad žemė yra ypatingas turtas, ypač svarbus visai visuomenei. Konstitucinis Teismas 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarime pažymėjo, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 ir
54 straipsnių matyti, jog žemė vertinama kaip visuotinė vertybė, kurios pagrindinė socialinė funkcija – tarnauti tautos gerovei. Todėl ypač svarbu, kad ši vertybė būtų racionaliai ir efektyviai naudojama. Tai pagrindžia objektyvią būtinybę ir kartu pareigą valstybei nuosavybės į žemę santykius reguliuoti taip, kad būtų suderinti visų žemės teisinių santykių subjektų interesai ir užtikrinta pagrindinė žemės funkcija.

Todėl Įstatymo projektu siekiama praplėsti įsiterpusio valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ploto sąvoką ir nustatyti, kad privačių žemės sklypų savininkai turėtų teisę be aukciono pirkti ne tik tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha, bet ir tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ir stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), geležinkelių, miškų sklypų (plotų), vandens telkinių) įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų arba žemės sklypų su privažiuojamaisiais keliais (išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymuose nurodytus valstybinės žemės plotus).

Taip pat pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, likę laisvi valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, nepatenkantys į Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis yra nuomojami, sudarant ilgalaikės nuomos sutartis iki 25 metų. Taigi, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudotojai, nėra užtikrinti dėl žemės naudojimo ilgalaikiškumo ir (arba) perleidimo kitiems asmenims galimybių. Ūkininkai teigia, kad dėl šios priežasties, sudėtinga planuoti ilgalaikes investicijas, žemės perleidimą ar įkeitimą.

Todėl siekiant optimizuoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įveiklinimą ir paskatinanti ūkininkus planuoti ilgalaikę žemės ūkio veiklą, Įstatymo projektu siūloma numatyti galimybę parduoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ją naudojantiems asmenims.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Jonas Gudauskas.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:

Šiuo metu galiojančio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įvardyta valstybinė žemės ūkio paskirties žemė, dėl kurios pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nepateikti prašymai atkurti nuosavybės teises ją perduodant nuosavybėn neatlygintinai, parduodama suformavus žemės ūkio paskirties žemės sklypus teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.

Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi:

1) asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, – šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti jų naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus;

2) asmeninio ūkio žemės naudotojai – jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus;

3) privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha. Pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą taikoma jį nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui.

Remiantis Įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, lėšos, gautos už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, paskirstomos taip: 1) 20 procentų – į valstybės įmonės Valstybės žemės fondo sąskaitą žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, įskaitant privačios žemės įsigijimą valstybės nuosavybėn pasinaudojant Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta pirmumo teise; 2) likusi dalis – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

Taip pat paminėtina, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalį, valstybinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustinių, taip pat rekreacinių zonų valstybinė žemė, miškai, vandenys, krūmai, pelkės, akmenynai ir kita nenaudojama žemė neparduodama, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą parduodamą namų valdų, asmeninio ūkio, taip pat mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę bei iki 1 hektaro žemės ūkio veiklai tinkamus naudoti žemės plotus, įsiterpusius tarp privačios žemės sklypų.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių draustinių, taip pat rekreacinių zonų teritorijose privačion nuosavybėn gali būti parduodami tik namų valdų, asmeninio ūkio, taip pat mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai bei tarp privačios žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 1 ha žemės plotai. Šie įsiterpę žemės plotai privačion nuosavybėn be aukciono gali būti parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams, nesilaikant šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos eilės.

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 4 punkte įtvirtinta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, parduodami besiribojančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkams: po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose esantys ne didesni kaip 0,04 ha; valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių draustinių, taip pat rekreacinių zonų teritorijose esantys ne didesni kaip 1 ha; kitose kaimo gyvenamosiose vietovėse ne didesni kaip 3 ha.

Taigi, šiuo metu valstybinė žemės ūkio paskirties žemė gali būti parduodama tik tuo atveju, jeigu pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas atitinka Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, t. y. statiniams ir įrenginiams eksploatuoti jų naudojami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai ir įsiterpę valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai. Likę laisvi valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, nepatenkantys į minėtas išimtis (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis) yra nuomojami, sudarant ilgalaikės nuomos sutartis iki 25 metų. Taip pat pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, įsiterpusiais valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotais gali būti laikytini tik tokie plotai, kurie yra tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija nustatyto dydžio atitinkamose teritorijose.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Įstatymo projektu siūloma pakeisti Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą ir nustatyti, kad teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turėtų privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha, taip pat tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ir stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), geležinkelių, miškų sklypų (plotų), vandens telkinių) įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų arba žemės sklypų su privažiuojamaisiais keliais (išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Žemės reformos įstatyme nurodytus valstybinės žemės plotus). Pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą taikoma jį nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui.

Taip pat Įstatymo projektu siūloma papildyti Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį 4 ir 5 punktais ir nustatyti, kad teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turėtų ir:

- žemės naudotojai – ne mažiau kaip vienerius metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį jų žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamus žemės sklypus, esančius kaimo teritorijose. Laikoma, kad žemės sklypas naudojamas žemės ūkio produkcijos gamybai, jeigu jis buvo deklaruojamas išmokoms gauti ir jame buvo auginama pirminė žemės ūkio produkcija ir (arba) jis buvo naudojamas kaip pievos ir ganyklos gyvuliams auginti.

Be to, Įstatymo projektu siūloma papildyti Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad teritorijose, kuriose pagal savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius planus žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose įvardyta valstybinė žemės ūkio paskirties žemė asmenims neparduodama.

Galimybė ne aukciono tvarka, t. y. lengvatinėmis sąlygomis, pirkti valstybinės žemės plotus, kurių negalima suformuoti kaip atskirų naujų savarankiškai eksploatuojamų žemės sklypų arba žemės sklypų su privažiuojamaisiais keliais, užtikrins patogų žemės naudmenų formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės panaudojimą. Be to, galimybė ne aukciono tvarka, pirkti tiek pirmiau minėtus valstybinės žemės plotus (kurių negalima suformuoti kaip atskirų naujų savarankiškai eksploatuojamų žemės sklypų arba žemės sklypų su privažiuojamaisiais keliais), tiek naudojamus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, užtikrins papildomų pajamų gavimą į valstybės biudžetą ir valstybės įmonės Valstybės žemės fondo sąskaitą žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Įstatymo projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.

8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:

Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Priėmus Įstatymo projektą, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės.

10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų.

11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:

Priėmus Įstatymo projektą, iki 2022 m. spalio 31 d. turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“.

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Priėmus Įstatymo projektą papildomų lėšų iš biudžeto nereikės, priešingai, už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus bus gautos papildomos lėšos į valstybės biudžetą ir valstybės įmonės Valstybės žemės fondo sąskaitą žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti.

14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Negauta.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

,,žemės ūkio paskirties žemė“, ,,įsiterpę žemės sklypai“, „besiribojantys žemės sklypai“.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Nėra.

Teikia:

Seimo nariai Jonas Gudauskas

Andrius Vyšniauskas

Vigilijus Jukna

Juozas Baublys

Viktoras Pranckietis