|
6
|
|
|
Argumentai:
Siekiant suteikti
savivaldai dar daugiau finansinio savarankiškumo, įvertinant žemės
apmokestinimo praktiką, siūloma nustatyti vienas plačias tarifų „žirkles“
(0,05 – 4 procentų) visam nekilnojamam turtui (tiek komerciniam, tiek
nekomerciniam) įstatyme.
Toks platus tarifų
intervalas bei projektu siūlomas plėsti tarifų diferencijavimo kriterijų
sąrašas įstatyme įgalintų savivaldybes „susimodeliuoti“ mokestį pagal konkrečios
savivaldybės prioritetus (galėtų modeliuoti ir pagal vertę). Kartu viršutinės
tarifo ribos pakėlimas per reguliacinę mokesčių funkciją galėtų suteikti
daugiau svertų savivaldai tvarkytis su apleistomis statybomis.
Atsižvelgiant į
Lietuvos įsipareigojimus prisidėti prie Europos Sąjungos žaliojo kurso,
siekiant plėtoti žaliąją energetiką, skatinant investuoti į atsinaujinančių
išteklių energetikos, kuri nesukuria aplinkos taršos, CO2 išmetimo, plėtrą, šiuo
metu įstatymo projekte siūloma elektros gamintojams, kurie elektrą gamina iš
atsinaujinančių energijos išteklių, naudodami vėjo energiją, nustatyti
fiksuotą (savo esme lengvatinį) mokesčio tarifą - 0,5 procento. Visgi, įvertinant, kad pajamos iš šio
mokesčio įskaitomos į savivaldybių biudžetus, kartu atsižvelgiant į
investicijų į vėjo parkus atsiperkamumo laikotarpį, siūlytina apriboti tokio
lengvatinio tarifo taikymą iki 7 metų, t. y. iki 2031 m. gruodžio 31 d.
Teisė
savivaldybių taryboms nustatyti mokesčio tarifus plačiame intervale nėra
naujas institutas, t. y. jau šiuo metu tiek Žemės mokesčio įstatyme (0,01-4
proc. ribose), tiek Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme (komerciniam
nekilnojamam turtui (0,5-3 proc. ribose)), tiek nustatant valstybinės žemės
nuomos mokesčio tarifus (0,1-4 proc. ribose) yra nustatytas platus mokesčio
tarifų intervalas, kuriuo vadovaujantis savivaldybės nustato konkrečius
tarifus, o kaip rodo praktika, dėl to esminių problemų nekyla.
Pasiūlymas:
Projekto 6
straipsnį išdėstyti taip:
6 straipsnis. Mokesčio tarifai
1. Mokesčio tarifas – nuo 0,5 0,05 procento
iki 3 4 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu
šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Konkrečius mokesčio tarifus nustato
savivaldybių tarybos.
2. Inžinerinių statinių – vėjo elektrinių, išskyrus
šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 2 dalies 18 punkte
nurodytas vėjo elektrines, – mokestinė vertė iki 2031 m. gruodžio 31 d. apmokestinama
taikant 0,5 procento mokesčio tarifą.
3. Pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalis, neviršijanti 1,5
savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių
medianos, apmokestinama taikant 0 procento mokesčio tarifą.
1) dalis, neviršijanti 1,5 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis
turtas, nekilnojamojo turto verčių medianos, taikant 0 procento mokesčio
tarifą;
2) dalis, viršijanti 1,5, bet neviršijanti 2
savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių
medianų, taikant 0,06 procento mokesčio tarifą;
3) dalis, viršijanti 2 savivaldybės, kurioje yra
nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianas, taikant 0,1
procento mokesčio tarifą.
4. Fizinių asmenų gyvenamosios, kitos (sodų), kitos
(fermų), kitos (šiltnamių), kitos (ūkio), garažų, pagalbinio ūkio, mokslo,
religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų) ir inžinerinių statinių,
taip pat kito nekilnojamojo turto (arba jo dalies), naudojamo pajamoms iš
žemės ūkio veiklos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų
mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje, gauti (uždirbti), išskyrus šio
straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus, mokestinė vertė apmokestinama
taikant nuo 0,1 iki 1 procento mokesčio tarifą, jei šioje dalyje nurodytos
paskirties nekilnojamasis turtas (arba jo dalis) neterminuotai ar ilgesniam
kaip vieno mėnesio laikotarpiui nėra perduotas naudotis juridiniam asmeniui.
5. 4.
Savivaldybės taryba, siekdama, kad naujas konkretus mokesčio tarifas
galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio
pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo
mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9
straipsnio 3 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo
9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus
skaičiuojamas taikant naujai atlikto masinio nekilnojamojo turto vertinimo
metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį naują konkretų
mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio
laikotarpio gruodžio 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per šioje
dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą
mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio
tarifai, o jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio
konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po šioje dalyje nurodytų
terminų, nustatyti arba pakeisti konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės
teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio
laikotarpio.
6. 5.
Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio
tarifus, kurie diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių
kriterijų:
1) nekilnojamojo turto paskirtį;
2) nekilnojamojo turto naudojimą;
3) nekilnojamojo turto teisinį statusą;
4) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;
5) nekilnojamojo turto priežiūros būklę, priskyrimą
apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui;
6) nekilnojamojo turto technines savybes,
įskaitant energinį naudingumą;
7) mokesčio mokėtojų kategorijas (juridinio asmens dydį
(darbuotojų skaičių, apyvartą) ar teisinę formą arba fizinio asmens ekonominę
(socialinę) padėtį);
8) nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės
teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo
dokumentuose nustatytus prioritetus).
|