Projekto
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 2, 3, 5, 7, 10, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 24 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2021 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Antidopingo taisyklių pažeidimas – kaip ši sąvoka apibrėžta 2005 m. spalio 19 d. Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte, ratifikuotoje Lietuvos Respublikos 2006 m. gegužės 2 d. įstatymu Nr. X-591 „Dėl Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte ratifikavimo“ (toliau – Tarptautinė konvencija prieš dopingo vartojimą sporte) Pasauliniame antidopingo kodekse.
2. Antidopingo organizacija – kaip ši sąvoka apibrėžta 2005 m. spalio 19 d. Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte, ratifikuotoje Lietuvos Respublikos 2006 m. gegužės 2 d. įstatymu Nr. X-591 „Dėl Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte ratifikavimo“.
3. Atrankos aukšto meistriškumo sporto varžybos (toliau – atrankos varžybos) – aukšto meistriškumo sporto varžybų ciklas, kurio metu siekiama atitikti tarptautinių subjektų nustatytas sąlygas ir įgyti teisę dalyvauti atitinkamų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finaliniame etape.
24. Aukšto meistriškumo sportas – asmens fizinės veiklos forma, jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų amžiaus (išskyrus veteranų amžiaus grupę) grupėse (pagal tarptautinės sporto šakos federacijos ar paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams (pasaulio ar Europos) vadovaujančios organizacijos nustatytus amžiaus reikalavimus), kai pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) aukšto meistriškumo sporto varžybose (prireikus pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones) siekiama nugalėti varžovus ir tobulinti savo fizines ir psichines savybes bei įgūdžius, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Aukšto meistriškumo sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama aukšto meistriškumo sportu.
35. Aukšto meistriškumo sporto pratybos (toliau – sporto pratybos) – aukšto meistriškumo sporto specialisto vadovaujama arba savarankiška veikla, kurios tikslas – pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms.
46. Aukšto meistriškumo sporto programa – vienų ketverių kalendorinių metų trukmės aukšto meistriškumo sporto planavimo dokumentas, kuriame nurodomi juridinio asmens veiklos, nustatytos įstatuose (nuostatuose, statute ar kitame steigimo dokumente), tikslai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti, priemonių terminai, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai, jų reikšmės, lėšų poreikis šio dokumento įgyvendinimo kiekvienų einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu ir planuojami šių lėšų šaltiniai, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai, jų reikšmės.
57. Aukšto meistriškumo sporto specialistas (toliau – sporto specialistas) – asmuo, vadovaujantis sportininko aukšto meistriškumo sporto pratyboms.
68. Aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovykla – aukšto meistriškumo sporto pratybų proceso dalis, kai vykdomas tikslingas ir apibrėžtos trukmės sportininko rengimas, siekiant įvertinti sportininko pasiektą parengtumo lygį ir šį lygį pakelti prieš konkrečias aukšto meistriškumo sporto varžybas.
79. Aukšto meistriškumo sporto varžybos (toliau – sporto varžybos) – nacionalinių sporto šakos federacijos, kuri yra tarptautinės sporto šakos federacijos narė, arba jos įgalioto juridinio asmens organizuojamas jaunučių, jaunių, jaunimo ar suaugusiųjų amžiaus (išskyrus veteranų amžiaus grupę) grupės sporto renginys, įtrauktas į sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių arba tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, ar tarptautinių subjektų organizuojamaos tam tikros šakos renginių sistemai priklausantis sporto renginys tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, kuriame ir vykdomos pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar nacionalinės sporto šakos federacijos patvirtintas sporto šakos (šakų) taisykles (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms) sportininkai varžosi tarpusavyje (individualiai ar komandomis), o šio renginio laimėtoją (laimėtojus) ir rezultatą lemia besivaržančiųjų fizinės ir psichinės savybės ir (ar) įgūdžiai.
810. Fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktorius (toliau – instruktorius) – asmuo, talkinantis fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistui.
911. Fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistų arba instruktorių mokymai (toliau – mokymai) – teorinio ir praktinio mokymosi turinio elementų, laiduojančių fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto kompetencijų įgijimą, visuma.
102. Fizinio aktyvumo pratybos – fizinio aktyvumo specialisto vadovaujama aktyvi fizinė asmens veikla, kurios tikslas nėra pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) dalyvauti jose.
13. Fizinio aktyvumo projektas – dokumentas, kuriame aprašoma laikina juridinio asmens veikla, siekiant unikalių ir konkrečių, su fiziniu aktyvumu susijusių kiekybinių ir (ar) kokybinių rezultatų, nurodomi šios veiklos tikslai, uždaviniai ir priemonės, jų įgyvendinimo terminai, laukiami rezultatai ir jiems pasiekti reikalingos lėšos ir jų šaltiniai.
114. Fizinio aktyvumo specialistas – specialistas, vadovaujantis asmens fizinio aktyvumo veiklai ir (arba) šviečiantis visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir taip pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais.
125. Fizinis aktyvumas – asmens fizinė veikla, kuria siekiama stiprinti sveikatą, tobulinti fizines ir psichines savybes bei įgūdžius neturint tikslo pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) dalyvauti jose, taip pat veikla šviečiant visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais.
136. Manipuliavimas aukšto meistriškumo sporto varžybomis – tyčinis susitarimas, veikimas arba neveikimas, kuriuo bandoma paveikti aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą, siekiant visiškai arba iš dalies panaikinti šių sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip sau ar kitiems suteikti nepelnytą pranašumą.
17. Nacionalinė antidopingo organizacija – nacionalinės antidopingo organizacijos statusą, kaip jis yra suprantamas Pasauliniame antidopingo kodekse, Lietuvoje atitinkanti įstaiga, atliekanti nacionalinės antidopingo organizacijos funkcijas bei įgyvendinanti Pasaulinį antidopingo kodeksą.
18. Nacionalinė antidopingo programa – ketverių kalendorinių metų trukmės planavimo dokumentas, kuriame nurodomi nacionalinės antidopingo organizacijos veiklos, susijusios su Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, priemonės joms įgyvendinti, priemonių terminai, lėšų poreikis šio dokumento įgyvendinimo kiekvienų einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu ir planuojami šių lėšų šaltiniai.
149. Sportas – visos asmens fizinės veiklos formos, kuriomis siekiama ugdyti ir tobulinti fizines ir psichines jo savybes bei įgūdžius ar stiprinti sveikatą.
1520. Sportininkas – asmuo, kuris varžosi su kitais asmenimis aukšto meistriškumo sporto varžybose ir (ar) treniruojasi aukšto meistriškumo sporto pratybose, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklose, kurių tikslas – pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms.
21. Sporto bazė – statinys ar jo dalis, kurioje leidžiama fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto veikla.
22. Sporto bazių pagerinimo projektas – dokumentas, kuriame aprašoma laikina juridinio asmens veikla, siekiant unikalių ir konkrečių, su sporto bazių pagerinimu susijusių kiekybinių ir (ar) kokybinių rezultatų, nurodomi šios veiklos tikslai, uždaviniai ir priemonės, jų įgyvendinimo terminai, laukiami rezultatai ir jiems pasiekti reikalingos lėšos ir jų šaltiniai.
1623. Sporto klubas – juridinis asmuo ar jo padalinys, kurio tikslas – vienyti asmenis fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai, siekti kokybinių ir kiekybinių sporto rezultatų.
17. Sporto projektas – dokumentas, kuriame aprašoma laikina juridinio asmens veikla, siekiant unikalių ir konkrečių, su sportu susijusių kiekybinių ir (ar) kokybinių rezultatų, nurodomi šios veiklos tikslai, uždaviniai ir priemonės, jų įgyvendinimo terminai, laukiami rezultatai ir jiems pasiekti reikalingos lėšos ir jų šaltiniai.
1824. Sporto renginio dalyvis (toliau – dalyvis) – sporto renginyje dalyvaujantis asmuo, išskyrus žiūrovus.
217. Sporto šaka – aukšto meistriškumo sporto sritis, besiskirianti nuo kitų savitomis taisyklėmis, sportinės kovos metodais, technikos ir taktikos veiksmais, inventoriumi bei ir (ar) erdve, kurioje sportuojama. Aukšto meistriškumo sSporto sritis taip pat laikoma sporto šaka ne dėl atitikties nurodytiems kriterijams, o dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių ir (ar) visuotinio šios srities pripažinimo savarankiška sporto šaka. Sporto šakos skirstymą į disciplinas ir rungtis nustato tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija.
228. Sporto šakos federacija – narystės pagrindu įsteigta nevyriausybinė organizacija, kuri tam tikroje teritorijoje (valstybės teritorijos administraciniame vienete ar visoje valstybės teritorijoje) yra atsakinga už tam tikrą sporto šaką: plėtoja tą sporto šaką, atstovauja jos atstovų interesams, nustato jai būdingus reikalavimus ir (ar) užtikrina jų laikymąsi, rengia ir įgyvendina įvairias tos sporto šakos populiarinimo priemones.
239. Strateginė sporto šaka – Lietuvos Respublikos Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kriterijus atitinkanti sporto šaka, kurios plėtojimui remti valstybė teikia prioritetą.
30. Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projektas (toliau – tarptautinių sporto varžybų projektas) – dokumentas, kuriame aprašoma laikina juridinio asmens veikla, siekiant unikalių ir konkrečių, su tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimu Lietuvoje susijusių kiekybinių ir (ar) kokybinių rezultatų, nurodomi šios veiklos tikslai, uždaviniai ir priemonės, jų įgyvendinimo terminai, laukiami rezultatai ir jiems pasiekti reikalingos lėšos ir jų šaltiniai.
2431. Tarptautinė sporto šakos federacija – nevyriausybinė organizacija, pasaulio mastu nustatanti pagrindines sporto šakos taisykles ir narystės pagrindu vienijanti keliose valstybėse įsteigtas ir tose valstybėse veiklą vykdančias šios sporto šakos federacijas.
2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 3 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) antidopingo; šis principas reiškia, kad, siekiant apsaugoti sportininkų ir kitų asmenų, savo sveikatą stiprinančių fiziniu aktyvumu, sveikatą bei užtikrinti sąžiningą varžymąsi sporte, valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos bei sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos imasi kovos su antidopingo taisyklių pažeidimais, įtvirtintais Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte, priemonių;“.
3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Sporto stebėsena
1. Valstybės sporto stebėseną, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais sporto stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, vykdo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir (ar) švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos įstaigos, taip pat savivaldybių administracijos; stebėseną turi teisę vykdyti ir sporto šakų federacijos.
2. Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Sporto stebėsena
1. Valstybės sporto stebėseną, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais sporto stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka bei remdamosi Sporto registro duomenimis, vykdo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir (ar) švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos įstaigos, taip pat savivaldybių administracijos; stebėseną turi teisę vykdyti ir sporto šakų federacijos.
4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nacionalinė sporto taryba svarsto sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, fizinio aktyvumo projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis prioritetus, sporto šakų pripažinimo strateginėmis sporto šakomis kriterijus, poreikį organizuoti šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nurodytas tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas, kitus sporto sričių plėtros klausimus.“
2. Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nacionalinę sporto tarybą sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Į Nacionalinę sporto tarybą švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu įtraukiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų (toliau – skėtinė organizacija), veikiančių sporto politikos srityje, atstovai.“
5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Sportininkų, trenerių ir teisėjų veikla
1. Sportininkui, treneriui ar teisėjui atlygis už jų vykdomą veiklą gali būti mokamas pagal darbo arba sporto veiklos sutartis.
2. Sporto šakų federacijos, įgyvendinančios aukšto meistriškumo sporto programas, privalo sudaryti sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas ir (ar) gauna valstybės stipendiją.
23. Sporto veiklos sutartis turi būti rašytinė. Sporto veiklos sutartyje turi būti aptartos sutarties šalių teisės ir pareigos, atsakomybės, susijusios su pasirengimu ir dalyvavimu sporto varžybose atstovaujant Lietuvos Respublikai, atlygis, sutarties šalių atsakomybė už sporto veiklos sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą, sutarties galiojimo terminas, sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos. Sporto veiklos sutartis gali būti neatlygintinė. Sporto veiklos sutartyje gali būti ir kitų sutarties šalių sutartų sąlygų.“
6 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Sporto finansavimo šaltiniai
1. Sporto finansavimą sudaro:
2. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, sporto projektams įgyvendinti skiriama:
1) 2019 metais – 2 procentai praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;
2) 2020 metais – 2,5 procento praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;
3) 2021 metais ir vėlesniais metais – 3 procentai praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;
7 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Sporto projektų Fizinio aktyvumo ir sporto bazių pagerinimo finansavimas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis
1. Šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybės biudžeto lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą ir skiriamos įgyvendinti sporto projektams, susijusiems su: Fizinis aktyvumas ir sporto bazių pagerinimas finansuojamas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Fizinis aktyvumas ir sporto bazių pagerinimas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas sudarius Sporto rėmimo fondą, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka skiriant lėšų fizinio aktyvumo projektams ir sporto bazių pagerinimo projektams įgyvendinti. Ne mažiau kaip 10 procentų valstybės biudžeto lėšų, skirtų fizinio aktyvumo projektams ir sporto bazių pagerinimo projektams finansuoti, skiriama neįgaliųjų fizinio aktyvumo projektams ir sporto bazių pagerinimo projektams įgyvendinti.
3) asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimu ir sporto informacijos sklaida;
2. Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašą, Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas ir Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalį nustato Vyriausybė. Sporto rėmimo fondo administravimui skirtos lėšos negali viršyti 4 procentų metinio Sporto rėmimo fondo biudžeto. Sporto rėmimo fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti, per metus nepanaudotos lėšos naudojamos kitais metais numatytiems sporto projektams finansuoti. Fizinio aktyvumo projektai ir sporto bazių pagerinimo projektai atrenkami taikant bendruosius vertinimo kriterijus:
3. Vyriausybė Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato fizinio aktyvumo projektų ir sporto bazių pagerinimo projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis prioritetus, finansavimo proporcijas, fizinio aktyvumo projektų ir sporto bazių pagerinimo projektų administravimo išlaidoms skiriamų lėšų dydį, tvirtina fizinio aktyvumo projektų ir sporto bazių pagerinimo projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis specialiuosius vertinimo kriterijus ir detalizuoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius vertinimo kriterijus. Sporto rėmimo fondo Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems sporto fizinio aktyvumo projektams ir sporto bazių pagerinimo projektams švietimo, mokslo ir sporto ministras gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš projekto vykdytojo nuosavų ar kitų šaltinių.
3. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus sporto projektams įgyvendinti, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skiriamos šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio lėšos. Švietimo mainų paramos fondui ir viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai lėšos skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų skiriama neįgaliųjų sporto plėtros skatinimo projektams įgyvendinti.
4. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savo interneto svetainėje skelbia sprendimus dėl valstybės biudžeto lėšų fizinio aktyvumo projektams ir sporto bazių pagerinimo projektams skyrimo. ar Viešoji įstaiga Švietimo mainų paramos fondas ir viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra Sporto rėmimo fondo interneto svetainėje bei savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su sporto fizinio aktyvumo projektais ir sporto bazių pagerinimo projektais susijusią informaciją: projektus pateikusių subjektų sąrašus, projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, sprendimus dėl projektų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo, projektų turinio vertinimo rezultatus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, projektams skirtų lėšų dydžius, projektų trukmę, informaciją apie projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.
5. Viešoji įstaiga Švietimo mainų paramos fondas atlieka šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, administruodama fizinio aktyvumo projektus, viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra – šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų sporto bazių pagerinimo projektųus, finansuojamų Sporto rėmimo fondo lėšomis,:
1) organizuoja ir atlieka projektų atranką (vertina administracinę atitiktį ir turinio bei išlaidų pagrįstumą), vadovaudamiesi Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašu, priima sprendimus dėl projektų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo, ir teikia rengia išvadas sporto projektų komisijai dėl jų projektų tinkamumo finansuoti vertinimo ir jas teikia fizinio aktyvumo projektų ir sporto bazių pagerinimo projektų komisijai (toliau – komisija),;
3) vykdo atrinktų sporto projektų įgyvendinimo priežiūrą, įskaitant prevencinę viešųjų pirkimų kontrolę ir stebėseną, išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimą įgyvendinamuose projektuose ir dėl jų priima sprendimus;
5) nustato pažeidimus, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka priima sprendimus dėl veiksmų, susijusių su nustatytais pažeidimais, atlieka pažeidimų tyrimus dėl projektų įgyvendinimo ir tęstinumo įsipareigojimų vykdymo;
6. Viešajai įstaigai Švietimo mainų paramos fondui ir viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai lėšos fizinio aktyvumo projektams ir sporto bazių pagerinimo projektams administruoti pagal šio straipsnio 5 dalį skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, skirtų fizinio aktyvumo projektams ir sporto bazių pagerinimo projektams finansuoti, ir negali viršyti 4 procentų šių lėšų metinės dalies.
67. Sporto projektų kKomisija įvertina jai viešosios įstaigos Švietimo mainų paramos fondo ir viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pateiktus tinkamus valstybės biudžeto lėšomis finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšomis fizinio aktyvumo projektus ir sporto bazių pagerinimo projektus ir teikia pasiūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai dėl konkrečių fizinio aktyvumo projektų ir sporto bazių pagerinimo projektų finansavimo.
78. Sporto projektų kKomisijos institucinę personalinę sudėtį nustato ir komisijos nuostatus tvirtina Vyriausybė švietimo, mokslo ir sporto ministras. Į sporto projektų komisiją įtraukiami trijų valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir sporto organizacijų atstovai. Vieną atstovą į sporto projektų komisijos narius turi teisę deleguoti olimpiniam sąjūdžiui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija. Po vieną bendrą Tris atstovąus į sporto projektų komisijos narius, atstovaujančius sporto organizacijas, įskaitant vieną neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovą, turi teisę deleguoti: Nacionalinė sporto taryba.
2) fizinį aktyvumą plėtojančios skėtinės organizacijos, vienijančios ne mažiau kaip 20 nevyriausybinių organizacijų;
89. Sporto projektų kKomisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Sporto projektų kKomisijos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.
910. Sprendimą dėl sporto fizinio aktyvumo projektų ir sporto bazių pagerinimo projektų finansavimo Sporto rėmimo fondo valstybės biudžeto lėšomis priima švietimo, mokslo ir sporto ministras ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos vadovas.
101. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotos įstaigos, vadovaudamosi savivaldybių tarybų nustatytos savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašu, vykdo savivaldybei pateiktų sporto projektų atranką ir priima sprendimus dėl jų bendrojo finansavimo. Fizinis aktyvumas ir sporto bazių pagerinimas savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamas savivaldybių tarybų nustatyta tvarka.“
2. Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Sporto projektų Fizinio aktyvumo ir sporto bazių pagerinimo finansavimas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis
1. Šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybės biudžeto lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą ir skiriamos įgyvendinti sporto projektams, susijusiems su: Fizinis aktyvumas ir sporto bazių pagerinimas finansuojamas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Fizinis aktyvumas ir sporto bazių pagerinimas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas sudarius Sporto rėmimo fondą, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka skiriant lėšų fizinio aktyvumo projektams ir sporto bazių pagerinimo projektams įgyvendinti. Ne mažiau kaip 10 procentų valstybės biudžeto lėšų, skirtų fizinio aktyvumo projektams ir sporto bazių pagerinimo projektams finansuoti, skiriama neįgaliųjų fizinio aktyvumo projektams ir sporto bazių pagerinimo projektams įgyvendinti.
3) asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimu ir sporto informacijos sklaida;
2. Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašą, Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas ir Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalį nustato Vyriausybė. Sporto rėmimo fondo administravimui skirtos lėšos negali viršyti 4 procentų metinio Sporto rėmimo fondo biudžeto. Sporto rėmimo fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti, per metus nepanaudotos lėšos naudojamos kitais metais numatytiems sporto projektams finansuoti. Fizinio aktyvumo projektai ir sporto bazių pagerinimo projektai atrenkami taikant bendruosius vertinimo kriterijus:
3. Vyriausybė Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato fizinio aktyvumo projektų ir sporto bazių pagerinimo projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis prioritetus, finansavimo proporcijas, fizinio aktyvumo projektų ir sporto bazių pagerinimo projektų administravimo išlaidoms skiriamų lėšų dydį, tvirtina fizinio aktyvumo projektų ir sporto bazių pagerinimo projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis specialiuosius vertinimo kriterijus ir detalizuoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius vertinimo kriterijus. Sporto rėmimo fondo Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems sporto fizinio aktyvumo projektams ir sporto bazių pagerinimo projektams švietimo, mokslo ir sporto ministras gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš projekto vykdytojo nuosavų ar kitų šaltinių.
3. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus sporto projektams įgyvendinti, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skiriamos šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio lėšos. Švietimo mainų paramos fondui ir viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai lėšos skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų skiriama neįgaliųjų sporto plėtros skatinimo projektams įgyvendinti.
4. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savo interneto svetainėje skelbia sprendimus dėl valstybės biudžeto lėšų fizinio aktyvumo projektams ir sporto bazių pagerinimo projektams skyrimo. ar Švietimo mainų paramos fondas Viešoji įstaiga Švietimo ir sporto projektų agentūra „Motum“ ir viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra Sporto rėmimo fondo interneto svetainėje bei savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su sporto fizinio aktyvumo projektais ir sporto bazių pagerinimo projektais susijusią informaciją: projektus pateikusių subjektų sąrašus, projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, sprendimus dėl projektų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo, projektų turinio vertinimo rezultatus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, projektams skirtų lėšų dydžius, projektų trukmę, informaciją apie projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.
5. Švietimo mainų paramos fondas Viešoji įstaiga Švietimo ir sporto projektų agentūra „Motum“ atlieka šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, administruodama fizinio aktyvumo projektus, viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra – šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų sporto bazių pagerinimo projektųus, finansuojamų Sporto rėmimo fondo lėšomis,:
1) organizuoja ir atlieka projektų atranką (vertina administracinę atitiktį ir turinio bei išlaidų pagrįstumą), vadovaudamiesi Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašu, priima sprendimus dėl projektų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo, ir teikia rengia išvadas sporto projektų komisijai dėl jų projektų tinkamumo finansuoti vertinimo ir jas teikia fizinio aktyvumo projektų ir sporto bazių pagerinimo projektų komisijai (toliau – komisija),;
3) vykdo atrinktų sporto projektų įgyvendinimo priežiūrą, įskaitant prevencinę viešųjų pirkimų kontrolę ir stebėseną, išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimą įgyvendinamuose projektuose ir dėl jų priima sprendimus;
5) nustato pažeidimus, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka priima sprendimus dėl veiksmų, susijusių su nustatytais pažeidimais, atlieka pažeidimų tyrimus dėl projektų įgyvendinimo ir tęstinumo įsipareigojimų vykdymo;
6. Viešajai įstaigai Švietimo ir sporto projektų agentūrai „Motum“ ir viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai lėšos fizinio aktyvumo projektams ir sporto bazių pagerinimo projektams administruoti pagal šio straipsnio 5 dalį skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, skirtų fizinio aktyvumo projektams ir sporto bazių pagerinimo projektams finansuoti, ir negali viršyti 4 procentų šių lėšų metinės dalies.
67. Sporto projektų kKomisija įvertina jai viešosios įstaigos Švietimo mainų paramos fondo ir viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pateiktus tinkamus valstybės biudžeto lėšomis finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšomis fizinio aktyvumo projektus ir sporto bazių pagerinimo projektus ir teikia pasiūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai dėl konkrečių fizinio aktyvumo projektų ir sporto bazių pagerinimo projektų finansavimo.
78. Sporto projektų kKomisijos institucinę personalinę sudėtį nustato ir komisijos nuostatus tvirtina Vyriausybė švietimo, mokslo ir sporto ministras. Į sporto projektų komisiją įtraukiami trijų valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir sporto organizacijų atstovai. Vieną atstovą į sporto projektų komisijos narius turi teisę deleguoti olimpiniam sąjūdžiui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija. Po vieną bendrą Tris atstovąus į sporto projektų komisijos narius, atstovaujančius sporto organizacijas, įskaitant vieną neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovą, turi teisę deleguoti: Nacionalinė sporto taryba.
2) fizinį aktyvumą plėtojančios skėtinės organizacijos, vienijančios ne mažiau kaip 20 nevyriausybinių organizacijų;
89. Sporto projektų kKomisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Sporto projektų kKomisijos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.
910. Sprendimą dėl sporto fizinio aktyvumo projektų ir sporto bazių pagerinimo projektų finansavimo Sporto rėmimo fondo valstybės biudžeto lėšomis priima švietimo, mokslo ir sporto ministras ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos vadovas.
101. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotos įstaigos, vadovaudamosi savivaldybių tarybų nustatytos savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašu, vykdo savivaldybei pateiktų sporto projektų atranką ir priima sprendimus dėl jų bendrojo finansavimo. Fizinis aktyvumas ir sporto bazių pagerinimas savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamas savivaldybių tarybų nustatyta tvarka.“
8 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Aukšto meistriškumo sporto finansavimas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis
1. Aukšto meistriškumo sportas finansuojamas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Aukšto meistriškumo sportas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, skiriant lėšų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktoms aukšto meistriškumo sporto programoms ir šio straipsnio 8 dalyje nurodyto subjekto pateiktai nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti bei įstaigomsai, rengiančioms ir sudarančiomsai sąlygas sportininkams rengti, išlaikyti. Aukšto meistriškumo sportas savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamas savivaldybių tarybų nustatyta tvarka.
2. Vyriausybė Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato strateginių sporto šakų kriterijus 4 metams ir tvirtina strateginių sporto šakų sąrašą, valstybės biudžeto lėšomis finansuojamoms aukšto meistriškumo sporto programoms ir nacionalinei antidopingo programai gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš nuosavų ar kitų šaltinių.
3. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų atliekamos funkcijos, susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų ir sporto renginių (išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytas tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas) organizavimu, Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu sporto varžybomis vykdymu. Tuo tikslu olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti aukšto meistriškumo sporto programas, numatydamos priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu, ir atitikti šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus.
4. Strateginių sporto šakų kriterijų, aukšto meistriškumo sporto programų ir nacionalinės antidopingo programos 4 metų laikotarpis gali būti pratęstas atsižvelgiant į laikotarpį, trunkantį nuo vienų olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių ar specialiosios olimpiados iki kitų tos pačios kategorijos žaidynių.
45. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su aukšto meistriškumo sporto programomis susijusią informaciją: programas pateikusių subjektų sąrašus, programų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, programų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie programų įgyvendinimo rezultatus, valstybės biudžeto lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.
6. Į tarptautinės sporto šakos federacijos kalendorių įtrauktų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimas Lietuvoje finansuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, skiriant valstybės biudžeto lėšų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktiems tarptautinių sporto varžybų projektams.
7. Tarptautinių sporto varžybų projektai atrenkami taikant bendruosius vertinimo kriterijus:
2) tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų vieta sporto šakos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų sistemoje;
5) tarptautinės sporto šakos federacijos veikla, tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų dalyviai;
8. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina tarptautinių sporto varžybų projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis vertinimo specialiuosius kriterijus ir detalizuoja šio straipsnio 7 dalyje nurodytus bendruosius vertinimo kriterijus, nustato tarptautinių sporto varžybų projektų administravimo išlaidoms skiriamų lėšų dydį. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems tarptautinių sporto varžybų projektams švietimo, mokslo ir sporto ministras gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš projekto vykdytojo nuosavų ar kitų šaltinių.
9. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savo interneto svetainėje skelbia su tarptautinių sporto varžybų projektais susijusią informaciją: projektus pateikusių subjektų sąrašus, projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, projektų turinio vertinimo rezultatus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, projektams skirtų lėšų dydžius, projektų trukmę, informaciją apie projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.
510. Nacionalinės antidopingo organizacijos veiklos, susijusios su Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Tuo tikslu nacionalinė antidopingo organizacija rengia nacionalinę antidopingo programą ir teikia ją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai įvertinti. Sprendimą dėl nacionalinės antidopingo organizacijos nacionalinėje antidopingo programoje numatytų veiklų finansavimo priima švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
9 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Kriterijai, kuriuos atitinkantis juridinis asmuo turi teisę gauti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti
1. Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;
2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tos sporto šakos tarptautinė tos sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės biudžeto lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą);
3) per paskutinius 4 metus iki kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl aukšto meistriškumo sporto programos finansavimo dienos ne mažiau kaip vienas federacijos atstovaujamos sporto šakos (sporto šakos disciplinos) sportininkas atstovavo Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinėse varžybose ir (ar) Europos žaidynėse, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ir (ar) Europos žaidynės) ar patekti į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;
4) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės sporto šakos federacijos (arba, kai yra tarptautinės sporto šakos federacijos leidimas, – narė tarptautinės sporto šakos federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančios nare tos atstovaujančios sporto šakos tarptautinės sporto šakos federacijos), kuri:
c) per paskutinius 4 metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos į jį varžybomis į jį dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;
d) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos (disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje, palaikančia santykius su tarptautine sporto šakos (sporto šakos (disciplinos) federacija (arba, kai yra tarptautinės sporto šakos federacijos leidimas – su tarptautine sporto šakos federacija, kuruojančia tik konkrečią sporto šakos discipliną);
5) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintas plėtojamos sporto šakos sporto varžybų saugumo taisykles;
6) turi savo įstatuose nustatyta tvarka turi patvirtintą etikos kodeksą ir veiklos dokumentuose yra įtvirtinusi atsakomybę už etikos ir Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, manipuliavimą sporto varžybomis, brutalų elgesį sporto varžybų metu bei vykdydama veiklą laikosi šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų;
7) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą strateginį veiklos planą, kuriame numatyti sporto šakos federacijos tikslai ir planuojami rezultatai per artimiausių 4 metų laikotarpį ir su kuriuo turi derėti sporto šakos federacijos teikiama aukšto meistriškumo sporto programa;
8) turi sporto šakos federacijos interneto svetainėje skelbti (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti) einamųjų kalendorinių metų: federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių nacionalinių rinktinių sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus, jeigu sporto šakos federacija tokius yra nustačiusi), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, aukšto meistriškumo sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto lėšų, aukšto meistriškumo sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas;
9) turi įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio (nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų bendrąjį finansavimą aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti;
10) sporto šakos federacijos steigimo ar kituose dokumentuose yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant maksimalų galimą iš eilės einančių kadencijų skaičių tam pačiam asmeniui.;
11) yra atlikusi praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą ir yra pateikusi nepriklausomo auditoriaus išvadą (išskyrus neigiamą išvadą);
12) yra suformavusi nacionalinę rinktinę, vadovaudamasi savo patvirtintais ir viešai paskelbtais objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais nacionalinės rinktinės sudarymo kriterijais, bei sudariusi sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas ir (ar) gauna valstybės stipendiją.
2. Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytoms aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6–102 punktuose nustatyti kriterijai, išskyrus intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimui vadovaujančią organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas reikalavimas savo veiklos dokumentuose įtvirtinti atsakomybę už Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, be to, tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos, kurių narėmis yra olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, turi būti pripažinusios Pasaulinį antidopingo kodeksą.
3. Nacionalinėei antidopingo organizacijai, siekiantičiai gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžeto lėšų nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti, privalo atitikti nacionalinės antidopingo organizacijos statusą, kaip jis suprantamas Pasauliniame antidopingo kodekse, ir jai mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 7–10 punktuose nustatyti kriterijai.“
2. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) sporto šakos federacijos steigimo ar kituose dokumentuose yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant maksimalų galimą iš eilės einančių kadencijų skaičių 4 kadencijas po 2 metus arba 2 kadencijas po 4 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus.;“.
10 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Finansavimo valstybės biudžeto lėšomis neskyrimo pagrindai ir išmokėtų lėšų grąžinimas
1. Valstybės biudžeto lėšos sporto fizinio aktyvumo projektams, sporto bazių pagerinimo projektams, tarptautinių sporto varžybų projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti negali būti skiriamos, jeigu:
2) juridinis ar kitas asmuo nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu (išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidėtas ir (arba) išdėstytas per tam tikrą laikotarpį ir šio sprendimo pagrindu sudaryta nevyriausybinės organizacijos ar kito asmens ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis);
3) juridiniam ar kitam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į sporto fizinio aktyvumo projektui, sporto bazių pagerinimo projektui, tarptautinių sporto varžybų projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas, juridinis asmuo yra likviduojamas arba dėl juridinio ar kito asmens pradėtos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į sporto fizinio aktyvumo projektui, sporto bazių pagerinimo projektui, tarptautinių sporto varžybų projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas;
4) juridinis ar kitas asmuo, prašydamas valstybės biudžeto lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;
5) juridinis ar kitas asmuo, naudodamas valstybės biudžeto lėšas buvo neįvykdęs valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės institucija, priimančia sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo sporto fizinio aktyvumo projektams, sporto bazių pagerinimo projektams, tarptautinių sporto varžybų projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimas arba valstybės institucija yra gavusi informaciją apie kitų valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių su kitomis valstybės institucijomis neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių pažeidimas, ir nuo šių pažeidimų paaiškėjimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; šis punktas netaikomas, jeigu nuo esminių valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties sąlygų pažeidimo padarymo dienos iki jo paaiškėjimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai;
6) juridinis ar kitas asmuo prašo skirti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, tačiau šios programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu arba tos sporto šakos tarptautinė sporto šakos federacija nepripažįsta Pasaulinio antidopingo kodekso arba neįgyvendina nacionalinių antidopingo taisyklių;
7) juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo vadovas nariai, asmuo, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens apskaitą,:
a) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkiusų ar labai sunkiusų nusikaltimusą arba tyčinius nusikaltimusą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, arba už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veiklas veikas arba veikas, susijusias su dopingo medžiagų neteisėtu disponavimu, platinimu ar lenkimu jas vartoti, arba jam yra skirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą už minėtas nusikalstamas veikas ir nuo jos skyrimo nepraėjo vieni metai;
b) yra baustas administracine nuobauda arba jam yra pritaikytos administracinio poveikio priemonės už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos, viešųjų pirkimų, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos, apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir nuo jų skyrimo nepraėjo vieni metai;
8) juridinis asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nepraėjo 10 metų nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos.;
2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsiranda po sprendimo skirti valstybės biudžeto lėšų sporto fizinio aktyvumo projektui, sporto bazių pagerinimo projektui, tarptautinių sporto varžybų projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti priėmimo, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas sustabdomas, o šiomis aplinkybėmis išmokėtos valstybės biudžeto lėšos atitinkamai finansavimą skyrusių institucijų ar įstaigų nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus turi būti grąžintos į valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą valstybės iždo sąskaitą; jų negrąžinus, išmokėtos lėšos išieškomos. Jeigu aplinkybės išnyksta nepasibaigus sporto fizinio aktyvumo projekto, sporto bazių pagerinimo projekto, tarptautinių sporto varžybų projekto ar aukšto meistriškumo sporto programos įgyvendinimo terminui, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas atnaujinamas sporto fizinio aktyvumo projektams, sporto bazių pagerinimo projektams, tarptautinių sporto varžybų projektams ar toms aukšto meistriškumo sporto programos priemonėms, kurių vykdymo terminai nėra pasibaigę, įgyvendinti; priešingu atveju priimamas sprendimas nutraukti valstybės biudžeto lėšų mokėjimą sporto fizinio aktyvumo projektui, sporto bazių pagerinimo projektui, tarptautinių sporto varžybų projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti.“
2. Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Finansavimo valstybės biudžeto lėšomis neskyrimo pagrindai ir išmokėtų lėšų grąžinimas
1. Valstybės biudžeto lėšos sporto fizinio aktyvumo projektams, sporto bazių pagerinimo projektams, tarptautinių sporto varžybų projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti negali būti skiriamos, jeigu:
2) juridinis ar kitas asmuo nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu (išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidėtas ir (arba) išdėstytas per tam tikrą laikotarpį ir šio sprendimo pagrindu sudaryta nevyriausybinės organizacijos ar kito asmens ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis);
3) juridiniam ar kitam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į sporto fizinio aktyvumo projektui, sporto bazių pagerinimo projektui, tarptautinių sporto varžybų projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas, juridinis asmuo yra likviduojamas arba dėl juridinio ar kito asmens pradėtos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į sporto fizinio aktyvumo projektui, sporto bazių pagerinimo projektui, tarptautinių sporto varžybų projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas;
4) juridinis ar kitas asmuo, prašydamas valstybės biudžeto lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;
5) juridinis ar kitas asmuo, naudodamas valstybės biudžeto lėšas buvo neįvykdęs valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės institucija, priimančia sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo sporto fizinio aktyvumo projektams, sporto bazių pagerinimo projektams, tarptautinių sporto varžybų projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimas arba valstybės institucija yra gavusi informaciją apie kitų valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių su kitomis valstybės institucijomis neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių pažeidimas, ir nuo šių pažeidimų paaiškėjimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; šis punktas netaikomas, jeigu nuo esminių valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties sąlygų pažeidimo padarymo dienos iki jo paaiškėjimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai;
6) juridinis ar kitas asmuo prašo skirti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, tačiau šios programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu arba tos sporto šakos tarptautinė sporto šakos federacija nepripažįsta Pasaulinio antidopingo kodekso arba neįgyvendina nacionalinių antidopingo taisyklių;
7) juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo vadovas nariai, asmuo, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens apskaitą,:
a) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkiusų ar labai sunkiusų nusikaltimusą arba tyčinius nusikaltimusą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, arba už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veiklas veikas arba veikas, susijusias su dopingo medžiagų neteisėtu disponavimu, platinimu ar lenkimu jas vartoti, arba jam yra skirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą už minėtas nusikalstamas veikas ir nuo jos skyrimo nepraėjo vieni metai;
b) yra baustas administracine nuobauda arba jam yra pritaikytos administracinio poveikio priemonės už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos, viešųjų pirkimų, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos, apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir nuo jų skyrimo nepraėjo vieni metai;
8) juridinis asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nepraėjo 10 metų nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos.;
9) juridinis asmuo Sporto registrui neteikia duomenų ir nėra įregistravęs objektų Vyriausybės nustatyta tvarka;
2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsiranda po sprendimo skirti valstybės biudžeto lėšų sporto fizinio aktyvumo projektui, sporto bazių pagerinimo projektui, tarptautinių sporto varžybų projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti priėmimo, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas sustabdomas, o šiomis aplinkybėmis išmokėtos valstybės biudžeto lėšos atitinkamai finansavimą skyrusių institucijų ar įstaigų nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus turi būti grąžintos į valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą valstybės iždo sąskaitą; jų negrąžinus, išmokėtos lėšos išieškomos. Jeigu aplinkybės išnyksta nepasibaigus sporto fizinio aktyvumo projekto, sporto bazių pagerinimo projekto, tarptautinių sporto varžybų projekto ar aukšto meistriškumo sporto programos įgyvendinimo terminui, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas atnaujinamas sporto fizinio aktyvumo projektams, sporto bazių pagerinimo projektams, tarptautinių sporto varžybų projektams ar toms aukšto meistriškumo sporto programos priemonėms, kurių vykdymo terminai nėra pasibaigę, įgyvendinti; priešingu atveju priimamas sprendimas nutraukti valstybės biudžeto lėšų mokėjimą sporto fizinio aktyvumo projektui, sporto bazių pagerinimo projektui, tarptautinių sporto varžybų projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti.“
11 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
12 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Valstybės stipendijos mokėjimo sąlygos ir tvarka
1. Sportininkas turi teisę šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis gauti kas mėnesį mokamą valstybės stipendiją, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:
1) olimpinių žaidynių ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio čempionatas) 1–16 vietos laimėtoju;
2) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau – Europos čempionatas) ar Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), pasaulio jaunimo čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo čempionatas), jaunimo olimpinių žaidynių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–6 vietos laimėtoju;
3) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio neįgaliųjų čempionatas), Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtoju, ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos jaunimo čempionatų (toliau – Europos jaunimo čempionatas) 1–36 vietos laimėtoju;
4) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio jaunimo (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatas) ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų (toliau – Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatas) 1–3 vietos laimėtoju.
2. Valstybės stipendiją turi teisę gauti sportininkai:
1) olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojai – 2730 bazinių socialinių išmokų dydžio;
2) olimpinių žaidynių 2, 3 vietos, pasaulio čempionatų 1 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 2, 3 vietos laimėtojai – 236 bazinių socialinių išmokų dydžio;
3) olimpinių žaidynių 4–8 vietos, pasaulio čempionatų 2, 3 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 1 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 2, 3 4–6 vietos laimėtojai – 214 bazinės socialinės išmokos dydžio;
4) olimpinių žaidynių 9–12 vietos, pasaulio čempionatų 4–8 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai)
2–3 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 1720 bazinių socialinių išmokų dydžio;
5) olimpinių žaidynių 13–16 vietos, pasaulio čempionatų 9–12 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 158 bazinių socialinių išmokų dydžio;
6) pasaulio čempionatų 13–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 4–6 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos laimėtojai – 136 bazinių socialinių išmokų dydžio;
7) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 1 vietos laimėtojai – 912 bazinių socialinių išmokų dydžio;
8) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 2, 3 vietos ar Europos jaunimo čempionatų 1 vietos laimėtojai – 58 bazinių socialinių išmokų dydžio;
9) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 4–6 vietos, Europos jaunimo čempionatų 2, 3 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 36 bazinių socialinių išmokų dydžio;
3. Jeigu yra kelios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, sportininkas turi teisę vienu metu gauti tik vieną valstybės stipendiją jo pasirinkimu.
4. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 1–3 vietos, pasaulio čempionatų, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–3 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos.
5. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 4–16 vietos, paralimpinių, kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos ar pasaulio čempionatų 2–6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 2, 3 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti 4 metus nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas atitinkamas laimėjimas, paskutinės dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki tos dienos, kol sueis 4 metų terminas skaičiuojant nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas atitinkamas laimėjimas, paskutinės dienos.
6. Sportininkas, tapęs pasaulio čempionatų 7–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos, pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 1–6 vietos, Europos jaunimo čempionatų 1–36 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti iki kitoų tos pačios kategorijos sporto renginio tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po to sporto renginio tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriameose buvo pasiektas atitinkamas laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metus, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki kitoų tos pačios kategorijos sporto renginio tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po to sporto renginio tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriameose buvo pasiektas atitinkamas laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos).
7. Jeigu paskutiniaisiais valstybės stipendijos, paskirtos vadovaujantis šio straipsnio 5 ar 6 dalimi, mokėjimo metais turėjęs vykti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sporto renginys, kuriame turėtų galimybę dalyvauti stipendiją gaunantis sportininkas, nukeliamas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo šį sporto renginį šias tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas organizuojančių subjektų valios, valstybės stipendijos mokėjimas pratęsiamas iki kitoų tos pačios kategorijos sporto renginio tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose pasiekto laimėjimo pagrindu sportininkui mokama valstybės stipendija, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo paskutinės valstybės stipendijos, paskirtos pagal šio straipsnio 5 ar 6 dalį, mokėjimo dienos). Jeigu sportininkas pratęstos stipendijos gavimo laikotarpiu nedalyvauja bent vienamose iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytoseų sporto renginių tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, kuriamose jis turėjo galimybę dalyvauti, sportininkas išmokėtą pratęstą valstybės stipendiją grąžina Vyriausybės įgaliotai institucijai, o jos negrąžinus, valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka. Išmokėta pratęsta valstybės stipendija nėra grąžinama, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytamose sporto renginyje tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose nedalyvaujama dėl aplinkybių, kurių sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.
8. Sportininkui šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valstybės stipendija neskiriama, o paskirtoji nemokama, kai atsiranda bent viena iš šių aplinkybių:
2) jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) valstybės stipendijos gavimo metu sportininkas manipuliuoja sporto varžybomis, pažeidžia antidopingo taisykles ir už šiuosį pažeidimusą jam buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikytos tik atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, valstybės stipendija nemokama nuo šių sankcijų paskyrimo įsigaliojimo pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, ir valstybės stipendija nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau);
5) jeigu laimėjimas, kurio pagrindu buvo skirta valstybės stipendija, buvo anuliuotas dėl manipuliavimo sporto varžybomis, antidopingo taisyklių pažeidimo;
6) valstybės stipendijos gavimo metu nustatoma, kad sportininkas pažeidė antidopingo taisykles ir už tai jam buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, antidopingo organizacijos sankcijos. arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikytos tik antidopingo organizacijos sankcijos, Vvalstybės stipendija nemokama nuo atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, šių sankcijosų už šį pažeidimą paskyrimo įsigaliojimo pradžios iki josų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir antidopingo organizacijos sankcijos, valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar antidopingo organizacijos sankcijos, ir valstybės stipendija nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba antidopingo organizacijos sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau);
7) jis, pasiekdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laimėjimą, nurungė mažiau varžovų, negu nurodyta šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje;
9. Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybės stipendijas iš valstybės biudžeto lėšų skiria ir moka Vyriausybės įgaliota institucija.
10. Sportininkas privalo pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybės stipendiją mokančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai apie šio straipsnio 8 dalyje nurodytas aplinkybes per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo. Jeigu apie šias aplinkybes laiku nepranešama ir dėl to valstybės stipendija permokama, permokėtos valstybės stipendijos sumą sportininkas privalo grąžinti Vyriausybės įgaliotai institucijai, o jos negrąžinus, permokėtos valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka.
11. Šio straipsnio 8 dalies 5 punkte nurodytu atveju sportininkas privalo grąžinti visą anuliuotų laimėjimų pagrindu jam išmokėtos valstybės stipendijos sumą, o jos negrąžinus, išmokėtos valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka.
12. Sportininkas apie baigiamą karjerą informuoja Vyriausybės įgaliotą instituciją švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
13 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 25 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) jis rentos gavimo metu manipuliuoja sporto varžybomis ir už šį pažeidimą jam buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikytos tik atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, renta nemokama nuo šių sankcijų paskyrimo įsigaliojimo pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, rentos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, ir renta nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau);“.
2. Pakeisti 25 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) rentos gavimo metu sportininko karjerą baigusiam asmeniui buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, antidopingo organizacijos sankcijos už antidopingo taisyklių pažeidimus. arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą asmeniui buvo pritaikytos tik antidopingo organizacijos sankcijos, Rrenta nemokama nuo atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, šių sankcijosų už šį pažeidimą paskyrimo įsigaliojimo pradžios iki josų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už pažeidimą asmeniui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir antidopingo organizacijos sankcijos, rentos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar antidopingo organizacijos sankcijos, ir renta nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba antidopingo organizacijos sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau);“.
14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnį, 7 straipsnio 2 dalį, 8 ir 9 straipsnius, 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnį ir šio straipsnio 14 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.
2. Šio įstatymo 5 ir 8 straipsniai, 9 straipsnio 1 dalis ir 11 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.
6. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnio 2 dalis ir 10 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.
7. Sporto projektai, dėl kurių finansavimo Sporto rėmimo fondo lėšomis buvo sudarytos Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų įgyvendinimo sutartys, įskaitant pagal 2021 metų kvietimą teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sudarytas sutartis, ir nebaigti įgyvendinti iki šio įstatymo įsigaliojimo, administruojami ir baigiami įgyvendinti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.
8. Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu ir nurodytam laikotarpiui valstybės biudžeto lėšos neskiriamos ir tiems juridiniams asmenims, kurie pateikė fizinio aktyvumo projektus ar sporto bazių pagerinimo projektus, tačiau su jais valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartys dėl sporto projektų įgyvendinimo, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, buvo nutrauktos dėl šių sutarčių neįvykdymo su ta pačia valstybės institucija, priėmusia sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo sporto projektams, ar netinkamo jų įvykdymo ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių pažeidimas.
9. Aukšto meistriškumo sporto programos, kurioms buvo skirtos valstybės biudžeto lėšos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos įgyvendinti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.
10. Asmenų prašymai dėl valstybės stipendijų skyrimo, pateikti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 24 straipsnio nuostatas ir nebaigti nagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimus dėl jų priima Vyriausybės įgaliota institucija pagal šio įstatymo 12 straipsnio nuostatas.
11. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos valstybės stipendijos, šios valstybės stipendijos toliau mokamos pagal šio įstatymo 12 straipsnio nuostatas.
12. Asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo pasiekę laimėjimus, kurie įsigaliojus šiam įstatymui suteikia teisę gauti valstybės stipendiją, prašymus valstybės stipendijai gauti turi teisę pateikti per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šiems asmenims valstybės stipendija būtų mokama nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas atitinkamas laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metus (skaičiuojant nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos), jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Jeigu asmuo dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki kito tos pačios kategorijos sporto renginio, kuris vyksta po to sporto renginio, kuriame buvo pasiektas atitinkamas laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos).
13. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras gali papildomai skirti valstybės biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų parengtoms 2021 metų aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti ir nustatyti terminą aukšto meistriškumo sporto programoms papildyti 2021 metais, prireikus nustatyti tikslą, kuriam skiriamos papildomos valstybės biudžeto lėšos, už kurias atsiskaitoma iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia Vyriausybės nustatyta tvarka.