2017-09-14

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 

9 STRAIPSNIO PAKEITIMO  ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-4688(4)

 

Eil.

Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str.

d.

p.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

14.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai: Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo Nr. I-446 (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalyje yra aiškiai apibrėžtos sąlygos, nurodančios kada valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono. Taip pat įstatyme numatyta, kad gali būti keičiama žemės naudojimo paskirtis ir būdas bei vykdoma naujų pastatų statyba.

Minėto straipsnio 12 dalyje aiškiai nurodyta, kad  nuompinigių dydžio nustatymą ir tvarką nustato Vyriausybė.

Šalyje yra labai skirtingų regionų, todėl didžiojoje dalyje ženkliai trūksta investicijų, darbo vietų ir tai skatina didelės apimties emigraciją. Tačiau šiuo projektu dar labiau apsunkiname investicijas, kadangi net apie 80 proc. kitos paskirties žemės yra valstybinė. Taigi, daugelis investicinių projektų dėl šių nuostatų pabrangtų, nors iš kitos pusės investicijų skatinimui (tame tarpe energetiniams efektyvumui didinti, daugiabučių renovacijai ir pan.) skiriama parama.

Negana to, dėl skirtingo reglamentavimo būtų diskriminuojama didelė dalis pastatų savininkų, nes sudaromas skirtingas reglamentavimas tokių pačių pastatų savininkams (vieni gali statyti nieko nemokėdami, antri gali statyti naujus pastatus mokėdami 20 procentų nuo vidutinės rinkos vertės, treti visai turi išsipirkti žemę), nors visų padėtis yra vienoda.

Taip pat pažymime, kad žemės naudojimo būdo keitimas yra labiau formali procedūra nei papildomos vertės kūrimas, todėl jos draudimas ar apmokestinimas yra nelogiškas. Pakeitimai yra svarbūs, jei po to vykdoma statyba. Todėl visais atvejais ir siūlome apmokestinti tik naujų pastatų statybą.

Dėl dalies valstybės institucijų neproporcingo ir neracionalaus veikimo ar neveikimo, šiuo metu turime daug ginčų dėl valstybinės žemės naudojimo, papildomu krūviu apkraunamos ir teisėsaugos institucijos ir teismai. Todėl tokių ginčų sprendimą siūlome sureglamentuoti įstatyme ir taip paskatinti jų spartesnį sprendimą.

Šio projekto pilno įgyvendinimo pasėkoje galimos papildomos bent  10 mln. Eur  metinės valstybės biudžeto pajamos.

Atsižvelgiant į tai siūlome dar aiškiau nurodyti, kad nauja statyba yra galima, o už tai yra mokamas didesnis žemės nuomos mokestis (vienkartinis priedas) kurio tikslų dydį nustato Vyriausybė.

 

Pasiūlymai:

1. Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose draudžiama statyti naujus statinius (išskyrus esamų statinių priklausinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas) ar įrenginius ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, daugiau nei 5 procentais didinant jų užimamą žemės plotą ar keičiant jų naudojimo paskirtį, išskyrus atvejį, kai statoma ar rekonstrukcija atliekama neprivatizuojamoje žemėje. Šiuo atveju nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą (išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių priklausiniai, tiesiami inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos arba kai, rekonstravus statinį, jo užimamas valstybinės žemės plotas padidėja ne daugiau kaip 5 procentais) gali tik sumokėjęs į valstybės biudžetą žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, žemės mokestinės vertės, nustatytos Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatyme. Žemės nuomos mokesčio priedas į valstybės biudžetą mokamas vieną kartą už žemės sklypą ir turi būti sumokėtas iki statybų pradžios arba lygiomis dalimis ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybų pradžios, pirmąją įmoką sumokant iki statybų pradžios Išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose leidžiama statyti naujus pastatus arba rekonstruoti esamus (kai pastatu užstatytas plotas didėja daugiau nei  5 procentais), didinant jų užimamą žemės plotą tik sumokėjus į valstybės biudžetą Vyriausybės nustatyto dydžio valstybinės žemės nuomos mokesčio priedą, kurio dydis yra iki 10 procentų nuo užstatomos žemės sklypo dalies žemės mokestinės vertės, nustatytos pagal Žemės mokesčio įstatymą; “

 

2. Pakeisti projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

14. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime negali būti numatyta, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą, išskyrus atvejus, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus išnuomotame žemės sklype nenumatyta galimybė plėtoti jame esančio statinio ar įrenginio paskirties neatitinkančią veiklą, ir žemės sklypas yra neprivatizuojamoje žemėje. Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatoma, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus išnuomotame žemės sklype numatyta galimybė plėtoti atitinkančią veiklą.

Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (arba jos nesudaryti) priimamas, jei per nustatytą 2 metų laikotarpį nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties ar įstatymo pažeidimų. Valstybinės žemės nuomos sutartis negali būti nutraukiama nuomininko bankroto arba restruktūrizavimo metu. Jei toks sprendimas priimamas dėl pastatų būklės ar nenaudojimo, turi būti gaunamas savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimas. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti, sprendimą priėmusi institucija išperka statinius ir įrenginius bei atlygina savininkui patirtus nuostolius įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka.“

 

Argumentai: Įstatymo projektas yra labai svarbus, kadangi įtakoja daugelį naujų statybų visoje šalyje (valstybinėje žemėje ) nuo fermos iki viešbučio, nuo daugiabučio iki poilsio namelio, todėl skubotas priėmimas ir taikymas net nesant iš anksto parengtų tvarkų yra ydingas. Nėra atliktas poveikio šalies statybų sektoriui, regionams ir socialinei aplinkai. Negana to, jis įtakos ir jau pradėtus projektus, taip skatins neigiamą nuomonę apie valstybę, blogins investicinę aplinką bei aplamai skatins nepasitikėjimą valstybe.

Todėl tikslinga įstatymo nuostatų įsigaliojimą dėl šio mokesčio taikymo atidėti.

 

Pasiūlymai:

1Pakeisti projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas  įsigalioja 2017  m.  lapkričio 1 d. Šio įstatymo nuostatos dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priedo įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d.

 

2Pakeisti projekto 2 straipsnį 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti išnuomoto kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje yra nustatyta nuomininko teisė statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą, (išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių priklausiniai, inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos arba kai, rekonstravus statinį, jo užimamas valstybinės žemės plotas padidėja ne daugiau kaip 5 procentais) gali tik sumokėjęs į valstybės biudžetą žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, mokestinės vertės, nustatytos Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatyme. Žemės nuomos mokesčio priedas į valstybės biudžetą mokamas vieną kartą už žemės sklypą ir turi būti sumokėtas iki statybų pradžios arba lygiomis dalimis ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybų pradžios, pirmąją įmoką sumokant iki statybų pradžios.“

 

Teikia

Seimo nariai:

 

Kazys Starkevičius

 

Jonas Varkalys