|
Argumentai: Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo Nr.
I-446 (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalyje yra aiškiai apibrėžtos
sąlygos, nurodančios kada valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono.
Taip pat įstatyme numatyta, kad gali būti keičiama žemės naudojimo paskirtis
ir būdas bei vykdoma naujų pastatų statyba.
Minėto straipsnio 12 dalyje aiškiai nurodyta, kad
nuompinigių dydžio nustatymą ir tvarką nustato Vyriausybė.
Šalyje yra labai skirtingų regionų, todėl
didžiojoje dalyje ženkliai trūksta investicijų, darbo vietų ir tai skatina
didelės apimties emigraciją. Tačiau šiuo projektu dar labiau apsunkiname investicijas,
kadangi net apie 80 proc. kitos paskirties žemės yra valstybinė. Taigi,
daugelis investicinių projektų dėl šių nuostatų pabrangtų, nors iš kitos
pusės investicijų skatinimui (tame tarpe energetiniams efektyvumui didinti,
daugiabučių renovacijai ir pan.) skiriama parama.
Negana to, dėl skirtingo reglamentavimo būtų
diskriminuojama didelė dalis pastatų savininkų, nes sudaromas skirtingas
reglamentavimas tokių pačių pastatų savininkams (vieni gali statyti nieko
nemokėdami, antri gali statyti naujus pastatus mokėdami 20 procentų nuo
vidutinės rinkos vertės, treti visai turi išsipirkti žemę), nors visų padėtis
yra vienoda.
Taip pat pažymime, kad žemės naudojimo būdo
keitimas yra labiau formali procedūra nei papildomos vertės kūrimas, todėl
jos draudimas ar apmokestinimas yra nelogiškas. Pakeitimai yra svarbūs, jei
po to vykdoma statyba. Todėl visais atvejais ir siūlome apmokestinti tik
naujų pastatų statybą.
Dėl dalies valstybės institucijų neproporcingo ir
neracionalaus veikimo ar neveikimo, šiuo metu turime daug ginčų dėl
valstybinės žemės naudojimo, papildomu krūviu apkraunamos ir teisėsaugos
institucijos ir teismai. Todėl tokių ginčų sprendimą siūlome sureglamentuoti
įstatyme ir taip paskatinti jų spartesnį sprendimą.
Šio projekto pilno įgyvendinimo pasėkoje galimos
papildomos bent 10 mln. Eur metinės valstybės biudžeto pajamos.
Atsižvelgiant į tai siūlome dar aiškiau nurodyti,
kad nauja statyba yra galima, o už tai yra mokamas didesnis žemės nuomos
mokestis (vienkartinis priedas) kurio tikslų dydį nustato Vyriausybė.
Pasiūlymai:
1. Pakeisti
projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1
punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) ji užstatyta fiziniams ir
juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais
statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius
tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto
naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam
statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti
fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais,
išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai
išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose
nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal
Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Išnuomotuose
valstybinės žemės sklypuose draudžiama statyti naujus statinius (išskyrus
esamų statinių priklausinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo
komunikacijas) ar įrenginius ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius,
daugiau nei 5 procentais didinant jų užimamą žemės plotą ar keičiant jų
naudojimo paskirtį, išskyrus atvejį, kai statoma ar rekonstrukcija
atliekama neprivatizuojamoje žemėje. Šiuo atveju nuomininkas statyti naują
statinį arba rekonstruoti esamą (išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių
priklausiniai, tiesiami inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos
arba kai, rekonstravus statinį, jo užimamas valstybinės žemės plotas padidėja
ne daugiau kaip 5 procentais) gali tik sumokėjęs į valstybės biudžetą žemės
nuomos mokesčio priedą, lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame
numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, žemės mokestinės
vertės, nustatytos Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatyme. Žemės nuomos
mokesčio priedas į valstybės biudžetą mokamas vieną kartą už žemės sklypą ir
turi būti sumokėtas iki statybų pradžios arba lygiomis dalimis ne vėliau kaip
per 3 metus nuo statybų pradžios, pirmąją įmoką sumokant iki statybų
pradžios
Išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose
leidžiama statyti naujus pastatus arba rekonstruoti esamus (kai pastatu
užstatytas plotas didėja daugiau nei 5 procentais), didinant jų užimamą
žemės plotą tik sumokėjus į valstybės biudžetą Vyriausybės nustatyto dydžio
valstybinės žemės nuomos mokesčio priedą, kurio dydis yra iki 10 procentų nuo
užstatomos žemės sklypo dalies žemės mokestinės vertės, nustatytos pagal Žemės
mokesčio įstatymą; “
2. Pakeisti projekto 1 straipsnio 2
dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Valstybinės
žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo
reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą
pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė
žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės
nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos
pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir
(ar) būdą. Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar)
būdą valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime negali būti
numatyta, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal šio straipsnio 6 dalies 1
punktą, išskyrus atvejus, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo
dokumentus išnuomotame žemės sklype nenumatyta galimybė plėtoti jame esančio
statinio ar įrenginio paskirties neatitinkančią veiklą, ir žemės sklypas yra
neprivatizuojamoje žemėje. Galimybė
keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės
nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatoma, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus
išnuomotame žemės sklype numatyta galimybė plėtoti atitinkančią veiklą.
Sprendimas
nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (arba jos nesudaryti) priimamas,
jei per nustatytą 2 metų laikotarpį nuomininkas nepašalina nustatytų žemės
nuomos sutarties ar įstatymo pažeidimų. Valstybinės žemės nuomos sutartis
negali būti nutraukiama nuomininko bankroto arba restruktūrizavimo metu. Jei
toks sprendimas priimamas dėl pastatų būklės ar nenaudojimo, turi būti
gaunamas savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimas. Priėmus
sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti,
sprendimą priėmusi institucija išperka statinius ir įrenginius bei atlygina
savininkui patirtus nuostolius įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka.“
Argumentai: Įstatymo projektas yra
labai svarbus, kadangi įtakoja daugelį naujų statybų visoje šalyje
(valstybinėje žemėje ) nuo fermos iki viešbučio, nuo daugiabučio iki poilsio
namelio, todėl skubotas priėmimas ir taikymas net nesant iš anksto parengtų
tvarkų yra ydingas. Nėra atliktas poveikio šalies statybų sektoriui,
regionams ir socialinei aplinkai. Negana to, jis įtakos ir jau pradėtus
projektus, taip skatins neigiamą nuomonę apie valstybę, blogins investicinę
aplinką bei aplamai skatins nepasitikėjimą valstybe.
Todėl tikslinga įstatymo
nuostatų įsigaliojimą dėl šio mokesčio taikymo atidėti.
Pasiūlymai:
1. Pakeisti
projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas įsigalioja 2017
m. lapkričio 1 d. Šio
įstatymo nuostatos dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priedo įsigalioja
nuo 2018 m. sausio 1 d. “
2. Pakeisti
projekto 2 straipsnį 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu iki šio įstatymo
įsigaliojimo esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti išnuomoto kitos
pagrindinės žemės naudojimo paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos
sutartyje yra nustatyta nuomininko teisė statyti naujus ar rekonstruoti
esamus statinius, nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą,
(išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių priklausiniai, inžineriniai
tinklai ar susisiekimo komunikacijos arba kai, rekonstravus statinį, jo
užimamas valstybinės žemės plotas padidėja ne daugiau kaip 5 procentais) gali
tik sumokėjęs į valstybės biudžetą žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 20
procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame numatoma statyti naują arba
rekonstruoti esamą statinį, mokestinės vertės, nustatytos Lietuvos
Respublikos žemės mokesčio įstatyme. Žemės nuomos mokesčio priedas į
valstybės biudžetą mokamas vieną kartą už žemės sklypą ir turi būti sumokėtas
iki statybų pradžios arba lygiomis dalimis ne vėliau kaip per 3 metus nuo
statybų pradžios, pirmąją įmoką sumokant iki statybų pradžios.“
|