LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
žMOGAUS TEISIŲ kOMITETO
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ ĮSTATYMŲ LEIDYBOS INICIATYVOS
KONSTITUCINIO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3268
2023-12-20 Nr. 112-P- 41
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kepenis, nariai: Vytautas Bakas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė.
Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnio patarėja Vaida Rudėnaitė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vyresnioji patarėja Mėta Matuzevičienė, patarėja Sandra Vasiulytė-Maliaukė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data
|
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
|
|
|
|
1. Projektu siūloma Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstituciniame įstatyme numatyti galimybę piliečiams, įgyvendinant konstitucinę įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, teikti Seimui ne tik įstatymų (kaip nustatyta galiojančiame Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme), bet ir kitų Seimo priimamų norminių teisės aktų projektus (2 straipsnio 4 dalis). Projekto aiškinamajame rašte pažymėta, kad tai siūloma atsižvelgiant, be kita ko, į Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatas, pagal kurias konstitucinė įstatymų leidybos iniciatyvos teisės samprata apima ne tik įstatymo galią ir formą turinčių teisės aktų, bet ir kitų Seimo teisės aktų priėmimo iniciatyvos teisę (kuo dar, be šio nutarimo nuostatų, grindžiamas aptariamas siūlymas, projekto aiškinamajame rašte neatskleista). Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 68 straipsnio nuostatų negalima aiškinti taikant vien lingvistinį metodą, pažodžiui, esą šiame straipsnyje nurodytieji subjektai gali inicijuoti tik įstatymo galią ir formą turinčių teisės aktų priėmimą Seime; šios konstitucinės nuostatos reiškia, kad tik Konstitucijos 68 straipsnyje nurodyti subjektai turi įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų priėmimo iniciatyvos teisę, išskyrus pačioje Konstitucijoje nustatytus atskirus atvejus. Atsižvelgiant į šias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, neaišku, kodėl projektu siūloma nustatyti 50 tūkstančių piliečių teisę teikti Seimui, be įstatymų, tik norminių, o ne visų kitų Seimo teisės aktų projektus (išskyrus, aišku, iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis, kai įgaliojimus teikti Seimui tam tikrų teisės aktų projektus turi tik konkretūs įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektai).
|
Nepritarti |
Manytina, kad nėra pagrindo (argumentų) išplėsti piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, suteikiant teisę piliečiams teikti Seimui ir kitų (ne tik norminių) Seimo teisės aktų projektus. Pastebėtina, kad Konstitucijos 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta piliečių teisė teikti Seimui „įstatymo projektą“, kuri, net atsižvelgus į Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatas, neturėtų būti aiškinama pernelyg plačiai, kaip apimanti ir nenorminius Seimo priimamus teisės aktus. Taip pat įvertinus ir tai, kad piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimo procesas yra ilgas, reikalaujantis gana daug sąnaudų, įtraukiantis didelį piliečių skaičių, manytina, kad piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė turėtų būti siejama su ypač svarbių visuomenei teisės aktų projektų teikimu. Kartu pastebėtina, kad nenorminiai Seimo priimami teisės aktai dažniausiai atskleidžia Seimo požiūrį/poziciją tam tikrais politiniais klausimais, pavyzdžiui, dėl karo Ukrainoje, arba jais išreiškiamas pritarimas/nepritarimas, pavyzdžiui, ataskaitai ir pan. |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
|
|
|
|
Projektu siūloma nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus vertinti, ar piliečių teikiamo teisės akto projekto nuostatomis nepaneigiami iš Konstitucijos kylantys reikalavimai (9 straipsnio 1 dalis), ir neregistruoti iniciatyvinės grupės, jeigu, šios komisijos vertinimu, projekto nuostatomis paneigiami šie reikalavimai (9 straipsnio 6 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad kitaip nei tuo atveju, kai piliečiai įgyvendina referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę, įgyvendinant piliečių įstatymų leidybos ar Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisę teisės akto projektas teikiamas Seimui svarstyti ir spręsti dėl jo priėmimo. Svarstant įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų projektus Seime pagal Seimo statutą yra vykdoma privaloma vidinė prevencinė jų konstitucingumo kontrolė, užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie galėtų prieštarauti Konstitucijai. Jeigu Konstitucijos pakeitimo ar kito įstatymo projektas piliečių yra teikiamas priimti referendumu, Seimas to projekto nesvarsto ir nevertina, taigi tik Vyriausioji rinkimų komisija, kaip įgaliojimus organizuoti referendumą turinti institucija, gali įvertinti piliečių referendumui teikiamo projekto atitiktį Konstitucijai ir užkirsti kelią referendumu priimti jai prieštaraujantį įstatymą. Atsižvelgiant į šį esminį piliečių pateiktų Konstitucijos pakeitimo ar kitų įstatymų projektų priėmimo referendumu ir Seime skirtumą, diskutuotina, ar Vyriausiajai rinkimų komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai užkirsti kelią piliečiams įgyvendinti įstatymų leidybos ar Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisę, nusprendus, kad jų teikiamas projektas neatitinka Konstitucijos, kai atitikties Konstitucijai kontrolė gali būti veiksmingai atlikta jau įgyvendinus šią konstitucinę piliečių teisę, t. y. Seime įregistravus piliečių pateiktą projektą.
|
Nepritarti |
Teikimo įstatymo projekte Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) pareiga vertinti iniciatyvinės grupės teikiamo teisės akto projekto atitiktį iš Konstitucijos kylantiems reikalavimams nustatyta atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. KT36-N10/2014 nuostatą, kad VRK turi vertinti iniciatyvinės grupės siūlomo priimti įstatymo projekto turinį, taip pat į Referendumo konstitucinio įstatyme (toliau – RKĮ) nustatytą analogišką VRK pareigą. Pastebėtina, kad nėra ginčijama VRK pareiga vertinti atitiktį Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytiems reikalavimams, nors kai kurie iš jų kyla arba sietini su Konstitucijoje įtvirtintais reikalavimais. Nesutiktina, kad Seimas piliečių pateikiamo siūlymo referendumui atveju nesvarsto (o šiuo atveju svarstytų) ir iš viso negali vertinti projekto ir užkirsti kelio referendumu priimti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą. Pastebėtina, kad net referendumui pateikiamo siūlymo atveju Seimas priima arba nepriima nutarimą dėl referendumo paskelbimo. Be to, tokį Seimo nutarimą galima skųsti Konstituciniam Teismui. |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
|
|
|
|
Konstitucinio Teismo aktuose pažymėta, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisė įgyvendinama pateikiant Seimui įstatymo projektą; kai įstatymų leidybos iniciatyvos teisės Seime subjektas pateikia įstatymo projektą, Seimui iškyla pareiga pradėti jį svarstyti (2005 m. sausio 19 d., 2011 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2018 m. birželio 29 d. nutarimai); Seimo įgaliojimų įgyvendinimas priimant kitus Seimo teisės aktus taip pat gali būti inicijuojamas tik pateikiant Seimui atitinkamo teisės akto projektą, kurį Seimas privalo pradėti svarstyti (2018 m. birželio 29 d. nutarimas). Taigi pagal Seimo statutą įregistravus įstatymo ar kito Seimo teisės akto projektą Seime, įstatymų leidybos iniciatyvos teisė yra įgyvendinta, Seimui kyla pareiga pradėti svarstyti jam pateiktą projektą ir prasideda antroji įstatymų leidybos proceso stadija – įstatymų projektų svarstymo stadija. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Konstitucijos 76 straipsnio nuostatą, pagal kurią Seimo darbo tvarka turi būti nustatoma Seimo statute, pažymėtina, jog įstatymų ir kitų Seimo priimamų teisės aktų projektų svarstymas ir priėmimas Seime neturėtų būti projektu teikiamo konstitucinio įstatymo (kuriuo reguliuotini svarbiausi piliečių įstatymų leidybos ir Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisių įgyvendinimo santykiai) reguliavimo objektas. Todėl siūlome atsisakyti projekto VI skyriuje „Piliečių teikiamo teisės akto projekto svarstymas“ numatyto teisinio reguliavimo, paliekant projektų svarstymo ir priėmimo procedūras sureguliuoti Seimo statute. Jeigu projektu teikiamame konstituciniame įstatyme, kuris turėtų aukštesnę galią nei Seimo statutas, vis dėlto būtų norima nustatyti tam tikrus esminius piliečių pateiktų projektų svarstymo ir priėmimo Seime procedūrų ypatumus, kurie saistytų Seimą jam Seimo statute detaliai reglamentuojant šias procedūras, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra teisinio poreikio nustatyti tokių reikalavimų, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ir tiesiogiai saisto įstatymų leidėją, pavyzdžiui, kad Seimas privalo svarstyti piliečių pateiktą projektą (projekto 25 straipsnio 1 dalis; Konstitucijos 68 straipsnio 2 dalis), kad svarstant Seime Konstitucijos pakeitimo įstatymų projektus gali būti daromi tik neesminiai, t. y. iš esmės nekeičiantys pateikto projekto turinio, pakeitimai, kuriais siekiama Konstitucijos pataisos projekto tekstą geriau suredaguoti lietuvių kalbos ir teisinės technikos požiūriu, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties patikslinti ar sukonkretinti siūlomas formuluotes (projekto 25 straipsnio 3 dalis; žr. Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimą, Seimo statuto 170 straipsnio 6 dalies 2 punktą, 8 ir 9 dalis), ir pan. Kartu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nustačius projekto 24 straipsnyje siūlomą teisinį reguliavimą, pagal kurį piliečių teikiamas projektas turėtų būti pateiktas artimiausiame Seimo posėdyje, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas galėtų neturėti galimybės įvertinti to projekto, be kita ko, atitikties Konstitucijai aspektu (žr. Seimo statuto 136 straipsnio 2 dalį), ir galėtų būti sutrikdyta Seimo vidinės prevencinės projekto konstitucingumo kontrolės procedūra (žr. Seimo statuto 138 straipsnio 2 dalį). |
Pritarti iš dalies |
Atsižvelgiant į tai, kad teikiamo konstitucinio įstatymo teisinė galia yra aukštesnė už Seimo statuto, taip pat į tai, kad tam tikros Konstitucijos nuostatos yra išaiškintos Konstitucinio Teismo aktuose, įstatymo projekte Konstitucijos nuostatos detalizuojamos, nustatant pagrindinius, su jų įgyvendinimu susijusius, principus (parodant iniciatyvinės grupės ir Seimo teisių ir pareigų santykį), kurių taikymo tvarka turėtų būti detalizuota Seimo statute.
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, siūlytina KĮ projekto 25 straipsnio 3 dalies antrąjį sakinį patikslinti, nesiejant jo su konkretaus Seimo struktūrinio padalinio teisėmis ir jį pakeičiant taip: „
|
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
1 |
2 |
|
|
Projekto 1 straipsnio 2 dalyje atsisakytina perteklinių žodžių „su teisėkūra susijusi“, o vietoj žodžio „įtvirtinta“ įrašytinas žodis „nustatyta“ (plg. su Peticijų konstitucinio įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi). |
Pritarti |
|
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
2 |
3 |
|
|
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo ar kito Seimo teisės akto priėmimo iniciatyva reiškia atitinkamo teisės akto projekto pateikimą Seimui, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūlomo apibrėžti termino „piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos projektas“ ir jo trumpinio „iniciatyvos projektas“ nereikėtų atsisakyti kaip iš esmės tautologinių; diskutuotina, ar vietoj šio termino negalėtų būti apibrėžtas (jeigu tai apskritai reikalinga) ir vietoj nurodyto trumpinio vartojamas, pavyzdžiui, terminas „piliečių teikiamas projektas“. |
Nepritarti |
Iniciatyvinė grupė, teikdama prašymą ją įregistruoti, išreiškia ketinimą įgyvendinti piliečių įstatymų leidybos arba Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisę (toliau kartu – iniciatyvos teisė) ir pateikia atitinkamo teisės akto projektą. Toks projektas, kol dėl jo dar nėra surinktas reikiamas skaičius piliečių parašų ir kol jis nėra pateiktas Seimui, negali būti vadinamas „piliečių teikiamu teisės akto projektu“. Todėl įstatymo projektu siūloma iniciatyvinės grupės teikiamą teisės akto projektą iki kol bus surinkti piliečių parašai vadinti „piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos projektu (toliau – iniciatyvos projektas)“, o juos surinkus ir pateikus Seimui – „piliečių teikiamu teisės akto projektu“. |
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
2 |
4 |
|
|
Projekto 2 straipsnio 4 dalyje prieš žodį „projektą“ išbrauktini žodžiai „ar jo pakeitimo, papildymo ar pripažinimo netekusiu galios“, nes konstrukcijos „pakeitimo projektas“, „papildymo projektas“, „pripažinimo netekusiu galios projektas“ yra ne tik perteklinės, bet ir teisiškai netikslios. |
Pritarti |
|
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
2 |
5 |
|
|
Projekto 2 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „Konstitucijos keitimo ar papildymo įstatymo“ siūlytume įrašyti tikslią formuluotę „Konstitucijos nuostatų pakeitimo, pripažinimo netekusiomis galios ar jos papildymo įstatymo“ (arba, priešingai, – lakonišką formuluotę „Konstitucijos pakeitimo įstatymo“). |
Pritarti |
|
|
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
3 |
1 |
|
|
Projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio siūlome pakoreguoti, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija negali „užtikrinti“ piliečių įstatymų leidybos ir Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisių įgyvendinimo, ir šią nuostatą išdėstyti, pavyzdžiui, taip: „Vyriausioji rinkimų komisija vykdo šiuos su iniciatyvos teisės įgyvendinimu susijusius įgaliojimus:“. |
Pritarti |
|
|
9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
3 |
1 |
1 |
|
Projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte prieš žodį „prašymus“ vietoj žodžių „iniciatyvinės grupės“ įrašytini žodžiai „iniciatyvinių grupių“.
|
Pritarti |
|
|
10. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
3 13 14 16 |
1 8 1 1 |
4 |
|
Siekiant teisinio reguliavimo dėstymo glaustumo, projekto 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 16 straipsnio 1 dalyje atsisakytina perteklinių žodžių „ir elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape“, o projekto 13 straipsnio 8 dalyje ir 14 straipsnio 1 dalyje – „ar elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape“, nes šiose nuostatose nebūtina atskirai paminėti elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo, kuris pagal savo prasmę patenka į sąvokos „piliečių parašų rinkimo lapai“ turinį.
|
Nepritarti |
Siūlomame įstatymo projekte numatytos skirtingos sąvokos – „piliečių parašų rinkimo lapai“ ir „elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapas“ – negali būti tapatinamos (viena nepatenka į kitos turinį). KĮ projekte nėra įvestas bendras trumpinys, skirtas apibūdinti šias sąvokas kartu. Šių sąvokų išskyrimas įstatymo projekte reikalingas dėl to, kad VRK iniciatyvinei grupei išduoda piliečių parašų rinkimo lapus ir sudaro galimybę piliečiams pasirašyti elektroniniu būdu elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape (jo neišduoda), taip pat KĮ projekte, atsižvelgiant į tai, numatyta skirtinga piliečių parašų rinkimo tvarka išduotuose piliečių parašų rinkimo lapuose ir elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape, skirtinga surinktų piliečių parašų patikra ir kita. |
|
11. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
3 |
1 |
5 |
|
Projekto 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj žodžių „pažeidimo faktus“ ir „pažeidimo faktų“ įrašytini žodžiai atitinkamai „pažeidimus“ ir „pažeidimų“.
|
Pritarti |
|
|
12. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
3 |
1 |
6 |
1 |
Projekto 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte (pirmą kartą) minimi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai „dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo“ kaip tam tikra šios komisijos sprendimų rūšis, atskira nuo šios dalies 3 punkte numatytų sprendimų „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo“. Vis dėlto, kaip matyti iš projekto 18 straipsnio, Vyriausioji rinkimų komisija, sprendime dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo konstatavusi, kad iniciatyvos teisė neįgyvendinta nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus arba nustačius šiurkštų įstatymo pažeidimą, taip pat turėtų išregistruoti iniciatyvinę grupę. Tačiau toks sprendimas pagal projekto nuostatas kažkodėl nelaikomas „sprendimu dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo“, kurio priėmimas reglamentuojamas projekto 11 straipsnyje ir „kuriuo remiantis grupės iniciatyva turėtų būti laikoma nutrūkusia“ (jeigu iniciatyvinės grupės nariui atšaukus savo parašą šios grupės narių liktų mažiau negu nustatytas minimalus jų skaičius arba jeigu iniciatyvinė grupė per nustatytą terminą nepaskirtų naujo koordinatoriaus). „Nutrūkus“ iniciatyvinės grupės iniciatyvai, piliečių iniciatyvos teisė taip pat liktų „neįgyvendinta“, taigi nėra visiškai aišku, kuo grindžiamas siūlymas iš esmės panašaus turinio sprendimus vadinti skirtingai. Mūsų nuomone, siekiant išvengti klaidinančios painiavos, visi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, kuriais išregistruojama iniciatyvinė grupė, vadintini sprendimais „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo“, o nurodant kurį nors vieną iš jų patikslintina, kokiu pagrindu jis priimtas (pavyzdžiui, projekto 9 straipsnio 6 dalies 7 punkte, 18 straipsnio pavadinime ir 2 dalyje, 21 straipsnyje – „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, neįgyvendinus iniciatyvos teisės“ arba, geriau, „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus arba nustačius šiurkštų šio įstatymo pažeidimą“, „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, nustačius šiurkštų šio įstatymo pažeidimą“, „dėl šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo nustatymo ir iniciatyvinės grupės išregistravimo“, ar pan.). |
Nepritarti |
VRK sprendimai dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo yra tiesiogiai susiję ne su iniciatyvos teisę įgyvendinančio subjekto (iniciatyvinės grupės) buvimu, bet su pačiu iniciatyvos teisės įgyvendinimu, t.y. piliečių parašų rinkimu (iniciatyvinės grupės išregistravimas tokio sprendimo priėmimo atveju yra tik techninis dalykas). O sprendimų dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo priėmimo pagrindas nesiejamas tiesiogiai su piliečių parašų rinkimu, t.y. iniciatyvos teisės įgyvendinimu, bet susijęs su specialaus subjekto – iniciatyvinės grupės – atitiktimi KĮ projekte jam keliamiems reikalavimams. Iniciatyvinei grupei nebeatitinkant KĮ projekte jai keliamų reikalavimų, šios grupės iniciatyva turėtų būti laikoma nutrūkusia, ir tokiu atveju negali būti teigiama, kad iniciatyvinė grupė neįgyvendino iniciatyvos teisės. Atsižvelgus į Teisės departamento siūlymą visus minėtus VRK sprendimus pavadinti sprendimais dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, papildomai pavadinime nurodant jo priėmimo pagrindą, šių sprendimų pavadinimai būtų per ilgi ir painūs. Taip pat neaišku, kaip turėtų būti formuluojami įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų VRK sprendimų pavadinimai. |
|
13. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
3
|
1
|
7 |
|
Projekto 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj žodžių „įgyvendinimo užtikrinimu“ įrašytinas žodis „įgyvendinimu“, nes nėra įmanoma „užtikrinti“, kad piliečių įstatymų leidybos ar Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisė bus įgyvendinta. Analogiškai taisytina projekto 3 straipsnio 2 dalis. |
Pritarti |
|
|
14. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
3 |
1 |
8 |
|
Projekto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte vietoj žodžių „įgyvendinimui užtikrinti būtiną“ reikėtų įrašyti žodį „įgyvendinimo“. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad piliečių įstatymų leidybos ir Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisių įgyvendinimo tvarka būtų nustatyta projektu teikiamame konstituciniame įstatyme (projekto 1 straipsnis), taigi neaišku, ką pagal aptariamą punktą dar turėtų nustatyti Vyriausioji rinkimų komisija.
|
Nepritarti |
Įstatymo projekte, kaip numatyta Konstitucijoje, yra nustatoma iniciatyvos teisės įgyvendinimo tvarka, o VRK jos nustatyti neturi teisės ir gali nustatyti tik tvarką, susijusią su šiame įstatyme nustatytos tvarkos užtikrinimu. KĮ projekto aiškinamojo rašto 12 punkte dėl aiškumo yra nurodyta, kokius su iniciatyvos teisės įgyvendinimo užtikrinimu susijusius (įgyvendinant KĮ projektą) tvarkos aprašus (taisykles) VRK turės priimti arba pakeisti. |
|
15. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
3 |
1 |
9 |
|
Projekto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte vietoj žodžių „atlieka kitas <...> nustatytas funkcijas, susijusias <...>“ įrašytini žodžiai „vykdo kitus <...> nustatytus įg/aliojimus, susijusius <...>“. |
Pritarti |
|
|
16. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
3 |
2 |
|
|
Projekto 3 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „Atlikdama šiame įstatyme nustatytas funkcijas“ įrašytina formuluotė „Vykdydama šiame įstatyme nustatytus įgaliojimus“ (taip pat žr. šios išvados 8 pastabą). |
Pritarti |
|
|
17. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
4 |
1 |
1 |
|
Projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio atsisakytina perteklinio tikslų, kurių siekiant nustatoma Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga savo interneto svetainėje skelbti tam tikrą informaciją, dėstymo (išbrauktina formuluotė „Siekiant informuoti apie iniciatyvos teisės įgyvendinimą ir užtikrinti šios teisės įgyvendinimo skaidrumą ir sąžiningumą,“). |
Nepritarti |
Įstatyme turi būti nurodomi visi skelbimo (viešinimo) tikslai, todėl analogiškai kaip ir Peticijų konstitucinio įstatyme, šių įstatymo projekto nuostatų negalima vertinti kaip perteklinių. |
|
18. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
4 |
1 |
1 |
|
Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj formuluotės „kartu su juo pateikiama“ įrašytina formuluotė „kokie dokumentai pateikiami kartu su juo“. |
Pritarti |
|
|
19. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
4 |
1 |
4 |
|
Projekto 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą siūlytume išdėstyti taip: „konkretūs piliečių parašų dėl iniciatyvos projektų rinkimo terminai“. |
Nepritarti |
Šia įstatymo projekto nuostata buvo siekiama pabrėžti, kad VRK svetainėje turėtų būti skelbiami piliečių parašų rinkimo terminai dėl būtent konkrečių iniciatyvų projektų. Pritarus Teisės departamento siūlymui, žodis „konkretūs“ taptų perteklinis ir nebūtų užtikrintas siekis pabrėžti iniciatyvų projektus, dėl kurių konkrečiu metu yra renkami piliečių parašai. |
|
20. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
4 |
1 |
6 |
|
Pagal projekto 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje turėtų būti skelbiami šios komisijos sprendimai „dėl nustatytų piliečių papirkimo faktų, kartu skelbiant atliktų tyrimų išvadas ir piliečių papirkimą organizavusių asmenų vardus ir pavardes“. Turint mintyje tai, kad pagal projekto 17 straipsnį Vyriausioji rinkimų komisija turėtų įgaliojimus savo sprendimais nustatyti įvairius reikalavimų, susijusių su piliečių parašų rinkimu, perdavimu arba iniciatyvos projekto politine kampanija ar jos finansavimu, pažeidimus, neaišku, kodėl būtų skelbiami ne visi jos sprendimai dėl pažeidimų nustatymo ir informacija ne apie visus pažeidimus padariusius asmenis, o tik dėl vienos rūšies pažeidimo – papirkimo nustatymo priimti sprendimai ir informacija tik apie papirkimą „organizavusius“ asmenis. Keičiant projekto 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atitinkamai reikėtų pakeisti ir šio straipsnio 3 dalį.
|
Nepritarti |
Manytina, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos svetainėje turėtų būti skelbiami tik tokie Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, kurie turi esminę reikšmę iniciatyvos teisės įgyvendinimui.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalį Vyriausiosios rinkimų komisijos priimami sprendimai dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo, kai nustatytas šio įstatymo reikalavimų pažeidimas pripažįstamas šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, yra skelbiami visada. Taip pat siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą, skelbti visų kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų dėl pažeidimų nustatymo netikslinga. |
|
21. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
4 |
1 |
8 |
|
Pagal projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje turėtų būti skelbiama „Rinkimų kodekse, mutatis mutandis taikant jo nuostatas, nurodyta skelbtina informacija apie visus iniciatyvos projekto politinės kampanijos dalyvius“. Pažymėtina, kad Rinkimų kodekse nėra nuostatų apie piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos „projekto politinės kampanijos dalyvius“, jame nurodyta skelbtina informacija ne apie šios kampanijos, o apie rinkimų politinės kampanijos dalyvius. Atsižvelgiant į tai, ši nuostata tikslintina, išdėstant ją, pavyzdžiui, taip: „mutatis mutandis taikant Rinkimų kodekso nuostatas dėl informacijos apie rinkimų politinės kampanijos dalyvius skelbimo – informacija apie iniciatyvos <...> kampanijos dalyvius <...>“ arba geriau tiesiogiai nurodant, kokia informacija apie šios kampanijos dalyvius turėtų būti paskelbta (pavadinimas arba vardas, pavardė, statusas politinėje kampanijoje, kontaktiniai duomenys (telefono numeris, elektroninio pašto adresas), paskyros socialiniuose tinkluose). |
Pritarti |
|
|
22. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
4 |
1 |
8 |
|
Atsižvelgdami į tai, kad įstatymo ar kito Seimo teisės akto priėmimo iniciatyva reiškia atitinkamo teisės akto projekto pateikimą Seimui, manome, jog projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte (pirmą kartą) ir toliau projekto tekste vartojamose formuluotėse „iniciatyvos projekto politinė kampanija“ ir „iniciatyvos projekto agitacija“ vartojamas žodis „projekto“ yra perteklinis, ir siūlome jo atsisakyti. |
Nepritarti |
Kadangi įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama sąvoka „piliečių įstatymų leidybos iniciatyva (toliau – iniciatyva)“ reiškia ne atitinkamo teisės akto projekto pateikimą Seimui, o įregistruotos iniciatyvinės grupės ketinimą įgyvendinti iniciatyvos teisę, todėl nėra pagrindo siūlomai formuluotei. Manytina, kad vykdyti politinę kampaniją, įskaitant agitaciją, galima tik dėl iniciatyvos projekto, o ne dėl ketinimo. |
|
23. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
4 |
3 |
|
|
Projekto 4 straipsnio 3 dalyje, siekiant teisinio reguliavimo dėstymo glaustumo, vietoj formuluotės „sprendimus dėl nustatytų piliečių papirkimo faktų ir atliktų tyrimų išvadas“ įrašytina formuluotė „sprendimus ir išvadas“.
|
Nepritarti |
Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyti ne tik „sprendimai dėl nustatytų piliečių papirkimo faktų“, bet ir kiti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, todėl šioje dalyje numatant kitą nei įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatomą viešinimo terminą, siekiama atskirai reglamentuoti piliečių papirkimą organizavusių asmenų duomenų viešinimo terminą. Toks pats papirkimą organizavusių asmenų duomenų viešinimo terminas numatytas ir Referendumo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje. |
|
24. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
5 |
1 |
|
|
Projekto 5 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „pasirašymo“ įrašytinas žodis „priėmimo“.
|
Nepritarti |
Žodis „pasirašymo“ įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje įrašytas, atsižvelgiant į Vyriausiosios rinkimų komisijos pastabą ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 2 dalie nuostatą: „2. Teisės aktų nustatytus įgaliojimus turinčio subjekto pasirašytas teisės aktas, kuris yra Teisės aktų registro objektas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pasirašymo įregistruojamas ir paskelbiamas Teisės aktų registre, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytus Teisės aktų registro objektus.“ |
|
25. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
7 |
1, 2 |
|
|
Projekto 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėl teisinio tikslumo po žodžių atitinkamai „piliečiai“ ir „piliečių“ įrašytini kableliais išskirti žodžiai atitinkamai „turintys rinkimų teisę“ ir „turinčių rinkimų teisę“.
|
Nepritarti |
Projekto 1 straipsnio 1 dalyje yra įvestas trumpinys „(toliau – piliečiai)“, kuris reiškia rinkimų teisę turinčius Lietuvos Respublikos piliečius. |
|
26. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
7 |
2 |
|
|
Projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad siekiant įgyvendinti Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisę, iniciatyvinę grupę turėtų sudaryti ne mažiau kaip 10 piliečių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojantį Referendumo konstitucinį įstatymą, siekiant pateikti Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą priimti referendumu, t. y. įgyvendinti 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę, piliečių referendumo iniciatyvinė grupė turi būti sudaryta iš ne mažiau kaip 15 piliečių. Atsižvelgiant į tai, taip pat į projektu teikiamą siūlymą suvienodinti terminus 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių parašams surinkti, piliečiams įgyvendinant referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę ir Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisę, svarstytina, ar abiem šiais atvejais neturėtų būti sudaromos vienodo dydžio iniciatyvinės grupės. |
Nepritarti |
Įstatymo projektu siekiama palengvinti, o ne pasunkinti Konstitucijos keitimo inciatyvos teisės įgyvendinimą, nes šią teisę įgyvendinant piliečių pateiktą teisės akto projektą dar svarsto Seimas. Pastebėtina ir tai, kad galiojančiame Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme numatytas 10 iniciatyvinės grupės narių skaičius.
|
|
27. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
7 8 |
4 3 |
|
|
Projekto 7 straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „nurodyta“ įrašytinas žodis „nustatyta“. |
Pritarti |
|
|
28. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
8 |
2 |
|
|
Projekto 8 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimų prašymo turiniui teisinį reguliavimą siūlome papildyti nuostata, pagal kurią iniciatyvinė grupė prašyme galėtų nurodyti ir pasirinktą savo pavadinimą, kuris palengvintų jos identifikavimą, jai vykdant savo iniciatyvos agitaciją ir skleidžiant politinę reklamą (ypač tais atvejais, kai tuo pačiu metu veiktų kelios iniciatyvinės grupės). Projekte taip pat būtų galima nustatyti, kad iniciatyvinei grupei nepasirinkus pavadinimo, jį suteiktų Vyriausioji rinkimų komisija, registruodama tą grupę. Kartu projekte reikėtų nustatyti reikalavimus iniciatyvinės grupės pavadinimui, pavyzdžiui, kad jis nebūtų tapatus jau įregistruotos iniciatyvinės grupės, politinės organizacijos ar kito juridinio asmens pavadinimui arba į jį panašus, jame nebūtų vartojami fizinių asmenų vardai ir pavardės. |
Nepritarti |
Įstatymo projektu siekiama palengvinti iniciatyvos teisės įgyvendinimą, todėl teisė nurodyti iniciatyvinės grupės pavadinimą galėtų būti laikoma pertekline. Yra pakankamas reikalavimas prašyme įregistruoti iniciatyvinę grupę nurodyti iniciatyvos projekto pavadinimą. Reikalavimas iniciatyvinei grupei turėti privalomą pavadinimą nėra numatytas Referendumo konstituciniame įstatyme.
|
|
29. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
8 |
4 |
|
|
Pagal projekto 8 straipsnio 4 dalį, kartu su prašymu įregistruoti iniciatyvinę grupę ir jos teikiamu Seimo teisės akto projektu turėtų būti pateikiamas to projekto aiškinamasis raštas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektų pareiga pateikti projektų aiškinamuosius raštus Seimo statute reguliuojama kitaip. Pirma, piliečiams įgyvendinant įstatymų leidybos iniciatyvos teisę kartu su įstatymo projektu pateikti aiškinamojo rašto nereikia, o antra, kiti įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektai privalo pateikti aiškinamąjį raštą tik su įstatymų, bet ne poįstatyminių Seimo teisės aktų projektais (žr. Seimo statuto 135 straipsnio 3, 6 dalis). Pagal projektu teikiamą siūlymą konstituciniame įstatyme nustačius įstatymų leidybos iniciatyvos teisę įgyvendinančių piliečių pareigą pateikti aiškinamąjį raštą su visų Seimui teikiamų teisės aktų projektais, Seimo statute turėtų būti išplėsta ir atitinkama kitų įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektų pareiga, nes 50 tūkstančių piliečių neturėtų būti nustatomi griežtesni reikalavimai nei kitiems subjektams. |
Nepritarti |
Kadangi Seimas turi konstitucinę pareigą svarstyti piliečių pateiktą teisės akto projektą ir dėl jo yra renkamas didelis kiekis piliečių parašų, todėl jau prieš piliečių parašų rinkimą turėtų būti aiškios ne tik tokio teisės akto projekto nuostatos, bet jo tikslai, atskleidžiami aiškinamajame rašte. Įstatymo projekte nurodyti reikalavimai iniciatyvos projekto aiškinamajam raštui yra paprastesni, leidžiantys laisva forma išdėstyti pagrindinius tokio rašto turinio elementus. Taip pat yra nustatoma Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiga patvirtinti pavyzdinę tokio prašymo ir kitų reikalingų dokumentų formas. |
|
30. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
8 |
4 |
|
|
Projekto 8 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „keičiamas teisinis reguliavimas“ siūlome įrašyti formuluotę „pakeisti teisinį reguliavimą“.
|
Pritarti |
|
|
31. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
9 |
2 |
|
|
Pagal projekto 9 straipsnio 2 dalį, iniciatyvinės grupės koordinatoriams turėtų būti pranešama apie prašymo įregistruoti iniciatyvinę grupę nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką. Neaišku, kaip šiuo atveju turėtų būti suprantamas „nagrinėjimo būdas“ – ar ši formuluotė suponuoja galimą rašytinį arba žodinį prašymo nagrinėjimą, ar reiškia kažką kita, turint mintyje tai, kad iniciatyvinės grupės nariams užtikrinama teisė dalyvauti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje, nagrinėjant jų prašymą. |
Pritarti |
|
|
32. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
9 |
4 |
|
|
Projekto 9 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio reikėtų patikslinti, aiškiai įvardijant šioje nuostatoje minimą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą (plg. su projekto 22 straipsnio 2 dalimi), pavyzdžiui, išdėstant šią nuostatą taip: „Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi bent vieną iš toliau išvardytų Prašymo, iniciatyvos projekto ir (ar) jo aiškinamojo rašto trūkumų, jeigu Prašymą pateikusią iniciatyvinę grupę sudaro pakankamas narių skaičius ir yra žinomi jos koordinatorių kontaktiniai duomenys, priima sprendimą nustatyti terminą Prašymo trūkumams pašalinti, kuriame nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą šiame sprendime nurodytiems trūkumams pašalinti:“. |
Pritarti |
|
|
33. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
9 |
4 |
6 |
|
Projekto 9 straipsnio 4 dalies 6 punkte vietoj žodžio „nurodytų“ įrašytinas žodis „nustatytų“.
|
Pritarti |
|
|
34. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
9 |
5 |
|
|
.Projekto 9 straipsnio 5 dalyje po žodžio „sprendimo“ siūlome įrašyti patikslinimą „dėl iniciatyvinės grupės registravimo“.
|
Pritarti |
|
|
35. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
9 |
6 |
|
7 |
Pagal projekto 9 straipsnio 6 dalies 7 punktą, būtų neregistruojama iniciatyvinė grupė, kuri nepraėjus vieniems metams nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo pateiktų prašymą dėl to paties turinio iniciatyvos projekto. Atsižvelgiant į galimą įstatymų leidybos procedūrų Seime trukmę, svarstytina, ar šis terminas neturėtų būti siejamas ne su iniciatyvos teisės įgyvendinimu, t. y. projekto įregistravimu, bet su Seimo sprendimu nepritarti tokio pat turinio projektui. Be to, siūlome išbraukti šiame punkte pavartotą perteklinį žodį „pakartotinis“, nes pakartotinis prašymas gali būti suprantamas kaip pateiktas tos pačios iniciatyvinės grupės, o iš konteksto galima numanyti, kad ši sąlyga projekte neturima omenyje. Keičiant projekto 9 straipsnio 6 dalies 7 punktą, atitinkamai reikėtų pakeisti ir projekto 21 straipsnio nuostatas. |
Pritarti iš dalies |
Manytina, kad vienų metų terminas nuo minėto Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo laikytinas pakankamu. Atsižvelgiant į pastabos antrą pastraipą, siūlytina įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalies 7 punkte ir 21 straipsnyje (bet ne pavadinime) išbraukti žodį „pakartotinis“.
|
|
36. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
9 |
7 |
3 |
|
Projekto 9 straipsnio 7 dalies 3 punkte (pirmą kartą) ir toliau projekto tekste vartojama formuluotė „piliečių parašų rinkimo lapų perdavimas Vyriausiajai rinkimų komisijai“. Atsižvelgdami į tai, kad piliečių parašų rinkimo lapus iniciatyvinės grupės koordinatoriams išduoda Vyriausioji rinkimų komisija, siūlome šioje ir panašiose formuluotėse vartoti žodžius „grąžinimas“, „grąžinti“, „grąžinami“, išskyrus nebent tik tokį atvejį, kai kalbama apie piliečių parašų rinkimo baigiamojo akto perdavimą (ar pateikimą) šiai komisijai kartu su (grąžinamais) piliečių parašų rinkimo lapais (plg. su Referendumo konstitucinio įstatymo 11 straipsnio 10 dalies, 12 straipsnio 7, 10 dalių, Rinkimų kodekso 79 straipsnio 11 dalies nuostatomis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors projekto nuostatose beveik visais atvejais (išskyrus vienintelę 17 straipsnio 1 dalies nuostatą) vartojamos formuluotės apie piliečių parašų rinkimo lapų perdavimą, projekto III skyriaus ir 15 straipsnio pavadinimuose bei 17 straipsnio 1 dalyje minimas piliečių parašų perdavimas. Siūlytume visame projekte nuosekliai vartoti formuluotes apie piliečių parašų rinkimo lapų grąžinimą Vyriausiajai rinkimų komisijai. |
Pritarti |
|
|
37. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
10 |
2 |
|
|
Projekto 10 straipsnio 2 dalyje po žodžio „siūlymą“ įrašytinas žodis „Seimui“.
|
Pritarti |
|
|
38. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
11 18 |
2 2 |
|
|
Projekto 11 straipsnio 2 dalyje ir 18 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „priėmimo“ įrašytinas žodis „paskelbimo“.
|
Pritarti |
|
|
39. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
12 |
1, 2 |
|
|
Projekto 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse po žodžio „projekto“, po kablelio, įrašytinas žodis „teikiamo“.
|
Pritarti |
|
|
40. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
13 |
2 |
|
|
Projekto 13 straipsnio 2 dalyje po žodžio „grąžinant“ dėl teisinio tikslumo įrašytinas žodis „koordinatoriams“.
|
Pritarti |
|
|
41. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
13 |
10 |
|
|
Projekto 13 straipsnio 10 dalyje, kurioje siūloma nustatyti parašus renkančių asmenų pareigą saugoti piliečių parašų rinkimo lapus, užtikrinant juose esančių asmens duomenų apsaugą, nustatytina ir tokia pat koordinatorių pareiga (koordinatorius nebūtinai visada kartu būtų ir parašus renkantis asmuo). Ši nuostata galėtų būti išdėstyta taip: „Parašus renkantys asmenys ir koordinatoriai privalo saugoti piliečių parašų rinkimo lapus, užtikrindami juose esančių asmens duomenų apsaugą, kol šie lapai grąžinami koordinatoriams arba Vyriausiajai rinkimų komisijai.“ |
Pritarti |
|
|
42. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
14 |
1-4 |
|
|
Projekto 14 straipsnio 1–4 dalyse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą reikėtų pakoreguoti taip, kad pirmiau būtų išdėstytos nuostatos dėl politinės kampanijos dalyvių registravimo, jų rūšių bei statuso ir tik po to – nuostatos dėl šių dalyvių turimų teisių, veiklos, jos finansavimo ir finansavimo kontrolės. |
Pritarti |
|
|
43. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
14 |
1-4 |
|
|
Svarstytina, ar Projekto 14 straipsnio 1–4 dalyse vartojamų formuluočių „iniciatyvos projekto rėmėjai“ ir „jo oponentai“ nereikėtų pakeisti formuluotėmis „iniciatyvos rėmėjai“ ir „jos oponentai“ (dėl tos pačios priežasties, kuri nurodyta šios išvados 5 ir 22 pastabose).
|
Nepritarti |
Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama sąvoka „piliečių įstatymų leidybos iniciatyva (toliau – iniciatyva)“ reiškia ne atitinkamo teisės akto projekto pateikimą Seimui, o įregistruotos iniciatyvinės grupės ketinimą įgyvendinti iniciatyvos teisę. Todėl vykdyti politinę kampaniją, įskaitant agitaciją, galima tik dėl iniciatyvos projekto, o ne dėl ketinimo (t.y. iniciatyvos) ir turėtų būti vadinami „iniciatyvos projekto“, o ne „iniciatyvos“ rėmėjais ar oponentais.
|
|
44. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
14 |
1 |
|
|
Projekto 14 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „tokį“ įrašytinas žodis „tą“.
|
Pritarti |
|
|
45. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
14 |
2 |
|
|
Projekto 14 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „taikant atitinkamas Rinkimų kodekso nuostatas“ siūlome įrašyti tikslesnę – „taikant Rinkimų kodekso nuostatas dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimo“. |
Pritarti |
|
|
46. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
14 |
3 |
|
|
Projekto 14 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „taikant atitinkamas Rinkimų kodekso ir (arba) Referendumo konstitucinio įstatymo nuostatas, taip pat šiuos teisės aktus įgyvendinančias Vyriausiosios rinkimų komisijos teisės aktų nuostatas dėl <...>“ įrašytina formuluotė „taikant Rinkimų kodekso ir (arba) Referendumo konstitucinio įstatymo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos teisės aktų, kuriais įgyvendinami šie įstatymai, nuostatas dėl <...>“. |
Pritarti |
|
|
47. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
16 |
1 |
|
|
Projekto 16 straipsnio 1 dalies nuostatą reikėtų patikslinti, vietoj žodžio „nurodytą“ įrašant žodį „nustatytą“, konstrukciją „per <...> terminą <...> esantys duomenys“ pakeičiant, pavyzdžiui, konstrukcija „per <...> terminą <...> surinktų piliečių parašų duomenys“ ir atsižvelgiant į tai, kad šioje nuostatoje minimą sprendimą dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo arba neįgyvendinimo Vyriausioji rinkimų komisija galėtų priimti tik nustačiusi, ar yra surinktas reikiamas reikalavimus atitinkančių piliečių parašų skaičius (o apie parašų skaičiavimą kalbama tik šio straipsnio 2 ir 3 dalyse) ir įvertinusi, ar nebuvo padaryta šiurkščių įstatymo pažeidimų (apie juos kalbama projekto 17 straipsnyje); kadangi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo arba neįgyvendinimo priėmimas detaliai reglamentuojamas projekto 18 ir 19 straipsniuose, siūlome projekto 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „ir priima sprendimą dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo arba neįgyvendinimo“ išbraukti kaip perteklinę ir išdėstytą per anksti. |
Pritarti iš dalies |
|
|
48. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
17 |
|
|
|
Projekto 17 straipsnio pavadinime ir šio straipsnio nuostatose vartojamose formuluotėse „pažeidimo fakto tyrimas“ ir „pažeidimo fakto nustatymas“ išbrauktinas žodis „fakto“, nes pažeidimo tyrimas, kurio rezultatai surašomi atlikto tyrimo išvadoje, apima ne tik pažeidimo faktinių aplinkybių tyrimą bei nustatymą, bet ir teisinį vertinimą, ar pažeidimas pripažintinas šiurkščiu, o Vyriausioji rinkimų komisija savo sprendime taip pat ne tik nustato pažeidimo padarymo faktą, bet ir įvertina, ar padarytas pažeidimas yra šiurkštus įstatymo pažeidimas. |
Pritarti |
|
|
49. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
17 |
4 |
|
|
Pagal projekto 17 straipsnio 4 dalį, Vyriausioji rinkimų komisija, šiurkštų įstatymo pažeidimą nustačiusi piliečių teikiamą teisės akto projektą jau įregistravus Seime, turėtų apie šį savo sprendimą nedelsdama informuoti Seimą. Pažymėtina, kad šiai komisijai savo sprendimu nustačius šiurkštų įstatymo pažeidimą, būtų diskredituota piliečių įstatymų leidybos iniciatyva ir dėl to galėtų kilti pagrįstų abejonių dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo teisėtumo. Atsižvelgdami į tai, siūlome nustatyti Seimo Pirmininko pareigą apie tokį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą nedelsiant pranešti Seimui, kad šis spręstų, ar tęsti piliečių pateikto teisės akto projekto svarstymą arba priėmimą.
|
Nepritarti |
Kadangi pagal Konstituciją Seimas turi pareigą svarstyti piliečių pateiktą teisės akto projektą, be to, pagal įstatymo projekto 19 straipsnį Vyriausioji rinkimų komisija savo sprendimu būtent Seimui pateikia išvadą, kad iniciatyvos teisė yra įgyvendinta, todėl apie įstatymo projekto 17 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje nurodytą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą (dėl šiurkštaus įstatymo pažeidimo) taip pat turi būti informuojamas Seimas. Nei Seimo Pirmininkas, nei Seimas (net ir gavęs minėtą VRK sprendimą dėl šiurkštaus įstatymo pažeidimo) neturi teisės nei svarstyti, ar tęsti piliečių pateikto teisės akto projekto svarstymą, nei jį nutraukti. Tai gali padaryti tik Seimas. |
|
50. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
|
|
|
|
Nuostata dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų atsižvelgus į atlikto tyrimo išvadą pripažinti nustatytą įstatymo reikalavimų pažeidimą, galintį turėti esminę įtaką parašų rinkimo rezultatams ar iniciatyvos teisės įgyvendinimui, šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu perkeltina iš projekto 18 straipsnio 2 dalies į 17 straipsnio 4 dalį (po pirmojo sakinio). |
Pritarti |
|
|
51. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
18 |
2 |
|
|
Svarstytina, ar projekto 18 straipsnio 2 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neturėtų būti perkeltas į 17 straipsnį (kartu atitinkamai patikslinant abiejų šių straipsnių pavadinimus), nes iniciatyvinės grupės išregistravimas, nustačius šiurkštų įstatymo pažeidimą, būtų neatsiejamas tokio pažeidimo padarinys, taigi abu šie veiksmai galėtų būti atlikti tuo pačiu Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu „dėl šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo nustatymo ir iniciatyvinės grupės išregistravimo“. |
Pritarti iš dalies |
|
|
52. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
18 |
1 |
|
|
Projekto 18 straipsnio 1 dalyje išbrauktini žodžiai „juo remdamasi“, nes Vyriausioji rinkimų komisija iniciatyvinę grupę turėtų išregistruoti tuo pačiu sprendimu, kuriame būtų konstatuota, kad iniciatyvos teisė neįgyvendinta, nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus (projekte nenumatyti atskiri šios komisijos sprendimai „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo“, priimti kitu pagrindu nei nustatytieji projekto 11 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas sprendimų dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo priėmimas). Tikslinant projekto 18 straipsnio 1 dalyje numatyto sprendimo apibrėžties formuluotę, ji galėtų būti išdėstyta taip: „<...> Vyriausioji rinkimų komisija priima motyvuotą sprendimą, kuriuo išregistruoja iniciatyvinę grupę, konstatavusi, kad iniciatyvos teisė neįgyvendinta, nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus“. Vis dėlto, mūsų vertinimu, iniciatyvos teisės neįgyvendinimo konstatavimas būtų visiškai perteklinis sprendimo elementas, neturintis aiškios teisinės prasmės, todėl siūlome šį sprendimą apibrėžti glausčiau: „<...> Vyriausioji rinkimų komisija priima motyvuotą sprendimą, kuriuo išregistruoja iniciatyvinę grupę, nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus“. |
Nepritarti |
Atsižvelgiant į įstatymo projekto loginę ir sisteminę struktūrą ir argumentus, pateiktus prie Teisės departamento 12, 53 pastabų, nėra pagrindo keisti įstatymo projekte nurodytų Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų pavadinimų.
|
|
53. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
18 |
|
|
|
Jeigu projekto 18 straipsnyje numatytų Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų reglamentavimas nebūtų išskaidytas į atskirus straipsnius, atitinkamai patikslinant jų pavadinimus ir atsisakant perteklinio šių sprendimų elemento dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo konstatavimo, šio straipsnio 2 dalyje siūlytume vietoj formuluotės „sprendimą dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo“ įrašyti formuluotę „sprendimą dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, neįgyvendinus iniciatyvos teisės“ (žr. šios išvados 12 pastabą), o nuostatą „Remiantis šiuo sprendimu išregistruojama iniciatyvinė grupė“ išbraukti, nes iniciatyvinė grupė turėtų būti išregistruojama tuo pačiu sprendimu, kuriame būtų konstatuota, kad „iniciatyvos teisė neįgyvendinta nustačius šiurkštų šio įstatymo pažeidimą“ (taip pat žr. 52 pastabą). Be to, iš projekto nuostatų neaišku, ar šiurkštus įstatymo pažeidimas turėtų nustatytas atskiru anksčiau priimtu projekto 17 straipsnio 4 dalyje minimu sprendimu dėl pažeidimo nustatymo, ar tai, kad iniciatyvos teisė neįgyvendinta, galėtų būti konstatuota tame pačiame sprendime, kuriuo būtų nustatytas toks pažeidimas. Kaip minėta, mūsų nuomone, sprendimo dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, nustačius šiurkštų įstatymo pažeidimą, reglamentavimą reikėtų sujungti su numatytuoju projekto 17 straipsnio 4 dalyje ir nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi šiurkštų įstatymo pažeidimą, tuo pačiu sprendimu išregistruoja iniciatyvinę grupę. Jeigu šiam siūlymui nebūtų pritarta, projekto 18 straipsnio 2 dalies pirmasis sakinys, perkėlus jo dalį į projekto 17 straipsnio 4 dalį (žr. šios išvados 50 pastabą), dėstytinas taip: „Vyriausioji rinkimų komisija taip pat priima sprendimą dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, neįgyvendinus iniciatyvos teisės, jeigu šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytame sprendime dėl pažeidimo nustatymo pripažįsta pažeidimą šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu.“ |
Pritarti iš dalies |
Siūlytina nekeisti KĮ projekto nuostatų dėstymo struktūros ir straipsnių pavadinimų, taip pat juose nurodytų VRK sprendimų pavadinimų (žr. argumentus ir prie Teisės departamento 12 pastabos). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekte yra numatyta: - du atvejai, kuomet priimamas sprendimas išregistruoti iniciatyvinę grupę; - du atvejai, kuomet priimamas sprendimas dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo (iniciatyvinės grupės išregistravimas šiuo atveju yra tik sprendimo pasekmė); -pažeidimo tyrimo procedūra.
Pažymėtina, kad, kaip matyti iš įstatymo projekto patikslintos 17 straipsnio 4 dalies ir 18 straipsnio 2 dalies nuostatų, jeigu atlikto tyrimo išvadoje yra siūloma pažeidimą pripažinti šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, vienu (tuo pačiu) Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu yra nustatomas pažeidimas, pripažįstamas šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu ir konstatuojama, kad iniciatyvos teisė yra neįgyvendinta. Iniciatyvinės grupės išregistravimas ir tam tikrai piliečių parašų rinkimo nutraukimas yra tik šio sprendimo pasekmė. |
|
54. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
18 23 |
2 2 |
|
|
Projekto 18 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 2 dalyje nuoroda turėtų būti pateikiama į 15 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes reikalavimai piliečių parašų rinkimo baigiamojo akto turiniui numatyti ne tik projekto 15 straipsnio 1 dalyje, bet ir šio straipsnio 2 dalyje. |
Pritarti |
|
|
55. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
19 |
1 |
|
|
Projekto 19 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „savo sprendimu Seimui pateikia išvadą, kad iniciatyvos teisė dėl tokio iniciatyvos projekto yra įgyvendinta, ir perduoda <...>“ siūlytume įrašyti formuluotę „priima sprendimą, kuriame konstatuoja, kad iniciatyvos teisė įgyvendinta, ir kuriuo perduoda Seimui <...>“. Kita vertus, jeigu būtų atsisakyta projekto 18 straipsnyje numatytų Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų pavadinimo „dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo“ (žr. šios išvados 12 ir 52 pastabas) ir perteklinio šių sprendimų elemento dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo konstatavimo, svarstytina, ar nereikėtų analogiškai pakoreguoti ir projekte siūlomo jo 19 straipsnyje numatyto Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo „dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo“ teisinio reguliavimo, taip pat atsisakant perteklinio iniciatyvos teisės įgyvendinimo konstatavimo šiame sprendime (juolab kad tol, kol projektas neįregistruotas Seime, ši teisė formaliuoju teisiniu požiūriu dar neįgyvendinta, taigi toks konstatavimas per ankstyvas), ir pervadinant šį sprendimą, pavyzdžiui, sprendimu dėl piliečių teikiamo teisės akto projekto perdavimo Seimui, sprendimu dėl piliečių teikiamo teisės akto projekto perdavimo įregistruoti, ar pan.). |
Pritarti |
|
|
56. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
|
|
|
|
Svarstytina, kokia yra prasmė, Vyriausiajai rinkimų komisijai savo sprendime konstatavus, kad per įstatyme nustatytą terminą surinktas reikiamas reikalavimus atitinkančių piliečių parašų skaičius, Seimui kartu su piliečių parašų rinkimo baigiamuoju aktu ir piliečių parašų patikrinimo aktu perduoti ir pačius piliečių parašų rinkimo lapus su piliečių duomenimis. Kadangi atlikti piliečių parašų rinkimo atitikties įstatymo reikalavimams patikrą yra Vyriausiosios rinkimų komisijos, o ne Seimo kompetencija, manytina, kad perduoti Seimui piliečių parašų rinkimo lapus su surinktais piliečių parašais nėra jokio teisinio poreikio. |
Pritarti |
|
|
57. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
20 |
|
|
|
Projekto 20 straipsnyje atsisakytina detalaus reguliavimo, kas ir kaip turėtų būti pranešama koordinatoriams, įregistravus piliečių Seimui pateiktą teisės akto projektą, t. y. jau įgyvendinus piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, paliekant šiuos klausimus sureguliuoti Seimo statute, kuriame pagal Konstitucijos 76 straipsnį nustatoma Seimo darbo tvarka (žr. šios išvados 3 pastabą). |
Pritarti iš dalies |
Siūlytina neatsisakyti įstatymo projekto 20 straipsnio nuostatų dėl koordinatorių informavimo apie piliečių pateikto teisės akto projekto įregistravimą Seime, kadangi nuostata susijusi su konstitucinės iniciatyvos teisės įgyvendinimu. Siūlytina atsisakyti įstatymo projekto 20 straipsnio pabaigoje nurodytos nuostatos, susijusios su koordinatorių informavimu apie Seimo posėdžio, kuriame projektas bus pateikiamas, laiką. |
|
58. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
26 |
2 |
|
|
Projekto 26 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti pavedimą Vyriausiajai rinkimų komisijai priimti projektu teikiamo konstitucinio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgdami į tai, taip pat į Vyriausiosios rinkimų komisijos, kaip Konstitucijoje numatytos universalios rinkimus organizuojančios institucijos, kompetenciją ir projektu siūlomus nustatyti jos įgaliojimus, manome, kad dėl šio projekto reikėtų gauti šios komisijos nuomonę. |
Nepritarti |
Įstatymo projekto teikėjai Derino projektą su Vyriausiąja rinkimų komisija, jos pastabos įvertintos ir patikslintas projektas bei argumentai dėl pastabų, į kurias neatsižvelgta, suderinti darbo tvarka.
|
|
59. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
26 |
3 |
|
|
Projekto 26 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „iniciatyvinės grupės“ įrašytini žodžiai „iniciatyvinių grupių“. Šios dalies nuostatos diskutuotinos ir tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad nebegaliojančios materialinės teisės normos gali būti taikomos jų galiojimo metu atsiradusiems teisiniams santykiams, bet procesinės (procedūrinės) teisės normos visada taikomos tik tos, kurios galioja atitinkamų procesinių veiksmų (procedūrų) atlikimo metu. Taigi, pavyzdžiui, piliečių teikiamo teisės akto projekto pateikimas ir svarstymas Seime galėtų vykti tik pagal galiojančias Seimo statuto ar įstatymų nuostatas, kuriomis tuo metu būtų reglamentuojamos tokio projekto pateikimo ir svarstymo procedūros. |
Pritarti iš dalies |
Siūlytina patikslinti įstatymo projekto 26 straipsnio 3 dalį vietoj žodžių „iniciatyvinės grupės“ įrašant žodžius „iniciatyvinių grupių“.
|
|
60. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16 |
|
|
|
|
Dėl aukštesnės konstitucinio įstatymo teisinės galios paprastieji įstatymai privalo būti su juo suderinti (negali jam prieštarauti). Su projektu teikiamo konstitucinio įstatymo nuostatomis reikėtų suderinti Seimo statuto nuostatas dėl piliečių teikiamo projekto pateikimo, svarstymo ir priėmimo Seime procedūrų, taip pat patikslinti Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas dėl administracinių nusižengimų, susijusių su piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimu (pavyzdžiui, šio kodekso 88 straipsnio pavadinimą ir 1 dalį), papildyti šį kodeksą naujomis nuostatomis dėl piliečių parašų rinkimo lapų saugojimo tvarkos (žr. projekto 13 straipsnio 10 dalį). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų įtvirtinti nuostatos, kuria Vyriausybė būtų įpareigota pateikti Seimui reikalingų įstatymų pakeitimo įstatymų projektus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiam pavedimui įvykdyti nustatytinas ankstesnis nei projektu teikiamo konstitucinio įstatymo įsigaliojimo data terminas, kad reikalingi įstatymai galėtų būti priimti ir įsigalioti kartu su juo. |
Iš dalies pritarti |
Siūlytina dėl teikiamo įstatymo projekto lydimųjų teisės aktų projektų – tiek Seimo statuto pakeitimo projekto, tiek ANK pakeitimo projekto – pateikimo spręsti Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete metu. |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
|
|
|
Pastabų ir pasiūlymų neturi.
|
Atsižvelgti |
|
|
|
2. |
Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetas |
|
|
|
Susipažinę su Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP- 3268 (toliau - ir Projektas Nr. XIVP-3268) ir Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 1, 53, 6, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3269 (toliau - ir Projektas Nr. XIVP-3269), teikiame išvadą dėl šių projektų. Pateikiamoje teisinėje išvadoje vertinama minėtais projektais siūlomo teisinio reguliavimo reikšmė ir jo turinys. Dėl numatomo teisinio reguliavimo reikšmės Teisiniam vertinimui teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte[1] nurodyta, kad Projekto Nr. XIVP-3268 tikslas yra tinkamo lygmens teisės aktu, t. y. konstituciniu įstatymu, aiškiau ir nuosekliau sureguliuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnio 2 dalyje ir 147 straipsnio 1 dalyje garantuojamų piliečių įstatymų leidybos ir piliečių Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisių įgyvendinimo tvarką, kartu išsprendžiant šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo taikymo problemas, taip pat suderinant minėtos iniciatyvos teisės įgyvendinimą su susijusiomis Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo nuostatomis. Projektu Nr. XIVP- 3269 siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo, numatomo Projekte Nr. XIVP-3268, įgyvendinimą, apibrėžiant piliečių teikiamo teisės akto projekto reikalavimus. Taigi, teisiniam vertinimui pateikti projektai yra tarpusavyje susiję ir skirti reguliuoti piliečių iniciatyvos teisę teisėkūros srityje. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį[2], 2012 m. kovo 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą, įsigaliojusį 2012 m. kovo 27 d. Šiuo teisės aktu į konstitucinių įstatymų sąrašą buvo įtrauktas ir Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinis įstatymas[3], tokiu būdu patvirtinant piliečių dalyvavimo teisėkūros procese ypatingą svarbą Lietuvos valstybei ir visuomenei. Akcentuotina, kad pagal Konstituciją Seimas yra saistomas ne tik Konstitucijos, bet ir savo paties priimtų įstatymų; tai yra esminis konstitucinio teisinės valstybės principo elementas[4]. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį, aiškinamą konstitucinio teisinės valstybės principo kontekste, Seimo priimtas konstitucinių įstatymų sąrašą nustatantis konstitucinis įstatymas suponuoja Seimo įsipareigojimą priimti šiame konstituciniame įstatyme nurodytus konstitucinius įstatymus, t. y. atitinkamus visuomeninius santykius reguliuoti konstituciniais įstatymais[5]. Tai reiškia, kad Seimui priėmus konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą ir jame nusprendus, kokie visuomeniniai santykiai dėl jų ypatingos svarbos ir poreikio užtikrinti didesnį jų reguliavimo stabilumą turi būti reguliuojami konstituciniais įstatymais, tie visuomeniniai santykiai negali būti reguliuojami žemesnės galios teisės aktais - įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais.[6] Vadinasi, iš Konstitucijos ir Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 7 punkto Seimui kyla pareiga piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos santykius reguliuoti konkrečia forma, t. y. konstituciniu įstatymu. Šiuo metu piliečių iniciatyvos teisė įstatymų leidybos srityje reguliuojama Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymu, t. y. paprastu įstatymu. Sis įstatymas įsigaliojo 1999 m. sausio 6 d. ir iki šiol buvo keistas tris kartus (2000, 2016 ir 2020 m.)[7]. Kaip minėta, Seimas 2012 m. prisiėmė įsipareigojimą sureguliuoti piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę konstitucinio įstatymo forma. Pažymėtina, kad toks, daugiau nei 10 metų trunkantis, delsimas vykdyti prisiimtas pareigas, Konstitucijos požiūriu yra netoleruotinas. Tuo labiau, kad minėta piliečių iniciatyvos teisė yra konstitucinio piliečių statuso integrali dalis. Ji kyla iš pačios Konstitucijos, inter alia, jos 33 straipsnio 1 dalies, 68 straipsnio 2 dalies ir 147 straipsnio 1 dalies, ir sudaro prielaidas stiprinti demokratiją. Todėl šios konstitucinės piliečių teisės deramas, aiškus ir darnus reglamentavimas, jos prieinamumo didinimas yra reikšmingas ne tik Lietuvos teisinei sistemai, bet ir visai Lietuvos valstybei ir visuomenei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, konstatuotina, jog Projektais Nr. XIVP-3268 ir Nr. XIVP-3269 numatomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip konstituciškai būtinas ir reikšmingas, kadangi juo nutraukiamas ilgai trunkantis įstatymų leidėjo delsimas vykdyti jam tenkančius įsipareigojimus, t. y. iš Konstitucijos ir Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo jam kylančią pareigą būtent konstitucinio įstatymo forma sureguliuoti piliečių iniciatyvos teisę įstatymų leidybos srityje. Kartu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį teisinio tikrumo ir aiškumo reikalavimą, įpareigojantį garantuoti teisinio reguliavimo damą ir aiškumą. Dėl numatomo teisinio reguliavimo turinio Įvertinę Projektais Nr. XIVP-3268 ir Nr. XIVP-3269 numatomo teisinio reguliavimo turinį, iš esmės jį vertiname teigiamai, kartu atkreipdami dėmesį į šiuos aspektus: 1. Būtina užtikrinti Projektu Nr. XIVP-3268 siekiamo įtvirtinti teisinio reguliavimo ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatų darną. Šiuo metu kai kurios siūlomo teisinio reguliavimo nuostatos skiriasi nuo nustatytųjų Seimo statute, todėl derėtų kartu rengti ir atitinkamas Seimo statuto pataisas arba atitinkamai koreguoti Projekto Nr. XIVP-3268 nuostatas. Pavyzdžiui, Projekto Nr. XIVP-3268 24 straipsnyje reglamentuojamas piliečių teikiamo teisės akto projekto pateikimas Seime, nustatant, jog piliečių teikiamas teisės akto projektas turi būti pateiktas artimiausiame Seimo posėdyje nuo jo įregistravimo Seime dienos. Seimo statuto 142 ir 171[8] straipsniuose, iš esmės reguliuojančiuose tapačius klausimus, įtvirtintas kitoks reguliavimas8. Svarstytina dėl kai kurių Projekte Nr. XIVP-3268 nustatomų terminų proporcingumo. 1.1. Projekto Nr. XIVP-3268 21 straipsnio „Pakartotinis iniciatyvos teisės įgyvendinimas“ numatyta, kad „[pa]kartotinis Prašymas dėl to paties turinio iniciatyvos projekto gali būti pateikiamas ne anksčiau kaip po vienų metų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo ar neįgyvendinimo paskelbimo dienos.“ Akcentuotina, kad šis vienų metų terminas taikomas visiems iniciatyvos projektams, t. y. tiek Konstitucijos pakeitimo ar papildymo įstatymo projektams, tiek konstitucinių įstatymų, tiek paprastų įstatymų ir kitų Seimo priimamų norminių aktų projektams. Iš tiesų, siekiant užtikrinti Konstitucijos stabilumą, jos 148 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų. Vis dėlto svarstytina, ar toks pats terminas turėtų būti taikomas paprastų įstatymų ir kitų Seimo priimamų norminių aktų projektų atžvilgiu, ypač atsižvelgiant į galimus reguliuojamų visuomeninių santykių pokyčius. Siame kontekste paminėtina, kad pagal Seimo statuto 139 straipsnio 2 dalį ,,[j]eigu pateiktąjį ar kitą analogiško turinio įstatymo projektą per pastaruosius 6 mėnesius Seimas buvo atmetęs pateikimo, svarstymo Seimo posėdyje ar priėmimo stadijoje, toks projektas taip pat neteikiamas pakartotinai svarstyti“, o pagal Seimo statuto 171[9] straipsnio 6 dalj ,,[n]epriimtas konstitucinis įstatymas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po 9 mėnesių.“ Atsižvelgiant j tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas, įtvirtinantis ribojantį vienų metų terminą visiems pakartotiniams piliečių iniciatyvos projektams (t. y. jų nediferencijuojant), pernelyg nesuvaržo pačios piliečių iniciatyvos teisės teisėkūros srityje ir atitinka proporcingumo principą. 1.2. Projekto Nr. XIVP-3268 11 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnio 2 dalyje, 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, per kurį iniciatyvinė grupė parašų rinkimo lapus turi sugrąžinti Vyriausiajai rinkimų komisijai (toliau - ir VRK). Jis taikomas, be kita ko, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas VRK sprendimas įregistruoti iniciatyvinę grupę, ar kai VRK, nustačiusi šiurkštų įstatymo pažeidimą, priima sprendimą dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo. Atsižvelgiant į piliečių parašų rinkimo lapuose galinčius būti surinktus asmens duomenis (piliečių vardus, pavardes, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį, gimimo datą) ir šiems duomenims taikytiną teisinę apsaugą, svarstytina, ar minėti piliečių parašų rinkimų lapai neturėtų būti sugrąžinti nedelsiant po to, kai paaiškėja konkrečios aplinkybės (pvz., priimamas atitinkamas teismo ar VRK sprendimas). |
Pritarti
Diskutuotina
Diskutuotina |
Siūlytina dėl teikiamo įstatymo projekto lydimųjų teisės aktų projektų – tiek Seimo statuto pakeitimo projekto, tiek kitų reikalingų teisės aktų pakeitimo projekto – pateikimo spręsti Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete metu.
Siūlyti apsispręsti pagrindiniame komitete.
Siūlyti apsispręsti pagrindiniame komitete.
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra.
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas:
- pritarti Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-3268 ir komiteto išvadoms.
7. Balsavimo rezultatai: už - 4, prieš - nėra, susilaikė -1.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius, Vytautas Bakas.
9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius
Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, tel. 2396808